Nykstantys gyvūnai

Lietuvoje

Darbą atliko: 
Goda Lukoševičiūtė
Dainius Stasiukaitis
Martynas Zavtrikovas
Lauryna Dabašinskaitė
 Nykstantys žinduoliai
Lietuvoje

Goda Lukoševičiūtė TBE-1

 Rūšių išmirimas

Tai gana natūralus procesas: iškastinės liekanos rodo, kad

Žemėje yra gyvenę daug tūkstančių gyvūnų rūšių, kurių dabar
nebėra. Žmogus neprisidėjo prie jų išmirimo. Tačiau per
paskutinius kelis šimtmečius gyvūnų išmirimas Lietuvoje
gerokai paspartėjo. Lietuvos teritorijoje vienos rūšys, kaip
vilpišys, voverė skraiduolė, išnyko dėl gamtinių sąlygų pokyčių.
Svarbiausioji priežastis, dėl kurios gyvūnai išnyko arba jų
sumažėjo, kaip jau buvo minėta, yra ne tiek tiesioginis jų
naikinimas, kiek netiesioginė žmogaus įtaka.
 
Pagrindinės šios įtakos formos yra tokios:
 
 
1.Gyvenamųjų vietovių pakitimai
2.Pesticidų įtaka
3.Aplinkos užteršimas
4.Svetimų rūšių atvežimas (aklimatizacija) 
 Išnykimo
priežastys

Gyvenamųjų
vietovių
Svetimų rūšių pakitimai Aplinkos tarša
atvežimas

Pesticidų
įtaka
Į Lietuvos Raudonąją Knygą įrašyta 18 žinduolių. Vienas jų -
stumbras, išsaugotas ir atkurtas žmogaus pagalba.
 
 
Kita-europinė audinė, galbūt jau išnykusi.
 Stumbras

● patinai būna iki 1,9 m aukščio ir 1000 kg svorio

●  patelės – iki 1,6 m aukščio ir 400–500 kg svorio
● suaugusio patino liemuo trumpas, priekinė dalis masyvi
●  didelė masyvi galva, kakta plati
● ragai nedideli, skerspjūvyje – apvalūs
 Išvados

Didėjanti urbanizacija ir besiplečianti infrastruktūra, per

intensyvus išteklių eikvojimas, įvairiausia tarša ir svetimų rūšių
įvedimas į ekosistemas labai kenkia biologinei įvairovei. Tai
kelia grėsmę Lietuvos gyvūnijai, ypatingai žinduoliams.
Siekdama apsaugoti biologinę įvairovę ir kovoti su gyvūnų ir
augalų rūšių išnykimu Europos Sąjunga sukūrė didžiulį
saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ ir biologinės įvairovės
apsaugą priskyrė prie svarbiausių šeštosios aplinkosaugos
veiksmų programos tikslų.
Nykstantys paukščiai Lietuvoje

Lauryna Dabašinskaitė
TBE1
Prieš 20 metų Lietuvoje užregistruotos 293 paukščių
rūšys, dabar jų priskaičiuojama iki 340. Kai kurie
paukščiai Lietuvoje pastebėti tik kartą, kiti užsuka
reguliariai. Dauguma nykstančių Lietuvos paukščių
yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją Knygą
 Sėsliai gyvena tik kelių rūšių paukščiai:

●Kurtiniai
●Tetervinai
●Jerubės
●Ir jau išnykusiomis laikomos žvyrės. 
●Palyginti sėslios yra kurapkos, tačiau kartais jos
įveikia gana tolimus atstumus.
Kurtinys
Senų šviesių miškų, dažniausiai
pušynų, gyventojas. Kadaise
Lietuvoje jų būta daug, dabar likę
vos keletas šimtų. Tai stambus
paukštis: patinas gali sverti 5 kg,
patelė – gerokai mažiau. Kurtiniu
šis paukštis pavadintas dėl keistos
savybės: giedodamas pavasarinę
giesmę, jis trumpam apkursta.
Patelės peri ant žemės, todėl
nemažai jų žūva lapių ir mangutų
nasruose.
Baltasis gandras
Baltieji gandrai keliauja vis apsistodami poilsio ar
maitintis, tad visą kelią įveikia per 2–3 mėn. Gandro
greitis iki 45 km/h.

Baltasis gandras
Tetervinas

Iš šešių Lietuvoje gyvenančių vištinių būrio paukščių rūšių

tetervinai – vieni gražiausių ir balsingiausių: jų tuoktuvių
ritualai geru oru girdimi per porą kilometrų. Tetervinai ne
tokie slapūs kaip kurtiniai. Patelės vienos peri ir augina
jauniklius. Tetervinai gana dažnai poruojasi su kitų artimų
rūšių paukščiais: žinomi tetervino ir kurtinio mišrūnai,
kuriuos prof. Tadas Ivanauskas pavadino gargatūnais,
tetervino ir fazano, tetervino ir žvyrės, tetervino ir virbės.
Charakteristikos
Išvados:
Mokslininkai, atlikę tyrimą, atrado mažiausiai 30 paukščių
rūšių, kurios be ūkio paskirties žemės būtų pasmerktos
išnykti.
Nors tyrėjai šiuo atveju buvo susikoncentravę ties
paukščiais, jie sako, kad tai greičiausiai tinka kalbant ir apie
kitus gyvūnus.
Pagrindinis principas yra tas, kad ten, kur dideli žolėdžiai
ganydavosi ir sukurdavo arealą, jų dabar nebėra ir šį darbą
atlieka žemdirbiai. Taigi laukinei faunai reikia ūkininkų
pagalbos.
Nykstančios žuvys
Lietuvoje

