Kas yra tikrovė?

Šį klausimą tyrinėja metafizika ir ontologija.

Metafizika – mokslas, kuris siekia apibrėžti, kas yra galutinė tikrovė, kaip atsirado, kas buvo iki jos
atsiradimo.
Pagal lietuviško žodžio buvimas sandarą, būti ir veikti yra tas pats. Buvimas – aktyvumas. Būtybė – tai, kas
būna, būtybės gali ir nebūti. Būtis – būtybei suteikiama galimybė būti, todėl būtis yra buvimo šaltinis. Jeigu
nebūtų buvimo tai nebūtų ir būties. (Kill me).
Parmenidas (Zenonas jo mokinys):
 Būtis yra, o nebūties nėra:
o Būtis yra viena, nes tarp dviejų bučių būtų tarpas – nebūtis, o tai neįmanoma, nes nebūtis
neegzistuoja
o Būtis yra begalinė, užima visą erdvę ir laiką
 „Yra tai, kas yra. Ko nėra, to nėra“. Iš to išeina:
 Būtis yra tobula, viena, begalinė ir nekintati
 Pojūčiai gali užfiksuoti tik tapsmą, kuris yra iliuziškas, neegzistuojantis realybėje.
Herakleitas:
 Būtis yra amžina ugnis, nuolatinis pokytis
 Vienintalis nekintantis dalykas – pokytis
 „Neįmanoma į tą pačią upę įžengti du kartus“
 Logos – neturi tikslaus apibrėžimo, tiesiog būties taisyklė?
Demokritas – spalva, saldumas, kartumas – susitarimo reikalas. Tikrovėje niekas neegzistuoja apart atomų
ir tuštumos:
 Atomų pradininkas
 Tarp atomų egzistuoja tuščia erdvė
 Atomai yra nedalijami
 Atomai nulaot juda
Sokrato svarbiausia tema – žmogus. Kelias į žinojimą yra savęs pažinimo kelias. Pasaulis, kuriame
gyvename, nuolat keičiasi. Nesikeičia tik Idėjų pasaulis. Idėja – daikto esmė, sąlygojanti jo rūšinę
priklausomybę. Patiriamas pasaulis tebėra Idėjų pasaulio kopija (šešėlis)
Platonas:
 Pasaulis nuolat keičiasi
 Idėjų pasaulis, kuris nesikeičia yra būtis
 Idėja – daikto esmė, sąlygojanti jo rūšinę priklausomybę
 Tiesiogiai patiriamas pasaulis yra realaus pasaulio šešėlis arba kopija
 „Matriksa“ yra pavyzdys jo teorijos
Aristotelis:
 Reali būtis – kiekvienas realus daiktas
 Potencija ir aktas (galimybė ir tikrovė)
 Substancija ir akcidencijos – substancija atsiranda, kai materija yra įforminama
 Maternija ir forma (maternija – tikrovės pagrindas)

Paulius Valiukevicius
 Stoicizmas – apatija. Helenistinė filosofijos šaka, formuojanti asmeninę etiką per savo logikos sistemą.
Laimė pasiekiama priimant realybę taip, kokia ji yra, neleidžiant sau būti kontroliuojamam geismo, baimės
ar skausmo. Naudoti tik savo protą pasaulio supratimui. Gerai nugyventi gyvenimą – gyventi pagal savo
prigimtį.
Epikūrizmas – ataraksija – hedonizmas, pasiekiemas per dorą gyvenseną, limituojant savo norus.
Didžiausias gėris pasiekiamas per vidutinius malonumus. Gyventi be skausmo (aponia) ir be baimės
(ataraksija). Paprastas gyvenimas be skausmo – idealas.
Skepticizmas – nėra objektyvios tiesos
Imanuelis Kantas – pasaulis prieinamas per pojūčius. Mūsų sąmonė sukuria pasaulį pagal tam tikras a
priori taisykles. Noumenai – daiktai, patys savaime (Sokratiška Idėja), o fenomenai – daiktai, kuriuos
patiriame per jusles. Noumenai –(juslės)→ fenomenai.
Edmundas Hussleris - fenomenas – pats save per save patį parodo. Sąmonė suteikia patyrimui reikšmę,
egzistuoja atskirai nuo daiktų.
Martinas Heideggeris – iškelė klausimą apie Būties reikšmę, prasmę. Da sein (būvimas ten). Mąstymas,
negali būti pagrindinis būties įrodymas, svarbu yra žmogaus sąmoninga sąveika su pasauliu.
Referencija – santykis tarp kalbos ir ekstralingvistinės tikrovės. Kalba- priemonė atspindėti objektyvią nuo
kalbos nepriklausančia tikrovę. Daiktai – referentai.
Naivus realizmas – kalba atspindi objektyvią tikrovę.
Struktūralizmas (F. De Saussure) – žmogaus kultūros elementai turi būti suprasti per jų santykį su kitais
(struktūrą).
Be kalbos – mąstymas tėra miglotas ūkas. Kalba formuoja būdą, matyti tikrovę. Prasmė yra
konstruojama.
Ženklas sudarytas iš signifikanto (formos) ir signifikato (idėjos, reikšmės ir t.t.). Ženklas yra arbitralus.
Ryšys nėra natūralaus , paremtas susitarimu.
Prasmė yra konstruojama, nėra duota. Prasminis darinys – tekstas, diskursas.

Paulius Valiukevicius
 Tekstas – kalba, susijusi su visuomenėje egzistuojančiais socialiniais, kultūriniais, istoriniais, kalbiniais
kodais arba tam tikromis reikšmių sistemoms. Visi teksto elementai yra reikšmingi, o reikšmė atsiranda
esant bent dviem elementais ir tarp jų esančiai struktūrai (struktūralizmas).
Kultūra – ženklų sistema, o struktūra – tarpusavyje susijusių elementų visuma. Svabriausia struktūra –
binarinė opozicija – sistema tarp dviejų susijusių, bet visiškai priešingų kategorijų. Perėjimai tarp
kategorijų – anomaliniai periodai.
Skirtingos kalbinės bendruomenės supranta pasaulį kitaip. Pasaulio patirtis yra kalbinė.
Realizmas – mano kultūra teisi, kitos kultūros klysta.
Struktūralizmas – visos kultūros suteikia pasauliui skirtingas reikšmes, bet turi vienodą struktūrą.
Postruktūralizmas – visos kultūros skirtingai supranta pasaulį, neaišku kuri yra teisi.
Jacques Derrida – „Nėra nieko už teksto“ – be konteksto kalba beprasmė.
Simuliacija (Jean Baudrillard) – sukūrimas išorinių požymių, kurie leidžia daryti prielaidą, kad daiktas yra
tikras. Simuliuojama tikrovė – dirbtina tikrovė. Simuliuojama tikrovė yra hipertikrovė.
Hipertikrovė – situacija, kai išnyksta perskyra tarp tikrovės ir iliuzijos ir tampa tikresnė už tikrą tikrovę.

Paulius Valiukevicius