Indija

Plotas: 3 166 829 km2 Gyventojai: daugiau kaip 1 milijardas Indija antra pagal gyventoj skaii valstyb pasaulyje. Sostin: Delis Kalbos: hindi, angl, daug vietini kalb. Valdymo forma: federacin respublika. 1947 m. rugpjio 15 d. isikovojo nepriklausomyb nuo Jungtins Karalysts. Religijos: induizmas, islamas, krikionyb, sikhizmas, budizmas Piniginis vienetas: Indijos rupija (INR). 1 JAV doleris apie 3540 rupij. Daugiausia eksportuojama: brangakmeniai, arbatols, drabuiai ir audiniai Daugiausia importuojama: benzinas, geleis, plienas, mainos

Indijos statistiniai duomenys

Sprendiant i archeologini ikasen, Indijos teritorijoje moni gyventa jau paleolite. III tkstantmeio viduryje Indo slnyje sikr miestai, kuriuos archeologai aptiko XX a.

I tkstantmetyje pr. Kr. susikr valstybs, kurias viening karalyst sujung pirmieji Maurij dinastijos valdovai

Geografin padtis
Indija - tai milinika alis, kurios teritorijoje esama emum ir kaln, bevandeni dykum ir vietovi, kur gausiai palyja, stepi ir neengiam diungli. Klimatas ioje valstybje vyrauja nuo tropik pietuose ir centre, iki vsesnio oro iaurje. Ilgiausios Indijos ups yra Gangas, Brahmaputra, Jamuna, Godavari, Kaveri, Narmada, Krina. Indija - septinta pagal plot pasaulio alis. iaurje ir iaurs rytuose Indijos gamtines sienas sudaro Himalajai. Likusi iaurin, rytin ir centrin dalis priklauso Indo - Gango lygumai. Vakaruose driekiasi Tharo dykuma. Beveik vis piet teritorij uima Dekano pusiasalis. J supa dvi kalv grandins Vakar Ghatai ir Ryt Ghatai.

vents
Indijoje, daugiakultrje bei daugiareligje alyje, veniamos vairi religini tradicij ir etnini grupi vents. Visiems bendros vents yra trys: Nepriklausomybs diena, Respublikos diena ir Gandhi Dajanti (Mahatmos Gandio gimtadienis).Kitos populiarios, daniausiai hinduistins, vents yra Divali, Gane aturthi, Holi, Ugadi, Dussehra ir Sankranthi/Pongal, ivaratri.

okiai
Ind okyje yra labai svarbs liemens pei, kaklo, rank, ir ypatingai komplikuota platak simbolika bei veido iraika.. Taip pat bdingi koj klimai, kryiavimai, spiraliki judesiai ir uoliai. Ind okis reikalauja didels koordinacijos, nes koj ritmas daniausiai nesimetrikas ir monotonikas. Ind oki tradicijos siekia bent 2500 met.

Prie vestuves indams btinos vienuolika apeig: pirlybos, dviej dali horoskop sudarymas ir j palyginimas, laimingos dienos pagal dangaus viesulius pasirinkimas, oio aukojimas, svei kvietimas, altoriaus statymas, paventint molini puoduk vedyb ceremonijai pirkimas, aukojimas eimos dievams, dovan teikimas jaunojo ir jaunosios tvams. Vykstant jaunosios namus, pirma jaunikio sdi berniukas, danai jauniausias brolis. Jo vaidmuo vestuvi apeigose atbaidyti piktsias dvasias, o vliau, jeigu jaunikis mirt, neleisti nalei likti beteise tapti jos vyru, jos vaikams tvu. Tiksl vestuvi apeig laik numato astrologai, kai kada net vidurnakt. Vestuvi dien jaunieji nevalgo. Septynet kart septyniais ingsniais apeina jaunieji ventj ugn, sustiprindami santuok, pagerbia diev Agn. Jaunoji dar apeina apie jaunj, lyg apsaugodama j nuo blogio, lyg pasiaddama sergt.

