EUROPOS SAJUNGA

Europos socialinis fondas

KURKIME ATEIT DRAUGE!
LIETUVOS ZEMS KIO UNIVERSITETAS
Vandens kio ir zemetvarkos fakultetas
Zemetvarkos katedra
Maryte Elena Tarvydiene
ZEMTVARKOS PAGRINDAI
Mokomoji knyga
2007, Akademija
2
T U R I N Y S
Pratarme 4
[vadas 5
1. Zemes tvarkymo ir matavimo istorijos apzvalga 6
2. Zemes santyki ir zemdirbystes pletra Lietuvoje 13
2.1. Zemes santykiai Lietuvos pirmyksteje visuomeneje, zemdirbystes raida 13
2.2. Zemes valdymo ir naudojimo formavimasis 15
3. Feodalinio zemes valdymo formavimasis 16
3.1. Zemes nuosavybes privilegijos 17
3.2. Baznytine zemevalda 18
3.3. Zemes nuosavybes privilegijos bajorams 20
3.4. Veldamai (valstieci atidavimas bajorams) 22
4. Zemes santykiai Valak reformos isvakarese 24
5. Zemes santykiai Valak reformos metu 27
5.1. Valak sistemos atsiradimas 28
5.2. Valak reformos Lietuvoje tikslas ir uzdaviniai 28
5.3. Valak reforma didziojo kunigaikscio zemeje 29
5.4. Rezi sistemos atsiradimas 31
5.5. Kaim teritorijos sutvarkymas 32
5.6. Valak reformos ypatumai Zemaitijoje 35
5.7. Valak reforma miest ir miesteli zemeje 36
5.8. Valak reformos vertinimas 37
6. Lietuvos zemes teise XVI amziuje 39
6.1. Feodal privilegij [tvirtinimas Lietuvos Statutuose 40
6.2. Lietuvos Statut vertinimas 45
6.3. Zemes nuosavybes teise 47
6.4. Zemes paveldejimo ir disponavimo teise 48
6.5. Teism sistema XVI a. 49
6.5.1. Zemes teismas 50
6.5.2. Pilies teismas 51
6.5.3. Pakamario teismas 52
7. Lietuvos zemes santykiai XVII XVIII amziuje 53
7.1. Baudziavinio kio smukimas 53
7.2. Baudziavos irimas ir kapitalizmo uzuomazga 54
8. Zemes santykiai Lietuvai esant carines Rusijos sudetyje 56
8.1. Valstybini dvar valdymo reforma 59
8.2. Dvarinink zemes valdymas 60
8.3. Zemes valdymo ir zemetvarkos ypatumai Uznemuneje 61
8.4. Kaim skirstymas vienkiemiais, siekiant [vesti cinsa 63
8.5. Valstieci atleidimo is baudziavos zemes reforma 64
8.6. Valstieci atleidimo is baudziavos reformos vertinimas 66
9. Zemes santykiai XX amziaus pradzioje 67
9.1. Stolypino zemes reforma 68
9.2. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu 71
10. Zemes santykiai ir zemetvarkos darbai Lietuvoje 1918-1939 metais 72
10.1. Zemes reformos priezastys ir tikslai 72
10.2. Agrariniai zemes reformos [statymai 74
10.3. Zemes reformos darbai 77
3
10.4. Kaim skirstymas vienkiemiais 79
10.5. Tarpukario Lietuvos zemetvarka 81
10.6. Zemes reforma Vilniaus kraste 85
10.7. Zemes reformos vertinimas 85
11. Zemes santykiai 1940 1948 metais 87
11.1. Zemes santykiai vokieci okupacijos (1941 1944) metais 89
11.2. Sovietines zemes reformos tsinys 1944 1948 m. 90
12. Zemetvarka zemes kio kolektyvizacijos metu 92
13. 1960 1990 m. zemetvarkos darbai 94
14. Posovietine zemes reforma 96
Zemes reformos vertinimas 99
15. Uzsienio sali zemes santyki ir zemes reform apzvalga 100
15.1. Jungtines Amerikos valstijos (JAV) 101
15.2. Didzioji Britanija 103
15.3. Pranczija 105
15.4. Italija 106
16. Siuolaikines Lietuvos zemetvarkos samprata, turinys, uzdaviniai 108
16.1. Zemetvarkos darb teisiniai pagrindai 109
16.2. Zemes nuosavybes rsys, jos priklausomybe 110
16.2.1. Valstybine zeme 111
16.2.2. Savivaldybi zeme 112
16.2.3. Privati zeme 112
16.3. Zemes valdymo ir naudojimo santyki teisinis reguliavimas 113
16.4. Norminiai teises aktai, kuriais vadovaujantis vykdoma zemetvarka 115
16.5. Zemetvarkos principai 115
16.6. Specialiosios zemes naudojimo salygos 117
16.7. Zemes kio ir ne zemes kio paskirties zemevald formavimas 119
16.7.1. Zemevaldos samprata ir jos pagrindines savybes 120
16.7.2. Pagrindini Lietuvos Respublikos zemes kio paskirties zemes
naudotoj grupi apibdinimas 121
16.7.3. Reikalavimai formuojant zemes kio paskirties zemevaldas 122
16.7.4. Ne zemes kio paskirties zemevaldos ir j formavimo ypatumai 123
16.8. Zemetvarkos planavimo dokument rengimo sistema 124
16.8.1. Lietuvos Respublikos teritorij planavimo [statymas apie
dokument rengimo tvarka 125
16.8.2. Zemetvarkos dokument sistema 126
Zemetvarkos projekto sudetines dalys 126
Zemetvarkos planavimo dokument rengimo procesas 127
Zemetvarkos planavimo dokument rsys ir j rengimo principai 128
Zemetvarkos schemos 128
Zemetvarkos projektai 128
16.9. Valstybine zemetvarkos planavimo dokument priezira 131
16.10. Zemetvarkos planavimo dokumentus rengianci ir [gyvendinanci
asmen teises ir pareigos 131
Literatros sarasas 133
Priedai 135
1. Priedas.Antropologiniai ilgio vienetai 136
2. Priedas. [vairi sali ilgio ir ploto matai 137
3. Priedas. Paaiskinimai 139
4
PRATARM
Zemetvarka kaip savarankiska veiklos sritis susiformavo tuomet, kai zemes valdas pradeta
zymeti matavimo zenklais ir rengti dokumentus, aprasancius arba grafiskai vaizduojancius zemes
sklyp isdestyma. Zemes tvarkymo pradmenys aptinkami senosiose civilizacijose. Zemetvarka yra
sudetinga zemes santyki rsis. Vystantis visuomenei [vairiose epochose ir salyse, kito zemes
tvarkymo tikslai, uzdaviniai ir priemones.
Siandien zemetvarka tai viena is pagrindini taikomosios krastotvarkos srici, kuri
koordinuoja ir teikia su zeme susijusius duomenis kitoms taikomosios krastotvarkos sritims
(urbanistikai, vandentvarkai, miskotvarkai, melioracijai ir kt.). Zemetvarka tai socialini
ekonomini, organizacini kini ir teisini priemoni, nukreipt zemes santykiams reguliuoti,
zemes nekilnojamaj[ turta racionaliai naudoti, tvarkyti ir saugoti, visuma.
Europos Ekonomine Komisija 1996 m. zemes administravimo direktyvose apibdino zemes
tvarkyma taip: tai zemes, kaip gamtos turto, valdymo darbai, susij su gamtosauga ir ekonomika.
Sios mokomosios knygos tikslas yra padeti suvokti zemes santyki ir zemes matavimo bei
tvarkymo raida [vairiais laikotarpiais ir [vairiuose krastuose, apibdinti Lietuvoje vykusias zemes
reformas, vertinti j padarinius bei zemetvarkos darbus jas [gyvendinant.
Knygoje pateikiamos pagrindines zinios apie siuolaikines zemetvarkos esm, zemetvarkos
darb teisin sistema, specialiasias zemes naudojimo salygas, zemevald formavimo reikalavimus.
Knygoje apibdinama ir aiskinama zemetvarkos planavimo dokument rengimo sistema, kaip
sudetine teritorij planavimo dalis.
Rengiant sia knyga remtasi istoriniais saltiniais, mokymo priemonemis, norminiais
dokumentais.
Knyga skiriama aukstj mokykl krastotvarkos krypties zemetvarkos specialybes
bakalauro studijoms.
5
JVADAS
Visuomenes istoriskai susidariusios visumos zmoni, kuriuos jungia gamybiniai santykiai,
gyvenimas yra visuomet susijs su zeme gamtos dalimi ir kines teritorines struktros visuma.
Formuojantis visuomenes sluoksniams atsirado poreikiai pertvarkyti aplinka, tobulinti zemdirbyst.
Kintant gamybinems jegoms pletojosi gamybiniai zmoni santykiai.
Zemes valdymas ir naudojimas nuolat keitesi priklausomai nuo ekonomini, socialini,
teisini ir kultrini salyg. Zemes valdymo ir naudojimo svarbiausieji elementai nuosavybes teise
ir kininkavimo metodai istorijos eigoje buvo konservatyvs, ilgalaikiai, link [ pastovuma. Del
tokios agrarines evoliucijos ypatybes galima rasti daug bendro zemes santyki raidoje [vairiose
pasaulio valstybese, [vairiais istoriniais vystymosi laikotarpiais. Agrariniai santykiai zemes kyje
per zmonijos istorija patyre daugyb pokyci. Lietuvos zemes tvarkymo istorija yra glaudziai
susijusi su kit sali istorija. Lietuvos zemes buvo prijungiamos prie kit krast teritorij ir
tvarkomos pagal j [statymus, vykdomos zemes reformos. Tvarkant zeme jos savininkams buvo
paskirstoma atsizvelgiant [ valdanciosios klases interesus. Socialistineje santvarkoje zemetvarka
tapo Soviet Sajungos agrarines politikos [gyvendinimo priemone Lietuvoje buvo vykdoma zemes
nacionalizacija ir kolektyvizacija.
Zemes reforma tai valstybes vykdomas zemes santyki pertvarkymas, kai keiciama zemes
priklausomybe ir naudojimo tvarka. Reformos btinyb nulemia socialiniai poreikiai, ekonomine
pazanga, visuomenes vystymosi raida. Siekiant ja [gyvendinti btina atsisakyti atgyvenusi
kininkavimo form.
Atkrus Lietuvos nepriklausomyb prasidejo esmine zemes santyki pertvarka politinemis,
teisinemis, ekonominemis priemonemis zemes nuosavybe buvo is esmes ar naujai pertvarkoma.
Zemes reformos kaimo vietoveje tikslas [teisinti privacia zemes nuosavyb, sudaryti teritorines
salygas kurtis privatiems kiams, kurie bt efektyvesni uz buvusias zemes kio [mones.
Zemetvarka kaip valstybes institucij vykdomas zemes santyki reguliavimas Lietuvoje
prasidejo XVI a. atsiradus poreikiui zenklinti vietoveje zemes valdas ir sprsti zemes gincus. Zemes
tvarkymo veiksmai kiekvienu valstybes vystymosi laikotarpiu atitiko gamybos tikslus ir socialinius
poreikius.
Siuolaikines Lietuvos valstybine zemetvarka tai visuma zemes tvarkymo ir zemes santyki
reguliavimo priemoni, apimanci zemes valdymo planavima, zemetvarkos dokument rengima ir
[gyvendinima, zemes nuosavybes ir naudojimo teisi apsauga.
Valstybines zemetvarkos paskirtis vadovaujantis teritorij planavimo nuostatais, rengti
valstybines zemes naudojimo ir apsaugos programas, salies administracini teritorij zemetvarkos
schemas, zemetvarkos projektus administracinems riboms nustatyti ar pakeisti gyvenamj vietovi
rib nustatymo ir keitimo projektus, zemes paemimo visuomenes poreikiams, zemes sklyp
formavimo ir pertvarkymo projektus, konsolidacijos, kaimo pletros zemetvarkos projektus, nustatyti
specialiasias zemes naudojimo salygas ir kt.
Zemes tvarkymas priemoni sistema, skirta [gyvendinti valstybes politikai zemes
nuosavybes ir naudojimo srityje, teritorij planavimo priemonemis organizuojant moksliskai
pagr[sta, racional ir aplinkosaugai palank zemes fondo naudojima, vykdant[ salies zemes fondo
apskaita, zemes sklyp formavima ir administracini rib nustatyma, zemes priskyrima kines
veiklos objekt teritorijoms bei kitoms taikomosios krastotvarkos sritims (urbanistikai,
vandentvarkai, miskotvarkai, melioracijai ir kt.).
Zemetvarka tai mokslas, tiriantis ir atskleidziantis zemes, kaip nekilnojamojo turto,
formavimo, sureguliavimo, konsolidacijos ir sutvarkymo desningumus. Tai moksline disciplina,
tirianti zemetvarkos teorija, zemetvarkos schem, projekt ir prognozi sudarymo bei socialinio
ekonominio ir ekologinio pagrindimo bd ir metod turin[.
6
1. ZEMS TVARKYMO IR MATAVIMO ISTORIJOS APZVALGA
Visuomenes gyvenima isreiskia ir lemia jos kis, visuomeniniai santykiai, politine
organizacija, kultra, morale. Sie veiksniai pasireiskia per atitinkamo lygio ir masto vertybes.
Civilizacija yra visuomene, kurios sukurta vertybi sistema modeliuoja jos istorin raida. Beveik
visos seniausios civilizacijos atsirado siltuose krastuose, taciau reikejo tam tikro postmio
dirvozemiui panaudoti. Tai leme zemdirbystes poslink[, sukrus[ produkto pertekli, del to galejo
atsirasti valdantysis elitas ir valstybes organizacija. Si pirmini civilizacij zidiniai buvo
Mesopotamija, Egiptas, Chuanche, Indas. Si visuomeni pagrindine gamybine lastele buvo
bendruomene, o jas valde despotine struktra, [knijama sudievinto monarcho ar zyni kolegijos
vadovaujamo administracinio mechanizmo. Sis raidos kelias laikytinas pagrindiniu zmonijos
istorines raidos keliu.
5000 m. pr. Kr. Senoves sumer (chaldej) tauta gyveno tarp Tigro ir Eufrato upi. Jie
augino gyvulius, o naudojama lauk irigacija (drekinimas) sudare salygas zemdirbystei. Sumerai
sukre matematika (naudojo sesiasdesimtain skaiciavimo sistema). Jau pries 5500 met buvo
zinomi astronominiai stebejimai. Cia apskritimas dalijamas [ 60, o metai [ 360 dali. Jie zinojo,
kuria valanda teka zvaigzdes ir saule, mokejo sudaryti planus, nes suvoke mastel[ ir kampus. Turejo
supratima apie kvadrata, lygiason[ trikamp[, statmen[ ir kvadrato plota. Jie braize poligonus
(daugiakampius) plokstelese, pagamintose is molio, o veliau isdegintose. (Nemazai toki ploksteli
rasta Babilono apylinkese). Jose buvo zymimas zemes ploto dydis, savininko vardas ir nurodomos
prievoles valdovui. Sumerai zemes ribas zymejo ribozenkliais su prakeikimo zodziais tiems, kurie
juos pajudint. Jie mokejo ekeriu iskelti statmen[, o sausinimo sistemos buvo keli kilometr ilgio,
todel galima sprsti, kad jie mokejo nustatyti horizontales, t.y. linijas zemelapyje arba plane,
jungiancias vienodo aukscio taskus, o horizontalemis buvo atvaizduojamas vietoves reljefas. Buvo
rasta molio ploksteli, kuriose nurodyta, kad reikia zem drekinti, zemes valdymo forma ir teises.
Zemes matavimo vienetas buvo uolektis (atstumas nuo pirst gal iki alknes), matavimo lazda
turejo 12 uolekci (apie 6 metrus).
Zemei kultrinti, sausinimo ir drekinimo sistemoms rengti, vandens saugykloms ir
uztvankoms projektuoti ir eksploatuoti reikejo kartografines medziagos. Vienas toks zemelapis,
apie 2400-2200 m. pr. Kr. sudarytas molio ploksteleje, rastas prie Kirkuko miesto (dabar Irakas).
Zemelapyje nubreztos Tigro ir Eufrato upes, rytuose pavaizduoti Zagro, o vakaruose Libano
kalnai, pazymeti Babilono ir Kirkuko miestai. Zinomas ir kitas babilonieci pasaulio zemelapis,
israizytas molio ploksteleje. Jame pavaizduoti Babilonija, Asirija, Armenija, taip pat Tigro ir
Eufrato upes ir kai kurie kalnai.
Sumer civilizacija turejo rysi su egiptieci, asirieci, ind, kin, finikieci ir graik
civilizacijomis. Sios seniausios civilizacijos tradicijas pereme Babilono civilizacija, suvienijusi
Mesopotamijos zemes.
1 pav. Ribozenklis is Babilonijos su
israizytomis maldomis: savininkas patiki
savo zem diev globai
2 pav. Hamurapio |statym rinkinys, iskaltas
dantirasciu bazalto stulpe
7
Isliks pats reiksmingiausias I rasytines teises kodeksas - Babilono valdovo Hamurapio [statymas. Tai
nupjauto kgio formos kiek daugiau nei dviej metr aukscio akmens stulpas. Ant jo pirmuoju rastu
dantirasciu iskaltas tekstas, suskirstytas [ 282 straipsnius. Hamurapio teisynas megino svelninti
socialinius laisvj gyventoj priestaravimus, stabdyti zemdirbi ir amatinink nuskurdima. Didziausi
derlingos dirbamos zemes plotai priklause karaliui ir sventykl kiams. Ja dirbo priklausomi zmones, ji
buvo nuomojama arba uz tarnyba duodama kariams ir valdininkams. Irigaciniams [renginiams statyti,
prizireti ir naudoti reikejo ne pavieni zmoni, o kolektyv, todel Babilone ilgai isliko
bendruomenine zemevalda. Zeme buvo valdoma arba kolektyviai, arba atskir seim. Zemes sklypai,
bendruomenes duoti valdyti seimoms buvo pazymimi dokumentais akmenimis (kuduru), statomais
ant sklyp ribos, o j kopijas saugojo sventyklos. Laisvasis bendruomeninkas [ savo zemes sklypa
turejo gana daug teisi, t. y. galejo j[ parduoti, mainyti, [keisti, nuomoti, perduoti paveldejimo bdu.
Hamurapio teisyne 53 straipsnyje buvo raginama atidziai rpintis lauku ir prizireti, kad drekinimo
sistema bt tvarkinga, kad nepakenkt kaimyn laukams. Daug demesio teisynas skyre kari
zemevaldai. Paveldeta valda su namais ir inventoriumi galejo bti perduodama snui, jei skirta ta pati
tarnyba. Zem nuomodavosi ne tik valstieciai, bet ir stambs zemvaldziai, perleisdami ja smulkesniems
nuomininkams sunkesnemis salygomis. Egzistavo subnuomos sistema.
4000 m. pr. Kr. Viena seniausi zemes civilizacij Egiptas atsirado Nilo slenyje. Klajokli
chamit grupes tauta cia aptiko pelketa, papirus ir nendri prizelus[ slen[, pilna hipopotam ir kitoki
gyvn. Cia jie rado derlingiausia pasaulyje zem, susidariusia is potvyni sunesto Abisinijos kalnyno
dumblo. Nuslgus vandeniui, priesistoriniams Nilo slenio gyventojams reikedavo tiktai [ sanasas paseti
sekla , ir gerais metais grd uztekdavo iki kito potvynio. Dirbdavo jie tik kelias savaites, o visa kita
padarydavo karsta saule. Taciau klajoklius civilizuota visuomene padare ne Nilo dovanos, bet tai , kad
kartais Nilas nieko neduodavo. Bdavo met, kai tropikuose palydavo menkai, vanduo atnesdavo per
mazai sanas, arba atvirksciai, po labai smarki lici kildavo baiss potvyniai, ir Nilas nunesdavo
namus, kaimus, gyventojus ir gyvulius, tada zmones badaudavo.
Per desimtis tkstanci met pirmyksciai egiptieciai ismoko valdyti savo up. Buvo pastebeta,
kad Nilo potvyniai sutampa su tam tikr dangaus sviesuli issidestymu. Prasidejo astronominiai
stebejimai. Met laiko trukmei nustatyti ir Nilo potvyniams numatyti egiptieciai sukre 365 dien
kalendori. Egiptieciai ismoko zymeti vandens lyg[ [vairiais met laikais ir is to gana tiksliai speti
bsim potvyni dyd[. Btinybe tai uzrasyti padejo atsirasti rastui. Senoves egiptieciai ismoko
irigacijos meno: pilti pylimus, kasti kanalus ir tvenkinius. Potvyniai, kurie kasmet nunesdavo
ribozenklius, paskatino egiptiecius sukurti tikslia zemetvarkos sistema, leidziancia vel tiksliai ismatuoti
laukus. Taip atsirado ir geometrija, kuri veliau praverte, statant [vairius statinius. Zemei drekinti reikejo
sudeting inzinerini [rengini. Veliau Nilo slenio gyventojai ta inzinerin technika panaudojo
piramidems statyti. Aritmetikos reikejo derliui suskaiciuoti ir j[ padalinti zmonems. Egiptieci
aritmetikoje naudota dvejetaine skaiciavimo sistema. Tobulejanti geometrija [galino egiptiecius sukurti
metoda skritulio plotui apskaiciuoti; jie mane, kad skritulio plotas lygus 8/9 skersmens kvadrato.
Cia atsirado zemes nuosavybes savoka, jos dalijimo ir atribojimo poreikis. Islik papirusai savo
turiniu panass [ sumer molio ploksteles. Tai dokumentai, apibdinantys zemes matavimo procesa.
Rasti mat pavyzdziai: peda 30 cm, uolektis 50 cm, kartele 3 m (10 ped) arba 10 uolekci (apie
4,5 m). Plotai isreiskiami 150 kvadratini ped arba 100 kvadratini uolekci. Zemes mat ilgis
nebuvo pastovus ir trumpejo, nes tie, kurie fiksavo zemes mokescius, buvo suinteresuoti, kad mat
ilgis bt vis trumpesnis.
Tarp Egipto iskasen mazai randama plan, bet daug zemes nuosavybes aprasym. Tai liudija,
kad vyko nuosavybes registracija. Isliko 4000 met senumo paminklas reikalavimas atkurti
nuosavyb, iskaltas ant akmens. Buvo ginc del nuosavybes. Norint [rodyti, jog pateikiami fiktyvs
dokumentai, buvo pasakyta: Tegul atnesa man registra is valstybes izdo ir is faraono departamento
sandelio. Byla buvo laimeta.
8
Vienas seniausi egiptieci zemelapis, sudarytas Ramzio II valdymo laikais, tai yra II
tkstantmecio pries Kr. pirmojoje puseje. Zemelapis isbraizytas raudonu tusu papiruse. Cia pavaizduoti
Nubijos (dabar Sudanas) auksingo smelio telkiniai, aukso plovimo tvenkiniai, vandens nutekejimo
kanalai, keliai, gamybiniai pastatai ir sventykla, kurioje buvo saugomas auksas.
3000 m. pr. Kr. Tai Artimj Ryt civilizacija: Palestinos, Sirijos, Finikijos, Mesopotamijos
zemes santykiai. Tikriausias dokumentas is t laik yra Biblija. Sventasis rastas tai [vairi rast
rinkinys, judej (pripaz[sta Senaj[ testamenta) ir krikscioni (Naujaj[ testamenta) religij dogmatikos
ir pamald pagrindas. Per kelis tkstantmecius susiformavusi Biblija atspindejo [vairias socialines,
politines ir etines paziras. Jos teiginiai buvo laikomi auksciausiu autoritetu visais zmonems rpimais
klausimais. Biblija yra daugelio autori ir keli Artimj Ryt taut krinys. Joje atsispindi t taut
istorija, paprociai, kultra, ekonomika, klasiniai santykiai.
Biblijoje rasoma, kad faraono administratorius Juozapas parase [statyma, pagal kur[ 1/5 dalis
zemes gamybos Egipte priklauso faraonui. Apie zemes valdymo forma sakoma: Zemes
neparduodamos amziams, nes krastas yra mano (Dievo), ir js esate cia kaip svetimsaliai ir
pakeleiviai. Daug kart kartojama pagarba zemes riboms: Nejudink senos sienos ir ne[zenk [
naslaici lauka, nes j kersytojas visagalis. Jis apgins juos pries tave.
Zemes matavimo ir dalinimo darbus Artimuosiuose Rytuose atliko sventikai, rastininkai,
teisejai. Jie raginami teisingai teisti, matuoti zem ir tureti tikrus matus. Matuojama buvo virvemis,
lazdomis matuoklemis. Veliau matuokle [gavo simbolin reiksm. Sv. Jonas Apokalipseje sako:
Dievisko miesto matavimas atliekamas auksine lazda. Lazdos ilgis sesios uolektys (apie 4,50 m).
2500 500 m. pr. Kr. Tuo laikotarpiu egzistavo si kultr mokyklos: l. Aleksandrijos, kuri
buvo sukaupusi sumer, egiptieci ir finikieci patyrima. 2. Graik civilizacija, davusi zemes
matavimo mokslui teorin[ pagrinda. 3. Italijos etrusk mokykla, gimininga Aleksandrijos mokyklai.
Ilga laika geometrija ir geodezija (praktine geometrija) abipusiskai papilde ir pletojo viena kita.
Geodezija praktikoje iskeldavo uzdavinius, kuriuos teoriskai sprende geometrija ir atvirksciai, -
geometrijos pasiekimai buvo naudojami geodezijoje zemems matuoti ir sklypams dalyti. Tobulejant
geometrijai, astronomijai, algebrai, trigonometrijai, vystesi ir geodezija. Pamazu tikslejo zemes
matavimo ir apskaiciavimo bdai. Astronomijos tobulejimas suformavo zemes, kaip rutulio, suvokima.
Geometrija parenge [vairi figr plot skaiciavimo taisykles, pateike teoremas apie trikampi ir kit
geometrini figr dali santykius; trigonometrija kartu su astronomija ir geodezija, padejo nustatyti
santykius trikampi kamp bei krastini, ir plokscij, ir sferini, be to, algebra pateike bdus greitai ir
lengvai atlikti sudetingiems skaiciavimams.
Kalbant apie Aleksandrijos mokykla, pazymetinas dioptro (tai geodezini instrument [taisas
daiktams vizuoti) isradimas. Heronas, matematikas ir technikas gyvens I a., besigilinantis [ praktin
geometrija - zemes matavima, parase knyga pavadinimu Dioptrika. Siame pirmame geodezijos
vadovelyje pateikiamos taisykles [vairiais zemes matavimo klausimais : 1) ismatuoti lauka, [ j[ neinant;
2) padalyti lauka [ zinomas dalis tiesiomis linijomis; 3) nubraizyti vandens telkini krant ribas; 4)
suzinoti nepasiekiamo tasko aukst[; 5) ismatuoti nepereinamos upes plot[ ir t.t. Heronas pirmasis
panaudojo dioptrus, kurie veliau buvo pritaikyti goniometre, teodolite.
Geometrija geodezijos ir zemes matavimo pagrindas, o graikai - pirmieji zmones, kurie zemei
matuoti suteike mokslin[ pagrinda tobulindami geometrija. Anaksimandras Miletietis (610-546 m. pr.
Kr.) pagrinde hipotez, kad Zemes forma yra plokscias skritulys, tai yra tartum kolonos nuopjova,
kurios aukstis tris kartus mazesnis uz jos skersmen[, o ta nuopjova plduriuojanti vandenyne. Jis
sudare pirma geografin[ mokslin[ zemelap[ ir dangaus gaubl[. S[ zemelap[ patikslino 500 m. pr. Kr.
Hekatejas.
Zymusis Euklidas, gims 285 m. pr. Kr. parase penkiolika knyg matematikos moksl
enciklopedija, kuri veliau buvo isversta [ visas pasaulio kalbas. Kitas zymus geometras ir
geodezininkas buvo graikas Erastofenas, gyvens 200 m. pr. Kr., kuris pirmasis nustate Zemes rutulio
dyd[. Falesas pirmasis pritaike apskritima kampams matuoti.
9
Geodezijos, zemetvarkos duomenims apdoroti, btina atlikti atitinkamus skaiciavimus. Tam
reikia geometrijos, astronomijos ir aritmetikos zini. Geometrijai klasikin[ pavidala suteike Euklidas,
aritmetikai Pitagoras (580-500 m. pr. Kr.), o astronomijos - Ptolemajas, gyvens jau II amziuje (90-
168 m. po Kr.) pirma karta pamini sinuso trigonometrin funkcija. Apie 140 m. parase veikala
Didzioji astronomijos sandara, kuriame isdeste geocentrines pasaulio sistemos matematin[ model[.
Veikale Geografija (8 knygos) apibendrino senoves graik geografijos zinias, isdeste zemelapi
sudarymo pagrindus, pateike 26 zemes pavirsiaus zemelapius. Klaudijas Ptolemajas (Ptolomejus),
gyvens II a., Ryt Europos zemelapyje pazymejo Lietuvos teritorija, jos upes, kalnuotas vietas.
Sduvos aukstuma pavadino Alaunus kalnais. [ pietus nuo si kaln [rase balt genci vardus: Galindai
(Galindae) ir Sduviai (Sudini). Optikos traktate (5 knygos) isdeste veidrodzi teorija, pateike
sviesos spinduli lzio kamp lenteles, atsronomin refrakcijos teorija ir lenteles. Pirmaj[
trigonometrijos rinkin[ parase Menelajus is Aleksandrijos I a. po Kr. Zymus matematikas, mechanikas
Archimedas (287-212 m. pr. Kr.) bande apskaiciuoti Zemes, Menulio ir Saules dyd[.
Diofantas is Aleksandrijos, gyvens IV a. po Kr. laikomas algebros, taip reikalingos
matematikos ir geodezijos uzduotims sprsti, pradininkas.
469 399 m. pr. Kr. gyvens filosofas Sokratas yra pasaks, kad kiekvienas privalo is
geometrijos tureti tiek zini, kad galet ismatuoti savo lauka. Anot Sokrato, pazinimas pasiekiamas
zmonems besigincijant, o nuomones derinant isaiskinami priestaravimai ir sukuriami apibrezimai
(dialektika). Jis prisipazino zinau, kad nieko nezinau. Sokrato manymu, zmogaus dorovingumas
priklauso nuo jo noro ir gebejimo siekti zini.
Prie Vidurzemio jros gyveno labai senos civilizacijos zmones etruskai (Toskana). Zemes
nuosavybe, jos ribos apgaubti religiniu ritualu: ribozenklis tai dievo Termino aukuras. Atribojimai tai
ritualas, kurio metu aukojami gyvuliai dievui Terminui.
Romen [statym leidyba taip pat susijusi su dievu Terminu. J [statymai teige, kad nuosavybe
tai sventove, o ribozenklis - tai dievas, lauko saugotojas. Matininkai buvo traktuojami, kaip slapt
moksl zmones. Jie stebejo zvaigzdzi judejima, mokejo pasukti upes vaga. Matinink pareigas galejo
eiti tik sventikai, kil is patricij.
500 m. pr. Kr.- 500 m. po Kr. Graikija del nuolatini kar sunyko ir pateko Romos valdzion.
Roma sujunge visas apie Vidurzemio jra gyvenusias tautas, taip pat ir Artimj Ryt bei graik
civilizacijas. Praktiski romenai atmete mistin[ pozir[ [ zemes matavima, taciau matinink prestizas
Julijaus Cezario laikais (102 44 m. pr. Kr.) ypac pakilo. Uzkariaujant naujas zemes, teko jas skirstyti
gyventojams. Imperijos Senatas prieme nutarima ismatuoti visa sal[. Didziuliam darbui organizuoti ir
jam vadovauti buvo pavesta astronomui Sozigenui. Imperijos zemi matavimas truko net keleta
desimtmeci. Julijaus Cezario laikais matininkai [kre korporacija (collegium), jie tapo nuosavybes
juriskonsultais ir buvo vadinami profesoriais. J pareigos buvo laikomos garbingomis, nors jie ir
neturejo gero matematinio parengimo. Matininkai matavo zem, nustatydavo ribas, atliko miest,
tvirtovi, keli nuotraukas, dalino zem. Imperijos matavimus vykde Baldo, koordinavs matinink
veikla: Ksenodokse Artimuosiuose Rytuose, Teodote siaureje, Policite pietuose, ir Didene
vakaruose. Kolonijos turejo ki planus. Be pagrindines savo veiklos, matininkai turejo atlikti teisej,
mokesci skirstytoj, kolonizuojam vietovi tvarkytoj pareigas. Elementariausias darbo [rankis
buvo ekeris kampams zymeti. Kaip ir egiptieciai, jie naudojo virv ir 10 ped lazda. Si darb
pagrindine prasme buvo juridinis zemes naudojimo [teisinimas.
I a. pries Kr. pabaigoje Romos valstybes veikejas, karvedys, uost ir keli inzinierius Markas
Agripa (apie 63 12 m. pr. Kr.) panaudojo imperijos matavimo duomenis sudare zemelap[, kuriame
pavaizdavo imperijos sienas, miestus, kelius. Romieci zemelapiai nebuvo istisiniai zemelapiai,
parengti pagal anksciau paruostus Hiparcho ar Ptolemajaus bdus, o buvo sudaromi ilgomis ir
siauromis marsrutinemis juostomis, kuriuose, be mastelio, buvo zymima tik ta medziaga, kuri buvo
reikalinga nurodytiems tikslams. Vienas is toki zemelapi pavadintas Tabula Pentingriana, sudarytas
IV a. po Kr., isliko XIII a. 12 pergamento lap kopijoje, jo ilgis 6,82 m.
10
X a. viduramziai. Europos istorijos laikotarpis nuo V iki XV a. vadinamas viduramziais. Tuo
metu Europa sudare kelios karalystes nuolat kovojancios tarpusavyje.
[ pietus nuo Vidurziemio jros pasklido arab civilizacija. Arabai semit grupes tauta. J
tevyne Arabijos pusiasalis (cia jie gyveno nuo II tkst. pr. Kr.). Arabai senoves Ryt ir antikos
kultr pagrindu sukre savita ir brandzia kultra, kuria veliau pereme ir viduramzi Europa.
Arabai buvo naujo pranaso Machometo (apie 570-632), amatininko is Mekos, pasekejai. Beveik
po 100 met jie uzgrobe didel dal[ Artimj Ryt, Siaures Afrikos, [siverze [ Ispanija ir net [
Pranczija. Sie nauji uzkariautojai neturejo savo kultros, bet pereme zinias is sir, graik, ind ir kit
taut, kurias sutikdavo savo kelyje. Jie sieke enciklopedini zini. Zymiausias vidurini amzi Ryt
mokslininkas enciklopedininkas buvo Ibn Sina, arba Avicena (980-1037).
Musulmonai turejo tvirtas main tradicijas. Kaip ir kitos tautos, jie domejosi, kaip tiksliai
apskaiciuoti turto dal[ ir paskirstyti seimos palikima. Indai sukre skaici sistema, kuri tebenaudojama
ir dabar, pradejo naudoti nul[ ir desimtaines trupmenas. J darbus isstudijavo Chorezmis (780 apie
850) zymiausias arab matematikas. 830 m. Chorezmis parase veikala Kitab al gabr val
mukabala (Knyga apie atstatyma ir priespastatyma), is kurio antrastes kilo zodis Algebra.
Vidurini amzi Europoje matematikos mokslas remesi lotyniskaisiais Chorezmio darb vertimais.
Vienas garsiausi jo pasekej buvo pers poetas Omaras Chajamas ( apie 1048 1122), isnagrinejs
kai kuri kubini lygci atvejus.
Arabai daug demesio skyre farmacijai ir astronomijai. Jie sudare sudetingas trigonometrines
lenteles, atnese [ Europa kin atradimus ir isradimus, tarp j magnetin[ kompasa. Arabai padare
civilizacijai ne[kainojama paslauga, supazindin Vakar pasaul[ su Indijos ir Kinijos mokslo idejomis.
Taciau nei Indija, nei Kinija netapo siuolaikinio mokslo krejomis jis atsirado Europoje, susiliejus
[vairioms kultroms.
Ryskus asmuo, bands sujungti romen ir arab civilizacij mokslo laimejimus, buvo popiezius
Silvestras II (999 1003). Tai buvs vienuolis, kuris keleta met mokesi matematikos ir technini
moksl pas arab mokslininkus. Buvo zymus mokslininkas. Parenge aritmetikos taisykles, konstravo
matavimo instrumentus. Jis buvo vadinamas ir matininku, nes studijavo astronomija ir buvo
susipazins su lauko matavimo taisyklemis, turejo zini apie arab astroliabijas. Turejo sukaups zini
metalo apdirbimo srityje. Pasakojama, kad legendomis apipinta mokslininko-alchemiko, popieziaus
Silvestro II asmenybe tapo daktaro Fausto prototipu.
Arab kalifate pynesi feodaliniai, vergoviniai ir saviti rytietiskos santvarkos bruozai: dalis
zemes priklause privatiems savininkams, kuri galejo bti perkama ir parduodama (primine aloda); dalis
zemes buvo duodama iki gyvos galvos uz karin tarnyba (panasiai kaip beneficija); gana daug zemes
priklause bendruomenei; placiai buvo naudojamas verg darbas.
Arabai senoves Ryt ir antikos kultr pagrindu sukre savita ir brandzia kultra, kuria veliau
pereme ir viduramzi Europa.
Frank karalysteje ir imperijoje VI a. buvo [tvirtinta privati ariamosios zemes nuosavybe
alodas. O tai rodo, kad pradejo irti giminine santvarka (bendruomenes nuosavybeje isliko ganyklos,
miskai, keliai) ir formuotis feodalizmas.
3 pav. Zemevaldos forma - alodas
11
800 m. Frank karalyste virto imperija (imperatorius Karolis Didysis prijunge saks zemes,
uzkariavo Bavarija, Longobard karalyst Italijoje, Siaures Ryt Ispanija ir kt.). Valstybe savo
teritorija beveik prilygo Vakar Europos imperijai. VIII a. Karolis Martelis pradeda dalinti beneficijas
(tai zeme ar kitas turtas, duodamas uz tarnyba iki gyvos galvos).
4 pav. Zemevaldos forma beneficija
Beneficijos smarkiai sustiprino karaliaus valdzia. Karaliaus pavyzdziu beneficijas veliau
pradeda dalyti stambs zemvaldziai smulkesniesiems uz karin tarnyba. Beneficijos pagrindu pradeda
formuotis vasaliniai santykiai: stambs zemvaldziai tampa senjorais, o gav zemes vasalais (kariniais
tarnais). Vasaliniai santykiai apeme visus zemvaldzius nuo smulkiausio riterio iki karaliaus. IX a.
beneficijos virto feodais t.y. paveldimomis zememis.
5 pav. Zemevaldos forma feodas
J savininkai feodalai gavo is karaliaus teis rinkti mokescius ir vykdyti administracines
valdzios bei teismo funkcijas savose valdose (imunitetin teis). Susiformavo valak sistema (valakas
pakankamas islaikyti seima zemes vienetas, - apimantis ariamaja zem, pievas, miska ir ganyklas),
bendruomeniniai santykiai, buvo taikoma trilauke sejomaina zieminiai, vasarojus, pdymas). Valakas
dazniausiai prilyginamas 30 marg (10 ha, Lietuvoje valakas buvo didesnis 21 ha); valako dydis
kiekvienoje vietoveje nustatomas skirtingas, [vertinus zemes kokyb ir [dirbima. Pagal valako dyd[
buvo apskaiciuojama ne tik valstieci duokle, bet ir pagrindiniai valstybes mokesciai, nustatoma
valstiecio priklausomybe zemvaldziui. Nors daugejant gyventoj velyvaisiais viduramziais nemazai
valak buvo padalyta, o derlingose zemese valstiecio kis tesudare vidutiniskai ketvirt[ ankstesnio
valako, sis vienetas ir toliau tebebuvo norma.
Ilgainiui feodal kiai, valak sistema, bendruomeniniai santykiai, trilauke sejomaina isplito po
visa Europa.
Renesansas (XIV a. vid. XVII a. pirmi desimtmeciai). Siuolaikinio mokslo pagrindai buvo
padeti Renesanso epochoje. Renesansu vadinamas platus kultros suklestejimas, prasidejs XIV a.
pabaigoje. Jis kilo Siaures Italijoje, bet XV XVI a. sparciai plito [ siaur. Tai metas, kai atgime
antikos menas ir kultra, atsirado humanizmas. Leonardas da Vincis iskele hipotez, kad Zeme nera
Visatos centras, pats projektavo drekinimo sistemas. Renesanso epochos mokslo apogejus Galilejo
Galilejaus darbai, praskyn kelius siuolaikiniam mokslui.
12
Siuo laikotarpiu tobulejo zemes matavimo moksliniai darbo metodai ir kartografines medziagos
sudarymo technika. Europieciai per arabus, matyt is kin suzinojo apie magnetin rodykl, naudojama
krypciai nustatyti. Su magnetine rodykle atsirado galimybe geriau susieti atskirus taskus ir patikslinti j
padet[. Italai pagamino busol. Europieciai, sukaup didel jreivystes patirt[, eme tikslinti ir papildyti
senus Ptolemajaus zemelapius. Tai buvo atliekama Venecijoje ir daugelyje kit miest, veliau
Ispanijoje, Olandijoje ir Sveicarijoje. Pirmuoju kartografiniu Lietuvos vaizdu laikomas XV a.
Mikalojaus Kuziecio papildytas Vidurio Europos zemelapis, sudarytas pagal K.Ptolemajaus darbus.
6 pav. M. Kuziecio Europos zemelapio fragmentas (1513 m. leidimas), sudarytas pagal
K. Ptolemajaus darbus
Jrininkai (K. Kolumbas, A. Vespucis), taip pat astronomai kampams matuoti naudojo
astroliabija, kuri buvo taikoma iki XVIII a. pradzios. Ji veliau buvo naudojama ir geodeziniams
matavimams.
1492 m. Kolumbui atradus Amerika, buvo patvirtinta apvali Zemes forma, ir kartu suzadintas
susidomejimas kartografija ir apskritai jos matavimo bdais. XVI a. paplito zemes nuotraukos,
atliekamos kompasais, matavimo juostomis ir kvadrantais. Atsiradus poreikiui dideliems zemes
plotams vaizduoti popieriuje, vis labiau ryskejo nukrypimai nuo zemes pavirsiaus apvalumo. Kilo
btinybe vaizduoti zemes pavirsi projekcijoje. Pats zymiausias XVI a. kartografas buvo vokieci
kilmes flamand mokslininkas G. Merkatorius. Zemelapiams sudaryti jis pritaike matematinius
metodus, sukre originalia kartografin projekcija.
Apie 1616 m. buvo israstas zironas, ypatingas nuotrauk bdas trigonometrinis tinklas,
menzula, issirutuliojo nauja matematikos saka analitine geometrija, susiformavo trigonometrija, buvo
israsti logaritmai, - visa tai suteike mokslin[ pagrinda geodezinems nuotraukoms. Prasidejo nauja
geodezijos epocha. Pranczai pradejo naudoti trianguliacija. Tai tikslus geodezini matavim metodas,
13
kai matuojamoji vietove nuklojama tinklu trikampi, kuri kampai ir kai kurios krastines (bazes)
matuojamos tiesiogiai, o kitos krastines nustatomos skaiciuojant. S[ dideli teritorij matavimo bda
eme naudoti Vokietija, Anglija. Buvo sudaromi miest planai. Pradeta naudoti staciakampi
koordinaci sistema. 1730-1780 m. buvo atlikta pirma istisine Pranczijos topografine nuotrauka. 1791
m. pranczai sukre metrin sistema, kurios pagrindas viena desimt milijonine Zemes dienovidinio
ketvircio dalis.
Nuo XVIII a. buvo domimasi zemes reljefu, ir palaipsniui zemes pavirsius buvo niveliuojamas
atliekama vertikaline nuotrauka. XX a. visos Europos salys turejo tikslius topografinius zemelapius
(su reljefu). XVIII a. pradzioje buvo sukonstruoti tobulesni matavimo prietaisai: 1702 m. nivelyras,
1730 m. teodolitas. XIX a. antroje puseje buvo sukonstruoti nauji ir tiksls matavimo prietaisai:
tacheometrai ir kipregeliai su toliamaciu ir laipsni atskaitos disku.
2. ZEMS SANTYKIJ IR ZEMDIRBYSTS PLTRA LIETUVOJE
2.1. Zemes santykiai Lietuvos pirmyksteje visuomeneje, zemdirbystes raida
Seniausi zmoni pedsakai stovyklavietes su zidiniais ir titnago [rankiais rasti pietryci
Lietuvoje. Jie datuojami X IX tkstantmeciais pr. Kr. VIII IV tkstantmeciais pr. Kr. pamazu
susidare palankesnes gamtines salygos zmogui gyventi, atsirado daugiau stovyklavieci prie Nemuno,
Neries ir Merkio upi. Ryskesne pirmykstes visuomenes epocha prasideda nuo IV a. pr. Kr., kai
pagausejo zmoni ir darbo [ranki. Neolito pabaigoje (III tkstantmecio pr. Kr. pabaiga II
tkstantmecio pr. Kr. pradzia) [ Lietuvos teritorija is Vidurio Europos piet ir pietvakari atsikele
indoeuropieciai. Sie ateiviai mokejo dirbti zem, auginti javus ir turejo prisijaukin gyvuli. Ta
patyrima jie perdave vietos gyventojams. Ilgainiui indoeuropieciai susiliejo su vietos gyventojais,
atsirado probalciai balt proteviai. Dabartinemis lietuvi ir latvi kalbomis kalbancias tautas bei
isnykusias jotvingi, prs, kursi, ziemgali, seli gentis, irgi turejusias savo kalbas, vadiname
baltais. S[ varda, kaip mokslin[ termina, pirmasis pavartojo vokieci kalbininkas Karaliauciaus
universiteto profesorius G. Neselmanas. Iki 1845 m. prie rytini Baltijos krant gyvenusioms gentims
vadinti buvo vartojamas aisci terminas, kur[ 98 m. pirmas pavartojo garsus romen istorikas
P.K.Tacitas.
Visuomenes pagrinda sudare didele seima. Kelios tokios seimos sudare gimin, o kelios
gimines gent[. Vienai gimininei bendruomenei reikejo nemaz misko bei vandens plot, todel jos
laikesi atokiau viena nuo kitos, o j stovyklos virto pastoviomis gyvenvietemis. Jos buvo kuriamos
daugiausia prie ezer. Gyvenvietes nebuvo dideles nuo 500 iki 700 m
2
. Neolito pabaigoje pagausejus
gyventoj, besivercianci zemdirbyste, zem imta laikyti bendruomenes nuosavybe.
Bendruomenes sieke uzvaldyti vertingesnes ganyklas ir dirbamas zemes, tureti daugiau gyvuli.
Didziosios bendruomenes, kurios jungdavo keli kart seimas, turejo daug galvij, didelius ganykl ir
dirbamos zemes plotus. Turto ir zmoni apsaugai buvo pradeta [rengti sustiprintas gyvenvietes
piliakalnius. I tkstantmetyje pr. Kr. gyventojai daugiausia gyveno [tvirtintose gyvenvietese,
ankstyvuosiuose piliakalniuose, kuriuose gyveno 30 ir daugiau zmoni. Juose paplinta ilgi pastatai,
kurie is vis pusi apjuosia aikstel kiema. Pagrindinis piliakalni verslas gyvulininkyste. Auginta
avys, ozkos, kiaules, arkliai. Medziokle, ypac zvejyba jau buvo pagalbiniai verslai. Buvo auginami ne
tik javai, bet ir linai, kanapes.
Miskingame Lietuvos kraste I a. po Kr. vyravo lydimine zemdirbyste: miskas buvo iskertamas,
sudeginamas, o zeme trsiama pelenais. Lydima pureno mediniais, veliau geleziniais kapliais. Ilgiau
naudojant lydima, jis virsdavo pdymu, kuris buvo [dirbamas arklu. J[ trauke arklys (nuo jo ir kilo
arklo pavadinimas). Arklas buvo medinis [rankis geleziniu noragu, rausias zem ir vercias ja [ abi
puses. Ne anksciau kaip XI XII a. baltai eme naudoti zagr, labai paplitusia suomi ir slav
14
krastuose. Ji verte zem [ viena pus, o ja trauke du jauciai. Ardami zagre, artojai velena apversdavo,
sutrupindavo, naikindavo piktzoli saknis, geriau [dirbdavo zem ir gaudavo didesn[ derli. Zagre
buvo suariama dvigubai daugiau negu arklu. Todel, [vedant Lietuvoje sidabrines mokest[, is valstiecio,
ariancio zagre, buvo reikalaujama dvigubai daugiau pinig, negu is to, kuris are arklu.
7 pav. Senosios Lietuvos gyvenviete, |tvirtinta piliakalnyje
Lydimas dirvos isdeginimas tai jose esanci organini medziag ir augal sakn pavertimas
pelenais. Kalio, fosforo, kalcio, magnio ir kit augalams reikaling medziag turejo berz ir siaud
pelenai. Jaunuolynas pelen duodavo daugiau negu seni medziai. Arti lydima reiske papurenti ugnies
isakyta dirvos pavirsi arklu ir sumaisyti j[ su pelenais. Plotai lydimams dazniausiai buvo parenkami
lapuoci miskuose, nes jie palikdavo daugiau pelen kaip spygliuociai. Lydimai buvo ruosiami dvejus
metus. Pirmaisiais metais iskirsdavo smulkesnius medzius ir krmus, o storesni medzi aplupdavo
ziev ir apkapodavo sakas, kad greiciau isdzit. Isdziv medziai buvo kertami titnaginiais kirviais
(per l0 valand zmogus galedavo nukirsti 26 cm storio egl), sukraunami [ krvas, apdedami siaudais
ir taip laikomi per ziema. Pavasar[, orams atsilus, iskirstas miskas bdavo sudeginamas. Kad ugnis
labai neissiplest, lydimui skirtas plotas bdavo apkasamas grioveliu. Paseti [ misko pelenus javai
pirmaisiais metais labai gerai uzderedavo. Kadangi veliau j derlius mazedavo, javai lydimuose
dazniausiai bdavo sejami 3 4 metus is eiles, paskui laukas bdavo uzleidziamas misku arba
paliekamas 20 30 met dirvonuoti, kad sklypas vel apaugt jaunuolynu.
I tkstantmecio po Kr. zemdirbystes sistema keitesi nuo lydiminio, misko dirvono iki
primityviojo dvilaukio ir trilaukio.
Dirvonas nebuvo kertamas ir deginamas, o isplesiamas zagre. Dirvonavimo laikas galejo bti
ilgesnis arba trumpesnis, priklausomai nuo dirvozemio rsies. Dirvono plesimas ir zagres arba plgo
naudojimas pamazu renge zemdirbystes perversma organin[ dirvos trsima. Zemdirbiai patyre, kad
dirvos pavirsiuje atsiradusias organines medziagas nebtina deginti: jas galima pdyti, nes puvenos
didina derli. Zoles, piktzoles, razienas naudinga isversti su saknimis ir po velena jas papdyti, kad
veistsi bakterijos. Organinems medziagoms supuvus arba tik papuvus, reikia jas isversti [ pavirsi,
antra karta ariant. Sitaip nuo dirvonines zemdirbystes buvo pereinama prie pdymines, kurioje
svarbiausias darbo [rankis buvo zagre , o trasa meslas.
Lydimine zemdirbystes sistema ms teritorijoje dar labiau suklestejo zalvario ir gelezies
amziuje, kai zmones ismoko dirbti geleziniais kapliais ir ja purenti is egli virsni padarytomis
akeciomis. Lydimams paruosti reikejo labai daug darbo, todel juos ruosdavo kolektyviai visa
patriarchaline seima (tokioje seimoje kartu gyvendavo 2 3 kart zmones is viso apie 40 asmen).
Tokia seima kasmet apsedavo 2,5 3 hektarus zemes. Lydimai derli duodavo 3 4 metus. Isnaudotas
lydimas 40 50 met bdavo nenaudojamas. Taip seimai priklause 40 45 hektarai zemes. Gyventoj
tankumas Lietuvoje galejo bti 3 10 zmoni viename km
2
. Ilgainiui, didejant zmoni skaiciui,
15
tankiau apgyventose vietose pradejo nebeuztekti dirbam lauk, todel nebebuvo galima palikti
dirvonuoti lydima ilga laika. I IV a. po Kr., zem pradejus arti vienanoragiais arklais, atsirado
tobulesne zemdirbystes sistema, vadinamoji miskine dirvonine. Viename lauke (lydime) javai buvo
sejami 6 8 metus is eiles, o kitas buvo paliekamas 8 12 met dirvonuoti arba uzleidziamas misku.
Iskirsti medziai buvo naudojami kurui arba kaip statybine medziaga. Daugejant gyventoj, kai kurios
seimos eme kurtis kalv papedese, sudarydamos padrikas gyvenvietes. IX XII a., emus vartoti arkla
su geleziniu noragu, zemes dirbimas pakito. Arti pasidare lengviau ir bdavo geriau suariama, todel
dirva pakakdavo palikti dirvonuoti trumpiau. XII XIII a. nuemus derli, dirva buvo paliekama dvejus
metus pdymu, o treciais metais zemdirbiai ja vel isardavo ir apsedavo. Tai pdymine zemdirbyste.
Ariamoji zeme buvo ismetyta tarp misk nedideliais plotais ir padalyta [ tris laukus, is kuri derli
kasmet duodavo tik vienas. Seimai priklause keli ar keliolika ariamosios zemes sklyp, issidesciusi
tarp svetim zemi, ganykl ir misko. Vidutinis zemes valdos plotas turejo bti toks, kad kis pajegt
j[ apdirbti viena zagre (apie 17 ha). Visa kita zeme (ganyklos, miskai, vandenys), kuria nuo seno
naudojosi zemdirbi bendruomene, buvo jos nuosavybe. Kuriantis feodalinei Lietuvos valstybei, kalv
gyvenvietes sutvirtinamos gynybiniais pylimais, grioviais, jose statomos didik pilaites. Jos buvo ne tik
feodal buveines, bet ir bendruomenes gynybiniai punktai. Stambs zemvaldziai geresnese zemese
steige dvarus, aplink juos kresi padrikos laukinink gyvenvietes.
XV XVI a. Lietuvoje sparciai paplito poros jauci traukiama zagre, o artojo darbo nasumas
dvigubai padidejo. Todel kai kuriuose sklypuose po rugi kitais metais buvo pradetas seti vasarojus.
Dirva, anksciau davusi derli kas treti metai, eme j[ duoti dvejus metus is eiles. Pradeta seti daugiau
vasarini jav. Arciau nam zeme imta trsti meslu. XV a. tokios trsiamos zemes buvo dar nedaug,
tebevyravo primityvusis trilaukis.
XVI a. viduryje Lietuvoje buvo [vykdyta Valak reforma; [vairiose vietose ismetytos zemes
buvo sujungtos, o valstieciai sukelti [ kaimus. Apmatuota kaimo zeme bdavo padalinama [ 3 sklypus.
Kiekviename sklype valstietis gaudavo po rez[. Viename is sklyp bdavo statomas gatvinis kaimas.
Valstietis sio sklypo rezyje statydavo trobesius (namas vienoje kelio puseje, kiniai pastatai kitoje
kelio puseje). Gyvulius ganydavo viename is sklyp, kur buvo pdymas. Javus nukirsti valstieciai
turedavo vienu metu, kad sklype, kur buvo paseti javai, kaimas galet ganyti galvijus. Kai kuriais
atvejais kaimas gaudavo (ypac prastose zemese) uzsienio sklypa, kur valstieciai taip pat gaudavo po
rez[. Rezyje buvo ne tik ariama zeme, bet ir piev, pelkuci, krm ir t.t. Valstiecio seima paprastai
gaudavo viena valaka zemes (apie 2l,8 ha). Ta zeme nesudare vientiso masyvo: kiekviename kaimo
ariamosios zemes lauke valakininkas turedavo trecdal[ dirbamos dirvos. [ pdyma jis sedavo
ziemkencius, po ziemkenci vasaroj, o po vasarojaus vel palikdavo pdyma. Taip zeme buvo
dirbama iki tol, kai kaimai pradejo skirstytis [ vienkiemius. Trilaukis buvo pirmoji sejomaina ne tik
Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Atsirado vadinamieji gatviniai - reziniai kaimai. Gyvenvieci
sistemoje atsirado palivarkai gamybiniai dvar padaliniai.
2.2. Zemes valdymo ir naudojimo formavimasis
Nedideli genci junginiai, gyvenantys toje pacioje teritorijoje, siejami giminystes rysi, bendr
tradicij, vienod laidojimo paproci, buvo gana pastovs. Vis dazniau tekdavo kautis su uzpuolikais,
ginti savo zemes ir turta. Turtejant bendruomenems, tokie susiremimai daresi vis daznesni. Kresi
nedideli balt genci teritoriniai vienetai, kuriuos imta ilgainiui vadinti zememis. Kiekviena j turejo
savo karo vadus kunigaikscius. Pirmj kunigaiksci valdytos zemes nebuvo dideles.
Ilgainiui genci ir zemi ribos pradejo nesutapti. Kunigaiksciai didino zemi plotus,
prisijungdami ir kit genci zemes. Pries susidarant vieningai Lietuvos valstybei, eme vyrauti
susiskirstymas zememis, o ne gentimis. Zemi ribos tapo svarbesnes negu genci.
Kiekvienoje zemeje, be kunigaiksci, buvo ir daugiau kilmingj, kurie valde kaimus, pilis,
jiems veliau prigijo bajor vardas. Bet bajorai valde ne visus kaimus. Kai kuriuose kaimuose gyven
16
laisvieji zemdirbiai turejo savo kius. Jie sudarydavo bendruomen, o tos bendruomenes buvo
vadinamos lauku. Veliau laukai buvo pradeti vadinti valsciais, o laukininkai valstieciais.
II tkstantmecio pradzioje Lietuvoje isryskejo turtine nelygybe. Apie IV V a. atsirado
turting genci diduomenes ir karo vad , iki V VIII a. susiformavo visi balt genci junginiai.
Genties nuosavybe pirmoji zemes nuosavybes forma. Turtingiausia vakar balt sritimi tapo Prsija.
Issiskyre ir vakar baltai, gyven Lietuvos pajryje. Daugejo gyventoj, buvo apgyvendinamos naujos
vietos, imta placiau naudoti gyvuli jega, todel bendruomenes darbas pasidare daug nasesnis. V VIII
a. zmones pradejo kurtis arciau dirbam lauk, o dauguma Lietuvos piliakalni naudoti tik kaip
laikinos sleptuves pavojaus metu.
Pirmykste bendruomenine santvarka galutinai suiro X XII a. Tuo laikotarpiu [vyko dideli
poslinki zemdirbysteje. Padidejo dirbam lauk plotai, pagausejo jav derliai. Buvo pagamintos
rankomis sukamos girnos, puod ziedziamasis ratas, imta statyti svirnus jav atsargoms laikyti. Pereita
prie pdymines zemdirbystes ir trilaukes zemes dirbimo sistemos. Del esmini pakitim gamyboje,
formavosi ir nauji zmoni santykiai. Susidare ariamosios zemes seimine nuosavybe. Seimos,
praturtejusios ir sukaupusios prie btino prasimaitinti, pridedamaj[ produkta, arde patriarchalinius
gimininius santykius. Praturtejusios seimos eme naudotis neturtingesnij seim ir [gyt belaisvi
darbu. Seimos gyvenimo pagrindu tapo gamybos priemoni nuosavybe, nes kininkauti galejo tik
seimos, turejusios gyvuli ir zemes kio [ranki. Todel jos galejo isplesti ariamosios zemes plotus ir
dar labiau turteti. Ariamoji zeme tapo paveldima j nuosavybe. Nuosavybes santykiai sudare
neturtingj isnaudojimo ir ekonominio pavergimo salygas. Turtine nelygybe peraugo [ socialin
nelygyb.
Paveldetines zemes atsirado pamazu nykstant kolektyvinei bendruomeninei ariamosios zemes
nuosavybei, isliekant bendruomeniniams miskams, laukams, dykynems ir pan. Pamazu ariamosios
zemes valdymas keiciamas atskira daline nuosavybe (zememis, pasidalytomis paveldetinai); tokia
nuosavybe palaipsniui verciama is pradzi paveldetine valda, o veliau tam tikr seim privacia
nuosavybe. Tai buvo pazanga, nors privati nuosavybe, palyginti su patriarchaline bendruomenine,
atvere daugiau galimybi zemvaldzi iniciatyvai. Bet salia to, netek bendruomenes paramos, del
seim nelygybes, zemes ir darbo nevienodumo, stichini nelaimi, nederliaus ir panasi priezasci
zemvaldziai lengvai galejo netekti savo ankstesnes visateises turtines ir visuomenines padeties. Tokiu
atveju jie buvo priversti ieskoti laimingesni kaimyn pagalbos. Kai zem ir kita turta buvo lengva
parduoti, paveldeti, t.y. nusavinti, tai vieni turtejo, o kiti skurdo.
Kai tik vienas laisvasis zemdirbys ekonomiskai sustipredavo tiek, kad pasisavindavo ne tik
darbo [rankius, gyvulius, bet ir keli kaimyn zemes ir pradedavo gauti is j pridedamaj[ produkta,
[vykdavo tokio zemdirbio transformacija, jis virsdavo kilminguoju, bsimu feodalu, o jo naudai dirb
kaimynai priklausomais zmonemis, bsimais nelaisvais valstieciais. Taip formavosi laisva
diduomene ir priklausomi valstieciai; valstieciai, dar issaugoj aloda (visiska zemes nuosavyb), uzeme
tarpin padet[, taciau tik mazuma j buvo prilyginta kilmingiesiems, o dauguma palaipsniui virto
priklausomais nuo kit zemvaldzi. Formavosi svarbiausias feodalines nuosavybes pozymis
besikuriancios feodal klases zemes monopolija. Sis ekonominis procesas vyko dar ikivalstybineje
visuomeneje, kurioje besiformuojanti diduomene disponavo, suprantama, didesnemis turto kaupimo
galimybemis ir ateityje vieni pirmj [sitvirtino auksciausiame visuomenes sluoksnyje.
3. FEODALINIO ZEMS VALDYMO FORMAVIMASIS
XI XII a. Lietuvos teritorijoje formavosi klasine feodaline visuomene. Jos virsneje buvo
gentines visuomenes vadai kunigaiksciai, taip pat kiti zemvaldziai feodalai ir praturtej bei
naudojantys svetima darbo jega lauko bendruomenes nariai. Palaipsniui is turtingesni seim
susiformavo Lietuvos bajorija. Jie statesi pilis ir atskiras sodybas kaimus. Cia gyveno bajorui
17
(kaimo savininkui) priklausantys zmones seimyna. Seimynai (seimynyksciams) priskiriami vergai,
visiskai seimininko islaikomi, neturintys gamybos priemoni, dirbantys seimininkui su jo inventoriumi.
Kaimo zemeje gyveno ir vadinamieji kaimynai. Jie dirbo bajoro naudai, taciau turejo gamybos
priemoni ir maitinosi is savo kio. Jie buvo ne vergai, bet ir ne laisvi zmones. Nuskurd ar
prasiskolin jie gaudavo bajoro kaime zemes, bet prarasdavo laisv. Didziaja visuomenes dal[ sudare
laisvieji zemdirbiai laukininkai. Jie gyveno vieno namo sodyboje arba kupetiniuose kaimuose. J
bendruomenes turejo aiskias naudojamos zemes ribas. Dirbama zeme buvo laikoma kiekvieno kiemo
nuosavybe, o pievos, ganyklos, miskai ir vandenys buvo naudojami bendrai. Laukininkai teike
feodalams duokl produktais, veliau (XIV a.) reguliaria desimtin, o nuo XIV a. pabaigos dekla (tai
pastovi duokle grdais ir sienu). Nuo XIII XIV a. mokesciai buvo imami ir nuo zagres zemes ploto
vieneto, atitinkancio vieno valstiecio kiemo zem.
Bajoro kaimas su zeme buvo jo paveldima nuosavybe tevonija. Susidarius, feodal
tevonijoms ir didejant priestaravimams bendruomeni viduje, neisvengiamai vietoje genci sajung
kresi teritoriniai junginiai. J ribos toli grazu ne visada sutapdavo su genties zemi ribomis.
Didziausia ir svarbiausia buvo Lietuvos zeme (siauraja prasme) Nemuno ir Neries tarpupyje. Is ryt [
vakarus tsesi Nalsia, Deltuva, Upyte, nedidele Neries zeme. Desinij Nemuno zemupio intak upyne
plytejo Zemaitija, kurioje tebesitse intensyvs etniniai procesai. XIII a. saltiniai mini Karsuva,
Knituva, Medinink, Raseini, Ariogalos, Laukuvos zemes, Zemaitijai priskirtina Siauli zem. Sios
zemes dar nebuvo tikri valstybiniai junginiai, jose nebuvo nuolatini valdymo organ, taciau j
atsiradimas rode, kad brsta Lietuvos vienijimasis. Zemi ribos nebuvo aiskios, nes tarp zemi
tebebuvo negyvenam teritorij. Spejama, kad lietuvi genci zemese (arti 80 tkst. km
2
), kuriantis
valstybei, galejo gyventi per 300 000 gyventoj, j tankumas 4 5 zmones km
2
.
Lietuvos valstybes susidarymo pradzia laikoma XIII a. treciasis desimtmetis, kai vyriausiasis
kunigaikstis Mindaugas isplete Lietuvos kunigaikstyst. Paprastai valstybe susikuria is tam tikroje
teritorijoje gyvenanci vienos tautos zmoni, kuriuos jungia bendra istorija, kio raida, medziagine ir
dvasine kultra. Zemdirbi krastuose valstybe atsiranda, kai visuomene jau susiskirsciusi pagal
profesijas [ zemdirbius, amatininkus, karius ir kitas grupes ir yra pasiekusi tam tikra tautin[
samoninguma.
Apie l240 m. Mindaugas jau buvo suvienytos Lietuvos valdovas. Isnykus Lietuvoje zemi
kunigaiksciams, keitesi krasto valdymas. Lauk bendruomenes imamos vadinti valsciais, o j
gyventojai valscionimis. [ valscius buvo skiriami tijnai, o [ zemi pilis didziojo kunigaikscio
sns arba karvedziai, kurie imti vadinti vaivadomis (slaviskai) arba kastelionais (lotyniskai).
Centralizavus valdzia, zuvusi arba isvykusi kunigaiksci tevonijos ir valdos (laukinink
bendruomenes) atiteko didziajam kunigaiksciui ir sudare jo domena. Didysis kunigaikstis tapo
nominalus visos zemes savininkas. Visos nukariautos zemes taip pat ejo jo jurisdikcijon.
Privilegijuotiesiems zemvaldziams konsoliduojantis [ viena feodalin[ luoma, isliko pirmine
turtine nelygybe jo grupese (nedideles valdos is keleto valstieci kiem arba vidutini didik valdos
is kaim). Pacia didziausia grup, kaip ir kadaise, tik dabar jau tik valstybei sankcionuojant, sudare
smulki tarnybine bajorija. Toliau ejo stambioji tarnybine bajorija ir kunigaiksciai. Visa hierarchija
uzbaigdavo pati turtingiausia luomo dalis valdancioji didzij kunigaiksci dinastija. Zeme ir politine
valdzia priklause privilegijuotiesiems, islaikyti luomin monopolija padejo issiplets valstybinis
aparatas.
3.1. Zemes nuosavybes privilegijos
Lietuvoje iki krikscionybes nebuvo joki rasyt [statym: viskas priklausydavo nuo valdovo
valios. Kitose Europos valstybese taip pat nebuvo visuotin [statym, bet kiekviena valstybes sritis,
luomas ir atskiros seimos turedavo dokument, kuriose bdavo surasytos j teises. Tai buvo
vadinamosios privilegijos. Lietuvoje, [vedus krikscionyb, Jogaila taip pat paskelbe rastu 3
18
privilegijas steigiamos Vilniaus vyskupystes vyskupui, Vilniaus miestieciams ir Lietuvos bajorams
katalikams. Jose buvo pateikta LDK visuomenes naujos raidos programa.
Krikscionybes [vedimu vadiname lietuvi kriksta: aukstaici 1387 m. ir zemaici 1413 m.
Vakar Europos pasaulietiniai ir baznytiniai feodalai, priej zemdirbi isnaudojimo riba, eme
ieskoti praturtejimo saltini uzvaldyti kitas, btent nekrikscioniskas musulmon ir pagoni salis. Jie
iskele kryziaus zygi ideja, pagr[sta tikejimu, kad zeme su visais gamtos turtais esanti dievo dovana,
kad ja neteisetai naudojasi krikscionybes ir dievo priesai ir del to krikscionims tenka skursti. Teisetu
gamtos turt naudotoju buvo laikomas tas , kuriam zeme su ja dirbanciais zmonemis krikscioni dievo
vardu yra dovanota. Todel popiezius ir imperatorius ne karta skelbe, jog Lietuva dovanoja kryziuoci
ordinui. Krikstyti pagonis tuomet reiske steigti baznytin zemevalda su vyskupystemis ir parapijomis
kaip praturtejimo ir valdymo priemon su visomis materialinio ir dvasinio poveikio institucijomis.
Pirmasis Lietuvos valdovas Mindaugas 1251 m. krikstijosi. Lietuvos vyskupu popiezius
paskyre kryziuoci ordino kuniga Kristijona. Mindaugas, pripazintas karaliumi, padovanojo jam
Zemaitijos dal[, kuri zemes plotu prilygo nemazai kunigaikstystei. Dovanotos zemes gyventojai
nepasidave naujam krikscioni kunigaiksciui. Vyskupas Kristijonas prase Ordina ginti j[ nuo
nepaklusni zemaici, ir Mindaugas uz zadama pagalba uzrase Ordinui antraja Zemaitijos dal[. Teisi [
dovanotas zemes stojo ginti Ordinas ir popiezius Aleksandras IV, 1256 m. paskelbs kryziaus zyg[
pries nepaklusniuosius zemaicius. Mindaugui, kaip lietuvi valstybes valdovui, nebeliko kitos iseities,
kaip atsimesti nuo krikscionybes ir duotus vyskupui ir Ordinui rastus laikyti negaliojancius. Gediminas
ketino [tikinti popiezi ir Vakar Europos valstybi valdovus, kad Lietuvai krikscionybe reikalinga, bet
Ordinui rpejo ne jos platinimas, o uzkariavimas zemes, turincios savo valdovus, bajorus, nelaisvus
zmones ir valstiecius. Lietuvos didiesiems kunigaiksciams, kaip ir kitiems feodaliniams monarchams,
krikscionybe su savo baznytine organizacija buvo reikalinga valstybinei ir teisinei santvarkai stiprinti.
Lietuvi karo su kryziuociais pagrindas buvo ne religinis, o socialinis ir politinis. Socialin
kriksto reiksm atskleidzia 1387 m. Jogailos, jau kaip Lenkijos karaliaus, paskelbti trys teisiniai aktai.
Pagrindinis krikscionybes [vedimo aktas buvo Vilniaus vyskupo privilegija. Ja buvo [steigta baznytine
zemevalda. Vyskupas gavo dal[ Vilniaus miesto, Tauragn pil[ su valsciumi, Labanoro ir Molet
dvarus, Verki ir Boksto valscius. Valstybes valdzia atsisake t zemi, gamtos turt , pajam ir bet
koki teisi [ tos baznytines valdos gyventojus. Atsisake net j karines tarnybos. Teisma ir
administracija toje valdoje pereme vyskupas ir jo kapitulos nariai, atvyk is Lenkijos.
Antroji kriksto privilegija skirta Vilniaus miestieciams. Vilniui suteikiama Magdeburgo teise.
Tai Vokietijos miestieci teisi rinkinys, kuriame reglamentuojami turtiniai santykiai, amatai ir
prekyba. Pagal ja miestas turejo tvarkytis sudars savo valdyba ir atskira nuo bajor teisma.
Trecioji privilegija, ne mazesnes reiksmes uz pirmaja, buvo skirta kriksta priemusiems
bajorams. Jogaila jiems perleido ir dovanojo pilna ir visokeriopa teis valdyti, laikyti, naudotis,
parduoti, perleisti, pakeisti, duoti, dovanoti ir laisvai vartoti pagal savo laisva valia ir nora pilis,
valscius, kaimus ir namus ir viska, ka is tev palikimo valdo, kaip panasiomis teisemis naudojasi ir kiti
kilmingieji kitose ms Lenkijos karalystes zemese. Jis dave teis nevarzomai leisti uz vyr savo
dukteris bei ankes ir nustate, kaip turta paveldi nasles, jeigu jos teka antra karta. Si privilegija skelbe,
kad kriksta priemusi bajor zemes nuosavybe yra teiseta ir nelieciama.
Valstieciai gyveno is savo tev paveldetuose kiuose. Jie taip pat buvo krikstijami, taciau apie
juos pacius arba j zem aktuose ne neuzsimenama. Jiems Jogaila nedave privilegijos ir nepripazino j
zemevaldos nelieciama nuosavybe. Apie juos kalba kiti su krikscionybes [vedimu susij valdov aktai.
Krikstas valstieciams reiske dviguba prievoli nasta.
3.2. Baznytine zemevalda
Krikstas turejo tarptautin reiksm popieziaus ir imperatoriaus vardu LDK buvo pripaz[stama
krikscioniska, taigi ir teiseta valstybe. Priimant katalik tikejima, buvo btina perkelti Baznycios
19
institucijas. To nebuvo galima padaryti nekuriant baznytines zemevaldos. Tai buvo atlikta Vilniaus
vyskupijos ir pirmj parapij fundavimo aktais. Lietuvoje atsirado baznytine zemevalda. Jau 1387 m.
buvo [steigta Vilniaus vyskupyste, 1421 m. Zemaitijos (Medinink) vyskupyste. Vilniaus vyskupas
is didziojo kunigaikscio gavo dal[ Vilniaus miesto, Tauragn pil[ su valsciumi, Labanoro ir Molet
dvarus, Verki bei Bokst valscius. Sias valdas sudare 50 60 kaim. Taip valdovo aktu is didziojo
kunigaikscio zemi fondo buvo sukurta pirmoji Lietuvoje stambi latifundija, kurios dydis pranoko bet
kurio stambiausio to meto zemvaldzio valdas. Zemes valdomis bei kitaip materialiai buvo aprpintos ir
steigiamos baznycios. Baznycios zemes bei jose gyvenantys valstieciai buvo atleisti nuo vis prievoli,
taip pat mokesci valdovui bei apsaugoti nuo pasaulietines valdzios kisimosi [ teismo ir administracijos
reikalus.
Taigi jau pirmaisiais kriksto priemimo metais Lietuvos katalik baznycia buvo ne tik gerai
aprpinta materialiai, bet jai suteiktas ekonominis ir teisminis imunitetas valstybeje. Sia prasme ji
susilygino su Lietuva krikstijusia Lenkijos baznycia, kuri keleta simt met sieke [tvirtinti imuniteto
teises.
1389 m. Jogaila leido Vilniaus vyskupui skirti is didziojo kunigaikscio zemi visoje Lietuvoje
valdas naujai kuriamoms baznycioms. Parapijos buvo steigiamos tijnysci (tai yra vieno ar keli
valsci) ribose. Kiekvienai baznyciai is valstybini zemi buvo skiriama po 2 zagres (apie 30 ha)
zemes. Baznycioms vieta buvo parenkama arciau pili ar sausumos ir vandens keli sankryz. 1413 m.
tuojau po kriksto steigdamas Zemaitijoje baznycias, Jogaila neapdovanojo j zememis su valstieciais,
tik skyre islaikyma pinigais ir zemes kio produktais. Jis venge zemdirbi pasipriesinimo, kur[ patyre
Aukstaitijoje steigdamas Vilniaus vyskupyst. Zemaici vyskupas zememis ir valstieciais buvo
apdovanotas praejus trejiems metams (1421) po sukilimo nuslopinimo. Zemaitijoje l417 m. buvo
Vidukles, Kaltinen, Kelmes, Raseini, Ariogalos, Krazi ir Veliuonos parapijos. Veliau prie parapini
baznyci, kaip ir prie stambi dvar, formavosi miesteliai.
Baznyci zemevaldos buvo labai stambios: 1539 m. Vilniaus vyskupyste valde 9 valscius su
miesteliais Lietuvoje (Verkius, Sesuolius, Moletus, Kuktiskes, Labanora, Tauragnus, Salaka, Zarasus,
Medininkus) ir 20 valsci Baltarusijoje. LDK kariuomenes surasymo duomenimis Vilniaus vyskupui
priklause 1888 valstieci tarnybos (kiemai), Lucko vyskupui 976, Zemaici (Medinink) vyskupui
632. 1528 m. Vilniaus vyskupas is savo dvar pristatydavo 236 karius raitelius, o Zemaici
(Medinink) 79. Tuomet vienas karys buvo statomas nuo 8 valstieci tarnyb. Tuo metu Vilniaus
vaivada Albertas Gostautas state 466 raitelius, o Trak vaivada Rusios zemi kunigaikstis
Konstantinas Ostrogiskis 426. Tai buvo turtingiausi LDK feodalai.
Gamybiniai santykiai baznytinese zemese buvo panass [ seninij. T zemi dvarai ir valsciai
buvo atiduodami valdyti vyskupams ir klebonams iki j mirties, be teises kam nors perduoti arba
dovanoti. Si zemi plotai galejo tik dideti ir sparciai didejo is kunigaiksci ir pon malones. Jos buvo
paveldimos ne pagal giminyst, bet pagal pareigas. Todel daznas baznycios hierarchas spaude
valstiecius, nes gaunama is valdos turta galejo laikyti jau privaciu, galejo uz j[ pirkti dvara ir perleisti j[
kada norejo ir kam norejo.
Baznytines zemes buvo laisvos nuo karo ar kitokios valstybines prievoles. Ne tik vyskupai, bet
ir klebonai patys baznytinese valdose negyveno ir nekininkavo, nes turejo kvedzius. .
1398 m. Vilniaus vyskupas Andrius buvo paveds kapitulai bausti baznytinemis bausmemis
tuos, kurie vengs duoti desimtin. Savo valdose baznytiniai zemvaldziai galejo imti is valstieci visa,
ka pajege isreikalauti, ir desimtin. Valstybinese zemese baznycios desimtin gaudavo is didziojo
kunigaikscio dvar.
Baznycia feodalineje Lietuvoje buvo stambus zemvaldys. Vyskup katedros, vienuolynai,
katalik ir staciatiki dvasininkai turejo didelius zemes plotus nuosavybes teise. Tie plotai nuolat
didejo, nes didysis kunigaikstis ir ponai jiems duodavo zemi papildomai. Be to, dvasiskiai feodalai
skolindavosi pinig ir gaudavo zem [kaitu. Dvasinink dvarai buvo privilegijuoti, t.y. atleisti nuo
valstybini mokesci ir prievoli. Dvasininkams nereikejo atlikti ir karo tarnybos. Jie turejo savo
20
teisma, teis ir gaudavo desimtin is vis privatini zemi. Aukstieji dvasininkai turejo didel [taka
visai feodal klasei. Visos privilegijos bajorams pirmiausia mini vyskupus, prelatus, o po j
kunigaikscius ir ponus. Baznyci vald imunitetas silpnino valstyb ekonomiskai ir politiskai.
Pabegusi is vyskup vald valstieci ieskojo valstybes pareignai ir, vadovaudamiesi didziojo
kunigaikscio rastu, juos grazindavo. Pasaulieciai feodalai tokios pagalbos negaudavo.
