Kūčių ir Kalėdų tradicijos

Darbą parengė
Sasnavos pagr. m-klos
7 kl. mokinė
Rugilė Sederevičiūtė
Kūčios
Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų,
burtų, aukų. Prieš Kūčias žmonės stengėsi užbaigti darbus. Kūčių
dieną buvo draudžiama malti, skaldyti malkas, kulti, nes triukšmą
sukeliantys darbai būsimą vasarą sukelia audringus debesis su
kriaušėmis.​
Kūčių stalas
Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Stalą
apdėdavo šienu, dalį jo dėdavo ir pastalėn. Ant šieno klodavo
staltiesę ir statydavo patiekalus.
 Dažnai kyla klausimas: kodėl ant Kūčių stalo turi būti 12
patiekalų?
Kūčios yra viena svarbiausių kultūrinių ir religiniu švenčių
Lietuvoje. Tai unikali tradicija, minima mūsų regione. Ant Kūčių
stalo turi būti 12 skirtingų patiekalų. Šis skaičius turi sakralią
reikšmę: viena iš teorijų, kodėl patiekalų yra 12, yra ta, kad jie
simbolizuoja dvylikos Kristaus mokinių skaičių. Kiekvienas
patiekalas atstovauja vieną apaštalą, Kristaus mokinį. Be to, 12
patiekalų taip pat atitinka 12 metų mėnesių.
 Kūčių metų patiekiamas valgis paprastai yra be mėsos, nes
Kūčios užbaigia pasninko laikotarpį prieš Kalėdas. Vartojami
žuvies, daržovių, miltiniai produktai. Žuvis taip pat yra
krikščionybės simbolis, nes simbolizuoja Kristaus mokinius,
kurie yra žvejai. Taip pat žuvis siejama su Kristaus sukurtu
stebuklu, kai Jėzus pamaitino išalkusią minią panaudojęs vos dvi
žuvis ir kelis duonos kepalus.
Kūčių vakarienė
Prieš valgydami visi atsistodavo. Vyriausiasis garsiai
melsdavosi, o paskui visi vieni kitiems linkėdavo sveikatos,
laimės. Pirmiausia valgydavo kūčią. Dalis maisto būdavo
atiduodama vėlėms, paaukojama dievams. ​
 Baigus valgyti Kūčias, bučiuodavo kryželį, sveikindavosi,
tėvai pasibučiuodavo, vaikai pabučiuodavo tėvus, pirma
motina, paskui tėvą ir bučiuodavosi vienas su kitu. Vaikai
dėkodavo tėvams už Kūčių vakarienę, namų šilumą, už
jaukumą, o tėvai linkėdavo vaikams augti sveikiems,
protingiems ir geriems, linkėdavo vieni kitiems laimingai
sulaukti kitų Kūčių.
Kūčių burtai
Verti dėmesio yra Kūčių burtai. Iš po staltiesės būdavo
traukiamas šienas: ilgas šiaudas reiškė ilgą ir laimingą
gyvenimą. Kokių grūdų po šienu šeimininkas rasdavo
daugiausiai, tokių daugiausiai ir sėdavo, nes jų derlius turėjęs
būti geriausias.
 Žvaigždėtas dangus, į krūvas susibūrusios žvaigždės reiškė
derlingus metus, dėslias vištas, daug grybų. Smarkus vėjas –
daug riešutų ir laukinių obuolių. Jei daug lijo, tikėtasi gerų
miežių.
 Paplitę vedybų būrimai: iš kurios pusės šunys loja, iš ten
tikėkis piršlių; kiek sugeba atnešti malkų vienu ypu – porinis
skaičius reiškia, kad mergina ištekės ir panašiai. Dažnas
būrimas su veidrodžiu, vandeniu.
Sakyta, kad Kūčių naktį kalba gyvuliai ir bitės. Jie
išpranašauja ateitį. Vidurnaktį šuliniuose vanduo sekundei
pavirsta vynu, kurio išgėręs žmogus tampa visažinis.
Kalėdos
Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių
stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną
dalindavo gyvuliams.
Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur
neidavo, nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais. Šaltos
Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, saulėta diena – derlingus
metus.
 Šias dainas katalikų dvasininkija draudė giedoti.​
Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Apeiginius
linkėjimus atlikinėjo žyniai, persirengėliai. Vėliau šis paprotys
išliko kaip vaikščiojimas persirengus Kalėdų seniu arba
Kalėda, gero derliaus linkėjimas.

Kalėdų dainoms būdingi priedainiai „leliu kalėda“, „leliumai“,

„alelium kalėda“, „aladumai ladum“. Dainose garbinama
sugrįžtanti saulė.
Kalėdų eglutė
Per Kalėdas namai buvo puošiami papuošta Kalėdine
egle. Žaisliukai būdavo įvairūs: burbulai, senoviški
žaisliukai (iš medžio ir t.t.), girliandos, varpeliais.
 Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Prieš
Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir atlikdavo skerstuvių
apeigas. Paskerstos kiaulės galvą papuošdavo žalumynais.
Kiaulienos valgymas bei aukojimas buvo magiška priemonė
padidinti žemės derlingumui.
 Kalėdos Lietuvoje yra ypač graži ir jauki šventė. Kalėdų
laikotarpiu Lietuvos miestai ir kaimai puošiami šviesomis,
girliandomis ir dekoracijomis.
Kalėdų senelis
Kalėdos taip pat siejamos su Kalėdų Seneliu arba Kalėdų
seniu (vardas varijuoja, priklausomai nuo kultūros). Jis yra
laikomas dovanų nešėju, todėl vaikai dažnai rašo laiškus
Kalėdų Seneliui su savo dovanų pageidavimais.
 Kalėdų šventės metu žmonės dažnai dalijasi dovanomis su
savo šeimos nariais ir draugais. Dovanos gali būti įvairios –
nuo materialių daiktų iki paslaugų arba tiesiog bendravimo,
laiko kartu.
 Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo vadinamas
tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir pan., o tų dienų vakarais
žmonės nieko nedirbo, bijodami antgamtinių esybių, dvasių.
Ačiū už dėmesį :)
Šaltiniai:
● https://lt.wikipedia.org/wiki/Kal%C4%97d%C5%B3_Senelis
● https://www.delfi.lt/projektai/kaledos-vilniuje/10-didziuju-salies-miestu-iziebe-n
uostabias-eglutes-kuri-is-ju-suzavejo-labiausiai-95271597
● https://welovelithuania.com/kuciu-patiekalai/
● https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kuciu-nakti-vanduo-taps-vynu-ir-prabils
-gyvuliai.d?id=40035863
● https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/namai/kuciu-nakties-burtai-1034-290
982
● https://year2020.bigbadmole.com/lt/sochelnik-v-2020-godu/#google_vignette
● https://lt.wikipedia.org/wiki/Kal%C4%