Kas yra filosofija ir kod l žmon ms jos reikia?

Trumpai apie tem

Keturi klausimai, kuriuos suformulavo I. Kantas geriausiai apib dina filosofijos esm :
aš galiu žinoti?
aš turiu daryti?
Ko aš galiu tik tis?
Kas yra žmogus?
Filosofija yra iš graik kalbos kil s žodis, reiškiantis „išminties meil “. Teorin filosofija šiuo
atveju atspindi žini siekim , o iš to kylantis s moningas g rio troškimas vadinamas praktine
filosofija.
Vedin je kult roje žodžio „filosofija“ geriausias atitikmuo yra „jñ na“ (pažinimas). Žodžiu jñ na
vadinamos ne žinios kaip nuosavyb , bet pažinimo procesas.
Bendrai pripažinti filosofijos šaltiniai yra šie:
1. nuostaba,
2. abejojimas,
3. pasmerkties suvokimas.
Gau ya Vai av poži riu, pagrindin priežastis, kod l jau iame poreik filosofijai – atskirtumas
nuo K os.
„Bhagavad-g toje“ K a kalba apie keturias priežastis, d l kuri žmon s pradeda ieškoti Dievo
arba B ties:
1. kan ia,
2. naudos siekimas,
3. smalsumas,
4. laisv s troškimas.
Vedini autoritet nuomone filosofavimas baigiasi tuomet, kai poreikis jam pranyksta, tai yra gyva
tyb išsivaduoja iš materialios egzistencijos.
Filosofijos ribotumas pasireiškia tuo, kad ji gali atvesti mus prie išsivadavimo, bet pati negali tapti
išsivadavimo priežastimi.
Trys filosofijos (pažinimo) formos:
1. Tat-pad rtha-jñ na - žinios apie konstitucin Bhagav no tapatyb
2. Tvam-pad rtha-jñ na - žinios apie konstitucin vos tapatyb ir jos ryš su Bhagav nu
3. va-brahma-aikya-jñ na - žinios apie vos ir Brahmano vienov
Tre ioji jñ nos forma yra priešinga bhakti. Ta iau kitos dvi pažinimo formos maitina
bhakti.
la Bhaktivinoda kura Viešpaties Caitanyos filosofij išd st „Da a m la tattvoje“
(„Dešimtyje pagrindini ties “):
1. Pram a: Ved mokymas, gautas per guru-parampar yra vadinamas mn ya (apreikštu).
Neklystantys rodymai Vedose, sm ti- strose, kuri priešaky „ mad-Bh gavatam“, taip pat tokie
rodymai, kaip tiesiogin jutimin patirtis (pratyak a), kurie sutinka su Ved autoritetu, visi
pripaž stami kaip pram a ( rodymai). Ši pram a nustato tokias prameyas (pamatines tiesas):
2. Parama-tattva: Hari vienintelis yra Aukš iausia Absoliuti Tiesa.
3. Sarva- aktim n: K a yra vis energij savininkas.

1
4. Akhila-ras ta-sindhu: Jis yra nektarišk skoni vandenynas.
5. Vibhinn a-tattva: Tiek mukta (išvaduotos) tiek baddha (s lygotos) vos yra Jo amžinos
atskirtos dalelyt s.
6. Baddha-j vos: S lygotos sielos yra pavaldžios yos valdžiai, kuri padengia j suvokim .
7. Mukta-j vos: Išvaduotos sielos yra laisvos nuo yos.
8. Acintya-bhed bheda-tattva: Visa visata, susidedanti iš s moning (cit) ir nes moning (acit)
darini , yra Hari acintya-bhed bheda-prak a, tai yra Jo pasireiškimas, kuris nesuvokiamai
skiriasi ir nesiskiria nuo Jo.
9. uddha-bhakti: Tyra atsidavimo tarnyst yra vienintel praktika ( dhana), pasiekti tobulum .
dhana bhakti skiriama šias dvi dalis:
1. Vaidh s dhana bhakti – taisykl mis reguliuojam atsidavimo tarnyst s praktik .
2. nuga s dhana bhakti – spontaniškai atliekam atsidavimo tarnyst s praktik .
10. a-pr ti: Transcendentin meil ir potraukis K ai yra vienintelis galutinis siektinas tikslas
( dhya-vastu). Meil Dievui skiriama dvi pakopas:
1. Bh va bhakti – meil s Dievui pradžia (emocin meil s tarnyst ).
2. Prema bhakti – brandi meil Dievui, pasireiškianti abipusiu santykiu.