3.3. Zemes nuosavybes privilegijos bajorams
Baznycios nuosavybes [forminimas natraliai kele bajor nuosavybes teisinio [forminimo
poreik[, ka ir atliko 1387 m. Jogailos privilegija. Ji nusake sios zemevaldos vasalin[ pobd[, uz karo
tarnyba garantuodama tevonin[ valdyma. Tuo lietuvi bajor alodines nuosavybes pagrindu susidariusi
zemevalda gavo feodalines leno teises sankcija. Tai buvo pirmas ir svarbiausias zingsnis suteikiant
socialiniam Lietuvos elitui europin feodalines nuosavybes forma.
XIII a. Lietuvoje buvo trij rsi zemes nuosavybe. Didziojo kunigaikscio valdos, didik
tevonijos ir laisvj valstieci zeme. Didikai, vis labiau pajungdami valstiecius, konsolidavosi [ luoma.
Del turtines nelygybes susidare feodal luom grupes. Gausiausia buvo smulkij tarnybini bajor
grupe. Ja papildydavo didziojo kunigaikscio pakelti [ bajorus turtingesni laisvieji valstieciai. Pacioje
virsneje buvo didziojo kunigaikscio dinastijos grupe. Bajorai, naudodamiesi valstybes aparatu, laike
savo rankose zemes nuosavyb ir politin valdzia. Kunigaiksci kariuomen ir administracija sudare
bajorai. Jie privalejo nuo savo dvar atlikti kunigaiksciui karo tarnyba ir kitas prievoles: statyti bei
taisyti pilis. Bajor zmones turejo moketi didziajam kunigaiksciui duokles. Uz tarnyba didziajam
kunigaiksciui bajorai gaudavo valdyti srici ir valsci. Tarnaudami jie stiprejo ekonomiskai ir
politiskai. Pamazu vyko feodalinis skaidymasis. Didziojo kunigaikscio vasalai ir bajor virsnes
gaudavo zemi su teise valdyti iki gyvos galvos. Tevonine bajor zemevalda dar tik formavosi. Tai
beneficija (lot. beneficium geradarybe) - zemes valda be paveldejimo teises, suteikta uz tam tikra
tarnyba, dazniausiai karin, su teise imti prievoles is valstieci. Issivyscius feodaliniams santykiams,
beneficijos pasidare paveldimos ir pavirto lenais arba feodais (lot. feodum- dvaras, turtas). Paveldima
dirbamos zemes nuosavybe alodas (vok. al. visiskai, pilnai, od nuosavybe). Visiskai susiformavs
alodas ir paveldimos zemes valdymas juridiskai buvo [formintas tik l387 m. privilegija katalikams.
XIV a. pabaigoje jau buvo trys feodal grupes: kunigaiksciai, ponai bajorai ir tarnybiniai
bajorai. Ponai skyresi nuo kit bajor tuo, kad jie buvo ne tik stambs imuniteta turintys feodalai, bet ir
auksti valstybes valdininkai. Juos galejo teisti tik didysis kunigaikstis ir Pon tarybos teismas.
Vidutinieji ir smulkieji bajorai neturejo aukst post ir visisko imuniteto. Juos teise didziojo
kunigaikscio vietininkai ponai. Kad zeme pasilikt didziojo kunigaikscio zinioje, bajorai negalejo jos
[keisti ponams bajorams.
Lenkijos feodalai po 1385 m. Krevos unijos baiminosi, kad Lietuvos didysis kunigaikstis, taps
Lenkijos karaliumi ir remdamasis Lietuvos bajorais, nepaverst j savo tarnais. Jie nutare suteikti
Lietuvos bajorams tokias pacias privilegijas, kokias turejo Lenkijos bajorai ir padaryti savo
sajungininkais. Tai buvo padaryta suteikiant Lietuvos bajorams teises, kurios isdestytos 1387 m.
Jogailos privilegijoje, l413 m. Jogailos ir Vytauto privilegijoje ir l432 m. Jogailos privilegijoje. Nuo
1413 iki 1588 m. buvo isduota net 14 privilegij, kuriomis didysis kunigaikstis atsisake kesintis [
bajor zemes paveldejimo teis.
1387 m. privilegija suteikta Jogailos, dalyvaujant keliems Lietuvos kunigaiksciams ir daugeliui
aukst Lenkijos bajor. Joje sakoma, kad bajorai katalikai savo paveldetus dvarus ir pilis gali valdyti ir
tvarkyti tokiomis paciomis teisemis kaip ir Lenkijos bajorai. Sia privilegija bajoro turtas, zeme ir ja
dirbantys zmones pripaz[stami tevonija, privacia nuosavybe, kuria galima disponuoti. Bajoro prievole
paliekama ta pati dalyvauti karo zygiuose. Jie atleidziami nuo bet koki darb, isskyrus nauj pili
statybos bei senj pili remonto. Karo tarnyba bajorai turejo atlikti savo lesomis. Privilegijos
pradzioje pasakyta, kad ji skiriama kriksta priemusiems bajorams, arba kariams, o kariu laikomas tik
21
einantis kariauti, o ne dalyvaujantis gynyboje vyras. Drauge su bajorais prie kari buvo priskiriami ir
gerieji zmones (tarpinis sluoksnis tarp valstieci ir bajor).
1413 m. Horodles privilegija buvo savotiskas unijos aktas. Baznyciai suteiktos tokios pacios
privilegijos kaip ir Lenkijoje. Lietuvos bajorai, gav Lenkijos bajor herbus, naudojosi privilegijomis ir
laisvemis kaip ir Lenkijos bajorai. Patvirtintos bajor teises [ j paveldetus turtus ir turtus, gautus pagal
didziojo kunigaikscio rastus, taciau perleisti juos galejo tik didziojo kunigaikscio leidimu. Lenini
santyki [tvirtinimas skatino karo prievolinink zemevaldos issiskyrima ir plitima, ka aiskiai rode
veldam (asmeniskai priklausom kinink) atsiradimas ir beneficij [forminimas sioje
privilegijoje.Taip pat bajorai nebuvo atleisti nuo pili statymo, karo tarnybos ir duokli pagal senus
paprocius.
Trecia privilegija 1432 m. duota Jogailos, dalyvaujant daugeliui lenk pon ir sutinkant
didziajam kunigaiksciui Zygimantui. Joje patvirtinamos bajor teises [ nuosavyb bei prievoles. Bajor
privilegijas s[ karta gavo ir staciatiki tikybos bajorai. (Baltarusijos ir Ukrainos bajorams lietuviai
bajorai zadejo suteikti gautus is lenk bajor herbus. Lietuvos bajorai pradejo naudoti herbus rastams
antspauduoti vietoje paraso). Noredami perleisti zem, bajorai turejo gauti didziojo kunigaikscio
leidima. Tai buvo susij su karo tarnyba, kuria bajorai atliko savo lesomis. Bajoras, neteks zemes ir
priklausom zmoni, bt ne[stengs atlikti karo tarnybos.
1434 m. didysis kunigaikstis Zygimantas I suteike bajorams privilegija, nedalyvaujant lenkams.
Tokias pacias teises gavo bajorai katalikai ir staciatikiai. Jie turejo teis paveldeta turta parduoti,
iskeisti, kitaip perleisti, taciau perleidimo aktai turejo bti sudaromi prie didziojo kunigaikscio arba jo
pareign akivaizdoje. Bajorai buvo atleisti nuo deklos didziajam kunigaiksciui, j zmones nuo kit
darb, isskyrus valstybes pili statyba, j remonta ir karo tarnyba. Privilegija sustiprino bajor padet[,
nes uzfiksavo esmin[ veldam duodamos rentos (deklos) perejima bajorams. Suteikta teise paveldeti
savo bevaiki broli zemes.
Dar platesn privilegijuota bajor padet[ [tvirtino 1447 m. Kazimiero privilegija. Lietuvos
bajorai gavo sia privilegija todel, kad sutiko isleisti Kazimiera [ Lenkijos karaliaus sosta. Si privilegija
buvo bajor ir didziojo kunigaikscio sutartis, kuria bajorai placiai patenkino savo poreikius. Joje
patvirtinamos jau turimos bajor teises. Pabrezta bajor teise laisvai disponuoti visais turtais, taciau
perleidimas turejo bti [forminamas prie kunigaikscio arba jo pareigno.
Bajor veldamai (perduoti valstieci kiai bajorui) ir kiti valdiniai atleisti nuo prievoli
didziajam kunigaiksciui, t.y. nuo sidabrines, dekl ir kit darb. Sis atleidimas nebuvo taikomas
Kazimiero duotiems bajorams valdiniams.Jie nebuvo atleisti nuo nauj pili statymo ir sen pili
remonto darb. Taip pat nuo rinkliav, nauj tilt statymo ir sen pili remonto, keli tiesimo. Taigi
bajor valstieciai buvo atleisti nuo prievoli didziojo kunigaikscio dvarams, o ne nuo prievoli
valstybei. Didysis kunigaikstis ir jo valdininkai pasizadejo nepriimti nuo bajor pabegusi valstieci ir
verg, taciau ir bajorai neturejo teises priimti pabegusi didziojo kunigaikscio zmoni. Teismo teises
bajorams suteikimas, pabegusi valstieci grazinimo teise ir j zmoni atleidimas nuo mokesci ir
prievoli didziojo kunigaikscio dvarams buvo juridinis baudziavos pagrindas.
Lietuvos didysis kunigaikstis, kartu Lenkijos karalius [sipareigojo nemazinti Lietuvos teritorijos
ir neskirti svetimsali vietininkais ar kitais pareignais. Privilegija buvo juridinis bajor
savarankiskumo pagrindas, nes pripazino bajor vald teisin[ imuniteta. Taip iki XV a. vidurio
susikre stambioji feodaline zemevalda su savo teisiniu statusu. Visai Vidurio Europai bdinga
feodalini nuosavybes santyki raida, velavusi Lietuvoje, is esmes s[ atotrk[ cia islygino.
1492 m. Aleksandras isrinkimo Lietuvos didziuoju kunigaiksciu proga dave bajorams
privilegija. Si privilegija buvo sutartis su ponais bajorais. Jo patvirtinti Kazimiero 1447 m. privilegijos
straipsniai, praplesta paveldejimo teise moterims. Lenine zeme (valstybes zeme, duota bajorams) cia
buvo garantuojama tik iki gyvos galvos, iki karines tarnybos pabaigos, iki monarcho valios ir
labai retai visiems laikams. Ir tevonijos perleidimas [ svetimas rankas jau bebuvo galima tik
monarchui leidus. Be pon patarimo didysis kunigaikstis negalejo keisti valdinink ir skirti nauj,
22
negalejo sumazinti vietinink ir kit valdinink pajam. (Buvo sudaryta Pon taryba). Neturejo teises
paprast zmoni pakelti [ bajorus. Ponai pasidare savarankiski ekonomiskai ir politiskai ir sieke paimti
[ savo rankas valstybes valdyma. Uzdraudimas ne bajorui uzimti valstybin[ posta sudare bajor luomo
susiformavimo pagrinda. Nuo l492 m. privilegijos didysis kunigaikstis buvo [pareigotas neskelbti karo,
nevesti deryb su svetimomis valstybemis, neleisti nauj [statym, nedalyti aukstj valstybes viet ir
nenaudoti valstybes les be Pon tarybos pritarimo; tai sumazino didziojo Lietuvos kunigaikscio teises
aukstosios bajorijos, arba didik naudai.
Bajorija stengesi teisiskai garantuoti ne tik savo politin galia valstybeje, bet dalyvaudama
valstybes administracijoje, noredama apsaugoti ir savo ekonomin nauda. Ir bajor valstybine tarnyba
priklause jau nebe nuo didziojo kunigaikscio malones bajorui, bet nuo bajoro iskilimo tarp bajor.
Tap savarankiski ekonomiskai ir tapdami savarankiski politiskai, bajorai, tai yra bajor diduomene,
galejo nebevarzomi siekti paimti [ savo rankas visa valstybes reikal tvarkyma.
1506 m. privilegija, duota Zygimanto Senojo, dar karta patvirtino ir sunormino Pon tarybos
teises dalyvauti valdant Lietuvos valstyb. Ta proga dar karta buvo patvirtintos visos Lietuvos
Didziosios Kunigaikstystes teises ir laisves. Taip bajor privilegijos didino j teises trejopa linkme:
buvo nustatomos bajor teises [ j zemes, garantuojama bajor asmens laisve ir pleciamos j politines
teises. XVI a. pradzioje eme funkcionuoti visai bajorijai atstovaujantis seimas, 1564 1566 m. gavs
[statym leidimo prerogatyva.
Taciau eiliniai bajorai ilgai negavo vasaliteto laisvo pasirinkimo teises; dovanodamas
stambiems zemvaldziams zemes, didysis kunigaikstis j neisskirdavo, o tai neretai tapdavo j
nubajorinimo priezastimi. Zygimanto I 1529 m. privilegija pagaliau garantavo, kad gyvenantys
dovanojamoje apygardoje bajorai isliks tiesioginiai didziojo kunigaikscio valdiniai. Greta stambij
zemvaldzi susikloste tam tikras vidutini bajor sluoksnis, pajegiantis isrengti [ karo tarnyba
pakankamai gerai ginkluotus raitelius. Taip atsirado valstieci ki islaikoma riteri zemevalda. Sia
bkl uzfiksavo 1528 m. kariuomenes surasymas.
Stambioji feodaline zemevalda klostesi vien privaciu pagrindu, bet ir cia susidare valdovinio
tipo valdos su didikams priklausancia bajorija ir miestais. Kai kurie toki vald savininkai is Vokietijos
(Sv. Romos) imperatoriaus issirpino kunigaiksci (Radvilos) arba graf (Gostautai, Chodkeviciai)
titulus (juos turejo patvirtinti didysis kunigaikstis). Tokie didikai karo tarnyba atlikdavo su savo briais
(veliavomis), t.y. ir Lietuvoje susikre veliavini pon institutas, kaip Lenkijoje ir Cekijoje.
Visos privilegijomis [sigytos bajor teises buvo [trauktos [ l529 m. Lietuvos Statuta. Taip pat ir
veliau bajor privilegijos buvo pleciamos. 1551 m. privilegija Zygimantas Augustas visiskai sulygino
staciatiki bajorus su katalikais. 1564 1566 m. [vykdzius Lietuvos administracijos bei teism
reformas, kuriomis buvo [steigti bajor luominiai teismai ir seimeliai, l566 m. buvo perredaguotas
Lietuvos Statutas, neuzmirstant [traukti vis bajor teisi. Dar labiau j laisves buvo isplestos l572
1573 m.
Placiausiai bajor privilegijomis [gytos asmens, turto ir politines teises ir laisves buvo
suformuluotos III Lietuvos Statuto laidoje l588 m. ir isliko iki valstybes zlugimo XVIII a. pabaigoje,
vis dar kiek papildomos [vairiomis XVII XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos bendrj seim
konstitucijomis.
3.4. Veldamai (valstieci atidavimas bajorams)
Feodalines zemes nuosavybes [tvirtinimas keite ir feodal klases santykius. Bajor sns,
gaunantys uz karin tarnyba is didziojo kunigaikscio atlyginima maistu, drabuziais ir is dalies pinigais,
tuo nesitenkino ir sieke tapti zemvaldziais, turinciais valstieci. Is tev paveldeti kaimai buvo nedideli,
dalytis j nebuvo kaip. Toks bajor siekimas nesikirto su didziojo kunigaikscio interesais. Didziajam
kunigaiksciui sudetingiau buvo surinkti is valstieci grdus, med, kailius, pinigus, pirkti drabuzius,
apranga ir dalyti visa tai kariams, negu duoti jiems atlyginimo uz tarnyba po keleta valstieci. Kol
23
valstieci prievoli dydis buvo neapibreztas ir kol uz prievoli atlikima atsake ne kiekvienas dmas
atskirai, o visas sodzius, laukas ar valscius bendrai, tol atiduoti atskira valstiet[ su jo kiu buvo
neparanku.
Lietuvos padetis LDK po kriksto 1387 m. zymiai pasikeite. Jos, kaip pagrindines didziojo
kunigaikscio kines ir karines atramos, reiksme sumazejo. Ji liko suskaldyta, o kai kuri Rusios zemi,
[ejusi [ LDK sudet[, kunigaiksciai atsisake paklusti Jogailai, kaip Lenkijos karaliui. Pries juos reikejo
panaudoti jega, kurios pagrinda sudare Lietuvos bajorai. Jogaila ir jo brolis Skirgaila eme dovanoti
bajorams valstiecius kaip atpilda uz karin tarnyba. Bajorui dovanotas valstietis imamas vadinti
veldamu. Dovanojimais ypac pasinaudojo Vytautas. Atgavs tevo Kstucio Trak kunigaikstyst ir
taps didziuoju kunigaiksciu, jis eme stelbti kunigaikscius ir [ j vieta skirti vietininkus bei vaivadas is
Lietuvos bajor, juos apdovanodamas veldamais ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje. Is didziojo
kunigaikscio dovanot zemi isaugo bajor latifundijos. Sitaip jau XV a. atsirado Trak vaivad
Gostaut, zemaici senin Ksgail, Vilniaus ir Zemaici vyskup bei kapitul, kit feodal stambios
valdos. Taciau isdalijs valstybes zemes bajorams, didysis kunigaikstis pats tapo nuo j priklausomas.
Veldamas - tai ne atskiras asmuo, o valstiecio kis, t.y. valstiecio seima, jo naudojama zeme,
darbiniai gyvuliai ir kitoks turtas. Veldamo atidavimas vis pirma reiske valstiecio valdymo pakeitima
perdavima is tijno bajorui. Gaudamas veldama, bajoras perimdavo tas pajamas, kurias gaudavo
valsciaus tijnas is dmo ir teis veldama valdyti, teisti. Taciau bajoras negalejo be didziojo
kunigaikscio sutikimo veldama kitam perleisti. Negalejo taip pat atimti is jo zemes, gyvuli ir paversti
j[ pat[ arba jo seimos narius seimyniskiais, nes buvo daroma veldam apskaita. Tarp veldamo ir
kaimyno tebuvo toks skirtumas, kad veldamas naudojosi savo zeme, o kaimynui tebuvo duodama
naudotis dvaro zeme laikinai. Be to, kaimyno zmona, vaikai buvo priklausomi nuo zemvaldzio, o
veldam dukterys buvo laisvos, galejo isteketi, jei tevai leido, tereikejo sumoketi zemvaldziui vedybin[
mokest[, kuris buvo vadinamas kriena. Veldamo turtas pasilikdavo veldamo nuosavybe, ir bajorui
tegaledavo atitekti tik veldamo seimai ismirus arba jai isbegus.
Valstieciai savo naudojama zem laike paveldima nuosavybe, taciau juos kartu su kiu didysis
kunigaikstis galejo dovanoti bajorams ir turtingiesiems valstieciams (geriesiems zmonems) uz
karo tarnyba ir [vairius nuopelnus. Privilegijuotam bajor (pon) luomui priklause tie zemvaldziai,
kuriems patiems, j tevams, seneliams DK buvo dovanojs bent viena veldama slektoms buvo
priskiriami ir paprasti zemvaldziai kariai, kurie ejo bajoriska karo tarnyba. Steigiant baznytines
valdas, veldamai buvo dovanojami ir katalik dvasininkams.
Didysis kunigaikstis nedraude bajorams keistis veldamais juos mainyti, pirkti ir parduoti.
Dovanotieji valstieciai buvo perkami ir parduodami drauge su zeme ir visu seimos kiu. Taciau bajorai
veldam zem prijungti prie savo palivarko zemes galejo tik paleid juos [ laisv (padar iseiviniais
zmonemis) arba mirus veldamo palikuonims. Noredami padidinti ariamosios zemes plotus, bajorai
parduodavo toliau nuo savo dvaro gyvenancius valstiecius ir pirkdavo arba prasydavo dovanoti arciau
gyvenancius. Zemes perleidimo aktus is pradzi tvirtino didysis kunigaikstis, o veliau, kai toki akt
pagausejo, vaivados arba seninai. Didysis kunigaikstis tokias zemes, is kuri pajam pats
negaudavo, lengvai atiduodavo bajorams, nes is turtingesnio bajoro buvo reikalaujama ir didesnes karo
tarnybos.
Veldam buvimas trukde bajorams visiskai perimti Lietuvos valstybes valdyma ir galutin[
bajor zemes nuosavybes uztikrinima.
Atidavimas veldamais buvo skaudus Zemaitijos valstieciams, kurie del didziojo kunigaikscio
mazo kaim skaiciaus, palyginti su Aukstaitijos valstieciais, buvo laisvesni. Zemaitijos valstieciai,
priesindamiesi tokiam atidavimui veldamais, 1418 m. sukilo. Prie sukilimo prisidejo ir baudziauninkai
kaimynai. Remti sukilimo buvo kvieciami ir gerieji zmones. Sukilimas nesustabde valstieci
atidavinejimo uz tarnyba, taciau jis apsunkino nauj kaim krimasi ir bajor vald pletima, o tai
turejo nemaza reiksm tolesnei kinei ir politinei Zemaitijos pletrai. Didysis kunigaikstis, atiduodamas
24
bajorams valstiecius ir ziauriausiu bdu slopindamas j pasipriesinima, stengesi pabrezti, kad visi
valstieciai yra jo tevoniniai zmones, ir todel su jais jis gal[s pasielgti kaip tinkamas.
Valstiecio, paversto veldamu, padetis zymiai pablogejo. Didysis kunigaikstis ir toliau is jo
eme dekla ir sidabrin. Bajorui atitekdavo tik smulkesnes prievoles, kurias jis stengesi padidinti,
noredamas is savo baudziauninko gauti kiek galint daugiau naudos. Tiktai 1434 m. Zygimantas
Kstutaitis isleistoje privilegijoje pakeite dovanotoj bajorams valstieci, vadinamj veldam padet[.
Veldamai buvo atleisti nuo deklos (duokles grdais) valstybei, o duokle atiteko bajor naudai, be to,
veldamai buvo atleisti nuo viesj darb valstybei ir bajorai j darba galejo panaudoti savo kyje. Taip
pat buvo patvirtintos bajor turtines teises ir teise laisvai isleisti uz vyr dukteris bei nasles. 1441 m.
pabaigoje LDK kunigaikstis Kazimieras, noredamas patraukti zemaicius [ savo pus, suteike jiems
privilegija, garantuojancia turima bajoryst ir zemes nuosavyb. 1447 m. didysis kunigaikstis
Kazimieras suteike jau susikrusiai Pon tarybai privilegija, kuri dar labiau isplete bajor teises. Buvo
patvirtinta bajor ir miestieci nuosavybes ir disponavimo ja teise. Zemvaldziams buvo perleistas j
valstieci teismas. Buvo panaikinta veldam iseivystes teise (jie negalejo issipirkti). Sia privilegija
ispletus bajor zemes priklausomybes teis, buvo atimta daug pajam is valstybes izdo ir padeti
baudziavos atsiradimo pagrindai. Feodalines valdos (beneficijos) buvo paverciamos tevonijomis, o
kartu ir naikinamas skirtumas tarp nelaisvj zemdirbi (vadinamj kaimyn) ir veldam, nors
pirmieji naudojosi bajoro zeme, o antrieji sava, paveldima.
1529 m. buvo priimtas pirmasis Lietuvos Statutas, kuris pagrindinai patvirtino ankstesnes bajor
valdovams suteiktas privilegijas, taciau juo buvo sustabdytas valstybini valstieci vertimas veldamais,
ir Lietuvoje pradejo [sigaleti baudziava.
4. ZEMS SANTYKIAI VALAKJ REFORMOS ISVAKARSE
Valstiecio seimos kio pajungimas zemvaldzi valdziai paverte pridedamojo produkto
nusavinimo pradmenis reguliaria feodaline renta. Valstieci pritvirtinimas prie zemes leido plesti j
talkas pili kiams tvarkyti. Talkoms peraugant [ nuolatin[ laza, pili ir kiem kis [gijo pastovius
ariamosios zemes plotus, kyje esanti nelaisvoji seimyna vis dazniau buvo skiriama auginti gyvuli
bandas. Aplink pilis kresi dvarai su ariamosios zemes palivarkais, pilys ir kiemai pamazu tapo
kiniais dvar centrais. Zemvaldzio dvaras iskilo kaip stambus agrarinis kis greta smulki valstieci
ir eilini bajor ki. Didieji feodaliniai dvarai pradejo veikti besikuriancia rinka ir lemti ekonomin[
salies potenciala. Pilys ir kiemai liko tradiciniais valsci centrais. Stambiose pon valdose taip pat
kresi dvarai ir palivarkai. Eilini bajor valdos irgi buvo vadinamos dvarais. XV a. stambia bajoro
valda sudare tevonines (paveldetos), dovanotos (suteiktines arba uztarnautos ir pirktos zemes.
Sparciausiai augo bajor virsnes zemevalda. Nemazos jos valdos susikloste jau XV a. pirmame
trecdalyje. Siuos zemvaldzius lenk pavyzdziu imta vadinti ponais. Bajor teises buvo pleciamos.
Pagal Lenkijos teisines normas, rusiskai lietuviska termina bajoras eme isstumti atitinkamas
lenkiskas terminas slekta. Tai sutapo su galutiniu kilmes, o ne karo tarnybos principo [sigalejimu
bajorystei apibrezti. Ponai ir bajorai buvo laikomi vienu privilegijuotu bajor luomu. Taciau siame
luome ponai gavo isskirtin padet[, atitinkancia j stambiaja zemevalda. Vis pirma tik jie galejo tapti
aukstais pareignais (sias pareigas, kaip ir karo tarnyba, reikejo vykdyti savo istekliais ir su savo
tarnais, uz tai buvo atlyginama gaunamos rentos dalimi). Pon valdos turejo administracin[, teisin[ ir
finansin[ imuniteta; ponai tvarke ir teise jose gyvenancius zmones, rinko mokescius valstybei ir patys
atsiskaitydavo izdui.
25
Didziojo kunigaikscio
dvaras
1. Kunigaikscio vietininko bei
dvaro laikytojo rezidencija ir
kiniai pastatai
2. Kunigaikscio kaimyn
dmai ir sklypai
3. Seimynyksci dmai
4. Kunigaikscio dvaro arimai
5. Miestelis
Bajoro dvaras ir kaimas
6. Bajoro dmas ir kinis
pastatas
7. Bajoro dvaro arimai
8. Bajoro kaimyn ir
seimynyksci dmai ir sklypai
(kaimas)
Susidars veldam laukas
9. Veldam dmai su
alodiniais sklypais
Susidars naujas laukas
10. Laukinink dmai
11. Laukinink alodiniai
sklypai
*
Dmas kiemas, sodyba su zmonemis ir zeme prievolinis mokestis
8 pav. XV XVI a. Lietuvos zemes naudojimo socialine schema
Nuolatine lazo darbo jega aprpintose dvar zemese susidare didesni ariamosios zemes
masyvai, kuriuose buvo taikomas taisyklingas trilaukis. Didziojo kunigaikscio palivarkuose
taisyklingas trilaukis pradejo veikti talk ir lazo darbo paskirstyma jau XV a. pabaigoje. Didejo dvar
galvij bandos, buvo statomi tvartai. Atsirado galimybe trsti nemaza ariamosios zemes dal[. Vis
maziau nualintos zemes reikejo palikti krmoksniams atauginti ir lydimui kartoti, lydimas is palivark
traukesi [ valstieci ir smulkij bajor kelius. Didziojo kunigaikscio ir pon dvarai eme duoti
pagrindin produkcijos dal[, palyginti su duoklinink valsciais ir pavieniais duoklininkais. Nuo XVI a.
pradzios imta dvarus inventorizuoti; laikytojai turejo pateikti derliaus gavimo ir panaudojimo
ataskaitas. Jie turejo zinoti valstieci (traukiam zagri) ir palivark zemes santyk[. Jei bdavo zagri
perteklius, tie kiai, uzuot ej laza, privalejo moketi lazpinigius. Nuo XVI a. pradzios visa
kininkavima pradeta kreipti prekines produkcijos didinimo ir pinig uz ja gavimo kryptimi.Didejo
darz ir sod plotai, daugejo zuvivaisos tvenkini, buvo statomi vandens malnai, tvenkiamos upes.
Daugejant gyventoj, buvo ne tik sausinamos pelkes ir kertami miskai krasto viduje, bet zmones
sugr[zo [ istustejusias pasienio sritis. Buvo naujai apgyvendinti Nemuno zemupys ir Uznemune. Ryt
Lietuvoje buvo apgyvendinti Ryt Ziemgalos ir Selos pietiniai pakrasciai. Pletesi Zemaitijos valsciai.
Didejant rentai ir piniginei jos daliai, senasis rentos paskirstymas nebeatitiko realios padeties.
Dvarininkai sieke pasisavinti didziaja dal[ prievoli, Zemaici seninai (jais visa simtmet[ isbuvo
Ksgailos) faktiskai virto kunigaiksciais. Neracionaliai tvarkomi didziojo kunigaikscio dvarai ir
26
valsciai dave mazai pelno, daug j buvo [keista, nes XV a. pabaigoje prasidejus karams izdui prireike
papildom pinig. Zygimantas Senasis emesi tvarkyti dvar k[. Vilniaus ir Trak pavietams jis isleido
1514 ir 1529 m. instrukcijas (nuostatus), kuriuose nurode, kaip skirstyti renta, prizireti arimus ir
bandas. 1527 m. buvo apribotas Ksgail savivaliavimas Zemaitijoje, didesn pus seninijos valsci
didysis kunigaikstis pereme tiesioginen savo zinion. Zagri mokescio [vedimas kraste, kuriame beveik
nebuvo prekini santyki sunkia nasta uzgule jo valstiecius. 1535 m. jie atsisake vykdyti prievoles
centrineje Zemaitijoje. Bruzdejimus nuslopino, bet didysis kunigaikstis buvo priverstas prievoles siek
tiek sureguliuoti ir palengvinti.
Isaugo misko versl reiksme. Giriose ir greta j kresi specifini prievoli anglinink, druski
gyvenvietes. Pradeta isgauti druska, degti derva. Susikre sielinink verslas.
XVI a. pradzioje pletojantis tarptautiniams prekiniams-piniginiams santykiams, bajorai eme
laipsniskai atsisakyti valstieci duokles natra ir didinti pinigin rentos dal[. Tai verte valstiecius
pardavineti produktus, kad galet feodalin zemes renta sumoketi pinigais. 1527 m. Zemaitijoje
pinigines rentos dydis buvo 15 grasi nuo dviej jauci zagres ariamosios zemes ploto, kur[ turejo
vieno valstiecio kiemas. Tokiomis salygomis feodalui buvo ne tas pats, kiek valstietis turejo zemes.
Todel imta riboti valstieci teis disponuoti zeme. Pinigine renta buvo padidinta dvigubai nuo zagres
buvo pradeta imti 30 grasi.
XVI a. pradzioje daug valstybini dvar buvo [keiciami ir juos pirkdavo dvarininkai. Pradeta
[dirbti misko zemes arti tinkami plotai buvo atribojami ir juose leidziama kurtis valstieciams. Ribos
nebuvo matuojamos [dirbant miska riba buvo nustatoma ten kur susitiks kirviai. Zemes apskaita
pradeta XVI a. pradzioje surasant valstieci kius, is j gaunamas pajamas. Zemes matu buvo ne
plotas, o is jos gaunamas derlius sieno kupet, vezim skaicius arba [ ariamosios zemes plota [set
grd statines (lietuviska viena statine 407 litrai). Prievoles vienetu buvo arklas, zagre 1 arklio ar 2
jauci per metus [dirbamas plotas. [vedus zagres mokest[, susidare is esmes naujas didziojo
kunigaikscio santykis su jo zemese gyvenusi laisvj bendruomenink zeme, jo [vedimas parenge
Valak reforma, nes nustatyti mokesciai nuo daugiau ar maziau apibrezto apmokestinamo ploto.
Dovanojant zem, sodyba buvo nurodoma kaip centras, o vald ribos tiksliai neapibreziamos.
Susitarimai tarp zemes savinink buvo vykdomi surasant aktus ir dalyvaujant liudininkams.
Nesutarimai ir gincai del zemes buvo sprendziami kuopose arba didziojo kunigaikscio dvaro uredo,
arba valsciaus tijno teisme. Nedirbama zeme (ganyklos, miskai, vandenys) kaip ir anksciau buvo
naudojama bendrai ir niekam asmeniskai nepriklause.
Valak reformos isvakarese tam tikra zemes valdos vieneta sudare tarnybos. Jos atsirado
Lietuvoje XVI a. pradzioje, kai didziojo kunigaikscio [sakymu valstiecio kiemas (dmas) buvo
paverstas prievoli vienetu, t.y. tarnyba. Is jos buvo reikalaujama nustatyto kiekio grd, pinig ir
darbo. Valstieci sodybos ir kiai, susideda is ariamosios zemes, piev, miskeli ir turintys teis
naudotis misku, buvo nevienodo didumo tiek didziojo kunigaikscio, tiek privatiniuose didik ir bajor
dvaruose. XV a. tarnyba paprastai buvo einama vienos valstieci seimos, nors pasitaikydavo ir
didesni tarnyb, susidedanci is keli dm, t.y. valstieci seim arba j sodyb. Didziojo Lietuvos
kunigaikscio bajorams zemes dovanojimo ar davimo valdyti dokumentuose tarnyba buvo vadinama
sluzba, kartais zeme, kurios dydis buvo apibdinamas pagal arkl kiek[, reikaling jai suarti arba
pagal seklos statini kiek[, reikalinga jai apseti. Valstieci seimos paprastai dalijosi [ [vairi kategorij
tarnybas, ne tik paprast kinink, bet ir [vairi specialist: bitinink, kiauninink, bebrinink,
zuvinink, arklinink ir kit tarnybas. Privatiniuose dvaruose is valstieci tarnyb surenkamos duokles
turejo bti is dalies perleidziamos didziajam kunigaiksciui, kol XV a. bajor privilegijos atleido j
dvar valstiecius nuo duokli davimo valstybes naudai. Tarnybai uzdet prievoli ir duokli dydis
buvo nevienodas. Vidutine valstiecio seimos prievoli norma buvo vadinama tarnyba, einama paprastai
vienos valstiecio seimos nuo jos dirbamos zemes, taciau seimai didejant, pvz., atsiradus keliems
vedusiems snums ar suaugusiems broliams, galejo bti sudaromos naujos tarnybos, kai ponas
duodavo nauja zemes plota nuo seimos atsiskyrusiems valstieciams uz prievoli ejima ir duokli
27
davima. Buvo [vairi rsi tarnybos. Dauguma valstieci buvo [pareigoti [vairiems kio darbams
(arimo, sieno pjovimo, misko kirtimo ir kt.). XVI a. tarnyba dazniausiai sudare keleto dm kiemas,
turejs kelias kupetiniame kaimelyje issidesciusias sodybas ir apie 40 160 ha zemes. Natrin renta
keiciant pinigine, iskilo valstieci kio prisitaikymo prie atsirandanci prekini santyki problema.
Nuo besikeicianci prievoli valstieciai gynesi vengdami skaidyti kius. kiai ne tiek smulkejo, kiek
ptesi, t.y. didejo juose esanci zmoni skaicius, [ juos priimdavo netgi svetimus zmones,
vadinamuosiuos talkintojus. Tarnybose daugejo dm, jos eme tarp savs labai skirtis.
Tarnybas sudare valstieciai lazininkai, reguliariai dirb dvaro zem. Dvaruose, kur veldamas
mokejo tik duokl, prievoli vienetu buvo dmas. 1528 m. Vilniaus seime nusprsta, kad bajoras
privalo nuo 8 tarnyb pristatyti viena ietimi ginkluota raitel[. 1568 m. Gardino seime bajorai nutare tris
dmus laikyti viena tarnyba.
Nuo 1522 m. valstieci kiemus (zagres) surasinedavo didziojo kunigaikscio dvaro uredas su
patikimais bajorais bei rastininku. Sarasa bajoras patvirtindavo priesaika. 1547 m. pili ir dvar
uredams buvo uzdrausta leisti valstieciams pirkti ir parduoti zem, kad pristabdyti turtin valstieci
diferenciacija. Dvar ir pili valdymo nuostatai liepe nebepriimti gr[ztanci [ tevoninius kius is j
pasisalinusi valstieci. Pradejus tvarkyti dvar inventori, [ apskaita pateko kiekvienas seimos narys,
todel imta kontroliuoti ne vien kio turetojo, bet ir kiekvieno seimos nario pasisalinima, t.y.
pritvirtinimas prie zemes daresi visuotinis. Iseivystes teis islaike karo tarnai ir kai kuri tarnyb
kategorijos (barciai, kai kurie amatininkai). Taciau ji sparciai nyko, ypac nekarinese tarnybose, nes ja
pasinaudoti reiske palikti k[.
5. ZEMS SANTYKIAI VALAKJ REFORMOS METU
XVI a. pabaigoje visoje Europoje smarkiai keitesi ekonominis, politinis, visuomeninis bei
kultrinis gyvenimas. Daugelyje krast gerokai padaugejo gyventoj, intensyvejo, [vairejo j kinis
gyvenimas, pletesi tarptautiniai prekybiniai rysiai. Gauss bajorijos sluoksniai emesi ne tik karines-
politines, bet ir aktyvios kines bei prekybines veiklos. Kontinentas pasidalijo [ du didelius regionus -
Vakar bei Vidurio ir Ryt, kuri tolesne socialine ir ekonomine bei politine raida issiskyre. Vakar
Europos krastai [veike ilgalaik ekonomin kriz, juose pradejo pletotis pramonine gamyba, augti
miestai. Bajorija ekonomines iniciatyvos vis dazniau imdavosi ne tik zemes kyje, bet ir prekyboje bei
pramoneje. Sparciai nyko valstieci baudziavines priklausomybes liekanos. Vieni virto savarankiskais
zemes laikytojais, kiti smulkiais zemes nuomininkais, tretieji samdomaisiais zemes kio ir
manufaktr darbininkais. Vidurio ir Ryt Europos valstybese pramonine gamyba dar tik formavosi,
maza buvo dideli miest ir j gyventoj. Taciau cia plytejo didziuliai derling zemi plotai. J
pakrantes skalavo Baltijos jra, atverianti kelia [ Atlanto vandenyna, kur kryziavosi to meto
tarptautines prekybos keliai. Tuo ir skubejo pasinaudoti ekonominiu poziriu ir politiskai sustiprejusi
regiono bajorija. Jos demesys ilgam sutelkiamas [ zemes k[, jo produkt bei zaliav eksporta [ Vakar
Europa. Zemvaldziai didino dvar arim plotus ir valstieci lazinink skaici juose.
Keitesi ir LDK bajor pasaulevaizdis. Zemevalda, teikusi galimyb gaminti vis didesn[ poreik[
vidaus ir uzsienio rinkose turincia zemes kio produkcija, pradeta vertinti kur kas labiau nei tradicinis
bajoriskas kario amatas. XVI a. dazni Lietuvos ir Maskvos karai nualino krasta. Karo prievoles nasta
slege eilinius vidutiniuosius ir smulkiuosius bajorus. Dalyvavimas karo zygiuose ir mokesciai zlugde j
kius. Reikejo ieskoti bd, kaip padidinti zemes kio pajamas, islaikyti samdoma kariuomen ir
sustiprinti ekonomin salies padet[. Valdov ir bajorijos santykiai daresi vis [temptesni. Stambiausieji
zemvaldziai didikai, kurie daznai finansuodavo valdovus, skirdami dideles sumas karo ir kitiems
valstybes reikalams, gaudavo uz tai nauj zemi.
Nuolat didejantis grd ir kitos zemes kio produkcijos poreikis Vakar Europos rinkose
skatino LDK zemvaldzius pertvarkyti visa kininkavimo sistema, isplesti dvar arim plotus ir
28
pasirpinti, kad juose dirbt nuolatine pigi darbo jega. Zemvaldzi akys krypo [ valstiecius ir j
valdomas paveldimas zemes.
5.1. Valak sistemos atsiradimas
Valak sistema viena ankstyvj viduramzi kininkavimo form egzistavo ir
vakarietiskame zemes kyje. Klasikine dviej dali zemes kio sistema feodalo dvaras, jungs savo
zemes su valstieci valakais, susikre VII VIII a. derlingose Siaures Pranczijos zemese, kur buvo
auginami javai. VIII IX a. si zemvaldystes sistema (ji kilo is romen zemetvarkos), paplito ir
kaimyninese vietovese, kaip itin mobili ir ekonomiskai tinkama. Taciau daugelyje vietovi dar
tebebuvo [sigalejusios kitokios zemes kio sistemos, ypac rentines zemevaldos forma, kai valstieciai
mokejo duokl derliumi ar pinigais.
Valaku vadinta nuo zemvaldzio priklausomo valstiecio sodyba (gyvenamasis namas ir kiniai
pastatai) bei dirbamosios zemes sklypas ir pievos, taip pat dalis kaimo bendruomenes misko ir
ganykl. Is pradzi valak dydziai skyresi, taciau ilgainiui buvo suvienodinti. Skirtinguose regionuose
buvo nevienodi teisiniai santykiai ir valak savinink vieta zemes susivienijimuose daznai laisvj
valakinink tiek teisine, tiek ekonomine padetis buvo geresne nei zemvaldziams priklausom valak
turetoj. Valakas dazniausiai buvo prilyginamas 30 marg (10 ha); valako dydis, nustatomas pagal
zemes kokyb ir [dirbima, kiekvienoje vietoveje buvo skirtingas. Valakas zemvaldystes sistemoje buvo
savarankiskas kinis vienetas, valstieciai gaudavo pakankamai zemes ir galejo laisvai kininkauti savo
kyje. Valak sistema [sigalejo augant zemvaldzi luomui ir skatinama frank karali. Pagal valako
dyd[ buvo apskaiciuojama ne tik valstieci duokle, bet ir pagrindiniai valstybes mokesciai, nustatoma
valstiecio priklausomybe zemvaldziui. Nors daugejant gyventoj velyvaisiais viduramziais nemazai
valak buvo padalyta, o derlingose zemese valstiecio kis tesudare vidutiniskai ketvirt[ ankstesnio
valako, sis vienetas ir toliau tebebuvo norma. Vietovese, kuriose zemes kio struktros nesikeite,
valak sistema is dalies issilaike iki XVIII a. Velyvj viduramzi kolonizacijos ir Ryt uzkariavimo
metu valakais buvo skaiciuojami parduodami valstieci kiai. Zemes dalijimas valakais buvo ypac
aktualus Ryt vokieci kolonizacijos regionuose ir isplito kaimyninese Ryt Europos salyse.
5.2. Valak reformos Lietuvoje tikslas ir uzdaviniai
Valakine zemes reforma apeme visas Europos tautas, nors vyko skirtingu metu. Vakar
Europoje si reforma [vyko daug anksciau, Lietuvos kunigaiksciai taip pat megino ja [diegti. Galutinai
sia zemes santvarka Lietuvoje [vede Zygimantas Augustas antroje XVI a. puseje. Valak reformos
idejos kilo is gretimos Lenkijos, kur vokieci pavyzdziu kaimai buvo pradeti tvarkyti jau XII a.
pabaigoje.
Svarbiausias Valak reformos tikslas buvo padidinti Lietuvos didziojo kunigaikscio Zygimanto
Augusto izdo pajamas, tolygiai paskirstyti valstieciams feodalines prievoles. Vyriausybe, ieskodama
iseities is susidariusios valstieci prievoli krizes, turejo pasirinkti: arba reikalauti prievoli is
kiekvieno valstiecio seimos nario ir baudziava priartinti prie vergijos, arba apdeti prievolemis
valstieci kiemus pagal dirbamos zemes plota ir ta plota ne tik nustatyti, bet ir apriboti. Jau zagres
mokescio [vedimas artino prievoli reikalavima nuo zemes ploto, nes apytikriai buvo zinoma, kiek
pora jauci (viena zagre) galima per metus [dirbti zemes. Taciau tai neribojo dirbamos zemes ploto, nes
valstietis galejo arti ne viena, o keliomis zagremis. Reforma ne tik nustate prievoles nuo dirbamos
zemes ploto, bet ir valstieci zem paverte skirtiniu nustatyto dydzio sklypu, be teises perleisti j[ kitam.
Tai siek tiek pakeite socialinius santykius kaime. Iki tol buvo mokamos prievoles: dekla (rugiais,
avizomis, sienu), valstybes zemese pasedis (duokle didziajam kunigaiksciui kieminejant po valscius),
lazas (atidirbamoji tai nuolatine pareiga dirbti tam tikra laika dvare). Greta lazo tuo laikotarpiu
29
[vedamas cinsas (renta pinigais). Tai verte valstiecius pardavineti produktus, kad galet feodalin
zemes renta sumoketi pinigais.
Valak reforma Lietuvoje turejo issprsti tokius uzdavinius:
1. Apmatuoti valstybini (didziojo kunigaikscio) zemi plotus, atskirti juos nuo bajor zemi ir
nustatyti bei istaisyti j ribas.
2. Valstiecius [kurdinti Vakar Europos pavyzdziu kaimais, suteikiant kiekvienai seimai po
valaka dirbamos zemes.
3. Suregistruoti ismatuotas zemes, jas [vertinti ir nustatyti prievoles bei mokescius nuo valako,
t. y. nustatyto dydzio zemes ploto.
4. Taikyti tobulesn trilauk zemdirbystes sistema, kai zeme padalijama [ tris laukus, kuri du
dirbami, o trecias pdymas.
5. [kurti palivarkus (atskiras dvaro dalis su reikalingais kio trobesiais), kuriuos tvarkyt
administratoriai uredai.
6. Apgyvendinti laisvus zemes plotus.
7. Sutvarkyti valstybinese zemese esancius miskus ir tuose plotuose sureguliuoti servitutinius
santykius.
Sios priemones turejo intensyvinti zemes k[, geriau panaudoti misk turtus, padidinti is j
gaunamas pajamas, [tvirtinti feodal teises [ zem. Tai buvo didziule zemetvarkos (vis pirma
matavimo) darb mastai, susij su socialiniais pertvarkymais. Pavieniais lopineliais ismetyta tarp
misk, pelki ir brzgyn valstieci turima zem reikejo pakeisti taisyklingais, tiksliai ismatuotais jos
masyvais ir perskirstyti visa tai atskiriems kiams. Reikejo galutinai panaikinti tradicin alodines
valstieci zemevaldos tradicija ir pagr[sti sia zemenauda administraciniais patvarkymais valdoma
sistema.
Vykdant reforma, visa valstieci zeme buvo ismatuota, o tada jiems skirstoma nepriklausomai
nuo turetos zemes kiekio, bet pagal normatyvin[ plota valaka. Vidutiniskai senasis lenkiskas valakas
sudare 17,955 ha, lietuviskas 21,368 ha. Kaip valstieci prievoles vienetas, valakas buvo naudojamas
iki 1861 m. baudziavos panaikinimo (Uznemuneje 1820 1861 m. zeme buvo matuojama ir
skaiciuojama naujaisiais lenkiskais valakais po 16,796 ha).
Valak reformai buvo [steigta matinink mokykla Kaune ir Tikocine.
5.3. Valak reforma didziojo kunigaikscio zemeje
Intensyviausi darbai vyko 1550 1567 m. Trak ir Vilniaus vaivadijose bei Zemaici
seninijoje didziojo kunigaikscio zemese ismatuota ir suskirstyta valakais apie 1,5 mln. ha (67,5 tkst.
valak. Bajor zemese, taip pat miestuose bei miesteliuose zemes reforma buvo vykdoma, baigus
matuoti didziojo kunigaikscio valscius. Pertvarkius zemes kiui naudojamas teritorijas, buvo
sureguliuotas misk valdymas atskirti privats ir valstybiniai (didziojo kunigaikscio) miskai,
nustatyta privaci misk priklausomybe, servitutai ir privilegijos, ismatuotos zemes vald ribos.
[zanginis valak reformos aktas buvo 1547 m. nuostatai pili ir dvar uredams. Siais nuostatais
buvo uzdrausta valstieciams pirkti ir parduoti zem, kad bt pristabdyta turtine diferenciacija kaime.
Is dvar ir valsci surasym (inventori) matyti, kad reikalaujant prievoli nuo kiemo, nepaisant kiek
jame darbing zmoni ir gyvuli ir kiek kiemas turi zemes, atsirado skirtumas tarp valstieci, nes greta
turinci po keleta ar net keliolika arkli ir jauci buvo visai nuskurdusi, apie kuriuos inventoriuose
pasakyta, kad ne vistos neturi.
1547 m. [ Alytaus ir kaimyninius valscius buvo nusisti matininkai ismatuoti zemes valak
pagrindu naujai steigiamiems kaimams. 1549 m. tai buvo padaryta Kauno seninijoje. Zemaitijoje
valakai buvo pradeti matuoti 1553 m. Matuojant buvo neatsizvelgiama [ valstieci ki zemes
naudojima. Pats didysis kunigaikstis paskelbe nuostata: zeme ir valstieciai yra ms nuosavybe. Taip
buvo galutinai panaikintos alodines valstieci zemes nuosavybes liekanos.
30
Pirmieji Valak nuostatai pasirode 1553 m., bet j teksto tezinoma pora istrauk. Islikusi tik
antroji 1557 m. Valak nuostat redakcija su t paci ir 1558 m papildymais. Taigi juridin[ pagrinda
reformai suteike Zygimanto Augusto isleistas 1557 m. [statymas, pavadintas Ustava na voloki
hospodarza korolia ego milosti u vo vsem Velikom Kniazestve Litovskom. 1558 m. geguzes 20 d.
buvo isleista instrukcija revizoriams ir matininkams. Tais paciais metais liepos 20 d. paskelbti
nuostatai, miest ir miestieci prievolems sutvarkyti su t paci met pataisomis. Beveik tuo pat laiku
isejo dar vieni nuostatai. 1567 m. buvo isleista instrukcija girininkams del valstybini misk tvarkymo.
Visi sie [statymai sudare pagrinda didziojo kunigaikscio milziniskam kiui pertvarkyti.
Nuo didziojo kunigaikscio zemi buvo atskirtos bajor, dvasinink (baznytines) zemes ir
miest zemes. Atskiriant zemes, bajorai turejo dokumentais [rodyti savo teises [ zem. Jei jie neturejo
[rodym, zemes buvo prijungiamos prie kunigaikscio vald, Taip pat buvo prijungiamos ir [siterpusios
bajor zemes, o jiems duodami zemes plotai kitoje vietoje.
Valak zemetvarka stengesi didziojo kunigaikscio k[ sutvarkyti taip, kad visa zeme bt
tinkamai naudojama ir joks sklypas nelikt be naudos. Dvaras iki tol buvo valsciaus administracijos
centras, pilis buvo centras tam tikram dvar skaiciui su j valsciais. Dvaro dirvos ir ariami laukai iki
valak zemetvarkos nebuvo dideli, savo reikalams dvaras turejo nelaisvaja seimyna ir amatinink.
Dalis dvaro zemes buvo skiriama valstieciams pragyventi, kaip atpildas uz j darba, prievoles ir
duokles. Dar kita zemes dalis buvo isnuomojama laisviesiems valstieciams uz prievoles ir duokles.
Panasus kis buvo ir didziojo kunigaikscio bei baznycios dvaruose. Didziojo kunigaikscio atskir
dvar kiui tvarkyti buvo skiriami tijnai. Juridiskai dvarai buvo trij rsi: didziojo kunigaikscio,
baznycios ir bajor. Pagal Valak nuostatus dvaras tampa didelio kio ar dideles ekonomijos centras -
palivarkus norime tureti, kad visur bt statomi, kiek galima didesni, prie kiekvienos ms pilies ir
dvaro. Apie centrin[ dvara, kuriame gyveno jo laikytojas ar savininkas, tam tikru atstumu buvo
kuriami dvaro filialai palivarkai. Jie buvo steigiami tik gerose, derlingose zemese, skaiciuojant, kad 7
valstieci valakai aprpint darbo jega viena palivarko valaka, sisdami [ darbus po viena valstiet[ dvi
dienas per savait. Taigi vienam palivarko valakui buvo skiriama 14 lazo dien per savait.
Valak zeme buvo rsiuojama [ gera, vidutin, bloga ir labai bloga. kiniam pajegumui
islyginti prastesnese zemese valako plotas buvo padidinamas mazdaug tokiu santykiu (palyginti su
geros rsies zemes valaku): vidutines zemes iki 1,5 karto; menkos iki 3 kart. Labai blogos zemes
valakai buvo sudaromi tik kai kuriais atvejais. Atsizvelgiant [ rs[, nustatomas pinigines rentos (cinso)
dydis. Valstieciai t valsci, kuriuose nebuvo dvar ir nebuvo kuriami palivarkai, buvo laisvi nuo lazo
darb; taciau, be vidutiniskai 15 grasi cinso, reikalaujamo is vis valakinink, jie turejo moketi
kasmet dar po 30 grasi. Sis mokestis atstojo 2 savaitines lazo dienas. Tai rodo, kad 2/3 valstiecio
lazininko rentos sudare atodirbis ir 1/3 cinsas. Jo pinigin renta pavert atodirbiu, gautume 3 lazo
dienas per savait nuo valako, neskaitant duokli produktais. Duokles buvo imamos ne uz zemes
naudojima, o uz valdyma, kas buvo laikoma globa. Tokio dydzio feodalin zemes renta nustate Valak
[statymas.
Zeme buvo matuojama valakais ne tik valstieci prievolems pagal j kin[ pajeguma nustatyti,
bet ir kad palivarkuose ir kaimuose bt laikomasi trilaukio su sejomainos ciklu (pdymas, zieminiai ir
vasariniai javai). Sejomaina padaryta privaloma, atliktas zemes kadastras ir prievoles nustatytos pagal
zemes kiek[ ir kokyb.
[ palivarkus skiriami uredai buvo atlyginami trecdaliu palivarko derliaus. Be to, kaime jie gavo
po tris valakus zemes, kiekviename lauke po valaka ir sklypa darzui prie dvaro sodybos. Uredui buvo
draudziama naudoti valstieci lazin[ darba jam skirtuose valakuose ir darzo sklype. Ten dirbti turejo jo
seimyna arba samdyti valstieciai. Jis turejo pateikti palivarko derliaus ataskaita. Jo kin veikla
kontroliavo didziojo kunigaikscio revizoriai ir is dalies valstieciai, is kuri tarpo buvo skiriamas
kluonininkas, saugojs suvezta [ kluona derli. Uz tai jis gaudavo nuo prievoli laisva valaka.
31
Kiekviename palivarke buvo numatoma laikyti 20 karvi banda ir nustatomos pajamos uz piena
po 20 grasi per metus nuo kiekvienos melziamos karves. Pajamos buvo numatytos ir nuo darz po
25 grasius nuo kiekvieno margo.
Miskai taip pat buvo matuojami, siekiant tinkamoje zemeje [kurdinti valstiecius, kad jie galet
dirbti zem. Taciau buvo nurodoma, kad jei tinkamos zemes bt maziau kaip trys valakai, tokiame
plote nekurdinti valstieci, nes jie naudosis misko gerybemis ir padarys izdui daugiau zalos negu
naudos. Tuos margus buvo siloma nuomoti valstieciams kaip pievas arba leisti sienauti, trecdal[ sieno
paimant [ dvarus. Misko naudojima reforma suvarze: is misko valakuose [kurdint valstieci stipresni
vyrai turejo dalyvauti medzioklese. Tai buvo [skaitoma [ laza. Kiekvienam girininkui atlyginimo uz
tarnyba buvo skiriama po devynis valakus, is j trys valakai palivarkui ir sesi to palivarko
valstieciams.
Valak [statymas draude toliau daryti giriose lydimus. Lydimine zemdirbyste liko tik Lietuvos
pietuose, smelio zemese. (Kaip reliktine zemdirbystes forma, kai kuriose vietose lydimai, iskertant ir
[dirbant miska, aptinkami iki XIX a. pradzios).
Zemdirbystes sutvarkymas paveike ir kitas naudmenas. 1559 m. buvo surasytos didziojo
kunigaikscio girios (dabartineje Lietuvos teritorijoje Alytaus, Birstono, Darsniskio, Jurbarko, Kauno,
Merkines, Rumsiski. Skirsnemunes, Veliuonos ir Vilkijos), sudaryti j planai ir sureguliuotas
valdymas. Girios buvo suskirstytos eiguvomis ir paskirti eiguliai, kurie turejo ne tik saugoti miska, bet
ir prizireti misko kelius, [rengti tiltus ir brastas, kad bt patogu medzioti ir gabenti kirsta misko
medziaga. Surasant servitutus ir privilegijas, nustatytos salygos miskams, ezerams ir upems naudoti.
1567 m. buvo isleisti misk nuostatai. Atsirado izdo revizori institucija, kontroliavusi laikytojus. 1569
m. buvo atlikta vienkartine visuotine revizija.
Didziojo kunigaikscio zemese reforma truko beveik 20 met. Valak reforma vykde Petro
Chvalcevskio (jam buvo suteiktos pili ir dvar valdytojo visoje didziojoje Lietuvos kunigaikstijoje
pareigos) vadovaujamas specialist brys. Tai buvo is Lenkijos atvyk zmones, kurie sukele Lietuvos
bajor nepasitenkinima. Taciau valstybe greitai isaugino si zmoni vadovaujamus vietinius
matininkus. P. Chvalcevskis buvo Palenkes Kaliso pakamaris ir priklause Vilniaus vaivadai, zemes
marsalkai ir didziajam kancleriui Mikalojui Radvilai. Tikrieji reformos vykdytojai vietose buvo
revizoriai, darbams dirbti jie kvietesi padejejus matininkus. Revizoriai buvo didziojo kunigaikscio
dvar tvarkytojai ir zemetvarkos bei matavimo darb vadovai. Jie administravo seninijas ir tvarke
valak reformos juridinius ir kinius reikalus. Revizoriai organizavo zemes matavimo darbus,
apkeisdavo [siterpusias bajor zemes su valstybes zeme, ieskojo nuslept ir neteisetai uzimt zemi,
kartu su uredais dalijo valstieciams valakus ir zirejo, kad jie apsigyvent viduriniame lauke, kad
nesikurt mazuose sklypuose, o uredai ar bajorai nesisavint reformos fondui skirto misko. Jis tikrino
dvar valdytoj pateiktus dvar kio bkles duomenis, j kinio pertvarkymo tikslinguma, skyre
reikiama skaici valstieci valak dvaro laukams [dirbti, tikrino mokesci rinkima ir
islaidas.Revizoriams matavimo darbus tvarkyti padejo vyresnieji matininkai pamierciai, kurie
prizirejo viena ar kelis valscius. Zemetvarkos ir matavimo darbus vykde matininkai mierciai.
Dazniausiai jais dirbo smulks bajorai slektos.
5.4. Rezi sistemos atsiradimas
Europos feodalizmo laikotarpio ir kapitalizmo laikotarpio pradzios vyraujanti zemetvarkos rsis
vienos valstieci seimos dirbama zeme buvo suskirstyta pailgais, nesusisiekianciais reziais. Ji susijusi
su rezi trilaukio [sigalejimu. Tarp t rezi (proreziuose) buvo [siterp paprastai to paties kaimo kit
seim reziai. Rezi sistema plito visoje Europoje, gyventojams perejus nuo bendro zemes dirbimo prie
dirbimo seimomis. Ziemini paseli, vasarojaus ir pdymo laukai buvo skirstomi [ tiek rezi, kiek
kaime bdavo ki, isskyrus darzinink kius. Isarta ganykl arba misk zeme buvo isdalijama tokia
pat tvarka. Laikui begant vienai seimai priklausanci rezi daugejo. Siaurus ir ilgus rezius buvo
32
nepatogu [dirbti. Del daugybes ezi, kurios buvo paliekamos kaip riba tarp rezi, daug zemes likdavo
nepanaudotos. Daugiausia rezi buvo feodalineje Vokietijoje, vienas kis j turejo 30-40, kartais -
kelis simtus. Rezi sistema pradejo nykti feodalizmo laikotarpio pabaigoje, kai kur tai vyko ir XX a.:
rezi mazejo, separuojant (atskiriant dvaro ir valstieci zem), komasuojant (savininko rezius sukeliant
[ viena masyva), kuriant vienkiemius.
Lietuvoje rezi sistema [sigalejo XVI a. per valak reforma, smulkinant turimus rezius kai
trilaukis tapo privalomas. Kiekvienas kis turejo po 3 zemes rezius. Veliau j daugejo. XX a. 4
desimtmetyje vienas rezinis valstiecio kis vakarinese apskrityse turejo vidutiniskai 3 - 12 rezi,
rytinese 15-27. Reziai kartais bdavo tik keli metr plocio ir nuo 1 iki keli kilometr ilgio. 1936 m.
aptiktas ilgiausias rezis Lietuvoje Siauli apskrityje Jungirio kaime 7 km, Mazeiki apskrityje
ilgiausias rezis 5,5 km, Panevezio apskrityje 4,5 km. Labai ilgi reziai kartais bdavo tiktai 1 metro
plocio.Kai tiek rezi, daug vietos uzimdavo ezios. 1919 m. ezios Lietuvoje uzeme 45600 ha plota (ezia
0,4 m).
9 pav. Rezi sistema, suformuota per Valak reformq - 6 kiem Lietuvos kaimo ariamosios
zemes reziai: 1 lauk ribos, 2 rezi ribos, 3 sodybos, 4 rezinio kaimo gatve
5.5. Kaim teritorijos sutvarkymas
Valak reforma numate, kad kiekviena valstiecio seima turi tureti tiek zemes, kad galet
issimaitinti ir kartu moketi valstybei nustatytus mokescius. Tam tikslui kiekviena seima gavo po valaka
dirbamos zemes, neatsizvelgiant [ anksciau tureta zemes plota. Valako dydis, priklausomai nuo zemes
kokybes, sudare 30-36 margus, o kartais 44 margus (lietuviskas margas 0,712 ha, lenkiskas 0,598
ha). Valakas nebuvo tiksliai nustatytas zemes plotas. Atsizvelgiant [ zemes kokyb valakas bdavo
didesnis ar mazesnis (apie 21,38 ha). Mazos seimos gaudavo po pus valako, dvaro bernai po 3
margus darzams, jie sudare darzinink kaimus arciau dvaro. Baznycios, kurios neturejo zemes, gavo po
2 valakus. Taip pat po 2 valakus gaudavo valstieciai, ej specialiasias tarnybas barciai (isvyk [ kara
state tiltus, dare plaustus, renge perejas, brastas, taip pat ir taikos metu), zirgininkai, sauliai, misko
priziretojai valaka ir daugiau dar gaudavo kalviai, tijnai, bebrininkai, dailides, vartininkai, durininkai
arklininkai, sauliai, zvejai. Matininkai uz savo darba gaudavo 3 valakus, laisvus nuo mokesci ir
prievoli. Revizoriams buvo atlyginama zeme, privilegijomis ir pareig paaukstinimu. 1,5 2 valakus
galejo gauti ir stipresnes valstieci seimos. Uz tai turejo atitinkamai didesnes prievoles ir cinsa. Paem
4
2
1
2
3
1 1 2
3
3
4
4
4
33
valakus, valstieciai buvo [rasomi [ dvar inventorius ir turejo moketi cinso mokest[, eiti laza bei
vykdyti kitas prievoles, moketi mokest[ uz zvejojima ezeruose ir upese.
Valak reforma pertvarke ne tik zemes naudojima, bet ir kaimo apgyvendinimo sistema. Iki
XVI a. valstieciai gyveno padrikuose kaimuose prie pili, kupetiniuose kaimuose ir vienkiemiuose.
Vykdant reforma, dauguma valstieci is si vietovi buvo perkelti [ naujus gatvinius kaimus arciau
dvaro.
Valak reformos zemetvarka buvo vykdoma taip: is anksto planuojami kaimai, formuojami
laukai ir j ribos, numatomi keliai, kuriami palivarkai. Numat vieta kaimui valstieci laukuose [rengti,
matininkai atmatuodavo kuo taisyklingesn[ keturkamp[ ir j[ dalindavo [ tris lygius laukus taip, kad
kaimas bt viduriniame lauke. Matininkams buvo nurodyta, kad gyvenvietes turi bti statomos
sausoje vietoje, netoli saltinio ar kitokio vandens telkinio. Kartais kaimai bdavo ir krastiniame lauke,
jei jis bdavo geresneje vietoje. Dauguma kaim sudare 15 20 kiem, kai kur 40 50 kiem. Ryt
Lietuvoje, kur valak reforma atlikta XVI a. antroje puseje, kaimai buvo mazesni kaip Zemaitijoje ir
sudare 100 -300 ha. Kaimo gatve turejo eiti skersai vidurinio lauko, apipus isdestant sklypus ir
trobesius. Valaka paemusio valstiecio gyvenamasis namas, kletis ir darzai turejo bti vienoje gatves
puseje, o tvartai ir klojimas su jauja kitoje, bet atokiau, kad kilus gaisrui, maziau bt nuostoli.
Jeigu valaka eme du valstieciai, tada vienas trobesius statesi vienoje gatves puseje, o kitas kitoje.
Seimoms dalijantis, kaimas negalejo eiti ilgyn, siaurejo sodybos ir tankejo isilgai skeliami reziai. Buvo
siekiama sukurti didesnius kaimus, taciau matininkams nebuvo draudziama palikti nedideles
gyvenvietes, jei jos buvo nepatogiose vietose, reikejo tik ismatuoti j zem margais ir nustatyti cinso
dyd[.
Kaimo zeme buvo dalijama [ 3 lygius laukus, o lauke atmatuojama tiek rezi, kiek yra
valstieci ki. Reformos esme buvo ta, kad visa ariamoji zeme buvo sutelkiama [ viena masyva ir is jo
kiekvienam valstieciui skiriami trys zemes reziai (pdymui, ziemini ir vasarini jav laukams).
Kiekvieno rezio plotas buvo apie 10 marg. Jei ariamoji zeme buvo nevientisame masyve, kai kurie jos
sklypai buvo suskirstyti smulkesniais reziais. Padalyti zem buvo nelengva, nes tarp dirbamos zemes
pasitaikydavo krm, lydim ir dirvon. Valstieci sklypai retai kada bdavo vienoje vietoje.
Matuojant zem valstieciai buvo saukiami [ talka krm kirsti, pelki sausinti, dirvon plesti, dirv ir
piev ploto didinti. Zeme, kurios matuojant del gamtini klici negalima buvo apimti keturkampiu,
buvo paliekama uz isvestos lauko ribos ir toji vieta vadinama uzusieniu. Del to atsirado gyvenvieci su
Uzusienio ar Azusienio pavadinimais ir valstieci su tokiomis pat pavardemis. Uzusieni gyventoj
zeme buvo matuojama ne valakais, bet margais.
Matinink ismatuoti sklypai buvo gana taisykling form. Matuojama buvo gelezinemis
grandinemis (lencigais), kanapinemis virvemis (snirais) arba karninemis virvemis. Pagrindinis ilgio
vienetas buvo uolektis, t.y. mastas; 7,5 uolekci sudare prenta (t.y. virpsta arba rykst, lenkiska kart[),
10 prent (virv) (49,125 m). Matininkai naudojo 5 prent ilgio pusvirv. 300 kvadratini karci
sudare marga (0,7 ha), 30 marg valaka. Zemes ploto vienetas buvo margas, kur[ apskaiciuodavo
pagal sklyp ilgio ir plocio sandaugos lenteles. Pats valakas buvo susietas su lietuviskaisiais ilgio
matais. Valak reforma stumtelejo Lietuva link europines agrotechnikos ir [vede ploto mat, kaip ilgi
mat sandaugos, samprata. Lietuvos zemetvarka XVI a. trecia ketvirt[ is esmes jau nebesiskyre nuo
kit Vidurio Europos sali.
Vykdant valak reforma, zeme buvo matuojama po du kartus. Visos valak, uzusienio ir
palivark zemes buvo smulkiai surasomos. Taip pat nustatomos ir aprasomos kaim ir ismatuot zemi
ribos (sienos). Paprastai kaim sienos, susiformavusios is anksciau, buvo pastovios iki misk, pelki
ir upi. Riboms pazymeti buvo [kasami ribozenkliai ir suberiami kauburiai (kapciai).
Kiekvienas kaimas savo zemeje turejo priverstinai [gyvendinti trilauk sejomaina ir visus
darbus atlikti vienu metu, nes nuemus derli, razienose buvo ganomi gyvuliai.
Del valak reformos atsirado keli kategorij valstieci: lazinink, osadinink, darzinink,
tarnybini zmoni. Lazinink kaimai turejo geresni zemi, papildom naudmen, daugiau darbini
34
gyvuli. J skaicius priklause nuo dvaro lauk ploto, nes 7 valstieci valakai dirbo viena dvaro zemes
valaka. Buvo ir papildom prievoli: sieno ruosimas, pastotes, nakties sargyba, keli ir tilt remontas,
sidabrine arba asmens mokestis karo reikalams.
Daugiausia buvo osadini valstieci. J padaugejo todel, kad nereikalingi dvar tarnai buvo
paversti osadiniais valstieciais. Jie mokejo cinsa ir dave dekla. Vietoje lazo ir talk jie mokejo 30
grasi osados ir 12 grasi uz talkas. Be to ruose siena, dave pastotes, atliko naktin sargyba, remontavo
kelius ir tiltus, mokejo sidabrin.
Darzininkai atsirado is buvusi nelaisv seimyniski. Jais tapo ir nuskurd valstieciai.
Darzininkai atliko laza be arklio viena diena per savait, o j zmonos ir dukterys vasara sesias dienas
pjove javus arba ravejo darzus. Darzininkams duodavo po tris margus zemes. Jie pasisamdydavo dvare
arba pas pasiturincius valstiecius ir buvo pigi darbo jega.
Geriausia buvo tarnybini zmoni padetis. Didziojo kunigaikscio dvaruose gyveno kariniai
tarnai, [vairs amatininkai. Valstiecio tarnyba buvo kelininko bajoro, arklininko, zveri sekejo,
bartininko, kalvio, dailides ar kitas darbas, kur[ jis dirbo vietoje cinso arba lazo. Tarnybini zmoni
seimos buvo gausesnes, j kiuose daugiau gyvuli ir inventoriaus, nes jie galejo nuomotis laisvas
zemes. Taciau neatlikdami tiesiogines tarnybos, mokejo cinsa. Arklininkai turejo atlikti papildomas
prievoles: stacija, remontuoti kelius, tiltus ir pan. Rm tarnai (durininkai, vartininkai) gaudavo valaka,
laisva nuo prievoli, o kita valaka uz cinsa. Sauliai, bebrininkai, barciai, zvejai gaudavo po valaka
zemes be kit prievoli. Amatininkai taip pat turejo zemes be prievoli.
Valstieciai gaudavo valakus paveldetinai. Net uz nusikaltima zeme nebuvo atimama. Jiems
leisdavo rinkti grybus ir uogas, medzioti mazus zverelius savo valakuose, zvejoti ezeruose ir upese
meskere ir mazais tinkleliais. Po rudens darb su uredo zinia valstietis galejo iseiti uzdarbiauti.
Pabegusi valstieci ieskodavo ir uz tai konfiskuodavo j turta. Valstietis, apgyvendins savo valaka ir
pardavs trobesius, galejo iseiti kitur, taciau turejo apsigyventi didziojo kunigaikscio valsciuje.
Po valak reformos buvo pertvarkyta valstieci administracija. Bendriems reikalams aptarti
turejo kaimo vyr sueiga kuopa. Ji rpinosi bendrais kiniais reikalais ir santykiuose su dvaru gyne
savo narius. Kuopa pasipriesindavo didinamoms prievolems, todel feodalai turejo su ja tartis.
Valsciaus centriniame dvare buvo senino arba dvaro laikytojo bstine. Reikalus tvarke jo
vietininkas su rastininkais. Jie prizirejo dvaro k[, ieskojo nauj pajam saltini, vykde policijos ir
teismo valdzia valstieciams, kontroliavo kaip atliekamos prievoles. Valstieci kaimai buvo suskirstyti [
vaitystes po 400 kiem. [statyme pasakyta, kad vaitysteje gal bti iki simto valak, o Zemaitijoje, kur
zeme buvo matuojama valakais, bet palivarkai beveik nesteigiami, - net iki keli simt. Revizorius
kartu su seninu arba dvaro laikytoju skirdavo vaita. Jis vare valstiecius [ darba, ragino atiduoti duokles
ir sumoketi mokescius, tikrino j rezius, kaim ir valsci ribas, zemes ezias ir kapcius. Vaitas
pranesdavo dvaro kvedziui apie nuostolius ir nusizengimus, atvesdavo valstiecius [ vietininko teisma
ir pats jame dalyvavo, pranesdavo revizoriui apie dvaro uredo neteisetus veiksmus. Be to, is valstieci
buvo skiriami du suolininkai, kurie zirejo, kad valstieciams nebt daroma nuostoli ir kad sie j
nedaryt, padejo vaitui. Vaitai ir suolininkai daznai reikalaudavo sau [vairi rinkliav, todel valstieciai
stengesi, kad jais bt skiriami kuopos pasilyti zmones.
Tuose Aukstaitijos ir Zemaitijos valsciuose, kur didziojo kunigaikscio dvar nebuvo ir
palivarkai nebuvo steigiami (toki valsci buvo apie trecdal[), valstieciai liko baudziauninkais
cinsininkais. Valstietis galejo valaka imti arba jo neimti, - tai buvo jo valios reikalas. Nepaems valako
valstietis galejo iskeliauti kaip bezemis ir pasidaryti laisvu, arba iseiviniu zmogumi. Paems valaka, jis
buvo [rasomas [ dvaro inventori ir iseiti nebegalejo. Isejs be uredo leidimo, valstietis buvo laikomas
pabegusiu, ir vaitas su dvaro tarnautojais turejo jo ieskoti.
35
5.6.Valak reformos ypatumai Zemaitijoje
Lietuvoje XVI XVIII a., kaip ir kituose Vidurio ir Ryt Europos regiono krastuose, isliko
teritorij, kuriose lazinis palivarkinis kis nesusikloste arba pletojosi taip menkai, kad netapo zemes
kio gamybos pagrindu. Lietuvoje tokia isimtimi tapo Zemaitija, kur taip ir nebuvo [gyvendinta
deklaruotoji lazinio-palivarkinio kio pletojimo programa.
Zemaitija yra vakarineje Lietuvos dalyje ir uzima dabartinius Akmenes, Jurbarko, Kelmes,
Kretingos, Mazeiki, Plunges, Silales, Taurages, Telsi rajonus ir Silutes, Klaipedos rajon rytines
dalis. Zemaici vardas istoriskai pirma karta paminetas 1217 m. rus kronikoje. Archeologiniai
duomenys rodo, kad XI XII a. Zemaici zeme buvo pastovus teritorinis junginys, apimantis Nemuno
zemup[, Lietuvos pajr[. XIII XIV a. Zemaitija sudare nuo Nemuno isilgai Nevezio ist[susi zemuma
ir nedidele dalis dabartines Zemaici aukstumos. Diplomatines kovos del zemaici vyko ilga laika.
1422 m. Jogaila ir Vytautas paskelbe Vokieci ordinui kara. Nepasiruoss karui Ordinas pasidave ir
paprase taikos, kuri buvo pasirasyta netoli Melno ezero 1422 m. rugsejo 27 d. Si taikos sutartis
galutinai issprende gincijam teritorij klausima, Zemaitija pripazinta Lietuvai amzinai. Aprimus
karams pradetas tusci zemes plot apgyvendinimas. Daugelis zemaici galejo sugr[zti [ tuos zemes
plotus, is kuri juos ar j protevius kryziuociai buvo isstm. Ypac daug gyventoj kelesi is Nevezio
upes srities. XV XVI a. Zemaici zeme apeme teritorija nuo Palangos iki Nevezio upes, pietuose
dabartin Lietuvos-Lenkijos siena ir tsesi gerokai uz Nemuno, vakaruose ir pietvakariuose
vadinamaj[ Klaipedos kranta. Be to, nuo XV a., Zemaici seninijai priklause siaurine Sduvos dalis,
si sritis daugiausia buvo zemaici kolonizuota.
XVI a. Zemaitijoje buvo visos to meto Lietuvai bdingos zemevaldos rsys. Stambiausieji
Zemaitijos zemvaldziai seninas, katalik baznycia ir didikai neturejo sav dvar ariamosios zemes
arba sie arimai buvo tokio pat dydzio, kaip ir valstieci kiuose. J pajamas sudare valstieci moketi
piniginiai mokesciai bei duokles natra.
Tai, kad Zemaitijoje susikloste kitokie kaimo ir dvaro santykiai, leme keletas priezasci.
Dauguma tuomet Lietuvos valstybes gyvenime viespatavusio bajor luomo atstov Zemaitijoje buvo
smulks zemvaldziai. Tokie mazazemiai bajorai negalejo savo valdose labai pletoti lazin[-palivarkin[
k[. Stambiausi Zemaitijos zemvaldziai XVI a. buvo Zemaitijos seninai. Del istoriskai susiklosciusi
priezasci naujoji kio sistema ne[sivyravo ir stambiose senino, baznycios bei privaci zemvaldzi
valdose. Zemaitijos valstieciai turejo palyginti nemazai zemes. Vidutinio Zemaitijos valstiecio kis
turedavo mazdaug 1 valako (apie 21,36 ha) dydzio zemes sklypa. Nemazai pasiturinci valstieci valde
2-3 ir daugiau valak zemes. Tokio dydzio valstieci kiai pajegdavo ne tik sumoketi renta
zemvaldziui, bet ir galejo pletoti prekin[ k[ bei rinkoje konkuruoti su smulkiaisiais ir net vidutiniais
Zemaitijos zemvaldziais. Patogi geografine padetis leido Zemaitijos valstieciams be didesni
papildom les realizuoti zemes kio produktus ne tik vidaus, bet ir uzsienio rinkose. Menkas
ekonominis daugumos Zemaitijos bajor potencialas neleido jiems tapti varomaja lazinio-palivarkinio
kio pletojimo jega. Tai ir valstieci ekonominis pajegumas bei socialinis aktyvumas (Zemaitijoje
vyko visi didziausi XV XVIII a. valstieci sukilimai) buvo svarbiausios priezastys, del kuri
Zemaitijoje ne[sivyravo palivarkinis kis.
Vakar Zemaitijoje, kur valakine sistema buvo [vesta nuo XVI a. vidurio, matininkai suplanavo
didelius kaimus (1000 ha ir daugiau). Ryt Zemaitijoje, [vykdzius reforma dar pries Valak [statymo
paskelbima, buvo sukurti mazesni (700 800 ha) kaimai. Pagal 1557 m. Valak reformos [statyma,
Trak ir Vilniaus vaivadijose buvo kuriami dar mazesni (300 400 ha) kaimai. Uznemunes
pietvakarineje dalyje dar XVI a. pradzioje buvo sukurti dideli taisyklingai suplanuoti kaimai, o
pietryciuose, ikivalakini gyvenvieci bazeje, susiformavo [vairaus dydzio netaisyklingos
konfigracijos kaimai. Siaurines Uznemunes miskuose XVII XVIII a., kai nuo stichini nelaimi ir
Siaures karo cia slepesi nemazai kitos Nemuno puses gyventoj, savaime (be matinink pagalbos)
36
susikre maziausi kaimai (apie 100 ha). Gana daug maz kaim su padrikomis kupetinemis
gyvenvietemis savaime susikre XVII XVIII a. ryt ir pietryci Lietuvos miskuose.
