Kalėdos

Mano manymu kalėdos yra pati šilčiausia šeimos

šventė. Manau tą dieną visų veiduose
matome šypsenas. Ta visa atmosfera sukuria
jaukumą. Tikrai nei vienas neįsivaizduoja
savo kalėdų be kalėdinės eglutės ar kitų dekoracijų.
Žmonės kiekvienais metais puošia eglutę ir
bando padaryti ją kuo gražesnę ir atrodo ko tik
betrūksta iki pilnos laimės.
Kalėdos tai Jėzaus gimimo šventė. Jos yra
švenčiamos Gruodžio 25-ąją dieną. Šiai
dienai kalėdos yra susietos su dovanų
dovanojimu, pagal tradiciją, dovanas
kūčių vakarą atneša Kalėdų senelis, kuris
įlenda pro kamina ir padeda dovanėles po
kalėdų eglute. O žmonės jas išpakuoja
kalėdų rytą.
 Kalėdų tradicijos
Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo
nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.
Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir atlikdavo
skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galvą papuošdavo žalumynais. Kiaulienos valgymas bei aukojimas
buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui.
Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo, nieko nedirbdavo, užsiimdavo
būrimais. Šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, saulėta diena – derlingus metus.
Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Apeiginius linkėjimus atlikinėjo žyniai, persirengėliai.
Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas persirengus Kalėdų seniu. Yra kalėdojimo apeigos kurias
atlieka žmonės, lankydami vieni kitus, persirengę gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis. Ypač svarbų
vaidmenį vaidino persirenginėjimas ožiais ir jaučiais, kurie simbolizavo vaisingumą ir derlingumą.
Kalėdojimas prasidėdavo per Kalėdas ir trukdavo iki Trijų karalių.
Kadangi manyta, jog per Kalėdas namuose renkasi vėlės, kartais kaip avys ar žalčiai, buvo atliekamos
apeigos su avimis ir žalčiais.
 Kalėdų dainos

Kalėdų dainose būdavo garbinama sugrįžtanti saulė. Šias

dainas katalikų dvasininkija draudė giedoti. Sugrįžtanti
saulė giesmėse vaizduojama moterimi su perlų vainiku ir kitaip. Dažnas
žydinčio medžio motyvas, simbolizuojantis pasaulio medį, taip pat
besiartinantį pavasarį. Neretai minimas devyniaragis elnias, garbintas kaip
žiemos nugalėtojas, atgimstančio pavasario simbolis. Saulė vaizduojama
žydinti, besidabinanti, besimainanti. Dabar kalėdų dainų pasirinkimas yra labai
platus, jos visos skiriasi, bet vistiek yra labai gražios ir primeną nuoržstabiausią
metų šventę, tai jas galima rinktis pagal nuotauką.
Kalėdos skirtingose šalyse švenčiamos ne
vienodai

Prancūzai laukdami kalėdinių dovanėlių anaiptol nekabina ant židinio kojinių.

Tikėdamiesi Kalėdų Senelio, jie už durų pastato savo batukus.
Rusijoje kalėdos švenčiamos sausio 7 d. pagal senąjį Julijaus kalendorių.
Australijoje gimė Kalėdinių giesmių, giedamų žvakių šviesoje tradicija.
Skandinavijoje per Kalėdas dovanas tradiciškai atneša Kalėdų ožys. Todėl šiose šalyse
miestuose ir miesteliuose neretai pamatysite didžiules papuoštas ožio figūras. Nuo seno
iš šiaudų ar medžio pagaminatas nedideles ožio figūrėles būdavo įprasta paslapčia
atnešti į kieno nors namus. Radę šitokį radinį, namo šeimininkai stengdavosi atsikratyti
juo ir paslapčia tokį patį pokštą iškrėsti kaimynams.
Kalėdos šiandien

Dabar Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje, dažnai suliejant vietines ir jau
globaliosios kultūros dalimi tapusias tradicijas. Visur atsiranda tokių elementų
kaip saldumynai, įvairūs žaisliukai, blizgučiais puoštos eglutės, dovanėlės. Miestai
puošiami mirgančiomis lemputėmis, prekybininkai kasmet vis anksčiau ima siūlyti
šventines nuolaidas. Dovanų pirkimas neretai tampa galvosūkiu: nenuostabu, kad
Kalėdos sukelia didelį stresą. Paštas dirba lėčiau nei paprastai, nes nespėja išnešioti
gausybės kalėdinių atvirukų. Viešosiose vietose visame pasaulyje skamba tos pačios
melodijos, taip pat prabylama apie tai, kad Kalėdos praranda šventės kaip „švento laiko“
prasmę: jos vis labiau sukomercinamos, tampa prievole.
Ačiū, kad žiūrėjote.