Paplūdimiųirjųmaudyklųįrengimo Klaipėdosr GALIMYBIŲSTUDIJA20191122

PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ĮRENGIMO
KLAIPĖDOS RAJONE
GALIMYBIŲ STUDIJA
Rengėjas Užsakovas
UAB „FINDEP“ Klaipėdos r. savivaldybės administracija
Jonavos g. 16, 44269 Kaunas Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai
Kodas 302776468 Kodas 188773688
Tel. (+370) 616 344 94 Tel. (8 46) 47 20 25, Faks. (8 46) 47 20 05
El. paštas: info@findep.lt El. paštas savivaldybe@klaipedos-r.lt
Gargždai, 2019 m.
Turinys
ĮVADAS ................................................................................................................................................... 4
1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ ......................................................................................................... 6
1.1. Klaipėdos rajono geografiniai ir demografiniai duomenys ...................................................... 9
1.2. Planavimo dokumentų analizė................................................................................................ 18
1.3. Vykdyti darbai ir jų finansavimas .......................................................................................... 22
2. PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ANALIZĖ ............................................................................ 24
2.1. Teritorinė analizė ................................................................................................................... 24
2.2. Sanitarinės apsaugos zonos .................................................................................................... 54
2.3. Paplūdimių priežiūra .............................................................................................................. 60
2.4. Žemės sklypai, jų paskirtis ir formavimas .............................................................................. 63
2.4.1. Įstatymai ir tvarkos ........................................................................................................... 63
2.4.2. Būsimų paplūdimių ir jų maudyklų žemės sklypai, jų nuosavybės statusas. ................... 66
2.5. Saugos užtikrinimas paplūdimiuose ir jų maudyklose ........................................................... 70
2.6. Esamo poreikio tenkinimas bei galimybės ............................................................................. 75
2.7. Vertinimas pagal kriterijus ..................................................................................................... 78
3. ANALOGŲ ĮVERTINIMAS ........................................................................................................... 81
4. ĮSTATYMINĖS BAZĖS ĮVERTINIMAS ...................................................................................... 84
5. PAPLŪDIMIAI IR JŲ MAUDYKLOS GYVŪNAMS/SU GYVŪNAIS ....................................... 89
5.1 Esami paplūdimiai ir įrengimo reikalavimai .......................................................................... 89
5.2. Paplūdimių steigimo poreikis ir galimybės ............................................................................ 94
6. PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ĮRENGIMO ĮGYVENDINIMAS ........................................ 97
6.1. Veiklų sąrašas ir aprašymas .................................................................................................... 97
6.2. Lėšų poreikis .......................................................................................................................... 98
6.3. Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo nauda (žala) ................................................................. 97
6.4. Galimi finansavimo šaltiniai .................................................................................................. 98
6.5. Vizualizacijos ......................................................................................................................... 99
7. REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI...................................................................................... 102
IŠVADOS............................................................................................................................................. 105
PRIEDAI .............................................................................................................................................. 111
2
Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija
ĮVADAS
Kraštovaizdis – tai žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir
(arba) žmonijos faktorių veikimas ir sąveika. Pagal Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos
krypčių aprašą: kultūrinis kraštovaizdis (tiek kaimiškasis, tiek miestiškasis) – teigiamas žmogaus
ir aplinkos darnaus sambūvio rezultatas. Tai kryptingai formuojamas, tenkinantis biologinius,
psichologinius (informacinius, estetinius), socialinius, ergonominius (tinkamumo veiklai),
ekonominius gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos kokybės poreikius kraštovaizdis.
Lietuvos gamta ir specialiai tam tikrų regionų ir zonų kraštovaizdžio kompleksai
sudaro palankias sąlygas rekreacijai ir turizmo plėtojimui. Lietuva pagal rekreacinį potencialą
lenkia net daugelį Europos šalių, išsidėsčiusių palei šiaurinę jūros pakrantę. Rekreacinės paskirties
upės, ežerai ir girios sudaro 28 proc. visos šalies teritorijos. Lietuvoje pažintinės paskirties objektai
– tai kraštovaizdis, ežerų sistema, istorijos paminklai, kultūriniai ir rekreaciniai kompleksai, žymių
įvykių vietos, etnokultūrinis paveldas, gamtos paminklai, tai vietos, kurias verta pamatyti
keliaujant po šalį.
Rekreacinė teritorija - gamtines ir kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių
visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti turinti teritorija, kurios ribos, žemės
naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatytas, rekreacinio naudojimo prioritetas suteiktas teritorijų
planavimo dokumentais ar teisės aktais.
Maudykla – paplūdimio vieta, skirta maudytis dideliam besimaudančiųjų skaičiui ir
atitinkanti Higienos normos reikalavimus.
Paplūdimys – patogus (ilsėtis, sportuoti, maudytis smėlio (žvyro, žvirgždo ar
kriauklelių)) ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame paviršinio vandens telkinių (ežerų,
upių, tvenkinių, karjerų, užtvankų) ar priekrantės ir tarpinių vandenų krante, įrengtas laikantis
Higienos normoj nustatytų sveikatos saugos reikalavimų.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas kraštotvarką apibrėžia kaip
organizacinę visumą, apimančią ir teritorinį strateginį, arba vadybinį, planavimą ir teritorinį fizinį,
arba tvarkomąjį planavimą. Kraštotvarkos tikslas – užtikrinti krašto, regiono ar kitokio teritorinio
komplekso subalansuotą kokybinę plėtrą.
Šios galimybių studijos tikslas – įvertinti paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo
Klaipėdos rajone poreikį bei numatyti prioritetines paplūdimių ir maudyklų įrengimo vietas.
Galimybių studijos uždaviniai:
1. Atlikti esamos būklės analizę;
2. Išskirti prioritetines teritorijas;
3. Nustatyti naujų teritorijų poreikį;
4
4. Įvertinti esamų paplūdimių ir maudyklų plėtros galimybes;
5. Įvertinti ir pasiūlyti alternatyvius paplūdimių ir maudyklų įrengimo ir įteisinimo
būdus;
6. Pateikti siūlomas paplūdimių ir maudyklų įrengimo teritorijas, įvertinant privačią
žemėvaldą, galimus apribojimus (SAZ);
7. Pateikti preliminarų paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo finansinį planą ir galimus
finansavimo šaltinius;
8. Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimą numatyti etapais pagal finansavimo galimybes,
infrastruktūros įrengimo prioritetus ir galimą infrastruktūros įrengimo tęstinumą kitais
etapais ir eksploatavimo išlaidas. Kiekvienam etapui pateikti reikalingą įrengti
infrastruktūrą, finansavimo šaltinius ir finansavimo planus.
5
1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
Didelė svarba teikiama aplinkos monitoringo sistemai, ją Lietuvos Respublikoje
sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant telkiama
ir analizuojama informacija apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės,
savivaldybių ir vietiniu lygmeniu. Savivaldybių aplinkos monitoringas – savivaldybių lygmeniu
joms priskirtose teritorijose vykdomi aplinkos būklės stebėjimai. Klaipėdos r. savivaldybės
teritorijos aplinkos monitoringas yra sudėtinė bendro aplinkos monitoringo dalis. Savivaldybių,
šiuo atveju Klaipėdos r. savivaldybės, aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų
kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, kontroliuoja Aplinkos ministerijos
įgaliotos institucijos.
Savivaldybės monitoringo programa 2016 – 2020 m. apima:
1. Aplinkos oro monitoringą (Klaipėdos r. sav. teritorijoje aplinkos oro kokybės tyrimo
vietų yra 19);
2. Triukšmo monitoringą (Klaipėdos r. sav. teritorijoje triukšmo tyrimo vietos yra 27);
3. Paviršinio vandens monitoringas (Klaipėdos r. sav. teritorijoje paviršinio vandens
monitoringo postų vietų yra 8);
4. Maudyklų monitoringas – išskiriama kaip atskira paviršinio vandens monitoringo
rūšis. Šio monitoringo tikslas yra nustatyti ir prižiūrėti maudyklų vandens kokybę,
siekiant išsaugoti ir pagerinti maudyklų būklę, sudaryti saugias sąlygas žmonių
sveikatai. (Klaipėdos r. sav. teritorijoje maudyklų tyrimo vietos yra 6);
5. Požeminio vandens monitoringas ( Klaipėdos r. sav. teritorijoje požeminio vandens
mėginių paėmimo vietos yra 2);
Dirvožemio monitoringas (Klaipėdos r. sav. teritorijoje dirvožemio tyrimo vietų yra
20). Atlikus visus programoje 2016 – 2020 m. laikotarpio stebėjimus, turi būti paruošta
apibendrinamoji monitoringo ataskaita ir parengta nauja, patikslinta monitoringo programa
sekančiam stebėjimų laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibendrintas gamtinės
morfostruktūros ir teritorijos antropogenizacijos laipsnis, nustatyta šalies kraštovaizdžio
struktūrinė įvairovė, numatyta bendroji kraštovaizdžio tvarkymo ir saugomų teritorijų sistemos
plėtotės kryptis. Kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas.
Klaipėdos rajone Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso struktūroje yra nustatytos šios
sudedamosios gamtinio karkaso dalys: geoekologinės takoskyros, geosistemų vidinio stabilizavimo
arealai ir migracijos koridoriai. Taip pat nustatytos šios, gamtinio kraštovaizdžio apsaugos ir
formavimo tipus išreiškiančios, gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos)
6
kryptys:
a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis;
b) palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas;
c) grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.
Rekreacinių arealų resursinio potencialo kategorijų skalėje Klaipėdos rajone vyrauja
vidutinio potencialo rekreacinio arealo dalis – Gargždai - Skuodas ir gana mažo potencialo
resursinis arealas (žr. 1.1. pav.). Prioritetinė Klaipėdos rajone rekreacijos plėtra laikytina pažintinė
rekreacija,
o kitos vystytinos rūšys išskiriamos kaip pramoginė rekreacija, sportinė rekreacija bei gamtinė
rekreacija.
Klaipėdos rajono rekreacinėje sistemoje tradiciniai turizmo centrai yra esamas
savivaldybės centras – Gargždai bei Pajūrio regioninio parko centras – Karklė. Rekreacinio
aptarnavimo centrai, užimantys svarbią vietą rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje, skirstomi ir
pagal specializaciją. Kaip ir daugumoje tokio pobūdžio Lietuvos centrų, yra vystoma pažintinio
turizmo specializacija, kuri apima tiek gamtinį, tiek kultūrinį krašto pažinimą. Taip pat dėmesys
skiriamas ir poilsiui gamtoje. Klaipėdos rajonui didelę įtaką daro ir šalia esantis Klaipėdos miestas,
kuris pagal reikšmę yra nacionalinės svarbos bei išskiriamas kaip užsienio turistų terminalas.
Vystant rekreacinę sistemą rajone be bendrųjų tranzitinių turistų judėjimo kelių,
dažniausiai atitinkančių svarbiausias šalies transporto magistrales, reikšminga yra ir prioritetinių
nacionalinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasų sistema.
1.1 pav. Klaipėdos r. LR bendrojo plano rekreacinių teritorijų kontekste (fragmentas)
Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimas Klaipėdos rajone
7
Klaipėdos rajono savivaldybėje išskirtos dviejų aukščiausio taksonominio rango teritorinių
rekreacinių vienetų dalys:
a) Lietuvos kontinentinio rekreacinės srities pietinė dalis, apimanti visą pajūrinę
savivaldybės dalį tarp Girulių ir Nemirsetos. Ją sudaro funkciniais ryšiais apibrėžtas
teritorines rekreacines sistemas formuojantys du rekreaciniai rajonai: A - Karklės-
Girulių, turintis išreikštą Klaipėdos priemiestinę rekreacinę įtaką ir B - Šaipių-
Nemirsetos, apjungiantys 7 rekreacinių išteklių arealus bei infrastruktūrą, paprastai,
su dideliu ir didesniu nei vidutiniu potencialu.
b) Kuršių marių regiono rekreacinės srities šiaurinė dalis, apimanti savivaldybei priskirtą
Kuršių marių dalį bei prie jų prieinančias teritorijas. Ją taip pat sudaro du rekreaciniai
rajonai: C – Kairių-Smiltynės, turintis išreikštą Klaipėdos priemiestinę rekreacinę
įtaką ir D – Drevernos- Juodkrantės, apjungiantys 9 rekreacinių išteklių arealus bei
infrastruktūrą, paprastai, su didesniu nei vidutiniu ir vidutiniu potencialu.
Atskiriems autonomiškiems rekreacinių sričių neformuojantiems rekreaciniams
rajonams Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje priklauso:
a) Dangės slėnyje ir paslėniuose: Kretingalės-Kretingos rekreacinio rajono (E) pietinė
dalis ir Gvildžių - Tauralaukio rekreacinio rajono (F) šiaurinis pakraštys;
b) Minijos slėnyje ir paslėniuose: Pikteikių-Radaičių rekreacinis rajonas (G), Gargždų-
Dovilų rekreacinis rajonas (H), Šernų rekreacinis rajonas (J), Priekulės-Lankupių
rekreacinis rajonas (K);
c) Veiviržo slėnyje ir paslėniuose: Veiviržėnų-Mockaičių rekreacinis rajonas (L);
Agrariniame- miškingame kraštovaizdyje: Judrėnų-Mataičių rekreacinis rajonas (M),
Agluonėnų rekreacinis rajonas (N).
Pagrindinėmis Klaipėdos rajono savivaldybės rekreacinių vietovių formavimo bei
vystymo kryptimis numatyta laikyti: poilsį gamtoje/kaime, bendrąjį turizmą, pažintinį turizmą,
pramoginę rekreaciją, sportinę rekreaciją, verslinę rekreaciją. Svarbiausi rekreacijos aptarnavimo
centrai savivaldybės teritorinėje sistemoje, paprastai, yra polifunkcinio pobūdžio ir jungia dvi ar
daugiau rekreacinės specializacijos krypčių.
Klaipėdos rajono rekreacinėje sistemoje be tradicinių turizmo centrų, kuriais yra
esamas savivaldybės centras (Gargždai) bei Pajūrio regioninio parko centras (Karklė), svarbiais
pažintinio turizmo centrais jau pradeda tapti Priekulė ir Dreverna. Kaip lokalinius turizmo
aptarnavimo centrus tikslinga būtų vystyti Kretingalę, Agluonėnus, Veiviržėnus, Judrėnus,
Vėžaičius, Svencelę.
1.2 paveiksle pateikiami Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano
8
sprendiniai, Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinio fragmentas.
1.2 pav. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, Rekreacijos, turizmo,
gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinys
Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės bei akvatorija, saugomos teritorijos, miškų
masyvai, ežerai, tvenkiniai, upės ir jų slėniai, kraštovaizdžio teritorinė struktūra formuoja estetinius
ir rekreacinius Klaipėdos rajono savivaldybės išteklius.
Šios galimybių studijos objektas - Klaipėdos rajone esančių vandenų telkinių (upių,
ežerų, karjerų) teritorija. Šio rajono vandens telkiniai ne tik puikiai tinkami rekreaciniam turizmui
vystyti, bet ir išsidėstę geografiškai išvystytoje zonoje: netoli magistralinių kelių, krašto kelių, ir
vandens turizmo trasų.
Papildomai įrengti naujus paplūdimius ir jų maudyklas arba atnaujinti esamus labai
svarbus žingsnis tiek plėtojant rekreacinį turizmą, tiek didinant Klaipėdos rajono bei aplinkinių
gyventojų sveikatą, tiek puoselėjant saugomas teritorijas. Naujų paplūdimių ir jų maudyklų
įrengimas padėtų pasiekti Klaipėdos r. savivaldybės turizmo plėtros tikslus, pritraukti didesnius
lankytojų srautus, didinti šalies ir Klaipėdos krašto žinomumą.
1.1. Klaipėdos rajono geografiniai ir demografiniai duomenys
Klaipėdos rajonas vienas iš sparčiausiai besiplečiančių Lietuvos regionų. Ypatingas
dėmesys rajone skiriamas rekreacijos ir turizmo paslaugų plėtrai. Viena iš labiausiai vandens
turistus viliojančių vietų – Minijos upė.
Klaipėdos rajono savivaldybė, puslankiu supdama Klaipėdą, prieina prie Baltijos
jūros ir Kuršių marių. Istoriniu požiūriu, tai turtinga teritorija, kurioje yra etno kultūriškai savitas
Klaipėdos kraštas. Teritorijoje persipina Mažosios Lietuvos ir žemaitiškoji tradicijos. Gausus ir
tolygus kultūros paveldo objektų tinklas, unikalūs ir išskirtiniai kraštovaizdžiai bei nepakartojama
9
gamta, patogi geografinė padėtis, išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, taip pat
kaimynystėje esantis pajūrio ruožas, kurorto miestai sąlygoja tai, kad Klaipėdos rajonas - labai
patraukti vieta tiek gyvenimui, verslo plėtrai, turizmui bei rekreacijai.
Rajonas įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje. 1 336 km2 ploto teritorija ribojasi su
Palangos miesto, Kretingos raj., Plungės raj., Rietavo, Šilalės raj., Šilutės raj. ir Klaipėdos miesto
savivaldybėmis. Priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, Klaipėdos rajonas turi pavadinimą,
nesutampantį su administracinio centro pavadinimu – Gargždais. Vaizdingą kraštovaizdį kuria ne
tik jūros pakrantė su Regioninio parko teritorija, bet ir nemažai upių, iš kurių didžiausios – Minija,
Veiviržas bei ežerai – Kalotės, Kapstato ir Placio. Taip pat rajonas turtingas gamtiniais ištekliais:
nafta, mediena, durpėmis, žvyru. Žemės ūkio naudmenos užima 55,7 proc. savivaldybės teritorijos,
miškai – 25,9 proc., keliai – 2 proc., užstatyta teritorija – 2,2 proc., vandenys – 9,4 proc., kita žemė
– 4,8 proc. Klaipėdos rajonas yra patrauklus gyvenimui, verslui, turizmui ir poilsiui Vakarų
Lietuvoje.
Žemiau esančiame 1.3 paveiksle pateikiama Klaipėdos rajono teritorijos vieta
žemėlapyje.
1.3 pav. Klaipėdos r. savivaldybės vieta žemėlapyje. Šaltinis:

https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Klaipėdos rajono savivaldybė yra suskirstyta į 11 seniūnijų (žr. 1.3 pav.): Agluonėnų,
Dauparų - Kvietinių, Dovilų, Endriejavo, Gargždų, Judrėnų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario,
Veiviržėnų, Vėžaičių. Daugumoje iš jų yra išorinių vandens telkinių.
Agluonėnų seniūnija - Tai nedidelė, jauki šiuolaikinė gyvenvietė ant Agluonos upės
kranto. Teritorijos plotas - 57 km². Agluonėlių seniūnija ribojasi su Veiviržėnų, Priekulės bei
Dovilų seniūnijomis.
Dauparų-Kvietinių seniūnija - Seniūnijos plotas − 92,3 km2, gyventojų skaičius –
10
3 891. Dauparų - Kvietinių seniūnija ypatinga savo geografine padėtimi tuo, kad ji išsidėsčiusi apie
Gargždus, netoli Klaipėdos. Dauparai, Gobergiškė, Jonušai, Šlapšilė yra ypatingai geroje
situacijoje susisiekimo, infrastruktūros atžvilgiu. Todėl nenuostabu, kad būtent šitose vietovėse
akivaizdi plėtra − daugėja naujakurių, vyksta komercinės paskirties statyba, daugėja gyventojų.
Seniūnija − viena iš nedaugelio, kurioje gyventojų skaičius ne mažėja, o didėja.
Dovilų seniūnija - Dovilų miestelis – 5 km į pietvakarius Gargždų, Klaipėdos rajono
savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs dešiniajame Minijos krante.
Endriejavo seniūnija- Endriejavo seniūnija užima 145,51 kv. km. Joje yra 29
kaimai. Iš jų penkiuose kaimuose neliko gyventojų. Seniūnija suskirstyta į penkias seniūnaitijas.
Endriejavas yra įsikūręs ant gražios kalvos šalia Kapstato ežero, kuris yra endriejaviškių
pasididžiavimas, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta.
Gargždų seniūnija – plotas- 1,74 km² , miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos
apskrityje, vakariniame Minijos krante. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės A1
Vilnius–Kaunas– Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Klaipėdos
rajono savivaldybės administracinis centras.
Judrėnų seniūnija – plotas - 64 km², iš pietryčių pusės atokiausiame Klaipėdos
rajono kampelyje įsikūrusi, už 15 km į rytus nuo Veiviržėnų, už 20 km į pietvakarius nuo Rietavo,
už 36 km į pietryčius nuo Gargždų nutolusi gyvenvietė. Tai – senas Žemaitijos kaimas, kurį per
istorijos negandas saugojo apsupę miškai, čia gyvenusių žmonių darbštumas ir kantrybė, po vargų
ir nelaimių gaivindavo Judrės ir Šalpės upelių tėkmė. Judrėnų seniūnijos plotas 6 740 ha: žemės
ūkio naudmenų – 2 917 ha, miškų – 3 823 ha. Seniūnijos teritorijoje yra 14 gyvenamųjų vietovių.
Kretingalės seniūnija- plotas - 110 km², miestelis Klaipėdos rajone, šalia kelio
Klaipėda–Kretinga, prie Danės (Akmenos) upės.
Priekulės seniūnija - viena iš didžiausių Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų,
besiribojanti su Klaipėdos miestu, Kuršių mariomis su Neringos miestu ir Veiviržo upe su Šilutės
rajonu. Priekulės seniūnijos plotas − 16 177 ha. Žemės našumas − nuo 37 iki 39 balų. Per seniūnijos
teritoriją vingiuoja Minijos upė, kurios baseinas paskelbtas ichtiologiniu draustiniu. Pietvakarinėje
dalyje teka Vilhelmo kanalas, o Drevernos ir Svencelės kaimai išsidėstę Kuršių marių pakrantėje.
Seniūnijoje yra 44 kaimai, o Priekulės miestas − seniūnijos centras
Sendvario seniūnija - smulkiausias dabartinis administracinis-teritorinis vienetas,
Seniūnijos teritoriją sudaro 7 193 ha., 22 kaimai, iš jų 6 didesnės gyvenvietės. Yra 85,351 km
vietinės reikšmės kelių ir gatvių, 29,27 ha ploto želdinių, 12 neveikiančių kapinaičių ir 1 piliakalnis.
Oficialių paplūdimių seniūnijoje nėra, tačiau vietinių gyventojų poilsiui pamėgtos vietos – Slengių
vandens telkiniai, Mazūriškių karjeras(privatus), Laukžemio tvenkinys.
11
Veiviržėnų seniūnija - įsikūrusi Klaipėdos rajono savivaldybės pietryčių pusėje.
Kraštovaizdžio požiūriu tai vienas vaizdingiausių Klaipėdos rajono kampelių, kurio banguotą
reljefą raižo vienas didžiausių Minijos intakų – Veiviržo upė ir nuo jos atsišakojantys Šalpės,
Šlūžmės, Upitos, Purlės, Judrės ir kiti upeliai. Seniūnija užima 188,09 m2 plotą, ribojasi su
Agluonėnų, Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo, Judrėnų ir Švėkšnos seniūnijomis. Dabartinė seniūnijos
teritorija administraciniu požiūriu suformuota XX a. 7-ajame dešimtmetyje kaip Veiviržėnų
apylinkė
Vėžaičių seniūnija - apima 16 050 ha plotą. Vėžaičių seniūnijoje gyvena apie penkis
tūkstančius gyventojų. Seniūnija ribojasi su Gargždų miestu, Veiviržėnų, Endriejavo, Dovilų
seniūnijomis.
Remianti Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2019 m. pradžioje
Klaipėdos rajone gyveno 58 439 gyventojai. Paveiksle 1.4 pateikiama statistikos departamento
informacija apie penkių metų Klaipėdos rajono gyventojų pokytį.
59000
58439
58000
57000
56000 56131
55000
54635
54000
53459
53000 52831
52000
51000
50000
2015 2016 2017 2018 2019
1.4 pav. Nuolatinių Klaipėdos r. sav. gyventojų skaičius (liepos 1 d.). Šaltinis: Lietuvos statistikos
departamentas
Klaipėdos r. sav. pastebimas gyventojų skaičiaus didėjimas (žr. 1.4 pav.). Gyventojų
skaičiaus didėjimas (2015 m. - 52 831, o 2019 m. pradžioje – 58 439) – tai teigiama demografinė
tendencija. Didėjantis gyventojų skaičius yra lemiamas didėjančios vidinės emigracijos, pajūrio
regiono patrauklumo tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu, sveikesnio jūrinio klimato. Ši
tendencija yra reikalinga prognozuojant būsimus Klaipėdos rajono lankytojų srautus.
Vertinant paplūdimių ir maudyklų poreikį labai svarbu išanalizuoti ne tik bendrą
gyventojų skaičių, tačiau ir gyventojų struktūrą pagal amžiaus grupes (žr. 1.5 pav.).
12
45000
39855,398
40000 37206,435 38169,08
35925,08 36405,579
8928,4397977,4818927,6538125,768 9069,41 8359,1559430,0088531,9129759,3138824,289
2015 2016 2017 2019
0-14 m. 15-65 m. 65 m. ir vyresni
1.5 pav. Nuolatinių Klaipėdos r. gyventojų struktūra pagal amžiaus grupes. Šaltinis: Lietuvos statistikos
departamentas
Iš pateiktų duomenų galima pastebėti, jog 2019 m. pradžioje Klaipėdos rajone 0-14
metų vaikų gyveno 9 759 asmenys. Tai maži vaikai ir paaugliai, kuriems ypatingai svarbu turėti
galimybę su suaugusiųjų priežiūra maudytis, ilsėtis ir aktyviai leisti laiką gamtoje prie vandens
telkinio. Ypatingai svarbu, kad paplūdimys ir jo maudykla būtų tinkamai pritaikyti saugiam
laisvalaikio praleidimui, šalia maudyklos būtų tinkamai paruošta aplinka (šiukšliadėžės, suolai,
paruoštas ir saugus šlaitas bei priėjimas prie vandens, įrengtos persirengimo kabinos).
Didžiausia dalis Klaipėdos rajono gyventojų yra 15-65 m. amžiaus. 2019 m. pradžioje
tokių asmenų Klaipėdos rajone gyveno 39 855 asmenys. Tai darbingo amžiaus gyventojai, kurie
paplūdimius ir jų maudyklas su visa šeima dažniausiai lanko laisvadieniais arba vakarais. Šiai
asmenų grupei svarbus kokybiškas poilsis, todėl jiems aktualūs patogios, saugios vaikams
maudymosi vietos.
Taip pat net 8 824 asmenys yra pensinio amžiaus. Šie žmonės turi laisvo laiko visą
dieną ir labai dažnai leidžia jį prie įrengtų paplūdimių ir jų maudyklų. Jie skaito spaudą, gėrisi
kraštovaizdžiu, ilsisi ant paruoštų suolelių, taip pat maudosi ar tiesiog bendrauja su kitais atėjusiais.
Pateiktame 1.6 paveiksle matomas penkių metų Klaipėdos rajono gyventojų skaičiaus
pokytis pagal seniūnijas. Iš duomenų matoma, jog daugumoje seniūnijų gyventojų skaičius išlieka
stabilus ar net augantis. Tai rodo ir didėjantį paplūdimių bei maudyklų poreikį.
13
18000
16000
14000
12000
10000
2014
8000
2015
6000
4000 2016
2000 2017
0 2018
1.6 pav. Seniūnijų gyventojų skaičiaus pokytis 2014-2018 m. Šaltinis: Seniūnijų administracijos
Per penkerius metus (2018 – 2014 m.) labiausiai gyventojų skaičius išaugo Sendvario
(67 proc.), Dauparų – Kvietinių (27 proc.) ir Dovilų (12 proc.) seniūnijose. Agluonėnų, Endriejavo,
Judrėnų seniūnijose gyventojų skaičius sumažėjo apie 6-7 proc. Didžiausias gyventojų
sumažėjimas pastebimas Veiviržėnų seniūnijoje – čia deklaruotų gyventojų sumažėjo beveik 16
proc. Kitose seniūnijose gyventojų skaičius pakito nežymiai arba liko stabilus.
Vietiniams gyventojams, kurių skaičius daugumoje Klaipėdos rajonų savivaldybių
auga, paplūdimių ir jų maudyklų sutvarkymas bei naujų įsteigimas yra ypač aktualus, kadangi
konkrečios seniūnijos gyventojai yra linkę laisvalaikį praleisti nenutoldami nuo namų, tad renkasi
šalia esančius vandens telkinius. Sutvarkytose ir specialiai pritaikytuose paplūdimuose ir jų
maudyklose vietiniai gyventojai galėtų saugiai leisti laisvalaikį, maudytis bei iškylauti.
Ne tik vietiniai gyventojai naudojasi paplūdimiais ir jų maudyklomis. Atvykstantys
vietiniai turistai, taip pat lankysis Klaipėdos rajone dėl įrengtų paplūdimių ir jų maudyklų.
Turistams sutvarkyta ar įrengta paplūdimio teritorija bei įrengti paplūdimiai pritaikyti lankytis su
gyvūnais būtų papildoma priežastis atvykti į Klaipėdos rajoną, jis taptų patrauklesnis ir
lankomesnis. Taip pat sutvarkyti, naujai įrengti paplūdimiai ir jų maudyklos viliotų turistus bei
gyventojus iškyloms jei būtų įrengtos laužavietės, pavėsinės, tualetai, stalai su suoliukais. 1.7
paveiksle pateikiami duomenys apie Klaipėdos rajono savivaldybės turizmo centrus aplankančių
turistų skaičių.
14
6000
4909
5000
4442
4000
3000 2622
2000 1709
875 812
1000 608 628 494
194 242
22 1 0 0 5
0
2017K2 2017K3 2017K4 2018K1 2018K2 2018K3 2018K4 2019K1
Lietuvos gyventojai Užsieniečiai
1.7 pav. Klaipėdos r. sav. Turizmo informacijos centrų lankytojų skaičius. Šaltinis: Lietuvos statistikos
departamentas
Turistai, atvykstantys į turizmo informacijos centrus, dažniausiai domisi to regiono