5.7. Valak reforma miest ir miesteli zemeje
Plintant zemdirbystei ir prasidejus feodalizacijai, zmones, besiverciantys amatais, prekyba,
valdymu, gynyba, eme telktis prie zymesni feodal pili, vadinamosiose papilese. Taip palankiose
gynybiniu atzvilgiu vietose [sikre seniausios miest gyvenvietes. Susikrus centralizuotai Lietuvos
valstybei, tos gyvenvietes gavo savivalda pagal Magdeburgo, Kulmo arba Liubeko teis. Taip is pili
atsirado seniausi ms salies miestai (Vilnius, Trakai, Kaunas, Klaipeda). Tuo laikotarpiu (iki Zalgirio
msio) daugiausia miest [sikre rytineje Lietuvos dalyje, kuri maziau buvo niokojama pries. Tam
tikros reiksmes turejo krikscionybes plitimas, baznyci statyba didesniuose kaimuose. Juose taip pat
eme telktis amatininkai ir pirkliai. Daugelis baznytkaimi ilgainiui irgi gavo privilegija [sirengti
turgavietes ir virto miesteliais. Prekybines privilegijos buvo duodamos miesteliams, kurie nutol vienas
nuo kito nors per 3 mylias (apie 21 km). Sitaip susikre gana tolygus miesteli tinklas visame kraste.
Miskingose vietose telkesi [vairs misk verslininkai rdininkai, medininkai, dervininkai, kuri
gyvenvietes ilgainiui taip pat virto miesteliais, vadinamais senovini versl vardais. Nauj miestisk
gyvenvieci, teikusi nemazas pajamas, atsiradimu buvo suinteresuoti ir j krimasi savo valdose
skatino valdovai, stambs ir net vidutiniai zemvaldziai. XVI a. pirmosios puses kini reform metu
didysis kunigaikstis reikalavo kurti miestelius jo zemese, steigti privacius turgus prie esanci miest ir
miesteli.
LDK susikloste [vairi miestisk gyvenvieci privilegijuot bei neprivilegijuot miest ir
miesteli sistema. Daugiausia buvo miesteli. XVI a. j skaicius Lietuvoje sieke 200, tai yra 450 km
2
teritorijoje buvo bent viena prekeivi gyvenviete. Nuo kaim miesteliai skyresi turgumi (jis vykdavo
dazniausiai viena kuria nors savaites diena), juose gausu karcem, prekeivi ir amatinink, daugelyje
j buvo baznycios. Jie tapdavo parapij centrais. Prie miesteli, tarsi j dalis, dazniausiai bdavo
[sikr dvaras ar pilaite, kur reziduodavo zemvaldys, valdovo valsciaus ar didiko stambios valdos
administratorius. Su kaimu miestelius siedavo tai, kad dauguma miestelen salia prekybos ir amat
versdavosi ir zemes kiu, uz valdoma zem, greta specifini miestietisk prievoli, atlikdavo tokias
pacias prievoles kaip ir valstieciai. Be to, valdoje miestelis bdavo isskirtas [ atskira administracin ir
prievoli apygarda, turedavo savo administratori vaita, daznai naudodavosi, kad ir ribotomis,
savitvarkos (ne savivaldos) galimybemis, o svarbiausia miestelenai buvo laisvi, t.y. jie galedavo
persikelti ir tapti kurio nors kito miestelio gyventojais.
Mazi miestai nedaug kuo skyresi nuo miesteli. Taciau miestelio prekeiviai prekiaudavo savo
miestelyje, aplinkiniuose kaimuose ir artimiausiame mieste, o miesto pirkliai pasiekdavo didziausius
LDK prekybos centrus, Baltijos jros uostus ar kitus artimesnius uzsienio miestus. Kiekviename
tokiame mieste XVI a. pirmoje puseje gyvendavo maziausiai 1000 zmoni. Jie bdavo stambi
administracini vienet centrai. XVI a. tai mazi miestai bsimieji paviet centrai Raseiniai,
Ukmerge, Panevezys, stambi vald centrai Siauliai, Alytus, mazesni Merkine, Valkininkai,
Vilkija, Kedainiai, Anyksciai, Punia.
LDK nuo Jogailos 1387 m. privilegijos Vilniui paplito vokieci miest teises atmaina
Magdeburgo teise (Kulmo teise naudota tik epizodiskai). Pagal sia teis miestieci bendruomene ir jai
priklausiusi miesto teritorija tapdavo nepavaldi didziojo kunigaikscio vietinink bei teism valdziai,
[gydavo savivalda. Miesta valdydavo magistratas, miestieci suolinink teismas sprsdavo miestieci
gincus. Miesto bendruomenei vadovavo ir jam atstovavo uz jo sien vaitas. Kartu vaitas buvo valdovo
atstovas savivaldziame mieste. Greta teisines buvo ir kita miest savivaldos puse tai dalinis
ekonominis imunitetas. Miestui buvo pripaz[stama zemes, kurioje jis [sikrs, nuosavybes teise.
Dauguma miest dar gaudavo dirbamos zemes plotus. Privilegijomis ir kitais dokumentais bdavo
nustatomos miesto prievoles valdovui.
37
Savivaldos privilegijas kiekvienas LDK miestas gaudavo individualiai. Pirmaisiais
desimtmeciais po kriksto pirmosios savivaldos buvo suteiktos LDK miestams Vilniui (1387 m.),
Trakams (XV a. pradzioje), besikurianciam miestui Kaunui (1408 m.).
Agrarine reforma buvo vykdoma miestuose, neturinciuose Magdeburgo teisi. Miest
gyventojai turejo dirbamos zemes, piev, laike gyvulius ir salia amato ir prekybos dar vertesi zemes
kiu. Miestelenai kaip ir valstieciai neturejo zemes nuosavybes teisi, todel j zeme buvo matuojama
valakais, paverciama skirtiniais sklypais ir uz j naudojima nustatoma renta. Valak [statyme
nurodoma, kaip matuoti miestelius.
Miestelis nuo kaimo skyresi sodybvietes suplanavimu. Kaimo sodybiniai sklypai buvo
neatskirti nuo valak, visos valstieci prievoles nuo j ir skaiciuojamos. Miesteliuose, atvirksciai,
valakai buvo atskirti nuo sodybines zemes, ji matuota rykstemis (viena kvadratine rykste 2,5 aro). Uz
kiem ir darz sklypus buvo nustatytas nevienodas cinsas. Uz sklypus prie turgaus aikstes buvo
imamas didesnis, o prie gatvi mazesnis cinsas; uz darzus buvo cinsas reikalautas vienodas.
Amatininkas galejo tureti tik kiemo sklypa ir netureti valako arba net darzo. Tuo tarpu
valstietis negalejo tureti sodybinio sklypo be valako arba jo dalies. Skeliant valaka, buvo skeliamas ir
sodybinis sklypas.
Miestelenai, turintys valakines zemes, naudojosi ja tokiomis pat salygomis kaip ir valstieciai
mokejo cinsa dvarui ir buvo jo valdzioje. Miestelenas be valakines zemes buvo laikomas laisvu, bet ne
privilegijuotu zmogumi. Jis galejo issikelti, parduoti pastatus, taciau negalejo nei pirkti, nei parduoti
net to zemes sklypo, kuriame buvo jo kiemas. Kiemo ir darzo sklypu jis tik naudojosi.
Matininkams ir revizoriams buvo nurodoma, perplanuoti ar steigti miestel[ ne arciau kaip uz 3
myli atstumu nuo kit miesteli, kad vienas turgus nepakenkt kitam, nors ir vykt ne tomis paciomis
dienomis. Suplanuoti turgaus aikst ir sumaniai apie ja sugrupuoti sodybinius sklypus buvo nelengva
uzduotis matininkams. Toki miesteli kaip Jurbarkas, Linkmenys, Taurage sodybvietes buvo ne
keiciamos, o pertvarkomos. Birstonas, Nemencine, Virbalis buvo naujai suplanuoti, sukeliant [ nauja
vieta aplink aikst ir is jos nutiesiant gatves.
Reformos metu ir tuojau po jos didesniems miesteliams buvo suteikiamos Magdeburgo teises.
Tokias teises gavo Merkine, Ukmerge, Alytus bei kiti amatais ir prekyba besivercia miesteliai. J
gyventojai daugiau nebepriklause dvaro uredo valdziai bei teismui; jie buvo perduoti naujai sudaromai
miesto valdybai- magistratui.
Didziausia ir pagrindine klitis Magdeburgo teisems [gyvendinti buvo luomines zemes
nuosavybes [sigalejimas ir jos [teisinimas Lietuvos Statutu. Pagal j[ zemes savininkas galejo bti tik
slektos luomo zmogus; jo zeme besinaudojantiems arba joje gyvenantiems jis administratorius ir
teisejas. Miestieciai tapti zemes (valak sklyp ar darz) savininkais negalejo.
5.8. Valak reformos vertinimas
Tai pirmoji zemes reforma Lietuvoje. Ji turejo teisin, ekonomin ir socialin reiksm. Pradeta
dar pries Valak reformos 1557 m. paskelbima, truko apie 20 met.
Jos metu buvo atlikti tokie darbai: 1) atskirtos zemes valdos pagal priklausomyb didziajam
kunigaiksciui (valstybei) ir bajorams; 2) ismatuotuose valakuose [kurdinti valstieciai, suskirstant zem
laukais ir reziais, pazenklinta vieta sodyboms statyti, keliams tiesti, nurodyta laikytis trilaukes
sejomainos; 3) nustatytas dirbamos zemes plotas didziojo kunigaikscio dvaruose ir sunormuotas
valstieci darbas juose; 4) ismatuoti miskai, nustatyta j priklausomybe, sureguliuota naudojimo
tvarka; 5) suorganizuota nauja valstieci administracija.
XVI a. viduryje didziojo kunigaikscio zemeje buvo pradeti nauji, laiko dvasia atitinka
zemetvarkos bei zemevaldos pertvarkymai. Matuojant ir zenklinant zemes valdas vietoveje istiesintos
kaim ir zemes vald ribos, sukeisti zemes sklypai, kad nelikt [siterpusi, suvienodintas valstiecio
seimoms skirtas naudoti zemes plotas (apie 30 marg 21 ha).
38
Didziojo kunigaikscio valdose buvo steigiami palivarkai su ariamos zemes plotu ir tvartais,
palivarke ejo laza jam priskirti valstieciai. Palivarkas tapo pagrindiniu preki gamintoju.
Reforma galutinai panaikino valstieci alodines teises, o juos paverte asmeniskai nelaisvais
visuomenes nariais baudziauninkais. Valstieci zeme buvo paskelbta besalygine didziojo
kunigaikscio nuosavybe, dalis jos paversta dvar arimais. Valstieci prievoles uz naudojimasi
skirtiniais sklypais virto zemes renta. Is valstieci prievoli labai padidejo atodirbi (lazo) lyginamasis
svoris.
Socialiniu poziriu valak reforma daugiausia [takos turejo valstieciams. Iki reformos
nelaisvais zmonemis buvo laikomi seimyniskiai, kaimynai ir veldamai. Valstybinese zemese visi
valsci zmones galejo kilnotis. Po reformos skirtumas tarp kaimyno, veldamo ir valsciaus zmogaus
isnyko, laisvais arba iseiviais liko tik tie, kurie neeme valak. Valak nuostatais [sakyta uredams
daugiavaikes seimas ir nereikalingus jo sodybai narius skirstyti ir apgyvendinti didziojo kunigaikscio
zemese. Taip buvo sustabdytas laisv zmoni issiskyrimas is valstieci seim. Seniau valstietis,
pardavs savo tevisk ir paliks savo vietoje kita valdin[, tapdavo laisvu zmogumi.
Valdovo pradetos agrarines reformos principus XVI a. antroje puseje pereme ir savo zemese
[gyvendino bajorai bei baznycia. Baznytines zemes plot gerokai padaugejo. Parapijos gavo po 2
valakus ir daugiau. Juos dirbti kunigai galejo liepti klebonijos zemeje gyvenantiems valstieciams arba
kviesti [ ja naujakurius.
Reforma turejo [takos zemes naudojimui pritaikius nauja zemes tvarkymo sistema zymiai
padidejo ariamosios zemes plotai, trilauke zemdirbystes sistema tapo privaloma, pakilo derlingumas.
Valak reformos metu zemes planai nebuvo sudaromi, taciau buvo aprasomos kaim ir zemes vald
ribos (sienos). Ismatuota zeme buvo kadastruojama suregistruojama, [vertinama rsimis ir
nustatomos prievoles nuo nustatyto zemes ploto valako.
Privats miskai buvo atriboti nuo didziojo kunigaikscio misk, o tinkami zemdirbystei buvo
ismatuoti ir atiduoti valstieciams uz prievoles. Be to, atsirado servitutine teise, kuri dazniausiai buvo
nustatoma pievas, ganyklas ir vandens telkinius naudojant.
Suintensyvinus zemes k[ racionaliau sutvarkius zemes naudojima, sureguliavus zemes
nuosavybes ir zemes valdymo santykius, buvo pasiektas pagrindinis zemes reformos tikslas
padidintos didziojo kunigaikscio izdo pajamos. Aukstaitijoje jos padidejo 2 kartus, o Zemaitijoje,
kurioje jau 1529 m. buvo [vestas cinso mokestis, - tik 20 procent. Valak reforma sudare salygas
parengti eksportui didesnius kiekius grd ir uz juos gauti daugiau pajam tiek valstybes reikalams,
krasto apsaugai, tiek ir tuo laiku plintanciai Lietuvos aukstj sluoksni, ypac didziojo kunigaikscio
rmuose, prabangai.
Valstieci mazazemyste buvo tik laikinai pasalinta. Po kurio laiko daugelis valstieci
nusigyveno. Retas j turejo visa valaka zemes. Valakai buvo dalijami tarp seimos nari. Pazanga
zemes kyje leme ne dvaras, o valstiecio kiemas su darbingais zmonemis, gyvuliais, padargais,
sejomainos taikymu. Kai is valstiecio imta reikalauti lazo, o darbas pradetas dalyti [ skirtingas dalis
vienaip jis dirbtas savame kyje, kitaip pono lauke, - tas pats darbo laikas dave skirtingus vaisius.
Lazinio darbo nasumas buvo mazesnis. Jo plitimas ir kartu su juo prievartos didejimas letino
gamybini jeg kilima. Taigi reforma turejo ir neigiam padarini, nes krito valstieci darbo nasumas
ir j perkamoji galia, sumazejo vietine rinka, suletejo miest augimas.
Valak reforma ir 1588 m. III Lietuvos Statutas buvo baigiamieji valstieci [baudziavinimo
aktai. Jie tapo teisiniu pagrindu lazinio-palivarkinio kio, kuris turejo gaminti zemes kio produkcija
zemes kio rinkai. Naujoji zemes kio raidos tendencija tapo pagrindine, ateityje daugiau kaip 200
met ji leme kaimo ir dvaro santykius. Tokia zemevaldos sistema egzistavo iki baudziavos
panaikinimo.
39
6. LIETUVOS ZEMS TEIS XVI AMZIUJE
Kaip ir visos feodalines valstybes, Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste turejo nueiti ilga raidos
kelia , kol ji pradejo pereiti nuo paproci teises prie rastu fiksuot teises norm. Sis procesas buvo
uzkoduotas jau pagoniskosios epochos, is kurios [ XVI a. atejo individualiosios zemes nuosavybes
principas alodas, karo tarnybos sistema ir viso to padarinys lietuviskasis feodas. 1387 m.
apsikrikstijusi Lietuva turejo nepaprastai staigiais tempais perimti Europos teisin sistema. Sie tempai
leme, kad bene anksciausiai buvo pradeti kodifikuoti turtiniai santykiai (Kazimiero teisynas 1468 m.) ir
btent turtini santyki teise tapo bene labiausiai ispletota Lietuvos Statut (toliau LS) dalimi. Ne
vienoje Europos salyje per XV XVI a. nebuvo isleista tiek didziojo kunigaikscio privilegij bajorams
kaip Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje. Kadangi LDK formavosi kaip bajoriskoji valstybe, turtiniai
santykiai buvo vis pirma bajor santykiai. Apskritai Lietuvos Statutai tai bajor teise.
Lietuvoje nuo Mindaugo laik, t.y. nuo XIII a. vidurio iki Vytauto laik, t,y. iki XV a. pradzios
(mazdaug 200 met laikotarpis), visi valstybiniai ir teisiniai reikalai bei sandoriai, isskyrus santykius su
uzsieniu, buvo sudaromi ne rastu, o zodziu. Taciau ir tada visuomenes gyvenimas buvo tvarkomas
teisini nuostat, tik ta teise buvo nerasyta tai buvo paprocio teise. Viena kita teisine norma, kuria
zinome is paprocio teises, galejo bti kada nors nustatyta zodiniu kunigaikscio ar seimo [statymu, jos
ilga laika laikytasi ir ilgainiui ji virto paprocio teises norma, bet daugumos paprocio teises norm
niekas niekada jokiu zodiniu [statymu nebuvo nustats. Svarbiausias skirtumas tarp paprocio ir
[statymines teises yra tas, kad [statymines teises norma taikoma tik po to, kai yra isleistas [statymas, o
paprocio teises norma susidaro tik po to, kai ilga laika gyvenime tas paprotys jau buvo taikytas. Ne tik
Lietuvoje, bet ir kitose salyse teisiniai veiksmai ir aktai is pradzi tebuvo atliekami tik zodziu. Veliau ,
[sigalejus rastui, emus j[ vartoti ir teisiniams reikalams, imta surasineti teises paprocius. Vakar
Europoje toki surasyt teisini paproci yra islik nemaza, - senesnieji j vadinami barbar teise.
Taip jie buvo pavadinti siekiant atskirti nuo zinomos senoves civilizuoto pasaulio rasytines teises, t.y.
Romos teises. Kijevo Rusioje, Ukrainoje, taip pat buvo teisini paproci rinkinys Rus tiesa.
Prsuose Ordino zmoni taip pat buvo surasytas panasus teises nuostat rinkinys Prs teises.
Lietuvoje apie tok[ uzrasyt teises paproci rinkin[ nera zinoma.
Seniausias zinomas rasytinis teises saltinis yra 1387 m. Jogailos zemes privilegijos. (Aprasyta
anksciau Zemes nuosavybes privilegijos). Greta zemes privilegij, buvo leidziamos ir srici
privilegijos. Lietuvos didieji kunigaiksciai prijungtose baltarusi ir ukrainieci zemese paliko senus
visuomeninius santykius ir miest savivalda. Srici privilegijos nustate srities arba miesto ir LDK
santykius.
Kazimiero teisynas seniausias feodalines Lietuvos valstybes teisynas, arba kitaip
susisteminta paprotine teise. Teisynas apima baudziamaja, civilin, administracin teises ir teisma.
Teisynas buvo skiriamas zemvaldziams feodalams, kurie turejo teisti savo valdinius bajorus ir
valstiecius. Tai nuostatai, kokias bausmes jie gali skirti ir kaip jas nustatyti. Pagal Teisyna kiekvienas
zmogus individualiai uz savo poelgius turejo atsakyti, o ne seima ar gimine. Si nuostata buvo taikoma
visiems, ne tik bajorams, t.y. nedaromas skirtumas tarp luom. Teisynas sudarytas is 25 straipsni.
Teisyno nuorasus privalejo tureti didziojo kunigaikscio vietininkai.
Civilinei teisei pirmiausia priskirtini straipsniai, susij su zemes valdymu (20 22 str.) ir del jo
kylanci ginc. Jais buvo siekiama sudrausti zemvaldzius, savavaliskai uzgrobiancius dirvas, pievas ir
miskus. Kilus gincui, bdavo kvieciami teknai (pasiuntiniai), kurie atvyk [ vieta viska ismatuodav,
apklausdav liudininkus ir, jeigu jiems bdavo pavesta, issprsdavo ginca, o jeigu ne, tai sprsdavo
teisejai. Teknus skirdavo valdovo vietininkas. Visose kitose bylose teisybes ieskoti buvo galima tik
per teisma (20 str.). Jeigu kas savavaliskai puldinet ar kirst miskus, tok[ reikia sksti didziajam
kunigaiksciui, o jo nesant Lietuvoje Pon tarybai. Vaivadai pavedama, kad jis pasaukt pas save
kaltinamaj[, apklaust j[ ir, jeigu pasirodyt, kad skundas teisingas, suimt ir laikyt kalejime, kol
didysis kunigaikstis atvaziuos. Tik tada turejo bti sprendziama, kaip tok[ teises lauzytoja ar uzpuolika
40
bausti (21 str.). Teisejai ir teknai turejo isvykti [ vieta, pranes apie tai salims pries keturias savaites.
Neatvykusioji salis byla pralaimi. Neatvykimas galejo bti pateisintas karine arba valstybine tarnyba ir
liga (22 str.).
6.1. Feodal privilegij |tvirtinimas Lietuvos Statutuose
Zemes santykius Lietuvos Didziojoje kunigaikstysteje reglamentavo paprotine teise, veliau
didzij kunigaiksci privilegijos, Kazimiero teisynas, o nuo XVI a. Lietuvos Statutas. Buvo isleistos
trys Statuto legislatrines ([statym leidybos visuma) laidos: 1529, 1566 ir 1588 m. Per 60 met
isleisti trys Statutai. Lietuvos Statutai, ypac Treciasis, buvo suredaguoti taip, kad atitiko LDK
visuomenes poreikius 250 met.
Pirma karta apie visos valstybes [statym savado Statuto parengima ir priemima buvo
uzsiminta jau 1501 m. Voluines zemes privilegijoje. Joje nurodyta, kad jos nuostatai galios tol, kol bus
sudarytas bendras visai LDK Statutas. Nors bajorija reikalavo jai greiciau sudaryti rasytines teises
norm sistemin[ rinkin[, statuto projektas buvo pateiktas svarstyti seimui tik 1522. Svarstymas ir
taisymas truko ilgai, nes didikai stengesi islaikyti savo atskira jurisdikcija (teis teisti), o bajorai
suvienodinti vis feodal teises. Statuto rengimui pradzioje vadovavo LDK kancleris ir Vilniaus
vaivada Mikalojus Radvila Jaunesnysis. Svarbiausias Statuto kodifikatorius buvo kancleris ir Vilniaus
vaivada Albertas Gostautas. Statuto kodifikavima paspartinusi priezastis buvo LDK feodal ir
karaliskosios seimos interes sutapimas. Valdinga ir energinga jaunoji karaliene ir didzioji
kunigaikstiene Bona Sforca, 1520 m. rugpjcio 1 d. pagimdziusi sosto [pedin[ Zygimanta Augusta, vis
aktyviau eme kistis [ valstybes reikalus. Noredama savo snui uztikrinti is karto abu Jogailaici sostus,
ji nutare pradeti nuo Lietuvos ir pareikalavo vos dvej metuk Zygimanta Augusta paskelbti LDK
sosto paveldetoju, o didysis kunigaikstis, atsidekodamas uz tai, turejo luomams suteikti rasytin teis.
Lietuvos Statutas buvo LDK zemvaldzi luomo teises kodeksas ir atspindejo pirmiausia j
savitarpio teisinius santykius. Statuto trijose redakcijose isdestytos pagrindines bajor teises, kurios jau
anksciau buvo is dalies nusakytos kunigaiksci privilegijose. Statutas [tvirtino bajor viespatavima
valstieciams, [teisino visuomenes padalijima [ luomus, feodal klases hierarchin struktra, apribojo
didziojo kunigaikscio galia teisme ir administracijoje.
1529 m. Vilniuje seime buvo priimtas Pirmasis Statutas. Jis buvo surasytas visiems bajorams
suprantama gud kalba, tuomet pripazinta oficialia Lietuvos valstybes kalba, vartojama ir Pon
taryboje, ir seime, ir teismuose ir kitose valstybinese [staigose. Autentisko teksto neisliko. Statutas
sklido rankrastiniais nuorasais, rasytais originalo, t.y. LDK kanceliarine slav kalba arba lotyniskais ir
lenkiskais vertimais. Pirmajame Statute dar daug archaikos zymi, bet kodifikavimo mastymas jau
buvo naujoviskas. Didel[ Pirmojo Lietuvos Statuto pranasuma, lyginant su ankstesniais teisynais, leme
ir Renesanso epochos idejos, suteikusios Pirmajam Statutui daug humanizmo bruoz bei isskirtin[
pasaulietiskuma.
Pirmasis Lietuvos Statutas turi 243 straipsnius. Jis padalytas [ 13 skyri: I apibreze didziojo
kunigaikscio valdzia, II nustate bajor karin tarnyba ir valstybes gynima, III bajor asmens ir
luomo teises, IV moter teises [ zem, V mazameci globej teises, VI teismo ir teisminio
proceso organizavima, VII bausmes uz kriminalinius nusikaltimus, VIII gincus del zemes ir jos
rib. Kiti Statuto skyriai tai IX XIII gyne bajor nuosavyb. Atskiras skyrius uzfiksavo bajor
teises uzstatyti uz skolas dvarus (X). Paskutiniuose trijuose skyriuose, be to, aptariamos ispirkos uz
nusikaltimus (valstiecio ar vergo sumusima, apvogima ir pan.), reguliuojami zemvaldzi santykiai su
prastaisiais zmonemis. Velesni Statutai buvo gerokai isplesti. Antrasis Statutas jau turi 14 skyri ir
367 straipsnius, o Treciasis Statutas 14 skyri ir 488 straipsnius.
Pirmasis Lietuvos Statutas skelbe Lietuvos Didziaja Kunigaikstyst atskira nuo Lenkijos
valstybe. Jame buvo nurodoma nedalyti zemi, pili, miest ir tarnyb svetimsaliams, kuriais buvo
laikomi ir lenk slektos.
41
Auksciausiaja valdzios institucija ir auksciausiaja teismo instancija bajorams buvo paskelbta
Pon taryba. Ja sudare katalik vyskupai, marsalka, etmonas, kancleris, izdininkas, vaivados ir
kastelionai. Pon taryba ribojo karaliaus ir Lietuvoje didziojo kunigaikscio valdzia. Be jos pritarimo
negalima buvo dalyti dvar, zmoni ir zemi, skirti krastui nauj privilegij, teikti vald, pareig ir
titul svetimsaliams. [statymus, pasitars su Pon taryba, priimdavo didysis kunigaikstis.
Bajorai sprendziamosios galios valstybes reikaluose neturejo. Jie dar nesinaudojo savivaldos
teisemis pavietuose ir sprendziamuoju balsu seime.
Pagal Pirmaj[ Lietuvos Statuta bajorai turejo teis [ savo is tev paveldetus dvarus. Jie galejo
pirkti ir parduoti zemes, taciau tokie aktai turejo bti atlikti su valdovo zinia, o jo nesant, vaivad,
marsalk arba senin akivaizdoje. Laisvai disponuoti bajorai galejo tik trecdaliu savo zemi. Du
trecdaliai j turejo likti kaip pagrindas nuolatinei karo tarnybai atlikti.
Pirmasis Lietuvos Statutas dar neskelbe bajor isimtiniais zemes savininkais. Karin tarnyba
nuo zemes turejo atlikti ir miestieciai. Bet Statute valdovas pazadejo neiskelti prastj zmoni
auksciau uz bajorus. Prastieji zmones buvo skirstomi [ bajorus tarnus, valstiecius ir vergus. Bajorai
tarnai dar buvo vadinami pon bajorais. Jie veziojo laiskus, atliko pasiuntinio, o karo metais ir karo
tarnyba. Valstieciai buvo vadinami zmonemis. Zmones galejo bti iseiviniai ir neiseiviniai. Iseivinis
zmogus neturejo savo pono. Neiseivinis turejo savo pona ir be jo sutikimo negalejo is jo dvaro iseiti.
Buvo numatytas 10 met senaties terminas, per kur[ bajoras galejo ieskoti savo begli valstieci ir
verg. Taip pat buvo numatyta ir bausme uz beglio valstiecio slepima tuo atveju, jei beglio savininkas
kreipesi, nepraejus senaties terminui.
Pirmasis Statutas [tvirtino pagrindin[ baudziavos principa asmenin[ valstiecio priklausomuma
nuo zemvaldzio. Buvo nustatyta, jog zemvaldys disponuoja dvaru kartu su jame gyvenanciais
valstieciais. Bajoro valstieciai buvo atleisti nuo prievoli valstybei.
Zemes teises normos suformuluotos Pirmojo Lietuvos Statuto VIII ir IX skyriuose.
VIII skyrius Apie zemes bylas, apie ribas ir apie ezias, apie kuopas turi 25 straipsnius. Juose
[teisintos normos reguliavo feodal zemevaldos santykius, t.y. t santyki formaliaja juridin pus
(zemes rib nustatyma, vald apsauga, feodal ir j valdini gincus del j paribi). Taip pat nuosekliai
teisiskai reglamentavo vis byl del zemes sprendima. Tai zemes teises skyrius. Dauguma jo straipsni
gina feodal zemes nuosavyb ir deklaruoja svarbiausia jos principa: Vis rsi bajor zemes
nuosavybe tevonine, istarnautine arba pirktine nelieciama, tokia bendra taisykle.
Sio skyriaus visus straipsnius salygiskai galima suskirstyti [ 4 grupes:
zemes vald rib bei ezi nustatymas (1, 4, 8, 10 12 str.);
teism gincai del zemes, j terminai ir liudytojai (1 7, 11 18 bei isplestines redakcijos 5, 6
ir 22 str.);
bendr vald teisinis reguliavimas (9 ir 19 str.);
laisvj zmoni [baudziavinimo procesas (isplestines redakcijos 20 ir 21 str.).
Pirmojo Lietuvos statuto VIII skyrius pradedamas deklaravimu, kad zemes vald ribos
nelieciamos (1 str.). Apie tai grieztai pasakyta jau straipsnio pavadinime: jeigu kas panores is ko
nors, nepaisydamas rib ar nepaisydamas ezi, zem atimti. Ir 2 straipsnio, kuriame apie ribas net
neuzsiminta, turinys rodo, kad cia pirmiausia kalbama apie paribio gincus ir j sprendima per teisma. 4
straipsnis is esmes yra 1 ir 2 straipsni tsinys, reglamentavs paribio ginc sprendima. 8 straipsnyje
numatytos dvigubos baudos uz zemes vald rib pazeidima ( kaip ir uz bet kok[ smurta): 12 rubli
grasi bauda uz samoninga rib sugadinima ir 3 rubli grasi bauda uz ezios sugadinima. Feodalines
zemes nuosavybes [tvirtinimo poziriu ypac svarbi trecioji sio straipsnio norma, [teisinusi rublio bauda
uz valstiecio (zmogyno) zemes ribos sugadinima. Akivaizdu, kad net Pirmojo Lietuvos statuto
sudarytojai, [tvirtin isskirtin feodal zemevaldos teis, buvo priversti uzfiksuoti kasdieniame
gyvenime pasitaikiusius valstieci alodines zemes nuosavybes recidyvus. Paskutinieji trys sios grupes
straipsniai (10 12) reglamentuoja zemes vald vandens telkini (upes, tvenkinio) rib nustatyma.
42
Treciajai straipsni grupei priskirti du straipsniai (9 ir 19), kurie reguliavo feodal bendr
zemes vald valdyma. 9 straipsnis sunormino bendrame miske kertanci proskynas arimams arba
pievoms veiksmus, o 19 straipsnyje jau numatyta vis bendr vald dalyb procedra. Abu sie
straipsniai su tam tikromis skirtybemis bei papildymais buvo [rasyti ir [ Antraj[ Statuta.
Paskutiniai skyriaus straipsniai (isplestines redakcijos 20 ir 21), kurie priskirti ketvirtajai
grupei, suteike zemvaldziams daug galimybi [baudziavinti laisvuosius zmones (20 str.) ir visiskai
panaikinti valstieci alodines teises [ zem likucius (21 str.). Tiesa, jie priskirtini Pirmajam Statutui tik
salygiskai, nes [ Statuta buvo [rasyti veliau, praejus 8 10 met.
Daugiausia yra antrosios grupes normas [teisinanci skyriaus straipsni, t.y. teismo proceso
nustatymas, liudytoj statuso bei j parodym zemes bylose reglamentavimas.
5 straipsniu buvo uzdrausta zemes bylose liudyti zydams ir totoriams. XV a. pabaigoje XVI a.
pradzioje bta nemazai zemvaldzi zyd ir totori, o pastarieji is savo vald netgi atliko karo tarnyba.
Liudytojai galejo bti tik ispaz[stantys krikscionyb, nes bylos baigt[ lemdavo liudytojo priesaika,
duota baznycioje.
IX skyrius Apie gaudymvietes, apie girias, apie drevin[ med[, apie ezerus, apie bebrynus, apie
apynynus, apie sakal lizdus tai is esmes zemes teises normos, kurios nuolat pinasi su
baudziamosios teises normomis. Taciau VIII skyriaus straipsniuose aptariami [vairs zemes
nuosavybes teisi pazeidimo aspektai, o IX skyriuje beveik visi straipsniai skirti zemes naudmen
(misk, piev, gaudymvieci, drevi, vandens telkini ir kt.) nuosavybes teisi apsaugai bei
naudojimo tokiomis bendromis naudmenomis reglamentavimui.
Medziokles ir misko naudmen saugos teisines normos buvo zinomos dar senajai german
teisei. Toki norm bta ne viename barbar teisyne, taip pat ir gerokai velyvesniuose feodaliniuose
teisynuose. Pirmojo Lietuvos statuto kodifikavimo laikotarpiu, o ka jau kalbeti apie XIV XV a.,
misko naudmenos girios, silai ir azuolynai, pievos, lankos ir vandens telkiniai (upes, ezerai,
tvenkiniai) turejo svarbia kin- ekonomin reiksm, o misko medziaga tapo zemes gerybi
simboliu. Daugelyje to meto valdovo suteikci bei teism aktuose misko, vandens bei piev
naudmenos ir su jomis susij verslai bei pajamos paprastai isvardijamos po arim. XV a. pabaigoje
XVI a. pradzioje nusistovejo ir tvirtos teisines normos, kuriomis vadovautasi sprendziant [vairius
gincus, kylancius valdant ir eksploatuojant minetas naudmenas. Svarbiausias [rodymas tuomet buvo
toki naudmen senatis, taip pat liudytoj parodymai, medzi zymenys ir pan.
Pagrindinis yra 3 straipsnis, [teisins misko, vandens bei piev naudmen servitutinio valdymo
normas. To straipsnio tsiniu, minet norm detalizavimu galima laikyti 4, 6, 9 ir is dalies 10 straipsn[.
Likusieji straipsniai ir 18 bei 19 nustato bausmes uz zala, padaryta svetimoms misko, vandens ir piev
naudmenoms bei su jomis susijusiems verslams. Paskutinis 20 straipsnis, kuris daugiau tikt VIII
skyriui, skirtas pirmiausia dvar [vairi rsi zemes [kainojimui. Tiesa, straipsnio pabaigoje kalbama ir
apie giri bei misk kainas, bet jos skirtingai nuo zemes kain, nekonkretinamos, apsiribojama
pasakymu: o girios turi bti [kainotos pagal zemes vert ir nauda, kiek zeme ar giria bus pelninga.
Taciau sis straipsnis svarbus LDK istorijos saltinis, nes jame konkreciai nurodytos [vairi rsi
zemes kainos ir net valstieci tarnybos kaina 10 kap grasi. (Taciau nenurodyta, kiek ta zmoni
tarnyba turejo zemes). Toliau [kainojama: apleista zeme penkios kapos grasi, o patrstos dvaro
dirvos zemes statine puskape grasi, o nepatrstos pustrecia desimtis grasi, o uz pievos sieno
vezima po penkiolika grasi; o silus ir miskus, kurie tikt arimams bei pievoms, turi po tiek pat
[kainoti.
3 straipsnio paskutinese pastraipose apibendrintai reglamentuoti naudojimosi naudmenomis
santykiai taip: Taciau kas nuo seno turi ezerus, pievas arba dreves kieno nors girioje, negali del ezero,
piev, drevi svetimos girios savintis; o tas, kieno girioje bt ezerai, pievos ir dreves, irgi negali t
svetim [eig prie savo girios prijungti. 4 straipsnyje reglamentuotas naudojimasis svetimuose
miskuose esanciais ezerais, 6 straipsnyje drevemis, 9 straipsnyje bebrynais, o 10 straipsnyje
apynynais. Si servitut teise taip smulkiai isdestyta Pirmajame Lietuvos Statute dar ir del to, kad
43
privacios misk nuosavybes elementai issidiferenciavo gerokai veliau nei dirbamos zemes nuosavybes.
Tiek bajor ir sodziaus bendruomeni, tiek j abiej ir didziojo kunigaikscio nuosavybes tarpusavio
santykiams dideles [takos turejo bendrosios zemes liekanos. Paproci teise laike miska vis
nuosavybe ir su tuo feodalams is dalies tekdavo skaitytis. Net 1557 m. Valak reformos nuostatuose,
kurie, kaip zinoma, galutinai panaikino valstieci alodines nuosavybes liekanas, specialiai pabreziama,
kad valstieciai turi teis sienauti ir imti misko tam tikrose misk vietose, o uogauti gali visur. Todel
teisines [eig normos taip smulkiai ir reguliavo visos girios savininko ir atskir drevini medzi, ezer
bei piev turetoj toje girioje santykius.
Pirmasis Statutas, teisiskai [formindamas LDK valstybin ir visuomenin santvarka,
privilegijuota feodal padet[ ir valstieci isnaudojima, [tvirtino didik vaidmen[ politiniame gyvenime.
Del sparci LDK socialini, ekonomini ir politini pakitim ir kai kuri Pirmojo Statuto
netobulum netrukus prireike ne viena jo nuostata perzireti ir papildyti. Tarptautines padeties ir
finansini sunkum verciami valdovas ir didikai sutiko suteikti bajorijai daugiau teisi ir [traukti jas [
Statuta. Antrasis Statutas [sigaliojo 1566 m. Jo originalas taip pat neisliko. Zinomas tik is nuoras ir
vertim [ lenk ir lotyn kalbas. Antrojo Statuto teksta sudaro 14 skyri, 386 straipsniai. Jis [tvirtino
XVI a. vidurio LDK reformas : administracin[ teritorin[ valstybes suskirstyma [ apskritis (pavietus),
bajor renkamus apskrities, zemes, pilies ir pakamario teismus, bajor dalyvavima apskrici
seimeliuose ir LDK (nuo 1569 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybes) seime, spartesn[ valstieci vertima
baudziauninkais, padidejus[ j isnaudojima.
Antrasis Lietuvos Statutas skelbe Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijos nelieciamyb
ir numate atitaisyti jos sienas. Jis jau atspindejo svarbius visuomeninius-politinius pakitimus bajor
demokratijos pergal pries pon valdzia. Antrasis Statutas pripazino, kad visi valstybes reikalai bus
sprendziami tik seime pon ir bajor atstov. [statymus galima buvo priimti tik seime. Statutui
patvirtinus pavieto bajor atstovaujamaj[ seimel[, bajorai buvo [traukti [ krasto politin[ valdyma.
Teism organizacija pagal Antraj[ Statuta buvo pagr[sta 1564 m. [vykdyta administracijos ir
teism reforma. Ponams neliko atskiro didziojo kunigaikscio teismo, ir jie pakluso bendriems viso
bajor luomo pilies (baudziamosioms byloms), zemes (civilinems byloms) ir pakamario (byloms,
susijusioms su zemevalda) teismams, sudarytiems pagal teritorin[ principa. Pakamario teismas sprende
bajor bylas del zemes rib, teiseja skyre karalius is bajor isrinkt kandidat. Lietuvos Didziosios
Kunigaikstystes bajoro negalima buvo teisti Lenkijoje.
Antrasis Statutas skelbe isimtin karo tarnyba bajorams ir griezciau nei Pirmasis Statutas skirste
feodalin visuomen [ luomus. Jame buvo atribotas bajor, pavadint lenkisk slekt vardu, luomas.
Tai buvo zemvaldziai, ir jiems atiteko visos to luomo privilegijos. Bajorai, negav slekt teisi, buvo
paskelbti prastaisiais zmonemis. Jie nuejo kartu su valstieciais [ naujai ismatuotus valakus. Slekt
teisi negavo bajorai tarnai, kurie nebuvo gav is didziojo kunigaikscio zemi su zmonemis. Zinoma,
tuomet dar nebuvo grieztos, neperzengiamos ribos tarp privilegijuotojo slektos, bajoro ir valstiecio.
Dar 1566 m. Bresto seime buvo priimtas labai svarbus Statuto papildymas, leids bajorams
laisvai disponuoti tiek tevonine, tiek kunigaiksci dovanotaja zeme. Bajorai gavo teis paveldeti visa
turima zem. Buvo panaikinti feodalui taikyti 2/3 zemes disponavimo apribojimai. Lietuvoje tevonijos
ir beneficijos (lenai) buvo sulygintos labai anksti. Rusijoje dvarininkai to pasieke tik Petro I laikais.
Antrasis Lietuvos Statutas atspindejo neseniai kraste [vykdyta valak reforma, kuri galutinai
ateme is valstieci ir miestieci zemes nuosavybes teis ir paskelbe zem visiska feodal nuosavybe.
Niekas negalejo pirkti zemes is valstiecio be jo pono zinios. Zeme ir joje gyvenantys valstieciai buvo
skelbiami feodalo nuosavybe. Antrasis Statutas dar karta patvirtino neiseivinio valstiecio suieskojimo
senaties termina. Tik jame beglio suieskojimas buvo labiau reglamentuotas. Nauji, palyginti su 1529 m.
Statutu, buvo straipsniai del beglio grazinimo is miesto. Kitaip buvo zirima ir [ laisva iseivin[
zmog. Jis, atejs [ dvara ir gavs laisvos nuo prievoli zemes, panorejs iseiti, turejo atidirbti ar
sumoketi uz zemes naudojima. Beglys buvo prievarta grazinamas. Taigi buvo pabreziama, kad zeme
yra feodalo nuosavybe.
44
Socialine nelygybe buvo [tvirtinta ir baudziamojoje teiseje: uz valstiecio suzeidima bajoras
galejo issipirkti, o valstietis uz bajoro suzeidima buvo baudziamas mirties bausme.
Antrasis Statutas praplete bajor teises ir sitaip baige formuoti uzdara bajor luoma. Sis
Statutas skelbe bajorus viespaciais savo valdose. Taip Lietuvoje atsirado vadinamosios dominijos (is
lotynisko zodzio dominus). Iki tol bajorai naudojosi dvar paveldejimo teise, tevonio teise. J valdos
buvo vadinamos tevonijomis (lot. patrimonium).
Treciasis Lietuvos Statutas, nors buvo priimtas jau po Liublino unijos, skelbe Lietuvos Didziaja
Kunigaikstyst valstybe su atskira teritorija ir valstybes sienomis. Jis pripazino sostin Vilni, atskira
nuo Lenkijos administracija, atskira monarcho titula ir didziojo kunigaikscio priesaika Lietuvai. Jis
draude karaliui dalyti Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje zemes ir tarnybas uzsienieciams. Taigi
Treciasis Statutas priestaravo Liublino unijai, leidusiai ir lenkams, ir lietuviams [sigyti zemi ir tarnyb
visoje jungtineje Lenkijos ir Lietuvos valstybeje.
Treciasis Statutas patvirtino bendra su lenkais seima, bet paliko LDK generalin[ priesseimin[
suvaziavima. Neliko ir Pon tarybos. Jos nariai tapo visos valstybes senatoriais. Treciame Statute buvo
suformuluota politine Lietuvos autonomija federacineje Lenkijos ir Lietuvos valstybeje. Statutas skelbe
luomin valstyb. Sios valstybes auksciausia valdzia priklause monarchui, visuotinai bajor
pripazintam seime. Jam nominaliai priklause visa zeme, jis buvo auksciausiasis teisejas, saugojo
valstybes pareign reiksm ir j kompetencija.
Treciasis Lietuvos Statutas skelbe privaloma bajor karo tarnyba. Bajorams buvo suteikta teise
uzimti valstybes tarnybas bei administruoti valstybes dvarus.
Treciasis Statutas daugel[ Antrojo Statuto teigini pakartojo, [tvirtino ir praplete. Jis paneige bet
kok[ bajor ir prastj zmoni suartejima. Ir siame Statute buvo skelbiama bajor teise laisvai
disponuoti zeme su joje gyvenanciais valstieciais. Bajor luomo pagrindas buvo, kaip ir anksciau, sio
luomo isimtine zemes nuosavybe. Prastasis zmogus negalejo pretenduoti [ bajoro teises ir tureti
nuosavos zemes. Valstieciams Treciasis Statutas leido tik naudotis zeme pirkti ja ir parduoti su
salyga, jog nuo pirktos zemes atliks bajorams prievoles. Tik 1/3 kilnojamojo turto valstietis galejo
uzrasyti testamentu, o 2/3 turto turejo likti sodyboje nelieciami, kaip pagrindas tarnybai ponui atlikti.
Nebuvo galima pirkti is valstiecio zemes be jo pono zinios. Palivarkinelazine sistema, kuria [tvirtino
valak reforma, turejo dar tvirciau sukaustyti asmenin[ baudziauninko gyvenima.
Svarbiausias visos teises dalykas bajor nuosavybes (zemes ir baudziaunink) paveldejimo
teise Statute buvo smulkiai reglamentuotas. Pakeisti zemes nuosavyb buvo galima tik per teisma,
[rasant akta [ teismo knyga. Bajoras negalejo visiskai prarasti zemes ir atsisakyti karo tarnybos.
Treciasis Statutas nustate bajor kredito salygas. Kredito sumos pagrindu buvo paimta zemes
kokybe ir jos verte, bet ne turim valstieci skaicius. Statutas reikalavo atiduoti ieskovui praskolinta
dvara, kol prasiskolinusysis ismokes skola. Jei dvaro neuztekt skolai atlyginti, buvo numatyta
atsakova sodinti [ kalejima ir laikyti tol, kol sis prisieks atsilyginti.
Statutas, kaip ir anksciau, pripazino bajorams savo valdini nuosavyb ir leido susigrazinti
pabegusius valstiecius, Siame Statute buvo labiau reglamentuota ir iseivini zmoni padetis. Laisvas
iseivinis zmogus, isbuvs pas bajora 10 met, noredamas iseiti, turejo sumoketi 10 kap grasi mokest[
ir grazinti skolas, kurias buvo paems is dvaro. Jeigu jis pabegdavo ir po to bdavo pagaunamas, jis
virsdavo neiseiviniu (baudziauninku). Tai galiojo ne tik valstieciui, bet ir jo visiems seimos nariams.
Buvo patvirtintas ir iseivini zmoni begli ieskojimo laikas 10 met. Pabeg [ magdeburginius
miestus iseiviniai valstieciai ir vergai galejo bti grazinami, jei senaties terminas nesuejs. Bet siais
atvejais valstieciai galejo issipirkti. Treciasis Statutas leido bajorams paleisti savo valdinius [ laisv.
Taip pat jis [tvirtino bajor teis savo valstiecius ir atskirus j seimos narius parduoti be zemes arba
atiduoti laikinai tarnybai. Statutas numate laisvj iseivini zmoni pasidavima baudziavon del
neturto.
45
Statutu visiems bajor valdiniams buvo nustatytas pono teismas. Valstietis uz bet kok[
nusikaltima buvo teisiamas ne tik savo pono. Su savo ponu valstietis negalejo bylinetis, netgi pono
teisme negalejo bti liudininku. Prastiesiems zmonems bausmes buvo skiriamos didesnes.
Treciasis Lietuvos Statutas [tvirtino bajoro isimtinio zemvaldzio imuniteta kaip zemes
nuosavybes atributa. Imunitetas buvo mokestinis, administracinis ir teisminis. Tai reiske, kad valstybe
be bajor sutikimo negali rinkti is j valdini valstybei mokesci, j valstieci administruoti bei teisti.
Tokio reiskinio iki tol nezinojo ne vienas Ryt Europos teisynas. Taigi Statutas skelbe visiska
monarcho valdzios apribojima ir bajor demokratijos pergal. Jis galutinai [formino bajor luomines
teises. Svarbiausia sio luomo prerogatyva buvo: isimtine zemes ir baudziaunink nuosavybes teise ir
savo zemes kio produkt isvezimas [ uzsien[ be muito mokesci. Bajor nuosavybe be j paci
sutikimo negalejo bti apdeta mokesciais. Pagal Treciaj[ Statuta miestieci dirbama zeme laikoma nebe
j, o pono nuosavybe. Siame Statute pirma karta paskelbta, kad bajoras savo tevonijoje gali kurti
miesta.
6.2. Lietuvos Statut vertinimas
Lietuvos Statutai tai trys teisynai (1529, 1566, 1588 m.), sudar teisin[ pagrinda senosios
Lietuvos valstybes santvarkai. Senoji Lietuvos valstybe vadinama Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste,
kuri gyvavo nuo 1240 iki 1795 m. Lietuvos Statutai buvo sudaryti tada, kai Lietuva, paskutine
Europoje apsikrikstijusi (1387 m.) ir labai intensyviai per XV a. peremusi Vakar lotyniskosios
kultros vertybes, pagaliau XVI a. tapo integralia Vidurio Europos dalimi.
Lietuvoje rasytine teise atsirado gerokai veluodama, praejus net pusantro simtmecio nuo
valstybes susikrimo. Pirmaisiais rasytines teises aktais laikytinos 1387 m. Jogailos privilegijos
suteiktos Vilniaus vyskupijai ir ka tik priemusiems katalik tikejima Lietuvos bajorams. O pirmasis
teisynas, vadinamas Kazimiero teisynu, surasytas tik 1468 m. Ir tik po 61 met, t.y. 1529 m. po
septynerius metus uztrukusio svarstymo, Vilniaus seimas pagaliau prieme Pirmaj[ Lietuvos statuta.
Taigi sis statutas brandaus feodalizmo vaisius. Epocha is dalies ir nuleme auksta jo lyg[, plat turin[
ir didel apimt[.
Pirmajame Statute ryski teisines valstybes ideja, kurios tikslas pilieci (bajor) teisi apsauga.
Jau pirmasis jo straipsnis kiekvienam pilieciui (bajorui) garantavo, kalbant siuolaikine jurist kalba,
nekaltumo prezumpcija ir numate adekvacia bausm tam, kuris nepagr[stai kita apkaltint, arba, kaltes
ne[rods, keleta met [kalins laikyt. Labai svarbus II skyrius, salies gynyba pakylejs iki vis LDK
pilieci bendro valstybinio reikalo sampratos. To anuometiniai Europos teisynai neturejo. III skyrius,
uztikrins pilieci (bajor) teises santykiuose su valdovu ir valdzios institutais, [teisins galimyb
laisvai isvykti [ uzsien[ ir pan., taip pat gyne j interesus nuo galimo svetimsali pasikesinimo: draude
uzsienieciams [sigyti bet kok[ nekilnojamaj[ turta ir uzimti kokias nors valstybines pareigas. Statuto IV
skyri apskritai galima laikyti unikaliu feodalines teises reiskiniu. Jame [rasytos normos nesuteike
moterims vienod su vyrais turto paveldejimo teis, taciau apskritai [teisino tok[ j, ypac nasli, statusa
visuomeneje, kokio neturejo kaimynini sali moterys.
Reiksminga VI skyriaus 6 straipsnyje [teisinta norma del valstieci dirbamos zemes, teises
subjektu pripazinusi tik zemvald[, bet ne valstiet[. Pirmasis Lietuvos Statutas nuosekliai [tvirtina s[
principa ir atspindi valstieci alodines zemevaldos laipsniska nykimo procesa, susijus[ su paproci
teises norm praradimu bei feodalines [statym leidybos sklaida. Zemes teises skyriuje VIII skyriaus
dvidesimt penkiuose straipsniuose [teisintos normos reguliavo feodal zemevaldos santykius, t.y. t
santyki formaliaja juridin pus ( zemes rib nustatyma, vald apsauga, feodal ir j valdini gincus
del paribi), taip pat nuosekliai teisiskai reglamentavo vis byl del zemes sprendima. Dauguma sio
skyriaus straipsni gyne feodal zemes nuosavyb ir deklaravo svarbiausia jos principa: Vis rsi
bajor zemes nuosavybe tevonine, istarnautine arba pirktine nelieciama, - tokia bendra taisykle.
IX skyrius tai is esmes zemes teises normos, kurios nuolat pinasi su baudziamosios teises normomis.
46
Cia beveik visi straipsniai skirti zemes naudmen (misk, piev, gaudymvieci, drevi, vandens
telkini ir kt.) nuosavybes teisems apsaugoti bei naudojimui tokiomis bendromis naudmenomis
reglamentuoti. Statuto straipsniuose nustatomos dideles baudos ir net bausme uz laukinio zveries
nuzudyma svetimoje girioje. Ypac baustini drevini medzi naikintojai ar bici avili su medumi
vagys, kiekvienas toks, pagautas nusikaltimo vietoje, turi bti baudziamas kaklu, t.y. mirties bausme
(X skyriaus 14-tas straipsnis). Suprantama, kad cia Statutas pirmiausia rpinosi feodalo turtu, bet tuo
paciu buvo kazkiek apsaugoma ir pati gamta. Taigi galima teigti, kad Statutas numate ir gamtosaugos
klausimus.
Taigi [statymai bei [tvirtinta teises sistema padejo LDK bajorams integruotis [ modernia
Europos visuomen. Auksciausios LDK valdzios institucijos (Pon taryba, seimas, didziojo
kunigaikscio kanceliarija beveik 60 met redagavo, plete, taise bei tobulino Pirmajame Statute
surasytus [statymus. S[ sudetinga darba pratse 1566 m. priimtas Antrasis, o vainikavo 1588 m.
Treciasis Statutai, [teisin reiksmingus LDK visuomenes pokycius. Per ta laika Statuto apimtis isaugo
beveik dvigubai. Jeigu Pirmojo Lietuvos Statuto isplestineje redakcijoje buvo [rasyti 282 straipsniai, tai
Antrajame 368, o Treciajame net 487 straipsniai. LDK teisines minties branda bei modernuma rodo
faktas, jog Statutai Lietuvos valstybeje (o jai zlugus jos teritorijoje) veike net 311 met, t.y. nuo 1529
m. iki 1840 m., kai Rusijos valdzia j[ panaikino.
Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS), Antrojo Lietuvos Statuto (ALS), Treciojo Lietuvos Statuto (TLS),
sudaryto 1529 m., Lauryno nuoraso sudaryto 1566 m., Lucko nuoraso isspausdinto 1588 m.Vilniuje,
teksto pirmasis puslapis teksto pirmasis puslapis titulinis puslapis
10 pav. 1529, 1566, 1588 met Lietuvos Statutai
Kaip pagalbines (subsidines) teises saltinis, Statutai buvo naudojami Lenkijos teismuose; is j
daug ka pasiskolino XVI XVII a. Rusijos teisyn kodifikatoriai, o XVIII a. pradzioje teises
kodifikavimo projekt Ukrainoje rengejai. Visi trys Statutai greit buvo isversti [ lenk, o Treciasis
XVII a. net [ rus ir vokieci kalbas. Treciasis Statutas septynis kartus buvo isspausdintas lenkiskai
(1614, 1619, 1648, 1693, 1744, 1786, 1819 m.) ir kelis kartus rusiskai. Taigi Lietuvos Statutai ms
istorijos ir mentaliteto patirtis, praturtinusi Ryt ir Vidurio Europos kultra. Taciau nors tai buvo ir
labai auksto lygio, bet tuometines epochos ir tuometines feodalines visuomenes pagimdyti [statym
savadai. Jie [teisino lygyb tarp lygi (nors greiciau teoriskai) ir nelygyb tarp nelygi, t.y. baudziava
Lietuvoje. Kaip ne vienoje feodalineje valstybeje, bajor luomas, tesudars vos 5-6 procentus LDK
gyventoj, is tikrj issikovojo auksciausia demokratija ir visiskai apribojo didziojo kunigaikscio
valdzia. Si demokratija ilgainiui isvirto [ anarchija ir chaosa. Ponija, gindama siaurus asmeninius (ar
gimines) interesus, daznai visai nepaise statutuose surasyt [statym, nevykde teismo priimt
nuosprendzi ir netgi paties valdovo [sakym. Taciau tai buvo ne Lietuvos Statuto kalte, bet
tuometines visuomenes bedos.
47
6.3. Zemes nuosavybes teise
Visi trys 1529, 1566, 1588 met Lietuvos Statutai buvo pagrindinai rasytiniai to meto zemes
teises saltiniai. Statutai [tvirtino ir reguliavo zemes ir kito nekilnojamojo turto nuosavybes teis, zemes
paveldejimo teis ir zemes sandorius (sutartis).
Zemes nuosavybe buvo pagrindinis tuometines valstybes ekonominis pagrindas. Dirbama zeme,
laukai, miskai ir vandenys buvo didziojo kunigaikscio, bajor ir baznycios nuosavybe. Laisvieji
valstieciai ir baudziauninkai zemes nuosavybes teises neturejo. Tuo metu nebuvo zinoma ir valstybine
zemes nuosavybes teise. Zemes nuosavybes teises [sigijimo pagrindai buvo: l) didziojo kunigaikscio
zeme; 2) tevonija, arba paveldeta zeme; 3) uztarnauta zeme; 4) pirkta zeme; 5) [gyjamaja senatimi
pripazinta zeme.
Didziojo kunigaikscio valdoma zeme sutapo su to meto Lietuvos valstybes teritorija. Didieji
Lietuvos kunigaiksciai laike save tiek paveldetos zemes (tevonijos), tiek netiesiogiai ir savo pavaldini
bei laisvj zemi savininkais. Valstybe buvo didziojo kunigaikscio nuosavybe tevonija, nes valdzia
buvo paveldima.
Tevonija buvo pagrindine zemes nuosavybes [gijimo forma. Didysis kunigaikstis, zemi
kunigaiksciai ir bajorai zemes nuosavybes teis [gydavo paveldedami ja is savo tev. Tevonijos zem
sudare kunigaikscio, bajoro zeme ir valstieci naudojami zemes sklypai su juose esanciu turtu. Antrasis
Lietuvos Statutas panaikino bajor zemes nuosavybes teises ribojimus ir jie [gijo teis laisvai
disponuoti tevonijos zeme.
Uztarnauta zeme buvo [gyjama kaip atlyginimas uz bajoro tarnyba didziojo kunigaikscio
kariuomeneje, taip pat uz kitus nuopelnus kunigaiksciams arba bajorams. Suteiktos zemes nebuvo
galima perleisti be kunigaikscio arba bajoro sutikimo. Suteikt zemi valstieciai privalejo moketi
duokl valstybes izdui.
Zemes nuosavybes teise taip pat buvo [gyjama pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios salys galejo
bti tiktai kunigaiksciai, bajorai, dvasininkai ir kiti kilmingieji. Zeme dazniausiai buvo parduodama su
joje esanciais valstieci kiais.
Zemes nuosavybes teise [gyjamaja senatimi buvo pripaz[stama tuomet, kai kunigaikstis ar
bajoras ta zem negincijamai valde 10 ir daugiau met.
Statutuose apibdinama bendrosios zemes nuosavybes teise. Zemes bendrasavininkis turejo
teis reikalauti atidalyti j[ is bendro zemes sklypo ir nustatyti atidalyto zemes sklypo ribas.
Ribozenkliai buvo dideli medziai, akmenys ir sukasti kapciai. Be to, Statutai nustate ir issamiai
reguliavo zemes servitutus ir kitus nuosavybes teises ribojimus. Zemes servitutai reiske zemes
savininko teisi ribojimus ir jo prievoles kit asmen naudai. Servituto teis turejo ne vien kilmingieji,
bet ir kiti. Pavyzdziui, Treciajame Lietuvos Statute nustatyta, kad svetimame miske galima prisikirsti
malk pirciai, nusipjauti med[ valciai, o kuris turejo tame miske piev - prisipjauti medziagos pastogei
ir aptverti. Bartininkai (bitininkai) svetimame miske galejo issikirsti ir pasidaryti tai, ko reikejo
bitininkauti. Misko savininkas neturejo teisi [ bartininkui priklausant[ med[, jeigu jame buvo bites. Jis
negalejo toki medzi kirsti, parduoti, dovanoti kaip krait[ ir pan. Nebuvo galima prie toki medzi
dirbti zem, zaloti medzi saknis, reikejo saugoti, kad jie nenudzit. Bitininkyste Lietuvoje turejo
senas tradicijas, galiojo daug senj teisi ir paproci. Zemes savinink teises buvo ribojamos ir tuo,
kad Statutas draude jiems piktnaudziauti savo teisemis, pazeisti kit zemes savinink ir gyventoj
teises bei interesus. Buvo draudziama daryti brasta nuo vieno upes kranto iki kito be priesingo upes
kranto savininko sutikimo. Jeigu zemes riba ejo upes viduriu, savininkas galejo statyti uztvankas tik
tokiose vietose, kur pakeltas gruntinio vandens lygis nepadaryt zalos zemei naudoti, neuzsemt
paupyje esanci piev, keli uost ir tilt. Zemes savininkai privalejo leisti kitiems asmenims
nekliudomai naudotis per j zem einancias keliais, taip pat savo lesomis tuos kelius prizireti ir
taisyti.
48
Taciau Statutai ne tiktai ribojo, bei kartu saugojo ir gyne zemes savinink teises. Pavyzdziui, uz
zvejojima svetimuose vandenyse, sienavima svetimose pievose, taip pat uz medziojima svetimuose
miskuose be savininko sutikimo buvo nustatytos baudos ir [kalinimas. Uz paseliams padaryta zala
medziojant nustatytos baudos. Kilus gincui del zemes nuosavybes teises, nebuvo galima pjauti derli,
kol neissprstas gincas. Jav derlius atitekdavo zemes savininkui. Zemes savininko nuosavybe buvo
laikomas jo zemeje rastas lobis ir kitoks vertingas radinys. Zemes nuosavybes teise buvo prarandama
tiktai savininkui padarius valstybin[ nusikaltima arba pasibaigdavo savininko valia, kai jis zem pagal
sandorius perleisdavo kitiems asmenims.
6.4. Zemes paveldejimo ir disponavimo teise
Statutuose gana issamiai reguliuojamas zemes ir kito turto paveldejimas. Jie buvo paveldimi
pagal [statyma ir pagal testamenta.
Dar 1566 m. Bresto seime buvo priimtas labai svarbus Statuto papildymas, leids bajorams
laisvai disponuoti tiek tevonine, tiek kunigaiksci dovanotaja zeme. Bajorai gavo teis paveldeti visa
turima zem. Buvo panaikinti feodalui taikyti 2/3 zemes disponavimo apribojimai.
Pagal [statyma turta paveldedavo sutuoktinis, vaikai ir kiti giminaiciai. Taciau vyr ir moter
turto paveldejimo teises nebuvo lygios. Statutuose skiriamas tevo ir motinos turtas. Tevo turta
paveldedavo sns, o dukterys paveldedavo ketvirtadal[ tevo turto. Jeigu sn nebuvo, visa turta
paveldedavo dukterys lygiomis dalimis. Zmona po vyro mirties paveldedavo savo kraitin[ turta. Sios
nuostatos buvo taikomos tik bajorams ir kitiems kilmingiesiems. Valstieci turto paveldejimo pagal
[statyma teises buvo ribotos. Valstiecio kio turta (isskyrus zem) taip pat paveldedavo j sns.
Vienam snui mirus, kiti tapdavo kio paveldetojais ir tuo buvo garantuojamas valstieci kio
islikimas. Taciau, jeigu mirs valstietis sn neturejo, jo turtas atitekdavo bajorui, nes daugiau niekas
paveldejimo teises neturejo.
Testamentinis turto paveldejimas buvo sudaromas rastu. Testamenta surasydavo uredas teisme,
dalyvaujant dviem liudytojams bajorams. Vyras turejo teis dal[ savo turto palikti zmonai ir tokiu
atveju jo giminaiciai neturejo teises pretenduoti [ ta turto dal[. Zmona turejo teis palikti savo turta
testamentu tiktai tuomet, jeigu neturejo vaik. Testatorius turejo teis pakeisti testamenta ir savo
vaikams nieko nepalikti, jeigu jie eikvojo tev turta, juos muse arba kitaip skriaude, neglobojo
senatveje ir pan. Taciau testamento neturejo teises sudaryti nepilnameciai (berniukai iki 18 met,
mergaites iki 13 met), neatsiskyr nuo tev ki sns, taip pat vienuoliai, baudziauninkai ir kiti
asmenys, kuriems teismas ateme turtines teises.
Remiantis XIII XIV a. saltini analize nustatyta, kad sn zemes paveldejimas baltuose buvo
praplestas dukter paveldejimu XIII a. viduryje. Lygias paveldejimo teises su vyrais moterys gavo tik
sonine linija (seserys is broli), dukterys tegavo kraicio garantija, o zem paveldedavo tik nesant sn.
Ribota dukter teis paveldeti zem leme individualios seimos, peremusios patronimin tradicija, turto
interesai: tiek duodant zem (nesant sn), tiek jos neduodant (jiems esant) buvo siekiama zemes
neisleisti is seimos nari rank.
Statutuose buvo [tvirtintos zemes ir kito turto [keitimo, pirkimo pardavimo, nuomos,
dovanojimo ir kitos sutartys. Pirmasis Lietuvos Statutas leido bajorams [keisti uz skola visa savo turta.
[kaito turetojas galejo naudotis turtu, taciau kartu privalejo atlikti sutartyje numatytas prievoles. Jeigu
sutartyje nebuvo aptarta, kad pasibaigus skolos grazinimo terminui skola nebus grazinta ir [keistas
turtas pereis kreditoriaus nuosavyben, neispirktas turtas likdavo [keistas iki kit met tos pacios
datos.Jeigu [kaito turetojas ir perleisdavo [keista turta tretiesiems asmenims ir tuo atgaudavo savo
skola, [keitimo sutartis nesibaigdavo. Turtas buvo laikomas [keistu. Antrasis ir Treciasis Lietuvos
Statutai suteike bajorams teis laisvai disponuoti zeme neatsizvelgiant [ tai, kokiu pagrindu ji buvo
[gyta. Jie galejo savo zem parduoti, nuomoti, dovanoti, palikti testamentu kam nori ir pan. Tokios
sutartys paprastai buvo sudaromos rastu, dalyvaujant liudytojams. Liudytojai bajorai sias sutartis
49
patvirtindavo savo antspaudais. Sudarius zemes sklypo perleidimo (pirkimo pardavimo, nuomos,
dovanojimo, panaudos) sutartis, sutarties salys kartu su liudytojais apeidavo sklypo ribas. Statutuose
nustatyta, kad prievoles pagal sutartis turejo bti vykdomos asmeniskai, solidari atsakomybe uz j
nevykdyma nebuvo numatyta. Jeigu prievoles ne[vykdydavo keli asmenys, kiekvienas atsakydavo savo
dalies dydziu (pvz., prievoles, kylancios is bendrosios zemes nuosavybes teises), jeigu buvo
parduodamas svetimas turtas, savininkas turejo teis j[ atgauti, o pirkejas teis sumoketus pinigus
isieskoti is nesaziningo pardavejo.
Kintant zemes savininkams, buvo praktikuojami bajor zemes sukeitimai su valstybini dvar
zeme. Pagal Statuta sie sukeitimai turejo bti abipusiai teisingi, atliekami saziningai. Todel buvo
siunciami komisarai. Jie pakeitimus aprasydavo ir [formindavo.
Bylas, susijusias su zemes padalinimu tarp [pedini, zemes vald teisetumu ir rib nustatymu,
sprsdavo pakamaris - didziojo kunigaikscio skirtas apskrities pareignas, vadovavs pakamario
teismui. Jam padedavo du kamarininkai. Uz tarnybines paslaugas pakamaris ar rastininkai imdavo
valstybin[ mokest[, kuris sudare: uz iskvietima ar [rasa knygoje po viena gras[, uz surasyta valdymo
laksta, 6 grasius, uz teismo laksto [rasa dvarui ar zemei 12 grasi vienam lapui. Iskilus gincui del
zemes vald rib, pakamaris sprsdavo vietoje pagal turimus dokumentus, rib zenklus ir liudytoj
parodymus.
6.5. Teism sistema XVI a.
Valdant Kazimierui, Lietuvoje nuo XV a. vidurio labai padidejo stambiausi zemvaldzi
reiksme. Jie issiskyre is bajor ir sudare bajor luomo virsn ponus. LDK atsirado savarankiska
[staiga Pon taryba, panasi [ Lenkijos Senata. Nuo 1447 m., kai valdovas isvykdavo is Lietuvos,
Pon tarybai tekdavo pagrindinis politinis vaidmuo vadovauti bajorams. Kiek veliau, XV a. antrojoje
puseje, Taryba tapo nebe kunigaikscio asmenine , o valstybine [staiga, nepriklausoma nuo valdovo.
Tarybos nariai pagal savo pareigas buvo vyskupai, vaivados, j pavaduotojai kastelionai, teism
seninai, kariuomenes vadai, marsalkos. Tas pareigybes galejo uzimti tik bajor virsne ponai.
Taryboje is viso buvo nuo 35 iki 50 zmoni, atstovavusi keliolikai kilmingj gimini. 1492 m.
Aleksandro privilegija pirma karta viesai apibreze Kazimierui valdant isaugusios Pon tarybos veiklos
kompetencija. Taryba buvo pripazinta valstybes valdymo ir teismo vykdomuoju organu.
Bajor seimus Lietuvoje (Vilniuje, Gardine, Breste) imta saukti tik valdovui rinkti ar unijos
klausimams svarstyti. Veliau seim kompetencija pletesi reikejo aptarti ir paskirti naujus mokescius,
patvirtinti [statymus. Kartu didejo ir bajor reiksme valstybeje. Taciau nuolatini seim dar nebuvo. Jie
zinomi tik nuo XV a. vidurio. Seimuose dominavo Pon tarybos nariai, o bajorai atlikdavo tik politini
patarej vaidmen[. Todel kuo toliau, tuo labiau reiskesi bajor opozicija ponams, bajorai reikalavo, kad
bt labiau [traukti [ politin[ gyvenima. Pon tarybos ir didziojo kunigaikscio teismai ne visiems buvo
prieinami. Bajorus teise Pon tarybos nariai vaivados, seninai, o ponus pats didysis kunigaikstis.
1564 1566 m. Lietuvoje buvo [vykdyta teism reforma, atsirado 22 naujai sudaryt paviet
(pavietas tai naujai sukurtas teritorinis-administracinis vienetas, taps teism, karines tarnybos bei
bajor politinio gyvenimo centru) teismai. Antrasis Lietuvos Statutas (1566) Seimui suteike [statym
leidimo galia. Si reforma reiske visiska LDK bajor pergal pries ponus. Nuo sio Lenkijos modelio
bajoriskosios demokratijos [tvirtinimo prasidejo Lietuvos feodalinio parlamentarizmo istorija.
1564 m. Bielsko seime LDK didikai atsisake vis turet teismini privilegij ir pakluso
bendram su bajorais teismui; pradeta kurti nauja teism sistema (Zemes teismas civilinems byloms,
Pilies teismas baudziamosioms byloms, Pakamario teismas byloms del zemes vald). Zemes
teismas buvo laikomas svarbiausiu ir jo reiksme Lietuvos ir Lenkijos teismineje santvarkoje, buvo
didziausia.
50
6.5.1. Zemes teismas
Zemes teismas XVI XVIII a. Lietuvos valstybeje buvo pirmos instancijos paviet ar
vaivadijos teismas, sprends civilines ir kai kurias kriminalines bylas. Sis teismas turejo galia teisti
visus be isimties paviete gyvenancius ar zemes turincius bajorus. Jo kompetencijoje buvo visos bylos,
kurios nebuvo pavestos pilies, pakamarininkio ar kitokiems teismams. Is esmes jis buvo sukurtas
[vairiausioms civilinems byloms sprsti, bet kartais jis nagrinejo net kriminalines bylas, ypac susijusias
su ieskiniais bei nuostoliais, padarytais bajor dvar uzpuolimo metu ar su bajor turto uzgrobimu.
Zemes teismas veike ne nuolat, bet rinkdavosi [ pavieto centra skirtu laiku byl nagrineti.1588 m..
Lietuvos Statute buvo numatyta kasmet po tris zemes teism sesijas, susirenkancias po viena karta
vasara, ruden[ ir ziema. Pirmoji sesija prasidedavo praejus pirmajam sekmadieniui po Sekmini ir del
to vadinosi Svc. Trejybes sesija. Antroji sesija vadinosi Sv. Mykolo sesija, nes ji prasidedavo tuoj po
sios sventes (rugsejo 29 d.). Trecioji sesija vadinosi Trij Karali sesija ir prasidedavo sausio 7 d.
Kiekviena sesija turejo trukti tol, kol buvo byl. Zemes teismo sesijos galejo ne[vykti skirtu laiku tik
del visuotinio bajor saukimo [ kara, del epidemijos ir del zemes teismo pareigno mirties.
Kiekviename paviete buvo po viena Zemes teisma. Tai buvo zemiausioji valstybes teism
instancija. Zemes teismas susidejo is teisejo, pateisejo ir rastininko (sekretoriaus). Kiekviena pareigna
rinko apskrities seimelis is vietos bajor. Bylos buvo nagrinejamos kolegialiai. Sprendimus buvo
galima sksti is pradzi valdovo teismui, o nuo 1581 m. Lietuvos Vyriausiajam Tribunolui.
Zemes teisejas XVI XVIII a. Lietuvoje svarbus vaivadij ir paviet teisminis uredas. Zemes
teisejai ir kiti Zemes teismo pareignai buvo laikomi aukstesniais uz Pilies teismo pareignus.
Kiekvienam Zemes teismo pareignui bajorai isrinkdavo po keturis kandidatus, is kuri didysis
Lietuvos kunigaikstis patvirtindavo po viena iki gyvos galvos ar iki kito kurio paaukstinimo. Pagal
1588 m. Lietuvos Statuta, kandidatams [ zemes teisejus nebuvo keliamos jokios kitos kvalifikacines
salygos ir is j nebuvo reikalaujama jokio kito pasirengimo, tik zirima, kad jie bt Lietuvos pilieciai,
tame paviete tikrai nuo seno gyvena bajorai, zmones geri, pamalds, moka rasyti ir ismana teis.
Lietuvos didziojo kunigaikscio patvirtintas kandidatas [ zemes teisejus tik po priesaikos
pradedavo savo pareigas. Kad nenukentet teisingumas, vienam asmeniui buvo draudziama uzimti
dvejas Zemes teism pareigas. Kaip ir kitiems Zemes teismo pareignams, zemes teisejui buvo taip pat
draudziama kartu bti dvasininku, pilininku, marsalka, pilies teismo seninu, pakamarininkiu, kareiva,
veliavininku ir apskritai kuriuo nors kitu krasto, rm ar pavieto uredu, taciau nedraudziama gauti ir
valdyti valstybes dvar, nepriklausanci teismo seninijoms. Zemes teisejo nebuvo galima pasalinti is
jo pareig be kaltes ir teismo.
Zemes teismas buvo bajoriska institucija, sukurta bajor reikalams ir paci bajor isrinkta.
Teisejai, bdami patys vietos bajorai ir bajor isrinkti, galejo visai nepaisyti [statymais neparemtos
didziojo kunigaikscio valios, nes jie tapdavo teisejais iki gyvos galvos. Tik bajorai ir dvasininkai buvo
laikomi pilnateisiais pilieciais, kiti luomai valstybes atzvilgiu nebuvo pripazinti. Privaci dvar
valstieciai pagal jurisdikcija priklause savo pon ar j kvedzi teismams. Valstybes dvar valstiecius
teise j valdytojai seninai arba j [galiotiniai. Tokia pat buvo ir neprivilegijuot miest gyventoj
padetis teism atzvilgiu. Geresne padetis buvo miestieci, turinci savo savivaldyb ir savo teisma.
Dvasinink teismai teise tik dvasininkus, o valstybes teism organizacija, [skaitant ir zemes teisma,
buvo skiriama tik bajorams ir j tarpusavio byloms sprsti.
Zemes teismui priklausancias bylas turejo sprsti visi trys zemes teismo pareignai kartu, t.y.
zemes teisejas, pateisejis ir zemes rastininkas. Jei kuris nors del koki nors priezasci negalejo atvykti [
teismo sesija, tada bajorai specialiai tai sesijai isrinkdavo jam pakeisti kita asmen[ tokios pacios
kvalifikacijos, kaip ir kiti zemes teismo pareignai. Uz darba Zemes teismo uredams buvo atlyginama,
skiriant jiems dal[ [vairi teismo mokesci ir pajam.
Zemes teismo rastininkas privalejo moketi rasytin senoves slav (gud) kalba, nes jo pareiga
buvo vesti zemes teismo knygas, daryti jose [vairius [rasus ir israsus, rasyti saukimus to meto
51
kanceliarine rasto kalba. Nuo 1697 m. oficiali teism kalba buvo lenk kalba. Savo darbui Zemes
teismo rastininkas galejo tureti padejej, rastininkeli. Jis kartu ejo ir ms laik notaro pareigas, nes [
Zemes teismo knygas buvo [rasomi ne tik teism tardymai, bylos eiga, liudytoj parodymai ir teismo
sprendimai, bet taip pat ir [vairi [vairiausi dokumentai bei aktai, kaip antai atskir asmen ar grupi
privilegijos, testamentai, pirkimo pardavimo, main, uzstatymo aktai, didziojo kunigaikscio rastai,
pranesimai, inventoriai, turto ir zemes sien aprasymai, dalies (kraicio) dovanojimo uzrasai, globos
priemimo ir perdavimo aktai, trecij teismo sprendimai, turto pasidalijimo aktai, skundai, protestai,
saukli parodymai, liudijimai, teismo sprendimo [vykdymo arba jo [vykdymo kliudymo pazymejimai, [
turto valdyma [vesdinimo aktai ir [vairiausio pobdzio viesi ar privatiniai dokumentai, kuriuos kuris
nors bajoras turejo [rasyti [ Zemes teismo knygas, kad jie turet galios arba norejo apsaugoti nuo
uzmirsimo ar prazuvimo.
Tokie [vairs [rasai [ zemes teismo knygas buvo daromi Zemes teism sesijos metu. Bajorai
galejo gauti reikaling isras, kurie turejo tokios pat galios kaip ir originalai. [ Zemes teismo knygas
bdavo [rasomi ir Lietuvos Tribunolo nutarimai toje vietoje, kur vyko Tribunolo posedziai. Zemes
teismo knygos buvo saugomos specialiuose rsiuose, dezes su tomis knygomis turejo bti
uzantspauduotos ir trimis uzraktais uzrakintos.
Is Zemes teismo abiem salims buvo galima apeliuoti [ Lietuvos Tribunola. Tik del garbes buvo
galima apeliuoti [ pat[ did[j[ Lietuvos kunigaikst[.
Zemes teismai Lietuvoje ir Lenkijoje egzistavo ir po valstybes padalijim iki 1831 m. tose
srityse, kurios buvo [jungtos [ Rusijos imperija. Tuomet Zemes teismas Lietuvoje buvo dazniausiai
vadinamas pavieto Zemes arba tiesiog pavieto teismu, is kurio galima buvo apeliuoti ir [ Auksciausiaj[
Lietuvos Teisma.
Po 1831 m. sukilimo emus griezciau rusinti Lietuva ir Lenkija, pavieto teismas buvo
perorganizuotas [ apskrities teisma, kuriam buvo perduotos ir kriminalines bylos, iki tol buvusios Pilies
teismo jurisdikcijoje. Zemes teismai ir Pilies teismai buvo panaikinti.
6.5.2. Pilies teismas
Pilies teismas gyne bajor gyvyb, turta bei garb. Jam priklause bylos del bajoro sodybos
uzpuolimo, krikscioni baznyci uzpuolimo, moter ir mergaici isniekinimo, uzpuolim miestuose,
apiplesim pakeleje, piktadarysci, vagysci, falsifikavimo, padegimo, burtininkystes, nuodijimo,
kersto bajorui padegimu ar jo sveikatai kenkiant ir del bajoro suzeidimo ar uzmusimo.
Kiekviename paviete buvo po viena Pilies teisma, kurio jurisdikcijai priklause visi tame paviete
gyvenantys ir zemes turintys bajorai. Pilies teismas byl sprsti rinkdavosi pavieto centre kas menes[.