Pla iau apie tem

Apibr žimas
Apibr žim , k iš tikr reiškia s voka „filosofija“, yra turb t tiek pat, kiek ir pa filosof .
Iš pradži „filosofijos“ s voka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graik filosofijos kilusiai m stymo
tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos m stymo sistemos (Ryt filosofija), kurios
dažnai glaudžiai susijusios su religiniais sitikinimais. Be to paskutiniu metu „filosofijos“ s voka
vartojama kaip „strategijos“ arba „koncepcijos“ sinonimas, pvz., „verslo filosofija“.
Moderniaisiais laikais paplito filosofijos apib dinimas keturiais pagrindiniais klausimais, kuriuos
suformulavo I. Kantas:
aš galiu žinoti?
aš turiu daryti?
Ko aš galiu tik tis?
Kas yra žmogus?

Žodžio filosofija kilm (etimologija)

Filosofija yra iš graik kalbos kil s žodis (graikiškai < phileo – myliu + sophia –
išmintis), reiškiantis „išminties meil “ žini siekimo prasme (teorin filosofija) ir iš to kylan iu
moningu g rio troškimu (praktin filosofija). Paties žodžio vedimas paprastai priskiriamas graik
stytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra gin ytina, ta iau aišku, kad pats
žodis atsirado ne k anks iau už Platon .
Nelabai kas gin ysis, kad „filosofija“ labiau reiškia meil išmin iai, nei meil žinioms. Lygiai taip
pat negin ijama ir tai, kad iš „meil s išmin iai“ filosofija nat raliai prad jo reikšti doktrin arba
mokym t , kurie myli išmint ir yra vadinami filosofais... Filosofija laikoma ne tiek išmintis apie
tam tikros r šies mintis, kiek išmintis apie m stym , ir analiz , k reiškia m styti, kokia gali b ti
galutinio minties taško prigimtis. Šia prasme, filosofijos problemos yra susijusios su galutine
realyb s, tikrov s arba patirties prigimtimi, tikrove vadinant visa tai, kas vyksta, o ne tai, kas
manoma... Pavyzdžiui, mes galime klausin ti, kas yra tiesa, g ris, grožis (svarstant juos kaip
2
koncepcijas, atitrauktas nuo patirties), arba mes galime užduoti klausim , ar šios (ir kitos)
koncepcijos atitrauktos nuo patirties, gali gyvuoti savarankiškai; tai yra debat sritis tarp
nominalist ir realist (ar idealist )... Kai kalbame apie filosofijas daugiskaita, turime omeny ne
skirtingas išminties r šis, bet išmint apie skirtingos r šies dalykus.1

O kaip filosofija vadinama Vedin je kult roje?

Jñ na – pažinimas. Žodžiu jñ na vadinamos ne žinios kaip nuosavyb , bet pažinimo procesas.
Vedini autoritet nuomone filosofavimas baigiasi tuomet, kai poreikis jam pranyksta, tai yra gyva
tyb išsivaduoja iš materialios egzistencijos. Vadinasi filosofavimas yra tik instrumentas, bet ne
tikslas.

Kokios yra filosofijos priežastys (Aristotelis ir Bhagavad-g ta)

Karlas Jaspersas pateikia šiuos filosofijos šaltinius:
“Filosofavimo ištakos yra nuostaba, abejojimas, pasmerkties suvokimas. Kiekvienu atveju jis
prasideda nuo viso žmogaus sukr timo, ir pastar pasineriant ieškoma tikslo kaip išeities.
Platonas ir Aristotelis b ties esm s ieškojo iš nuostabos.
l begalinio netikrumo Dekartas ieškojo to, kas b visiškai tikra.
l gyvenimo teikiam kan stoikai ieškojo sielos ramyb s.
...Vadinasi, filosofijos ištakos yra nuostaba, abejojimas, ribini situacij patirtis, ta iau vis pirma
pasiryžimas tikrajai komunikacijai, kuri, žinoma, apima ir tuos dalykus. Jog taip buvo iš pat pradži ,
galime matyti iš to, kad kiekviena filosofija siekia b ti perduota, save išsako, nori b ti išgirsta, kad
pati jos esm yra komunikabilumas, kuris neatskiriamas nuo tiesos.”2
Toks supratimas gal ir tinkamas filosofams profesionalams, vis d lto neatskleidžia tikr
filosofijos šaltini , tai yra paties poreikio atrasti B ir savo santyk su Ja. „Bhagavad-g toje“ K a
sako3, kad gyvos b tyb s yra amžinos, fragmentin s K os dalelyt s, bet materialaus gyvenimo
sampratos, kuri k jas ir neš jas yra protas, atitrauk jas nuo Dievo ir privert sunkiai grumtis už
egzistencij materialioje gamtoje. Tod l Gau ya Vai av poži riu, pagrindin priežastis, kod l
jau iame poreik filosofijai – atskirtumas nuo K os. Neteisingai pasinaudojusi savo
nepriklausomybe gyvoji b tyb nusisuko nuo K os ir pakliuvo yos (iliuzijos energijos)
rankas.
„Bhagavad-g toje“ K a taip pat kalba apie keturias priežastis, d l kuri žmon s pradeda ieškoti
Dievo arba B ties:
1. kan ia,
2. naudos siekimas,
3. smalsumas,
4. laisv s troškimas.
Šios priežastys labai panašios Jasperso apm stytas, ta iau jos parodo kitus (netgi praktiškesnius)
aspektus: kan , naudos siekim , smalsum , laisv s troškim .

