Professional Documents
Culture Documents
Atsakykite į klausimus.
1. Kurie gamtos objektai senovės lietuviams dažniausiai tapdavo šventomis vietomis? Kodėl?
2. Ką senovės lietuviai vadino Ramovėmis?
3. Kas pasirodo žemėje kaip žilas senelis?
4. Kuri dievaitė pasirodo danguje kaip vaivorykštė?
5. Kas ant savo pečių atneša saulę?
6. Kuo tapdavo Perkūno įtrenktas medis?
7. Kuri deivė audžia žmogaus likimo siūlą?
8. Su kurios iš deivių garbinimu susiję namų aukurai (akmenys su skylėmis)?
9. Kieno pasirodymo pranašas – pelėda ar svetimas šuo?
10. Kam jaunamartė aukodavo medaus šlakelį?
11. Kuri iš mitologinių būtybių baudžia už palaidumą ir godumą?
12. Deivė Žemyna įkūnija teisingumą. Kodėl?
13. Kodėl giltinė dažniausiai vaizduojama su kanklėmis?
14. Kurios iš mitinių būtybių ženklas – kryžius, įbrėžtas apskritime?
15. 2-3 sakiniais interpretuokite šiuos teiginius, remdamiesi senovės dievų ir deivių
prasmingumo aiškinimu.
Kai pavasarį nugriaudžia pirmasis perkūnas, jau galima gultis ant žemės.
Numirusysis į paskutinę kelionę dažnai palydimas kanklių muzika.
Ypač pavojinga pasiklysti pelkėse ir raistuose.
Devyniolika gyvenimo metų jai gegutė iškukavo.
Manoma, jog negalima stovėti toje vietoje, iš kur vaivorykštė gauna pradžią.
16. Kodėl senovės lietuviai garbino tiek daug dievų?
Senovės lietuviai gyveno gamtoje.
Gamta buvo labai graži ir labai
paslaptinga.
Gamta buvo ir draugas, ir priešas.
Todėl lietuviai tikėjo, kad gamtoje gyvena
ypatingos būtybės. Jos gali daryti ir gera, ir bloga.
Senovės lietuvių tikėjimas panašus į kitų pasaulio
šalių pagoniškas religijas.
Mūsų protėviai garbino medžius, ypač ąžuolus.
Šventais laikė upes ir ežerus, kalnus ir akmenis.
Vyriausia dievybė - pasaulio valdovas DIEVAS