Afekt teorija

Afekt teorijos pradia yra antikos mstytoj darbuose. Afektai gali suadinti vairius
mogaus jausmus.
Graikai man, kad afktai tinkami mogui ugdyti. Jie muzik skirst ger (tinkam
aukljimui) ir tvirkinani (blogj). Geroji (dorins derms), tvirkinanti (frygin) derm. Platonas
savo idealioje valstybje numat tik gersias dermes, o kitas sil udrausti. Descarteas teig, kad
muzikos tikslas yra teikti pasimgavim ir suadinti vairius afektus. Lta muzika sukelia ltus
judesius pvz. ilges, lides, baim. Muzika gali suadinti tris pagrindines aistras: diaugsm,
atlaidum ir gerairdikum. Kircheris nurodo 8 afektus: meil, kentjim, diaugsm, pykt,,
uuojaut, baim, drs ir nuostab. odis Pathetica reikia kentjimas, tai bsena, kai dvasia
praranda ramyb.
Galantikoji epocha audros ir verimosi stilius.
Skiriasi banytins ir pasaulietins muzikos afekt teorijos. Banytins muzikos afektai skirti
Dievo garbei. Priskiriamas baimingumas, diaugsmas, lidesys. Partitose ir sonatose smuikui solo
yra paslpt tekst ir choralini element. Afektui sukelti naudojami disonansai. Ireikia aistras. O
kadensijos skirtos afektams nuraminti.
Kiti afektai: chromatika, netikti harmoniniai poskiai, tonacij kaita, takuot ir ilgj nat
iklimas, dinaminiai pasikeitimai, tempo kaita (tempas yra viena i svarbiausi afekt raikos
priemoni). Emocin vaizduot atliekant baroko muzik yra nepaprastai svarbi.

Muzikos retorika
Baroko afekt teorija susijusi su muzikos retorika. Retorika (kalbjimo menas), affectus
(nuotaika, jausmas). Retorika pirmiausia atsirado vokalinje muzika. Retorikos tikslas prastinti
tekst. Retorika kaip gyvas kalbjimas, artikuliacija, balso intonacija kno pozos, rank judesiai,
tempas, raikumas, dinamika, tembras. Retorikos paskirtis yra aikinimas. Muzikuoti reikia aikiai,
atskiriant sakinius, periodus, frazes ir padalas. Natos ir nat grups nesulipusios viena su kita.
Tekstas tariamas aikiai ir suprantamai. Retorins figros: klausimas ir atsakymas. Klausimas
balso pakilimas. Atsakymas balso nuleidimas. Retorins figros i vokalins figros vliau
persikl instrumentin muzik (Hschutzas).
Retorines figras muzikoje reikia taikyti:
keiiant nat ilg arba bals padt,
keiiant technikos ris,
nuolat sinkopuojant,
 pabriant disonansus.
Kitos retorins figros:
generalin pauz reikia aminyb, begalyb.
bambus (6 vieno aukio nat pakartojimas).
catabasis krintanios krypties retorin linija.
circulatio melodin linija prasidedanti ir pasibaigianti ta paia nata.
climaks skevencikas frazs pakartojimas viename balse,
exclamatio uolis auktyn melodijoje,
fuga komponavimo bdas, kai pagrindin bals imituoja kiti balsai.

Retorin tartis
Muzikins mediagos suskirstymas, frazuot. Periodo termin pradjo vartoti Matthesonas.
odis secura reikia tam tikr sustojim. Turkas kalba apie retorin priemon tempo sulaikym.
Jis negali bti vienodo ilgumo.
Disonans grojimo taisykls:
anticipatio paankstinimas,
preparatio parruoimas,
reperdatio uvilkinimas.
Retorinis elementas dialogas, aido efektai.
Barioke bdingas balso nuleidimas frazi pabaigoje. Didelio dainingumo reikalavimas
cantabilia. Instrumentalistai turi mgdioti dainininkus. Dainingumas susijs su dinamika. Bdingas
tempo sulaikymas. Artikuliacijai bdinga:
tempo sulaikymas
prie atsikvpim ilgoji nata sutrumpinama.
kai melodija kyla, svarbiausia yra virutin nata,
ant harmonijos pasikeitimo tempas sultinamas,
visi disonansai pabriami,
takto pirmoji dalis yra sunkesn u kitas takto dalis,
nat grupavimas ( grupavimo priemon buvo lankelis). Jei natos negrupuojamos, vir
nat dedami stulpeliai.
4/4 sunkiausia, lengvesn, sunkesn ir lengviausia ketvirtoji,
3/4 sunkiausia, sunkesn ir tuioji (lengviausia).
Staccato nurodo, kad nat negalima jungti. Daug muzikos buvo atliekama atskirais trichais non
legato.
Sinkop i sunkiosios dalies perkelia silpnj. Jei sinkop ant konsonanso, o galas ant
disonanso, tai gal reikia pabrti. Strykas po sinkops turi bti atkeliamas.