Filosofijos disciplinos ir svarbiausi j klausimai

Filosofijos problematika apima tokius klausimus: kas yra b tis ir tiesa (metafizika ir logika), g ris ir
moralumas (moral ), žinojimas, tiesa bei grožis (estetika).

1
The Essential Ananda K. Coomaraswamy (Perennial Philosophy Series)
2
Karlas Jaspersas, „Filosofijos vadas“, II sk.
3
„Bhagavad-g ta“, 15.7
3
Senov s Graikijos filosofijoje penkios pagrindin s filosofini klausim grup s buvo vadinamos
analitika arba logika, epistemologija, etika, metafizika ir estetika.
Pažinimo teorija (gnoseologija arba epistemologija): kas yra žinojimas? k galima pažinti?
Metafizika (ontologija): kas yra tikrov ? Kas yra b tis? Ar egzistuoja daiktai
nepriklausomai nuo m pažinimo?
Etika (moral s filosofija): kaip reik elgtis? K turiu daryti (I.Kantas)? Kas yra g ris? Kas
yra geras gyvenimas? Metaetika domisi kalbine moralini teigini analize.
Logika: kaip reik taisyklingai m styti?
Antropologija: kas yra žmogus? kokia yra žmogaus esm ?
Estetika: kas yra grožis? kas yra menas?

Epistemologija
Epistemologija (gnoseologija, pažinimo teorija, iš gr. (episteme – žinios) ir (logos
– žodis, mokslas)) – filosofijos šaka, tirianti pažinimo (žini , žinojimo) prigimt ir principus. XIX a.
literat roje vokie ir rus kalba labiau paplit s terminas buvo gnoseologija.
Epistemologija siekia atsakyti tokius klausimus:
Kas yra žinojimas?
Kuo jis skiriasi nuo tik jimo, sitikinimo, nuomon s?
Kokiais b dais yra (ar turi b ti) paž stama tikrov ?
Kiek ji pažini?

Metafizika
Metafizika (gr. meta=po/už ir phýsis=gamta) – filosofijos šaka, nagrin janti pirminius b ties
principus. Ji nagrin ja klausimus apie gyvenimo prasm , m egzistencij , Dievo buvim .
Metafizika domisi, ar žmogaus protas paj gus suprasti visat , ar galb t tikroji jos esm mums
neprieinama; yra amžinyb ar n ra jos; ar m steb jimai ir eksperimentai atskleidžia tikrov , ar
papras iausiai j kuria.
Metafizika jau nuo Aristotelio laik buvo laikoma svarbiausia filosofijos disciplina. V liau vieni lig
tol metafizikai nepriklaus klausimai jai buvo priskiriami, o kiti, kurie buvo laikomi metafiziniais,
buvo atskirti kaip skirtingos filosofijos šakos — tokios kaip religijos filosofija, proto filosofija,
suvokimo filosofija, kalbos filosofija, mokslo filosofija. Retais atvejais metafizikos tyrin jami
dalykai buvo laikomi visiškai fiziškais ir nat raliais — tokiais, kurie priklauso fizikos sri iai.
Viena svarbiausi metafizikos šak visais laikais buvo ontologija. Šie terminai šiandien kartais
netgi vartojami kaip sinonimai.

Žodžio „metafizika“ kilm

Žodis metafizika aptinkamas jau graik filosofijoje 300 m. pr. m. e. Metafizikos s voka at jo iš
Aristotelio veikal . Viena šios s vokos kilm s teorija teigia, kad žodis metafizika prigijo
filosofin je kalboje tada, kai tarp kit Aristotelio rašt buvo rastas vienas veikalas. Kadangi šis
filosofo k rini s vade jo po ankstesniojo darbo „Fizika“, tai buvo nuspr sta j pavadinti meta-
fizika (gr. meta – po). Aristotelio metafizika buvo labai svarbus veiksnys, lemiantis tolesn Europos
filosofijos samprat .

