EPOCHOS LAIKOTARPI LAIKOTARPIO ŽYMŪS ŽYMŪS

S CHARAKTERISTIK ĮVYKIAI ŽMONĖS

A

Senovė Iki V a. Graikų muzika buvo vienbalsė, Vakarų

dainuojama unisonu, dažnai su Romos
instrumentų
pritarimu.Svarbiausi sen. graikų imperijos
muzikos žanrai buvo: žlugimas
pajana (Apolonui skirta daina
su kitaros pritarimu);
ditirambas (Dionisui skirta
daina su aulo pritarimu);
trena (laidotuvių giesmė);
himnas (iškilminga giesmė).
Viduramžiai V – XV a. būdingos dvi muzikos kryptys: Kryžiaus Grigalius I,
bažnytinė ir pasaulietinė. žygiai vyskupas
Pasaulietinę atliko klajojantys
muzikantai rūmuose, pilyse Ambraziejus
arba miestuose. Joje vyravo
dainos apie meilę, politinės
satyros, šokiai. Čia buvo
naudojami būgnai, arfos,
išilginė fleita, dūdmaišiai ir kiti
instrumentai, patogūs
klajojantiems muzikantams
keliaujant iš vienos vietos į
kitą.bažnytines apeigas visada
lydėdavo giesmės, vadinamos
grigališkuoju choralu, kuriuos
giedojo vienbalsis vyrų choras.
Renesansas XV – XVII a. Renesanso muzikoje Reformacija, Žoskeno
dominavo daugiabalsė didieji Deprė,
polifonija, pamažu geografiniai Džovanis da
gausėjo imitacinės atradimai Palestrina,
polifonijos, atsirado Džovanis
aiškesnis ritmo ir metro Gabrielis,
skaičiavimas, buvo Monteverdis
naudojamos senovinės
dermės.
Barokas XVII – XVIII a. Buvo paplitę šie žanrai: Monteverdis,
Perselis,
opera, Pachelbelis,
concerto grosso, Vivaldis,
fuga, Hendelis,
siuita, Bachas,
sonata, A.Stradivarius
simfonija,
preludas,
pasakalija,
oratorija.
Klasicizmas XVIII – XIX a. baroko klasicistai siekė Napoleono Mocartas,
paprastumo, aiškumo, žygiai Bethovenas,
natūralumo. Jie siekė Haidnas
atgaivinti senovės
Graikijos meno grožio
supratimą.
Romantizma XIX a. Operos suklestėjimas, Išpopuliarėjo Verdis,
s pabrėžė emocijas, šokis Pužinis,
filosofiją. Rosinis,
Vagneris,
Štrausas

Modernizma XX a. Mokslo ir technikos galia Nauji Parčas,