VILNIAUS UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSL FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR KRATOTVARKOS KATEDRA



Jonas Volungeviius, Paulius Kavaliauskas


LIETUVOS DIRVOEMIAI
(emlapio apraas)
Mokomoji priemon




Vilnius, 2012

UDK 631.4(474.5) (075.8)
Vo-133


Aprobuota:

VU Gamtos moksl fakulteto Tarybos posdyje
(2012 m. kovo 21d., protokolo Nr. 3)

VU Geografijos ir kratotvarkos katedros posdyje
(2012 m. kovo 9 d., protokolo Nr. 7)

ASU Dirvotyros ir agrochemijos katedros posdyje
(2012 m. kovo 7 d., protokolo Nr. 648-6)


Mokomojoje priemonje yra pateikiama Lietuvos dirvoemi vairov bei irykinama j
erdvins diferenciacijos ypatumai. Atskleidiama Lietuvos teritorijoje besireikiantys dirvodaros
procesai bei j atspindys dirvoemio profili struktroje.

Mokomoji priemon skiriama Vilniaus universiteto geografijos krypties studij program
studentams. Ja gali naudotis studijuojantys kitose auktosiose mokyklose geografijos,
agronomijos, mikininkysts bei ekologijos ir aplinkotyros studij krypi programose, kuri
dalykai susij su dirvoemio painimu.



Recenzavo: prof. habil. dr. M. Eidukeviien (Klaipdos universitetas)
doc. dr. R. Vaisvalaviius (Aleksandro Stulginskio universitetas)
doc. dr. F. Kavoliut (Vilniaus universitetas)



Jonas Volungeviius
Paulius Kavaliauskas

Lietuvos dirvoemiai

Mokomoji priemon

Jonas Volungeviius, 2012
Paulius Kavaliauskas, 2012
Vilniaus universitetas, 2012
Lietuvos dirvoeminink draugija prie Lietuvos MA MMS, 2012
Aleksandro Stulginskio universitetas, 2012


ISBN 978-609-459-041-2



LIETUVOS DIRVOEMIAI
(emlapio apraas)

J. Volungeviius, P. Kavaliauskas
Mokomoji priemon


Tikslas: Atskleisti Lietuvos dirvoemi vairov bei irykinti Lietuvos dirvodaros erdvins
diferenciacijos ypatumus.
Udaviniai: 1. Pateikti Lietuvos pedologin rajonavim.
2. Iliustruoti vyraujanius Lietuvos dirvoemio tipologinius vienetus spalvotais
dirvoemio profiliais.
3. Pateikti dirvoemio tipologini vienet koreliacij pagal TDV-96 ir LTDK-99
klasifikacijas.
4. Pateikti dirvoemio tipologini vienet analiz per dirvoemio profilio struktr
ireikt horizont seka.
Aktualumas:
Dirvoemi bei juose vykstani proces painime svarb vaidmen vaidina vaizdin
informacija, ypa spalvot dirvoemio profili analiz. Nepaisant to, studijuojantiems Lietuvos
dirvoemius, labai trksta susistemintos vaizdins mokomosios mediagos. Ne tik analitini
emlapi bet ir pai dirvoemio profili nuotrauk.
Taip pat, is darbas yra savalaikis, atspindintis pasaulines bei europines dirvoemio painimo bei
paties mokslo populiarinimo tendencijas. iuo metu yra ileista JAV dvylikos dirvoemio serij
bei Europos pagrindini dirvoemio grupi mokomieji reprezentaciniai plakatai. Todl i
mokomoji priemon kartu gali tapti ir priemone Lietuvos dirvoemius bei j painimo poir
reprezentuojania priemone Europoje ir pasaulyje.

Mokslinis naujumas
1. Tokio pobdio mokomoji / reprezentacin priemon, apjungianti TDV-96 ir LTDK-99
dirvoemio klasifikacij duomenis, bei tai iliustruojanti spalvotomis dirvoemio profili
iliustracijomis, Lietuvoje yra parengta pirm kart.
2. Apibendrintos ir susistemintos, mokymo procesui pritaikytos, Lietuvos vyraujanius
dirvoemio tipologinius vienetus iliustruojanios, spalvotos dirvoemio profili
nuotraukos.
3. Spalvotos foto fiksacijos metodas pateiktas, kaip vienas i pagrindini, dirvoemio
vystymosi ypatumus atskleidiani bei tai interpretuoti lauko slygomis leidiani,
metod.
4. Pirmasis Lietuvoje, Pasaulio tendencijas atitinkantis bei Lietuvos dirvoemio dangos
ypatumus ir jo painim populiarinantis leidinys.

Turinys

Dirvoemio tipologinis rajonavimas

Pagal, 1999 metais patvirtint naujj FAO Lietuvos dirvoemi klasifikacija (LTDK-99),
Lietuvoje yra iskiriama 12 pagrindini I lygio dirvoemio grupi (Motuzas, Vaiys, Buivydait,
2001). i klasifikacija pakeit prie tai galiojusi Lietuvos genetin klasifikacij (TDV-96).
Atsivelgiant Lietuvos dirvoemi vystymosi ypatumus, visas dirvoemio tipologines grupes
galima sugrupuoti jaunus, santykinai neseniai formuotis pradjusius dirvoemius: pradiaemiai
(Regosols), smlemiai (Arenosols) ir kalkemiai (Leptosols); svarbiausius zoninius dirvodaros
procesus atspindinius: rudemiai (Cambisols), iplautemiai (Luvisols), palvaemiai
(Planosols), balkvaemiai (Albeluvisols) ir jauraemiai (Podzols); bei azoninius dirvoemius:
lynemiai (Gleysols), durpemiai (Histosols), salpemiai (Fluvisols) ir traemiai (Anthrosols).
is skirstymas nra tobulas, todl ateityje turt bti tobulinamas keiiant atskir dirvoemio
grupi taksonomin priklausomyb klasifikacijos hierarchinje sistemoje bei tobulinant
terminij.

Pradiaemiai (Regosols)
Tai neisivyst arba menkai isivyst mineraliniai dirvoemiai susidar puriose nuosdins
kilms nuogulose (32-34 profiliai, r. emlapis). Atskirais atvejais, labai lokaliose teritorijose
(iaurs Lietuvos karstiniame regione) ie dirvoemiai gali formuotis ir ant kiet nuosdins
kilms uolien. Pradiaemiai Lietuvoje uima apie 0,36% dirvoemio dangos (Motuzas, ir kt.,
2009). Priklausomai nuo to, formuojasi smliuose, priesmliuose, priemoliuose ar moliuose, ie
dirvoemiai turt bt skirstomi atskirus tipologinius pogrupius:

Smliuose besiformuojantys pradiaemiai (Arenosols)
Profilis: (O) A AC C, (O) A C.
iems dirvoemiams bdinga labai plonas dirvoemio profilis (23 profilis, Varnos r. sav.; r.
emlapis). Jo storis iki C horizonto yra ne didesnis kaip 10 cm. Toks menkas storis bei pati
profilio struktra liudija apie pirmin dirvoemio vystymosi stadija (Lietuvos dirvoemiai, 2001).
Smliuose besiformuojani pradiaemi paplitimas siejamas su fliuvioglacialini (20, 21
profiliai, Varnos r. sav., Anyki r. sav.; r. emlapis), senovini aliuvini delt (22, 24
profiliai, Kazl rdos sav.; r. emlapis.) ir pajrio kop smlynais. Taip pat jie randami
polimineralini holoceno bei kvarcinio neogeno smlio karjeruose bei j apylinkse.
TDV-96 klasifikacijoje tokie dirvoemiai nebuvo iskiriami. Taiau, dl mogaus intensyviai
vykdomos kins veiklos smlynuose susiformav vidutinikai (N
2
) ir stipriai (N
3
) nuardyti
dirvoemiai, o taip pat karjeruose ankiau ymti N
k
(nukasti) dirvoemiai, pagal savo savybs
atitinka ir gali bti vardijami smlemiais (Arenosols).

