ISSN 1822-1823 Žmogaus ir gamtos sauga 2014 – 2 dalis, ASU
Paprastojo kadagio (Juniperus communis L.) būklė Šauklių riedulyne (Salantų
regioninis parkas)
Monika Smulkytė, Vytautas Oškinis
Vilniaus universitetas
Juniperus communis bendrijos yra įtrauktos į Buveinių direktyvos I-ąjį priedą. Tyrimų tikslas – įvertinti paprastojo kadagio būklę didņiausioje
Lietuvoje uņimamu plotu kadagynų buveinėje – Ńauklių riedulyne. Kiekviename apskaitos plotelyje įvertintas paprastojo kadagio ir kitų sumedėjusių
rūńių vidutinis tankumas. Nustatyti tiriamos rūńies individų aukńtis, kamieno diametras, biomorfa ir sveikatingumas.
Kadagynų buveinė, sumedėjusios rūšys, biomorfa, vidutinis tankumas
Įvadas
Paprastasis kadagys (Juniperus communis L.) – tai
visņalis dvinamis spygliuotis, kurio spygliai menturiuose
ińsidėstę po tris ir ant ńakelių ińsilaiko apie 4 metus.
Paprastasis kadagys – sumedėjusių augalų rūńis,
plačiausiai paplitusi ńiauriniame pusrutulyje: visoje
Europoje, Ńiaurės Amerikoje, ńiaurinėje Azijos dalyje, net
Ńiaurės Afrikoje (Adams, 2011). Juniperus communis
pastaruoju metu nyksta Belgijoje, Nyderlanduose, Ńiaurės
ir Vakarų Vokietijoje, Anglijoje, Vidurņemio jūros baseino
kalnuose, tačiau ińlaiko gerą būklę Alpių kalnuose,
Skandinavijoje, Lenkijoje (Gruwetz et al., 2014).
Paprastasis kadagys – savaiminė Lietuvos floros rūńis,
auganti didņiojoje ńalies teritorijos dalyje. Tenkinasi sausu,
nederlingu dirvoņemiu, rečiau aptinkama pelkėse.
Derlingesniame dirvoņemyje nepaplinta dėl medņių ir
krūmų konkurencijos (Vaitkevičiūtė ir kt., 2010).
Kadagynų buveinės Lietuvoje – tai ir Europos ekologinio
tinklo Natura 2000 teritorijos. Kadagynams priskiriamos
atviros buveinės, kuriose kadagių projekcinis padengimas
yra didesnis negu 10% (Ulevičius, Tupčiauskaitė, 2013).
Lietuvoje paprastojo kadagio ekologiniai tyrimai
atlikti Arlavińkių kadagyne, Kauno marių regioniniame
parke (Vaitkevičiūtė ir kt., 2010). Taip pat tirtos kadagio
augavietės Pietų ir Pietryčių Lietuvos mińko augaviečių
puńynų trake (Vaitkevičiūtė, 2012), nustatyti kadagių
dendrometriniai rodikliai, paplitimas ir būklė, ińnagrinėti jų
pasiskirstymo pagal lytį ypatumai skirtingomis aplinkos
sąlygomis, ińtirtas kadagių radialiojo prieaugio ryńys su
aplinkos veiksniais bei sudarytos kadagio metinio
radialiojo prieaugio etaloninės dendroskalės
(Vaitkevičiūtė, 2013).
Atlikti Lietuvoje augančių kadagių tyrimai cheminės
ekologijos srityje (pvz., Loņienė, Labokas, 2012) bei
nagrinėta ńių sumedėjusių augalų panaudojimo
biomonitoringiniais indikatoriais galimybė (Čeburnis,
Steinnes, 2000).
Tyrimų tikslas – įvertinti paprastojo kadagio
(Juniperus communis L.) būklę didņiausioje Lietuvoje
uņimamu plotu kadagynų buveinėje – Ńauklių riedulyne
(Salantų regioninis parkas).
Tyrimų vietovė
Ńauklių riedulynas – Buveinių apsaugai svarbi
teritorija, esanti Skuodo rajono savivaldybės Mosėdņio
98
seniūnijos teritorijoje, patenkanti į Salantų regioninį parką.