Ontologija
Ontologija (Graikiškai „b tis“, „žodis“ ar „kalba“) — filosofijos skyrius, svarbiausia
metafizikos šaka. Nagrin jama b tis ir egzistencija, taip pat pagrindin s kategorijos, bandant

4
išsiaiškinti, kokios ir koki tip esyb s egzistuoja. Pagrindinis ontologijos klausimas — „Kas
egzistuoja?“
Ontologija turi didel tak realyb s koncepcijai, kadangi stengiasi kuo bendriau aprašyti visk , kas
egzistuoja, neapsiribojant pavieni moksl išvadomis ir, galb t, peržengiant jas.
Kai kurie filosofai, priklausantys Platono tradicijai, tvirtina, kad visi daiktavardžiai nurodo kokias
nors esybes (taigi esybi yra tiek, kiek daiktavardži ). Kiti filosofai teigia, kad kai kurie (ar net visi)
daiktavardžiai n ra esybi pavadinimai. J vartosena t ra tam tikras b das nurodyti objekt arba
vyki rinkinius. Ši filosof poži riu daiktavardis protas nurodo ne koki vien esyb , bet
rinkin asmens patirt psichini vyki ; visuomen nurodo žmoni su tam tikromis bendromis
savyb mis rinkin ; geometrija nurodo savit intelektualin s veiklos r .
Kiekviena ontologija turi atsakyti klausim , kurie žodžiai nurodo esybes, o kurie — ne, kod l
taip yra ir kokios kategorijos iš to susidaro. Kai bandoma š proces pritaikyti tokiems
daiktavardžiams kaip elektronai, energija, sutartis, laim , laikas, tiesa, priežastingumas ir dievas,
ontologija tampa itin svarbi visoms filosofijos šakoms.

Etika
Etika yra bendra s voka, kuria dažniausiai apib dinama moral s teorija. Filosofijoje etiškas elgesys
yra tas, kuris laikomas „geru“ arba „teisingu“. Vakar tradicijoje etika kartais vadinama moral s
filosofija. Tai yra viena iš vertybi teorijos (aksiologijos) dali , kita dalis yra estetika. Aksiologija
yra viena iš keturi pagrindini filosofijos šak , šalia metafizikos, epistemologijos ir logikos.
Termin „etika“ pirm kart pavartojo Aristotelis.
Pagrindin s etikos problemos: g ris, blogis, laisv , atsakomyb , vertyb . Moral s kalbos problemas
nagrin ja metaetika.

Logika
Logika (gr. logos „žodis“, „reikšm “) – filosofijos mokslo šaka, tirianti priimtinus
samprotavimo b dus; pla ja prasme – taisyklingas m stymas, samprotavim eiga, sveikas protas,
vidinis d sningumas.
Šnekamojoje kalboje logika dažniausiai vadinamas samprotavim analizavimas. Tradiciškai logika
buvo mokoma kaip filosofijos dalis, bet jau du šimtme ius logika studijuojama ir kaip matematikos,
o paskutiniais dešimtme iais — kaip kompiuteri mokslo dalis. Kaip mokslas, logika tyrin ja ir
klasifikuoja sakini ir argument strukt , apibr žia aprašymo schem , nagrin ja tikimyb s santyk
su priežastingumu, teisingus ir klaidingus teiginius ir paradoksus.
Panašiai, kaip mok jimas kalb ti egzistavo dar iki kalbotyros mokslo atsiradimo, taip ir taisyklingas
stymas buvo ir iki logikos mokslo susiformavimo. Login s operacijos: apibr žimas, klasifikacija,
rodymas, paneigimas ir kt. dažnai naudojamos kasdien, ta iau nes moningai ir su paklaidomis. Kai
kurie žmon s link laikyti savo m stym nat raliu procesu, nereikalaujan iu analiz s ir kontrol s
daugiau, negu sakykim kv pavimas ar jud jimas. Ta iau realus m stymas n ra tik paprasta login
seka – sprendžiant kilusius uždavinius dažnai svarbu ir nuoseklumas, ir intuicija, ir emocijos, ir
pasaul ži ra ir kt.
Logikos teorija naudoja speciali dirbtin kalb . Tod l kartais atrodo, kad apie paprastus dalykus
kalbama pernelyg sud tingai.
Logikos moksl sudaro daug teorij . Pati papras iausia ir labiausiai žinoma yra teigini logika,
nagrin janti teigini loginius ryšius. Kitos žinomiausios teorijos – predikat logika, modalin
logika, silogistika.

5
Estetika
Estetika (gr. – jutiminis):
1. mokslas, tiriantis grož ir men , grožio, meno d snius ir harmonij ; sudaro metodologin
pagrind meno šakoms tirti;
2. grožio kriterij taikymas ir laikymasis.
Estetika nagrin ja bendr grožio paskirt ir jo raiškos formas menuose, gamtoje, o taip pat grožio
poveik asmeniui. Be pa ios men teorijos, estetikoje nagrin jami estetinio sprendimo bei estetin s
jausenos ir išgyvenimo klausimai. Estetika nagrin ja visas meno kryptis: muzik , dail , literat ,
architekt , choreografij ir kt.
Savarankiška filosofijos mokslo disciplina estetika tapo tik XVIII amžiuje, vokie filosofin je
mintyje. Pirmasis estetikos termin dabartine prasme pavartojo Aleksandras Baumgartenas
(Alexander Baumgarten, 1714-1762).

