Didžiosios metų šventės

Šv. Kūčios
Kūčios, arba Kalėdų išvakarės kasmet minimos gruodžio
24-ąją. Krikščioniškame pasaulyje šią dieną įprastai
švenčiamas Jėzaus gimimas, tačiau mūsų šalyje ši šventė
yra unikali ir turi gilias tradicijas bei pagonišką kilmę –
Saulėgrįžą.
 Tradicijos
Kūčių vakarienė pradedama valgyti užtekėjus Vakarinei
žvaigždei. Seniau stalas buvo apdedamas šienu, dalis jo
padedama ir pastalėn. Ant šieno klojama staltiesė ir
padedami 12 patiekalų. Pastatomos žvakės. Prie stalo
žmonės seniau pakviesdavo kaimynystėje esančius bešeimius,
samdinius. Prieš valgydami visi atsistodavo, Vyriausiasis
garsiai melsdavosi, o paskui visi vieni kitiems linkėdavo
sveikatos, laimės. Pirmiausia valgydavo kūčią. Dalis maisto
būdavo atiduodama vėlėms, paaukojama dievams.
 Burtai, stebuklai
Verti dėmesio yra Kūčių burtai. Iš po staltiesės būdavo traukiamas
šienas: ilgas šiaudas reiškė ilgą ir laimingą gyvenimą. Kokių grūdų po
šienu šeimininkas rasdavo daugiausiai, tokių daugiausiai ir sėdavo,
nes jų derlius turėjęs būti geriausias. Žvaigždėtas dangus, į krūvas
susibūrusios žvaigždės reiškė derlingus metus, dėslias vištas, daug
grybų. Smarkus vėjas – daug riešutų ir laukinių obuolių. Jei daug
lijo, tikėtasi gerų miežių. Vaismedžius, kad duotų daug vaisių,
apvyniodavo šiaudų grįžtėmis, per kurias būdavo išsunkę išvirtus
žirnius. Kuo geriau pašerdavo gyvulius. Paplitę vedybų būrimai: iš
kurios pusės šunys loja, iš ten tikėkis piršlių; kiek sugeba atnešti
malkų vienu ypu – porinis skaičius reiškia, kad mergina ištekės ir
panašiai. Dažnas būrimas su veidrodžiu, vandeniu. Sakyta, kad Kūčių
naktį kalba gyvuliai ir bitės. Jie išpranašauja ateitį. Vidurnaktį
šuliniuose vanduo sekundei pavirsta vynu, kurio išgėręs žmogus
tampa visažinis.
 Šv. Kalėdos
Šv. Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės
sugrįžimo šventė. Kalėdos, geriau žinomos, kaip
krikščioniška šventė, šią šventę galime vadinti viena
laukiamiausių ir gražiausių švenčių, per kurią susirenka
draugai ir artimieji paminėti Jėzaus Kristaus gimimo
dienos. Ši šventė minima gruodžio 25-ąją – 26-ąją
dienomis. Pirmą kartą Kalėdos buvo švenčiamos Romoje,
3-iame amžiuje.
 Tradicijos senovėje
Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas,
žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtas šienas
dalinamas gyvuliams. Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena
arba kiauliena. Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir
atlikdavo skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galvą
papuošdavo žalumynais. Kiaulienos valgymas bei aukojimas
buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui. Pirmą
Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo,
nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais. Šaltos Kalėdos reiškė
vėlyvą pavasarį, saulėta diena – derlingus metus.
 Tradicijos dabar
Dabar Kalėdos daugumai žmonių tapo labai svarbia ekonomine
švente, kuri siejama su dovanų pirkimu ir kitomis su švente
susijusiomis išlaidomis, vis dar puošiamos eglutės, susirenka
artimieji, giminės ir draugai. Kepami kalėdiniai meduoliai. Burtais
pamažu nebetikima, arba jie atliekami dėl smagumo.
 Naujieji metai
Naujieji metai didžiojoje pasaulio dalyje švenčiami naktį
iš gruodžio 31 į sausio 1-ąją, pažymint prasidedančius
naujus kalendorinius metus. Kai kuriose pasaulio šalyse
Naujieji metai sutinkami kitu metu: pavyzdžiui,
stačiatikiai turi savo „senuosius Naujuosius metus“, kurie,
dėl kalendorių skirtumo, yra 2 savaitėmis vėliau; Kinijos
Naujieji metai skaičiuojami pagal Mėnulio kalendorių,
todėl kasmet jų data skiriasi; Centrinėje Azijoje naujieji
metai švenčiami pavasarį ir t.t.
Ačiū, už dėmesį!