Joje saugomos keturios Europos Bendrijos svarbos
buveinės: 4030 Virņynai (Europiniai sausieji virņynai),
5130 Kadagynai (Juniperus communis bendrijos
virņynuose arba kalkingose pievose), 6230 Rūńių turtingi
briedgaurynai ir 6410 Melvenynai (Ńauklių.., 2007).
Riedulyne vyraujantys dirvoņemiai priskiriami sotiesiems
ńlynņemiams, susidariusiems dėl negiliai slūgsančio
gruntinio vandens pertekliaus (Vaitkevičiūtė, 2013).
Ńauklių riedulyno teritorija saugoma nuo 1971 m, kai
buvo įsteigtas Ńauklių geologinis draustinis, siekiant
ińsaugoti pirmykńtį Lietuvos krańtovaizdį, primenantį
poledyninės kilmės tundrą, taip pat pirmykńčio slūgsojimo
eratinius ledyninės kilmės riedulius (Čiuplys, Ryla, 2006).
Ńiuo metu antras pagal dydį Lietuvos riedulynas yra
Salantų regioninio parko Ńauklių krańtovaizdņio draustinio
dalis (Dėl Salantų regioninio ..., 2006). 2007 m.
patvirtintas Ńauklių riedulyno gamtotvarkos planas,
kuriame numatyta atkurti ir palaikyti kadagynų buveines,
pagerinti jų struktūrą (Ńauklių riedulyno gamtotvarkos ...,
2007). Ńioje teritorijoje yra pati svarbiausia vieta kadagynų
buveinės apsaugai, nes ji yra didņiausia Lietuvoje (plotas –
52 ha) ir ińlaikiusi gerą struktūrą. Teritorijoje nevyksta joks
ūkininkavimas, todėl ji stipriai apauginėja medņiais ir
krūmais. Toliau leidņiant procesams vykti savaime,
sutankės medņiai, pradės formuotis mińkas ir buvusios
atviros vietos palaipsniui ińnyks (Čiuplys, Ryla, 2006).
Botaninių tyrimų metu yra atlikta Ńauklių riedulyno
augalijos fitosociologinė analizė, kurios metu nustatyta,
kad čia ińplitusi ass. Calluno-Nardetum strictae Hrync.
1959, ńios asociacijos du variantai ir viena facija,
derivatinė bendrija Urtica dioica-[Molinio-
Arrhenatheretea/Nardo-Callunetea] (Motiekaitytė et al.,
2004). Didņiojoje riedulyno dalyje įvairaus drėgnumo
augimvietėse susiformavusi Europos Bendrijos svarbos
buveinė - 5130 Kadagynai, kurią sudaro įvairaus tankumo
paprastojo kadagio (Juniperus communis) krūmynai.
Tyrimų metodika
Tyrimai atlikti 2012 m. liepos – rugpjūčio bei 2013
m. geguņės – rugsėjo mėnesiais Ńauklių riedulyno
teritorijoje, tenkinančioje buveinės Juniperus communis
bendrijos virņynuose arba kalkingose pievose
charakteristiką, ińskirta 10 laikinų 20×20 m dydņio
apskaitos plotelių (Vaitkevičiūtė ir kt., 2010). Ińmatuotas
 ISSN 1822-1823 Žmogaus ir gamtos sauga 2014 – 2 dalis, ASU
ńiuose ploteliuose augančių kadagių aukńtis ir diametras –
1,3 m aukńtyje kamieną apgaubus skersmens matuokliu.
Nustatant kadagių biomorfą atsiņvelgta į ńiuos
poņymius: krūminei kadagių formai būdinga plati laja,
retańakińkumas, keletas kreivų kamienų, o medņiai yra
maņai ńakoti, tanki laja, kūgio pavidalo (Navasaitis, 2004).
Nustatant kadagių lytį moterińkiems individams
priskirti individai turintys „uogas“, o jų strobilai yra kūgio
pavidalo, gelsvai ņalios spalvos, tuo tarpu vyrińki - ņali,
apvalios formos (Navasaitis ir kt., 2003).
Vertinant paprastojo kadagio individų sveikatingumą,