lankytinomis ar vaizdingomis vietomis, etno kultūriniais objektais, gamtos kampeliais, kuriuose
galima būtų paiškylauti ar paplūdimiais ir jų maudyklomis, kuriuose galima būtų pasideginti bei
išsimaudyti. Didžiausias turizmo centrų lankytojų srautas pastebimas vėlyvą pavasarį bei vasaros
laikotarpiu, todėl labai svarbu jiems suteikti galimybę ne tik aplankyti Klaipėdos rajono lankytinas
vietas, kultūros objektus, bet ir praleisti laiką tinkamai pritaikytose paplūdimiuose ir jų maudyklose.
Didžiausi turizmo informacijos centrų lankytojų srautai pastebimi II – III ketv. 2017 m.
duomenimis atitinkamais ketvirčiais turizmo centruose lankėsi 1 709 ir 4 442 Lietuvos gyventojai
bei 194 ir 608 užsienio turistai. 2018 m. III ketvirčio duomenimis Klaipėdos rajono sav. turistų
centruose lankėsi 4 909 Lietuvos turistai ir 4 94 užsienio turistai. 2018 III ketv. apsilankančių turistų
padaugėjo 6,3 proc. (lyginant su 2017 III ketv.).
Iš pateikto 1.8 paveikslo matoma jog, vietinių turistų skaičius Klaipėdos apskrityje
svyruoja priklausomai nuo metų.
1000
824 839,2 857,4 827,5 826,9 827,4
800
600
400
200
0
2013 2014 2015 2016 2017 2018
1.8 pav. Vietinių turistų skaičius per metus Klaipėdos r. sav. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
15
Klaipėdos rajone vietinių turistų skaičius 2013 m. buvo 824 tūkst., 2014 m. - 839,2
tūkst., 2015 metais – 857,4 tūkst. Ženklų padidėjimą 2015 m. lėmė didėjančios pajamos, valiutos
šalyje pasikeitimai, šilta ir keliauti tinkama vasara bei padidėjęs turistų skaičius iš užsienio.
Vėlesniu laikotarpiu (2016 – 2018 m.) vietinių turistų skaičius išliko stabilus ir siekė apie 827 tūkst.
Vietinių turistų skaičius ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pateikiamas 1.9 paveiksle
200
150
100
50
0
15–24 25–34 35–44 45–54 55–64 65+
Vietinių turistų skaičius 2013 Vietinių turistų skaičius 2014

Vietinių turistų skaičius 2015 Vietinių turistų skaičius | tūkst. 2016
Vietinių turistų skaičius | tūkst. 2017 Vietinių turistų skaičius | tūkst. 2018
1.9 pav. Vietinių turistų skaičius Klaipėdos rajone pagal amžiaus grupes. Šaltinis: Lietuvos statistikos
departamentas
Lyginant vietinių turistų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes (žr. 1.9 pav.), tendencija
tiek 2013 m., tiek 2017 m. išlieka tokia pati. Daugiausia keliauja 25-34 amžiaus žmonės. Tai
dažniausiai šeimas ir mažamečius vaikus neretai ir augintinius turinčių asmenų grupė. Šiai grupei
ypatingai aktualu rekreacinis turizmas, galimybė praleisti laisvalaikį gamtoje prie gerai paruoštų,
tvarkingų paplūdimių ir jų maudyklų. Taip pat pastebimas vietinių turistų, kuriems virš 65 m.,
kelionių suaktyvėjimas. Tai lemia išėjimas į pensiją, sveikatos problemų šalinimas bei sveikatos
gerinimas, didesnis laiko turėjimas. Pensinio amžiaus asmenys dažnai įsigyja augintinius su kuriais
mielai laiką leidžia gamtoje prie vandens telkinių, maudyklose, todėl pastebimas paplūdimių,
kuriuose galima lankytis su augintiniais, aktualumas.
Gyventojų skaičius Lietuvoje pateikiamas 1.10 paveiksle. Gyventojų skaičiaus
pokytis ir kaitos tendencijos turi tiesioginį ryšį vertinant vietinių turistų srautus ateityje.
16
2018 2800738
2017 2824030
2016 2870351
2015 2903951
2014 2931612
2013 2956558
1.10 pav. Gyventojų skaičius Lietuvoje (liepos 1 d.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pateiktuose duomenyse galima matyti, kad gyventojų skaičius visoje Lietuvoje

kasmet mažėja. 2018 metais, palyginus su 2013 metais, gyventojų skaičius sumažėjo 5,27 proc.
Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius gali daryti įtaką bendram vietinių turistų skaičiui.
Prognozuojant vietinių turistų skaičių vėlesniais metais, reikia atsižvelgti ir į neigiamas Lietuvos
demografines tendencijas.
Patogių, asmens poilsio poreikius atitinkančių maudyklų ir tvarkingų paplūdimių
įrengimas Klaipėdos rajone prisidėtų prie šalies žinomumo, užsienio lankytojų srauto didinimo.
Atvykstančių turistų skaičius kasmet pateikiamas 1.11 paveiksle.
1800
1546,7
1600
1384,7
1400 1245,5
1183,1 1133,3
1200 1092,7
1000
800
600
400
200
0
2013 2014 2015 2016 2017 2018
1.11 pav. Atvykusių turistų skaičius Lietuvoje 2013 – 2018 m., tūkst. Šaltinis: Lietuvos statistikos
departamentas.
Paskutiniųjų šešerių metų duomenys rodo, kad atvykstančių turistų skaičius Lietuvoje
augo kasmet nuo 2013 m. iki 2018 m. Išskirti galima tik 2015 m. - užsienio turistų srautas sumažėjo
4,21 proc., tačiau visu likusiu laikotarpiu atvykstančių asmenų skaičius didėjo. Lyginant 2018 m.
su 2013 m. turistų skaičius, atvykstančių poilsiui į Lietuva, išaugo nuo kiek daugiau nei 1 092 tūkst.
iki 1 546 tūkst. Remiantis šia šešerių metų tendencija, galima teigti, kad ateinančiais laikotarpiais
17
turistų srautas didės, prie to prisidėtų maudymosi zonų rengimas, rekreacinių teritorijų įkūrimas.
Didėjantis gyventojų skaičius Klaipėdos rajone bei didėjantis vietinių ir užsienio

šalių turistų srautas lemia didėjantį paplūdimių ir jų maudyklų poreikį. Saugūs, komfortiški, higienos
normas, SAZ taisykles atitinkantys ir prižiūrimi paplūdimiai ne tik kelia vietinių gyventojų
pasitenkinimą, reprezentuoja Klaipėdos rajoną, bet ir didina šalies žinomumą.
1.2. Planavimo dokumentų analizė

Savivaldybės veiklai planuoti yra ruošiami įvairūs dokumentai. Jų tikslas – siekti kuo
efektyviau paskirstyti turimus išteklius, įvykdyti numatytas veiklas ir patenkinti besikreipiančių
vienetų poreikius. Visas šis planavimas yra strateginio planavimo sistema. Šiuo metu veikianti
sistema Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo įdiegta 2006 m. (dabar ji yra atnaujinama, siekiant
tobulinti savivaldos valdymo procesus). Kaip Klaipėdos rajono savivaldybės internetiniame
puslapyje teigiama: „Visą procesą supaprastintai galima apibūdinti taip: atliekama išorinės ir
vidinės institucijos veiklos analizė ir įvertinama esama situacija (ekonominiai, politiniai,
technologiniai, demografiniai ir kiti išorės aplinkos ar vidiniai veiksniai) ir, atsižvelgiant į surinktą
informaciją, formuluojami ateities tikslai ir jų pasiekimui būtinos priemonės – darbai, kurie detaliai
išvardijami ir aprašomi.“.
Verta paminėti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė buvo viena iš pirmųjų tarp kitų
rajono savivaldybių Lietuvoje 2004 m. pasitvirtinusi plėtros strateginį planą 2004 – 2012 m.
laikotarpiui. Jis 2011 m. buvo atnaujintas ir galioja iki 2020 m.
Pagrindiniai Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio planavimo dokumentai:
• Klaipėdos rajono plėtros iki 2020 m. strateginis planas (plėtros planas) – tai svarbiausias
planavimo dokumentas, jis yra vidutinės trukmės, jame išdėstyta ilgalaikė Klaipėdos
rajono vizija, tikslai ir priemonės strategijai įgyvendinti.
• Klaipėdos rajono savivaldybės strateginis veiklos planas 2013 – 2015 m. (veiklos planas)
– trumpos trukmės planavimo dokumentas (rengiamas trejiems metams), skirtas
konkrečiai įgyvendinti Plėtros plane numatytoms priemonėms.
Šie dokumentai skiriasi galiojimo laikotarpiu (plėtros plane numatomos priemonės
– darbai, kurių įgyvendinimas suplanuotas iki 2020 m., o veiklos plane įrašomi darbai planuojami
atlikti per ateinančius trejus metus), detalumu (plėtros plane gana didelių investicijų reikalaujamos
priemonės, o veiklos plane – išsmulkintos, detalios priemonės).
Taip pat savivaldybėje galioja ir metinis veiklos planas. Jis planuojamas ir
patvirtinamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus einamųjų metų
pradžioje, o jo ataskaita už praėjusius metus pateikiama taip pat kitų metų pirmojoje pusėje.
18
Ištrauka, iš Klaipėdos rajono savivaldybės 2018 metinio veiklos plano ataskaitos ir 2019 metinio
veiklos plano, kuriuose paminėti atlikti ar atliekami darbai susiję su Klaipėdos rajono paplūdimių
ir jų maudyklų įrengimu ar atnaujinimu pateikiami 1.1 lentelėje.
1.1 lentelė Ištrauka iš 2018 m. veiklos plano ataskaitos ir 2019 m. veiklos plano.
Veiksmas (priemonę Proceso ar/ir indėlio Asignavimai Panaudotos

Priemonės pavadinimas detalizuojanti aiškiai vertinimo kriterijai, iš viso, lėšos iš viso,
apibrėžta veikla) matavimo vienetai tūkst. Eur. tūkst. eurų
2018 M.
Pasirašyta sutartis
Vykdyti viešųjų
paslaugoms teikti,
Priešgaisrinių tvenkinių pirkimų procedūras
vnt.
seniūnijose išvalymas ir 10 10
Išvalyti Išvalyti Endriejavo
sutvarkymas
priešgaisrinius sen. priešgaisrinius
tvenkinius tvenkinius, vnt.
Projekto „Pakrantės
žvejybos turizmas – plėtra, Derinti veiksmai dėl Pasirašyta sutartis
skatinimas ir tvarus paslaugų teikimo paslaugoms teikti, 11,1 -
valdymas Baltijos jūros sutarties pasirašymo vnt.
regione“ įgyvendinimas
Pakrantės šalia Dovilų I Prižiūrėti Gargždų
Prižiūrėtos Gargždų
karjero tvarkymo darbai ir karjerų teritoriją
karjerų teritorijos, 13,7 13,7
Gargždų karjerų teritorijos (žolės pjovimas,
vnt.
priežiūra šiukšlių rinkimas)
2019 M. (PLANAS)
Pakrantės šalia Dovilų I-ojo
Pakrantės šalia
karjero tvarkymo darbai ir
Dovilų I-ojo karjero Prižiūrėta teritorija 10 -
gargždų karjerų teritorijos
tvarkymo darbai
priežiūra
Projekto „Pakrantės
žvejybos turizmas – plėtra, Pasirašyta sutartis
Pasirašyti paslaugų
skatinimas ir tvarus paslaugoms teikti, 131,5 -
teikimo sutartį.
valdymas Baltijos jūros vnt.
regione“ įgyvendinimas
Šaltinis: https://www.klaipedos-r.lt
Priemonės įvykdytos ir numatytos (2018 ir 2019 metais) aplinkos apsaugos

programai, tikslui „Mažinti aplinkos taršą, siekiant sukurti švarią ir saugią aplinką Klaipėdos
rajone“ pasiekti. Šios priemonės pasitelkiamos uždavinio „Gerinti vandens telkinių būklę bei
tvarkyti juos supančią aplinką“ sprendimui.
Taigi, 2018 m. buvo numatytos trys priemonės siekiančios gerinti vandens telkinių
būklę – dvi iš jų įvykdytos, o viena ne (nepanaudotos lėšos priemonei įvykdyti). Įvykdytos
priemonės: priešgaisrinių tvenkinių seniūnijose išvalymas ir sutvarkymas, priemonės įvykdyto
metu buvo pasirašyta sutartis paslaugoms teikti ir išvalyti du Endriejavo sen. priešgaisriniai
tvenkiniai. Tam buvo skirti 10 tūkst. Eur. asignavimų iš savivaldybės biudžeto – visos lėšos buvo
panaudotos. Kita suplanuota ir įvykdyta priemonė – pakrantės šalia Dovilų I karjero tvarkymo
19
darbai ir Gargždų karjerų teritorijos priežiūra, priemonės įgyvendinimo metų buvo prižiūrėtos
trijų Gargždų karjerų teritorijos. Viso skirtų ir panaudotų lėšų iš savivaldybės biudžeto buvo 13,7
tūkst. Eur. Neįgyvendinta priemonė – tai projekto „Pakrantės žvejybos turizmas – plėtra, skatinimas
ir tvarus valdymas Baltijos jūros regione“ įgyvendinimas. Buvo planuota pasirašyti vieną sutartį
paslaugoms teikti, tam numatyta asignavimų viso 11,1 tūkst. Eur., tačiau lėšos buvo nepanaudotos,
nes sutartis nebuvo pasirašyta.
Kitų metų Klaipėdos rajono savivaldybė metiniame veiklos plane (2019 m.)
numatoma įgyvendinti dvi priemones, susijusias su vandens telkiniais. Jos kartojasi su 2018 m.,
tačiau veiksmai numatomi kiti. Pirmoji priemonė tai pakrantės šalia Dovilų I karjero tvarkymo
darbai ir Gargždų karjerų teritorijos priežiūra, numatomas veiksmas – pakrantės šalia Dovilų I –
ojo karjero tvarkymo darbai, numatomas procesas – prižiūrėta teritorija. Šiems darbams atlikti
numatoma 10 tūkst. Eur. iš savivaldybės biudžeto. Antroji yra 2018 m. neįvykdyta priemonė -
projekto „Pakrantės žvejybos turizmas – plėtra, skatinimas ir tvarus valdymas Baltijos jūros
regione“ įgyvendinimas. Paliekami tie patys procesai kaip ir 2018 m. – pasirašyti sutartį
paslaugoms teikti. Skirtumas tas, kad 2019 m. numatomi kita asignavimų struktūra: 52,9 tūkst. Eur.
(ES), 72,9 tūkst. Eur. (SB) ir 5,7 tūkst. Eur. (VBES).
Dar vienas svarbus dokumentas susijęs su teritorijų planavimo sprendimais yra
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas. Jis susideda iš šių dalių:
1) Gyvenamųjų vietovių ir socialinės infrastruktūros tinklo formavimo;
2) Kraštovaizdžio ekologinės apsaugos užtikrinimo;
3) Rekreacinių teritorijų vystymo ir kultūros paveldo;
4) Techninės infrastruktūros vystymo;
5) Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo;
6) Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams;
7) Sprendinių įgyvendinimui rengtų projektų.
Svarbiausios bendrojo plano dalys šiai galimybių studijai yra trečioji ir septintoji.
Trečiojoje dalyje pateikiama viskas apie rekreacines teritorijas: pagrindinės sąvokos, sandara,
reikšmė regionu, vystymo galimybės, rekreacinį potencialą įtakojančių faktorių vertinimas,
rekreacinių teritorijų sistema ir visos kitos detalės turinčios sąsaja su poilsio zonų, paplūdimių,
maudyklų įrengimu. Septintojoje dalyje nurodoma, kokie teritorijų planavimo dokumentai ar
galimybių studijos siūlomos rengti bendrojo plano galiojimo laikotarpyje. Aptarto Klaipėdos
rajono bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui numatomi rengti:
1) Parengti visų seniūnijų centrų bendruosius arba detaliuosius planus.
2) Pakoreguoti ir papildyti Gargždų miesto bendrąjį planą.
20
3) Parengti Plikių miestelio bendrąjį planą.
4) Parengti turizmo ir rekreacijos plėtros specialųjį planą.
5) Atlikti viešojo transporto vystymo galimybių studiją.
6) Parengti degalinių išdėstymo specialųjį planą.
7) Parengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros
specialųjį planą.
8) Parengti šilumos tiekimo infrastruktūros plėtros specialųjį planą.
9) Parengti vandenviečių SAZ ribų specialiuosius planus.
10) Parengti kapinių SAZ ribų specialiuosius planus.
11) Parengti gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių SAZ ribų specialiuosius
planus.
12) Parengti krašto kelio nuo Klaipėdos pietinio aplinkkelio (Dumpių sankryžos)
iki automagistralės A1 Vilnius-Klaipėda specialųjį planą.
13) Parengti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų specialųjį planą.
14) Parengti vėjo jėgainių išdėstymo specialųjį planą.
Aptarus pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius teritorijų planavimą
Klaipėdos rajone, buvo atlikta vietų, kuriose matomos galimybės įrengti paplūdimius ir jų
maudyklas, teritorijų planavimo analizė. Siekta išsiaiškinti ar konkrečiose vietose nenumatoma
kitų projektų ar veiklų.
Taigi, išanalizavus teritorijų planavimo dokumentus: Klaipėdos rajono savivaldybės
bendrąjį planą, strateginį veiklos planą, metinį veiklos planą (2019 m.), Agluonėnų km.,
Agluonėnų sen., Klaipėdos raj. sav. detalųjį planą (Kadastrinis Nr. 5503/0008:279), Dovilų,
Vėžaičių, Kretingalės, Priekulės miestelių ir miesto bendruosius planus (kitose seniūnijose
bendrųjų planų nerasta), nebuvo rasta jokių neatitikimų, trukdančių rengti paplūdimius ir jų
maudyklas numatomose vietose Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Taip pat paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija
atitinka Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 m. prioriteto „Palankios aplinkos
verslui, turizmui ir žemės ūkiui kūrimui“ pagal tikslą 2.1 „efektyviai išnaudotas rajono turizmo
potencialas“ uždavinius 2.1.1 „plėtoti vandens turizmą“ ir 2.1.2 „vystyti vandens telkinių
rekreacinę infrastruktūrą“.
Klaipėdos rajono savivaldybėje yra keletas svarbių dokumentų, susijusių su teritorijų