Jo sesijos turejo prasideti kiekvieno menesio pirma diena ir trukti po dvi savaites. Centriniame
vaivadijos paviete pilies teismas buvo pavestas paciam vaivadai, kituose pavietuose pilies seninui.
Pilies teismo pirmininkas buvo vadinamas pilies seninu arba teismo seninu. Teismo posedziams
dazniausiai pirmininkaudavo ir teisdavo ne patys vaivados ar pilies teismo seninai, nes jie ne visada
turejo laiko kas menes[ dviems savaitems susirenkantiems teismams. Todel vaivados ir pilies seninai
buvo [pareigoti patys sudaryti Pilies teisma savo nuozira paskirti vietininka, pilies teiseja ir pilies
teismo rastininka. Is Pilies teismo nari nebuvo reikalaujama jokio specialaus mokslo, uzteko Pirmojo
LS reikalaujam kvalifikacij kad gyvent tame paviete, bt Lietuvos pilieciai bajorai, garbingi
zmones, ismanantys teis ir mokantys gudiska kanceliarijos rasta.
Vaivadomis ir teisminiais seninais didysis kunigaikstis galejo skirti tik Lietuvos piliecius
bajorus. Be kaltes ir teismo j nebuvo galima atleisti. Taigi Pilies teismai kaip ir kiti teismai buvo
sudaryti tik is bajor.
Pilies teismas buvo kolektyvinis teismas ir bylas nagrinejo ir sprende visi teismo nariai kartu:
seninas arba jo vietininkas, pilies teisejas ir rastininkas. Treciajame LS (IV skyrius, 38 str.) aiskiai
pasakyta, jog bylas turi sprsti visi trys Pilies teismo pareignai. Vienam is j neatvykus del ligos ar
52
kitos svarbios priezasties, teismo sesija ne[vykdavo. Taciau tris kartus neatvyks Pilies teismo
pareignas, turejo apleisti savo pareigas ir jo vietoje vaivada ar teismo seninas privalejo paskirti kita
asmen[. Pilies teismo pareign poelgiai galejo bti skundziami Zemes teismui. Pilies teismo
rastininkas tvarke Pilies teismo knygas, kurios turejo tokia pacia notarin reiksm, kaip ir Zemes
teismo knygos.
6.5.3. Pakamario teismas
1588 m. Lietuvos Statute Pakamario teismai paprastai minimi trecioje vietoje po Zemes ir Pilies
teism. Pakamario teismas, sudarytas is paci bajor isrinkto ir didziojo kunigaikscio patvirtinto
pakamario arba pastarojo pasirinkt kamarinink, nagrinejo ir sprende gincus del zemes ir zemes
nuosavybes rib bylas.
Kiekviename paviete, o taip pat Zemaitijos zemese turi bti ten gyvenantis prisiekusysis
pakamaris, - taip skelbia Treciojo Lietuvos Statuto devinto skyriaus pirmasis straipsnis. Cia kalbama
apie ta pat[ Adomo Mickeviciaus Pone Tade aprasyta garbj[ pakamar[, kuriam sveciuose skiriama
vieta gale stalo, kaip tai derejo jo amziui ir pasaukimui.
Pakamarininkai [ pavietus buvo pradeti skirti nuo 1565 m., slektoms prasant. S[ pareigna skyre
didysis kunigaikstis is 4 kandidat, isrinkt apskrities bajor seimelyje. Pagal ranga jis buvo antras po
marsalkos, kuris buvo XV XVIII a. LDK auksto rango centrines valdzios pareignas. Didysis
kunigaikstis skirdavo pakamar[ [ komisar teisma arba [galiodavo atlikti revizoriaus pareigas.
Seimeliuose jis visada sedejo priekyje. Jo parasas po pavieto rastais bdavo vienas is pirmj. Tai buvo
labai gerbiamas zmogus.
Treciojo Lietuvos Statuto 9 skyriaus 1 straipsnis [pareigojo pakamar[ prisiekti, kad jis eis savo
pareigas saziningai. Taigi jis pries teiseja ir kitus ten dalyvaujancius prisiekdavo: As, N., prisiekiu
Ponui Dievui Visagaliui, Trejybeje Vieningam, kad zemes pakamario pareigas, kurias gaunu is
malones ir rank jo karaliskosios malonybes, istikimai ir teisingai vykdysiu, savo valdovui
maloningajam ir to pavieto gyventojams istikimas bsiu, nustatydamas ribas, statydamas ribozenklius
(kapcius) ir patikslindamas ezias, nieko daugiau nepaisysiu, kaip sventos teisybes, nepasiduosiu nei
draugiskumui, nei neapykantai, nei dovanoms, nekreipsiu demesio [ grasinimus ir nei vienai pusei
nepadedamas, tik paties Viespaties Dievo bijodamas ir Jo sventa teisyb regedamas, savo pakamario
darba teisingai atliksiu, abiej pusi ginc sprendimus [ savo teismo knygas [rasysiu ir isduosiu.
Tepadeda man Dievas.
Pakamaris sprende zemes bylas ginco kilimo vietoje. Jis skirdavo kuopos teismo vieta, vede
teismo knygas, dalyvaudavo dalijantis paveldeta zem [pediniams, prasiusiems j[ padalyti jiems
paveldeta zem.
Pagal Statuta pakamaris galejo tureti du padejejus kamarninkus. Jie taip pat prisiekdavo, kad
saziningai eis pareigas. Kamarninkai taip pat buvo is bajor. Jie padejo pakamariui sprsti bajor bylas
del zemes ir j rib , kartais j[ pavadavo, patys sprende maziau svarbias bajor zemes bylas. Pakamario
ir kamarninko sprendima galima buvo apsksti tik Didziojo kunigaikscio teismui. Tik valdovo teismas
galejo perzireti byla is naujo. Pakamaris ir kamarninkai prizirejo zemes dalijimasi tarp [pedini,
sprsdavo zemes byl gincus, nustatydavo zemes naudotoj ribas vietoje. Tarnybos metu negalima
buvo j [zeisti nei zodziais, nei veiksmais. Uz priekabiavima prie si valdzios vyr buvo numatytos
kalejimo bausmes, o uz suzeidima net mirties bausme (IV skyriaus 7 str.). [ Pakamario teisma
galima buvo atvykti tik su btinais tarnais ir asmenimis, o su ginkluotu arba dideliu briu draug
atvykti buvo draudziama (IV skyr., 52 str.).
Nustatyti zemi ribas kamarninkui padedavo kiti Pakamario teismo valdininkai, matininkai,
eziazenkli kasejai. Todel Lietuvoje ir veliau matininkai kartais bdavo vadinami kamarninkais. Jie
taip pat turejo bti bajor luomo.
53
Matinink dienos prasidejo 1557 m., kai buvo paskelbtas pagrindinis zemes reformos
[statymas Valak nuostatai. Bajor, miestieci ir baznyci zemes buvo susimaisiusios su valsci ir
pili zeme, kai kurie dvarai buvo valdomi bendraja valdymo teise ir del to kildavo daug ginc. Si
ginc padaugejo prasidejus Valak reformai, nes buvo naikinami reziai ir apkeiciamos zemes.
Matininkai valakais ismatavo visa zem, isskyrus privilegijuotj bajor. Jie taip pat rsiuodavo zem [
gera, vidutin, bloga ir labai bloga. Zeme buvo matuojama valakais ne tik prievolems nustatyti, bet ir
trilaukei sejomainai [vesti. Matininkai nustatydavo kaimo zemes ribas, numatydavo kelius, parinkdavo
vieta gyvenvietei. Jie matavo miskus, ir, jei misko plote daugiau kaip trys valakai tikdavo
zemdirbystei, juose [kurdindavo valstiecius. Matininkai matavo didziojo kunigaikscio girias, sudare j
aprasymus. Giriose buvo nustatytos eiguv ribos.
Pakamario, kamarninko ir matininko darba siais laikais atlieka zemetvarkininkai.
7. LIETUVOS ZEMS SANTYKIAI XVII XVIII AMZIUJE
7.1. Baudziavinio kio smukimas
XVII XVIII a. pirmosios puses laikotarpis apibdinamas kaip baudziavinio kio smukimo
laikmetis. Siam periodui bdingi karai (l600 1629, 1654 1667, 1700 1721), epidemijos, ypac 1709
1711 m. maras, demografines krizes, prekybos su Vakar Europa sutrikimai, krasto nuniokojimas,
silpna pramone, silpni agrarinio pobdzio miestai, palivark zemi ploto mazinimas, gr[zimas prie
pinigines rentos ( nuo XVII a. pirmosios puses), monetos nuvertinimas, infliacija.
LDK feodaline zemevalda buvo trij rsi: valstybine (arba karaliskoji), bajor ir dvasinink.
Zemes turejo ir magdeburginiai miestai, bet jie nebuvo tos zemes savininkai. Feodaline zemevalda
koncentravosi nedaugelio didik rankose. Greta stambi latifundij buvo gausu smulki bajor
zemvaldzi. Jie buvo zemes savininkai ir naudojosi visomis privilegijuotojo luomo teisemis, taciau
zem jie dirbo patys.
Katalik baznycia ir jos dvasininkija buvo tiesiogiai susijusi su feodaline-baudziavine sistema,
t.y. su feodaline zemevalda, luominemis privilegijomis ir luominiu teismu. Aukstieji dvasininkai buvo
stambs zemvaldziai. Baznyci ir parapij nuolat daugejo. Zemaici vyskupysteje, kuri apeme apie 24
tkst. km
2
, XV a. buvo 18 parapij, XVI a. 38, XVII 60, o XVIII a. viduryje jau buvo 96 parapijos.
Panasiai buvo ir Vilniaus vyskupysteje. Jogaila ir Vytautas [kre 27 parapijas. 1500 m. cia buvo 103
parapijos, XVI a. viduryje jau 259, XVII a. viduryje 354, o XVIII 388 parapijos. Taip pat
[sitvirtino nauja institucija vienuolynai. Vilniuje jie pradejo kurtis jau XIV a., o Zemaitijoje tik
XVII a. pirmojoje puseje. J cia tada [sikre 13, o Vilniaus vyskupysteje XVII a. viduryje vienuolyn
buvo 93, is j 17 Vilniuje. Vienuolynai, kaip ir baznycios, buvo feodaliniai zemvaldziai. Dvasininkai
ir vienuolynai turejo karaliaus ir bajor funduot dvar, baudziaunink, turto, vertesi [vairia (net
svaiginamj gerim) prekyba, neretai bylinejosi tarpusavyje del beneficij.
XVI a. pabaigoje ir XVII a. pirmojoje puseje zemvaldziai plete palivark k[. Tai buvo susij
su zemes kio produkt, ypac jav, pareikalavimu Baltijos jros uostuose. Valstieci padetis sunkejo,
nes, kuriant palivarkus didejo lazas, o natrines prievoles buvo verciamos pinigais. XVII a. pirmojoje
puseje vyko priestaringas procesas: vienur palivarkai buvo naikinami ir pereinama prie cinso, kitur
palivarkinis kis buvo stiprinamas. Valstiecio kis buvo skaidomas. Retas valstietis turejo valaka
zemes. Vyravo pusvalakinis valstiecio kis, o kai kuriuose dvaruose jis sudare vos valako. Kartu
didejo prievoles ir buvo imamos ne nuo zemes kiekio, bet nuo kio paprastai po 3 dienas lazo ( po 2
zmones) per savait. (Valak reformos [statymas buvo numats nuo valako 2 dienas lazo per savait).
Ten, kur buvo cinsinis kis, ypac Zemaitijoje, pinigine renta pakilo nuo 1,5 kapos grasi uz valaka
XVII a. pradzioje iki 6 kap XVII a. viduryje. Bajorai sieke apmokestinti valstieci ganyklas,
uzdedavo jiems pastoci ir kitokias prievoles, pvz., statyti palivark pastatus, nuo lazo laisvomis
dienomis sienauti pievas, reikalavo pastoci [ Baltijos uostus. Privaciuose dvaruose feodalines
prievoles buvo sunkesnes negu didziojo kunigaikscio (karaliaus) zemese. Ten, kur nebuvo palivark,
54
valstieciai plesdavo savo k[ per vadinamaja priimtin zem. Ji dar buvo vadinama tuscia zeme. Ja
zemvaldys duodavo valstieciams priedo prie sodybines zemes tik uz pinigin renta lengvatinemis
salygomis. Neretai valstieciai priimtines zemes turejo daugiau negu sodybines. Priimtine zeme padejo
ne tik isplesti pinigin renta, bet ir formuoti valstiecio kiema. Greitai isnyko pusvalakis, eme rysketi
valstieci turtine diferenciacija. Didesnes, tai ir daugiau darbo jegos turincios valstieci seimos eme
daugiau priimtines zemes ir sukre didelius kius. Si zeme nebuvo perdalijama ar is valstieci
atimama.Veliau priimtine zeme susiliejo su sodybine. Vakar Lietuvoje, kur buvo maziau palivark
arba j visai nebuvo, valstieciams buvo leista kilnotis is vienos gyvenamosios vietos [ kita, todel cia
daugejo iseivini, arba laisvj zmoni.
Valstieci kines veiklos padarinys buvo j turtine poliarizacija. Valstietis galejo perleisti
zem kitam valstieciui, jei sis sutikdavo moketi zemvaldziui feodalin renta. Taip dalis skurdesnij
valstieci zemi atiteko labiau pasiturintiems. Bezemiai darzininkai, grytelninkai, kampininkai
ieskojo pragyvenimo pas turtingesnius valstiecius. Taciau kaime dar nebuvo paplits samdomasis
darbas.
Nuo XVII a. vidurio krasto kis smuko. Tas nuopuolis truko visa simtmet[ nuo XVII a.
vidurio iki XVIII a. vidurio. J[ leme bendra Europos ekonomine depresija. Lietuvoje ji buvo dar gilesne
del baudziavinio isnaudojimo, kar ir maro bei demografines krizes. Didik viespatavimas kraste, j
ginkluotos kovos taip pat zlugde krasto ekonomika. Dvaras turejo eiti [ kompromisa, siaurinti arba net
visiskai naikinti palivark zem, o likusiems valstieciams laza pakeisti pinigine renta. Tai nereiske
perejimo [ kapitalistin[ k[, o tik baudziavinio kio prievartin[ zingsn[ atgal. kis buvo atkuriamas per
valstiecio k[ tais paciais prievartiniais metodais, o j[ atkrus vel buvo gr[ztama prie palivarkines
lazines sistemos. Baudziavinio kio atkrimas uztruko, nes kaimo gyventojai buvo nuskurd, j buvo
maza, o rysiai su rinka silpni.
Baudziavin[ k[ zlugde ir valstieci priesinimasis dvarui. Ryskiausia jo forma buvo valstieci
begimai. Buvo begama pavieniui ir seimomis, ieskant geresnio pono arba naujoje vietoje tikintis bent
pradzioje lengvat. Begliai neisnyko tol, kol buvo tusci zemi ir bajorai patys buvo suinteresuoti
priimti svetima darbo jega. Atkrus k[ ir padaugejus gyventoj, valstieciai nustojo beg, taciau tuomet
nesugebantys kininkauti jau buvo isvaromi is ki.
7.2. Baudziavos irimas ir kapitalizmo uzuomazga
XVIII a. antrajai pusei bdinga baudziavinio kio atkrimas, jo intensyvinimas, nauj palivark
krimas isplestinei prekinei gamybai, pirmieji bandymai reformuoti baudziavin[ k[, valstieci kovos
su feodaliniu isnaudojimu sustiprejimas, samdomojo darbo plitimas valstieci kiuose, j rysi su
rinka pletimas, zemes kio produkt kain didejimas, kapitalo kaupimas, isaugusi miest savivaldos
varzymas.
XVIII a. viduryje karo nusiaubtas kis pradejo atsigauti. Bajorija sieke pletoti gamyba senomis
priemonemis, tai yra stiprinti priespauda ir valstieci isnaudojima. Padaugejo prievoli; valstieciai ejo
ne tik laza, mokejo cinsa ir duokl bei valstybinius mokescius, bet dar ir privalejo atlikti prievoles
baznyciai. Visa tai neigiamai veike valstieci k[, valstieciai nuskurdo.
Kartu XVIII a. pastebimi kai kurie baudziavos irimo pozymiai: isryskejo mazas baudziaunink
darbo nasumas ir vis dazniau zemes kyje imta naudoti samdomus darbininkus.
XVIII a. pabaigoje etnineje Lietuvoje Vilniaus ir Trak vaivadijose ir Zemaitijoje 1790 m.
valstieci kiem surasymo duomenimis, gyveno apie 1,3 mln. gyventoj. Krastas buvo apgyventas
retai 1 km
2
gyveno 16-17 zmoni. Apie 80 proc. vis gyventoj sudare valstieciai, 6,5 proc.
bajorai, 12,5 proc. miestieciai. Zeme ir zemdirbiai buvo nedaugelio didik Radvil, Sapieg,
Oginski, Tiskevici, Pliateri, Kosakovski rankose. Tik apie 20 proc. bajor luomo zmoni buvo
dvarininkai, t.y. turejo dvar ir baudziaunink. Likusieji, bdami bajor luomo nariai, turejo nuosavos
zemes ir patys ja dirbo.
55
Dauguma valstieci (61,5 proc.) priklause bajorams, kiti (27 proc.) valstybei, o likusieji (11,5
proc.) baznyciai. Vis trij kategorij dvaruose buvo gausu bezemi valstieci, kurie [ valstybes
apskaita ne[ejo. Darzininkai ir grytelninkai (9 proc. vis valstieci) buvo pazymeti atskiroje skiltyje,
nes jie mokejo nedidel[ mokest[. Tuo tarpu kampininkai ir samdiniai, o jie sudare apie 10-15 proc. vis
valstieci, surasyme nebuvo pazymeti. Valstiecio k[ iki XVIII a. vidurio vidutiniskai sudare puse
valako, arba 10 ha, ariamosios zemes. XVIII a. antrojoje puseje, atkuriant po sunaikinim baudziavin[
k[, turtingesni ir daugiau darbo jegos bei gyvuli turintys valstieciai nuomojo is dvaro istustejusia per
karus ir mara valstieci zem. Ta zeme (salia sodybines) buvo vadinama priimtine zeme. Jos labai
padaugejo XVIII a. septintaj[ devintaj[ desimtmet[, ir ji gerokai virsijo sodybines zemes kiek[.
Priimtine uz pinigus imama nuomon zeme zymiai isplete piniginius santykius ir formavo valstiecio
k[. Taip per valstieci kiema buvo atkurtas sugriautas feodalinis kis. XVIII a. pabaigoje prasidejo jo
kilimo laikotarpis.
Pagrindinis baudziavos laik valstiecio laisves principas teise netureti savo pono arba teise
iseiti is vieno zemvaldzio pas kita. Taciau laisvieji zmones nebuvo zemes savininkai. Zemes
nuosavybes teises jie neturejo. Laisvieji zmones nuomojo is dvaro zem ir sodyba pagal kontraktus.
Tokie kontraktai buvo sudaromi kas treji metai. Juose buvo [rasomas cinsas. Pasibaigus kontrakte
numatytam terminui, laisvasis zmogus galejo iseiti [ kita dvara ar miesta, tapti samdiniu, [gyti
kilnojamojo turto, verstis amatu, prekyba, mokytis. Asmens laisves gavimas ir zemes nuoma buvo
pirmas zingsnis nutraukiant baudziavin[ rys[ tarp dvaro ir valstiecio. Bajorai pamazu [sitikino, kad j
gerove priklauso ne nuo turim baudziaunink skaiciaus, o nuo zemes kiekio, jos rsies ir kio
intensyvumo. Tai 1769 m. [rode Vilniaus katedros kanauninkas P.K. Bzostovskis, paskelbs savo
Merkines ir Turgeli dvareli valstieciams Nuostatus, kuriais visas 34 valstieci seimas paleido [
laisv, pamazu panaikino palivarka, dalijo jo zemes valstieciams ir, pasinaudojs rinkos salygomis,
sudare salygas sparciau pletoti gamyba. Taip jis padidino savo pajamas. Buvo ir kit bandym, bet tai
buvo ne bajor filantropijos, o kinio isskaiciavimo rezultatas.
Taciau dauguma bajor sieke stiprinti baudziava, didinti laza ir taip intensyvinti palivarkin[ k[.
Ryskiausias tokio kininkavimo pavyzdys buvo karaliaus izdininko, senatoriaus A.Tyzenhauzo
reformos. Jo 1768 m. Siauli ekonomijoje agrarines reformos esme buvo burzuazine, o metodai
baudziaviniai.
XVI a. ir XVII a. pirmojoje puseje, plintant prekiniam kiui, Lietuvos miesteliai eme gauti is
karaliaus Magdeburgo teises ir savivalda. XVII a. antrojoje puseje XVIII a. miesteliai gaudavo tik
savaitinio turgaus teis. Mazi miesteliai liko agrariniai. Amatininkai nuskurdo, kadangi rinka uzpilde
uzsienietiskos prekes. Tiek mazi magdeburginiai miestai, tiek savivaldos teisi neturintys miesteliai
priklause nuo zemvaldzio, kurio zemeje jie buvo. Miestai Lietuvoje neturejo salyg augti. Juos zlugde
feodal isimtine zemes nuosavybe, feodaline zemes renta miestuose, feodal propinacine ir prekybine
privilegijos, privats muitai keliuose, feodalines jurisdikcijos miestuose. Lietuvos miestai, isskyrus
stambesniuosius, buvo agrarinio pobdzio (iki 35 proc. vis miest gyventoj vertesi zemes kiu). Del
to buvo leta krasto urbanizacija ir pazanga. Miest raida neigiamai paveike 1776 m. seimo nutarimas,
panaikins Magdeburgo teises didziajai daliai miest. Tos teises buvo paliktos tik Vilniui, Kaunui,
Trakams ir Gardinui. Miestuose, isskyrus Vilni, pramones beveik nebuvo. Pramone atsirado ir paplito
dvaruose. Dazniausiai tai buvo zemes kio produkt perdirbimas degtines ir alaus gamyba. Plito
cerpi ir plyt gamykleles, lentpjves ir audimo bei audini baltinimo dirbtuves.
Prekine gamyba verte intensyvinti zemes k[, gerinti lauk [dirbima, trsima, melioravima,
sejomainos struktra, plesti didziausia paklausa turinci kultrini augal kvieci, miezi, lin
auginima. Padidejo jav derlius, tobulejo darbo [rankiai. Dvaruose atsirado medini jav valymo
masin. Palivarkuose buvo statomi mriniai akmen ir plyt pastatai.
Zemes kio produkt gamyba palivarkuose buvo paremta neapmokamu lazinink darbu. Nuolat
samdom darbinink dalis laukininkysteje sudare vos 1 procenta. Kiek daugiau j buvo
gyvulininkysteje.
56
Prekinis kis, nors ir paremtas baudziaunink darbu, pamazu arde pacia baudziavin santvarka
ir pagaliau subrandino salygas atsirasti zemes kyje kapitalistiniam gamybos bdui. Prekinio kio
pletote keite ir valstieci k[. Valstieci prekin veikla leme pinigines feodalines rentos cinso
didejimas. Kadangi cinsas didejo greiciau negu valstieci pajamos, daugelis valstieci nuskurdo.
XVIII a. pabaigoje buvo gr[ztama prie XVI a. paskelbt zemes matavimo ir rsiavimo norm.
Zemes kokybe pradeta vertinti ne vien kaip anksciau kaimo ar net vaitystes mastu, bet ir maziausio
matavimo vieneto margo (0,73 ha). Net sienaujamas pievas, anksciau laikomas bendrai, imta
skirstyti valstieci kiemams. Tik ganyklos liko bendros. Zeme jau nuo valak reformos laik buvo
rsiuojama [ gera, vidutin, bloga ir labai bloga, ir pagal tai nustatoma jos verte. Nustatant zemes renta,
imta vertinti ir zemes artuma nuo prekybos centr, [trsima, derli, ganykl gausuma.
Valstieciai cinsininkai ir lazininkai pasiskirste nevienodai ir teritoriniu poziriu. Vakar
Lietuvoje buvo daugiau valstieci cinsinink, o ryt Lietuvoje lazinink. Siaures vakar Zemaitijos
teritorijoje cinsininkai sudare apie 90 proc. vis gyventoj. Palivarkinis kis Zemaitijoje niekuomet
nebuvo [sigalejs (nors nuo XVIII a. pabaigos palivarkai ir cia imti kurti). Del to Zemaitijoje buvo
ekonomiskai tvirtesni valstieci ki negu kitoje Lietuvos dalyje. Vystantis prekiniam kiui,
valstieci mokamas cinsas pamazu virto kapitalistines nuomos forma. Dalis Zemaitijos cinsinink
vadinosi laisvaisiais zmonemis. Jie sudarinejo su dvarininkais sutartis (kontraktus) 3 metams. Sutarties
salygos nustate valstieciams pinigines rentos norma, [pareigojo juos issaugoti pastatus, trsti zem ir kt.
Laisvojo zmogaus sutartis su dvarininku buvo pirma valstiecio kio atsiskyrimo nuo dvaro pakopa (tai
baudziavos irimo pozymis). Kita pakopa buvo valstiecio kio (zemes) ispirkimas ir tokiu bdu
issilaisvinimas. Laisvo ir suinteresuoto zmogaus darbas buvo produktyvesnis negu baudziauninko.
Baudziava pradejo irti del pakitim pacioje gamyboje, kio intensyvinimo.
8. ZEMS SANTYKIAI LIETUVAI ESANT CARINS RUSIJOS SUDTYJE
XVIII a. pabaigoje pasikeite Lenkijos ir Lietuvos valstybes tarptautine padetis. Susilpnejusia is
vidaus ir nusilpninta is isores jungtin Lenkijos ir Lietuvos valstyb Rusija, Austrija ir Prsija pradeda
tarpusavyje dalytis. Pirmasis padalijimas [vyko 1772 metais. 1793 metais Rusija ir Prsija antra karta
prisijungia dal[ jos zemi. 1795 metais [vyksta trecias ir galutinis Lietuvos ir Lenkijos valstybes
padalijimas.
Per I padalijima Respublika neteko 30 proc. teritorijos ir 35 proc. gyventoj. Lietuvai liko dar
250 tkst. km
2
teritorija, kurioje gyveno 2,5 mln. gyventoj (tankumas 10 gyventoj 1 km
2
). Tokio
dydzio Lietuvos valstybe issilaike 21 metus. Per II padalijima Rusija is Lietuvos ateme apie pus
teritorijos, kurioje gyveno 700 tkst. gyventoj. III Respublikos padalijimas: 1795 m. spalio 24 d.
pasirasyta Austrijos ir Rusijos sutartis del III Respublikos padalijimo isbrauke ja is Europos valstybi
saraso. Rusija uzeme baltarusi ir lietuvi zemes iki Nemuno, Prsija Lietuvos Uznemun ir
Lenkijos dal[ su Varsuva, o Austrija likusias lenk zemes. 1797 m. sausio 26 d. buvo paskelbtas aktas
del Lenkijos ir Lietuvos valstybes panaikinimo. Trys buvusios Respublikos sostines atiteko trims
monarchijoms: Rusijai Vilnius, Austrijai Krokuva, Prsijai Varsuva.
Taip buvo likviduota beveik 600 met gyvavusi valstybe, kuri savo diplomatija ir savo zmoni
gyvybemis per 200 met uztverdavo kelia mongol bei totori ordoms ir neleido joms barbariskai
nusiaubti Vakar Europos krikscioniskojo pasaulio valstybi ir kuri per visa savo galybes perioda
uzkirto germanams kelia [ Rusija, neleido jiems apsupti Lenkijos is ryt puses.
1795 m. gruodzio 14 d. Jekaterina II paskelbe [statyma del dalies LDK prijungimo prie Rusijos
imperijos bei kunigaikscio N. Repnino paskelbimo krasto generalgubernatoriumi; buvo [vesta Rusijos
administracine tvarka; LDK teritorija padalinta [ dvi gubernijas Vilniaus ir Slonimo (1801 m. [
Vilniaus ir Gardino gubernijas).
Visa Lietuvos teritorija, prijungta prie Rusijos, [ejo [ Lietuvos Vilniaus gubernija. 1843 m. is
sios gubernijos vakar dalies sudaryta Kauno gubernija. 1815 m. pietvakari Lietuvos dalis, is pradzi
57
tekusi Prsijai, buvo prijungta prie Lenkijos Karalystes (kuri irgi priklause Rusijos imperijai), prie jos
Augustavo vaivadijos (gubernijos). Is siaurines sios gubernijos dalies 1867 metais buvo sudaryta
Suvalk gubernija, priklausiusi Varsuvos generalgubernatorijai. Klaipedos krastas kaip ir anksciau
priklause Prsijos karalystei.
Oficialiai Lietuvos, kaip politinio administracinio vieneto, XIX amziuje nebuvo. Taciau caro
valdzia buvo priversta traktuoti buvusios LDK zemes kaip daugiau ar maziau vientisa etnopolitin[
regiona, nors sis regionas nebuvo vientisas etniniu poziriu, susidejo is etnini lietuvi, baltarusi bei
latvi (ar latgali) zemi. Siuo poziriu Zemaitija labiau issiskyre is visos LDK teritorijos nei
Baltarusija.
Civilines ir karines valdzios funkcijas Lietuvos dalyje, tekusioje Rusijos imperijai, vykde
generalgubernatorius. Jo rezidencija buvo Vilniuje. Gubernijos buvo suskirstytos [ apskritis. Lietuvos
administracijos aparatas ir teise palengva buvo suvienodinami su Rusijos. Savo valdzia kaime
apskrities administracija vykde per dvarininka. Valstieciams, ir toliau neturintiems pilieci teisi,
svarbiausia valdzia buvo dvaro administracija, kuri liko beveik nepakitusi.
Ilgiausiai savita isliko vietos luom savivalda ir teismas. Bajorai pradzioje islaike ne tik
ekonomin[ ir kultrin[ viespatavima, bet ir kai kurias luomines savivaldos teises. Taciau nuo 1808 m.
Lietuvos bajor politines teises buvo smarkiai apribotos, o zemesnieji sluoksniai prarado jas visiskai.
Vietos bajorams buvo prieinama daugelis administracijos ir teismo tarnyb. Dauguma LDK vietini
bajor laike save lietuviais (litvinais), nors ir kalbejo lenkiskai, puoselejo LDK valstybingumo
tradicijas. Dauguma si bajor pasisake uz tradicin unijin Lenkijos ir Lietuvos valstyb arba bent jau
uz autonomin[ buvusios LDK zemi statusa Lenkijos valstybeje.
Bajor luomo civilines bylas toliau sprende Zemes teismas, o kriminalines ir svarbias civilines
Pilies teismas. Auksciausiu apeliaciniu teismu tapo Valdantysis senatas Peterburge. Teismai
nuosprendzius skelbe caro vardu, taciau jie vadovavosi (isskyrus Uznemun) Treciuoju (1588 m.)
Lietuvos Statutu.
1831 m. lapkricio men. caro. [saku administracijos bei teismo [staigos buvo reorganizuotos
Pilies teismai apskrityse buvo prijungti prie Zemes teism ir gavo apskrici teism varda. Caro 1840
m. liepos men. [saku Lietuvos Statutas neteko galios ir Vilniaus gubernijose buvo galutinai [vesta
Rusijos teise. Teismo rastvedyboje lenk kalba buvo pakeista rus kalba. Lietuvi kalba
administracijos ir teismo [staigose nebuvo vartojama.
Pasikeite miest valdymas. Visi miestai, isskyrus apskrici ir gubernij centrus, buvo priskirti
prie miesteli. Daugelis j kartu su valstybiniais dvarais atiduoti privacion nuosavyben. Vilniaus ir
Kauno magistratai islaike savo teismo funkcijas, kurias atliko daugiausia remdamiesi Magdeburgo
teise. Magistrato kiniai ir administraciniai reikalai atiteko miesto dmai.Apskrici miestuose ir toliau
liko senojo tipo [staigos miesto rotuses.
Visuomenine ekonomine Lietuvos valstieci bkle priklause nuo caro valdzios politikos ir
vietos dvarinink savivaldos.Valstieci ir miestieci valstybiniams mokesciams ir prievolems
paskirstyti prie Rusijos prijungtoje Lietuvos dalyje 1795-1858 m. buvo [vykdytos 6 gyventoj
revizijos. Tuomet visoje Lietuvoje (be Klaipedos krasto) gyveno apie 1234 tkst. zmoni. Valstieci
del j sunkiausios padeties, palyginti su visais gyventojais, sumazejo nuo 74 iki 69 procent.
Dauguma valstieci priklause dvarininkams. Carai dosniai dalijo miestus ir valstybinius dvarus
privatiems asmenims. Tik vienoje Siauli ekonomijoje, dovanotoje Platonui Zubovui, gyveno 13,7
tkst. siel (vyr). Taciau dvarininkams priklausanci valstieci tarp vis kaimo dirbanci gyventoj
1816-1858 m. sumazejo nuo 60 iki 56 procent. Sio mazejimo priezastis buvo ne tik socialine
priespauda ir stichines nelaimes (nederlius, epidemijos), bet ir privaci dvar, kuri savininkai
dalyvavo 1830 1831 m. sukilime, konfiskavimas ir si valstieci pavertimas valstybiniais. 1834
1842 m. buvo konfiskuojamos baznyci ir vienuolyn zemes (180 dvar su 32,5 tkst. revizini
zmoni), taip pat dalis parapini zemi (klebonijoms palikta po 30-50 desimtini). Sekuliarizuotos
58
zemes buvo paverstos valstybinemis. Valstybei atiteko ir buvusi baznyci zemi valstieciai. 1816
1858 m. valstybini valstieci pagausejo nuo 15 iki 36 procent.
Nuo paprast valstieci mazai kuo skyresi laisvieji zmones, kurie buvo arba ne visai paversti
baudziauninkais, arba kai kuri dvarinink [ laisv paleisti zemdirbiai. Laisvieji zmones lyg
nuomininkai uz gaunama is dvaro zem atlikinejo pinigines arba atodirbines prievoles. Valstybe ir
dvarininkai stengesi juos paversti baudziauninkais. Del to laisvj zmoni 1795 m. buvo apie105
tkst., o 1858 m. liko tik maziau kaip 33 tkst. vyr. Dauguma laisvj zmoni gyveno Zemaitijoje.
Zeme priklause bajorams, valstybei, dvasininkams ir miestams. Po baznytini ir parapini
vald sekuliarizavimo 1842 1843 m. Vilniaus ir Kauno gubernijose valstybes nuosavybe buvo apie
27 proc. visos zemes. Beveik visa likusi zeme priklause bajorams. Dvarinink zemevalda Lietuvoje
buvo dviej rsi: mazazemiai bajorai turejo zemes valdas, bet neturejo baudziaunink, patys dirbo
zem arba samde darbininkus, stambs dvarai priklause vietiniams aristokratams arba rus
dvarininkams. Dauguma bajor turejo ir zemes, ir baudziaunink, bet ir tarp j vyravo smulks
dvareliai.
Vyko bajor zemevaldos koncentracija. Senieji feodaliniai didikai nusigyveno, dal[ zemes jie
prarado del politini priezasci, dalyvavimo 1830 1831 m. sukilime. Atsirado nauj stambi
dvarinink, susijusi su dvaro rmais Zubovai, Naryskinai, Vasilcikovai ir kt. J. Naryskinas Siauli
apskrityje valde apie 32 tkst. ha, S. Vasilcikovas apie 20 tkst. ha. Dideli zemes plotai dar priklause
ir siems seniesiems vietos didikams: Karpiams, Ropams, Oginskiams, Pliateriams, Tiskeviciams (J.
B.Tiskeviciui 30 tkst., o A. Tiskeviciui 26 tkst. ha). 60 stambiausi Kauno gubernijos
dvarinink, turejusi po 500 ir daugiau valstieci vyr, valde trecdal[ visos zemes. Baudziaunink
koncentracijos poziriu Kauno gubernija buvo antroji imperijoje.
Zemes kio pagrindas buvo grd kis, linininkyste ir gyvulininkyste. Penktajame
desimtmetyje ariamoji zeme uzeme trecdal[ vis naudmen. Sienaujam piev buvo dvigubai maziau.
Ariamoji zeme daugiausia buvo skirta rugiams, taip pat avizoms, mieziams, kvieciams auginti. Taciau
jav derlingumas mazejo. Menkiausius derlius gaudavo dvarinink valstieciai. Jav trkuma
kompensavo bulves. Nors is Lietuvos buvo gausiai eksportuojami grdai, taciau Siaures ir Siaures ryt
Lietuvoje pagrindiniai prekiniai zemes kio, ypac valstieci kio, kultriniai augalai buvo linai, kurie
taip pat buvo gabenami [ uzsien[.
Gyvulininkyste buvo salutine kio saka, tenkinusi vietos poreikius. Daugiausia laikyta arkli
bei jauci laukams [dirbti, taip pat karvi, avi ir kiauli.
Viena svarbiausi ekonomini zemes kio nesekmi buvo pasenusi zemdirbystes sistema. Ir
palivarke (su retomis isimtimis), ir valstiecio kyje liko tradicinis trilaukis. Visur, kur vyravo lazas,
zeme buvo dirbama zagre, medinemis akeciomis. Derlius buvo nuimamas dalgiu arba net pjautuvu,
kuliama spragilais. Taciau kai kuriuose palivarkuose imta naudoti gelezines akecias, kultivatorius,
arklines kuliamasias.
Viespatavo baudziaviniai santykiai. Kaime vyravo lazas (atodirbine renta) ir pinigine renta:
(valstieciai dvarininkui mokejo cinsa). Salia to baudziauninkai tieke natrin renta maisto produktais.
Kartais valstieciui tekdavo eiti laza, moketi cinsa ir dar duoti duokl. Laza gana placiai imta keisti
cinsu. Valstieci cinsinink padaugejo del Pavelo Kiseliovo reformos, kuri buvo vykdoma 1840 m.
[statymu ir liete valstybinius dvarus. Reformai vykdyti 1837 m. buvo [steigta Valstybes turt
ministerija, kurios pirmasis ministras buvo P. Kiseliovas.Caro vyriausybe emesi sios ribotos reformos
noredama susvelninti bendraja feodalines baudziavines sistemos kriz, sustabdyti valstieci
bruzdejimus, padidinti izdo pajamas. Buvo nustota nuomoti valstybinius dvarus su valstieciais
privatiems asmenims (tuo dar siekta susilpninti vietos bajor ekonomines pozicijas), lazas pakeistas
pinigine renta, likviduota palivark sistema, didzioji dalis palivark zemes isdalyta valstieciams,
[steigti valsciai ir [vesta valstieci savivalda. Reforma buvo sekminga valstybiniai valstieciai
atsidre geresneje padetyje nei dvarinink valstieciai.
59
8.1. Valstybini dvar valdymo reforma
Caro vyriausybe, noredama susvelninti bendraja feodalines baudziavines sistemos kriz,
sustabdyti valstieci bruzdejimus, padidinti izdo pajamas, emesi tam tikr reform savo dvaruose.
Reformai vykdyti 1837 m. buvo [steigta Valstybes turt ministerija. Reformos [kvepejas ir pirmasis
ministras buvo Pavelas Kiseliovas, todel jo vardu si reforma vadinama. Pagrindinis jos tikslas buvo
panaikinti lazin sistema ja pakeiciant cinso mokesciu valstieciams, suteikti savivalda, kontroliuojant
ministerijos valdininkams. Vykdant reforma reikejo nustatyti esama valstybini zemi padet[, todel
1839 m. buvo [steigtas Valstybes turt liustracijos skyrius. Jo uzdavinys buvo ismatuoti ir suzinoti
valstybini dvar ir misk plotus, sudaryti inventori sarasus, nustatyti dvar pajamas. Buvo nurodoma
aprasyti visas dvar naudmenas, suklasifikuoti pagal kin paskirt[ (sodybin, ariamaja zem, pievas,
ganyklas) [vertinant t zemi kokyb ir produktyvuma. Nustacius kiekvieno valstiecio kines ir
darbines priemones, jie buvo suskirstyti [ keturias grupes: prievolininkus, pusprievolininkus,
darzininkus ir kampininkus (bobilius). Prievolininkai valstieci kiai, kurie turejo ne maziau kaip du
darbinius gyvulius ir iki 20 desimtini zemes ( desimtine 1,0925 ha). Pusprievolininkai turejo 1
darbin[ gyvul[ ir 10-15 desimtini zemes. Darzininkais buvo laikomi tie valstieciai, kurie turejo tik
pirkia ir pus desimtines zemes, kai kurie is j galejo gauti ir sienaujamos zemes. Kampininkai
(bobiliai) savo zemes neturejo ir mokejo tik kiemo mokest[ 8 proc. atlyginimo arba ejo dirbti 24
dienas per metus veltui.
Nustatyta didziausia valstiecio zemes dala 20 desimtini.
Uz naudojimasi zeme valstietis turejo atsilyginti darbu, gaminiais arba pinigais, bet ne daugiau
kaip trecdal[ viso savo derliaus. kines prievoles valstieciams turejo bti nustatomos remiantis zemes
[kainojimu. Cinsas turejo bti apskaiciuojamas uz naudojamas dvar zemes ir pelna.
Liustracijos nuostatuose buvo nurodyta is naujo perskirstyti naudojamas zemes, nustatant tam
tikra proporcija valstieciams, palivarkams, visuomeninems reikmems. Visos sios priemones tai buvo
savotiskas kadastras, atliktas tiksliai, remiantis objektyviais tyrimais matavimais, vertinimais,
sarasais. Buvo priimta, kad vidutiniskai sklypas turi sudaryti 8 desimtini dydzio. Nustatyta, kad
sklypas Vilniaus, Upytes (Panevezio), Ukmerges ir Raseini apskrityse tesudare 3 desimtines; Kauno,
Zaras, Asmenos, Telsi tik 2 desimtines, Svencioni vos 1 desimtin su trupuciu. Tik Trak
apskrityje, kur zemes mazos vertes, sklypui teko 6 desimtines. Tai rodo, kad valstieci zemes XVIII a.
antrojoje puseje ir XIX a. pirmojoje puseje buvo isgrobstytos is dalies palivarkams sudaryti. Derliai
izdo dvaruose buvo mazesni uz vidutinius, nes nuomininkai zem nualindavo ir perduodavo toliau
kitam nuomininkui.
Reformavus valstybinius dvarus, juos pereme Valstybes turt ministerija. Si dvar valstieciai
buvo vadinami karaliskaisiais. J zeme turejo bti atribojama nuo palivarko ar dvaro zemes.
1844 m. buvo isleistas [sakymas, kad visose vakarinese gubernijose valstieciai bt perkeliami [
cinsin sistema. Valstieciams buvo atiduodamos geresnes palivarkines zemes, prastesnes zemes
paliekamos atsargos fondui. Del tokio skirstymo labai padidejo tarpureziai. 1844 m. liustracijos tikslas
buvo patobulinti valstieci administracija valstybiniuose dvaruose, padidinti j pajamas, taip pat atlikti
valstybini zemi kadastra, skirstant ariamaja zem ir pievas [ rsis. Ariamoji zeme buvo skirstoma [
gera, pusetina ir bloga, o pievos [ kalvotas, sausumines ir pelkines. 1847 m. Valstybes turt
ministerija vel gr[zo prie palivarkines sistemos. Tam buvo isleistas caro [sakymas, pagal kur[ is laisv
zemi plot buvo sudaromi ir isnuomojami sklypai. 1857 m. buvo atlikta liustracija visuose
valstybiniuose dvaruose, isskyrus caro dovanotuose, kuri nuomojimo terminai dar nebuvo pasibaig.
Liustracija nustate valdini turt plotus ir ribas, apsaugodama valstybin[ turta nuo tolesnio grobstymo.
Valstieci kiemai gavo nustatytus trilaukes sistemos zemes plotus nuo 12,5 iki 22,5 desimtines,
daugialaukes dar daugiau. Jie galejo kininkauti nevarzomi lazini prievoli. Reforma buvo
naudinga stipresniems kininkams, didejo j diferenciacija. 1858 m. Kauno gubernijoje valstybini
60
valstieci prievolininkai sudare 66 proc., pusprievolininkai 4, darzininkai 7, kampininkai - 12
procent.
11 pav. Valak reformos suformuota Zidiski kaimo zemevalda
Trak apskrities Aukstadvario valsciuje.
Planas sudarytas 1852 m.
1859 m., pries pat valstieci reforma Valstybes turt ministerija pradejo nauja valstybini
zemi liustracija visose trijose lietuviskose gubernijose. Tikslas buvo ne tik padidinti izdo pajamas,
bet ir sudaryti didesnius zemes plotus nusalinant valstiecius nuo j zemi, sudarytais palivarkais
apdovanoti caro valdinius ir taip didinti rusifikacija Lietuvoje. Pirmas zingsnis buvo cinso mokescio
padidinimas uz valstieci valdomas zemes. Kauno gubernijoje mokesciai padidejo 76 proc., Vilniaus -
48 proc. Be to, is valstieci buvo atimamos geresnes zemes, o jiems duodamos blogesnes arba
esancios toliau nuo j gyvenamosios vietos. Tokie veiksmai skatino valstiecius aktyviai dalyvauti 1863
m. sukilime.
8.2. Dvarinink zemes valdymas
Iki 1861 m. valstieci reformos Lietuvoje vyravo dideli dvar zemes valdymas. Vilniaus
gubernijoje dvarininkams priklause 69,5, Kauno 74,6 ir Gardino 58,5 proc. visos zemes. 176
stambs dvarininkai (turej daugiau kaip po 500 baudziaunink) sudare 3,4 proc. vis dvarus
valdziusi asmen, turejo savo zinioje apie 40 proc. vis baudziavini valstieci. Tuo tarpu smulks
dvarininkai turejo tik 22,6 proc. valstieci baudziaunink. Be bajor, turinci dvar su
baudziauninkais, buvo zem dirbantys bajorai (slektos), kurie pasiskirste [ okolic (bajorkaimi,
apylinki) slektas, gyvenancius nedideliuose kaimuose (po 3 8 kius) ir turincius iki 20 desimtini
zemes; uzribi (uzusieni, viensedzi) slektas, gyvenancius dvar pakrasciuose arba miske, ir cinsinius
slektas smulkius nuomininkus, gyvenancius dvarinink zemeje. 1831, 1847 ir 1857 m. slektos buvo
[pareigoti pateikti bajoriskos kilmes [rodymus. Tie, kurie nepateikdavo, buvo priskiriami valstybini
valstieci, miestieci arba laisvj zmoni kategorijai. [ valstieci luoma iki 1860 m. buvo [rasyta:
Kauno gubernijoje 17 tkstanci, Vilniaus 26,7 tkst. buvusi slekt (vyr ir moter). Todel bajor
luomas sumazejo, taciau isliko gausesnis negu kitose Rusijos gubernijose.
Nepaisant kai kuri pazangesni dvarinink siekimo savo valstiecius padaryti cinsininkais,
Lietuvoje iki XIX a. penktojo desimtmecio viespatavo lazas. Nuo 1840 m. Zemaitijoje ir prie stambi
miest kitose vietose prasidejo gana greitas perejimas prie cinso, t.y. prie pinigines rentos. Ypac sis
61
procesas pagreitejo paskutiniaisiais pries baudziavos panaikinima metais. Taip dvarai pereidavo [ nauja
kapitalistin[ kininkavimo bda buvo naudojamos sejomainos, geresni gyvuliai, pageredavo ir laisvai
samdom darbinink darbas palyginti su baudziaunink darbu.
Daugelis bajor dvarinink taip pat [sitikino, kad lazinink darbas nenasus. Nemazai
dvarinink, ypac Vakar Lietuvos, laza pakeite cinsu. Daugelis dvarinink buvo uz baudziavos
panaikinima Kurliandijos (Kurso) ir Estliandijos (Estijos) gubernij pavyzdziu. (Ten valstieciams buvo
suteikta asmens laisve, bet j zem pasiliko dvarininkai). Pirma karta baudziavos panaikinimo
klausimas buvo iskeltas 1817 m. pabaigoje Vilniaus gubernijos bajor susirinkime. Taciau vyriausybe
bgstavo, kad valstieciai paleisti be zemes, ims bruzdeti.
Apytikriai nuo ketvirtojo desimtmecio kai kuriuose dvaruose paplito prievarta samdomas
darbas. Kad atsirast darbinink, is dalies valstieci atimdavo zem ir ja prijungdavo prie palivarko.
Prievartine samda, kuri is esmes nekeite baudziavini santyki, turejo padeti islaikyti irstant[ feodalin[
k[.
Lietuvoje, skirtingai nuo Rusijos, nebuvo bendruomeninio zemes valdymo (kaimas bendrai
tesinaudojo tik ganyklomis), todel cia valstieciai laza atlikinejo bei cinsa mokejo nuo naudojamo
zemes sklypo (kio, kiemo). Valstiecio kis dvarininkui atiduodavo prievolems trecdal[ savo pajam.
Del visuomenini ir ekonomini priezasci bei vietini dvarinink teisems apriboti 1844 m.
buvo isleistas [statymas del privalomj inventori [vedimo Vilniaus ir Kauno gubernijose. Vilniaus
gubernijoje normaliu buvo laikomas 6 dien lazas nuo viso kio, o Kauno gubernijoje 8-12 dien.
Dvarininkui nebebuvo leista didinti si prievoli, priesingu atveju valstieciai galejo skstis caro
administracijai. Privalomj inventori [vedimas buvo tarsi neryztingas P. Kiseliovo reformos tsinys.
Privalomieji inventoriai kiek ribojo dvarininko valdzia valstieciams; administracija sieke stabilizuoti
valstiecio sklypo dyd[; valstieciai [gijo teis priesintis feodaliniam isnaudojimui.
Skirtinis zemes sklypas turejo garantuoti visos valstiecio seimos pragyvenima. Taciau sklyp
dydis kito. Ne kiekviena seima turejo valaka (apie 21 ha) zemes, nors mazazemi valstieci buvo
palyginti nedaug. Valstieci sklyp skaidymasis dvarininkui buvo nenaudingas. Mazazemis laza eiti
tegalejo pescias, jis nepajege moketi cinso.
Skirtine zeme tai zemes sklypas, kuriuo zemes savininkas (valstybe, dvarininkas, baznycia)
leido naudotis uz prievoles. [ ja [ejo sodybine ir ariamoji zeme, kai kur pievos su ganyklomis
(retkarciais dar ir miskas). Jos valdymo teises buvo kitokios negu privatini zemi. Uz skirtin zem
valstieciai privalejo atidirbti dvarininkams arba moketi pinigin duokl.
Lietuvoje gyveno daug valstieci be skirtini zemes sklyp. J XIX a. viduryje Vilniaus
gubernijoje buvo 8 proc., Kauno 22 ir Augustavo 39 proc. Daug bezemi buvo ten, kur issipletojo
piniginiai santykiai, kur buvo gausiau cinsinink.
Palengva brendo prielaidos darbo jegos rinkai susidaryti. Bezemi darba daugiausia naudojo
valstieci kis, tuo aplenkdamas palivarka. Taciau vis valstieci padetis buvo vienoda tuo, kad jie
patys ir j skirtiniai sklypai liko feodalo nuosavybe.
Valstieci isnaudojima didino ir valstybe. Ypac sunkus valstieciams buvo 1812 m. [vestas
pagalves mokestis, imamas is vis revizini siel (vyr). Ne maziau sunki buvo rekrut prievole,
[vesta 1796 m.
8.3. Zemes valdymo ir zemetvarkos ypatumai Uznemuneje
Savita vystymosi kelia praejo Uznemune Sduva Suvalk gubernija. Cia gyven lietuviai ir
jotvingiai arba sduviai, del nuolatini kov su kryziuociais buvo visiskai isnaikinti arba pasitrauke [
saugesnius Lietuvos rajonus. XIV a. Uznemune buvo beveik visiskai apleista, uzaugusi tankiomis
giriomis. Zalgirio msyje sutriuskinus kryziuoci ordino galyb ir pasirasius taikos sutart[, prasidejo
ramesni laikai, o kartu ir antroji Uznemunes kolonizacija. XVII a. buvo pradeti intensyviai kirsti
miskai, vis tankiau eme kurtis kaimai, ypac pasieniuose. Treciojo Zecpospolitos padalijimo metu (1795
62
m. Uznemune buvo prijungta prie Prsijos karalystes ir pradeta vadinti Naujausiais Rytprsiais bei
suskirstyta [ du departamentus: Balstog ir Plocka. Balstoge buvo suskirstyta [ tris pavietus:
Marijampoles, Kalvarijos ir Vygri. Paviet ribos buvo nustatytos senomis giri ribomis. Senoji
santvarka cia buvo panaikinta, bajorai gavo tik tokias teises, kokias turejo Prsijos bajorija (Prsijoje
bajorija turejo mazai teisi). Tuo tarpu valstieci padetis pagerejo: jie buvo sulyginti su Prsijos
valstieciais, o ten tuo laikotarpiu palaipsniui buvo naikinama baudziava. Valstieciai laisvai kilnotis dar
negalejo, taciau ir ponas negalejo j parduoti ar dovanoti. 1807 m. uzems sia teritorija Napoleonas ja
prijunge prie sudarytos Varsuvos hercogystes. Nugalejus Napoleona, Vienos kongresas vietoj
Varsuvos hercogystes Rusijos imperijoje [kre Lenkijos karalyst, prie kurios prijunge ir Uznemun.
Po 1831 m. valstieci sukilimo Lenkijos karalyste prarado autonomija, ir Uznemune buvo priskirta
Augustavo gubernijai.
Skirstymasis vienkiemiais Uznemuneje prasidejo dar apie 1820 m., plintant zemes nuomojimui
valstieciams cinso pagrindu. Kiek veliau [sigaliojo ir oficials zemes tvarkymo [statymai. Zemes
tvarkymo normos buvo nustatytos 1841 ir 1847 m. valdzios instrukcijose. Pagal jas valstieciai turejo
gauti zemes vienkiemiuose, kad bt pasalinti zalingi zemes reziai ir suteiktos kiekvienam viensedziui
kiniu poziriu patogios ribos. Jose buvo numatytas ir sodyb perkelimas [ vienkiemius. Sodybos vieta
priklause ne nuo valstiecio noro, bet buvo is anksto suprojektuota prie kelio. Valstietis galejo keltis [
nauja vieta arba pasilikti senojoje tai buvo jo valioje. Tuo tarpu dvarininkams priklausantys
valstieciai neturejo galimybes rinktis jie priverstinai buvo iskeldinami [ vienkiemius. Cinso mokestis
buvo nustatomas pagal zemes kadastra, kuriame buvo numatyta kelios zemes kategorijos: ruginei
zemei 2, kvietinei 3, darz 2, pievoms 4, ganykloms 3 kategorijos. Vykdant sia zemetvarka,
kartu buvo naikinami [vairs dvaro ir kaimo zemi [siterpimai ir daromi keitimai. Tai suteike
galimyb atimti is valstieci geriau [dirbtas zemes ir nukelti juos [ nedirbamas. Kadangi dvarinink
piktnaudziavimas sukele valstieci nepasitenkinima, tai caro valdzia 1846 m. [statymu, noredama
atitraukti juos nuo naujo sukilimo, skirstyma [ vienkiemius sustabde. Sis [statymas draude
dvarininkams kelti [ kitas vietas valstiecius, [dirbancius ne maziau kaip 3 margus zemes be j sutikimo,
jei tik sie atlieka savo prievoles. Valstiecius pervedant [ cinsa, [statymas reikalavo sudaryti su
valstieciais patvirtintus susitarimus rastu. 1858 m. isleistu [statymu buvo leista perkelti valstiecius [
cinsa be j sutikimo. Pagal s[ [statyma valstiecio zeme turejo bti sujungta [ viena sklypa, panaikinti
reziai tarp kaimo ir dvaro ir numatytos bendros ganyklos. Pirmiausia turejo bti isskirstyti tie kaimai,
kurie pareiksdavo nora tai padaryti. Taciau 1863 m. sukilimas vel pakreipe caro politika kita linkme,
palankia valstieciams. 1864 m buvo isleistas valstieci reformos [statymas, pagal kur[ valstieciai gavo
nuosavybes teises [ iki tol valdyta j zem. Tuo paciu atkrito ir dvarinink skirstymas valstieci kaim
[ vienkiemius bei j perkelimas [ cinsa. Iki 1864 m. valstiecius perkeliant [ cinsa, buvo isskirstyti [
vienkiemius 1324 kaimai. Po 1864 m. Uznemunes valstieciai galejo skirstytis [ vienkiemius tik savo
iniciatyva. Nuo 1864 iki 1899 m .[ vienkiemius buvo isskirstyti 393 kaimai. Nauja rezi susidaryma
skatino seim pasidalijimas.
1864 m. vasario 19 d. [statymu buvo sutvarkyti valstieci zemes santykiai su dvarininkais.
[statymas nustate, kad valstieciams visa tiek privaci, tiek valstybini dvar zeme pereina [ visiska
nuosavyb. Valstieciai gavo ne tik visas valdytas zemes, bet ir visas tas zemes, kurios is j buvo
atimtos nepaisant 1846 m. draudimo. Gincams sprsti buvo duotas trej met laikotarpis. Valstieciai
taip pat galejo atgauti neteisetai pakeistus sklypus. Valstieciams nuosavybes teise paliko ir visa gyvaj[
bei negyvaj[ inventori, taip pat ir servitutus. Islyginti tarpurezius, atsiteisti uz servitutus valstieciai
galejo susitar su dvarininkais. Siame [statyme buvo nustatyti tokie draudimai: 1) buvo neleidziama
trobesi uzstatyti ar parduoti be zemes; 2) kaip uzstata sodybas galejo imti tik valstieciai. Veliau buvo
prideta dar trecia salyga, kad valstieci kiai negali bti skaldomi [ mazesnes dalis kaip po 6 margus.
Bezemiai gavo sklypelius is valstybini, baznytini, tusci ir kitoki zemi. Valstieci zemi
pasiskirstymas 1864 m. buvo toks: iki 3 marg buvo 15 proc., iki 15 marg 41 proc., daugiau kaip 15
marg 40 proc. Zemes ispirkimo is valstieci nebuvo reikalaujama, o dvarininkams buvo atlyginta is
63
taip vadinamo padmes, zemes ir kit mokesci. Jiems buvo atlyginama ir tam tikrais likvidaciniais
lakstais, duodanciais 4 proc. pelno, isperkamais per 42 metus. Buvo panaikinta dvarinink jurisdikcija
(vaitavimas).
1867 m. sausio 13 d. is Varsuvos generalgubernatoriui pavaldzios Augustavo gubernijos (iki
1837 m. vaivadija) siaurini apskrici buvo sudaryta Suvalk gubernija; nuo tol Uznemune vadinama
Suvalkijos vardu.
8.4. Kaim skirstymas vienkiemiais siekiant |vesti cinsq
Tvarkant cinso [vedima valstybinese zemese ir majoratuose (tai valstybiniai dvarai, kuriuos
Zecpospolitos karaliai (veliau Rusijos carai) buvo dovanoj bajorams (rus didikams) valdyti
paveldimai be teises tuos dvarus smulkinti, [keisti ar parduoti), valstieciai turejo gauti zem, suskirstyta
[ vienkiemius. Zeme (dirvos, pievos, darzai) turejo bti duodama viename sklype, o ganyklos galejo
bti ir bendros. Cinso mokestis buvo nustatomas pagal zemes rs[. Ji buvo suskirstyta [ 4 rsis (gera,
vidutine, bloga ir labai bloga). Pagal tai buvo nustatoma rentos norma. Tai dave pradzia naujiems
zemetvarkos darbams. 1843 m. Rusijoje buvo isleistas Zemi rib [statym rinkinys. Pagrindiniai
matinink darbai buvo zemi matavimas ir aprasymas, [vairi plan sudarymas, nam, tilt bei kit
objekt statybos ir keli tiesimo projekt bei samat sudarymas. Siuos darbus vykde apskrici
matininkai (pagal gubernij matinink paskirtas uzduotis) ir gubernij braizykl darbuotojai.
Pagal 1841 ir 1847 m. instrukcijas valstieci zemes skirstymo vienkiemiais tikslas pasalinti
zalingus zemes kiui rezius ir sudaryti kiekvienam vienkiemiui kiniu poziriu patogias ribas.
Skirstant [ vienkiemius kartu buvo naikinami kaimo ir dvaro zemi [siterpimai. Matavimo darbus atliko
zemes savinink kviesti matininkai, kurie dare menzulines nuotraukas masteliu 1:5000 ir remesi
topografinio tinklo pagrindu. Visi teisiniai dokumentai apie zemes naudojimo pakeitimus buvo
tvirtinami, registruojami ir saugomi.
Kaim skirstymas vienkiemiais pirmiausia prasidejo Uznemuneje apie 1820 m.. Rezine
zemevaldos sistema feodalizmo laikotarpiu buvo bdinga beveik visai Lietuvai. Tik Zemaitijoje kartu
gyvavo ir vienkiemine sklypine sistema. Zemaitijoje valstieci vienkiemius pirmasis isskirste Oginskis,
veliau Pliateris ir kiti dvarininkai. Be to, [ vienkiemius cia buvo isskirstyti ir keli valstybiniai kaimai,
nes isnuomoti zemes uz cinsin[ mokest[ dvarininkams buvo naudingiau. Skirstymas [ vienkiemius
Zemaitijoje nebuvo reglamentuojamas kokiais nors [statymais. Kadangi cia trko matinink, tai
sodybos cia buvo isdestytos netvarkingai. Be to, buvo palikta prorezi, liko daug bendros nuosavybes
zemes, nelikviduotos bendros kaimo ganyklos, daugelis valstieci turejo servitutus ir bendras ganyklas
su dvarais. Veliau del to tarp valstieci ir dvar kildavo teismini ginc.
Vienkiemiai plito jau iki baudziavos panaikinimo, ypac Telsi, Raseini, Mazeiki, Kretingos
ir Taurages apskrityse. [taka vienkiemi krimuisi, kaimo sodyb skaiciaus ir j isdestymo kitimui
galejo tureti ir Izdo rm 1808 m. balandzio 23 d. instrukcija valstybini dvar revizoriams. Joje
sakoma: Jeigu kur yra pakankamai zemes, o seimose maza darbinink, kitose gi j per daug ir
nelygiai nustatytas lazas, tada j sutikimu, kad zeme nestovet tuscia, paskirstyti ja kiek galima
lygiau.
Taciau brstant baudziavos krizei kaim ir vienkiemi skaiciaus didejimas letejo. Tai salygojo
baudziavos aplinkybe, kad kuo maziau dvarininkas tures baudziaunink zemes, tuo maziau reformos
metu reikes jiems atiduoti. Kadangi su reformos [statymais dvarininkai susipazino pries jos
paskelbima, tai dar pries reforma prasidejo valstieci nuvarymas nuo zemes. Tokiu bdu daugejo
laisvj zmoni. Kiekvienas dvarininkas buvo suinteresuotas tureti kuo maziau baudziaunink.
64
8.5. Valstieci atleidimo is baudziavos zemes reforma
XIX a. viduryje padidejo feodalines baudziavines sistemos krize. Prasidejo dvaro kio
smukimas, kur[ sustiprino epidemijos ir nederliai. Pletoti dvarinink k[ tapo ne[manoma. Santvarkos
krize priverte caro vyriausyb pradeti ruosti baudziavos panaikinima. Tai padiktavo ekonomine raida
baudziava trukde kapitalistiniams santykiams. Tuo metu valds Rusijos caras Aleksandras II ir
vyriausybe, kuria sudare rus bajorai, politiniais sumetimais nutare baudziavos panaikinima pradeti
nuo lietuviskj gubernij Vilniaus, Kauno ir Gardino. Tikslas buvo pakirsti lenk ir lietuvi bajor
[taka ir susieti valstieci viltis su vyriausybes politika. Valstieci reforma buvo rengiama
viespataujancios klases atstov ir turejo saugoti j interesus. Valstieci islaisvinimas su zeme turejo
panaikinti sukilim pavoj ir uztikrinti zemvaldzi kinius interesus. Aleksandras II 1857 m. gruodzio
2 d. reskriptu (caro laiskas valdiniams) kreipesi [ Vilniaus generalgubernatori del reformos. Lietuvos
dvarininkai emesi priemoni, kad jiems likt valstieci zeme. Valstieciai naudotaja zem laike savo
nuosavybe ir sieke nusikratyti dvarinink valdzios ir baudziavini prievoli. Vyko bruzdejimai.
Noredamas isvengti revoliucinio sprogimo, 1861 m. kovo 3 d. (vasario 19 d.) caras Aleksandras II
pasirase manifesta ir [statymus, kurie naikino baudziava, skelbe pagrindines reformos salygas.
Valstieciai gavo pilieci teises asmens laisv ir teis tvarkyti savo turta, pasirinkti versla, sudaryti
sutartis, sprsti seimos klausimus. Buvo [vesta valstieci savivalda (keli kaimai sudare seninija, kelios
seninijos valsci). Iki 1861 m. pabaigos Vilniaus gubernijoje buvo [steigta 1479, Kauno 1033
seninijos. Zeme liko dvarinink nuosavybe. Valstieciai gavo sodybas ir sklypus, kuriais naudojosi
reformos paskelbimo metu (9 metus valstietis negalejo atsisakyti sios zemes, o issipirkti galejo tik
dvarininkui leidus; issipirkti valstieciai galejo tik sodybas).Valstieciai buvo islaisvinti nuo asmenines
priklausomybes dvarininkui, tureta zeme palikta jiems nuolatiniam naudojimui uz nustatytas prievoles.
Buvusi baudziaunink santykiams su dvarininku tvarkyti buvo isleisti Bendrieji nuostatai, taikomi
visai Rusijos imperijai. Lietuvoje buvo kieminis zemes valdymas, o ne bendruomeninis, kaip
centrinese gubernijose, todel buvo isleisti Vietiniai nuostatai. Visos zemes savininku, valstiecio
laikinu globeju ir teiseju dvejus metus liko dvarininkas. Valstieciai gavo teis issipirkti vien savo
sodybas, o lauko zem turejo naudoti uz senasias prievoles. Skirtine zeme turejo aprpinti valstiecio
seima , kad ji galet atlikineti prievoles dvarininkui (laza ir cinsa) bei valstybei. Iki sklyp issipirkimo
valstieciai vadinosi laikinaisiais prievolininkais ir tik po issipirkimo turejo tapti valstieciais savininkais.
Skirtin zem valstieciai galejo issipirkti tik dvarininkui sutikus arba jam reikalaujant. Issipirkti padejo
valstybe. Ji dvarininkui sumokedavo 80 proc. nustatytos isperkamos zemes kainos. Veliau sia suma
valstieciai jai turejo grazinti per 49 metus. Numatant skirtinio sklypo ispirkos dyd[, metini prievoli
verte buvo prilyginama 6 proc. visos skirtines zemes vertes; 20 procent visos sumos valstietis turejo
sumoketi is karto, o likusiai buvo suteikta paskola. Taigi ir po baudziavos panaikinimo valstieciai liko
priklausomi nuo dvar. Todel jie aktyviai dalyvaudavo sukilimuose. Po 1863 m. sukilimo caro
vyriausybe isleido [statyma, kuriuo laikinai panaikino baudziavin valstiecio padet[, 20 proc. sumazino
isperkamuosius mokescius. Buvo ispirkti tokie vienam kiemui plotai: Vilniaus gubernijoje 14,7,
Kauno 19 desimtini (1 desimtine l,09225 ha).
Valstieci islaisvinimas su zeme turejo panaikinti sukilim pavoj ir uztikrinti kinius
zemvaldzi interesus. Nebuvo numatyta, kiek kuriam valstieciui skirti zemes. Taciau galima isskirti
keleta grupi pagal sklyp dyd[: didziausi buvo vieno masyvo nusigyvenusi slekt ar laisv zmoni
kiai. Daugiausia pasitaikydavo ki nuo 4 iki 20 kiem, kurie sudare gyvenviet. Cia zeme pagal
kokyb buvo padalinta [ keleta sklyp ir kiekvienas valstietis turedavo juose po rez[, kuri ilgis kartais
bdavo po 1 2 km, o plotis nesiekdavo 15 25 metr. Treciai grupei priklause patys maziausi
sklypai, kurie buvo ismetyti uz sodybini sklyp rib. Si reforma sudare salygas dvarininkams atimti is
valstieci dal[ anksciau j valdyt zemi, o padidejusios prievoles virsijo ekonomines valstieci
galimybes. Taip pat pirmoje vietoje buvo iskelta ne prekine darbo produkto forma, o prekine darbo
jegos forma.
65
1863 m. sukilimas pakeite carizmo politika valstieci klausimu. Vyriausybe buvo priversta
padaryti nuolaid, taciau is esmes ribotos agrarines politikos nepakeite. Nebuvo gilinamasi del
konkreci valstieci sklyp norm. Taip pat valstieci zemi atribojimas nepanaikino valstieci ir
dvarinink zemi [siterpimo vien [ kitas. Nebuvo sprendziama del zemi plot suskaidymo reziais.
Atribojimas buvo suprantamas tik kaip valstieci zemi atskyrimas nuo dvarininko zemi. Atribojimo
planuose buvo parodomos viso kaimo valstieci skirtines zemes ir dvarininko zemes ribos. Valstieci
kiem sklypai nebuvo atskiriami vienas nuo kito. Veliau kaim rib neapibreztumas daresi vis
painesnis del valstieci seim dalijimosi. Reforma vyko letai, nes trko matinink. Apskrityje dirbdavo
4 5 matininkai. Daznai gubernijos braizykla versdavo taisyti ar perdaryti sudarytus planus, laikydama
juos netiksliais. Uz darbus bdavo mokami sutartiniai atlyginimai. Sprendziant gincus tarp dvarinink,
buvo palaikoma ta puse, kuri daugiau mokedavo.
Sios reformos metu zemetvarkos uzdavinys buvo atlikti zemes matavimus visose valstieci
zemese, atribojant jas nuo dvarinink zemi ir [teisinti sios zemes sklyp priklausomyb. Matavimo
metu matininkai kartu su liustracijos komisijomis, tikslindavo kaim ir zemes vald ribas
atsizvelgdami [ zemes sklyp patoguma naudotis, parengdavo planus, nustatydavo servitutus
dvarinink ir valstybineje zemeje. Zemes priklausomybes [forminima sudare jos [teisinimas
nuosavyben (zemes plotai, kurie buvo patvirtinti kaip skirtine zeme ir kuriuos valstieciai turejo
palaipsniui lengvinanciomis salygomis issipirkti is valstybes, taip pat valstieci pirkta is dvarinink ir
kit savinink zeme) ir [teisinimas naudojimuisi cinso (t.y. amzinosios nuomos) teise.
12 pav. 1858 m. suformuoti reziai Kauno gubernijos Novoaleksandrovo valsciaus
Duset dvare
Reformos metu buvo sprendziami ir socialiniai klausimai dvar bernai ir kumeciai gavo po 3
desimtines skirtines zemes. Reforma reglamentavo 1869 ir 1887 m. [statymai bei nuostatai. 1869 m.
kovo 26 dienos [statymas reikalavo atriboti valstiecio k[ patikslinant jo ribas ir sudarant plana.
Reikejo isnagrineti visus valstieci ir dvarinink savitarpio gincus. Del to valstieci sklypai nebuvo
atriboti iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Iki XX a. pradzios Kauno gubernijoje buvo atribota apie 70, o
Vilniaus apie 90 proc. visos zemes. Atribojimas reiske paskutin[ reformos etapa, po to zemes gincus
jau sprende ne valstieci, bet teismo [staigos. Galutinio atribojimo metu reikejo sprsti servitutini
naudmen klausima.
66
Nebuvo issprstas servitut (servitutas tai valstieci teise dvarinink zemese) klausimas.
Kauno gubernijoje servitutines bei bendras su dvarininkais ganyklas turejo 42 proc. vis valstieci
kiem. Servitutai ir bendrosios ganyklos galejo bti padalytos ar kitaip panaikintos dvarininkams ir
valstieciams geranoriskai susitarus. Taciau tai atlikti buvo sudetinga, nes nebuvo aisku, kurias ganyklas
laikyti dvaro, kurias kaimo, o kurias bendromis. Nors ispirkos aktuose ir buvo pripazinta valstieci
teise [ servitutus, taciau nebuvo aptartos nei j ribos, nei naudojimosi salygos. Tai leido dvarinink
savivalei plisti. Baudziavos salygomis dvarininkui buvo naudinga aprpinti valstiecius ganyklomis, nes
veliau jie padedavo apdirbti dvarininko laukus. Kai jiems tai tapo nenaudinga, nuemus derli laukai
buvo suariami kuo anksciau, o pievos sienaujamos kiek galima veliau. Tai buvo daroma, kad valstieciai
negalet ganyti razienose ir nusienautose pievose. Uz servitutini teisi atsisakyma valstieciai galejo
bti atlyginami. Vyriausybe, noredama padeti dvarininkams, 1892 m. prieme [statyma, kad valstieci
servitutinems teisems likviduoti uzteka dviej trecdali suinteresuot valstieci pritarimo. Dvarinink
siekimas is valstieci atimti sias teises ir gincai del to buvo daugelio valstieci bruzdejimo priezastis.
1864 m. pavasar[, kai sukilimas jau buvo beveik nuslopintas, buvo priimta rusifikatoriska LDK
istorijos koncepcija,- rus prad atkrimo programa. Sia programa patvirtino caras Aleksandras II.
Vakar krastas buvo paskelbtas nuo amzi(iskonno) rus zeme.
Katalikams bajorams buvo uzdrausta pirkti parduodamus dvarus, o daugelis konfiskuot dvar,
neatsiradus pirkej is rus dvarinink tarpo, buvo isdalijami is Rusijos perkeliamiems valstieciams.
Katalikams buvo ribojama teise gauti kredita, pirkti zem, nuomoti valstybines fermas. Vilniaus
generalgubernatoriaus 1885 m. aplinkrasciu buvo nustatyta, kad valstieciai katalikai gali pirkti zemes
tik tiek, kad skirtine ir pirktine zeme kartu nesudaryt daugiau nei 60 desimtini (apie 61 ha). Zinoma,
daugelis valstieci ir nepajege [sigyti tokio zemes kiekio, taciau tai buvo viena is rusifikacijos
priemoni, 1901 m. [teisinta netgi [statymu. Bezemiams bajorams uz perejima [ staciatikyb buvo
zadama leisti apsigyventi izdo zemese ir suteikti pasalp ir kit lengvat.
Siekdama susilpninti Lietuvos dvarinink pozicijas, administracija ne tik konfiskavo vis
aktyviai sukilima remusi dvarinink zemes, bet ir visus lenk kilmes krasto dvarininkus apdejo
kontribucija 10 proc. nuo pelno. 1,5 2,5 procento rinkliava nuo pelno kaip pagalba vyriausybei buvo
apdeti ir rus bei vokieci kilmes dvarininkai. Si rinkliava dave caro valdziai papildom les islaikyti
kraste didel kariuomen, policija, geriau apmokama administracija bei finansuoti rusifikacin politika.
Ypac energingai si sistema buvo diegiama pirmaisiais metais po sukilimo generalgubernatoriaujant
Muravjovui (1863 1865). Itin skaudziai Lietuvos zmones nepriklausomai nuo luomines ar turtines
padeties paliete generalgubernatoriaus [sakymu [vestos kontribucijos. Pati didziausia sankcija buvo
zemes konfiskavimas. Vien Kauno gubernijoje iki 1863 m. liepos menesio buvo konfiskuoti 1515
neturting bajor ir 279 valstieci kiai. Lietuvos dvarinink padetis pasidare sunkesne atemus is j
teis naudotis privilegijuotu kreditu Bajor zemes banke.
1865 m. gruodzio 10 d. [statymas draude ne rus kilmes asmenims pirkti zem, ja dovanoti,
uzrasyti testamentu. Buvo palikta tik tiesiogine paveldejimo teise. Vyriausybes tikslas buvo isplesti
rus zemevalda iki 2/3 visos privacios zemes. Buvo nepageidaujama taip pat, kad dvarinink zeme
atitekt valstieciams.
Valstieci reforma nepaliete valstybines mokesci sistemos. Be ispirkimo mokesci valstieciai
tebemokejo pagalves mokescius, atlikinejo [vairias natrines prievoles. Sunki feodaline rekrut
prievole buvo panaikinta tik 1874 m., [vedus visuotin karo prievol.
8.6. Valstieci atleidimo is baudziavos reformos vertinimas
XIX a. daugelyje Europos sali vyko valstieci issilaisvinimo procesas. Valstieci
issilaisvinimo savoka reiskia tris pagrindines valstietijos reform kryptis: 1) valstieci atleidima nuo
prievoli, 2) bendr naudmen padalijima; 3) ariamos zemes sujungima [ didelius dirbamos zemes
kompleksus naudotis vienai didelei bendruomenei. Dvarininkai ir stambieji zemvaldziai tapo paprastais
67
zemes savininkais, baudziauninkai laisvaisiais valstieciais arba laisvais zemes kio darbininkais.
Besiklostancius [vykius leme ekonomine politine sali padetis. Pradejus agrarines reformas buvo
atvertas kelias modernizuoti valstybes ir visuomen. Kadangi priklausomybe nuo bendruomenes ir
zemvaldzio kliude zemes kio pletrai, atsirado silym keisti feodalin sistema. Viena svarbiausi
numatyt reform individualus kininkavimas, kurio salyga buvo asmenines veiklos laisve. Nauji
[statymai skelbe valstieci, kaip ir kit valstybes pilieci, lygyb pries [statyma, suteike jiems laisv
persikelti [ kita vieta, pasirinkti profesija, taip pat panaikino hierarchin[ suskirstyma pagal luomus.
Islaisvinta nuo baudziavines priklausomybes ir diskriminuojanci prievoli Europos valstietija tapo
[takingu visuomenes luomu, turinciu savo politini ir ekonomini interes, pripaz[stam ir modernioje
XX ir jau XXI a. pramonineje visuomeneje.
Lietuvoje po baudziavos panaikinimo ir valstieci reformos valstieciai tapo pilieciais ir zemes
valdytojais. Feodalines zemevaldos monopolis suiro. Salia dvarinink privacios zemes atsirado kita
zemes nuosavybes rsis valstieci skirtine zeme.
Si reforma, lietusi Lietuvos privaci dvar valstiecius, bendrojo skirtines valstieci zemes ploto
nepakeite. Valstieciai gavo daugmaz tiek pat sodybines, ariamosios zemes ir sienaujam piev, kiek
naudojo iki reformos. Zemes ispirkimo kaina buvo nustatyta siek tiek mazesne negu rinkos. Iki 1870
m. galutinai buvo patvirtinta zemes ispirkimo akt del 91,5 proc. visos Vilniaus gubernijos skirtines
zemes ir tik del 47,7 proc. Kauno.
Valstybiniai valstieciai septintojo desimtmecio pradzioje tebebuvo cinsininkai, net
administraciniu poziriu priklause kitiems valsciams negu dvarinink valstieciai. Jie zem issipirko
lengvesnemis salygomis negu privaci dvar valstieciai. Taciau dvarininkams liko didziuliai plotai
XX a. pradzioje Kauno gubernijoje bajorams priklause 40,6, lietuviskose Vilniaus gubernijos
apskrityse 32,8 proc. ir lietuviskose Suvalk gubernijos apskrityse 24,7 proc. visos zemes.
Zemetvarkos uzdavinys buvo ismatuoti valstieci zem, atribojant ja nuo dvarinink ir
valstybini zemi, ir [teisinti zemes sklyp priklausomyb. Tai zemes plotai, kurie turejo bti
patvirtinti kaip skirtine zeme ir kuriuos valstieciai turejo laipsniskai lengvatinemis salygomis issipirkti
is valstybes, taip pat valstieci pirkta zeme is dvarinink ir kit savinink zeme, kuria reikejo [teisinti
amzinosios nuomos teise cinsu.