Piemoliuose besiformuojantys pradiaemiai (Regosols)
Profilis: A C, A AC C
Kaip ir visiems pradiaemiams, dirvoemio profiliui bdingas labai maas storis, iki C
horizonto pradios nevirijantis 10 cm. Daniausiai tai antriniai dirvoemiai susiformav po
pirmini, isivysiusi dirvoemi, nuardymo (Lietuvos dirvoemiai, 2001) (32, 33 profiliai,
Utenos r. sav., Elektrn sav.; r. emlpais).
J paplitimas Lietuvoje labai netolygus ir turt bti siejamas su labiau raiyto reljefo
teritorijomis. Taip pat ie dirvoemiai siejami su velniniais silpnai isivysiusiais griov lait,
suvelnjusi karjer paviriais, dirbtiniais pylimais ir pan. Taiau daugiausiai j yra teritorijose,
kurios dl itin intensyvios mogaus kins veiklos yra patyrusios stipr dirvoemio dangos
nuardym. Tai morenini kalvotj auktum paviriai. Daugiausia priemoliuose
besiformuojani pradiaemi yra ryt, iaurs ryt Lietuvos Baltikj auktum moreninse
kalvose. Ankiau iose teritorijose susiformav vairaus pajaurjimo laipsnio velniniai jauriniai
dirvoemiai (dabar vardijami kaip iplautemiai, balkvaemiai bei jauraemiai), vietomis yra
nuardyti iki C horizonto, todl juose dirvodara prasideda i naujo ir jie priskiriami priemolio
pradiaemiams.
TDV-96 klasifikacijoje ie dirvoemiai buvo vardijami vairaus laipsnio nuardytais dirvoemiais
(N
2
, N
3
).

Moliuose besiformuojantys pradiaemiai (Pelosols)
Profilis: O A C, arba A C
LTDK-99 klasifikacijoje jie nra iskiriami. Tokia situacija susidaro todl, kad molingos
nuogulos Lietuvos teritorijoje neformuoja plaiai paplitusi vyraujani paviri. Taiau,
kadangi Lietuvos teritorijoje yra tiek moling kalvot paviri, tiek ir molio karjer toks
pradiaemi pogrupis turt bti iskiriamas. iam dirvoemi tipologiniam vienetui yra
priskiriami menkai isivysius profil turintys molinguose nuogulose besiformuojantys
dirvoemiai, kuri profilio storis iki C horizonto nevirija 10 cm.
ie dirvoemiai formuojasi paviri veikiant gamtins ar antropogenins prigimties eroziniams
procesams, todl j paplitimas turi bti siejamas su moling limnokeim lait bei molio karjer
erozini paviri paplitimu.
Pagal TDV-96 klasifikacij, ie pradiaemiai turt bti koreliuojami su vidutinikai (N
2
) ir
stipriai (N
3
) nuardytais molingais paviriais.

Ant kiet nuosdini uolien besiformuojantys pradiaemiai (Lithosols)
Profilis: O A AR R, arba A AR R
Tai labai retai Lietuvoje sutinkamas dirvoemi tipologinis vienetas, besiformuojantis ten, kur
paviri ieina kietos nuosdins kilms (klintis ir dolomitas) nuogulos. Ariausiai paviri jos
pakyla iaurs Lietuvos karstiniame regione, taiau ir ia jos yra pridengtos 2-5 metr storio
kvartero nuogulomis, todl dirvodaros procese praktikai nedalyvauja. Tik atskirose kai kuri
iaurs Lietuvos upi slni atkarpose, bei dolomito ir klini karjeruose, dl paviri ardani
veiksni (gamtins bei antropogenins kilms) susidaro palankios slygos iems dirvoemiams
formuotis.
io tipologinio vieneto dirvoemio profilio storis iki kiet uolien turi bti nestoresnis kaip 10
cm.
TDV-96 klasifikacijoje ie dirvoemiai nebuvo iskiriami. Juos reikt sieti su iki tol vardijamais
ant kiet nuosdini uolien susiformavusiais stipriai nuardytais (N
3
) ir nukastais (N
k
)
dirvoemiais.

Kalkemiai (Leptosols)
Profilis: (O) Ak Bk Rk, (O) Ak Bk - Ck
Tai menkai isivyst ant kiet arba biri, daugiau nei 40% kalcio karbonat turini uolien
susiformav seklaus profilio, automorfinio drkinimo dirvoemiai (Lietuvos dirvoemiai, 2001)
(30, 31 profiliai, Maeini r. sav., Pasvalio r. sav.; r. emlapis).
Kalkemiams bdinga:
1. Labai seklus arba seklus profilis kietos nuosdins kilms nuogulos prasideda nuo
25 - 30cm.
2. Slgso ant daugiau nei 40% kalcio karbonato turini kiet karbonating uolien.
3. Gali bti iskiriami, kai iki 75 cm gylio dirvodarin uolien sudaro karbonatingi, iki
20% smulkoemio turintys vyrai.
4. Yra tik pavirinis pilkvasis A diagnostinis horizontas
Kalkemiai nedideliais ploteliais yra paplit iaurs Lietuvoje Bir, Pakruojo, Jonikio
rajonuose. Jeigu karbonatingus vyrus susiejant su kalkemi formavimusi, tokiu bdu, j
teritorin sklaida isipleia pakankamai plaiai ir apima nedidelius atskirus morenini auktum
pakraiuose susiformavusius zandrinius masyvus. Taiau toks kalkemi interpretavimas ligi
iol yra diskutuotinas.
Pagal TDV-96 klasifikacij, kalkemiai (leptosols), dl negiliai slgsani karbonat buvo
priskiriami velniniams karbonatiniams (VK) dirvoemiams.

Rudemiai (Cambisols)
Profilis: A B
m
B
Ca
C
Tai pagal molio daleli pasiskirstym nediferencijuoto ar labai menkai diferencijuoto profilio
dirvoemiai (1, 2 profiliai, Bir r. sav; r. emlapis). iuose dirvoemiuose vyksta humuso
susidarymas ir kaupimasis paviriniuose dirvoemio horizontuose formuojantis miko paklotei
arba humusingajam A horizontui. Tai santykinai jauni dirvoemiai, todl jiems bdingas
karbonatingas vidutinikai pagal savo profilio struktr isivysts profilis. Rudemiuose vyksta
intensyvus pirmini mineral dljimas isaugant j smulkiadispersines nuolauas vidurinje ir
virutinje profilio dalyse (Lietuvos dirvoemiai, 2001).
Rudemiams bdinga:
1. Dirvoemio profilio diferenciacijos pagal eliuvin ir iliuvin dalis nebuvimas.
2. Didelis dirvoemio sorbcinio komplekso pasotinimas bazmis.
3. Silpna profilio spalvin ir pagal molio daleli pasiskirstym diferenciacija.
4. B
m
ir B
Ca
horizont buvimas.
5. Humuso 5 10%, jame daug absorbuota azoto ir kalcio.
6. Humuse vyrauja humins rgtys ir j junginiai su Ca.
7. pH 7 8 ir svyruoja nuo neutralios iki armins.
Pagal LTDK-99 klasifikacija iskiriamieji rudemiai yra paplit moreninse Lietuvos vidurio
emumose, pagrinde susitelkdami Nevio, Mos Nemunlio emumose bei Ventos vidurupio
ir Jonikio lygumose, o taip pat Karuvos emumos rytinje, bei Unemuns emumos
vakarinje bei pietvakarinje dalyse. Taip pat LTDK-99 klasifikacijoje rudemiams yra
priskiriami ir vairaus mirkimo laipsnio deliuviniai dirvoemiai. Lietuvos dirvoemio dangoje
rudemiai uima apie 16,8% (Motuzas, ir kt., 2009).
Kadangi Lietuvos dirvoemiuose intensyviai reikiasi imoljimo bei jaurjimo procesai,
karbonatingieji bei tipingieji rudemiai nra vyraujantys. Labiausiai paplit giliau karbonatingieji
bei sekliai nepasotintieji rudemiai. Kadangi ie dirvoemiai Lietuvos teritorijoje vystosi
moreniniuose priemoliuose bei limnoglacialiniuose moliuose, juose apsunkinta drgms
migracija profiliu emyn, todl jie formuojasi nuolatinio didesnio ar maesnio umirkimo
slygomis. Todl vienas i vyraujani rudemi grups tipologini vienet yra giliau
karbonatingieji giliau gljikieji rudemiai.
Rudemi iskyrimas, TDV-96 klasifikacijos kontekste, vis dar ilieka diskutuotinas. Daugiausia
diskusij kelia nuogul, kuriose jie formuojasi jaunas amius bei Lietuvos teritorijoje vyraujantys
imoljimo bei jaurjimo procesai. Nepaisant esam diskusij Lietuvos teritorijoje iskiriami
rudemiai yra tapatinami su TDV-96 klasifikacijoje iskirtais automorfinio drkinimo veleniniais
karbonatiniais (VK) iplautaisiais (VK
i
) ir pajaurjusiais (VK
j
) bei pusiau hidromorfinio
drkinimo velniniais gljikais (VG
1
) bei gljiniais (VG
2
) dirvoemiais, o taip pat deliuviais (D,
DG
1
, DG
2
) dirvoemiais (3 profilis, Taurags r. sav.; r. emlapis).