planavimu. Visas planavimo procesas bendrai yra vadinamas strateginio planavimo sistema.
Didelę svarbą turi metiniai veiklos planai, kurie sudaromi ir patvirtinami einamųjų metų pradžioje,
21
o ataskaitos už praėjusius metus pateikiamos kitų metų pradžioje. Šiuose planuose numatomos
trumpalaikės veiklos, padėsiančios įvykdyti strateginiuose planuose patvirtintas programas.
Atlikta teritorijų planavimo analizė vietose, kuriose matoma galimybė įrengti naujus arba plėtoti
pradėtus paplūdimius ir jų maudyklas, parodė, kad naujos poilsio zonos gali būti įrengiamos be
jokių teritorijos planavimo apribojimų, tai pat jos neturės įtakos seniūnijų infrastruktūros plėtrai.
Galimybių studija taip pat atitinka Klaipėdos rajono plėtros strateginį planą iki 2020 m.
1.3. Vykdyti darbai ir jų finansavimas
Metinėse Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos
ataskaitose pateikiama svarbiausia ir aktualiausia informacija visuomenei ir suinteresuotiems
asmenims apie pagrindinių Administracijos direktoriui priskirtų funkcijų vykdymą ir joms skirtų
lėšų panaudojimą. Ataskaitos rengiamos pagal Administracijos struktūrinių padalinių ir vyriausiųjų
specialistų, neįeinančių į skyrių sudėtį, ataskaitas.
Veiklos ataskaitoje taip pat pateikiami duomenys apie seniūnijas ir kiekvienoje jų
per metus vykdytas ūkines, socialines, kultūrines veiklas. Ūkinės veiklos apima vykdytą kelių,
gatvių, žaliųjų plotų priežiūrą, komunalinius aptarnavimus ir specifines veiklas (piliakalnių
tvarkymas, kapinių, dviračių takų priežiūra, kelio ženklų pastatymus ir kitus remontus), kurios
dažniausiai vykdomos tik einamaisiais metai, taip pat nurodomos gautos ir panaudotos lėšos
veikloms finansuoti.
Paskutiniųjų metų (2017 ir 2018) veiklos ataskaitoje nurodomi darbai, kurie skirti
specialiai seniūnijų paplūdimiams ir maudykloms tvarkyti ir plėtoti (žr. 1.2 lentelę).
1.2 lentelė. Vykdyti darbai ir jų finansavimas.
Metai
Seniūnija Darbai
2017 2018
Gauta 13,700 tūkst. Eur. (išleista
Dovilų Dovilų karjerų pakrančių tvarkymas -
12,040 tūkst. Eur.)
Endriejavo Kapstato ežero paplūdimio tvarkymas - Skirta 3,9 tūkst. Eur.
Karklės kaimo ir Pajūrio regioninio Gauta 19 tūkst. Eur. (panaudota 17
Kretingalės -
parko teritorijos tvarkymas 075,35 Eur.)
Poilsio vietų tvarkymas prie Minijos Gauta 10 tūkst.
Priekulės -
upės Eur. lėšų iš SB
Šaltinis: sudaryta autorių
Viso per du metus keturiose seniūnijose ir keturiose vietose buvo vykdyti rekreacinių
teritorijų tvarkymo darbai.
2017 metais Priekulės seniūnijai iš savivaldybės biudžeto buvo papildomai skirta 10
tūkst. Eur. už kuriuos buvo tvarkomos poilsio vietos prie Minijos upės. 2018 metais Dovilų
seniūnijoje Dovilų karjerų pakrančių tvarkymui buvo skirta 13,700 tūkst. Eur., panaudotos ne visos
lėšos – 12,040 tūkst. Eur. Endriejavo seniūnijoje iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo buvo
22
nupirktas ir užvežtas smėlis į Kapstato ežero paplūdimį (už 3,9 tūkst. Eur.), taip pat baigtas statyti
naujas jungiamas lieptas su pontoniniu tiltu (19 m) ir įrengta persirengimo kabina. Kretingalės
seniūnijoje buvo gauta 19 tūkst. Eur. Karklės kaimo ir Pajūrio regioninio parko teritorijos tvarkymui
ir priežiūrai, tačiau panaudota viso 17 075,35 Eur.
Finansavimas darbams atlikti ir veikloms vykdyti dažniausiai skiriamas iš
savivaldybės biudžeto (SB), tačiau taip pat seniūnijos gauna ir išorinio finansavimo: kelių
remontavimui ir priežiūrai lėšos skiriamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP),
minėtiems paplūdimiams tvarkyti lėšos gaunamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios
programos lėšų.
Kitos veiklos, vykdytos 2017-2018 m., ir jų įvykdymui skirtomis bei panaudotomis
lėšomis detalizuotos ir pateiktos priede Nr.2.
Klaipėdos rajono savivaldybėje seniūnijos vykdo daug įvairių veiklų (kelių, žaliųjų
plotų ir gatvių tvarkymas, piliakalnių priežiūra, gatvių apšvietimas, vandens telkinių pakrančių
tvarkymas ir kt), kurios prisideda prie infrastruktūros palaikymo, patrauklumo turistams
išsaugojimo ir didinimo. Vykdomi darbai finansuojami tiek savivaldybės biudžeto lėšomis, tiek
pasitelkiant kitus išorinius šaltinius.
23
2. PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ANALIZĖ
Klaipėdos rajonas besiribojantis su pajūrio ruožu ypatingai patrauklus turistams.
Ypatingas dėmesys rajone skiriamas rekreacijos ir turizmo plėtrai Kuršių marių pakrantės ir pajūrio
zonose, taip pat vandens mylėtojus ypač vilioja Minijos upė. Vertinant šiandieninę Klaipėdos
rajono rekreacijos būklę pastebima, kad intensyviausia rekreacinė veikla ir didžiausia turizmo
pasiūla yra Kuršių marių pakrantės ir pajūrio zonose. Likusioje rajono dalyje daugiau skatinamas
kaimo turizmas. Kadangi intensyvus rekreacinių išteklių naudojimas jautriuose gamtiniuose
arealuose kelia grėsmę jiems sumenkti ar visiškai išnykti alternatyvių rekreacinių vietų vystymas
leistų perskirstyti turistų srautus, kurių suintensyvėjimas ir koncentravimasis kaimiškose vietovėse
atneštų žymios ekonominės naudos regionui.
Klaipėdos rajone gausu vandens telkinių, upių, upelių, tvenkinių. Pagrindinės upės
yra Minijos, Agluonos ir Veiviržo. Ežerai - Kapsto, Kolotės, Plocio, Papelkio. Klaipėdos rajone
yra ir tvenkinių, kurie labai mėgiami vietinių gyventojų - tai Agluonėnų, Laukžemių, Plikių,
Geičiūnų tvenkiniai. Galima aptikti ir iškastinių karjerų, tai Gargždų ir Dovilų karjerai bei daugybė
privataus sektoriaus karjerų.
Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos 2016 – 2020 m. aplinkos
monitoringo programa Klaipėdos rajone vandens kokybės stebėsenos tyrimai atliekami šešiose
maudyklose:
1. Gargždų karjeras;
2. Minijos upė ties Priekule;
3. Minijos upė ties Gargždais;
4. Dovilų I karjeras;
5. Kapstato ežeras;
6. Baltijos jūra ties Karkle.
Juose pagal higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens
kokybės“ reikalavimus imami vandens mėginiai ir tiriama vandens kokybė. Už tyrimų atlikimą
Klaipėdos rajono maudyklose yra atsakinga AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tyrimo
laboratorija. Visuose kituose vandens telkiniuose esamos maudyklos yra neoficialios ir natūraliai
susiformavusios arba sukurtos vietos gyventojų.
2.1. Teritorinė analizė
Klaipėdos rajono savivaldybė yra suskirstyta į vienuolika seniūnijų kur kiekvienoje
iš jų galima rasti visiškai, dalinai įrengtų ar neįrengtų, tačiau gyventojų ir turistų mėgiamų ir
naudojamų paplūdimių ir maudyklų. Prieš pradedant teritorinę paplūdimių ir maudyklų analizę
verta paminėti, kad paplūdimys yra patogus ilsėtis, maudytis smėlio (žvyro, žvirgždo ar
24
kriauklelių) ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame paviršinio vandens telkinių krante.
Maudykla yra paplūdimio vieta, skirta maudytis dideliam žmonių skaičiui ir atitinkanti Higienos
normos reikalavimus. Taigi, todėl paplūdimys yra neatskiriamas nuo maudyklos – paplūdimys yra
šalia vandens telkinio, o maudykla - paplūdimyje esantis vandens telkinys.
Žemiau pateikiama esama paplūdimių ir maudyklų situacija kiekvienoje seniūnijoje
atskirai.
Agluonėnų seniūnija
Agluonėnai – tai nedidelė gyvenvietė ant Agluonos upės kranto (žr. 2.1. pav.).
Agluonėnų seniūnija yra Klaipėdos rajono pietinėje dalyje, užima 57 km2 plotą., kuriame išsidėstę
16 kaimų. Seniūnijoje vidutiniškai per penkerius metus (2014-2018 m.) gyveno 1 268 gyventojai.
2.1 lentelė. Agluonėnų seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/
Veikiančių oficialių paplūdimių ar paplūdimių su gyvūnais nėra. Vandens telkiniai,

esantys Agluonėnų seniūnijoje, yra šie:
1. Agluonėnų tvenkinys – tvenkinys driekiasi 6,5 km į šiaurės rytus nuo Priekulės
miesto, Agluonėnų kaime. Tvenkinys sudarytas užtvenkus Agluonos upę
(Minijos intakas) 6,5 km nuo jos žiočių. Tvenkinio ilgis – 0,62 km, plotis – iki
0,13 km. Šiaurinėje dalyje yra 0,44 ha sala. Šiauriniai tvenkinio krantai ir salos
krantai apaugę medžiais. Per užtvanką yra įrengtas žuvitakis.
2. Poškų karjerai I, II, III, IV, V– priklauso privačiam asmeniui.
3. Juodikių karjeras - priklauso privačiam asmeniui.
Agluonėnų tvenkinyje anksčiau žmonės maudydavosi nors patogios ir reikalavimus

25
atitinkančios maudyklos nebuvo. Šiuo metu jis apžėlęs nendrėmis, pakrantė nepritaikyta
maudynėms ar saugiam poilsiui prie vandens.
Ortografinė nuotrauka, kurioje parodytas Agluonėnų tvenkinys, pateikiama
2.1paveiksle.
2.1 pav. Agluonėnų tvenkinys. Šaltinis : https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Aplinkui Agluonėnų tvenkinį yra 3 galimos ir vietinių gyventojų mėgiamos

maudyklų vietos (žr. 2.2 pav.). Šias maudymosi vietas galima pasiekti privažiuojant asfaltuotu keliu.
Tvenkinio pakrantės nurodytose vietose ribojasi su viešosioms erdvėms skirtais plotais.
2.2 pav. Agluonėnų tvenkinio galimos maudyklų vietos. Šaltinis :

https://www.regia.lt/map/klaipedos_r?lang=0
Prie paveiksle (žr. 2.2 pav.) pažymėtos simboliu [1] maudymosi vietos privažiavimas
galimas per Priekulės g., posūkiu kairėn į Lietuvininkų g., kairėje pusėje yra asfaltuota automobilių
stovėjimo aikštelė, žolė nupjaunama, teritorija prižiūrima ir puoselėjama seniūnijos
administracijos.
Antroji maudymosi vieta pažymėta simboliu [2]. Ši vieta ypač mėgiama žvejų dėl
26
įrengtos žuvų praėjimo vietos (žuvitakis). Verta pastebėti, kad šioje vietoje gana status krantas,
todėl jį reiktų lyginti ir pilti smėlio.
Paveiksle simboliu [3] pažymėtoje maudymosi vietoje yra didelis, visuomenės
reikmėms skirtas žemės sklypas. Prie jo galimas privažiavimas asfaltuotu keliu, yra žvyru klota
automobilių stovėjimo aikštelė. Iki vandens telkinio nuo automobilių stovėjimo aikštelės apie 50
m. Visas sklypas skirtas visuomeniniams poreikiams ir priklauso savivaldybei. Sklypas prižiūrimas
(nupjaunama žolė) ir pritaikytas miestelio šventėms. Šalia vandens yra įrengta tinklinio aikštelė,
kuria šiltuoju sezonu dažnai naudojasi vietinis jaunimas. Krantas nuožulnus, tačiau reikia valyti
pakrantę bei vandens ruožą, užvežti smėlio, pastatyti maudyklos komplekto įrangą.
Išanalizavus esamą situaciją ir atsižvelgus į tai, kad tarp žemėlapyje pažymėtos [1] ir
[2] vietos yra žuvitakis, kuris gali sukelti nepatogumų maudantis, galimybė įrengti paplūdimį ir jo
maudyklą yra prie Agluonėnų tvenkinio vietoje, pažymėtoje [3] - šioje vietoje jau yra dalinai
įrengta poilsio zona.
Dauparų - Kvietinių seniūnija
Dauparų - Kvietinių seniūnija įsikūrusi Klaipėdos rajono vakaruose (žr. 2.3 pav.). Ji
užima 92,3 km2 plotą, kuriame įsikūrę 22 kaimai. Vidutiniškai seniūnijoje per penkerius metus
gyveno 3 891 gyventojų.
2.3 pav. Dauparų - Kvietinių seniūnijos žemėlapis su ribomis. http://www.maps.lt/map/
Pagrindinis seniūnijoje esantis vandens telkinys yra Minijos upė. Dalis upės slėnio
teritorijos įtraukta į Natura 2000 (ES esantis saugomų teritorijų tinklas) teritoriją (žr. 2.4 pav.).
Saugomas plotas sudaro 1 621 ha. Saugoma 3 260 upių sraunumos su Kurklių bendrijomis; 6210
Stepinės pievos; 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos; 8220
27
Silikatinių uolienų atodangos; 9070 Medžiais apaugusios ganyklos; 9160 Skroblynai; 9180 Griovų
ir šlaitų miškai; 91E0 Aliuviniai miškai; 91F0 Paupių guobynai; Ūdra; Paprastasis kirtiklis;
Kartuolė; Paprastasis kūjagalvis; Ovalioji geldutė. 1.14 paveiksle pateikta Natura 2000 informacija
apie saugomas teritorijas Dauparų – Kvietinių seniūnijoje.
2.4 pav. Natura 2000 saugomos teritorijos Dauparų- Kvietinių seniūnijoje. Šaltinis:
http://www.natura2000info.lt/lt/zemelapis-2.html
Kai kuriose Natura 2000 teritorijose turizmas ir poilsio organizavimas yra svarbi
vietos verslo šaka, kuri naudojasi patraukliu ir bioįvairovės požiūriu labai turtingu kraštovaizdžiu.
Turizmas ir poilsis iš esmės yra galimi Natura 2000 teritorijose, tačiau plėtojant turizmą (pvz.
statant naujus statinius) turi būti vengiama neigiamo poveikio gamtinėms vertybėms. Konkrečios
situacijos sprendžiamos vertinant ar planuojamos veiklos poveikis Natura 2000 teritorijai gali būti
reikšmingas. Esamos Natura 2000 teritorijos vertės išsaugojimas yra gamtos pažintinio turizmo
plėtojimo pagrindas ir prisideda prie regiono patrauklumo didinimo.
2018 m. lapkričio 22 d. seniūnijos seniūno nurodymu Dauparų – kvietinių seniūnijoje
paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo galimybės bus nenagrinėjamos.
Gargždų seniūnija
Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos

krante. Miesto plotas - 1,74 km². Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės A1 Vilnius–
Kaunas– Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Gargždų seniūnija
2010 m. suskirstyta į 8 seniūnaitijas, kiekviena iš jų turi tiksliai priskirtą plotą, gyventojų skaičių.
Paskutiniųjų metų duomenimis (2018 m.) Gargždų seniūnijoje gyveno 15 658 gyventojai. Bendras
Gargždų miesto planas su nustatytomis ribomis ir vandens telkiniais pateikiamas 2.5 paveiksle.

28
2.5 pav. Gargždų miesto žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.regia.lt
Gargždų rekreacinių išteklių bazę sudaro Minijos upės slėnis ir Gargždų I, II, III
karjerai.
2017 m. buvo sudarytas Gargždų miesto parko infrastruktūros sutvarkymo (statybos)
projektas (projekto numeris A079) adresu Gargždų miesto parkas ir jo prieigos Gargždų m.,
Gargždų sen., Klaipėdos r sav. Projektuotojas UAB „Aketuri architektai“, projekto stadija –
techninis projektas (TP). Projekte nurodoma statinio paskirtis – kompleksas: Gargždų miesto
parkas; Parko infrastruktūros statiniai ir įrenginiai: inžineriniai tinklai, sporto paskirties inžineriniai
statiniai, kitos paskirties statiniai (aikštelės, rampos, atraminės sienutės, tvoros, automobilių
stovėjimo aikštelės ir kt.), susisiekimo komunikacijos (pėsčiųjų, dviračių takai, aikštelės),
mažosios architektūros lementai, įrenginiai, želdiniai. Techniniame projekte numatomi ir du
paplūdimiai, jie pavaizduoti 2.6 paveiksle.
2.6 pav. Miesto paplūdimys (kairėje) ir „Karvės pliažas“ (dešinėje). Šaltinis: Techninis projektas
Žemėlapyje Gargždų paplūdimiai pažymėti sutartiniais ženklais „V3“ ir „V4“.

29
Miesto paplūdimių zona numatoma įrengti apatinėje parko dalyje. Šiems paplūdimiams kurti
naudojamas plautas smėlis – tai ilgaamžė, lengvai eksploatuojama, drenuojanti lietaus vandenį,
natūrali ir deranti prie konteksto danga. Taip pat bus tvarkomi vandens apsaugos zonoje esantys
želdiniai, siekiant pritaikyti prieigas lankytojams prie projektuojamos paplūdimių zonos. Abu
paplūdimiai numatomi prie Minijos upės.
Remiantis Gargždų karjerų teritorijos vystymo veiksmų programa iki 2025 metų,
parengta 2015 m., visą karjerų kompleksą sudaro septyni karjerai. Tai žvyro telkiniai, esantys tarp
Dovilų ir Gargždų gyvenviečių, naudoti nuo 1965 metų plytų gamybai. Gargždų seniūnijai,
remiantis administracinėmis ribomis, priklauso Gargždų I,II,III karjerai.
Šioje programoje atliktoje ekonominėje sprendimų analizėje pagal prioritetą
numatyti darbai:
• Vandens telkinio (Gargždų II karjero) valymas numatytas 11 prioriteto
numeriu iš 26;
• Gargždų II karjero išvalymas numatytas 13 prioriteto numeriu iš 26;
• Vandens telkinio (pietinėje Gargždų I karjero pusėje) valymas numatytas 14
prioriteto numeriu iš 26;
• Vandens telkinio (Gargždų III karjero) valymas numatytas 15 prioriteto
numeriu iš 26;
• Vandens telkinio (pietvakarinėje Gargždų I karjero pusėje) valymas
numatytas 16 prioriteto numeriu iš 26;
• Paplūdimio Gargždų I karjero šiaurinėje pusėje įrengimas numatytas 17
• Urbanizuota teritorija (šiauriau Gargždų I karjero) numatytas 19 prioriteto
numeriu iš 26;
• Parko įrengimas (šiauriau Gargždų I karjero) numatytas 20 prioriteto numeriu
iš 26;
• Vandens telkinio (kanalo tarp Dovilų karjero ir Gargždų II karjero) valymas,
pakrančių tvarkymas, tiltų įrengimas numatytas 22 prioriteto numeriu iš 26;
• Vandens telkinio (iš kanalo tarp Dovilų karjero ir Gargždų II karjero)
formavimas numatytas 23 prioriteto numeriu iš 26;
Taigi, šioje veiksmų programoje numatyti ne tik karjerų Gargždų seniūnijoje valymo
darbai, tačiau ir parko, urbanizuotos teritorijos bei paplūdimio įrengimas.
Dėl jau numatytų darbų atlikimo nėra tikslo iš naujo nagrinėti galimybių paplūdimių
ir jų maudyklų įrengimui Gargždų seniūnijoje.

30
Dovilų seniūnija
Dovilų miestelis – Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs

dešiniajame Minijos krante (žr. 2.7 pav.). Seniūnijos plotas 12 173 ha, teritorijoje yra 31 gyvenamoji
vietovė, kurioje vidutiniškai per penkerius metus gyveno 5 578 gyventojai. Taip pat Dovilų
seniūnijoje veikia 3 pagrindinės mokyklos ir vaikų lopšelis darželis. Labai aktyvi vietinė
bendruomenė, etninės kultūros centras, biblioteka.
2.7 pav. Dovilų seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.regia.lt
Dovilų seniūnijai priklauso Dovilų ir Gargždų karjerai, kurie yra pagrindinė ir

labiausiai pamėgta gyventojų poilsio vieta. Taip pat Kalvių karjeras ir Šiūparių tvenkinys. Prie
Dovilų I karjero (žr. 2.8 pav.) įrengta maudykla, visa maudyklos teritorija sutvarkyta - pastatyti
suolai, persirengimo kabinos, šiukšliadėžės. Šiuos karjerus lanko ne tik vietiniai bet ir atvykstantys
turistai.
2.8 pav. Dovilų I karjeras. Maudykla. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Įvertinus apsilankančių asmenų kiekį būtų tikslinga šių karjerų paplūdimį ir jo

maudyklą praplėsti. Savivaldybė iš asmeninių lėšų planuoja dvi karjerų teritorijas skiriančius
krūmus išpjauti iš savo lėšų, šiai maudyklai reiktų tik papildomų įrengimų t.y. 4 persirengimo
kabinų, 6 vnt. suoliukų ir 3 šiukšliadėžių.

31
Kita galima paplūdimių vieta yra Ketvergių k. Kalvių karjero prieigose. Šią
teritoriją galima rasti važiuojant Šilutės plentu šalia Libertų kapinių (žr. 2.9 pav.).
2.9 pav. Ketvergių k. , Kalvių karjeras. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Tai kasdieninio poilsio vieta, kurios plotas 0,75 ha. Vietiniai gyventojai šioje vietoje
nesimaudo, nes ji nepritaikyta (nėra tinkamo priėjimo) šiam tikslui. Ją būtina tvarkyti atliekant
teritorijos, vandens valymo darbus, taip pat reikia pastatyti visus būtinus maudyklos įrenginius.
Trečioji vieta, kurioje planuojama įrengti maudymuisi tinkamą vietą, yra Šiūparių
tvenkinys, užimantis 1,5 ha plotą (žr. 2.10 pav.). Jį reikia valyti visą, nes yra apžėlęs ir užpelkėjęs.
2.10 pav. Šiūparių tvenkinys. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Šis tvenkinys anksčiau buvo naudojamas kaip priešgaisrinis rezervuaras, todėl jo

sutvarkymas būtų naudingas ne tik gyventojams ir turistams kaip patraukli ir pritaikyta maudykla,
bet pasitarnautų visam miesteliui bei aplinkiniams miesteliams kaip vandens rezervuaras.
Pastebėtina, kad per Šiūparių tvenkinio vidurį pravesta 10 kV oro linija (žr. 2.11 pav.).
Esant tokioms linijoms yra numatomos Elektros tinklų apsaugos zonos. Išilgai elektros oro linijų –
žemės juostos ir oro erdvė, apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos
pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) šiuo atstumu esant 6 ir 10 kV įtampos elektros oro
linijoms numatomas atstumas – 10 metrų.