Reformos sudare palankias salygas kapitalizmo raidai. 1863 1864 m. [statymais buvo
nutraukiami feodaliniai santykiai, ir dvarininkai turejo pertvarkyti savo k[ kapitalistiskai.
9. ZEMS SANTYKIAI XX AMZIAUS PRADZIOJE
Nuo XX a. pradzios kapitalizmas Rusijoje [zenge [ savo auksciausia ir paskutin raidos pakopa.
Paastrejo socialiniai politiniai bei tautiniai priestaravimai. Pradetos skleisti radikalios
socialdemokratines idejos. Lietuvoje carizmas pagaliau turejo nusileisti nacionalinei kovai uz
ziniasklaidos atgavima, ir 1904 m. ja vel lietuviai pradejo leisti sava kalba. Judejimas, pradzioje
reisksis kova uz lietuvi kalbos teises mokyklose ir savivaldybese, perejo ir [ ekonomin srit[. 1900
1903 m. pasauline ekonomine krize stipriai paliete krasto pramon. Neigiamai ja veike 1904 1905 m.
Rusijos karas su Japonija, nutrko ekonominiai rysiai su kai kuriomis uzsienio salimis.
Sudetinga kapitalizmo raida buvo ir zemes kyje. Dvarinink zemevalda isliko nepakitusi. Caro
valdzia ir toliau neatsisake dvarinink globos valstieciams. Bajor dvarinink vaidmeniui kaime
sustiprinti caro 1903 m. gruodzio 14 d. [saku Vilniaus ir Kauno gubernijose buvo paskirti zemskiniai
virsininkai, kurie pereme taikos tarpinink ir net taikos teisej funkcijas. Taciau nesulaikomos
visuomenines ekonomines raidos, revoliucinio judejimo spaudziama caro vyriausybe turejo keisti
agrarines politikos kursa, ieskoti socialines atramos. Jau 1905 m. buvo panaikinti suvarzymai vietos
valstieciams pirkti zem. Nuo 1907 m. is valstieci nustota imti isperkamuosius mokescius. Caro
administracija nebesieke islaikyti nedalomus valstieci kius, vadinamus kiemais, kurie turejo
68
garantuoti tvarkinga isperkamj mokesci mokejima. Valstieciai galejo [teisinti skirtines zemes
pasidalijima (faktiskai ja jau buvo pasidalij).
Nors baudziava Lietuvoje buvo panaikinta pries keleta desimtmeci, bet zeme liko
sukoncentruota nedidelio dvarinink skaiciaus rankose. Vien tik Kauno gubernijoje, kuri apeme
didesniaja dabartines Lietuvos dal[, dvarininkams priklause 40,6 proc. visos dirbamos zemes. Toks
zemes valdymas ir tvarkymas nebepatenkino praturtejusi valstieci, kurie sieke [gyti daugiau zemi.
Didejo nepasitenkinimas ir tarpe smulkij valstieci, ypac del baudziavini liekan kaime. Valstieciai
reikalavo is dvarinink gincytin, servitutini zemi, savavaliskai naudojosi siomis zememis, kirto
miska. J kolektyvinese peticijose pradejo kelti administracijai reikalavimus aprpinti zeme bezemius
bei mazazemius is dvarinink ir valstybes vald. Pradeta masiskai boikotuoti valstybinius mokescius.
Valsci sueig nutarimuose atsirado reikalavim apkarpyti dvarus arba juos visiskai nusavinti ir
sudaryti zemes fonda bezemiams ir mazazemiams aprpinti.
Isgasdinta 1905 1907 m. revoliucini [vyki caro vyriausybe pradejo siekti sajungos su
stipriaisiais kaimo kininkais. Jos interesams ir buvo rengiama agrarine reforma. Jai vykdyti 1905 m.
Zemes kio ir valstybes turt ministerija buvo perorganizuota [ Vyriausiaja zemes tvarkymo ir zemes
kio valdyba. Valdybos darba atliko trys [staigos: Valstybes zemes turt departamentas, Zemes
pagerinimo skyrius (melioracijos reikalams) ir Kolonizacijos valdyba.
9.1. Stolypino zemes reforma
1906 1910 m. caro vyriausybe paskelbe svarbia valstieci skirtines zemevaldos reforma,
gavusia Piotro Stolypino, Ministr tarybos pirmininko, varda. Tai atgyvenusio zemes naudojimo bdo
priverstinio trilaukio reziniuose kaimuose keitimas [ vienkiemin kininkavimo sistema. Ji buvo
paskelbta 1906 m. lapkricio men. Valstybes Dmos [saku, kuris 1910 m. birzelio men. tapo [statymu.
Juo remdamasis Zemes bankas pradejo supirkineti dvar zemes ir pardavineti jas valstieciams. Ten, kur
Rusijoje buvo bendruomeninis valstieci zemes valdymas, jis buvo panaikintas. Kaim
bendruomenems buvo suteikta teise priimti sprendimus del kaim skirstymo vienkiemiais, atskiriant
kiekvienam valstieciui jo privacia zem. Vienkiemiais skirstymosi klausima kiekvienas kaimas sprende
atskirai. Jei du trecdaliai kaimo valstieci nusprsdavo skirstytis, nutarimas tapdavo privalomas
visiems. Reformos vykdyma reguliavo 1911 m. isleisti zemetvarkos nuostatai.
Dar 1905 m. Zemes kio ir valstybes turt ministerija buvo perorganizuota [ Vyriausiaja zemes
tvarkymo ir zemes kio valdyba. Valdybos darba atliko trys [staigos: Valstybes zemes turt
departamentas, Zemes pagerinimo skyrius (melioracijos reikalams) ir Kolonizacijos valdyba. Vietose
zemes tvarkymo darbus turejo atlikti gubernij ir apskrici zemetvarkos komisijos.
Zemi tvarkymas vyko dviem kryptimis. Vienu atveju tebuvo panaikinami reziai, ir kiekvienam
valstieciui zeme buvo skiriama viename sklype. Sis zemi matavimas minimas radialinio skirstymo
vardu. Buvo stengiamasi ja ismatuoti taip, kad ji nors siauru plotu prieit prie sodybos. Trobesiai buvo
paliekami senojoje vietoje, bet valstietis, jei jis to pageidaudavo, galedavo persikelti ir [ naujaj[ sklypa.
Tokiu skirstymu vargingieji valstieciai buvo labiau patenkinti. Antroji kryptis jau buvo susijusi su
sodyb iskelimu is senosios kaimavietes. Siuo atveju senasis kaimas buvo ardomas visiskai arba is
dalies. Dazniausiai jame likdavo 5 6 sodybos, kurioms ir zeme buvo isskiriama cia pat. Norinci likti
senojoje kaimavieteje bdavo daugiau negu issikelti. Tokie sklypai buvo [vertinami brangiau negu
naujoje vietoje arba sumazinami. [ naujuosius sklypus dazniausiai tekdavo keltis smulkiesiems
valstieciams.
69
13 pav. Siauli apskrities Zeimelio valsciaus Batrusi kaimo skirstymo vienkiemiais planas,
sudarytas 1907 m. (Radialinio skirstymo bdas vienkiemiai suprojektuoti prie buvusi sodyb)
Lietuvoje reforma buvo vykdoma 1907 1914 m. Ji reiskesi daugiausia jau anksciau be caro
valdzios iniciatyvos prasidejusiu kaim skirstymu [ vienkiemius. Per s[ laikotarp[ Vilniaus ir Kauno
gubernijose isskirstyta [ vienkiemius apie 2,5 tkst. kaim (apie 20 proc. bendro j skaiciaus, 0,6 mln.
ha ploto). Isskirstyta buvo 717 Vilniaus ir 1743 Kauno gubernij kaimai. Tai sudare Vilniaus
gubernijoje 15 proc., o Kauno apie 24 proc. vis kaim. Sis procesas ypac sparciai vyko Kauno,
Trak, Panevezio, Zaras apskrityse, kuriose buvo isskirstyta nuo 25 iki 50 proc. vis kaim. Taip pat
skirstesi kaimai Latvijos pasienyje, Svencioni apskrities vakarineje dalyje ir [ siaures rytus nuo
Alytaus apie Butrimonis, Jiezna, Punia. Skirtingais metais vienkiemiai kresi skirtingais tempais.
Sparciausiai kelesi 1913 m., kai buvo sukurta daugiau kaip 9 tkstanciai vienkiemi. Taciau po 1913m.
vienkiemi krimas suletejo, o dauguma sodyb, numatyt iskelti [ vienkiemius 1913 1914 m., taip ir
liko senuosiuose kaimuose, nes dauguma vyr, padidejus tarptautinei [tampai ir prasidejus Pirmajam
pasauliniam karui, buvo pasaukti [ kariuomen.
14 pav. Taurages apskrities Vainuto valsciaus Auzbikoni kaimo skirstymo vienkiemiais planas,
sudarytas 1908 m. Sklypai suprojektuoti prie kaimo sodyb. 3
a
sklypas yra nekompaktiskos formos
70
Buvo naikinama XVI a. valak reformos nustatyta valstieci zemetvarka: reziai, tarpureziai,
lauk ismetymas. Kartu skirstant [ vienkiemius buvo naikinami valstieci zemi [siterpimai kit
savinink zemese, naikinamos bendros ganyklos. Taip pat buvo nustatomos formalios ribos tarp
valstieci ir privaci savinink zemi. Kadangi 1911 m. geguzes men. [statymas kininkams nesutikus
neleido [traukti sodybini zemi [ skirstoma plota, tai daugelyje kaim buvo atliktas tik dalinis zemes
tvarkymas, o trobesiai buvo palikti vietoje. Bdavo, kad valstieciai priesindavosi skirstymui [
vienkiemius. Ypac didel[ nepasitenkinima reiksdavo mazazemiai valstieciai, kurie neturejo les
trobesiams perkelti, be to gaudavo maza bendrj kaimo naudmen dal[, nes jos buvo skirstomos
proporcingai pagrindinio sklypo dydziui. Valstieciai atkakliai priesinosi zemes permatavimui,
[sikisdavo policija. Daugiausia toki bruzdejim kilo skurdesneje Ryt Lietuvoje.
Is kit Zemetvarkos komisijos darb pazymetina tai, kad ji panaikino Kauno gubernijoje 7335
ha zemes [siterpim tarp valstieci ir privaci zemes savinink. Buvo isskirstyta 12548 ha bendr
ganykl ir kit bendro naudojimo zemi. Nors servitut buvo daug, bet jie nebuvo likviduojami, nes to
nenumate [statymas.
Zemes tvarkymas pasireiske tuo, kad kaimo teritorijoje pirma karta pradeti sudaryti
zemetvarkos projektai geodezini matavim metu parengtoje kartografineje medziagoje. Matininkas
nustatydavo zemes naudojimo teises, ismatuodavo pertvarkomos kaimo teritorijos ribas ir nustatydavo
faktin[ zemes valdyma, [vertindavo zem, parengdavo zemes sklyp isdestymo projekta. Po
apsvarstymo ir suderinimo su zemes savininkais, buvo pazenklinama vietoveje, parengiami duomenys
zemes nuosavybei juridiskai [registruoti. Matininkas sprendimus priimti galejo tik tuomet, jei
pritardavo kaimo zemes savinink susirinkimas. Sios reformos metu buvo perskirstomas privacios
zemes isdestymas beveik nekeiciant jos ploto. Valstieciai, pleciantys savo kius, galejo nustatyta
tvarka zem pirkti ar nuomoti is valstybes, dvarinink ar kit zemes savinink ne zemes reformos
metu.
Stolypino reforma visiskai nepaliete Uznemunes, nors visi [statymai leido ir Uznemunes
valstieciams skirstytis savarankiskai. Taciau neisskirstyt kaim ir cia buvo. 1912 m. birzelio men.
buvo isleistas [statymas, kuriuo buvo nustatyta, kad Lenk karalystes gubernijose, taigi ir Nemuno
kairiakranteje Lietuvoje, zemetvarkos darbai galejo bti atliekami ir nelaukiant Zemetvarkos komisij
[steigimo. J funkcijas cia turejo atlikti valstieci reikalams [kurtos [staigos ir apskrici komisarai.
Skirstymasis vienkiemiais stiprino socialin diferenciacija kaime. Isskirstymas vienkiemiais
buvo naudingas stambi ki valstieciams. Persikeliantiems [ vienkiemius valstieciams Zemetvarkos
komisijos buvo [pareigotos teikti nepalkanines paskolas 15 met arba teikti pasalpas. Stolypino
reforma skatino sukurti stipr kininka, perkeliant j[ [ kapitalistines kininkavimo vezes, teikiant jam
agronomin pagalba. Buvo steigiami jav valymo punktai, propaguojamas perejimas prie daugialaukes
sejomainos, remiama gyvulininkyste, pradedamos steigti pienines. Zemetvarkos komisijos, teikdamos
agrotechnin pagalba, palaike rysius su zemes kio organizacijomis (zemes kio draugijomis,
rateliais).
Pertvarkant valstieci zemes k[ kapitalistiniu keliu, svarbus vaidmuo teko Valstieci bankui.
Jam buvo suteikta teise savarankiskai pirkti privacius dvarus (daugiausia bajor). Tokiu bdu
Valstieci bankas is kredito [staigos buvo paverstas naujos agrarines politikos [rankiu teikti pagalba
dvarininkams patogiomis salygomis superkant j dvarus. Valstieci bankas Rusijos pakrasciuose, taigi
ir Lietuvoje, buvo skirtas ir rusifikacinei kolonizacijai. Nuo 1907 m. rus gyventoj kolonizacija [
Lietuva padidejo. Nuo 1906 iki 1914 m. bankas vien tik Kauno gubernijoje per savo skyri Kaune [gijo
71 dvara su 57540 desimtini zemes. 1148 rus naujakuri seimos buvo apgyvendintos 23479
desimtinese zemes. Rus kolonijas buvo stengiamasi padaryti rusifikacijos centrais, steigiant jose
rusiskas mokyklas, cerkves. Zemetvarkos komisijos teike rus kolonistams visokeriopa pagalba,
sklypai jiems buvo suteikiami 3 met nuomai. Veliau jie galejo gauti nuosavybes dokumenta. Nuoma
buvo nustatoma beveik perpus mazesne uz vidutines zemes nuoma Kauno gubernijoje. Kolonistams
71
buvo teikiamos 4,5 proc. paskolos. Lietuvos valstieciams, bezemiams ar mazazemiams tokios patogios
zemes [sigijimo salygos nebuvo prieinamos.
Stolypino reforma ir Valstieci banko veikla padejo susidaryti bei sustipreti kapitalistinei
virsnei Lietuvoje ir tuo sustiprinti po 1861 m. prasidejus[ kapitalistini santyki pletojima kaime.
Reforma paspartino valstieci socialin diferenciacija, sudare salygas naujiems zemes kio augalams
plisti, savarankiskam kininkavimui, padejo [tvirtinti kaime kapitalizma. Si reforma tai antrasis po
baudziavos panaikinimo kelio valymas kapitalizmui. Ji dar labiau nusmukde smulkiuosius valstiecius,
visiskai neissprende bezemi aprpinimo zeme klausimo. Kaimo pertvarkymo poziriu reforma
gerokai padidino vienkiemi skaici. Valstieciai priesinosi isnaudojimui tradicinemis formomis (kirto
dvarinink miskus, sienavo j pievas ir pan.). Del nedarbo ir valstieci turtines diferenciacijos
spartejimo didejo emigrant skaicius is Lietuvos (1908 1912 m. [ JAV emigruodavo kasmet
vidutiniskai 16,6 tkst. lietuvi).
9.2. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1914 m. prasidejs Pirmasis pasaulinis karas labai greitai pasieke Lietuva. Beveik istisus metus
cia vyko msiai. 1915 m. visa Lietuvos teritorija okupavo kaizerines Vokietijos kariuomene. 1915 m.
rugpjcio 18 d. buvo uzimtas Kaunas, o po menesio Vilnius. Okupuota Rusijos vakarine dalis buvo
padalinta [ administracines sritis. Lietuvos srit[ sudare 2 miest ir 32 kaimiskos apskritys. Jas valde
kariskiai apskrici virsininkai. Iki karo pabaigos civiline valdzia Lietuvoje nebuvo sudaryta. Vis
gyvenimo srici [statym leidimo funkcijas vykde kariuomenes vadas. 1916 m. spalio l d. buvo
sudarytas Lietuvos kinis planas ir vokieciai jau planingai pradejo eksploatuoti Lietuva. Pirmiausia
karo vadovybes [sakymu is Lietuvos gyventoj rekvizicijomis buvo atimami maisto produktai. Buvo
perimami be seiminink ar be globos palikti bei nekiskai tvarkomi dvarai. Tokie dvarai buvo
pavedami tvarkyti vokieci karininkams, kurie prievarta verte apylinki gyventojus tuose dvaruose
dirbti. Taip pat [ dvarus dirbti dar buvo atvezamos seimos is pafrontes, lyg ir vykdant savotiska
gyventoj deportacija. Lietuvoje toki vokieci karinink valdom dvar buvo apie 960 su daugiau
kaip 600 000 ha zemes. Vertingesnis dvar turtas buvo isveztas [ Vokietija. Siekiant issaugoti kius
kolonistams, 1915 ir 1916 m. potvarkiais okupacine valdzia, grasindama pinigine bauda ar kalejimu,
uzdraude kius pardavineti arba kitokiu bdu perleisti naujiems savininkams. Tai buvo pirmieji
vokieci pasikesinimai [ Lietuvos zemes.
Lietuvai Pirmasis pasaulinis karas padare didziuli nuostoli. Buvo iskirsti dideli misk plotai,
isvezti gyvuliai, grdai, sunaikinti dvarai, vienkiemiai, miesteliai, kaimai. [ Rusija isveztas valstybini
[staig turtas, kultros vertybes. Liko dirvonuoti 16 proc. lauk, dvar zemese 35 proc.
Okupant socialine ekonomine politika paverte Lietuva Vokietijos zaliav saltiniu.
Vokietijos pralaimejimas kare ir revoliucija pacioje Vokietijoje pakirto okupant valdzia
Lietuvoje. Jie nebegalejo toliau valdyti senomis priemonemis ir buvo priversti leisti sukurti lietuvi
valdzios institucijas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos posedyje priimtas Lietuvos
nepriklausomybes aktas, skelbiantis Lietuvos valstybes atkrima. 1918 m. lapkricio 11 d. sudaryta
Laikinoji Lietuvos vyriausybe. Pasikeite ir agrarine politika: gruodzio menes[ vokieciai eme
perdavineti dvarus Lietuvos zemes kio ir valstybini turt ministerijai. Pirmiausia ministerijai buvo
perduoti labiausiai nualinti kiai. Is geresni ki okupantai norejo pasisavinti kuo daugiau vertybi.
Atkuriamas dvar kis buvo labai letai 1919 m. 31,4 proc. dvar zemi dirvonavo. Dvaruose buvo 57
proc. maziau gyvuli, negu pries kara. Dvar kiams atkurti reikejo dideli kredit.
Nepriklausomos Lietuvos Respublikos teritorija sudare 5567 tkst. ha. Ja sudare buvusi Kauno
gubernija, dalis buvusios Vilniaus gubernijos, dalis buvusios Kurso gubernijos, Klaipedos krastas ir
dalis Kursi mari.
Vienas pagrindini Lietuvos vyriausybes uzdavini buvo [vykdyti zemes reforma. Po Pirmojo
pasaulinio karo agrarinis klausimas buvo aktualus Ryt ir Vidurio Europoje. 1918 1921 m. agrarinius
72
pertvarkymus pradejo Bulgarijos, Cekoslovakijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos,
Vengrijos, Vokietijos vyriausybes. [ valdzia siose salyse atejusios naujos jegos, perduodamos dal[
dvarinink zemi valstieciams, sieke stiprinti savo socialin atrama kaime, plesti zemes kio gamyba
bei finansin[ kapitala.
10. ZEMS SANTYKIAI IR ZEMTVARKOS DARBAI
LIETUVOJE 1918 1939 METAIS
XIX a. pabaigoje XX a. pradzioje susiformavo dvi kapitalistini valstybi koalicijos:
Antantes blokas (D. Britanija, Pranczija, Rusija ir j sajungininkes Belgija, Serbija, Juodkalnija) ir
Centrini valstybi sajunga, kitaip dar vadinama Trilype sajunga (Vokietija, Austrija Vengrija,
Italija). Senosios didziosios valstybes jau anksciau buvo pasidalijusios beveik visa pasaul[. Taciau
valstybes, kuriose kapitalistine santvarka susikloste veliau (Japonija, JAV, Vokietija) pradejo stumti is
pasaulines rinkos senj valstybi kapitala ir prekes. Iskilo konfliktai del Afrikos, Ryt Azijos,
Artimj Ryt, Elzaso ir Lotaringijos kolonij, del Balkan. Prireike is naujo perdalyti pasaul[, ir tam
buvo rastas pretekstas 1914 m. birzelio 28 d. Bosnijos sostineje Sarajeve nacionalistines
organizacijos Mlada Bosna narys nuzude Austrijos Vengrijos sosto [pedin[ ercherzoga Prancisk
Ferdinanda. Austrija Vengrija, Vokietijos spaudziama, paskelbe kara Serbijai. Prasidejo Pirmasis
pasaulinis karas. Vokietija rugpjcio 1 d. paskelbe kara Rusijai, o rugpjcio 3 d. jos sajungininkei
Pranczijai. Anglija, stojusi ginti mazos Belgijos teisi nakt[ is rugpjcio 4 d. [ 5 aja paskelbe kara
Vokietijai. Vokietijos zaibisko karo planas zlugo. Japonija taip pat paskelbe kara.
10.1. Zemes reformos priezastys ir tikslai
Zemes reforma buvo viena svarbiausi priemoni kiniam ir ekonominiam atsilikimui bei
socialiniams konfliktams [veikti ir politiniam savarankiskumui [gyti. Zemes reformos vykdymo
btinuma Lietuvoje nuleme sios priezastys: zemes stoka, stambiojo zemes kio krize ir kaim zemes
sklyp naudojimo nepatogumai.
Visuomene negalejo toliau taikstytis su sunkiomis feodalizmo liekanomis, kuri svarbiausia
buvo stambioji feodaline zemevalda. 1918 m. dvarininkams (450 seim arba 0,1 proc. ki), turintiems
daugiau kaip po1000 hektar, priklause 21,6 proc. vis Lietuvos zemi (per 1,6 mln.ha). Didziausios
zemes valdos daugiausia buvo svetimtauci rankose. 1919 m. duomenimis, 66,4 proc. vis privaci
ki, turinci daugiau kaip po 100 ha, priklause lenk kilmes dvarininkams, 10 proc. rus, 6,4 proc.
vokieci, 2 proc. zyd kilmes dvarininkams. Tik 12,9 proc. toki ki priklause dvarininkams,
laikantiems save lietuviais.
1919 m. Lietuvos dvarininkams priklause apie 1 384 tkst. ha zemes, arba 26,2 proc. valstybes
teritorijos. Vienam dvarui teko vidutiniskai po 490 ha. Valstieci kiams 1919 m. priklause apie 2 932
tkst. ha, arba 55,5 proc. visos zemes. Valstiecio kio ploto vidurkis buvo 15,2 ha.
Nuo 1861 met valstieci reformos j naudojamos zemes plotas nedidejo proporcingai
kinink luomo didejimui. Nors Lietuvoje gana intensyviai veike Valstieci zemes bankas, kurio
paskirtis buvo supirkineti dvaro zemes ir perleisti jas valstieciams, taciau is tikrj jis vykde tiktai
kolonizacin Rusijos valdzios politika ir zemes gaudavo ne vietos gyventojai, bet rusiskos kilmes
atejnai. Del toki nepalanki salyg Lietuvoje ilgainiui atsirado gausus mazazemi ir bezemi
luomas. 1919 m. Lietuvoje buvo 57,5 tkst. bezemi ir 41,4 tkst. mazazemi (is j iki 3 ha 24,6
tkst., 3 6 ha 16,8 tkst.) valstieci ki.
Po karo daugelyje dvar gamyba buvo ne[manoma be stambi kapitalini [dejim, kuri
vyriausybe del finansines suirutes neturejo galimybi skirti. Apie 90 proc. dvarinink buvo [siskolin
73
Valstieci, Bajor ir kit bank skyriams. Dalis dvar ariamosios zemes, jei ir buvo dirbama, tai
daugiausia smulki nuominink rankomis ir inventoriumi.
Buvo ir daugiau feodalizmo liekan. Labai svarbi is j zemes naudojimo sistema, islikusi nuo
valak reformos. P. Stolypino agrarines reformos metu buvo naikinama rezi sistema, skirstant kaimus
[ vienkiemius. Taciau 1900 1914 m. Kauno gubernijoje [ vienkiemius issikele tik 19 proc. valstieci
ki. Didesneje valstieci zemi dalyje liko rezi sistema ir su ja susijusi trilauke sejomaina, trukdziusi
vystyti gyvulininkyst, taikyti pazangia agrotechnika, melioruoti zemes. 1919 m. neisskirstytiems
kaimams priklause 69 proc. valstieci zemes. Neisskirstytuose kaimuose buvo 3 mln. rezi.
Vidutiniskai 100 ha buvo 191 rezis, vidutiniskai vienam kiui Lietuvoje teko 19,5 rezio, vidutinis
rezio plotas buvo apie 0,60 ha. Daugiausia rezi aptikta Zaras apskrityje Salako valsciaus Drobiski
kaime: viename 9 ha kyje buvo 420 rezi.
Lietuvos kaim zemes sklyp naudojimo nepatogumai buvo sen laik palikimas. Iki Pirmojo
pasaulinio karo Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipedos krast) vienkiemiais buvo isskirstyta apie 910
tkst. ha zemes (3886 kaimai). Pagal Zemes tvarkymo departamento statistika 1919 m. Lietuvoje buvo
9604 [ vienkiemius neisskirstyti kaimai (apie 180 tkst. ki). Neisskirstyt kaim ir miesteli plotas
sudare 1 973,3 tkst. ha.
Valstieci veikla taip pat labai sunkino servitutai ir bendrosios ganyklos. 1918 m. Lietuvoje
buvo apie 100 tkst. ha servitut ir bendrj kaimo bei dvaro ganykl. Dvarininkai daznai pazeisdavo
servitutines valstieci teises. Todel tiek savarankiski, tiek valstieciai cinsininkai negalejo laisvai
tvarkyti kio, kaip to reikalavo kapitalizmo vystymasis.
Lietuvoje reikejo nusausinti apie 3,8 mln. ha zemes. Tai buvo [manoma padaryti tik atlikus
svarbius zemevaldos pakeitimus.
Visos zemes reforma sukelusios priezastys nustate jai dvi veikimo kryptis: pirmoji buvo
susijusi su bezemi ir mazazemi zemes stokos klausimo issprendimu buvo pradeti naikinti stambs
zemes kiai ir parceliuojami dvarai; antroji apeme zemes tvarkymo srit[ kaimai buvo pradeti skirstyti
vienkiemiais. Zemes patvarkymus Lietuvoje nuleme pribrendusios politines, ekonomines ir socialines
salygos. Politiniu poziriu buvo nepalankiai vertinamas stambusis kis. Beveik visi dvar savininkai
priklause nutautejusiai Lietuvos bajorijai, kuriai nerpejo Lietuvos valstybes ateitis bei kultrinis ir
kinis salies klestejimas.Zemes reformos eigoje numatyta politiniu atzvilgiu siekti:
1) panaikinti feodalin[ zemes k[;
2) patenkinti kaimo zmoni reikalavima aprpinti juos zeme, pagerinti bezemi padet[;
3) naikinti dvarinink luomo ekonomines ir politines privilegijas bei pat[ luoma;
4) pasalinti svetimtauci zemes kolonizacijos pavoj;
5) sukurti stipr naujj kinink sluoksn[.
Ekonominiais sumetimais stambioji zemevalda Lietuvoje turejo bti naikintina. Dvaro kis
praeityje stiprejo tik del baudziavos santvarkos, kuria jis pats ir sukre. Panaikinus baudziava
dvarininkai neteko neatlyginamo valstieci darbo ir j kis sparciai ekonomiskai smuko. Dvaro kio
krize sunkino viso kio pajeguma, nes dvarams priklause 1/3 viso Lietuvos zemes kio ploto.
Ekonominiai zemes reformos uzdaviniai buvo tokie:
l) dvarams priklaususius gamtos turtus padaryti prieinamus pramonei ir kapitalui;
2) stambiaja zemes nuosavyb pakeisti smulkiaja, intensyvinant zemes kio gamyba ir darbo
nasuma;
3) sudaryti salygas samdiniams virsti savarankiskais kininkais.
Socialiniu poziriu stambioji zemevalda buvo naikintina todel, kad buvo didele zemes
nuosavybes nelygybe tarp kai kuri pilieci. 1919 m. bezemiai valstieciai sudare apie 21 proc. zemes
kyje dirbusi gyventoj, smulkieji valstieciai ir itin smulki zemes sklyp savininkai apie 25 proc.
Bezemiai tapo agrarinio judejimo varomaja jega.
74
10.2. Agrariniai zemes reformos |statymai
Atsikrus Lietuvos valstybei, reikejo sukurti zemes tvarkymo institucijas ir parengti tam
teisines normas. Pries susirenkant Steigiamajam seimui, Laikinoji Vyriausybe 1918 m. gruodzio 1 d.
prie Zemes kio ir valstybini turt ministerijos sudare Zemes reformos komisija. Ji turejo parengti
zemes reformos [statymo projekta. Si komisija dirbo iki 1922 m. birzelio l d., kol buvo sudaryta Zemes
reformos valdyba. [ apskritis buvo paskirti Zemes kio ir valstybini turt ministerijos [galiotiniai
(nuo 1922 m. birzelio 1 d. jie vadinosi apskrici zemes tvarkytojais). Nuo 1919 m. pradzios Zemes
kio ir valstybini turt ministerija buvo suskirstyta [ departamentus, [steigiant Zemes tvarkymo ir
matavimo departamenta.
Vykdant zemes reforma reikejo sudaryti zemes fonda. Svarbu buvo nustatyti, kuriose zemese
pirmiausia bus atliekama zemes reforma. Pirmasis zemes reformos teisinis aktas buvo priimtas
Laikinosios Vyriausybes 1918 m. gruodzio 14 d. [statymas del majorat suvalstybinimo. Tai dvarai,
paveldejimo bdu nepadalyti, atitenkantys vyriausiajam gimines atstovui. Majoratus valde daugiausia
rus kilmes dvarininkai, is kuri Lietuvos valstybe negalejo tiketis jokios paramos. [statymas skelbe
,Zemes, kurios 1835 m. spalio 4(16) d. ir 1842 m. gruodzio 6 d. [sakymais buvo pavestos valdyti
atskiriems asmenims, su visu priklausomu turtu pereina valstybes nuosavyben.
1919 m. sausio 9 d. Lietuvos socialist liaudinink demokrat partijos lyderio M.Slezeviciaus
vadovaujama vyriausybe prieme Laikina [statyma apie Lietuvos pilietyb, kuriuo uzdrausta
svetimsaliams pirkti ar kitokiu bdu [sigyti nuosavyben Lietuvoje nekilnojamo turto. Tai buvo
priemone isstumti svetimtaucius is Lietuvos zemes kio.
1919 m. balandzio 7 d. Zemes reformos komisija parenge pagrindinius zemes reformos
[statymo nuostatus. Komisija sile [ zemes fonda ne[traukti miest ir miesteli, savivaldybi, mokykl,
labdaros [staig, kooperatyv bei darbo bendrovi ir gerai tvarkom ki zemi. Paimt [ fonda zemi
skolas turet moketi valstybes izdas pinigais arba vertybiniais popieriais 66 metus, imdamas 1,5 proc.
palkan. Zemes valdymo norma silyta nustatyti pagal zemes rs[. Zemes neturet gauti svetimsaliai,
taip pat miest gyventojai, kurie verciasi verslais, asmenys, per pastaruosius metus prarad sklypus
nusigyvendami, taip pat turintieji pragyvenimui zemes plota. 2 procentai zemi turejo likti valstybes
ZEMES TVARKYMO DEPARTAMENTAS
Statybos
skyrius
Zemetvarkos
skyrius
Statybininkai Kultrtechnikai Apygard
zemes
tvarkytojai
Kanceliarija Matavimo
skyrius
Melioracijos
skyrius
Zemes tvarkymo
komisijos skyrius
Dokument
skyrius
Matininkai
Vyr. tribunolas
Apygardos zemes
tvarkymo
komisijos
Vyr. zemes
tvarkymo
komisijos
15 pav. Zemes tvarkymo departamento struktra 1935 m.
75
fonde. Komisija sile suteikti paskola iki 90 proc. gaunamos zemes vertes su salyga, kad paskola bt
grazinta su palkanomis per 45 metus. Zem taip pat galima nuomoti. Nuomos mokestis 5 proc.
priklausomai nuo nustatytos zemes vertes.
1919 m. birzelio 20 d. isleistas [statymas del kari aprpinimo zeme. Juo nustatyta, kad
Lietuvos kariuomenes savanoriai, [stoj [ kariuomen iki 1928 m. naujok saukimo, turi teis
nemokamai gauti nuo 8 iki 20 desimtini (8,74 21,85 ha) zemes priklausomai nuo jos rsies. Be
valstybini zemi (jas sudare majoratai 1835 ir 1842 m.[statymais caro valdzios nusavintos zemes),
turejo bti dalijamos ir privatines zemes, paimant 15 30 proc. zemi is t savinink, kurie jos turejo
daugiau kaip 500 600 ha. Sis [statymas 1920 m. liepos 26 d. buvo pataisytas taip: Zemes negauna
tie kariskiai, kurie nemoka zemes kio darb dirbti ir turi kit pragyvenimo saltini. Tai rodo valdzios
institucij siekima sumazinti pretendent gauti zemes skaici.
1919 m. liepos 26 d. [statymu suvalstybinta buvusio Valstieci banko zeme, anksciau krasto
rusinimo tikslu dalinta atejnams. T paci met rugpjcio 28 d. isleistas [statymas, kuriuo visos
baznycios ir vienuolynai, j zeme, miskai, vandenys, namai, malnai, kapitalas ir kiti turtai, kurie
[vairiu laiku buvo konfiskuoti arba atimti rus vyriausybes, buvo paimti Lietuvos valstybes zinion.
1919 m. lapkricio 14 d. Valstybes Taryboje buvo priimtas [statymas apie zemes tvarkymo
darbus. Tai nebuvo originalus [statym leidybos krinys, jis is esmes pakartojo 1911 m. geguzes 29 d.
carines Rusijos [statyma. Zymesni pakeitimai buvo sie: l) zemes tvarkymo darbus vykdyti [pareigotos
Zemes kio ministerijos [staigos Zemes tvarkymo ir matavimo departamentas ir Zemes tvarkymo
komisijos; 2) zemes tvarkymo objektu gali bti pasirenkamos visos nesutvarkytos zemes; 3) sodyb
vietos skirstomos kartu su kitomis zememis (isimtis tik skirstom miesteli zemems); 4) panaikintas
teiginys, kad negali bti tvarkomos servitutais [teisintos zemes, jei nera savinink susitarimo
servitutams likviduoti; 5) uz zemes tvarkymo darbus nustatytas mokestis valstybes naudai; 6)
nebegaliojo straipsniai, susij su buvusia Rusijos administracija ir buvusiu Valstieci zemes banku. Sis
[statymas turejo daug trkum, nes jame nebuvo nustatyta aiski ir nuosekli zemes tvarkymo
organizacija ir jos organ kompetencija, nebuvo sprendziama daug technini ir teisini zemes
tvarkymo eigos klausim, nenumatyti servitut likvidavimo bdai.
1920 m. kovo 4 d. isleistas [statymas, kuriuo uzdrausta vienam asmeniui pirkti ar [keisti
daugiau kaip 50 desimtini zemes, dvarams, turintiems daugiau kaip 200 desimtini, uzdrausta be
Zemes kio ministerijos leidimo parduoti ar [keisti daugiau kaip l00 desimtini. T paci met liepos 2
d. [statymu asmenims, turintiems daugiau kaip 70 desimtini zemes, uzdrausta be valdzios leidimo
[keisti, parduoti, dovanoti ar kitokiu bdu perleisti zem.
1920 m. rugpjcio 3 d. Steigiamasis seimas patvirtino Laikinaj[ zemes reformos [statyma,
kuriuo buvo papildomai numatyta, kad aprpinus zeme karius, zemes galejo gauti bezemiai ir
mazazemiai valstieciai (pirmiausia tie, kuri zeme prieina prie skirstomojo dvaro lauko) ir dvar
darbinink seimos.
1920 m. rugpjcio 14 d. buvo priimtas [vedamasis zemes reformos [statymas miskams,
pelkems, vandenims ir privilegijuotai [gytoms zemems nusavinti. Juo buvo nusavinti didesni kaip
desimtines ploto miskai bei kirtimai, pelkes, durpynai, upes, ezerai, zemes gelmi turtai ir jiems
eksploatuoti reikiami zemes pavirsiaus plotai.
1920 m. spalio 30 d. Steigiamasis seimas prieme Privatini zemi naudojimo [statyma.
Valstybei turejo pereiti didesni kaip 70 desimtini dvarai, jei j savininkai patys nekininkavo. Zemes
kio komisijos privalejo juos isnuomoti zemes kio darbininkams ir mazazemiams.
Pagrindin[ zemes reformos [statyma Steigiamasis seimas isleido 1922 m. balandzio 3 d.
[statymo [vade taip apibreziamas zemes reformos tikslas: Zemes reformos [statymas leidziamas
bezemiams ir mazazemiams zeme aprpinti, zemes valdymui taip sutvarkyti, kad bt tinkamos
salygos zemes kiui ir vis pirma smulkiajam ir vidutiniam kiui tarpti ir suvalstybinti tiems zemes
turtams, kuriuos valstybe gali tikslingiau naudoti ir saugoti negu privatiniai asmenys. [statyme
smulkiai nustatyta, kokios zemes imamos zemes reformos reikalams, taip pat nusakoma, kam ir po kiek
76
(8-20 ha) zemes duodama ir kam nesuteikiama, bei isdestomos salygos, kuriomis zeme duodama.
Aptariamas kaim skirstymas [ vienkiemius, servitut ir bendrj ganykl likvidavimas, miesto
aprpinimas zeme, teisiniai privaci zemi nusavinimo padariniai. 1922 m. kovo 29 d. Kaune [statyma
pasirase tuo metu einantis Respublikos prezidento pareigas A.Stulginskis ir Steigiamojo seimo
pirmininkas, ministras pirmininkas R Galvanauskas.
16 pav. Zemes reformos valdybos isleisti |statymas ir instrukcija
[gyvendinant s[ [statyma laikui begant susidarydavo aplinkybes, del kuri [statymas buvo daug
kart keiciamas bei papildomas, bet pagrindines nuostatos isliko nepakeistos. Pavyzdziui, 1924 m.
geguzes 9 d. pataisa numate, kad zemes sklypas, bendrai keli asmen valdomas, turi bti laikomas
vienu kiu ir jam paliekama 80 ha norma. 1929 m. lapkricio 13 d. nenusavinamos zemes 80 ha norma
padidinta iki 150 ha tiems zemes savininkams, kurie dar nebuvo zemes reformos paliesti. Taciau 1930
m. balandzio 16 d. savininkams, kurie iki zemes nusavinimo spejo atsidalinti ir atskirai kininkauti,
buvo nutarta palikti po 80 ha kiekvienam. Savininkai, kuri kiai jau buvo isparceliuoti, zemes
nebeatgavo. Del sios pataisos [ valstybin[ zemes fonda nebuvo paimta apie 44 tkst. ha dvarinink
zemes.
Zemes reformos [statymas numate dvarininkams atlyginti uz nusavinta zem, taciau konkretus
sprendimas atidetas iki 1930 met, kai buvo priimtas nutarimas, kuriuo pradeta leisti individualia
tvarka atsiskaityti su buvusiais nusavint zemi savininkais. Uz privacias zemes turejo bti atlyginama
atitinkamomis 1910 1914 m. kainomis, atsizvelgiant [ kio bkl ir zemes [dirbima. Atlyginti
numatyta 3 proc. pasizadejimo lakstais, kuriuos valstybes izdas [sipareigojo ispirkti per 36 metus.
Neturejo bti atlyginama uz vandenis, kelius, pelkes, durpynus. Taip pat neatlyginama uz zemes, [gytas
per Valstieci ir Bajor zemes bankus po 1861 m., uz zemes, paimtas zemes reformos reikalams pagal
[statyma kariams aprpinti zeme.
V.Balcino duomenimis valstybe turejo uzmoketi uz 944,6 tkst. ha, arba 88 proc. visos
nusavintos zemes. Iki 1939 m. sausio l d. daugiau kaip 14 milijon lit kompensacija uz 526,8 tkst ha
ismoketa 375 asmenims, taciau tik 20,7 proc. sios sumos ismoketa pinigais, visa kita suma sudare
nurasytos skolos (5,7 proc.), grazinta zeme ir miskas (73,6 proc.).1939 m. pasunkejus valstybes
finansinei padeciai, ismokos buvo nutrauktos.
Zemes tvarkymo [statymas isleistas tiktai 1925 m. rugpjcio 5 d. Sis [statymas buvo parengtas
remiantis senuoju [statymu, bet pritaikytas naujoms salygoms. Pagal [statyma kaimai turejo bti
skirstomi vienkiemiais ir likviduojami servitutai. Be savinink sutikimo negalejo bti skirstomos
sodybines zemes miestuose, miesteliuose ir baznytkaimiuose, sodybos su mriniais pastatais ir kai
kurios kitos zemes. Atlyginimas uz zemes tvarkymo darbus buvo paliktas tas pats po 3 litus nuo
77
sutvarkytos zemes hektaro. Sis [statymas sulauke kritikos, nes trko teisinio nuoseklumo, jame nebuvo
glaudesnio rysio tarp zemetvarkos ir zemes kio.
1928 m. birzelio 28 d. Zemes kio ministerija isleido instrukcija zemetvarkos darbams vykdyti.
Ji apeme ne tik zemes tvarkymo darbus, kuriuos normavo zemes tvarkymo [statymas, bet ir visus kitus,
kuriuos liete zemes reformos ir servitut likvidavimo [statymai. Instrukcija ne tik papilde [statym
spragas, bet ir paliete naujus aspektus, placiai isdeste darb vykdymo tvarka. Taciau si instrukcija,
nebdama [statymu, negalejo atsverti pastarojo reiksmes. Si aplinkybe priverte isleisti nauja zemes
tvarkymo [statyma, kuris buvo paskelbtas 1935 m. rugpjcio 23 d. Jame nurodyti numatyti vykdyti sie
zemetvarkos darbai:
l) zemes skirstymas viensedziais;
2) valstybini ir zemes reformos [statymais nusavint zemi parceliacija;
3) servitut likvidavimas;
4) zemi sukeitimas reziams, iskysuliams ir intarpams panaikinti ir zemi sujungimas [ viena
plota;
6) keli tiesimas, istiesinimas bei perkelimas ar panaikinimas;
7) bendrosios nuosavybes teisemis valdomos zemes padalinimas;
8) netinkamai isskirstyt viensedzi zemi pertvarkymas;
9) zemi rib atnaujinimas.
Sis [statymas numate tiktai kaim zemetvarka, apie miest zemes tvarkyma neuzsimenama.
Kaimui skirstyti vienkiemiais pakako 1/3 zemes savinink nutarimo arba net mazesnio j skaiciaus,
turincio ne maziau kaip pus visos to kaimo zemes. Buvo sudarytos palankios salygos pertvarkyti tuos
kaimus, kur buvo netinkamai atlikta zemetvarka.
10.3. Zemes reformos darbai
1922 m. buvo priimtas Zemes reformos [statymas. Buvo planuojama kasmet isdalinti po 100-
115 tkstanci ha zemes ir sukurti po 11- 13 tkstanci nauj ki. Taciau sie planai nebuvo [vykdyti,
taip pat nuolat mazejo ir agrarini pertvarkym radikalumas. 1922 m. reformos [statymu buvo
numatyta, kad didziausias nelieciamas zemes plotas negali bti didesnis kaip 80 ha, o 1929 m.
nelieciama zemes norma padidejo iki 150 ha. Valstieciai, gav zemes, turejo moketi uz ja valdziai
ispirkos mokescius, kuri dydis uz 1 ha priklausomai nuo zemes kokybes svyravo nuo 18 iki 252 lit.
Zemes reformai vykdyti buvo sudaryta 11 zemes tvarkymo apygard: Birz, Kauno, Kedaini,
Marijampoles, Panevezio, Raseini, Siauli, Taurages, Telsi, Ukmerges, Utenos. Reforma vykde
matininkai, kuri is pradzi buvo apie 20, o 1925 m. apie 200.
Vykdant zemes reforma, reikejo sudaryti zemes fonda. [ j[ buvo [jungta majorat ir dvar,
priveligijuotai gaut is caro vyriausybes, valstybines, dvarinink, kovojusi pries Lietuvos armija,
baznyci, vienuolyn ir atskir asmen zeme, virsijanti 80 ha bei kitos zemes. Reforma visiskai neliete
Klaipedos krasto. Cia kaimai vienkiemiais buvo isskirstyti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradzioje.
Zemes nusavinimas vyko palaipsniui. Is viso [ valstybin[ zemes fonda buvo paimta: 1919 m.
12,0 tkst. ha; 1920 m. 50,5; 1921 m. 10,3; 1922 m. 13,8; 1923 m. 147,8; 1924 m. 123,8;
1925 m. 113,3; 1926 m. 65,9; 1927 m. ir velesniais metais apie 87 tkst. ha. Intensyviausiai
zemes fondas buvo sudaromas 1923 1925 m.
Didziausia nusavintos zemes dal[ Valstybiniame zemes fonde sudare privaci savinink zeme
(95,8 proc.), o maziausiai baznyci ir vienuolyn zemes (0,17 proc.). Is viso Valstybiniame zemes
fonde buvo 1301,5 tkst. ha.
1919 1940 m. zemes reforma galima suskirstyti [ du etapus: 1919 1930 m. vyravo dvar
parceliavimo darbai (tai agrarine reforma siauraja prasme, apemusi apie 25 proc. visos valstybes
teritorijos) ir nuo 1931 m. didziausia darb apimt[ sudare kaim skirstymas vienkiemiais.
78
5313
17692
21071
14853
87117
136057
124154
76020
34342
34285
33665
31884
20080
23949
14515
13810
8454
9066
6236
5996
2314
1919 m.
1920 m.
1921 m.
1922 m.
1923 m.
1924 m.
1925 m.
1926 m.
1927 m.
1928 m.
1929 m.
1930 m.
1931 m.
1932 m.
1933 m.
1934 m.
1935 m.
1936 m.
1937 m.
1938 m.
1939 m.
Isparceliuota zemes ha
17 pav. Zemes parceliacija 1919 1939 m. hektarais
Zemes reforma buvo pradeta stambi dvar parceliavimu. Parceliuojant zemes buvo paisoma
zemvaldzi interes. Jiems buvo leidziama pasirinkti zemes dal[, kuri buvo nedaloma. Jie pasilikdavo
nasesnes zemes, o pelkes, smelynus bei krmuotus plotus perleisdavo naujakuriams.
Lietuvoje po reformos dvarams vidutiniskai buvo palikta po 117 ha (580 dvarinink palikta po
150 ha, 236 dvarininkams po 80 ha. Dvar savininkams ir j [pediniams, kurie dokumentais [rode,
jog j valdyta zeme buvo teisetai [gyta, uz nusavinta zem buvo nustatytas atlyginimas.
Zeme pirmiausia buvo skiriama Lietuvos kariuomenes savanoriams. Jie gavo nuo 8 iki 20 ha
zemes, taip pat valdzios parama les trobesiams statyti vienkiemiuose. Sumazejus zemes reformos
fondui, sklyp dydis buvo mazinamas. Bezemiams buvo duodama nuo 8 iki 20 ha zemes, o
mazazemiams valstieciams pridedama iki sios normos. Dvar darbininkams buvo skiriama 2 3 ha
zemes. Gavusieji zemes valstieciai privalejo ne veliau kaip per 8 metus [sikurti. Asmenys, gav zem,
turejo patys ja dirbti, nustatytu laiku sutvarkyti k[, atlikti visas valstybes ir savivaldybes prievoles,
nustatytu laiku ir tvarkingai moketi isperkamuosius mokescius. Mokescius nustatydavo apskrities
zemes reformos komisijos: uz I rsies zemes hektara 180 252 Lt, II rsies 92 126 Lt, III 36
54 Lt, IV l8 27 Lt. Isperkamieji mokesciai ir visos skolos buvo isdestomi lygiomis dalimis 36
metams. Is viso valstieciai turejo ismoketi 34 milijonus lit, taciau iki 1940 m. buvo ismoketa tik apie
4 mln. lit.
Kaimo cinsininkai buvo paskelbti j turimos zemes savininkais be ispirkimo, nes buvo
manoma, kad kasmet mokedami cinsa jie ispirko turima zem is dvarinink.
Zemes reformos metu buvo numatyta aprpinti zeme pagal galimyb valstybes ir savivaldybi
[staigas, svietimo organizacijas. Buvo numatyta suteikti miest gyventojams nuo iki 1 ha zemes
pastatams statyti. Taip pat zemes galejo gauti prekybos, pramones, susisiekimo [mones.
Dalis zemes fondo plot buvo parduodama. Tai buvo tokie plotai, kuri perdavimas bezemiams
ir mazazemiams nebuvo laikomas racionaliu.
Naujakuriai ir gavusieji zemes pagal zemes reformos [statymus, kol nebuvo sumoketi
isperkamieji mokesciai ir sugrazintos valstybei paskolos, neturejo teises be Zemes reformos valdybos
leidimo jos perleisti, pasidalinti, isnuomoti. Taciau ir sumokej skolas tik po 10 met nuo nuosavybes
dokument isdavimo galejo perleisti zem.
79
Apie 90 procent Valstybinio zemes fondo Lietuvoje buvo paskirstyta iki 1930 m., nors
reformos darbai buvo vykdomi iki nepriklausomybes gyvavimo pabaigos.
10.4. Kaim skirstymas vienkiemiais
Viena svarbiausi feodalizmo liekan Lietuvos zemes kyje buvo zemes dirbimo sistema,
[sigalejusi dar XVI a. Svarbiausia klitis kiui vystytis buvo trilauke sejomaina ir reziai. Reikejo
naikinti rezius, visa valstiecio zem sujungti [ viena masyva. Kad valstietis galet prizireti savo
sklypa, jo sodyba reikejo iskelti is kaimo. Didzioji dalis valstieci gyveno kaimuose, kurie buvo
nedideli 80 proc. j turejo iki 400 ha zemes. Zemes naudojimas buvo labai painus. Pvz., Zaras
apskrities Drobiski kaime devyni hektar valstiecio kis buvo issidests 480 rezi. Atskir rezi
plotis trilaukio laukuose daznai bdavo 1 m, o ilgis keli kilometrai. Pvz., Siauli apskrityje vidutinis
rezi ilgis 7 km, Mazeiki 5,5 km, Panevezio 4,5 km. Del trilaukes sejomainos kasmet pdymui
buvo paliekama 400 tkst. ha ariamosios zemes 1/3 vis dirv, tai sunkino gyvulininkystes vystyma.
Sunku buvo kovoti su piktzolemis, nebuvo [manoma parinkti vieniems ar kitiems zemes kio
kultriniams augalams tinkamesn[ sklypa. Del netolygaus darb pasiskirstymo per metus nebuvo
galima racionaliai panaudoti zmoni ir gyvuli darbo. Ezios, kurios skyre gausius kinink rezius, taip
pat buvo nesutvarkytos zemes padarinys. Ezios, uzimancios nemazus zemes plotus, buvo priskiriamos
prie nenaudojam plot, nors j kokybine sudetis buvo tokia pati kaip ariamosios zemes. 1935 1936
m. duomenimis, neisskirstyt vienkiemiais kaim 231,6 tkst. ha plote buvo 132338 km ezi,
uzemusi 5293 ha plota. Ezios nenaudingos buvo ir tuo, kad jos buvo piktzoli ir lauk tersej zidiniai.
Bendras trilaukis verte seti tuos pacius zemes kio kultrinius augalus del servitutines teises razienose.
Valstieci zemese buvo placiai paplit tokie servitutai: teise ganyti kaimo razienose, dvaro ganyklose,
miske, teise rinkti mediena kurui, medzioti, zvejoti, naudotis keliais ir t.t. Teise ganyti razienose isplito
del bendro trilaukio ir siaur rezi. Misko servitutai ir teise ganyti dvaro zemese buvo senesnes kilmes.
Feodalinio zemes valdymo atsiradimo laikotarpiu dvarininkai, uzimdami kunigaiksci dovanotas
zemes, rasdavo ten gyvenancius valstiecius. Jie uzgrobdavo pastarj zemes, palikdami teis naudotis
ganykla ir misku. Misko ir ganymo servitutai plito ir daresi sudetingesni. 1918 m. apytikriais
skaiciavimais Lietuvoje galejo bti apie 100 tkst. ha servitutini zemi.
Zemes reformos uzdavinys buvo isskirstyti kaimus [ vienkiemius. Sis procesas Lietuvoje
prasidejo dar XIX a. Uznemuneje, veliau kitose Lietuvos dalyse. Kaim skirstymas vienkiemiais buvo
tsiamas Stolypino reformos metu. Vienas is svarbiausi tiksl rezi panaikinimas, nes skirstymas
vienkiemiais turejo skatinti valstiecius racionaliau kininkauti ir taip intensyvinti zemes kio gamyba.
1918 m. Lietuvoje buvo 9 604 vienkiemiais neisskirstyti kaimai, uzimantys 1 973 tkst. ha
plota. Daugiausia kaim buvo lik Panevezio, Utenos, Ukmerges apskrityse. Beveik visi.
Marijampoles, Saki, Vilkaviskio apskrici valstieciai gyveno vienkiemiuose.
Nuo 1919 m. prasidejo oficialus kaim skirstymas vienkiemiais. Tai buvo [teisinta Zemes
reformos [statymu. 1919 m. Lietuvoje vienkiemiais jau buvo isskirstyta apie 910 tkst. ha zemes, o dar
lik neisskirstyta 1 973 tkst. ha zemes. Iki 1922 m. skirstymo tempai sparciai augo. Taciau 1923
1928 m. kaimai buvo skirstomi leciau, nes daugiausia demesio tuo laikotarpiu buvo skirta dvarams
parceliuoti, servitutams ir bendroms ganykloms likviduoti.
80
24996
11610
81695
141886
130041
98916
38005
52622
40469
27193
71756
21865
8625
75986
80332
15480
6205
54953
0
20000
40000
60000
80000
100000
120000
140000
160000
1919 m. 1920 m. 1921m. 1922 m. 1923 m. 1924 m. 1925 m. 1926 m. 1927 m.
h
e
k
t
a
r
a
i
Isparceliuota
dvar ha
Isskirstyta [
vienkiemius
18 pav. Dvar parceliavimas ir kaim skirstymas vienkiemiais 1919 1927 m.
Noredami isskirstyti kaima vienkiemiais, kaimo sueiga turedavo pateikti prasyma apygardos
zemes tvarkytojui. Vidutiniskai kasmet buvo pateikiama po 450 prasym, todel tekdavo laukti eiles 6
7 metus. Kaimas buvo skirstomas vienkiemiais, jei to pageidaudavo 1/3 kaimo gyventoj. Vieno kaimo
skirstymo darbai uztrukdavo 1,5 2 metus. Visa kaimo zeme buvo rsiuojama. Daugejant prasym
buvo sudaromas tvarkytin kaim planas, [ kur[ be eiles buvo [traukiami tie kaimai, kuri bkle labai
bloga, kaimai, kuri laukus ir sodybvietes kirto gelezinkeliai, keliai ar grioviai, taip pat kaimai, kuri
zeme buvo keliose nutolusiose vietose. Turtingesni valstieci kaimai galedavo skirstytis pasamd
privat matininka be eiles. 1928 1939 m. privaciu bdu buvo isskirstyti 397 kaimai, daugiausia
Siauli, Panevezio ir Utenos apskrityse.
Kadangi trko specialist, buvo suorganizuoti kursai matininkams rengti. Taciau 1925 m.
kursai buvo uzdaryti ir 1928 m. matinink vel eme trkti. Del to 1936 m. buvo skirstomi kaimai, kuri
prasymai buvo gauti 1927 1928 m.
Naujas kaim skirstymo laikotarpis prasidejo 1930 m., kai beveik baigesi dvar parceliavimo
darbai. Per 1919 1939 m. laikotarp[ isskirstyti 6 993 kaimai, sudaryta 159 118 vienkiemi su 216 412
sklyp. Iki 1940 m. sausio l d. nebuvo patenkinta 2 230 prasym del kaim skirstymo (tai apeme 311
422 ha plota). Skirstyma baigti planuota 1941 1942 metais. Buvo planuojama 1940 m. isskirstyti 114
tkst. ha, sudarant 124 440 vienkiemi; 1941 m. planuota isskirstyti 117 tkst. ha ir sudaryti 13 140
vienkiemi.
376 389
1032
476
546
984
1147
467
542
578
148
21
400
332
88
203
22
509
731
613
708
374
423
125
24
262
431
282 283
159
86 95
591
375
158
364
498
590
23
245
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
A
l
y
t
u
s
B
i
r
z
a
i
K
a
u
n
a
s
K
e
d
a
i
n
i
a
i
K
r
e
t
i
n
g
a
M
a
r
i
j
a
m
p
o
l
e
M
a
z
e
i
k
i
a
i
P
a
n
e
v
e
z
y
s
R
a
s
e
i
n
i
a
i
R
o
k
i
s
k
i
s
S
e
i
n
i
a
i
S
a
k
i
a
i
S
i
a
u
l
i
a
i
T
a
u
r
a
g
e
T
e
l
s
i
a
i
T
r
a
k
a
i
U
k
m
e
r
g
e
U
t
e
n
a
V
i
l
k
a
v
i
s
k
i
s
Z
a
r
a
s
a
i
Reikejo
isskirstyti
kaim vnt.
Isskirste kaim
vnt.
19 pav. Kaim skirstymas vienkiemiais 1919 1937 m. (be Vilniaus krasto)
81
Skirstant kaimus vienkiemiais, valstieciai, kurie turejo daugiau kaip 2 ha zemes, sodybas galejo
palikti vietoje, jeigu jose buvo trobesiai. Iki 1935 m. [ vienkiemius nusikeldavo 60 70 proc. sodyb,
kitos likdavo kaimavietese. Velesniais metais [ vienkiemius nusikeldavo apie pus kaimo sodyb.
Pagal [statyma sodyba nusikelti reikejo per 3 metus, veliau tekdavo moketi nuoma naujajam savininkui
uz paliktus jo sklype pastatus arba kompensuoti atitinkamo ploto zeme. Valstybes parama isskirstyt
kaim valstieciai gaudavo nuo 1931 m. Pinigine parama duota naujakuriams, nors ir sudare per 70
milijon lit, bet buvo nepakankama [sikurti. Todel 30 proc. naujakuri naujuose sklypuose ne[sikre,
o juos pardave. Be to, [takos turejo ir tai, kad dalis reformos metu sukurt ki pasirode esantys per
mazi ir netinkami racionaliai kininkauti, taip pat dalis naujakuri buvo nepajegs savarankiskai
tvarkytis kyje.
Lietuvoje vyravo smulks kiai nuo 1 iki 20 ha. 1930 m. jie sudare 78 proc., 1940 m. 81,6
proc. vis ki skaiciaus. Vidutinis vienkiemio dydis nuolat mazejo: 1919 1922 m. jis sudare apie 15
ha, 1923 1926 m. 13, 1927 1930 m. 11,6 , 1931 1934 m. - 9,7 , 1935 1938 m. 8,9 ha.
1939 1940 metais buvo vel pradetas svarstyti naujos zemes reformos klausimas, siekiant
smulki ki savininkus aprpinti didesniais zemes sklypais. 1939 m. spalio 10 d. Ministr Tarybos
posedyje buvo svarstomas zemes reformos [statymo pakeitimo klausimas. Nutarta pritarti silymui
kio zemes ploto maksimuma nuo 150 ha sumazinti iki 80 ha, t.y. atsaukti 1929 m. tautinink padaryta
zemes reformos [statymo pataisa. Taip buvo noreta sudaryti papildoma zemes fonda ir isdalyti zem
mazazemiams ir bezemiams.
10.5. Tarpukario Lietuvos zemetvarka
Agrarinei reformai [gyvendinti Lietuvos Vyriausybe numate daug priemoni, is kuri
svarbiausia zemetvarka. Zemes reformai vykdyti 1919 m. Zemes kio ministerijoje [steigta Zemes
reformos valdyba bei Zemes tvarkymo ir matavimo departamentas, kuris 1923 m. buvo [jungtas [ sios
valdybos sudet[. Apskrityse ir valsciuose buvo sudarytos zemes reformos komisijos. J pirmininkais
buvo apskrici zemes tvarkytojai arba j padejejai. Sios komisijos nustatydavo, kuris turtas ir kada turi
bti paimtas zemes reformos reikalams. Jos sudarinejo nusavintino turto [kainojimo projektus,
nustatydavo kandidatus zemei gauti. Pasilymus zemes reformos klausimais joms pateikdavo valsci
komisijos. Zemes tvarkymo departamento matavimo ir zemetvarkos skyri matininkai atliko visus
zemes matavimo darbus parceliuojant dvarus, skirstant kaimus ir likviduojant [vairi rsi servitutus
bei bendrasias ganyklas. Departamentui buvo pavalds apskrici (nuo 1930 m. zemes tvarkymo
apygard) zemes tvarkytojai, kurie vadovavo matinink darbui. Zemes tvarkymo gincams sprsti prie
departamento buvo [steigta Vyriausioji laikinoji zemes tvarkymo komisija, o apskrityse Laikinosios
apskrici zemes tvarkymo komisijos. Zemes tvarkymo komisijos sprsdavo gincus, kiek kam priklauso
zemes, del zemes tvarkymo darb teisetumo ir del tvarkom plot rib nustatymo.
Zemes tvarkymo [statymas (rusisko [statymo pakaitalas) buvo isleistas tik 1925 m. Sis
[statymas buvo kritikuojamas ne tik del teisinio nenuoseklumo, bet ir todel, kad jis neatitiko nauj
zemetvarkos tiksl. Jame nebuvo glaudzi sait tarp zemetvarkos ir zemes kio. Be to, [statymas
nepaliete melioracijos ir zemetvarkos derinimo problem. 1930 m. buvo parengtas tobulesnis ir
issamesnis projektas, kuris buvo paskelbtas tik 1935 m. rugpjcio 23 d. Jei 1925 m. [statyma sudare 77
straipsniai, tai s[ 199, kurie buvo suskirstyti [ 17 skyri. [statyme buvo nurodyti darbai:
1) zemes skirstymas vienkiemiais;
2) valstybini ir zemes reformos [statymais nusavint zemi parceliacija;
3) servitut likvidavimas;
4) zemes naudojimo nepatogum (rezi, iskysuli, intarp) naikinimas, formuojant
kompaktiskus plotus;
5) keli tiesimas, istiesinimas, perkelimas ir panaikinimas;
6) zemes rib nustatymas;
82
7) bendrosios nuosavybes teisemis valdomos zemes padalinimas;
8) netinkamai isskirstyt vienkiemiais zemi pertvarkymas;
9) zemi rib atnaujinimas.
Zemetvarkos darbus atlikti galejo Zemes tvarkymo departamento matininkai arba, siam
departamentui leidus, privats matininkai, kurie buvo baig Dotnuvos zemes kio technikumo
kultrtechnikos skyri ir Kedaini aukstesniaja kultrtechnik mokykla. Zemes tvarkymo
departamentas buvo [steigtas 1919 m., kurio veiklos pradzioje dirbo 5 matininkai. 1920 m. matinink
padaugejo iki 58, o 1921 m. dirbo jau 139, 1940 m. j buvo 284. Darbus planavo ir kontroliavo
apskrici ir valsci zemes reformos komisijos.
Nusprendus atlikti zemes tvarkymo darbus, [statymas bei jam [gyvendinti patvirtintos Zemes
kio ministerijos instrukcijos (1928 ir 1936 m.) numate tokia darb organizavimo skirstant kaimus [
vienkiemius arba atliekant vieno kaimo teritorijoje kitus zemetvarkos darbus, tvarka: 1) parengiamieji
darbai; 2) projektavimo darbai; 3) zemes tvarkymo projekto pateikimas; 4) zemes tvarkymo projekto
tvirtinimas; 5) projekto [gyvendinimas.
Kaim ribos buvo nustatomos dalyvaujant kviestiems asmenims, aprasomos ir pazenklinamos
matavimo zenklais. Sienorastyje pasirasydavo kaim [galiotiniai, zemes savininkai ir matininkas.
Nustatant riba buvo reikalaujama, kad ji neturi eiti kelio viduriu ar j[ kirsti [strizai. Be to, buvo
istiesinamos trumpos lauzytos linijos ir panaikinami zemi [terpimai bei reziai. Kiekvienam pakeitimui
ir ribos istiesinimui buvo sudaromi atskiri planai. Savinink reziai buvo matuojami, kai to reikalaudavo
1/2 savinink. Skiriant didesn[ ar mazesn[ plota, skirtumai buvo isdestomi proporcingai savininkams
priklausancios zemes plotui.
Nustacius ribas ir pazymejus matavimo zenklais, jie buvo laikomi valstybiniais zenklais.
Isnykusius ribozenklius atnaujindavo Zemes tvarkymo departamentas, vienai suinteresuotai pusei
prasant. Dviej gretim zemes vald prorezius ir [siterpimus naikindavo savininkams rastiskai
susitarus. Reziai ir [siterpimai tai zemes valdymas, kai vieno savininko zeme juostomis arba atskirais
gabalais buvo kito zemeje. Vienai saliai nesutinkant naikinti rezi bei zemes [siterpim, darbus
atlikdavo priverstinai, jei Zemes tvarkymo komisija pripazindavo esama valdyma zemes kiui
netinkamu.
Zemes sklypai buvo projektuojami grupemis poligone, kurio ribos turejo eiti upemis, upeliais,
keliais ir grioviais, kitomis natraliomis ribomis. Sklypas turejo sudaryti taisyklingos formos figra,
artima kvadratui arba staciakampiui. Pagrindini sklyp ilgio ir plocio santykis turejo bti ne didesnis
kaip 5:1, o prijungus ir netinkamus ariamajai zemei plotus iki 10:1. Pagalbini sklyp ilgio ir plocio
santykis turejo bti ne didesnis kaip 20:1. Kiekvienas pertvarkomas savininkas turejo gauti tok[ zemes
plota, kuris savo verte bt lygus jo turetos zemes valdos vertei. Zemes rsys ir naudmen sudetis
galejo bti skirtingos. Zemes sklyp verte galejo bti islyginama zeme geresni sklypai atitinkamai
mazinami, blogesni didinami.
83
20 pav. Ukmerges apskrities Gelvon valsciaus Keizoni kaimo skirstymo vienkiemiais planas,
parengtas 1934 m. 476,92 ha plote priskyrus 76,80 ha dvaro zemes
Parengta projekta tikrindavo matininkas revizorius. Po to projektas bdavo pateikiamas viesai
svarstyti dalyvaujant tvarkom ir gretim zemi savininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.
Po projekto pateikimo buvo surasomas protokolas. Atliekamas projekto pazenklinimas zemes sklypai
pazymimi matavimo zenklais, ismatuojamos rib linijos ir poskio kampai. Sklyp plotai, apskaiciuoti
pagal koordinates, galejo skirtis nuo plot [rasyt sklyp paemimo sutartyje, ne daugiau kaip 0,5 proc.
(1:200). Atlikus skaiciavimus buvo sudaromas galutinis [ vienkiemius isskirstyto kaimo projekto
planas. Projektas buvo tikrinamas Zemes tvarkymo departamento technines komisijos, patvirtindavo
departamento direktorius. Po to projektas buvo perduodamas apskrities zemes tvarkymo komisijai, kuri
svarste gincytinus klausimus ir skundus. Sios komisijos sprendimas buvo laikomas teisinio bylos
patvirtinimo dokumentu. Komisijos sprendimas galejo bti skundziamas Vyriausiajai zemes tvarkymo
komisijai per 30 dien nuo projekto pateikimo, o sios komisijos nutarimas per 30 dien nuo
pranesimo gavimo dienos. [siteisejus Zemes tvarkymo komisijos nutarimui apie zemes tvarkymo
projekto patvirtinima, jis buvo siunciamas Vyresniajam notarui arba Hipotekos skyriui, kurie
pazymedavo nekilnojamj turt knygose zemes nuosavybes teisi pasikeitimus ir dokumentus su
atitinkamais [rasais grazindavo Zemes tvarkymo departamentui. Jis savininkams nemokamai isduodavo
zemes tvarkymo projekto ir plano istraukas, kurios buvo nuosavybes teisi [ zem [rodomieji
dokumentai.
84
21 pav. Kedaini apskrities Surviliskio valsciaus Sateini dvaro parceliacijos planas
Svarbiausias kinio zemes tvarkymo tikslas [vykdyti rezi komasacija (savininko rezi
keitimas [ viena masyva). Reikejo sujungti per 3 milijonus rezi, kuri pasitaikydavo labai siaur (1 m
plocio) ir labai ilg (7 km). Daugiausia zemes rezi buvo Ryt Lietuvos apskrityse Rokiskio, Utenos
, Zaras, Ukmerges ir Trak, maziausiai Zemaitijoje, ypac Mazeiki, Telsi ir Kretingos apskrityse.
Sioje Lietuvos dalyje jau nuo Valak reformos laik daugelis kaim valde zem didesniais sklypais ir
reziais.
Skirstant kaimus vienkiemiais, jungiant zem buvo atliekama ir daug kit zemes tvarkymo
darb: dalijamos bendrai valdomos zemes, likviduojami servitutai, istiesinamos aplinkines ribos,
numatomas keli tinklas.
22 pav. Kedaini apskrities Surviliskio valsciaus Sateini dvaro kaimo skirstymas
vienkiemiais planas
85
Kaim skirstymo metu buvo padalijamos bendrosios kaimo ganyklos ir kitos bendro naudojimo
zemes. Tarp bendravaldzi buvo dalijami bendrai valdomi kiai, zemes plotai. Buvo naikinami misko
medziagos ir ganiav servitutai tarp kaimo ir dvaro bei valstybini zemi. 1926 1937 m. buvo
panaikinti 3 374 servitutai, apem 73 313 ha ploto. Riboms istiesinti, intarpams panaikinti buvo
atliekami zemes keitimo darbai. 1926 1937 m. buvo atlikta 8 tkst. zemes keitim 32 500 ha zemes
plote. Vietinio susisiekimo ir sod kelius matininkams tekdavo naujai projektuoti arba gerokai
pakeisti. Buvo pertvarkyta apie 21 tkst. kilometr keli. Kasmet buvo atliekama ne maziau kaip 200-
uose viet ir smulkesni darb: atskir ki atribojimo, rib atnaujinimo, zemes tvarkymo projekt
taisymo, melioracijos griovi siejimo su zemes nuosavybes ribomis ir kt. Zemes tvarkymo
departamento matininkai miesteliuose likvidavo cinsa. Buvo atliekami kadastro darbai, III ir IV eiles
trianguliacija (geodezines atramos tinklas), po to situacijos nuotrauka. 1937 m. tai atliko 3 grupes.
Siekiant sutvarkyti miest zemes, reikejo sudaryti miest planus 1939 m. tai dirbo 25 darbuotojai.
10.6. Zemes reforma Vilniaus kraste
1919 m. balandzio 19 21 d. Lenkijos kariuomene [siverze [ Vilni. 1922 m. Vilnius ir
Vilniaus krastas paskelbtas Lenkijos nuosavybe. Lenkijos okupuotame Vilniaus kraste zemes reforma
buvo vykdoma remiantis 1920 m. gruodzio 11 d. generolo L.Zeligovskio paskelbtu dekretu. Juo
dvarininkams buvo paliekama po 360 desimtini (nuo 1924 m. pagal Lenkijos seimo [statyma po 300
desimtini). Nusavinta zeme ir konfiskuoti dvarai bei lik be savinink kiai buvo parceliuojami 35 ha
sklypais. Uz zem dvarininkams turejo bti atlyginama is valstybes izdo rinkos kaina. Pirmiausia
zemes sklypus turejo teis gauti nemokamai Lenkijos kariuomenes kariai. Valstieciams zemes sklypai
buvo parduodami. 1926 1936 m. Vilniaus kraste kaimai buvo intensyviai skirstomi [ vienkiemius.
Vilniaus kraste kiai buvo smulkesni negu kitose Lietuvos dalyse. 1931 m. net 67 proc. j buvo
mazesni nei 10 ha (Lietuvoje kitur toki ki buvo apie 46 proc.).
Zemetvarkos darbus Vilniaus kraste vykde daugiausia privats matininkai pagal sutartis su
zemetvarkos [staigomis. Atliekama zemetvarka nebuvo radikali daugumos kaim sodybos likdavo
senose kaimavietese, o [ sklypus buvo sujungiama ir ismatuojama tik kaimo laukuose esanti zeme.
Todel Vilniaus kraste liko daug grupini gyvenvieci.
1939 m. spalio 10 d. SSRS Vilniaus krasta perdave Lietuvai.
10.7. Zemes reformos vertinimas
1919 1939 m., tarpukario arba M. Krupaviciaus zemes reforma, sprendusi daug Lietuvos kiui
reiksming problem, vyko apie 20 met ir nebuvo galutinai uzbaigta. Tai radikali zemes reforma ji
likvidavo dvarinink zemevalda, kitas feodalines liekanas, atidave didziaja dirbamosios zemes dal[
bezemiams ir mazazemiams valstieciams, padidino zemes kiui naudojamos ariamosios zemes plota.
Zemes reformos metu dvarininkams paliktas gana didelis nenusavinamos zemes plotas (nuo
1929 m. iki 150 ha), lyginant su dauguma valstieci ki, tebuvo ankstesnij vald likutis.
Dvarinink valdos sumazejo 15 kart. Nusavinta buvo apie 77 proc. dvarinink zemi, kita dal[
dvarininkai prarado patys (pardave, uzstate uz skolas ir pan.). Iki reformos jie valde apie 1384 tkst.
ha, 1919 m. tai sudare apie 26 proc. visos valstybes teritorijos. Reformos metu dvarininkams faktiskai
buvo palikta 322 tkst. ha. Dvarininkai pardave 231,3 tkst. ha. Ekonomiskai itin stambi zemes kio
savinink (ne valstieci) skaicius (1930 m. apie 2 proc. kaimo gyventoj) zymiai nesikeite. Patys
dvarininkai fermeriais netapo. Kylant zemes kio kultrai ir intensyvejant gamybai, daugiau zemi
[sigijo kai kurie praturtej valstieciai, taip pat dalis zemes nusipirkusi valdinink ar kit asmen.
Bendras ekonominis itin stambi ki potencialas labai sumazejo.
Reformos metu zemes sklypus gavo labai daug (apie 70 proc.) bezemi ir mazazemi
valstieci, nors ir ne visi norintys. Jiems skirta beveik 65 proc. isparceliuotos zemes. Vidutinis
86
naujakurio sklypo plotas buvo 9 ha. Atsizvelgiant [ to meto valstiecio seimos dyd[ ir pasiekta zemes
nasuma, kis buvo per smulkus. Dalis naujakuri neissilaike ir buvo priversti savo kius parduoti.
Zemes neteko apie 22 proc. reformos metu jos gavusi bezemi ir mazazemi. 1930 m. valstieciai
sudare apie 83 proc. vis zemes kiu besivercianci gyventoj. Is j tik 2 proc. buvo dideli
kapitalistinio tipo ki zemvaldziai. Valstybes teikiamos pasalpos ir paskolos (nuo 1930 m. iki 2400 Lt
arba misko medziaga) buvo per menka finansine pagalba karo sugriautam ir naujai kuriamam zemes
kiui.
Lietuvoje vyravo smulks kiai (1 20 ha). 1930 m. jie sudare 78 proc., 1940 m. 81,6 proc.
vis ki skaiciaus. Vidutinis valstiecio kio zemes plotas Lietuvoje 1930 m. buvo 15 ha, 1940 m.
13,5 ha, kai Latvijoje ir Estijoje nuo 1929 iki 1939 m. ki vidurkis nemazejo ir buvo atitinkamai 20,2
20,1 ir 23,2 22,7 ha. Lietuvoje treciame desimtmetyje labai padidejo smulkij valstieci skaicius,
(tai sudare 29 30 proc. zemes kyje dirbusi gyventoj) bei vidutini valstieci 36,5 proc.). Itin
smulki zemes ki savinink (1930 m. apie 7,5 proc. dirbusi zemes kyje) mazejo.
Lietuvoje padidejo valstybini zemi per dvidesimtmet[ 2,5 karto. J dalis valstybes teritorijoje
apytikriai padidejo nuo 9 iki 21 procento. Valstybines zemes plotas padidejo del to, kad zemes
reformos metu buvo nacionalizuoti privats miskai, didesni vandens telkiniai, durpynai ir kt.
Lietuvos zemes kio raidai labai trukde trilauke zemes naudojimo sistema. Vykdant zemes
reforma, ji buvo panaikinta. Del to sumazejo dirvonuojanci zemi plotai. Ezi tarp atskir zemes
rezi panaikinimas padidino dirbamos zemes plota apie 40 tkst. ha. Buvo isarta ir paversta dirbamaja
zeme daugiau kaip 200 tkst. ha ganykl. Dalijant dvar zemes ir skirstant kaimus [ vienkiemius, buvo
likviduoti servitutai ir bendrosios kaimo ir dvaro ganyklos.
Zemes skirstymas kaimais apeme 1 654 643 ha ploto buvo sukurta 159 118 vienkiemi
(isskirstyti 6 993 kaimai). 1940 m. liko neisskirstyta apie 2,6 tkst. kaim (8 proc.) 330 tkst. ha zemes
plote. Pagrindine priezastis vienkiemiams sudaryti buvo ekonomine. Valstieciui buvo patogu sodyba ir
laukus tureti viename sklype. Sodybos darbo nasumas pakilo net pusantro karto, padidejo derlingumas,
pagerejo gyvuli kokybe, prasidejo zemes kio technikos progresas.
Sumazejo zemdirbi emigracija [ kitas valstybes. Iki zemes reformos kasmet emigruodavo 20-
30 tkst. zmoni.
Del zemetvarkos, melioracijos ir kit pertvarkym padidejo ariamosios zemes plotas pagerejo
jos naudojimas. Lietuvoje XX a. IV desimtmetyje buvo apie 2,5 mln. ha dirbamos zemes ir apie 1,5
mln. ha kit zemes kiui naudojam plot (piev, ganykl). Taigi is viso apie 4 mln. ha zemes kio
naudmen. Apie 70 proc. viso sio ploto (2,8 mln. ha) reikejo nusausinti. Iki V desimtmecio buvo
nusausinta tik apie 16 proc. reikiamo sausinti ploto. Statistikos duomenis 1930 m. ariamosios zemes
buvo 2 506 tkst. ha, 1937 m. 2 723,8 tkst. ha. 1938 m. ziemini rugi derlingumas sieke 2,3 t/ha,
ziemini kvieci 2,6 t/ha, labai issiplete gyvuli ir pieno bei mesos kis. Pagerejo Lietuvos kaimo
gyventoj pragyvenimo lygis. Per 20 met dirbamos zemes padidejo 8 proc., bendrosios zemes kio
produkcijos apimtis padidejo apie 2 kartus.
