FILOSOFIJA

27 D. PASKAITOS NEBUS, BET TUO PAT METU VYKS SEMINARAS 2GR.

Spalio 4 d, nevyks nei paskaita nei seminaras. Spalio 5d. ketv.

1 gr. 15;30 3gr. 17h15 min.

ANTIKINĖ METAFIZIKA

PLATONAS IR ARISTOTELIS (Atėnai)

Metafizika- filosofijos šaka, kelianti klausimus apie pasaulio struktūrą, BŪTĮ..

Antikinės filosofijos pamatininkai. Pavyzdžiui, Aristotelis- viduramžių filosofijai. Abu- vėlesniajai

Antikai.

RAFAELIO PIEŠINYJE centre Aristotelis ir Platonas.

PLATONAS (429-347 pr. m. e.)

Vienas įtakingiausių mąstytojų Vakarų filosofijos istorijoje, ypač Antikoje.

Vienas ryškiausių literatūros autorių Vakaruose, pakylėjęs literatūrą į nematytą sudėtingumo lygį.

Nagrinėjo daugybę filosofinių problemų: metafiziką, pažinimo teoriją, etiką, psichologiją, politinę
filosofiją, kultūros ir meno filosofiją, gilinosi į matematiką.

Geriausiai žinomas dėl IDĖJŲ TEORIJOS.

Platonui rūpėję klausimai:

Viskas nuolat keičiasi- kas išlieka vykstant pokyčiams?

Juslėms atsiverianti tikrovė yra įvairi, nepastovi ir apgaulinga. Ar ir kaip įmanomas tikslus ir patikimas
pažinimas?

Žmogus šioje tikrovėje yra pasimetęs ir kenčia. Ar ir kaip įmanoma pasiekti laimę ir ramybę?

Į visus šiuos klausimus siekiama atsakyti remiantis IDĖJŲ TEORIJA.

PLATONO IDĖJŲ TEORIJA

Kuo pagrįsta Idėjų teorija?

Regimasis pasaulis atsiveria juslėms, o juslių požiūriu viskas nuolat kinta, yra absoliučiai individualu ir
priklauso nuo perspektyvos. (Herakleitas)

Vis dėlto mūsų protas daro prielaidą, kad 1) būtybės yra pastovios 2) jas sieja kažkas bendra
(Parmenidas)

Juslių požiūriu tapatybės ir bendrumo nėra, tačiau mūsų protas atpažįsta tapatybes ir bendrystes.

Tad ką, kokį objektą atpažįsta mūsų protas?

Ar įmanomas pažinimas?

Ar veikiau viskas, ką tariamai žinome yra susitarimas, sąlyginės nuomonės?

Platono atsakymas- mūsų protas pažįsta idėjų tikrovę

Idėja- anapus regimosios tikrovės egzistuojntis, amžinas ir nekintantis regimos būtybės provizdis,
kuris suteikia konkrečiai būtybei jos tapatybę, apibrėžtumą ir bendrines savybes. Taip pat Platono
vadinamas Eidosu arba Forma

Pavyzdžiui- žmogaus idėja, gėrio idėja, trikampio idėja

Kiekviena konkreti, materiali būtybė „dalyvauja“ amžinųjų idėjų būtyje, iš kurių gauna savo tapatybę
ir apibrėžtumą. Kiekviena konkreti būtybė yra tarsi amžinosios idėjos „šėšėlis“ arba „atspindys“.

Idėjos „pagrindžia“ visos materialiosios tikrovės tapatybę, apibrėžia kiekvienos būtybės esmę.

Pati svarbiausia Platonui- gėrio idėja, kuri persipina su kitomis idėjomis .

OLOS ALEGORIJA

Visas pažinimas- tai amžinųjų Idėjų atsiminimas.

Žmogaus siela yra amžina ir prieš gimdama pažįsta idėjas.

Patekdama į kūną gimimo metu, siela pamiršta tai, ką žinojo. Gyvenimo eigoje žmogus po truputį
atgauna žinojimą, kurį prarado.

Žmogus susiduria su pasauliu per jusles, tačiau šie susidūrimai padeda protui atsiminti amžinąsias
idėjas. Filosofija- tai amžinųjų idėjų prisiminimas.

Filosofija- pasiruošimas mirčiai. Filosofas supranta, kad šis gyvenimas- tik tobulesnės tikrovės šešėlis.
Po mirties žmogaus siela grįžta į amžinųjų idėjų plotmę, kur vėl pažįsta idėjas.

ARISTOTELIS