kadagiai pagal lajos ińretėjimo procentinę dalį skirstyti į
keturias defoliacijos klases: I – paņeisti iki 10%, II –
paņeisti iki 50%, III – paņeisti daugiau nei 50%, IV – ņuvę.
Ińvardytos defoliacijos klasės atitinka kadagių skirstymą į
sveikus, vidutinińkai paņeistus, stipriai paņeistus ir
ņuvusius individus (Verheyen et al., 2005).
Vertinant ryńį tarp kadagių individų sveikatingumo ir
jų aukńčio, ińskirtos ńios aukńčio klasės: <0,2 m, <0,4 m,
<0,6 m, <0,8 m, <1 m, <1,4 m, <1,8 m, <2,2 m, <2,6 m, <3
m, <4 m, <5 m, <6 m (Verheyen et al., 2005).
Vertinant kadagių amņinę struktūrą ińskirtos keturios
aukńčio klasės: I – <0,25 m, II – <1,5 m, III – <5 m, IV –
>5 m, jas įvardinant sėjinukais, jaunais, subrendusiais ir
senais individais (Ward, 1973; Verheyen et al., 2005).
Riedulyne augančių sumedėjusių augalų rūńys
nustatytos naudojant jų apibūdinimo vadovą (Galinis,
1973). Atliktas statistinis tyrimo duomenų apdorojimas
(Sakalauskas, 2003).
Rezultatai ir aptarimas
Deńimtyje tyrimo barelių auga 699 paprastieji
kadagiai (vidutinis aukńtis – 3,21 ± 0,12 m). Maksimalus
kadagio aukńtis – 6,90 m, kamieno diametras – 10,2 cm.
Vidutinis Ńauklių riedulyne augančių kadagių tankis –
1747 vnt./ha. Paņymėtina, kad didņiąją kadagių dalį
(80,69%) sudaro subrendę individai, 11,02% – jauni,
7,86% – seni ir tik 0,43% – sėjinukai (1 pav.).
Ńauklių riedulyje dominuoja vyrińkos lyties individai
– 428 vnt. (61,2%), o lyčių santykis – ♀ : ♂ = 1 : 1,58.
Vyrińkos lyties kadagiai yra aukńtesni – 3,45 ± 0,17 m uņ
moterińkos lyties kadagius – 3,09 ± 0,19 m, o taip pat jie
pasiņymi didesne kamieno apimtimi – atitinkamai 3,90 ±
0,18 cm ir 3,50 ± 0,21 cm.
Nustatyta, kad tyrimo bareliuose 60,1% sudaro
krūminė Juniperus communis biomorfa – 420 vnt. (244
vnt. – vyrińkos lyties, 176 vnt. – moterińkos lyties). Medņių
biomorfa yra retesnė - 279 vnt. (184 vnt. – vyrińkos lyties,
95 vnt. – moterińkos lyties).
Pagal sveikatingumą 15,02% paprastųjų kadagių
priskirti sveikų individų kategorijai, 38,06% – vidutinińkai
paņeistiems, 34,76% – stipriai paņeistiems, o 12,16%
sudaro nudņiūvę individai (1 pav.).
Be paprastojo kadagio apskaitos ploteliuose nustatyti
augantys 15 rūńių sumedėję augalai (1 lentelė). Vidutinis
sumedėjusių augalų (be kadagio) tankis – 10895 vnt./ha.
Visuose deńimtyje apskaitos plotelių įvairiu gausumu auga
paprastasis ńaltekńnis (Frangula alnus) ir drebulė (Populus
tremula), taip pat daņni gluosnis virbis (Salix pentandra),
karpotasis berņas (Betula pendula), pilkasis gluosnis (Salix
cinerea).
99
Ńauklių riedulyne augančių Juniperus communis
vidutinis tankis – 1747 vnt./ha yra didesnis lyginant su
Arlavińkių kadagynu – 1232 vnt./ha bei Lietuvos puńynais
– 884 vnt./ha (Vaitkevičiūtė ir kt., 2010). Taip pat pagal ńį
parametrą lenkiamos ńios rūńies kadagio populiacijos
Heiderbos (Belgija) – 687 vnt./ha, Cocquerel (Ńiaurės Rytų
Prancūzija) – 456 vnt./ha, Boshuizerbergen (Nyderlandai)
– 450 vnt./ha (Vanden-Broeck et al., 2011).