32
2.11 pav. 10 kV oro linija. Šaltinis: https://www.regia.lt/map/klaipedos_r?lang=0
Šiose zonose yra ypač svarbus saugus veiklos vykdymas siekiant išvengti nelaimingų
atsitikimų ir skaudžių pasėkmių. LR Energetikos ministro įsakyme „Dėl elektros tinklų apsaugos
taisyklių patvirtinimo“ nurodomos pagrindiniai reikalavimai, vykdomų veiklų sąlygos elektros
tinklų apsaugos zonose. Taip pat nurodoma, kad be raštiško tuos elektros tinklus
eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama ( 1 ):
• vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo,
melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių
laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;
• sodinti arba kirsti medžius, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius
griūti ant laidų ir atramų;
• važiuoti mašinomis ir mechanizmais, kurių bendras aukštis su kroviniu arba be
krovinio nuo kelio paviršiaus daugiau kaip 4,5 metro, elektros oro ir oro kabelių linijų
apsaugos zonose;
• įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto
sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles.
Dėl virš Šiūparių tvenkinio pravestos 10 kW oro linijos negalima įrengti paplūdimio
ir jo maudyklos, nes galioja elektros tinklų apsaugos zona. Galimybės įrengti paplūdimius ir jų
maudyklas prie Dovilų I ir Kalvių karjerų bus nagrinėjamos toliau.
Kaip ir minėta, mėgstama, Dovilų seniūnijai priklausanti maudymosi vieta yra
Gargždų karjerai. Karjerų teritorija nėra vienalytė, ją sudaro keletas struktūrinių dalių. Iki karjerų
keliaujant automobiliu iš Klaipėdos užtrunka 20 – 30 minučių (15-20 km). Prie šių karjerų jau
pradėti tvarkymo darbai, kuriais siekiama karjerus paruošti patogiam poilsiui, saugiam
maudymuisi, turistų pritraukimui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012
m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AV – 2394 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę ir
pavedė jai išsiaiškinti Gargždų karjerų teritorijos vystymo galimybes ir pagrindines kryptis, bei
33
suformuoti karjerų teritorijos vystymosi strategiją iki 2020 m. Tačiau 2014 m. parengta Gargždų
karjerų vystymo veiksmų programa ne iki 2020 m., bet iki 2025m. Programa apėmė ilgesnį
laikotarpį nei numatyta darbo grupės sudarymo pradžioje, nes kai kurių priemonių įgyvendinimą
reikėjo planuoti ilgesniam terminui.
Darbo grupės parengtoje Gargždų karjerų teritorijos vystymo veiksmų
programoje iki 2025 m. nustatytas Gargždų karjerų rekreacinis potencialas – karjerai pamėgti
vietinių poilsiautojų kaip maudymosi, žūklės vieta, taip pat patogi karjerų geografinė vieta: teritorija
yra išsidėsčiusi netoli svarbių magistralių, krašto kelių ir vandens turizmo trasų, 5 km spinduliu
aplink ją gyvena apie 20 tūkst. gyventojų.
Karjerų detalusis planas pateiktas 2.12 paveiksle.
2.12 pav. Siūlomi Gargždų karjerų ir objektų pavadinimai. Šaltinis: Gargždų karjerų teritorijos vystymo
veiksmų programa iki 2025 m.
Taip pat šioje vystymo programoje buvo pasiūlyta nustatyti tokius Gargždų karjerų
pavadinimus (žr. 2.12 pav.): „Skaidrusis“ karjeras, Dovilų I karjeras, Dovilų II karjeras, Gargždų
I karjeras, Gargždų II karjeras, Gargždų III karjeras, Gargždų IV karjeras. Taip pat suplanuotos ir
teritorijos skirtos parkui, kempingui, vandens pramogų zonai, nuotekų vamzdžiui. Atlikta karjerų
teritorijos vystymo SSGG analizė. Būtina pastebėti, kad, remiantis administracinėmis seniūnijų
ribomis, Dovilų seniūnijai priklausantys karjerai yra „Skaidrusis“ karjeras, Gargždų IV karjeras ir
Dovilų I, II karjerai.
Gargždų karjerų teritorijai jau yra parengtas teritorijos vystymo veiksmų

34
programos įgyvendinimo priemonių planas. Jis remiasi Klaipėdos rajono strateginiame plane
2009 – 2020 m. su situacijos analize suformuota Klaipėdos rajono vizija iki 2020 m. Taigi, papildant
Klaipėdos rajono viziją ir atsižvelgiant į esamus vandens turimo išteklius bei geografinę, socialinę
ir politinę padėtį pasiūlyta karjerų teritorijos vizija yra – vandens turizmo požiūriu siena
patraukliausių teritorijų Klaipėdos regione, siūlant vietiniams gyventojams, turistams, vandens
sporto mėgėjams švarią, saugią gamtinę aplinką be plačią kokybišką vandens turizmo paslaugų
įvairovę. Iškelti keturi tikslai:
1. Didinti karjerų teritorijos žinomumą, patrauklumą;
2. Gerinti teritorijos ekologinę situaciją;
3. Pritaikyti karjerus rekreacinei, turizmo ir sportinei veiklai;
4. Pritraukti karjerų teritorijos plėtrai reikalingas investicijas.
Kiekvienam tikslui pasiekti iškelti ir atitinkami uždaviniai.
Vandens telkinių (Gargždų karjerų) teritorijos pritaikymo rekreacinei veiklai vystyti
galimybių studiją inicijavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, projektą rengė UAB
„Neoforma“. Galimybių studijoje atskleista esamoji padėties analizė regiono ir karjerų teritorijos
aspektu, aptarti panašūs projektai užsienyje, karjerų teritorijos tvarkymo ir formavimo pricipai bei
teritorijos sutvarkymo pasiūlymai ir ekonominė sprendimų analizė. Bendra karjerų teritorija
pavaizduota 2.13 paveiksle.
2.13 pav. Siūlomi Gargždų karjerų teritorijos fiziniai gabaritai. Šaltinis: Galimybių studija
Karjerų teritorijos plotas siekia 266 ha, didžiausias plotis yra rytų vakarų kryptimi
(1,715 km), o ilgiausiai nutolęs atstumas iš pietų į šiaurę siekia 3,3 km (žr. 2.13 pav.).
Parengus galimybių studiją buvo pasiūlyta :
• Atlikti Karjerų teritorijos matavimo darbus, ištirti grunto ir vandens kokybę bei

35
galimybę apjungti vandens telkinius;
• Išvalyti užpelkėjusius vandens telkinius, sutvarkyti vandens telkinių pakrantes;
• Apjungti Dovilų ir Gargždų I karjerus, kad juose būtų galima organizuoti ilgesnius
vandens transporto maršrutus;
• Nutiesti dviračių, pėsčiųjų takus su reikalinga infrastruktūra (suoleliai, apšvietimas
ir kt.), kurie apjungtų atskiras Karjerų teritorijos zonas;
• Įrengti/suformuoti paplūdimius „Skaidriajame“, Gargždų I ir Dovilų karjeruose su
visa reikalinga infrastruktūra, prie paplūdimių įrengti valčių prieplaukas, lieptelius
nardymui, numatyti automobilių stovėjimo vietas;
• Įrengti kempingus/stovyklavietes vakarinėje teritorijos dalyje, prie krašto kelio, bei
prie Dovilų karjero, tai pat numatyti apgyvendinimo, maitinimo bei inventoriaus
nuomos paslaugas teikiančių objektų atsiradimą kitose periferinėse teritorijos
vietose;
• Numatyti sklypą/patalpas Karjerų teritorijos administraciniam/informaciniam
centrui;
• Įrengti parką su visa reikalinga infrastruktūra rytinėje Karjerų teritorijos dalyje,
prie sodų bendrijų, bei Doviluose; taip pat apželdinti kitas teritorijos vietas;
• Įrengti pažintinį taką centrinėje teritorijos dalyje, prie Dovilų karjero;
• Įvairiose teritorijos vietose pastatyti ir įrengti aukštumines apžvalgos aikšteles, iš
kurių būtų galima stebėti teritoriją ir atskiras jos zonas;
• Įrengti auto-moto kroso trasą su reikiama infrastruktūra centrinėje teritorijos
dalyje, šalia pramonės zonos;
• Esant poreikiui pastatyti ir įrengti turizmo ir rekreacinių paslaugų centrą centrinėje
Karjerų teritorijos dalyje;
• Į Karjerų teritoriją patenkančiuose privačiuose sklypuose numatyti galimybę
komerciniams/rekreaciniams objektams, kurių veikla papildytų teritorijoje
teikiamų paslaugų spektrą (skatinti privataus ir viešojo sektoriaus koordinuotą
veiklą);
• Skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių ir vietinių statybinių medžiagų
naudojimą teritorijoje statomiems statiniams.
Norint lengviau valdyti procesus ir būsimus pokyčius, karjerų teritorija suskirstyta į
zonas ir pazones, tai galima matyti 2.14 paveiksle.

36
2.14 pav. Karjerų teritorijos skaidymas į zonas ir pazones (subzonas). Šaltinis: Galimybių studija
Viso karjerų teritorija suskirstyta į 5 zonas ir 14 pazonių pagal geografinę padėtį,

žemėnaudą arba funkcinį prioritetą (žr. 2.14 pav.).
Gargždų karjerų teritorijos vystymo veiksmų programoje iki 2025 metų taip pat
numatyti darbai karjerams, priklausantiems Dovilų seniūnijai („Skaidrusis“ karjeras, Gargždų IV
karjeras, Dovilų I, II karjerai):
• Paplūdimių tarp „Skaidriojo“ karjero ir Pramonės g., tarp „Skaidriojo“ karjero ir
Skaidriosios g. ir šalia Dovilų karjero ir Pramonės g. įrengimas ir sutvarkymas
• Paplūdimio šalia Dovilų karjerų įrengimas (ir įteisinimas) numatytas 3 prioriteto
numeriu iš 26;
• Liepto tarp „Skaidriojo“ karjero ir Skaidriosios g. įrengimas numatytas 4
• Kempingo Dovilų karjero pietinėje pusėje įrengimas numatytas 6 prioriteto
numeriu iš 26;
• Pažintinio tako tarp Dovilų ir Gargždų IV karjerų įrengimas numatytas 8
• Parko Dovilų karjero pietinėje pusėje įrengimas Teritorijos planiravimas, takų
įrengimas, apželdinimas numatytas 9 prioriteto numeriu iš 26;
• Apžvalgos bokšto/aikštelės Dovilų karjero pietinėje pusėje įrengimas numatytas
10 prioriteto numeriu iš 26;
• Apžvalgos bokšto/aikštelės „Skaidriojo“ karjero šiaurinėje pusėje įrengimas
Iki šiol Gargždų karjerų teritorijoje jau įrengta vandenlenčių parkas „Infinity“; 2,6

37
km ilgio dviračių takas palei vaizdingą rytinėje teritorijos dalyje, J. Basanavičiaus gatve iš Gargždų
į Dovilus; šunų vedžiojimo – dresavimo aikštelė prie vandens; poilsio erdvė šeimoms (vaikų
žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai, futbolo, krepšinio, tinklinio aikštelės).
2012 metais savivaldybės lėšomis iš dalies sutvarkytos dvi maudymosi vietos –
pietvakarinėse Dovilų I karjero ir „Skaidriojo“ karjero dalyse. Buvo iškirsti menkavertė augmenija,
užsėta žolė, užvežtas ir išlygintas smėlis paplūdimių teritorijoje, sutvarkytas privažiavimo kelias,
įrengta vaikų žaidimų, mašinų stovėjimo aikštelės bei tinklinio aikštelė, pastatytos persirengimo
kabinos, tualetai, poilsio baldai, informacinės lentos, konteineriai. Po atliktų darbų dalinai įrengtų
paplūdimių ir jų maudyklų populiarumas išaugo.
Dėl aukščiau aptartų ir vykdomų Gargždų karjerų pritaikymo poilsiui darbų nėra
poreikio dar kartą analizuoti galimybių ir planuoti lėšų.
Veiviržėnų seniūnija
Veiviržėnų seniūnija yra Klaipėdos rajono pietryčiuose (žr. 2.15 pav.). Seniūnija
užima 188,09 m2 plotą, ribojasi su Agluonėnų, Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo, Judrėnų ir Švėkšnos
seniūnijomis. Gyventojų skaičius penkerių metų laikotarpyje šiek tiek sumažėjo ir vidutiniškai
siekė 3 072. Per Veiviržėnų seniūniją teka Veiviržo upė ir nuo jos atsišakojantys Šalpės, Šlūžmės,
Upitos, Purlės, Judrės ir kiti upeliai.
2.15 pav. Veiviržėnų seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/
Veiviržėnų seniūnijoje yra dvi maudymosi vietos, kurios tinkamos maudyklos

įrengimui. Pirmoji - įrengta maudykla prie Veiviržo upės Šiaulių g. (žr. 2.16 pav.).

38
2.16 pav. Esama maudykla prie Veiviržo upės. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Šią maudyklą įrengė bendruomenė savo lėšomis. Pieva paruošta, yra pastatytas
suoliukas, tačiau jokių papildomų maudyklos įrengimų (kabinų, šiukšliadėžių ir t.t) nėra. Ši vieta
vietinių gyventojų naudojama, tačiau vasarą labai nusenka vanduo ir joje maudytis galima tik
pavasarį ir rudenį kuomet vanduo pakilęs. Dėl šios priežasties įrengti paplūdimį ir jo maudyklą
nėra naudinga, nes pačiu maudymosi sezonu (vasarą) vanduo būna nusekęs.
Antroji maudymuisi paruošta vieta yra Veiviržėnų miestelyje. Veiviržo slėnyje yra
iškastas tvenkinys., anksčiau toje vietoje buvo tik užpelkėjusi teritorija (kūdra). Šios kūdros
įgilinimo darbus yra atlikusi Veiviržėnų bendruomenė (žr. 2.17 pav.).
2.17 pav. Veiviržėnų tvenkinys. Šaltinis: Veiviržėnų seniūnijos administracija
Buvo gilinama apie 14 arų (1 380 m2) užpelkėjusios teritorijos. Po atliktų darbų
kūdros giliausia dalis siekia 3,0 - 3,5 m. Gilinimas buvo atliekamas su terasomis, ant kurių
įvairiame gylyje sodinami vandens augalai, kūdros priekinės dalies pakraštys išpiltas žvyru ir
apdėti stambesniais akmenimis (žr. 2.18 pav.).
Kadangi tvenkinys pačiame miestelyje iki jo galima ateiti pėsčiomis arba pasistatyti
transporto priemonę aplinkui esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Teritorija sutvarkyta, yra
įrengtas medinis takas iki tvenkinio, teritorija prižiūrima, tačiau nėra jokios paplūdimiui ir jo
maudyklai reikiamos infrastruktūros.

39
2.18 pav. Veiviržėnų tvenkinio žemėlapis. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Paplūdimio ir jo maudyklos įrengimas būtų tęstinis projektas, iki darbų užbaigimo

pabaigos trūksta pėsčiųjų takų (apie 1,2 m pločio, bendras ilgis apie 300 m), medinės terasos, iki
10 vnt. apšvietimo stulpų, suoliukų, persirengimo kabinų ir apie 1 m aukščio apsauginės tvorelės
vaikų apsaugai nuo vandens tvenkinio. Šiuo metu vietinių ir užsienio turistų srautas siekia apie 50
žmonių per savaitę, po paplūdimio įrengimo lankytojų srautas planuojama, kad išaugs iki 200 –
300 žmonių per savaitę.
Vėžaičių seniūnija
Klaipėdos rajono viduryje yra Vėžaičių seniūnija (žr. 2.19 pav.). Ji apima 16 050 ha
plotą bei 33 kaimus. Seniūnija ribojasi su Gargždų miestu, Veiviržėnų, Endriejavo, Dovilų
seniūnijomis. Gyventojų skaičius seniūnijoje 2014 – 2018 m. yra stabilus – 2014 m. gyveno 4 688
gyventojai, o 2018 m. 4 607 gyventojai. Vėžaičių seniūnijos kraštovaizdį puošia pratekantys dviejų
Minijos intakų – Skinijos ir Gerdaujos upelių vingiai.
2.19 pav. Vėžaičių seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/

40
Poilsiautojų mėgiamos maudymosi vietos Vėžaičių tvenkinyje matomos 2.20
paveiksle. Šiose vietose siekiama įrengti paplūdimius ir jų maudyklas. Planuojamų paplūdimių
vietos yra valstybinėje žemėje, sklypai nėra suformuoti. Vėžaičių seniūnija neplanuoja įrengti
gyvūnų/su gyvūnais paplūdimių.
2.20 pav. Sklypų suskirstymas prie Vėžaičių tvenkinio. Šaltinis:

Paveiksle 2.20 galima pastebėti, kad tvenkinių prieigos yra apžėlusios, apaugusios
krūmais, todėl saugiam maudymuisi reikia sutvarkyti tvenkinio prieigą, paruošti vandens dugną:
išvalyti augmeniją, paruošti vandens dugną. Šiose vietose taip pat nėra jokių paplūdimiams ir jų
maudykloms reikalingų įrenginių (persirengimo kabinos, liepteliai).
Endriejavo seniūnija
Endriejavo seniūnija esanti Klaipėdos rajono rytuose užima 145,51 km2, joje yra 29
kaimai, kuriuose 2018 m. iš viso gyveno 1 597 gyventojai. Seniūnija suskirstyta į penkias
seniūnaitijas. Endiejavas įsikūręs ant kalvos šalia Kapstato ežero (žr. 2.21 pav.).
2.21 pav. Endriejavo seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/
Endriejavo seniūnijoje esantis Kapstato ežeras yra mėgiama vietinių gyventojų ir

41
atvykstančių turistų vieta (žr. 2.22 pav.). Žemės sklypo, skirto visuomenės poreikiams, plotas yra
1,8 ha. Būsimo paplūdimio ir jo maudyklos išmatavimai 50 x 50 m.
2.22 pav. Kapstato ežeras. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Paplūdimio ir jo maudyklos statusas - dalinai įrengta, tačiau reikalingi papildomi

darbai, kuriuos atlikus vietiniai gyventojai ir atvykstantys turistai galėtų mėgautis ramiu ir
kokybišku poilsiu. Kapstato ežero maudyklos fragmentas pateiktas 2.23 paveiksle.
2.23 pav. Kapstato ežero maudyklos fragmentas Ortofoto. Šaltinis:

Endriejavo seniūnija pateikdama informaciją Klaipėdos r. savivaldybės

administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriui apie Kapstato ežero poilsiavietės –
paplūdimio ir jo maudyklos įrengimą nurodė reikalingus darbus, kuriuos reiktų atlikti, siekiant
sukurti patogiam ir saugiam poilsiui skirtą vietą: išvalyti ežero pakrantę nuo meldų ir užvežti
smėlio į vandenį; pastatyti paplūdimyje pavėsinę su suoliukais ir staliuku bei medines vaikų
žaidimo karstynes; pastatyti 10 suolų su šiukšliadėžėmis; padaryti naujus stacionarius tualetus 2
vnt. arba saugius statinius biotualetams patalpinti, juos prirakinant ir apsaugant nuo vagysčių;
įrengti taką aplink visą pievą, ratu iš dolomitinės skaldos; padaryti laiptelius (8-10 pakopos)
pakilimui į tako pradžią, kad neįvažiuotų mašinos; iškelti du elektros stulpus, panaikinant elektros
oro liniją ir pakloti kabelį apšvietimui palei taką, prie automobilių stovėjimo aikštelės ir prie
paplūdimio. Jeigu įmanoma, padidinti elektros galią iki 10 KW. Įrengti apšvietimą, pastatant apie
10-12 parko šviestuvų, įrengti elektros paskirstymo dėžę. Numatyti galimybę gauti elektros
energijos ir elektromobiliams; atnaujinti automobilių stovėjimo aikštelę - suremontuoti (perkloti
42
nauja asfalto danga) susidėvėjusią asfalto dangą, pakeisti senus gatvės bortelius naujais; įrengti
valčių prieplauką šiaurinėje paplūdimio dalyje;
Kapstato ežeras yra vienintelė neprivatizuota vieta prie vandens telkinio seniūnijoje.
Paplūdimys prie šio ežero Endriejavo seniūnijoje veikia labai seniai ir yra pamėgtas poilsiautojų.
Seniūnijos pateiktais duomenimis 2018 metų vasaros sezonu per dieną paplūdimyje apsilankydavo
iki 50 poilsiautojų, tai daugiausiai vietiniai gyventojai, bet pasitaiko ir užsieniečių. Sutvarkytas ir
pritaikytas poilsiui paplūdimys ir maudykla Endriejavo seniūnijoje prie Kapstato ežero pritrauks
dar didesnius lankytojų srautus.
Sendvario seniūnija
Sendvario seniūnijos teritoriją sudaro 7 193 ha, 22 kaimai, iš jų didesnės gyvenvietės:

Jakų, Gindulių, Aukštkienių, Slengių, Mazūriškių, Trušelių ir Radailių. Tai smulkiausias
administracinis – teritorinis vienetas Klaipėdos rajone. Sendvario seniūnija yra Klaipėdos rajono
vakaruose, prie rytinio Klaipėdos miesto krašto. Seniūnijos teritorija suskirstyta į 10 seniūnaitijų.
Paskutiniais seniūnijos pateiktais duomenimis gyventojų skaičius seniūnijoje yra 9 871, jis augo
nuo pat 2014 m. (2014 m. gyventojų skaičius buvo 5 914). Sendvario seniūnijos ribos žemėlapyje
pateiktos 2.24 paveiksle.
2.24 pav. Sendvario seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/
Sendvario seniūnijoje oficialių paplūdimių ir jų maudyklų nėra. Gyventojų labiausiai

mėgstamos vietos maudymuisi tai Slengių vandens telkiniai, Laukžemio tvenkinio pakrantės ir
Mazuriškių karjeras (privatus).
Žemiau esančiame paveiksle 2.25 pateikiamos Laukžemio tvenkinio prieigose
mėgiamos gyventojų ir galimos įrengti paplūdimių ir jų maudyklų vietos.

43
2.25 pav. Radailių k., Laukžemio tvenkinys. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Prie Laukžemio tvenkinio yra laisvų vietų paplūdimiui, bet sudėtinga privažiuoti ir
susiduriama su nepalankiu gretimų sklypų išdėstymu, kurie užkerta kelią poilsio zonų įrengimui,
nes nepalikta galimybė privažiuoti.
Pirmojoje galimo paplūdimio ir jo maudyklos vietoje (nr.1)., kurios dydis apie 0,16
ha, yra geras privažiavimas iš Lydekų g. Radailių k., apie 12 arų bei pakrantės juosta. Nuo seno
vieta naudojama gyventojų poilsiui, driekiasi 8 a., laisva valstybinė. Šiuo metu šioje vietoje yra
automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau būtina jos rekonstrukcija. Taip pat reikalingas ir kelio
sutvarkymas iki maudyklos bei minėtos automobilių aikštelės, kadangi šiuo metu kelias yra
duobėtas, sunku juo privažiuoti.
Prie antrosios vietos (nr. 2) yra komplikuotas privažiavimas, nes sklypų savininkų
ribos eina palei Eketės upės pakrantę.
Prie trečiosios vietos (nr. 3.), kurios dydis apie 0,25 ha, geras privažiavimas,
susiformavusi natūraliai vieta poilsiui, seniūnijai priklausančio sklypo ribose galima sutvarkyti
pakrantes ir pritaikyti jas maudyklai, šalia yra lankytina vieta - Eketės piliakalnis.
Slengių k. II vandens telkiniai yra dar viena vieta, kurioje potencialiai gali būti
įrengtas naujas paplūdimys ir jo maudykla. Sendvario seniūnijos administracijos pateiktas
žemėlapis, kuriame vaizduojami minėti vandens telkiniai, pavaizduoti 2.26 paveiksle.
2.26 pav. Slengių k. II vandens telkiniai. Šaltinis: Sendvario seniūnijos administracija

44
Įvertinus vandens telkinių pritaikymą paplūdimiui, atsižvelgiama į tai, kad II Slengių
karjero yra 9 bendrasavininkai. Numačius įrengti paplūdimius, būtina sutvarkyti paplūdimiui ir jo
maudyklai reikalingą infrastuktūrą. Šie vandens telkiniai apsupti gyvenamųjų namų, todėl būtina
nepažeisti gyventojų interesų, bei suderinti su vandens telkinio bendrasavininkais.
Tam, kad teisiškai susitarti su visais savininkais, reiktų daug laiko kaštų, taip pat
atsižvelgti ir į gyvenamųjų namų, esančių aplink vandens telkinius, savininkų interesus, todėl šioje
vietoje (Slangių k.) įrengti paplūdimį ir jo maudyklą nėra galimybės.
Išanalizavus esamą situaciją Sendvario seniūnijoje, galimybė įrengti paplūdimius ir jų
maudyklas, kurios būtų patrauklios poilsiautojams, yra prie Laukžemio tvenkinio žemėlapyje
pažymėtose (žr. 2.25 pav.) vietose simboliais [3] ir [1]. Maudyklos vieta [3] yra prie pat Eketės
piliakalnio – seniūnijos sutvarkytos ir puoselėjamos lankytinos vietos, ją kasdien aplanko tiek
vietiniai, tiek atvykstantys turistai, todėl šalia įrengta poilsio vieta būtų naudinga ir patenkintų
daugelio lankytojų poreikį. Maudykla [1] yra kitoje tvenkinio pusėje lygiagrečiai vietai [3], šią
vietą taip pat pamėgę vietiniai gyventojai, kadangi ji yra nuošalesnė ir ramesnė.
Judrėnų seniūnija
Judrėnai – iš pietryčių pusės atokiausiame Klaipėdos rajono kampelyje įsikūrusi, už

15 km į rytus nuo Veiviržėnų, už 20 km į pietvakarius nuo Rietavo, už 36 km į pietryčius nuo
Gargždų nutolusi gyvenvietė (žr. 2.27 pav.). Judrėnų seniūnijos plotas 64 km2, joje, 2018 m.
seniūnijos duomenimis, gyvena 676 gyventojai - tai mažiausia apgyvendinta seniūnija Klaipėdos
rajone.
2.27 pav. Judrėnų seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/
Ši seniūnija negali pasigirti vandens telkinių gausa. Judrėnuose oficialių paplūdimių ir

jų maudyklų nėra, ežerų Judrėnuose taip pat nėra, čia galima rasti tik keletą upelių, kurie yra negilūs

45
ir nešvarūs. Į vieną iš upelių yra nuleidžiamos nuotekos, todėl jis visai netinkamas maudyklai.
Vietiniai gyventojai mėgsta naudotis privačiam sektoriui priklausančiais iškastiniais karjerais
Judrėnų miestelio prieigose. Viena iš galimybių įrengti paplūdimį ir jo maudyklą galėtų būti
Mataičių kaime prie Šalpės upelio.
Šalpė – vakarų Lietuvos upė Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, kairysis Veiviržo intakas.
Jos ilgis 38 km, baseino plotis 168 km². Šalpės upelio vieta žemėlapyje pavaizduota 2.28 paveiksle.
2.28 pav. Šalpės upelis Mataičių kaime. Šaltinis: https://www.regia.lt/map/klaipedos_r?lang=0
Aplinkui žemės sklypai priklauso privatiems asmenims, žemės ūkio paskirties, nėra
nuosavybės. Privažiavimas iki upelio yra asfaltuotu keliu. Dešiniajame upelio krante įrengti
paplūdimį nėra galimybės, nes panaudoti galima tik 1 metrą pakrantės. Kairiajame krante įrengti
paplūdimį įmanoma. Reiktų įrengti žvyro automobilių stovėjimo aikštelę, pagilinti upelį, užvežti
ir užpilti pakrantę smėliu, įrengti pavėsinę, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžę. Šios vietos problema
ta, kad Mataičių kaime gyvena tik apie 109 gyventojai, o iki Judrėnų miestelio, kuriame gyvena
apie 562 gyventojai yra apie 7 km. Šioje vietoje paplūdimį ir jo maudyklą įrengti galima, tačiau ji
nėra patogi vietos gyventojams bei jaunimu. Nedidelių miestelių gyventojai susisiekimui dažnai
naudoja dviračius arba keliauja pėsčiomis, o 7 km atstumas yra didelis vertinant laiko sąnaudas
(nuvykti dviračiu galima per 15 min - 20 min, pėsčiomis per 40-50 min), tiek vyresnio amžiaus
gyventojams gali būti per didelis atstumas, dėl sveikatos būklės. Dėl šių priežasčių galimai įrengtas
paplūdimys ir jo maudykla nesulauktų didelio gyventojų ir turistų dėmesio.
Alternatyvi galimybė galėtų būti visai naujo karjero kasimas. Seniūnija nusprendė,
kad tinkamas žemės sklypas karjero iškasimui yra Dariaus kaime, Judrėnų seniūnijoje. Kadangi
tame pačiame Dariaus kaime yra turistų lankytina vieta „Lakūno Stepono Dariaus gimtinė –
muziejus“, todėl tokiu būdu atvykusiems į muziejų bus galima pasiūlyti ir poilsį paplūdimyje,
atsivėsinimą karjere. Dėl šios priežasties galimi ir didesni lankytojų srautai Klaipėdos krašte.
Karjero kasimo vieta žemėlapyje nurodyta 2.29 paveiksle.

