2018 • 4 Paukðèiai 1
Lietuvos ornitologø draugija (LOD) – tai nevyriausybinë
ISSN 2029-2503
Viršelyje:
Sniegstartë
(Plectrophenax nivalis),
Kopgalis, 2018-11-27
© Saulius Karalius
Lietuvos ornitologø
draugijos leidinys apie
paukðèius, jø apsaugà,
stebëjimus.
Leidžiamas nuo 2009 m.
kartà per tris mënesius.
Vyr. redaktorius
Mindaugas KIRSTUKAS
Tel. 8 615 56 868
mindaugas.kirstukas@gmail.com
Atsakingasis redaktorius
Gediminas PETKUS
Redakcijos kolegija
Dr. Vidmantas ADOMONIS
Arûnas ÈERKAUSKAS
Saulius KARALIUS
Marius KARLONAS
Julius MORKÛNAS
Eglë PAKÐTYTË
Liutauras RAUDONIKIS
Dr. Modestas RUÞAUSKAS
Leidykla „Lututë“
9-ojo Forto g. 32
LT-48196 Kaunas
El. p. lutute@lutute.lt
www.lutute.lt
Tiraþas 1000 egz.
PAUKÐÈIAI / BIRDS
The magazine of Lithuanian
Ornithological Society
about birds, their
observations and protection.
Published quarterly since 2009.
Editor in chief
Mindaugas KIRSTUKAS
2 Paukðèiai
organizacija, kuri rûpinasi Lietuvoje aptinkamø laukiniø paukðèiø ir
jø gyvenamosios aplinkos apsauga. Siekdama ðio tikslo, draugija vienija
gamtai ir paukðèiams neabejingus Lietuvos þmones, rûpinasi ekologiniu
visuomenës ðvietimu, paukðèiø populiacijø tyrimu ir monitoringu bei
visuomeniðkai kontroliuoja aplinkos ir biologinës ávairovës apsaugà
reglamentuojanèiø ástatymø leidimà ir vykdymà. Nuo 1994 m.
draugija yra tarptautinës paukðèiø apsaugos organizacijos „BirdLife International“ asocijuota narë.
Norëdami tapti LOD nariu ar tiesiog prisijungti prie paukðèiø apsauga besirûpinanèiø bendramin-
èiø, kreipkitës á LOD sekretoriatà adresu:
Lietuvos ornitologø draugija, Naugarduko g. 47-3, LT-03208 VILNIUS.
Tel./faks. (8 5) 213 04 98, el. paštas lod@birdlife.lt; www.birdlife.lt.
LOD ŽINIOS / LOD news
G. Petkus. Lietuvos ir užsienio ornitologai varþësi paukšèiø ralyje „Kurðiø marios 2018“.
Lithuanian and foreign birdwatchers competed in Birdwatching Rally Kurðiø marios 2018“ 3
G. Petkus. Išlydëjome daugiau nei 5 milijonus paukšèiø!
5 mln. birds were counted during Eurobirdwatch 6
G. Petkus. Gamtos takai vilnieèiams. Nature trails for Vilnius inhabitants 8
PAUKÐÈIØ TYRIMAI / Bird surveys
M. Žalakevièius. Konferencijos „Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje“ atgarsiai.
Thoughts after the conference ‘Modern biology researches in Lithuania’ 10
PAUKÐÈIØ APSAUGA / Protection of birds
M. Karlonas, J. Morkûnas, A. Naudþius, E. Pakðtytë. Aukðtos átampos perdavimo linijose
ádiegtos gamtosauginës priemonës kasmet iðsaugos tûkstanèiø paukðèiø gyvybes. Conservation
measures implemented on high power electricity transmission lines will protect thousands of birds 15
PADEDAME PAUKŠÈIAMS / Help the birds
S. Skuja. Juodøjø gandrø dirbtiniø lizdavieèiø stebësena 2018 m.
Monitoring of restored nest sites for Black Storks in 2018 20
IN MEMORIAM / In memoriam
A. Navasaitis. Vytautas Vladislovas Logminas. Vytautas Vladislovas Logminas 25
G. Petkus, L. Raudonikis. In memoriam Vytautas Logminas. In memoriam Vytautas Logminas 28
METØ PAUKÐTIS / Bird of the Year
M. Ružauskas, L. Raudonikis. 2018–2019 metø þiemos paukðtis – karietaitë (Troglodytes
troglodytes). Winter Wren - bird of the winter 2018/2019 30
ORNITOFAUNISTINIAI STEBËJIMAI / Bird observations
S. Karalius. Ornitofaunistiniai stebëjimai Lietuvoje 2018 m. rudená.
Bird observations in Lithuania in autumn 2018 32
M. Karlonas, E. Pakštytë, M. Ružauskas. Retø paukšèiø stebëjimai kaimyninëse šalyse ir
Vakarø Palearktikoje 2018 m. rudená. Rare bird observations in adjacent countries and
Western Palearctic in autumn 2018 38
SVARBIOS PUBLIKACIJOS / Important publications
A. Kulbis. Iš Lietuvos ornitologijos istorijos. Kunigas Jonas Balvoèius ir jo knyga apie paukšèius.
From the history of Lithuanian ornithology. Priest Jonas Balvoèius and his book about birds 40
KALBINAME ORNITOLOGÀ / An interview with ornithologist
Pokalbis su Algirdu Knystautu. An interview with Algirdas Knystautas 42
TECHNIKOS APŽVALGA / Equipment review
A. Skirpstas. 14 þingsniø pradedantiesiems paukðèiø fotografams.
14 steps for beginning bird photographers 47
ORNITOLOGO UŽRAŠAI / Ornithologist’s notes
V. Adomonis. Paukðèiø pavadinimø fake news. Fake news of bird names 55
ÁVAIRENYBËS / Various 58
Þurnalas „Paukðèiai“ siunèiamas visiems LOD nariams, já galima ásigyti leidykloje „Lututë“ arba uþsiprenumeruoti visuose Lietuvos
paðto skyriuose. Indeksas 5120.
2018 • 4
 LOD þinios

Lietuvos ir uþsienio ornitologai varþësi

paukðèiø ralyje „Kurðiø marios 2018“
Gediminas PETKUS

Rudasis peslys (Milvus milvus) © Albertas Skirpstas

Spalio 12 dienos, penktadienio, vakarà apie 100 paukðèiø stebëtojø ralio varþybø „Kurðiø marios 2018“
dalyviø – profesionalø ornitologø ir mëgëjø paukðèiø stebëtojø – susirinko Kintuose. Jau devynioliktàjá kartà
vykstanèiose kasmetinëse varþybose dalyvavo ne tik lietuviø, bet ir latviø, lenkø, suomiø, britø, baltarusiø
komandos. Uþsiregistravus komandoms LOD direktorius Liutauras Raudonikis pasveikino visus susirinkusiuo-
sius, aptarë renginio programà, taisykles. Po aptarimo visi ralio dalyviai buvo kvieèiami eiti laþybø. Kiekvienas
ralio dalyvis galëjo spëti, kiek ðiø metø varþybø metu bus pastebëta skirtingø paukðèiø rûðiø.

Ðeðtadienis – varþybø diena. Po
ankstyvø pusryèiø, 7 valandà ryto, 22
komandos savais, ið anksto suplanuo-
tais marðrutais iðskubëjo registruoti
paukðèiø. Daugiausia komandø nuo
pat ryto rinkosi Ventës rage. Oras bu-
vo nuostabus, migracija vyko gana in-
tensyviai. Tradiciðkai Ventëje dauge-
lis komandø dairësi maþøjø apuokø.
Deja, nei pernai, nei ðiais metais jø
pamatyti nepavyko. Paukðèiø stebë-
tojai klausë migruojanèiø kikiliø, dir-
viniø vieversiø, svilikëliø, èivyliø, þa-
liukiø, lyguèiø ir kitø smulkiøjø þvir-
bliniø paukðèiø balsø. Akylesni ste-
bëjo paukðtvanagius ir ðelmenines
kregþdes. Krûmynuose buvo girdëti
karietaièiø, liepsneliø, nykðtukø, erð-
këtþvirbliø giesmës. Gerai paieðkojus
ir sëkmei aplankius buvo galima pa-
matyti ir baltabruviø nykðtukø, juo-
dagalviø devynbalsiø. Keletas koman-
dø girdëjo ir matë svirbeliø. Virð ma-
riø buvo galima stebëti skrendanèiø
kormoranø ir þàsø virtines, o nendry-
nuose – girdëti ûsuotøjø zyliø balsus.
Akylesni stebëjo ir skrendanèius ávai-

Ralio dalyviai Ventëje stebi paukðèius © Gediminas Petkus

2018 • 4 Paukðèiai 3
 LOD þinios
Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
© Albertas Skirpstas
riø anèiø bûrelius. Visà dienà truku-
siø varþybø metu daugelis dalyviø ap-
lankë ne tik Nemuno deltà bei rytinæ
Kurðiø mariø pakrantæ, bet ir pajûrá
– Klaipëdos paplûdimius bei uosto ak-
vatorijà, Palangos tiltà. Paukðèiø bu-
Ralio dalyviai © Eugenijus Drobelis
4 Paukðèiai
Komanda „Pritrenk mane varteliais“ © Albertas Skirpstas
Priziniø vietø laimëtojai ir komandà sudarantys nariai:
6âJNUB
,PNBOEPT
QBWBEJOJNBT
,PNBOE¨
TVEBSBOUZT
OBSJBJ

WJFUB


b/40l
"VHVTUBT
ÙJNLVT
(FEJNJOBT

1FULVT
.PEFTUBT
#SVâBT

3FNJHJKVT
ÙJNLVT


b)JNBOUPQVT
)JNBOUPQVTl
"OESJT
,MFQFST
*FWB
.BSEFHB


*M[F
#PKBSF
.BSDJT
5JSVNT


bÙWZUVSZTl
7ZUBVUBT
&JHJSEBT
(FEJNJOBT

&JHJSEBT
,SJTUJOB
7BMJO¯JFO²

2018 • 4
 LOD þinios

vo ieðkoma gyvenvietëse, miðkuose,

parkuose, pievose, karjeruose, vandens
telkiniuose. Kadangi buvo vasariðkas
oras, pavyko uþregistruoti net 161
paukðèiø rûðá: net 20-èia daugiau nei
pernai. Tai padarë átakà daugelio ko-
mandø rezultatams.
Ralio dalyviai, kaip ir pernai, 19
val. finiðavo Kintuose. Pateikæ savo
stebëtø paukðèiø rûðiø sàraðus ir
trumpai atsipûtæ, visi nekantriai lau-
kë varþybø rezultatø apibendrinimo:
kam kaip sekësi, kokias rûðis matë
tam tikra komanda, kiek ið viso jø
pavyko uþregistruoti.
Po diskusijø apie ávairiø paukð- Pirmoji vieta – komanda „NSO“ (Augustas Ðimkus, Remigijus Ðimkus,
Modestas Bruþas ir Gediminas Petkus) © Ingrida Meðkinytë
èiø rûðiø stebëjimus paaiðkëjo nuga-
lëtojai. Ðá kartà geriausiai sekësi lie-
tuviø komandai „NSO“. Ði koman-
da uþregistravo net 123 paukðèiø rû-
ðis. Latviø komanda „Himantopus
Himantopus“ stebëjo 117 paukðèiø
rûðiø ir uþëmë antràjà vietà. Treèio-
sios vietos laimëtojai, kuriems pavy-
ko uþregistruoti 116 rûðiø – Lietu-
vos komanda pavadinimu „Švyturys“.
Ið viso ðiose varþybose stebëta net
161 paukðèiø rûðis. Laþybø metu ðá
skaièiø atspëjusieji buvo apdovanoti
specialiais LOD sekretoriato ir teles-
kopai.lt prizais. Antroji vieta – „Himantopus Himantopus“ komanda (Marcis Tirums, Ilze Bojare,
Ádomesni stebëjimai: dryþagalvë Ieva Mardega, Andris Klepers) © Gediminas Petkus
kryklë (Spatula querquedula), didysis
erelis rëksnys (Clanga clanga), lëlys,
europinë juodagalvë kiauliukë (Saxi-
cola rubicola), maþoji krakðlë (Acro-
cephalus scirpaceus), pelëdikë (Athene
noctua), juodagalvë devynbalsë (Sylvia
atricapilla).
Paukðèiø stebëtojø ralio varþy-
bø „Kurðiø marios 2018“ organiza-
toriai – LOD sekretoriatas dëkoja
ðio renginio rëmëjams: UAB „Gol-
dengrras“, UAB „Castrade“, UAB
„Kintai“, UAB „IDD“, T. Iva-
nausko Zoologijos muziejui bei
Ventës rago ornitologinei stoèiai. Jø
parama buvo labai svarbi ne tik ren-
ginio organizatoriams, bet ir daly-
viams. Tikimës, kad mûsø prasmingi
ryðiai nenutrûks ir ateityje. Treèioji vieta – komanda „Ðvyturys“ (Vytautas Eigirdas, Kristina Valinèienë,
Iki susitikimo kitais metais! Gediminas Eigirdas) © Ingrida Meðkinytë

2018 • 4 Paukðèiai 5
 LOD þinios

Iðlydëjome daugiau nei 5 milijonus paukðèiø!

Gediminas PETKUS
Laukiai (Fulica atra) Dusios eþere © Gediminas Petkus

Spalio pirmàjá savaitgalá 41-oje Europos ir Azijos ðalyje vyko vienas

didþiausiø ir masiðkiausiø renginiø, susijusiø su paukðèiø apsauga ir popu-
liarinimu, – paukðèiø palydos. Ði kasmetinë tarptautinë iniciatyva vadina-
ma EuroBirdwatch. Jos organizatoriai siekia didinti visuomenës susidomë-
jimà paukðèiais ir jø apsauga, nes efektyvios gali bûti tik bendros þmonijos
pastangos, suteikianèios viltá išsaugoti nykstanèias sparnuoèiø rûðis ir jø
svarbias buveines visame migracijos kelyje. Paukðèiø palydos buvo organi-
zuojamos kiekvienoje ðalyje atskirai. Stebëjimus koordinavo nacionaliniai
BirdLife partneriai, tarp jø ir Lietuva, o jø rezultatai vëliau buvo siunèiami Europos paukðèiø stebëtojø (Euro-
Birdwatch 2018) koordinavimo centrui, kurio funkcijas ðiais metais vykdo Liuksemburgo ornitologø draugija.

Rezultatai:
Ðiais metais 956 renginiuose da-
lyvavo daugiau nei 25 000 žmoniø.
Rezultatus laiku atsiuntë 34 ðalys. Iš
viso stebëta net 5,2 mln. paukðèiø.
Vietiniai ornitologai, paukðèiø ste-
bëtojai ar gamtos mëgëjai stebëjo
paukðèius ir juos skaièiavo.
Daugiausia renginiø suorgani-
zuota Nyderlanduose – 158; Vengri-
joje – 140; Lenkijoje – 88.
Daugiausia paukðèiø suskaièiuo-
ta Nyderlanduose – 1 343 440; Šve-
Meteliø regioninio parko lankytojø centro administratorius Artûras Peèkys
dijoje – 794 172; Vengrijoje –707 315. pasakoja apie migruojanèius paukðèius © Gediminas Petkus
Gausiausiai pagal bendrus rezul-
tatus skrido kikiliai – 1 148 362; pa- Gausiausiai Lietuvoje skrido:
prastieji varnënai – 1 025 318; bal- ,JLJMJT
'SJOHJMMB
DPFMFCT


taskruostës berniklës – 590 104.
%JEâJPKJ
[ZM²
1BSVT
NBKPS


Lietuvoje iš viso suorganizuoti 29
renginiai, dalyvavo 623 þmonës. 1BQSBTUBTJT
WBSO²OBT
4UVSOVT
WVMHBSJT


Iš viso suskaièiuoti 451 496 .²MZOPKJ
[ZM²
$ZBOJTUFT
DBFSVMFVT


paukðèiai (penktas rezultatas iš daly-
*MHBVPEFH²
[ZM²
"FHJUIBMPT
DBVEBUVT


vaujanèiø ðaliø).

6 Paukðèiai 2018 • 4
 LOD þinios

Palydø dalyviai Þuvinto apylinkëse © Gediminas Petkus

Iš viso uþregistruota net 131 cijai, Vieðvilës valstybinio gamtinio tarei Graðytei, Armandui Naudþiui,
paukðèiø rûðis. rezervato direkcijai, Þemaitijos na- Kristupui Bilinskui, Svajûnui Gaive-
Ypatingai dëkojame Ventës rago cionaliniam parkui, Ventës rago þie- niui, Vidmantui Lopetai, Žygeiviø
þiedavimo stoties ir regioniniø par- davimo stoèiai, Klaipëdos universi- klubui, Giedriui Indrašiui, Kæstuèiui
kø direkcijø darbuotojams, kurie tetui, Liškiavos daugiafunkciam cen- Jarmalavièiui, Eglei Pakðtytei, Tadui
skyrë darbo ar laisvø dienø laiko ðiam trui, Vieðvilës pagrindinës mokyklos Gruþinskui, Renatai Mackevièienei,
renginiui. Taip pat labai aèiû pavie- JMB bûreliui „Atþalynas“, Nemen- Juliui Morkûnui, Vytautui Jusiui,
niams stebëtojams, specialiai vy- èinës K. Parèevskio gimnazijai, Gin- Kristeriui Castren.
kusiems skaièiuoti paukðèiø á skir-
tingas Lietuvos vietas.
Dëkojame:
Þuvinto biosferos rezervato di-
rekcijai, Kamanø valstybinio gamti-
nio rezervato direkcijai, Kauno ma-
riø regioninio parko direkcijai, Var-
niø reginionio parko direkcijai, Du-
bysos regioninio parko direkcijai,
Viðtyèio regioninio parko direkcijai,
Meteliø regioninio parko direkcijai,
Þuvinto eþeras © Gediminas Petkus
Kurtuvënø regioninio parko direk-

Palydø dalyviai Þuvinto apylinkëse © Gediminas Petkus

2018 • 4 Paukðèiai 7
 LOD þinios

© Auðrinë Demiðienë
Gamtos takai vilnieèiams
Gediminas PETKUS

Lietuvos ornitologø draugija ðiø metø rudená ir þiemà ágyvendino projektà „Gamtos takai vilnieèiams“.
Šiam projektui 3 000 Eur skyrë Vilniaus miesto savivaldybë.

„Gamtos takai vilnieèiams“ – tai
plaèiajai visuomenei skirtas aplinko-
sauginio ðvietimo projektas, skirtas
Lietuvos sostinës gyventojams, no-
rintiems atrasti, pažinti paukðèius,
þinduolius, vabzdþius, o kartu prisi-
dëti saugojant jø ávairovæ Vilniaus
mieste. Projekto metu gamtos takuo-
ti Vingio parke ir Aukðtajame Pavil-
nyje (Lietuvos mokiniø neformaliojo
ðvietimo centro III rûmø teritorijoje,
Džiaugsmo g. 44, Vilnius). Þemë-
lapiuose paþymëti ne tik inkilai, bet
ir kitos vertingos gamtos vertybës.
LOD taip pat organizavo paskaitas,
ekskursijas gamtoje. Ið viso vyko pen-
kios paskaitos, ekskursijos, kuriø metu
miestelënus supaþindinome su paukð-
èiø ávairove jø aplinkoje. Visa infor-
macija apie projektà ir vykdytas veik-
las pateikiama interneto svetainëje
www.birdlife.lt.
© Auðrinë Demiðienë

se specialistø árengtos biotechninës

priemonës (inkilai) ne tik pagausins
paukðèiø populiacijà Vilniaus mies-
te, bet ir bus puiki metodinë priemo-
në mokytojams bei dëstytojams. Iš vi-
so iškelti 24 inkilai ne tik paukðèiams,
bet ir þinduoliams bei vabzdžiams.
Prieš iškeliant inkilus jie buvo
eksponuojami, kad þmonës susipaþin-
tø su ávairiomis jø konstrukcijomis.
Norint, kad mokymosi procesas tap-
tø patrauklesnis ir ádomesnis, buvo
sukurti du internetiniai þemëlapiai,
kuriuose pavaizduoti gamtos takø
marðrutai su informacija apie takuose
esanèius objektus. Gamtos takai áreng-

8 Paukðèiai 2018 • 4
 LOD þinios

Vingio parko gamtinis takas

LMNÐC III rûmø gamtinis takas

Inkilas naminei pelëdai © Gediminas Petkus Inkilas pilkajai musinukei © Gediminas Petkus

2018 • 4 Paukðèiai 9
 paukðèiø tyrimai

Moksliniai tyrimai Kauno Tado Ivanausko

zoologijos muziejuje

Konferencijos „Šiuolaikiniai biologijos

tyrimai Lietuvoje“ atgarsiai
Meèislovas ÞALAKEVIÈIUS, akademikas
2018 m. lapkrièio 27 d. popietæ Lietuvos mokslø akademijos maþojoje salëje surengta konferencija „Šiuolai-
kiniai biologijos tyrimai Lietuvoje“, skirta šiuolaikiniams Lietuvos zoologijos pasiekimams apibendrinti ir jos
tëvu vadinamo akademiko Tado Ivanausko 135-osioms gimimo metinëms paþymëti. Renginá organizavo Lietu-
vos mokslø akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus (BMGMS) Bendrosios biologijos
sekcija kartu su Gamtos tyrimo centru bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi.
Á konferencijà susirinko didelis bûrys Akademijos na- këjø – mokslininkø, profesoriø, gamtosaugininkø ir vi-
riø, universitetø dëstytojø, studentø, mokslininkø, Kauno suomenininkø, ákûræs daugybæ ástaigø ir judëjimø, rei-
Tado Ivanausko zoologijos muziejaus skyriø vadovø ir kalingø Lietuvai jos atkûrimo laikotarpiu, bet aktualiø
darbuotojø, gamtosaugininkø, gamtosauginiø nevyriau- ir mûsø laikmeèiu. Kalbëjusieji pabrëþë, kad akademikas
sybiniø organizacijø nariø ir zoologija besidominèiø vi- T. Ivanauskas yra vienintelis, tiek daug nusipelnæs ir ið
suomenës atstovø, atvykusiø ne tik ið sostinës, bet ir ið esmës paklojæs pamatus Lietuvos biologijos mokslui.
ávairiø ðalies miestø bei miesteliø. Konferencijà atidarë T. Ivanauskas su bendraminèiais ákûrë Aukðtuosius kur-
LMA viceprezidentas akademikas Zenonas Dabkevièius, sus, išaugusius á Vytauto Didþiojo universitetà, bendradar-
jai pirmininkavo LMA BMGMS Bendrosios biologijos biavo kuriant ir tobulinant ðá universitetà; bûtent jo inicia-
sekcijos pirmininkas akademikas Meèislovas Þalakevièius. tyva ákurta Gamtos tyrimø stotis, Ventës rago ornitologinë
Atidarant konferencijà pagerbtas Tadas Ivanauskas – iðki- stotis, Žuvinto rezervatas, Kauno zoologijos sodas ir Kauno
liausias ir þymiausias visø laikø Lietuvos gamtininkas, zoologijos muziejus, pavadintas jo vardu. Jis vadovavo Aukð-
vienas þymiausiø LMA biologø, Lietuvos biologijos ir tøjø kursø Gamtos skyriui, Vytauto Didžiojo universiteto
gamtosaugos patriarchas, parengæs gausø bûrá savo pase- Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedrai (vëliau –

10 Paukðèiai 2018 • 4
 paukðèiø tyrimai

Zoologijos katedra), Vilniaus universiteto Zoologijos ka- te ir miegapeliø ilgameèiø tyrimø rezultatai. Ðie darbai
tedrai, Lietuvos mokslø akademijos Biologijos institutui, publikuoti jau ne viename habil. dr. Lino Balèiausko moks-
Lietuvos þemës ûkio akademijos Miðkø apsaugos katedrai, liniame straipsnyje žurnale „Science“.
Kauno valstybinio medicinos instituto Bendrosios biologi- Ðiuolaikinës mobiliosios technologijos palengvina ir pa-
jos katedrai, ëjo Lietuvos mokslø akademijos Gamtos moks- ávairina gyvenimà ne tik kiekvienam ið mûsø, bet ir yra
lø skyriaus (vëliau – Chemijos ir biologijos skyriaus) biuro naudingos ornitologams. Lietuvoje telemetriniai paukðèiø
nario pareigas, daugybæ kitø atsakingø pareigø, atstovavo tyrimai vykdomi jau šešerius metus. Apie tai kalbëjo Gam-
Lietuvai ir jos universitetams ne vienoje užsienio šalyje. T. tos tyrimø centro Paukðèiø ekologijos laboratorijos vado-
Ivanauskas organizavo daugybæ moksliniø ekspedicijø, ið vas dr. Mindaugas Dagys pranešime „Ðiuolaikinë ornitolo-
kuriø parsiveþë tûkstanèius kolekcijø pavyzdþiø muzie-
jams, susilaukë daugybës valstybiniø apdovanojimø, buvo
gerai þinomas ir gerbiamas uþsienio mokslininkø, nuolat su
jais bendradarbiavo, vykdë ir koordinavo tyrimus.
Konferencijoje perskaityti penki moksliniai praneði-
mai, labiausiai susijæ su akademiko puoselëtomis biolo-
gijos mokslo ðakomis – teriologija, ornitologija, entomo-
logija ir moksliniais tyrimais, atliekamais žymiausiame
Lietuvoje Kauno zoologijos muziejuje. Akad. T. Ivanaus-
kas puikiai suprato muziejaus tikslus ir funkcijas raðyda-
mas, kad muziejus negali bûti atskirtas nuo mokslo, jam
egzistuoti bûtina kûrybinë mokslinë veikla, nes (citata ið
akademiko raðtø) „...muziejus, kur nedaromos jokios
mokslinës studijos, yra kapinynas“. Todël á konferenci-
jos programà átrauktas ir Kauno Tado Ivanausko zoolo-
gijos muziejaus mokslininkø praneðimas, kurá perskaitë
muziejaus direktorius Ramûnas Grigonis.
Gamtos tyrimø centro Þinduoliø ekologijos labora-
torijos vadovo, habil. dr. Lino Balèiausko praneðime „Þin-
duoliø ekologijos tyrimai Lietuvoje: optimistinë perspek-
tyva“ pristatyti pirmàkart pasaulyje atlikti smulkiøjø þin-
duoliø ekologijos didþiøjø kormoranø kolonijoje tyrimai,
smulkiøjø þinduoliø geografiniø gradientø Europoje, jø
bendrijø formavimosi dësningumø ir patogenø paieðkos
rezultatai, gyvûnø ir autotransporto susidûrimø „karðtøjø
taðkø“ (hot-spot) analizë, Lietuvos þinduoliø faunos poky-
èiai, stambiøjø plëðrûnø gausos pokytis Europos konteks-