Ńioje buveinėje augantys kadagiai yra ņemesni
lyginant su Arlavińkių kadagynu, kuriame augančių
Juniperus communis vidutinis aukńtis siekia 6,5 m, o
aukńčiausių individų – net iki 12,5 m, o taip pat vidutinis
kamieno diametras siekia 10,1 cm (Vaitkevičiūtė ir kt.,
2010). Literatūroje nurodoma, kad Europoje paprastasis
kadagys auga iki 11 m (retai – iki 17 m) aukńčio (Thomas
et al., 2007).
Kaip ir Ńauklių riedulyne, Heiderbos populiacijoje
(Belgija) vyrauja subrendę individai - 88,7% (Verheyen et
al., 2005). Tačiau senų individų joje yra gerokai maņiau
(0,3%) nei Ńauklių riedulyne (7,86%). Sėjinukų ir jaunų
individų skaičius skiriasi neņymiai. Tačiau galime teigti,
jog kadagių populiacija Ńauklių riedulyne sensta, kadangi
jaunų individų prieaugis maņas, o daugiausia individų ńiuo
metu yra reprodukcinio amņiaus.
Literatūroje gausu prieńtaringos informacijos apie
Juniperus communis lyčių santykį. J. B. Faliński (Faliński,
1980) teigia, kad Rytų Lenkijoje lyčių santykis kinta nuo
♂ : ♀ = 1 : 0,4 pradinėje augimo stadijoje iki 1 : 1,15
vėlyvoje brandos stadijoje, t.y. palaipsniui gausėja
moterińkos lyties individai, nors optimaliomis
ekologinėmis sąlygomis ńis santykis yra artimas 1 : 1.
Heiderbos populiacijoje (Belgija) lyčių santykis ♀ : ♂ = 1 :
1,1 laikomas optimaliu (Verheyen et al., 2005). Tuo tarpu
L. K. Ward (Ward, 2007) pabrėņia, kad vyresnėse
populiacijose vyrauja vyrińkos lyties individai: Pietų
Anglijoje toje pačioje populiacijoje ♀ : ♂ pasikeitė nuo 1 :
1,13 (1983 m.) iki 1 : 1,32 (2005 m.). Ńauklių kadagyne ńis
rodiklis dar aukńtesnis – ♀ : ♂ = 1 : 1,58.
Apskaitos ploteliuose augantys vyrińkos lyties
kadagiai yra aukńtesni ir stambesni uņ moterińkos lyties
kadagius. Analogińki rezultatai yra nustatyti Pietų
Anglijoje (Ward, 2007) ir Lomņos apylinkėse, Ńiaurės
Rytų Lenkijoje (Iszkuło, Boratyński, 2011).
Arlavińkių kadagyne, taip pat kaip ir Ńauklių
riedulyne, vyrauja krūminė Juniperus communis biomorfa
- 68,0% (Vaitkevičiūtė ir kt., 2010). Ńi augimo forma
senstant populiacijai kadagyno buveinėje lemia kadagių
sutankėjimą (Vaitkevičiūtė et al., 2012). Ńauklių riedulyne
nepasitvirtina teiginys, kad Lietuvoje vyraujanti vyrińkos
lyties kadagių biomorfa – medis (Navasaitis et al., 2003).
Lyginant su Arlavińkių kadagynu Ńauklių riedulyne
kadagiai pasiņymi geresniu sveikatingumu, tačiau bendra
būklė nėra gera. Sveikų individų dalis siekia 15,02%, o
Arlavińkėse – tik 10,8% (Vaitkevičiūtė ir kt., 2010). Ņuvę
kadagiai abiejose teritorijose sudaro didelę dalį: Ńauklių
riedulyne – 12,6%, o Arlavińkių kadagyne - net 20,5%.
Kadagių būklė ņymia dalimi yra įtakojama buveinėje
augančių kitų sumedėjusių augalų (Verheyen et al., 2005;
Thomas et al., 2007). Arlavińkių kadagyne nustatyta itin
nepalanki būklė, nes jame sutinkamos net 7 invazinės
rūńys (Vaitkevičiūtė ir kt., 2010). Ńauklių riedulyne
uņregistruota 15 rūńių, tačiau net 7 rūńių vidutinis
 ISSN 1822-1823 Žmogaus ir gamtos sauga 2014 – 2 dalis, ASU