46
2.29 pav. Naujo karjero vieta. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Kaip matoma paveiksle, šalia esančio sklypo, kuriame seniūnija nurodė, jog kastų
karjerą, kairėje pusėje yra minėtas lakūno Stepono Dariaus muziejus. Taigi, tiek muziejus, tiek
naujas paplūdimys ir jo maudykla būtų šalia, tai užtikrintų geresnį lankytų poreikių patenkinimą.
Kretingalės seniūnija
Kretingalė – miestelis Klaipėdos rajono šiaurės vakaruose, šalia kelio Klaipėda-

Kretinga, prie Danės (Akmenos) upės. Seniūnijos centras – Evangelikų liuteronų parapijos centras.
Kretingalės seniūnija užima 110 km2, šiuo metu joje gyvena 5 397 gyventojai. Kretingalės
seniūnijoje tyvuliuoja Kalotės ežeras, taip pat seniūnijai priklauso dalis Baltijos jūros pakrantės
(žr. 2.30 pav.).
2.30 pav. Kretingalės seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/
Poilsiautojų mėgstama maudyti vieta yra Baltijos jūros pakrantė, nes, kaip minėta,
seniūnija ribojasi su Baltijos jūra. Vidiniuose vandens telkiniuose pilnai įrengtų maudyklų nėra,
paplūdimių pritaikytų maudytis su gyvūnais taip pat nėra įrengta (taip pat neplanuojama rengti).
Kretingalės seniūnija neplanuoja rengti naujų paplūdimių, ji pageidauja tvarkyti esamus, dalinai
įrengtus.
Kretingalės seniūnijoje iš viso yra trys dalinai įrengti paplūdimiai ir jų maudyklos.

47
Joms pilnai įrengti reikalingi tam tikri darbai, įranga. Toliau bus aptariama kiekviena Kretingalės
seniūnijoje esanti maudykla, nurodoma ko kiekvienai trūksta iki visiško įrengimo.
Pirmasis paplūdimys ir jo maudykla yra Kretingalės miestelyje, šalia Danės gatvės.
Jos preliminarus plotas yra 2 ha. Pati maudykla yra neįrengta. Šios poilsio zonos situacijos schema
pateikiama 2.31 paveiksle.
2.31 pav. Kretingalės miestelyje esamos poilsio zonos schema (I). Šaltinis:
Paplūdimio ir jo maudyklos įrengimui reikalinga įranga yra persirengimo kabina (1

vnt.), biotualetas bei darbai: įgilinti upės vagą ir sutvarkyti pakrantę.
Antrasis paplūdimys ir jo maudykla yra taip pat Kretingalės miestelyje, šalia Danės
gatvės. Jos plotas yra apie 1,8 ha. Maudykla yra dalinai įrengta. Poilsio zona pavaizduota 2.32
paveiksle.
2.32 pav. Kretingalės miestelyje esamos poilsio zonos schema (II). Šaltinis:
Šiam paplūdimiui ir jo maudyklai visiškai užbaigti reikalingi darbai: šlaito valymas,

laiptelių įrengimas nusileidimui į vandenį ir pakrantės tvarkymo darbai.
Pirmoji ir antroji maudykla yra šalia – jas skiria kelias ir tiltas. Maudyklas norima
įrengti gretimose teritorijose, nes prie pirmosios maudyklos priėjimas ir privažiavimas yra per
seniūnijai priklausančią teritoriją, o prie antrosios maudyklos priėjimas ir privažiavimas yra per
privatų sklypą. Kolkas žmonės labiau naudojasi antrąja, dalinai įrengta maudykla, tačiau susidarius
situacijai, kai sklypo savininkas uždraustų prieiti prie antrosios maudyklos per savo nuosavą

48
sklypą, poilsiautojams kaip alternatyva būtų pirmoji maudykla kitoje kranto pusėje.
Trečiasis paplūdimys ir jo maudykla yra Kalotės kaime, šalia Kalotės ežero, ji yra 0,1
ha ploto. Maudykla yra neįrengta. 2.33 paveiksle galima matyti Kalotės kaime esančios poilsio
zonos schemą.
2.33 pav. Kalotės kaime esamos poilsio zonos schema. Šaltinis:

Maudyklai šalia Kalotės ežero reikalinga persirengimo kabina (1 vnt.) ir atlikti

pakrantės tvarkymo, vandens valymo darbus.
Taigi, Kretingalės seniūnijoje visi trys paplūdimiai ir jų maudyklos yra pradėtos
rengti ir naudojamos bei mėgiamos turistų. Iki jų visiško įrengimo trūksta tam tikrų aplinkos
tvarkymo darbų, taip pat yra poreikis infrastruktūrai: persirengimo kabinoms, biotualetui,
laipteliams į vandenį, valčių nuleidimo vietai, takui privažiuoti iki jos.
Priekulės seniūnija
Priekulės seniūnija yra Klaipėdos rajono pietvakariuose, viena iš didžiausių

Klaipėdos r. savivaldybės seniūnijų, nes užima 16 177 ha. Seniūnijoje yra 44 kaimai, ji ribojasi su
Klaipėdos miestu, Kuršių mariomis su Neringos miestu ir Veiviržo upe su Šilutės rajonu (žr. 2.34
pav.). Registruotų gyventojų skaičius, Priekulės seniūnijos duomenimis, yra stabilus ir per penkis
metus padidėjo - 2014 m. gyventojų skaičius buvo 9 008, o 2018 m. – 9 164.

49
2.34 pav. Priekulės seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/
Remiantis Priekulės seniūnijos informacija, oficialių paplūdimių ir jų maudyklų nėra,

visos lankytojų pamėgtos vietos yra natūraliai pritaikytos maudytis, įrenginių nėra, tik Dituvos
kaimo gyventojai šalia maudymosi vietos pastatė tris suolus. Toliau bus aptariamos septynios
Priekulės seniūnijoje esančios vietos, kuriose maudyklos yra neįrengtos arba dalinai įrengtos.
Pirmasis paplūdimys ir jo maudykla yra adresu: Priekulė, Žalgirio g (prie geležinkelio
tilto) (žr. 2.35 pav.). Tai valstybinė žemė, kurioje maudykla nėra įrengta. Šiuo metu vyksta viešųjų
erdvių projektavimas.
2.35 pav.. Žalgirio g. , Priekulė. Prie geležinkelio tilto Šaltinis:

Anksčiau ši vieta buvo mėgiama ir lankoma, pastaruoju metu poilsiautojų srautas yra
sumažėjęs – per savaitę apsilanko vienas kitas. Virš sklypo, kuriame numatoma galimybė įrengti
maudykla yra geležinkelio tiltas, kuris kelia triukšmą. Priėjimas iki maudyklos yra apleistas,
apaugęs žolėmis, krūmais ir nedideliais medžiais. Dėl šių priežasčių įrengti maudyklą būtų
sudėtinga, taip pat pati vieta yra atokesnė ir dėl minėto triukšmo galimai nebus patraukli kaip kitos,
šioje seniūnijoje esančios ir būsimos, maudyklos.
Antrasis paplūdimys ir jo maudykla taip pat Priekulėje, Sodų g. 1a, šalia Minijos
upės krantų (žr. 2.36 pav.). Šioje vietoje maudykla sudarytų 318 m2, iki šiol maudykla čia neįrengta
(techninis projektas Vingio parkui yra parengtas). Tam, kad šioje vietoje būtų paplūdimys ir jo
maudykla būtina užvežti smėlio, pastatyti suolus (2 vnt.), šiukšliadėžę (1 vnt.), šiukšliadėžę gyvūnų
ekskrementams (1 vnt.), biotualetą ir persirengimo kabiną.
2.36 pav. Minijos upės krantai. Priekulė. Sodų g, 1a. Šaltinis:

50
Minijos upės pakrantę taip pat būtina pritaikyti nulipimui į vandenį. Taip pat siekiant
suteikti turistams kuo daugiau informacijos apie lankytinas vietas reikalinga informacinė lenta.
Trečioji vieta yra Stragnų II k. (valstybinė žemė) (žr. 2.37 pav.). Maudykla yra
dalinai įrengta, jos užimamas plotas yra 318 m2 .
2.37 pav. Minijos upės krantai, Strangnų II k. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Šios maudyklos įrengimo pabaigimui reikia išvalyti, nupjauti žolę, iškirsti krūmus,
taip pat nupirkti įrangą: persirengimo kabiną (1 vnt.), suolus (2 vnt.), šiukšliadėžę (1 vnt.) bei
šiukšliadėžę gyvūnų ekskrementams.
Priekulės II kaime esanti maudykla yra ketvirtoji Priekulės seniūnijoje vieta, kurioje
laiką leisti mėgsta ir vietos gyventojai, ir atvykėliai. Maudykla šiuo metu yra dalinai įrengta (350
m2), ji yra valstybinei žemėje. Šalia planuojamos maudyklos yra žirgynas (2.38 paveiksle
pažymėtas kvadratu), kurio žirgai yra girdomi šalia esančioje upėje.
2.38 pav. Priekulės II kaimas, maudyklos vieta prie Minijos upės Šaltinis:
Darbai, kuriuos reikia atlikti, tam, kad paplūdimys ir jo maudykla būtų pilnai įrengta,
yra – išvalyti, nupjauti žolę, iškirsti krūmus, suformuoti pylimą. Reikalinga įranga: persirengimo
kabina (1 vnt.), suolai (2 vnt.), tualetas, šiukšliadėžė (1 vnt.), šiukšliadėžė gyvūnų ekskrementams
(1 vnt.). Taip pat reikia įrengti pėsčiųjų taką (96 x 2 m). Šioje vietoje planuojama maudykla
gyvūnams. Ši teritorija pavasarį yra užliejama.

51
Dituvoje, Pakrantės g. 7 (prie kabančio tilto) yra penktasis paplūdimys ir jo
maudykla (valstybinėje žemėje) (žr. 2.39 pav.). Šiuo metu esanti maudykla yra dalinai įrengta, jos
dydis yra 200 m2.
2.39 pav. Pakrantės g. 7, Dituva. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Paplūdimiui ir jo maudyklai įrengti pabaigti reikia atlikti pagrindinius teritorijos

tvarkymo darbus (išvalyti, nupjauti žolę, iškirsti krūmus) bei pastatyti persirengimo kabiną (1 vnt.),
suolą (1 vnt.), šiukšliadėžę (1 vnt.) ir šiukšliadėžę gyvūnų ekskrementams (1 vnt.). Reikalingas
tako, kuriuo būtų patogu pasiekti maudyklą įrengimas
Lankupiuose, Mikelio Šapalo g. 11 A (prie bendruomenės namų) valstybinėje žemėje
yra šeštoji paplūdimio ir jo maudyklos įrengimo vieta (žr. 2.40 pav.).
2.40. pav. Mikelio Šapalo g. 11 A, Lankupiai. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Ji yra dalinai įrengta (350 m2). Iki visiškos maudyklos įrengimo pabaigos reikia:
atlikti teritorijos tvarkymo darbus (išvalyti, nupjauti žolę, iškirsti krūmus), nupirkti persirengimo
kabiną (1 vnt.), suolą (2 vnt.), šiukšliadėžę (1 vnt.) ir šiukšliadėžę gyvūnų ekskrementams (1 vnt.).
Taip pat būtų įrengiamas pėsčiųjų takas (35 x 2 m). Čia, kaip ir paplūdimyje ir jo maudykloje
Priekulėje, Sodų g. 1 A, reikia maudyklos pakrantę pritaikyti nulipimui į vandenį.
Paskutinioji, septintoji, paplūdimio ir jo maudyklos vieta yra Pjaulių k., Pjaulių g. (nuo Priekulės
prieš pirmą tiltą per Vilhelmo kanalą posūkis į dešinę 1 km) (žr. 2.41 pav.).

52
2.41 pav. Pjaulių k., Pjaulių g. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r
Tai miško žemė, kurioje maudyklos (200 m2) įrengimui reikia atlikus pagrindinius
sklypo tvarkymo darbus, pastatyti suolą (1 vnt.) ir šiukšliadėžę (1 vnt.). Pro šia vietą dažnai
pravažiuoja dviratininkai, todėl maudyklos įrengimas būtų ypač reikalingas pravažiuojantiems
vietiniams ir atvykstantiems turistams.
Taip pat buvo analizuojamos galimybės įrengti paplūdimius ir jų maudyklas prie
Kuršių marių. Drevernos mažųjų laivų uostas perduotas koncesijos būdu 20 metų UAB
„Hortivitai“. Šioje vietoje (išplaukiant iš Drevernos upės į Kuršių marias) yra sukurta infrastruktūra
su prieiga prie vandens žmonių poilsiui: įrengti viešieji tualetai, persiengimo kabinos, suoliukai,
šiukšliadėžės, deginimosi gultai. Sudarytos visos sąlygos tenkinti žmonių poreikius - maudytis ir
mėgautis ramiu, saugiu poilsiu.
Visos kitos vietos prie Kuršių marių, kurios priklauso Priekulės seniūnijai, yra
privatizuotos, nėra jokios galimos prieigos prie marių. Todėl naujų galimybių įrengti paplūdimius
ir jų maudyklas prie Kuršių marių nėra.
Dalis Priekulės teritorijos įtraukta į Natura 2000 teritoriją (žr. 2.42 pav.).
2.42 pav. Natura 2000 žemėlapis. Šaltinis: http://www.natura2000info.lt/lt/zemelapis-2.html
Jai priklauso Lužijos ir Tyrų pelkės (2320 Pajūrio smėlynų tyruliai; 6120

53
Karbonatinių smėlynų smiltpievės; 6410 Melvenynai; 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450
Aliuvinės pievos; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos; 7120 Degradavusios aukštapelkės; 91D0
Pelkiniai miškai; Kraujalakinis melsvys). Įtrauktas plotas 2687 ha.
2.2. Sanitarinės apsaugos zonos
Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) – tai aplink stacionarų taršos šaltinį ar kelis
šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio
visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos. Nustatyta SAZ riba skiria šią teritoriją nuo kitų teritorijų. Šiuos reikalavimus
nustato sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklės. (patvirtintos LR Sveikatos
apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 įsakymu (paskutinė suvestinė
redakcija galioja nuo 2016-05- 01)).
Vienas iš SAZ ribų nustatymo tikslų yra glaudžiai susijęs ir su poilsio vietų įrengimu
(apima paplūdimių ir jų maudyklų įrengimą) – SAZ taisyklių II skyriaus 5.2 punkte teigiama, kad
SAZ ribų nustatymo tikslas „suformuoti sveiką gyvenamąją, visuomeninės paskirties pastatų ir
poilsio aplinką“. SAZ ribos gali būti tikslinamos (didinamos arba mažinamos), tai priklauso nuo
taršos gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje dydžio (ji yra didesnė/mažesnė nei
nustatyta teisės norminiuose aktuose). Nustatytose ar patikslintose SAZ galioja specialiosios žemės
naudojimo sąlygos, kurios konkrečiam sklypui įsigalioja nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto
kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos
priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ūkinei veiklai nustatytose ir įteisintose
SAZ draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių,
administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės
paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų
objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai
minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms.
Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pavesta kontroliuoti, kaip laikomasi
sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir zonoms nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad
nuo 2017 m. sausio 1 dienos įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 53 straipsnyje
numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą
nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
Nutarime „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (1992 m.
gegužės 12 d. Nr. 343) (naujausia suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 iki 2019-10-31) yra išskirtos,
šiai galimybių studijai aktualios, apsaugos zonos:
➢ Kelių apsaugos zonos. Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi

54
puses nustatomos kelių apsaugos zonos:
• Magistralinių kelių po 70 metrų;
• Krašto kelių po 50 metrų;
• Rajoninių kelių po 20 metrų;
• Vietinės reikšmės kelių po 10 metrų.
➢ Elektros linijų apsaugos zonos. Tai žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių
plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių
jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos
įtampą:
• Iki 1 kV – po 2 metrus;
• 6 ir 10 kV – po 10 metrų;
• 35 kV – po 15 metrų;
• 110 kV – po 20 metrų;
• 330 ir 400 kV – po 30 metrų;
• 750 kV – po 40 metrų.
➢ Vandens telkiniai. Pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama:
• Reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį;
• Reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta
eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos ministerijos leidimo.
• Tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius,
vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos
ministro leidimo;
• Naudoti per parą daugiau kaip 10 kub. metrų (m3/d) vandens, neturint
nustatytąja tvarka Aplinkos ministerijos išduoto gamtos išteklių naudojimo
leidimo.
➢ Sąvartynai. Įrengti kietųjų buitinių atliekų sąvartynus draudžiama prie vandens telkinių,
arčiau kaip per:
• 500 metrų – nuo ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 100 ha,
natūralių upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 100 kv. km., ruožų;
• 200 metrų - nuo ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 0,5 - 100 ha, natūralių upių,
kurių baseino plotas 10 - 100 kv. km.;
• 150 metrų – nuo nereguliuotų upelių, kurių plotas mažesnis kaip 10 kv. km,
griovių, taip pat ežerų bei tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 ha/
Kietųjų buitinių atliekų sąvartynų SAZ draudžiama:
55
• Įrengti vandenvietes;
• Įrengti magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynus ir jų įrenginius;
• Žvalgyti mineralinius šaltinius, naudingąsias iškasenas ir požeminio
vandens telkinius.
➢ Kapinės. Uždarytųjų (po paskutinio laidojimo – 25 metai) SAZ yra 100 metrų,
tradicinio laidojimo SAZ yra 300 metrų, laidojimo po kremacijos SAZ yra 100 metrų.
Kapinių SAZ teritorijoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar kiti
trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos
įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės
apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramoginių renginių atviri ar uždari
statiniai.
Regionų geoinformacinės aplinkos portale REGIA (regia.lt) nustatytas SAZ ribas
galima rasti teritorijų planavime, žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžiniuose. Yra
išskiriamos septynios SAZ. Tam, kad būtų lengviau analizuoti ir matyti SAZ, žymėjimai pateikiami
2.43 paveiksle.
2.43 pav. Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai. Šaltinis :

Analizuojamos ir aptariamos tik tos seniūnijos, kuriose bus įrengiami paplūdimiai ir

jų maudyklos. Todėl SAZ nevertinamos Dauparų – Kvietinių ir Gargždų seniūnijose. Pirmojoje,
2018 m. lapkričio 22 d. seniūno teigimu ir vertinimu, poreikio tokioms rekreacinėms zonoms nėra,
antrojoje – esantiems Gargždų I, II, III karjerams numatyti darbai pagal Gargždų karjerų teritorijos
56
vystymo veiksmų programą iki 2025 metų bei Gargždų miesto parko infrastruktūros sutvarkymo
(statybos) projekte numatyti du paplūdimiai (miesto paplūdimys ir „Karvės pliažas“).
Žemiau esančioje lentelėje yra pateikiama trumpa informacija apie SAZ zonas
kiekvienoje iš Klaipėdos r. savivaldybei priklausančių seniūnijų (žr. 2.2 lentelę).

57
2.2 lentelė Informacija apie SAZ.
Vandens telkinys SAZ, į kuriuos patenka vandens telkiniai
Agluonėnų
Agluonėnų tvenkinys Nėra
Dovilų
Dovilų I karjeras Nėra
Ketvergių k., Kalvių karjeras Netoli: kapinių SAZ; Regioninio sąvartyno

SAZ; Nuotekų valymo įrenginių SAZ
Šiūparių tvenkinys Nėra

Veiviržėnų
Prie Veiviržo upės Nėra
Veiviržėnų tvenkinys Nėra
Vėžaičių
Vėžaičių tvenkinys Kapinių SAZ
Endriejevo
Kapstato ežeras Nėra
Sendvario
Laukžemio tvenkinys Nėra
Judrėnų
Naujas karjeras Nėra
Kretingalės
Kretingalės miestelyje šalia Danės gatvės (I) Nėra
Kretingalės miestelyje šalia Danės gatvės (II) Nėra
Kalotės kaime, šalia Kalotės ežero Nėra
Priekulės
Priekulė, Sodų g. 1A (šalia Minijos upės krantų) Nėra
Stragnų II kaimas Nėra
Dituva, Pakrantės g. 7 (prie kabančio tilto) Nėra
Lankupiai, Mikelio Šapalo g. 11A (prie bendruomenės namų) Nėra
Paulių k., Pjaulių g. Nėra
Beveik visose analizuotose seniūnijų teritorijose, kuriose bus įrengiami arba baigiami
įrengti paplūdimiai ir jų maudyklos, SAZ neapriboja rekreacinių teritorijų įrengimo. Galima išskirti
tik dvi teritorijas, kuriose SAZ yra arti arba netoli ir gali daryti įtaką sveikam turistų poilsiui
įrengtose poilsio zonose. Pirmoji tokia teritorija yra Dovilų seniūnijoje, Ketvergių kaime esantis
Kalvių karjeras. Žemėlapio iškarpa, kurioje matomas Kalvių karjeras ir netoli esančios SAZ
pateiktas 2.44 paveiksle.

58
2.44 pav. Ketvergių k., Kalvių karjeras. SAZ. Šaltinis : https://www.regia.lt/map/klaipedos_r?lang=0
Viduryje žemėlapio juodu kvadratu pažymėtas Kalvių karjeras, jo karėje – net trys
SAZ. Pirmoji SAZ yra kapinių – šioje vietoje yra neveikiančios (Klaipėdos r. savivaldybės tarybos
2008- 03-27 sprendimu Nr. T11-114) Toleikių kaimo pirmosios ir antrosios senosios kapinės
(pirmųjų kapinių plotas 0,3847 ha, antrųjų – 0,1710 ha). Antroji SAZ yra nuotekų valymo įrengimų
– tai Dumpių kaime esantys Klaipėdos nuotekų valymo įrengimai. Trečioji SAZ yra regiono
sąvartyno – šioje vietoje yra Klaipėdos regiono sąvartynas. Nuo visų trijų SAZ iki Kalvių karjero,
remiantis žemėlapiu ir pateiktu masteliu, yra maždaug 1 - 1,5 km.
Ne vienam žiniasklaidos pateiktame straipsnyje yra kalbama apie nemalonius kvapus
Dumpių kaime. 2016 m. kovo mėn. buvo skelbiama, kad AB „Klaipėdos vanduo“ sumažino
nemalonius kvapus Dumpiuose, tačiau tų pačių metų lapkričio pabaigoje teigiama, kad dėl
sklindančių kvapų buvo kreiptasi į vyriausybę. Apie situaciją 2019 m. informacijos nėra. Taigi,
kaip minėta, karjeras nuo išvardintų SAZ zonų Dovilų seniūnijoje yra netoli, todėl galimai stipresnis
vėjas gali atnešti nemalonų kvapą ir taip kenkti lankytojų poilsiui. Todėl Dovilų seniūnijoje,
Ketvergių kaime esančiame Kalvių karjere įrengti paplūdimio ir jo maudyklos negalima, nes tai
neatitinka SAZ nurodymų.
Antroji vieta, kurioje SAZ zona labai arti rengiamos paplūdimių ir jų maudyklų
teritorijos yra Vežaičių seniūnijoje, Vėžaičių tvenkinys (žr. 2.45 pav.).