Kur filosofijos ribos?

Filosofijos ribotum turb t geriausiai atspindi ši ištrauka:
“Graik kalbos žodis „filosofas" (philosophos) yra žodžio sophos priešyb . Jis reiškia „mylintis
pažinim (esm )", skirtingai nuo to, kuris, gij s pažinim , vadina save „žinan iuoju". Ši žodžio
reikšm išliko iki m dien : tiesos ieškojimas, o ne tiesos žinojimas yra filosofijos esm , kad ir
kaip ši esm iškreipt dogmatizmas, t.y. tez mis išreikštas, galutinis, tobulas ir doktrinieriškas
žinojimas. Filosofuoti - tai b ti kelyje. Klausimai filosofijai svarbesni negu atsakymai; kiekvienas
atsakymas virsta nauju klausimu.”4
Panašu, kad šis teiginys išreiškia filosofijos prisipažinim nesugeb ti atsakyti egzistencinius
klausimus, nors toki atsakym iš jos tik tasi. Ved poži riu filosofija gali atvesti mus prie
išsivadavimo, bet pati negali tapti išsivadavimo priežastimi (jñ na kvacit tac ca na sa ga-
varjitam5 – filosofija neišvaduoja nuo prisirišim ).

Kokie filosofijos pavojai?

Pažinimo tikslas yra ne gyti žinias, o transformuoti save. Apie tai kalba „Bhagavad-g tos“ 13.8-12
posmai. Deja gali taip atsitikti (ir dažnai atsitinka), kad pažinimo tikslas pasikei ia god žini
kaupim . Tokio kaupimo (lygiai kaip ir bet kokio kito) pasekm yra pasip timas ir puolimas. Taip
pat, nepaisant filosofavimo šaltini tyrumo (nuostaba, abejon , bej giškumas), s kmingas
filosofavimas gali tapti profesija, tai yra b du uždirbti pragyvenimui, taip sugriaudamas pradin
filosofijos id .

Ar jñ na (filosofija) netrukdo bhakti?

„Atsidavimo nektare“ R pa Gosvami tyr atsidavimo tarnyst apib dina kaip jñ na-karm dy-
an tam6 – nepadengt filosofija, karmine veikla ir kitokiais dalykais. Iš ia atrodo, kad filosofija
yra kli tis tyros bhakti kelyje. Ta iau ryos ši baim išsklaido kalb dami apie tris filosofijos
(pažinimo) formas.
Tat-pad rtha-jñ na - žinios apie konstitucin Bhagav no tapatyb
K a yra absoliuti tiesa, parama-tattva. Jis yra nedualus Parabrahma. Jis yra visa ko
šaltinis, bet Pats šaltinio neturi. Jis yra vis priežas priežastis. Jis yra aukš iausias vis

