Indo civilizacija (tolimieji rytai)

Ši civilizacija yra išlikusi iki šių dienų.

o Ji paliko sanskrito kalbą. Lietuvių kalba yra kilusi iš indoeuropiečių, vadinasi sanskrito ir
lietuvių kalbos yra panašios. Literatūra – vedos (išminties giesmės). Sanskrito raštas.
Machabcharata – ilgiausias pasaulyje literatūrinis kūrinys. Ramajana.
o Matematika. Dešimtainė skaičiavimo sistema, skaičiai. Be nulio.
o Šachmatai. Jie buvo kariams. Šachmatų figūrų išdėstymas lentoje atitiko indų kariuomenės
išdėstymą. Juos lošdavo karo vadai, nes tai atitikdavo mūšio išdėstymą karo lauke. Jų
kariavimo taktika paremta šachmatų judėjimo tvarka.
o Visuomenė paremta kastų sistema. Ši sistema dar vis išlikusi Indijoje, kad ir kaip buvo
bandyta jos atsikratyti. Ji paremta žmogaus kūno sistema.
1. Brachmatai (žyniai) – tapatinami su žmogaus galva.
2. Šatrijai (kariai) – rankos. Jiems jos ir labiausiai reikalingos.
3. Vaišijai (amatininkai, pirkliai, žemdirbiai) – kojos.
4. Šudros (darbininkai) – pėdos, kurios vaikšto po didžiausią purvą.
Perėjimas iš vienos kastos į kitą – negalimas. Vaikai, gimę susimaišius kastoms, tapdavo
neliečiamųjų kastos atstovais. Jie gyvena gatvėse, dirba pačius juodžiausius darbus, net ir šiandien
kyla klausimas, ką su jais daryti, nes jų niekas nepriima į darbus. Dažniausiai užsiima mirusiųjų
deginimu, kanalizacijos valymu (nes dažniausiai čia ir gyvena).
o Hinduizmas – politeistinė religija. Trečia pagal skaičių po krikščionybės ir islamo. Šventos
knygos – vedos. Jie neturi dievo – pradininko. Neturi bendros doktrinos, kadangi čia keli
šimtai dievų. Šios religijos pagrindas – tikėjimas sielų reinkarnacija. Siekiama amžinosios
nebūties.
Šventas garsas –om.
Dievai žymiausi: Brachma (turi daug veidų, nes sugalvojo, kaip pasaulis turėtų atrodyti), Višnus
(turi daugiau nei dvi rankas, statytojas, kūrėjas, kuris sukūrė tai, ką sugalvojo Brachma), Šyva
(griovėjas. Pas hinduistus yra tokia pasaulėžiūra: neįmanoma sukurti kažko naujo nesugriovus
senojo. Tad jie priima negandas kaip savaime suprantamą dalyką, nes, jų nuomone, po
negandų ateina atokvėpio, kūrimosi, klestėjimo laikotarpis, dėl to jie nėra linkę priešintis
griovimams, naikinimams. Blogį priima kaip savaime suprantama dalyką).
o Indo civilizacijoje gimė dar viena pasaulinė religija – budizmas. Pradininku laikomas Nepalo
princas Sidharta Gautama, kuris tam tikru momentu gavo nušvitusiojo vardą, o hinduistų
kalba „nušvitusysis“ – buda. Budizmas neturi dievo. Čia labiau filosofinė religinė teorija, nei
religija. Buda – nėra dievas, tai mokytojas. Budizmas pačioje Indijoje nelabai paplito, labiau
persikėlė į kitas šalis: Kiniją, Japoniją, Tibetą. Budizmas – suvokimas keturių tauriųjų tiesų:
1. Gyvenimas yra kančia.
2. Kančia kyla iš troškimų.
3. Kančios sumažinimui reikia apriboti jausmus.
4. Iš kančios galima išeiti einant Aštuonialypiu tauriuoju taku (aštuoniomis taisyklėmis).
Budizmo šventa knyga – tripitaka. Budizmas neturi religijos. Kiekvieno budisto tikslas – pasiekti
nirvaną – būseną, kurioje nėra jokio jausmo: nei kančios, nei džiaugsmo, nei ilgesio, nieko.
Populiari filosofinė religinė doktrina.