Iplautemiai (Luvisols)
Profilis: O A El Bt B C(Ck)
Iplautemiai formuojasi esant iplaunamajam rimui ir sezoniniam alui, vyraujant
idumbljimo (imoljimo) procesui. Juose vyksta nesuardyt molio daleli migracija i
eliuvins profilio dalies iliuvin. Jie formuojasi priemolingose giliai karbonatingose nuogulose.
Tai gerai ivystyt profil turintys, vieni i Lietuvos teritorijos gamtinms slygoms bdingiausi
dirvoemi (4, 5 profiliai, Vilniaus r. sav., Vilkavikio r. sav.; r. emlapis).
Iplautemiams bdinga (Lietuvos dirvoemiai, 2001):
1. Ryki profilio diferenciacija eliuvin ir iliuvin dalis, bei El (eliuvinio) horizonto su
Bt (iliuvinio, kuriame kaupiasi i eliuvins profilio dalies inestos molio dalels)
horizonto intarpais formavimasis.
2. Chemikai nesuardyto fizinio molio, dumblo ir oksid iplovimas i eliuvinio
horizonto ir kaupimasis iliuviniame.
3. pH vidutinikai rgti, giliau, esant karbonatams neutrali ar armika.
4. Iplautemi sorbciniame komplekse vyrauja Ca
++
ir Mg
++
katijonai.
5. Pasiymi nepalankiomis fizinmis savybmis prasta struktra (grumstika,
ploktika, prizmika), gldus iliuvinis horizontas.
Esant automorfiniam drkinimui formuojasi tipingi paprastieji iplautemiai (4 profilis, Vilniaus
r. sav.; r. emlapis), o pusiau hidromorfiniam paprastieji giliau ir paprastieji sekliai gljiki;
dl smulkiagrds granuliometrins sudties - stagniki iplautemiai (5 profilis, Vilkavikio r.
sav.; r. emlapis). Pastarieji tarpusavyje skiriasi dirvoemio profilio umirkimo laipsniu ir
gyliu. Sekliai gljikiems bdinga jau El (eliuvinio) horizonto umirkimas, kai tuo tarpu, giliau
gljikuose iplautemiuose umirkimas pasireikia tik iliuviniuose (Bt, B, Btk) horizontuose.
Iplautemi paplitimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos paviri formuojani lygumini bei
banguot plynauki bei kai kuri emum paplitimu. Jie uima apie 21,0% Lietuvos
dirvoemio dangos (Dirvotyra, 2009). Vyraujaniais jie yra Dysnos lygumoje, Vakar auktaii
bei Nemuno vidurupio plynauktse, Mos Nemunlio emumos iaurs rytinje dalyje, Ryt
emaii plynauktje, Pajrio emumos iaurins dalies Salant Kretingos ruoe. Taip pat
gana danai iplautemiai sutinkami Baltijos auktum vakariniuose bei emaii auktumos
rytiniuose pakraiuose bei Sduvos auktumos centrinje dalyje. Tok j dsning paplitim
slygoja ne tik paviriaus reljefo bei drkinimo ypatumai, o taip pat ir teritorijos amius.
TDV-96 klasifikacijoje paprastieji iplautemiai buvo vardijami velniniais jauriniais silpnai
pajaurjusiais (J
v
1
), o sekliai gljiki velniniais jauriniais gljikaisiais (J
v
P
1
). Tuo tarpu giliau
gljikj iplautemi interpretacija yra sudtingesn. Jiems turt bti priskiriami tie velniniai
jauriniai silpnai pajaurj (J
v
1
) dirvoemiai kuriems bdingas silpnas apatins profilio dalies
umirkimas, o taip pat tie velniniais jauriniais gljikaisiais (J
v
P
1
), kurie pasiymi pakankamai
rykiu, bet tik apatins profilio dalies gljikumu.

Balkvaemiai (Albeluvisols)
Profilis: O E B
h, f, al
C, O A E B
h, f, al
C
Balkvaemiai formuojasi toliau besivystant iplautemiams. ie dirvoemiai formuojasi po
spygliuoi ir miriaisiais mikais, holoceniniuose pakratini (7, 8, 9, 10 profiliai, Trak r. sav.,
Teli r. sav., Utenos r. sav., Elektrn sav.; r. emlapis) bei dugnini morenini darini
priemoliuose ir moliuose, dvinarse, glacigeninse, fliuvioglacialinse ir senose aliuvinse
nuogulose, esant iplaunamajam reimui, sezoninio alo slygomis, veikiant imoljimo ir
jaurjimo procesams ir esant giliai iplautiems karbonatams bei rgiai reakcijai. Balkvaemiai
formuojasi tiek automorfinio tiek ir pusiau hidromorfinio drkinimo slygomis. Nedidelis
sugljjimas skatina jaurjimo proces ir tuo pai balkvaemi formavimsi. Esant drgms
trkumui j kompensuoja teritorijos nuogul didesnis amius.
Balkvaemiams bdinga (Lietuvos dirvoemiai, 2001):
1. Balkvalieuvikumo savyb.
2. Ryki profilio diferenciacija eliuvin ir iliuvin dalis bei jaurinio horizonto
formavimosi poymiai po nestoru humingu A horizontu.
3. Fizinio molio, dumblo ir oksid iplovimas i eliuvinio bei j kaupimasis iliuviniame
horizonte.
4. Santykinis SiO
2
kiekio padidjimas eliuvinje profilio dalyje.
5. Silpnas judrij Fe
2
O
3
ir Al
2
O
3
kaupimasis po humusiniu horizontu.
6. Maas humuso kiekis (2-3%)
7. Didelis aktyvusis ir potencialusis profilio virutins dalies rgtingumas.
8. Maa main katijon talpa ir maas dirvoemio pasotinimas bazmis.
9. Didelio judriojo aliuminio kiekio slygotas didel main rgtingumas ir toksikumas.
Tai vienas i labiausiai Lietuvoje paplitusi dirvoemio tipologini vienet, plaiai sutinkamas
vis paskutinio apledjimo (Baltijos, venioni, emaii ir Vakar Kuro) morenini
auktum teritorijose. Priepaskutinio apledjimo (Medinink auktumoje bei Eiiki
plynauktje) teritorijose, dl j didelio amiaus ir periglacialinio sudljimo ie dirvoemiai yra
sutinkami reiau. Pietryi Lietuvos auktumose, dl vyraujani lengvesni priemoli bei
priesmli labiau vyrauja nepasotintieji balkvaemiai, tuo tarp Vakar Lietuvos auktumose, ir
ypa emaii paplits pasotintieji ir nepasotintj bei gljikj balkvaemi teritorinis
kompleksas. Balkvaemiai uima apie 20,38% Lietuvos dirvoemio dangos (Motuzas, ir kt.,
2009).
Automorfinio drkinimo balkvaemiams, pagal TDV-96 klasifikacij yra priskiriami
vidutinikai isivyst velniniai jauriniai (J
v
2
) dirvoemiai. Velniniai jauriniai gljikieji,
kuriuose daugiau ar maiau yra ireikta balkvalieuvikumo savyb yra priskiriami
gljikiesiams balkvaiamems.