Didþiosios krakðlës jauniklis su pritvirtintu geolokatoriumi

2018 • 4 Paukðèiai 11
 paukðèiø tyrimai
Paukðèiø migracijø tyrimai geolokatoriais:
Jûriniø anèiø ir narø migracijos keliai
Pilkøjø gerviø migracijos keliai
Ereliø hibridø migracijos keliai
12 Paukðèiai
Paukðèiø þiedavimas
gija Lietuvoje: telemetriniai paukðèiø tyrimø metodai ir jø
taikymas migracijø ir buveiniø pasirinkimo tyrimams“. Ino-
vacinis tyrimams naudojamø telemetriniø paukðèiø seki-
mo siøstuvø, perduodanèiø informacijà mobiliøjø telefo-
nø (GSM) tinklu, metodas leidžia rinkti informacijà apie
paukðèius keliø minuèiø ar net sekundþiø intervalu kele-
rius metus ið eilës. Ðiuolaikiniai siøstuvai leidþia ne tik nu-
statyti paukðèiø buvimo vietà keliø metrø tikslumu, bet ir
daugelá kitø parametrø – skridimo aukðtá, greitá, kryptá,
kûno padëtá, elgsenà, energijos suvartojimà ir t. t. Telemet-
riniai tyrimai naudojami ne vien paukðèiø buveiniø pasirin-
kimui bei migracijoms tirti, bet yra naudingi ir atsakant á
gerokai sudëtingesnius klausimus: norint nustatyti paukð-
èiø perneðamø ligø plitimo kelius, ávertinti orø poveiká
migracijoms ir paukðèiø elgsenai, identifikuoti potencialias
grësmes paukðèiø migracijø keliuose ir þiemavietëse, nusta-
tyti genotipø átakà migracijoms ir buveiniø pasirinkimui ir
pan. Lietuvoje vykdomø paukðèiø telemetriniø tyrimø metu
suþymëta virš 70 daugiau nei deðimties rûðiø paukðèiø.
Tyrimams naudojami pažangiausi šiuolaikiniai siøstuvai.
Gamtos tyrimø centro Paukðèiø ekologijos labora-
torijos ir Lundo universiteto doktorantas Gintaras Mal-
miga savo praneðime „Maþøjø migrantø keliones pade-
da atskleisti geolokatoriai“ pristatë paukðèiø tolimøjø
migracijø tyrimo technologijø srities inovacijas. Tolimas
ir sudëtingas maþøjø paukðèiø keliones tyrëjams padeda
sekti vos 0,6–1 gramà sveriantys geolokatoriai. Iš ðiø
árenginiø galime sužinoti, kur migruoja, kaip ilgai ir kaip
aukštai skrenda mažieji migrantai. Inovatyvûs tyrimai ir
naujausi tyrimø rezultatai jau pristatyti mokslo bendruo-
menei pirmaisiais Gintaro Malmigos publikuotais straips-
niais tarptautiniuose Q1 žurnaluose.
Gamtos tyrimø centro Entomologijos laboratorijos
vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Vilniaus uni-
versiteto profesorius habil. dr. Sigitas Podënas perskaitë
praneðimà „Tipulomorpha (Diptera) vabzdþiø tyrimai Ry-
tø Azijoje“, kuriame papasakojo apie darbus, daugelá me-
2018 • 4
 paukðèiø tyrimai

Paukðèiø þiedavimas Ventës rage

2018 • 4 Paukðèiai 13
 paukðèiø tyrimai
tø vykdytus Kinijoje, Pietø Korëjoje, Taivane, Mongoli-
joje, Japonijoje bei lygino juos su atliktaisiais Lietuvoje.
Prof. Sigitas Podënas yra gerai þinomas pasaulyje moksli-
ninkas, turintis ávairiø vabzdþiø grupiø kolekcijø, dirban-
tis žymiausiuose pasaulio universitetuose bei muziejuose
su žymiausiais pasaulio entomologais, zoologais, ekologais
bei tarptautinëmis komandomis ekspedicijose, mokantis
ávairiø pasaulio ðaliø entomologus, padedantis jiems ákur-
ti mokslines laboratorijas, vadovaujantis iðtisai plejadai
doktorantø, atliekantis ávairiø vabzdþiø grupiø revizijas,
rengiantis vabzdþiø apibûdintojus ir pildantis tarptautines
duomenø bazes. Atlikti darbai ne tik suteikia naujø þiniø
apie biologinæ ávairovæ, bet ir jos kaità keièiantis klimatui
globaliu mastu ir þmogui vis labiau veikiant mûsø planetà,
jos ekosistemas bei gyvûnijos buveines.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direkto-
rius Ramûnas Grigonis su kolegomis savo praneðime „Ðiuo-
laikinë muzeologija Kauno Tado Ivanausko zoologijos mu-
ziejuje: kolekcijos, tyrimai, pasiekimai, perspektyvos“ pri-
statë muziejuje nuolat kaupiamas ir saugomas kolekcijas
bei jø panaudojimà fundamentiniams ir taikomiesiems
moksliniams tyrimams. Kauno Tado Ivanausko zoologi-
jos muziejuje saugoma daugiau nei 290 tûkst. zoofaktø.
Kolekcijos analizës pagrindu ruoðiami bakalauro, magist-
ro darbai, medžiaga naudojama rengiant disertacijas. Mu-
ziejaus darbuotojai, be eksponatø kaupimo ir pirminio jø
14 Paukðèiai
apraðymo, vykdo arba dalyvauja daugybëje gamtosauginiø
mokslo projektø. Ðiuo metu ágyvendinama 14 projektø.
Muziejininkai kartu su bendraautoriais yra paskelbæ dau-
giau kaip 270 Lietuvoje naujø vabzdþiø rûðiø, aprašæ nau-
jà mokslo pasaulyje vabalø rûðá – Airapus lithuanicus. Mu-
ziejuje ákurtas laukiniø gyvûnø audiniø bankas, ðiuo metu
jame saugoma 1250 þinduoliø ir paukðèiø audiniø mëgi-
niø. Zoologijos muziejuje veikia Lietuvos paukðèiø þieda-
vimo centras, renkantis ir sisteminantis informacijà apie
Lietuvoje þieduojamus ir aptiktus þieduotus paukðèius.
Nuo 1929 m. iki 2017 m. pabaigos, t. y. per 89 sistemin-
gus paukðèiø þiedavimo Lietuvoje metus ið viso suþieduo-
ta daugiau nei 4 mln. paukðèiø, priklausanèiø 274 rûðims.
Ventës rago ornitologinëje stotyje pagauta ir žieduota 15
Lietuvoje naujø paukðèiø rûðiø.
Konferencijos praneðëjai susilaukë daugybës klausi-
mø, vyko ádomios diskusijos. Konferencijos pabaigoje pa-
sisakæ akademikai Meèislovas Þalakevièius ir LMA vice-
prezidentas akademikas Zenonas Dabkevièius pabrëþë aukð-
tà konferencijos pranešimuose visuomenei pristatytø, vyk-
domø su þymiausiais pasaulio mokslininkais ir jø ástaigo-
mis, Lietuvos zoologijos moksliniø tyrimø tarptautiná ly-
gá. Šie šiuolaikiniai moksliniai tyrimai yra puikûs Lietuvos
mokslo pavyzdþiai. Abu kalbëjusieji pabrëþë, kad akade-
mikas Tadas Ivanauskas didþiuotøsi ðiø laikø šalies zoolo-
gø atliekamais darbais.
Þieduojamos gulbës giesmininkës
2018 • 4
 paukðèiø apsauga

© Armandas Naudþius

Aukðtos átampos perdavimo

linijose ádiegtos gamtosauginës
priemonës kasmet iðsaugos
tûkstanèiø paukðèiø gyvybes

Marius KARLONAS, Julius MORKÛNAS, Armandas NAUDÞIUS, Eglë PAKÐTYTË

Lietuvos ornitologø draugija (LOD) kartu su part-

neriu AB LITGRID 2014–2018 m. vykdë pagal ES
LIFE+ programà finansuojamà projektà „Paukðèiø ap-
saugos priemoniø ádiegimas Lietuvos aukðtos átampos
elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/
LT/001303; toliau tekste – Projektas). Jis ágyvendintas siekiant ðiø pagrindiniø tikslø:
• Pagerinti migruojanèiø, þiemojanèiø ir kai kuriø perinèiø paukðèiø rûðiø apsaugos bûklæ, sumaþinant
aukðtos átampos elektros energijos skirstomøjø tinklø keliamà neigiamà poveiká jø populiacijoms;
• Pagerinti veisimosi sàlygas pelësakaliø ir kitø sakalø rûðiø perinèioms populiacijoms, ágyvendinant specia-
lias ir pagalbines apsaugos priemones.

PROJEKTO METU VYKDYTO PAUKÐÈIØ
ÞÛÈIØ PO AUKÐTOS ÁTAMPOS LAIDAIS
MONITORINGO REZULTATAI
Vienas pagrindiniø projekto tikslø buvo sumaþinti
paukðèiø, þûvanèiø dël susidûrimo su aukðtos átampos
elektros laidais paukðèiø santalkø vietose ir migraciniø
srautø susiliejimo koridoriuose, skaièiø. Prasidëjus pro-
jektui imta kaupti duomenis apie tokias paukðèiø þûtis
nacionaliniu mastu, tam pasitelkiant LOD narius, mo-
kyklas, visuomenæ bei projekto darbuotojus. Didþiau-
sià postûmá kaupiant duomenis apie þuvusius paukð-
èius visgi davë tikslingas projekto darbuotojø monito-
ringas po aukðtos elektros átampos laidais, kurio metu
buvo einama po linijomis ir ieðkoma negyvø paukðèiø.
Kauno gyventojø, ypaè Þemøjø Ðanèiø gyventojos Lo-
retos Kiliotaitienës, aktyvumas registruojant negyvas
gulbes po jø susidûrimø su virð Nemuno besidriekian-
èiais elektros laidais, reikðmingai papildë šios teritori-
jos duomenis.
Projekto metu po aukðtos átampos elektros laidais
einant pësèiomis visais metø mënesiais patikrinta 852 km,
ið jø 320 km – po linijomis be ádiegtø apsaugos priemoniø
ir 521 km – po linijomis su ádiegtomis apsaugos priemonë-
mis. Nuo 2014 iki 2018 m. skirtingose Lietuvos vietose
registruoti 254 žuvæ paukðèiai. Ið jø 112 individø buvo
gulbës nebylës, kurios susidûrë su virð Nemuno nusidrie-
kusiais laidais dël baidymo ávairiose ðiø paukðèiø þiemoji-
mo vietose Kaune. Taèiau ðis skaièius toliau analizuojant
þuvusiø paukðèiø atvejus nebuvo naudojamas dël skirtin-
gø paukðèiø þûties registracijos metodologijø. Ði vieta
seniai þinoma kaip vandens paukðèiams itin pavojinga teri-
torija, todël projekto metu Kaune vizualizuotos trys oro
linijos, besidriekianèios virð ornitologinio draustinio, esanèio
þemiau Kauno hidroelektrinës. Dël ádiegtø priemoniø žen-

2018 • 4 Paukðèiai 15
 paukðèiø apsauga
kliai sumaþëjo reguliariai èia skraidanèiø vandens paukð-
èiø susidûrimø su laidais, taèiau vizualizacija nedavë lau-
kiamo efekto, nes paukðèiai yra baidomi ir nuolat kyla
vienu metu gausiais bûriais. Vienas tokiø atvejø buvo uþ-
fiksuotas 2017 m., per vasario 16-osios minëjimui skirtà
baidariø plaukimà. Tuomet vos per 20 minuèiø uþfiksuo-
ta 10 gulbiø nebyliø, skrydþio metu susidûrusiø su laidais.
Taip ávyksta dël to, jog tik priekyje bûrio skrendantys
paukðèiai spëja laiku pamatyti elektros laidus ir jø iðveng-
ti, o bûrio viduryje ar gale esantys individai, neretai surea-
guoja per vëlai ir nespëja iðvengti susidûrimo, dël kurio
dažniausiai stipriai susižaloja arba þûva.
Atliekant monitoringà po elektros linijomis skirtingo-
se Lietuvos vietose buvo rasti 142 paukðèiai (1 lentelë).
Tarp jø daugiausiai strazdø (31), liepsneliø (14), papras-
tøjø pempiø (16), dirviniø vieversiø (14), dirviniø sëjikø
(14). Didžioji minëtø þuvusiø paukðèiø dalis buvo tam-
siuoju paros metu migruojanèiø rûðiø ir dienos metu dir-
bamuose laukuose besimaitinanèiø ar migracijos metu juo-
se poilsiui besileidþianèiø gausias sankaupas formuojanèiø
rûðiø atstovai. Netikëtas atradimas buvo kurapkø þûtys
dël susidûrimø su aukðtos átampos laidai: þiemà ið viso
buvo rasti 4 þuvæ individai. Tai parodo, jog ðie paukðèiai,
perskrisdami didesnius atstumus, kartais pakyla aukðèiau,
nei jiems áprasta, ir neiðvengia susidûrimø su tokiomis
kliûtimis, kaip aukðtos átampos elektros linijø laidai.
Didžioji dalis þuvusiø paukðèiø buvo rasti po nepa-
didinto matomumo (neþymëtomis) aukðtos elektros átam-
pos oro linijomis, o po paþymëtomis linijomis jø buvo
maþiau. Bendrà rastø þuvusiø paukðèiø skaièiø perskai-
èiavus pagal patikrinto atstumo santykiniam aukðtos átam-
16 Paukðèiai
pos oro elektros perdavimo linijos vienetui, nustatyta,
kad ðiø linijø laidø þymëjimai sumaþino strazdø, pem-
piø, liepsneliø, dirviniø sëjikø, vieversiø, kirø, didþiøjø
anèiø þûèiø. Taèiau daugeliui rûðiø teigiamo ágyvendin-
tø laidø matomumà didinanèiø priemoniø poveikio ne-
buvo pastebëta dël maþo rastø paukðèiø skaièiaus (per
maþos statistinës imties) arba atskirø rûðiø aptikimo tik
po vienos kategorijos linija. Kai kuriø rûðiø, tokiø kaip
paprastasis èivylis, klykuolë, baltakaktë þàsis, kurapka,
varnënas, slanka ir kt. paukðèiai buvo rasti tik po neþy-
mëtomis linijomis, bet në vienas þuvæs individas nerastas
po linijomis, kuriose árengtos laidø matomumà didinan-
èios priemonës. Ir atvirkðèiai – kai kuriø rûðiø paukðèiø
rasta tik po þymëtomis linijomis (kûltupys, nykðtukas,
kuosa, paprastasis pelësakalis ir kt.). Taèiau, abiem atve-
jais, dël pavieniø þuvusiø paukðèiø aptikimo atvejø ne-
galime teigti, kad linijø þymëjimas didina ar maþina ðiø
rûðiø susidûrimø su aukðtos átampos linijø laidais tiki-
mybæ. Analizuojant atskirø rûðiø þûèiø statistinius para-
metrus dël aukðtos átampos linijø su þymëtais bei neþy-
mëtais laidais, buvo naudojami deðimties rûðiø ar genèiø
duomenys. Nustatyta, kad þymëjimas statistiðkai reikð-
mingai sumaþino ávairiø paukðèiø þûèiø.
Analizuojant skirtingais mënesiais rastø þuvusiø
paukðèiø skaièius, nustatyta, kad daugiausia paukðèiø
po neþymëtomis (77 proc. visø uþfiksuotø) ir þymëtomis
linijomis (59 proc. visø uþfiksuotø) þûsta balandþio, ko-
vo ir rugsëjo bei spalio mënesiais – tai intensyviausios
paukðèiø migracijos periodai Lietuvoje (1 pav.).
Per metus Lietuvoje po aukðtos átampos oro linijomis
galëjo þûti iki 44 295 skirtingø rûðiø paukðèiø. Ðio pro-
Þuvæs baltasis gandras (Ciconia ciconia)
© Armandas Naudþius
2018 • 4
 paukðèiø apsauga

1 lentelë. Žuvæ paukðèiai, rasti po skirtingomis aukðtos átampos elektros oro linijomis Lietuvoje 2014–2018 m. (tiek su
árengtomis matomumà gerinanèiomis priemonëmis, tiek be jø).

*OEJWJEà
TLBJ¯JVT
QP
TLJSUJOHP
MBJEà
âZN²KJNP
FMFLUSPT
MJOJKPNJT

1BVL߯JP
SÀßJT
1BLBCVLBJ

/FâZN²UB
4QJSBM²T
*ß
WJTP

4QJSBM²T

"OUJT
"ZUIZB
TQ





#BMUBCSVWJT
TUSB[EBT
5VSEVT
JMJBDVT





#BMUBLBLU²
â¨TJT
"OTFS
BMCJGSPOT





#BMUBTJT
HBOESBT
$JDPOJB
DJDPOJB





•JN¯JBLBT
"DBOUIJT
GMBNNFB





•JWZMJT
-JOBSJB
DBOOBCJOB





%JEâJPKJ
BOUJT
"OBT
QMBUZSIZODIPT





%JSWJOJT
T²KJLBT
1MVWJBMJT
BQSJDBSJB





%JSWJOJT
WJFWFSTZT
"MBVEB
BSWFOTJT





(VMC²
$ZHOVT
TQ





(VMC²
HJFTNJOJOL²
$ZHOVT
DZHOVT





+VPEBHBMW²
EFWZOCBMT²
4ZMWJB
BUSJDBQJMMB





+VPEBTJT
TUSB[EBT
5VSEVT
NFSVMB





,BSWFMJT
$PMVNCB
TQ





,FSßVMJT
$PMVNCB
QBMVNCVT





,JLJMJT
'SJOHJMMB
DPFMFCT





,JSBT
-BSVT
TQ





,MZLVPM²
#VDFQIBMB
DMBOHVMB





,PWBT
$PSWVT
GSVHJMFHVT





,ÀMUVQZT
0FOBOUIF
PFOBOUIF





,VPTB
$PMPFVT
NPOFEVMB





,VSBQLB
1FSEJY
QFSEJY





-JFQTOFM²
&SJUIBDVT
SVCFDVMB





/ZLßUVLBT
3FHVMVT
SFHVMVT





1BQSBTUBTJT
TVPQJT
#VUFP
CVUFP





1BQSBTUPKJ
SBVEPOVPEFH²







1IPFOJDVSVT
QIPFOJDVSVT

1FM²TBLBMJT
'BMDP
UJOOVDVMVT





1FNQ²
7BOFMMVT
WBOFMMVT





1JMLPKJ
WBSOB
$PSWVT
DPSOJY





3VEBHBMWJT
LJSBT
$ISPJDPDFQIBMVT
SJEJCVOEVT





4MBOLB
4DPMPQBY
SVTUJDPMB





4USB[EBT
5VSEVT
TQ





4USB[EBT
HJFTNJOJOLBT
5VSEVT
QIJMPNFMPT





5ÀCVPUBTJT
TVPQJT
#VUFP
MBHPQVT





6MEVLBT
$PMVNCB
PFOBT





7BSO²OBT
4UVSOVT
WVMHBSJT





ݨTJT
"OTFS
TQ





/FBUQBâJOUB





(VMC²
OFCZM²
$ZHOVT
PMPS





#FOESBT
SBTUà
QBVL߯Jà
TLBJ¯JVT







CF
HVMCJà
OFCZMJà

#FOESBT
SBTUà
QBVL߯Jà
TLBJ¯JVT





* Gulbës nebylës, þuvusios dël susidûrimo su elektros laidais pabaidþius þmonëms Kauno mieste. Tolesnëje analizëje nenaudojama.

2018 • 4 Paukðèiai 17
 paukðèiø apsauga

1 pav. Rastø þuvusiø paukðèiø skaièiaus kaita bei maksimalus þûvanèiø paukðèiø skaièius skirtingais mënesiais.

jekto metu paþymëjus 123 km aukðtos átampos oro linijø, • Elektros linijø þymëjimas spiralëmis yra vienas efek-
buvo iðvengta apie 1374 paukðèiø þûèiø per metus. Be to, tyviausiø bûdø paukðèiø þûtims atvirose buveinëse Lie-
žinodami, jog projekto metu paþymëtø linijø matomu- tuvoje sumažinti.
mas iðliks ir ateityje, manome, jog panaðus paukðèiø skai- PROJEKTO METU IŠKELTUOSE INKILUOSE
èius bus iðsaugotas kasmet. Remiantis mûsø vertinimu, IŠSIRITO BEVEIK 700 PAPRASTØJØ
tuo atveju, jei visø aukðtos átampos elektros perdavimo PELËSAKALIØ JAUNIKLIØ
linijø laidai Lietuvoje bûtø paþymëti jø matomumà geri- Projekto metu, nuo 2015 m. iki 2018 m. pabaigos,
nanèiomis priemonëmis, bûtø papildomai iðvengta 13 962 ðalyje ant 580 aukðtos átampos elektros perdavimo atra-
paukðèiø þûèiø per metus (vien per migraciná laikotarpá – mø buvo iðkelti inkilai paprastiesiems pelësakaliams. Per
8079 jø þûèiø). Vertinant bendrà metiná þuvusiø paukð- metus bûdavo iðkeliama nuo 20 iki 120 inkilø, kiekvie-
èiø skaièiø, þymëjimas spiralëmis sumaþino paukðèiø þû- nais metais iðkeltø inkilø skaièius didëjo, atitinkamai
èiø skaièiø 2,6 karto, o pakabukai kartu su spiralëmis –
2,2 karto.
Svarbiausi þuvusiø paukðèiø stebësenos rezultatai:
• Stebëtojui einant po elektros linijomis patikrinta
852 km aukðtos átampos oro perdavimo linijø.
• Rasti 254 dël susidûrimø su laidais þuvæ paukðèiai
(112 gulbiø nebyliø Nemuno upëje Kaune þiemà, 142
ávairiø rûðiø paukðèiai stebint kitas aukðtos átampos elek-
tros linijas).
• Lietuvoje kiekvienais metais dël susidûrimo su aukð-
tos átampos elektros laidais þûva iki 44 295 paukðèiø.
• Po 1 km aukðtos átampos oro linija be laidø mato-
mumà gerinanèiø priemoniø per metus þûvanèiø paukð-
èiø skaièius siekia 11,1.
• Po 1 km aukðtos átampos oro linija su ádiegtomis
matomumà gerinanèiomis priemonëmis per metus þû-
vanèiø paukðèiø skaièius siekia 3,6.
• Po linijomis su projekto metu ádiegtomis laidø ma-
tomumà didinanèiomis priemonëmis paukðèiø þûèiø skir-
tingais mënesiais buvo nuo 1,2 iki 4 kartø maþiau palygin-
ti su linijomis, kuriø laidø matomumas nebuvo gerinamas.
• Ádiegus apsaugos priemones 123 km aukðtos átam-
pos elektros oro linijø per vienus metus iðvengiama iki
1374 paukðèiø þûèiø. Paprastieji pelësakaliai (Falco tinnunculus) © Julius Morkûnas

18 Paukðèiai 2018 • 4
 paukðèiø apsauga

Pelësakaliø gyvenamoji vieta © Julius Morkûnas

didëjo ir uþimtø inkilø skaièius. Pirmieji inkilai uþimti
Vilniaus ir Alytaus apskrityse, vëliau, iðkëlus daugiau in-
kilø, juose sëkmingai perëjo paukðèiai Klaipëdos ir Kau-
no apylinkëse: 2016 m. iš viso perëjo 35 poros. 2017 m.
ant atramø iðkeltuose inkiluose jauniklius augino 64 po-
ros; 2018 m. – 87 poros. Ant oro linijø atramø iðkeltuo-
se inkiluose ásikûræ pelësakaliai ðiuo metu sudaro didelæ
dalá nuo ðalies mastu vertinamos populiacijos: Lietuvoje
peri 150–300 porø ðiø paukðèiø, ið jø beveik 40 proc.
ásikûræ dirbtinëse lizdavietëse. Projekto metu ið viso re-
gistruoti 189 paprastøjø pelësakaliø perëjimo atvejai
jiems iðkeltuose inkiluose. Vidutinis vienos poros jau-
nikliø skaièius, priklausomai nuo metø, buvo 3,5–4,2
2 lentelë. Paprastøjø pelësakaliø nuo 2015 iki 2018 m. užimti inkilai
viename inkile. Daugiausia inkilø pelësakaliai uþëmë Klai-
pëdos, Kauno, Vilniaus ir Alytaus regionuose, namus ra-
do ir paukðèiai, renovacijos išguiti ið miestø, kurie taip
pat persikëlë á jiems patogius inkilus. Buvo pastebëta,
kad pelësakaliams uþëmus inkilà kitais metais gretimuo-
se inkiluose ásikurdavo ir daugiau ðiø paukðèiø gentai-
niø. Per ketverius metus pelësakaliai iðperëjo daugiau
nei 700 jaunikliø. Ið visø iðkeltø inkilø tik maþiau kaip
treèdalis buvo neuþimti. Taèiau dar lieka pakankamai
potencialiø inkilø, kuriuose pelësakaliai galëtø perëti.
Tikimasi, kad net ir pasibaigus LOD ágyvendinamam
projektui, paprastøjø pelësakaliø populiacija Lietuvoje
dar kurá laikà turëtø augti.

.FUBJ

4BWJWBMEZC²
*ß
WJTP
QFS²KJNà






"LNFO²T
S






"MZUBVT
S






+POBWPT
S






+VSCBSLP
S






,BVOP
S






,²EBJOJà
S






,MBJQ²EPT
N






,MBJQ²EPT
S






,SFUJOHPT
S






.BSJKBNQPM²T
S






1BMBOHPT
N






1SJFOà
S






ÙJBVMJà
S






ÙJMVU²T
S






5SBLà
S






6LNFSH²T
S






7JMOJBVT
N






7JMOJBVT
S






*ß
WJTP







2018 • 4 Paukðèiai 19
 padedame paukðèiams

1 pav. Jau ketvirtus metus ið eilës juodieji gand-

rai ásikuria Ðeðuolëliø pelkëje árengtame dirbti-
niame lizde, kur 2018 m. išaugo net penki jau-
Saulis SKUJA nikliai (2018-07-08). © Saulis Skuja

JUODØJØ GANDRØ DIRBTINIØ LIZDAVIEÈIØ

STEBËSENA 2018 M.
Žurnalo „Paukðèiai“ 36 numeryje (2017 m. Nr. 4) buvo plaèiau apþvelgtos Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos kartu su Valstybine saugomø teritorijø tarnyba 2009–2012 m. vykdyto projekto „Retø rûðiø apsaugos
bei invaziniø rûðiø gausumo reguliavimo veiksmø planø parengimas“ ir kartu su partneriais 2012–2015 m. vykdyto
kito projekto „Retø rûðiø apsaugos ir invaziniø rûðiø gausos reguliavimo priemoniø ágyvendinimas“ metu ágyven-
dintos priemonës neišlikusioms juodøjø gandrø lizdavietëms atkurti. Pirmojo projekto metu buvo parengtas Juodojo
gandro (Ciconia nigra) apsaugos planas ir atrinkta 50 prasèiausios bûklës ðiø paukðèiø lizdavieèiø, kurias supanèioms
teritorijoms buvo parengti apsaugos veiksmø planai. Vykdant antràjá projektà buvo ágyvendintos apsaugos veiksmø
planuose numatytos priemonës: kiekvienoje ið 50-ies teritorijø biotechninëmis priemonëmis padidintas tinkamø
perëti vietø skaièius: teritorijose ðiems paukðèiams árengta po du, tris arba keturis dirbtinius lizdus – iš viso 148 lizdai.
Visos atkurtos lizdavietës stebëtos 2014 ir 2015 m., o 2016–2017 m. pasirinktinai stebëta jau tik dalis lizdavieèiø.
Trûkstant lizdavietëms stebëti reikalingø lëðø buvo nuspræsta paramos kreiptis á Lietuvos ornitologø draugijà (LOD).
LOD nariai per 2018 m. balandžio 7 d. vykusá visuotiná susirinkimà pritarë draugijos 2017 m. gautos 2 proc.
pajamø mokesèio paramos dalá skirti juodøjø gandrø lizdavietëms priþiûrëti ir stebëti 2018 m. Taip buvo sudarytos
sàlygos patikrinti ne tik jau minëtus 148 lizdus, bet ir kitose Lietuvos vietose ðiems paukðèiams árengtus dirbtinius
lizdus. Pateikiame juodøjø gandrø lizdavieèiø stebësenos ir jø prieþiûros 2018 m. rezultatus.