tankumas nesiekia 100 vnt./ha. Paņymėtina, kad didņiausia nustatytas perteklinio drėkinimo teritorijose – I, V ir X
sumedėjusių augalų rūńinė įvairovė ir vidutinis tankis apskaitos ploteliuose (1 lentelė).

sėjinukai / seedling (0,43%)

jauni / young (11,02%)

subrendę / mature

seni / old (7,86%)

(11,02%)

(80,69%)

(7,86%)
mature
(0,43%)

1 pav. Paprastojo kadagio pasiskirstymas aukńčio ir amņinėse klasėse bei paņeistumas.

Fig. 1. Common juniper numbers in the different height and age classes and its damaged.

1 lentelė. Sumedėjusių augalų rūńys ir jų skaitlingumas tyrimo bareliuose.

1 Table. Numbers of woody species in the plots of investigation.

Tyrimų barelis / Plot of investigation

Vidutinis tankumas
Iń viso /
Rūńis / Species (vnt./ha) / Average
I II III IV V VI VII VIII IX X Total:
density (units/ha)

Juniperus communis 101 84 71 65 88 43 52 88 69 38 699 1747,5

Betula pendula 1 - - 6 371 42 1 12 6 21 460 1150

Betula pubescens - - - - 91 36 - 5 12 3 147 367,5

Corylus avellana - - - - - 1 3 - - - 4 10

Cornus sp. - - - - 63 3 - - - - 66 165

Crataegus sp. - - - - 1 - - - - - 1 2,5

Frangula alnus 216 151 32 123 289 164 320 104 137 167 1703 4257,5

Malus sylvestris - - - - - - 7 - - - 7 17,5

Picea abies - - - - - - 4 1 - - 5 12,5

Pinus sylvestris - - - 7 - - 1 1 - 2 11 27,5

Populus tremula 143 13 5 175 10 3 34 1 11 6 401 1002,5

Rosa canina - - 8 - - - - - - - 8 20

Salix cinerea 45 1 235 80 10 1 - - - - 372 930

Salix pentandra 3 1 - - 784 13 - 12 - 257 1070 2675

Sorbus aucuparia - - - 4 - 1 4 - - - 9 5

Quercus robur 13 1 - 14 25 21 14 - 1 5 94 235

Iń viso (be kadagių) /
421 167 280 409 1644 285 388 136 167 461 4358 10895
Total (except junipers)

Išvados 7,86% - seni, o sėjinukai (0,43%) ir jauni individai

(11,02%) sudaro nedidelę populiacijos dalį.
1. Ńauklių riedulyne augančių paprastųjų kadagių 2. Tirtoje teritorijoje individų daugumą sudaro
vidutinis tankumas – 1747 vnt./ha, aukńtis – 3,21 ± 0,12 m. krūminės formos kadagiai (60,1%), likusieji (39,9%) –
Populiacija yra senstanti: 80,69% individų subrendę, medņiai.