Jauraemiai (Podzols)
Profilis: O E B
h, f, al
C, O A E B
h, f, al
C
Tai automorfinio drkinimo dirvoemiai, besiformuojantys nemaistingose ir nekarbonatingose
smlinguose nuogulose po spygliuoi mikais, senose aliuvinse terasose, fliuvioglacialiniuose
ir kopiniuose smliuose, kur giliai slgso gruntiniai vandenys. Tipingiems, mogaus kins
veiklos menkai ar visai nepaveiktiems jauraemiams bdingas labai gerai isivysts profilis, su
aikiai ireiktais jauriniu ir iliuviniu hominiu horizontais.
Esant drgms trkumui, intensyviai mogaus kinei veiklai bei spygliuoi medynus keiiant
olins augalijos kins naudmenomis, i profilio struktra gali bti suardyta. J gali
transformuoti ir iuolaikiniai eoliniai procesai besireikiantys pajrio bei emyniniuose
smlynuose. Todl dalies smliuose besiformuojani jauraemi identifikacija gali
komplikuotis. Remiantis iomis prielaidomis, bei literatros altiniuose (Lietuvos dirvoemiai,
2001, Motuzas, ir kt., 2009 ) pateikiama informacija bei atliktais tyrimais, autorius Pietryi
Lietuvos lygumos bei kit Lietuvos kontinentini smlyn pajaurjusius smlemius priskiria
jauraemi tipologinei grupei. Iimtis daroma tiems smlemiams kurie pagal savo isivystymo
laipsn priskiriami pradiaemiams.
Jauraemiams bdinga (Lietuvos, 2001):
1. Ryki eliuvin iliuvin profilio diferenciacija pagal fizinio molio bei oksid
pasiskirstym.
2. SiO
2
santykinis susikaupimas eliuvinje profilio dalyje.
3. Laisvj ir judrij geleies (Fe
2
O
3
) ir aliuminio (Al
2
O
3
) oksid iplovimas i
eliuvins profilio dalies ir j susikaupimas iliuvinje.
4. Nedidelis bendras dirvoemio humusingumas.
5. Vyraujanti fulvatin humuso sudtis.
6. Labai rgti pH 4,0 4,5.
7. Labai maa katijon sorbcin talpa.
8. Didelis drgms laidumas ir maas jos imlumas.
9. Maai augalams prieinam maisto mediag.
Lietuvoje automorfinio drkinimo slygomis vyrauja tipingi paprastieji ir paprastieji geleingieji
jauraemiai (13 profilis, Varnos r. sav.; r. emlapis). emesnse vietose, kuriose pasireikia
trumpalaikis umirkimas bei nedidelis ugljjimas, formuojasi giliai gljiki geleingieji
jauraemiai (12, 14 profiliai, Varnos r. sav., Kazl rdos sav.; r. emlapis). emesnse
vietose, kur negiliai slgso gruntiniai vandenys, susiformuoja giliai gljiniai geleingieji
jauraemiai su jiems bdingu storu, kartais gerai sucementuotu iliuviniu geleingu huminiu
horizontu (11, 16 profiliai, Varnos r. sav.; r. emlapis). Dl nuogul dvinarikumo,
jauraemiuose gali pasireikti ir stagnikumo procesai (15 profilis, Kauno r. sav.; r. emlapis).
Jauraemiai plaiai paplit Lietuvoje, o j paplitimas koreliuojasi su smling nuogul paplitimu.
Daugiausia i dirvoemi randama Pietryi Lietuvos smltose lygumose, senovinse
aliuvinse deltose, kontinentinse kopose ir pajrio smlynuose. Geleingieji vairaus
pagljjimo laipsnio jauraemiai danai sutinkami auktapelki pakraiuose. Jauraemiai
Lietuvos dirvoemio dangoje uima apie 18,67%.
Jauraemiai, pagal TDV-96 klasifikacij apima labai plaiai jaurini dirvoemi grup. Pajaurj
smlemiai (25 profilis, Varnos r. sav.; r. emlapis) atitinka jaurinius tipingus (J

, J

1
),
velninius jaurinius silpnai pajaurjusius (J
v
1
) bei sutvirtint lait (S

) dirvoemius. Tipingiems
paprastiesiams jauraemiams priskirtini vairaus pajaurjimo laipsnio jauriniai tipingi bei
ilaininiai (J

1
, J

2
, J
1
, J
2
) dirvoemiai. Giliau gljiki geleingi atitinka vidutinikai ir stipriai
pajaurjusius, o taip pat dalinai umirkusius jaurinius ilaininius bei jaurinius tipingus (J
2
, J
3
, J

2
,
J

3
, JP
ih
) dirvoemius. Gljiniams geleingiems jauraemiams yra priskiriami visi ankiau
iskirti stipriai umirk jauriniai dirvoemiai (JP
1
, JP
2
, JP
ih
) iskyrus tuos, kurie priskirti
lynemiams.


Palvaemiai (Planosols)
Profilis: O A Ei 2C(2Ck), O A Ei 2Cg(2Ckg)
Palvaemiai formuojasi esant iplaunamajam rimui ir sezoniniam alui veikiant imoljimo,
jaurjimo bei sezoninio umirkimo ties skirtingos granuliometrins sudties nuogul kontaktu,
procesams (26 profilis, Elektrn sav.; r. emlapis). i dirvoemi formavimasis siejamas su
lyguminiais ar iek tiek dubusiais paviriais, kuriuose gali susiformuoti sezoninis pavirinis
umirkimas (Lietuvos dirvoemiai, 2001). Pasaulyje ie dirvoemiai iskiriami ten, kur nuogul
dvinarikumas yra susidars dl didelio teritorijos amiaus ir per t laik vykusio virutins
nuogul storyms sudljimo ir palengvjimo. Tuo tarpu Lietuvoje i dirvoemi paplitimas
siejamas ne su dirvodaros, bet geomorfologijos veiksniais, t.y. j paplitimas tapatinamas su
nuogul daugianarikumo paplitimu, atsiradusiu teritorijos paviriaus formavimosi eigoje
vlyvajame ledynmetyje bei poledynmetyje veikiant akvaglaciageniniams procesams. Nesant
isami laboratorini tyrim, i dirvoemi priskyrimas palvaemiams ligi iol yra
diskutuotinas. Pagal esamas diagnostines savybes, t.y. glacigenini nuogul dvinarikum bei to
pasekoje besireikiant stagnikum, iuos dirvoemius tikslingiau bt vadinti stagnaemiais
(Stagnosols).
Palvaemiams bdinga (Lietuvos dirvoemiai, 2001):
1. Dirvoemio profil sudarani nuogul dvinarikumas, kurio riba siejama su
smulkesns granuliometrins sudties, vandeniui maai laidiu C arba D horizontu.
2. Nra balkvalieuvikumo savybs.
3. Turi durpin, puvenin, durpik arba pilkvj A pavirin horizont arba moliuotj
podirvin horizont.
4. Centrins ar apatins profilio dalies, susijusios su nuogul daugianarikumu,
umirkimas bei to pasekoje sugljjimas.
i dirvoemi paplitim Lietuvoje apibrti yra pakankamai sudtinga, kadangi pats j
iskyrimas yra diskutuotinas. Taiau, siejant juos su daugianari nuogul dislokacija, reikt
kalbti apie sekli ir nedideli limnoglacialini basein paplitim, kur limnoglacialiniai moliai ir
priemoliai yra apkloti nedidele smlio ar kitos granuliometrins sudties nuogul storyme. iems
dirvoemiams formuotis tinkamos slygos susidaro didesni limnoglacialini baseinu
pakraiuose, kur taip pat yra bdinga daugianar nuogul struktra. Taip pat palankios slygos
iskiriamiems palvaemiams formuotis susidaro ir auktum dalyse bei j pakraiuose, kuriuose
daugianar (daniausiai dvinar ar trinar) nuogul storyms struktra susidar jas apskalaujant
ar praplaunant ledo tirpsmo vandenims bei apklojant abliacine morena. Lietuvos teritorijoje
tokios nuogul storyms paplitusios nedideliais ploteliais Medinink auktumoje bei venioni
auktumos pietvakarinje dalyje, Neries emupio plynauktje ir Jiesios emumoje, Karuvos
emumos centrinje bei vakarinje, Pajrio emumos centrinje bei pietinje dalyse. ios
teritorijos uima 1,6% Lietuvos dirvoemio dangos.
Pagal TDV-96 klasifikacij, iskiriamieji palvaemiai, atitinka daugianarse nuogulose
susiformavusius vairaus pajaurjimo laipsnio velninius jaurinius (J
v
2-3
) bei jaurinius tipingus
(J

1-3
), o tai pat ir kai kuriuos velninius jaurinius gljikus (J
v
P
1
) dirvoemius.