DIRBTINIØ JUODØJØ GANDRØ parkuose, po tris – Birþø girios biosferos poligone ir

LIZDØ STEBËSENA
Pasinaudojus LOD parama, 2018 m. buvo stebëta iš
viso 180 juodøjø gandrø lizdavieèiø 67-iose teritorijose:
po keturias ið jø – Krekenavos regioniniame parke,
Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame
Birþø regioniniame parke, po dvi – Ðimoniø ir Þaliosios
giriø biosferos poligonuose bei Meteliø regioniniame par-
ke, po vienà – Žuvinto biosferos rezervato Buktos miške,
Asvejos, Neries ir Tytuvënø regioniniuose parkuose, La-
bûnavos miðko, Padauguvos miško, Bûdos-Pravieniðkiø

20 Paukðèiai 2018 • 4
 padedame paukðèiams

ir Taujënø-Uþulënio miškø biosferos poligonuose. Dalis

teritorijø su atkurtomis juodøjø gandrø lizdavietëmis
buvo valstybiniuose draustiniuose, likusios – nesaugo-
mose teritorijose. Lizdavieèiø stebësenos metu vertinta
jø lizdø platformø bûklë ir lizdø uþimtumas, pagal gali-
mybes suskaièiuoti ir þieduoti lizduose iðaugæ juodøjø
gandrø jaunikliai. Paukðèiø uþimti lizdai daugiausia bu-
vo vertinti stebint juos nuo þemës ir vadovaujantis atitin-
kama metodika (Raudonikis ir kt., 2016), atskirais atve-
jais á lizdus bûdavo álipama. Dalá juodøjø gandrø lizda-
vieèiø tikrino Darius Musteikis, Tautvydas Kuodis ir
Egidijus Adomaitis, taip pat dr. Gintarë Graðytë, Julius
Auglys, Daiva ir Darius Norkûnai, dr. Rimgaudas Trei-
nys, Deivis Dementavièius, Saulius Rumbutis. Likusias
lizdavietes patikrino Saulis Skuja.
Tikrinant juodiesiems gandrams skirtas dirbtines liz-
davietes 2018 m., aptikta, kad jose ásikuria ir trijø kitø
rûðiø paukðèiai: vištvanagiai, jûriniai ereliai ir paprastieji
suopiai. Pasitaikë ir ðiø paukðèiø kaimyninio sugyveni-
mo atvejø. Jau ne pirmi metai dviejose atkurtose juodø-
jø gandrø lizdavietëse Kaupø ir Stalgënø miðkuose peri
vištvanagiai. Nustatëme, kad Kaupø miðke gandrams
árengtoje lizdavietëje viðtvanagiai sëkmingai perëjo ir ðiais
metais. Ðie paukðèiai dirbtiná lizdà eglëje uþëmë jau penk-
tà sezonà iš eilës – nuo 2014 m. Paèiø viðtvanagiø eglëje
2 pav. Skirtingo amžiaus gandrø jaunikliai gretimuose rajonuo-
sukrautas senesnis lizdas yra už 170 m, taèiau paukðèiai
se: liepos 15 d. Kaupø miðke (virðutinë nuotrauka) ir liepos
juo ir vël nesidomëjo. Kaupø miške árengtame kitame 14 d. Lapkalnio miške (apatinë nuotrauka). © Saulis Skuja
dirbtiniame lizde, esanèiame uþ 122 m nuo viðtvanagiø
poros, juodieji gandrai 2018 m. vël sëkmingai perëjo ir kad gandrai jau bûna pasirinkæ kità vietà ir ten sëkmingai
savo lizde augino du kiek vëlyvus jauniklius, kurie 2018- perëdami neskuba sugráþti tol, kol sàlygos ir vël nepasikei-
07-15 d. dar buvo baltais apdarais (2 pav.). Stalgënø èia. Pradëjus nykti naujajai lizdavietei, paukðèiai neretai
miðke viðtvanagiai jau uþëmë abu juodiesiems gandrams sugráþta á atkurtà ankstesniàjà. Tokie duomenys tik pa-
árengtus dirbtinius lizdus – viename ið jø perëjo, o kita- tvirtina buvusiø ankstesniø lizdavieèiø svarbà ðiems paukð-
me ilsëdavosi. Viðtvanagiai ðiais metais dirbtiniais lizdais èiams renkantis vietas perëti miškuose, kuriuose intensy-
domëjosi ir Paþemio bei Ðeðuolëliø miðkuose. Èia jie viai ûkininkaujama (Treinys ir kt., 2016). Šiais metais
perëjo savo krautuose lizduose, esanèiuose netoli juodie- juodieji gandrai iš naujo atrado atkurtas lizdavietes Aud-
siems gandrams árengtø dirbtiniø lizdavieèiø, kuriose rupio, Daunoriø, Lapkalnio, Ðimðos ir Vilkaraisèio mið-
ilsëdavosi ir dorodavo grobá. Jûriniø ereliø pora sëkmin- kuose, kur sëkmingai perëjo Lapkalnio ir Vilkaraisèio mið-
gai perëjo ir vienà jauniklá iðaugino Kelpiðkiø miðke. Pe- kuose árengtuose lizduose (4, 5 pav.). Ðie paukðèiai taip
rinèiø dirbtinëse lizdavietëse paprastøjø suopiø 2018 m. pat sëkmingai perëjo ið naujo uþimtose dviejose savo bu-
neradome, taèiau ðie paukðèiai poilsiui panaudojo vienà vusiose lizdavietëse Birþø r. (Birþø girioje ir Gikoniø mið-
ið dirbtiniø lizdø, árengtà ðalia paprastøjø suopiø natû- ke; 6, 7 pav.). Abi ðios buvusios lizdavietës buvo tuðèios
ralaus lizdo Àþuolynës miðke Birþø rajone. daugiau nei dešimt metø (nuo 2008 m.).
Per pirmus ketverius stebëjimø metus juodieji gan-
ATKURTØ LIZDAVIEÈIØ drai sugráþo perëti arba aplankë iš viso 31 (iš 50) atkurtà
UÞIMTUMAS 2018 M. teritorijà su lizdavietëmis: 2014 m. buvo nustatyta 14
Kaip jau anksèiau buvo raðyta, juodieji gandrai ne ið tokiø teritorijø, 2015 m. – 28, 2017 m. – 18 uþimtø
karto suranda iš naujo atkurtas buvusias lizdavietes ar arba lankytø teritorijø (ið 38 patikrintø) (Skuja, 2017).
anksèiau savo gyventose vietose árengtus naujus dirbtinius Patikrinus visas 50 teritorijø 2018 m., nustatyta, kad
lizdus. Esame pastebëjæ, kad kuo daugiau laiko praeina po paukðèiai pasirinko perëti arba lankësi 27-iose iš anks-
to, kai apleidþiama sunykusi lizdavietë, tuo ilgiau jà atkû- èiau lankytø teritorijø, tris teritorijas ið minëtø 50-ies
rus paukðèiai negráþta. Taip atsitinka greièiausiai todël, užëmë pirmà kartà, o dar keturiose paukðèiai pradëjo

2018 • 4 Paukðèiai 21
 padedame paukðèiams

3 pav. Kitas dirbtinis lizdas, kuriame 2018 m. juodieji gandrai išaugino penkis jauniklius – Buktos miške.
© Darius Musteikis ir Tautvydas Kuodis

4, 5 pav. Užimti nauji juodøjø gandrø lizdai Ðimðos ir Vilkaraisèio miðkuose (2018-07-15, 2018-07-11). © Saulis Skuja

22 Paukðèiai 2018 • 4

6, 7 pav. Vël užimtos daugiau nei 10 metø buvusios tuðèios lizdavietës Birþø girioje ir Gikoniø miðke (2018-07-05). © Saulis Skuja
lankytis jau 2017 m. Taigi gandrai perëjo arba lankësi ið
viso 34-iose stebimose teritorijose su atkurtomis lizda-
vietëmis.
Dirbtiniø lizdø su jaunikliais skaièius vis didëjo: 2014
m. tokiø lizdø buvo penki, 2015 m. ir 2017 m. – jau po
dešimt (2017 m. – ið 38 patikrintø) (Skuja, 2017), o
2018 m. nustatyta 13 sëkmingai apgyventø lizdø su jau-
nikliais. Iðaugusiø jaunikliø skaièius taip pat didëjo: nuo
12 jaunikliø 2014 m., iki 41 jauniklio 2018 m. Vertinant
8 pav. Dirbtiniø lizdø uþimtumas ir juose iðaugusiø jaunikliø
skaièius 2014–2018 m.
9, 10 pav. Žaliojoje girioje árengtame lizde auga du juodojo gandro jaunikliai; lizdas Burbiškio miške – be jaunikliø.
© Saulis Skuja ir Darius Norkûnas
2018 • 4
padedame paukðèiams
pagal iðaugusiø jaunikliø skaièiø, tenkantá vienam sëk-
mingai apgyventam lizdui, per ketverius metus šis rodik-
lis beveik nekito – 2 jaunikliai (1,96), o 2018 m. iðaugu-
siø ðiø paukðèiø jaunikliø skaièiaus vidurkis vienam užim-
tam lizdui didëjo iki 3,15 jauniklio (8 pav.). Dviejuose
lizduose buvo net po penkis jauniklius (1, 3 pav.).
Iš papildomai tikrintø juodiesiems gandrams áreng-
tø dirbtiniø lizdø 2018 m. uþimti buvo du lizdai Žalio-
joje girioje (viename jø iðaugo du jaunikliai, 9 pav.),
vienas lizdas Burbiškio miške (10 pav.) ir 1 lizdas Àþuo-
lijos miške (11 pav.). Tiek Àþuolijos, tiek Burbiškio
miškuose dirbtiniai lizdai buvo árengti buvusiø juodøjø
gandrø natûraliø lizdø vietose. Dar keturi lizdai, árengti
Dariaus Musteikio, LOD, kitø rëmëjø bei projektø lëðo-
mis, taip pat buvo juodøjø gandrø lankomi per 2018 m.
sezonà. Tai Bukiškio miške šalia Vilniaus, Rumðiðkiø ir
Joniliðkiø miðkuose ðalia Kauno ir Subartoniø miðke ne-
toli Varënos esantys ir kiti ðiø paukðèiø lizdai. Tikimës,
kad ðiuose ir kituose árengtuose dirbtiniuose lizduose
juodieji gandrai perës jau 2019 m.
Taujënø–Uþulënio miðkø biosferos poligono terito-
rijoje prieš aštuonerius metus árengtuose dirbtiniuose liz-
Paukðèiai 23
 padedame paukðèiams
11 pav. Àþuolijos miðke árengtas dirbtinis lizdas buvo
uþimtas, taèiau be jaunikliø. © Darius Norkûnas
duose perinèiø ar bent juos uþëmusiø juodøjø gandrø
2018 m. neaptikome. Ðie paukðèiai viename ið dešimties
èia jiems árengtø dirbtiniø lizdø perëjo tik vienà kartà.
Remiantis stebëjimais nustatyta, kad šiuo metu juo-
diesiems gandrams árengtø dirbtiniø lizdø vis dar nepa-
kanka, o rûðies apsaugos bûklë ðalyje vis dar nëra palanki.
Juodieji gandrai, kartà pasirinkæ perëjimo vietas, prie jø
labai pripranta ir á jas anksèiau ar vëliau sugráþta. Valsty-
bës ámonës Valstybiniø miðkø urëdijos miškininkai yra
suplanavæ pagerinti sunykusiø lizdavieèiø bûklæ, buvu-
siø lizdø vietose árengdami naujø dirbtiniø lizdø ðiems
paukðèiams. Savo ruoþtu, LOD yra numaèiusi ir toliau
skirti lëðø iš gautos 2 proc. pajamø mokesèio paramos
mažiausiai keturioms dirbtinëms lizdavietëms buvusiø
natûraliø gandrø lizdø vietose árengti. Šie darbai pla-
nuojami atlikti 2018–2019 m. þiemà, kad pavasará sugrá-
þæ paukðèiai galëtø ir vël pasirinkti naujai atkurtas buvu-
sias lizdavietes. LOD planuoja paremti dirbtiniø lizdø
stebësenà bei jø prieþiûrà ir 2019 m.
Straipsnio autorius dëkoja kolegoms ornitologams,
savanoriškai dalyvavusiems árengtø dirbtinø lizdavieèiø
juodiesiems gandrams patikroje: Egidijui Adomaièiui, Ju-
liui Augliui, Deiviui Dementavièiui, Gintarei Graðytei,
Dariui Musteikiui, Daivai ir Dariui Norkûnams, Sauliui
Rumbuèiui, Rimgaudui Treiniui ir arboristui Tautvydui
Kuodžiui. Autorius taip pat dëkoja Dariui Musteikiui uþ
24 Paukðèiai
suteiktà galimybæ panaudoti dirbtiniø lizdavieèiø stebë-
senos 2018 m. duomenis.
Literatûra
LR Aplinkos ministro ásakymas Nr. D1-38 „Dël Juo-
dojo gandro (Ciconia nigra) apsaugos plano ir veiksmø
planø patvirtinimo“. 2012. (www.valstybes-zinios.lt,
2012-01-26, Nr. 12-521).
Projektas Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-013 „Retø rû-
ðiø apsaugos ir invaziniø rûðiø gausos reguliavimo prie-
moniø ágyvendinimas“. 2012. (http://www.am.lt/VI/ar-
ticle.php3?article_id=12443).
Raudonikis L., Riauba G., Brazaitis G., Èerkauskas A.,
Dagys M., Morkûnas J., Pakðtytë E., Pranaitis A., Preikða
Þ., Skuja S., Stanevièius V., Vaitkuvienë D. 2016. Europos
Bendrijos svarbos paukðèiø rûðiø monitoringo metodikos.
Vilnius, Lietuvos ornitologø draugija, Valstybinë saugomø
teritorijø tarnyba prie Aplinkos ministerijos. p.: 56–62.
Skuja S. 2017. Juodieji gandrai užima atkurtas bu-
vusias lizdavietes. Paukðèiai, 36:17–21.
Treinys R., Mozgeris G., Skuja S. 2016. Can inten-
sified forestry be responsible for changes in habitat usage
by the forest-dwelling Black Stork? Eur J Forest Res. 135
(6): 1175–1186.
MONITORING OF RESTORED NEST SITES
FOR BLACK STORKS IN 2018
Saulis SKUJA
Summary. In total, 180 artificial nests in 67 restored
nesting sites of Black Stork in Lithuania in year 2018 were
monitored. Collected data were compared with the similar
data from 148 artificial nests in 50 restored nesting territories
from years 2014-2017. All artificial nests were observed in
the period from 2014 to 2015, and in 2018, and only major
part of them - in year 2017. It was found that birds occupied
all together 34 nesting territories from 50 restored (68 percent
of total) in five years after restoration and installation of nests.
There were 5 successful nesting cases in 2014 with 12 juveni-
les in total, 10 successful nesting cases in year 2015 and 2017
with all together 20 and 18 juveniles, and 13 successful
nesting cases in year 2018 with all together 41 juveniles. The
biggest number of chicks in two nests was 5, in one nest there
were 4 or 1 chick, in two nests there were 2 chicks, and in
majority of nests - 3 chicks in 2018. The average number was
almost 2 (1,96) fledged juveniles per one successful nest in the
period from 2014 to 2017, but in 2018 the average number
of fledged juveniles per one successful nest was 3,15. A few
artificial nests were occupied or used for resting by Goshawk,
one nest was successfully occupied by White-tailed Eagle, and
one was visited by Common Buzzard.
2018 • 4
 in memoriam

Vytautas Vladislovas Logminas

Algirdas NAVASAITIS

LOD garbës narys, biomedicinos mokslø daktaras Vytautas Vladislovas Logminas gimë 1932 m. sausio 28 d.
Puoriuose (Ðirvintø r.). 1955 m. baigë Vilniaus universitetà ir pradëjo dirbti Lietuvos mokslø akademijos Biolo-
gijos institute, nuo 1959 iki 1969 m. pervardintame Zoologijos ir parazitologijos institutu.

Dirbdamas Institute Vytautas visà laikà tyrinëjo paukð-

èius, rinko medþiagà daktaro disertacijai. Jis buvo aktyvus
gamtosaugininkas, 1963–1969 m. – Gamtos apsaugos ko-
misijos mokslinis sekretorius. Nuolat dalyvaudavo ornito-
loginëse konferencijose, padëdamas jaunesniems gamti-
ninkams metodiniais patarimais. Jis visada siekë ne tik
tobulëti pats, bet ir tobulinti ornitologijos þiniø pritaiky-
mà: tiek praktiškai, tiek tiriamajame metodiniame darbe.
1969 m. V. Logminas pakvieèiamas dëstyti Vilniaus
pedagoginiame institute (dabar Vytauto Didþiojo univer-
siteto Ðvietimo akademija). Èia Vytautui atsirado dar dau-
giau galimybiø su jaunaisiais mokslininkais bei studentais
dalytis sukauptomis þiniomis apie gamtosaugà, ekologijà
ir bendrai apie gamtà. Itin darbštus mokslininkas sukaup-
tà patirtá apibendrindavo ruošiamuose leidiniuose.
Dabartiniams gamtininkams sunku ásivaizduoti, ko-
kioms sàlygomis dirbo ir raðë ankstesnieji Lietuvos moks-
lininkai. Mokymosi priemoniø nebuvo visai arba pavyk-
davo gauti kitomis kalbomis, o juk norint paþinti gyvá ar
augalà bûtina skirti ne tik spalvas, bet ir atspalvius. Vy-
tautas ryžosi iðleisti puikià spalvotà knygà – rûðiø paþini-
mo vadovà „Lietuvos paukðèiai“ (1979 m.). Šis leidinys
tapo ne tik pirmuoju išsamiu paukðèiø paþinimo vadovu
šalyje, bet ir neákainojama parama studentams ornitolo-
SSRS ornitologø konferencijoje Maskvoje su prof. Oleinikovu,
gams, pedagogams, gamtininkams bei visiems norintiems 1959 m.
nors kiek ið arèiau paþinti savo kraðto gamtà. Su šia kny-
ga rankose iðaugo ne vienas paukðèiø stebëtojas – nema- supanèiø Paliø ir pro ðalá tekanèios dieviðkos Dovinës upës.
þai jø vëliau tapo profesionaliais ornitologais. Gaila tik, Sodybos šeimininkai, T. Zubavièiaus giminaièiai, buvo iðveþ-
kad šis vadovas labai greitai dingo ið knygynø. ti á Sibirà, tad jis, valdžiai leidus, èia ákûrë rezervato kontorà,
1992–2001 m. V. Logminas vadovavo Vilniaus peda- kurioje prisiglausdavo ir prof. T. Ivanauskas, organizuodamas
goginio universiteto Zoologijos katedrai ir dar intensyviau gamtos, ypaè paukðèiø, tyrimus bei studentø praktikas.
tæsë pradëtus darbus Kretuono draustinyje, daugiausia dë- 1953 m. vasarà á praktikà kartu su kolege atvyko tiesus,
mesio skirdamas vištiniams ir vandens bei pelkiø paukð- raumeningas, malonios iðvaizdos vaikinas, kuris pasisakë esàs
èiams. Jau studijø laikais jis atliko praktikà Žuvinto rezer- lyg treèio kurso studentas – Vytautas Logminas, kilimo nuo
vate, globojamas žymaus Lietuvos gamtininko, LOD gar- Molëtø, nuo Labanoro girios. Sakë, domisi paukðèiais, ypaè
bës nario Teofiliaus Zubavièiaus. Ðio gamtininko sûnus vištiniais. Jis pasakodavo apie Labanoro girios kurtinius ir
Algimantas, prisiminæs dar studento Vytauto vieðnagæ, raðë: tetervinus. Èia turëjo uþduotá – susipažinti su Žuvinto ežero
Gal jau taip pasaulis sutvarkytas, kad kai kurie seniai sutik- vandens, pelkiø ir paliø paukðèiais. Vytautas plaukdavo á
ti žmonës giliai pasilieka atmintyje, nežiûrint prabëgusiø metø eþerà, pradþioje su tëvu, vëliau ir vienas, maþa valtele. Pa-
skaièiaus. Vienas ið tokiø þmoniø – velionis Vytautas Logmi- menu, kartà pasiëmë ir mane. Plaukëme Dovine, klausyda-
nas, su kuriuo teko susipaþinti vaikystëje – dar 1953 m. vasarà. miesi ávairiø smulkiø paukðèiø, ypaè þiogeliø èirškimo. Nu-
Buvo taip: gyvenome Daukðiø kaime netoli Þuvinto eþero, já plaukæ á eþerà, sustojome prie didþiojo šaltinio, kur turëjome

2018 • 4 Paukðèiai 25
 in memoriam
susitikti su tëèiu. Buvo dar laiko, tad abu iðsiëmëme meškeres
ir pradëjome traukti delno dydþio karosiukus. Su tëèiu pro
salynus nuplaukëme pas mano dëdæ – Þuvinto eigulá Sima-
nynà. Vytautas man labai patiko, nes nevengë su manimi
bendrauti, kalbëdavome ávairiom, net politinëm temom, o
V-oji Pabaltijo ornitologø konferencija, Tartu, 1963 m.
26 Paukðèiai
man, paaugliui, tai buvo gana ádomu. Jis iðmokë mane þaisti
futbolà, iðaiðkino net kai kurias taisykles. Kità kartà sutikau
Vytautà, kai pats buvau jau studentas, o jis dirbo Institute.
Prisiminëm Þuvintà, Dovinæ, karosiukus ir futbolà. Jis išliks
mano atmintyje, kol bûsiu gyvas.
2018 • 4

Greta pedagoginio darbo Vytautas labai daug raðë ir
visà gyvenimà skyrë kraðto gyvûnijai saugoti bei turtinti.
Paukðèiø stebëjimo darbus pradëjo Kretuono eþero Di-
dþiojoje saloje, vëliau paskelbtoje ornitologiniu drausti-
niu. Á ðiuos darbus stengësi átraukti ir studentijà: ne prie-
varta, o pavyzdþiu árodydamas jiems, kokia jautri yra mû-
sø gamta, kokia atsilikusi mûsø visuomenë, kuriai daþniau
rûpëdavo tik kuo paprasèiau gamtos turtais pasinaudoti, o
ne jai padëti. Kartu su studentais ðukuodamas salà Vytau-
tas aptiko perint tokias retas paukðèiø rûðis kaip smailiau-
odegë antis, rudë, juodkrûtis bëgikas, gaidukas, stulgys.
Ornitologai iki ðiol naudojasi jo surinktais duomenimis
apie Kretuono eþero draustinyje perëjusius paukðèius.
Svarbiausi gamtininko darbai pradžioje apsiribojo
vištiniais paukðèiais. Daug pastangø skyrë kurapkoms
tirti. Tuo laiku kurapka buvo áprastas mûsø laukø
paukštis, apie kurio apsaugà galvodavo tik tikri gamti-
ninkai, jausdami gyvûnijos pokyèius intensyviame þemës
ûkyje. Medžiotojai galvojo, kad gamtininkai iðsidirbinë-
ja reikalaudami kurapkas þiemà maitinti ir saugoti nuo
plëðrûnø. Skaudu bûdavo matyti jaunà, turtingà ðaulá,
apsikabinëjusá keliais dirþais ðoviniø ir galvojantá tik kaip
greièiau atsikratyti prityrusio medžiotojo „pasakø“. Su
Vytautu dažnai stebëdavomës, kad rusø medþiotojai yra
jautresni savo kraðto gamtai.
Man paèiam tekdavo skaityti paskaitas Maskvoje,
Liaudies ûkio pasiekimø parodoje – už tai buvau apdo-
vanotas bronzos medaliu. Lietuvos gamtosauga buvo viena
Pabaltijo ornitologø konferencija, Talinas.
2018 • 4
in memoriam
ið paþangiausiø ne tik tuomeèiame Pabaltijyje, bet ir
visoje Sàjungoje.
Jau tuo metu, nors dar nemažai veikëjø ið mûsø juok-
davosi, padedant Gamtos apsaugos komiteto pirminin-
kui, geram prof. T. Ivanausko draugui, bûdavo keliami
reikalavimai medþiotojams þiemà statyti kurapkoms pa-
lapines, bûtinai galulaukëse ar melioracijos grioviø šlai-
tuose, o ne þiemkenèiø pasëliuose – kad laukuose nepri-
sisëtø piktþoliø.
Skaudu, bet dabartinë Aplinkos ministerija gyvena ir
net didžiuojasi Lietuvos ekologinës sistemos griovimu,
Lietuvos miðkø sistemos naikinimu, durpynø iðpardavi-
mu ir kitaip skriaudžiama gamta.
V. Logminas dažnai nerimaudavo dël Lietuvos mið-
kø struktûros. Juk Aplinkos ministerijos ponams nesvar-
bu, ar dar turim miškuose drevëtø medþiø, kur gyvens
Lietuvos stambieji miðko paukðèiai, kur jie kraus lizdus.
Bûdamas iðradingas, V. Logminas priminë visiems
gamtininkams, kad reikia netingëti ir kasmet išvalyti paukð-
èiø lizdus – inkilus. Jis yra suradæs bûdø, kaip apsaugoti
inkilus nuo kaèiø ir kiauniø. Noriu vienà ið jø trumpai
aprašyti. Ûkiniø prekiø parduotuvëje reikia nusipirkti
plastmasiniø vamzdeliø: tokio paties skersmens kaip in-
kilo anga, padalyti apie 8 cm ilgio atkarpomis, vienam
gale prapjauti, kad bûtø galima atlenkti kampuèius vamz-
deliams prikabinti varžteliais prie inkilo.
Vytauto sugebëjimai nesibaigë inkilø tobulinimu. Jis
turëjo neiðsenkanèius ðaltinius minèiø, kaip pagerinti me-
Paukðèiai 27
 in memoriam
todiná kûrybiná darbà. Tà galëtø patvirtinti jo laikotar-
pio gamtininkai, ypaè ornitologai, kuriems patardavo,
kaip ruošti mokslo darbus, kaip ir kur kaupti reikiamà
tiems darbams medþiagà. Juk tada mokslo darbø gyni-
mas vykdavo ne tik Vilniuje, bet ir ávairiose kitose res-
publikose. Santraukas reikëdavo raðyti rusø kalba, ir
dažnai labai svarbu bûdavo sugalvoti kuo ypatingesná
pavadinimà. Taigi Vytautas ðiuo klausimu padëdavo dau-
geliui ginanèiøjø darbus.
Didelis jo pranaðumas buvo ryðiai su kitø ðaliø moks-
lininkais, ypaè tai bûdavo matyti dalyvaujant konferenci-
jose. Dalyvaudavome sàjunginëse ir tarptautinëse, o be-
veik kasmet – ir Pabaltijo konferencijose. Á jas atvaþiuoda-
vo kaimyniniø ðaliø mokslininkø, su kuriais Vytautas la-
bai maloniai bendraudavo, tuo sukeldamas jiems gerà áspûdá
apie Lietuvà, Lietuvos žmones, mokslininkø darbus. Ypaè
gerai sutarë su ano meto žymiausiais Leningrado, Maskvos
ornitologais: A. Malèevskiu, G. Lichaèiovu, G. Dementje-
vu. Konferencijose Vidurinëje Azijoje kai kada gaudavom
leidimà sumedþioti ten gyvenanèiø paukšèiø T. Ivanaus-
ko zoologijos muziejaus kolekcijoms papildyti, ypaè tuo-
met, kai kartu važiuodavo muziejaus direktorius ornitolo-
gas Vytautas Skuodis.
Doc. V. Logminas ávairiomis gamtosaugos temomis
raðë straipsnius á Lietuvos ir užsienio leidinius. Paruoðë
daug metodiniø priemoniø aukðtosioms ir vidurinëms mo-
In memoriam prof. Vytautas Logminas
Gediminas PETKUS, Liutauras RAUDONIKIS
Eidamas 86-uosius metus, 2018 metø liepos 22 dienà mirë vienas garsiausiø Lietuvos ornitologø Vytautas
Vladislovas Logminas. Ðis ornitologas, biomedicinos mokslø daktaras, keletà deðimtmeèiø dëstë gamtos mokslus
Vilniaus pedagoginiame institute (dabar VDU ÐA), kur iðugdë daug biologijos mokytojø, tyrinëjo paukðèius,
rûpinosi jø globa, paraðë apie juos ne vienà knygà, daugybæ moksliniø ir mokslo populiarinimo straipsniø.
Vytautas Logminas gimë 1932 m. sausio 28 d. Pau-
riø km., Ðirvintø r. 1950 m. baigë Vilniaus 1-àjà vidurinæ
mokyklà. Jau mokykloje domëjosi paukðèiais, gamino ir
këlë ávairius inkilus. Domëjimàsi paukðèiais suþadino se-
nelis. Vesdavosi á miðkà stebëti paukðèiø, paþiûrëti anèiø
lizdø. 1955 m. V. Logminas Vilniaus universiteto Gam-
tos fakultete ágijo biologo-zoologo specialybæ. 1955–1958
m. buvo Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantas,
1958–1964 m. Biologijos instituto (nuo 1959 m. – Lie-
tuvos MA Zoologijos ir parazitologijos institutas) jau-
nesnysis mokslinis, 1965–1969 m. – vyresnysis mokslinis
bendradarbis. 1963–1969 m. – Gamtos apsaugos komi-
sijos prie MA Prezidiumo mokslinis sekretorius.
28 Paukðèiai
kykloms, vienas ar su kitais autoriais paraðë apie dešimt
knygø: „Antys“, „Kurapka“, „Gamtos apsauga“, „Kretuo-
nas“, „Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti“, „Èepke-
liø rezervatas“, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Biologo va-
dovas“. Stambiausias ir sudëtingiausias leidinys – 1990 m.
išleisti du tomai „Lietuvos fauna. Paukšèiai“. Šio leidinio
sudarytojas, bendraautoris, apie 100 nuotraukø autorius
Vytautas Logminas – pavyzdys kitiems „Lietuvos faunos“
sumanytojams ir autoriams, kurie dar iki šiol nesugeba
paruošti atnaujinto leidinio. Vytautas buvo puikus foto-
grafas, sukaupæs ðimtus paukðèiø ir jø lizdø nuotraukø,
kurias panaudojo savo ruoštuose leidiniuose.
Visi Lietuvos gamtininkai, ekologai, pedagogai, o
ypaè ornitologai nepamirð doc. Vytauto Logmino dël jo
atkaklumo, parodyto sudarant, renkant medþiagà ir ið-
leidþiant puikias knygas – du tomus „Lietuvos fauna.
Paukðèiai“.
Esu dëkingas Vytautui uþ nuoðirdø draugiðkà ben-
dravimà. Jis yra puikus pavyzdys ne tik Lietuvos ornito-
logams, bet ir visai pažangiai visuomenei, savo gyvenimu
rodæs, kaip reikia saugoti, globoti, gerbti ir mylëti mus
supanèià aplinkà ir kartu savo Tëvynæ – Lietuvà.
Su giliu liûdesiu Tavæs netekus
Algirdas, 2018-12-01
Nuo 1969 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto
(nuo 1992 m. universitetas) Zoologijos katedroje dësty-
toju, docentu; nuo 1990 m. ëjo profesoriaus pareigas.
1992–2001 m. Zoologijos katedros vedëjas. Daugelis
buvusiø studentø dar dabar atsimena praktikas Kretuo-
no eþere, kurioms vadovavo Vytautas Logminas. Stu-
dentams ásiminë tenykðtë paukðèiø gausa. Daugiausia
lizdø, kaip ir dabar, bûdavo Didþiojoje saloje. Gausiausi
eþero gyventojai buvo rudagalviai kirai – kai kuriais me-
tais jø perëdavo iki 4000 porø. Daug gyveno þuvëdrø –
1998 m. rasta 150 jø lizdø. Veisësi tilvikai: juodkrûèiai
bëgikai, gaidukai, paprastieji griciukai, raudonkojai tuli-
kai; ávairiø rûðiø antys. Studentams padedant Didžiojoje
2018 • 4