Temperacija ir derinimas
Temperacija nusako gars aukio santykius. Lygiai suderinus dvylika viena paskui kit
einani kvint gaunama ketvirtatonio paklaida, kuri buvo vadinama Pitagoro koma. Apie 1800 m.
galutinai sitvirtino lygi laipsni interval taikymas. Pirmasis derintas kvintas temperuotai buvo
verckmeisteris. Paraytas krinys lygiai suderintais intervalais Bacho gerai temperuotas klavyras.
Derinimas Lietuvosorkestruose 443-444Hz.

Akcentavimas. Taktas
Akcentavimas padeda nekamosios kalbos raikumui. Zulzeris skiria tris akcent ris:
Gramatinius (ikelia pagrindinius akordo garsus),
Oratorinius (sustiprina raik),
Patetinius (susijusius afektais).
Akcentuacija susijusi su takto atsiradimu. Takto reikm iaugo baroko laiku XVII XVIII a.
oki muzikoje akcentavimas susijs su oki muzika. Sinkops susijusios su takto reikme. Jos
atsiranda takte perkeliant jo svor. Batoke konsonansai atliekami velniau, o disonansai stipriau.
Thesis pabrtas garsas, arsis nepabrtas garsas. Takto muimas buvo labai svarbus mokant
muzikos XVIII a,

Artikuliacins pauzs
Artikuliacin tyla susijusi su retorika. Svarbus tampa boso irykinimas. Orkestruose yra
vedama boso linija. Arpeggio irykina akordo intervalik.
Nelygios natos bdinga ne tik barokui bet apskritai visai muzikai.
Nelygaus grojimo stilius buvo rykus grojant natas su takais. Takuot nat trumpoji nata
daniausiai nutrumpinama perpus, negu nurodyta. Dar pailgja artikuliacin pauz.
Naudojamas klavyrinis vibrato bogenvibrato. Naudojama panai technika portato. ymima
vienodo aukio pasikartojanios natos lankeliu su vir nat takeliais. Po keturias ar atuonias.
Pabriant pirm nat.
Dinamika labiau reikia perjim i vieno garsumo kit. Kylanios linijos sustiprindavo
gars, o besileidianios susilpnindavo. Mgstama aidas apsikartojaniuose dariniuose. Auktos
natos grojamos silpniau, emos stipriau. Messa di voce maniera reikalauja ilgsias natas pradti
labai velniai.

Tempas
Pastab apie temp mums paliko turkas, Bachas.
Brevis iandien yra nata, dvigubai ilgesn u sveikaj, ano meto rayboje ji trumpa.
Tempus perfectum numat trij kiri judjim. ymimas 0
Tempus imperfectum numat dviej kiri judjim. ymimas C.
Dalijimas i trij laikomas tobulu, o dalijimas i keturi netobulu.
Pirmosios tempo nuorodos reik ir nat vertes. Lento, presto, allegro.
Renesanso laikotarpiu temp nurodydavo ingsnis, irdies dis. Muzikoje daugiau rimties
atsiranda, kai muama kas takt.
Yra lyg du metrai. Vienas susijs su metro nuorodomis, o kitas su frazuote, muzikos
charakteriu. Tempas susijs su matematiniu skirstymu ir jusm tkme. La mesure tempas, o la
mouvement judjimas.
Natral tempo suvokim kirbergeris vadina tempo giusto.
Tempas turi remtis:
Krinio tonacijos ypatybmis;
Natos sujungtos ar atskiros
Disonans skaiiumi;
Krinio charakterio pavadinimu.