lynemiai (Gleysols)
Profilis: (O) AEg B
1
fh g B
2
r g Cr g (Dg) Ckr g (Dkg)
lynemiai, bdami azoniniais dirvoemiais formuojasi nepriklausomai nuo geografins
platumos. J formavimsi apsprendia perteklinio glo ir minkto vandens buvimas, kuris savo
ruotu yra slygojamas regionini bei lokalini teritorijos bei jos reljefo formavimosi slyg
ypatum.
lynemiams bdinga (Lietuvos dirvoemiai, 2001):
1. Negiliau kaip 50 cm gylyje prasidedantys gljiniai poymiai.
2. Genetini horizont praradimas dl negiliai slgsani gruntini vanden.
3. Dirvoemyje gausu Fe-Mn konkrecij
4. Gljikumo slygojami formuojasi specifiniai mineralai.
5. Gali susidaryti iliuviniai huminiai ir iliuviniai geleingi horizontai
lynemi paplitimas Lietuvoje susijs su drgms pertekliumi, reljefo regioniniais bei
lokaliniais ypatumais bei vyraujaniomis priemolingomis nuogulomis. Todl jie, nedideliais
arealais daniausiai randami limnoglacialini lygum ir dugnins morenos reljefo
paemjimuose, kalvoto reljefo tarpukalvse (17-19 profiliai, Elektrn sav.; r. emlapis).
Lietuvoje lynemiai daugiausiai sutinkami Lietuvos vidurio emumose bei Vakar Lietuvos
auktumose. Jie uima apie 8,58% Lietuvos dirvoemio dangos.
TDV-96 klasifikacijoje ie dirvoemiai atskir tipologin grup nebuvo iskiriami, kadangi
dirvoemi klasifikavime buvo vadovautasi pagrindiniais genetiniais, dirvoemius
formuojaniais procesais. LTDK-99 klasifikacijoje lynemi tipologin dirvoemi grup yra
formuojama i itin umirkusi ir dl to pagrindins savo genetines savybes praktikai praradusi
kit dirvoemi genetini tip. lynemiams yra priskiriami atskiri, itin umirk ir todl stipriai
sugljj velnini gljini (VG
2
) bei velnini jaurini gljini (J
v
P
2
) ir jaurini gljini (JP
2
)
dirvoemi arealai.


Durpemiai (Histosols)
Profilis: O
I
1
H
I
1
H
II
2
H
III
3
(G), O
I
1
H
I
1
H
II
2
H
II
3
H
I
4
(G), H
I
1
H
II
2
H
II
3
H
II
4

Durpemiai specifiniai, organins kilms nuogul storyms sudaryti dirvoemiai.
Durpemiams emapelkse priskiriama ta organini nuogul storym, kuri yra neplonesn kaip
40 cm., o auktapelkse storesn nei 60 cm (Lietuvos dirvoemiai, 2001). Durpemi
formavimsi, priklausomai nuo j tipo, lemia kelios aplinkybs. emapelkiniai durpemiai
susidaro dl kiet ir pratekani gruntini vanden takos; tarpinio tipo durpemiai (27 profilis,
Elektrn sav.; r. emlapis) susidaro pusiau kiet ir menkai pratekani gruntini vanden
takoje, o auktapelkiniai durpemiai formuojasi veikiami perteklini atmosferini krituli
(Lietuvos dirvoemiai, 2001).
Durpemiams bdinga:
1. Durpjimo bei esant sekliai durpei, gljjimo procesai.
2. Auktapelkinei durpei viesiai ruda ruda spalva, 0,5 3,5% peleningumas bei
didelis rgtumas (pH 2,8 3,6)
3. Tarpinio tipo durpei tamsiai ruda spalva, 4 7% peleningumas bei pH 3,6 4,8
4. emapelkinei durpei juosvai ruda juoda spalva, didelis peleningumas (5 18%)
bei silpnai rgti ir net neutrali ar silpnai armin reakcija (pH 5 - 7)
5. Didiausias durpi poringumas bdingas auktapelkei, o maiausias emapelkei.
Gilesni durpi sluoksni poringumas yra iek tiek didesnis nei virutini.
6. Nevienodas durps suirimo laipsnis pradedant labai menku auktapelkse ir baigiant
labai dideliu suirimo laipsniu emapelkse. Gilesni durpi sluoksni perpuvimo
laipsnis yra didesnis, palyginti su virutiniais.
Daugiausia durpemi yra paplit Vakar ir Ryt Lietuvoje, maiausiai Vidurio Lietuvoje.
Plynauktse ir emumose vyrauja didels pelks, tuo tarp kalvotosioms auktumoms labiau
bdinga nedidels pelkaits. Durpemiai uima apie 9,54% Lietuvos dirvoemio dangos
(Motuzas, ir kt., 2009).
Lyginant su TDV-96 klasifikacija, i dirvoemi tipologin grup praktikai nepakito. Pasikeit
tik kai kurie diagnostikos parametrai, bei pavadinimai. Pelkiniai dirvoemiai (P

, P
t
, P
a
) buvo
pervadinti atitinkamus durpemius.


Salpemiai (Fluvisol)
Profilis: AC1 AC2 AC3 AC4 ....
Salpemiai (aliuvinius dirvoemius) susidaro upi, upeli ir eer salpose ir deltose, kur
pavasario ar rudens potvyni vanduo kasmet, ar keleri met bgyje nuolatos palieka vairios
granuliometrins ir mineralins sudties aliuvini nuogul sluoksn. Upi (Nevis, Ma,
Venta), tekani per karbonatingj dirvoemi sritis (29 profilis, Pakruojo r. sav. (Mos
slnis); r. emlapis), salpoms bdingi derlingesni aliuviniai dirvoemiai, nei toms (Merkio,
Verkns, eimenos), kuri salpos formuojasi baseinuose su smlingais ir vyringais
dirvoemiais. Upi salpos pasiymi labai vairiomis dirvodarinmis slygomis, todl jose
formuojasi labai vairs aliuviniai dirvoemiai: nekarbonatingieji, karbonatingieji, pajaurj,
pelkiniai, deliuviniai, gljikieji bei gljiniai.
Salpemiams bdinga (Lietuvos dirvoemiai, 2001):
1. Mineralini bei organini mediag (chemini bei mechanini mediag pavidalu)
kaupimasis i viso maitinimo baseino.
2. io tipo dirvoemiuose vyksta molio mineral, humuso, CaCO
3
, P, K, N, Fe, Mn bei
mikro element: B, Zn, Co, Cu ir vair drusk kaupimasis.
3. Pastovus gruntini vanden dalyvavimas dirvodaros procese.
4. Vyksta nuolatinis dirvoemio atsinaujinimas.
5. Dirvoemiams bdingas hidromorfizmas bei vyraujantys redukciniai procesai.
6. Labai intensyvs biogeniniai procesai.
Lietuvoje salpemiai sudaro apie 3,0 % bendro dangos ploto (Motuzas, ir kt., 2009). Daugiausiai
j yra Nemuno (28 profilis, Jurbarko r. sav.; r. emlapis) Neries, Nevio ir kit didesni upi
salpose.
Kaip ir pelkini dirvoemi, salpemi (aliuvini dirvoemi) diagnostika praktikai nepakito.
Pradjus LTDK-99 klasifikacij keitsi tik terminija aliuviniai dirvoemiai buvo vardinti
salpemiais.