saloje Vytautas aptiko perinèiø šaukštasnapiø ir ypaè
retø smailiauodegiø anèiø, rado perinèiø stulgiø, ru-
dþiø. Studentø praktikø metu stebëti 141 rûðies paukð-
èiai. Tokius išsamius duomenis V. Logminas surinko kartu
su studentais, kurie iki šiol prisimena, kaip sustatyti á
grandinæ, skersai išilgai šukuodavo salà. Ne vienas iš jø
iki ðiol domisi paukðèiais, kai kurie tapo þinomais orni-
tologais. Bûtina paminëti, jog nustojus saloje ganyti gy-
vulius ir jà ðienauti, ji pradëjo apþelti, tad V. Logminas su
studentais organizuodavo talkas, kirsdavo sumedëjusià
augmenijà, ir tik dël to sala iki 2000 m. neapaugo me-
dþiais ir krûmais. Studentams ðios praktikos ásiminë vi-
sam gyvenimui, tam átakos turëjo ir betarpiðkas V. Log-
mino bendravimas – jis visada studentus laikë gamtinin-
kais, savo bendražygiais.
Mokslinë veikla
1962 m. Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto ta-
ryboje V. Logminas apgynë biologijos mokslinio kandi-
dato disertacijà „Svarbesniø viðtiniø paukðèiø papliti-
mas, ekologija ir pagausinimo perspektyvos Lietuvoje“.
1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai). Diser-
tacijoje pateikë kurapkos, kurtinio ir tetervino morfo-
metrines charakteristikas, apraðë veisimosi biologijà, pa-
plitimà, gausumo dinamikà, pateikë siûlymø jø apsau-
gai. Vëliau tyrë vandens paukðèius. Surinko daug me-
2018 • 4
in memoriam
dþiagos apie antiniø, tilvikiniø ir kiriniø paukðèiø veisi-
mosi biologijà. Tyrë saugomø teritorijø ornitofaunà.
1972 m. V. Logminui suteiktas docento pedagoginis
vardas.
Vienas ir su bendraautoriais paskelbë moksliniø dar-
bø: „Medþiotojo ir žvejo vadovas“ (1968); „Kurapka“
(1970); „Antys“ (1972); „Kretuonas“ (1974); „Tadas
Ivanauskas“ (1976); „Lietuvos paukðèiai“ (1979); „Me-
dþiotojo vadovas“ (1980) ir (1996); „Vadovas Lietuvos
stuburiniams paþinti“ (1982); „Èepkeliø rezervatas“
(1984); „Lietuvos raudonoji knyga“ (1984, vienas auto-
riø ir redaktoriø kolegijos narys); „Biologo vadovas“
(1987); buvo fundamentalaus veikalo „Lietuvos fauna.
Paukðèiai“ vyr. redaktorius (kn. 1, 1990; kn. 2, 1991).
Taèiau vyresniosios kartos ornitologai iki šiol prisimena
Vytauto Logmino išleista knygà „Lietuos paukðèiai“, ku-
ri buvo ne tik pirmasis ðalyje iðsamus paukðèiø paþinimo
vadovas, bet ir bûsimøjø ornitologø daþniausiai naudo-
jama knyga.
V. Logminas paskelbë apie 60 moksliniø ir mokslo
populiarinimo straipsniø. Skaitë mokslinius praneðimus
konferencijose Ðveicarijoje, Rusijoje ir kitur. Lietuvos
ornitologø, Lietuvos teriologø draugijø narys.
„Paukðèiø þmogus“ – taip gamtininkai vadino ir to-
kiu vardu prisimena Vytautà Logminà.
Paukðèiai 29
 metø paukðtis
2018–2019 metø þiemos paukðtis –
karietaitë (Troglodytes troglodytes)
Modestas RUÞAUSKAS, Liutauras RAUDONIKIS
Þurnalo „Paukðèiai“ redakcinë kolegija vël skelbia þiemos paukðèio akcijà. Ðiemet ji skirta karietaitës (Trog-
lodytes troglodytes) stebëjimams þiemos mënesiais.
Karietaitë – vienas maþiausiø Lietuvos paukðèiø. Ne-
paisant to, ji labai dràsi: kiekvienam ásibrovëliui nesislaps-
tydama ið karto bando parodyti, kas yra teritorijos ðeimi-
ninkas. Vasarà karietaitë – daþnas miðkø, paupiø, krûmy-
nø paukðtis, atkreipiantis dëmesá ypaè stipriu balsu. Jos
giesmë lengvai girdima, pavyzdþiui, kitoje plaèios upës
pusëje, o pavojaus signalas garsus ir áspëjamas. Iðgirsti lengva,
bet pastebëti sunkiau: karietaitë paprastai ðmiþinëja paþe-
me ar neaukðtai virð þemës. Jos dairytis geriausiai aplink
ðakø krûvas, iðvartas, krûmynø pakraðèiuose ir kitose vie-
tose, kur ðis judrus paukðtelis nelyginant tuneliais gali ðmi-
rinëti ðakø tarpais. Ne ðiaip sau lotyniðkas paukðtelio gen-
ties ir rûðies pavadinimas troglodytes siejamas su landžioji-
mu po urvus (gr. trogle – „urvelis“; dyein – „lásti, nerti“).
Karietaitæ paþinti nesunku net ir visai nepatyrusiam
paukðèiø stebëtojui. Norint jà pamatyti uþtenka pasi-
vaikðèioti vietose, kuriose ðie paukðèiai gyvena ir tiesiog
atidþiai klausantis iðgirsti jai bûdingà tarðkëjimà (tiksliau
já vadinti traðkëjimu, nes toks ir yra karietaitës perspëja-
masis balsas). Karietaitë pirmoji pastebës þmogø ir, uþ-
skridusi ant kiek aukðtesnës ðakelës, pademonstruos sa-
30 Paukðèiai
© Dalia Raèkauskaitë
vo kovingà bûdà uþriesdama uodegà staèiu, beveik 90
laipsniø, o kartais ir dar didesniu kampu. Lyg pasidràsin-
damas paukðtelis neretai dar ir pagieda, lyg rodytø, kad
yra pasiryþæs ginti teritorijà visomis iðgalëmis, nepaisyda-
mas ásibrovëlio dydþio.
Karietaitë – rudas paukðtelis ilgu plonu snapu, blyð-
kiu ðviesesniu antakiu, o ið arèiau matyti graþus ðonø ir
sparnø margumas. Pakyla ji daþniausiai neaukðtai (apie
0,5-1 m) virð þemës, o jos skrydis primena stambaus
greito vabalo ar kamanës skrydá.
Kadangi karietaitës yra vabzdþialesiai, atëjus ðaltam
metø laikui jos palieka Lietuvà ir iðskrenda ten, kur leng-
viau susirasti maisto. Taèiau kasmet pastebima, kad Lie-
tuvoje lieka ir þiemojanèiø karietaièiø. Taigi ádomu, kiek
jø gali þiemoti ir kaip joms pavyksta praleisti ðaltàjá metø
laikà, ypaè tuomet, kai þemæ uþkloja sniegas. Ðiltuoju
metø laiku karietaièiø galime sutikti bet kuriame miðke
ar krûmynuose, o þiemà jø reikëtø ieðkoti ten, kur nu-
manoma, kad gali bûti gyvø vabzdþiø, voragyviø ar kitø
bestuburiø (galbût net ir smulkiø stuburiniø gyvûnø,
pvz., þuvyèiø), kuriais paukðteliai galëtø maitintis. To-
2018 • 4
 metø paukðtis

kios vietos paprastai yra netoli didesniø ar maþesniø

upeliø ir upiø. Aplink neuþðàlanèius upelius, net ir visai
maþus, lieka tam tikras neuþðàlantis þemës ruoþas, kuria-
me karietaitës gali susirasti maisto. Dideliø upiø pakran-
tëse, be abejo, tokie ruoþai bûna platesni, taèiau vertëtø
karietaièiø paieðkoti ir ties maþais upeliukais, kanalais.
Net miðko viduryje, kur gyvybës þiemà, atrodytø, maþai,
galima bandyti paieðkoti þiemojanèios karietaitës, jei tik
ten yra koks nors neuþðàlanèio vandens ðaltinëlis.
Kadangi karietaitës þiemà yra pakankamai retos, vertë-
tø pateikti informacijà ne tik apie surastus paukðèius, bet ir
apie apieðkotas vietas, upiø ir kitø neuþðalusiø vandens
telkiniø ruoþus, kur buvo vykdomi stebëjimai, nors paukð-
èiø nerasta. Aptikus karietaitæ, reikëtø tiksliai nurodyti
suradimo vietos koordinates, datà, taip pat pageidaujama
ir kita ádomi informacija, pavyzdþiui kaip toli nuo aptikimo
vietos yra neuþðalæs vandens telkinys, nurodyti biotopà (krû-
mynai, pamiðkë, miðko vidurys, gyvenvietë ar pan). Jei pa-
vyktø uþfiksuoti besimaitinanèias karietaites, tai taip pat
bûtø ádomi ir svarbi informacija – apie jø mitybos ðaltinius
þiemà duomenø trûksta. Galima pateikti informacijà ir
apie tai, kiek laiko (dienø, mënesiø) stebëtoje teritorijoje
laikësi paukðtis, nes svarbu suþinoti, ar þiemà tai sëslûs
paukðèiai, ar jø buvimo vietos nëra pastovios.
Duomenis laisva forma prašytume pateikti elektro-
niniu paštu: modestas.ruzauskas@lsmuni.lt arba Lietu-
© Mindaugas Kirstukas
vos ornitologø draugijos Facebook paskyroje.

© Mindaugas Kirstukas

2018 • 4 Paukðèiai 31
 ornitofaunistiniai stebëjimai
Ornitofaunistiniai
stebëjimai
Lietuvoje 2018 m.
rudená
Ši 2018 m. rudená pastebëtø paukðèiø suvestinë parengta
pagal Lietuvos ornitofaunistinës komisijos (LOFK) sudarytà
paukðèiø sàraðà. Pateikiama tik konkreti informacija – paukðèio
rûðis (porûðis), stebëjimo data ir vieta, stebëtø paukðèiø skaièius,
kai kuriais atvejais – ir jø lytis bei amþius.
Registruojant kai kuriø rûðiø paukðèiø stebëjimus reikia pil-
dyti specialià LOFK anketà. Jà rasite: www.birdlife.lt/index.php/
lofk/ (lietuviø ir anglø kalbomis).
Informacijà, apie kokias paukðèiø rûðis ir kokiu laikotarpiu
LOFK renka stebëjimus, rasite: http://www.birdlife.lt/index.php/
lofk/lt-pauksciai/.
Baltakaktë þàsis (Anser albifrons)
2018-11-07 leucistinis paukštis stebëtas gentainiø bû-
ryje ties Ðilininkais, Klaipëdos r. (M. Briedis).
Paprastoji berniklë (Branta bernicla)
2018-09-22 keturi paukðèiai – Ðventosios upës þiotyse
Šventojoje (V. Laukþemienë), trys ten pat, pajûryje, buvo ir
09-24 (D. Ðukytë), 2018-09-26 viena – ant mariø molo Per-
valkoje (D. ir D. Norkûnai), 2018-09-29 Ðventosios uoste
stebëtos jau penkios (V. ir V. Laukþemiai), 2018-10-02 èia
stebëtos ðeðios (G. Graþulevièius), 2018-10-04 viena praskri-
do Kopgalyje (S. Karalius), 2018-10-05, 34 paukðèiai – pajû-
ryje ties Preila (J. Miðkinis), 2018-10-07 penki paukðèiai pra-
skrido Ventës rage (V. Eigirdas), dar septyni paukðèiai – netoli
Kintø tvenkinio, þàsø bûryje (J. Morkûnas), 2018-10-09 de-
vyniø paukðèiø bûrelis – Kopgalyje (S. Karalius), 2018-10-
10 viena matyta Ventës rage (V. Jusys), 2018-10-20 viena
stebëta ties Juodkrante (A. Petraðka), 2018-10-22 du paukð-
èiai nusileido á mariø salelæ Ventës rage (V. Eigirdas).
Paprastoji gaga (Somateria mollissima)
2018-11-26 pirmametis patinas – jûroje ties Kopgaliu
(S. Karalius).
Ledinë antis (Clangula hyemalis)
2018-10-31 vienas paukštis – prie Kauno HE (K. Bi-
linskas).
Nuodëgulë (Melanitta fusca)
2018-10-26 šešios matytos Dusios ežere (L. ir M. Ðniaukð-
tos), 2018-10-31 septyniø paukðèiø bûrelis ties Kauno HE ir
dar 11 atkarpoje Kauno HE – Neveronys (K. Bilinskas), 2018-
32 Paukðèiai
Paprastoji berniklë (Branta bernicla).
Kopgalis, 2018-10-09 © Saulius Karalius
Kiekvieno stebëjimo pabaigoje skliausteliuose áraðyta stebë-
tojo (-ø) pavardë (-ës), taip iðsaugoma konkretaus atvejo stebëto-
jo autorystë.
Sutrumpinimai:
[VS] – vëlyvas stebëjimas;
[AS] – ankstyvas stebëjimas;
[15] – kelinta ðios rûðies registracija Lietuvoje;
[DB] – didelis bûrys.
11-03 dvylika paukðèiø ðiaurinëje Dusios eþ. dalyje (M. Kar-
lonas ir 4P komanda), ðeðios stebëtos Kauno mariose ties Kapi-
toniðkiø álanka 11-04 (P. Ignatavièius), 2018-11-09 vienas
paukðtis – Sartø eþ. ties Dusetomis (D. Norkûnienë), 2018-
11-11 penkios – Elektrënø mariose (A. Šimkus).
Juodoji antis (Melanitta nigra)
2018-10-18 du paukðèiai – Gulbinø eþere, Birþø r.
(B. Maldûnienë), 2018-10-27 viena matyta Kauno mariose
ties Arlaviðkëmis (P. Ignatavièius), 2018-11-11 jaunas paukð-
tis ar patelë – Elektrënø mariose (A. Šimkus).
Putpelë (Coturnix coturnix)
2018-10-30 pakilo lauke netoli Ðventininkø, Trakø r.
(A. Šimkus) [VS].
Paprastasis fazanas (Phasianus colchicus)
2018-10-01 pora matyta ties Pasmodais, Anykðèiø r.
(A. Ðimkus), 2018-11-18 pietinëje Klaipëdos dalyje, ties
Rimkais, stebëta pora (M. Briedis).
Juodakaklis naras (Gavia arctica)
2018-10-21 jaunas paukštis Nemune, Jurbarke (R. Pa-
tronaitis).
Raguotasis kragas (Podiceps auritus)
2018-10-06 jûroje ties Juodkrante (K. Castren), 2018-
11-03 du ar trys pietinëje Dusios eþ. dalyje (M. Karlonas ir
4P komanda).
Juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis)
2018-10-04 vienas stebëtas Dusios eþ. (P. Ignatavièius) [VS].
2018 • 4

Paprastoji gaga (Somateria mollissima). Kopgalis, 2018-11-27 © Saulius Karalius
Mažasis baublys (Ixobrychus minutus)
2018-09-04 tebekvaksi Girelës tvenkinio nendryne Kaiðia-
doriø m., kur stebëtas liepos mën. 26 d. ir vëliau (E. Briedis).
Didysis baltasis garnys (Ardea alba)
2018-11-16 trys paukðèiai praskrido virð Nemuno ties Jur-
barku (O. Atkoèaitis), 2018-11-18 Raseiniø r., ties Gapšiais –
devyniø paukðèiø bûrelis (V. ir K. Jusiai), 2018-11-18 Vasak-
nø tvenkiniuose, Zarasø r. stebëta 10, Birvëtos tvenkinyje, Igna-
linos r., 2018-11-20 matyti septyni paukðèiai (D. Norkûnas),
2018-11-23 apie 30 paukðèiø matyta Dubysos karjere, Raseiniø
r. (V. Kilèauskas), 2018-11-25, 95 paukðèiai praskrido Ventës
rage (V. Eigirdas), 2018-11-26 ties Kukarskës k., Ðakiø r. pra-
skrido 18 paukðèiø (O. Atkoèaitis), 2018-11-27 du paukðèiai –
netoli Dusios ež. (I. Ðalaðevièius), 2018-11-29 vienas paukštis –
Vilniuje, Neries pakrantëje (A. Šimkus), 2018-11-30 stebëta
15 skrendanèiø paukðèiø Kaune (K. Valinèienë)[VS].
Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
2018-09-29 stebëtas Kurënuose, Ukmergës r. (K. Èepë-
nas), 2018-10-01 vienas matytas netoli Karveliðkiø, Kaiðiado-
riø r., èia ir ties Virkininkais, Prienø r. jis stebëtas ir 11-18
(K. Valinèienë), 2018-11-02 vienas suþeistas individas stebë-
tas netoli Dumpiø sàvartyno, Klaipëdos r. (M. Briedis), ten
pat matytas besimaitinantis 11-03 (S. ir S. Minkevièiai) [VS].
Baltapetis jûrinis erelis (Haliaeetus pelagicus)
2018-10-20 stebëtas Sausgalviø k., Ðilutës r. (O. Le-
ðinskaitë), [1], E kategorija.
Rudasis peslys (Milvus milvus)
2018-09-22 vienas matytas ties Sakûèiais, Ðilutës r. (A. Šim-
kus), 2018-09-27 vienas – ties Dituva, Klaipëdos r. (D. Raè-
2018 • 4
ornitofaunistiniai stebëjimai
kauskaitë), 2018-10-01 vienas – ties Vilkyèiais, Ðilutës r.
(M. Briedis), 2018-10-02 vienas – ties Jurbarku (O. Atkoèai-
tis), 2018-10-03 vienas stebëtas ties Juknaièiais, kitas – ties
Sausgalviais, Ðilutës r. (J. Miðkinis), ties Èiuteliø k., Ðilutës r. –
dar vienas (E. Užpelkis), 2018-10-07 vienas – netoli Agluonë-
nø (M. Briedis), 2018-10-10 vienas – virð Saugø, Ðilutës r.
(E. Uþpelkis), 10-11 vël matytas ties Agluonënais (M. Brie-
dis), 10-12 stebëtas ties Kavoliais, Ðilutës r. (S. Medžionis,
E. Šniaukšta, K. Valinèienë), 2018-10-13 vienas – Rusnës sa-
loje (A. Èerkauskas, K. Èepënas, A. Ulevièius), 2018-10-21
du paukðèiai – ties Kantvainiais, Klaipëdos r. (M. Briedis),
2018-10-29 stebëti ties Juodkrante (S. ir S. Minkevièiai).
Žuvininkas (Pandion haliaetus)
2018-10-19 matytas skrendantis virš Vilniaus (A. Šim-
kus) [VS].
Stepinë lingë (Circus macrourus)
2018-09-29 patinas stebëtas ties Ðilais, Panevëþio r.
(K. Èepënas), 2018-10-06 suaugæs patinas stebëtas Zarasø
r., ties Jakunèiais (A. Èerkauskas).
Maþasis erelis rëksnys (Clanga pomarina)
2018-11-03 vienas paukštis matytas þiemkenèiø lauke
ties Giþø k., Vikaviðkio r. (V. Razmus) [VS].
Didysis erelis rëksnys (Clanga clanga)
2018-10-03 vienas stebëtas ties Svencele, Klaipëdos r.
(K. Jankowski, D. Czàstkiewicz, A. Wùodarczak-Komosiñska).
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus)
2018-09-02 pirmametis paukštis matytas ties Juodkrante
(K. Castren).
Paukðèiai 33
 ornitofaunistiniai stebëjimai
Jûrinis bëgikas (Calidris maritima).
Ventës ragas, 2018-09-29 © Vytautas Eigirdas
Bukauodegis plëšikas (Stercorarius pomarinus).
Juodkrantë, 2018-09-08 © Boris Belchev
Avocetë (Recurvirostra avosetta)
2018-10-04 trys paukðèiai stebëti Kintø tvenkiniuose
(J. Miškinis)
Mornelis (Charadrius morinellus)
2018-09-01 tas pats 20 individø bûrys tarp Pasvalieèiø
ir Lapiðkiø, Birþø r.(A. Naudžius), 09-02 ten pat matytas
21 paukðtis, du bûreliai (4 + 17) ten pat stebëti ir 09-12
(B. Maldûnienë).
Smiltinukas (Calidris alba)
2018-09-19 vienas paukštis – Neries salelëje Kaune
(K. Valinèienë).
Lenktasnapis bëgikas (Calidris ferruginea)
2018-09-23 keturi individai matyti Kintø tvenkiniuo-
se, 2018-09-30 vienas stebëtas Papio eþero dumblëtoje pa-
krantëje (A. Šimkus) [VS].
Jûrinis bëgikas (Calidris maritima)
2018-09-29 stebëtas ir suþieduotas ant Ventës rago mo-
lo (V. Eigirdas) [10], ten pat vienas paukštis matytas kartu su
islandiniu bëgiku 2018-10-28 (V. Jusys, G. Jonikas, L. Jo-
nikaitë, D. Kvaðinskaitë) [11].
34 Paukðèiai
Ilgauodegis plëðikas (Stercorarius longicaudus).
Kopgalis, 2018-10-05 © Saulius Karalius
Islandinis bëgikas (Calidris canutus)
2018-10-07 vienas Vasaknø tv. Zarasø r. (A. Èerkaus-
kas, K. Èepënas).
Laplandinis griciukas (Limosa lapponica)
2018-09-20 trys pirmameèiai paukðèiai matyti Birvëtos
tvenkiniuose (A. Èerkauskas, M. Nylund).
Didžioji kuolinga (Numenius arquata)
2018-11-07 vienas paukðtis praskrido ties Ðilininkais, Klai-
pëdos r. , 11-10 girdëtas Voveriðkiø k., Klaipëdos r. (M. Brie-
dis) [VS].
Vidutinë kuolinga (Numenius phaeopus)
2018-10-06 stebëta ties Juodkrante (K. Castren) [VS].
Tikutis (Tringa glareola)
2018-10-19 matytas Nemuno pakrantëje ðalia Kiduliø
k., Ðakiø r. (O. Atkoèaitis) [VS].
Apvaliasnapis plaukikas (Phalaropus lobatus)
2018-09-09 Baltijos jûroje ties Juodkrante stebëti 4
paukðèiai (S. ir S. Minkevièiai).
2018 • 4