100
 ISSN 1822-1823 Žmogaus ir gamtos sauga 2014 – 2 dalis, ASU

3. Identifikuoti 428 vyrińkos bei 271 moterińkos lyties
individai. Lyčių santykis – ♀ : ♂ = 1 : 1,58.
4. Kadagyne vyrauja vidutinińkai (38,06%) ir stipriai
paņeisti (34,76%) individai. Sveiki individai sudaro
15,02%, o ņuvę - 12,16%.
5. Kadagyno buveinėje be kadagių auga 15 vietinių
sumedėjusios augalijos rūńių. Ńių krūmų ir medņių
vidutinis tankis - 10895 vnt./ha. Tankiausius sąņalynus
formuoja paprastasis ńaltekńnis (4257,5 vnt./ha) ir gluosnis
virbis (2675 vnt./ha).
Literatūra
1. ADAMS, R. P. The junipers of the world: The genus Juniperus, 3rd
edition. Trafford Publ., Victoria, BC.
2. ČEBURNIS, D.; STEINNES, E. Conifer needles as biomonitors of
atmospheric heavy metal deposition: comparison with mosses and
precipitation, role of the canopy. Atmospheric Environment, 2000,
vol. 34, p. 4265–4271.
3. ČIUPLYS, R.; RYLA, M. Ńauklių riedulyno gamtotvarkos plano
pagrindņiamoji informacija. Vilnius, 2006.
http://gamtotvarka.am.lt/plans/20.pdf
4. Dėl Salantų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos
zonos ribų plano patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 735.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280775&
p_query=&p_tr2=
5. FALIŃSKI, J. B. Vegetation dynamics and sex structure of the
population of pioneer dioecious woody plants. Vegetatio, 1980, vol.
43, p. 23–38.
6. GALINIS, V. Vadovas Lietuvos TSR augantiems medņiams ir
krūmams paņinti. Vilnius, 1973, 99 p.
7. GRUWEZ, R.; DE FRENNE, P.; DE SCHRIVJER, A.; LEROUX,
O.; VANGANSBEKE, P.; VERHEYEN, K. Negative effects of
temperature and atmospheric depositions on the seed viability of
common juniper (Juniperus communis). Annals of Botany, 2014,
vol. 113, p. 489–500.
8. ISZKUŁO, G.; BORATYŃSKI, A. Initial period of sexual maturity
determines the greater growth rate over female in the dioecious tree
Juniperus communis subsp. communis. Acta oecologica, 2011,
vol. 37, p. 99–102.
9. LOŅIENĖ, K.; LABOKAS, J. Effects of abiotic environmental
conditions on amount and enentiometric composition of α-pinene
in Juniperus communis L. Biochemical Systematics and Ecology,
2012, vol. 44, p. 36–43.
10. MOTIEKAITYTĖ, V.; MEŃKAUSKAITĖ, E.; VAINORIENĖ, R.
Phytosociological analysis of vegetation of Ńaukliai and Kulaliai
(Skuodas district) boulder accumulations. Botanica Lithuanica,
2004, vol. 10, p. 261–269.
11. NAVASAITIS, M. Dendrologija. Vilnius, Margi rańtai, 2004, 856p.
12. NAVASAITIS, M.; OZOLINČIUS, R.; SMALIUKAS, D.;
BALEVIČIENĖ, J. Lietuvos dendroflora. Kaunas, Lututė, 2003,
576p.
13. SAKALAUSKAS, V. Duomenų analizė su Statistica. Vilnius,
Margi rańtai, 2003, 236p.
14. Ńauklių riedulyno gamtotvarkos planas. Patvirtintas Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-
16. http://gamtotvarka.am.lt/plans/20.pdf
15. THOMAS, P. A.; EL-BARGHATI, M E.; POLWART, A.
Biological Flora of the British Isles: Juniperus communis L.
Journal of Ecology, 2007, vol. 95, p. 1404–1440.
16. ULEVIČIUS, A.; TUPČIAUSKAITĖ, J. Ekosistemų praktikumas:
buveinės ir jų būdingosios rūńys. Vilnius, 2013. Atviroji prieiga:
http://www.eac.gf.vu.lt/wp-content/uploads/2013/09/virzynu-ir-
krumynu-buveines.pdf
17. VAITKEVIČIŪTĖ, R. Distribution and status of common juniper
(Juniperus communis L.) in Lithuanian pine stands. Annual 18th
International Scientific Conference Proceedings. „Research for
Rural Development“, Jelgava, Latvia, 16-18 May 2012, 2012, vol.
2, p. 33–36.
18. VAITKEVIČIŪTĖ, R. Paprastojo kadagio (Juniperus communis
L.) ekologijos ypatumai Lietuvoje. Daktaro disertacijos santrauka.
Akademija, 2013, 31p.
19. VAITKEVIČIŪTĖ, R; ŃEPETIENĖ, J.; BRAZAITIS, G.
Arlavińkių kadagyno būklė ir jos kitimo tendencijos. Mińkininkystė,
2010, Nr. 1 (67), p. 50–56.
20. VANDEN-BROECK, A.; GRUWEZ, R.; COX, K.;
ANDRIAENSSENS, S.; MICHALCZYK, I. M.; VERHEYEN, K.
Genetic structure and seed-mediated dispersal rates of an
andangered shrub in a fragmented landscape: a case study foe
Juniperus communis in northwestern Europe. BMC Genetics, 2011,
vol. 12:73.
21. VERHEYEN, K.; SCHREURS, K.; VANHOLEN, B.; HERMY,
M. Intensive management fails to promote recruitment in the last
large population of Juniperus communis (L.) in Flanders (Belgium).
Biological Conservation, 2005, vol. 124, p. 113–121.
22. WARD, L. K. The conservation of juniper. Present status of juniper
in southern England. Journal of Applied Ecology, 1973, vol. 10, p.
165–188.
23. WARD, L. K. Lifetime sexual dimorphism in Juniperus communis
var. communis. Plant Species Biology, 2007, vol. 22, p. 11–21.