Traemiai (Anthrosol)
Profilis: A AC
1
... AC
n
, A AC
n
/ AD
n
, T AC - C
Tai labai vairios kilms ir sudties dirvoemiai, besiformuojantys dl ypa intensyvios mogaus
kins veiklos ir esantys prarad turtas natralias savo savybes. Pirminiai dirvoemi horizontai
gali bti suardyti, nukasti ar palaidoti po mineralini ar/ir organogenini mediag sluoksniais.
Lietuvoje dirvoemi antropogenizacijai ir antropogenini dirvoemi tyrimams nra skiriama
deramo dmesio, todl ligi iol nra isprstas terminijos bei j klasifikavimo klausimas.
Traemiams bdinga (Lietuvos dirvoemiai, 2001, Lietuvos dirvoemiai, 2001):
1. Sudtinga, danai vientisa, AC pobdio dirvoemio profilio struktra
2. Neplonesnis nei 50 cm humingas horizontas.
3. tretasis (terric) arba upiltasis horizontas
4. Storas velninis (plaggic), susiformavs dl gilaus arimo ir treimo, horizontas
mogaus vykdomai kinei veiklai tapus globaliniu reikiniu, tik nedidel dirvoemi dalis
vystosi nepatirdama antropogenins veiklos poveikio. Todl didioji dalis Lietuvos dirvoemi
yra daugiau ar maiau antropogenizuoti. Silpniausi antropogenin poveik patiria kini mik
bei agrarini teritorij dirvoemiai juose pasireikia chemin dirvoemio bei kai kuri jos
fizini savybi transformacija. Vidutin antropogenin natrali dirvoemi transformacija
pasireikia intensyvios kins veiklos bei kaimiko kratovaizdio teritorijose; Labai ilg laik
gyvenamos kaimikos teritorijos (36 profilis, Utenos r. sav.; r. emlapis). ia, be chemini
dirvoemio savybi pokyi intensyviau reikiasi fizin profilio transformacija, o taip pat
galimas ir nauj antropogenini profilio horizont formavimasis. Viena i toki transformacij
tai deliuvini profili formavimasis (35 profilis, Elektrn sav.; r. emlapis).
Stipriai antropogenizuoti dirvoemiai daugiausiai paplit miestuose (37-38 profiliai, Vilniaus m.
sav.; r. emlapis) bei kitose miestiko tipo gyvenvietse. J formavimuisi didiausi tak turi
fizini dirvoemio savybi transformacija. Jiems bdinga dirvoemio profilio didiosios dalies
permaiymas, sunaikinimas ar antropogeninis suformavimas.
Technogeniniai (antropogeniniai), pilniai mogaus veiklos suformuoti ir joki gamtini savybi
neturintys dirvoemiai yra paplit didiuosiuose Lietuvos miestuose bei maesnij centrinse
dalyse (pagrinde senamiesiuose). mogaus stipriai antropogenizuoti ir technogeniniai
dirvoemiai uima apie 3% Lietuvos teritorijos.
Tai dirvoemi grup, kuri neturi atitikmens TDV-96 klasifikacijoje. Tik kai kurie jos aspektai
iliustruoja bandym vertinti dirvoemi antropogenizavim. Joje iskiriamus nukastuosius (N
k
)
ir upiltuosius (N
u
), o taip pat kai kuriuos vairaus nuardymo laipsnio dirvoemius (VKN, J
v
N,
N
2
, N
3
) galima priskirti traemi tipologinei grupei.

Lietuvos dirvoemi rajonavimas
Pastarj deimtmet intensyviai besivystant Lietuvos dirvoemi mokslui susidar prielaidos
lmusios Lietuvos dirvoemi rajonavimo atnaujinim:
1. Dabartinio mokslo lygio neatitinkantis Lietuvos dirvoemi rajonavimas, naudotas iki
1999 m. (sudarytas remiantis TDV-96 klasifikacija).
2. Netobulas, kai kuri klasifikavimo bei rajonavimo princip neatitinkantis,
pagal LTDK-99 klasifikacij (naudojam nuo 1999 m.) sudarytas Lietuvos
dirvoemi rajonavimas.
3. Poreikis suderinti bei apjungti TDV-96 ir LTDK-99 klasifikacij silomus
dirvoemi rajonus ir j pagrindu parengti nauj patikslint integruot rajonavim,
jame isaugant genetin klasifikavimo princip.
4. Sukaupta kokybikai nauja, su dirvoemio dangos struktra susijusi informacija.

Rajonavimas buvo atliekamas prisilaikant pagrindini princip:
1. universalumo kriterijai, naudojami rajonuojant turi bti universals ir pritaikomi
skirtinguose rajonavimo lygmenyse.
2. genetinio vientisumo iskiriami teritoriniai vienetai yra paremti genetiniu
dirvoemio dangos principu, todl kiekvienam iskiriamam teritoriniam vienetui turi
bti bdingas genetinis teritorijos bei dirvoemio dangos vientisumas bei koreliuotis
su bendraisiais dirvoemio dangos struktros bruoais.
3. rib optimalumo rajonavimo metu iskiriam teritorini vienet ribos turi atitikti
sudaromo emlapio mastelio slygojamus generalizacijos reikalavimus.
4. hierarchinio vientisumo Iskiriami teritoriniai vienetai turi atitikti aukiau
ivardintus reikalavimus bei sudaryti viening tipologiniais (teritorini vienet
grupavimas pagal tuos paius kriterijus) principais pagryst hierarchin sistem.

Remiantis iais principais Lietuvos dirvoemio danga surajonuota trij lyg hierarchin,
genetiniu principu pagryst sistem (r. emlapis). Joje iskirta 7 regionins dirvoemio dangos
sritys (A - G), 26 vyraujani dirvoemi rajonai (I - VIII) bei 10 su Lietuvos teritorijos
genetiniu zonikumu nesusijusi intrazonini teritorini vienet (1 - 10).

A. PAJRIO EMUM SMLEMI IR SALPEMI SRITIS
A I. ventosios Nidos smlemi rajonas. Tai jrins kilms smling nuogul juosta su
vyraujaniais jauriniais (J
1
) bei velniniais jauriniais silpnai nujaurjusiais (J
1
v
) dirvoemiais,
kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka paprastuosius smlemius (SDp).
A II. Drevernos Plaki salpemi rajonas. Dabartins Nemuno deltos rajonas su vyraujaniais
aliuviniais gljikais (AG
1
) bei gljiniais (AG
2
) nekarbonatingais ir aliuviniais giliais
emapelkiniais (AP

2
) dirvoemiais. Pagal LTDK-99 klasifikacij ie dirvoemiai atitinka
karbonatinguosius (ADk) bei durpikuosius (ADd) salpemius.

B. EMAITIJOS AUKTUM BALKVAEMI IR IPLAUTEMI SRITIS
B I. Maeiki Uvenio iplautemi rajonas. Tai teritorija esanti Ventos vidurupio
emumoje. Dl ioje teritorijoje vyraujani morenini priemoli bei limnoglacialini aleuriting
nuogul vyrauja velniniai jauriniai gljiki (J
v
P
1
) dirvoemiai, pagal LTDK-99 atitinkantys
gljikuosius iplautemius (IDg)
B II. Ylaki Varni Bijot balkvaemi rajonas. Jis sutampa su centriniu emaii
auktumos masyvu bei jo tysos kryptimi. Dl stipriai raiyto reljefo, o taip pat vyraujani
pakratini morenini darini su tarpukalvse suklostytom fliuvioglacialinm bei
limnoglacialinm smlingom nuogulom, ia yra susiformav vyraujantys velniniai jauriniai
vidutinikai (J
v
2
) ir silpnai (J
v
1
) pajaurj dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka
pasotintus (Jlb) ir nepasotintus (Jln) balkvaemius.
B III. Tytuvn Betygalos iplautemi jonas. Jis iskirtas genetiniu poiriu labai
sudtingoje teritorijoje. Todl ia, auktesnse vietose (kalvose) vyrauja velniniai jauriniai
silpnai pajaurj (J
v
1
) bei velniniai jauriniai gljikieji (J
v
P
1
) dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99
klasifikacij atitinka gljikuosius iplautemius (IDg) bei pasotintuosius balkvaemius (Jlb).
B IV. Skuodo Taurags balkvaemi rajonas. Jis apima Vakar emaii plynaukt bei
rytin Pajrio emumos dal sudaryt i vyraujani dugnini bei pakratini morenini darini,
o taip pat limnoglacialini smling nuogul. iai teritorijai bdingi lyguminiai bei kalvoti
paviriai. Dl i prieasi, o taip pat jros artumo, kas lemia intensyvesn dirvoemi
iplaunamj rim, iame rajone vyrauja velniniai jauriniai gljiki (J
v
P
1
) bei velniniai
jauriniai vidutinikai pajaurj (J
v
2
) dirvoemiai, pagal LTDK-99 klasifikacij atitinkantys
gljikuosius bei nepasotintus balkvaemius (JIg, JIn).
B V. Dauki Kretingos iplautemi rajonas. ia bdinga lyguminiai bei banguoti paviriai
su vyraujaniais moreniniais dariniais, todl ia yra susiformav velniniai jauriniai gljiki
(J
v
P
1
) dirvoemiai. Tam turi takos ir jrinis klimatas. ie dirvoemiai pagal LTDK-99
klasifikacij atitinka gljikuosius iplautemius (IDg).