4
Karlas Jaspersas, „Filosofijos vadas“. I sk.
5
„ mad Bh gavatam“ 8.8.20.
6
„Bhakti Ras ta Sindhu“ 1.1.11
6
ai varya (didyb s) ir dhurya (saldumo) savybi šaltinis. Jis visiškai neturi žemesni ,
materiali savybi (pr ta-gu a). Jis yra kupinas vis transcendentini savybi (apr ta-
gu a). Jis yra sac-cid- nandamaya-vigraha, egzistencijos, suvokimo ir palaimos
sik nijimas. Jis yra acintya-sarva- aktim n, nesuvokiamas vis energij savininkas. Jis yra
pati rasa (estetinis pasim gavimas) tiek rasika (besim gaujantis). Kitais žodžiais tariant, jis yra
visos rasos buvein ir Jis pats visiškai užsi s rasos ragavimu savo bhakt draugijoje. Jis yra
Svayam-Bhagav n, galutinis objektas, apie kur kalba visos Vedos ir visos stros. Jis vienintelis
yra Asmuo vadinamas Svayam-Bhagav n. Toks pažinimas vadinamas tat-pad rtha-jñ na.
Tvam-pad rtha-jñ na - žinios apie konstitucin vos tapatyb ir jos ryš su Bhagav nu
vos, atomin s gyvos dvasios dalelyt s (cit-param u-svar pa), yra nykstamai maži
aukš iausios egzistencin s dvasios K os spindul liai. Nors ir nesiskirdamos nuo Viešpaties
Hari, jos amžinai yra atskiros nuo Jo. vos yra neišmatuojamai maža s mon , anu-caitanya, o
Viešpats yra visa persmelkianti s mon , vibhu-caitanya. J vos yra pavaldžios i, o Viešpats
yra yos šeimininkas. Net ir išvaduotame b vyje, va d l savo paribio energijos (ta asth -
akti) prigimties, gali pulti materiali gamt ( -prak ti). J galima suvokti kaip žinojim
(jñ na-svar pa) ir kaip paž stant (jñ ta-svar pa). Nors va ir turi potencij veiklai arba
kartt tva, ji vis d lto išlieka atomine dvasios kibirkštim ucit. Ji turi mažyt
nepriklausomyb , tod l ji iš prigimties yra amžinas aukš iausios absoliu ios tiesos,
os tarnas. Ji taip pat turi amžin atskir egzistencij . Kitais žodžiais tariant, ji yra
nepriklausoma ir priklausoma. Kadangi ji yra K os ta asth akti produktas, vos ryšys
su K a yra nesuvokiamos vienyb s ir skirtyb s santykis, acintya-bheda-abheda. Be to,
kadangi ji yra Viešpaties dalelyt ir tendencija tarnauti Viešpa iui yra jos prigimtyje, vos
santykis su K a yra kaip amžino tarno su tuo, kuriam tarnaujama. Toks pažinimas
vadinamas tva -pad rtha-jñ na.
va-brahma-aikya-jñ na - žinios apie vos ir Brahmano7 vienov
ra jokio skirtumo tarp vos ir Brahmano. Kai neišmanymas išsisklaido, va tampa tapati
brahma- svar pai. Tuo metu va nebeturi atskiros egzistencijos. Toks pažinimas vadinamas
va-brahma-aikya-jñ na.
Žodis jñ na, kuris naudojamas posme apie tyr atsidavimo tarnyst (BRS 1.1.11), kaip
nepadengt jñ nos, nurodo b tent tok vos vienov s su brahma pažinim . Šis pažinimas
vadinamas nirvi a-jñ na, neskirtyb s pažinimu arba impersonalizmu. Nirvi a-jñ na yra
priešinga bhakti. Ta iau kitos dvi pažinimo formos, min tos anks iau - tat-pad rtha-
jñ na ir tva -pad rtha-jñ na – nesusipriešina su bhakti. Kai žmogus pradeda eiti bhakti
keliu, šios dvi pažinimo formos yra esmin s. Bet žengiant bhakti keliu, atsidavimas, sumiš s su
empiriniu spekuliatyviu pažinimu (jñ na-mi -bhakti) yra vadinamas išorišku ( hya). Tokio
tipo pažinimo taip pat reikia atsikratyti. N ra jokios galimyb s, kad nat ralus vos santykis su
Aukš iausiu Viešpa iu, kaip tarno su tarnyst s objektu, kada nors kilt iš va-brahma-aikya-
jñ nos. Tarno ir tarnyst s objekto nuotaika (sevya-sevaka-bh va) yra pati bhakti gyvyb .

Kam bhaktams reikalinga filosofija?

„Caitanya Carit ta“, di 2.117 sako:
„Nuoširdus mokinys netur vengti diskusij tokiomis temomis, laikydamas jas
prieštaringomis, kadangi tokios diskusijos sustiprina prot . Tokiu b du protas prisiriša prie
K os.“