59
2.45 pav. Vėžaičių tvenkinys. SAZ. Šaltinis : https://www.regia.lt/map/klaipedos_r?lang=0
Vėžaičių tvenkinys paveiksle pažymėtas mėlynai, simboliais [1] bei [2] – būsimos
paplūdimių ir jų maudyklų vietos.
Šalia pirmosios maudyklos vietos simboliu X pažymėta Vėžaitynės fašizmo aukų I ir
II vieta – kapinės (žydų žudynių vieta ir kapas). Dėl šioje vietoje rengiamos maudyklos seniūnijoje
buvo diskutuojama, tačiau, kaip matoma, ši sritis nepriklauso SAZ, todėl nekenks lankytojų
sveikam poilsiui. Taip pat įrengta maudykla neturės įtakos Vėžaitynės fašizmo aukų I ir II vietos –
kapinių lankymui ir memorialo saugojimui.
Prie pat antrosios maudyklos vietos yra kapinių SAZ – violetiniu ratu apibrėžta zona.
Čia yra veikiančios Vėžaičių kapinės (Vėžaičių mstl., Vėžaičių sen), kurių plotas yra 2,6969 ha.
Nors maudyklos vieta yra arti SAZ ribos, tačiau atitinka specialiosios žemės naudojimo sąlygas -
maudykla nuo SAZ ribos yra toliau nei 300 m (tradicinio laidojimo vietose).
Norint įrengti tvarkingus, patogius ir, svarbiausia, sveikus bei nekenkiančius asmens
sveikatai, paplūdimius ir jų maudyklas, būtina pasitikrinti ar konkreti teritorija nepatenka į
sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Jeigu teritorija priklauso SAZ reikia atsižvelgti į nutarimą „Dėl
specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Tokios poilsio zonos, kuriose yra ne
tik suteikiamos sąlygos maudymuisi ir kaitinimuisi saulėje, tačiau ir užtikrinama gera asmens
savijauta ir saugumas, yra dar patrauklesnės turistams.
2.3. Paplūdimių priežiūra
Įrengus paplūdimius ir jų maudyklas svarbu užtikrinti jų vertės išsaugojimą, atitikimą
reikalavimams, higienos normoms. Dėl šios priežasties yra būtini darbai infrastruktūros
palaikymui, jie padės išlaikyti paplūdimius ir jų maudyklas patrauklias ir saugias poilsiautojams.
Kaip minėta, būtina atsižvelgti ir į Lietuvos higienos normoje HN 92:2018
„Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ pateiktus paplūdimių sveikatos saugos ir paplūdimių
priežiūros reikalavimus. Svarbiausi punktai, tiesiogiai susiję su paplūdimių priežiūra yra:
• Poilsiautojų saugą, paplūdimių higienos reikalavimus, jų eksploatavimą ir

60
priežiūrą turi užtikrinti seniūnijos savo teritorijose;
• Pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per dieną, persirengimo paviljonus,
kabinas, tualetus, šiukšliadėžes ir nerūšiuotų atliekų surinkimo konteinerius
būtina išvalyti, vieną kartą per savaitę išplauti dezinfekuojamaisiais tirpalais.
Išvežus antrines žaliavas konteineriai turi būti išvalyti ir ne rečiau kaip kartą per
mėnesį dezinfekuoti;
• Nerūšiuotos atliekos turi būti surenkamos ir išvežamos kiekvieną dieną. Atliekos
iš antrinių žaliavų konteinerių turi būti išvežamos jiems prisipildžius;
• Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį nuo paplūdimių, maudyklų dugno turi būti
valomos šiukšlės, stiklas, dumblai;
• Vandens bandiniai imami prieš dvi savaites iki maudymosi sezono pradžios ne
mažiau kaip dviejose vietose, o vėliau – reguliariai kas dvi savaites iki sezono
pabaigos;
• Seniūnijos turi užtikrinti, kad vandens kokybė būtų periodiškai tikrinama ir
atitiktų reikalavimus;
• Paplūdimių teritorijos (jeigu tai ne smėlis) turi būti reguliariai šienaujamos.
Siekiant, kad įrengtos maudyklos atitiktų higienos reikalavimus ir išliktų patrauklios
lankytojams planuojamos kasmetinės projekto metu suskurtos viešosios infrastruktūros
eksploatavimo išlaidos palaikomiesiems darbams atlikti. Kasmetiniai darbai ir jų įkainiai nurodyti
2.3 lentelėje.
2.3 lentelė Palaikymo darbų atlikimo įkainiai.
Veiklos Išlaidos Mato vnt.

Elektros energijos išlaidos apšvietimui 1 138,00 Eur./vienai lempai
Šiukšlių išvežimas 0,43 Eur./70 l.
Aplinkos tvarkymas 15,95 Eur./a
Vandens telkinio išvalymas 100,00 Eur./100 m2
Šaltinis: Sudaryta autorių
Elektros energijos išlaidos apšvietimui metams vienam gatvės šviestuvui

apskaičiuotos atsižvelgus į elektros kainas nuo 2019 m. sausio 1 d. (viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų), lempų degimo laiką (prielaida, kad spalio-sausio mėnesiais degs 19-06 val.,
o vasario-rugsėjo mėnesiais degs 23-04 val.) ir vienos lempos elektros prisukimą. Šiukšlių
išvežimo įkainis apskaičiuotas vienai standartinei 70 litrų šiukšliadėžei vienam išvežimo kartui,
remiantis UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ pateiktais 2019 m. rinkliavos dydžio
skaičiavimais (mišriųjų (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo,
įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą). Aplinkos tvarkymo išlaidos vienam arui

61
apskaičiuotos atsižvelgiant į sudarytas sąmatas. Vandens telkinių išvalymo kaina numatyta atlikus
pirminę kainų analizę internete ir nustačius vidutines kainas tokio darbo atlikimui.
Žemiau pateiktoje 2.4 lentelėje pateiktos visų seniūnijų, jų paplūdimių ir jų maudyklų
infrastruktūros palaikymo darbų išlaidos metams.
2.4 lentelė. Metinės eksploatavimo išlaidos.
Veiklos Išlaidos, Eur.

Elektros energijos išlaidos apšvietimui 17 070,00
Šiukšlių išvežimas 5 544,35
Aplinkos tvarkymas 1 890,08
Vandens telkinio išvalymas 47 250,00
Iš viso: 71 754,43
Skaičiavimai buvo atlikti su prielaidomis, kad:

• Vandens telkinių išvalymas atliekamas vieną kartą į mėnesį gegužės-rugsėjo
mėnesiais;
• Aplinkos tvarkymas atliekamas kartą į metus prieš vasaros sezoną.
• Šiukšlių išvežimas atliekamas kiekvieną dieną visus metus.
Taigi, viso šiukšlės išvežamos 365 kartus per metus, vandens telkiniai valomi 5 kartus
per metus, aplinka tvarkoma kartą į metus.
Viso metinės Klaipėdos rajono savivaldybės eksploatavimo išlaidos sudarys
71 754,43 Eur., iš jų didžiąją dalį sudaro išlaidos, skirtos vandens telkinių išvalymams (47 250,00
Eur.) ir elektros energijos išlaidos apšvietimui (17 070,00 Eur.), nes bus įrengta 15 lauko šviestuvų
Endriejavo seniūnijoje prie naujo pėsčiųjų tako (12 vnt.) ir prie automobilių aikštelės (3 vnt.).
Detalizuotas infrastruktūros palaikymo darbų kaštų pasiskirstymas per metus pagal seniūnijas ir
paplūdimius pateikiamas priede Nr.1.
Taip pat turi būti numatytos išlaidos parengiamiesiems darbams: tyrinėjimams
(barimetriniai, hidrologiniai, grunto ir vandens užterštumo tyrimai, topo grafiniai), detaliojo plano
rengimui, sklypų suformavimui, geodeziniams matavimams, registravimui, geologiniams
tyrinėjimams, techniniams projektams, darbo projektams, projekto vykdymo bei techninei
priežiūrai.
Siekiant, kad sukurta infrastruktūra būtų ilgaamžė ir tenkintų turistų poreikius, būtini
palaikymo darbai. Nustatyta, kad prireiks viso keturių veiklų, kurios prisidės prie įrengtų
paplūdimių ir jų maudyklų patrauklumo poilsiautojams išlaikymo. Šiam tikslui numatytos metinės
išlaidos siekia beveik 67 tūkst. Eur., daugiausiai jų skiriama bus vandens telkinių išvalymams (42,3
tūkst. Eur.) ir elektros energijos išlaidoms apšvietimui (17,1 tūkst. Eur.).
62
2.4. Žemės sklypai, jų paskirtis ir formavimas
2.4.1. Įstatymai ir tvarkos
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą (priėmimo data: 1994-04-26, dokumento
nr.:I-446), kurio paskutinė galiojanti suvestinė redakciją yra nuo 2019-02-21 iki 2019-10-31, žemė
yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe
Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. Pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir
ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų
planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir
žemės naudojimo sąlygos. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis
asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja
žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Žemės
valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio
asmens ar užsienio organizacijos filialas įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar
kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės
nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar
savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso žemė
gali būti: Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė; valstybės paveldėta
žemė; žemė, pagal sandorius įgyta valstybės nuosavybėn; perduota neatlygintinai valstybės
nuosavybėn savivaldybei nuosavybės teise priklausiusi žemė; žemė, įstatymų nustatyta tvarka
paimta visuomenės poreikiams žemė, kuri kaip bešeimininkis turtas teismo spendimu perduota
valstybės nuosavybėn; žemė, įstatymų nustatyta tvarka konfiskuota už teisės pažeidimus. Pagal LR
žemės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą valstybinė žemė gali būti disponuojama ją perleidžiant
nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis,
sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė
sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos
Respublikos žemės fondas skirstomas į:
➢ žemės ūkio paskirties žemę;
➢ miškų ūkio paskirties žemę;
➢ vandens ūkio paskirties žemę;
➢ konservacinės paskirties žemę;
➢ kitos paskirties žemę (naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos; visuomeninės

63
paskirties teritorijos; pramoninės ir sandėliavimo objektų teritorijos; komercinės
paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės
teritorijos).
Neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus,
reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina
natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka
nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės
naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių
ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo
teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje
teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar)
vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.
Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami
Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto
kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro,
Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemės sklypai yra formuojami, pertvarkomi – tai žemėvaldos veiksmai, apimantys
žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir
jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
nustato žemės sklypų ribas projektuojant naujus žemės sklypus, keičiant gretimų sklypų ribas,
dalijant arba jungiant žemės sklypus. Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas,
priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar
specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp
jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams. Šie projektai
(formavimo ir pertvarkymo) reikalingi kai:
• iškyla poreikis žemės sklypą padalinti į daugiau sklypų;
• iškyla poreikis atidalinti vieną ar daugiau žemės sklypo dalių iš bendrosios
nuosavybės teise savininkams priklausančio žemės sklypo;
• iškyla poreikis sujungti du ar daugiau žemės sklypų į vieną sklypą;
• formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę
paskirtį;
• formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms,
aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams,

64
skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms
teritorijoms;
• kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (arba) žemės sklypo

naudojimo būdas.
Inicijuoti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą gali Nacionalinės žemės tarnybos
vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jei formuojamas ar pertvarkomas valstybinės
žemės sklypas, bei savivaldybės tarybos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, jei
veiksmai atliekami žemės sklypui, priklausančiam savivaldybei. Dokumentai reikalingi
formavimui ir pertvarkymui atlikti yra:
➢ Žemės sklypo planas (jei jis suformuotas ir yra pertvarkomas);
➢ Nekilnojamojo turto registro išrašas (pažymėjimas);
➢ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ar savivaldybės išduotas
leidimas bei sąlygos formavimo ir pertvarkymo projektui rengti;
➢ Žemės sklypo planas, kuriame nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais
žemės naudojimo būdais (jei prašoma nustatyti skirtingus sklypo žemės naudojimo
būdus atskiroms žemės sklypo dalims)13.
Susidarius situacijai, kai valstybinis žemės sklypas nėra suformuotas teisės aktų
nustatyta tvarka ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bet juo yra faktiškai naudojamasi,
turi būti mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis.
Žemė taip pat gali būti paimam visuomenės poreikiams, tai LR žemės įstatymo
nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina
visuomenės poreikiams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, kai žemė reikalinga:
• valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams
savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti;
• krašto ir valstybės sienos apsaugai;
• tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų
įrenginiams;
• viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams
vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti
reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
• socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir
3
https://www.vzf.lt/musu-paslaugos/zemes-sklypu-formavimo-ir-pertvarkymo-projektai-2/

65
priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo,
kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
• išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
• komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
• kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
• gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos
reikalams.
Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios
vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo
teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti
sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti
parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų
planavimo dokumentu.
Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės
tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę
visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja
ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat
nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir
(ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės
savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu
visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais
atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto
derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar)
kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių,
įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo
lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus
paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos
teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą.
2.4.2. Būsimų paplūdimių ir jų maudyklų žemės sklypai, jų nuosavybės statusas.
Informacija apie žemės sklypus, jų nuosavybės statusą, naudojimo būdą bus
analizuojama tik tų vandens telkinių, kuriuose matoma galimybė įrengti paplūdimį ir jo maudyklą
bei kuriems rengiama sąmata ir atliekama tolimesnė analizė.

66
Informacija apie sklypų statusą pateikiama 2.5 lentelėje.
2.5 lentelė. Informacija apie sklypų suformavimą.
Suformuotas
Seniūnija Vieta
(taip(+)/ne(-))
Agluonėnų Agluonėnų tvenkinys +
Dovilų Dovilų I karjeras -
Veiviržėnų Veiviržėnų tvenkinys +
Vėžaičių tvenkinys (1-a vieta) -
Vėžaičių
Vėžaičių tvenkinys (2-a vieta) -
Endriejavo Kapstato ežeras -
Laukžemio tvenkinys (3-a vieta) -
Sendvario
Laukžemio tvenkinys (1-a vieta) -
Judrėnų Naujas karjeras +
Kretingalės miestelyje šalia Danės gatvės (I) -
Kretingalės Kretingalės miestelyje šalia Danės gatvės (II) -
Kalotės kaime, šalia Kalotės ežero * -
Priekulė, Sodų g. 1A (šalia Minijos upės krantų) +
Stragnų II kaimas -
Priekulė
Dituva, Pakrantės g. 7 (prie kabančio tilto) -
Lankupiai, Mikelio Šapalo g. 11A (prie bendruomenės namų) +
Paulių k., Pjaulių g. (Vilhelmo kanalas) -
Iš viso suformuoti yra 5 paplūdimių sklypai, t.y. jie turi registro centro išrašus su
unikaliu sklypo numeriu. Likę 12 vietų, kuriose bus įrengti paplūdimiai ir jų maudyklos, žemės
sklypai yra nesuformuoti, vadinasi, nėra atlikti jokie matavimai, žemės sklypas neturi dokumento,
patvirtinančio tikslų sklypo plotą, naudojimo būdą, nuosavybės statusą. Tokiu atveju prieš
įrengiant poilsio zonas šiuose žemės sklypuose (pastatant persirengimo kabinas, šiukšliadėžes,
biotualetus, atliekant tvarkymo darbus, įrengiant smėlio sluoksnį) reikia atlikti sklypo formavimo
darbus. Išlaidos sklypo formavimui, remiantis pirmine analize internete, žiniasklaidoje bei
specialistų konsultacija, siekia apie 2 000 Eur. Šiuo atveju tai papildomos išlaidos norint įrengti
paplūdimius ir jų maudyklas prie Dovilų I karjero, Vėžaičių tvenkinio (dviejose vietose), Kapstato
ežero, Laukžemio tvenkinio (dviejose vietose), šalia Danės gatvės (iš abiejų pusių), Kalotės ežero,
šalia Minijos Stragnų II kaime, Dituvoje (Pakrantės g. 7, prie kabančio tilto), Pjaulių k., Pjaulių g.
(Vilhelmo kanalas) esančių vandens telkinių. Žemiau bus pateikiama detali informacija apie
suformuotus žemės sklypus.
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis
trumpa informacija apie Agluonėnų seniūnijoje esantį Agluonėnų tvenkinį pateikiama 2.6
lentelėje.

67
2.6 lentelė Informacija apie Agluonėnų tvenkinio sklypą.
Adresas Klaipėdos r. sav. Agluonėnų k.

Unikalus Nr. 4400-2026-4666
Kadastrinis Nr. 5503/0008:333 Agluonėnų k.v.
Naudojimo būdas Rekreacinės teritorijos
Sklypo plotas 4,0427 ha
Specialios naudojimo sąlygos • Miško naudojimo apribojimai (0,504 ha)
• Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos
(4,0427 ha)
• Gamtos paminklų apsaugos zonos (0,0392 ha)
• Kelių apsaugos zonos (0,3206 ha)
• Rekreacinės teritorijos (4,0427 ha)
Šaltinis: VĮ „Registrų centras“
Nuosavybės teise Agluonėnų tvenkinys priklauso Lietuvos Respublikai, valstybės ir

savivaldybių žemės patikėjimo teise patikėtinis yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija
(a.k. 188608448). Pagal sudaryta panaudos sutartį žemės sklypas (plotas 4,0427 ha) priklauso nuo
2010-06-08 iki 2040-06-08 (30 metų) Klaipėdos rajono savivaldybei.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų 2.7 lentelėje
pateikiama informacija apie Veiviržėnų seniūnijoje paplūdimio teritorijos žemės sklypą.
2.7 lentelė Informacija apie skylą, kuriame Veiviržėnų tvenkinys.
Adresas Klaipėdos r. sav., Veiviržėnai

Unikalus Nr. 4400-5073-5554
Kadastrinis Nr. 5563/004:384 Veiviržėnų k.v.
Naudojimo būdas Rekreacinio naudojimo žemės sklypai
Specialios naudojimo sąlygos • Miško naudojimo apribojimai (1,14 ha)
• Požeminio vandens vandenviečių apsaugos
zonos (6,6295 ha)
• Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija
ir apsaugos zonos (6,6295 ha)
• Elektros linijų apsaugos zonos
(0,0546 ha)
Nuosavybės teise žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise –

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (a.k. 188704927). Panaudos sutartis
sudaryta su Klaipėdos r. savivaldybe nuo 2019-02-18 iki 2044-01-21.
68
Informaciją apie žemės plotą Judrėnų seniūnijoje, kuriame planuojama iškasti
karjerą, iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pateikiama 2.8 lentelėje.
2.8 lentelė Informacija apie žemės sklypą, kuriame planuojama kasti karjerą.
Adresas Klaipėdos r. sav. Judrėnų sen. Dariaus k.

Unikalus Nr. 4400-2026-3769
Kadastrinis Nr. 5533/0004:378 Judrėnų k.v.
Naudojimo būdas Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar
savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos
Specialios naudojimo sąlygos • Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir
pakrantės apsaugos juostos (0,0236 ha)
• Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei
priklausančios melioracijos sistemos bei įrengimai
(6,9079 ha)
• Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir
apsaugos zonos (6,9315 ha)
• Elektros linijų apsaugos zonos (0,0297 ha)
• Kelių apsaugos zonos (0,5292 ha)
Žemės sklypo Judrėnų sen. Dariaus k. nuosavybės teisė priklauso Lietuvos

Respublikai, patikėjimo teise patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
ministerijos (a.k. 188704927). Panaudos sutartis sudaryta su Klaipėdos rajono savivaldybe
laikotarpiui nuo 2010-04- 08 iki 2040-04-08.
Priekulės seniūnijoje galimybė įrengti paplūdimius ir maudyklas matoma viso
septyniose vietose. Kiekvienos jų informacija iš registrų centro išrašo pateikiama žemiau (žr. 2.9 –
2.10 lenteles).
2.9 lentelė. Informacija apie žemės sklypą Priekulėje (Sodų g. 1A).
Adresas Klaipėdos r. sav., Priekulė, Sodų g. 1A.

Unikalus Nr. 4400-4000-6724
Kadastrinis Nr. 5548/001:41 Priekulės m. k.v.
Naudojimo būdas Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar
savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos
Specialios naudojimo sąlygos • Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos
(0,718 ha)
• Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos
juostos (0,718 ha)
• Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos
tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0,2321 ha)
• Ichtiologiniai draustiniai (5,4451 ha)
• Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir
apsaugos zonos (14,7868 ha)
• Elektros linijų apsaugos zonos (0,0818 ha)
Nuosavybės teise žemės sklypas, esantis Priekulės seniūnijoje adresu Klaipėdos r.

69
sav., Priekulė, Sodų g. 1A., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybės ir
savivaldybių žemės patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos (a.k. 188704927). Šis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje
(jų apsaugos zonoje). Su Klaipėdos rajono savivaldybe sudaryta nuomos sutartis nuo 2016-01-12
iki 2046-01-06.
2.10 lentelė Informacija apie žemės sklypą Lankupių k.
Adresas Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Lankupių k. .

Unikalus Nr. 4400-4430-6721
Kadastrinis Nr. 5565/003:360 Venckų k.v.
Naudojimo būdas Rekreacinio naudojimo žemės sklypai
Specialios naudojimo sąlygos • Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos
(0,3669 ha)
• Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos
juostos (0,1164 ha)
• Ichtiologiniai draustiniai (0,0323 ha)
• Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos
ir apsaugos zonos (0,0041ha)
• Vandentiekio, lietaus ir fekalinės
kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos
zonos (0,0299 ha)
Nuosavybės teise žemės sklypas, esantis Priekulės seniūnijoje adresu Klaipėdos r.

sav., Priekulės sen., Lankupių k. ., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybės ir
savivaldybių žemės patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos (a.k. 188704927). Šis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje
(jų apsaugos zonoje). Su Klaipėdos rajono savivaldybe sudaryta nuomos sutartis nuo 2017-01-31
iki 2042-01-25.
2.5. Saugos užtikrinimas paplūdimiuose ir jų maudyklose
Poilsis prie vandens telkinių ne visuomet būna malonus, kartais jis pareikalauja
žmonių gyvybių. Kasmet pasibaigus maudymosi sezonui yra skelbiama statistika apie
nuskendusiuosius ir išgelbėtuosius iš vandens. Šią informaciją pateikia Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei kitos informacinės svetainės,
statistikos duomenų bazės. Žemiau esančiame paveiksle pateikta penkerių metų nuskendusių
žmonių skaičiaus statistika.

