Tremtis

Tremtis – vienas is skaudžiausių Lietuvos Respulblikos istorijos laikotarpių, kai Lietuvos piliečiai, per
prievartą ir prieš savo valią įškeldinti iš savo namų ir išvežti į atšiauriausias Rusijos vietoves.
Trėmimų pradžia:

Lietuvių trėmimai į Sibirą prasidėjo 1939 metų rugsėjo 10 dieną, kai iš SSRS visuomenės užimto
Vilniaus buvo ištremta apie 25 000 žmonių.

Masiniai gyventojų trėmimai prasidėjo 1940 metų birželio 15 dieną, kai Sovietų Sąjunga okupavo
Lietuvą.

Masinis Lietuvos piliečių trėmimas prasidėjo nuo 1941 metų birželio 14 dienos.

Iš viso buvo ištremta apie 130 000 gyventojų

Tremtiniais buvo:

• Ūkininkai - 20%
• Valstybės tarnautojai - 10%
• Darbininkai - 6,7%
• Mokytojai - 6,2%
Pirmuosius trėmimus suorganizavo Valstybės saugumo departamente įdarbinti ir SSRS
kontroliuojami komunistai. Jų tikslas buvo sunaikinti Lietuvos gimtąja kalbą, religiją ir
patriotizmą.
 Kaip atrodė trėmimai?
Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš
miego, patikrindavo šeimos sudėtį. Tada jie surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos,
po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. Šeimai buvo skiriama labai mažai laiko susiruošti.
Vienur žmonėms buvo leidžiama pasiimti dalį savo turto, kitur jie buvo išvežami be jokių
asmeninių daiktų. Dažnai tremiamųjų šeimos buvo atvirai apiplėšiamos. Tremtinių paliktas turtas
turėjo būti aprašomas, konfiskuojamas ir paskirstomas, tačiau neretai tremtinių paliktą turtą
pasisavindavo jo aprašymą ir paskirstymą vykdę pareigūnai. Tremdami žmones, baudėjai elgėsi
žiauriai. Tremiamųjų šeimos buvo terorizuojamos, į mėginančius bėgti žmones buvo šaudoma. Į
mašinas ar vežimus buvo grūdami seneliai ir naujagimiai, ligoniai ir nėščios moterys. Visi
tremiamieji buvo vežami į pradines surinkimo stotis ir konvojuojami į ešelonų telkimo vietas.
Telkimo punktuose šeimos buvo išskiriamos, tremtiniai suskirstomi į dvi grupes: „A grupę“
(„šeimos galvos“) ir „B grupę“ („šeimos nariai“) ir sugrūdami į baudėjų akylai saugomus prekinius
vagonus.
 Kur trėmė žmones?
Lietuvos gyventojai tremiami ir kalinami buvo beveik visoje SSRS teritorijoje. Ypač daug lietuvių atsidūrė
Krasnojarsko krašte, Rešotų lageriuose. Vyrai dažnai buvo atskiriami nuo šeimų ir siunčiami į Krasnojarsko
krašto, Komijos ASSR, Sverdlovsko srities lagerius. Jų šeimos ištremtos į Altajaus kraštą, Novosibirsko sritį,
Komijos ASSR.
 Tremtinių gyvenimas
Trėmimų lietuvių tautai padaryti nuostoliai prilygsta kalinių naikinimui sovietiniuose lageriuose. Nemažai tremiamų
žmonių žuvo per trėmimo akcijas, daug kūdikių ir mažamečių vaikų, senyvo amžiaus žmonių mirė nuo ligų, dėl
blogų buities sąlygų, prasto maisto, bei jo trūkumo. Dalis tremtinių, sufabrikavus kaltinimus už antisovietines
kalbas, pabėgimą iš tremties vietų, įskundimus, buvo nuteisti ir kalinami.
 Trėmimų pabaiga
Po 1956 dauguma lietuvių tremtinių iš tremties vietų buvo paleista, paskutiniai – 1963, bet apie 50 000 tremtinių
Lietuvos sovietinės valdžios iniciatyva ir nutarimais ilgai arba visai nebuvo leidžiama grįžti į Lietuvą. 1970
duomenimis, grįžo apie 60 000 tremtinių. Grįžusieji ir jų vaikai ilgą laiką sovietinės valdžios buvo
diskriminuojami – neregistruojami, nepriimami į darbą, neleidžiama mokytis, apsigyventi ankstesnėse vietose.
1990 atkurtos Lietuvos Respublikos įstatymais į tėvynę grįžtantiems tremtiniams ir jų šeimų nariams suteikiama
Lietuvos Respublikos pilietybė, grįžusiems teikiamos socialinės garantijos (pašalpos būstui įsigyti, kompensacijos
už tremties laiką, pensijų priedai, grąžinamas nusavintas turtas).
AČIŪ UŽ DĖMĖSĮ