Vestuvs

Muzika
Muzika, anot ind, diev dovana monms, diev kalba, duota geriau suprasti save, igirsti dangaus balsus. Indai kr muzik garsais, paimtais i gyvosios gamtos, o ne i besieli daikt mgdiojo gyvulius, paukius. Septynios gaidos: a, ri, ga ma, pa, dha, hi. Ind muzika buvo raoma jau gilioje senovje. Ind melodija, sukurta pagal griet schem, vadinasi raga. Skriama iaurs Indijos - Hindusthani, ir Piet Indojos - Karnataka muzika.

Indija - daugiarelig alis .Dabar 85 % Indijos gyventoj yra induistai,10 % musulmon (islamas), 2,3 % krikioni, likusieji budistai, dainistai ir kiti. Pirmasis buvo vedizmas. Vedizmas neturjo ventykl, diev atvaizd. I tkst. pr. m. e. I pusje vedizmas pamau transformuojasi nauj religij brahmanizm. Pagal brahmanizm, mirusio mogaus siela persikelia kit gimstant organizm. Apie to paties tkstantmeio vidur atsiranda dar dvi religijos budizmas ir dainizmas. Dainizmas nepripasta nei diev, nei demon, antgamtinmis btybmis laiko tik tobulyb pasiekusius mones titankarus. Ir budistai, ir dainistai siekia nutraukti ryius su materialiu pasauliu ir pasiekti nirvan. Taiau platieji liaudies sluoksniai nesuprato i sudting religij ir susiformavo induizmas svarbiausia Indijos religija. Induizmas turi dvi pagrindines kryptis ivaizm ir vinuizm.

Religija

Apranga

Indijoje apranga laikoma svarbiu socialins klasifikacijos bruou: mons atskleidia savo tapatyb ir tikjim vilkdami tam tikrus drabuius. tradicin tiek vyr, tiek moter aprang sudaro vairios klostuotos mediagos, elegantikai dengianios kn. Vietoj kelni, vyrai dvi tradicinius dhoius, laisvai gaubianius juosmen, ir kurtas ilgus, lengvai gulanius markinius. Saris vienalyt lengva klostyta mediaga vis dar yra populiariausias tarp Indijos moter, o vairiai idstytos klosts atskleidia, i kokios srities moteris kilusi. Drabui spalva atitinka socialin status: sannyasiai ir brahmaiariai dvi oranin, ymini celibat, ved vyrai balt. i spalva skirta ir nalms. Itekjusios moterys puoiasi spalvingais sariais.

ukuosenos ir enklai
ukuosenos ir enklai ant kno taip pat nurodo religinio sipareigojimo pobd. Vainav vienuoliai paprastai skutasi galvos plaukus palikdami tik trump kuokt pakauyje, kuris juos skiria nuo budist ir Sankaros pasekj, kuri galvos yra visikai plikos. Moteris bus laikoma prostitute ar ventja sprendiant i skyrimo jos plaukuose. enklai ant kaktos yra kitas svarbus vainav kultros elementas: vedusios moterys neioja bind raudon tak kaktos viduryje; iandienins jaunos merginos ir netekjusios moterys turi panaius vairi spalv bindius, taiau jie neturi religins ar socialins prasms.

Literatra
Senosios Indijos dvasin ir materialin kultra, jos raida atsispindi raytiniuose paminkluose. Ind literatra yra labai sena ir vairi, ji skirstoma tris periodus: 1. religin literatra ved (senojo sanskrito) kalba; 2. klasikin literatra, kurioje vyrauja klasikin sanskrito kalba; 3. naujoji literatra, vairi turiniu, be to reikiasi bent eiolika kalb.

Ar inojote, kad ...

Indijoje yra ei met laikai: vasara, ruduo, iema, pavasaris bei vasara ir iema, kuomet puia musonai.

Indija - didiausia pasaulyje arbatos gamintoja, o arbata (chai) yra populiariausias alyje grimas. Daugelis istorik sutinka,
Daugelis ind prie valgydami nusiplauna rankas, veid ir kojas. Mandags mons ima maist deine ranka, o moterys sda prie stalo tik tuomet, kai pavalgo kiti eimos nariai.

kad pirmoji raytiniuose altiniuose paminta plastin operacija buvo aprayta senoviniuose ind Sanskrito tekstuose.

Eidami laidotuves mons rengiasi ne juodais, bet baltais drabuiais.