Bukauodegis plëðikas (Stercorarius pomarinus)
2018-09-08 vienas antrametis paukštis ties Juodkrante
(B. Belchev, P. Bagdonas ir BirdID komanda) [21].
Smailiauodegis plëðikas (Stercorarius parasiticus)
34 paukðèiai 2018-09-22 praskrido virð jûros ties Juod-
krante ir Klaipëdos uosto vartais (A. Šimkus).
Ilgauodegis plëðikas (Stercorarius longicaudus)
2018-10-05 pirmametis paukðtis Kopgalio pajûryje
(S. Karalius) [17].
Tripirštis kiras (Rissa tridactyla)
2018-10-06 pirmametis paukðtis jûroje ties Juodkrante
(K. Castren), trys paukðèiai praskrido virð jûros ties Palangos
tiltu (A. Šimkus).
Margasnapë þuvëdra (Thalasseus sandvicensis)
43 individai 2018-09-24 Kopgalio pajûryje, 2018-10-
05 viena stebëta uosto akvatorijoje Kopgalyje, 2018-10-08
èia stebëtas pirmametis paukðtis (S. Karalius), 2018-10-13
trys paukðèiai Ðventosios pajûryje (R. Kinduris) [VS].
Upinë þuvëdra (Sterna hirundo)
2018-10-20 pirmametis paukštis ties Nida (A. Petraška)
[VS].
Poliarinë þuvëdra (Sterna paradisaea)
2018-09-04 du pirmameèiai paukðèiai jûroje ties Juod-
krante (K. Castren).
Baltasparnë þuvëdra (Chlidonias leucopterus)
2018-09-20 pirmametis paukštis matytas Birvëtos tven-
kiniuose (A. Èerkauskas, M. Nylund) [VS].
Kramerio papûga (Psittacula krameri)
2018-09-24 stebëta ir girdëta Kopgalyje (S. Karalius).
Gegutë (Cuculus canorus)
2018-10-02 jaunas individas Vilniuje, Antakalnyje
(A. Šimkus) [VS].
Liepsnotoji pelëda (Tyto alba)
2018-10-20 sugauta Ventës rage (V. Eigirdas).
Balinë pelëda (Asio flammeus)
2018-10-17 viena skraidë Ventës rage (V. Jusys).
Raiboji pelëda (Surnia ulula)
2018-11-01 pastebëta Klaipëdos mieste, Pietinëje gatvë-
je (G. Dambrauskaitë) [28].
Gràþiagalvë (Jynx torquila)
2018-09-20 viena girdëta Nidoje (P. Bagdonas), girdë-
ta ties Girelës tv. Kaiðiadoryse (E. Briedis) [VS].
Rytinë langinë kregþdë (Delichon dasypus)
2016-10-28 vienas negyvas individas rastas Ventës rage
ir genetiniais tyrimais patvirtintas rûðies statusas. Pirmas ra-
dimo faktas Lietuvoje ir Vakarø Palearktikoje (V. Jusys) [1].
2018 • 4
ornitofaunistiniai stebëjimai
Paprastasis erðkëtþvirblis (Prunella modularis).
Klaipëdos r., 2018-11-22 © Dalia Raèkauskaitë
Uolinis kalviukas (Anthus petrosus)
2018-09-30 vienas matytas ant ðiaurinio molo Melnra-
gëje (J. Morkûnas).
Rudagurklis kalviukas (Anthus cervinus)
2018-09-11 trys paukðèiai laukuose ir žvyro karjere ties
Ðventininkais, Trakø r. (A. Šimkus).
Baltoji kielë (Motacilla alba)
2018-10-02 du paukðèiai mariø pakrantëje ties Juod-
krante (A. Petraðka), dvi aukðèiau Nemuno salos Kaune
(S. Medþionis), viena Ventëje (V. Eigirdas), 2018-11-04 vie-
na Dusios eþ. pakrantëje (P. Ignatavièius), viena Jonaièiø k.,
Ðilutës r. (E. ir D. Uþpelkiai), 2018-11-05 viena Nemuno
pakrantëje, Kaune (V. Eigirdas), 2018-11-11 viena Vilijam-
polëje, Kaune (K. Bilinskas), viena ties Lyduokiais, Ukmer-
gës r. (A. ir K. Jarmalavièiai), 2018-11-14 viena tebesilaiko
Nemuno pakrantëje, Kaune (S. Medžionis) [VS].
Paprastasis erðkëtþvirblis (Prunella modularis)
2018-11-22 du paukðèiai stebëti Ðaipiø pelkiø krûmuose.
Klaipëdos r. (D. Raèkauskaitë) [VS].
Paprastoji kiauliukë (Saxicola rubetra)
2018-10-04 keturi paukðèiai matyti tarp Krokø lankos
ir Mingës (J. Miškinis), 2018-10-09 vienas paukštis – ties
Juknaièiais, Ðilutës r. (J. Morkûnas, G. Graþulevièius) [VS].
Europinë juodagalvë kiauliukë (Saxicola rubicola)
Patinukas 2018-10-03 stebëtas Svencelëje (A. Butkus,
P. Bagdonas, E. Gabrytë-Butkienë).
Dûminë raudonuodegë (Phoenicurus ochruros)
2018-11-21 patelë arba jaunas paukðtis stebëtas Vilniu-
je, Ðnipiðkëse (A. Šimkus), 2018-11-22 viena matyta Vil-
niuje, Akademijos g. (R. Juškaitis) [VS].
Paprastoji raudonuodegë (Phoenicurus phoenicurus)
2018-10-13 girdëta netoli Kauno HE (K. Bilinskas), 2018-
10-22 viena stebëta Vanagø k., Klaipëdos r. (M. Briedis) [VS].
Paukðèiai 35
 ornitofaunistiniai stebëjimai
Baltagurklis strazdas (Turdus torquatus)
2018-10-22 suaugusi patelë matyta ant Parnidžio kopos
Nidoje (D. Norkûnienë).
Upinis žiogelis (Locustella fluviatilis)
20180-09-23 sugautas Ventës rage (R. Rangienë) [VS].
Eþerinë nendrinukë (Acrocephalus schoenobaenus)
2018-10-02 sugauta Juodkrantës gaudykle (D. ir
D. Norkûnai) [V].
Karklinë nendrinukë (Acrocephalus palustris)
2018-10-02 viena sugauta Ventës rage (R. Rangienë) [VS].
Juodagalvë devynbalsë (Sylvia atricapilla)
2018-11-06 patinukas stebëtas Kopgalio krûmynuose
(S. Karalius) [V].
Sodinë devynbalsë (Sylvia borin)
2018-10-19 sugauta Ventës rage (V. Jusys), 2018-10-
25 viena – Kopgalio krûmynuose (S. Karalius) [VS].
Raiboji devynbalsë (Sylvia nisoria)
2018-10-04 sugauta Ventës rage (R. Rangienë) [VS].
Nykðtukinë peèialinda (Phylloscopus proregulus)
2018-10-10 sugauta Juodkrantës gaudykle (L. Pareigie-
në), viena sugauta Ventës rage (V. Eigirdas).
Geltonbruvë peèialinda (Phylloscopus inornatus)
2018-09-03 sugauta Ventës rage (R. Rangienë), 2018-09-
21 viena stebëta ties Juodkrante, 2018-09-23 viena – ties Kniaupo
álankos bokðteliu (A. Ðimkus), 2018-09-24 dvi sugautos Ven-
tës rage (K. Jusienë, R. Rangienë), 2018-10-04 viena stebëta
Kopgalyje (S. Karalius), 2018-10-06 sugauta Ventës rage (V. Ju-
sys), 10-07 sugautos dar penkios (V. Eigirdas), viena stebëta
Labanore (J. Stratford), 2018-10-11 sugauta Juodkrantës gau-
dykle (L. Pareigienë), ten pat viena sugauta 2018-10-21 (A. Pet-
raðka), 2018-10-27 sugauta Ventës rage (V. Jusys).
Rudoji peèialinda (Phylloscopus fuscatus)
2018-10-26 sugauta Juodkrantës gaudykle (A. Petraška) [12].
Pilkoji peèialinda (Phylloscopus collybita)
Tristis porûðio paukðtis 2018-10-02 sugautas Ventës
rage (V. Jusys), 2018-11-16 sugauta Ventës rage (R. Ran-
gienë), 2018-11-18 èia sugauta dar viena ir dar viena matyta
2018-11-20 ties Kauno HE (V. Eigirdas) [VS].
Baltabruvis nykštukas (Regulus ignicapilla)
2018-09-21, 09-22 du paukðèiai girdëti miðke ties Juod-
krante (A. Ðimkus), 2018-09-23 patelë sugauta Ventës rage
(V. ir K. Jusiai), 2018-09-24 patinukas sugautas Ventës rage
(K. Jusienë), 2018-09-25 vienas pirmametis patinukas sugau-
tas Juodkrantës gaudykle (D. ir D. Norkûnai, K. Pareigienë),
patinas sugautas Ventës rage (K. Jusienë), 2018-09-27 vienas
sugautas Juodkrantës gaudykle (D. ir D. Norkûnai, J. Zaran-
kaitë), 2018-09-28 ten pat sugauti penki paukðèiai (D. ir D. Nor-
kûnai, J. Zarankaitë, L. Pareigienë), 2018-09-29 sugautas Ven-
tës rage (K. Jusienë), dar du – Juodkrantës gaudyklëmis (D. ir
D. Norkûnai), 2018-09-30 vienas sugautas Ventëje (V. Jusys),
36 Paukðèiai
2018-10-01 Ventës rage sugauti septyni (K. Jusienë, R. Ran-
gienë), 2018-10-02 èia sugauti dar trys (K. Jusienë), dar trys èia
sugauti ir 2018-10-03 (V. ir K. Jusiai), 2018-10-04 ir 10-06
po vienà sugauta Ventës rage (K. Jusienë), 2018-10-06 dvylika
paukðèiø matyta ir dalis suþieduota ties Melnragës molu paukð-
èiø palydø metu (J. Morkûnas, M. Bružas, V. Eigirdas ir daly-
viai), du sugauti Ventës rage (R. Rangienë), sugautas ties Bûtin-
ge (V. Laukþemienë), 2018-10-09 vienas ties VU Saulëtekiu
Vilniuje (S. Skuja), 2018-10-13 vienas Ventës rage (G. Petkus,
A. Ðimkus), 10-14 èia matytas dar vienas (V. Laukþemis), 2018-
10-18 patelë sugauta Ventës rage (V. Jusys).
Margasparnë musinukë (Ficedula hypoleuca)
2018-10-04 patinukas matytas Kopgalyje (S. Karalius)
[VS].
Þydroji zylë (Cyanistes cyanus)
2018-10-19 viena stebëta Baltosios Vokës tvenkiniuose
(R. Lewis) [5].
Ilgauodegë zylë (Aegithalos caudatus europaeus)
2018-140-18 viena sugauta Ventës rage (V. Jusys).
Bukutis (Sitta europaea asiatica)
2018-10-08 vienas sugautas Ventës rage, 10-10 èia su-
gautas patinukas (V. Eigirdas), 2018-10-11 matytas ties ðiau-
riniu molu Melnragëje (K. Castren), 2018-10-18 Ventës
rage sugautas patinukas (V. Eigirdas).
Geltonsnapis èivylis (Linaria flavirostris)
2018-10-13 apie penkiø paukðèiø bûrelis matytas Ventës
rage (S. Karalius, M. Ružauskas), 2018-10-14 vienas matytas
Melnragës kopose (S. Karalius), 2018-10-23 apie 30 paukð-
èiø bûrelis – virš Parnidžio kopos Nidoje, 35, 20 ir 25 paukð-
èiø bûreliai – ties Juodkrante (D. Norkûnienë), 2018-10-29
ties Juodkrante stebëti trys paukðèiai (S. ir S. Minkevièiai),
2018-10-30 vienuolikos paukðèiø bûrelis – ties Ðventinin-
kais, Trakø r. (A. Šimkus), 2018-11-01 mažiausiai penki
paukðèiai matyti Paluknio pievose, Trakø r. (A. Skirpstas),
2018-10-02 du paukðèiai – Juodkrantëje (A. Petraška), 2018-
11-08 penkiolikos paukšèiø bûrelis – Kopgalyje (S. Karalius),
2018-11-25 vienas paukštis stebëtas prie Punþoniø, maþiau-
siai du – ties Kirtimø ir Mostiðkiø k., Vilniaus r. (A. Šimkus).
Poliarinis èimèiakas (Acanthis hornemanni)
2018-11-06 patinukas stebëtas Sapieginës miðke, Vil-
niuje (A. Ðimkus), 2018-11-11 suaugæs patinas sugautas
Ventës rage (V. Eigirdas), 2018-11-12 vienas paukðtis su-
gautas Juodkrantës gaudykle (J. Zarankaitë), 2018-11-16 du
stebëti Vilniuje, Saulëtekio al. (T. Gružinskas), 2018-11-19
dvi suaugusios patelës – Kopgalyje (S. Karalius).
Maþasis èimèiakas (Acanthis cabaret)
2018-11-11 vienas sugautas Juodkrantës didþiàja gaudykle
(J. Zarankaitë), 2018-11-18 vienas individas matytas tarp pa-
prastøjø èimèiakø Paluknio pievose, Trakø r. (A. Šimkus).
Pentinuotoji starta (Calcarius lapponicus)
2018-10-20 matyta ties Rudiškiais, Joniškio r. (A. Nau-
dþius), 2018-10-30 viena matyta netoli Ðventininkø k., Tra-
kø r. (A. Šimkus).
2018 • 4
 ornitofaunistiniai stebëjimai

Geltonbruvë peèialinda (Phylloscopus inornatus). Kopgalis, 2018-10-04 © Saulius Karalius

Geltonsnapis èivylis (Linaria flavirostris). Kopgalis, 2018-11-08 © Saulius Karalius

2018 • 4 Paukðèiai 37
 ornitofaunistiniai stebëjimai

RETØ PAUKÐÈIØ STEBËJIMAI KAIMYNINËSE ÐALYSE

IR VAKARØ PALEARKTIKOJE 2018 M. RUDENÁ
Parengë Marius KARLONAS, Eglë PAKÐTYTË, Modestas RUÞAUSKAS
Pagal www.tarsiger.com, Birding World, www.netfugl.de, www.clanga.com, www.latvijasputni.lv,
www.estbirding.ee, www.birdguides.com, www.birdforum.net ir kt.

Lietuvos ornitofaunistinë komisija (LOFK) pateikiamø stebëjimø papildomai nekomentuoja, nes neaiðkus jø statusas (ar nacionalinës
ornitofaunistinës komisijos patvirtino, ar ne). Be to, skelbiama informacija ne visada leidþia tinkamai ávertinti konkretø atvejá. LOFK nori
atkreipti dëmesá, kad kai kurie pateikiami faktai gali bûti siejami su ið nelaisvës iðtrûkusiais paukðèiais ar kitais laukinëms populiacijoms
nebûdingais atvejais. Dël to ði medþiaga turi bûti vertinama tik kaip atskirø, retai aptinkamø paukðèiø rûðiø registracijø suvestinë
kaimyninëse ðalyse, taèiau svarbi, norint tinkamai interpretuoti retø paukðèiø rûðiø stebëjimø mûsø ðalyje rezultatus.

BALTARUSIJA 10-06 ir 11-18 bei Ventspilyje 10-06, o du juodagalviai

Geltonbruvë peèialinda (Phylloscopus inornatus) rugsë-
jo–spalio mënesiais matyta arba sugauta Baltarusijoje net penkis
kartus. 10-09 Minsko srityje stebëtas purpurinis garnys (Ardea
purpurea); 10-12 netoli Bresto matytas mažasis baltasis garnys
(Egretta garzetta). 10-02 Vitebsko srityje pirmà kartà ðalies
istorijoje stebëta ðiaurinë starta (Emberiza rustica). 10-22 Mins-
ko srityje matytas kiras kvatoklis (Ichthyaetus ichthyaetus).
ESTIJA
Pirmasis Estijoje ibinis garnys (Bubulcus ibis) nufoto-
grafuotas Saremoje 11-04, vëliau dar kartkartëmis matytas iki
11-18; plokðèiasnapis plaukikas (Phalaropus fulicarius)
stebëtas Laane 09-19; ten pat matytas ir ðiaurinis padûkëlis
(Morus bassanus) 10-04 ir 10-17, paprastoji berniklë
(Branta bernicla hrota) 09-27, ilgauodegis plëðikas (Ster-
corarius longicaudus) 10-19, bei geltonsnapis naras (Ga-
via adamsii) 09-30 ir 10-13; ðiaurinë kanadinë berniklë
(Branta hutchinsii) stebëta Taline 10-19; pavienës ruda-
kaklës berniklës (Branta ruficollis) – Hiu 10-07 ir Laane
10-20 bei 11-08, o pavienës ðalminës antys (Netta rufina) –
Raploje 10-07 ir Laane 09-22; maþoji þàsis (Anser erythro-
pus) pastebëta Piarnu 10-25; didysis poliarinis kiras (Larus
hyperboreus) matytas Harju 11-20; mornelis (Charadrius
morinellus) apsilankë Saremoje 09-09; rudená gan gausiai skrido
stepinës lingës (Circus macrourus) – ið viso stebëti bent
devyni paukðèiai; pavieniai Rišaro kalviukai (Anthus richar-
di) užfiksuoti Harju 10-02 ir Saremoje 11-04; raguotasis
vieversys (Eremophila alpestris) pastebëtas Piarnu 09-15, o
margasparnis kryžiasnapis (Loxia leucoptera) Tartu 11-14.
LATVIJA
Antroji Latvijoje pirmametë pievinë kregþdûnë (Glareo-
la pratincola) laikësi Skrundos þuvininkystës tvenkiniø teri-
torijoje nuo 09-13 iki 09-16; antroji mëlynuodegë (Tarsiger
cyanurus) (pirmametë) sugauta ir sužieduota Nicos apskr. 10-
07, o vëliau dar viena pagauta Salacgryvos apskr. 10-20; dyku-
minis kûltupys (Oenanthe deserti) nufotografuotas Liepojos
uoste 10-31 [5]; audrašauklis (Oceanodroma sp.) praskrido
Ventspilio uoste 10-06; gyvatëdis (Circaetus gallicus) stebë-
tas Salacgryvos apskr. 09-15; plokðèiasnapis plaukikas (Pha-
laropus fulicarius) – Burtniekø ežere 10-06 [15]; ðio eþero
pakrantëse neretai stebëti ir oželiai nykštukai (Lymnocryptes
minimus), pvz. 11-03 pabaidyta 11 paukðèiø; pavieniai pir-
mameèiai tripirðèiai kirai (Rissa tridactyla) matyti Kolkoje
kirai (Ichthyaetus melanocephalus) – Adažiø apskr. ir prie
Liepojos 10-07 [24,25]; juodoji varna (Corvus corone) pa-
stebëta Pavilostos apskr. 09-16; rudagurklis kalviukas (Ant-
hus cervinus) praskrido Priekuliø apskr. 09-07, o vandeninis
kalviukas (Anthus spinoletta) laikësi Liepojos uoste kone visà
lapkrièio mën., – manoma, kad tai tas pats paukðtis kuris
bûdavo matomas ir 2018 m. sausio mën. [9]; trys nykðtuki-
nës peèialindos (Phylloscopus proregulus) sugautos ir sužie-
duotos Salacgryvos apskr. spalio 12-16 d., o dvi rudosios
peèialindos (Phylloscopus fuscatus) – Ainaþiø ir Salacgryvos
apskr. 10-08 ir 10-18 [7, 8]. Kramerio papûga (Psittacula
krameri) laikësi medþiuose Liepojoje visà lapkrièio mën.
LENKIJA
09-03 Pamario vaivadijoje stebëta maþoji toðinukë (Idu-
na caligata) [4]. Atlantinë audronaða (Puffinus puffinus)
matyta ðá rudená du kartus: 09-24 Pamario vaivadijoje ir 10-03
Vakarø Pamario vaivadijoje [3,4], o pilkoji audronaða (Arden-
na grisea) – net tris kartus:09-24 ir 10-03 Vakarø , pajûryje, o
10-24 Pamario vaivadijoje [17–19]. Tris kartus stebëtas ir ðiau-
rinis audraðauklis (Hydrobates leucorhous): 09-27 ir 10-03
Pajûrio Krynicoje, bei 10-25 netoli Kolobžego [19-21]. Mažoji
starta (Emberiza pusilla) taip pat stebëta tris kartus: 09-28
Pajûrio Krynicoje, 10-07 Helyje ir 11-27 Priekarpatës vaivadi-
joje [28–30]. Tris kartus matytas ir ðiaurinis padûkëlis (Morus
bassanus): 09-28 Pajûrio Krynicoje, 10-16 bei 10-24 Kolob-
þego apylinkëse [31–33]. 09-29 Jastarnioje pirmà kartà Lenkijo-
je matytas Godlevskio kalviukas (Anthus godlewskii) [1]. Ru-
doji peèialinda (Phylloscopus fuscatus) matyta arba sugauta
ávairiose pajûrio vietose ðeðis kartus [14-19], o blyðkioji toðinu-
kë (Iduna pallida) stebëta Pajûrio Krynicoje 10-01 [2]. Mëly-
nuodegë (Tarsiger cyanurus) ðá rudená Lenkijoje stebëta tris
kartus: 10-09 Lublino vaivadijoje, 10-18 Vakarø pajûryje ir
10-20 pietinëje Lenkijoje [9-11]. 10-15 Jastarnioje pastebëtas
stepinis vieversys (Melanocorypha calandra) [3], o 11-02
netoli Gdansko – blyðkusis èiurlys (Apus pallidus) [2].
SUOMIJA
Praëjæs ruduo Suomijos stebëtojams padovanojo ne vienà
retà paukðèiø rûðá. Tamsusis grifas (Aegypius monachus) ste-
bëtas klajojantis nuo 09-07 iki 10-10 skirtingose ðalies vietose
[3]. Rudagalvës medðarkës (Lanius senator) registruotos du
kartus: 09-08 prie Saarenkyläir 10-10 Mullila [40]. Pirmame-
èiai juodagalviai kirai (Ichthyaetus melanocephalus) stebëti

38 Paukðèiai 2018 • 4

09-09 ties Ämmässuo ir 09-10 prie Åvik [57]. Þieduotasna-
pë antis (Aythya collaris) stebëta Leveäkari nuo 09-11 iki 09-
21 [22]. Godlevskio kalviukas (Anthus godlewskii) 09-16
nufotografuotas Länsiniitty [30]. Taiginis kalviukas (Anthus
hodgsoni) nuo 09-18 iki 11-08 registruotas net 6 kartus skir-
tingose šalies vietose [110]. 09-30 prie Kirkkolampi nuofotog-
rafuota paprastoji uolinë kregþdë (Ptyonoprogne rupestris)
[4]. Pirmametis ðiaurinis padûkëlis (Morus bassanus) 10-02
ir 10-07 stebëtas Muukkosenselkä [61]. Storasnapë peèialin-
da (Phylloscopus schwarzi) sugauta ir sužieduota 10-02 Lågskär
[28]. Amerikinis sëjikas (Pluvialis dominica) nufotografuotas
10-04 ties Bjökboda [3]. Palšasis kûltupys (Oenanthe isabel-
lina) stebëtas 10-07 prie Koirulanmäki [34]. Geri metai buvo
ir rudøjø peèialindø (Phylloscopus fuscatus ) registracijoms,
jø nuo 10-08 iki 11-06 registruoti 6 individai skirtingose ðalies
vietose [113]. Sibirinë juodagalvë kiauliukë (Saxicola mau-
rus stejnegeri) sugauta ir sužieduota 10-13 ties Finnå [2]. Dy-
kuminis kûltupys (Oenanthe deserti) 10-19 nufotografuotas
Utö [27]. Sajaninës peèialindos (Phylloscopus humei) pra-
ëjusá rudená registruotos 3 kartus nuo 10-20 iki 11-09 skirtin-
gose ðalies vietose [88]. Juodagurkliai strazdai (Turdus atro-
gularis) fiksuoti du kartus: 10-21 prie Käärmelahti ir 11-24
Västerhankmo [71]. Po 14 metø pertraukos Suomijoje vël re-
gistruotas blyðkusis èiurlys (Apus pallidus): nusilpæs indivi-
das rastas prie Viikki 11-01 [3]. Didysis purplelis (Streptope-
lia orientalis) 11-07 nufotografuotas prie Hirsikango [29].
Vëlyvas purpurinis garnys (Ardea purpurea) nufotografuotas
11-10 ties Lappalanjärvi [14]. 11-13 medþiotojø kameros prie
Äkäslompolo netikëtai uþfiksuotas karališkasis erelis (Aquila
heliaca) [10]. 11-16 prie Saksalos stebëtas rudasis ibis (Plega-
dis falcinellus) [25]. Tà paèià dienà ties Vuohijervio ežeru užfik-
suotas ir mažasis poliarinis kiras (Larus glaucoides) [39].
Paskutinë praëjusio rudens retenybë Suomijoje – skeltauodegis
kiras (Xema sabini), 11-17 stebëtas migruojantis ties Virpi-
niemi [16].
ÐVEDIJA
Rudens retenybiø registracija Ðvedijoje prasidëjo ðviesia-
pilvës peèialindos (Phylloscopus bonelli) 09-08 stebëjimu
prie Mumsarby. 09-16 prie Erstavik ir 09-28 ties Trönninge
nufotografuoti ilgasnapiai dumbliai (Limnodromus scolopa-
ceus) [28]. Rudagalvë medðarkë (Lanius senator) 09-20
stebëta Svartby [80]. Vienas reèiausiø praëjusio rudens paukð-
èiø – margakojis Vilsono audrašauklis (Oceanites oceani-
cus) galbût nufilmuotas 09-26 ties Kråkudden [2]. Blyðkieji
èiurliai (Apus pallidus) registruoti 5 kartus nuo 10-06 iki
11-15 skirtingose šalies vietose [24]. Taiginiai kalviukai (Ant-
hus hodgsoni) registruoti du kartus: 10-07 Luleå ir 11-08
Ottenby [76]. Karališkieji ereliai (Aquila heliaca) taip pat
registruoti du kartus: 10-07 prie Falsterbo ir 10-17 Börrin-
gesjö [17]. Po 11 metø pertraukos Ðvedijoje vël registruotas
storasnapis narûnëlis (Uria lomvia) – 10-08 prie Grötvik
[39]. Storasnapës peèialindos (Phylloscopus schwarzi) re-
Þurnalo redkolegijos paaiðkinimas. 2018 m. Nr 3 (39) þurnalo numeryje buvo paskelbta informacija apie Krymo
teritorijoje, Rusijoje stebëtà tamsiàjà upinæ raudonuodegæ (pirmas stebëjimas Vakarø Palearktikoje). Norime pastebëti, kad nei
straipsnio autoriø, nei þurnalo redkolegijos nuomonë nesutampa su Krymo teritorijos priskyrimu Rusijos Federacijai, taèiau ðio
reto stebëjimo duomenys buvo pateikti tvirtinti Rusijos Ornitofaunistinei komisijai. Todël patvirtinus stebëjimà paukðtis áraðytas
á Rusijos paukðèiø sàraðà ir visoje ornitologinëje literatûroje bei apþvalgose pateikiamas kaip Rusijos teritorijoje stebëtas individas.
Taip jis buvo pateiktas ir „Tarsiger“ portale, kurio duomenimis naudojamës rengdami stebëjimø suvestines.
2018 • 4
ornitofaunistiniai stebëjimai
gistruotos 5 kartus skirtingose šalies vietose, nuo 10-11 iki 10-
15 [102]. Sajaninës peèialindos (Phylloscopus humei) re-
gistruotos 6 kartus, nuo 10-12 iki 11-16 skirtingose šalies
vietose [100]. Rudosios peèialindos (Phylloscopus fusca-
tus) registruotos 5 kartus skirtingose šalies vietose nuo 10-12
iki 10-17 [135]. Margieji kûltupiai (Oenanthe pleschanka)
registruoti du kartus: 10-25 ties Tofta ir 10-18 Vamlingdo
[47]. Pirmoji Švedijoje sibirinës raudongurklës (Luscinia
calliope) registracija – 10-26 prie Skohalls [1]. Vos po keliø
dienø registruota dar viena nauja paukðèiø rûðis Švedijoje –
Tolimøjø Rytø kiras (Larus schistisagus); pirmametis paukð-
tis nufotografuotas 10-30 prie Simrishamn [1]. 11-03 nesu-
brendæs nepalinis erelis (Aquila nipalensis) nufotografuotas
prie Björshult [21]. Dar viena nauja paukðèiø rûðis Švedijoje –
juodbaltë kiauliukë (Saxicola caprata) nufotografuota 11-
08 Ulricehamn [1]. Goldevskio kalviukas (Anthus godlew-
skii) stebëtas 11-11 Näsudden [19]. Ketvirtoji nauja rûðis
Ðvedijai praëjusá rudená – Naumano strazdas (Turdus nau-
manni) nufotografuotas 11-13 Patamalm [1]. Didieji pur-
pleliai (Streptopelia orientalis) stebëti tris kartus skirtingose
šalies vietose nuo 11-04 iki 11-23 [28].
VAKARØ PALEARKTIKA
09-07 Rumunijoje matyta rytinë peèialinda (Phyllosco-
pus orientalis) papildë ðalies paukðèiø sàraðà, o á Izraelio sàraðà
áraðytos trys naujos rûðys 09-23 matyta arktinë peèialinda
(Phylloscopus borealis), 10-24 stebëtas gelsvakrûtis bëgikas
(Tryngites subruficollis) ir 11-25 užregistruota baltaskruos-
të berniklë (Branta leucopsis). Norvegijoje 10-03 pirmàsyk
matytas aliaskinis tikutis (Tringa solitaria), o 11-23 – gel-
tonasis garnys (Ardeola ralloides). Vokietijoje 10-03 paste-
bëtas skeltauodegis audraðauklis (Oceanodroma monorhis).
Kaip jau ir áprasta, daugiausia retenybiø rudená surenkama á
Azorø salyno paukðèiø sàraðà, kur ðiemet pirmà kartà matyti 7
paukðèiai: 10-12 nykðtukinë vilsonija (Wilsonia pusilla),
10-13 vakarinis karališkasis tironas (Tyrannus verticalis),
10-16 pilkoji devynbalsë (Sylvia curruca), 10-17 mëlynoji
rudadryþë startenë (Passerina caerulea) [1 Vakarø Paleark-
tikoje], 10-25 iberinë peèialinda (Phylloscopus ibericus) ir
11-15 juodoji antis (Melanitta nigra). Jungtinës Karalystës
paukðèiø sàraðà papildë 10-13 matytas baltapilvis èiurlys (Apus
caffer), o Airijos – net dvi paukðèiø rûðys: 10-17 matytas
rudagalvis trumpasnapis strazdas (Catharus fuscescens) ir
10-25 stebëta sibirinë musinukë (Ficedulla albicilla). Mëlyn-
uodegë (Tarsiger cyanurus) pirmàsyk stebëta 10-28 Turki-
joje, o 10-29 Bulgarijoje, þydroji zylë (Cyanistes cyanus) –
11-18 Vengrijoje, ilgauodegë medðarkë (Lanius schach) –
11-18 Šveicarijoje. 11-20 Nyderlanduose matytas mažasis
trumpasnapis strazdas (Catharus minimus), o 11-21 Itali-
joje – maþoji devynbalsë (Sylvia nana).
[10] – skaièius lauþtiniuose skliausteliuose nurodo, kelinta
ðios rûðies registracija ðalyje.
Paukðèiai 39
 svarbios publikacijos

Iš Lietuvos ornitologijos istorijos

KUNIGAS JONAS BALVOÈIUS IR JO KNYGA APIE PAUKÐÈIUS
Almantas KULBIS,
Lietuvos mokiniø neformaliojo ðvietimo centro Gamtinio ir ekologinio skyriaus vedëjas

Uþuominø apie dabartinës Lietuvos teritorijos paukðèius literatûroje lenkø kalba pasirodë jau XVIII–XIX a.,
o 1843 m. Vilniuje buvo išleista grafo Konstantino Tyzenhauzo „Bendroji ornitologija“ (Ornitologia pow-
,
szechna czyli opisanie wszystkich czæsci swiata). Išsamiame trijø tomø leidinyje aprašyti ne tik Lietuvos ir
Lenkijos, bet ir viso pasaulio paukðèiai, taigi knyga solidþiai atrodë to meto Europos ornitologinës literatûros
fone. Taèiau lietuviø kalba pirmoji kukli knygutë apie paukðèius pasirodë tik 1895 m., o išsamios pažinties su
sparnuoèiø pasauliu lietuviø skaitytojas laukë iki 1913 metø.

