Antikinės filosofijos etapai

1. Ankstyvoji arba iki-sokratinė Antikos filosofija VI-V a. pr. m. e

2. Brandžioji arba klasikinė Antikos filosofija IV a. pr. m. e
3. Helenistinė filosofija III a. pr. m. e- I pr. m. e.
4. Helenistinė-Romėnų filosofija I a. pr. m. e.-VI a.

‫ﻩ‬ Talis- pirmasis filosofas

‫ﻩ‬ Gyveno Milete (šiuolaikinė Turkija)
‫ﻩ‬ Užsiėmė dangaus stebėjimais, plėtojo astronomiją.
‫ﻩ‬ Išmanė matematiką,c geometriją
‫ﻩ‬ Bandė suprasti daiktiškojo pasaulio kilmę ir jo dėsningumus
‫ﻩ‬ Pasiūlė tezę, kad daiktiškasis pasaulis atsirado iš vandens, kuris, keisdamas pavidalus virsta
kitomis medžiagomis.

Anaksimandras iš Mileto
‫ﻩ‬ Įvedė terminą arche- pradas, pirminis principas. Kėlė klausimą- kas yra pasaulio arche?
‫ﻩ‬ Pirminis principas – apeiron; peiras- riba, a-peiron- beribė
‫ﻩ‬ Visos būtybės randasi iš apeirono įgaudamos ribas.
‫ﻩ‬ Visos ribotos būtybės neišvengiamai sunyksta ir grįžta į apeironą (nėra nemirtingų būtybių).
‫ﻩ‬ Visa gyvybė atsirado iš vandens. Žmonės atsirado iš žuvų.

Arche paieška Antikoje

‫ﻩ‬ Anaksimenas- oras
‫ﻩ‬ Empedoklis-keturi elementai, meilė (jungia) ir nesantaika (atskiria)
‫ﻩ‬ Anaksagoras- vienoje medžiagoje- visos kitos medžiagos
‫ﻩ‬ Demokritas- atomai ir tuštuma
‫ﻩ‬ Pitagoras- skaičius

Herakleitas iš Efeso (Turkija)

‫ﻩ‬ „Viskas teka“- nuolatinio tapsmo ir kitimo įžvalga
‫ﻩ‬ „Du kartus į tą pačią upę n eįžengsi“
‫ﻩ‬ Pradinis principas- Logos, Ugnis, Karas, Dzeusas (to paties dalyko pavadinimai)
‫ﻩ‬ „Štai šitos žosmės (logos) esančios amžinai nesupranta žmonės nei prieš išgirsdami, nei kartą
išgirdę“
‫ﻩ‬ „Būtina žinoti, jog karas yra visuotinis, ir teisybė- vaidas, ir viskas gimsta per vaidą, ir elgiasi
pagal jį“
‫ﻩ‬ „Pasaulyje susiduria priešingybės , o būtybės ir pasaulio tvarka gimsta iš priešybių įtampos.

Parmenidas iš Elėjos
‫ﻩ‬ „Mąstyti ir būti yra tas pats“
‫ﻩ‬ ”Būtis“- objekto tapatybė, apibrėžtumas ir pastovumas. Juslių požiūriu viskas keičiasi
(Herakleitas), tačiau protas įžvelgia pastovumą ir tapatybę.
‫ﻩ‬ „Būtis yra, o nebūties nėra“
‫ﻩ‬ Mąstymo požiūriu „nebūtis“- neįmanoma. Galima mąstyti apie buvimą. Tačiau jei nebūties
nėra, tada:
‫ﻩ‬ NIEKAS NEATSIRANDA IR NEIŠNYKSTA
‫ﻩ‬ JUDĖJIMO NĖRA
‫ﻩ‬ DAUGIO NĖRA, VISKAS YRA VIENA.
Nelogiska, savita strategija, taciau priestarauja tam, ka matome.

‫ﻩ‬ Parmenido būties ir tiesos samprata suteikia pirmenybę protui, į antrą planą nustumia
jausmus ir juslinį patyrimą.
‫ﻩ‬ Jausmai, pojūčiai, vertinimai ir t.t. yra tai, kas trukdo pasiekti tiesą, yra paklydimų priežastis.
‫ﻩ‬ Tiek filosofijoje tiek gyvenime reikia vadovautis protu. Protas turi sąsają su tikrove, t.y. su
„tuo kas yra“.

Sofistai

‫ﻩ‬ Antikinės Graikijos visuomenės veikėjai, kurie už pinigus mokė retorikos, gramatikos,
verslumo, politikos, įstatymų supratimo įgudžių.
‫ﻩ‬ Sofistai- pirmieji ryškūs politikos ir kultūros teoretikai.
‫ﻩ‬ Iškėlė nomos ir physis, susitarimo ir prigimties problemą.
‫ﻩ‬ Būdingas reliatyvizmas- „žmogus- visų daiktų matas“; „tiesa yra tai, kas naudinga“
‫ﻩ‬ Visuomenines santvarkas ir moralės normas aiškino kaip susitarimo arba grupuočių konflikto
rezultatą.
‫ﻩ‬ Sofistas- Protagoras