C. VIDURIO LIETUVOS EMUM RUDEMI IR IPLAUTEMI SRITIS
C I. iauli Panevio rudemi rajonas. Tai didiausias Vidurio Lietuvos emumos rajonas
su vyraujaniais velniniais gljikais pajaurjusiais (VG
1
j
) bei iplautaisiais (VG
1
i
)
dirvoemiais, kuri susiformavim lemia smulki dirvoem sudarani nuogul granuliometrin
sudtis bei lygs ir banguoti paviriai. Pagal LTDK-99 klasifikacij ie dirvoemiai atitinka
karbonatinguosius gljikuosius rudemius (RDg).
C II. Bir Pasvalio rudemi ir iplautemi rajonas. Jam bdinga sudtinga morfogenetin
aplinka, todl ia vyrauja velniniai gljiki pajaurj (VG
1
j
) bei velniniai jauriniai gljikieji
(J
v
P
1
) dirvoemiai. Pagal LTDK-99 klasifikacij jie atitinka gljikuosius rudemius (RDg) bei
stagnikuosius iplautemius (IDj).
C III. Kdaini Marijampols rudemi ir iplautemi rajonas. Jis pasiymi sudtinga
morfogenetine aplinka dugniniai moreniniai dariniai yra apkloti vairios granuliometrins
sudties limnoglacialiniais dariniais. Todl ia yra paplit tiek velniniai gljiki pajaurj
(VG1j), tiek ir velniniai jauriniai gljikieji (JvP1) dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99
klasifikacij atitinka gljikuosius rudemius (RDg) bei stagnikuosius iplautemius (IDj).

D. BALTIJOS AUKTUM BALKVAEMI IR IPLAUTEMI SRITIS
D I. Rokikio Siesik iplautemi rajonas. Jis apima Ryt auktaii plynaukts dal.
Kadangi pasiymi aplygintu paviriaus reljefu bei rytuose remiasi Baltiksias auktumas, jam
bdingas didesnis krituli kiekis, todl ia vyrauja velniniai jauriniai gljikieji (J
v
P
1
)
dirvoemiai, pagal LTDK-99 klasifikacij atitinkantys gljikuosius iplautemius (IDg).
D II. irvint Kauno jauraemi ir palvaemi rajonas. Rajonas apima smulkesns
granuliometrins sudties nuogulomis pasiyminias Neries vidurupio plynaukt bei Jiesios
emum, todl jame taip pat vyrauja velniniai jauriniai gljikieji (J
v
P
1
) dirvoemiai. Pagal
LTDK-99 klasifikacij ia yra iskiriama gljikieji jauraemiai (JDg) bei pasotintieji
palvaemiai. (PLb).
D III. Imbrado Tauragn balkvaemi rajonas. Apima iaurin Auktaii auktumos dal,
kur vyrauja ne tik labai raiytas pavirius bet ir, be morenini priemoli gausu fliuvioglacialini
smling nuogul. Todl ia vyrauja velniniai jauriniai vidutinikai pajaurj (J
v
2
) dirvoemiai,
kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka pasotintuosius balkvaemius (Jlb).
D IV. Utenos iplautemi rajonas. iame rajone vyrauja fliuvioglacialins smlingos bei
virgdingos karbonatingos nuogulos, todl jis i bendro Baltijos auktum juostos konteksto
isiskiria maiau pajaurjusiais dirvoemiais. ia yra paplit velniniai jauriniai silpnai pajaurj
dirvoemiai (J
v
1
), kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka karbonatinguosius iplautemius
(IDk) ir pasotintuosius smlemius (SDp).
D V. Bijutikio Sudervs balkvaemi rajonas. is rajonas vyraujaniais dirvoemiais
(velniniai jauriniai vidutinikai pajaurj J
v
2
) yra panaus Imbrado Tauragn rajon, taiau
pagal LTDK-99 klasifikacij ia yra iskiriama nepasotintieji balkvaemiai (Jln).
D VI. Elektrn jauraemi rajonas. Jam bdinga velniniai silpnai pajaurj (J
v
1
) dirvoemiai.
Taiau, kadangi iame rajone vyrauja nekarbonatingos nuogulos, pagal LTDK-99 klasifikacij
yra iskiriami paprastieji jauraemiai (JDp).
D VII. Auktadvario Daug balkvaemi rajonas. Jame vyrauja smlingos, bei
priesmlingos (s/s, ps/p) nuogulos, todl smlingesnse yra paplit velniniai jauriniai
vidutinikai pajaurj (J
v
2
), o dvinarse priesmlio bei priemolio nuogulose - velniniai jauriniai
silpnai pajaurj (J
v
1
) dirvoemiai. Pagal LTDK-99 klasifikacij jie atitinka pasotintus (Jlb) ir
nepasotintus (Jln) balkvaemius.
D VIII. Alytaus Vityio balkvaemi ir iplautemi rajonas. ia yra iek tiek daugiau
sunkesns mechanins sudties nuogul nei Auktadvario Daug rajone, todl, ia yra labiau
paplit velniniai jauriniai silpnai (Jv1) nei kad vidutinikai (Jv2) pajaurj dirvoemiai.

E. PIETRYI SMLINGJ EMUM SMLEMI IR JAURAEMI SRITIS
Visai Pietryi smltajai lygumai bdinga smlingos fliuvioglacialins nuogulos. Todl rajonai
yra iskirti pagal tai juose reikiasi tik jaurjimo, ar tiek jaurjimo tiek ir velnjimo procesai.
E I. Zaras Ignalinos smlemi rajonas. Jame vyrauja tiek jaurjimo, tiek ir velnjimo
procesas, todl ia yra susiformav vyraujantys velniniai jauriniai silpnai pajaurj (J
v
1
)
dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij yra priskiriami paprastiesiems smlemiams
(SDp).
E II. Paeimens smlemi rajonas. Rajono teritorijos pavirius yra gausiai apaugs mikais,
todl ia labiau reikiasi jaurjimo procesas, atitinkamai vyrauja jauriniai ilaininiai seklieji (J
1
)
dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij taip pat yra priskiriami paprastj smlemi
(SDp) tipui.
E III. Vilniaus Rdiki jauraemi rajonas. Jame mik yra maiau, todl labiau iplit
velniniai jauriniai menkai pajaurj (J
v
1
) dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij yra
priskiriami paprastiesiems jauraemiams (JDp).
E IV. Varnos Druskinink smlemi rajonas. iame rajone mik gausa bei smlingos
nuogulos (eolini smli kontinentini kop masyvai) taip pat lemia, jog vyrauja jauriniai
ilaininiai seklieji (J
1
) dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij yra priskiriami
paprastiesiems smlemiams.
E V. Kapiamiesio jauraemi rajonas. Jame, dl vyraujani fliuvioglacialini nuogul, o
taip pat maesnio mik kiekio, yra bdinga vyraujantys velniniai jauriniai menkai pajaurj
(J
v
1
) dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka paprastuosius smlemius (SDp).

F. VENIONI BRESLAUJOS BALKVAEMI IR IPLAUTEMI SRITIS
F I. Visagino venioni balkvaemi ir iplautemi rajonas. Dl reljefo bei nuogul
genetini ypatum ia yra susiformav vyraujantys velniniai jauriniai vidutinikai (J
v
2
) bei
menkai (J
v
1
) pajaurj dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka paprastuosius
balkvaemius (JDp) bei paprastuosius iplautemius (IDp).
F II. Adutikio iplautemi rajonas. Jis apima Dysnos lygumos vakarin pakrat, kuriame dl
lygaus paviriaus bei vyraujani morenini, bei limnoglacialini aleuriting nuogul yra paplit
velniniai jauriniai gljiki (J
v
P
1
) dirvoemiai, pagal LTDK-99 atitinkantys gljikuosius
jauraemius (JDg).

G. SENJ AUKTUM BALKVAEMI IR PALVAEMI SRITIS
G I. Baravykins balkvaemi rajonas. is rajonas apima Grdos stadijos pakratinius
moreninius darinius, taigi, uima tarpin padt tarp Auktaii stadijos bei Viduriniojo
Pleistoceno ledyno darini. Todl ia vyrauja velniniai jauriniai vidutinikai pajaurj (J
v
2
)
dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka nepasotintuosius balkvaemius (Jln).
G II. Medinink Eiiki balkvaemi ir palvaemi rajonas. Tai rajonas pasiymintis
seniausia dirvoemio danga, todl jam yra bdinga labiausiai nujaurj (J
v
3
velniniai jauriniai
stipriai pajaurj) dirvoemiai. Jie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka nepasotintuosius
balkvaemius (Jln) bei nepasotintuosius palvaemius (Pln).