Martynas Zavtrikovas TBE-1

 Žvejyba buvo vienas svarbiausių senovės
lietuvių verslų. Žvejota įvairiais būdais –
kauliniais, o nuo geležies amžiaus –
geležiniais žeberklais, įvairiomis varžomis,
venteriais. Šiandien jau mažai kas yra
girdėjęs apie žvejojimą įvairiais krepšiais,
maišais su skyle masalo priviliotai žuviai
įplaukti. Jūroje žvejodavo ūdomis – ilgomis
virvėmis su daugybe pavadėlių ir kabliukų.
Į Raudonąją knygą įtrauktos 8 žuvų
rūšys. Žinomiausia - lašišos, Lietuvoje
atkurtos žmonių, dirbtinai veisiant.
Vietinės žuvys (vidutiniškai sužvejota,
cnt):
Dažniausias žvejybos įrankis -
meškerė. Jos sudedamos dalys:

●meškerės kotas
●ritė
●valas
●švinas
●plūdė
●kabliukas ar kitoks masalas
 Išvados
Norint, kad Lietuvos vandens telkiniuose gyventų ir veistųsi
žuvys reikia gerinti gėląjį vandenį, kuriam reikalinga apsauga.
Reikia sumažinti vandenų taršą bet kokios kilmės pramoniniais
ar dėl kitos žmogaus veiklos susidariusiais taršalais ir atkurti
natūralią upių bei ežerų būklę vandens kokybės atžvilgiu.
Nykstantys ropliai Lietuvoje
Dainius Stasiukaitis, TBE-1
Lietuvos Raudonoji Knyga
Lietuvos raudonoji knyga – dokumentas, kurio
pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų
bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga.
Ropliai, įtraukti į Lietuvos Raudonąją Knygą:

● Balinis vėžlys;
● Lygiažvynis žaltys;
● Geltonskruostis žaltys;
● Paprastoji angis.
Miškų nykimo įtaka ropliams

Miškų nykimas vyksta dėl tikslingo miškų kirtimo, nuganymo, natūralių dykumėjimo procesų bei miško gaisrų. Seniau miško
nykimas buvo siejamas su plotų vertimu šienaujama pieva, ganyklomis, javų laukais, tačiau po pramonės perversmo prisidėjo
ir urbanizacija. Bendros didelių miško plotų sunaikinimo pasekmės – aplinkos ir bioįvairovės nykimas. Besivystančiose šalyse,
kur neretai miškų kirtimas yra viena iš pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų, masiškas miškų nykimas daro įtaką klimatui ir
geografijai. Miškų nykimas kaip problema pasireiškia nevykdant miško atželdinimo, tačiau ir su atželdinimu galimas žymus
neigiamas poveikis bioįvairovei. Prie natūralių priežasčių priskiriama lėta ekosistemos degradacija arba miškų gaisrai, su
žmogaus veikla susijusios – tikslingas miško plotų kirtimas žemės ūkio poreikiams ir urbanistiniam vystymuisi, arba
nereguliuojamas ganymas, galintis sustabdyti jaunų medelių augimą.

Balinis vėžlys
Išvados

Į Lietuvos Raudonąją Knygą įrašyta nemažai roplių rūšių, tarp

kurių - balinis vėžlys ir net nuodingoji paprastoji angis.
Šie roplių nykimo priežastis yra miškų kirtimas, gaisrai bei
urbanizacija.
Bendras naudotos literatūros sąrašas:
1.http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_raudonoji_knyga#Ropliai
2.http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/gyvunija/varliagyviai_ir
_ropliai
3.http://lt.wikipedia.org/wiki/Balinis_v%C4%97%C5%BElys
4.http://lt.wikipedia.org/wiki/Lygia%C5%BEvynis_%C5%BEaltys
5.http://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1k%C5%B3_nykimas
6.http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/zvejyba/zvejyba_lietuv
oje
7.http://www.raudonojiknyga.lt/1_13_-uvys-8.html
8.http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/22604.html
9.http://moku.lt/darbai/moku.lt_zinduoliu_nykimo_priezastys
10.http://eur-lex.europa.eu/lt/dossier/dossier_34.htm
11.http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_raudonoji_knyga
12.http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/gyvunija/pauksciu_pe
rejimas
13.http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/gyvunija/pauksciai
14.http://lt.wikipedia.org/wiki/Kurtinys
15.http://lt.wikipedia.org/wiki/Tetervinas