70
250
192
200
156
150 131 132
116
100
50
0 3 3 8 5 6
2014 2015 2016 2017 2018
Nuskendusių žmonių skaičius Iš jų nepilnamečių iki 18 metų
2.46 pav. Nuskendusių žmonių skaičius 2014 – 2018 m. Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas
Mažiausias nuskendusių žmonių skaičius buvo 2015 m. (116 asmenys), o didžiausias

2014 m. (192 asmenys). 2017 - 2018 m. nuskendusių asmenų skaičius buvo beveik vienodas, nes
skyrėsi vienu skenduoliu (2017 m. – 131, 2018 m. – 132). Bendra nuskendusių žmonių skaičiaus
statistika yra nepastovi, neišsiskiria jokių dėsningumu. Vidutiniškai per penkerius metus nuskendo
145 žmonės, iš jų 5 nepilnamečiai iki 18 metų.
Nuskendusių vaikų iki 18 metų skaičius buvo didžiausias 2016 m. ir siekė 8, o
mažiausias 2014 m. ir 2015 m. – siekė 3 asmenis.
Detalizuota nuskendusių žmonių skaičiaus 2018 metais statistika pavaizduota 2.47
paveiksle.
30
25
25 22
18 19 19
20
15
9
10 7 7
4
5 2
2 2 0 0
0 0 0 0 1 0 1 0 0 0 0
Nuskendusių žmonių skaičius Iš jų nepilnamečių iki 18 metų
2.47 pav. Nuskendusių žmonių skaičius 2018 m. Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas
Detalizuota kasmėnesinė statistika rodo, kad daugiausiai žmonių nuskendo balandžio

– rugpjūčio mėnesiais, kai prasideda šiltasis metų laikas, žmonės atostogauja, daug laiko praleidžia
pramogaudami prie vandens telkinių. Didžiausias nuskendusiųjų skaičius 2018 metais užfiksuotas

71
liepos mėnesį, jis siekė 25 asmenis. Mažiausiai gyvybių vanduo pasiglemžė spalio mėnesį –
statistikoje užfiksuotos 2 žmonių mirtys. Nei vieno skenduolio 2018 m. nebuvo lapkričio –
gruodžio mėnesiais. Daugiausiai vaikų iki 18 metų nuskendo kovą ir rugpjūtį – po 2 vaikus.
Nuskendusiųjų žmonių skaičius pagal apskritis pateiktas 2.48 paveiksle.
20 19
18
15 16
12 11 11
10 10
8
7 8 7 7
5 5 54 54
3
0 1
2014-2018 m. vidurkis (7 mėn.) 2019 m. (7 mėn.)
2.48 pav. Nuskendusių žmonių skaičius 2014 - 2018 m. pagal apskritis. Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos
ir gelbėjimo departamentas
Analizuojant nuskendusiųjų skaičių pagal apskritis matyti, kad daugiausiai jų

vidutiniškai per 2014 – 2018 m. septynis mėnesiu nuskendo Kauno ir Vilniaus apskrityse –
atitinkamai 18 ir 19 asmenų. Mažiausiai nuskendusiųjų buvo Telšių apskrityje – viso 3 žmonės.
Klaipėdos apskritis dalinasi trečiąją vietą pagal nuskendusiųjų skaičių kartu su Šiaulių apskritimi -
šiose apskrityse 2014 – 2018 m. vidutiniškai nuskendo po 11 asmenų. Remiantis naujausia, 2019
m., statistika galima pastebėti, kad tendencijos išlieka panašios: Vilniaus ir Kauno apskrityse per
septynis mėnesius nuskendo 16 ir 12 asmenų, o Klaipėdos apskrityje – 5 asmenys.
Nuskendusiųjų žmonių skaičius pagal apskritis 2018 metais pateiktas 2.11 lentelėje.
2.11 lentelė Nuskendusiųjų žmonių skaičius 2018 m. pagal apskritis.
Iš jų
Nuskendusių
nepilnamečių iki
žmonių skaičius
18 metų
Alytaus 8 0
Kauno 21 1
Klaipėdos 13 2
Marijampolės 5 0
Panevėžio 19 1
Tauragės 9 0
Telšių 4 0
Utenos 13 1
Vilniaus 22 1
Šiaulių 18 0
Iš viso 132 6
Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

72
Per 2018 metus viso nuskendo 132 žmonės, iš jų nepilnamečių iki 18 metų buvo 6.
Klaipėdos apskrityje tais metais nuskendo 13 asmenų, ji pagal skenduolių skaičių buvo penktoji
(kaip ir Utenos apskritis). Tai teigiama statistika Klaipėdos apskričiai žinant tai, kad ši apskritis
turi priėjimą prie banguotos ir pavojingos Baltijos jūros, prie kurios kasmet ilsisi ir kurioje maudosi
tūkstančiai vietinių gyventojų ir atvykstančių žmonių. Pirmosiose vietose išlieka Vilniaus ir Kauno
apskritys – per 2018 metus šiose apskrityse nuskendo atitinkamai 22 ir 21 asmuo. Mažiausiai
nuskendusiųjų buvo Telšių apskrityje - 4 asmenys.
Malonesnė statistika yra išgelbėtų žmonių skaičius (žr. 2.49 pav.).
90 85
80
70
60 49
50
38
40
30 22 25
20
20
10
0
2014 2015 2016 2017 2018 2019
2.49 pav. Išgelbėtų žmonių skaičius 2014 - 2018 m. Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas
Viso per 2014 - 2018 metus buvo išgelbėti 239 žmonės, daugiausiai – 2016 m. (85
asmenys), o mažiausiai 2017 m. ir 2014 m. (atitinkamai 20 ir 22 asmenys).
Paskutiniaisiais 2018 m. išgelbėtų asmenų skaičius nebuvo džiuginantis, jis siekė tik
25 asmenis. Tai rodo, kad turi būti ypač susirūpinta saugumu paplūdimiuose ir jų maudyklose.
Saugumo aspektas yra pabrėžiamas ir Lietuvos higienos normoje HN 92:2018
„Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, IV skyriuje „Paplūdimių sveikatos saugos ir
paplūdimių priežiūros reikalavimai“. Šioje normoje yra keletas punktų, nurodančių tikslius
reikalavimus, kurie turėtų padėti užtikrinti poilsiautojų gerą savijautą, apsaugoti jų sveikatą:
• Paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus
visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms.
• Paplūdimiuose turi būti numatytos ir pažymėtos vietos vaikams maudytis, kur gylis turi
būti ne didesnis kaip 1,30 m.
• Paplūdimiuose maudymosi vietos turi būti pažymėtos, pavyzdžiui, plūdurais, o jūroje
po audrų maudymosi vietų žymėjimas turi būti patikslintas.
• Paplūdimiai prie upių turi būti įrengiami pagal vandens tėkmę ne mažesniu kaip 100 m
atstumu aukščiau taršos šaltinių.
73
• Paplūdimiai prie paviršinio vandens telkinių (ežerų, upių, tvenkinių, karjerų, užtvankų)
įrengiami tose vietose, kur nėra nuotekų išleidimo.
• Paplūdimiuose turi būti užtikrinta besimaudančiųjų sauga. Besimaudančiųjų saugai
naudojamos Nardymo priemonių ir įrangos sąraše, patvirtintame Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019
m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-6 „Dėl valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
priemonių ir įrangos sąrašų patvirtinimo“, nurodytos priemonės atsižvelgiant į
paplūdimio ir maudyklos ypatybes.
Laikantis ir paplūdimius bei jų maudyklas prižiūrint pagal aukščiau išvardintus
punktus, bus užtikrintas žmonių saugumas, sudarytos sąlygos sveikam asmenų poilsiui. Už
poilsiautojų saugumą yra atsakingą paplūdimį ir jo maudyklą įrengianti savivaldybė.
Paskutiniajame punkte (žiūrėti aukščiau) teigiama, kad turi būti užtikrintas
besimaudančių saugumas, o tam reikalingos nardymo priemonės ir įranga yra nurodyta įsakyme
„Dėl valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priemonių ir įrangos sąrašų patvirtinimo“. Iš
viso šiame įsakyme yra nurodytas 42 pozicijos, kurios reikalingos siekiant užtikrinti poilsiautojų
saugumą paplūdimiuose ir jų maudyklose (kaukė (3 vnt.); visą veidą dengianti kaukė (2 vnt.);
kvėpavimo vamzdelis (3 vnt.); plaukmenys (4 poros); sausas kostiumas (5 vnt.) ir t.t.). Šiame
įsakyme tiksliai nėra nurodoma kokiems paplūdimiams ir jų maudykloms yra taikomas
reikalavimas.
Įrengiant paplūdimius ir jų maudyklas Klaipėdos rajono savivaldybėje pagrindinis
teisės aktas, kaip minėta anksčiau, yra Lietuvos higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų
maudyklų vandens kokybė“. Ši norma yra bendrojo pobūdžio, privaloma visiems įrengiamiems
paplūdimiams ir maudykloms. Tačiau savivaldybei, turinčiai daug ir įvairių vandens telkinių, taip
pat priėjimą prie Baltijos jūros, yra rekomenduotina pačiai apsibrėžti paplūdimių ir jų maudyklų
įrengimo, naudojimo ir elgesio juose taisykles, kurias tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu.
Tokios taisyklės yra nustatytos Klaipėdos miesto bei Palangos miesto savivaldybėse.
Jos nustatė aiškias taisykles paplūdimių įrengimui bei eksploatavimui, maudyklų įrengimui,
numatė kokios veiklos yra draudžiamos paplūdimiuose ir maudyklose, nusprendė kokie tiksliai bus
paplūdimių funkcinių zonų bei informaciniai ženklai. Pavyzdžiui Palangos miesto savivaldybės
tarybos sprendime „Dėl Palangos miesto savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo,
naudojimo ir elgesio juose taisyklių patvirtinimo“ numatyta viskas nuo infrastruktūros
(persirengimo kabinos, šiukšliadėžės) įrengimo iki tikslių gelbėjimo punktų su tiksliais adresais ir
darbo laikais, taip pat aptartas elgesys, kuris leidžiamas ir draudžiamas paplūdimiuose, skirtuose
lankytis su gyvūnais. Taigi, esant tokioms taisyklėms yra lengviau palaikyti bendrą paplūdimių ir

74
jų maudyklų įrengimo tvarką, priežiūrą, užtikrinti poilsiautojų saugumą. Verta paminėti, kad tokias
taisykles savivaldybių tarybos sprendimu rengiamos remiantis jau minėta higienos norma, jos
negali nusižengti joje esantiems punktams. Šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybei, neturinčiai
tokių taisyklių, reikia vadovautis bendra Lietuvos higienos norma.
2.6. Esamo poreikio tenkinimas bei galimybės
Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimas skirtas patenkinti viešuosius poreikius –
vietinių gyventojų ir atvykstančių turistų. Todėl naujai sukurta infrastruktūra turi patenkinti poreikį,
kuris yra saugus, patogus poilsis. Poreikio patenkinimas apima reikiamą šiukšliadėžių,
persirengimo kabinų kiekį, patogias sąlygas naudotis paplūdimiais ir jų maudyklomis vaikams ir
suaugusiems. Tikslūs reikalavimai nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai
ir jų maudyklų vandens kokybė“, IV skyriuje „Paplūdimių sveikatos saugos ir paplūdimių
priežiūros reikalavimai“:
• Paplūdimiuose ne arčiau kaip 50 m iki maudyklų turi būti įrengti tualetai, kurie būtų
tinkami naudotis ir neįgaliems žmonėms.
• Paplūdimiuose ne rečiau kaip kas 25 m turi būti šiukšliadėžės, o jei nėra galimybių
jas pastatyti nurodytu atstumu, paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų
konteineriai. Paplūdimiuose turi būti pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo,
plastiko) konteineriai. Paplūdimiuose, skirtuose lankytis su gyvūnais, turi būti
įrengtos šiukšliadėžės gyvūnų ekskrementams.
• Paplūdimių lankytojams persirengti turi būti įrengiami paviljonai ir (arba) kabinos –
vienas persirengimo paviljonas ir (arba) kabina ne daugiau kaip 100 paplūdimio
lankytojų.
Siekiant įvertinti ar įrengus paplūdimius ir jų maudyklas bus patenkinamas poreikis
(pakankamai šiukšliadėžių, persirengimo kabinų) ar reikia ieškoti alternatyvių galimybių yra
keliama prielaida, kad vietiniu turistų srautas bus toks pat kaip 2018 metais. Žemiau esančioje
lentelėje 2.12 pateikiama kaip apskaičiuojamas vietinių turistų skaičius seniūnijose per dieną 2018
m.

75
2.12 lentelė Vietinių turistų skaičius.
Vietinių turistų skaičius Klaipėdos r. savivaldybėje per

827 400
2018 metus
Vietinių turistų skaičius Klaipėdos r. savivaldybėje vid. per
68 950
mėn.
Seniūnijoje vietinių turistų skaičius vid. per mėn.
Agluonėnų 1 346
Dauparų-Kvietinių 4 434
Gargždų 17 843
Dovilų 6 356
Veiviržėnų 3 290
Vėžaičių 5 250
Endriejavo 1 820
Sendvario 11 248
Judrėnų 770
Kretingalės 6 150
Priekulės 10 443
Seniūnijoje vietinių turistų skaičius vid. per dieną
Agluonėnų 45
Dauparų-Kvietinių 148
Gargždų 595
Dovilų 212
Veiviržėnų 110
Vėžaičių 175
Endriejavo 61
Sendvario 375
Judrėnų 26
Kretingalės 205
Priekulės 348
Vidutinis vietinių turistų skaičius per mėnesį buvo apskaičiuotas vietinių turistų
skaičių Klaipėdos r. savivaldybėje per 2018 metus dalinant iš 12. Seniūnijoje apsilankančių vietinių
turistų skaičiui nustatyti buvo apskaičiuota kiekvienos seniūnijos gyventojų skaičiaus proporcinė
dalis, ją dauginant iš vidutinio vietinių turistų skaičiaus Klaipėdos r. savivaldybėje per mėnesį buvo
gautas kiekvienos seniūnijos vidutinis turistų skaičius per mėnesį. Buvo daroma prielaida, kad
seniūnijų vietinių turistų srautas proporcingas seniūnijų gyventojų skaičiui. Vidutinis vietinių
turistų skaičius seniūnijose apskaičiuotas vidutinį vietinių turistų skaičių seniūnijoje per mėnesį
dalinant iš 30 dienų (prielaida, kad mėnesis turi 30 dienų).
Remiantis higienos norma, apskaičiuotu vidutiniu vietinių turistų skaičiumi
seniūnijoje per dieną ir sąmatoje numatytais įrengimais kiekvienam paplūdimiui ir jo maudyklai
atskirai (žr. 2.13 lentelę) galima įvertinti esamą poreikio patenkinimą.

76
2.13 lentelė. Paplūdimiams sąmatoje numatyti įrengimai.
Persirengimo
Šiukšliadėžės Biotuoletas
Seniūnija Paplūdimys kabinos
Numatyta Numatyta Numatyta
Agluonėnų Agluonėnų tvenkinys (1000 m2) 3 1 (iki 100 žm.) 1
Dovilų Dovilų I karjeras (2000 m2) 3 4 (iki 400 žm.) 0
Veiviržėnų Veiviržėnų tvenkinys (1500 m2) 6 1 (iki 100 žm.) 0
Vėžaičių Vėžaičių tvenkinys (1000 m2) 1 1 (iki 100 žm.) 1
Endriejavo Kapstato ežeras (1000 m2) 10 0 2
Sendvario Laukžemio tvenkinys (800 m2) 4 1 (iki 100 žm.) 1
Judrėnų Naujas karjeras (1000 m2) 3 1 (iki 100 žm.) 1
Kretingalės miestelyje šalia
0 1 (iki 100 žm.)
Danės gatvės (I) (1000 m2) 1
Kretingalės miestelyje šalia
0 0
Danės gatvės (II) (1000 m2) 0
Kalotės kaime, šalia Kalotės
0 1 (iki 100 žm.)
ežero (500 m2) 0
Priekulė, Sodų g. 1A (šalia
1 (G1) 1 (iki 100 žm.)
Kretingalės Minijos upės krantų) (200 m2) 1
Stragnų II kaimas (200 m2) 1 (G1) 1 (iki 100 žm.) 0
Dituva, Pakrantės g. 7 (prie
1 (G1) 1 (iki 100 žm.)
kabančio tilto) (200 m2) 1
Lankupiai, Mikelio Šapalo g.
11A (prie bendruomenės namų) 1 (G1) 1 (iki 100 žm.)
(350 m2) 1
Paulių k., Pjaulių g. (200 m2) 1 0 0
Higienos normoje teigiama, kad paplūdimiuose nerečiau kaip kas 25 m turi būti
šiukšliadėžė, o jei joms pastatyti nėra galimybės paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų
konteineriai. Pagal paplūdimių plotus (nurodyta skliausteliuose šalia paplūdimio pavadinimo)
kiekviename paplūdimyje reikalingos po keturias šiukšliadėžes. Kaip matyti 2.13 lentelėje,
didžiojoje dalyje paplūdimių šiukšliadėžių kiekis yra mažesnis nei reikalinga pagal normas, tačiau
prie įėjimo į šiuos paplūdimius yra galimybė pastatyti atliekų konteinerius. Šalia Veiviržėnų
tvenkinio yra numatytos 6, šalia Kapstato ežero 10 šiukšliadėžių. Jų poreikis šiose vietose didesnis
nei reikalaujama dėl didesnio lankytojų srauto, išaugusio šių poilsio vietų patrauklumo
poilsiautojams. Simboliais [G1] yra pažymėtos šiukšliadėžės ekskrementams, jos numatomos
pastatyti Priekulėje esančiuose paplūdimiuose ir jų maudyklose (išskyrus paplūdimį Pjaulių k.) –
šie paplūdimiai bus pritaikyti lankytis su gyvūnais augintiniais.
Pagal higienos normą viena persirengimo kabina skirta ne daugiau kaip 100
lankytojų. Remiantis anksčiau aptartais (žr. 2.13 lentelę) vidutiniais vietinių turistų skaičiais
seniūnijose per dieną ir palyginus juos su sąmatose numatytais persirengimo kabinų skaičiais,
galima teigti, kad beveik visuose paplūdimiuose poreikis yra tenkinamas. Persirengimo kabinų
įrengti nenumatyta prie Kapstato ežero, Kretinglėje šalia Danės gatvės (II) ir Priekulėje, Pjaulių k.,

77
Pjaulių g., šalia Vilhelmo kanalo, tačiau šiose maudyklos kabinos yra arba pastatytos, arba jos
tiesiog nėra reikalingos: Endriejave prie Kapstato ežero, seniūnija 2018 m. pastatė persirengimo
kabiną, Kretingalėje, šalia Danės gatvės (II) persirengimo kabina taip pat jau pastatyta, o
Priekulėje, Pjaulių kaime, paplūdimys ir jo maudykla yra nedidelė, daugiausiai skirta su dviračiais
pravažiuojantiems turistams, tad jos pastatymas nėra prioritetinis.
Tualetų pastatymas yra reikalingas visuose paplūdimiuose – taip teigiama higienos
normoje. Sąmatoje nurodytos viso devynios vietos, kuriose bus įrengti biotualetai. Kiti paplūdimiai
galimai yra netoli gyvenviečių arba šalia jų yra vietų, kuriose yra tualetai, taip pat yra paplūdimių,
kurie dalinai įrengti, todėl juose tualetai jau yra pastatyti, nes poilsiautojai šiose vietose jau
lankydavosi, vadinasi, poreikis tualetų įrengimui buvo anksčiau. Tačiau, seniūnijoms, kurių
paplūdimiuose nenumatyta statyti tualetų, rekomenduojama pastatyti šiose vietose kilnojamus
biotualetus, kurie būtų atvežami, sumontuojami ir aptarnaujami sezono metu ir demontuojami
sezonui pasibaigus.
Visoms seniūnijoms taip pat rekomenduojama pasirūpinti vieta (privalo būti
pažymėta), kuri būtų tinkama maudytis vaikams (gylis ne didesnis kaip 1,30 m), taip pat
maudymosi vietas sužymėti plūdurais.
Remiantis higienos norma, iškeltomis prielaidomis ir sudaryta sąmata įvertintas

poreikio patenkinimas: nustatyta šiukšliadėžių, persirengimo kabinų, tualetų kiekis ir jo
pakankamumas. Atlikta analizė parodė, kad numatyti įrangos kiekiai tenkins poilsiautojų
poreikius. Seniūnijoms taip pat rekomenduojama numatyti vietas, kuriose galėtų maudytis vaikai
ir pasirūpinti, kad vietos skirtos maudymuisi, būtų sužymėtos plūdurais.
2.7. Vertinimas pagal kriterijus
Vertinimas bus atliekamas nustatant kritinius kriterijus. Esant bent vienam kriterijui
potenciali vieta bus atmetama kaip netinkama. Kriterijai nustatyti remiantis LR Sveikatos apsaugos
ministro įsakymu „Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių patvirtinimo“,
teisėto ir nekomplikuoto patekimo iki paplūdimio ir jo maudyklos galimybe, poilsiautojų sauga
paplūdimiuose ir jo maudyklose, Klaipėdos r. savivaldybės teritorijų planavimo dokumentais.
Nustatyti šeši kriterijai:
1. Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ);
2. Privažiavimas;
3. Vandens nusekimas;
4. Potvynio grėsmė;
5. Žemės sklypo nuosavybės teisė;

78
6. Aplinkos sąlygos (žuvitakis; geležinkelio tiltas);
7. Teritorijų planavimo dokumentai.
Jei vieta patenka į SAZ zoną – ji atmetama, nes pagal teisės aktus tokioje vietoje
negali būti įgyvendinama jokia rekreacinė veikla. Tolimas atstumas iki paplūdimo ir jo maudyklos
arba jei jis nėra galimas dėl privačių sklypų, gamtinių sąlygų, gali daryti įtaką mažam lankomumui.
Vandens nusekimas ir potvynio grėsmė yra vienodai pavojingi aspektai paplūdimiui ir jo
maudyklai įrengti, nes pirmuoju atveju dėl mažo vandens lygio nebus galimybių poilsiautojams
maudytis, o antruoju atveju bus sugadinama sukurta infrastruktūra, kurią reiktų atnaujinti kasmet.
Taip pat svarbus kriterijus yra žemės nuosavybės teisė – jei vandens telkinį supa privatūs sklypai,
neįmanoma prie jo prieiti ir sukurti infrastruktūros skirtos paplūdimiui ir jo maudyklai. Aplinkos
sąlygos – tai papildomi trikdžiai, galimai trukdysiantys žmonių poilsiui arba kelsiantys grėsmę jų
saugumui. Esant situacijai, kai teritorijų planavimo dokumentuose yra suplanuoti ir numatyti tam
tikri darbai potencialiose teritorijose, dar kartą numatyti naujų projektų tokiose teritorijose
negalima (žr. 2.14 lentelę).

79
2.14 lentelė Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo vietų vertinimas pagal kriterijus
Kritiniai kriterijai
Aplinkos
Kritinių
Paplūdimių ir jų Žemės sklypo sąlygos Teritorijų
Vandens Potvynio kriterijų
maudyklų vietos SAZ Privažiavimas nuosavybės (žuvitakis; planavimo
nusekimas grėsmė iš viso:
teisė geležinkelio dokumentai
tiltas)
Agluonėnų tvenkinys
-
(1 vieta)
+ 1
(2 vieta)
+ 1
(3 vieta)
Poškų karjerai I, II, III,
+ 1
IV, V
Juodikių karjeras + 1
Dovilų I karjeras -
Kalvių karjeras
+ 1
(Ketvergių k.)
Šiūparių tvenkinys + 1
Veiviržo upė (Šiaulių
+ 1
g.)
Veiviržėnų tvenkinys -
Vėžaičių tvenkinys (1
-
vieta)
Vėžaičių tvenkinys (2
-
vieta)
Kapstato ežeras -
Laukžemio tvenkinys
-
(1 vieta)
+ 1
(2 vieta)
-
(3 vieta)
Slengių k. II vandens
+ + 2
telkiniai
Šalpės upelis
+ + 2
(Mataičių k.)
Nauja karjero vieta
-
Dariaus kaime
Kretingalės miestelyje
-
šalia Danės gatvės (I)
Kretingalės miestelyje
-
šalia Danės gatvės (II)
Kalotės ežeras -
Žalgirio g., Priekulė + + + 3
Priekulė, Sodų g. 1 a.
-
(Minijos upės krantai)
Stragnų II k. (Minijos
-
upės krantai)
Priekulės II kaimas
+ 1
(Minijos upės krantai)
Dituva, Pakrantės g. 7
-
(prie kabančio tilto)
Mikelio Šapalo g.
11A, Lankupiai (prie -
bendruomenės namų)
Pjaulių k., Pjaulių g. -
Vertinimas buvo atliekamas remiantis šešiais kritiniais kriterijais. Potenciali

paplūdimio ir jo maudyklos įrengimo vieta buvo atmesta, jeigu joje buvo bent vienas kritinis
kriterijus. Iš viso kriteriniu vertinimu buvo įvertintos 29 potencialios vietos, esančios Klaipėdos
rajono savivaldybėje. Atmesta buvo 12 vietų, šios vietos atitiko vieną ar daugiau kritinių kriterijų,
dėl kurių šiose vietose negalima įrengti paplūdimių ir jų maudyklų. Lėšos planuojamos ir sąmatos
sudaromos tik tinkamoms 17 vietų (žr. 2.14 lentelę).
80
3. ANALOGŲ ĮVERTINIMAS
Šiame skyriuje apžvelgiami įgyvendinti analogiški arba panašūs projektai Lietuvoje.
Dauguma projektų buvo įgyvendinti dalinai ar visiškai pasinaudojus Europos sąjungos 2007-2013
m. arba 2014-2020 m. struktūrinių fondų lėšomis, savivaldybių ar vietinių gyventojų lėšomis.
3.1 pav. Oficialių paplūdimių ir maudyklų išsidėstymas Lietuvoje. Šaltinis:

https://www.savaitgalis.lt/vietos/papludimiai/
Didžiausia dalis oficialių maudyklų ir jų paplūdimių yra Vilniaus - 18 vnt., Kauno -

11 vnt., Panevėžio - 13 vnt. ir Klaipėdos - 15 vnt. savivaldybėse. Visose maudyklose, įtrauktose į
stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą, turi būti stebima vandens kokybė. Šiame sąraše viso yra 117
maudyklų (žr. 3.1 pav.).
Išskiriami keletas paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo analogų. Visi aptariami
projektai buvo įvykdyti sėkmingai, yra pamėgti lankytojų, patenkino jų poilsio poreikį, pritraukė
didelius srautus Lietuvos ir užsienio turistų:
Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Kauno Panemunės
paplūdimio su poilsiaviete įrengimas“ (žr. 3.2 pav.), projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-05-R-21-
016. Projektas buvo finansuojamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos
1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas
turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę VP3-1.3-ŪM-05-R „Viešosios turizmo infrastruktūros ir
paslaugų plėtra regionuose“. Bendra projekto vertė – 458 198,56 Eur, o ES parama siekia 216
210,32 Eur.