Zemes reforma Lietuvoje sukre prielaidas kapitalistinei zemes kio raidai ir buvo radikalesne
nei kitose Ryt ir Vidurio Europos salyse.
Zemetvarkos poziriu, 1919 1939 m. zemes reforma buvo zymiai aukstesnio lygio nei
ankstesnes. Zemetvarkos projektus renge kvalifikuoti matininkai. Kadangi trko specialist, buvo
[steigti dvimeciai matinink kursai. Iki 1925 m. kursai veike Dotnuvoje ir Kedainiuose, veliau
Kaune. Tai pirmoji zemes reforma Lietuvoje, kuria vykde savi kvalifikuoti specialistai.
87
55,5
70,7
9,3
20,5
8,7 7,0
26,2
1,5 0,3
0,3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
p
r
o
c
e
n
t
a
i
Valstieciai
ir kiti
kininkai
Valstybe Kitos zemesDvarininkai Baznycia
1919 m.
1940 m.
23 pav. Zemevaldos struktros kitimas
11. ZEMS SANTYKIAI 1940 1948 METAIS
1939 m. rugsejo menes[ prasidejo ir per ziema bei 1940 m. pavasar[ pletesi Didysis Europos
karas. Jam prasidejus, tikrasis karo pobdis ne visiems buvo aiskus. Daugelis is karto ne[traukt [ kara
Europos valstybi s[ kara laike paprastu karu tarp keli kariaujanci valstybi ir pasiskelbe esancios
neutralios. Tarp j buvo ir Lietuvos Respublika. Mazosios ir vidutiniosios izoliuotos Europos valstybes
tapo zaislu galingj kariaujanci sali rankose ( nacionalsocialistines Vokietijos, fasistines Italijos ir
komunistines Soviet Sajungos).
Lietuva prarado nepriklausomyb esant sudetingai politinei situacijai pries antraj[ pasaulin[
kara. 1939 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausybe, Vokietijos vyriausybes reikalaujama, perleido
Vokietijai Klaipedos krasta. 1939 m. rugpjcio 23 d. Maskvoje buvo pasirasyta SSRS (Soviet
Socialistini Respublik Sajunga) Vokietijos nepuolimo sutartis. 1939 m. rugsejo 1 17 d. Vokietija
okupavo didziaja dal[ Lenkijos zemi. 1939 m. rugsejo 17 d. Raudonoji armija [zenge [ Vakar
Ukraina, Vakar Baltarusija ir Vilniaus krasta. 1939 m. rugsejo 28 d. Vokietijos uzsienio reikal
ministras J. Ribentropas ir SSRS uzsienio reikal komisaras V. Molotovas pasirase slaptaj[ protokola ir
pasidalijo Lietuva: desinysis Nemuno krantas atiteko Soviet Sajungai, kairysis Vokietijai. Lietuvos
vyriausybe leido savo teritorijoje dislokuoti 20 tkst. raudonarmieci. 1940 m. birzelio 14 d. Soviet
Sajungos vyriausybe pateike Lietuvos vyriausybei nota (ultimatuma), kuria apkaltino nesilaikant
sutarties ir iskele papildomas salygas. Prezidentas A.Smetona perdave savo [galiojimus ministrui
pirmininkui A. Merkiui ir paliko sal[. Birzelio 15 d. [ Lietuva [zenge papildomi SSRS kariuomenes
daliniai. Birzelio 17 d. buvo sudaryta ir patvirtinta Liaudies vyriausybe, kuri liepos 5 d. paskelbe
nutarima del rinkim [ Liaudies seima. Jie [vyko liepos 14 15 d. Liepos 21 d. Liaudies seimas prieme
Deklaracija apie Lietuvos valstybes santvarka. Seimo nutarimu Lietuva paskelbta Soviet Socialistine
Respublika. Be to, Liaudies seimas nusprende prasyti SSRS Auksciausiaja Taryba priimti Lietuvos
SSR [ SSRS sudet[ sajungine respublika. 1940 m. rugpjcio 3 d. posedyje buvo priimtas [statymas,
kuriuo Lietuvos SSR buvo priimta [ Soviet Sajunga. Liepos 21 d. ir rugpjcio 3 d. aktais buvo pradeta
sistemingai griauti Lietuvos valstybinguma.
88
Naujoji valdzia eme keisti per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dvidesimtmet[ sukurta
Lietuvos ekonomin sistema. 1940 m. liepos 22 d. Liaudies seimas prieme deklaracija, kurioje buvo
skelbiama, kad zeme (su jos gelmemis, visais miskais ir vandenimis), stambios pramones, prekybos,
transporto [mones, bankai priklauso valstybei. Nacionalizavus zem, buvo numatyta atlikti zemes
reforma. Buvo nustatyta maksimali zemes norma, kuri viename kyje negalejo bti didesne nei 30 ha.
Zeme, virsijanti kiuose 30 ha, buvo paimta [ Valstybin[ zemes fonda. Zeme, kuria naudojosi
valstieciai, ir ta, kuria jie dar turejo gauti, kaip buvo pabreziama deklaracijoje, patvirtinama j
naudojimui neribotam laikui. Kartu deklaracija skelbe apie valstieci zemes skol, islikusi iki 1940
m., taip pat mokesci nepriemok likvidavima.
Zemes reformai vykdyti 1940 m. liepos 26 d. buvo sudaryta Valstybine zemes kio komisija.
Jos uzdavinys buvo vykdyti Liaudies seimo nutarimus zemes kio klausimais, aprpinti mazazemius ir
bezemius zeme. Analogiskos komisijos buvo sudarytos apskrityse ir valsciuose. Valsci komisijos,
talkinamos valstieci ir dvar darbinink, surasinejo paimtus [ valstybes fonda zemes sklypus,
priimdavo prasymus ir atrinkdavo kandidatus zemei gauti.
1940 m. rugpjcio menes[ buvo priimtas Valstybinio zemes fondo [statymas. [ j[ turejo bti
paimtos visos valstybines ir savivaldybi zemes, kuri jos tiesiogiai nenaudojo, dvarinink zemes su
sodybomis ir visu inventoriumi, virsijusi 30 ha kinink zeme, buvusi aukst valdinink bei kit
asmen, apsaukt liaudies priesais zeme,taip pat t asmen, kurie patys zemes nedirbo. Kiekvienoje
baznytineje parapijoje buvo leista palikti klebonui naudoti 3 ha zemes. Kita zeme atimta. Taip pat
nacionalizuoti visi didesni kaip 1 ha privats miskai, kurie susisieke su valstybiniais miskais bei visi ne
mazesni kaip 10 ha misk masyvai, kurie priklause vienam kiui.
Valstybinis zemes fondas buvo sudarytas palyginti per trumpa laika. 1940 m. lapkricio
pabaigoje jo zinioje buvo 607 592 ha. Is sio fondo bezemiai valstieciai zemes galejo gauti iki 10 ha, o
mazazemiai tok[ sklypa, kad bendras zemes plotas bt ne didesnis kaip 10 ha. Neturtingiems kaimo
amatininkams buvo skiriami sklypai po 2 3 ha zemes. Pirmenybe gauti zemes buvo suteikta
bezemiams ir mazazemiams, turintiems dideles seimas, smulkiems nuomininkams ir pan. Valstieciams
buvo isdalyta 576518 ha zemes. Jie sudare siek tiek daugiau nei 37 proc. vis pateikusij prasymus
zemei gauti ir paeme 68 proc. viso reformos metu paskirstyto zemes ploto. Dalis bezemi valstieci
kartu su zeme is dvar ir kinink ki gavo gyvuli ir siek tiek zemes kio inventoriaus. Kita zemes
fondo zeme buvo atiduota valstybiniams misk kiams, valstybinems ir visuomeninems
organizacijoms, [staigoms, kooperatyvams, miest pletrai. Po zemes reformos atsirado daugiau kaip
33440 nauj ki. Vidutinis buvusio bezemio ir mazazemio kio dydis sudare apie 7,4 ha. Is salies
biudzeto paskirta 20 mln. lit kredito naujakuriams. Buvo numatyta skirti misko medziagos
gyvenamiesiems ir kiniams pastatams statyti.
1941 m. pradzioje pradeti kurti valstybiniai, arba tarybiniai kiai (sovchozai). Tai buvo
pirmosios socialistines zemes kio [mones. Tam dar zemes reformos eigoje buvo atrinkta 120 dvar.
1941 m. pavasar[ vietoj 193 buvusi dvar su 44 500 ha zemes buvo sukurti tarybiniai kiai. Iki 1941
m. pavasario pradejo veikti 40 masin-traktori stoci (toliau MTS). Prie j vidutiniskai po viena
kiekviename valsciuje [steigti masin-arkli nuomojimo punktai (toliau MANP). J is viso buvo
[steigta 263.
Apskrici zemes kio skyriams buvo pavesti sie zemetvarkos darbai: zemes plot
registravimas, zemes ginc sprendimas, parama naujakuriams parenkant vietas sodyboms, jas
isplanuojant, vadovavimas matinink vykdomiems darbams ir j kontrole. [gyvendinant zemes
paemima, daugelyje ki reikejo permatuoti zem, nes nebuvo zemes vald plan ar kitoki
zemetvarkos dokument. Trko zemetvarkos specialist. Technin[ zemetvarkos personala sudare 277
Zemes tvarkymo valdybos matininkai, dirbo 25 privats matininkai, 20 miskotvarkos matinink, 25
kultrtechnikai melioratoriai, apie 100 matinink is atgauto Vilniaus krasto, Kauno Vytauto Didziojo
universiteto bei Zemes kio akademijos baigiamj kurs studentai. Darbui valsciuje vadovavo
apygardos (apskrities) zemes tvarkytojo skirtas matininkas. Jis padejo valsciaus zemes kio komisijai
89
tvarkyti juridinius reikalus, nagrineti skundus, organizuoti matavimo darbus. Kiekviename valsciuje
buvo sudarytos viena ar kelios matavimo brigados. Jos matavo teodolitu, goniometru, juostomis,
grandinemis, virvemis, naudojo planimetrus. Pirmiausia buvo projektuojami keliai, po to zemes
sklypai ir gyvenvietes. Zemes skirstymo pagrindu buvo palikta tradicine vienkiemine (sklypine) zemes
naudojimo forma, skiriant bezemiams sklypus vienoje vietoje, o mazazemiams pridedant zemes
plotus prie jau turimo kio. Sklyp rib poskio taskai buvo zenklinami kuoliukais ir kaubureliais, o
ribos dviem [ vid suverstomis vagomis.
Zemes reforma buvo vykdoma nepaprastai sparciai nuo rugsejo 25 d. iki spalio 31 d. 1939
40 m. liaudinink ir kit kairesnes pakraipos specialist silyti reformos projektai buvo gana artimi tai
reformai, kuria Soviet valdzia [vykde 1940 1941 m. Nors 1940 m. vasara liaudies ministrai
laidavo, kad zemes kis nebus sukolektyvintas, bet buvo jauciamas to siekimas. 1941 m. pavasar[
prasidejo stambesni ki valstieci buozi demaskavimo kampanija. Todel naujakuriai masiskai
pradejo atsisakyti gaut sklyp. Smuko zemes kio gamyba. Maisto produkt kainos padidejo 2, o
pramones gamini 3 kartus. Stigo maisto produkt. Miestuose buvo normuojama duona. Buvo
padidintas zemes mokestis, jis buvo numatytas didesnis stambesniems kiams.
Pirmieji masiniai arestai Lietuvoje buvo [vykdyti 1940 m. liepos 12 d. Buvo tremiamos seimos.
Sovietini tremim pradzia laikoma 1940 m. liepos 16 d. 1941 m. birzelio 14 d., per pirmasias
Lietuvos isvadavimo metines, tsesi masinis gyventoj tremimas 14 18 dienomis istremta apie
30000 zmoni, daugiausiai inteligentijos atstov.
11.1. Zemes santykiai vokieci okupacijos (1941 1944) metais
1941 m. birzelio 22 d. Vokietija uzpuole Soviet Sajunga. Birzelio 24 d. jos kariuomene
pasieke Kauna ir Vilni, o iki birzelio pabaigos okupavo visa Lietuvos teritorija. Sudaryta Laikinoji
vyriausybe, vadovaujama J.Ambrazeviciaus, sieke paimti valdzia iki vokieci atejimo, tik taip buvo
galima tiketis islaikyti nepriklausomyb. Buvo atkurta nepriklausomybes laik administracija (nusalinti
sovietiniai pareignai), panaikinti SSRS [statymai, atkurta privati nuosavybe. Ministr kabinetas 1941
m. liepos 4 d. paskelbe nutarima apie zemes grazinima ankstesniems jos savininkams, o veliau zemes
sklyp denacionalizacijos [statyma, pagal kur[ bezemiai ir mazazemiai neteko is Soviet valdzios
gautosios zemes. Taciau vokieciams Lietuvos vyriausybe buvo nepageidautina ir 1941 m. rugpjcio 5
d. jai buvo pasilyta issiskirstyti ir pertvarkyti ja [ vokieci valdzios taryba.
Lietuva tapo Ryt krasto (Ostlando) sudetine dalimi. Lietuvos generalin srit[ valde diktatoriaus
teises turejes vokieci komisaras A. Rentelnas. Lietuva, kaip Ostlando apygarda buvo padalinta [
Vilniaus ir Kauno krastus, Vilniaus ir Kauno miestus, Siauli ir Panevezio sritis. Generaliniam
komisarui A.Rentelnui buvo pavalds srici komisarai, apskrici virsininkai, miest burmistrai ir
valsci virsaiciai. Srici komisarai skyre kaimo seninus.
Okupacine valdzia grazino Laikinosios vyriausybes panaikinta sovietin teis, nes si jai buvo
naudinga. Panaikino Laikinosios vyriausybes priimtus denacionalizacijos [statymus ir automatiskai
tapo teisetais Soviet nacionalizuoto turto paveldetojais. J nuosavybe tapo ir be savinink lik kiai
bei [mones, [ Rusija istremt zmoni turtas. Okupacine valdzia sieke ne tik aprpinti Vokietija darbo
jega, plesti Lietuvos gyventojus, bet ir kolonizuoti Lietuva, padaryti ja Vokietijos dalimi. Pagal sia
politika valstieciai buvo tvirtinami teisetais savo ki valdytojais (ne savininkais); naujakuriai ir
mazazemiai, 1940 m. gav zemes, sios teises neteko ir esant galimybei buvo grazinami [ ankstesnes
samdini vietas; tarybiniai kiai, MTS ir kitos valstybines zemes perejo civilines vokieci valdzios
zinion; kininkai turejo moketi natrines duokles. Per visa soviet okupacijos laikotarp[ is Lietuvos [
Sibira buvo istremta apie 75 tkst. zmoni.
1941 m. liepos 11 d. instrukcijoje Ostlando komisarui buvo nurodyta, kad Lietuvoje rasiniu
poziriu germanizuoti tinkam gyventoj yra maziau kaip puse. Vis kit vietas turet uzimti
kolonistai. Kolonizavimo tikslais 1942 m. sausio menes[ Rygoje [steigta Ostlando zemes kinio
90
panaudojimo (zemes tvarkymo) bendrove, kuri pereme visas valstybines ir be seiminink likusias
zemes, o kurdinimo stabas rpinosi kolonist parinkimu ir j [kurdinimu. Jau 1942 m. pradzioje
Kaune [sikre tiesiogiai SS vadui Himleriui pavaldi Lietuvos kolonizavimo [staiga. Bendroves skyrius
Kaune (su poskyriais Vilniuje, Siauliuose ir Panevezyje) valde apie 200 tkst. ha zemes. Buvo
numatyta [kurdinti 10 tkstanci kolonist seim. Kolonistams parinkti zemes buvo pavesta zemes
tvarkytojams. Taciau 1942 m. [vykusiame zemes tvarkytoj pasitarime tam pasipriesino matininkai M.
Martinaitis, L. Motiejnas ir kiti. Pasitarimo dalyviai parase rasta generaliniam komisarui A. Rentelnui
motyvuodami, kad kolonizacija yra neteiseta ir tai ne zemes tvarkytoj darbas. S[ rasta uz Zemetvarkos
departamento direktori pasirase referentas M. Martinaitis, kuris 1944 m. pradzioje buvo suiimtas ir
isveztas [ Stuthofo koncentracijos stovykla.
Vokiecius [kurdinti buvo pavesta Vidaus reikal ministerijai. Pirmiausia vokiecius numatyta
[kurdinti Vakar Lietuvoje. Kolonizacija pradeta nuo pasienio zonos (Vilkaviskio, Marijampoles,
Taurages ir Raseini apskrici). Iki 1943 m. lapkricio men. Lietuvoje [kurdinta 5650 vokieci seim.
Vokieci kolonistai naudojosi [vairiomis privilegijomis: nemokejo mokesci, neatlikinejo prievoli.
Tolesn kolonizacija pristabde vokieci nesekmes fronte.
Vokieci okupacijos metais daug matinink pasitrauke is aktyvios veiklos. Likusieji dirbo
zemetvarkos darbus: sudare sudegusi karo metu miest ir miesteli teritorij horizontaliaja nuotrauka,
baige skirstyti tarpukario Lietuvoje nebaigtus skirstyti kaimus [ vienkiemius, atliko zemes matavimo
darbus.
11.2. Sovietines zemes reformos tsinys 1944 1948 m.
1944 m. vasara Raudonoji armija [siverze [ Lietuva ir liepos 13 d. uzeme Vilni. Smarks
msiai del Siauli buvo labai reiksmingi galutinai uzimant Lietuva, Latvija ir Estija. 1945 m. sausio
menes[ vokieciai buvo isstumti is Klaipedos krasto. Raudonoji armija uzeme visa Lietuva. Prasidejo
antroji sovietine okupacija. Lietuvos gyventoj skaicius sumazejo mazdaug nuo 3,1 iki 2,5 mln. 1945
1951 m. is kit soviet respublik atvyko gyventi mazdaug 130 tkst. zmoni.
Auksciausia SSRS valdzia buvo Komunist partijos (KP) rankose, todel ir Lietuvos KP turejo
vykdyti centro nurodymus. Jos pagrindinis uzdavinys buvo kuo greiciau [tvirtinti sovietin[ rezima
Lietuvoje. 1944 m. pabaigoje Visasajunginio KP Centro komiteto (CK) nutarimu buvo sudarytas VKP
CK biuras Lietuvai, vadovaujamas M. Suslovo (iki 1947 m.). Auksciausias valdzios organas buvo
Auksciausioji Taryba (AT), renkama kas 4 metai. Auksciausias valstybines valdzios organas tarp AT
sesij Prezidiumas, kurio pirmininku iki 1967 m. buvo J. Paleckis. Auksciausias vykdomosios
valdzios organas Ministr Taryba. Ji tiesiogiai [gyvendino KP direktyvas.
1944 m. rugpjcio 30 d. AT prieme [statyma Del vokieci okupacijos padarini zemes kyje
likvidavimo. Pagal s[ [statyma is naujo buvo pradeta vykdyti zemes reforma ir atimama zeme is jos
savinink, paliekant vienam kiui 30 ha vidutines zemes, geresnes zemes 20 ha, o okupant vokieci
remejams iki 5 ha zemes. Zeme, gyvuliai, inventorius, kurie vokieci okupacijos metu is valstieci
vel buvo atimti buvusi savinink, turejo bti grazinami asmenims, kurie visa tai buvo gav 1940-1941
m. Be to, grazinant zem, kartu turejo bti atiduota ir dalis 1944 m. derliaus, atitinkamai grazinamos
zemes plotui.
[ valstybin[ zemes fonda [statymas numate paimti tokias zemes: a) vokieci kolonist uzgrobtas
zemes; b) pabegusi su okupantais liaudies pries zemes; c) zemes, virsijancias nustatyta norma; d)
zemes, likusias be seiminink.
1944 m. gruodzio 22 d. Lietuvos KP CK nutarime Apie priemones [statymui Del vokieci
okupacijos padarini zemes kyje likvidavimo vykdyti buvo nurodyta, kad naujakuriams turi bti
duodama geresne arba bent tokios pat kokybes zeme, lyginant su ta, kuri buvo paliekama naudotis
buvusiems stambi ki savininkams. Be to buvo nurodyta, kad zemes kio darbininkams, bezemiams
91
ir mazazemiams valstieciams 1940-1941 m. skirti blogos kokybes zemes sklypai turi bti pakeisti
kitais geresnes kokybes ir patogesniais sklypais.
1945 m. balandzio l d. zemes jau buvo gav 66,3 tkst. valstieci, t.y. beveik 90 proc. to
skaiciaus, kuris buvo gavs zemes 1940 m. Taciau tolesnis zemes reformos atstatymas ir jos gilinimas
suletejo. Pradejo kauptis neisdalintos zemes fondas. Daugelis naujakuri pasiimt sklyp nedirbo
(bijojo tremties arba kersto) ir jie dirvonavo. Kad bt galima paspartinti zemes reformos eiga, ypac
zemes fondo isskirstyma bezemiams ir mazazemiams valstieciams, buvo siloma duoti zemes net tiems
valstieciams, kurie turejo po 2, 12, 13 ha zemes. 1946 m. balandzio 1 d. buvo lik nepaskirstytos zemes
180,1 tkst. ha, o 1948 m. kovo 5 d. padidejus zemes fondui, nepaskirstytos zemes plotas sudare net
262,8 tkst. ha, nors pokario metais daugiau zemes buvo isskirta tarybiniams kiams, misk kiui,
MTS, [moni bei [staig pagalbiniams kiams.
24 pav. Valstybinis zemes paskyrimo aktas
Zemes reformos atstatymas ir pagilinimas pokario metais is esmes pakeite kaimo socialin
struktra. Buvo issprsta bezemi valstieci problema, likviduota dvarininkija. Pasikeite ir pacios
valstietijos sudetis. 1948 m., kaip ir 1941 m. panaikinus didesnius kaip 30 ha kius, buvo apribojami
stambieji kininkai. Buoze tai valstietis, kuris kininkavo pasitelks keleta samdini. 1948 m. liepos
1 d. Lietuvoje buvo 5656 stambieji kiai, arba jie sudare 1,4 proc. vis ki skaiciaus. kiai [
vadinamj buozini ki kategorija buvo [traukiami ne pagal turimos zemes plota, bet pagal
individualia atranka, atsizvelgiant [ j isnaudotojiska pobd[ (jei jie sistemingai naudojo svetima darbo
jega arba turejo pasalini pajam is zemes kio masin, maln, [moni ir pan.). Vienam sios
kategorijos kiui 1948 m. vidutiniskai teko 12,3 ha ariamosios zemes, 5,2 ha piev, 1,4 arklio, 1,7
karves, 0,9 kiaules. Iki masines kolektyvizacijos komunist partijos politikos pagrindine kryptis buvo
apriboti bei likviduoti stambiuosius kininkus. Soviet valdzia draude skirti jiems valstybes kreditus,
j kiai turejo moketi valstybei didelius mokescius. Todel padidejo smulkij ki skaicius, nes dalis
stambi ki, neatlaik mokesci spaudimo, patys atidave zemes [ valstybin[ zemes fonda. 5 10 ha
dydzio kiai sudare 37 proc., o 10 20 ha 28 proc.
92
25 pav. Nekilnojamojo turto aktas 26 pav. Valstieci skundas ZM del
priverstinio stojimo | kolk| 1948 m.
Po 1947 m. pinig reformos atpigo zemes kio produktai, o zemes kio mokestis nuo 1947 m.
iki 1951 m. buvo padidintas 5 kartus, mesos prievole 2,5 5 kartus, pieno beveik 2 kartus.
Kiekvienam kiskai stipresniam valstieciui grese isbuozinimas. Nuo 1947 m. rudens buvo sudaromi
stambi ki sarasai, [ kuriuos iki 1953 m.[traukta apie 15 tkst. ki. Prasidejus kolektyvizacijai,
Lietuvoje stambi ki is esmes jau nebuvo.
12. ZEMTVARKA ZEMS KIO KOLEKTYVIZACIJOS METU
Pagrindinis kaimo sovietizacijos tikslas galutinai panaikinti privatin nuosavyb, [vykdyti
zemes kio kolektyvizacija. [gyvendinant agrarin reforma, zemes kio kolektyvini ki
organizavimo pradzia buvo valstieci kooperacija, tarybini ki ir MTS krimas. Po karo pirmasis
kolkis Lietuvoje [kurtas 1947 m. vasario 26 d. Kedaini apskrityje vykdomojo komiteto pagalbinio
kio bazeje, o Dotnuvos valsciuje M. Melnikaites zemes kio artele. Netrukus kolektyviniai kiai
buvo [kurti Siauli, Kelmes, Joniskio ir kitose apskrityse.
1947 m. geguzes 21 d. Komunist partijos centro komitetas prieme nutarima Del kolki
krimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR. Nutarime buvo isdestyti kolki krimo principai,
rekomenduota neskubeti, laikytis savanoriskumo principo, pirmiausia [ kolkius [traukti varginguosius
valstiecius ir t.t. 1948 m. kovo 20 d. Lietuvos komunist partijos centro komitetas ir Lietuvos ministr
taryba prieme nutarima Del kolki organizavimo Lietuvos SSR. Jame konkretizuoti kolki krimo
principai ir uzdaviniai. Buvo rekomenduota nustatyti kolkiecio kiemo sodybinio sklypo dyd[ nuo 0,25
iki 0,60 ha, leisti laikyti 2 karves, ne daugiau kaip 2 galvij prieauglio, 1 parsaved kiaul su
prieaugliu, ne daugiau kaip 10 avi ir ozk, daug pauksci ir triusi, ne daugiau kaip 20 avili bici.
Kolkiams buvo rekomenduojama be laukininkystes plesti visuomenin gyvulininkyst,
[steigiant galvij ir kiauli fermas. Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, kolkiuose susikloste pusiau
baudziaviniai santykiai. Kolkieciams buvo nustatytas privalomas 100 darbadieni metinis
minimumas, kur[ reikejo isdirbti kolkyje. 1950 m. uz darbadien[ gaudavo 1,4 kg grd ir 35 kapeikas.
93
Be kolkio pirmininko leidimo buvo draudziama keisti gyvenamaja vieta. Pradzioje kolkiai buvo
kuriami pagal buvusius kinius vienetus kaimus.
1948 m. vasara kolektyvizacija paspartejo. Soviet Rusijos kolektyvizacijai prireike 2
penkmeci, o Lietuvoje vos 2 3 met. Tai buvo pasiekta ekonomine prievarta.
1947 m. pabaigoje [vykdzius pinig reforma, mesos ir pieno produktai atpigo 3 4 kartus, o
javai svarbiausia tuometine valstieci preke desimteriopai. Taciau zemes kio mokestis 1948 m.
buvo trecdaliu padidintas. Piniginis mokestis nebuvo vienintele prievole. 10 ha kio valstietis turejo
pristatyti mazdaug po 0,4 t grd ir bulvi, 50 kg mesos, 500 kg pieno, taip pat sieno, vilnos, kiausini.
Nors 1948 m. zemes kio mokestis buvo [vykdytas 82 proc., mesos prievole 76, kiausini - 80, vilnos
80 proc., bet 1949 m. zemes kio mokestis vel buvo padidintas 50 proc. Padidintos ir prievoles.
[siskolinusi ki turtas buvo aprasomas, o patys skolininkai perduodami teismui, nusavinant gyvulius,
grdus ir kita turta. Kaip tik 1949 m. kaime [vyko lzis. Met pradzioje kolkiuose buvo tik 4, o
pabaigoje jau 62 proc. vis valstieci. Per pirmaj[ 1949 m. pusmet[ susikre daugiau kaip 3 tkst.
kolki, jungusi 113208 valstieci ki (apie 30 proc. bendro j skaiciaus). T paci met pabaigoje
23 apskrityse (is 41) buvo sukolektyvinta daugiau kaip 70 proc. valstieci ki, o vienuolikoje sios
grupes apskrici Jurbarko, Siauli, Joniskio, Saki, Silutes, Rietavo, Kedaini, Anyksci,
Radviliskio, Priekules, Kursen daugiau kaip 90 procent. Iki 1950 m. vasaros kolkiuose jau buvo
3/4 valstieci ki. 1950 m. rugpjt[ zemes kio mokestis dar karta buvo padidintas trigubai.
Kolektyvizacijos metais ekonomine prievarta buvo efektyviausia, bet ne vienintele. Netrko ir
tiesiogines prievartos. Buvo rysys tarp kolektyvizacijos ir tremim. Paskelbus 1948 m. kovo 20 d.
nutarima Del kolektyvini ki organizavimo Lietuvos SSR, jau po dviej menesi prasidejo
tremimas. Tais paciais metais LSSR MT ir LKP prieme slapta nutarima Nr.60 Apie priemones rysium
su bandit ir bandit pagalbinink - buozi seim iskeldinimu. Sis tremimas buvo didziausias
Lietuvos istorijoje (isveztos 11365 seimos is viso 40002 asmenys). Antra pagal dyd[ deportacija vyko
1949 m. kovo menes[. Trecias didelis tremimas vyko 1951 m. spalio 2 3 d. Manoma, kad 1940
1958 m. ne maziau kaip 456 tkst. zmoni (kas trecias suaugs lietuvis, kas astunta moteris ir kas
penkioliktas vaikas) tapo sovietini okupant vykdyto genocido ir teroro aukomis, patyre vienokia ar
kitokia prievarta.
1951 m. sausio 1 d. buvo 4535 kolkiai su 336712 ki (89,2 proc. bendro valstieci ki
skaiciaus. Lietuvos pietryciuose kolektyvizacija vyko leciau. Juo labiau buvo sturmuojama
kolektyvizacija, juo stambesni buvo steigiami kiai (1949 m. vidutinis kiem skaicius kolkyje buvo
25, o 1953 m. 160), juo grieztesne daresi centralizacija, tuo labiau smuko kolki ekonomika.
Pirmieji kolkiai dar isaugindavo pusetina derli (1950 m. 8 cnt is ha 1 cnt 100 kg), ir uz
darbadien[ kolkieciai gaudavo 3 5 kg grd. Taciau 1953 m. buvo gauti jau 5, o 1955 m. vos 4 cnt
is ha (derlingumas 1935 1939 m. 12 cnt).
Nuo 1950 m. vasaros Lietuvoje kartu su kolki krimu prasidejo j stambinimas. Stambinimo
tikslas sudaryti palankesnes salygas kolkinei gamybai vystytis. Lietuvoje iki 1951 m. pabaigos 6285
smulks kolkiai buvo sustambinti [ 2472 kolkius. 1952 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2923 kolkiai,
jungiantys 343,2 tkst. (93,8 proc.) valstieci ki. Zemes kio kolektyvizacija buvo uzbaigta,
sudarytos salygos vystytis socialistiniams gamybiniams santykiams. Visiskai uzbaigus
kolektyvizacija,1953 m. [ kolkius sujungta daugiau kaip 360 tkst. valstieci ki.
Kolkine zemevalda kito, tsesi zemetvarka ki viduje, keitesi ariamosios zemes ribos.
Kolki stambinimas laikinai suarde j zemenauda. Buvo numatomos priemones zemei tvarkyti. Dar
1949 m. geguzes men. buvo priimtas nutarimas Del kolki zemi sujungimo [ viena zemes masyva.
Valstieciams nekolkieciams zemes plotas turejo bti paskirtas tokio pat dydzio kaip ir anksciau j
turetas, is zemes likusios nuo kolkio masyvo. Sios priemones tikslas buvo sutvarkyti kolki
zemenauda. Taciau kai kur si priemone buvo naudota kaip valstieci spaudimo priemone.
Pasitaikydavo, kad valstieciams, nestojantiems [ kolk[ , zemes sklypai bdavo skiriami uz 10-12
kilometr nuo gyvenamosios vietoves. Toki valstieci sodybiniai sklypai buvo apkarpomi iki 0,15 ha,
94
o kolkieci paliekami 0,60 ha. Neretai pavienininkams neleisdavo nuimti derliaus nuo lauk, [ejusi [
kolkio plota.
1950 m. liepos men. Lietuvos TSR Ministr Taryba prieme nutarima Del Lietuvos TSR
kolki zemes naudojimo sutvarkymo. Jame buvo numatyta [vykdyti zemetvarka. Nurodoma, esant
reikalui pasikeisti zemes sklypais tarp kolki, tarybini ki, pagalbini ki ir kitos priemones.
1956 m. sausio men. Lietuvos KP IX suvaziavime nutarta istaisyti klaidas, susijusias su ki
stambinimu. Dalis ki buvo susmulkinti. 1957 1958 m. [ tarybinius kius buvo reorganizuotas 61
ekonomiskai silpnas kolkis. Veliau ki skaicius bei zemenaud ribos taip pat buvo ne karta
pertvarkomos ir stabilizavosi tik astuntojo desimtmecio pabaigoje. Nuo 1956 m. kolkieciams buvo
sumazintas zemes kio mokestis ir panaikintos bulvi, mesos, pieno, kiausini prievoles. Stiprejant
kolki ekonomikai (7 ojo desimtmecio viduryje buvo pasiektas prieskarinis derlingumas), svaresni
pasidare darbadieniai. 1990 m. lapkricio l d. Lietuvoje buvo 877 kolkiai (ploto vidurkis buvo 3800 ha)
ir 204 tarybiniai kiai (ploto vidurkis 4260 ha).
Kuriant kolkius ir tarybinius kius zemetvarkos specialistai nustate ki zemenaud ribas,
ki gyvenvieci, gamybini centr vietas, renge zemetvarkos projektus kiams stambinti, sudare ki
vidaus zemetvarkos projektus sejomainoms taikyti. Taip pat jie atliko zemes apskaita ir j zemenaud
registracija. Tam buvo naudojami 1910 1939 m. sudaryti kaimo skirstymo vienkiemiais planai, nes
trko nauj plan, taip pat 1944 1946 m. sudaryti zemenaud planai. Sie darbai buvo susij su tuo,
kad mesos ir pieno prievoles turejo bti skaiciuojamos nuo zemes kio naudmen ploto, o grd
prievoles nuo ariamosios zemes ploto. Apskaiciavus plotus ir paruosus eksplikacijas, zemes apskaitos
duomenys buvo tvirtinami valsci vykdomuosiuose komitetuose ir [rasomi [ valstybines zemes
registracijos knygas. Sie duomenys iki 1952 1953 m. buvo naudojami valstybinei zemetvarkos
apskaitai zemes balanso formoms sudaryti.
Zemetvarkos tarnyb specialistai nuo pat kolektyvizacijos pradzios pradejo rengti ki
zemenaud planus, juose nustate ki ribas, kini centr vietas. Nuo 1949 m. pradeta atriboti ki
zemenaudas, nuo 1950 m. rengti kolki sustambinimo ir zemes naudojimo nepatogum likvidavimo
projektus. Kolkiams buvo isduodami zemes naudojimo teises aktai. Pradeti rengti vidaus zemetvarkos
projektai : 1948 1951 m sudarytas 191 projektas, 1952 1954 m. 2032, 1955 1956 98
projektai.
Zemes kio ministerijos iniciatyva buvo nusprsta rengti kartografin medziaga panaudojant
aerofotonuotraukas. Tam 1949 m. Lietuvoje [steigta Zemes kio aeronuotraukos Vakar [mone. Dirbti
[ ja perejo dalis zemetvarkos specialist. Iki 1953 m. fotoplanai M 1:10000 buvo pagaminti beveik
visai Lietuvos teritorijai, buvo atliekami fotoplan desifravimo darbai. Teritorijose, kur trko
fotoplan, buvo atliekama menzuline nuotrauka. 1954 m. jau buvo sudaryti kontriniai ki planai M
1:10000. J pagrindu buvo apskaiciuojami zemenaud plotai ir sudaromos j eksplikacijos. [rasius
kontr plotus, padauginta kartografine medziaga buvo naudojama [vairios paskirties zemetvarkos
projektams rengti bei kitiems su zemes tyrimu susijusiems darbams. Zemes naudmen eksplikacijos
buvo pagrindinis informacijos saltinis tiksliai zemes fondo apskaitai.
13. 1960 1990 METJ ZEMTVARKOS DARBAI
Gr[zus sovietinei santvarkai, Lietuvoje buvo atkurtas Zemes kio liaudies komisariatas,
kuriame [steigta Zemes tvarkymo valdyba. Veliau jos pavadinimas daug kart buvo keiciamas. Si
institucija pradejo nuosekliai ir planingai vykdyti zemetvarkos darbus (zemi apskaitos, kartografines
medziagos atnaujinimo, desifravimo, dirvozemio tyrimo, zemi ekonominio vertinimo, projektavimo,
zemes kio paskirties zemelapi , schem sudarymo ir kt.). Zemetvarkos tarnyboje ir rajonuose pradejo
dirbti Zemes kio akademija baigusieji zemetvarkos inzinieriai, Kauno zemes kio technikumo
parengti technikai zemetvarkininkai ir topografai. 1961 m. Zemetvarkos tarnyboje dirbo apie 600
specialist.
95
Sovietmecio pradzioje Lietuva buvo suskirstyta [ 37 apskritis ir 320 valsci. Apskrityse dirbo
zemes tvarkytojai. 1950 m. panaikinus apskritis, Lietuva buvo suskirstyta [ 4 sritis, kuriose buvo 87
rajonai. Srityse [kurtos zemetvarkos valdybos, o rajonuose zemes tvarkytojai buvo pavalds srici
zemetvarkos valdyboms. Sritys panaikintos 1953 m., o rajonai sujungti [ 44.
1953 m. mirus Stalinui, nusalinus SSRS represinio aparato vadova L. Berija, SSSR KP CK
pirmuoju sekretoriumi tapo N. Chrusciovas. Salyje prasidejo stalininio rezimo laisvejimas. Politines ir
kio reformos pasieke ir Lietuva. 1961 m. SSRS prieme utopin komunizmo sukrimo programa.
Lietuvos zemes kis, suzlugdytas kolektyvizacijos, beveik du desimtmecius neiskope is krizes.
1954 m. buvo pradetas naikinti tradicinis Lietuvos kis iki 1967 m. likviduota 62 tkst. vienkiemi.
Sis procesas itin sustiprejo 1967 1968 m. Per 1966 1985 m. sunaikinta per 111 tkst. vienkiemi.
Zmones venge kraustytis [ gyvenvietes, dazniau kelesi [ miestus. Juose gyventoj padaugejo nuo 43 iki
68 procent.
1956 1959 m. vyko prievartinis subankrutavusi kolki pertvarkymas [ tarybinius kius
(galutinai suvalstybinant kooperatin[ valstieci turta). Taciau kolkieci gyvenimas po 1956 m. siek
tiek pagerejo: buvo panaikintos prievoles, padidintas atlyginimas, zemes kio produkt supirkimo
kainos. 1958 m. panaikinus masin ir traktori stotis (MTS), j technika buvo perduota kolkiams.
Po 1953 m. rugsejo plenumo Soviet Sajungoje vykdomas zemes kio gamybos salyg
pertvarkymas nustate naujus uzdavinius ir zemetvarkos [staigoms. Buvo suvienodinta zemes fondo
valstybine apskaita. Buvo [pareigota apskaityti ne tik zemes naudmen plotus, bet ir j kokyb. ki
teritorijos tvarkymas, sejomain [vedimas buvo pripazinti svarbiausia moksliskai pagr[st
kininkavimo sistem sudetine dalimi. Siekiant kvalifikuotai atlikti zemes agrokinio tyrimo, vidaus
zemetvarkos projekt sudarymo ir kitus darbus, 1961 m. Soviet Sajungoje buvo [kurti Zemetvarkos
projektavimo institutai ir j padaliniai. Lietuvoje Zemetvarkos projektavimo institutas [kurtas 1961 m.
liepos 1 d. (Nuo 1972 m. RZPI (Respublikinis Zemetvarkos projektavimo institutas). Is Zemes kio
ministerijos Zemetvarkos valdybos [ instituta pervesta apie 490 darbuotoj, sudaryti zemetvarkos,
geodezijos, dirvozemio ir kartografijos skyriai. Buvo [kurti instituto skyriai Vilniuje, Kaune,
Siauliuose, Klaipedoje ir Panevezyje. Veliau institute dirbo 500-700 darbuotoj. Be zemetvarkos
skyri, RZPI buvo ir kitokios specializacijos padalini: Geodezijos ir Dirvozemio skyriai (Kaune),
Kartografijos skyriai (Kaune ir Vilniuje) ir Zeldyn projektavimo sektorius (Vilniuje). RZPI
atliekamus darbus planuodavo ir juos kontroliuodavo Zemes kio ministerijos Zemetvarkos valdyba.
Rengiant kartografin medziaga instituto veikla buvo glaudziai susijusi su Zemes kio aerogeodezini
tyrinejimo institutu Vakar filialu, [kurtu dar 1949 m. Aerofonuotraukos darbai ir fotoplan
desifravimas buvo atliekamas kas 7 12 m., nes zemes naudmen ribos ir rsys nuolat kito del
melioracijos darb bei nauj statyb.
Be zemes apskaitos darb, sejomain projektavimo iskilo btinybe istirti Lietuvos dirvozemius.
Nuo 1950 m. ki dirvozemius tyre Zemetvarkos valdybos dirvozemio darb partija, o nuo 1961 m.
Zemetvarkos projektavimo instituto Dirvozemio skyrius, kuris per 20 met istyre ir sukartografavo
Lietuvos dirvozemius bei sudare kiekvieno kio planus M1:10000.
Nuo 1958 1959 m. kartu su dirvozemio tyrimo darbais buvo atlikti eksperimentiniai
dirvozemi bonitavimo ir zemes ekonominio vertinimo darbai pagal V. Malisausko (Moksl
akademijos (MA) Ekonomikos institutas), C. Kulviecio (Zemetvarkos valdyba), J. Vaitiekno
(Zemdirbystes instituto Vokes filialas) sudaryta Lietuvos zemi [vertinimo metodika. 1966 1968 m.
RZPI specialistai lauko bdu pirmakart [vertino Lietuvos ki zemes. Iki 1962 m. Lietuvos zeme buvo
vertinta rajonais 100 bal sistema. Auksciausiu balu (54) buvo [vertintos Joniskio rajono zemes, o
zemiausiu (20) Varenos. Lietuvos zemes vidurkis buvo nustatytas 37 boniteto ir 34 ekonominiais
balais. Pagal zemi vertinimo ir kitus rodiklius Lietuva buvo suskirstyta [ keturias ekonomines grupes.
1974 m. sio [vertinimo duomenys buvo patikslinti ir Lietuvos zeme pagal kius buvo [vertinta 42
nasumo (boniteto) ir 37 ekonominiais balais. Buvo patikslintas administracini rajon suskirstymas [
keturias ekonomines grupes, diferencijuotos zemes kio produkcijos kainos. Ger zemi rajonams
96
buvo nustatytos mazesne, o blog didesnes kainos ir j priedai. Tai padejo sumazinti gamybos lygio
skirtumus tarp rajon grupi ir islyginti kininkavimo salygas. I ekonomines grupes (geriausi zemi)
kiams buvo nustatytos maziausios galvij, kiauli ir pieno supirkimo kainos, o IV grupes kiams
didziausios. [gyvendinus sia sistema, pakilo ki rentabilumas ir sieke 30-32 proc.). Atsizvelgiant [
zemes vertinimo duomenis buvo parenkami plotai melioracijos darbams.
Svarbs zemetvarkos darbai buvo rajon suplanavimo schem rengimas. Jomis vadovaujantis
buvo stambinami kiai, specializuojama j laukininkyste ir gyvulininkyste, pletojamos gyvenvietes,
gamybiniai centrai, technikos kiemai, statomi kultriniai ir buitiniai pastatai. 1976 m. Ministr Tarybos
patvirtintomis rajon suplanavimo schemose buvo numatyti 1277 kolkiai ir valstybiniai kiai, kuri
vidutinis bendras plotas 3900 ha, 2900 zemes kio naudmen, 2000 ha ariamosios zemes. Tokio
dydzio kiuose buvo nustatytas sejomain lauk dydis 150 200 ha, tinkamas dirbti stambiajai zemes
kio technikai. kiuose planuota laikyti 400 500 karvi, uzauginti 4 tkst. bekon. Buvo numatomi
2297 pagrindiniai gamybiniai centrai. Toki ki centrinese (centrines gyvenvietes tai ki centrai,
kuriuose gyveno didzioji dauguma kio dirbancij, statomi svarbiausieji kio administracijos,
svietimo, kultros, buitiniai ir kt. pastatai. Prie j buvo koncentruojami dauguma kio gamybini
pastat) ir pagalbinese (pagalbines gyvenvietes tai kitos perspektyvines gyvenvietes, reikalingos
esant didelei kio teritorijai, sudetingam reljefui) gyvenvietese buvo numatoma [kurdinti apie 900
gyventoj, is j 700 centrinese gyvenvietese. Si ki perspektyvine vystymosi schema buvo
[gyvendinama.
1978 1982 m. buvo parengtos vis administracini rajon zemetvarkos schemos 1990 m.
perspektyvai, kuriose suplanuoti zemes kio naudmen bei kit zemi plotai, nustatytos potencialios
zemes kio gamybos isvystymo galimybes.
Zemetvarkos specialistai vidaus zemetvarkos projektuose planavo ki racional zemes
naudojima ir sejomainas. Kiekvienai zemes kio [monei buvo parengti ir, esant reikalui tikslinami
projektai nustate geriausiai dirvozemio savybes atitinkant[ paseli, ganykl ir piev isdestyma,
sejomainas, reikalingus misku apsodinti arba [savinti [ zemes kio naudmenas plotus, vidaus keli
isdestyma. Su zemetvarkos projektais buvo derinami zemes sausinimo ir kiti projektai, pagal juos
pelkes, krmynai, menkaverciai miskai, kitos nenaudojamos zemes buvo verciami naudingais plotais.
Projektuose buvo numatomos ir gamtosaugos priemones, priemones dirv erozijai sustabdyti.
Zemetvarkos projektais buvo formuojamas krastovaizdis.
Buvo rengiami misk transformavimo projektai (pagal juos buvo leidziama paversti miska
dirbama zeme melioruojamuose plotuose arba zemes kio naudmenas apsodinti misku), darz , sod,
atskir teritorij kompleksinio zeldinimo projektai.
RZPI, panaudodamas sukaupta tyrim ir projektavimo medziaga, atliko [vairi objekt
apskaitai (inventorizavimui) bei planavimui reikalingus darbus: kultrini ganykl ir piev
inventorizacija; valstybini keli apskaita; vienkiemi [vertinima; nusausintos ir drekinamos zemes
apskaita; pazeistos zemes inventorizavima; elektros tiekimo linij kartografavima; kapini apskaita;
kartografavo gamtos, istorijos ir kultros paminklus ir kt.
Zemetvarkos specialistai renge zemes skyrimo projektus [monems, [staigoms, organizacijoms,
pilieciams, kuriems zeme buvo suteikta (skyrimo tvarka) laikinam arba neterminuotam naudojimuisi
Ministr Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietes, apylinkes Liaudies deputat tarybos
vykdomojo komiteto sprendimu. Suteikus zemes sklypus, jie buvo atribojami (pazenklinami nustatytos
formos ribozenkliais ir ismatuojami geodeziniais prietaisais) vietoveje, parengiami ir isduodami zemes
naudotojams valstybiniai zemes naudojimo teises aktai.
14. POSOVIETIN ZEMS REFORMA
1964 m. buvo nusalintas N.Chrusciovas. SSKP eme reanimuoti stalinizma. Po 1968 m. Soviet
intervencijos [ Cekoslovakija kilo disidentinis judejimas ir Lietuvoje. Jo tikslas buvo atkurti Lietuvos
97
valstybinguma. 1988 m. pavasar[ Lietuvoje pradejo kurtis pirmosios vadinamosios neformalios
visuomenes organizacijos. Prasidejo KP krize. 1988 m. vasara Lietuvoje prasidejo taiki nacionaline
revoliucija (gavusi dainuojanciosios varda), kuriai vadovavo Lietuvos persitvarkymo sajdis. Buvo
[rodinejama, kad Lietuva turi teis savarankiskai tvarkytis. 1989 m. pab. 1990 m. pr. LSSR AT,
Sajdzio spaudziama, prieme konstitucijos pataisas del Lietuvos SSR [statym virsenybes pries SSRS
[statymus, panaikino konstitucijos straipsn[ del vadovaujamo KP vaidmens, [teisino daugiapartin
sistema, pripazino negaliojancia 1940 m. Liaudies seimo deklaracija del Lietuvos [stojimo [ SSRS.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba paskelbe Lietuvos Respublikos
nepriklausomyb. Buvo priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis [statymas. Jis nustate,
kad ekonomine sistema Lietuvoje pagr[sta privacia nuosavybe. Sio [statymo nuostatoms [gyvendinti
reikejo sukurti nepriklausomos valstybes ekonomikos, teises sistema, priimti teises aktus okupacijos
padariniams likviduoti, pazeistoms pilieci nuosavybes teisems [ zem atkurti, turtiniams zemes, misko
ir kitiems santykiams sureguliuoti. Susidare prielaidos naujai, [ laisva rinka orientuotai, zemes
reformai. Si reforma nuo buvusi skiriasi tuo, kad jungia restitucinius (grazinimo [ anksciau buvusia
bkl) ir reforminius (naujos kokybes krimo) pradus. Jos tikslas atkurti iki 1940 m. buvusius
Lietuvoje privacius zemes ir kito nekilnojamojo turto nuosavybes santykius, individualia kininkavimo
sistema. Formuojant reformos koncepcija buvo silomi variantai: nulinis ( reforma be restitucijos),
visiskos restitucijos ( restitucija be reformos) ir dalines restitucijos (restitucija per reforma) grazinti
savininkams ar turto paveldetojams tik laisva (neuzimta) zem bei islikus[ kita nekilnojamaj[ turta. Jei
tai uzimta, savininkams kompensuoti ekvivalentine natra arba moketi pinigines ar kitokias
kompensacijas.
Dar neatkrus nepriklausomybes, 1989 m. liepos 4 d. priimtas [statymas Del Lietuvos Soviet
Socialistines Respublikos valstiecio kio. Juo buvo leidziama kurti naujo tipo kininkavima. Lietuvos
pilieciams, norintiems steigti k[, zemes nemokamai skirta is valstybinio rezervo, misk fondo,
tarybini ki, kolki bei kit [moni ir organizacij zemes. Zemes suteikimo klausimams sprsti
sudarytos centrine ir rajon zemes skirstymo komisijos. Valstieci kis laikytas [steigtu isdavus
valstybin[ zemes nuosavybes akta. Pilietis, gavs zemes, galejo ja naudoti, bet negalejo parduoti,
isnuomoti ar [keisti. Valstiecio kio dydis nustatytas 10 50 ha. Specializuoti kiai galejo bti
mazesni. Iki 1991 m. rudens [sisteige 5138 valstieci kiai. Jiems priklause 86,4 tkst. ha zemes. Tai
buvo naujosios zemes reformos pradzia. Zemetvarkos tarnyba turejo persitvarkyti ir vykdyti darbus.
1990 m. liepos 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos nutarimas Del
kaimo gyventoj sodybini sklyp ispletimo. Siuo nutarimu kaimo vietovese gyvenantiems zemes kio
[moni darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems siose [monese, j pageidavimu numatyta suteikti iki
3 ha zemes naudmen vienai seimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems zmonems bei
pensininkams vienai seimai buvo suteikiamas iki 2 ha zemes kio naudmen sklypas. 465 826
gyvenantys kaime zemes naudotojai turejo per 932 tkst. ha zemes.
Posovietine zemes reforma Lietuvoje buvo vykdoma remiantis siais teises aktais:
1990 m. Lietuvos Auksciausioje Taryboje (Atkuriamajame Seime) patvirtinta Agrarines
reformos programa;
1991 m. priimtu LR [statymu Del pilieci nuosavybes teisi [ islikus[ nekilnojamaj[ turta
atstatymo tvarkos ir salyg. 1997 m. buvo priimta nauja sio [statymo redakcija Lietuvos Respublikos
pilieci nuosavybes teisi [ islikus[ nekilnojamaj[ turta atkrimo [statymas);
1991 m. priimtu Lietuvos Respublikos zemes kio [moni turto privatizavimo [statymu;
1991 m. Lietuvos Respublikos zemes reformos [statymu (1997 m. tuo paciu pavadinimu
priimta nauja sio [statymo redakcija).
Zemetvarkos sistemai iskilo uzdavinys per trumpa laika atlikti [statymuose numatytus darbus.
Buvo sustiprintos zemetvarkos tarnybos rajonuose bei seninijose. Valstybinis zemetvarkos institutas
nebuvo pajegus numatyt darb atlikti, todel buvo pasitelkti Vilniaus, Kauno, Panevezio, Siauli,
98
Silutes hidroprojekt ir Miskotvarkos instituto darbuotojai. Jau 1992 m. ismatuota ir pazenklinta per 53
tkst. sklyp j savininkams bei nemazai nuomininkams. Buvo pasitelkta nemazai kit specialist
buvusi ki agronom, ekonomist, mechanizatori ir kit, persikvalifikavusi kursuose.
Zemes reformai vykdyti Lietuvos teritorija buvo suskirstyta [ 1290 kadastro vietovi, kuriose
dirbo per 900 projektuotoj. Be seninijos zemetvarkos specialisto, beveik kiekvienoje kadastro
vietoveje dirbo ir anksciau minet projektavimo organizacij darbuotojai, kurie renge zemes reformos
zemetvarkos projektus, o juos patvirtinus savivaldybese, zenklino laukus.
Buvo atlikti parengiamieji zemetvarkos darbai: sudaryti detals dirvozemi sklyp vertinimo
planai, reikalingi zemes mokesciams apskaiciuoti, kines veiklos apribojim bei neprivatizuotin
zemi planai. Juose numatyta derinti ir planuoti pretendent zemes poreikius, paskirstyti ja zemes kio
[moni bei visuomenini ki pletrai, asmeniniam ir valstieci kiams. Toks zonavimas padejo
agrarines reformos komisijoms greiciau apsisprsti del strategini ir einamj zemes reformos
klausim.
Esmine zemes santyki pertvarka pradeta priemus 1991 m. liepos 25 d. Zemes reformos
[statyma ir 1991 m. rugpjcio 18 d. [statyma Del pilieci nuosavybes teisi [ islikus[ nekilnojamaj[
turta atstatymo tvarkos ir salyg. Zemes kio [mones (kolkiai ir tarybiniai kiai) [gijo likviduojam
[moni statusa. J naudota zeme buvo grazinama savininkams ir j paveldetojams. 1991 m. rugsejo 1
d. Valstieci ki [statymas sustabdytas. Zemes kio paskirties zem galejo gauti tik Lietuvos
Respublikos pilieciai, nuolat gyvenantys kaime ir dirbantys zemes kyje bei turintys speciali zini.
Pilieciams galejo bti atkurta nuosavybe [ ne didesn[ kaip 80 ha zemes, is kurios 50 ha galejo sudaryti
zemes kio naudmen plota
1997 m. liepos 1 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilieci nuosavybes teisi [ islikus[
nekilnojamaj[ turta atkrimo [statymas, nustats tam tikras garantijas Lietuvai nusipelniusiems bei nuo
represij ir tremim nukentejusiems asmenims, uzsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos
pilieciams. Buvo numatyta nuosavybes teises atkurti [ 150 ha zemes plota, [skaitant miskus ir vandens
telkinius. Numatytas kompromisas tarp savinink, norinci atgauti zem natra bei asmen,
naudojanci zem asmeniniam kiui arba valstieci kiui. Tiek vieniems, tiek kitiems gali bti
skiriamas 30 proc. didesnis sklypas is laisvo zemes fondo. Jei nuosavybes teises atkuriamos 1918
1920 m. nepriklausomybes kov kariams savanoriams, pasipriesinimo (rezistencijos) dalyviams,
politiniams kaliniams, j tevams ([teviams), vaikams ([vaikiams), apskrities virsininko sprendimu
silomo zemes sklypo plotas padidinamas iki 100 proc. Ypac svarbi [statymo nuostata, kad nuosavybes
teises atkuriamos rengiant zemes reformos zemetvarkos projektus. Suprojektuojami grazinami,
perduodami nuosavyben neatlygintinai lygiaverciais plotais zemes sklypai, nustatomos j ribos,
suprojektuojami bendro naudojimo keli tinklai, nustatoma tiksline zemes naudojimo paskirtis, zemes
servitutai, zemes naudojimo salygos. Patvirtinus zemes reformos zemetvarkos, atkrus nuosavybes
teises, perdavus ar suteikus neatlygintinai zemes, misko sklypus, atsiranda galimybes [statym
nustatyta tvarka [sigyti valstybines zemes ar ja issinuomoti.
Zemes nuosavybes atstatymo 40 proc. darb atliko Valstybinis zemetvarkos institutas, 29 proc.
hidroprojekt [staigos, 7 proc. Miskotvarkos institutas, 24 proc. individualios [mones ir kitos
organizacijos. Zemes reformos zemetvarkos darbus paspartino pazangios technologijos, informacines
sistemos, skaitmeniniai ortofotografiniai zemelapiai. Tai atlikta bendradarbiaujant su Svedija,
Pranczija, Danija ir kitomis uzsienio salimis.
Nuo zemes reformos pradzios 1991 m. iki 2007 m. balandzio menesio 1d. salyje pateikta per
714 tkst. pilieci prasym atkurti nuosavybes teises [ 4,0 mln. ha zemes kaimo gyvenamosiose
vietovese, grazinta 3,8 mln. ha arba 95,6 proc. zemes, kurios nuosavybes teise bei giminystes rysys su
ankstesniu savininku [rodyti dokumentais. Daugiausia nuosavybes teisi [ zem kaimo gyvenamosiose
vietovese atkurta Marijampoles, Telsi bei Panevezio apskrityse, 2004-2005 m. sie darbai paspartejo
Klaipedos ir Vilniaus apskrityse. Pastaraisiais metais daug demesio skiriama asmeniniam kiui
suteiktos zemes privatizavimui, jos naudojimo [teisinimui. Sios zemes [teisinta daugiau kaip 218 tkst.
99
pilieci, arba 78 proc. asmeninio kio zemes ploto. Kai kuriuose rajonuose bei kadastro vietovese sis
rodiklis siekia 86-95 procent.
Nuosavybes teises [ zem, miska, vandens telkinius zmonems atkuriamos ir ismokant
kompensacija pinigais. Iki 2007 m. 128 tkstanciams pilieci is viso ismoketa 802 mln. lit (62 proc.)
kompensacij, likusius 485 mln. lit numatyta ismoketi iki 2009 met.
26 pav. Pirmasis Lietuvos Respublikoje parengtas Kauno apskrities Kedaini rajono Langaki
kadastro vietoves zemes reformos zemetvarkos projektas
Miestuose (bei iki 1995 m. birzelio l d. teises akt nustatyta tvarka prie j prijungtose
teritorijose) iki 2007 m. balandzio 1 d. priimti sprendimai atkurti nuosavybes teises 99 procentams vis
pateikusi prasymus pilieci, taciau jos atkurtos tiktai [ 56 procentus prasymuose nurodyto zemes
ploto.
LR Seimo patvirtinta 2004 2008 m. Vyriausybes programa numate iki 2007 m. treciojo
ketvircio uzbaigti zemes ir kito nekilnojamojo turto grazinima. Nacionaline zemes tarnyba rengiasi
Vyriausybes programoje nustatytiems zemes tvarkymo tolesniems etapams: prielaid konkurencing
ki zemevald formavimo krimui, laisvos valstybines zemes pardavimui, zemes konsolidacijai.
Zemes reformos vertinimas
Vis ankstesni zemes reform metu zemes nuosavybes klausimas buvo sprendziamas kaip
pertvarkomasis procesas. Tai reiskia, kad reformos metu politinemis, teisinemis, ekonominemis ar
100
kitokiomis priemonemis zemes nuosavybe buvo is esmes ar naujai pertvarkoma. Dabartines reformos
metu nuosavybes klausimas pirmiausia buvo akcentuojamas kaip grazinimo procesas. Si savoka yra
kur kas platesne negu pilieci nuosavybes teisi atkrimas. Nuosavybes atkrimas (pagal 1991 m.
[statyma) siejamas su data, kai Lietuvoje buvo paskelbta sovietine zemes nacionalizacija 1940 m.
liepos 22 d. (teisine ir teritorine zemevaldos bkle pries 50 met). Didele dalis zemes paveldetoj
(pretendent atkurti zemes nuosavyb) gyveno ir tebegyvena miestuose, kurie nesiruose dirbti zem.
Vis dar nesant zemes rinkai, ypac neprestizinese vietose, zeme lieka nenaudojama.
Atkrus pilieciams nuosavybes teises [ zem, susiformavo gana smulki zemenauda vienam
kininkui sugrazintos zemevaldos plotas sudaro apie 6 ha, o asmeninio kio zemes sklypai yra dar
smulkesni. Zemes reformos metu buvo leidziamas paveldim ki smulkinimas dalijimas daugeliui
pretendent. Po reformos siekiant, kad salies kininkai galet konkuruoti su kit Europos sali
kininkais, reikia pradeti formuoti racionalias ki zemenaudas. Vykdant zemes reforma nebuvo
ekonominiu ir socialiniu poziriu pagr[stos ateities vizijos, nugalejo politiniai motyvai. Rengiantis
zemes reformai nebuvo apgalvota kaimo pertvarkymo politikos programa. [statymai buvo keiciami,
atsizvelgus [ politin situacija, kuri daznai sutapdavo su rinkimais [ Seima. Zemes reformos metu buvo
[teisinta paradoksali nuostata zemes sklyp perkelinejimas [ kita vieta. Tai buvo vadinama
nuosavybes atkrimu ekvivalentine (lygiaverte) natra. Nekilnojamaj[ turta imta kilnoti. Nebuvo
apgalvota, kad pakeitus zemes sklypo vieta, gali pasikeisti jo verte, jei yra arciau miesto ar grazioje
gamtos vietoveje. Darant tokius perkelinejimus atsirado galimybes [vairiems manipuliavimams.
Zemetvarkos specialistai tapo [statym [kaitais ir veliau buvo kaltinami del pasekmi.
Taigi zemes reforma buvo politizuota, taciau dar blogiau, kai tai perauga [ teisini akt
pazeidimus ar j nepaisyma. Zemes reformos darbus vykdantys specialistai privalo dirbti saziningai.
XVI a. Valak reformos metu su zemetvarkos darbais susijs valdininkas pakamore, pries eidamas
savo pareigas prisiekdavo Ponui Dievui Visagaliui Trejybeje vieningam, kad zemes pakamores
pareigas () istikimai ir garbingai vykdys. Is tarpukario Lietuvos matinink prisiminim matyti, kad
pasitaikydavo norinci papirkti matininkus, bet pastarieji buvo saziningi ir brangino savo specialyb.
Siuo metu sie specialistai turi vadovautis zemetvarkininko etikos kodeksu, kuris priimtas LZHIS
(Lietuvos zemetvarkos ir hidrotechnikos inzinieri sajungos) Zemetvarkos sekcijos posedyje 1996 m.
kovo 22 d.
15. UZSIENIO SALIJ ZEMS SANTYKIJ IR ZEMS REFORMJ APZVALGA
Agrariniai gamybiniai santykiai per zmonijos istorija patyre daugyb pokyci. Taciau
daugelyje zemes vietovi, nepaisant, kad zmonijos istorija trunka tkstantmecius, zemes kio santykiai
kito labai nezymiai ir daugelyje sali galima rasti daugyb form, gimusi gilioje senoveje. Sie
archaiski santykiai paplit silpnai issivysciusiose salyse, nors tos salys yra labai skirtingos savo
socialiniu ekonominiu issivystymu, j agrariniai santykiai ir j forma skiriasi.
Kiekvienas sali perejimas [ kapitalistinius agrarinius santykius yra skirtingas ir priklauso nuo
konkreci istorini aplinkybi, nuo palanki ir nepalanki salyg paciame zemes kyje.
Agrarines reformos buvo vykdomos siekiant panaikinti feodalines liekanas ir atverti kelia
kapitalistiniam kiui, pakelti zemes kio produktyvuma bei pelninguma. Progresuojant zemes kio
technikai, pastebimas ki stambejimas ir darbo jegos persikelimas [ miesta.
Siuolaikines kapitalistines salis salyginai galima suskirstyti [ tokias grupes:
1) svarbiausios kapitalistines salys (JAV, Vokietija, Didzioji Britanija, Pranczija, Japonija,
Italija);
2) ekonomiskai labai issivysciusios mazos Vakar Europos salys Belgija, Danija, Olandija;
3) perkelto kapitalizmo salys (Australija, Naujoji Zelandija);
4) vidutinio issivystymo lygio kapitalistines salys (Graikija, Portugalija).
101
Kiekviena si sali turi savo ypatum: skirtinga gyventoj tankuma, zemes valdymo
koncentracija, nevienoda zemes kio gamybos lyg[, specializacija, dalyvavima uzsienio rinkoje. Tai
nulemia agrarini pertvarkym pobd[ ir raida.
Europa tankiausiai gyvenama pasaulio dalis. Didziausias tankumas yra Vidurio Europoje .
Viename kvadratiniame kilometre Olandijoje gyvena 374, Didziojoje Britanijoje 242, Vokietijoje
236, Italijoje 191, Pranczijoje 107, Suomijoje 15, Norvegijoje 14 zmoni. Maziausias
tankumas yra Islandijoje (3 zm./km
2
) ir siaures Rusijoje (1 zm./km
2
). Europos salyse Vokietijoje,
Olandijoje, Belgijoje, Didziojoje Britanijoje 75 90 proc. zmoni gyvena miestuose.
Nuo pat neolito eros zmonija gyveno dirbdama zem, augindama gyvulius, zvejodama
vandenyse. Isskyrus Didziaja Britanija, valstieciai ir fermeriai XX a. pradzioje sudare didel dal[
darbing gyventoj dal[ net ir pramoninese salyse. JAV ir Vokietijoje (didziausiose pramones salyse)
zemes kio darbuotoj skaicius nuolatos mazejo, bet dar sudare ketvirtadal[ vis gyventoj;
Pranczijoje ir Svedijoje j buvo nuo 35 iki 40 proc.
ki pasiskirstymas pagal zemes kio paskirties plot dyd[ gana [vairus. Daugiausia vyrauja
smulks kiai. Vidutinis fermos dydis apie 14 ha. [vairiose salyse gana didelis ki, kurie patenka [
stambiausi ferm (50 100 ha ir daugiau kaip 100 ha) grupes, lyginamojo svorio skirtumas.
Stambiausios fermos vyrauja Anglijoje ir Pranczijoje, Didzioji dalis j yra privaci asmen
nuosavybe, o kitos priklauso kompanijoms. Devinto desimtmecio pradzioje zemes kyje dirbo maziau
kaip 3 is 100 brit. JAV zemes kyje dirbancij skaicius sumazejo mazdaug tiek pat, taciau aprpino
savo sal[ bei kitas maisto produktais. Issivysciusios pramonines salys orientavosi [ svarbius zemes kio
produkt gamintojus pasaulinei rinkai ir tai dare mazejant darbingai zemes kio darbuotoj daliai. Tai
pasiekta nepaprastai padidinus darbo nasuma zemes kyje ir kapitalinius [dejimus [ zemes k[.
Daugiausia dirbancij yra Graikijos (23 proc.) zemes kyje, siek tiek maziau Latvijoje ir Vengrijoje
(po 20 proc.), Lietuvoje (19 proc.), Lenkijoje (14 proc.), Airijoje ir Estijoje (po 12 proc.). Kai kuri
sali gyventoj kine veikla zemes kyje yra nedidele Pranczijoje ir Suomijoje ( po 6 proc.),
Italijoje (4 proc.), Norvegijoje, Svedijoje, Vokietijoje (po 3 proc.), Olandijoje (2 proc.). Maziausiai
dirbancij zemes kyje yra Anglijoje (1proc.).
Zemes kio naudmenos sudaro 44,3 proc. vis Europos naudmen. Didziausia dal[ zemes kio
naudmenos uzima Didziojoje Britanijoje (66 proc.), Airijoje ir Danijoje (po 64 proc.), Lenkijoje (59
proc.), Olandijoje (58 proc.), Italijoje (57 proc.), Pranczijoje (55 proc.), Lietuvoje (54 proc.),
Vokietijoje (50 proc.). Ypatingai dideli zemes kio naudmen plotai Europos pietinese valstybese
(Pranczija, Italija), kur palankios klimato salygos zemes kiui. Maziausiai zemes kio naudmen yra
Europos siaurineje dalyje: Norvegijoje (5 proc.), Suomijoje (7,5 proc.), Svedijoje (8 proc.). Klimato
salygos ten nera palankios zemes kiui, taciau didelius plotus uzima miskai. Zemes kio naudmen
struktra Europos salyse yra labai skirtinga, taciau j vystymosi tendencijos labai panasios.
Stipriausi pasaulio valstybi septynetui priskiriamos net keturios ES valstybes (Vokietija,
Pranczija, Italija, Didzioji Britanija). Beveik puse (44,6 proc.) ES biudzeto skiriama zemes kiui. ES
vidutinis grd kis uzima apie 13 ha, taciau skirtingose salyse jis labai skiriasi. Graikijoje,
Portugalijoje ir Italijoje vidutinis kis yra 3 5 ha, Didziojoje Britanijoje 48 ha Danijoje 28 ha,
Pranczijoje ir Svedijoje 22 ha. Didziausi pieno kiai yra Anglijoje vidutiniskai 72 karves,
maziausi Graikijoje (8), Austrijoje (9).
15.1. Jungtines Amerikos valstijos (JAV)
Tai trecia pagal dyd[ pasaulio valstybe. Plotas 9,6 mln. km
2
, gyventoj 300 mln. Sal[ sudaro 50
valstij (48 zemynines), tsiasi nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno. Gyventoj kine veikla: zemes
kis 3 proc., pramone 33 proc., aptarnavimo sfera 64 proc. Apie 69 proc. gyventoj iseiviai is
Europos, 13 proc. is Afrikos, 12 is Lotyn Amerikos, 4 is Azijos, 2 proc. sudaro ciabuviai
indenai.
102
Pirmieji gyventojai buvo indenai ir eskimai; j proteviai, manoma, pries 20-30 tkst. met
atsikele is Siaures ryt Azijos. Iki europieci kolonizacijos jie buvo [vairi pirmykstes santvarkos
pakop. Eskimai vertesi medziokle. Siaures vakar pakrantese gyven indenai vertesi zvejyba ir jr
medziokle, pietvakari ir pakranci indenai zemdirbyste. XVI a. gyveno apie 1 mln. inden.
1492 m. Kristupui Kolumbui atradus Amerika, prasidejo Siaures Amerikos kolonizacija. Ja
vykde Anglija, Ispanija, Nyderlandai, Pranczija, Svedija. Daugiausia naujakuri vyko is Anglijos.
1607-1733 m. susikre 13 Anglijos kolonij. Jose plito smulkij fermeri kis, nors kai kur
(Niujorke, Pensilvanijoje) buvo dideli feodalini vald. Pietineje paatlanteje vystesi plantacinis kis
paremtas verg negr ir priverstiniu baltj darbinink darbu (pirmieji vergai atvezti 1619 m.).
Vykstant kolonizacijai, skvoteriai (savavaliski zemes uzgrobejai) uzimdavo inden zemes Vakaruose.
1775-1783 m. JAV nepriklausomybes karas buvo revoliucija Amerikos zemyne. Ji nuverte
kolonijin[ junga, sukre nepriklausoma valstyb (1776 liepos 4 d.). 1787 m. visos Vakar zemes buvo
paskelbtos valstybes nuosavybe ir parduodamos sklypais po 1 kvadratin mylia, arba po 640 akr (1
akras 4047 m2), t.y. 259 ha (1 mylia 1609,34 m; 1 kvadratine mylia 640 akr 259 ha). Sios
reformos tikslas buvo apgyvendinti vakarin valstybes dal[. Gauss gamtos turtai, dideli laisv zemi
plotai, imigracija ir uzsienio kapitalo antpldis sudare prielaidas fermeriskam kapitalizmo vystymosi
keliui salies siaures zemes kyje. Pietuose tebeliko vergove.
JAV agrariniai santykiai skirtingai vystesi siaureje, vakaruose ir pietuose. Pramonineje siaureje
nuo pat jos apgyvendinimo susikre fermeri kiai. Revoliucija pasalino feodalizmo liekanas,
pavertusi placias Vakar zemes valstybes nuosavybe (1782 m.) ir sudariusi salygas zemes sklypams
parduoti. Po pilietinio karo (1861-1865) buvo vykdoma nauja zemes reforma ir vel dalijamos Vakar
zemes, tik jau sklypais po 160 akr 64,75 ha. Zemes sklyp kainos buvo sumazintos, o pagal
Homsted akta (laisvo sklypo uzemimo [statyma) 1862 m. buvo leidziama zemes dalinti veltui su
[savinimo salyga. Tai sukele didel[ susidomejima ir pritrauke daug persikeleli, nes nebuvo numatyta
ir nuomos mokesci (beveik iki pat I pasaulinio karo). Taip buvo sudarytos salygos fermeri kiams
vystytis. Sis amerikinis kapitalizmo vystymosi zemes kyje kelias buvo smgis vergvaldinei
santvarkai pietuose, kuri 1865 m. buvo panaikinta. Buv vergai tapo nuomininkais, taciau agrarinis
klausimas liko neissprstas dauguma negr ir neturting baltj negavo zemes. Sios sistemos irimas
ir stambi kapitalistini ki augimas pietuose pagreitejo tik XX a. antrojoje puseje. Tai susij su
zemes kio mechanizacija ir jo specializacijos pasikeitimu; zemes nuominink is viso bendrame piet
kinink skaiciaus sumazejo nuo 24 proc. 1930 m. iki 8 proc. 1959 m. ir 4 proc. 1969 m.
JAV vyravo fermeri kiai, kuriais ypac susidomejo Europos emigrantai. Fermeri kiai buvo
stiprios kapitalistines [mones; pagrindinis j tikslas gauti kuo didesn[ pelna. Amerikieci fermerio
seima buvo uzdara, nes atskiros sodybos buvo ismetytos po visa sal[ toli viena nuo kitos. Kaim, kokie
simtmecius egzistavo Europoje, nebuvo. Vietoj j susiformavo socialinio bendravimo sistema:
biciuliski atskir fermeri santykiai ir platus ferm kaimynystes tinklas. Ne kaimo bendruomenes, o
kaimynai fermeriai padedavo vienas kitam, kai reikedavo nudirbti darbus, reikalaujancius bendr
pastang.
Palaipsniui vyko zemes kio gamybos koncentracija: 1935 1973 m. ferm sumazejo nuo 6,8
mln. iki 2,8 mln., 1990 1,6 mln. ki. Smulks ir vidutiniai fermeriai nusigyveno, isaugo vidutinis
fermos dydis, ypac nuomojamj, didejo integracija su pramone. Dirbancij zemes kyje skaicius
mazejo: 1947 m. j buvo 10 mln., o 1975 m. 4 mln. Tai [vyko del darbo nasumo padidejimo ir del to,
kad kai kuria zemes kio veikla pereme pramone (pasar gamyba, zemes kio produkcijos perdirbima)
tai agropramonines integracijos pasekme. Valstybe reguliuoja zemes kio gamyba, palaikydama
stambius gamintojus. Stambios fermos, kurioms tenka apie 60 proc. zemes kio produkcijos, sudaro tik
8-9 proc. bendro salies ki skaiciaus. 1971 m. fermos su 40000 ir daugiau doleri pajam sudare 8,8
proc. ki ir dave 59 proc. zemes kio prekines produkcijos, o 65 proc. ferm, kuri pajamos mazesnes
kaip 10000 doleri, dave 11 proc. produkcijos.
103
Laisvas zemi dalinimas, nors ir dideliais sklypais, nesukre stambi ki. Esant laisvai zemes
rinkai, zeme eina is rank [ rankas ir be valstybes pagalbos stambs kiai neissilaike. Vidutinis kio
vidurkis JAV yra apie 160 ha.
Svarbiausias JAV zemes kio politika reglamentuojantis siuo metu dokumentas, parengtas 2002
m. geguzes 13 d. , maksimali ismoka, kuria gali gauti vienas asmuo per metus, yra 360 tkst. doleri.
Zemes kio produkcijos gamintojams, kuri vidutines metines pajamos per 3 metus buvo didesnes kaip
2,5 mln. doleri, ismokos nepriklauso, nebent 75 proc. j pajam yra gaunamos is zemdirbystes.
Daugiau kaip 96 proc. zemes kio produkcijos vartotoj gyvena ne JAV. Pripaz[stama, kad
kaimo vystymo politika nera zemes kio politikos sinonimas: zemes kio paramos programos labai
ribotai prisideda prie kaimo amerikiecio geroves krimo.
JAV zemes kiai klasifikuojami pagal pardavim apimtis ir j veiklos tipa (ar tai pagrindinis j
uzsiemimas, ar tik antrinis). Yra isskiriamos trys zemes ki grupes (1999 m.):
l) komerciniai kiai (zemes kis yra pagrindine veikla) 250 tkst. doleri ir daugiau. J yra
175 tkst. (8 proc. vis ki), sudaro 1/3 vis zemes kiui naudojam zemes plot;
2) tarpiniai (zemes kis yra pagrindine veikla, taciau jos tikslai bdingi ir komerciniams
kiams, ir kaimo rezidencijoms) 100 tkst. 250 tkst. doleri. J yra 650 tkst. (30 proc. vis ki),
sudaro 1/3 vis zemes kiui naudojam plot;
3) kaimo rezidencijos (zemes kis yra tik antrine veikla salia pagrindinio darbo). Pardavim
apimtis maziau nei 100 tkst. doleri. J yra 1,4 mln. (62 proc. vis ki), sudaro 1/3 zemes kiui
naudojamos zemes.
Beveik puse vis zemes plot yra nuomojami, tai yra zemes savininkai nera zemes naudotojai.
JAV zemes fonda rytuose daugiausia sudaro ariamosios zemes ir miskai, vakaruose ganyklos.
Ariamoji zeme ypac didelius plotus uzima prerijose (pvz., kai kuriuose Ajovos valstijos rajonuose ji
sudaro 90 95 proc. fermoms priklausancios zemes). Vakaruose, ypac kaln valstijose, kai kur iki 90
proc. ferm zemes uzima ganyklos. Drekinama apie 20 mln. ha, daugiausia vakar valstijose.
15.2. Didzioji Britanija
Salies oficialus pavadinimas Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos karalyste (nuo
1920 m). Plotas 244 tkst. km
2
, gyventoj 58,789 mln., gyventoj tankumas 241 zm./km
2
.
Gyventoj kine veikla: zemes kis - 1 proc., pramone 37 proc., aptarnavimo sfera 62 proc.