INTRAZONINIAI TERITORINIAI VIENETAI
1 Kurtuvn smlemi. is teritorinis vienetas apima Kurtuvn morenin masyv, kuris i
bendro emaii auktumos konteksto isiskiria dideliu vidinio ledo tirpsmo smling nuogul
kiekiu. Tai lemia, jog ia yra susiformav vyraujantys velniniai jauriniai menkai pajaurj (J
v
1
)
dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka paprastuosius smlemius (SDp).
2 Gargd Juknaii jauraemi. is teritorinis vienetas iskirtas limnoglacialinmis
nuogulomis apklotoje dugnins morenos srityje. To dka, ia yra paplit ne tik velniniai
jauriniai gljiki (J
v
P
1
) bet ir veleniniai jauriniai menkai pajaurj (J
v
1
) dirvoemiai, kurie pagal
LTDK-99 klasifikacij yra priskiriami gljik jauraemi (JDg) bei paprastj smlemi
tipams (SDp).
3 Pasvalio Bir iplautemi ir rudemi. Apima Pasvalio limnoglacialin basein, kurio
suformuotose nuogulose vyrauja velniniai jauriniai gljiki (J
v
P
1
), ir Linkuvos gbrio iaurs
rytin dal, kurioje vyrauja velniniai jauriniai menkai pajaurj (J
v
1
) dirvoemiai. Jie ioje
teritorijoje pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka stagninius iplautemius (IDj) bei Linkuvos
gbryje pasotintus rudemius (RDb).
4 aliosios girios jauraemi. is teritorinis vienetas iskirtas senovins fliuvioglacialins
deltos snaose. Jam bdinga vyraujantys velniniai jauriniai gljiki (J
v
P
1
) dirvoemiai, kurie
pagal LTDK-99 klasifikacij ioje vietoje atitinka gljikuosius jauraemius (JDg).
5 Karuvos girios smlemi ir jauraemi. Tai senovins Nemuno deltos smlynai. Kadangi
ie smliai suklostyti ant limnoglacialini nuogul, tai emesnse vietose formuojasi umirk
dirvoemiai, o auktesnse normalaus drgnumo. Todl ia vyrauja velniniai jauriniai menkai
pajaurj (J
v
1
) bei gljikieji (J
v
P
1
) dirvoemiai, kurie pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka
paprastuosius smlemius (SDp) bei gljikuosius jauraemius (JDp).
6 Kazl Rdos girios jauraemi ir smlemi. Tai tokios pat kilms, tik ankstesns stadijos
metu susiformavusi senovin Nemuno delta, kuriai bdingi tie patys dsningumai kaip ir
Karuvos girios smlyn dirvoemio dangai. Kopose yra paplit velniniai jauriniai menkai
pajaurj (J
v
1
), o emesnse vietose gljikieji (J
v
P
1
) dirvoemiai. Pagal LTDK-99 klasifikacij
jie atitinka paprastuosius smlemius (SDp) bei gljikuosius jauraemius (JDp).
7 Lvens Pyvesos auktupio rudemi ir iplautemi. ioje teritorijoje kadaise buvusio
lokalaus limnoglacialinio baseino vietoje susiklojo karbonatingos limnoglacialins nuogulos,
kuriose susiformavo intrazoninis, i bendros Baltijos auktum srities dirvoemi konteksto
isiskiriantis, velnini gljik pajaurjusi (VG
1
j
) bei velnini jaurini gljikj (J
v
P
1
)
dirvoemi kompleksas. Jis pagal LTDK-99 klasifikacij atitinka pasotintj rudemi (RDb)
bei paprastj iplautemi (IDj) tipus.
8 ventosios Neries paslni smlemi ir jauraemi. is teritorinis vienetas apima Neries
bei ventosios apyslnius bei Senovines i upi deltas. Jo dirvoemio dangos struktrai bdingi
tie patys dsningumai, kaip ir Nemuno ups senovinse deltose. ia taip pat vyrauja velniniai
jauriniai menkai pajaurj (J
v
1
) bei gljikieji (J
v
P
1
) dirvoemiai, atitinkantys pagal LTDK-99
klasifikacij paprastuosius smlemius (SDp) bei gljikuosius jauraemius (JDg).
9 Nemuno kilp smlemi. Nemuno kilp teritorin vienet lemia ia susitelkusios
fliuvioglacialins vairiagrds nuogulos, kurios slygoja vyraujani velnini jaurini menkai
pajaurjusi (J
v
1
), pagal LTDK-99 paprastuosius smlemius (SDp) atitinkani, dirvoemi
susiformavim.
10 Rdnink girios jauraemi ir smlemi. Kop masyvo bei fliuvioglacialins lygumos
intrazoninis teritorinis vienetas su jam bdingu velnini jaurini menkai pajaurjusi (J
v
1
) bei
gljik (J
v
P
1
) dirvoemi kompleksu. Pagal LTDK-99 klasifikacij tai atitinka paprastuosius
smlemius (SDp) bei gljikuosius jauraemius (JDp).


Metodologinis pagrindimas:
1. Buivydait V. V., Vaiys M., Juodis J., Motuzas A. (2001) Lietuvos dirvoemi
klasifikacija. Vilnius
2. Kavoliut F. (2004) Kratovaizdio lauko tyrimai. Geografijos mokomosios praktikos
metodika.Vilnius
3. Mavila J., Vaiys M., Buivydaite V. (2006) Lietuvos dirvoemi makromorfologin
diagnostika. Monografija. Lietuvos emdirbysts institutas. Akademija.
4. Motuzas A.J., Buivydait V.V., Vaisvalaviius R., leinys R.A. (2009). Dirvotyra,
Vilnius.
5. Lietuvos dirvoemiai (2001). Vilnius.


Mokslins informacijos altiniai:
1. Eidukeviien E. (2006, 2010) Dirvoemio profili nuotraukos: 14, 23.
2. Kavaliauskas P., Volungeviius J. (2007) Pedologinis rajonavimas. Lietuvos nacionalinio
atlaso rankratis. Vilnius
3. Lietuvos dirvoeminink draugija (2006 - 2011) Dirvoemio ekspedicijos.
4. Motuzas A., Pranckietien I., Vaisvalaviius R., Pekarskas J., Butkus V., Maiktnien
S., Velykis A., Staugaitis G., Mavila J., Armolaitis K., Linius A., Namutas V., Rekaius
A. (2008 09 25-26) Tarptautin mokslin konferencija, skirta Lietuvos dirvoeminink
draugijos prie Lietuvos moksl akademijos ems kio ir mik moksl skyriaus 50
osioms metinms paminti DIRVOEMIS TVARIOJE APLINKOJE. Kaunas Pasvalys
Birai Kaunas.
5. Motuzas A., Vaisvalaviius R., Beniuis R., Butkus V. (2009 09 24-25) Miko smlemi
(Arenosols) genez ir savybs. Mokslins konferencijos ekspedicijos vadovas. Kaunas-
Anykiai-Utena-venionliai-Vilnius-Trakai.
6. Motuzas A., Vaisvalaviius R., Pranckietien I., Volungeviius J., Marcinkonis S.,
Armolaitis K. (2010 09 30 10 01) Dirvoemio danga zandrinje Pietryi Lietuvos
Lygumoje. Paintis su Vilniaus Traemiais (Anthrosols). Mokslins konferencijos
ekspedicijos vadovas. Kaunas Vievis Vilnius Vok Perloja Marcinkonys
Merkin Kaunas.
7. Motuzas A., Vaisvalaviius R., Pranckietien I., Zakarauskait D., Volungeviius J.,
Marcinkeviius A., Brazien Z., Petkeviien B., Lukien L., Meknait G. (2011 09
29-30) Dirvoemio danga Nemuno emupio lygumoje. Mokslins konferencijos
ekspedicijos vadovas. Kaunas Kazl Rda Viakio Rda Vilkavikis Rumokai
Vitytis Kudirkos Naumiestis akiai Lukiai Kaunas.
8. Volungeviius J. (1999-2011) Dirvoemio profili nuotraukos: 1-13, 15-24, 26-34.