Perþvelgæ lietuviškos bibliografijos sàvadus matome,
kad iki tautos atgimimo XIX a. antroje pusëje pasaulieti-
nio turinio leidiniai pasirodydavo gana retai, taèiau atga-
vus spaudà leidiniø pavadinimø ir þanrø ávairovë pradëjo
didëti. Nepaisant to, gamtamokslinio turinio leidiniai vis
dar pasirodydavo plonytëmis knygutëmis. Vienas pirmø-
jø stambios apimties gamtos mokslø leidiniø ëmësi ku-
nigas Jonas Balvoèius, pasiraðydavæs J. Geruèio slapyvar-
dþiu. Jo dëka iðëjo pirmas išsamus leidinys apie paukðèius
lietuviø kalba – autorizuotas vokieèiø gamtininko Alfre-
do Brëmo (Alfred Brehm) kûrinio vertimas.
Jonas Balvoèius (1842–1915) – tautos atgimimo lai-
kotarpio vertëjas, raðytojas, mokslo populiarintojas, ku-
nigas. Jo plunksnai priklauso keliolika dvasinio pobû-
dþio ir mokslo populiarinimo leidiniø. Leidiniai apie ast-
ronomijà, medicinà, zoologijà rodo plaèià autoriaus eru-
dicijà ir ðvietëjiðkus uþmojus. Nors daugelis jø tëra auto-
rizuoti vertimai iš kitø kalbø, J. Balvoèiaus nuopelnai
gamtos mokslø populiarinimui neginèijami: autoriui te-
ko prabilti mokslo kalba lietuviškai, kurti pavadinimus,
terminus, apraðyti organizmø morfologijà ir elgsenà.
Sumanymas išleisti Alfredo Brëmo daugiatomá encik-
lopediná leidiná „Gyvûnø gyvenimas“ („Tierleben“, 13-os
tomø klasikinis zoologijos veikalas; pirmas leidimas pasi-
rodë 1863–1869 m., po to iðleista daug leidimø) ágyven-
dintas jau J. Balvoèiaus gyvenimo saulëlydyje. Pasirodë du
stambûs tomai lietuviškai pavadinti „Zoologija, skiriama
sodieèiams, paraðë J. Gerutis pagal Bremo“, kiekvienas
maþdaug perpus maþesnës apimties bei maþesnio nei origi-
nalas formato. Abu leidinius spausdino Laukaièio, Dvara-
nausko ir Narijausko bendrovës spaustuvë Seinuose 1912–
1913 m. Pirmajame leidinio tome aprašyti žinduoliai.
Antrasis „Zoologijos“ tomas (471+IX psl.) skiriamas
paukðèiams. Apraðoma dauguma Lietuvoje gyvenanèiø
paukðèiø rûðiø bei ádomiausi pasaulio paukðèiai. Lygi-
nant su A. Brëmo originaliu leidiniu, praleista daug teks-
to, Brëmo mëgstamø pasakojimø, nutikimø, kitø auto-
riø citatø. Taèiau nurodoma, kokie paukðèiai gyvena
Lietuvoje, pateikiama viena kita pastaba apie juos: papli-
timà, migracijà, retëjimo tendencijas.
Bene didþiausias iððûkis J. Balvoèiui buvo sukurti
lietuviðkus paukðèiø pavadinimus. Apraðomø pasaulio

Knygos virðelis ir titulinis puslapis

40 Paukðèiai 2018 • 4
 svarbios publikacijos

paukðèiø pavadinimus jis pateikë versdamas paþodþiui ið

vokieèiø ir lenkø kalbø, Lietuvoje gyvenanèiø – surinko
ið þmoniø kalbos, kai kuriø, tikëtina, kûrë pats. Medðar-
kiniø ðeimà vertëjas vadina skerdikais, ið jø apraðo plëðrià-
jà medðarkæ (Lanius excubitor), vadindamas jà kerðuèiu,
paprastàjà medðarkæ (L. collurio) – devynžudžiu. Lietu-
viðkojo paukðèiø vardyno istorijos tyrinëtojai knygoje
ras daug vertingos faktinës informacijos.
Pavyzdžiui, pateikiame pelëdiniø paukðèiø bûrio
(Strigiformes) atstovø vardus:
• liepsnotoji pelëda (Tyto alba) – èydrapeledë, „iðro-
do, lyg bûtø veidà uþsidengusi èydru“ (p. 222);
• naminë pelëda (Strix aluco) – lazdynø pelëda, „Lietu-
voje ji gyvena lazdynuose, kai kada ir trobesiuose“ (p. 223);
• baltoji pelëda (Nyctea scandiaca) – baltoji pelëda,
„balta kaip sniegas, didelë, kaip þàsis“ (p. 226);
• laplandinë pelëda (Strix nebulosa) – pelëda barzdotë,
„tirðtai apþëlusi su didele barzda, kaip apsileidæs, diedas“
(p. 226);
• pelëdikë (Athene noctua) – pelëdikë, „yra tai maþutë
pelëda... Lietuvoje ji yra taipogi ne retenybë“ (p. 227);
• didysis apuokas (Bubo bubo) – apuokas, „tai tikras
nakties karalius... Lietuvoje yra kiek apretëjæs ale dar ne
visiðkai iðnykæs“ (p. 229);
• balinë pelëda (Asio flammeus) – balø pelëda, „kame
tik nëra balø pelëdos – visur... dienà slepiasi þolynuose ir
nendrynuose“ (p. 232).
Greta ðiandien mûsø naudojamø paukðèiø vardø (þvir-
blis, volungë, ðarka, tilvikas, fazanas, jerubë ir kt.), bei papli-
tusiø sinonimikoje ir groþinëje literatûroje, tautosakoje
(špokas, juodvarnis, blezdinga, juodasis genys ir kt.) – ádo-
miais retam gamtininkui (taip pat jaunosios kartos ornito- Sakalo keleivio ir didþiojo apuoko iliustracijos ið knygos
logui) þinomais pavadinimais ávardijami paukðèiai – tarðki-
në, girnkalis, juodþandis, vandens ðpokas, ðvikðta, tarðkinë, tytojo. Gana siauras lietuviðkai skaitanèiø iðsimokslinusiø
mergvaikis, barðkutis, èirðkalas, kanapinskas, aiþytojas, girgþ- ir pasiturinèiø þmoniø ratas buvo pagrindiniai leidinio
delë. Vartojama ir daugybë kitø lietuviðkø, greièiausiai ne pirkëjai. Lietuvos valstieèiams knyga buvo per brangi arba
tik autoriaus sugalvotø, bet ir liaudyje vartotø paukðèiø jø nedomino. Knygà kurá laikà buvo galima ásigyti knygy-
vardø. O kas yra ðnipas, retenybë, varliakriakliø ëdëjas, tesu- nuose, taèiau Izidoriaus Kisino „Lietuviðkø knygø siste-
þino susidomëjæ pirmuoju iðsamiu ornitologijos veikalu matinis katalogas. Rinkoje esanèios knygos“ 1938 m. jos
skaitytojai! J. Balvoèiaus-Geruèio paukðèiø vardynas ne- jau nemini. Vëliau, tapusi bibliografine retenybe, ji aptin-
abejotinai vertas išsamios studijos ar mokslinio straipsnio. kama tik pas antikvarus ir kolekcininkus. Ðiandien jà ásigy-
Leidinyje pateikiamos iliustracijos – net 238 dideli ti gali tik atkaklûs retenybiø medþiotojai, taèiau paskaity-
pieðiniai, Alfredo Brëmo leidinio litografijø kopijos. Nuo ti – kiekvienas. Visà leidiná galima perþiûrëti virtualaus
originalo J. Balvoèiaus darbas skiriasi þymiai sumaþintu elektroninio paveldo sistemoje (VEPS): www.epaveldas.lt/
iliustracijø skaièiumi, lietuviðkoje knygos versijoje nëra object/recordDescription/LNB/C1R0000019496.
spalvotø chromolitografijø, áklijø, prastesnë spaudos ko- Taip pat knygà galite skaityti èia:
kybë, taèiau dar labai ilgai, iki pat prof. Tado Ivanausko
„Lietuvos paukðèiø“ tritomio, lietuviø kalba nebuvo taip
gausiai iliustruoto ornitologijos veikalo.
J. Balvoèius knygà leido savo lëðomis, pardavinëti jos
nesisekë. Lietuvoje dar nebuvo tokio išsamaus ornitologi-
jos leidinio (taip pat ir kitø gamtos mokslø leidiniø) skai-

2018 • 4 Paukðèiai 41
 kalbiname ornitologà

Pokalbis su ALGIRDU KNYSTAUTU

Þurnalo „Paukðèiai“ redakcija kalbina gamtos mokslø
daktarà, ornitologà, keliautojà ir fotografà, straipsniø ir
knygø autoriø ALGIRDÀ KNYSTAUTÀ. Algirdas
Knystautas organizuoja ornitologø grupes iš ávairiø šaliø
ir vadovauja kelionëms bei ekspedicijoms visame pasau-
lyje. 1983 m. organizavo pirmàjà Pabaltijo jaunøjø orni-
tologø konferencijà Kaune, T. Ivanausko Zoologijos mu-
ziejuje. 1976–2007 m. pristatë pranešimus dviejuose pa-
sauliniuose ornitologø kongresuose, dešimtyse konferen-
cijø ir simpoziumø ávairiose šalyse. Skaitë paskaitas or-
nitologijos ir gamtosaugos tema Oksfordo ir Kembridžo
universitetuose, Londono zoologijos draugijoje, Smitso-
no institute Vašingtone, daugelyje Jungtinës Karalystës
Karališkosios paukšèiø apsaugos draugijos (RSPB) sky-
riø bei kitø gamtosauginiø organizacijø ávairiose šalyse.
Nuo 2008 m. aktyviai ásitraukë á Lietuvos gamtosauginá
judëjimà ir su bendramièiais ákurë visuomeniná judëjimà
„Už gamtà“, greitai tapusá didžiausiu nepriklausomu gam-
tosauginiu judëjimu Lietuvoje. Algirdas Knystautas © Tomas Kauneckas

Kodël gamta? Kodël ne inþinerija, teisë, medicina
ar kita sritis?
Viskas labai paprasta. Nuo ketveriø metø þinojau,
kas man patinka: dar ir dabar atsimenu, kaip bûdamas
pyplys radau suþeistà kovà ir bandþiau visaip já gydyti.
Èia buvo pati pradþia. Vëliau mano senelis, šviesios at-
minties rašytojas Juozas Paukštelis, rodë pavyzdá, kaip
mylëti paukðèius. Atsimenu jo nuomonæ apie nepriþiûri-
mas kates: vadino jas piktomis dvasiomis. Ðá poþiûrá per-
ëmiau ir aš. Tegul katë murkia namuose ant pagalvës, bet
ne išeina á laukà ir kabarojasi medžiais plëðdama lizdus.
Vien tik JAV katës sunaikina 2,4 mlrd. paukðèiø. Paukð-
èiai þûsta dël vëjo jëgainiø, langø, medþioklës, bet tai në
ið tolo neprilygsta kaèiø daromai žalai.
kamai gerbia. Aibë premijø: „Tarybø Sàjungos gamta“ 1989
m. Anglijoje buvo pripaþinta kaip geriausia metø gamtos
knyga. Tai didelis prestiþas. Kai skaièiau paskaitas Karalið-
kojoje draugijoje Jungtinëje Karalystëje, buvau vienas ið 10
iðrinktø geriausiø lektoriø. Tame dešimtuke – vienintelis
užsienietis. Teko skaityti paskaitas ir Kembridžo, ir Oks-
fordo universitetuose, ne tik Anglijoje, bet ir Amerikoje.
Paskaitose dalyvaudavo ne tik studentai – jos buvo viešos ir
á jas susirinkdavo be galo daug þmoniø. Vašingtone, Smitso-
no institute, dviejose paskaitose per vienà dienà dalyvavo po
700 þmoniø. Teko dalyvauti Amazonës miðkø apsaugos
projektuose, bûti ypatingai jautriose vietose, pavyzdžiui,
Nepale. Nesu tik Lietuvos patriotas, aš – pasaulio pilietis ir
þiûriu á gamtos apsaugà globaliai. Grësmës yra milžiniškos.

Ar paukðèiai pasirinko jus ar jûs – paukðèius? Kada
tai ávyko?
Atsakysiu prof. Viktoro R. Dolniko mintimi apie
genetikà. Mano vidus pasirinko paukðèius.
Esate vienas aktyviausiø Lietuvos gamtos saugoto-
jø, jums 2016 m. áteikta prof. È. Kudabos premija. Kà
ji jums reiðkia?
Man tai reiðkia labai daug. Nemëgstu bûti ðabloniðkas,
nesivaikau prizø, apdovanojimø. Žinoma, neneigiu ir džiau-
giuosi, kad premijà gavau. Jei dirbi ir tavæs neávertina valsty-
bë, truputëlá liûdna. Ávertinimas paneigia stereotipà, kad
„savam krašte pranaðu nebûsi“. O uþsienyje taip pat pakan-
Keliose šalyse esate apsilankæs? Ar galëtumëte ið-
skirti keletà iš jø?
Šiuo metu – 145-iose. Gana bus 146-oji, á jà vyksiu
ðiais metais. Negaliu išskirti. Neetiška, jos be galo skirtin-
gos. Visos ádomios, visose laukia daug áspûdþiø ir paukð-
èiø. Tailande ir Nepale lankiausi po penkiolika kartø.
O vis dëlto iðskirsiu vienà ðalá – tai Butanas. Pasa-
kiška šalis. Joje 800 000 gyventojø, ne per daugiausia,
puikus balansas tarp þmoniø ir gamtos. Pagal konstituci-
jà 60 proc. gamtos yra nelieèiama. Kokie ten þmonës
laimingi, žinodami, kad šalies gamta nebus naikinama!
Tikëkimës, kad godûs milþinai, Indija ir Kinija, neturës
átakos šiai budistinei karalystei.

42 Paukðèiai 2018 • 4
 kalbiname ornitologà

Papasakokite, kà jûs veikëte ðalèiausiame, labiau-

siai vëjuotame, nuoðaliausiame ir maþiausiai iðtyrinë-
tame þemyne – Antarktidoje?
Pirmiausia, paèioje Antarktidoje daug kur vëjo nëra.
Vanduo ramus kaip eþeras liepos mënesá Lietuvoje. Kai
plauki per Dreiko sàsiaurá, tada baisu. O vëliau – pasaka:
neátikëtina ðviesa ir ramuma. Prisišvartuodavome prie
ledo. Nuleidi kopëèias – ir tu jau esi Antarktidoje. Debe-
sys, jø þaismas, nuolat besikeièianti ðviesa – tai kaþkas
nesuvokiama. Laive skaièiau paskaitas. Paukðèiø daug –
albatrosø, audraðaukliø ir audronaðø. Na ir, žinoma,
mielieji pingvinai. Jø pamatëme septynias rûðis.

Organizavote ornitologø grupes ið ávairiø ðaliø ir

vadovavote kelionëms ir ekspedicijoms visame pasau-
lyje. Kur keliausite ðiemet?
Ðiemet keliausime á Ganà ir Kazachstanà. Nuo 2014 m.
yra organizuojamos lietuviø ekspedicijos. Ásteigiau paukð-
èiø stebëtojø klubà „Aves Lituania“, jo nariai stengiasi
„surinkti“ savo pirmàjá tûkstantá paukðèiø rûðiø. Džiu-
gu, kad Lietuvoje atsiranda þmoniø, kurie nori dël paukð-
èiø keliauti svetur. Yra didelis skirtumas tarp paprastos
turistinës kelionës ir tikslinës – pamatyti paukðèiø. Ste-
bëdami paukðèius pamatysite žymiai daugiau – kaime-
lius, užkampius ir kitas vietas, kuriø nepamato eiliniai
turistai, o paukðèiø stebëtojai pamato ne tik paukðèiø,
bet taip pat visà tikràjá vietiniø gyvenimà ir kultûrà. © Algirdas Knystautas

Su grupe Gambijoje © Algirdas Knystautas

2018 • 4 Paukðèiai 43
 kalbiname ornitologà
Knygos apie gamtà ir keliones © Algirdas Knystautas
Mano gerbiama laikraðèio The Times kelioniø sky-
riaus redaktorë rašo: „Prieš kelerius metus supratau, su
kuo man reikia keliauti. Su paukðèiø stebëtojais. Pati nesu
paukðèiø stebëtoja, bet jie mane nuveð á paèias geriausias ir
ádomiausias vietas ieškodami savo „kvailø“ paukðèiø (nors
man jie nekvaili). Mano entuziazmas ir noras viskà pama-
tyti yra neátikëtinai didelis. Ir dažniausiai tai neámanoma
su niekuo kitu, tik su paukðèiø stebëtojais.“
Koks pats linksmiausias ir pats baisiausias nutiki-
mas, jums nutikæs gamtoje ar kelionëse?
Linksmiausia ko gero buvo prie Magelano sàsiaurio
Èilëje, kai mano draugas, ekscentriškas gydytojas iš An-
glijos, kelionës metu pasakojo, kad iðsimaudys jame, nors
temperatûra tik 7° C. Atvažiavus prie jo ilgai nedvejojæs
nusirengë ir šoko á vandená. Ádomiausia, kad vietinis sar-
gas – auksaspalvis retriveris puolë á vandená „gelbëti“
Deivido! Smagu bûtø buvæ tai nufilmuoti!
Tikrai pavojingø situacijø buvo ne viena. Daþniau-
siai – susijusiø su pavojingais gyvûnais. Nepale, Èitva-
no nacionaliniame parke, á dþiungliø keliukà iðlindo
milþiniðkas raganosis. Buvo tikrai nejauku. Su mumis
buvo du vietiniai gidai, abu turëjo lazdas. Tai veiksmin-
giausias ginklas nuo raganosio. Gyvûnas turi „ðnipà“,
kuris labai jautrus, ir jei pataikai á já lazda, þvëris pabë-
ga, nes skausmas labai stiprus. Vairuotojas persigandæs
pasiûlë vaþiuoti atbulomis. Gidai jam uþdraudë. Vi-
siems reikëjo atsistoti ir kelti maksimalø triukðmà, o
vairuotojui – vaþiuoti link raganosio. Triukðmas buvo
efektingas, frontà laikë gidai. Buvo žiauriai baisu, bet
þinios ir gidø patirtis nugalëjo – milþiniðkas þvëris neat-
laikë spaudimo ir nubëgo á dþiungles.
44 Paukðèiai
Tà paèià dienà, jau vykstant á stovyklà, parkà saugantys
kareiviai praneðë, kad pro juos visai neseniai praëjo laukinis
dramblys. Netrukus prisivijome ir mes – dramblio patelë
ëjo tuo keliuku, kuris vedë á stovyklà. Lëtai vaþiavome ið
paskos. Po kiek laiko gidai pasakë, kad èia naminis dram-
blys, nes reaguoja á komandas, ir pasiûlë já aplenkti. Dar
neatsigavæs po raganosio istorijos, pasakiau: ne. Dramblys
eidamas vis atsigræþdavo ir paþiûrëdavo á mus. Staiga sustojo
kaip ábestas ir pakëlë straublá (uostë). Gidas Shankaras pa-
sakë, kad jis mus áspëja, jog krûmuose tûno tigras ar leopar-
das ir laukia, kol mes já aplenksime ir iðvengsime pavojaus.
Að vis tiek nesiryþau (dabar koneveikiu save uþ tai). Dram-
blys dar ilgai stovëjo, kol pagaliau apsisuko ir nuëjo keliuku
toliau. Bet nuo to momento jis në karto neatsisuko á mus
kaip anksèiau. Shankaras pasakë, kad padarëme didþiulæ
þalà þvëries psichikai, nes juo nepasitikëjome. Ir apsiverkë.
Ant drambliø nugarø keliavau daug. Vienos kelionës
metu, kai mûsø drambliai rûpestingai galingais straubliais
nukreipdavo á ðonà ar þemyn medþiø ðakas, kad mûsø
nekliudytø, atsitiko neátikëtinas dalykas. Abu mûsø dram-
bliai uþtrimitavo ir atsistojo ant uþpakaliniø kojø. Tada ir
mes iðgirdome galingø kojø tapsëjimà ir ið tankynës visu
greièiu atbëgo raganosis su jaunikliu. Prie drambliø, jau jø
áspëta, mama sustojo, supratusi, kas atsitiko, ir viskas bai-
gësi taikiai. Raganosiai ir drambliai visai ne priešai. Bet
adrenalino vis dëlto užteko ilgam.
Paaiðkinkite þurnalo „Paukðèiai“ skaitytojams kà
reiðkia þodis laiferis.
Laiferiu (nuo anglø k. žodžio life – „gyvenimas“) mes
vadiname paukðtá, kurá pamatai pirmà kartà gyvenime ir
ásiraðai á konkretø gyvenimo sàraðà. Nesvarbu ar tu já
2018 • 4

Maþa namø bibliotekos dalis © Algirdas Knystautas
pamatei Afrikoje, ar Amerikoje, ar savo sode. Tai vienas
ið svarbiausiø paukðèiø stebëjimo stebuklø: to, kà turi
savo „gyvenimo sàraðe“, niekas ið tavæs negali pavogti.
Kitiems, þinoma, tas sàraðas bevertis. O tu pagal pamaty-
tus paukðèius gali prisiminti, kur kada buvai, kad darei,
kur gyvenai. Tai neákainojamas tavo gyvenimo metraðtis.
O kas bûtø, jei rinktum brangias monetas ar pašto žen-
klus? Arba dar blogiau – antikvarines vertybes? Bûtø gal
irgi kaip a. a. kunigui R. Mikutavièiui.
Ventës rage þieduojami paukðèiai © Algirdas Knystautas
2018 • 4
kalbiname ornitologà
Jûsø laiferiø skaièius áspûdingas. Kaip nepasimesti
tarp jø?
Nepasimesti padeda elektroninës sistemos, pa-
vyzdžiui, E-bird. Ávedi sàraðus á sistemà ir jie iðsaugo juos
serveriuose. Galima vëliau atsifiltruoti, kà matei, kur ma-
tei, kur buvai. Gyvenimo sàraðe turiu apie 4 500 paukð-
èiø rûðiø. Tai pakankamai nemaþai, 30 metø intensyviø
kelioniø po gamtà, po pasaulá. E-bird – nuostabi siste-
ma: vienu mygtuko paspaudimu gali atsirinkti, kur bu-
Paukðèiai 45
 kalbiname ornitologà
vai, kà matei, net atsiminti, kà tà dienà veikei ar net
valgei. Viskas á atmintá sugrážta kartu su paukðèiø stebë-
jimais. Todël stebëjimus dokumentuoti bûtina.
Ar turite mëgstamiausià paukðtá?
Neturiu. Šalá jau ávardijau – Butanas; jeigu ávardy-
èiau dar ir paukðtá, bûtø ðventvagystë. Jie juk visi nuosta-
bûs.
Kodël þieduojate paukðèius?
Aistra. Ir, žinoma, dël to, kad paukðèiø apsaugai tai
duoda daug naudos. Išsiaiškinant migracijos kelius, kiti-
mus, kurie vyksta nuolat, o ypaè dabar, dël tos kvailos
klimato kaitos. Svarbu sekti dinamikà. Yra þmoniø, ku-
rie sako, kad viskas jau žinoma. Jie galvoja primityviai.
Gyvenimas, klimatas yra dinamiškas, viskas keièiasi. Žie-
duoti – labai svarbu, kad išsaugotume paukðèius. Pernai
žiedavau Kenijoje, Tsavo West nacionaliniame parke;
kasmet važiuoju ir á Ventës ragà.
Kokiø pomëgiø, be ornitologijos ir kelioniø, turi-
te?
Opera, klasikinë muzika. „Mikë Pûkuotukas“, „Vë-
jas gluosniuose“, „Trolis Mumis ir kometa“.
„Madam Baterflai“, „Traviata“ ar „Karmen“?
Visos trys man labai mielos. Dar „Trubadûras“, „Tos-
ka“ ir „Makbetas“.
Didþiosios zylës Ventës rago paukðèiø gaudyklëje © Algirdas Knystautas
46 Paukðèiai
Gráþkime prie kelioniø. Kurià ðalá patartumëte ap-
lankyti paukðèiø stebëtojams?
Sunku išskirti. Pirmai kelionei rekomenduoju nuosavà
sodà ar kiemà. Èia turiu galvoje vos pradedanèius. Pir-
miausia svarbu sužinoti, kas yra þaliukë, dagilis ar žvirblis, ir
tik tada – eiti toliau. Nepradëkite nuo tropikø, nes visiðkai
pasimesite. Pradëkite nuo savo gyvenamosios vietos. Jeigu
pajutai aistrà stebëti paukðèius, pirmiausia aplankyk Lietu-
vos pelkes, miðkus, pievas. Vëliau – gretimas šalis: Latvijà,
Estijà, Lenkijà, Baltarusijà. Tada jau galima keliauti á Ma-
rokà ir toliau. O tada – ilgosios kelionës: Peru, Brazilija,
Indonezija yra paukðèiø stebëtojø rojus pagal laiferiø skai-
èiø. Brazilijoje yra nuostabi pelkë, Pantanalis – didžiausia
pasaulyje. Ji didesnë uþ Prancûzijà, o paukðèiø ten aibës!
Brazilijoje, kalnuose, mažame mediniame viešbutuke išeini
á balkonà ir pamatai á ten esanèià lesyklà atskrendanèius
genius, kolibrius, tanagras... Ir viskas – tiesiog po nosimi!
Tada galvoji: uþ kà man gyvenime taip sekasi?
Ko palinkëtumëte þurnalo „Paukðèiai“ skaityto-
jams?
Palinkëèiau kuo dažniau stebëti paukðèius ir kuo
daugiau keliauti. Nesvarbu, ar keliausite ið Vilniaus á
Ignalinà, ar á Antarktidà. Svarbu, kad netrûktø entuziaz-
mo, kad kiekvienos þinios papildytø asmeniná bagaþà. Ir
bûtinai viskà fiksuokite: atmintis dažnai apvilia.
Aèiû uþ pokalbá!
2018 • 4
 technikos apþvalga

14 þingsniø
pradedantiesiems
paukðèiø fotografams
Albertas SKIRPSTAS

Europinë kuoduotoji zylë (Lophophanes cristatus) © Albertas Skirpstas

Ðiandien tiesiog neámanoma bûti paukðèiø stebëtoju ir neturëti meniðkø jø nuotraukø. Tam didelæ átakà
padarë maþdaug prieð dvideðimt metø atsiradusi skaitmeninë fotografija. Dauguma ðiandieniniø fotoaparatø
galima puikiai ir kokybiškai fotografuoti, daryti nuotraukø serijas. Taip yra lengviau atsirinkti geros kokybës
nuotraukas, o nepatikusias – tiesiog ištrinti. Lyginant seniau iðleistø ir ðiandieniniø knygø apie paukðèius
iliustracijas, matyti akivaizdus kokybës skirtumas.