800 700 m. pr. Kr. [ Britanijos sala atsikele kelt gentys britai, belgai, galai. 7-ojo ms
eros desimtmecio pabaigoje D. Britanija (isskyrus Skotija) uzkariavo romenai (pirmieji Cezario zygiai
55-54 pr. Kr.) ir paverte ja Romos imperijos provincija. V a. vid. VI a. D. Britanija uzkariavo
anglosaksai. Dauguma brit buvo isnaikinta arba virt vergais asimiliavosi su anglosaksais. VI a. pab.
susidare 7 karalystes. VIII a. pab. normanai uzgrobe siaures ryt Anglija. IX a. pr. anglosaks karalyste
susijunge [ viena Anglijos karalyst. VIII X a. pradejo irti gentiniai santykiai. Didejo valstieci
priklausomybe nuo feodal. 1006 m. Anglija uzkariavo normandai, vadovaujami Vilhelmo I, kuris
taps Anglijos karaliumi (1066-87) konfiskavo anglosaks zemes ir isdalijo jas savo feodalams. Tai
paspartino feodalini santyki vystymasi. Pagal 1086 m. zemes kadastra daugelis pusiau laisv ir
laisv valstieci buvo uzrasyti baudziauninkais (vilanais), nors laisvieji valstieciai (friholderiai)
neisnyko. XI XII a. galutinai susiformavo feodaline zemevalda. Islik laisvi valstieciai mokejo
feodalams duokl pinigais arba produktais, o baudziauninkai ejo laza. Vystantis prekiniams
piniginiams santykiams, stiprejo feodal eksploatacija (buvo didinama pinigine renta vidutiniuose ir
smulkiuose kiuose, stiprinamas lazas stambij feodal dvaruose). 1381 m. [vyko valstieci
sukilimas, kuriam vadovavo V. Taileris. Sukilimas buvo nuslopintas, taciau jis paspartino lazo ir
asmenines baudziaunink priklausomybes likvidavima.
XIII XIV a. vyko nauji socialiniai procesai: atsirado daug samdom darbinink (tai nuvaryti
nuo zemes valstieciai, nusigyven amatininkai). XIV XV a. technikos laimejimai (vandens variklis,
104
krumplines pavaros, grzimo stakles, aukstakrosnes ir kt.) didino visuomenes materialinius poreikius,
plete gamybos apimt[ ir [vairov. Pletesi prekyba su kitais krastais. Formavosi kapitalistiniai santykiai.
XV a. pabaigoje XVI a. pradzioje prasidejo pradinio kapitalo intensyvaus kaupimo
laikotarpis. XV a. pab. Anglijoje prasideda agrarine revoliucija aptverimai (tai valstieci nuvarymai
nuo zemes), kurie truko tris simtus met. Aptverim priezastis yra si: XVI a. pagrindine Anglijos kio
saka tapo gelumbes gamyba (80 proc. eksporto); avims auginti reikejo daugiau ganykl, todel buvo
grobiamos bendruomenines zemes ir valstieci skirtiniai sklypai (t.y. prievarta nuvaromi nuo zemes).
To padariniai kapitalistiniai santykiai pradeda skverbtis [ zemes k[. Daug valstieci priversti ieskoti
darbo manufaktrose ar samdytis zemes savininkams. Zemvaldziai pradeda kininkauti naujoviskai:
nuomoti zem fermeriams arba patys jais tapdavo, samdydami zemes kio darbininkus.
Kapitalistini santyki atsiradimas skatino Anglijos kolonijin politika: reikejo zaliavos
gamybai ir rinkos prekems realizuoti (I kolonija XII a. tapo Airija, XVI XVII a. kolonijin ekspansija
vykde Siaures Amerikoje, Indijoje ir kt. Azijos bei Afrikos salyse). Is kolonij gaunamos pajamos
buvo naudojamos kapitalistinei gamybai plesti. Kartu pirkliai, manufaktr savininkai, valdininkai, kiti
miestieciai kapitalo savininkai stengesi gauti zemes, kuria eksploatuodavo kapitalistiskai, ir [sigyti
dvarininko (lendlordo) titula. Jie taip [siliedavo [ naujosios dvarininkijos gretas. Pirmaisiais XVII a.
desimtmeciais sios naujosios dvarininkijos sluoksnis jau buvo gana nemazas. Jo augimas svarbi
Anglijos socialines struktros ypatybe.
XVII a. savo ekonominiu lygiu tai buvo agrarine salis. Didzioji gyventoj dalis (daugiau kaip 4
mln. is bendro 5 mln. gyventoj skaiciaus) gyveno kaime ir vienaip ar kitaip buvo susijusi su zemes
kiu. Augo ir stiprejo zemevalda, buvo intensyviai reorganizuojamas zemes kis. Salyje [sitvirtino
stambi kapitalistine nuoma. Dideliuose kiuose, naudojanciuose samdomaj[ darba, buvo visos salygos
rodyti iniciatyva, naudoti pazangiausius zemes dirbimo bdus, sejomaina. Formavosi naujj amzi
kaimui bdinga trinare socialine struktra: lendlordas (zemes savininkas) nuomininkas (kapitalistas)
samdinys (samdomasis darbininkas). Isplito sausinimo darbai, placiau pradeta vartoti trasas, diegti
kitus agronomijos pasiekimus.
Pagrindinis sios salies zemes kio ypatumas tai stambi dvar valdymas visiskai zemes kio
gamyboje nedalyvaujant zemes savininkui dvarininkui. Apie 70 proc. vis zemes kyje naudojam
zemi yra lendlord nuosavybe. Net 2/3 sios zemes ploto yra isnuomota stambiems fermeriams, likusi
smulkiems. Valstietija kaip klase D. Britanijoje isnyko XVIII a. antrojoje puseje. Lendlord
nuomininkai stambs vidutiniai ir net smulks fermeriai naudoja samdoma darba. Samdiniai
sudaro 2/3 vis zemes kio dirbancij. Dalis fermeri seimininkauja nuosavoje zemeje. Tankiai
apgyvendintoje salyje dideli privacioje nuosavybeje esantys plotai nenaudojami nei zemes kio
gamyboje, nei kitose visuomenei naudingose srityse. Didzioji nuomos mokesci dalis neinvestuojama [
zemes k[ ir tai vercia valstyb didinti investicijas. Kol egzistavo D. Britanija, kaip kolonijine imperija,
panaudojant is kolonij plaukiancias lesas galima buvo importuoti milziniska maisto produkt kiek[.
Iki antrojo pasaulinio karo ji tepagamindavo tik 50 proc. suvartojam maisto produkt. Po Antrojo
pasaulinio karo buvo prarastos kolonijos, suiro mokesci is kolonij sistema ir teko pereiti prie
agrarinio protekcionizmo, t.y. visokeriopai skatinti zemes kio produkt gamyba salies viduje. Todel
apie 1980 m. jau buvo gaminama apie 80 proc. suvartojam produkt. Didelis demesys buvo skirtas
valstybinems subsidijoms ir lengvatoms, leidusioms tobulinti zemes kio gamyba; daugiausia buvo
remiami stabils kiai.
Kaip ir kitose issivysciusiose salyse, D. Britanijoje vyksta gamybos koncentracija ir mazeja
smulki fermeri ki. Zemes kyje vyrauja seimyniniai kiai ir j modifikacijos. Fermerio seimoje
sujungiamos nuosavybes, valdymo ir darbo funkcijos. Susilieja gamybine veikla ir seimos gyvenimas,
nes kis teikia seimai pagrindines lesas., o ji sukuria k[ savo darbu. Anglijos smulki fermeri
asociacija sudaro iki dviej salygini darbuotoj. Vienos seimos kis perduodamas is kartos [ karta.
Seimyninio darbo fermoms priskiriama mazdaug 3/4 Anglijos zemes kio [moni. Dideja kiai,
105
gamybos mastai, kapitalo poreikis, zemes ir materialini technini istekli kainos. Atsiranda
sudetingesnes nuosavybes, zemes naudojimo, valdymo kontroles formos, pleciasi samdos santykiai.
Didzioji Britanija priskiriama prie sali, kuriose vyrauja stambs kiai. Joje 33,3 vis ki
valdo daugiau nei po 50 hektar ir siems stambiausiems kiams priklauso net 83 proc. vis zemes
kyje naudojam zemi. Vidutinis fermos dydis apie 130 ha (didziausi Europoje)., vienas fermeris
maitina 95 zmones.
Skotijoje daugiau kaip 90 proc. zemes kiui tinkam plot valdo stambieji dvarininkai
(lendlordai). J kiai didesni kaip 60 ha. Anglijoje toki ki 27 proc., Velse 23 proc., Skotijoje 3
proc., S. Airijoje 8 proc. (jie duoda apie pus zemes kio produkcijos).
Zemes kiui naudojama zeme sudaro 24,4 mln. ha. Zemes kis labai intensyvus, prekinis.
Avininkyste tradicine saka; is D. Britanijos avys paplito Australijoje ir Naujoje Zelandijoje.
Augalininkyste grd kis (kvieci derlius 68,5 cnt/ha 3 vieta pasaulyje, aviz derlingumas 51,5
cnt/ha 1 vieta pasaulyje). Didejant darbo nasumui, mazeja darbuotoj zemes kyje skaicius. Fermeri
skaicius isliko beveik toks pats, bet nuolat samdomos darbo jegos poreikis vis labiau mazeja.
Pastaruoju metu dirbancij zemes kyje skaicius siekia 1 proc., tai pats maziausias skaicius
pasaulyje.
15.3. Pranczija
Tai didziausia Vakar Europos salis. Plotas 547 030 km
2
, gyventoj 59 mln. (Paryziuje 9
645 000), gyventoj tankumas 108 zm./km
2
. Gyventoj kine veikla: zemes kis 6 proc., pramone
27 proc., aptarnavimo sfera 67 proc. Salies gyventoj ypatybe 90 proc. j gime Pranczijoje ir
kalba prancziskai. Salyje gyvena nemazai portugal, ital, ispan, turk.
Zmones Pranczijos teritorijoje gyveno jau mazdaug pries 1 mln. met. Senoveje ja uzplsdavo
kelt, vestgot is Italijos, norman gentys. II I a. pr. Kr. didel dabartines Pranczijos dal[ uzkariavo
romenai. X XI a. visuomenes pagrindines klases buvo senjorai (feodalai) ir priklausomi valstieciai.
[sigalejo feodalizmas.
X XIII a. Pranczijos siaureje vyravo trilaukis, pietuose dvilaukis zemes kis. XI XII a.
natrin zemes renta pakeite pinigine. XIII XIV a. valstieciai pradejo issipirkti is asmenines senjor
priklausomybes.
XVII a. penktajame desimtmetyje Pranczija buvo didziausia ir tankiausiai gyvenama Vakar
Europos centralizuota valstybe (apie 20 mln. gyventoj). Salies ekonomika buvo agrarinio pobdzio:
85 proc. gyventoj gyveno kaime. Salyje vyko pradinio kaupimo procesas, formavosi kapitalizmo
sankloda. Pranczijoje nebuvo masini aptverim kaip Anglijoje. Rinkos santyki stiprejimas, isaug
mokesciai, [siskolinimai valstiecius nualino, dalis j papilde varguomenes, pauperi, samdom
darbinink gretas. Po truput[ zemes kis daresi prekinis, specializavosi vietoves ir rajonai (daugiausia
grd, vyndarystes, gyvulininkystes). Placiai paplito trumpalaike valstieci zemes nuoma. Vyravo
pusiau feodaline nuoma uz pus derliaus. Apie 40 proc. valstieciams priklausancios zemes sudare
cenzyva (paveldima valstieci zeme); taip pat valstieciai terminuotosios nuomos teisemis dirbo bajor,
baznycios ir zemvaldzi zemes. Taciau XVII a. antrojoje puseje derlingiausiose Siaures Pranczijos
zemdirbystes srityse atsirado fermerine kapitalistinio tipo nuoma. Kresi stambios (150-200 ha ir
didesnes) kapitalistines fermos, auginancios javus.
Feodalin[ zemes valdyma Pranczijoje likvidavo 1789 1794 m. revoliucija. Bendruomenems
buvo grazintos feodal uzgrobtos zemes ir isparduotos sklypais pabegusi zemvaldzi zemes. Tokiu
bdu valstieciai tapo smulkiais zemvaldziais. Prancz teisetvarka, paveldeta dar nuo Napoleono
laik, suformavo ki smulkinima. Net 35 mln. ha dirbamos zemes buvo isdalinta 1,5 mln. valstieci
70 mln. kadastrini parceli. (Parcele pranc. dalele mazas zemes sklypas, atsirads skirstant didel[
sklypa).
106
XIX a. pradzioje Pranczija tebebuvo agrarine, ir galima sakyti, valstieci salis. Is 35 mln.
gyventoj 75 proc. buvo kaimieciai. Zemes kis vystesi kapitalistiniu keliu. Siaureje [sigalejo stambus
kapitalistinis fermeri kis, tieks daugiausia prekini grd. Taciau dauguma sudare valstieci kiai
savoje ar isnuomotoje zemeje. Isliko ir didejo techniniai bei ekonominiai skirtumai tarp siaures, kur
stambiuose fermeri kiuose buvo taikomi pazangesni zemdirbystes metodai, ir piet rajon, kur
vyravo smulks kiai ir nuoma uz dal[ derliaus.
Vienu ir tuo paciu metu vyko zemes koncentracija stambij zemvaldzi ir turting valstieci
rankose ir zemes nuosavybes bei zemevaldos skaidymas (parceliacija); smulki ir labai smulki ki
gausejo. Skaidant zemes nuosavyb, didejo smulkij valstieci skurdas. Is 8 mln. bendro valstieci
kiem skaiciaus beveik 3 mln. buvo atleisti nuo mokesci kaip nusigyven. Kaime spartejo
diferenciacija. Jame didejo zemes koncentracija, stiprejo kapitalistinis kis, del to daugejo bezemi
valstieci. 1862 m. per 1,8 mln. valstieci ki turejo nuo 1 iki 5 ha, o daugiau kaip 1,1 mln. iki 1 ha.
1851 m. kaimo gyventojai sudare 75 proc., 1972 m. j dalis sumazejo iki 69 proc. Parceliacijos (sklyp
smulkinimo) stabdymas vyko sunkiai. Tai rodo zemes santyki istorija: 1900 m. vieno 50 ha kio zeme
buvo 250 sklyp. Per 20 met po 191 operacijos (25 pirkimo, 75 pardavimo ir 91 zemes keitimo) sis
kis jau turejo 61 ha, kurie buvo 70 atskir sklyp.
Dabartinei Pranczijai bdingas zemes sklyp stambejimas tiek perkant, tiek nuomojant is
smulki zemvaldzi, nutraukusi gamyba (jie labiau link isnuomoti zem, nei ja parduoti). ki
skaicius 1929-1955 m. sumazejo nuo 4 mln. iki 2,3 mln., o 1970 m. iki 1,6 mln. ir toliau mazeja
1995 m. buvo 735 tkst. ferm. Valstybe reguliuoja ne tik gamybos apimtis, kainas, realizacija, bet ir
zemes santykius bei gamybos organizavima. 1960 m. Zemes kio orientacijos [statymas ir papildomi
dekretai numate agrarines struktros pertvarkyma siekiant isvengti priestaravimo zemes kyje tarp
auksto technikos lygio reikalaujanci dideli zemes plot ir smulki zemes naudmen plot. Buvo
reglamentuotas zemes supirkimas, vykdomas zemes sklyp pergrupavimas, [teisintas kooperatyv
krimas. 2/3 salies ki gauna valstybes parama.
Pranczija viena is svarbiausi Europos Sajungos sali. Jos ariamj zemi plotas (daugiau
kaip 30 mln. ha) ir derlingumas (grdini 60 cnt/ha) didziausi. Pranczija gamina 21 proc. vis ES
sali zemes kio produkcijos. Pagrindine augalininkystes grdine kultra kvieciai, nors auginami ir
kukurzai bei mieziai. Stambiausios fermos, auginancios grdus yra siaures Pranczijoje.
Gyvulininkyste daugiausia verciasi pieno produkcija. Zemes kyje dirba 6 proc. salies dirbancij.
Nuomininkai apdirba 55 proc. zemes. Vidutinis kio dydis 42 ha. Mazesni kaip 5 ha kiai sudaro 22
proc., 5 20 ha 18 proc., 20 50 ha 24 proc., 50 100 ha 27 proc., daugiau kaip 100 ha 9 proc.
1980 m. del maisto preki perprodukcijos, buvo imtasi priemoni riboti zemes kio produkt
gamyba. 1984 m. buvo [vestos kvotos, o 1992 m. ES sumazino garantini kain lyg[ ir pareikalavo
sumazinti dirbamos zemes plota. Tai sukele prancz fermeri masin[ protesta.
15.4. Italija
Salies plotas 301 277 km
2
, gyventoj skaicius 56 306 000. (Roma 2 630 000), gyventoj
tankumas 187 zm./km
2
. Gyventoj kine veikla: zemes kis 4 proc., pramone 33 proc.,
aptarnavimo sfera 63 proc. Salis suskirstyta [ 20 srici, bet geografai ir ekonomistai dalina [ siaur ir
pietus.
Zmoni gyventa paleolite. Seniausios gentys ligrai, etruskai, sikanai. II ir I tkstantmetyje pr.
Kr. [sigalejo italikai. Lotyn ir Sabin gentys 754 753 m. pr. Kr. [kre Romos miesta. V III a. pr.
Kr. Roma uzkariavo Apenin pusiasal[ ir [kre vergovin valstyb.
Vergovin sistema galutinai sugriove ir feodalizmo krimasi palengvino langobardai, 568 m.
[siverz [ Siaures Italija. Langobard karalysteje, kuri VII a. apeme Vidurin ir dal[ Piet Italijos, buvo
iszudyta daug vergvaldzi, j zemes atiduotos nukariautojams. Kur[ laika pagrindiniai zemes
107
naudotojai buvo laisvieji valstieciai. VII a. valstietija diferencijavosi, formavosi priklausom valstieci
ir feodal klases. Siaures ir vidurio Italijoje kresi ankstyvoji feodaline valstybe.
774 m. Langobard karalyst uzkariavo frank karalius Karolis Didysis. Italijoje paspartejo
feodalini santyki vystymasis. Feodal vaidai, arab, vengr, vokieci puldinejimai greitino laisvj
valstieci nusigyvenima, jie patekdavo [ zemvaldzi priklausomyb. Daugejo valstieci nuominink.
Po vokieci karaliaus Otono I grobiamj zygi (951 952, 961 962) 962 m. buvo sukurta.
Sventoji Romos imperija. Otonas I popieziaus vainikuotas imperatoriumi.
IX X a. amatai atsiskyre nuo zemes kio. Miestai virto ekonominiais centrais. Klestint
miestams keitesi ir agrariniai santykiai; atodirbis ir natrine renta pakeisti pinigine renta. Feodalai
nuomojo savo zem, kurios dalis atiteko miest turtuoliams. Kaimai, issivadav is feodal, kre
komunas.
XVI a. ekonomika eme smukti, piniginis kapitalas virto palkaniniu, turtingieji miestieciai
supirkinejo zemes ir tapo dvarininkais. Valstieciai vel buvo verciami baudziauninkais.
XVII a. Italijos ekonomikoje vyravo zemes kis, daugiausia buvo isvezamos zaliavos. Buvo
didinamos senjor privilegijos, stiprejo feodaline nuosavybe, plito majorat ir fideikomis teise
(feodaline paveldejimo tvarka, draudzianti parduoti ir smulkinti gimines dvarus). Koncentruojant
zemes plotus sen ir nauj savinink rankose, Italijoje sustiprejo stambi bajor, baznycios ir miestieci
zemevalda.
Agrariniai santykiai buvo nevienarsiai. Pietuose, Neapolio karalysteje (ir dalinai Popieziaus
valstybeje), vyravo didziules, tkstanci hektar dydzio, feodalines valdos (latifundijos). Nors
valstieci pritvirtinimas prie zemes ir lazas jau buvo isnyk, feodaliniai isnaudojimo metodai cia ir
toliau vyravo. Centrineje ir siaurineje Italijoje naujj amzi pradzioje buvo paplitusi smulki ki
nuoma uz dal[ derliaus. Tai buvo pereinamoji is feodalinio [ kapitalistin[ k[ forma.
Svarbiausia reforma buvo gausinga zemes matavimo akcija. Tai leido taikyti teisingesnius
mokescius uz priklausancia zem bei skatino zemes kio produkcijos augima. Derlingose
Langobardijos zemumose didziuliai diduomenes dvarai pradejo skilti, zeme atiteko ir kilmingiems, ir
nekilmingiems asmenims, kurie steige veiklias zemes kio [mones. Taciau zemes matavimas nebuvo
uzbaigtas. Dideles vyriausybines valdos buvo suskaldytos [ mazus plotelius, norint zem parduoti
valstieciams lengvatinemis salygomis. Taciau jie buvo per skurds ja pirkti ir zeme buvo parduota
turtingiems miestieciams ar kilmingiems zemi savininkams.
Centre (Didziosios Toskanos kunigaikstysteje) zeme daugiausia priklause diduomenei, valdov
seimai, Baznyciai ar specialiems kunigaiksci ordinams, [kurtiems kautis su turkais. Valstieciai dirbo
zem, ant kurios gyveno kaip pusininkai, kad pagamint produkt sau ir zemes savininkui, bet ne
rinkai. Todel jie skurdo. Nuo 1747 iki 1789 m. suteikiama laisve pirkti bei parduoti zem, grieztai
apribojant valdas be teises parduoti. Daugelis paini mokesci buvo pakeista vieninteliu zemes
mokesciu, kur[ privalejo moketi visi zemes savininkai, ir sumazinta pusinink nasta, apribojant jiems
mokescius. Buvo panaikintos lengvatos, kuriomis naudodavosi religiniai ordinai ir privilegijuotos
korporacijos.
Kaimo ekonomines ir socialines salygos Italijos pietuose buvo [vairios, taciau palyginti su
likusia salies dalimi buvo blogiausios. Isskyrus sritis, tinkamas auginti vaisiams, darzovems,
vynuogems ir alyvuogems, ekstensyvia zemdirbyst su primityviu jav auginimu, keite ilgi zemes
pdymavimo laikotarpiai. kininkai nuomininkai dirbo didziules zemvaldzi valdas ir daugelis buvo
priverstas tapti padieniais darbininkais arba palikti zem. Buvo didinami privalomi mokesciai ir muitai.
1950 m. buvo [vykdyta daline agrarine reforma (supirktos zemes is dvarinink zemes ir
perparduotos issimoketinai valstieciams. Is 1 mln. pageidaujanci zemes gavo 80 tkst., t.y. 8 proc.
pageidaujancij. Po sios reformos stambi ki skaicius sumazejo (ypac Pietuose).
Italijos zemes kis labai priklausomas nuo geografini salyg. Pacios derlingiausios zemes
driekiasi derlingoje lygumoje, Po upes baseine siaureje, kur vyrauja intensyvi nespecializuota
zemdirbyste ir yra gana nemazai stambi ki. Si teritorija yra pagrindinis pieno produkcijos tiekejas
108
Italijoje. Lombardija vienintelis salies rajonas siaures ryt lygumoje kur vyrauja gyvulininkyste.
Piet lygumoje Enalijos- Romanijos sritis yra svarbus vaisi ir grd kio rajonas, kur tai pat isvystyta
gyvulininkyste. Rytinis Pjemontas ir vakarine Venecija issiskiria dideliu zemes kio produktyvumu ir
garsiais savo vynais.
Italija smulki ki salis. Vidutinis kio dydis 6 ha. Stambs kiai (daugiau kaip 50 ha)
tesudaro apie 2 proc. vis ki ir valdo apie 30 proc. vis zemi, o kiai ne didesni nei 5 ha sudaro
apie 70 proc. vis ki ir valdo penktadal[ (20 proc.) zemes.
16. SIUOLAIKINS LIETUVOS ZEMTVARKOS SAMPRATA, TURINYS, UZDAVINIAI
Zemes pavirsiaus derlingasis sluoksnis yra kiekvienos valstybes nacionalinis turtas. Zeme kaip
teritorija tvarkoma tam, kad ja galima bt racionaliai naudoti. Zemes tvarkymo veiksmai pasireiskia
tuo, kad zeme (teritorija) yra matuojama, dalinama [ tam tikrus sklypus, kurie naudojami [vairiai
zmogaus veiklai. Siuose plotuose isdestomos su zeme susijusios gamybos priemones keliai,
gyvenvietes, gamybiniai pastatai, sodai ir t.t. Taip tvarkant zem nustatoma tam tikra tvarka, atitinkanti
konkrecius gamybos tikslus ir socialinius poreikius. Vystantis visuomenei, keiciantis santvarkoms,
kinta ir zemetvarka.
Zemes tvarkymo veiksmus buvo siekiama apibrezti [vairiais laikotarpiais. 1938 m.
nepriklausomos Lietuvos leidinyje Lietuvos kaim zemes tvarkymas V. Balcinas rase: Zemes
tvarkymas tai siekimas tvarkyti zemes nuosavybes teritorija taip, kad ji kuo geriausiai ir
naudingiausiai galet bti naudojama kiniams ir kultriniams tikslams.
Sovietiniu laikotarpiu zemetvarka buvo apibreziama kaip visuma valstybini priemoni,
nukreipt organizuoti visapusiska, racional ir efektyv zemes naudojima, sudaryti salygas
zemdirbystes kultros kelimui, saugoti zem ir [gyvendinti valstybinius sprendimus naudojant zem.
Lietuvai atkrus nepriklausomyb, 1994 m. balandzio 26 d. buvo priimtas Lietuvos
Respublikos zemes [statymas. Jis nustate zemes nuosavybes, valdymo ir naudojimo santykius salyje.
Siame [statyme nurodoma: Valstybine zemetvarka visuma priemoni, skirt Lietuvos Respublikos
zemes fondo valstybiniam valdymui ir zemes santyki reguliavimui, kurios laiduoja: 1) teisines ir
organizacines salygas visuomenei naudingai ir bendrai tautos gerovei reikalingai kinei veiklai naudoti
zem, su ja susijusius kinius ir infrastruktros objektus bei kitus gamtos isteklius; 2) valstybes ir jos
pilieci zemes nuosavybes ir naudojimo teisi apsauga. Vis si priemoni tikslas nustatyti arba
patikslinti zemes naudojimo bda, pobd[ ir tvarka.
Zemetvarka galima apibdinti ir paprasciau tai visuma zemes tvarkymo ir zemes santyki
reguliavimo priemoni, apimanci zemes naudojimo planavima, zemetvarkos dokument rengima ir
[gyvendinima, zemes nuosavybes ir naudojimo teisi apsauga. Valstybine zemetvarka tai visuma
priemoni zemes fondui valdyti ir zemes santykiams reguliuoti.
Valstybines zemetvarkos paskirtis rengti:
1) valstybines zemes naudojimo ir apsaugos programas bei salies administracini teritorij
zemetvarkos schemas;
2) zemetvarkos projektus administracinems riboms nustatyti arba pakeisti, gyvenamj vietovi
rib nustatymo ir keitimo projektus;
3) zemetvarkos projektus zemei suteikti visuomenes poreikiams, (savivaldybems, gyventoj
bendram naudojimui, valstybinems [monems, [staigoms ir organizacijoms;
4) zemetvarkos projektus zemei pirkti, perleisti, naujoms zemenaudoms suformuoti arba
esamoms pertvarkyti; specialioms zemes naudojimo salygoms, veiklos apribojimams bei servitutams
nustatyti;
5) kaimo vietovi zemetvarkos projektus.
109
Zemetvarka atlieka [vairius mokslo, zemes apsaugos tikslams, valstybiniam zemes kadastrui,
zemetvarkos schemoms ir projektams parengti reikalingus zemetvarkos, topografinius, geodezinius,
kartografinius darbus, taip pat dirvozemio, geobotaninius tyrimus, zemes vertinimo ir kitus darbus,
susijusius su zemes nuosavybes ir zemes naudojimo tvarkymu. Zemetvarka parengia duomenis
teisiniam zemenaud ir zemevald registravimui bei apmokestinimui; ji vykdo zemes naudojimo
valstybin kontrol.
2004 m. sausio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos zemes [statymo pakeitimo [statymas.
Jis reglamentuoja zemes tvarkyma ir administravima Lietuvos Respublikoje. Nurodoma, kad Zemes
tvarkymas teises aktais reglamentuojamas zemes sklyp rib, zemes naudmen sudeties, zemes
priklausini vietos (pastat, medzi, vandens telkini, melioracijos [rengini, esanci zemes sklype ir
priklausanci zemes savininkui), pagrindines tikslines zemes naudojimo paskirties, zemes naudojimo
bdo ir pobdzio nustatymas bei pakeitimas, derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privacius ir
viesuosius interesus. Zemes administravimas valstybes ir savivaldybi institucij veikla, kurios metu
[gyvendinami teises akt nustatyti zemes tvarkymo ir naudojimo, zemes informacines sistemos krimo
ir palaikymo reikalavimai.
Zemetvarka apima sistema valstybes priemoni, kuriomis siekiama pertvarkyti zemes
nuosavybes santykius, sudaryti teisines ir organizacines salygas zemei racionaliai naudoti, garantuoti
valstybes ir pilieci zemes nuosavybes ir naudojimo teisi apsauga .
Zemetvarka jungia politin, ekonomin ir teisin reiksmes. Zemetvarkos politine socialine
reiksme yra ta, kad jos metu valstybe realizuoja savo politika zemes santyki reguliavimo srityje.
Ekonomine prasme zemetvarka siekiama organizuoti kuo racionaliausia ir efektyviausia zemes ir kit
gamtos istekli naudojima, kelti zemdirbystes kultra, issaugoti zemes derlinguma ir pan. Teisine
zemetvarkos esme kurti valstybines ir privacias zemevaldas, tvarkyti esamas, nustatyti specialiasias
zemes naudojimo salygas.
Valstybines zemetvarkos darbai atliekami valstybes, zemes savinink ir kit zemes naudotoj
lesomis. Juos organizuoja, vadovauja, kontroliuoja ir priima Lietuvos Respublikos Vyriausybes [galiota
institucija Nacionaline zemes tarnyba prie Zemes kio ministerijos, taip pat desimties apskrici
virsinink administracijos zemetvarkos tarnybos. Valstybines zemetvarkos darbus salies institucij ir
apskrici virsinink uzsakymu atlieka valstybes [mones, fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Lietuvos
Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka isduotus leidimus (licencijas) atlikti zemetvarkos darbus.
16.1. Zemetvarkos darb teisiniai pagrindai
Zeme, kaip teisini santyki objektas, suvokiama kaip konkreti teritorija, naudojama valstybes
institucij ir zmoni veiklai. Si veikla vienokia zemes ir misk kio teritorijose, kitokia miest
teritorijose, saugomose vietovese ar naudingoms iskasenoms eksploatuoti plotuose. Zeme suvokiama
kaip atitinkamos valstybes teritorija, kaip gamtines aplinkos dalis, kuria sudaro vandens telkiniai,
augalija ir kiti gamtos objektai. Zmogaus veiklos poziriu, zeme yra nekilnojamasis turtas, pagrindine
gamybos priemone zemes ir misk kyje, teritorija [vairioms kio sakoms pletoti, gyvenamj
vietovi, urbanistikos, infrastruktros, rekreacijos objektams isdestyti. Zeme ypatingas
nekilnojamasis turtas, kuris nesunaikinamas ir turi savyb atsinaujinti, atkurti savo naudingasias
savybes. Zemes santyki subjektai negali elgtis su zeme kaip su kitu turtu, ja sunaikinti arba
savavaliskai keisti jos naudojima, nes pazeist visuomenes ir kit naudotoj interesus, aplinkosaugos
reikalavimus. Zem privaloma naudoti tik pagal tikslin jos paskirt[, saugoti naudingasias jos savybes,
turi bti laikomasi specialij zemes ir misko naudojimo salyg bei kit ribojim, speciali zemes
sandori sudarymo ir vykdymo reikalavim. Zemetvarkos specialistai parengia medziaga, kurios reikia
priimti valdymo institucij sprendimams del esamo zemes naudojimo salyg ar pobdzio pakeitimo bei
del zemes perleidimo kitiems asmenims. Vykdant siuos sprendimus ir sudarant sandorius, zemes
sklyp ribos zenklinamos vietoveje ir kartografuojamos zemelapiuose. Atliekant siuos zemetvarkos
110
darbus, parengiama medziaga, kuri reikalinga zemes sklypams teisiskai registruoti bei zemes kadastro
[rasams.
16.2. Zemes nuosavybes rsys, jos priklausomybe
Zemes nuosavybe tai zemes savininko teise valdyti jam priklausancia zem, ja naudotis ir
disponuoti.
Pagal nuosavybes rsis zeme skirstoma [ valstybes, savivaldybi ir privaciq. Privati
nuosavybe tai zeme, priklausanti fiziniams ir juridiniams asmenims. Zeme nuosavybes teise gali
priklausyti vienam asmeniui (savininkui) arba keliems (bendrasavininkiams). Yra skiriama bendroji
daline zemes nuosavybe (kai nustatytos kiekvieno savininko bendrosios nuosavybes dalys) ir bendroji
jungtine zemes nuosavybe (kai nuosavybes dalys nenustatytos). Zem bendrosios jungtines
nuosavybes teise gali tureti tik sutuoktiniai.
Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti valstybine ir savivaldybi bei privati zeme sudaro
Lietuvos Respublikos zemes fondq. Jos plotas 6 milijonai 530 tkstanci hektar (65 300 kv.
kilometr). Pagrindine tiksline zemes naudojimo paskirtis teritorijos gamtini ypatum, tradicines
zmoni veiklos ir socialines bei ekonomines pletros poreikio salygota pagrindinio zemes naudojimo
kryptis, numatyta teritorij planavimo dokumente ir lemianti sios teritorijos planavimo ir zemes
naudojimo salygas. Pagal pagrindin tikslin zemes naudojimo paskirt[ sis fondas skirstomas [ tokios
paskirties zem: 1) zemes kio 60,6 proc.; 2) misk kio 30,2 proc.; 3) vandens kio 2,7 proc.;
4) konservacines paskirties 0,6 proc.; 5) kitos paskirties zem 5,8 proc. Laisvos valstybines zemes
fondui priklauso zeme neperduota naudotis ir neisnuomota valstybine zeme 0,1 proc.(2007 m. sausio
1 d.).
Valstybiniu zemes fondu disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybe, savivaldybes, Zemes
kio ministerija ir jai pavaldi Nacionaline zemes tarnyba, kuri sukurta valstybiniam zemes fondui
valdyti. Sios Vyriausybes [galiotosios institucijos zem [statym nustatyta tvarka gali isnuomoti,
parduoti ar kitaip leisti naudoti.
Lietuvos Respublikoje zeme skirstoma ne tik pagal tikslin paskirt[, bet ir pagal priklausomyb
tam tikriems naudotojams. Zem naudoja valstybines [mones, privats kiai, individualios [mones,
fiziniai asmenys, juridiniai asmenys (kitos [mones, [staigos ir organizacijos). Zemevalda gali bti
individuali ir grupine (bendrosios, dalines nuosavybes), zemes kio ir ne zemes kio, pirmine ir
antrine, neterminuota ir terminuota (ilgalaike ir laikina).
Zemevalda nuosavybes teise valdomas zemes sklypas ar bendra kine veikla susieti zemes
sklypai, priklausantys tam paciam savininkui zemes valdytojui. Kai zemevalda priklauso vienam
asmeniui, kuris yra jos naudotojas ( tai yra zemes naudojimo teises neperleido kitiems asmenims),
vadinama zemenauda. Vienai zemevaldai priskiriami tik tai paciai veiklai naudojami zemes sklypai.
Zemes sklypas tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir [registruota
Nekilnojamojo turto registre. Zemes sklypo riba riba tarp gretim zemes sklyp, pazenklinta
ribozenkliais arba sutampanti su stabiliais krastovaizdzio elementais ir grafiskai pazymeta zemes
sklypo plane. Zemes sklypo naudojimo bdas teritorij planavimo dokumentuose numatyta veikla,
kuri teises akt nustatyta tvarka leidziama pagrindines tikslines zemes naudojimo paskirties zemeje.
Zemes sklypo naudojimo pobdis tam tikrame zemes sklype teises akt nustatyta tvarka leidziamos
vykdyti veiklos specifika. Taigi zem leidziama naudoti tik tai veiklai, kuri nepriestarauja pagrindinei
jos paskirciai, taip pat nustatytam zemes naudojimo pobdziui.
Zemes savininkas ar naudotojas fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis zem nuosavybes,
patikejimo, panaudos ar nuomos teise.
Valstybine zeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems valstybes valdymo ar kitos
institucijos ja suteike ar isnuomojo, tai: 1) asmenys, kurie gavo zemes sklypus gyvenamj nam ar
kit pastat statybai ir j nustatyta tvarka ne[sigijo privacion nuosavyben; 2) asmenys, kuriems zeme
111
suteikta asmeniniam kiui. Ja (0,3 3,0 ha zemes kio naudmen vienai seimai, priklausomai nuo
darbo zemes kyje salyg ar gyvenamosios vietos), iki 1994 m. liepos 1 d. turejo teis suteikti
apylinki tarybos. Asmeninio kio zem galima privatizuoti; 3) asmenys, kurie gavo zemes pagal
Lietuvos Respublikos valstiecio [statyma (1989 1991 m.) ir jos nustatyta tvarka ne[sigijo privacion
nuosavyben; 4) zemes kio bendroves, valstybines ir akcines zemes kio [mones; 5) sodinink
bendrijos, kai joms suprojektuota teritorija, kiekvienas narys turi teis naudoti bei [sigyti nuosavyben
0,04 0,12 ha ploto sklypa; 6) asmenys, kuriems zeme suteikta tarnybinems daloms ja (iki 2 ha
zemes kio naudmen) turi teis suteikti savo darbuotojams [mones is joms priskirtos valdyti zemes
(misk uredijos, nacionaliniai parkai ir kt.); 7) misk uredijos ir nacionaliniai parkai, naudojantys
misk kio paskirties zem; 8) [mones, [staigos ir organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys,
sudar valstybines zemes nuomos ar panaudos sutartis; 9) kitos institucijos ir juridiniai asmenys,
kuriems si zeme priskirta ar suteikta naudotis.
Valstybines zemes naudojimo teis [rodo dokumentai: valdymo institucijos sprendimas del
zemes suteikimo, zemes nuomos arba zemes panaudos sutartis; prie j pridedamas naudojamo zemes
sklypo planas, kur[ tvirtina valstybines zemetvarkos [staigos miesto ar rajono zemetvarkos skyriaus
vedejas. Isnuomoti valstybin zem gali sios zemes valdytojas (savivaldybe, valdanti miest zem,
nacionalinio parko direkcija, misko uredija ir kt. ne ilgesniam kaip 5 met laikotarpiui, kitais atvejais
apskrities virsininko tvirtinimu. Zemes nuomos terminas nustatomas pagal susitarima. Maksimalus
valstybines zemes nuomos terminas 99 metai. Jeigu pagal teritorij planavimo dokumentus zemes
sklypa numatyta naudoti visuomenes poreikiams, zemes sklypas isnuomojamas tik iki to laiko, kol jis
bus paimtas naudoti pagal paskirt[. Valstybine zemes kio paskirties zeme gali bti isnuomojama ne
ilgesniam kaip 25 met laikotarpiui. Privaciai zemei jis nenustatomas.
Privacia zem gali naudoti sios zemes savininkai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys,
kuriems zemes savininkas ja isnuomojo arba su kuriais sudare sutart[ del zemes sklypo panaudos. Taip
pat pridedamas zemes sklypo planas. Privacios zemes nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam nei 5 met
laikotarpiui, tvirtinamos notaro.
Zemes panaudos sutartys sudaromos tokia pat tvarka kaip ir zemes nuomos sutartys, tik jose
nenumatomas uzmokestis uz naudojama zem (teise naudotis zeme perleidziama neatlygintinai).
Zemes naudotojas turi teis naudotis zeme bei joje esanciomis naudingomis iskasenomis ir
vandeniu pagal salygas, kurias nustato [statymai ir zemes nuomos ir panaudos sutartis. Zemes
naudotojai privalo laikytis vis zemes savininkui nustatyt reikalavim, tinkamai naudoti ir saugoti
zem bei laikytis zemes sklype esanci keli, melioracijos [rengini, misk naudojimo taisykli.
16.2.1. Valstybine zeme
Valstybes teritorija sudaro sausumos teritorija, vidaus vandenys ir teritorine jra. Lietuvos
teritorine jra apima 12 jrmyli (apie 22,2 km) plocio Baltijos jros vandens juosta. Virs valstybes
teritorijos esanti oro erdve valstybei priklauso tiek, kiek leidziama kontroliuoti aviacijos veikla. Zemes
gelmes valstybes teritorijoje ([skaitant teritorin jra) taip pat priklauso valstybei isimtines nuosavybes
teise. Sia teise valstybei priklauso zeme [statym ir Vyriausybes nustatyta tvarka priskirta: 1)
valstybines reiksmes keliams ir viesojo naudojimo gelezinkeliams; 2) pajrio juostai ([skaitant Kursi
nerijos nacionalinio parko teritorija), isskyrus zemes sklypus, [sigytus privacion nuosavyben iki Pajrio
juostos [statymo [sigaliojimo; 3) valstybiniams rezervatams ir rezervatinems apyrubems; 4) valstybines
reiksmes miskams ir parkams; 5) valstybines reiksmes istorijos, archeologijos ir kultros objektams; 6)
valstybines reiksmes vidaus vandenims; 7) teritoriniams vandenims; 8) Klaipedos valstybinio jr
uosto teritorijai; 9) pasienio juostai (zemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).
Lietuvos valstybei isimtine nuosavybes teise priklausancios zemes [sigyti savivaldybi ar
privacion nuosavyben neleidziama.
112
Valstybei priklauso paveldeta zeme; taip pat [gyta is kit zemes savinink pagal sandorius;
perduota neatlygintinai savivaldybei nuosavybes teise priklausiusi zeme; [statym nustatyta tvarka
zeme paimta visuomenes poreikiams (t.y. ispirkta is zemes savinink); taip pat zeme, kuri kaip
beseimininkis turtas perduota teismo sprendimu valstybei; konfiskuota zeme [statym tvarka uz teises
pazeidimus; kita zeme, kuri nera [sigyta savivaldybi ar privacion nuosavyben.
Valstybine zeme gali bti disponuojama ja perleidziant nuosavyben neatlygintinai, parduodant,
mainant, isnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius del zemes servitut
Civilinio kodekso, Zemes [statymo ir kit [statym nustatyta tvarka.
16.2.2. Savivaldybi zeme
Savivaldybems nuosavybes teise priklauso zeme: 1) valstybes perduota savivaldybi
nuosavyben neatlygintinai; 2) pagal sandorius [gyta savivaldybi nuosavyben; 3) savivaldybes
paveldeta pagal testamenta; 4) perduota kaip beseimininkis turtas teismo sprendimu savivaldybes
nuosavyben.
Savivaldybes nuosavyben neatlygintinai perduodami valstybines zemes sklypai: 1) kuriuose yra
statiniai ir [renginiai, savivaldybi [sigyti pagal [statymus; 2) kurie pagal teritorij planavimo
dokumentus numatyti savivaldybems funkcionuoti reikiamiems statiniams ar [renginiams [rengti, 3) kai
savivaldybems naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami nuosavyben tuose zemes sklypuose
esantys statiniai ar [renginiai.
Valstybines zemes sklypai perduodami savivaldybi nuosavyben Vyriausybes nutarimais, o
zemes sklypo perdavimo priemimo akta valstybes vardu pasiraso apskrities virsininkas arba jo
[galiotas apskrities virsininko administracijos darbuotojas.
Savivaldybes j [sigyta nuosavyben zem savivaldybi taryb sprendimais gali parduoti ir
isnuomoti, taip pat perduoti pasitikejimo teise savivaldybi [monems ir [staigoms savivaldybi
funkcijoms atlikti, perduoti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis valstybes institucijoms
ir kitoms [staigoms bei organizacijoms.
16.2.3. Privati zeme
Privacios zemes nuosavybes teise suprantama kaip absoliuti savininko teise valdyti , naudoti
jam priklausancia zem, ja disponuoti pagal Lietuvos Respublikos [statymus, nepazeidziant kit
asmen teisi ar teiset interes. Zemes sklypo savininko nuosavybes teises objektas yra virsutinis
zemes sklypo sluoksnis, ant zemes sklypo esantys statiniai, jeigu kitaip nenustatyta [statymu arba
sutartimi. Zemes sklypo savininko nuosavybes objektu gali bti sklype esancios naudingos iskasenos,
jeigu tai btina naudojant zemes sklypa pagal paskirt[ ir tai nepriestarauja [statymams. Zemes sklypo
savininkas taip pat turi teis ir [ virs sklypo esancia oro erdv, jeigu tokia teise nepriestarauja
[statymams.
Privacia zem sudaro zeme, sugrazinta po 1991 m. arba kitaip [statym nustatyta tvarka [sigyta
fizini ir juridini asmen (isskyrus valstyb ir savivaldybes) nuosavyben, zemes reformos metu
sugrazinta ar kitaip privatizuota zeme, kuria jos savininkai paveldejo arba [sigijo nuosavyben pagal
sandorius, taip pat pirkta is valstybes zeme.
Privacios zemes savininkais gali bti veiksns Lietuvos Respublikos ir uzsienio valstybi
pilieciai, juridiniai asmenys, uzsienio valstybi ambasados ir konsulines atstovybes. Taciau si
subjekt privacios zemes nuosavybes teises [sigijimo pagrindai ir turinys skiriasi. Uzsienio subjektai,
galintys [sigyti nuosavyben zem Lietuvos Respublikos teritorijoje tai Vakar Europos salys, 2004
m. kartu su Lietuva priimtos [ Europos Sajunga (Cekija, Estija, Kipras, Latvija, Vengrija, Malta,
Lenkija, Slovenija, Slovakija), taip pat Rumunija, Bulgarija, Turkija, Islandija, JAV, Kanada, Meksika,
Japonija, Piet Koreja, Australija ir Naujoji Zelandija. Uzsienio subjektams priskiriami si valstybi
113
nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos
Respublikos pilietybes. Sie uzsienio subjektai turi teis [sigyti nuosavybes teise zem, vidaus vandenis
ir miskus ta pacia tvarka ir salygomis kaip ir Lietuvos Respublikos pilieciai bei juridiniai asmenys,
isskyrus zemes kio paskirties ir misk kio paskirties zemes [sigijima (skaiciuojant nuo 2004 m.
geguzes men. negales [sigyti per nustatyta 7 met pereinamaj[ laikotarp[ pagal Lietuvos Respublikos
stojimo [ Europos Sajunga sutart[). Si salyga netaikoma tik tiems si uzsienio valstybi pilieciams,
kurie ne maziau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertesi zemes kio veikla, taip pat uzsienio
juridiniams asmenims bei kitoms uzsienio organizacijoms, [steigusioms Lietuvoje atstovybes ar
filialus.
Nacionaliniai ir uzsienio subjektai negali [sigyti zemes, kuri naudojama valstybes ir visuomenes
poreikiams, yra saugomose teritorijose, joje yra nauding iskasen telkini, naudojama rekreacijai, yra
pasienio ruoze arba rezervuota krasto apsaugos reikmems, konservacines paskirties zemes, yra arciau
kaip 15 km nuo Baltijos jros ir Kursi mari pakrantes. Uzsienio valstybes gali [sigyti zemes sklypus
nuosavyben savo diplomatinems ir konsulinems [staigoms.
Privacios zemes savininkai savo zemes sklypus gali parduoti, dovanoti, mainyti [ valstybin ar
privacia zem arba [ kitok[ turta, leisti naudotis kitiems asmenims pagal zemes panaudos sutart[,
isnuomoti, [keisti, nustatyti zemes servitutus, palikti testamentu. Zem, kurios naudojimo teise nera
perleista kitiems asmenims, privacios zemes savininkas privalo naudoti pagal nustatyta pagrindin
tikslin paskirt[. Savininkas, naudodamas zem, turi teis: pagal parengta zemetvarkos projekta ar
kitok[ teritorij planavimo dokumenta statyti pastatus ir [renginius, melioruoti zem, tiesti kelius ir
komunikacijas, sodinti soda, parka, miska, kitus zeldinius, [rengti tvenkinius. Savininkas turi teis
naudoti sklypo teritorija zemes kio produkcijai isauginti. Jis gali kio reikmems naudoti zemes sklype
esancias durpes, pozemin[ ir pavirsin[ vanden[, naudingasias iskasenas (isskyrus nafta, dujas, kvarcin[
smel[ ir gintara).
Zemes savinink ir kit naudotoj pareigos:
1) naudoti zem pagal pagrindin tikslin naudojimo paskirt[;
2) laikytis zemes sklypui nustatyt specialij zemes naudojimo salyg, teritorij planavimo
dokumentuose nustatyt reikalavim;
3) racionaliai naudoti ir tausoti zemes kio naudmenas, miska, vandenis, naudingasias
iskasenas, kitus gamtos bei rekreacinius isteklius;
4) [gyvendinti zemes, misko ir vanden apsaugos nuo uztersimo, dirvozemio apsaugos nuo
erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad nebloget aplinkos ekologine bkle;
5) laikytis teises akt, nustatyt melioracijos statini ir keli prieziros bei eksploatavimo
reikalavim;
6) statant statinius ir eksploatuojant naudingasias iskasenas, issaugoti derlingaj[ dirvozemio
sluoksn[ ir rekultivuoti pazeistas zemes;
7) naudojant zem kinei ir kitokiai veiklai, nepazeisti gretim zemes naudotoj ir gyventoj
interes;
8) leisti tirti ir matuoti zem ir jos gelmes, leisti statyti geodezinius zenklus ir juos saugoti;
9) leisti kitiems asmenims prieiti prie pavirsinio vandens telkini, lankyti gamtos ir kultros
paveldo bei rekreacinius objektus;
10) statyti statinius ir [renginius tik teises akt nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.
Privacios zemes valdyma ir naudojima bei disponavima sia zeme reglamentuoja Civilinis kodeksas,
Lietuvos Respublikos zemes ir kiti [statymai.
16.3. Zemes valdymo ir naudojimo santyki teisinis reguliavimas
Valstybes, kaip visos visuomenes organizacijos, tikslas yra reguliuoti kin veikla taip, kad
padet bendrai tautos gerovei, bt saugoma saziningos konkurencijos laisve ir ginami visuomenes
114
interesai. Valstybes institucijos, reguliuojancios zemes santykius Lietuvoje, yra sios: Lietuvos
Respublikos Seimas, Vyriausybe, Zemes kio ministerija ir jos padaliniai, apskrities virsininko
administracija.
Lietuvos Respublikos Seimas leidzia ir tikslina zemes santykius reguliuojancius [statymus,
tvirtina keiciamas administracini vienet ribas, tvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos bendraj[
plana.
Lietuvos Respublikos Vyriausybe leidzia ir tikslina nutarimus [statymams vykdyti zemes
nuosavybes, valdymo, naudojimo ir kitais zemes santyki reguliavimo klausimais; rengia ir [gyvendina
Lietuvos Respublikos zemes fondo zemi naudojimo, teritorij optimizavimo ir zemes gerinimo
programas; tvirtina apskrici teritorij bendruosius planus, nacionalini ir regionini park tvarkymo
planus; nustato specialiasias zemes ir misko naudojimo salygas; priima sprendimus del zemes
paemimo visuomenes poreikiams ir jos suteikimo naudotis; finansuoja valstybines zemetvarkos, zemes
reformos ir valstybinio zemes kadastro darbus; priima sprendimus, leidziancius valstybes institucijoms
valdyti zem.
Zemes kio ministerija arba Nacionaline zemes tarnyba prie Zemes kio ministerijos rengia
ir tvirtina [vairi (nekilnojamojo turto kadastro, zemetvarkos ir zemes informacines sistemos) darb
metodikas, taisykles ir instrukcijas; planuoja valstybes biudzeto lesomis vykdomus zemetvarkos ir su ja
susijusius darbus ir kontroliuoja j vykdyma; organizuoja salies zemes fondo bkles ir dirvozemio
savybi tyrimus; atlieka valstybin zemetvarkos planavimo dokument bei kit zemetvarkos darb
priezira; atstovauja valstybei bylose del sprendim, susijusi su valstybines zemes perleidimu,
mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai ir kt.; [statym nustatytais atvejais tvirtina
zemetvarkos planavimo dokumentus; teikia pasilymus ir rengia medziaga Vyriausybei del zemes
santykius reguliuojanci normini dokument tvirtinimo ar tikslinimo; tiria skundus del zemes
nuosavybes ar naudojimo teisi pazeidimo, kai netenkina apskrici virsinink sprendimai.
Apskrici virsininkai [gyvendina valstybes politika teritorijos planavimo, zemes naudojimo ir
apsaugos srityse; organizuoja zemetvarkos darbus, formuojant valstybines zemes sklypus, gerinant
ki zemevald zemes naudojima; sprendzia zemes paemimo visuomenes poreikiams ir pagrindines
tikslines zemes naudojimo paskirties keitimo klausimus; parduoda ar perleidzia savivaldybi ar
privacion nuosavyben valstybin zem; tvirtina ir [gyvendina zemetvarkos schemas, zemetvarkos
projektus bei kitus planavimo dokumentus; atlieka valstybin zemetvarkos planavimo dokument
priezira; nustato zemes servitutus; organizuoja ir kontroliuoja geodezinius matavimus, tvirtina
parengtus sklyp planus; organizuoja kartografines medziagos atnaujinima; paima zem [ laisvos
zemes fonda, sudaro sandorius su zemes savininkais; kontroliuoja zemes naudojima.
Savivaldybi tarybos arba j administracijos direktoriai (savivaldybes teritorijoje)
isnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybines zemes sklypus, perduotus savivaldybei ;
teikia apskrities virsininkui pasilymus del valstybines zemes sklyp pardavimo ir visuomenes
poreikiams reikaling privacios zemes sklyp paemimo; tvirtina ir [gyvendina rengiamus detaliuosius
ar specialiuosius planus, derina arba tvirtina zemetvarkos planavimo dokumentus; organizuoja
savivaldybei patiketoje zemeje zemetvarkos darbus zemes naudojimui gerinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybe valstybin zem patikejimo teise yra perdavusi kitoms
institucijoms (misk uredijoms, rezervat, nacionalini park administracijoms, Klaipedos valstybinio
jr uosto direkcijai, krasto apsaugos institucijoms ir kt.). Jos organizuoja valdomos teritorijos
planavimo darbus; teikia projektavimo salygas ir derina parengtus teritorij planavimo dokumentus;
turi teis sia zem isnuomoti; finansuoja valdomos teritorijos tvarkymo darbus (keli ir komunikacij
tiesima, melioracijos [rengini remonta, misko sodinima).
115
16.4. Norminiai teises aktai, kuriais vadovaujantis vykdoma zemetvarka
Lietuvos Respublikos Konstitucija (priimta 1992 m. spalio 25 d. pilieci referendume. Joje
nurodytos pagrindines nuostatos del zemes priklausomybes ir apsaugos.
Lietuvos Respublikos |statymas Del pilieci nuosavybes teisi | islikus| nekilnojamqj|
turtq atstatymo tvarkos ir sqlyg (priimtas 1991 m. birzelio men., galiojo iki 1997 m. sausio men.).
Jame nustatytos salygos ir tvarka, kaip ir kam atkuriama nuosavybe [ nekilnojamaj[ turta (zem ir
pastatus), tureta iki 1940 m.
Pilieci nuosavybes teisi | islikus| nekilnojamqj| turtq atkrimo |statymas. Tai naujai
redaguotas 1991 m [statymas ir priimtas 1997 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos zemes reformos |statymas, priimtas 1991 m. liepos 25 d., naujai
redaguotas 1997 m. liepos men. Jame nustatyta nuosavybes teisi [ zem atkrimo tvarka kaimo
vietoveje, zemes reformos zemetvarkos projekt rengimo pagrindines nuostatos, valstybines zemes
pardavimo tvarka reformos metu.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, [sigaliojs nuo 2001 m. liepos 1 d. Tai pagrindinis
[statymas, apibreziantis fizinius ir juridinius asmenis, viesaja ir bendraja nuosavyb, turtini santyki
reguliavimo tvarka, [vairius sandorius.
Lietuvos Respublikos zemes |statymas, priimtas 1994 m. balandzio 26 d., naujai redaguotas
2004 m. sausio men. Jame nustatytos zemes savinink bei naudotoj teises ir pareigos, zemes
naudojimo salygos, zemes sandoriai, zemes administravimas, valstybines zemetvarkos dokument
sistema, zemes paemimas visuomenes poreikiams, zemes sklyp konsolidacija.
Lietuvos Respublikos kininko kio |statymas, priimtas 1999 m. geguzes men. Jame
nustatytas kininko kio juridinis statusas, jo registravimo tvarka, kio veiklos pagrindai.
Lietuvos Respublikos teritorij planavimo |statymas, priimtas 1995 m. gruodzio men., nauja
redakcija 2004 m. sausio men. Jame pateikiama teritorij planavimo sistema, planavimo dokument
(bendrj, specialij ir detalij) rengimo tvarka (tarp j ir zemetvarkos schem, projekt, zemevald
plan), nurodomi si dokument organizatoriai ir rengejai, visuomenes dalyvavimo teritorij
planavimo procese tvarka, valstybine teritorij planavimo priezira.
Nekilnojamojo turto registro |statymas (1996 m. rugsejo men.; nauja redakcija 2001 m.
birzelio men.). Jame nustatyta zemes sklyp ir kit nekilnojamojo turto objekt, taip pat daiktini teisi
ir zemes savininko prievoli teisinio registravimo tvarka.
Nekilnojamojo turto kadastro |statymas (2000 m. liepos men.; nauja redakcija 2003 m.
birzelio men.). Jame apibdinamas nekilnojamojo turto kadastro turinys, registruojamo nekilnojamojo
turto objekto kadastro duomenys, juos nustatanci asmen teises, pareigos ir atsakomybe, kadastro
tvarkytojo funkcijos, nekilnojamojo daikto pazymejimo kadastro zemelapyje tvarka.
Zemetvarkos specialistai privalo vadovautis gamtos istekli naudojimo salygas
reglamentuojanciais [statymais: Aplinkos apsaugos (1992, 2004), Saugom teritorij (1993, 2001),
Misk (1994, 2001), Zemes gelmi (1995, 2001), Vandens (1997, 2003), Laukines gyvnijos (1997,
2001), Zuvininkystes (2000, 2004), Medziokles (2002, 2006), Megejiskos zkles (2004), taip pat su
zeme susijusi objekt naudojima reglamentuojanciais [statymais: Melioracijos (1993, 2004), Keli
(1995, 2002), Energetikos (1995, 2002), Nekilnojam kultros vertybi apsaugos (1994), Statybos
(1996, 2001) ir kt.
16.5. Zemetvarkos principai
(pagrindines nuostatos zemei racionaliai naudoti)
Atliekant [vairius zemetvarkos darbus, sprendziant esminius su zemes naudojimu susijusius
klausimus, reikia vadovautis tam tikrais zemetvarkos principais pagrindinemis nuostatomis, kaip turi
bti racionaliai naudojama ir saugoma zeme, kuri yra zmogaus gamtine aplinka, bet kartu ir
116
nuosavybes objektas. Sios nuostatos yra numatytos ir [teisintos daugelyje salies [statym, Vyriausybes
nutarim, taip pat ir zemetvarkos metodiniuose reikalavimuose.
Skiriami sesi pagrindiniai zemetvarkos principai:
l. Zemes nuosavybes ir naudojimo teisi apsauga. Zemes nuosavybes ir naudojimo apsauga
btina valstybinei ir privaciai zemei. Pries pradedant naudoti zem, btina suformuoti zemevaldas,
parengti sios zemes valdymo teis patvirtinancius dokumentus, o jei zeme naudojama juridiskai
ne[teisinus, numatyti baudas uz savavaliska zemes uzemima. Kiekvienas zemes sklypas, [teisinamas
nuosavyben ar naudojimuisi, turi bti aiskiai apibreztas kaip teisini santyki objektas. Jis turi bti
pazenklintas vietoveje ribozenkliais ir kartografuotas plane. Prie zemes sklypo registravimo dokument
turi bti pridedamas zemetvarkos procese suformuoto zemes sklypo planas. Tai grafinis dokumentas,
kuriuo vadovaujantis gali bti atstatomos vietoveje ribos arba nustatomi atvejai, kai ribos
pazeidziamos.
2. Racionalus gamtos istekli naudojimas. Lietuvos teritorijos gamtos objektai ir istekliai yra
gamtines aplinkos misk, vanden, saugom teritorij bei zemes gelmi sudedamosios dalys. Del
zmogaus kines veiklos zemes kio naudmen plotai nuolat kinta. Zmogus, pradejs intensyviai
naudoti gamtos isteklius, pazeide jos raidos desnius ir jos element ekologin pusiausvyra. Gamtos
istekli naudojimo kryptis privalo uztikrinti valstybe, parengdama norminius dokumentus, kuriais
privalo vadovautis kiekvienos gamybines srities specialistai. Gamtines aplinkos ir jos objekt bei
istekli, neatsizvelgiant [ nuosavybes forma, naudojimo, atkrimo ar apsaugos santykius reguliuoja
Aplinkos apsaugos, Misk, Vandens, Saugom teritorij ir kiti [statymai. Zemetvarkos specialistai
savo sprendiniais [vairiuose projektuose privalo numatyti optimalias salygas, kaip panaudoti zemes
isteklius zmogaus kinei veiklai. Naujai silomi zemes naudojimo pakeitimai privalo bti derinami su
misk, vanden, dirvozemio, zemes gelmi, krastovaizdzio apsauga kontroliuojanciomis valstybinemis
institucijomis. Eksploatuojant zemes gelmes ar statant [vairius statinius, privaloma issaugoti derlinga
dirvozemio sluoksn[. Jis veliau turi bti panaudojamas pazeistoms zemems rekultivuoti. Uzstatant ar
kitaip sumazinant zemes kio paskirties zem, privaloma kompensuoti zemes kio gamybos
nuostolius. Sios lesos panaudojamos zemes kio naudmenoms gerinti arba kitoms naudmenoms
paversti zemes kio naudmenomis. Privaloma projektuoti tokius zemes naudojimo bdus, kurie gerint
zemes kokyb numatyti tinkamiausias sejomainas, trsti, taikyti dirvosaugos priemones,
apsaugancias nuo erozijos.
3. Kultrinio krastovaizdzio formavimas. Krastovaizdis zemes pavirsiaus gamtini ir
antropogenini (zmogaus veiklos pakeistas ar pertvarkytas ) komponent, susijusi [vairiais rysiais,
teritorinis junginys. Kultrinis krastovaizdis zmogaus veiklos sukurtas krastovaizdis.Tai zmogaus ir
gamtos daugialypes saveikos rezultatas. Skiriami du pagrindiniai (kaimo ir miesto) Lietuvos
sukultrinto krastovaizdzio funkciniai tipai bei rekreacines ir saugomos vietoves ar vietos. Kaimo
krastovaizdis sudaro apie du trecdalius Lietuvos sukultrinto krastovaizdzio, jame apie trecdalis
Lietuvos gyventoj. Natraliam krastovaizdziui priskiriamas zmogaus kines veiklos nepaliestas
gamtinis krastovaizdis. Lietuvoje tai rezervat teritorija.
Kultrinis krastovaizdis pertvarkomas pagal zmogaus interesus, nuolat reguliuojamas, jame
siekiama norimo ekonominio efekto, sudarant palankiausias zmogui gyvenimo salygas ir ekologin
pusiausvyra. Ekologine pusiausvyra tai tokia gamtines aplinkos bkle, kuriai esant pagrindiniai jos
komponentai oras, vandens istekliai, dirvozemio danga, augmenija ir gyvnija savaime reguliuojasi
ir atsinaujina. Zmogaus sukurtos ekologines sistemos komponent darna reguliuoja pats zmogus.
Sutrikdzius nusistovejusius darnaus sambvio rysius, neisvengiamai griva ir ekologine sistema,
daroma zala paciam zmogui. Todel zemetvarkos specialistai privalo planuoti, kaip issaugant gamtin
[vairov tinkamiausiai panaudoti atskirus zemes sklypus bei nustatyti intensyviam zemes kiui,
uzstatyt, apaugusi zeldiniais, kinei veiklai mazai naudojam ir nenaudojam teritorij (zemes
sklyp, zemes naudmen kontr) vieta ir ribas. Tinkamiausi sprendimai priimami tuomet, kai
atsizvelgiama [ vietoves ypatybes ir pritaikomos mokslines rekomendacijos. Kuo [vairesne gamtine
117
aplinka, tuo krastovaizdis patvaresnis ir atsparesnis [vairiems isoriniams poveikiams. Labai svarbu
siekti, kad kultrinis krastovaizdis bt estetiskas. Krastovaizdzio ekologin [vairov galima issaugoti
tik ekologiskai pagrindus zemetvarkos projektus. Juose numatant teritorijos tvarkymo darbus
formuojamas kultrinis krastovaizdis.
4. Zemes kio naudmen apsauga. Kaimo teritorineje struktroje vyrauja zemes kio zemes
paverstos zemes kio naudmenomis. Zemes nasumas priklauso nuo dirvozemio savybi. Derlingasis
dirvozemio sluoksnis susidare per daugel[ met ir yra sunkiai atkuriamas. Todel zemes kio
naudmenos privalo bti saugomos, kad nemazet j plotai ir nebloget savybes. Zemetvarkos
specialistai, rengiantys projektus, privalo siekti, kad keiciant kai kuri zemes plot naudojimo paskirt[,
derlingi zemes plotai nebt naudojami ne zemes kio veiklai statyboms ir kt. Zemes naudotojams,
kurie apleido zem ar netinkamai naudojo melioracijos [renginius ir del to zemes kio naudmenos
supelkejo, apaugo krmynais ar misku, virto nenaudojama zeme, turi bti taikomos atitinkamos
baudos.
Zemetvarkos projektuose numatomos sejomainos bei agrotechnikos priemones, kad zemes kio
naudmen dirvozemiai nebt alinami: dirvozemio maisto medziag kiekiui atkurti apskaiciuojamas
pagal rekomendacijas tam tikras tras kiekis, siekiama, kad nemazet humuso kiekis dirvozemyje,
numatomos antierozines priemones.
5. Natrali (sqlyginai natrali) biocenozi apsauga. Biocenoze visuma augal ir
gyvn, gyvenanci mazdaug vienod gyvenimo salyg aplinkos plote (biotope). Ekologine sistema
yra natrali (miskas, krmynai, pelke, pieva, ezeras, nesureguliuoti upeliai) ir zmogaus pakeista ar
pertvarkyta (sejomainos laukas, sukultrinta ganykla, sodas, parkas, dirbtine vandens saugykla), ar
naujai sukurta (miestas, gyvenviete). Natralios biocenozes reiksmingos tuo, kad padeda issaugoti
krastovaizd[, ekosistem gamtinius rysius. Minetos naudmenos, taip pat natralios pievos ir ganyklos
(nepakitusios daugiau kaip 25 metus) apsaugo dirvozemius nuo erozijos, vandenis nuo uztersimo,
juose veisiasi pauksciai ir gyvnai, natrali augmenija gerina mikroklimata. Esant reikalui natralios
biocenozes gali bti keiciamos (uzsodinamos misku, panaudojamos statiniams isdestyti ar paverciamos
zemes kio naudmenomis) tik atlikus kruopscius tyrimus ir nustacius, kad tai nepablogins aplinkos
ekologines bkles.
6. Racionalus zemes naudotojo kines veiklos organizavimas. Zemetvarkos projektas turi
sudaryti arba pagerinti zemes naudotojo kines veiklos salygas. Vadinasi, sutvarkius teritorija turi bti
pasiektas ekonominis efektas, gaunamas papildomas pelnas. Tai yra [manoma tinkamai isdescius
kinius objektus (zemevaldos centre arba arti zmoni gyvenamosios vietos, aptarnaujancios s[
objekta); sie sprendiniai padeda sumazinti transporto islaidas, taupomas darbo laikas. Projektuojant
kompaktiskas zemevaldas, sumazinami vidutiniai atstumai [ laukus bei kinius centrus. Taip
sumazinamos islaidos keliams tiesti bei j eksploatacijai. Suformavus taisykling krastini didesnius
dirbamosios zemes laukus, sumazeja vazinejimo islaidos, taupomas darbo laikas, islaidos technikos
remontui ir degalams. Suplanavus zemes kio paselius auginti tinkamiausiuose dirvozemiuose,
gaunamas didesnis derlius, kartu ir papildomas pelnas. Jei zemetvarkos projektas uztikrins maksimal
kiek[ didziausia pelna duodancios prekines produkcijos, esant santykinai maziausiai produkcijos
vieneto savikainai, zemes kio gamyba bus ekonomiskiausia.
16.6. Specialiosios zemes naudojimo sqlygos
Specialiosios zemes naudojimo sqlygos [statymais ar Vyriausybes nutarimais nustatyti
kines ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografines padeties, gretimybi,
pagrindines tikslines zemes naudojimo paskirties, zemes sklypo naudojimo bdo ir pobdzio bei zemes
sklype esanci statini ir aplinkos apsaugos poreiki tai 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos
zemes [statyme pateikta savoka. Sias salygas taip pat nustato Teritorij planavimo [statymas, Saugom
teritorij [statymas, Misk [statymas, Keli [statymas, Nekilnojamj kultros vertybi apsaugos
118
[statymas ir kiti. Rengiant teritorij planavimo dokumentus, statyb ar kitokios veiklos projektus, turi
bti laikomasi nustatyt specialij zemes naudojimo salyg.
Specialiosios zemes ir misko naudojimo salygos konkreciam zemes (misko) sklypui
nustatomos priimant sprendimus del nuosavybes teises [ zem ir miska atstatymo, sprendimus del
valstybines zemes suteikimo neatlygintinai, taip pat sudarant valstybines zemes pirkimo-pardavimo,
nuomos bei panaudos sutartis. Svarstant zemes reformos zemetvarkos projektus ir detaliuosius planus,
kartu turi bti patvirtinti ir kines veiklos apribojimai, kuri pagrindu nustatomos specialiosios zemes
ir misko naudojimo salygos kiekvienam [sigyjamam privatinen nuosavyben, suteikiamam naudotis bei
issinuomojamam zemes sklypui.
Specialiasias zemes ir misko naudojimo salygas savo sprendimu nustato apskrici virsininkai,
vadovaudamiesi zemes reformos zemetvarkos projektais ar kitais zemei grazinti (privatizuoti) bei
nuomoti parengtais dokumentais.
Konkreciam zemes sklypui taikomos specialiosios zemes naudojimo salygos [rasomos [
Nekilnojamojo turto kadastra ir registra registruojant suformuotus naujus zemes sklypus arba
pertvarkytus pagal teritorij planavimo dokumentus. Zemes savininkai ir naudotojai, nesilaikantys
nustatyt specialij zemes naudojimo salyg, [statym nustatyta tvarka traukiami atsakomyben ir
privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybems ar valstybei padaryta zala.
Specialij zemes (misko) naudojimo salyg nustatymo planai rengiami zemes kadastro
vietovi teritorijoms zemes naudojimo plan masteliu 1:10000 kopijose. Juose sutartiniais zenklais ir
spalvomis pazymimos teritorijos, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu nustatyti tam
tikri zemes naudojimo ar veiklos apribojimai. Juose pazymimi tokie pagrindiniai objektai ir teritorijos:
keli sanitarines apsaugos zonos. J plotis nustatomas priklausomai nuo kelio reiksmes [ abi
puses nuo kelio briaun: magistralini keli 70 , krasto keli 50 , rajonini keli 20 , vietines
reiksmes keli 10 metr;
gelezinkelio keli ir j [rengini sanitarines apsaugos zon plotis nustatomos 20 70 m nuo
krastini begi;
aukstos [tampos elektros tiekimo oro linijos, nurodant j apsaugos zonos plot[ (priklausomai
nuo linijos [tampos) 10 40 m nuo krastini laid;
magistraliniai dujotiekiai ir naftotiekiai bei j [renginiai, nurodant apsaugos zon plot[, (po
25-50 m nuo tiesini ir po 100 m nuo [rengini;
gamybini ir komunalini objekt (pramones [mones, vandens valymo [renginiai,
gyvulininkystes [mones, gyvuli uzkasimo vietos, automobili techninio aptarnavimo [mones, kapines
ir kt.) sanitarines apsaugos ir tarsos poveikio zonos, nurodant j sanitarines apsaugos zonas. Zon
plotis priklauso nuo [mones kenksmingumo klases, valymo [rengini nasumo, gyvulininkystes [moni
dydzio ir gali bti nuo 50 iki 1500 m;
nekilnojamj kultros vertybi teritorija ir apsaugos zonos nuo fizinio poveikio nustatomos
nuo t vertybi teritorij rib 20 50 m plocio, vizualines apsaugos zonos 500 2000 m plocio;
pozemini vandens telkini (vandenvieci) apsaugos zonoms nustatomos trys sanitarines
juostos: 1 oji griezto rezimo 15 100 m, 2-oji mikrobines tarsos apribojimo 500 m spinduliu
arba pagal mikrobines tarsos duomenis, 3 oji chemines tarsos apribojimo iki 3 km atstumu nuo
vandenvieci;
pavirsinio vandens telkini apsaugos zonos nustatomos: prie Nemuno, Neries bei didesni
kaip 200 ha ezer ir tvenkini 500 m; prie ilgesni kaip 50 km upi ir 200 10 ha ezer ir tvenkini
200 m; prie 50 km ir trumpesni upi ir mazesni kaip 10 ir ne kaip didesni 0,5 ha ezer ir
tvenkini, taip pat dirbtini nepratekam pavirsini vandens telkini didesni kaip 2 ha 100 m;
pakranci apsaugos juostos nustatomos priklausomai nuo upi ilgio ir nuo pakrantes slaito
polinkio kampo 5 25 m, gyvenamosiose vietovese si juost plotis dvigubinamas, o pramones
teritorijose didinamas tris kartus;
119
naudingj iskasen telkiniai (pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis apie iszvalgytas
teritorijas);
zemes plotai, kuriuose [rengtos valstybei priklausancios melioracijos sistemos bei [renginiai
(nusausinta ir drekinama zeme);
intensyvaus karsto zonos;
saugotini miskai;
pelkes (aukstapelkes, tarpinio tipo pelkes, taip pat zemapelkes, kuri plotas didesnis kaip 0,5
ha, o durpi sluoksnis storesnis kaip l m) ir saltinynai;
natralios (uzliejamosios ir sausmines) pievos bei ganyklos;
akmenynai;
rekreacines teritorijos;
nacionalini ir regionini park ribos bei j tvarkymo apsaugos zon ribos;
draustini ribos ir j paskirtis (pavadinimas);
rezervatai ir j apsaugos zonos;
kurort apsaugos zonos;
gamtos paminkl apsaugos zonos 5 25 m;
kietj buitini atliek savartynai ir sanitarines apsaugos zonos;
pavojing atliek laikinojo saugojimo aiksteles ir surinkimo punktai bei j sanitarines
apsaugos zonos 100 500 m;
valstybes sienos apsaugos objekt, [rengini veikimo ir apsaugos zonos 2,5 20 m;
krasto apsaugos objekt [takos zonos 5 m atstumu nuo teritorijos ribos;
kiti statiniai ir objektai, turintys nustatytas apsaugos zonas (hidrometeorologijos stotys,
valstybinio geodezinio pagrindo punktai, kuro tiekimo bazes, degalines ir kt.).
Lietuvos Respublikos zemes [statymu zemes kio paskirties zemes sklypams nustatomos sios
specialiosios zemes naudojimo salygos: 1) ariamoji zeme, kurios dirvozemio nasumas didesnis uz
vidutin[ salyje, taip pat zeme, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi bti naudojama
taip, kad nesumazet jos plotas, isskyrus ekologiskai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir
nepabloget dirvozemio savybes; 2) zemes kio naudmenos, kuri dirvozemis yra veikiamas vejo ir
vandens erozijos, turi bti naudojamos taikant antierozini priemoni kompleksa; 3) zemes naudmen
plotai, kuriuos sudaro dirvozemio ir vandens apsaugin reiksm turintys ir ekologiskai vertingi miskai
bei medzi ir krm zeldiniai, taip pat pelkes, akmenynai, natralios pievos ir ganyklos, pazymeti
teritorij planavimo dokumentuose, turi bti naudojami atsizvelgiant [ krastovaizdzio formavimo ir
aplinkos apsaugos reikalavimus.
16.7. Zemes kio ir ne zemes kio paskirties zemevald formavimas
Zemetvarkos metu sudaromos, tvarkomos, keiciamos zemes kio ir ne zemes kio paskirties
zemevaldos bei j ribos. Naujos zemevaldos sudaromos stambinant ar smulkinant kius bei is esmes
pertvarkant keli tarpusavyje susijusi ki zemevaldas. Ribos tvarkomos ir keiciamos tarp gretim
ki arba kit zemes naudotoj, perduodant atskirus zemes sklypus. Vykdant zemes reforma,
pertvarkomi zemes nuosavybes santykiai ir fizini bei juridini asmen zemevaldos. Tai atliekama
esamiems zemes naudotojams arba pareiskusiems nora [statym nustatyta tvarka [sigyti zemes ar ja
naudotis. Rengiami zemes reformos zemetvarkos projektai pertvarkomoms buvusi zemes kio
[moni teritorijoms su greta esanciais arba [siterpusiais misk uredij ir kit zemes naudotoj sklypais.
Zemes reformos projekte zemes perskirstymo klausimai sprendziami kompleksiskai, atsizvelgiant [ kit
naudotoj interesus. Sudaryto projekto pagrindu formuojamos privatines ir valstybines nuosavybes
zemevaldos. [gyvendinus zemes reformos zemetvarkos projekta, kiti zemes naudojimo pakeitimai gali
bti atliekami rengiant zemes sklyp formavimo ir pertvarkymo, zemes konsolidacijos projektus.
120
Sudarant ne zemes kio paskirties zemevaldas, svarbiausias uzdavinys yra nustatyti tinkama
sklyp dyd[ ir juos isdestyti kit zemevald bei zemes naudmen atzvilgiu. Si zemevald teritorija
planuojama pagal statom objekt techninius projektus arba bendruosius planus. Ne zemes kio
paskirciai zeme suteikiama (arba priskiriama prie esam zemevald) valstybini [staig sprendiniais,
potvarkiais arba nutarimais, ja paimant is kit naudotoj. Todel sie projektai dar vadinami zemes
skyrimo projektais.
Rengiant zemetvarkos projektus reikia laikytis [statym, uztikrinti salygas efektyviai ir
racionaliai naudoti zem. Projektuojant islaikyti teritorijos panaudojimo zemes kiui prioriteta. Siekti,
kad zemes ir kit gamtini istekli naudojimas bt ekonomiskas ir taupus. Atsizvelgiant [ tai
zemevaldas formuoti taip, kad atitikt visus reikalavimus.
16.7.1. Zemevaldos samprata ir jos pagrindines savybes
Zemevalda nuosavybes teise valdomas zemes sklypas ar bendra kine veikla susieti zemes
sklypai, priklausantys tam paciam savininkui zemes valdytojui. Zemes valdytojas privacios zemes
savininkas arba kitas fizinis asmuo, [statym, kit teises akt, teismo sprendimo, sandori ar kitu
[statymo nustatytu pagrindu [gijs teis valdyti privacia zem, taip pat valstybes ar savivaldybes
nuosavybes teis [gyvendinantis subjektas, kuriam teises akt nustatyta tvarka valstybine ar
savivaldybes zeme perduota patikejimo teise. Zemes naudotojas zemes savininkas arba kitas fizinis
ar juridinis asmuo, kuris naudoja zem [statym, administracini akt, teismo sprendimo, sandori ar
kitu [statymo nustatytu pagrindu.
Zemevalda, kaip teritorija zemes kiui, gali bti labai [vairi savo savybemis erdvinemis,
gamtinemis, gamybinemis, ekonominemis, istorinemis. Zemevaldas charakterizuoja: zemes
nuosavybes forma, tiksline paskirtis, zemevaldos dydis (bendras plotas, zemes kio naudmen plotas,
ariamosios zemes ir kit naudmen plotai). Svarbios zemevaldos savybes yra sklypo vieta, sklyp
skaicius, konfigracija, sklypo rib issidestymas, naudmen struktra ir j bkle, dirvozemio savybes,
vietoves reljefas, hidrografines ir hidrologines salygos , keli tinklas, melioracijos [renginiai,
natralioji augalija, vietines naudingosios iskasenos.