Raid C perbraukta alla breve. Metras danai traktuojamas kaip charakterio nuoroda.
Quansas tempus nustatydavo remdamasis pulso tvinksniais.
Andante nuo odio andare reikia eiti, vaikioti.
Allegretto reikia gyv, gracing, aisming atlikimo bd.
Allgro reikia tai kas gyva, judru.
Affettuoso su meile, velniai.
Larghetto ne toks ltas kaip largo.
Largo tarsi ipleiant metr.
Vivacce raikia groti, dainuoti ugningai, dvasingai, spirit, drsiu tempu, greitai.
Presto metras skubinamas, nepaprastas susijaudinimas.
Prestissimo arba presto assai labai greitai.
 Arioso tempas toks kaip dainuojant arij arba melodij.
Dolce velniai.
Maestoso ikilmingai.
Legerement diaugsmingai, kartai, greitai.

Nat puomenos
Pirmosios melizmos susijusios su vokaline muzika. Dimunucija reikia stambij nat
susmulkinim, kai giedodavo choras, pagrindinis balsas isiskirdavo diminucijomis.
Dainininkas turi mokti kontrapunkt. Puoti reikia pradti apie krinio vidur. Labiausiai
puoti ilgsias natas. Ornamentavimo praktika barokas perm i renesanso muzikos.
Maniera baroko laik terminas (reikia puomena, ornamentika). Puomen esm
aidimas garsais, varijavimas. Baroko muzikoje iskiriamos italikoji, pranczikoji ir vokikoji
ornamentikos kryptys. Puomenos ir ornamentika atsiranda i poreikio pagyvinti muzik. Papuotos
natos neturi keisti nei melodijos, nei metro. Lto tempo dalyse atliekant puomenas nereikia
skubti. Labiausiai puoti natas mgo italai. Bachas tiksliai iraydavo puomenas ir reikalaudavo
tiksliai jas atlikti. Buvo madinga muzik antr kart kartojant, grojant repriz nekartoti taip pat to,
ornamentuoti.
Forlagas pagrindin baroko laik maniera. Reikia prie smg. ymima prie
pagrindin nat maa natele su viena ar dviem vliavlmis.
Pasak Quanso, forlagai yra dvejopi:
atraminiai pabriami,
praeinantieji nepabriami.
Forlagas turi bti grojamas pagrindins puoiamosios natos laiku. Trumas forlagas turi bti
silpnesnis u pagrindin nat.
Akckentas reikia nutrauktas skambesys. Senose natose ymimas strle, vertikaliu
brkneliu po nata.
Nuleidimas reikia kritimas, balso nuleidimas i vienos natos kit.
Praeinantis forlagas appoggiatura.
Perbgimas tai smulkios gamos pobdio natels, kurios jungia dvi viena nuo kitos
nutolusias natas.
Vibrato senojoje muzikoje reikia tremolo. Vibrato laikomas natos puomena. ymima
vingiuota linija vir natos. Igaunama judinant grojamj pirt arba spaudinjant plaukus ant
stygos. Puiamaisiais instrumentais vibrato igaunamas judinant pirtus ant instrumento skylui.
 Mordentas susijs su forlagu ir triliu. Jo funkcija ne sujungti natas, o sustiprinti gars.
Bachas iskiria ilgj ir trumpj mordentus. Ilgasis tai keturios smulkios natels, lyg trumpas trilis
apai. O trumpasis tik dvi natos. Mordentas ymimas mau pjkleliu vir natos. Bachas teigia,
kad tarp trilio pabaigos ir kitos natos turi bti daroma pauz.
Trilis populiariausia nat puomena. ymima + enklu vir natos, o iandien raidmis tr.
Trilis tai greitas dviej sekunds interval nat kartojimas.
slydimas tai kelios nepaprastai greitos gamos pobdio natos slystanios pagrindin
nat. Kartais uraomos smulkios verts natomis. O kartais ymimas prie nat pavingiuojamas
brknys.
Grupetas apsuka daniausiai i 4 gars, prasidedaniu i virutins natos. i puomena
ymima susiraiiusia gyvatle vir natos ir skirta jungti natoms.
Ipstas garsas messa di voce reikia, kad natos pradia atliekama labai velniai, o paskui
garsas truput ipuiamas.