Fotoaparatø pasirinkimas visame pasaulyje – didžiu-
lis: nuo dideliø veidrodiniø iki kompaktiðkø skaitmeni-
niø kamerø. Galima naudoti ilgus fotoobjektyvus ar pri-
jungti nedideles kameras prie monokliø. Visgi, kad ir
kaip toli skaitmeninë fotografija pažengusi á prieká, tech-
nikos neužtenka – gerai paukðèio nuotraukai padaryti
reikia turëti patirties ir tam tikrø ágûdþiø.
Pateiksiu keletà patarimø, kaip geriau nufotogra-
fuoti paukštá, nesvarbu, koká fotoaparato modelá naudo-
jate ar kokioje vietoje esate.
1. PAPRASTUMAS
Bet kokia nuotrauka ið pradþiø padaroma mintyse,
be fotoaparato rankose. Išsirinkite vietà fotografijai: pa-

Raudongalvë sniegena (Carpodacus erythrinus) Baltasis gandras (Ciconia ciconia)

© Albertas Skirpstas © Aalbertas Skirpstas

2018 • 4 Paukðèiai 47
 technikos apþvalga

þiûrëkite, koks yra aplinkos fonas, galbût èia rasite gražiai

nusvirusià ðakà ar pastebësite tinkamai krintanèià saulës
ðviesà. Pajudëkite, raskite tinkamiausià pozicijà nuotrau-
kai padaryti. Kartais užtenka paëjëti vos kelis centimet-
rus á ðonà, ir vaizdo kompozicija tampa priimtinesnë.

2. PAŽINKITE FOTOGRAFUOJAMÀ OBJEKTÀ

Svarbu paþinti aplinkà ir joje gyvenanèius paukðèius.
Praleiskite daugiau laiko stebëdami paukðèiø elgesá savo
aplinkoje. Nors paèios gražiausios nuotraukos pavyksta
auštant ir saulei leidžiantis, nes tada bûna pati graþiausia
ðoninë šviesa, deja, ne visuomet paukðèiai bûna aktyvûs
bûtent rytais ar vakarais. Išsiaiškinkite sparnuoèiø ápro-
èius ir elgsenà, o tada atsidurkite reikiamoje vietoje rei-
kiamu laiku.

3. IŠMOKITE
IŠNAUDOTI ŠVIESOS PRIVALUMUS
Gamtos fotografai daþnai skundþiasi, kad nëra ðvie-
sos, meldþia nors spindulëlio saulës. Klasikinis fotografa-
vimo bûdas – kai iðsidëstoma tiesia linija: saulë, fotogra-
fas ir fotografuojamas objektas. Bet ir ðioje taisyklëje
esama iðimèiø. Daþnai prieblandoje fotografuoti netgi
geriau negu akinamoje saulëje. Nuotraukos tampa ne
Ûsuotoji zylë (Panurus biarmicus) © Albertas Skirpstas

Karietaitë (Troglodytes troglodytes) © Albertas Skirpstas Bukutis (Sitta europaea) © Albertas Skirpstas

48 Paukðèiai 2018 • 4
 technikos apþvalga

Laukys (Fulica atra) © Albertas Skirpstas

Pietinis purplelis (Streptopelia decaocto) © Albertas Skirpstas

2018 • 4 Paukðèiai 49
 technikos apþvalga

tokios „peršviestos“, minkðtesniø spalvø, ne taip griežtai

kontrastingos. Tamsesnes nuotraukas lengviau apdoroti
redagavimo programomis nei patamsinti per šviesias.

4. KÛRYBINGAI NAUDOKITE DEKORACIJAS

Paukðèiai mëgsta tûpti ant ávairiø atsikiðusiø objek-
tø. Tad pagalvokite, kur norëtumëte „patupdyti“ patá
skrajûnà. Pirmiausia reikia susirasti ðvarø vienspalvá fonà
be grubiø ðeðëliø ir tupyklà paukðèiui pastatyti patogioje
vietoje, kad bûtø maþdaug akiø lygyje, o rytinë saulë
ðviestø jums á nugarà. Ðaka turëtø bûti kuo natûralesnë, Didþioji kuolinga (Numenius arquata) © Albertas Skirpstas
kad nesimatytø apdirbimo poþymiø, pavyzdžiui, netin-
ka nuobliuota lentelë. Taip pat labai svarbu, kad greta
tokios dirbtinës „laktos“ bûtø kuo maþiau galimybiø
paukðèiui nutûpti kitur.

5. NAUDOKITËS ISO PRANAŠUMAIS

Šiuolaikiniø fotokamerø kûrëjai þengë didelá þingsná
slopindami nuotraukø triukšmus – tai išgaunama naudo-
jant aukðtus ISO nustatymus. Dabartinës nuotraukos, nu-
staèius tuos paèius ISO parametrus, turi gerokai maþiau
grûdëtumo nei darytos fotoaparatais, naudotais prieš
dešimt metø. Kuo maþiau ðviesos, tuo didesnis turëtø bûti
ISO skaièius. Bet kartais efektyvu ISO reikšmæ pakelti ir
esant geram apšvietimui – kai norime padaryti nuotraukà
su labai greitu uþraktu, pavyzdþiui, skrendanèio paukðèio. Pilkoji gervë (Grus grus) © Albertas Skirpstas

Karklinë nendrinukë (Acrocephalus palustris) © Albertas Skirpstas

50 Paukðèiai 2018 • 4
 technikos apþvalga

Baltakaktës þàsys (Anser albifrons) © Albertas Skirpstas

Pavyzdys galëtø bûti paukðèiø fotografijos guru suomis

Markusas Varesvuo – žmogus, kuris norëdamas gero kad-
ro nesibaido ir tûkstantiniø ISO reikðmiø.

6. ATSIGULKITE
Kuo arèiau þemës, tuo geriau. Paukðèiai fotografuo-
jami tada, kai fotoaparato objektyvas yra tame paèiame
lygyje kaip ir paukðèio akis. Fotografuojant ið slëptuvës
naudojamas stovas, bet jei norësite paukðtá áamþinti besi-
maitinantá ant þemës, reikës prigulti. Patartina objekty-
và švelniai padëti ant minkðtos pagalvëlës (angl. beanbag)
ir, žinoma, nesibaiminti purvo. Didysis baltasis garnys (Ardea alba) © Albertas Skirpstas

7. PRADŽIOJE FOTOGRAFUOKITE kos sàlygø. Automatinë fokuso sistema ir ekspozicija pui-

ÁPRASTUS PAUKÐÈIUS
Pradëjæ fotografuoti gamtà nesistenkite iškart ieðko-
ti retø, egzotiniø paukðèiø. Pradëkite nuo ðalia namø
esanèiø þvirbliø, varnø ar kuosø. Eksperimentuokite keis-
dami kompozicijà, fonà, žaiskite su ávairiais fotoaparato
nustatymais. Išmokus nufotografuoti savo sodo paukð-
èius, jums bus lengviau pereiti prie baikštesniø, žmogaus
vengianèiø sparnuoèiø.
8. PASIRUOŠKITE FOTOGRAFUOTI
SKRENDANTÁ PAUKÐTÁ
Turint 300 mm židinio nuotolio ar didesná objekty-
và tikëtina, kad pavyks padaryti graþià skrendanèio paukð-
èio nuotraukà. Nustatykite mažiausiai 1/1000 s išlaiky-
mà ir padidinkite ISO reikðmæ, jeigu to reikia dël aplin-
kiai suveiks esant giedram žydros spalvos dangui, bet
naudojant pilkà ar baltà fonà reikës vienu ar dviem žings-
niais kompensuoti ekspozicijà norint iðvengti nepagei-
daujamø ðeðëliø.
9. MOKYKITËS IÐ KITØ
Fotografuoti paukðèius nëra lengva, bet esama daug
þmoniø, kurie tai daro puikiai. Todël bûtø labai naudin-
ga dienà kità praleisti kartu su geru gamtos fotografu –
taip žengtumëte didelá žingsná tobulëjimo link.
10. NEBIJOKITE PRIETEMOS
Vakaro ar ryto prieblandoje galima pagauti puikiø
vaizdø. Ypaè graþûs kadrai – paukðèio ir fone esanèios
saulës ar mënulio. Geriau, kad kadre paukðèio kûnas

2018 • 4 Paukðèiai 51
 technikos apþvalga

Nendrinë viðtelë (Gallinula chloropus) © Albertas Skirpstas

Didþioji antis (Anas plathyrhynchos) © Albertas Skirpstas Baltoji kielë (Motacilla alba) © Albertas Skirpstas

Eþerinë nendrinukë (Acrocephalus schoenobaenus) © Albertas Skirpstas

52 Paukðèiai 2018 • 4

Smiltinukai (Calidris alba) ir juodakrûtis bëgikas (Calidris alpina) © Albertas Skirpstas
bûtø bent kiek atpaþástamas þiûrovui, tada vaizdas tik-
roviškesnis.
11. FONAS YRA SVARBUS
Fonas yra labai svarbus paukðèio fotografijoje. Jis gali
visiškai sugadinti gerà kadrà ir atvirkðèiai. Já sulieti leng-
viausia su ilgesnio židinio objektyvu ir atviresne diafragma.
Norint graþiai „iðplauti“ nuotraukà – taikytinas išlaikymas
lygus objektyvo židinio nuotoliui. Jei fotografuojate 400
mm židinio nuotoliu, reikia mažiausiai 1/400 s išlaikymo.
Naudojant stovà iðlaikymà galima trumpinti. Rinkdamiesi
Paprastasis èivylis (Linaria cannabina) © Albertas Skirpstas
2018 • 4
technikos apþvalga
fotografijos vietà stebëkite aplinkà – ar ji ðvari, be grieþtø,
grubiø linijø. Labai svarbi ir aplinkos spalva – spalvinges-
nis fonas malonesnis akiai.
12. PASIRUOŠKITE SUŠLAPTI
Kokybiðkai nufotografuoti vandens paukðèius nesu-
ðlapus yra gana sudëtinga, todël bûkite tam pasiruoðæ.
Tai yra nemenkas iððûkis, kurá ne visi priima, nes tam
reikia papildomo pasiruošimo. Neužtenka tik pasigaminti
plaukiojanèià palapinæ – labai svarbu neprarasti budru-
mo ir nepaskandinti brangios technikos bei paèiam ne-
Paukðèiai 53
 technikos apþvalga
Maskuotë © Albertas Skirpstas
Fotoaparato stovas © Albertas Skirpstas
54 Paukðèiai
© Albertas Skirpstas
paskæsti. Iš plaukiojanèios slëptuvës galite užfiksuoti ne-
pakartojamø tilvikiniø paukðèiø, narø, kragø ir kitø
vandens paukðèiø kadrø.
13. SLËPKITËS
Naudokite maskuotæ. Patogiausia pasigaminti sta-
cionarià slëptuvæ ar apsilankyti tokioje pas draugà, nes
joje galite patogiai ásitaisyti ir valandø valandas besimë-
gaudami karšta kava laukti atskrendanèio paukðèio. Su-
dëtingesnis variantas yra maskuotis paèiam: apsirengti
slepiamøjø spalvø drabuþiais ir keletà valandø nejudant
laukti išsvajoto kadro prigludus prie þemës ar krûmo.
Taip pat patogu, radus tinkamà vietà, ten pasistatyti
greitai sulankstomà fotografavimo palapinæ. Dar papras-
tesnis bûdas kaip slëptuvæ naudoti automobilá ir fotogra-
fuoti pro langà. Visgi reikia atsiminti: kuo arèiau paukð-
èio bûsite, tuo graþesná kadrà, tikëtina, uþfiksuosite.
14. STOVAS
Naudokite fotoaparato atramas. Stovà pasirinkite
tvirtà, kad iðlaikytø fotoaparato svorá: kuo mažiau bus
virpesiø, tuo „aðtresnë“ nuotrauka išeis. Naudokite vie-
nakojus arba trikojus su atitinkamomis fotografavimo
galvomis. Patartina naudoti „Gimbal“ tipo galvà, bet
galima iðsiversti ir su paprastesniais rutulio formos va-
riantais. Fotografuojant iš automobilio galima prie lango
stiklo pritvirtinti specialø stovelá.
2018 • 4

PAUKÐÈIØ PAVADINIMØ FAKE NEWS
Vidmantas ADOMONIS
Jûrø keliautojas olandas Janas van Linschotenas (Jan
van Linschoten) 1598 m. raðë: „Niekas nëra matæs ðiø
paukðèiø gyvø, nes jie gyvena ore ir iki pat mirties nenusi-
leidþia ant þemës, nes neturi nei kojø, nei sparnø.“ Net ir
XVIII amžiuje Europoje vis dar buvo tikima, kad ið toli-
møjø kraðtø atveþti nepaprasto groþio pliumažai – tai ro-
juje gyvenanèiø sparnuoèiø plunksnos, kad ðie paukðèiai
visà savo gyvenimà sklando ore, minta rojaus medþiø þie-
dais ir geria dangiðkø augalø rasà. Buvo tikima, kad patelë
deda kiauðinius ir peri ant ore sklandanèio patino nugaros.
Malajø salyno gyventojai juos vadino dievø paukðèiais, o
vienas mokytas olandas, mokëjæs lotynø kalbà, „nukalë“
terminà avis paradiseus, arba rojaus paukštis. Visø ðiø mitø
pagrindas buvo tai, kad ruoðdami ðiø paukðèiø odeles par-
duoti Aru salø prekeiviai paðalindavo jø sparnus ir kojas ir
tai darydavo taip meistriškai, kad europieèiai buvo ásitiki-
næ, jog tai bekojai ir besparniai padarai. Á ðiuos mitus buvo
átikëjæ net ir garsiausi to meto mokslo vyrai. Nežinia, ar
toks korifëjus kaip Karlas Linëjus (Carl Nilsson Linnæus,
1707–1778), kurio dëka jau beveik 300 metø naudojame
binarinæ augalø ir gyvûnø rûðiø nomenklatûrà, taip pat
tikëjo ðiomis pasakomis, bet 1758 m., apraðydamas vienà ið
tokiø paukðèiø rûðiø, pagal naujàjà nomenklatûrà pavadi-
no jà Paradisaea apoda, t. y. bekojis rojaus paukštis (lietu-
viðkas ðios rûðies pavadinimas – didysis rojaus paukðtis). Ko
gero, tai buvo pirmoji paukðèiø rûðies mokslinio pavadini-
2018 • 4
ornitologo uþraðai
Pterocles senegallus
mo fake news. Jà reikëtø laikyti tuomeèio riboto paukðèiø
pasaulio paþinimo atspindžiu, nes netrukus paaiðkëjo, kad
ðiø paukðèiø sparnai ir kojos yra savo vietoj, tad žodis
„bekojis“ taip ir liko tik moksliniame pavadinime.
Taèiau ið po Karlo Linëjaus plunksnos iðëjo dar ne
viena fake news, jau turëjusi ir pasekmiø. Ðtai 1771 m. jis,
apraðydamas smiltviðèiø (Pteroclicidae) rûðá, nurodë jos ho-
lotipo (vienintelio rûðies organizmo pavyzdþio, pagal kurá
pirmà kartà apraðoma rûðis; já parenka tà rûðá apraðantis
autorius) radavietæ Senegalà ir pavadino jà Tetrao senegal-
lus (dabar – Pterocles senegallus). Taèiau tikroji holotipo
radavietë yra Alþyras, pietvakarinë rûðies paplitimo riba –
Mauritanija, o Senegale ji apskritai neaptinkama. Nepai-
sant to, matyt, K. Linëjaus autoritetas nulëmë, kad lietu-
viškame rûðies pavadinime buvo pakartota jo paleista fake
news, ir ji dabar vadinama senegaline smiltvište. Jà kartoja
ir rusiðkas pavadinimas ñåíåãàëüñêèé ðÿáîê.
Kitas panašus atvejis nutiko audëjiniø ðeimos (Plocei-
dae) atstovui Ploceus philippinus, tik ðákart istorija yra kiek
painesnë. 1766 m. K. Linëjus apraðë ðià rûðá ir pavadino jà
Loxia philippina, remdamasis prancûzø zoologo Þako Bri-
sono (Mathurin Jacques Brisson, 1723–1806) 1760 m.
apraðymu. Þ. Brisonas buvo ávardijæs rûðá kaip Coccothraus-
tes philippensis ir kaip holotipo radavietæ nurodæs Filipinø
salas. Bet rûðies holotipas buvo dingæs, ir gamtininkams
ilgai teko pasikliauti ne itin kokybišku Ž. Brisono piešiniu.
Paukðèiai 55
 ornitologo uþraðai
Tik 1902 m. vokieèiø ornitologas Ernstas Hartertas (Ernst
Johann Otto Hartert, 1859–1933) suprato, kad Ž. Briso-
no nurodytos Filipinø salos negali bûti holotipo radavietë,
ir pasiûlë holotipo radaviete laikyti Šri Lankà, tiesa, niekuo
nepagrásdamas tokio savo pasiûlymo. Taèiau dël to, kad
Filipinai negali bûti holotipo radavietë, E. Hartertas buvo
visiškai teisus: ðios rûðies paplitimo arealas yra nusidriekæs
Pietø ir Pietryèiø Azijoje nuo Indijos ir Šri Lankos iki
Malakos ir Indokinijos pusiasaliø bei Sumatros ir Javos
salø, o Filipinuose ði rûðis neaptinkama. Filipinuose apskri-
tai negyvena jokie audëjiniø ðeimos paukðèiai. Nepaisant
to, lietuviðkas rûðies pavadinimas kartoja K. Linëjaus fake
news – filipininis audëjas. Jokia kita kalba raðantys paukð-
èiø pavadinimø autoriai ant šio kabliuko neužkibo.
Nežinia, kas nulëmë dar vienà K. Linëjaus geografiná
paklydimà, bet, 1766 m. aprašydamas tanagriniø ðeimos
(Thraupidae) rûðá, jà pavadino Tangara mexicana, nors ji
paplitusi Pietø Amerikoje, Amazonës baseine, ir ne tik Mek-
sikoje, bet apskritai niekur kitur Centrinëje Amerikoje ne-
aptinkama. Taip pat neþinia, kodël, nepaisant ðiø akivaiz-
dþiø faktø, lietuviðkai ji buvo pavadinta meksikine tanagra,
ir paukðèiø lietuviðkø pavadinimø fake news sàraðà papildë
dar viena eilutë. Beje, panašiai kaip ir „filipininiu“ audëju,
jokia kita kalba ði tanagrø rûðis „meksikine“ nevadinama.
Kaþkodël viena ið daþnesniø paukðèiø rûðiø pavadini-
mø klaidø yra susijusi su vietovardþiais, ir tokiø fake news
á pasaulá yra paleidæs ne tik K. Linëjus. Pavyzdþiui, vokie-
èiø gamtininkas Johanas Gmelinas (Johann Friedrich Gme-
lin, 1748–1804), 1788 m. apraðydamas vienà ið rozelø
rûðiø, pavadino jà Psittacus caledonicus (dabar – Platycercus
caledonicus), nors ði papûgø rûðis Naujojoje Kaledonijoje
negyvena. Ji paplitusi tik Tasmanijos saloje ir gretimose
Baso sàsiaurio salose. O vokieèiø zoologas Stacijus Miule-
ris (Philipp Ludwig Statius Müller, 1725–1776) 1776 m.
mëlynàjà loriketæ pavadino Psittacus peruvianus (dabar –
Vini peruviana), nors tai ne Peru ir apskritai ne Pietø Ame-
rikos, o Prancûzijos Polinezijos papûga, kurios holotipo
radavietë yra Tahièio (Tahiti) sala. Kità kartà tas pats S.
Miuleris supainiojo vienos ið pitø rûðies holotipo radavie-
tæ Malakos pusiasalá su Molukø salynu ir rûðá pavadino
Turdus moluccensis (dabar – Pitta moluccensis). Bet svar-
biausia – ne radavietë. Fake news esmë ta, kad Molukø
salyne ði rûðis apskritai neaptinkama: nuo rytinës rûðies
paplitimo ribos (Borneo salos, kur ðie paukðèiai þiemoja)
iki dar toliau rytuose esanèiø Molukø salø – beveik tûks-
tantis kilometrø. Nepaisant to, lietuviðkai rûðis pavadinta
molukine pita. Gal tam átakos turëjo ir klaidinantis ru-
siškas pavadinimas ìîëóêêñêàÿ ïèòòà?
Apmaudþià klaidà pavadindamas papûgø rûðá padarë
seras Stamfordas Raflzas (Thomas Stamford Bingley Raf-
fles, 1781–1826), itin nusipelnæs Didþiajai Britanijai þmo-
gus, buvæs britø kolonijinis administratorius Javoje ir Su-
56 Paukðèiai
matroje, žmogus, 1819 m. ákûræs miestà-valstybæ Singa-
pûrà. Jis – taip pat ir botanikas bei zoologas mëgëjas, 1825
m. ásteigæs Londono zoologø draugijà, apraðæs ne vienà
gyvûnø ir augalø rûðá, žmogus, kurio vardu pavadinta daug
gyvûnø ir augalø rûðiø. Taigi 1882 m. apraðydamas papû-
gø rûðá ir tiksliai nurodæs jos holotipo radavietæ (Sulavesio
salos Butungo provincijà), rûðies pavadinimà uþraðë kaip
Psittacus sumatranus (dabar – Tanygnathus sumatranus), grei-
èiausiai supainiojæs Sulavesio ir Sumatros salø pavadini-
mus. Rezultatas – fake news, nes šios rûðies, paplitusios
Filipinuose, Sulavesio saloje ir Molukø salyno vakarinës
dalies salose, Sumatroje në su þiburiu nerasi. Bet lietuviø
autoriams tai në motais: lietuviðkas rûðies pavadinimas
perëmë tà paèià fake news – sumatrinë didþiasnapë papûga.
Kartais niekuo dëtas mokslinis pavadinimas tampa tarsi
„sugedusiu telefonu“, kuris, pavyzdþiui, në ið ðio, në ið to
Naujàjà Olandijà paverèia Naujàja Zelandija. Bet kas gi ta
Naujoji Olandija? Ogi Australija! Jûrø keliautojas ir tyri-
nëtojas olandas Abelis Tasmanas (Abel Janszoon Tasman,
1603–1659), tas pats, kurio vardu pavadinta Tasmanijos
sala ir Tasmanijos jûra, 1644 m. pirmà kartà Australijà
pavadino Nova Hollandia, ir šiuo vardu europieèiai jà vadi-
no beveik tris ðimtmeèius. Ornitologijoje vietovardis Nova
Hollandia dažnai siejamas su Rytø Australija, ypaè Naujo-
jo Pietø Velso valstija. Bûtent pagal Džeksono Uosto (Port
Jackson) regione, dabar esanèiame šios valstijos teritorijoje,
sumedþiotà egzemplioriø ir buvo pavadinta medsiurbiniø
ðeimos (Meliphagidae) rûðis Phylidonyris novaehollandiae
(angl. New Holland Honeyeater). O štai „sugedæs telefonas“
ima ir pavadina jà Naujosios Zelandijos dryþuoju medu-
paukðèiu. Tik su Naujàja Zelandija ðis paukðtis neturi nie-
ko bendra. Jis yra Australijos endemikas.
Štai dar keletas „sugedusio telefono“ pavyzdþiø. Vienu
atveju dël to paukðèiø rûðis buvo „perkelta“ ið Karibø regio-
no á Europà, o antru – ið Brazilijos á Karibus. Bet apie viskà
ið eilës. Viena ið tironiniø ðeimos (Tyrannidae) piviø genties
(Contopus) rûðiø, Contopus hispaniolensis (angl. Hispaniolan
Pewee), yra Haièio, antros pagal dydá Antilø salyno salos,
endemikas. Angliðkai ir daugelyje kitø kalbø Haièio sala
vadinama Hispaniola, La Española ir panašiai. Ir jei ðià salà su
Ispanija sieja tolima Kolumbo epocha, tai rûðies Contopus
hispaniolensis su Ispanija nesieja niekas – ji negyvena ne tik
Ispanijoje, bet ir apskritai niekur Senajame Pasaulyje. Bet
kai lietuviškai rûšis pavadinama ispanine – ispaniniu piviu –
žmogus, neátariantis, jog tai fake news, greièiausiai pamanys,
kad tai arba Ispanijos endeminë rûðis, arba didþioji rûðies
populiacijos dalis aptinkama Ispanijoje, arba rûðis apraðyta
pagal bûtent šioje šalyje sumedžiotà egzemplioriø.
Antru atveju kalbama apie vienà ið tanagriniø ðeimos
(Thraupidae) rûðiø – Paroaria dominicana. Pirma mintis,
šaunanti á galvà perskaièius toká moksliná rûðies pavadi-
nimà, – rûðis kaþkaip susijusi su Karibø regionu: Domi-
2018 • 4

