Lietuvių liaudies

kalendorinės dainos
Emilija Dambrauskaitė, IIc
Kalendorinės dainos
Kalendorinės dainos tai liaudies vokalinės muzikos žanras,
paplitęs visame pasaulyje. Skirtas švęsti apeigines šventes,
susijusias su kalendorinių metų ciklu.
Kiekvienu atveju šių dainų paskirtis yra skirtinga: jos skiriamos
užtikrinti sėkmę, melsti gerą derlių ir orą, sveikatą, dėkoti
dievams už gerus metus ir t. t.
Lietuviškosios kalendorinės dainos
Lietuvoje šios dainos yra susiję su senojo tikėjimo apeigomis,
jose atsispindi įvairūs senieji animistiniai tikėjimai, mitologija,
žemdirbystės ir mirusiųjų kultai.
Kadangi senovės lietuviai buvo žemdirbiai ir išpažino pagoniškąjį
tikėjimą, tai ir jų dainose ryškiausias yra žemės ir gamtos jėgų
kultas. Dainomis būdavo garbinamos gamtos jėgos (saulė,
mėnulis, vėjas, lietus, ugnis), kurios turėjo padėti užauginti gerą
derlių.
Dainų klasifikacija
Šias dainas galima klasifikuoti į du tipus pagal kalendorinį ciklą:
• Žiemos švenčių ir apeigų (Advento, Kalėdų, Naujųjų metų,
Užgavėnių)
• Pavasario - vasaros (Velykų supuoklinės, lalavimai, Jurginių,
Joninių-Kupolių, Petrinių, Sekminių)
Ugniavijas - Želk želmuo po žirgeliu
Autentiška Kalėdinė dzūkų liaudies daina. Sutartinė.
Melodija siauro diapazono, rami. Pritariama būgnu ir latvišku
liaudies instrumentu (Ģīga arba Vienstīdzis).
Atlėkė elnias devyniaragis
Kalėdinė daina. Melodija linksmesnė, platesnio diapazono.
Pritariama gitara ir pučiamuoju instrumentu.
Gyvata - Kam tavo vilkeli
Kalėdinė daina. Melodija gana linksma, greita. Pritariama
gitara, būgnu, smuiku.