Kūčių ir Kalėdų tradicijos

DARBĄ ATLIKO: MARIJAMPOLĖS SAV.

SASNAVOS PAGR. M-KLOS
7KL. MOKINĖ ERIKA TOKARIOVAITĖ

https://www.google.com/search?q=kal%C4%97dos&tbm=isch&ved=2ahUKEwi-ht2Gs82DAxVugf0HHTxhDqgQ2-cCegQIABAA&oq=kal%C4%97dos&gs_lcp=CgNpbWcQAzIFCAAQgAQyBQgAEIAEMgUIABCABDIGCAAQBRAeMgcIABCABBAYMgcIABCABBAYMgcIABCABBAYMgcIABCABBAYM
gcIABCABBAYMgcIABCABBAYOgcIIxDqAhAnOgQIIxAnOgoIABCABBCKBRBDOggIABCABBCxAzoOCAAQgAQQigUQsQMQgwFQqAhYuSBgyiJoAXAAeACAAXeIAZoFkgEDNy4xmAEAoAEBqgELZ3dzLXdpei1pbWewAQrAAQE&sclient=img&ei=q7WbZf6EO-6C9u8PvMK5wAo&bih=695&biw=1519
&hl=lt#imgrc=9NR_04qbQmFC_M&imgdii=TMHaZ-qhKkpXTM
https://welovelithuania.com/kas-yra-kaledos/
Kūčios

Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų, aukų. Prieš Kūčias
žmonės stengėsi užbaigti darbus. Kūčių dieną buvo draudžiama malti, skaldyti malkas, kulti,
nes triukšmą sukeliantys darbai būsimą vasarą sukelia audringus debesis su krušomis.
Kūčių stalas

Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Stalą apdėdavo šienu, dalį jo dėdavo
ir pastalėn. Ant šieno klodavo staltiesę ir statydavo patiekalus.
Kūčių vakarienė

Prieš valgydami visi atsistodavo. Vyriausiasis garsiai melsdavosi, o paskui visi vieni kitiems
linkėdavo sveikatos, laimės. Pirmiausia valgydavo kūčią. Dalis maisto būdavo atiduodama
vėlėms, paaukojama dievams.
Baigus valgyti Kūčias, bučiuodavo kryželį, sveikindavosi, tėvai
pasibučiuodavo, vaikai pabučiuodavo tėvus, pirma motina, paskui tėvą
ir bučiuodavosi vienas su kitu. Vaikai dėkodavo tėvams už Kūčių
vakarienę, namų šilumą, už jaukumą, o tėvai linkėdavo vaikams augti
sveikiems, protingiems ir geriems, linkėdavo vieni kitiems laimingai
sulaukti kitų Kūčių.
Kūčių burtai

Verti dėmesio yra Kūčių burtai. Iš po staltiesės būdavo traukiamas šienas: ilgas šiaudas reiškė
ilgą ir laimingą gyvenimą. Kokių grūdų po šienu šeimininkas rasdavo daugiausiai, tokių
daugiausiai ir sėdavo, nes jų derlius turėjęs būti geriausias.
Žvaigždėtas dangus, į krūvas susibūrusios žvaigždės reiškė
derlingus metus, dėslias vištas, daug grybų. Smarkus vėjas – daug
riešutų ir laukinių obuolių. Jei daug lijo, tikėtasi gerų miežių.
Paplitę vedybų būrimai: iš kurios pusės šunys loja, iš ten tikėkis piršlių; kiek
sugeba atnešti malkų vienu ypu – porinis skaičius reiškia, kad mergina ištekės
ir panašiai. Dažnas būrimas su veidrodžiu, vandeniu.
Sakyta, kad Kūčių naktį kalba gyvuliai ir bitės. Jie išpranašauja ateitį.
Vidurnaktį šuliniuose vanduo sekundei pavirsta vynu, kurio išgėręs
žmogus tampa visažinis.
Kūčių valgiai
Kūčioms nuo seno gamindavo 12 ar 13
patiekalų. Tai turbūt simbolizavo 13-os ar
12-os mėnesių metus, skaičiuojamus
pagal Mėnulį. Metus ėmus skaičiuoti
pagal Saulę, Kūčioms imta gaminti 12
patiekalų, nors šiandien neretai šios
tradicijos nebesilaikoma. Kūčių vakarienę
pradėdavo bendru kalėdaičių valgymu.
Kalėdos

Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės.
Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.
• Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo,
nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais. Šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą
pavasarį, saulėta diena – derlingus metus.
Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Apeiginius linkėjimus atlikinėjo žyniai,
persirengėliai. Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas persirengus Kalėdų seniu
arba Kalėda, gero derliaus linkėjimas.
Kalėdų dainoms būdingi priedainiai „leliu kalėda“, „leliumai“, „alelium kalėda“, „aladumai
ladum“. Dainose garbinama sugrįžtanti saulė. Šias dainas katalikų dvasininkija draudė giedoti.
Kalėdų
puošmena
Per Kalėdas namai buvo puošiami
papuošta Kalėdine egle. Žaisliukai
būdavo įvairūs: burbulai, senoviški
žaisliukai (iš medžio ir t.t.),
girliandos, varpeliais.

Ši nuotrauka, kurią sukūrė Nežinomas autorius, yra licencijuota pagal CC BY-SA.

Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir
atlikdavo skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galvą papuošdavo žalumynais. Kiaulienos
valgymas bei aukojimas buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui.

Ši nuotrauka, kurią sukūrė Nežinomas autorius, yra licencijuota pagal CC BY.

Kalėdos Lietuvoje yra ypač graži ir jauki šventė. Kalėdų laikotarpiu Lietuvos miestai ir kaimai
puošiami šviesomis, girliandomis ir dekoracijomis.
Kalėdos taip pat siejamos su Kalėdų Seneliu arba Kalėdų seniu (vardas varijuoja, priklausomai
nuo kultūros). Jis yra laikomas dovanų nešėju, todėl vaikai dažnai rašo laiškus Kalėdų Seneliui
su savo dovanų pageidavimais.
• Kalėdų šventės metu žmonės dažnai dalijasi dovanomis su savo šeimos nariais ir draugais.
Dovanos gali būti įvairios – nuo materialių daiktų iki paslaugų arba tiesiog bendravimo,
laiko kartu.
• Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo vadinamas tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir
pan., o tų dienų vakarais žmonės nieko nedirbo, bijodami antgamtinių esybių, dvasių.