KONFUCIJUS

Tradicikai laikoma, kad gyveno nuo 551 m. pr. m. e. iki 479 m. pr. m. e.

Konfucijus - ymus kin mstytojas, kurio mokymai dar didel tak kin, japon, korjiei, vietnamiei civilizacijoms, kultroms, filosofijai, visuomenms. Pirmasis susistemino pagrindines kin idjas bei sitikinimus. Jo filosofija, pagrsta asmeniku moralumu bei vyriausybs tarnaujanios savo monms koncepcija.

Konfucijus danai laikomas religijos krju, taiau tai nra teisingas poiris. I esms jis buvo pasaulietinis filosofas, kalbjs apie asmenine bei politine morale ir elges.

Anot Konfucijaus, dvi svarbiausios vertybs bei normos, pagal kurias mogus elgiasi, yra jen ir li.
Jen kartais veriama kaip "meil", bet geriau bt j apibdinti kaip "geranorik rpinimsi savo artimu". Li apima manier, ritual, paproi, etiketo ir elgesio norm kombinacij.

Konfucijus kr dorovs sistem asmeniui, eimai, valstybei. Jo filosofijos pagrindas buvo tam tikr santyki nustatymas tarp moni:

moteris turi paklusti vyrui; snus tvui; pilietis valdovui.

Jis buvo sitikins, kad valstyb egzistuoja moni naudai, o ne atvirkiai, ir valdovas turi valdyti pirmiausiai moraliniu pavyzdiu, o ne jga.

Pagrindin jo doktrina buvo: "Nedaryk kitiems to, ko tu nenori, kad daryt tau".

Konfucijus pabr, kad savo mokyme ne iradinja kak naujo, o perduoda senovs imini mokym. Jis ikl mokymosi, tobuljimo svarb. Konfucijus nesukr sistemingos gyvenimo ar visuomens filosofijos. Jis skatino mokinius analizuoti save, nenuilstamai tyrinti pasaul, senuosius ratus, senovs moralines problemas susieti su dabartiniais politiniais vykiais.

Konfucijus gyveno politinio susiskaldymo, nuolatini kar laikais, todl vienas pagrindini jo mokymo tiksl buvo suvienyti pasaul (t. y. Kinij), atsatyti valstybje tvark. Jo manymu, valdovai turt valdyti per savo moral, remdamiesi D dorybe, o ne statymais, bausmmis ar savo pai kilme.

Maiklas H. Hartas, 100 takingiausi asmenybi pasaulio istorijoje, Kaunas, 1998, p. 38-40; http://lt.wikipedia.org/wiki/Konfucijus.