Hinduizmas

Lukrecija Gražulytė
 Hinduizmas
Indijos ir Nepalo tautų pagrindinė religija. Viena
pasaulinių religijų. Jai būdinga nuolatinė kaita ir
plėtra: seniausi tradiciniai elementai pritaikomi
prie naujų sąlygų, lengvai modifikuojasi ir
pasipildo naujovėmis.
 Šventikai
Šventyklos kunigai, įvairiai vadinami "pandas",
"pujaris" arba "purohits", yra atlyginami
darbuotojai, kuriuos šventyklos valdžia nuomoja
kasdieniams ritualams. Tradiciškai jie yra iš
Brahmino ar kunigiškos kastos. Brahmanai
rečituoja vedas, atlieka apeigas, aiškina kitoms 3
kastoms priklausantiems žmonėms jų dharmą,
dalyvauja mokslinėje ir intelektualinėje veikloje,
visuomeniniame gyvenime.
 Įkūrėjas
Hinduizmas neturi įkūrėjo ar pranašo, tačiau yra viena seniausių
religijų: pradėjo formuotis prieš maždaug 4000 metų. Senovės
tikėjimas užfiksuotas Vedose ir dažnai vadinamas vedine religija
(vedizmas). Vedos laikomos amžinai egzistuojančia tiesa, perduota
Vedų regėtojų; jos vėliau užrašytos sanskritu.
 Šventraštis
Hinduizmo šventosios knygos – vedos. Vedos yra
ištisa biblioteka įvairiais laikotarpiais datuojamų
šventraščių, kurie paprastai yra skirstomi į dvi
kategorijas: šruti bei smriti. Vedų raštuose yra
aptariamos teologinės, filosofinės, mitologinės temos.
Religinė tiesa laikoma transcendentine, o jo doktrinos
vertinamos tik kaip skirtingi šios tiesos suvokimo
keliai. Bhagavadgyta – dažnai laikoma pagrindiniu
hinduizmo šventraščiu bei visų vedų esme.
 Simbolis „Om““
Hinduizmo simbolis – Om. sanskrito skiemuo, kurį
hinduistai, džainistai, budistai ir kitų indiškosios kilmės
religijų ir dvasinių judėjimų atstovai laiko šventu.
Hinduizme garsas Om žymi transcendentinį garsą, iš
kurio virpesio pagal hinduistinę kosmologiją atsirado
visata. Jis apibūdina aukščiausią Dievo įvaizdį: beformį,
bekūnį Brahmaną, beasmenę Pasaulio sielą.
Maldos namai
Indų šventovės skirtos konkretiems dievams,
kurių statulos statomos gilumoje, specialioje
celėje. Švenčių metu atliekama šventovės dievo
garbinimo ceremonija (pūdža) atnašaujant
simbolines aukas: gėles, vaisius, smilkalus.
Apeigų metų giedamos giesmės, groja tradicinė
muzika.
 Religija šeimoje ir malda dievui
Praktikuojantys hinduistai ryte ir vakare atlieka sandhja ritualą, į kurį įeina
apsiplovimas, malda, šventos formulės – mantros, simbolinė auka dievams.
Svarbiausi gyvenimo ciklo įvykiai yra pašventimas, vestuvės, laidotuvės. Vienas
specifinių hinduizmo bruožų yra piligrimystės į šventas vietas: prie šventovių
kalnuose, upių. Joga yra indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir
mentalinius pratimus kaip asanas, pranajamą, meditaciją bei askezę.
 Gėris ir blogis
Hinduisme yra ryški linija tarp gėrio ir blogio (dharma ir adharma).
Dauguma hinduistų tiki, jog Dievas nesukuria blogio. Blogis yra
natūrali gyvenimo dalis, atsirandanti dėl karmos. Dauguma
induistų tiki, jog kančia yra pasekmė jų pačių blogų darbų. Gėrį
representuoja dievai, tyrumas, šviesa, balansas,
nesavanaudiškumas, tvarka ir nemirtingumas.
 Šventės
• Holi. Pirmąją šventės dieną sudeginama didelė
baidyklė, o antrą ar trečią dieną indai barsto vienas
kitą spalvotais dažais, milteliais. Kiekviena emocija
yra susieta su spalva. Tokiu metu valgomi aliejuje
kepti virtinukai

• Indijoje didžiausia ir svarbiausia metų šventė yra

Divalis. Indai molines lempas uždega šalia namų. Jos
simbolizuoja vidinę šviesą, kuri apsaugo nuo dvasinio
tamsumo. Kai kurie žmonės tiki, kad po žemę klajoja
deivė Lakšmė ir ieško namų, kuriuose bus šiltai
priimta.
 Mityba
Indai vengia maisto, kuris trukdytų kūno bei proto vystymuisi.
Mitybos apribojimai ir požiūriai skiriasi tarp Kastų. daugelis Indų –
vegetarai. Indai laikosi Ahimsa konsepcijos, vengdami sukelti
skausmą gyvūnui, todėl mėsos nevartoja.
 Pomirtinis
gyvenimas
Žmogaus siela įsikūnyja viename kūne, tačiau po
fizinio kūno mirties ji tuoj pat, arba praleidusi tam
tikrą laiką pragare arba danguje, atgimsta naujagimio
– žmogaus ar kito gyvūno pavidalu. Atgimimo
procesą (samsarą), taip pat laikotarpio danguje arba
pragare trukmę reguliuoja karma – praeitame
gyvenime sukauptų gerų ir blogų darbų balansas.
 Doktrinos
Gyvenimo tikslus aiškina purušarthos doktrina. Tikslai
esantys 4:
• artha (turtas, gerbūvis, aktyvi veikla, valdymas;
siekiant šio tikslo svarbu nedaryti žalos kitiems)
• kama (malonumai – fizinė meilė, įvairūs pomėgiai –
muzika, poezija)
• dharma (pareigos, priderančios kastos nariui ir
priklausančios nuo keturių gyvenimo tarpsnių)
• mokša (galutinis tikslas – išsilaisvinimas iš samsaros)
 Šaltiniai
https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Hinduizmas https://www.hinduwebsite.com/hinduism/h
_goodandevil.asp
https://www.bernardinai.lt/2010-02-24-holi-s
vente-indijoje/ https://classroom.synonym.com/holy-food
https://www.artofliving.org/lt-lt/holi -in-hinduism-12085961.html
https://www.bbc.co.uk/bitesize/guides/zhsjsc
w/revision/5 https://nordibalance.lt/religija-ir-mityba/20
19/08/induizmas/
https://www.vle.lt/straipsnis/hinduizmas/
https://religijosistorija.weebly.com/induizma
s.html