7
Brahmanas arba brahma šiame kontekste nurodo ne socialin luom (šventikus) ar pirm sukurt b tyb visatoje
Brahm , o Dievo B ties aspekt , kuris yra vis b tybi pagrindas.
7
 los Prabhup dos komentaras:
Yra daugyb mokini , kurie nepaisant „Bhagavad-g tos“ studij , klaidingai supranta K , nes neturi
tobul žini ir galiausiai nusprendžia, kad Jis yra paprasta istorin asmenyb . Taip neder elgtis.
Reikia ypa d mesingai stengtis suprasti ties apie K . Jei d l tingumo kažkas nepaž sta K os iš
esm s, jis bus suklaidintas d l atsidavimo tarnyst s kelio, kaip tie, kurie skelbia save pažengusiais
bhaktais ir imituoja transcendentinius požymius, kartais pastebimus išvaduot siel elgesyje. Nors
stymo ir argumentacijos panaudojimas yra pats tinkamiausias procesas paskatinti neinicijuotus
žmones tapti bhaktais, neofitai atsidavimo tarnyst s kelyje visuomet tur aiškiai suprasti K
apreikšt šventraš , bona fide bhakt ir dvasinio mokytojo akimis. Kol žmogus nesiklauso apie
iš toki autoritet , jo atsidavimas K ai negali pažengti. Apreikštieji raštai mini devynis
dus gyti atsidavimo tarnyst , o tarp j pirmasis ir svarbiausias yra klausytis iš autoritet .
Atsidavimo s kla negali sudygti jei ji nelaistoma klausantis ir kartojant. Reikia nuolankiai išgirsti
transcendentin žini iš dvasiškai pažengusi šaltini ir atkartoti t pa žini savo paties labui, o taip
pat labui t , kurie klausosi.
...Kai Brahm apraš tyr bhakt , laisv nuo empirin s filosofijos ir karmin s veiklos praktik , pad ,
jis rekomendavo klausytis t asmenybi , kurie žengia atsidavimo keliu. Sekimas toki išvaduot siel ,
kurie gali skleisti tikrus dvasinius virpesius, p domis, gali atvesti žmog iki aukš iausios atsidavimo
pakopos, ir taip jis taps mah -bh gavata. Iš Viešpaties aitanjos Mah prabhu pamokym San tana
Gosv miui (Madhya 22.65) sužinome:
stra-yuktye sunipu a, d ha- raddh y ra
‘uttama-adhik ’ sei t raye sa ra
„Tas, kuris patyrusiai supranta apreikšt rašt išvadas, ir kuris visiškai atsiduoda Viešpaties labui, iš
ties yra paj gus išvaduoti kitus iš materialios egzistencijos gniaužt .“
... Trokštamas pasikeitimas širdyje, min tas aukš iau, yra pastebimas, kai atsisakoma daryti bet k ,
kas nepalanku atsidavimo keliui. Norint sukelti tok širdies pasikeitim , išsamios diskusijos apie
ir Jo galias yra absoliu iai b tinos. Apsimet liai bhaktai gali galvoti, kad papras iausiai liedami
ašaras pasieks transcendentin lyg , net jei n ra faktišk poky širdyje, bet tokia praktika yra
bevert , jei n ra transcendentinio supratimo. Apsimet liai bhaktai, kuriems tr ksta transcendentini
žini , galvoja, kad dirbtin s ašaros išvaduos juos.
„Taip pat šventraš studijavimo vert yra tai, kad toks gilinimasis padidina ryžt ir tik jim
švento vardo kartojimu, ir t.t., o tai savo ruožtu skatina m dvasin pažang . Tokios studijos
pašalina anarthas, klaidingas sampratas apie bhakti, ir taip leidžia mums dar labiau sigilinti
atsidavim Viešpa iui. Dvasin s komunos sutvertos tokiems užsi mimams. Jos suteikia m
dvasiniam gyvenimui kai k labai svarbaus – jos yra hari kathos forma. Iš ties šiame pasaulyje
mes neturime kito užsi mimo; tikrai n ra jokio svarbesnio užsi mimo.“ (Swami BV Tripurari)
Jei mums reikt nuspr sti, koki labiausiai neatid liotin praktin problem filosofui reikia
išspr sti, tai vienintelis atsakymas b : perži ti ir pateikti komparatyviosios religijos principus.
Filosofijos tikslas b pademonstruoti bendr vis religij metafizin pagrind ir tai, kad skirtingos
kult ros savo esme yra susijusios viena su kita taip kaip bendros dvasin s ir intelektualin s kalbos
dialektai. Jeigu kas nors tai pripažins, daugiau nebegal s tvirtinti: “Mano religija yra geriausia”. Jis
tegal s pasakyti, kad ji “geriausia man.” Kitais žodžiais tariant, religini prieštaravim tikslas neturi
ti “atversti” (konvertuoti) priešinink , bet tikinti j , kad jo religija iš esm s ta pati kaip ir m .
Mes faktiškai pripaž stame, kad religiniai prieštaravimai vis dar siekia m akimis tikinti
priešinink jo klaida, o ne jo teisumu. Šiuolaikin s propagandos rašiniuose netgi galima aptikti
baim s tonacij - jei mes atrastume esmin ties pas savo oponent , tai b tarsi didel nelaim ,
galinti sutrikdyti m tik jim . Ši baim dar labiau paskatina tai, kad augant žinioms ir
supratimui, vis sunkiau ir sunkiau pagr sti pamatinius skirtumus tarp vienos ir kitos religijos. 8

8
The Essential Ananda K. Coomaraswamy (Perennial Philosophy Series).
8
Ar dvasiniame pasaulyje bhaktai filosofuoja?
ad s Kavir ja Gosv mis „Caitanya Carit toje“ išsako tiek daug filosofini teigini apie
dhos ir K os ontologin pad (tattv ). Ta iau ar R dh ir K a susitik dvasiniame pasaulyje
kalbasi apie tai? Be abejo ne. Taip pat nefilosofuoja ir dvasinio pasaulio gyventojai, nes pažinimo
poreikis yra tik materialiame pasaulyje, kur sužinoti netolygu suvokti. Dvasiniame pasaulyje, kur
egzistencijos kokyb priklauso ne nuo pažinimo (jñ na), žini (vidya), o tik nuo suvokimo (cit) n ra
poreikio m styti apie B ir savo santyk su ja. Ši B tis ir santykis su Ja yra išgyvenami, patiriami,
o ne m stomi. Kaip ir materialiame pasaulyje estetinius objektus stengiam s išgyventi, patirti, ir tik
negal dami to padaryti, susim stome apie priežastis, trukdan ias tai atlikti, taip ir apie B bei
santyk susim stome tik negal dami j iki galo patirti. Taip atsiranda filosofija.
Žinojimas (jñ na) n ra reikalingas sielai dvasiniame pasaulyje, ta iau reikalingas norint ten
pakli ti.
a sako, kad tarp skirting žmoni , kurie kreipiasi J , jñ nis, užsiimantis bhakti, yra ypa
brangus Jam9.
Bet jñ na dvasiniame pasaulyje gali egzistuoti kaip žaidimas. Šiuo poži riu Paurnamasi gars ja
Vradžoje kaip guru, žinanti daug slapting dalyk , kurie nesuvokiami kitiems.

