Professional Documents
Culture Documents
ANTIKINĖ METAFIZIKA
Vienas ryškiausių literatūros autorių Vakaruose, pakylėjęs literatūrą į nematytą sudėtingumo lygį.
Nagrinėjo daugybę filosofinių problemų: metafiziką, pažinimo teoriją, etiką, psichologiją, politinę
filosofiją, kultūros ir meno filosofiją, gilinosi į matematiką.
Juslėms atsiverianti tikrovė yra įvairi, nepastovi ir apgaulinga. Ar ir kaip įmanomas tikslus ir patikimas
pažinimas?
Žmogus šioje tikrovėje yra pasimetęs ir kenčia. Ar ir kaip įmanoma pasiekti laimę ir ramybę?
Regimasis pasaulis atsiveria juslėms, o juslių požiūriu viskas nuolat kinta, yra absoliučiai individualu ir
priklauso nuo perspektyvos. (Herakleitas)
Vis dėlto mūsų protas daro prielaidą, kad 1) būtybės yra pastovios 2) jas sieja kažkas bendra
(Parmenidas)
Juslių požiūriu tapatybės ir bendrumo nėra, tačiau mūsų protas atpažįsta tapatybes ir bendrystes.
Idėja- anapus regimosios tikrovės egzistuojntis, amžinas ir nekintantis regimos būtybės provizdis,
kuris suteikia konkrečiai būtybei jos tapatybę, apibrėžtumą ir bendrines savybes. Taip pat Platono
vadinamas Eidosu arba Forma
Kiekviena konkreti, materiali būtybė „dalyvauja“ amžinųjų idėjų būtyje, iš kurių gauna savo tapatybę
ir apibrėžtumą. Kiekviena konkreti būtybė yra tarsi amžinosios idėjos „šėšėlis“ arba „atspindys“.
Idėjos „pagrindžia“ visos materialiosios tikrovės tapatybę, apibrėžia kiekvienos būtybės esmę.
OLOS ALEGORIJA
Patekdama į kūną gimimo metu, siela pamiršta tai, ką žinojo. Gyvenimo eigoje žmogus po truputį
atgauna žinojimą, kurį prarado.
Žmogus susiduria su pasauliu per jusles, tačiau šie susidūrimai padeda protui atsiminti amžinąsias
idėjas. Filosofija- tai amžinųjų idėjų prisiminimas.
Filosofija- pasiruošimas mirčiai. Filosofas supranta, kad šis gyvenimas- tik tobulesnės tikrovės šešėlis.
Po mirties žmogaus siela grįžta į amžinųjų idėjų plotmę, kur vėl pažįsta idėjas.
ARISTOTELIS