DOMINYKAS ŠTARAITIS

10KL
Impresionizmas
muzikoje

impresionizmas mùzikoje susiklostė 19 a. 10 dešimtm

Prancūzijoje.
Buvo siekiama perteikti regimuosius arba
girdimuosius įspūdžius (jūros, dangaus, miško, debesų
grožį, vėjo, vandens žaismą), dažnai įgyjančius
simbolių reikšmę; būdinga dažna muzikinių vaizdų
kaita, jų spalvingumas (tembras
laikomas savarankišku muzikos elementu), Rytų šalių
egzotika, antikos, viduramžių legendos, rafinuota
fantastika. Impresionizmo estetika paveikė visus
muzikos žanrus ir raiškos priemones.
Si
Simfoniniams eskizams, preliudams būdinga akvareliškas
subtilumas, simbolistinių nuotaikų paslaptingumas;
fortepijoninėje muzikoje paplito lakoniškos programinės
miniatiūros, vokalinėje muzikoje vyravo saikingos rečitacijos
miniatiūra, besirutuliojanti spalvingame instrumentiniame
fone.
Muzikiniame teatre buvo populiarios legendinio turinio
operos, kurioms būdinga subtili garsinė atmosfera,
psichologiškumas, natūrali deklamacija (C. Debussy Pelėjas
ir Melisanda). Harmonijoje vartoti sudėtingos struktūros
akordai (nonakordai
, undecimakordai undecima
, alteruoti ir kvartiniai sąskambiai), įvairūs paralelizmai
, senosios dermės
, sveikųjų tonų harmonijos kompleksai, buvo išplečiamos
mažoro-minoro tonacinės sistemos ribos, susilpninamas
akordų funkcinis ryšys.
Orkestre vyravo grynieji tembrai, tembrų
blyksniai, gausiai vartoti instrumentų (ypač
medinių pučiamųjų) solo, arfų pasažai
, sudėtingas vienarūšių instrumentų grupių divisi,
grojimas su duslikliais, dekoratyvus ostinato
fonas, nepastovi ritmika, faktūroje dažnai gretinta
aukštasis ir žemasis orkestro registrai, melodikai
būdingos glaustos frazės (kartais įgyjančios
simbolių prasmę); dėl to padidėja kiekvieno garso,
tembro, akordo reikšmė.
 Žymesni kompozitoriai
C. Debussy M. Ravelio P. Dukas É. Lalo A. Rousselis M. M. de Falla A. Skriabino

Ir kiti
 Lietuvoje impresionizmas reiškėsi kompozitorių
V. Bacevičiaus K. V. Banaičio B. Dvariono S. Vainiūno O. Balakausko

PABAIGA