Caitanyos mokymo tiesos?

la Bhaktivinoda kura Viešpaties Caitanyos mokym išd st „Da a m la tattvoje“
(„Dešimtyje pagrindini ties “):
mn ya pr ha tattva harim iha parama sarva- akti ras bdhi
tad-bhinn ca j n prak ti-kavalit n tad-vimukt ca bh d
bhed bheda-prak sakalam api hare s dhana uddha-bhakti
dhya tat-pr tim evety upadi ati jan n gauracandra svaya sa
Šio posmo vertimas pateikiamas žemiau suskirstytas temomis.

Vedin s filosofijos skyriai

abda pram a10 - Vedin epistemologija
1. Pram a: Ved mokymas, gautas per guru-parampar yra vadinamas mn ya. Neklystantys
rodymai Vedose, sm ti- strose, kuri priešaky mad-Bh gavatam, taip pat tokie rodymai, kaip
tiesiogin jutimin patirtis (pratyak a), kurie sutinka su Ved autoritetu, visi pripaž stami kaip
pram a ( rodymas). Ši pram a nustato tokias prameyas (pamatines tiesas):

Vedin ontologija

Aukš iausia Dievo Asmens pad tis.

2. Parama-tattva: Hari vienintelis yra Aukš iausia Absoliuti Tiesa.

Dievo energijos
3. Sarva- aktim n: K a yra vis energij savininkas.

Santykiai su Dievu
4. Akhila-ras ta-sindhu: Jis yra nektarišk skoni vandenynas.

9
„Bhagavad-g ta“, 7.17
10
abda reiškia garsas, o pram a – pagrindimo b das. abda pram a reiškia garsin pagrindimo b .
9
Konstitucin sielos pad tis
5. Vibhinn a-tattva: Tiek mukta (išvaduotos) tiek baddha (s lygotos) vos yra Jo amžinos
atskirtos dalelyt s.

lygot siel pad tis

6. Baddha-j vas: S lygotos sielos yra pavaldžios yos valdžiai ir uždangai.

Išvaduot siel pad tis

7. Mukta-j vas: Išvaduotos sielos yra laisvos nuo yos.

Nesuvokiama vienov ir skirtyb tarp Dievo ir jo energij

8. Acintya-bhed bheda-tattva: Visa visata, susidedanti iš s moning (cit) ir nes moning (acit)
darini , yra Hari acintya-bhed bheda-prak a, tai yra Jo pasireiškimas, kuris nesuvokiamai
skiriasi ir nesiskiria nuo Jo.

Vedin etika
9. uddha-bhakti: Tyra atsidavimo tarnyst yra vienintel praktika ( dhana), pasiekti tobulum .
dhana bhakti skiriama šias dvi dalis:
1. Vaidh s dhana bhakti – taisykl mis reguliuojam atsidavimo tarnyst s praktik .
2. nuga s dhana bhakti – spontaniškai atliekam atsidavimo tarnyst s praktik .

Vedin metafizika
10. a-pr ti: Transcendentin meil ir potraukis K ai yra vienintelis galutinis siektinas tikslas
( dhya-vastu).
Meil Dievui skiriama dvi pakopas:
1. Bh va bhakti – meil s Dievui pradžia (emocin meil s tarnyst ).
2. Prema bhakti – brandi meil Dievui, pasireiškianti abipusiu santykiu.

KLAUSIMAI
1) Kokie klausimai geriausiai išreiškia filosofijos esm ?
2) reiškia žodis filosofija?
3) Kokie yra bendrai pripažinti filosofijos šaltiniai?
4) Kokius filosofavimo šaltinius išskiria Bhagavad-g ta?
5) Kokia pagrindin filosofijos priežastis Gau ya Vai avizmo poži riu?
6) Kuo pasireiškia filosofijos ribotumas?
7) Koks žodžio „filosofija“ atitikmuo Vedin je kult roje?
8) Kada baigiasi filosofija?
9) Kokios yra trys Vedin s filosofijos formos?
10) Kuri iš j žalinga bhakti praktikai?
11) Išvardinkite dešimt pagrindini Viešpaties Caitanyos filosofijos ties .

10