Velykos (Gintarė, Vesta)

1. Velykų data nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų bažnyčiose Velykos visada
švenčiamos pirmąjį sekmadienį krikščionių (Romos katalikų ir daugumos protestantų) Velykos
švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos Mėnulio pilnaties po pavasario ekvinokcijos
(lygiadienio). Be to, priimta, kad Velykos turi įvykti ne anksčiau kaip kovo 22 ir ne vėliau kaip
balandžio 25 dieną.
2. Velykos
3. Verba – tai iš augalų šakelių ir gėlių kuriamos puokštės, kurias katalikai Verbų sekmadienį
šventina bažnyčioje.
4. Ąžuolas
5. Kepdavo ant silpnos ugnies
6. Kas nutiks jei per velykas ilgai miegosi - galvą skaudės
7. Buvo manoma, kad jos apsaugos namus nuo žaibų ir kitų negandų. Taigi, pradėjus griaudėti,
namų šeimininkė eidavo per trobą smilkydama verbos šakelę ir taip šventindavo namus, kad
žaibas nepatektų.
8. dažo raudonai ir juo perbraukia per vaikų skruostus ir kaktą – kad augtų sveiki ir skaistūs
9. Didysis ketvirtadienis arba Didysis ketvirtadienis yra krikščionių šventoji diena, tenkanti
ketvirtadienį prieš Velykas.
10. nepriimtina (ypač šeštadienį) ką nors skolintis ar skolinti, nes „nesiseks gyventi”.
11. Tai Kristaus simbolis.
12. Pirmoji Velykų diena skirta vaišėms ir būdavo kiek ramesnė, švenčiama tik šeimos rate –
sakoma, kad, jeigu koks nesusipratėlis į svečius ateidavo, tai jo prie stalo sodinti negalima, jam
reikia duoti kailinius blusinėti.
13. Simbolis buvo-marginti kiaušiniai.
14. Kiekvienas tuoj pat po mišių skubėdavo namo, mat, kas pirmas Velykų rytą pasieks namus, to
laukia pasisekimas ištisus metus.
15.  Velykų pyragas
16. Pasako kokia bus vasara, pietų vėjas — bus šilta vasara, jei šiaurės — šalta, jei rytų — sausa, jei
vakarų — šlapia.
17. Lalavimas
18. Laistantis vandeniu – išvengti sausros.
19. Tikėta, kad tų, kurie aukščiau įsisupa, javai bus aukštesni, linai – ilgesnį pluoštą užaugins.
20. Antrąją Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti.