DAR ANA - ŠEŠIOS INDIJOS FILOSOFIN S SISTEMOS

Trumpa apžvalga
Žodis dar ana turi daug prasmi , iš kuri kelios, svarbios mums, reiškia poži , doktrin .
Visos 6 Indijos filosofin s sistemos yra vadinamos astika, t.y. jos pripaž sta Ved kaip autoritet . arvakos,
budistai ir džainistai yra vadinami nastikomis, nes jie atmeta Vedas.
Pradedant ny yos filosofija, kiekviena dar ana pateikia vis pilnesn vedini žini suvokim . Ny ya nustato
pagrindines filosofinio disputo taisykles ir identifikuoja pagrindines diskusijos temas: siela, fizinis pasaulis,
Dievas, išsivadavimas. Vai ika pasinaudoja ny yos, logikos metodu, ir giliau analizuoja materialios gamtos
atributus, parodydama, kad visos regimos formos, prie kuri mes prisirišame savo gyvenime, galiausiai
suskyla nematomus atomus. khya išvysto š analitin proces toliau, kad pad sielai atsiriboti nuo
materijos. Yogos pagalba siela pažadina jai gimt dvasin reg jim , kurio d ka ji gali reg ti save atskirai nuo
no. Karma nukreipia ieškotoj link vedinio ritualizmo tiksl . Ved nta susitelkia aukš iausi
tiksl , kurio moko upanišados.
Anks iau visos dar anos buvo vieningo Ved supratimo skyriai, tarsi fakultetai Universitete. Ta iau gana
neseniai šios dar anos išsiskyr ir tapo atskiromis mokyklomis.

BENDRI 6 FILOSOFINI SISTEM BRUOŽAI

Visas dar anas sudar ir apraš trose vair s vediniai išmin iai.
Kadangi jie visi s si žini iš Ved , j mokymai turi daug panaši bruož : jie visi pripažino, kad siela yra
individuali dvasin b tyb , turinti amžin s mon ; siela kei ia fizinius k nus vienas po kito (reinkarnacija)
pagal karmos d sn . Siela ken ia d l kontakto su materija. Kan ios pabaiga yra filosofijos tikslas. Kiekvienos
dar anos pasek jas sek ta pa ia dhana - apsivalymo taisykl mis, ir jusli bei proto kontrole, kurios yra
br hmaniško elgesio dalis.

NY YA (LOGIKOS IR ARGUMENTAVIMO FILOSOFIJA)

Žodis ny ya reiškia taisykl . Ny yos objektas - teisingos žinios ir ši žini gavimo b dai.
Ši filosofija teigia, kad tikros žinios apie išorin pasaul ir jo ryš su protu bei siela, yra vienintelis b das
išsivaduoti. Žmogus gali išsivaduoti iš kan ios, jei moka teisingai naudotis login mis formul mis ir
argumentais bei moka juos taikyti savo kasdieniniame gyvenime. Galutinis ny yos filosofijos tikslas yra
išsivadavimas.
Ny yos filosofija vis pasaul suskirsto 16 kategorij (pad rth ). Iš j svarbiausios dvi:
1. pram a, žini šaltiniai: pratyak a - tiesiogin patirtis; anum na – išvedimas; upam na – palyginimas;
abda – paliudijimas;
2. prameya, pažinimo objektai: siela, k nas, 5 jusl s, jusli objektai, suvokimas, protas, veikla, proto
tr kumai, atgimimas, rezultatai, kan ia ir išsivadavimas iš kan ios.
Gyvenimo tikslas yra suprasti dvylika pramey - realyb s aspekt . Neišmanymas priver ia gyv b tyb
susipainioti šioje realyb je.

VAI IKA
Šios sistemos ypatinga savyb yra vadinama vi a - unikalumas (išskirtinumas), tod l ši sistema vadinama
vai ika.
Vai ika pripaž sta tik du žini gavimo b dus: patirt ir išvedim .
Vai ika teigia, kad yra tik 7 realyb s kategorijos: substancija, savyb , veikla, bendrumas, panašumas,
unikalumas, b dingumas ir neegzistavimas.

1
Vai ikoje mažiausia nedaloma materijos dalel vadinama param nu, arba atomu. Atomai yra amžini,
kadangi jie neturi dali ir negali b ti sukurti ar sunaikinti. Ta iau pagrindiniai žem s, oro, vandens, etc.
elementai gali b ti sunaikinti, kadangi jie sukurti iš vairi atom mišini .
Pasaulis iš ties n ra nei kuriamas, nei sunaikinamas. Viešpaties valia visi material s elementai susiskaido
atomus, ir Jo valia at jus laikui susijungia stambesnius junginius.

KHYA - analitin pasaulio studija

khya susumuoja realyb dvi kategorijas prak ti ir puru . Tod l ji vadinama dualistine filosofija.
khya ieško vieno principo, kuris sukurt pasaul . Šis principas yra amžinas ir pastovus. Jis turi tur ti vis
išorini objekt požymius. Tas principas vadinamas prak ti. Visi daiktai yra riboti ir priklausomi vienas nuo
kito. Kažkas turi b ti neribotas ir nepriklausomas. Visi daiktai turi t pa prigimt : jie paj s sukelti
malonum , kan ar abejingum . Visi objektai pasaulyje turi potencij pagaminti kažk arba patys
transformuotis kažk . Reiškia jie visi turi tur ti bendr pradži . Grubesni daiktai atsiranda iš subtilesni , kol
šie ne silieja neišreikštyb . Ta neišreikštyb vadinama prak ti.
Paraidžiui prak ti reiškia išimtin galimyb . Tai nuostabi gamta, iš kurios visa milžiniška k rinija gyja formas.
Prak ti charakterizuojama trimis gunomis. Jos yra pati prak ti esm , bet ne jos atributai. Jos tarsi virv s
pririša siel pasaulyje. Gun egzistavim galima išvesti iš principo, kad visi objektai visatoje sukelia
malonum , kan arba abejingum .
Puru a - amžinas, nekintantis tyros s mon s b vis, siela, visa persmelkianti. Neišmanymas ver ia j galvoti
apie save kaip apie k .

YOGA – savidisciplina sav s suvokimui

Sanskrito kalboje daiktavardis yoga kil s iš veiksmažodžio šaknies yuj – kinkyti (arklius), sujungti, sutvirtinti.
Yoga reiškia sujungimo, pažabojimo, pritvirtinimo veiksmas.
Yoga yra veiksmas, v l prijungiantis individuali gyvosios b tyb s s mon prie Aukš iausiojo s mon s.
Žymus Indijos mokslininkas Satis andra aterdži savo „Senov s Indijos filosofijoje“ sako, kad yoga yra
praktinis analitin s khyos filosofijos, skirian ios vis realyb dvi kategorijas: puru – s mon ir prak ti –
inertišk materij , pritaikymas, kuriame Dievas taip pat atlieka praktin vaidmen .
Egzistuoja vairios yogos r šys, ta iau tik Patandžali yogos sistema suformuoja vien iš šeši Indijos
filosofini mokykl . Ji taip pat vadinama nga yoga – aštuoni dali sistema.
Patandžali yoga yra khya, pritaikyta siekti išsivadavimo. Ji aiškina proto (citta) prigimt , jo modifikacijas ir
kli tis augimui. Aukš iausias gyvenimo tikslas - kaivalya – absoliutiškumas arba pasaulio ir s mon s vienov .

Aštuonios yogos pakopos: yama – draudimai; niyama – taisykl s; sana - fiziniai pratimai; pr ma -
kv pavimo pratimai; praty ra - d mesio atitraukimas nuo jutimini objekt ; dh ra - d mesio
koncentracija; dhy na – meditacija; sam dhi – transas.

KARMA M SA
Žodis sa reiškia analizuoti ir kruopš iai suprasti. Filosofin s Karma m sos ir Ved ntos sistemos
yra artimai susijusios viena su kita ir papildo viena kit . Karma m sa yra tarsi slenkstis Ved ntos
filosofij . Ji egzaminuoja Ved mokym ritual šviesoje, o Ved nta pa Ved analizuoja transcendentinio
žinojimo poži riu.
Pagrindinis Karma M sos filosofijos tikslas yra pateikti praktin Ved religijos panaudojimo
metodologij tiems, kurie siekia patenkinti poreik turtams (artha) ir malonumams ( ma). Tod l Karma
sa paaiškina Ved ritualus materialistiškai.

2
Ta iau pagrindinis šios filosofijos užsi mimas yra sujungti yogos savidisciplin su Ved ritualine dalimi,
išmokyti savanaudišk ir skeptišk žmog pareigos ir paklusnumo Vedoms ir paruošti j tolesnei Ved ntos
filosofijai.

VED NTA
Ved kulminacija yra Upani ados, tod l jos vadinamos ved nta. Jose senov s išmin iai išd st savo poži
Absoliut , kuris suvokiamas trimis skirtingais aspektais: kaip Brahmanas, Param tm ir Bhagav nas.
Kadangi vis ši išmin patirtis buvo skirtinga, reik jo suderinti visus šiuos poži rius ir paaiškinti dvasin s
patirties individualum tuo pa iu metu. Vedavy sa, kuris suskirst Ved literat , si šio darbo. Jis paraš
„Ved nta s tr “, kuri glaustais aforizmais paaiškina Upani ad mokym .
Pagal susiklos iusias tradicijas kiekviena Ved ntos mokykla turi pateikti savo komentarus „Ved nta s trai“.
Šie komentarai vadinami bh yomis. Kadangi jie paaiškina Ved nt suprantama kalba, dažnai šios bh yos yra
vadinamos Ved nta.

Ved ntos mokykl suskirstymas:

1. Advaita - Impersonalistin s mokyklos. Teigia, kad Dievas yra beasmenis. Pradininkas Šankara rya.
2. Personalistin s mokyklos
1) vi a advaita vada – atribut vienov s doktrina. Pradininkas– R nuja rya.
2) dvaita – skirtyb s doktrina. Pradininkas – Madhva rya.
3) udha advaita – tyros vienov s doktrina. Pradininkas – Vi usv mis.
4) dvaita advaita – vienov s ir skirtyb s doktrina. Pradininkas Nimbarka rya.
5) acintya bheda-abheda – nesuvokiamos vienov s ir skirtyb s tuo pat metu doktrina. Pradininkas –
K a Caitanya Mah prabhu.

Pla iau apie tem

Žodis dar ana turi daug prasmi , iš kuri kelios, svarbios mums, reiškia poži , doktrin .
Visos 6 Indijos filosofin s sistemos yra vadinamos astika, t.y. jos pripaž sta Ved kaip autoritet . arvakos,
budistai ir džainistai yra vadinami nastikomis, nes jie atmeta Vedas.
Pradedant ny yos filosofija, kiekviena dar ana pateikia vis pilnesn vedini žini suvokim . Ny ya nustato
pagrindines filosofinio disputo taisykles ir identifikuoja pagrindines diskusijos temas: siela, fizinis pasaulis,
Dievas, išsivadavimas. Vai ika pasinaudoja ny yos, logikos metodu ir giliau analizuoja materialios gamtos
atributus, parodydama, kad visos regimos formos, prie kuri mes prisirišame savo gyvenime, galiausiai
suskyla nematomus atomus. khya išvysto š analitin proces toliau, kad pad sielai atsiriboti nuo
materijos. Yogos pagalba siela pažadina jai gimt dvasin reg jim , kurio d ka ji gali reg ti save atskirai nuo
no. Karma nukreipia ieškotoj link vedinio ritualizmo tiksl . Ved nta susitelkia aukš iausi
tiksl , kurio moko upanišados.
Anks iau visos dar anos buvo vieningo Ved supratimo skyriai, tarsi fakultetai Universitete. Ta iau gana
neseniai šios dar anos išsiskyr ir tapo atskiromis mokyklomis. Kai kas netgi panaudojo šias dar anas savo
tikslams. Tarkim 500 m. pr. Kr. Karma m sos filosofija tapo labai populiari ir br hmanai j naudojo kad
pateisint masini gyvuli skerdykl atidarym . Tai suk naujos religijos - budizmo paplitim , kuris mok
neprievartos (ahi sos) ir tuštumos. Kai imperatorius Ašoka paskelb budizm valstyb s religija (250 m.
pr.Kr.), karma m sos taka susilpn jo.
Savo ruožtu budizmas užgeso po to, kai Ved ntistas Šankara (VIII a. po Kr.) paskelb savo doktrin ir
atgaivino Ved kult . Ta iau jo Ved ntos supratimas buvo paveiktas budizmo filosofijos ir tod l
neatstovavo tikrosios Ved ntos, kuri paskelb Vyasa.
lesni mokytojai Ramanudža ir Madhva pateik savo mokymus, kurie pasiek filosofin s minties aukštum
ir buvo gerai vertinti šiuolaikini m stytoj .

3
BENDRI 6 FILOSOFINI SISTEM BRUOŽAI
Jau buvo min ta, kad visos filosofin s dar anos priima Ved autoritet ir vadinamos astika.
Visas dar anas sudar ir apraš s trose vair s vediniai išmin iai.
Ny ya – Gautama riši,
Vai ika – Kanada riši,
khya – Kapila munis,
Yoga – Patandžali riši,
Karma-m sa – Džaimini riši,
Ved nta - Vy sadeva.

Kadangi jie visi s si žini iš Ved , j mokymai turi daug panaši bruož : jie visi pripažino, kad siela yra
individuali dvasin b tyb , turinti amžin s mon ; siela kei ia fizinius k nus vienas po kito (reinkarnacija)
pagal karmos d sn . Siela ken ia d l kontakto su materija. Kan ios pabaiga yra filosofijos tikslas. Kiekvienos
dar anos pasek jas sek ta pa ia s dhana - apsivalymo taisykl mis, ir jusli bei proto kontrole, kurios yra
brahmaniško elgesio dalis.

NY YA (LOGIKOS IR ARGUMENTAVIMO FILOSOFIJA)

Sudarytojas - Gautama (Ak ap da)
Žodis ny ya reiškia taisykl . Ny yos objektas - teisingos žinios ir ši žini gavimo b dai. Kartais vadinama
tarka šastra - argumentacijos mokslas. Kartais vadinama Anviksiki - kritiško tyrin jimo mokslas, kadangi
ny ya analizuoja žini prigimt ir j šaltin , taip pat žini patikimum .
Ši filosofija teigia, kad tikros žinios apie išorin pasaul ir jo ryš su protu bei siela, yra vienintelis b das
išsivaduoti. Žmogus gali išsivaduoti iš kan ios, jei moka teisingai naudotis login mis formul mis ir
argumentais bei moka juos taikyti savo kasdieniniame gyvenime. Tokiu b du ny yos galutinis tikslas n ra vien
surasti priemones teisingoms žinioms atskirti nuo neteising . Galutinis ny yos filosofijos tikslas yra
išsivadavimas.
Visos 6 filosofin s sistemos studijuoja materiali reiškinij ir jos santyk su gyv ja esybe. Šios studijos
dalinamos dvi kategorijas: apreikštos realyb s studijos ir neapreikštos realyb s studijos. Ny yos filosofijoje
šios dvi kategorijos nagrin jamos suskaidžius 16 kategorij (pad rth ):
1. pram a, žini šaltiniai;
2. prameya, žinojimo objektas. Prama - intelektas, prameya - tai, kas paž stama intelektu. Yra 12 pramey :
1) tman - siela,
2) ar ra - k nas,
3) indriya - 5 jusl s,
4) artha - jusli objektai,
5) buddhi - suvokimas,
6) manas - protas,
7) prav ti - veikla, protin , vokalin , fizin ;
8) do a - proto tr kumai ( ga - prisirišimas, dve a - neapykanta, moha - apsvaigimas,)
9) pretyabhava - atgimimas,
10) phala - rezultatai,
11) du kha - kan ia ir
12) apavarga - išsivadavimas iš kan ios.
3. sa aya, abejon neužtikrintumo b vyje;
4. prayojana, tikslas;
5. dri tanta, pavyzdys;
6. siddh nta, doktrina;
7. avayava, 5 išvados sud tin s dalys: pratijñ (teiginys); hetu (priežastis); ud hara a (pavyzdys); upanaya
(universalus teiginys); ir nigamana (išvada).
8. tarka, hipotetiniai argumentai;
9. nir aya, išdava;
4
10. dha, diskusija;
11. jalpa, gin as;
12. vita , neracional s argumentai;
13. hetv bh sa, apgaulingas argumentavimas;
14. chala, nes žiningas atsakymas;
15. ti, bendro pob džio teiginiai, besiremiantys klaidinga analogija; ir
16. nigrahasth na, dirva pergalei.

Gyvenimo tikslas yra suprasti dvylika pramey - realyb s aspekt . Neišmanymas priver ia gyv
tyb susipainioti šioje realyb je. Pram a, arba teisingo pažinimo metodas leidžia pažinti prameyas
teisingai.
Pram a - žini šaltiniai laikoma pa ia svarbiausia padartha, tod l ji geriausiai išnagrin ta.
Prama reiškia “teisingas žinojimas”
4 pagrindin s Pram os:
1. pratyak a - tiesiogin patirtis
2. anum na - išvedimas
3. upam na - palyginimas
4. abda - paliudijimas

Žinios gali b ti 2 r ši : patiriamos žinios (anubh va) ir atmintis (sm ti). Šios dvi kategorijos gali b ti
padalintos dvi dalis - teisingas ir neteisingas žinias. Teisingos žinios vadinamos prama, neteisingos - aprama.
Teisingos žinios gali b ti gautos keturiais metodais: pratyak a, anum na, upam na ir abda, tod l yra keturi
ši teisingos žinios. Aprama yra: a) abejon , b) klaidingas suvokimas, c) hipotetinis argumentas. Atminties
žinios yra prama priklausomai nuo to, kaip kokybiškai mes atsimename patirties faktus.
Pagal ny , teisingos žinios yra tos, kurios yra susijusios su daikto prigimtimi. Teisingos žinios veda žmog
prie s kmingos praktin s veiklos, neteisingos - prie bej giškumo ir nusivylimo.

Pratyak a - tiesiogin patirtis.

Dauguma žmoni tiki tik tuo, k regi ar gali pa iupin ti. Ny ya tiesioginiam patyrimui kelia griežtus
reikalavimus. Patyrimu vadinamas kontaktas tarp objekto ir jusl s. Kad tokia patirtis b prama, patirtis turi
ti aiški ir nekelianti abejoni .
Yra dviej r ši patirtis: laukika (paprasta), kai patirtis gaunama jusl ms tiesiogiai kontaktuojant su jusli
objektais, ir alaukika (nepaprasta), kai objektas n ra tiesiogiai prieinamas jusl ms, bet informacija apie j
gaunama ne prastais metodais.
Taip pat suvokimo režimai yra arba išoriniai (bahya) arba vidiniai (manasa). Protas, šeštoji jusl , suvokia
skausm ir malonum , troškim ir priešiškum .
Paprastas suvokimas yra neapibr žtas (nirvikalpa), kai objekt patyr jusl s, bet jokie sprendimai apie j dar
nepadaryti, arba apibr žtas (savikalpa), kai mes vertiname individualias objekto charakteristikas ir
atpaž stame j . Savikalpa visuomet seka paskui nirvikalpa ir visuomet yra prama.
Yra trij r ši alaukika patirtis: nya lak a (suvokimas remiantis panašumais), jñ na lak a
(remiantis asociacija) ir yogaja (intuityvus suvokimas).

Anum na - Išvedimas
Trys išvedimo dalys: mažasis terminas – pak a, didysis terminas ( dhya) ir vidurinysis terminas (hetu). Pagal
ny , teisingas teiginys gali b ti tik tuomet, kai nustatytas neabejotinas ryšys (vyapti) tarp pak os ir hetu.
Ny ya taip pat naudoja induktyvi analiz nustatyti ryš tarp objekt . Paprastai žinomi trys apibendrinimo
metodai: anvaya - bendras sutarimas esant (jei kažkokioje situacijoje yra viena sudedamoji, ši sudedamoji turi
ti visose situacijose); vyatireka - bendras sutarimas nesant (kai vienos sudedamosios n ra, visuomet s lyga
nepatenkinta); vyabhic ragraha - bendras sutarimas esant ir nesant.

5
Išvedimo klasifikacija: yra trys klasifikacijos b dai: psichologin , besiremianti vyapti ir besiremianti login mis
išvados konstrukcijomis.
Pirmoji dalinama dvi dalis: sv rtha - kai žinios reikalingos sau pa iam, ir par rtha - kai kažk reikia rodyti
kitiems.
Antroji klasifikacijos sistema skirstoma tris dalis: rvavat, kai suvokta priežastis sukelia nesuvokiam
pasekm , avat, kai nesuvokiama priežastis suk suvokiam pasekm ; samanyatod ta - kai priežastis ir
pasekm n ra nei suvokiama nei nesuvokiama.
Tre ioji skirstoma tris dalis, keval nvayi - kai vidurinioji savo pozityviai susijusi su pagrindine s voka;
kevalayavyatireka - kai vidurinioji savo neigiamai susijusi su pagrindiniu terminu; anvayatireki - vidurinioji
savo ir teigiamai, ir neigiamai susijusi su pagrindine s voka.

hetvabhasa - klaidos išvadose

Yra penki r ši klaidingos išvados: sabyabhic ra (neteisingas vidurys), viruddha (prieštaringas vidurys),
satpratipak a (išvedimo vidurio prieštaravimas) , asiddha (ne rodytas vidurys), ir badhita (vidurys
prieštaringas neišvedant).

Upam na - palyginimas

abda - paliudijimas
Ne kiekvienas liudijimas yra teisingas. Teisingas liudijimas pagal ny gali b ti tik tas, kuris at jo iš apta -
žmogaus, kurio žodžiai ir veiksmai nesiskiria nuo to, k jis m sto. Toks žmogus yra visiškai harmoningas. Jo
užrašyti ar pasakyti žodžiai yra laikomi teisingi. Vedos yra laikomos toki žmoni (apta), švent išmin ,
suvokusi ties ir j perdavusi pasauliui, užrašyta išmintis. abda yra galutinis žini šaltinis.
Yra du b dai klasifikuoti abd . Pirmasis dalinamas dvi dalis: kai paprasti žmon s, šventos asmenyb s ar
šventraš iai duoda patikim informacij apie daiktus, kuriuos galime patirti šiame pasaulyje. Ir, kai paprasti
žmon s, šventos asmenyb s ar šventraš iai duoda patikim informacij apie daiktus, kuri negalime patirti
šiame pasaulyje.
Antrasis b das remiasi tuo, ar duomenys yra iš šventraš , ar pasaulietiniai. Šventraš duomenys yra
neklystantys.
Žodži galia ny yoje. Žodžiai turi gali pažym ti objektus. Ta galia vadinama akti.
Poži ris pasaul labai panašus Vai ikos mokykl .

VAI IKA
Autorius Kanada arba Uluka, kuris paraš Vai ika s tra.
Šios sistemos ypatinga savyb yra unikalumas (išskirtinumas) - višeša, tod l ši sistema vadinama Vai ika.
Tarp ny yos ir Vai ikos yra labai daug panašumo. Ta iau yra du pagrindiniai skirtumai: ny ya
pripaž sta keturis nepriklausomus žini gavimo b dus, Vai ika tik du: patirt ir išvedim . Kitas
skirtumas: ny ya skirsto vis realyb 16 kategorij - padarth , o Vai ika teigia, kad toki kategorij yra
tik 7:
dravja (substancija),
guna (savyb ),
karma (veikla),
samanja (bendrumas, panašumas),
višesa (unikalumas),
samavaja (b dingumas), ir
abhava (neegzistavimas).

6
Visi objektai, kurie gali b ti pavadinti žodžiais, dalinami dvi kategorijas: kurie egzistuoja ir kurie
neegzistuoja.
9 Dravjos: žem , vanduo, ugnis, oras, eteris(erdv ), laikas, kryptis, siela ir protas.
Vai ikoje mažiausia nedaloma materijos dalel vadinama paramanu, arba atomu. Šie atomai skiriasi nuo
branduolin je fizikoje naudojamo termino. Atomai yra amžini, kadangi jie neturi dali ir negali b ti sukurti ar
sunaikinti. Ta iau pagrindinai žem s, oro, vandens, etc. elementai gali b ti sunaikinti, kadangi jie sukurti iš
vairi atom mišini . Yra keturi r ši atomai. Eteris (erdv ) yra substancija, nesudaryta iš atom . Jo
egzistavimas rodomas logiškai. Jis yra nepatiriamas, nes neturi spalvos ir dydžio.
Laikas ir kryptis taip pat n ra tiesiogiai suvokiami. Apie j egzistavim mes galime spr sti tik iš papildom
vok , toki kaip: ia, ten, arti, toli, šiandien, vakar, etc.
Siela laikoma amžina ir visa persmelkian ia. Ji yra s mon s fenomeno substratas. Pagal Vai ikos filosofij
yra dviej r ši sielos: individuali siela ir aukš iausioji siela.
Protas pasireiškia kaip vidin jusl , kuri jau ia skausm ir malonum , etc. Taip pat protui priklauso d mesio
funkcija. D mesys - tai proto koordinacija su jusl mis.
Guna - savyb s. Yra 24 savyb s, kuri suvokimas skiriasi nuo khyos:
pa (spalva), rasa (skonis), gandha (kvapas), sparša(lietimas), šabda (garsas), khya (skai ius),
parimana (dydis), prithaktva (išskirtinumas), samyoga (s junga), vibhaga (atskyrimas), paratva (nuotolis),
aparatva (artumas), buddhi (pažinimas), sukha (malonumas), dukha (skausmas), ha (troškimas), dveša
(priešiškumas), prajatna (pastangos), gurutva (sunkumas), dravatva (takumas), sneha (klampumas),
samskara (tendencija), dharma (nuopelnai), ir adharma (ydos).
Buddhi Vai ikoje reiškia suvokim , ar žinias, skirtingai nuo S khyos “intelekto”.
Karma - Vai ikoje veiksmas gali vykti substancijoje ir negali egzistuoti nepriklausomai.
Samanja - bendrumas. Gali b ti trilypis: didelis, vidutinis ir mažas. Pats didžiausias bendrumas yra pati
egzistencija - satta. Visuotinis bendrumas gali b ti realyb s…
Samavaja - neatsiejamumas. Yra dviej r ši ryšiai tarp objekt : s junga - samyoga; neatsiejamumas -
samavaja. Samavaja priskiriama padarthoms. Ji nurodo tok ryš tarp toki objekt , kurie negali b ti atsieti
vienas nuo kito arba vienas objektas yra b dingas kitam (k nas ir jo dalys).
Abhava - neegzistavimas, yra dviej r ši . Daikto neegzistavimas kit daikt atžvilgiu; abipusis
neegzistavimas.
Vai ika laiko, kad pasaul , atom jungtis ir subyr jim valdo ne vien fizikos, bet ir moral s d sniai. Visata
turi du aspektus: amžin ir laikin . Amžina dalis yra atomai, siela, protas, erdv , laikas, kryptis.
Atomai pradžioje jung si po du diadas. Šios diados jung si grupes po tris, kurios vadinamos triadomis ir
yra mažiausias suvokiamas dydis.
Pasaulis iš ties n ra nei kuriamas, nei sunaikinamas. Viešpaties valia visi material s elementai susiskaido
atomus, ir Jo valia at jus laikui susijungia stambesnius junginius.

KHYA - analitin pasaulio studija

khyos autorius Kapila munis.
khya susumuoja ny yos ir Vai ikos poži rius realyb dvi kategorijas: prak ti ir puru . Tod l ji
vadinama dualistine filosofija.
Indijoje egzistuoja du poži riai pasaulio suk rim : satkarjavada (pasekm jau yra priežastyje dar prieš jai
pasireiškiant) ir asatkarjavada (atvirkš iai). khya priklauso prie pirmosios.
Pagal satkarjavad yra dvi m stymo mokyklos: parinama vada (priežastis transformuojasi pasekm ) ir
vivartavada (transformacija nevyksta, tai tik regimyb ). khya priklauso parinamavadai.

7
 khyos filosofai teigia, kad pasekm jau yra neišreikštame b vyje ir tik tam tikru metu pasireiškia.
khya nesutinka, kad pasaulis sukurtas iš atom , kadangi subtilesni elementai kaip protas negali b ti sukurti
grubesni element . Pagal gamtos d snius priežastis turi b ti subtilesn už pasekm . Tod l khya ieško
vieno principo, kuris sukurt pasaul . Šis principas yra amžinas, pastovus, latentiškas. Jis turi tur ti vis
išorini objekt požymius. Tas principas vadinamas prak ti. Visi daiktai yra riboti ir priklausomi vienas nuo
kito. Kažkas turi b ti neribotas ir nepriklausomas. Visi daiktai turi t pa prigimt : jie paj s sukelti
malonum , kan ar abejingum . Visi objektai pasaulyje turi potencij pagaminti kažk arba patys
transformuotis kažk . Reiškia jie visi turi tur ti bendr pradži . Grubesni daiktai atsiranda iš subtilesni , kol
šie ne silieja neišreikštyb . Ta neišreikštyb vadinama prak ti.
Prak ti n ra atomin materijos substancija. Taip pat ji n ra s moningas principas anapus materijos. Paraidžiui
prak ti reiškia išimtin galimyb . Tai yra nuostabi gamta, iš kurios visa milžiniška k rinija gauna savo formas.
Prak ti charakterizuojama trimis gunomis. Jos yra pati prak ti esm , bet ne jos atributai. Jos tarsi virv s
pririša siel pasaulyje. Gun egzistavim galima išvesti iš principo, kad visi objektai visatoje sukelia
malonum , kan arba abejingum .
Prak ti yra subalansuotas gun b vis, kada jos tarsi ištirpusios viena kitoje. Suirus pusiausvyrai, rajas (aistra)
atsistoja vidur ir prasideda k rimas.
Du prak ti b viai: viruparinama, kai viena guna pradeda dominuoti virš kit ir prasideda k rimas. Ir
svar parinama, kai gunos veikia tarpusavyje, ta iau negali viena kitos išvesti iš pusiausvyros. Tai vadinama
neišreikštas materijos b vis.
Puru a - amžinas, nekintantis tyros s mon s b vis, siela, visa persmelkianti. Neišmanymas ver ia j galvoti
apie save kaip apie k .
Visi daiktai turi paskirt , o n ra sukurti patys sau. Visi objektai negali b ti skirti prak ti, kadangi prak ti yra
nes moninga. Ji sukuria kan ir malonum , bet negali pati m gautis jais. Besim gaujantis gunomis turi b ti
moningas ir netur ti gun savyje. Jis yra vadinamas puru a.
Prak ti ir visi jos pasireiškimai neturi prasm s, jei n ra nieko, kas ja gal naudotis.
Kiekvienas siekia išsivaduoti iš kan ios. Ta iau jei be prak ti n ra nieko kito, kaip manoma pati išsivadavimo
id ja, kadangi kan ia ir malonumas yra prak ti prigimtyje.
khya teigia, kad yra daugelis siel , o ne viena.
Visa reiškinija atsiranda d l prak ti ir puru os santykio.
Pirmoji prakriti transformacija yra buddhi arba mahat.
Ahank ra yra buddhi pasekm .

YOGA - savidisciplina sav s suvokimui

Indijos tradicijoje žodis yoga yra labai svarbus. Vakaruose jis siejasi su fiziniais pratimais ir su fakyrais,
ryjan iais ugn . Sanskrito kalboje daiktavardis yoga kil s iš veiksmažodžio šaknies yuj – kinkyti (arklius),
sujungti, sutvirtinti. Lietuvi kalboje atitikmuo – jungas, pajungti. Yoga reiškia sujungimo, pažabojimo,
pritvirtinimo veiksmas. Remiantis „Bhagavadg ta“ visos gyvos b tyb s yra fragmentin s Aukš iausiojo
dalelyt s, kurios neatmenamais laikais atsiejo (ayoga) savo individuali s mon nuo Aukš iausiojo s mon s ir
l to, pakliuvusios materijos nelaisv , kovoja su proto bei jusli poreikiais (15.7). Tod l yoga yra veiksmas,
l prijungiantis individuali gyvosios b tyb s s mon prie Aukš iausiojo s mon s. Žymus Indijos
mokslininkas Satis andra aterdži savo „Senov s Indijos filosofijoje“ sako, kad yoga yra praktinis analitin s
khyos filosofijos, skirian ios vis realyb dvi kategorijas: puru – s mon ir prak ti – inertišk materij ,
pritaikymas, kuriame Dievas taip pat atlieka praktin vaidmen .
Egzistuoja vairios yogos r šys, ta iau tik Patandžali yogos sistema suformuoja vien iš šeši Indijos
filosofini mokykl . Ji taip pat vadinama nga yoga – aštuoni dali sistema.
Patandžali yoga yra khya, pritaikyta siekti išsivadavimo. Ji aiškina proto (citta) prigimt , jo modifikacijas ir
kli tis augimui. Aukš iausias gyvenimo tikslas - kaivalya – absoliutiškumas arba pasaulio ir s mon s vienov .

8
Protas - tarsi ežeras, kuris gelm je visuomet ramus, ta iau bangos paviršiuje kliudo tai suvokti. Labai
lengva nuraminti bangas, kylan ias paviršiuje, ta iau bangas, kylan ias iš gelm s, numalšinti sunkiausia.
Atmintis ir jutimai yra tarsi laiko bombos, kurios laikas nuo laiko susprogsta ir sujaudina ežero pavirši .
Du pagrindiniai bang kilimo pagal Patandžal šaltiniai: juslin patirtis ir atmintis. Kadangi protas yra prak ti
(materijos) padarinys, jis yra sudarytas iš sattva (doryb s), rajas (aistros) ir tamas (tamsos) savybi , o j
proporcijos apibr žia proto b senas.
Pagal sužadinimo lyg protas gali b ti 5 b sen : sutrikdytas ( ipta); suklaidintas ( dha); nerimastingas
(vik ipta); sutelkto d mesio (ek gra); ir gerai kontroliuojamas (niruddha). Veikiamas aistros (rajo guna)
protas tampa pernelyg aktyvus, o veikiamas neišmanymo (tamo guna) jis praranda sugeb jim skirti tai, kas
naudinga ar nenaudinga. Pirmieji trys s mon s b viai reiškia proto modifikacijas, paskutinieji du reiškia, jog
proto modifikacij neb ra. Niruddha b vyje protas atspindi tyr doryb . Kai pasiekiamas šis b vis, asmuo
(Puru a) gali steb ti savo tikr prigimt lygiame proto veidrodyje.

Penkios proto modifikacijos:

1) teisingas suvokimas;
2) neteisingas suvokimas;
3) žodinis suvokimas;
4) miegas ir
5) atmintis.
Visos mintys, emocijos, proto vertyb s pakli na šias penkias kategorijas, kurios v lgi dalinamos dvi dalis:
sukelian ias nemalonumus (kli a) ir nesukelian ias nemalonum (akli a).
Neteisingas suvokimas, žodinis suvokimas ir miegas visuomet sukelia nemalonumus. Atmintis ir teisingas
suvokimas yra proto modifikacijos, nesukelian ios nemalonum , tod l meditacijai netrukdo.
Klaidingas suvokimas prasideda nuo avidyos – neišmanymo ir susideda iš penki trukdži (kle ): nežinojimas
(avidy ), susitapatinimas su išoriniais objektais (asmit ), prisirišimas prie išorini objekt ( ga), neapykanta
(dve a), pasin rimas materiali s mon (abhinive a).
Žodinis suvokimas reiškia pastangas galvoti apie tai, kas neegzistuoja realiai, bet yra vien tik proto fantazijos.
Miegas yra proto modifikacija, kuomet visi proto ryšiai su išoriniu pasauliu nutr ksta.
Proto modifikacijas sukelia devynios s lygos arba kli tys: liguistumas, nekompetentingumas, abejon s,
suklydimas, tingumas, nesusilaikymas, sutrikimas, trokštamo b vio nepasiekimas, nestabilumas pasiektame
vyje. Šios kli tys pagimdo nerim , li des ir sutrikdo kv pavim .
Prot galima kontroliuoti per praktik (abhy sa) ir neprisirišim (vair gya). Praktika reiškia proto
gimnastik , kuomet stengiamasi prot išlaikyti visuomet ram . Vair gya nereiškia atitr kimo nuo pasaulio,
bet reiškia, kad mes nieko iš pasaulio nesitikime.
Nor damas pad ti mokiniams pasiekti aukštesn s mon s b , nuraminti prot , Patandžali aprašo taip pat
metod , kuris vadinamas kriy yoga. Kriy yoga reiškia apsivalymo yog . Tai yra trilyp disciplina,
susidedanti iš askezi , šventraš studij ir atsidavimo Aukš iausiajam. Praktikuodami kriy yog mokiniai
mokosi kaip kruopš iai atlikti savo pareigas ir nesavanaudiškai pašv sti veiklos vaisius Dievui.

Aštuonios yogos pakopos:

draudimai (yama):
Neatlikti prievartos (ahi ), nemeluoti (satya), nevogti (asteya), kontroliuoti jusles (brahmacarya),
nesavininkiškumas (aparigraha)

taisykl s (niyama):
švara ( auca), vidinis pasitenkinimas (santo a), askez s (tapa), studijos (sv dhy ya), atsidavimas
Aukš iausiajam ( vara pra idh na).

9
fiziniai pratimai ( sana):
sanos skiriamos dvi kategorijas: a) pagerinan ios fizin savijaut ir b) reikalingos meditacijai. Šiuolaikin
yogos sistema žino 84 pagrindines sanas, ta iau iš j tik keturios reikalingos meditacijai: sukh sana,
svastik sana, padm sana, siddh sana. Jos n ra skirtos padaryti k dar imlesniu jusliniam pasitenkinimui.
san tikslas pasiekti sam dhi.

kv pavimo pratimai (pr ma)

Žodis pr a reiškia pirminis energijos vienetas arba gyvyb . Pr a atgaivina visas energijas,
funkcionuojan ias šiame pasaulyje. Pr a persmelkia bei suaktyvina k bei prot . Kv pavimas yra
grubiausia šios gyvybin s energijos funkcija, tod l pr os mokslas taip pat vadinamas kv pavimo mokslu.
Pr a yra vis substancij k ne pradžia. Ji – tai subtil s orai, kuri pagalba dievai (devos) valdo m k nus.
k ne yra dešimt pagrindini pr : kvepiamas-iškvepiamas oras (pr a), j gos padedan ios pašalinti
šalutinius produktus (ap na), virškinimo galia (sam na), pastang , valios galia (ud na), raumen
susitraukim ir atpalaidavim valdanti j ga (vy na), ga, rma, kara, devadatta ir dhanañjaya. Iš j
penkios pirmos yra ypa svarbios meditacijos praktikai. Kv pavimo pratim d ka yogas gali suderinti šiuos
gyvyb s orus ir atgaivinti savo organizm , bei kontroliuoti jame vykstan ius procesus. Pagal Patandžal –
pr ma skirta sureguliuoti kv pim ir iškv pim . pr ma yra keturi r ši : išorin (bahya v tti),
kurioje pr os t km kontroliuojama iškv pimu; vidin (abhyantara v tti), kurioje pr a kontroliuojama
kv pimu; tarpin (bahy bhyantara-vi ay epi) kurioje abi pr mos yra ištobulintos; ketvirtoji
(caturtha), kurioje pr ma pranokstama.

mesio atitraukimas nuo jutimini objekt (praty ra),

Jusl s nuolat klajoja nuo vieno objekto link kito, o protas, nors ir subtilesnis už jusles, klajoja kartu su jomis.
Jusl s yra proto automobilis. Bet protas yra jusli šeimininkas, nes be jo jusl s neturi galios susiliesti su
objektais. praty ros praktika yra relaksacija. Kai žmogus nori atpalaiduoti kuri nors k no dal , jis
papras iausiai išjungia šios dalies komunikacij su protu. Tai vadinama tampos atpalaidavimu, kuris
pasireiškia proto ir jusli gali sutelkimu tam tikr k no viet , siekiant j atpalaiduoti.

mesio koncentracija (dh ra ),

Koncentracija vadinamos pastangos sutelkti d mes vien objekt . Patandžalio yogoje šis objektas turi b ti
vidinis, nors pradžioje galima stengtis sutelkti d mes išorinius dalykus. Siekiant paskatinti koncentracij ,
pasirenkamas vienas minties objektas, paprastai mantra.
Penki dalykai padeda koncentracijai:
a) koncentracijos objektas turi b ti domus. Tai taip pat reiškia, kad susidom jim reikia ugdyti.
b) kartu su susidom jimu reikia ugdyti d mes . Tam reikalingas pasiryžimas ir valia.
c) praktika – pakartotinai atliekami proto pratimai. Tai suteikia koncentracijai pro io form .
d) lygus, diafragminis kv pavimas, s dint tinkamoje pozoje.
e) galiausiai – koncentracijai reikalingas ramus protas.
Koncentracija gali b ti išorinius objektus arba vidinius, tokius kaip saul s rezginys, liežuvio galiukas arba
tarpuakis.

meditacija (dhy na)

Meditacija yra gilios koncentracijos b sena, kuomet d mesys nenukrypsta jokius pašalinius dalykus, bet
savaime susitelkia pasirinkt meditacijos objekt . Protas šioje b senoje yra sutelktas tašk ir tokiu b du
yogas gali pasiekti Aukš iausiojo suvokim . Šioje b senoje neb ra emocij , min , atminties ir nerimo. Joje
taip pat patiriamos antgamtin s galios (siddhi).

transas (sam dhi)

Žodis sam dhi artimai susij s su žodžiu sam hitam – „b sena, kurioje visi klausimai atsakyti“ arba „b sena,
kai žmogus sitvirtina savo tikroje prigimtyje“. Priežastis, kuri ver ia prot klajoti nuo vieno objekto prie kito,
10
yra smalsumas. Kai tik smalsumas patenkinamas visiškai, protas nebeturi jokio tikslo klaidžioti ir nat raliai
sitvirtina savo tikrojoje prigimtyje. Tuomet protas yra toli anapus kalbos sampratos, kurioje jis buvo priprat s
styti ar kurti modifikacijas. Sam dhi yra b sena anapus m stymo ir poj , b sena, kurioje individuali
siela susijusi su Aukš iausia siela. Sam dhi b senoje žmogus nusimeta apribojimus ir priežastingumo ryšius ir
džiaugiasi amžinu laim s jausmu. Yogai sam dhi suvokia kaip mistin individualyb s pilnatv vienov je su
dievu, o ne individualyb s atsisakym .
Kai kurios yogos tradicijos ši b sena vadina begarsiu garsu, tylos b sena, aukš iausia ramyb s ir laim s
pad timi. Sam dhi turi dvi pakopas:
1) su s klomis (sab ja) – šioje b senoje išlaikomas skirting nei Dievo interes poj tis, o vair s troškimai ir
prisirišimai išlieka latentin je formoje.
2) be s kl (nirb ja) – individuali s mon visiškai susivienijo su Aukš iausia siela. Tai gali reikšti atsidavimo
meil s ryšius su Dievu arba asmenyb s „ištirpim “, susiliejim su Dievu.

KARMA M SA
Žodis sa reiškia analizuoti ir kruopš iai suprasti. Filosofin s Karma m sos ir Ved ntos sistemos
yra artimai susijusios viena su kita ir papildo viena kit . Karma m sa yra tarsi slenkstis Ved ntos
filosofij . Ji egzaminuoja Ved mokym ritual šviesoje, o Ved nta pa Ved analizuoja transcendentinio
žinojimo poži riu. Karma m sa vadinama Purva m sa (ankstyvoji studija), o Ved nta vadinama
Uttara m sa (v lyvoji Ved studija). Karma m sa skirta šeimos žmon ms, o Ved nta skirta tiems,
kurie atsižad jo šeimyninio gyvenimo ir tapo sanny siais.
Pagrindinis Karma M sos filosofijos tikslas yra pateikti praktin Ved religijos panaudojimo
metodologij tiems, kurie siekia patenkinti poreik turtams (artha) ir malonumams ( ma). Tod l Karma
sa paaiškina Ved ritualus materialistiškai. Daugelio diev ir deivi egzistavim bei su jais susijus
garbinim Karma m sa paaiškina antropocentriškai, o ne dievocentriškai. Karma m sa taip pat
aptaria moksl apie gars ir moksl apie mantr . Ta iau pagrindinis šios filosofijos užsi mimas yra sujungti
yogos savidisciplin su Ved ritualine dalimi, išmokyti savanaudišk ir skeptišk žmog pareigos ir
paklusnumo Vedoms ir paruošti j tolesnei Ved ntos filosofijai. Tod l Karma m sa Ved religij pristato
kaip mechanistin moksl , o ne kaip nusilenkim dieviškumui. Ved dharma ia yra pritaikoma materialistams
kaip naudinga žmon ms, nes gali patenkinti žmoni materialius troškimus šiame gyvenime ir kitame.
Pirmas sistemiškas šios mokyklos darbas buvo Džaimini Rišio M sa S tra, kuri padalinta dvylik skyri .
Sabara Svamis paraš pagrindin komentar M sa s trai, o dabar egzistuoja daugyb kit komentar .
Post budistin je Indijoje šios sistemos gaivintojai buvo Kumarila Bhatta ir Prabhakara. Jie dvi šios
mokyklos šakas.

VED NTA
Žodis ved nta reiškia Ved pabaiga, Ved studij pabaiga. Ved kulminacija yra Upani ados, tod l jos
vadinamos ved nta. Žodis „Upani ada“ reiškia tai, kas išgirsta s dint prie dvasinio mokytojo lotosini p .
Nors yra parašyta gausyb upani ad , autoritetingomis pripaž stamos tik 108. Jose senov s išmin iai išd st
savo poži Absoliut , kuris suvokiamas trimis skirtingais aspektais: kaip Brahmanas – beasmenis Dievo
švyt jimas, Param tm – Aukš iausioji siela, esanti kiekvienos gyvos b tyb s širdyje ir kiekviename atome, ir
Bhagav nas – Aukš iausias Dievo Asmuo. Kadangi vis ši išmin patirtis buvo skirtinga, bet teisinga,
reik jo kažkaip suderinti visus šiuos poži rius ir paaiškinti dvasin s patirties individualum tuo pa iu metu.
Vedavy sa, kuris suskirst Ved literat , si šio darbo. Jis paraš „Ved nta s tr “, kuri glaustais
aforizmais paaiškina Upani ad mokym . Kadangi „Ved nta s tra“ parašyta labai glaustai, vien pa j
sunku suprasti ir Vy sadeva paraš „ mad Bh gavatam“ - savo komentar „Ved nta s trai“. Deja, ne visos
Indijos mokyklos pripaž sta „ mad Bh gavatam“ „Ved nta s tros“ komentaru, tod l imasi savarankiškai
interpretuoti š k rin .
“Ved nta s tra”, tapusi Ved ntos filosofijos pagrindu, yra vienas iš sud tingiausi ir labiausiai diskutuojam
Indijos filosofijos k rini .

11
Pagal susiklos iusias tradicijas kiekviena Indijos filosofin mokykla, sekanti Vedomis ir kalbanti apie
transcendencij , turi pateikti savo komentarus „Ved nta s trai“. Šie komentarai vadinami bh yomis. Kadangi
jie paaiškina Ved nt suprantama kalba, dažnai šios bh yos yra vadinamos Ved nta. Gerai žinom bh
pavyzdžiai: “ ar raka bh ya”- Šankaros komentaras „Ved nta s trai“; “Govinda bh ya”- Baladevos
Vidyabh šanos komentaras.
„Ved nta s tros“ autorius - tas pats Vy sadeva, kuris suskirst Vedas. Ved nta susumuoja Upani ad
mokym apie transcendencij ir apie Diev , kuris dažnai vadinamas Brahmanu. Ved nta nagrin ja tris
objektus: 1) Diev , 2) gyv b tyb , 3) material pasaul , o taip pat ryšius tarp j .
Ved ntos interpretacijos svyruoja nuo kraštutinio subjektyvaus idealizmo iki objektyvaus personalizmo.
Šankaros mokykla bando rodyti, jog visas pasaulis ir siel individualumas yra tik sapnas. Yra tik viena
neduali s mon – Brahmanas, visa kita – karš iuojan io proto padarinys.

Ved ntos mokykl suskirstymas:

3. Advaita - Impersonalistin s mokyklos. Teigia, kad Dievas yra beasmenis. Pradininkas Šankara a arja.
a. da - yos doktrina. Pasaulio n ra ir sielos n ra, yra tik Dievas ir iliuzija.
i. brahma pari ma v da – Dievo transformacijos doktrina. Dievas tampa pasauliu ir
nustoja b ti Dievu.
ii. va vara v da – Dievo s mon fragmentuojasi ir Jis tampa gyvosiomis b tyb mis.
Išsivadavusios gyvos b tyb s nusimeta savo klaidinga tapatinim ir v l silieja
viening Dievo s mon .
b. vivarta v da – padengimo doktrina. Kai Dievas nužengia š pasaul , Jis susilie ia su ya ir
tampa jos apribotas. Dievas tampa žmogumi ir gyja material k , nors ir labai skirting nuo
paprastos gyvos b tyb s. Tokiu b du galima paaiškinti, kod l materialiame pasaulyje
egzistuoja blogis – nes Dievas n ra visagalis. Jis yra tik galingas.
4. Personalistin s mokyklos
a. vi a advaita v da – atribut vienov s doktrina. Yra tik vienas Dievas; gyvosios b tyb s ir
pasaulis yra Jo atributai, kuries skiriasi vienas nuo kito, kaip skiriasi spalvos. Šie atributai
susij su Dievu per neatskiriamyb s gali (ap thak akti). Pradininkas– R nuja rya.
b. dvaita – skirtyb s doktrina. Dievas ir sielos kartu su pasauliu yra dvi amžinai skirtingos
realyb s, susijusios kaip k jas su k riniu, kaip Viešpats su savo pavaldiniais. Pradininkas –
Madhva rya.
c. udha advaita – tyros vienov s doktrina. Tyrame b vyje sielos nesiskiria nuo Dievo, nes iš Jo
semiasi savo B ties. Skirtumas atsiranda tik s lygotame b vyje, kuomet gyvoji b tyb gyja
savybes, kuri Dievas neturi: laikinum , neišmanym ir kan . Pradininkas – Vi usv mis.
d. dvaita advaita – vienov s ir skirtyb s doktrina. Dievas ir pasaulis yra tik dvi skirtingos Dievo
formos, kurios pasirodo s lygotai sielai. Kai siela atsikrato iliuzijos, ji suvokia, kad yra tik
Dievas, o pasaulis yra tik Dievo fragmentas ar vienas iš Jo pavidal . Pradininkas Nimbarka
rya.
e. acintya bheda-abheda – Nesuvokiamos vienov s ir skirtyb s tuo pat metu doktrina.
Kokybiškai sielos tapa ios Dievui, ta iau kiekybiškai jos skiriasi. Kaip Saul s spinduliai
nesiskiria nuo pa ios Saul s ir tuo pat metu n ra Saul , taip ir sielos nesiskiria nuo Dievo, nes
yra jo k no spindesio dalelyt s, bet tuo pat metu n ra Dievas. Pradininkas – K a
Caitanya Mah prabhu.

Tr kumai
Visi tradicini Indijos filosofij pasek jai turi savo klaidingas id jas, kurias mad-Bh gavatam (10.87.25)
pažymi. Vai ikos sako, kad regima visata sukurta iš pirmin s atom sankaupos, t.y. materija yra
egzistencijos šaltinis (janim asata ). K nada Ri is “Vai ika-s trose” (7.1.20) teigia: nitya parima alam
– “tai, kas yra mažiausio dydžio – atomai, yra amžina”. Kanada ir jo pasek jai taip pat postuluoja neatomini
dalely , kaip siela ir Aukš iausioji Siela, amžinum . Ta iau Vai ikos kosmologijoje siela ir Aukš iausia
Siela atlieka tik padrik vaidmen atomams kuriant visat . “Ved nta-s tra” (2.2.12) kritikuoja tok poži :
ubhayath pi na karm tas tad-abh va – negalima teigti, kad atomai pradžioje prad jo jungtis d l karminio
12
impulso, kuris gimtas patiems atomams, kadangi savo pirminiame b vyje, prieš susijungdami sud tingus
objektus, atomai neturi etin s atsakomyb s, kuri leist jiems patirti dorybingas ar nuod mingas reakcijas.
Lygiai taip pat pradin atom kombinacija negali b ti paaiškinta kaip liktin gyv b tybi karma, kurios
miegojo prieš prasidedant k rimui, kadangi gyv b tybi karma negali b ti perduodama netgi kitoms
gyvoms b tyb ms, o k jau kalb ti apie inertiškus atomus.
Patandžalio yogos filosofija moko, kad žmogus gali pasiekti transcendentin pad – brahman – mechaninio
proceso – pratim bei meditacijos - pagalba. Patandžalio yogos metodas vadinamas “ mad Bh gavatam”
asat (netikras), nes jis ignoruoja pagrindin atsidavimo aspekt – paklusim Aukš iausio Asmens valiai. Yoga
tros pripaž sta Dievo Asmen kaip abstrakcij , kuria paženg s yogas gali pasinaudoti. vara- pra idh d
va: meditacija Diev su atsidavimu yra dar vienas b das pasiekti koncentracij (Yoga s tra 1.23). “Ved nta
tra” pabr žia atsidavimo tarnyst ne tik kaip pagrindin priemon pasiekti išsivadavim , bet kaip tapa su
pa iu išsivadavimu. -pr ya t tatr pi hi d am: Viešpaties garbinimas t siasi iki pat išsivadavimo taško ir iš
ties t siasi išsivadavimo b kl je taip pat, kaip atskleidžia Vedos. (Ved nta-s tra 4.1.12)
Gautama Ri i savo Ny ya s trose teigia, kad žmogus gali pasiekti išsivadavim paneigdamas tiek iliuzij , tiek
nelaim : du kha-janma-prav tti-do a-mithy -jñ m uttarottar ye tad-anantar bh d apavarga –
“S kmingai išsklaid s materialias koncepcijas, blog charakter , pririšan ius veiksmus, atgimim bei kan –
vieno išnykimas leidžia pranykti kitam – žmogus gali pasiekti galutin išsivadavim .” (Ny ya-s tra 1.1.2)
Ta iau, kadangi Ny yos filosofai tiki, kad s mon n ra sielos savyb , jie moko, kad išsivadavimo b senoje
siela neturi s mon s. Tokiu b du ny yos id ja apie išsivadavim patalpina siel negyvo akmens pad .
Ta iau „Ved nta s tra“ (2.3.17) vienareikšmiškai teigia: jño ‘ta eva: “ va, siela, visuomet yra paž stanti”.

Nors siela yra s moninga ir aktyvi, khyos filosofijos pasek jai klaidingai atskiria šias dvi gyvyb s j gos
funkcijas ( tmani ye ca bhid m), priskirdami s mon sielai (puru ai), o veikl materialiai gamtai (prak ti).
Pagal “S khya karik ” (19-20),
tasm c ca vipary t
siddha s itva puru asya
kaivalya madhya-sthya
dra tvam akart -bh va ca
“Tokiu b du, kadangi tariami skirtumai tarp puru yra tik paviršutiniški (d l vairi gamtos gun , kurios juos
padengia), puru os tikrasis statusas yra liudininkas, kuris charakterizuojamas savo išskirtinumu, savo pasyviu
abejingumu ir neveiklumu, kurio statusas yra steb tojas.”
tasm t tat-sa yog d
acetana cetan -vad iva li gam
gu a-kart tve 'pi tath
karteva bhavaty ud na
“Tokiu b du d l s ly io su siela, nes moningas subtilus k nas atrodo tarsi tur s mon , o siela atrodo kaip
veikianti, nors yra nuošalyje nuo materialios gamtos gun veiklos.“
Šrila Vy sadeva paneigia ši id „Ved nta-s troje“ (2.3.31-39) žodžiais, kurie prasideda: kart str rtha-
vattv t: “ va, siela, turi b ti veiksmo atlik ja, kadangi šventraš nurodymai turi tur ti kažkoki prasm .”
arja Baladeva Vidjabh šana paaiškina: “ va, o ne materialios gamtos gunos, yra veikiantysis. Kod l?
Kadangi šventraš nurodymai turi tur ti kažkoki paskirt ( str rtha vattv t). Pavyzdžiui, tokie šventraš
nurodymai, kaip svarga-k mo-yajeta – “tas, kuris nori pasiekti roj , turi atlikti ritualistin auk atnašavim ” ir
tm nam eva lokam up ta – “žmogus turi garbinti, kad pasiekt išsivadavim ” (“B had- ra yaka Upani ad”
1.4.15) yra prasmingi tik tuo atveju, jei s moningas veik jas egzistuoja. Jei veikiantysis b materialios
gamtos gunos, šie teiginiai netur tikslo. Be viso to, šventraš iai užima gyv b tyb tam tikrais veiksmais,
tikindami j , kad ji gali veikti tuo b du, kuris suteiks jai pageidaujam rezultat . Toks suvokimas negal
kilti negyvoms gamtos gunoms.”
Džaimini Rišis savo “P rva-m sa-s trose” materiali veikl ir jos rezultatus aprašo kaip vienintel realyb
(vipa am tam). Jis ir jo pasek jai moko, kad materiali egzistencija yra berib – n ra jokio išsivadavimo.
Jiems karmos ciklas yra pastovus ir geriausia, k žmogus gali pasiekti, – tai gimti tarp aukštesni pusdievi .
Tod l jie sako, kad visas Ved tikslas yra užimti žmogiškas b tybes ritualais, kad jie susikurt ger karm , o
13
subrendusios sielos pirmoji atsakomyb yra suvokti tiksli Ved auk atnašavim prasm ir juos atlikti.
Codan -lak o ‘rtho dharma - „Pareiga yra tai, kas nurodyta Vedose” („P rva-m sa-s tra“ 1.1.2)
“Ved nta s tra” vis d lto ypatingai ketvirtame skyriuje, kalban iame apie gyvenimo galutin tiksl , išsamiai
aprašo sielos galimybes pasiekti išsivadavim iš gimim ir mir rato, o ritualinius atnašavimus laiko
padedan iais gyti kvalifikacij gauti dvasines žinias. Kaip teigiama “Ved nta-s troje” 4.1.16: agnihotr di tu
tat-k ry yaiva tad-dar an t: “Agnihotra ir kiti vediniai auk atnašavimai skirti sukurti žinojim , kaip rodo
Ved teiginiai.” Ir paskutinieji “Ved nta-s tros” (4.4.22) žodžiai skelbia: an tti abd t: “Išsivadavusi siela
niekuomet negr žta š pasaul , taip pažad ta apreikštuose šventraš iuose.”
Iš šeši Indijos filosofij – Ny yos, Vai ikos, khyos, Yogos, sos, Ved ntos, tik Badaraj na
Vj sos Ved nta yra be tr kum , ir v lgi tik tuomet, kai tinkamai paaiškinta bona fide Vaišnav arj .
Kiekviena iš šeši mokykl vis d lto praktiškai prisideda prie Vedinio išsilavinimo. khyos filosofija
paaiškina gamtos element evoliucij nuo subtili iki grubi . Patandžalio yoga aprašo aštuonis meditacijos
metodus. Ny ya nustato logikos taisykles, Vai ika svarsto apie pagrindines metafizines realyb s kategorijas,
o sa pateikia standartines priemones šventraš interpretacijai. Galiausiai vienintelis tobulai patikimas
žini šaltinis yra Pats Dievas. Aukš iausias Dievo Asmuo yra avaboddha rasa – begalinis neklystan io
reg jimo šaltinis. Tiems, kurie priklauso nuo Jo, visiškai Juo pasitik dami, Jis suteikia dieviškas žinojimo akis.
Kiti, sekantys savo spekuliatyviomis teorijomis, turi skverbtis link tiesos pro akinan ias M yos užuolaidas.

KLAUSIMAI
1. Išvardinkite ir trumpai apib dinkite 6 Indijos filosofines mokyklas.
2. Ar galima teigti, kad kuri nors iš ši mokykl yra vienintel teisinga ar pranašesn už kitas?
3. Kuri filosofin mokykla vainikuoja vis Ved išmint ?
4. reiškia žodžiai astika ir nastika?
5. reiškia žodis yoga?
6. Išvardinkite Ved ntos mokykl klasifikacij .

14