Kai zemevalda naudojama intensyviai zemes kio gamybai, svarbus veiksnys, salygojantis
zemes kio produkt gamybos apimt[ ir savikaina, yra zemevaldos pastovumas. Nuo jo priklauso
zemes kio gamybos organizavimas, kapitaliniai [dejimai, gamybos issidestymas teritorijoje.
Zemevald pastovumas tai objektyviai salygojamas zemevaldos ploto issaugojimas ilgam
laikotarpiui nekeiciant rib. Zemes reformos metu si savybe yra pazeidziama, nes formuojamos naujos
valstybines ir privatines zemevaldos.
Zemes kio paskirties zemevaldoms daznai naudojamas racionalios zemevaldos terminas.
Lietuvos Respublikos zemes [statymas apibrezia: racionali kio zemevalda zemevalda, kurios
teritorines formos ir vidaus struktra sudaro palankias salygas ekonomiskai veiksmingai ir tausojanciai
zemes kio veiklai. Lietuvos Respublikos zemes kio paskirties zemes [sigijimo laikinajame [statyme
(2003 m. sausio 28 d.) racionali kio zemevalda tai privacios nuosavybes teise vieno kio
valdomas zemes plotas, kurio dydis ir atskir teritorijos dali issidestymas keli ir kio centro atzvilgiu
sudaro palankias salygas efektyviai kio veiklai pletoti, taikant pazangias gamybos technologijas ir
laikantis aplinkos apsaugos reikalavim. Rekomenduojama racional zemes kio zemevaldos dyd[
skirtingos specializacijos kiams nustato Vyriausybes [galiota institucija. Racionalus zemes
naudojimas [manomas esant pastoviai zemevaldai.
Formuojamos zemevaldos turi bti kompaktiskos, tai yra neiststos. Patogi zemevaldos forma
yra kvadratas, taciau dazniausiai suformuojami siek tiek iststo staciakampio formos sklypai, kai
sklypo plocio ir ilgio santykis 1:3. Kompaktiska zemevalda tai zemes sklypas, del kurio isdestymo ir
patogi vidaus keli galima naudoti zem su maziausiomis islaidomis vazinejant nuo kio centro [ jo
aptarnaujamus laukus.
121
Formuojant zemevaldas svarbu [vertinti teigiamas ir neigiamas zemes sklypo savybes.
Dazniausiai pasitaikantys zemevald trkumai: 1) neracionalus zemevaldos plotas, 2) reziuotumas (kai
zemevalda sudaro keli sklypai), 3) nepatogi konfigracija, 4) zemevaldos iststumas, 5) privaziavimo
keli nebuvimas arba bloga j bkle, 6) nepatogi padetis gyvenvietes atzvilgiu, 7) didele zemes
naudmen saskaida, 8) neracionali zemes kio naudmen struktra, 9) sudetingas reljefas, didele
dirvozemio [vairove, mazas dirv derlingumas, nepalankios hidrografines ir hidrologines salygos, dirv
jautrumas erozijai ir kt.
16.7.2. Pagrindini Lietuvos Respublikos zemes kio paskirties
zemes naudotoj grupi apibdinimas
1991 m. pradeta zemes reforma pakeite teisinius zemes naudojimo pagrindus ir ekonomines
kininkavimo salygas. Per trumpa laika buvo suardyti susiklost zemes santykiai svarbiausiuose zemes
kio paskirties zemes naudojimo objektuose kolkiuose ir tarybiniuose kiuose. 1990 m. lapkricio 1
d. Lietuvoje buvo 877 kolkiai, kuri vidutinis plotas buvo 3800 ha, ir 204 tarybiniai kiai, kuri ploto
vidurkis 4260 ha. Pradejus suteikti zem pageidaujantiems savarankiskai kininkauti 1990 m.
pabaigoje buvo [kurti 2283 valstieci kiai, kuri vidutinis plotas 18 ha. Nuo 1991 m. lapkricio l d.
zemes kio [monems buvo nustatytas likviduojam zemes kio [moni statusas. Jos prarado teis
naudoti zem pagal anksciau isduotus valstybinius zemes naudojimo teises aktus. Pagrindinis zemes
reformos tikslas buvusi zemes kio teritorij pertvarkymas ir privatizavimas asmenims, kuriantiems
rinkos ekonomikos ir privacios veiklos iniciatyva pagr[stus kius. Pagrindiniais zemes kio paskirties
zemes naudotojais tapo kinink kiai, asmeniniai kiai (iki 3 ha zemes kio naudmen) ir zemes kio
[mones. Siuo metu isskiriamos sesios zemes kio paskirties zemes naudotoj grupes:
1. kinink kiai. Pagal kininko kio [statyma , kininkas yra fizinis asmuo, besiverciantis
zemes kio veikla savo vardu [registruotame ir atstovaujamame kyje. kis tai privati arba
issinuomota nustatyto dydzio zemes valda kartu su joje esanciais sklypo priklausiniais ir neatskiriamai
susijusiu nekilnojamuoju turtu: gyvenamuoju namu, kiniais pastatais , kiemu, kitais statiniais ir
[renginiais. kininko nam valda kartu su kiemu, statiniais ir [renginiais dar vadinama kininko
sodyba. Savarankiskai naudojamoje (neisnuomotoje kitiems asmenims) kininko zemevaldoje turi bti
ne maziau kaip 1ha zemes kio naudmen, arba per metus is zemes kio veiklos kio pajamos turi
sudaryti ne maziau kaip 40 minimali gyvenimo lygi. kio pajamos is zemes kio veiklos turi
sudaryti ne maziau kaip 50 proc., o kai kis verciasi dar ir agroturizmu arba amatais ne maziau kaip
25 proc. vis per metus gaut verslo pajam. Asmenys gali [sigyti tiek zemes, kad bendras vienam
asmeniui priklausantis is valstybes ir kit asmen [gytos zemes kio paskirties zemes plotas bt ne
didesnis kaip 500 ha. Taciau nuomojamos valstybines ar privacios zemes plotas neribojamas. kininko
kis registruojamas apskrities virsininko administracijos padalinyje rajono zemes kio skyriuje. kio
turtas, be zemes, dar yra miskai, vidaus vandenys ir kitas nekilnojamasis turtas. Jis valdomas jo seimos
ir kio nari bendrosios nuosavybes teise pagal [statyma arba sutart[. Savo zemeje kininkas turi teis
statyti viena gyvenamaj[ nama, kinius pastatus arba (kai pastatai sudaro vieninga kompleksa)
kininko sodyba.
2. Zemes kio |mones. Tai vis rsi [mones, nurodytos [moni [statyme ir [registruotos
Lietuvos Respublikos [moni registre: valstybines [mones, akcines bendroves, kines bendrijos,
individualios (personalines) [mones ir kt. J pagrindine veikla yra prekines zemes kio produkcijos
gamyba ir paslaugos zemes kiui, kurios siai veiklai naudoja zemes kio naudmenas. Jos gali bti
islaikomos is valstybes biudzeto arba kininkaujancios kaip privacios [mones. Is valstybes biudzeto
islaikomos [mones tai aukstj ir kit zemes kio mokykl kiai, veisli tyrimo stoci, bandymo
stoci ir mokslo tiriamj institut kiai. Sie kiai naudoja tik valstybin zem pagal panaudos sutartis.
Zemes kio [mones, kaip juridiniai asmenys, jeigu is zemes kio veiklos gauna daugiau kaip 50 proc.
122
pajam per metus, turi lengvatines salygas gauti valstybes parama bei [sigyti nuosavyben valstybin
zem ir savo naudojama privacia zem. Savo naudojamoje zemeje zemes kio [mones turi teis
statydintis kinius pastatus ir [renginius, kurie reikalingi zemes kio veiklai.
3. Asmeninio kio zemevalda. Pagal teisin padet[ tai tipinis seimos kis, kuris egzistuoja
daugelyje Europos Sajungos (ES) valstybi. Lietuvoje tai zeme kaimo vietoveje, suteikta fiziniams
asmenims apsirpinti zemes kio produkcija savo seimos poreikiams. Sie plotai juridiskai [teisinti j
naudotojams pagal 1990 m. liepos 26 d. nutarima Del kaimo gyventoj sodybini sklyp ispletimo.
Iki 1994 m. liepos 1 d. kaimo apylinki tarybos galejo suteikti pagal teises aktus asmeninio kio zem.
Kaime gyvenancios seimos turejo teis gauti iki 0,30 ha zemes kio naudmen, o jeigu si seim nariai
dirbo zemes kyje ar j[ aptarnaujanciose [staigose ir [monese iki 2 3 ha zemes kio naudmen. Sia
zem jos naudotojai gali [sigyti privacion nuosavyben arba nuomoti is valstybes. Privatizuota
asmeninio kio zeme laikoma kininkavimui [sigyta zemes kio paskirties zeme. Suteikta zeme
[forminama juridiskai, pazenklinama vietoveje, parengus pazenklinimo akta ir sklypo plana. Savo
zemeje asmeninio kio zemes naudotojai gali statytis gyvenamaj[ nama (vietoj seno namo) ir reikiamus
kinius pastatus (miesteliuose si pastat vieta suderinus su savivaldybes architektu).
4. Tarnybines zemes dalos. Tai zemes sklypai, kurie suteikiami asmenims, dirbantiems tam
tikrose valstybinese [monese ir organizacijose. J sarasa ir zemes suteikimo tvarka nustato Vyriausybe.
Teis [ tarnybines zemes dalas turi kaimo vietoveje esanci misk uredij, nacionalini park,
gelezinkelio, autotransporto [moni darbuotojai, neturintys privacios zemes kio paskirties zemes arba
asmeninio kio zemes, arba jos turintys maziau, nei nustatytas maksimalus tarnybines zemes dalos
dydis. Suteikiamas toks zemes plotas: iki 3 ha zemes kio naudmen vienai seimai, asmenims
gyvenantiems kaimo vietoveje; iki 2 ha gyvenantiems miestuose ir turintiems kini pastat
gyvuliams laikyti; iki 0,5 ha zemes kio naudmen vienai seimai kitiems asmenims. Tarnybini
zemes dal privatizuoti neleidziama.
5. Sodininkystes bendrij zeme. Tai zeme suteikta iki 1991 m. Zemes reformos [statymo
[sigaliojimo, sodinink bendrijoms naudotis. Si bendrij veikla reglamentuoja Civilinis kodeksas ir
Sodinink bendrij [statymas. Sodininkas fizinis asmuo, bendrijos narys, jos sodo teritorijoje gavs
zemes sklypa sodui [veisti ir uzsiimantis megejiska sodininkyste. Sodininkams bendrosios dalines
nuosavybes teise priklauso bendromis lesomis ar jegomis pastatyti, [rengti ar [sigyti bendrojo
naudojimo objektai: bendrojo naudojimo zeme su bendrojo naudojimo pastatais ir [renginiais (vandens
telkiniai, miskai,, poilsio aiksteles, tvoros, vartai ir kt.); bendroji inzinerine [ranga vandentiekio,
kanalizacijos, duj, elektros, telekomunikacij tinklai ir pan., keliai, melioracijos [renginiai ir kt.
Sodinink bendrij nariai jiems skirtuose naudotis sodo sklypeliuose (po 0,04 0,12 ha) gali sodinti
soda ir statytis sodo namel[. Sodininkai savo naudojamus zemes sklypus gali pirkti is valstybes arba
issinuomoti . Sodinink bendrijos gali pirkti is valstybes arba issinuomoti tik bendrojo naudojimo
zem.
6. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, zemes kio veiklai nuomojantys privacia arba valstybin
zem, taip pat pilieciai, ne[teisin savo privacios zemes kininko kiu. Zemes nuomos sutartyse sie
asmenys [sipareigoja laikytis nustatytos zemes naudojimo ir apsaugos tvarkos. Jie neturi teises savo
naudojamoje zemeje statydintis kapitalini pastat (isskyrus atvejus, kai keiciama pagrindine tiksline
privacios zemes naudojimo paskirtis). Privacios zemes naudojimo salygos nurodomos nuosavybes
teises dokumentuose, o issinuomotos zemes nuomos sutartyse.
16.7.3. Reikalavimai formuojant zemes kio paskirties zemevaldas
Rengiant zemetvarkos projektus, zemevaldos turi bti formuojamos, taip, kad bt sudarytos
tinkamos salygos racionaliai naudoti zem, nebt pabloginama kit naudotoj veikla ir ekologines
salygos. Svarbus uzdavinys privatizuojant zem suformuoti naujus kinius darinius, uztikrinancius
efektyvesn gamyba. Zemes kio verslui skirtas zemevaldas reikia vertinti pagal perspektyvaus
123
prekinio kio racionalius parametrus: zemes plota (zemevaldos dyd[), zemevaldos issidestyma
gyvenvieci ir kinio centro atzvilgiu, zemes sklypo rib patoguma.
1. Zemevaldos dydis. Kai galima planuoti [vairaus dydzio zemevaldas, reikia vadovautis
metodinemis rekomendacijomis optimaliam (ekonomiskai efektyviam) zemevaldos plotui arba zemes
kio naudmen ploto ir kio gamybini pajegumo balansu. Priklausomai nuo specializacijos, ki
dydis derlingose Vidurio Lietuvos zemese gali bti ne mazesnis kaip 20 50 ha, kitose zemese ne
mazesnis kaip 50 80 ha zemes kio naudmen.
kininko kyje ar zemes kio [moneje esama (projektuojama) gamybin[ pajeguma sudaro:
pastatai gyvuliams laikyti, dirbtuves, sandeliai, gyvuli skaicius, zemes kio technikos kiekis,
darbuotoj skaicius. Tik turint reikiama zemes kio naudmen plota, bus racionaliai naudojamas
gamybinis pajegumas. Pavyzdziui, specializuotuose kiauli auginimo kiuose kio dydis turi bti ne
mazesnis kaip 100 ha zemes kio naudmen; misrios gyvulininkystes augalininkystes specializacijos
kiuose 40 ha zemes kio naudmen.
1991 m. Zemes reformos [statymas nenustate privataus kio statuso, neapibreze salyg,
reglamentuojanci jo dyd[ ar specializacija. Todel kiu buvo laikomas bet koks zemes kio paskirties
zemes sklypas nepriklausomai nuo to, kur gyvena jos savininkas, ar jis turi sodyba, ar laiko gyvulius.
Siuo metu ribojamas maksimalus kio plotas fizinis asmuo, [registravs kininko k[ arba turintis
kvalifikacin[ pasirengimo kininkauti pazymejima, gali tureti nuosavybeje ne didesn[ kaip 500 ha
zemes kio naudmen plota. Is valstybes ir kit asmen [gytos zemes kio paskirties zemes plotas turi
bti ne didesnis kaip 500 ha. Tai netaikoma, kai zeme [gyjama paveldejimo ir nuosavybes teises
atkrimo bdais.
2. kio zemevaldos vidaus struktra. kinink ki ir zemes kio [moni zemevaldoms
projektuojama j vidaus struktra. Ja sudaro kini centr ir keli tinklo isdestymas. Sie statiniai turi
bti planuojami kiek galint daugiau panaudojant esamus pastatus ir [renginius. Gamybinius objektus
reikia isdestyti arti juos aptarnaujanci zmoni gyvenamosios vietos, prie ger keli ir zemevaldos
centre, taip sumazinant vidutinius atstumus [ laukus. Pertvarkant esamus ir numatant naujus kelius, jie
projektuojami taip, kad keliai jungt kinius centrus su juos aptarnaujanciomis sodybomis, su
valstybiniais keliais, kitais gamybiniais objektais ir laukais. Kai zemevalda sudaro keli zemes sklypai,
juos su pagrindiniu masyvu ir kiniu centru turi jungti geri keliai.
3. Zemevaldos kompaktiskumas. Zemes kio paskirties zemevalda turi sudaryti vientisa ir
patog naudotis plota. Atskirai nuo pagrindinio ploto gali bti sodyba (miestelyje ar uzstatytoje kaimo
teritorijoje), zemes sklypai su kiniais pastatais, miskas, pieva. Kai didel zemevalda suskaido
dirbtines klitys (valstybiniai keliai, gelezinkelis, ezerai, pelkes ir kt.), numatomos ja nuolat naudoti
salygos, kartu planuojant zemevaldos struktra, keli tinkla. Kai zemes sklypas formuojamas
ariamojoje zemeje ar setinese pievose, jo plocio ir ilgio santykis turi bti ne didesnio kaip iki 1: 3.
Zemetvarkos veiksmai turi pagerinti sklyp konfigracija bei suprojektuoti stambesnius zemes sklypus.
Sie zemevald parametr pakeitimai daro [taka transporto islaidoms.
4. Zemes sklyp ribos. Jos turi bti sutapdintos su natraliais kontrais (upi, ezer ir
tvenkini krantais, upeliais, misk ribomis) arba dirbtiniais objektais (keliais, grioviais, medzi
eilemis, gyvatvoremis, tvoromis, senomis eziomis, tvenkini, kanal, park, kapini, statini ribomis).
Kalvotoje vietoveje jos suderinamos su reljefo formomis, nesuskaidant zemes kio naudmen kontr.
Nesant natrali ir dirbtini objekt, sklyp ribos projektuojamos tiesiomis linijomis taip, kad sudaryt
taisykling rib dirbamosios zemes sklypus. Tarp formuojam zemevald neturi likti nepatogi
naudoti [siterpusi zemes sklyp, kuriuos naudoti kitiems zemes naudotojams ekonomiskai neefektyvu.
16.7.4. Ne zemes kio paskirties zemevaldos ir j formavimo ypatumai
Ne zemes kio paskirties zem sudaro zemes sklypai, kuriuose pastatyti valstybines nuosavybes
objektai, taip pat zemes plotai, kuriuos uzima fiziniams ir juridiniams asmenims privatines nuosavybes
124
teise priklausantys pastatai, statiniai bei [renginiai. Vystantis salies kiui, nuolat tenka suteikti zem ne
zemes kio paskirciai. Tai zeme, kurios reikia miestams plesti, pramones, energetikos, transporto ir
kitiems objektams statyti, taip pat krasto apsaugai, mokslo ir mokymo reikmems, naudingoms
iskasenoms eksploatuoti. Taip pat tai zeme, kuri skiriama saugomoms teritorijoms, kuriose draudziama
kine veikla, archeologijos paminklams, neveikiancioms bei esamoms kapinems. Kitai , ne zemes kio
paskirciai yra naudojama laisva valstybine zeme, visuomenes poreikiams paimta is savinink ir
naudotoj zeme, taip pat privati zeme. Siems tikslams pagal galimybes turi bti skiriama ir naudojama
ne zemes kio paskirties arba blogesnes kokybes zeme. Skiriant ne zemes kio paskirciai zemes kio
naudmenas, privaloma issaugoti derlingaj[ dirvozemio sluoksn[, vykdyti aplinkosaugos reikalavimus.
Zemes pagrindin tikslin naudojimo paskirt[ ir dydzius nustato ir keicia Vyriausybe arba
suderinus su Vyriausybe apskrities virsininkas. Ribos, specialios naudojimo salygos, servitutai bei
apsaugos priemones nustatomos suderintuose ir patvirtintuose zemetvarkos, miskotvarkos ir
vandentvarkos projektuose specialiuosiuose ir detaliuosiuose teritorij planavimo dokumentuose.
Tam tikri ne zemes kio paskirties zemes naudojimo reikalavimai suformuluoti sios zemes naudotoj
zinybiniuose teises aktuose ( taisyklese, standartuose, instrukcijose ir pan.).
Suteikiant zem valstybes reikmems is valstybinio zemes fondo, rengiami zemes paemimo
visuomenes poreikiams projektai. Kai zeme valstybes reikmems suteikiama paimant ja is zemes
savinink, valstybines zemes naudotoj ar nuominink, rengiami zemes sklyp formavimo ir
pertvarkymo projektai. Projektai rengiami pagal Zemes kio ministerijos patvirtinta metodika,
vadovaujamasi nustatyta tvarka patvirtintais objekt statybos projektais arba techniniais bei
ekonominiais pagrindimais.
Ne zemes kio paskirties zemevaldoms formuoti keliami tokie reikalavimai:
1. Sklypo plotas, konfigracija, sanitarines, apsaugines ir gamtines sqlygos turi atitikti
paskirt[, kuriai jis skiriamas. Pramones [monems skiriam sklyp teritorija turi bti pakankamo
dydzio pastatams, [renginiams bei komunikacijoms isdestyti ir uztikrinti normalias salygas [monei
funkcionuoti. Suteikiam sklyp plotas ir vieta nustatomi pagal parengtus objekt statybos projektus
arba su Valstybiniu zemetvarkos institutu suderintas projektavimo uzduotis bei prie j pridedamas
sklyp uzstatymo schemas (bendruosius planus). Zemevald plotas negali bti didinamas pridedant
riboto kinio naudojimo zemes plotus.
2. Sudarant zemevaldas turi bti atsizvelgiama | gretim zemes naudotoj interesus. Naujos
zemevaldos turi nepazeisti racionalios zemes naudmen struktros gretimose teritorijose.
3. Formuojant zemevaldas turi bti laikomasi zemes naudojimo zemes kio paskirciai
pirmumo principo: plotai, tinkami priskirti zemes kio naudmenoms arba kitaip panaudoti zemes
kyje, privalo bti suteikiami privatiems kiams ir zemes kio [monems.
4. Ne zemes kio paskirties sklyp ribos projektuojamos taip, kad jos kiek [manoma sutapt su
stabiliais krastovaizdzio objektais ir netrukdyt dirbti zemes, atlikti kit zemes kio darb.
16.8. Zemetvarkos planavimo dokument rengimo sistema
Zemetvarka tyrineja zemes, kaip svarbiausios gamybos priemones, funkcionavimo
desningumus, jos paskirstymo bdus [vairioms kio sakoms, taciau vis pirma zemes kiui bei zemes
santyki reguliavima. Zemetvarka apima [vairias mokslo sakas (remiasi teises pagrindais, zemes kio
ekonomika, visuomenes mokslais, techniniais mokslais (fizika, matematika, geodezija), zemes kio
mokslais. Moksline disciplina zemetvarka tyrineja zemetvarkos schem, projekt sudarymo uzduotis,
turin[, metodika, ekonomin[ bei ekologin[ pagrindima, uztikrinant[ racional ir efektyv zemes
naudojima ir apsauga.
125
16.8.1. Lietuvos Respublikos teritorij planavimo |statymas apie dokument rengimo tvarkq
Lietuvos Respublikos teritorij planavimo |statymas, priimtas 1995 m. gruodzio 12 d., nauja
redakcija 2004 m. sausio 15 d., reglamentuoja valstybes teritorij planavima, taip pat fizini,
juridini asmen ir valstybes institucij tarpusavio santykius siame procese. Teritorij planavimo metu
numatomos ir teisiskai [forminamos priemones ir salygos, leidziancios pakeisti krastovaizd[,
infrastruktra ir zemes naudotoj veikla. Zemetvarkos planavimo dokument rengimo sistema privalo
atitikti Lietuvos Respublikos teritorij planavimo dokument rengimo sistema. Taigi teritorij
planavimo dokumentai rengiami tokia tvarka: skiriami bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas.
Teritorij planavimo dokumentai tai sio [statymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti
dokumentai (planai, projektai, schemos), kuriuose rastu ir grafiskai (ant kartografinio pagrindo)
uzfiksuotos zinios apie teritorijas, zemes sklypus arba j grupes, j tvarkymo ir pletojimo reikmes,
salygas bei tvarka. Dokumentai rengiami tokia tvarka:
Pirmiausia parengiami bendrieji planai Lietuvos Respublikos teritorijai, apskritims, rajonams,
savivaldybems arba j dalims (miestams ir miesteliams). Rengiant kiekviena bendraj[ plana mazesnei
teritorijai, btina vadovautis aukstesnio lygio (didesnes teritorijos) planu. Bendrieji planai tai
dokumentai, nustatantys pagrindines zemes naudojimo, pramones ir miest pletros, transporto, zemes
gelmi naudojimo kryptis. Juos tvirtina valstybes valdymo institucijos, priimdamos sprendimus
finansuoti viena ar kita veiklos srit[ arba nustatyti j veiklos pirmenyb norminiais dokumentais.
Bendrj plan sprendiniai detalizuojami rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.
Specialieji planai sudaromi konkreci objekt tvarkymo kryptims nustatyti. Sie objektai tai
zemes fondas, [skaitant misko zem ir vandens isteklius, taip pat rysi , elektros linij, keli ir kiti
infrastruktros objektai. Tai objektai, susij socialine, kultrine, kine veikla planuojamoje teritorijoje,
bei saugomos teritorijos, j sistemos. Specialiojo planavimo dokumentai gali bti zemetvarkos
projektai ir schemos, miskotvarkos projektai, vandentvarkos projektai, rezervat bei draustini planai,
nacionalini ir regionini park planavimo schemos, saugom krastovaizdzi, gamtos ir kultros
paminkl apsaugos projektai; rysi, energetikos, susisiekimo ir kt. infrastruktros objekt isdestymo
schemos ir projektai; kurort, vandenvieci ir kt. objekt sanitarini apsaugos zon projektai.
Specialiojo planavimo procesa sudaro: 1) tyrimai, analize, prognoze, inventorizacija; 2)
sprendini parengimas, derinimas ir tvirtinimas, viesas svarstymas, poveikio vertinimas.
Detalieji planai rengiami norint suformuoti konkrecius zemes sklypus statyboms, gauti
leidimus naudoti vandens isteklius ar zemes gelmes, pakeisti zemes sklyp plota, ribas, zemes
naudmen sudet[, keisti zemes bei statini naudojimo ar teritorijos uzstatymo pobd[. Detaliojo
teritorij planavimo objektai: 1) miest, miesteli teritorij dalys; 2) kaim teritorijos; 3) zemes
sklypas ir sklyp grupes,
Detalieji planai yra teritorij planavimo dokumentai, kuriuose yra nustatytos zemes sklyp
ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rezimas, teritorijos naudojimo bdo ir pobdzio ir veiklos joje
pletojimo reikalavim ir apribojim visuma, privaloma rengiant statini statybos ir kitos veiklos
projektus.
Kaim teritorijose ir zemes kio paskirties zemeje, kai zemes sklypai padalijami, atidalijami ar
sujungiami, kai keiciamos naudojam zemes sklyp ribos ir plotas arba kai zemes sklypai formuojami
prie naudojam statini, vietoj detalij plan rengiami zemevald planai (projektai) Zemes [statymo ir
Teritorij planavimo [statym nustatyta tvarka. Zemes reformos metu formuojant natra grazinamus
bei nam vald zemes sklypus, Vyriausybes nustatyta tvarka parengti zemes sklyp planai prilyginami
detaliojo teritorij planavimo dokumentams.
126
16.8.2. Zemetvarkos dokument sistema
Zemetvarkos dokumentai tai techniskai, ekonomiskai ir juridiskai pagr[sti bei grafiskai
apiforminti dokumentai valstybes kio srities ir pirmiausia zemes kio tam tikriems zemetvarkos
klausimams sprsti. Zemetvarkos turin[ sudaro numatomi perspektyvai zemes naudojimo pakeitimai,
teritorijos sutvarkymas, si pakeitim pagrindimas ekonominiais ir techniniais skaiciavimais. Tai
ekonomiskai efektyvs zemevald plotai ir ribos, zemes kio naudmen plotai, taip pat keliai, grioviai
ir kt. Sie elementai grafiskai atvaizduojami planuose, projektuose ir pagrindziami skaiciavimais.
Zemetvarkos dokumentai yra progresyvios technologijos ir teritorijos gamybai sutvarkymo pagrindas.
Zemetvarka yra priemone, periodiskai pasikartojanti vis kitame lygyje, atitinkanciame naujus zemes
kio uzdavinius ir naujas salygas.
Lyginant su kit rsi projektais, zemetvarkos projektai pasizymi tokiais ypatumais:
Zemetvarka yra valstybine priemone ir projektuose isreiskiami valstybes bei privaci zemes
valdytoj interesai. Zemes savininkai, kaip Lietuvos pilieciai yra pavalds valstybei ir jos
institucijoms. Valstybe tvarko savo teritorija taip, kaip yra naudingiausia visuomenei. Taigi jai
priklauso isimtines valstybines zemes nuosavybes teises prioritetas.
Zemetvarkos dokumentai yra rengiami pagal principa nuo visumos (bendro) prie atskiro
(dalinio). Tai reiskia, kad pirmiausia issprendziami bendrieji, esminiai zemetvarkos klausimai
stambesneje teritorijoje, o po to detalizuojami mazesnems teritorijoms ir konkretiems objektams. Tokia
sistema lemia tai, kad visos zemevaldos yra tarpusavyje teritoriskai susijusios, kaip vieningo
komplekso dalys. Todel pirmiausia yra rengiamos visos valstybes teritorijos zemetvarkos schemos, po
to zemesnio lygmens apskrities teritorijos, rajono (savivaldybes), jo dalies ar kadastro teritorijos.
Remiantis parengtomis schemomis sudaromi valstybines zemetvarkos projektai. Nustatyta tvarka
suderinti ir patvirtinti projektai su atitinkamomis institucijomis, t.y., juridiskai apiforminti ir pazymeti
vietoveje, daugeliui met nustato teis ir zemes naudojimo tvarka. [gyvendinus zemetvarkos ir kit
srici projektus, daromas poveikis dirvos derlingumui, mikroklimatui, ekologinei sistemai, be to
keiciamas krastovaizdis, stengiantis issaugoti gamta .
Zemetvarkos projekto sudetines dalys.
Zemetvarka yra procesas, kuriame vienu metu sprendziami teisiniai, ekonominiai ir techniniai
uzdaviniai. Valstybe [statymais reguliuoja zemes valdytoj teises ir pareigas zemes sklyp atzvilgiu.
Tai daro [taka konkretiems socialiniams-ekonominiams santykiams, naudojant zem kaip
kininkavimo objekta ir salyga. Zemetvarka yra tiesiogiai susijusi su gamybini santyki vystymusi
cia jos ekonomine esme. Teisine zemetvarkos metu nustatoma teise [ tam tikrus zemes sklypus bei
fiksuojamos zemevald ribos. Si rib nuzymejimai vietoveje atliekami techniniais (geodeziniais)
veiksmais.
Zemetvarkos dokumentai rengiami remiantis projektavimo salygomis ir tyrinejim
duomenimis.Visi zemetvarkos dokumentai susideda is dviej dali: grafines ir tekstines. Grafine
dalis tai breziniai, planai, zemelapiai, schemos, kartogramos ir kt. Ji yra apiforminama pagal
sutartinius zenklus. Kiekvienas projekto elementas uzras nustatytais sriftais, linij bei sutartini
spalv pagalba turi bti aiskiai pavaizduotas ir lengvai skaitomas. Siuo metu naudojami nauji
kartografavimo metodai, kuriais sudaromi skaitmeniniai ortofotografiniai zemelapiai. Tekstin dal|
sudaro aiskinamasis rastas, ekonominio ir ekologinio pagrindimo medziaga, projekto svarstymo ir
tvirtinimo dokumentai, teisinio pagrindimo medziaga. Detals agroekonominiai, inzineriniai-
ekonominiai finansiniai skaiciavimai kartu su grafine dalimi sudaro projektin-samatin
dokumentacija.
Aiskinamajame raste isdestomas projekto turinys, esamos padeties analize, apibendrinami
projektiniai sprendiniai. Aiskinamasis rastas rasomas pagal nustatyta turin[. Tekstineje dalyje turi bti
pateikiama papildoma medziaga - lenteles, diagramos ir kt. Projektavimo objektai issamiai
isnagrinejami analizuojant statistin, zemes apskaitos, zemes vertinimo medziagas, atliekant btinus
127
tyrinejimo darbus. Ieskant efektyviausio sprendimo sudaromi ir analizuojami keli skirtingi projekto
variantai. Kadangi projektai rengiami tam tikrai perspektyvai, tai numatant variantus naudojamasi
[vairiais normatyvais zemes ploto, pinigini-materialini, kuro-energetini, gyvuli serimo norm ir
kt. Analizuojant keleta projekto variant, parenkamas ekonomiskiausias. Kiekvienam bsimam zemes
naudojimo pakeitimui atliekama kvalifikuota ekspertize.
Zemetvarkos planavimo dokument rengimo procesas.
Zemetvarkai vykdyti ir jos galutiniams rezultatams apiforminti reikia juridinio pagrindo. Tai
atitinkam valstybini institucij nutarimai arba paci suinteresuot zemes naudotoj prasymai,
laikantis [statymais nustatytos tvarkos. Pirmuoju atveju valstybines zemetvarkos projektus uzsako
Lietuvos Respublikos zemes kio ministerija. Tai [vairios zemetvarkos schemos, taip pat zemes
reformos zemetvarkos projektai, kurie rengiami valstybes, fizini ir juridini asmen lesomis. Antruoju
atveju rengiant zemes sklyp formavimo ir pertvarkymo projektus, suinteresuoti asmenys kreipiasi su
prasymais [ apskrities virsininko administracija arba miesto ar rajono zemetvarkos skyri del zemes
sklyp pardavimo, dovanojimo ir nuomos zemetvarkos projekto parengimo. Taigi zemetvarkos
projektus ir schemas gali uzsakyti suinteresuoti asmenys apskrici virsininkai, ministerijos,
savivaldybes, taip pat zemes savininkai, valdytojai ir naudotojai. Projekt rengejai juridiniai
asmenys, kurie pagal [status turi teis rengti zemetvarkos projektus, ir fiziniai asmenys (privats
matininkai), turintys isduotus kvalifikacinius leidimus dirbti zemetvarkos darbus.
[vairi zemetvarkos projekt sudarymo darbai susideda is toki stadij:
1. Projektavimo parengiamieji darbai. 2. Projekto rengimas, jo derinimas, svarstymas bei
tvirtinimas. 3. Projekto element zenklinimas vietoveje. 4. Teisinis zemes priklausomybes fiziniams ir
juridiniams asmenims [forminimas.
Parengiamj darb metu uzvedama zemetvarkos byla, nustatoma zemetvarkos proceso
dalyvi sudetis. Surenkama ir isanalizuojama medziaga, reikalinga projektui parengti, projekto
elementams zenklinti vietoveje bei teisiskai [forminti. Isnagrinejami zemes naudotoj pageidavimai ir
pasilymai del zemetvarkos vykdymo. Surenkamos medziagos turin[, apimt[, detaluma lemia konkrets
zemetvarkos uzdaviniai. Lauko tyrinejimo darbai atliekami tam, kad visi projektiniai sprendimai bt
pagr[sti. Si darb btinumas ir apimtis yra nustatomas perzirejus medziaga, pateikta parengiamj
darb metu. Lauko tyrinejimo darb metu nustatomi ir planuose kartografuojami objektai, kuriems
pakeistas zemes naudojimas turet [takos, koreguojama situacija. Zemes naudojimo plane nustatomi ar
patikslinami realia padet[ atitinkantys zemes kadastro rodikliai: zemes naudmen plotai, j melioracine
bkle, zemes kio naudmen nasumo balas. Baigus lauko tyrinejimo darbus, sudaromas zemetvarkos
tyrinejimo aktas ir brezinys.
Atlikus parengiamuosius darbus, sudaroma uzduotis zemetvarkos projektui. Rengiamas
moksliskai pagr[stas projektas. Dauguma zemetvarkos projekt ar schem turi bti pagrindziami
ekonomiskai ir ekologiskai. Pagr[sti ekonomiskai tai reiskia, kad suplanuoti pakeitimai pagerins
zemes naudojimo salygas, kartu bus taupomos lesos arba gaunamas papildomas pelnas. Pagr[sti
ekologiskai reiskia, kad, [gyvendinus projekta, bus uztikrinta aplinkos apsauga ir pageres ar bent
nepabloges zemes savybes.
Zemetvarkos projektai derinami Lietuvos Vyriausybes nustatyta tvarka su valstybes
institucijomis, kurios pagal savo funkcijas turi teis kontroliuoti, kaip naudojama zeme, ar nustatyti
tam tikras salygas kinei veiklai. Tai: 1) apskrities virsininko administracija (jos miesto ar rajono
zemetvarkos skyrius, melioracijos skyrius, 2) savivaldybe (teritorij planavimo skyrius, architektros
tarnyba arba meras), 3) aplinkos ministerijos regioninis departamentas, 4) kultros paveldo inspekcija,
5) nacionalinio parko direkcija arba misk uredija. Derinama su [vairiomis zinybomis, ministerijomis,
priklausomai nuo projekto rsies. Pavyzdziui, zemes reformos zemetvarkos projektas derinamas su:
savivaldybes administracija, jei yra detalieji planai; misk uredija, jei yra jos zemes; valstybinio parko
direkcija, jei [ teritorija [eina; Aplinkos ministerijos regioniniu departamentu; Kultros ministerijos
Kultros vertybi apsaugos departamentu, jei yra teritorijoje kultros paminkl; Geologijos tarnyba, jei
128
yra iszvalgyt naudingj iskasen; Aplinkos ministerija, jei sklypai pajrio juostos teritorijoje; Vidaus
reikal ministerija, jei sklypai yra pasienio zonoje.
Suderintas projektas pateikiamas viesai visuomenei svarstyti. Projektas paskelbiamas spaudoje
ir nustatomas laikas bei vieta gyventojams su juo susipazinti. Projekto (schemos) viesojo svarstymo
metu gautos rastiskos pastabos ir pasilymai nagrinejami ir prireikus, projektas ar schema patikslinami.
Parengtas ir suderintas projektas pateikiamas institucijai, kuri nurodyta tvirtinti. Dazniausiai tai
apskrities virsininkas arba savivaldybes administracija. Patvirtinus projekta, priimamas sprendimas del
jo vykdymo. Vadovaujantis siuo sprendimu pakeiciami Nekilnojamojo turto registro [rasai: zemes
sklyp priklausomybe, plotai, naudojimo salygos. Isduodami leidimai statyboms ar pagrindinei
tikslinei zemes naudojimo paskirciai pakeisti, planuojamos valstybes remimo priemones, numatomos
salygos detaliesiems planams rengti, kontroliuojama, kaip naudojama zeme.
Patvirtinus zemetvarkos projekta, atliekamas projekto zenklinimas vietoveje. Rengiami
dokumentai zemes nuosavybei ar naudojimui [teisinti nauji zemes sklyp planai, o medziaga
pateikiama Nekilnojamojo turto registro [rasams patikslinti. Zemes savininkams ir naudotojams
isduodami zemevaldos dokumentai. Sukomplektuojamos zemes tvarkymo bylos, reikalingos
pazenklintiems zemes sklypams [teisinti nuosavyben ar naudotis bei nustatyto turinio tekstines dalies
byla.
Zemetvarkos planavimo dokument rsys ir j rengimo principai
Zemetvarkos dokument sistema sudaro sie specialiojo planavimo zemetvarkos dokumentai:
1) zemetvarkos schemos, 2) kaimo pletros zemetvarkos projektai, 3) zemevald projektai (planai).
Zemevald projektai (planai), atsizvelgiant [ planavimo tikslus ir uzdavinius, skirstomi [ : 1) zemes
reformos zemetvarkos projektus, 2) zemes sklyp formavimo ir pertvarkymo projektus, 3) zemes
paemimo visuomenes poreikiams projektus, 4) zemes konsolidacijos projektus.
Zemetvarkos schemos
Zemetvarkos schema tai specialiojo teritorij planavimo dokumentas, kuriame valstybes,
region ar rajon lygmeniu nustatomi kaimiskj teritorij zemes naudmen naudojimo ir tvarkymo
prioritetai. Schemose numatomi zemes naudojimo pokyciai 10-15 m. laikotarpiui.
Zemetvarkos schemos rengiamos vadovaujantis Teritorij planavimo [statymo nustatyta tvarka.
J rengima pagal valstybes ir savivaldybi institucij prasymus organizuoja apskrici virsininkai.
Schemose apibendrinama projektavimo medziaga, teritorija suskirstoma [ zonas pagal zemes
naudojimo paskirt[ ir reglamentus (tai tam tikr taisykli nustatymas). Kiekvienai zonai numatoma
tinkamiausia kine veikla. Zemes kio paskirties zemeje sios zonos nustatomos atsizvelgiant [ zemes
kio naudmen nasuma, btinuma taikyti antierozines priemones, galimyb intensyviai naudoti zem.
Kitos paskirties teritorij zonos suplanuojamos ten, kur numatomos naujos statybos, tam bus rengiami
detalieji planai.
Zemetvarkos schemose gali bti planuojama: administracini vienet rib ir miest rib
pakeitimai; kaimo gyvenamj vietovi rib nustatymas; teritorijos, kurias tikslinga panaudoti
intensyviam zemes kiui, gerinant zemes kio naudmen plotus bei melioracijos [renginius. Jose
numatomas vietines reiksmes keli tinklas. Numatomos nepalankios kininkauti teritorijos bei
teritorijos, kurias reikia apsodinti misku, kines veiklos apribojimai, susij su specialij zemes
naudojimo salyg taikymu. Planuojamos ki zemevald perspektyvines ribos.
Parengiama schem grafine dalis (zemelapiuose masteliu 1:50 000) ir tekstine dalis
(aiskinamasis rastas). Schem grafin dal[ sudaro zemes naudojimo tikslines paskirties planas ir zemes
kio paskirties zemes naudojimo reglament planas. Planas (projektas) teritorij planavimo
dokumentas, kuriame uzfiksuotos zinios apie teritorijas, zemes sklypus arba j grupes, j tvarkymo ir
pletojimo reikmes, salygas ir tvarka. Zemes naudojimo tikslines paskirties plane pazymimos
administracines ir gyvenamj vietovi ribos, rezervat, valstybini park, draustini, misk uredij
ribos ir pagrindiniai zemes plotai, besiskiriantys zemes naudojimo pobdziu ir paskirtimi. Siame plane
projektinius sprendinius sudaro: numatom tiesti keli ir gelezinkeli trasos, miest ir pramones
129
[moni pletrai parenkamos teritorijos, nauji plotai, kurie bus skirti naudingj iskasen telkiniams
eksploatuoti. Pagal siuos projektinius sprendimus pradedami rengti detalieji planai ir isduodami
leidimai pakeisti pagrindin tikslin zemes naudojimo paskirt[. Zemes kio paskirties zemes naudojimo
reglament plane pazymimos teritorijos, kurioms keliami skirtingi reikalavimai ir salygos zemei
naudoti.
Zemetvarkos schemos sprendiniai bei reglamentai turi bti suderinti su [registruotais Teritorij
planavimo dokument registre dokumentais, nepriestarauti Zemes [statymui ir kitiems teises aktams.
Sprendiniuose numatyti reikalavimai, reglamentuojantys teritorij tvarkyma ir istekli naudojima,
objekt isdestyma ir kt., yra privalomi valstybes ir savivaldybi institucijoms.
Zemetvarkos schem rengimas gali bti finansuojamas is valstybes ir savivaldybi biudzet
les, jeigu sios schemos reikalingos Zemes kio ir kaimo pletros [statyme nustatytiems tikslams
[gyvendinti.
Zemetvarkos projektas tai specialiojo planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo
vietovi zemes naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrecios tvarkymo priemones.
Kaimo pletros zemetvarkos projektai
Sie projektai rengiami siekiant konkreciose teritorijose suplanuoti ir [gyvendinti [statym
nustatytas priemones konkurencing ki zemes valdoms formuoti, zemes naudmenoms gerinti ir
saugoti, krastovaizdziui formuoti ir aplinkai saugoti. Projekte numatoma isdestyti zemes kio veiklai
btinus statinius ir [renginius, ki zemevald ribas, vidaus kelius, melioracijos statinius ir [renginius,
numatyti apzeldinti misku zemes kio paskirties zemes plotus. Priklausomai nuo planavimo tiksl
kaimo pletros zemetvarkos projektai skirstomi [: l) misk [veisimo zemetvarkos projektus; 2) ki
vidaus zemetvarkos projektus ir 3) kompleksinius zemes kio ir kaimo pletros projektus. Jie rengiami
visos seninijos, keli kaim, ar vieno kaimo teritorijai. Tikslas suplanuoti kines veiklos ir zemes
naudojimo pokycius. Kaimo pletros zemetvarkos projekt rengima organizuoja savivaldybes
vykdomoji institucija, o kai kaimo pletros zemetvarkos projektas rengiamas vieno kio zemevaldai,
zemes tvarkymo darbams planuoti zemes savininkas arba patiketinis.
Kaimo pletros zemetvarkos projekt rengima finansuoja si projekt rengimo organizatoriai.
Sie projektai gali bti finansuojami ir is Europos Sajungos les.
Zemevald projektai
Zemevald projektai, atsizvelgiant [ planavimo tikslus ir uzdavinius, skirstomi [ : 1) zemes
reformos zemetvarkos projektus; 2) zemes sklyp formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) zemes
paemimo visuomenes poreikiams projektus; 4) zemes konsolidacijos projektus.
Zemes reformos zemetvarkos projektai rengiami siekiant [gyvendinti Zemes reformos
[statymo uzdavinius pagal suinteresuotj asmen prasymus suformuoti zemes sklypus, [ kuriuos
atkuriamos nuosavybes teises arba kurie perkami ar nuomojami is valstybes. Zemevald isdestymas
tikslinamas pagal zemes paemimo visuomenes poreikiams projektus, zemes sklyp isdestymo
pakeitimo zemetvarkos projektus ir zemes sklyp padalijimo projektus. Siems projektams bdinga tai,
kad juose keiciama tik zemevald priklausomybe, plotas, vieta ir ribos. Juose nesprendziami tokie
zemetvarkos projektavimo darbai kaip teritorijos tvarkymo planavimas, zemes naudmen sudeties
keitimas. Kai zemes sklypai formuojami panaudoti kitai paskirciai (statyboms, keliams tiesti,
naudingoms iskasenoms eksploatuoti), toki zemes sklyp ribos projektuojamos vadovaujantis
detaliaisiais planais ir projektais statyb darbams. Kad nebt pazeisti privacios zemes savinink ar
valstybines zemes naudotoj interesai, visus zemevald pakeitimo klausimus reikia derinti. Jei
patiriami nuostoliai, projekte numatoma kompensacija. Patvirtinus projektus, jie pazenklinami
vietoveje, rengiami dokumentai sklypams [teisinti nuosavyben ar naudojimuisi. Pagal siuos
dokumentus veliau sudaromi zemes sandoriai, sklypai registruojami Nekilnojamojo turto registre.
Zemes sklyp formavimo ir pertvarkymo projekt rengima organizuoja zemes sklyp
savininkai, apskrities virsininkas, jei tai valstybines zemes sklypai. Savivaldybei nuosavybes teise
priklausanci zemes sklyp savivaldybes taryba. Prasymus leisti rengti zemes sklyp pertvarkymo
130
projektus projekt organizatoriai paduoda apskrities virsininkui. Jis priima sprendima del leidimo
rengti projekta. Suformuot sklyp kadastro duomenys [rasomi [ Nekilnojamojo turto kadastra. Sie
projektai rengiami turint tiksla suformuoti naujus zemes sklypus laisvoje valstybineje zemeje;
pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre [registruotus zemes sklypus, kurie gali bti padalinami [
atskirus sklypus; atidalinami bendrosios nuosavybes teise valdomos zemes dalis; sujungiant du ar
daugiau sklyp [ viena; pakeiciant gretim zemes sklyp ribas, kai vieno zemes sklypo dalis
atidalijama neformuojant atskiro sklypo ir sujungiama su greta esanciu sklypu (amalgamacija).
Rengiamo projekto byla sudaro: 1) grafine dalis projekto pagrindinis brezinys ir papildomas planas
(kai jis rengiamas), 2) tekstine dalis aiskinamasis rastas, apskrities virsininko leidimas rengti
projekta, dokumentai apie projekto patikrinima, derinima, viesa svarstyma ir kt.
Zemes sklyp formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami projekta organizavusi asmen
lesomis.
Zemes paemimo visuomenes poreikiams projektai rengiami, kai zeme pagal teritorij
planavimo dokumentus reikalinga: 1) krasto ir valstybes sienos apsaugai; 2) valstybiniams
aerodromams, uostams ir j [renginiams; 3) valstybiniams gelezinkeliams, valstybiniams keliams ir
magistraliniams vamzdynams, aukstos [tampos elektros linijoms tiesti; 4) gyvenamj vietovi
socialinei infrastruktrai plesti; 5) viesosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 6) naudingosioms
iskasenoms, iszvalgytoms valstybes lesomis, eksploatuoti; 7) savivaldybi funkcijoms atlikti; 8)
bendram (viesam) naudojimui; 9) gamtos ir kultros paveldo teritorini kompleks ir objekt
(vertybi) apsaugos reikalams; 10) [gyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kuri
valstybin svarba savo sprendimu pripaz[sta Seimas arba Vyriausybe.
Zemes paemimo visuomenes poreikiams projekt rengima ir [gyvendinima savo lesomis
organizuoja valstybes ir savivaldybi institucijos. Projekt organizatoriai pateikia prasymus paimti
zem visuomenes poreikiams apskrities virsininkui. Kartu rastu pranesama zemes savininkui apie tokio
prasymo pateikima ir nurodomi panaudojimo paimamos visuomenes poreikiams zemes tikslai. Kai
paimamas sklypas nera mainomas [ valstybin zem, zemes savininkui turi bti atlyginama rinkos
kaina. Gavus apskrities virsininko isduotas planavimo salygas, Viesj pirkim [statym nustatyta
tvarka parenkamas zemes paemimo visuomenes poreikiams projekto rengejas ir su juo sudaroma
sutartis del projekto rengimo. Zemes paemimo visuomenes poreikiams projekte, jei tai nebuvo
numatyta detaliajame arba specialiajame teritorij planavimo dokumente, nustatomos numatomo
paimti zemes sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi zemes tvarkymo darbai, susij
su zemes paemimu visuomenes poreikiams (zemes sklyp formavimas, pertvarkymas, nauj keli
projektavimas, melioracijos sistem pertvarkymas, specialij zemes naudojimo salyg nustatymas
arba pakeitimas, servitut projektavimas). Apskrities virsininkas projektus tvirtina po to, kai juos
nustatyta tvarka patikrina valstybin zemetvarkos planavimo dokument priezira atliekanti institucija.
Suformuot ir pertvarkyt zemes sklyp kadastro duomenys [rasomi [ Nekilnojamojo turto kadastra
Nekilnojamojo turto kadastro [statymo nustatyta tvarka.
Zemes konsolidacijos projektai rengiami kaimo vietovese, kuriose yra [gyvendinti zemes
reformos zemetvarkos projektai ir visi arba dauguma zemes sklyp ([skaitant valstybin zem)
[registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Zemes konsolidacija sudetine zemes tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas zemes sklyp
kompleksinis pertvarkymas, kai keiciamos j ribos pagal parengta tam tikros teritorijos zemes
konsolidacijos projekta, siekiant sustambinti zemes sklypus, suformuoti racionalias ki zemevaldas ir
pagerinti j struktra, sukurti reikiama kaimo infrastruktra ir [gyvendinti kitus zemes kio ir kaimo
pletros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uzdavinius.
Pagrindinis si projekt rengimo tikslas pertvarkyti zemes reformos metu neracionaliai
suformuotus zemes sklypus (pirmiausia zemes kio paskirties zemeje), atsizvelgiant [ poreik[
pagerinti zemes naudojimo salygas bei suformuoti konkurencing ki zemevaldas, konsoliduojant j
naudojamus zemes sklypus [ kompaktiskus masyvus. Si projekt pagrindiniai uzdaviniai: sustambinti
131
ki zemevaldas pagerinant j kompaktiskuma; patikslinti vietines reiksmes keli ir kit statini bei
[rengini isdestyma, taip sumazinant zem naudojanci asmen transporto islaidas; nustatyti teises akt
reglamentuojamus zemes naudojimo apribojimus; rezervuoti zemes sklypus visuomenes poreikiams.
Si projekt rengima organizuoja apskrities virsininkas. Jam pateikiami zemes savinink ir
valstybines zemes patiketini prasymai del zemes konsolidacijos projekto rengimo. Projekta rengti gali
[mone, turinti Nacionalines zemes tarnybos prie Zemes kio ministerijos isduota licencija. Projektai
rengiami, kai dalyvauja ne maziau kaip 5 zemes sklyp savininkai ar valstybines zemes patiketiniai, ne
mazesneje kaip 100 ha teritorijoje. Mainom zemes sklyp ir suformuot zemes sklyp verte negali
skirtis daugiau kaip 5 procentais. Zemes sklyp vertes skirtumas turi bti atlyginamas sutartyje
numatyta tvarka.
Zemes konsolidacijos projekto rengimo metu teritorija kompleksiskai pertvarkoma, numatant
zemes sklyp vietos ir rib keitima, pagrindines tikslines zemes naudojimo paskirties, zemes sklyp
naudojimo bdo ir pobdzio nustatyma ir pakeitima, specialij zemes naudojimo salyg nustatyma ir
pakeitima, keli isdestyma. Projektas svarstomas viesai Teritorij planavimo [statymo nustatyta
tvarka, tvirtinamas apskrities virsininko. Suprojektuoti sklypai pazenklinami vietoveje atliekant
kadastrinius matavimus. Keiciami Nekilnojamojo turto kadastro [rasai, [registruojant projekte
suformuotus zemes sklypus ir teises [ juos, si teisi suvarzymus ir juridinius faktus.
Zemes konsolidacijos projektai rengiami valstybes biudzeto lesomis, taip pat gali bti
finansuojami is Europos Sajungos les.
16.9. VALSTYBIN ZEMTVARKOS PLANAVIMO DOKUMENTJ PRIEZIRA
Valstybine zemetvarkos planavimo dokument priezira tai si dokument rengimo,
derinimo ir svarstymo procedr kontrole bei sprendini tikrinimas pagal teises akt reikalavimus. Sios
prieziros tvarka nustato Vyriausybe.
Valstybin zemetvarkos planavimo dokument priezira atlieka: 1) apskrities virsininkas
zemes sklyp formavimo ir pertvarkymo projekt, isskyrus tuos, kuri organizatorius yra apskrities
virsininkas, ir kaimo pletros zemetvarkos projekt; 2) Vyriausybes |galiotos institucijos zemes
paemimo visuomenes poreikiams projekt, savivaldybi teritorij zemetvarkos schem ir zemes sklyp
pertvarkymo projekt, kuri rengimo organizatorius yra apskrities virsininkas, zemes konsolidacijos
projekt ir apskrici teritorij zemetvarkos schem.
Zemetvarkos planavimo dokumentus rengianci ir |gyvendinanci asmen teises ir
pareigos.
Zemetvarkos planavimo dokumentus rengiantys juridiniai asmenys privalo tureti Zemes kio
ministerijos [galiotos institucijos Nacionalines zemes tarnybos isduotas licencijas rengti zemetvarkos
planavimo dokumentus. Sie reikalavimai netaikomi Zemes reformos [statymo nustatyta tvarka rengiant
zemes reformos zemetvarkos projektus.
Licencij rengti zemetvarkos planavimo dokumentus isdavimo tvarka nustato Vyriausybe.
Licencijos isduodamos juridiniams asmenims, kuri specialistai, atsakingi uz zemetvarkos planavimo
dokument rengima, turi aukstaj[ issilavinima ir atitinka Vyriausybes nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus. Kai licencija isduodama rengti kaimo pletros zemetvarkos projektus ir zemetvarkos
schemas, specialistai, atsakingi uz si teritorij planavimo dokument rengima, privalo tureti aukstaj[
zemetvarkos, hidrotechnikos, geografijos arba krastotvarkos issilavinima. Kai licencija isduodama
rengti zemevald projektus (planus), specialistai, atsakingi uz si projekt (plan) rengima, privalo
tureti aukstaj[ zemetvarkos arba geodezijos issilavinima. Zemevald projektus (planus) [gyvendina
asmenys, turintys Geodezijos ir kartografijos [statymo nustatyta tvarka isduotas licencijas atlikti
Nekilnojamojo turto kadastro objekt geodezinius matavimus.
Zemetvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir [gyvendinantys asmenys turi teis: 1)
pranes zemes savininkui ir kitam naudotojui vaikscioti, vazineti nepadarant zalos, matuoti, prireikus
132
statyti ribozenklius, tyrineti dirvozem[ teritorijose, kurioms rengiami projektai, kai to reikia
kartografinei medziagai ir zemes informacines sistemos duomenims parengti arba patikslinti, zemes
sklyp kadastriniams matavimams atlikti. Apie numatomus zemetvarkos darbus bei j atlikimo laika
zemes savininkams ir kitiems naudotojams pranesama rastu pries 5 dienas iki numatyt darb pradzios,
o privacioje zemeje sie darbai gali bti vykdomi tik gavus zemes savininko ar kito naudotojo sutikima.
Rengiant zemes paemimo visuomenes poreikiams projektus sis sutikimas nereikalingas; 2) teises akt
nustatyta tvarka gauti is valstybes [moni bei valstybes ir savivaldybes institucij projektavimo
darbams reikiamus teritorij planavimo dokumentus ar j kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro ir
Nekilnojamojo turto registro duomenis, georeferencinius duomenis.
133
LITERATROS S\RASAS
1. ALEKNAVICIUS P. Zemes teise: paskait konspektas zemetvarkos specialybes studentams.
Vilnius: Jandrija, 2005.
2. AVDIJEVAS V.J. Senoves Ryt istorija. Vilnius, 1954.
3. AVIZONIS K. Rinktiniai rastai. Vilnius, 1994. T4.
4. BALCINAS V. Lietuvos kaim emes tvarkymas. Kaunas, 1938.
5. BELICKIS M. Umirstas sumer pasaulis. Vilnius, 1972.
6. BUTRIMAS A. Lietuvos istorija nuo seniausi laik iki XVIII amiaus pabaigos. Vilnius,
1993.
7. CEPENAS P. Naujf laik Lietuvos istorija, t. 1-2,
8. GUDAVICIUS E. Lietuvos europejimo keliais. Vilnius, 2002.
9. GUDAVICIUS E. Lietuvos istorija II. Nuo seniausi laik iki 1569 m. Vilnius, 1999.
10. Istorija: civilizacijos, Lietuva, pasaulis . Sud. J. Varniene. Vilnius, 2004.
11. Is Lietuvos teises ir valstybes istorijos. Straipsni ir mokslini darb istraukos. Vilnius, 2001.
12. JABLONSKIS K. Istorija ir jos saltiniai. Vilnius, 1979.
13. JUCAS M. ir kt. Lietuvos istorija: Nuo seniausi laik iki 1917 m.: Mokymo leidinys.
Vilnius, 1988.
14. JURGINIS J. Lietuvos valstieci istorija (nuo seniausi laik iki baudziavos panaikinimo).
Vilnius, 1978.
15. KIAUPIENE J. Kaimas ir dvaras Zemaitijoje XVI XVIII a. Vilnius, 1988.
16. KNIRAITE V. (1922 met emes reforma Lietuvoje). Agr. reformos biuletenis Nr. 23,
Vilnius, 1994.
17. KONDRATAS M. Lietuvi tautos ir valstybes istorija. Vilnius, 1994.
18. Lietuvos emes kio ami sandroje. Lietuvos zemes kio raidos ir administravimo 1918
2003 metais apzvalga. Sud. V. Stuikys. Vilnius, 2005.
19. LINGE P. Europos ir Azijos salys. Vilnius, 1996.
20. MAKSIMAITIS M. Lietuvos valstybes ir teises istorija. Vilnius, 1997.
21. MONKEVICIUS E. Zemes teise. Vilnius, 2006.
22. Naujas poiris j Lietuvos istorij . Sud. A. Eidintas, G. Rudis. Kaunas, 1989.
23. PASUTA V. Lietuvos valstybes susidarymas. Vilnius, 1971.
24. ROSENER W. Valstieciai Europos istorijoje. Vilnius, 2000.
25. RUPLYS V., VAITIEKNAS S. Lietuvos kaimo gyventojai ir gyvenvietes. Vilnius, 1980.
26. SALCIUS P. Rastai. Lietuvos emes kio istorija. Vilnius, 1998.
27. TOTORAITIS J. Sduvos Suvalkijos istorija. Vilnius, 2003.
28. VALIKONYTE I. Pirmasis Lietuvos statutas (1529 m.). Sud. I. Valikonyte, S. Lazutka,
E. Gudavicius. Vilnius, 2001.
29. VASKELA G. Zem isdalysim iki rudens. Vilnius, 1990.
30. VASKELA G. Zemes reforma Lietuvoje 1919 1940 m. Vilnius, 1998.
31. VAITEKNAS S. Lietuvos teritorija ir gyventojai. Vilnius, 1998.
32. VANSEVICIUS S. Valstybes ir teises teorija. Vilnius: Justitia, 2000.
33. ZUKAUSKAITE E. 3e+e.iuie omuoueuu u se+.evcmpocmeo e Humee: ncceprannx.
Mocxna, 1958.
34. Zemes tvarkymo darbai Lietuvoje (nuo seniausi laik iki 1990 met). Sud. P. Aleknavicius ir
V. Skuodzinas. Kaunas, 1996.
35. Zemetvarka. Sud. P. Aleknavicius. Vilnius, 1999.
36. Zemetvarka Lietuvoje. Nacionaline zemes tarnyba prie zemes kio ministerijos. Vilnius:
Valstybine [mone Valstybinis zemetvarkos institutas, 2004.
37. BOHIu M.F., MHTPEBCKHH, R.. Ieoepaqu ce.icroeo xoscmea. Mocxna, 1981.
134
Norminiai dokumentai:
38. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992 m. geguzes 12 d. nutarimas Nr. 343 Del specialij
zemes ir misko naudojimo salyg patvirtinimo Valstybes inios, 1992, Nr. 22-652; 2004, Nr.
21-642.
39. Lietuvos Respublikos teritorij planavimo [statymas. Valstybes inios, 1995, Nr. 107-2391;
2004, Nr. 21-617.
40. Lietuvos Respublikos zemes [statymas. Valstybes inios, 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868.
135
P R I E D A I
136
1 priedas
Antropologiniai ilgio vienetai
137
2 priedas
[VAIRIU SALIU ILGIO IR PLOTO MATAI
Matai Charakteristikos
Akras Nesisteminis zemes ploto vienetas D.Britanijoje ir JAV (= 4046, 86 m
2
)
Aras Metrines vienet sistemos ploto vienetas (1 a = 100 m
2
)
Arsinas Senovinis ilgio vienetas (=71,12 cm); Lietuvoje vartotas 1835-1920 m.
Asmainis Aktainis, verdele; senovinis ploto vienetas (=1/8 valako)
Balikonas Senovinis Didziojoje Britanijoje vartotas ilgio vienetas (=4 linijos =1 miezio grdas)
Centimetras CGS vienet sistemos ilgio vienetas (1 cm=0,01 m =10 mm)
Centneris (Kvintalas - sen. Ispanijoje, Portugalijoje); 1) metrines vienet sistemos mases vienetas (1
centneris= 100 kg); 2) iki metrines vienet sistemos vartotas centneris = 50 kg
Colis Nesisteminis Didziosios Britanijos ir JAV ilgio vienetas (l in = 0,0254 m = 25,4 mm
Ceinas Nesisteminis Didziosios Britanijos ir JAV ilgio vienetas
Desimtine Zemes ploto mato vienetas Rusijoje ir Lietuvoje; Rusijoje vartota nuo XV a. pab. ; sudare
2400 kvadratini sieksni (1,0925 ha); XVIII-XX a. pradzioje dar vartotos desimtines: kine
apskritaine = 3600 kvadratini sieksni, simtaine = 10 000 kvadratini sieksni; Perejus [
metrin sistema nuo 1927 m. rugsejo 1 d. nebevartota. Lietuvoje vartota XIX-XX a. pr. (iki
metrines sistemos [vedimo 1920 m.)
Dmas 1) senovinis ariamosios zemes ploto vienetas (XV-XVI a.);
2) senovinis prievolinis ir mokestinis vienetas (XIV a. pr.)
Fedanas Senovinis Egipto ploto vienetas (= 4201 m
2
)
Hektaras = 100 ar = 10 000 m
2
Holdas Zemes ploto vienetas, vartojamas Vengrijoje (l holdas = 0,432 ha; 1 kadastrinis holdas =
0,575 ha)
Hufa Zemes ploto vienetas, vartojamas Vokietijoje ( 7-15 ha)
Jardas Nesisteminis ilgio vienetas (1 yd = 3 pedos = 36 coliai = 0,9144 m)
Jochas Nesisteminis zemes ploto vienetas, vartojamas Centrineje Europoje ( 34-58 arai)
Jugeris Senoves Romos zemes ploto vienetas (= 2942 m
2
)
Kartis,
rykste
Karcius, prentas, prutas; Lenkijos ir Lietuvos senovinis zemes matavimo ilgio matas, vartotas
Lietuvoje XVI-XVIII a.); 1 lietuviskoji kartis = 7,5 lietuviskj uolekci =4,87 m); 300
kvadratini karci prilygo lietuviskam margui (0,7 ha) apskaiciuojant plotus, kartimis
matuojamas tik krastini ilgis. Prentas = 4,32 m
Kavaljerija Zemes ploto vienetas, vartojamas kai kuriose Lotyn Amerikos salyse (11,29 75,48 ha)
Kenas Senovinis ilgio vienetas, vartojamas Japonijoje (1 kenas = 1,818 m)
Ketvirtis Senovinis ploto vienetas, vartotas Lietuvoje XVI a. II puseje XIX a; (1 ketvirtis = valako
= 5,34 ha)
Kilometras Ilgio vienetas (1 km = 1000 m)
Li 1) senoves Tolimj Ryt sali ilgio vienetas ( nuo milimetro dali iki 500-650 mm);
2) senovinis ploto vienetas (Kinijoje 6 m; Vietname = 0,04 m
2
); 3) senovinis mases vienetas
( 30-40 g)
Linija Nesisteminis ilgio vienetas (1 linija = 1/12 colio = 1,935 mm)
Margas Europos sali zemes ploto matavimo vienetas. Pradzioje reiske zemes plota, kur[ galima
arkliu aparti per diena (vok. Morgen rytas). Feodalineje epochoje margais zeme buvo
matuojama Rusijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose. LDK tai imta daryti Valak reformos metu
XVI a. viduryje. Margo dydis Rusijoje ir Lietuvoje [vairavo nuo 0,25 iki 0,56 ha, Lenkijoje
= 0,7l ha; Mazojoje Lietuvoje 1 margas = 0,25-0,56 ha. Uznemuneje nuo 1819 m. paplito
lenkiskasis margas =0,56 ha
Mastas Senovinis Artimj Ryt sali matas (1 mastas 44 cm)
Metras Pagrindinis SI sistemos ilgio vienetas (1 m = 10 decimetr = 100 cm = 1000 mm; 1791 m.
138
metras apibreztas kaip Paryziaus dienovidinio ilgio 1/40 milijonine dalis. 1 m = 0,468
sieksnio = 1,406 arsino =3,280 ped =393,7 coliai
Milis Nesisteminis ilgio vienetas; vartojamas Didziojoje Britanijoje ( l milis = 1/1000 colio =
0,0254 mm)
Mylia Nesisteminis ilgio vienetas tkstantis (dvigub zingsni); senoves Romoje = 1478,7 m,
Didziojoje Britanijoje ir JAV vartojama sausumos, arba pasto mylia (zymima mi) = 1609,344
m. Iki metrines mat sistemos [vedimo sausumos mylia buvo vartojama Europos salyse, jos
verte [vairiose salyse buvo nuo 1,5 iki 11 km, Rusijoje ir Lietuvoje 7467,6 m. Geografine
mylia zemes pusiaujo 1/15 lanko ilgis (7421,6 m). Jrmyle, arba jros mylia, geografinio
dienovidinio 1 lanko 45 geografineje plokstumoje ilgis (1852,3 m). Nuo 1929 m. ji pakeista
tarptautine jrmyle, zymima INM = 1852 m
Mu Zemes ploto vienetas Kinijoje ([vairuoja nuo 0,015 iki 0,32 ha, labiausiai paplitusi verte
0,67 ha)
Peda Senovinis Lietuvoje vartotas ilgio matas; Didziojoje Britanijoje vartotas ilgio vienetas = 12
coli = 30,48 cm
Rodas Didziosios Britanijos ir JAV nesisteminis ilgio vienetas (5,0292 m arba 5,5 jardo)
Sieksnis Senovinis ilgio vienetas, vartotas nuo pirmykstes bendruomenes laik visame pasaulyje;1) 3
uolektys; senovinis ilgio vienetas (XVI-XX a. pr.; paprastasis (mostinis ar istiest rank =
1,95 m arba 6 pedos, didysis = 2,84 m arba 9 pedos; 2) senovinis ilgio matas = 185 cm),
Lietuvoje = 2,133 m
Statine Zemes ploto matas (XV-XVI a.); 407 litr talpos statines grdais apsejamas plotas
Tuazas Sieksnis, vartojamas Pranczijoje = 1,949 m
Ulna Uolektis; lietuviskas senovinis ilgio matas, lygus atstumui tarp alknes linkio ir pirst gal
Uolektis 1) ulna, Lietuvos antropologinis ilgio matas, lygus (XIV a. I puse 1920 m.; = 60- 65,54 cm,
tai yra atstumui tarp alknes linkio ir pirst gal (nuo XIX a. 64,96 cm); 3 uolektys sudare
sieksn[; Lenkiska uolektis = 57,78 cm ; 2) senovinis Ryt sali ilgio matas
bas Zemes ploto matavimo vienetas XIV-XIX a. = 30-60 marg
Valakas Zemes ploto vienetas Lietuvoje XVI a. II puseje XIX a. = 21,38 ha; nuo 1820 m. vartotas
naujasis lenkiskas valakas = 16,796
Vara Lotyn Amerikos sali ilgio vienetas (nuo 80 iki 110 cm)
Varstas Senovinis Rusijos ilgio matas (1,067 km); Lietuvoje - varsna
Verdele Senovinis ploto vienetas; asmainis = 1/8 valako
Verskas Rusijos ilgio vienetas, vartotas XVI-XX a.; sudare1,16 arsino =4,4445 cm
Virve Senoves Lietuvoje vartota zemes matavimui = 44,6 m. (Buvo vadinama is vokieci kalbos
skoliniu - sniras)
Zagre Senovinis XIII-XV a. balt taut ariamosios zemes ploto vienetas; sudare 2 jauci jungo arba
1 arklio per metus [dirbamas plotas; Lietuvoje vienkink zagr sudare 11 ha, o viena dvikinke
zagre atitiko valaka (apie 21,36 ha). Prsijoje ir Livonijoje 17 ha
139
3 priedas
PAAISKINIMAI
Alodas [vok. allod < frank al pilnas, visiskas + od nuosavybe, valdzia], Vakar Europos
ankstyvojo feodalizmo laikotarpio individuali seimos zemes nuosavybe.
Apideme bendras sklypas tarp dviej sodyb, paname, isvara.
Beneficija [lot. beneficium geradarybe] ankstyvaisiais viduramziais zemes valda be
paveldejimo teises, feodalo suteikta dazniausiai uz karin tarnyba, daugiausia su teise imti prievoles is
valstieci; issivyscius feodaliniams santykiams beneficijos pasidare paveldimos ir virto lenais arba
feodais.
Cenzyva [pranc. censive, lot. censiva< census surasymas], Pranczijoje feodalizmo laikais
paveldima valstieci zeme.
Cinsas zemes renta , mokama pinigais arba natra. Zodis kils is - cenzas [lot.census
[kainojimas, surasymas]: Vidurio ir Centrineje Europoje viduramziais valstieci duokle (natrine
arba pinigine), mokama senjorui uz naudojimasi zeme.
Dekla LDK XV-XVI a. jav saikas, lygus 4 arba 1 su puse prekybinems statinems, kuriuo
valstieciai duodavo jav duokl.
Dykra zeme, kurioje nera gyventoj.
Domenas [pranc. domaine valda]: 1)viduramzi Vakar Europoje stambaus feodalo
zemes valda, kuri buvo [dirbama lazini valstieci ir jos savininkui teike daugiausia pajam; 2)
burzuazinese salyse valstybei priklausantis turtas (zeme, miskai, kasyklos).
Duoklininkas valstietis, neinantis lazo, bet duodantis nustatyta kiek[ produkt, kaili, medaus
ir kt.
Dmas kiemas (sodyba) su zmonemis ir zeme; mokestinis vienetas, is kurio imamas tam
tikras valstybinis mokestis.
Dvarionys, dvarionai Lietuvos didziojo kunigaikscio tarnai, kurie turejo menkas valstybes
valdymo pareigas; dvarininkai.
Feodas [lot. feodum, sen. germ. fidu dvaras, turtas, galvijai, pinigai + od valdymas,
valda] zemes valda, kuria vasalas gaudavo is savo senjoro ta salyga, kad turejo atlikti karin
tarnyba, dalyvauti teisme, atlikti kitas prievole, paveldimas.
Gvoltas LDK valstieci feodaline prievole dvarui, atliekama darbo dienomis per darbymet[.
Hiberna LDK mokestis valstybes kariuomenei islaikyti; sidabrine.
Homstedas [angl. homestead sodyba, sklypas], JAV laisvos zemes sklypas, kuris buvo
duodamas naujakuriams.
Jurisdika miesto zemi arba paties miesto dalis, priklausanti ne magistratui, o kuriam nors
savininkui, dazniausiai baznyciai. Kaimuose (vadino Jurzdikai) tai skurdziausia beturci, kampinink
kaimo dalis.
Kaimynai (kiemionys) bajoro kaime (kieme) gyvenantys ir savo nam k[ turintys (naudojosi
dvaro skirta zeme, savos neturejo) valstieciai per prievarta patek [ baudziava; prievoles bajorui
atlikinejo ne nuo kiekvieno seimos nario, bet nuo kio, todel seimos nariai pavieniui nebuvo perkami
ar parduodami.
Kamarninkai valstieciai neturej savo zemes, dvare ej laza, trobelninkai.
Kamarninkas matininkas; anstolis; kunigaikscio dvaro prievaizdas; desimtininkas.
Kapcius kieno nors valdom zemi ribos zenklas, t.y. sukastas zemi kauburys.
Kastelionas pilininkas, aukstosios valdzios pareignas.
Keliuociai XV-XVII a. LDK feodal tarnai; lydedami seimininka [ kara sudare nekilmingaj[
kari sluoksn[, gabendavo feodal laiskus, dvarui atlikinedavo talkas; turejo asmens laisv (iseivystes
teis).
140
Kepur statyti (deti) reiske padeti ja ant teisejo stalo ir pasakyti, uz ka ji statoma, t.y. ka
kviecia liudyti.
Kuopa apylinkes gyventoj susirinkimas, rinkdavosi ki gyventojai (seim galvos),
sprsdavo tos apylinkes reikalus.
Fideikomisas [lot. fideicomissum < fides tikejimas, sazine + commito pavedu] feodalineje
teiseje nekilnojamasis turtas, kurio savininko teises apibreztos: jis negali to turto padalyti [pediniams,
padovanoti ne [pediniams, parduoti.
Friholdas [angl. freehold < free laisvas + hold valda ], Anglijoje viduriniais amziais
paveldimas ir karaliaus teismo ginamas laisvj zmoni (friholderi) zemes sklypas; tokio sklypo
valdymo forma.
Latifundija [lot. latifundium < latus platus + fundus zeme, dvaras], didele privati zemes
valda.
Lenas [vok. Lehen] - 1) feodalizmo epochoje zemes valda, kuria vasalas gaudavo is senjoro ta
salyga, kad turejo atlikti (karin) tarnyba, dalyvauti teisme, atlikti pinigines ar kitas prievoles.
Skirtingai nuo beneficijos lenas buvo paveldetinis ir galejo bti atimtas is vasalo tik per teismo
sprendimu; vasalo ir senjoro santykius nustatydavo len teise; 2) mokestis, kuris bdavo renkamas is
leno pagrindais valdomo dvaro.
Lendlordas [angl. landlord], D. Britanijos stambus zemvaldys, nuomojantis zem fermeriams.
Liustracija perzirejimas, revizija, dvar zemes ir inventoriaus issamus aprasymas.
Majoratas [lot.majoratus < major vyresnysis]: 1) nuosavybes paveldejimo sistema, pagal
kuria visas turtas tenka vyriausiajam snui arba vyriausiajam gimines asmeniui; 2) dvaras, paveldejimo
keliu atitenkantis vyriausiajam gimines asmeniui.
Manoras [angl. manor], Anglijoje viduriniais amziais feodaline tevonija.
Pakamaris XVI-XVIII a. LDK apskrities pareignas, kur[ iki gyvos galvos skyre didysis
kunigaikstis, prizirejo zemes dalybas tarp [pedini, sprende zemes bylas.
Palivarkas didesnio dvaro dalis su atskira sodyba; XVI-XVIII a. LDK ir XIX a. vid. Lietuvos
nedidelis dvaras.
Parcele [pranc. parcelle dalele], mazas zemes sklypas, atsirads, skirstant didel[ zemes
sklypa.
Parceliacija zemes skirstymas parcelemis.
Pavietas LDK teritorinis administracinis vienetas (apskritis).
Posesija nuomojamoji zemes valda; valda, turtas.
Privilegija valdovo teikiama isimtine teise, lengvata.
Ribozenklis zenklas medyje, akmenyje; kapcius, zymintis zemes riba.
Seninas LDK bajoras, is didziojo kunigaikscio gavs valdyti tam tikra zemes plota;
valdytojas; smulkus valstybes pareignas.
Sidabrine LDK valstieci mokestis pinigais valstybei karo reikalams.
Slabada gyvenviete, kurios zmones laikinai atleisti nuo tam tikr prievoli ar mokesci.
Skvoteris [angl. squatter]; 1) JAV, Kanadoje, Australijoje, N. Zelandijoje kolonistas; 2)
smulkus nuomininkas.
Statine senovinis biral trio vienetas, XIV-XVIII a. vartotas LDK. Lietuviskoji (Vilniaus)
statine buvo lygi 407 litrams.
Seimynykstis zemvaldziui priklausantis nelaisvas zmogus.
Tarnyba- LDK valstieci XIV-XVI a. prievolinis ir mokestinis vienetas, t.y. vieno valstiecio (ar
valstieci grupes) kis, atliekantis feodalines prievoles.
Tevonija LDK zemes valda, paveldima is tev ir be suvarzym perleidziama.
Uredas LDK valstybines administracijos arba teismo pareignas; tarnyba, vieta, pareigos;
priederme, reikalavimas, [sakymas.
141
Uzusienis sodyba ar zeme uz gatvinio kaimo rib (sienos); smulkaus bajoro dvarelis;
galulauke.
Vaivadija LDK teritorinis administracinis vienetas, valdomas vaivados.
Veldamai bajor is didziojo kunigaikscio paveldet valstieci sluoksnis.
Vilanas [lot. villanus], vidurini amzi Vakar Europoje nuo feodalo priklausomas
valstietis; D. Britanijoje baudziauninkas, Pranczijoje, Vokietijoje, Italijoje asmeniskai laisvas
valstietis, gavs zemes sklypa ir atliekantis feodalui prievoles.
Zeme senovinis ryt slav, balt, est teritorinis vienetas.
Zemininkas bajoras, kuris turejo zemes ir ejo karo tarnyba; cinsininkas, kuris saugojo dvaro
rmus; zirejo viesosios tvarkos; Zemaitijoje zemes savininkas.
142
Recenzentai: Zemetvarkos katedros doc.dr. Antanas Miknius
VJ Valstybinio zemetvarkos instituto direktoriaus
pavaduotojas Romualdas Survila
Aprobuota: Vandens kio ir zemetvarkos fakulteto
Zemetvarkos katedroje 2007 04 23, protokolo Nr. 11,
Vandens kio ir zemetvarkos fakulteto studij komisijoje
2007 06 22, protokolo Nr. 15.