Juliamyia julie © Gabriel Perigault
nikos Sandraugos valstybe, ásikûrusia Dominikos saloje,
arba vakarinæ Haièio salos dalá uþimanèia Dominikos
Respublika. Taèiau jei ši mintis nulemtø rûðies lietuvið-
kà pavadinimà, tai bûtø eilinë „sugedusio telefono“ fake
news. Deja, taip ir atsitiko: rûðis, kurios lietuviðkas pava-
dinimas – domininkinë kardinolinë starta, Karibø regio-
ne negyvena. Tai Brazilijos endeminë rûðis. Bet kodël
tada moksliniame pavadinime yra þodis dominicana? Karlas
Linëjus, 1758 m. apraðæs ðià rûðá, rëmësi ne rûðies geogra-
fija, o paukðèio apdaro spalvomis. Juodos ir baltos spalvø
paukðèio apdaras jam asocijavosi su Dominikonø ordino
þenklo ir vienuoliø apdaro spalvomis (baltas abitas, juo-
siamas juodu odiniu dirþu, ir juodas apsiaustas).
O ðtai keletas kurioziðkø „sugedusio telefono“ atvejø,
susijusiø net su asmens lyties pakeitimu. Audëjiniø ðeimos
(Ploceidae) rûðá Malimbus racheliae 1857 m. apraðæs JAV
ornitologas Dþonas Kasinas (John Cassin, 1813–1869) jà
dedikavo savo 13-metei dukrai Rachelei (Rachel Cassin).
Taèiau lietuviðkas rûðies pavadinimas sako, kad tai... Reèe-
lo malimbas. Ko gero, svarbiausias veiksnys tokiai fake news
atsirasti buvo rusiðkas rûðies pavadinimas ìàëèìáóñ
Ðý÷åëà, pavadinimas, kuriame ávardytas kaþkoks Reèelas,
ornitologijos pasaulyje niekada neegzistavæs asmuo.
Prancûzø ornitologas ir kolekcininkas Žiulis Bursjë
(Jules Bourcier, 1797–1873) 1843 m. apraðë kolibriø rûðá
ir pavadino jà Ornismyia julie. Vëliau, 1854 m., vokieèiø
botanikas ir ornitologas Liudvigas Reichenbachas (Lud-
wig Reichenbach, 1793–1879) rûðá klaidingai priskyrë Da-
mophila genèiai (tokia gentis jau egzistavo vabzdþiø Lepi-
doptera bûryje), todël žymus prancûzø ornitologas Ðarlis
2018 • 4
ornitologo uþraðai
Bonapartas (Charles Lucien Bonaparte, 1803–1857), be-
je, Prancûzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto sû-
nënas, 1854 m. sugalvojo dar kità genties pavadinimà, ir
dabar rûðies mokslinis pavadinimas – Juliamyia julie. Bet
šiuo atveju ne tai svarbiausia. Svarbu, kad Ž. Bursjë, pava-
dindamas rûðá julie, dedikavo jà ne sau (tai visiškai supran-
tama dël etikos sumetimø), bet savo draugo, entomologo
ir ornitologo Etjeno Miulsano (Étienne Mulsant, 1797–
1880) žmonai Žiuli Miulsan (Anne-Julie Mulsant, 1801–
1868). Ta proga E. Miulsanas raðë, kad ðis þavus kolibris,
pavadintas Þiuli vardu, jam þadina prisiminimus apie visà
plejadà maloniø þmoniø, kitø moterø, vardu Žiuli, tokiø
kaip jo anûkë Þiuli, dukterëèia Þiuli Diukver, kita dukte-
rëèia ir krikðto dukra Þiuli Diukver, pusbrolio þmona
Þiuli Galiðon, ðeimos draugë Þiuli Laforest ir jos dukterë-
èia Þiuli Diuðen bei šeimos draugë Þiuli Sarnjon, ir jis
bûtø laimingas, jei ðio sparnuoto sfinkso, kaip jis pavadino
kolibrá, vardas áamþintø ir jø atminimà. O koká kolibrio
rûðies pavadinimà iðgirstame kitame „sugedusio telefono“
laido gale? Visiðkà fake news – Juliaus damofila! Ir tai ne-
paisant mažiausiai dviejø puikiø sufleriø: prancûziðko rû-
ðies pavadinimo Colibri de Julie ir vokiško Juliakolibri.
Beje, abiem minëtais atvejais lotyniški racheliae ir julie
aiškiai nurodo, kad šie kilmininko linksniu pavartoti tikri-
niai daiktavardžiai yra moteriðkos giminës.
Èia pateikti pavyzdþiai yra tik nedidelë dalis fake news,
paslëptø paukðèiø pavadinimuose, tiek moksliniuose, tiek
ir ðnekamosios kalbos. Taèiau ne tik klaidinantys, bet
apskritai visi rûðiø pavadinimai yra papildomas ir savotið-
kai ádomus informacijos apie pasaulio paukðèius ðaltinis.
Paukðèiai 57
 ávairenybës

© Daiva Norkûnienë

Langinës kregþdës
sëkmingai perëjo dirbtiniame lizde
Daiva NORKÛNIENË, Darius NORKÛNAS
Vakarø Europos ðalyse dirbtiniai lizdai langinëms kregþdëms daromi ir tvirtinami ant pastatø jau daugelá
metø. Taèiau Lietuvoje jie yra dar tik pirmosios kregþdës, beveik neišbandyta priemonë, nors poreikis tikrai yra.
Langinëms kregþdëms miestuose trûksta tinkamø vietø lizdams lipdyti, jie daþnai nukrenta dël netinkamo
grunto ar dël to, kad blogai prilimpa prie pastatø fasadø. Be to, kvartaluose, kur viskas išasfaltuota ir uþsëta veja,
nëra atviro grunto, tad neretai šiems paukðèiams sunku rasti tinkamos medžiagos lizdams lipdyti. Tinklalapyje
https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/advice/how-you-can-help-birds/nestboxes/how-to-attract-house-
martins/ nusiþiûrëjæ konstrukcijos idëjà, nusprendëme pabandyti pasiûlyti kregþdëms dirbtiniø lizdø. Bandy-
mas pavyko – jau pirmàjà vasarà langinës kregþdës dirbtiniame lizde apsigyveno ir iðperëjo jauniklius.

Vietà lizdams parinkome aukðtame namo skliaute,
kur kregþdëms kelerius metus vis nepavykdavo iðauginti
jaunikliø. Jos atkakliai kas pavasará toje paèioje vietoje
sulipdydavo lizdà, o jis vis nukrisdavo. Daþniausiai lizdas
neatlaikydavo èiurliø antpuoliø, kuriuos kaip magnetas
traukia ði vietelë paðelmenëje. Vidurvasará èiurliai, ieðko-
dami potencialiø lizdavieèiø, tikrina visus plyðius ir an-
gas, taip pat bando brautis á kregþdþiø lizdus.
Ðá pavasará tame skliaute sumontavome dvi lizdavie-
tes èiurliams ir pakabinome du dirbtinius lizdus langi-
nëms kregþdëms. Èiurliai jau aplankë abi lizdavietes ir
vienoje jø bandë perëti, taèiau per peðtynes iðmëtë kiau-
ðinius. Kokia konkurencija dël ðios vietelës! Kiek pavëla-
vusios, vienà ið dirbtiniø lizdø uþëmë langinës kregþdës.
Lizdo landa joms pasirodë kiek per plati, tad kraðtus
aplipdë moliu. Kregþdës išperëjo sëkmingai, ir antrà rug-

58 Paukðèiai 2018 • 4
 ávairenybës

pjûèio savaitæ jaunikliai pradëjo þvalgytis pro lizdo angà. plastikiná dubenëlá. Dubená naudoti patogiau, nes jis yra
Palikæ lizdà kregþdþiukai ne tik sugráþdavo á gimtàjá bûs- standesnis ir patikimiau iðlaiko lizdo formà lipdant. For-
tà, bet ir landžiojo á ðalia kabantá neuþimtà dirbtiná lizdà. mai sukurti tiks ketvirtis kamuoliuko arba pusë perpjau-
Beje, toks dirbtinis kregþdþiø lizdas atrodo gana es- to dubenëlio.
tetiðkai ir turi nemaþai privalumø. Pirma, jis yra patiki- 2. Viename dubenëlio kraðte iðpjauname pusapvalæ
mai pritvirtintas, todël tikrai nenukris. Antra, lizdui pri- 60×25 mm landà.
tvirtinti galima parinkti prie namo fasado deranèios spal-
vos lenteles ar fanerà. Þmonës, nerimaujantys dël tarðos,
galëtø dirbtinius lizdus kabinti maþiau matomoje namo
pusëje ar ant ûkiniø pastatø. Dirbtinio lizdo landa yra
nukreipta ne palei sienà, kaip daþnai nulipdo kregþdës, o
statmenai jai, todël sienas ar langus paukðèiai apterðia
maþiau. Toliau pateikiame trumpà instrukcijà, kaip nu-
lipdyti dirbtiná langinës kregþdës lizdà.

LIZDO LANGINEI KREGŽDEI LIPDYMAS

Lizdas lipdomas ið cemento ir pjuvenø miðinio.
1. Lizdo formai siûloma rinktis 18 cm skersmens Kai cementas sustingsta, nuëmæ „lubø“ lentelæ galime atsargiai
vaikiðkà plastikiná kamuoliukà arba tokio pat skersmens iðtraukti dubenëlá. © Daiva Norkûnienë

Lizdo formai sukurti naudojame perpjauto plastikinio Vël pritaisome „lubø“ lentelæ, ir lizdas paruoštas.
dubenëlio pusæ. © Daiva Norkûnienë © Daiva Norkûnienë

Dubenëlá apgaubiame tinkliuku, o jo kraštus medsraigèiais Lizdà pritvirtiname numatytoje pastato vietoje.
pritvirtiname prie lentelës. © Daiva Norkûnienë © Daiva Norkûnienë

2018 • 4 Paukðèiai 59
 ávairenybës

3. Dvi maždaug 22 cm ilgio ir 12 cm ploèio lenteles

sujungiame ilgosiomis kraðtinëmis staèiu kampu. Prie jø tvir-
tinsime lizdà. Lenteles taip priveržiame medsraigèiais, kad
vëliau bûtø galima lengvai atsukti. Galime naudoti norimos
spalvos drëgmei atsparià laminuotà fanerà. Tokiu atveju su-
jungimo vietoms sutvirtinti reikës metaliniø kampukø.
4. Dubenëlá apgaubiame plonu polietileniniu maiðe-
liu, kad nepriliptø cemento masë.
5. Lizdui sustiprinti kaip armatûrà naudojame lanks-
tø vieliná tinkliukà. Dubenëlá apgaubiame tinkliuku ir jo
kraštus medsraigèiais pritvirtiname prie lentelës. Taip
pritvirtintas tinkliukas patikimai laikys lizdà. Tarp tin-
klelio ir dubenëlio verta pakiðti maþdaug 3 mm storio
kaiðtelius, kad tinklelis nepriglustø prie dubenëlio ir ge-
riau ásicementuotø.
6. Dubenëlá su tinkliuku aplipdome cemento ir pju-
venø (lygiomis dalimis) miðiniu, sudrëkintu vandeniu (del-
nais suspaudus masæ á gniûþtæ pro pirðtus vanduo turi ne
varvëti, o vos sunktis, kapsëti). Miðiná lengvai áspaudžia-
me, átriname, kad vielos tinkliukas jame kuo giliau „pa-
skæstø“ ir neliktø tuðtumø, o tada suformuojame apie
1–1,5 cm storio sluoksná. Paliekame sustingti.
7. Maždaug po paros, kai cementas apstingsta, „lu- © Daiva Norkûnienë
bø“ lentelæ nuimame, dubenëlá ir maišelá atsargiai ištrau-
kiame. Lizdo vidø plonai padengiame tuo paèiu pjuvenø 8. Kad lizdo „interjeras“ bûtø natûralesnis, vidø iðte-
ir cemento miðiniu ten, kur matyti vielos tinkliukas ar pame drëgnu molingu ar dumblingu purvu.
yra tuðtumø. Paliekame lizdà porai dienø toliau tvirtëti, 9. Pritaisome „lubø“ lentelæ ir jau galime lizdà tvir-
kartkartëmis supurðkiame vandeniu. tinti numatytoje pastato vietoje.

Nendrinë lingë Kalëdas sutiko Lietuvoje

Birutë STUKË
Stebëdama paukðèius per Ka-
lëdiná maratonà virð þuvininkystës
tvenkiniø Rokiðkio r. pastebëjau
sklandantá plëðrøjá paukðtá. Metu-
si aká, broliui tariau, kad tai – nen-
drinë lingë. „Negali bûti nendrinës
lingës pas mus þiemà“, – atsakë jis
ir paþvelgæs pasakë, kad tai – pa-
prastas suopis. Visgi ilgi sparnai ir
skrydis buvo labai panaðûs á lingës,
todël padariau keletà nuotraukø
pro vaþiuojanèio automobilio lan-
gà. Nuotraukomis pasidalijus su bi-
èiuliais ornitologais, mano stebëji-
mas buvo patvirtintas – tai nendri-
në lingë, ðios rûðies stebëjimas mû-
sø ðalyje þiemà – labai retas atvejis. © Birutë Stukë

60 Paukðèiai 2018 • 4

Europoje iðnyko miðkinë tripirðtë
Pagal Birdlife International parengë Saulius KARALIUS
Apie 40 metø Europoje nebeaptinkama miðkinë tri-
pirðtë (Turnix sylvatica) paskelbta antruoju ðiame þemyne
iðnykusiu paukðèiu po didþiosios alkos (Pinguinus impen-
nis), iðnaikintos prieð 170 metø. Po porà deðimtmeèiø
trukusiø nesëkmingø paieðkø pietinëje Ispanijos dalyje, šá
faktà konstatavo Ispanijos vyriausybës Ekologinë komisi-
ja. Paskutiná kartà paukðtis patikimai matytas Donjanos
nacionaliniame parke 1981 m. Vëlesni duomenys apie ðios
putpeliø rûðies aptikimà regione nebuvo patvirtinti.
Kitaip nei globaliai išnaikintos didžiosios alkos, mið-
kinës tripirðtës yra plaèiai paplitusios Afrikos ir Azijos
þemynuose. Rûðiai Vakarø Palearktikoje atstovauja ne-
didelë nykstanti sylvaticus porûðio putpeliø populiacija,
sporadiškai paplitusi Maroko pajûrio dirbamose þemëse.
Apie ðià populiacijà nieko nebuvo žinoma iðtisus deðimt-
meèius, kol 2011 m. jà atrado ir apraðë Olandijos paukð-
èiø stebëtojai. Europoje paskutinis miðkinës tripirðtës
prieglobstis buvo likæs Ispanijoje, nes Sicilijos saloje ir
Portugalijoje egzistavusios nedidelës ðios rûðies populia-
cijos buvo iðnaikintos atitinkamai dar 1920 ir 1970 m.
Pastaruosius du deðimtmeèius Andalûzijos Donjanos
nacionalinio parko Biologinës stoties mokslininkai, remia-
mi regioninës valdþios bei vietiniø nevyriausybiniø organi-
zacijø, tokiø kaip Colectivo Ornitológico Cigüeña Negra,
vykdë tyrimus, siekdami aptikti ðiø paukðèiø, taèiau ne-
2018 • 4
ávairenybës
Miðkinë tripirðtë (Turnix sylvatica) © Cooper
sëkmingai. Remiantis ðiais tyrimø rezultatais ir buvo kon-
statuotas liûdnas faktas, kad miðkinë tripirðtë Ispanijoje ir
Europoje yra galutinai išnykusi. Žinoma, šis faktas nepa-
naikina galimybës reintrodukuoti rûðá. Rugpjûèio mënesá
Ispanijos vyriausybë pavieðino ðalyje iðnykusiø paukðèiø
sàraðà, kuriame áraðyta jerubë, tetervinas, akmeninis kekli-
kas (Alectoris graeca), gervë graþuolëlë (Anthropoides virgo) ir
miðkinë tripirðtë, taip pat šiame krašte dar perintys pilkoji
gervë, jûrinis erelis bei viduržeminis sakalas (Falco biarmi-
cus). Ðis rûðiø statuso konstatavimas sudaro prielaidas pa-
rengti schemas galimai jø reintrodukcijai á anksèiau gyve-
namas vietas. Bûsimai miðkinës tripirðtës reintrodukcijai á
Ispanijà turi bûti imami tik Maroko populiacijos nomina-
laus porûðio paukðèiai. Per pastaràjá deðimtmetá á Andalûzi-
jà buvo sugràþintas miðkinis ibis (Geronticus eremita), kurio
veisimo programà sëkmingai vykdo Jerezo zoologijos ir
botanikos sodas. Šiame zoologijos sode sëkmingai veisia-
mos ir dryþosios tripirðtës (Turnix suscitator), kuriø vien
2008 m. išveista apie 40. Norint sëkmingai sugràþinti miški-
næ tripirštæ á Ispanijà bûtina pagerinti Maroko populiacijos
bûklæ, kuri pastaraisiais metais tendencingai prastëja.
Nuo 1990 m. nëra në vieno patvirtinto laibasnapës
kuolingos (Numenius tenuirostris) stebëjimo, tad tikëtina,
kad netrukus ði rûðis, kaip ir didžioji alka bei miðkinë tri-
pirðtë, papildys Europoje iðnykusiø paukðèiø rûðiø sàraðà.
Paukðèiai
Paukðèiai 61
61
 ávairenybës

Gerø ornitologijos naujienø kalendorius

Pagal Birdlife International parengë Saulius KARALIUS

SAUSIS. Kinija sustabdë

pakranèiø ásisavinimo darbus.
2018 metus Kinija pradëjo su trenksmu. Sausá ði vals-
tybë paskelbë stabdanti visus su ûkine veikla susijusius
darbus savo pakranèiø zonoje. Tai reiðkia, kad Kinija na-
cionalizuoja pakranèiø þemes ir stabdo planus, susijusius
su jø ásisavinimu, iðskyrus atvejus, kai ðie planai yra labai
svarbûs nacionalinei infrastruktûrai, gyventojø gerovei ar
ðalies gynybai. Ðie tinkamai ágyvendinami politikos poky-
èiai yra nepaprastai svarbûs iðsaugant globaliai nykstanèias
pakranèiø paukðèiø rûðis, pavyzdžiui, ties iðnykimo riba
atsidûrusá ðaukðtasnapá bëgikà (Calidris pygmaea) ar nyks-
tantá laibasnapá bëgikà (Calidris tenuirostris).
VASARIS. Nauja veidrodinës
pûkauodegës švygždos perimvietë.
Veidrodinë pûkauodegë ðvygþda (Sarothrura ayresi) yra
labai sunkiai aptinkamas ir retas paukðtis. Pasaulyje lauki-
nëje gamtoje jø tëra likæ nuo 50 iki 250 individø. Iki ðiol
buvo manyta, kad rûðis gyvena tik Etiopijoje, taèiau pritai-
kius naujas Pietø Afrikos Birdlife partnerio vaizdo techno-
logijas ásitikinta, kad pûkauodegës ðvygþdos veisiasi ir ða-
lies Midlpanto ðlapynëse (Middlepunt Wetlands). Naujos
þinios apie rûðies paplitimà ðalyje padës sëkmingai pritai- Mëlynskruostë ara
kyti atitinkamas rûðies apsaugos priemones. (Ara glaucogularis)
KOVAS. Išsaugotos flamingø © Jeff Kubina
perëjimo vietos Natrono eþere.
Natrono eþeras (Lake Natron) Tanzanijoje yra labai GEGUÞË. Išsaugotos paukðèiø rûðys.
svarbi maþøjø flamingø (Phoeniconaias minor) veisimosi Birdlife geguþæ pateiktais duomenimis vienai ið aðtuo-
vieta. Dël galimos grësmës maþøjø flamingø iðlikimui niø paukðèiø rûðiø gresia iðnykimas. Taèiau Birdlife ataskai-
Tanzanijos vyriausybë atðaukë pramonininkø kalcinuo- ta atskleidë ir nepaneigiamà faktà, kad tinkamai taikomos
tosios sodos gavybos planus ðiame eþere ir atvërë vartus gamtosauginës priemonës tikrai veikia ir duoda rezultatø.
pajamas generuojanèiam ekoturizmui, taip ilgiems me- Nuo 2000 metø jau iðgelbëtos 25 kritiðkai nykstanèiø paukð-
tams iðsaugodama svarbias rûðies perimvietes. èiø rûðys, tarp kuriø – azorinë sniegena (Pyrrhula murina),
BALANDIS. Stebëta rekordiškai prikelta ið „numirusiø“ ið 40 gamtoje likusiø individø, bei
daug mëlyngurkliø arø. geltonausë papûga (Ognorhynchus icterotis), ið esmës iðgelbë-
Balandis pateikë gerø naujienø apie šalyje kritiškai ta taikant masines visuomenës informavimo priemones.
nykstanèià endeminæ Bolivijos papûgà – mëlyngurklæ arà BIRÞELIS. Kalëdø sala
(Ara glaucogularis). Barba Azúl gamtos rezervate Bolivi- apsaugota nuo kalnakasiø.
jos Birdlife partnerio Armonia atliktos apskaitos parodë, Ðá mënesá Australijos federalinis aplinkos ministras
kad regione gyvena 155 mëlyngurklës aros. Tai gali pasi- Dþosas Fraidenbergas (Josh Frydenberg) pateikë tikrà,
rodyti nedaug, taèiau ðis skaièius yra didþiausias nuo pat nors ir ankstyvà, kalëdinæ dovanà – atmetë pramoninkø
1980 m., kai tarptautiniu mastu buvo uþdrausta prekyba planus iðplësti fosfatø gavybà Australijai priklausanèioje
ðios rûðies papûgomis. Tai liudija, kad Birdlife partnerio Kalëdø saloje. Salos dþiungliø miðkai teikia prieglobstá
taikomos gamtosaugos priemonës bei ádëtos pastangos vienintelei pasaulyje Aboto padûkëliø (Papasula abbotti)
iðsaugant buveines ir keliant inkilus šiai nepaprastai retai kolonijai bei reèiausiai pasaulyje fregatø rûðiai – Kalëdø
paukðèiø rûðiai atsiperka su kaupu. salos fregatai (Fregata andrewsi).

62 Paukðèiai 2018 • 4

LIEPA. Malavis palaiko
plastikø gamybos draudimà.
Nors Malavis uþdraudë plonøjø plastikø gamybà jau
2015 metais, taèiau plastikø gamintojai draudimà apskundë
teismui. 2018 metø liepà teismas priëmë galutinæ nutartá,
kad plonieji plastikai Malavyje uždraudžiami ir nebebus
gaminami. Malavio Birdlife partnerio WESM teigimu, plas-
tikai labai kenkia šalies gamtinei aplinkai, užkemša dre-
nažus, juos praryja gyvuliai bei ávairûs laukiniai gyvûnai.
RUGPJÛTIS. Paprastojo griciuko
suklestëjimas Ðvedijoje.
Atrodo, kad deðimtmetá trukusias pastangas atkurti
paprastojo griciuko populiacijà Ðvedijoje vainikavo sëk-
më. Nepaisant plataus rûðies arealo, kai kuriose papliti-
mo vietose ðiø paukðèiø drastiðkai sumaþëjo. Pagrindinë
tokio sumaþëjimo prieþastis yra reikiamø datø nesilaiky-
mas ûkininkaujant buveinëse, kuriose paukðèiai veisiasi.
Švedijoje vietos valdžia, ûkininkai, medžiotojai bei nevy-
riausybinës organizacijos sutartinai ágyvendino planà su-
balansuotai tvarkytis šlapiose pievose ir taip uþtikrino
griciukø perëjimo sëkmæ ir rûðies pagausëjimà.
RUGSËJIS. Roþinës þuvëdros sugráþta.
Rugsëjis atneðë geras naujienas retai Europoje perin-
èiai paukðèiø rûðiai. Ágyvendinæ bendrà Europos Sàjun-
gos finansuojamà roþinës þuvëdros (Sterna dougallii) po-
puliacijos atkûrimo projektà trys Birdlife partneriai –
RSPB (Didžioji Britanija), Birdwatch (Airija) ir Laukinës
Gamtos Trestas (Ðiaurës Velsas) regione suskaièiavo be-
veik 2000 perinèiø porø. Tokiø áspûdingø skaièiø buvo
pasiekta árengiant dirbtines lizdavietes ir terasas paukð-
èiams ilsëtis bei panaudojant lazerines priemones didie-
siems kirams atbaidyti nuo roþiniø þuvëdrø kolonijø.
SPALIS. Nauja apsaugos zona Singapûre.
Viena paskutiniø Singapûro mangroviø buveiniø buvo
paskelbta saugoma zona. Tai, be abejo, yra gera naujiena
migruojantiems Rytø Azijos paukðèiams, nes dël civilizaci-
jos plëtros Kinijoje, Singapûre bei Australijoje maþëja paukð-
èiø poilsio vietø jø migracijos kelyje. Ði neseniai ákurta
Miškinis ibis (Geronticus eremita) © Marco Valentini
2018 • 4
ávairenybës
saugoma teritorija bus labai svarbi globaliai nykstantiems
kininiams garniams (Egretta eulophotes) ir rusvavainikiams
biulbiuliams (Pycnonotus zeylanicus) kaip poilsio zona jø
migracijos kelio viduryje. Apie 70 hektarø dumblëtos mang-
roviø pakrantës apsauga bus ne tik naudinga paukðèiams,
bet atvira visuomenei, mokslo tyrimams bei edukacijoms.
LAPKRITIS. Raudonoji knyga.
Birdlife yra vykdanèioji Tarptautinës raudonosios kny-
gos paukðèiø apsaugos organizacija, todël kasmet ávertina
pasaulio paukðèiø rûðiø iðnykimo rizikà. Atnaujintas ðiø
metø sàraðas pademonstravo galingà paukðèiø apsaugos
potencialà. Nykstanèiø paukðèiø kategorijø sàraðe aukð-
tyn pakilo miðkinis ibis (Geronticus eremita) bei rožinis
karvelis (Nesoenas mayeri). Didþiausià grësmæ iðnykti paty-
ræs ir kritiðkai nykstanèiø rûðiø sàraše buvæs miðkinis ibis
(gamtoje buvo likæ apie 60 individø) dël Maroko paukð-
èiø apsaugos organizacijos GREPOM ádëtø pastangø da-
bar jau priklauso nykstanèiøjø kategorijai. Nors pergalæ
ðvæsti dar per anksti, taèiau taikytos apsaugos priemonës
davë neabejotinø rezultatø. Roþinio karvelio perkëlimas
ið nykstanèiø paukðèiø kategorijos á paþeidþiamø taip pat
yra aiðkus apsaugos galimybiø liudijimas.
GRUODIS. Kininë þuvëdra.
Ornitologus sujaudino žinia, kad naujoje kolonijoje
ákurtoje netoli pietvakariniø Pietø Korëjos pakranèiø
sëkmingai veisiasi kritiðkai nykstanèios kininës þuvëdros
(Thalasseus bernsteini). Iki 2000 metø buvo manyta, kad
ðis didingas jûrø paukðtis jau iðnykæs. Tam kad priviliotø
galbût išlikusius paukðèius, gamtosaugininkai naudojo
ávairias priemones, pradedant þuvëdrø modeliais ir bai-
giant balsø áraðais. Atrodo, kad paukðèiai pamëgo savo
netikrus giminaièius ir netrukus nauja jø karta atitolino
rûðies iðnykimo tikimybæ. Paslapèiø gaubiamame kini-
niø þuvëdrø migracijos kelyje jas jau yra uþregistravæ
pavieniai Japonijos bei Filipinø paukðèiø stebëtojai, tad
yra vilties, kad reèiausias Azijos jûrø paukštis ateityje bus
stebimas žymiai dažniau. Manoma, kad pasaulinæ popu-
liacijà tesudaro apie 50 paukðèiø.
Kininë þuvëdra (Thalasseus bernsteini) © Ichunfai
Paukðèiai 63
 Margas juodasis strazdas (Turdus merulas). Klaipëda, 2018-09-28 © Rimantas Stankûnas

Margas juodasis strazdas (Turdus merulas). Ventës ragas, 2018-10-24 © Vytautas Jusys

Parengta ágyvendinant projektà „Þurnalas „Paukðèiai“ – norintiems

stebëti ir paþinti“ (paramos sutarties Nr. 060-2NS).
Projektà finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas,
skyræs 4 000 EUR metinæ paramà.
64 Paukðèiai Þurnalo kaina – 1,75
2018Eur
• 4