Monika Smulkytė, Vytautas Ońkinis

The status of commom juniper (Juniperus communis L.) in the Šaukliai Boulder Field (Salantai Regional Park)
Summary

Juniperus communis communities are listed in Annex I of the EU Habitat Directive (code 5130). The aim of this study are to characterize the actual
population of Juniperus communis at Ńaukliai Boulder Field. In each plot of investigation all common juniper as well as other woody species were
evaluated and characterized by their biomorpha, diametre, height and health status.
Juniper formations, woody species, biomorpha, average density

Gauta 2014 m. kovo mėn., atiduota spaudai 2014 m. balandžio mėn.

Monika SMULKYTĖ. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centras. Adresas: M.K. Čiurlionio str. 21/27, LT-
03101 Vilnius. Tel (+370 5) 239 82 99, el. pańtas: monika.smulkyte@gf.stud.vu.lt.
Vytautas OŠKINIS. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centras, gamtos mokslų daktaras, docentas. Adresas:
M.K. Čiurlionio str. 21/27, LT-03101 Vilnius. Tel (+370 5) 239 82 99, el. pańtas: vytautas.oskinis@gf.vu.lt
Monika SMULKYTĖ. VilniusUniversity, Faculty of Natural Sciences, Centre of Ecology and Environmental Science. Address: M.K. Čiurlionio str.
21/27, LT-03101 Vilnius. Tel (+370 5) 239 82 99, e-mail: monika.smulkyte@gf.stud.vu.lt.
Vytautas OŠKINIS. VilniusUniversity, Faculty of Natural Sciences, Centre of Ecology and Environmental Science, doctor of natural sciences, assoc.
prof. Address: M.K. Čiurlionio str. 21/27, LT-03101 Vilnius. Tel (+370 5) 239 82 99, e-mail: vytautas.oskinis@gf.vu.lt.

101