81
3.2 pav. Kauno Panemunės paplūdimys su poilsiaviete. Šaltinis:
https://renginiai.kasvyksta.lt/1896/kaunas/panemunes-papludimys
Projekto įgyvendinimo metu atlikti visi techniniame projekte numatyti darbai:

sutvarkytas teritorijos gerbūvis, atnaujintos krepšinio ir tinklinio aikštelės, pastatytos pavėsinės,
persirengimo kabinos, lauko dušas, sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės,
rekonstruotas prekybos paviljonas. Darbus atliko UAB „Autokausta“. Panemunės paplūdimio su
poilsiaviete įrengimo projektu buvo siekiama plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugų infrastruktūrą,
geriau tenkinti didėjančius vietinio ir atvykstamojo turizmo poreikius bei poilsiautojų ir turistų
lūkesčius, išsaugoti teritorijos rekreacinį potencialą ir sukurti palankią aplinką konkurencingų
turizmo produktų plėtrai Kauno mieste.
Elektrėnų miesto savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Elektrėnų
marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“ (žr.
3.3 pav.). Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų Struktūrinio fondo lėšų,
užbaigtas 2011 metais. Projekto tikslas – skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai
išnaudojant Elektrėnų gamtos išteklius ir sukuriant palankias sąlygas aktyviam poilsiui, uždavinys
– atnaujinti dalies Elektrėnų marių akvatorijos statinius ir įrengti paplūdimį, pritaikant turizmui.
3.3 pav. Elektrėnų marių paplūdimys. Šaltinis: https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/elektrenu-

papludimys/3341
Projekto metu buvo suformuotas patogus smėlio krantas, nutiestas takas iš trinkelių,

82
palei krantinę įrengtas apšvietimas ir kita reikalinga inžinerinė infrastruktūra, sutvarkyta maudykla,
jos teritorija, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, tinklinio aikštelė, apžvalgos tiltas, nusileidimo į
vandenį kalnelis, persirengimo kabina, tualetas, suoleliai, geriamojo vandens čiaupai, informacinė
lenta, šiukšliadėžės ir kt. Visa tai kainavo 303 121,81 Eur, iš kurių 256 174,41 Eur buvo ES dalis,
likusios lėšos buvo finansuojamos iš savivaldybės biudžeto. Projektas pasiteisino, nes Elektrėnų
marios – mėgstama vietos bendruomenės poilsio vieta, vandens telkinys populiarus tarp nardytojų,
dėl vyraujančių stipresnių vėjų pamėgtas buriuotojų.
2018 pavasarį Kėdainių centre, Skongalio gatvės prieigose, buvo pradėta įrengti
šiuolaikišką laisvalaikio kompleksą, maudyklą bei sporto aikštynus. Projektą rengiamasi
įgyvendinti iš Europos Sąjungos finansuojamos integruotų teritorijų programos (patvirtinta 2015
m. rugsėjo 9 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-709, pakeista 2016 m. lapkričio 22 d.
LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-823). Planuojama, kad šio paplūdimio įrengimas
kainuos 670 532 Eur.
3.4 pav. Kėdainių paplūdimio planas. Šaltinis: http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/dienos-

tema/kdainiuose-rengs-iuolaikik-papldim
Per šį laikotarpį Nevėžio upės pakrantėje ties Skongalio gatve turės būti įrengta
maudymvietė su sporto aikštynais, vaikų žaidimo aikštelėmis, automobilių stovėjimo vietomis,
stacionariu lauko tualetu, poilsiautojų patogumui bus pastatomi suoliukai (žr. 3.4 pav.). Maudykla
ir poilsio zona bus įrengiama Skongalio gatvės prieigose
Kitas analogiškas projektas vykdytas Rokiškio rajone, jo finansavimo ir
administravimo sutartis pasirašyta 2011 m. Rajono savivaldybė įgyvendinus projektą „Viešosios
turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra Rokiškio rajone, įrengiant viešąją turizmo
infrastruktūrą prie Sartų ežero Bradesių kaime, prie Kriaunos upės, Obeliuose teritorijoje
prie Rastupio upelio, miesto parke ir prie Velniakalnio tvenkinio Rokiškio mieste visuomenės
poreikiams“ (paraiškos kodas VP3-1.3-ŪM-05-R-51-001) pagal 2007 – 2013 m. Sanglaudos
skatinimo veiksmų programą buvo įkurtos keturios naujos rekreacinės zonos. Tikslas -
pasinaudojus ES parama ir įgyvendinus projektą įrengti komfortiškas poilsio zonas vietos
83
gyventojams ir svečiams. Projektas rėmėsi tuo, kad dėl investicijų trūkumo buvo neišnaudojamas
rajono rekreacinis potencialas bei stabdoma viešosios turizmo infrastruktūros plėtra. Dauguma
poilsiautojų pamėgtų vietų – Velniakalnio tvenkinys, Obeliuose esanti Kriaunos upė, Rastupio
upelis Obelių miesto parke, taip pat Sartų ežeras, buvo nepritaikyti komfortiškam poilsiui. Kaip
teigiama - iki projekto įgyvendinimo prie Sartų ežero lankytojai galėjo patekti tik per pievą siauru
keliuku, o maudykla buvo nedidelė ir nepritaikyta naudojimui. Projekto metu prie Sartų ežero
buvo: suformuotas smėliu dengtas paplūdimys, įrengtas 30 kv. m pontoninis tiltas, pastatytos 2
persirengimo kabinos, įrengtas aptarnavimo pastatas su tualetu, dušu ir plautuvėmis. Taip pat
iškirsti seni, pavojų lankytojams kėlę medžiai, įrengtos keturios erdvios 4x4 m medinės pavėsinės
(dvi ežero pakrantėje, dvi – šiek tiek toliau nuo vandens telkinio) su viduje esančiais mediniais
suolais ir stalais, jų stogai uždengti bitumine danga, sumontuoti vandens nutekėjimo kanalai,
įrengta laužavietė. Kitos trys rekreacinės zonos įrengtos panašiai kaip rekreacinė zona prie Sartų
ežero Bradesių kaime. Prašomų lėšų suma projektui buvo 289 086,57 Eur. Šio projekto
finansavimui skirta 274 186,46 Eur. ES lėšų, likusias lėšas pridėjo rajono savivaldybė.
Šilalės rajono savivaldybės administracija 2011 m. pasirašė finansavimo ir
administravimo sutartį projektui „Paršežerio ežero rekreacinės zonos įrengimas“ (žr. 3.5 pav.)
(paraiškos kodas VP3-1.3-ŪM-05-R-71-013), o 2013 m. vasaros pabaigoje baigė jį įgyvendinti.
Šio projekto tikslas – tinkamai naudoti Paršežerio ežero rekreacinę zoną, sukuriant palankesnes
aktyvaus poilsio sąlygas, skatinant atvykstamąjį ir vietos turizmą. Rajono savivaldybė šiuo
projektu telkiasi į vietinius bei užsienio turistus, vienadienius keliautojus, norinčius praleisti
laisvalaikį gamtoje. Šis projektas buvo finansuojamas 390 562,15 Eur. ES parama.
3.5 pav. Paršežerio ežero rekreacinė zona. Šaltinis: http://www.lietuvosregionai.lt/lt/news/taurages-

regiono-projektu-igyvendinimas/projektas-vp3-13-um-05-r-71-013-parsezerio-ezero-rekreacines-
zonos-irengimas-1075.html
Įgyvendinus projektą įrengtos aikštelės mašinoms, nutiesti takai, įrengti paplūdimiai,
poilsiavietė ir prieplauka, apšvietimas visoje rekreacinėje zonoje, sutvarkyta aplinka, pritaikyta
poilsiautojų poreikiams (suoliukai, takeliai), pasirūpinta informacijos skleidimu turistams apie

84
naujojo viešojo turizmo infrastruktūros objekto sukūrimą.
Širvintų rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Paplūdimio prie
užtvenktos Širvintos upės Širvintų mieste įrengimas“ (žr. 3.6 pav.) (paraiškos kodas VP3-1.3-
ŪM-05-R-01-001). Pačiame Širvintos mieste yra patvenkta Širvintos upė ir sudaro 32,1 ha Širvintų
tvenkinį, kuris yra pagrindinė miesto puošmena. Dėl didelio srauto vietinių ir atvykstančių turistų
srauto atsirado poreikis įrengti paplūdimį, kuriame būtų pastatyti higienos statiniai bei informacinis
stendas. Nuspręsta, kad paplūdimio teritorija bus suskirstyta į atskiras funkcines zonas – poilsio,
maudymosi ir sporto.
3.6 pav. Paplūdimys prie užtvenktos Širvintos upės. Šaltinis:

https://www.sirvintos.lt/lt/naujienos/5/sirvintu-papludimys-laukia-poilsiautoju:8128
Įgyvendinus projektą buvo atnaujinta smėlio danga, įrengtas triaukštis šokinėjimo į

vandenį bokštas, čiuožykla į vandenį, taip pat poilsio zonoje pasatyti suoleliai, įrengtas parkelis.
Nuo paplūdimio iki tilto nutiestas dviračių ir pėsčiųjų takas (apie 500 m) taip sudarant sąlygas
lankytojams lengviau pasiekti maudymosi zoną, tuo pačiu atvykstant gėrėtis miesto vaizdais. Šio
projekto finansavimui prašyta suma 144 809,94 Eur., jai skirta dalis iš ES lėšų 138 929,87 Eur.
Analizuojant užsienyje įgyvendinamus projektus galima pastebėti analogiškų
sprendimų. Vienas jų yra projektas Rumunijoje, pietinės Juodosios jūros (Atlanto baseinui
priklausanti vidinė jūra) pakrantės dalyje, susijęs su jūros pakrančių apsauga nuo erozijos.
Investicinio projekto „Juodosios jūros pakrantės apsauga ir reabilitacija Konstancos
savivaldybės rajone (Mamaia South, Tomis North, Tomis Center, Tomis South) ir Eforie
North srityje“ (angl. “The Protection and Rehabilitation of the Southern Black Sea Coast in the
Constanta Municipality Area (Mamaia South, Tomis North, Tomis Centre and Tomis South) and
Eforie North Area“) techninė informacija atskleidžia, kad šis projektas buvo finansuotas iš ES
Sanglaudos fondo 2007 – 2013.

85
3.7 pav. Paplūdimio dalis Rumunijoje (7.3km). Šaltinis:
https://www.google.com/maps/@44.1405558,28.5597725,12.12z
Projektas apėmė įvairius inžinerinius darbus išilgai 7,3 km ilgio paplūdimio penkiose
vietose: Mamaia South, Tomis North, Tomis Centre, Tomis South ir Eforie North (žr. 3.7 pav.).
Investicija, skirta Juodosios jūros pakrantės daliai, padėjusi sumažinti pakrančių erozijos poveikį,
buvo naudinga ne tik vietos gyventojams, bet ir lankytojams. Atlikt darbai dar labiau padidino
regiono patrauklumą verslui ir turizmui. Įgyvendinamas projektas apėmė naujų atviroje jūroje
esančių bangolaužių statybą bei esamų remonto darbus, smėlio kliūčių (angl. groynes) atnaujinimą
ir prailginimą, taip pat senų ir smėliu palaidotų atkūrimą. Verta pažymėti, kad minėtos smėlio
kliūtys yra skirtos smėliui sulaikyti ir laikyti jį paplūdimyje. Taip pat buvo nugriaunamos kai kurios
esamos nereikalingos konstrukcijos, smėliu papildytas esamas paplūdimys, pirkta trūkstama
įranga. Rengtame projekte pateikiama, kad šiame paplūdimyje kasmet lankosi apie 278 000
vietinių gyventojų ir apie 32 000 atvykėlių iš kitų šalių. Taip pat projekto dėka apie 120 vietinių
įmonių veikla tapo daug ramesnė dėl pagerėjusios pakrantės apsaugos lygio, kurį užtikrina
projektas. Investicinio projekto rengimo pradžioje buvo tikimasi, kad papildomai bus sukurta apie
250 darbo vietų. Bendros investicijos į projektą yra 170 406 668 Eur. iš jų ES Sanglaudos fondo
finansuojama 145 680 660 Eur.

86
4. ĮSTATYMINĖS BAZĖS ĮVERTINIMAS
Pagrindinis dokumentas nurodantis reikalavimus, kurie privalomi norint įrengti

paplūdimius ir jų maudyklas bei aktyvios ar pasyvios rekreacinės zonos vietas yra Lietuvos
Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 patvirtinta
Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ bei visi
tolesni šios higienos normos pakeitimai. Paskutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2019-07-26.
Ši higienos norma nustato pagrindinius paplūdimių įrengimo sveikatos reikalavimus.
Reglamentuoja maudyklų vandens kokybės reikalavimus, vandens kokybės rodiklių nustatymo
metodus, vandens kokybės stebėseną, vertinimą ir klasifikavimą. Nustato maudyklų vandens
kokybės valdymą ir visuomenės teisę gauti informaciją apie maudyklų vandens kokybę. Ši higienos
norma privaloma visiems Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems,
įrengiantiems, įteisinantiems bei naudojantiems paplūdimius ir jų maudyklas (nepriklausomai nuo
nuosavybės formos), institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą ir kontrolę bei lankytojams.
Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant apskrities, miesto, rajono
paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei naudojimo taisykles.
Pagal šios higienos normos bendrąsias nuostatas (trečiasis skyrius) paplūdimiai turi
būti įrengti taip, kad būtų tinkami tiek ramiam, tiek aktyviam poilsiui, kaitinimuisi saulėje,
maudymuisi. Tiek esančius savivaldybėje, tiek naujai įrengtus paplūdimius įteisina savivaldybių
institucijų sprendimais. Ketvirtame skyriuje nurodomi paplūdimių sveikatos saugos ir paplūdimių
priežiūros reikalavimai, kurie aprašo paplūdimių įrengimų ir priežiūros ypatumus. Maudyklų
vandens kokybės reikalavimai, tyrimų metodai, vandens kokybės stebėsena ir vertinimas
nurodoma atitinkamai penktame, šeštame ir septintame skyriuose. Visos institucijos, kurios yra
atsakingos už paplūdimių ir jų maudyklų administravimą turi prieš kiekvieną sezoną sudaryti
vandens kokybės stebėsenos grafiką ir užtikrina su tuo susijusių procesų sklandumą. Taip pat
nustatyta, kad prieš maudymosi sezoną ir vėliau kas dvi savaites nuo birželio pradžios iki rugsėjo
15 dienos turi būti atliekami maudyklų vandens kokybės tyrimai, o informacija apie tyrimų
rezultatus privalo būti skelbiama viešai (informaciniuose stenduose paplūdimiuose, savivaldybių
interneto svetainėse, vietinėje spaudoje).
Svarbus pakeitimas higienos normoje įteisintas 2017 m. rugpjūčio 2 d įsakyme Nr.
V- 931 dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo
Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens
kokybė“ patvirtinimo“ pakeitimo. Šiuo įsakymu buvo įteisinta galimybė paplūdimių teritorijoje
lankytis su gyvūnais. Pakeistame higienos normos 19.10 papunktyje paplūdimio teritorija
skirstoma į funkcines zonas: poilsio, maudymosi, sporto ir zoną, skirtą lankytis su gyvūnais. Tokios
84
funkcinės zonos turi būti atitinkamai pažymėtos. Taip pat pakeistas 19.19 papunktis, jis teigia, kad
į paplūdimius, išskyrus tam skirtus paplūdimius, draudžiama vesti gyvūnus.
Asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems ar kitokia nuosavybės
teise turintiems statinius, kuriuose vykdoma veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos
tarša, taip pat vienetams, kurie rengia ar planuoja įrengti poilsio zonas yra svarbios sanitarines
apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro
2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 įsakymu (paskutinė suvestinė redakcija galioja nuo
2016- 05-01)).
Kiti normatyviniai dokumentai reglamentuojantys paplūdimių ir jų maudyklų
įrengimą Klaipėdos rajone:
• Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos aplinkos monitoringo programa 2016-2020
m. Savivaldybių aplinkos monitoringas – savivaldybių lygiu joms priskirtose
teritorijose vykdomi ir aprašomi aplinkos būklės stebėjimai.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „ Dėl rekreacinių teritorijų
naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo (2004 01 20, Nr.D1-35) - Šie
Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai nustato
reikalavimus, kuriais turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys bei
vykdantys veiklą rekreacinėse teritorijose, taip pat naudojantys jose rekreacinius
išteklius.
• Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas
Projekto numeris: 130030101-SPL - dokumentas apibrėžia planuojamos teritorijos
kraštovaizdžio tvarkymo svarbiausias kryptis; Nustato kraštovaizdžio tvarkymo zonas
pagal žemėnaudos pobūdį, funkcinį prioritetą bei naudojimo intensyvumą; numato
priemones ir apribojimus.
• Europos kraštovaizdžio konvencija (Žin., 2002, Nr. 104-4621)- šią Konvenciją
pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės siekia subalansuotos plėtros,
grindžiamos socialinių reikmių, ekonominės veiklos ir aplinkos santykių pusiausvyra
ir darna.
• Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų karjerų teritorijos vystymo veiksmų
programa iki 2025 m. Gargždai, 2015.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos bendrasis planas.
Vilnius, 2004.
• Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas,
koncepcija 130030101-SPL, 2013 m.130030101-SPL

85
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75);
• Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-
1544);
• Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091);
• Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas (Žin., 1997, Nr.112-2824;
2003, Nr. 61- 2766; 2006, Nr. 57-2025);
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr.
72-3016);
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004,
Nr. 21- 617);
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 2001, Nr. 101-3597);
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr.
91-2832);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymą Nr.
V-51 „Dėl asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijų sąrašo, ir
asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios
medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašo bei
mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18- 795);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymą Nr.
V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir
kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V-
114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60-2004 „Pavojingų cheminių medžiagų
didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.
41-1357);
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. D1-329/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis
aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos
oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 67-2627);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymą
Nr. 622 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ patvirtinimo“
(Žin., 2001, Nr. 103- 3688);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 20 d. įsakymą
Nr. 158 „Dėl Lietuvos Respublikos medicinos normos MN 11-1:1996 „Sveikatos
86
priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės
medicinos punktas“ patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 31-781);
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. D1-187
„Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir
vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis
draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.43-1389; 2007, Nr.
57-2203).
• Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta LR Vyriausybės 2003.09.11
nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029);
• Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852);
• „Gargždų karjerų teritorijos vystymo veiksmų programa iki 2025 metų“, Klaipėdos
rajono savivaldybė, 2015. Patvirtinta savivaldybės tarybos įsakymu Nr. (1.25)-A5-
891, 2015-02-19.
Įgyvendinant projektą bus atsižvelgta į visus aukščiau išvardintus teisės aktus, todėl
teisinių apribojimų nenumatoma. Projekto metu planuojama įrengti bei atnaujinti paplūdimius ir jų
maudyklas Klaipėdos rajone. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo antro skirsnio 6 straipsnio 3
punktą, savivaldybės savarankiška funkcija yra savivaldybės nuosavybės teise priklausančios
žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Pagal šį įstatymą, nebus jokių
apribojimų, dėl projekto metu planuojamų atlikti veiklų. Taip pat aptartas higienos normos
pakeitimas, kuriuo nurodoma, kad gyvūnai gali būti vedami į tam skirtą ir ženklintą paplūdimio
teritorijos funkcinę zoną, nesudaro jokių teisinių sunkumų įrengti paplūdimius ir jų maudyklas,
skirtas lankytis su gyvūnais. Verta paminėti, kad maudyklos gali būti įteisintos tik tuomet jei
atitinka teisės akto (LR Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. V-76 „Dėl
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1055
„Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“
patvirtinimo“ pakeitimo“) reikalavimus. Taip pat, pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos
centro rekomendacijas planuojamų įteisinti maudyklų vanduo turi būti tiriamas 4 sezonus ir
vandens kokybė per minėtą laikotarpį turi būti labai gera arba gera.
Remiantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų
vandens kokybė“ įrengti naujai arba rekonstruoti paplūdimiai ir jų maudyklos oficialiai įteisinami
savivaldybių institucijų sprendimais. Savivaldybių institucijos ne vėliau kai prieš 30 darbo dienų
iki sprendimo įteisinti paplūdimius, stebėti maudyklas priėmimo dienos turi suinteresuotą
visuomenę informuoti apie šiuos sprendimus Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje

87
teikimo visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio
22 d. nutarimu Nr. 1175 „Dėl Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei
tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Savivaldybių institucijos apie priimtus sprendimus
įrengti ir (ar) įteisinti paplūdimius, stebėti maudyklas informuoja suinteresuotą visuomenę
visuomenės susitelkimo vietose, savo interneto svetainėse, per vietines (regiono) visuomenės
informavimo priemones ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimų priėmimo dienos.
Svarbiausias teisės aktas norint įrengti tvarkingus ir taisyklių nepažeidžiančius

paplūdimius ir jų maudyklas yra Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų
maudyklų vandens kokybė“. Ši norma nustato pagrindinius paplūdimių įrengimo sveikatos
reikalavimus. Taip pat svarbus ir šios normos pakeitimas, kuris įteisintas 2017 m. rugpjūčio 2 d
įsakyme Nr. V-931, sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklės, bei kiti
normatyviniai dokumentai reglamentuojantys paplūdimių ir jų maudyklų įrengimą Klaipėdos
rajone. Visa tai sudaro įstatyminį pagrindą paplūdimių ir jų maudyklų įrengimui.

88
5. PAPLŪDIMIAI IR JŲ MAUDYKLOS GYVŪNAMS/SU GYVŪNAIS
5.1 Esami paplūdimiai ir įrengimo reikalavimai

2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-931 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministras Aurelijus Veryga atliko 2007 m. Gruodžio 21 D. įsakymu NR. V-1055 „Dėl Lietuvos
higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ pakeitimą, kuriuo
buvo patvirtinta nauja tvarka. Ja panaikintas draudimas į paplūdimius eiti drauge su gyvūnais.
Pakeitimas išdėstytas taip: “Paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas:
poilsio, maudymosi, sporto ir zoną, skirtą lankytis su gyvūnais. Šios funkcinės zonos turi būti
atitinkamai pažymėtos. Paplūdimių funkcinės zonos nurodomos matomoje vietoje esančiame
informaciniame stende. Paplūdimiuose turi būti pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo,
plastiko) konteineriai. Paplūdimiuose, skirtuose lankytis su gyvūnais, turi būti įrengtos
šiukšliadėžės gyvūnų ekskrementams.“. Šiuo pakeitimu palikta teisė kiekvienai savivaldybei pačiai
nuspręsti ar tokie paplūdimiai, kuriuose galima lankytis su gyvūnais, yra reikalingi ir pasirūpinti,
kad juose būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai. Ministerija skelbia, kad paplūdimiai,
kuriuose bus laukiami gyvūnai, bus žymimi įspėjamaisiais ženklais, juose turės būti pastatytos
specialios šiukšlių dėžės. Todėl augintinių šeimininkai, norėdami į paplūdimį vestis savo
mažuosius draugus, privalo stebėti įspėjamuosius ženklus ir lankytis tik ten, kur yra tam pritaikytos
vietos
Nuo 2016 metų pradėjo veikti Gyvūnų augintinių registras, į kurį registruojami
ženklinti mikroschemomis gyvūnai. GAR šiuo metu vykdomas gyvūnų augintinių, lankytojų ir
savininkų, privačių veterinarijos gydytojų registravimas. Pirminį gyvūnų augintinių ir lankytojų
registravimą vykdo privatūs veterinarijos gydytojai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
(VMVT) darbuotojai. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (ŽŪIKVC) ataskaitoje
už 2018 m. pateikia, kad 2019 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo registruota 1
781 šunys, 384 katės ir 4 šeškai, o Klaipėdos miesto savivaldybėje registruota – 3 276 šunys, 1 286
katės ir 23 šeškai. Gyvūnų augintinių pasiskirstymas Lietuvoje 2019 m. sausio 1 d. pateiktas 5.1
paveiksle.

89
5.1 pav. Gyvūnų augintinių pasiskirstymas savivaldybėse 2019 m. sausio 1 d.. Šaltinis: https://www.vic.lt
Naujausiuose duomenyse, pateiktuose 2019 m. liepos 1 d. nurodoma, kad Klaipėdos

rajone buvo registruota gyvūnų augintinių: šunų – 2 095 vnt., kačių - 471 vnt. ir šeškų - 4 vnt., o
Klaipėdos miesto savivaldybėje registruota: šunų – 3 678 vnt., kačių – 1 528 vnt., šeškų – 28 vnt.
Kadangi naminių gyvūnų registravimas yra rekomenduojamojo pobūdžio, tačiau neprivalomas,
galima teigti, jog didžioji dauguma laikomų naminių gyvūnų vis dar yra neregistruojami, todėl šie
Klaipėdos rajono naminių gyvūnų statistiniai duomenys galimai yra didesni. Verta paminėti, kad
ir neregistruotų gyvūnų augintinių šeimininkai yra linkę laiką leisti drauge su jais, todėl tokio
pobūdžio paplūdimių, kuriuose galima lankytis su gyvūnais, arba, kurie skirti konkrečiai jiems,
poreikis yra didesnis.
Galima daryti prielaidą, kad sudarius palankias sąlygas gyvūnams leisti laiką prie
vandens telkinių Klaipėdos rajono savivaldybėje, galimai paplūdimiuose ir jų maudyklose
apsilankys ir Klaipėdos miesto savivaldybėje registruoti gyvūnai, todėl registruotų gyvūnų ir
potencialių lankytojų paplūdimiuose, skirtuose gyvūnams arba lankytis su gyvūnais, skaičius
daugiau nei padvigubėja.
Žiniasklaidoje skelbiama apie teigiamus pasikeitimus gyvūnų globos namuose – vis
daugiau gyvūnų suranda naujus namus. Praėjusiais 2018 m. buvo vykdytas gyvūnų globos
projektas „Laikini namai“, jo tikslas – kviesti gyvūnams neabejingus žmones atkreipti dėmesį į
benamių gyvūnų problemą ir skatinti jų globą. KIKA parduotuvėse (parduoda gyvūnams skirtas
prekes) buvo įrengti specialūs laikini būstai namų netekusioms katėms ir šunims, kurie atkeliauja iš
gyvūnų globos namų ir čia laukia savo naujųjų šeimininkų. Per metus naujus namus šio projekto
dėka surado daugiau nei 1 100 beglobių. Tai buvo netikėti skaičiai, kurie parodė, kad vis daugiau
lietuvių yra linkę į savo šeimą priimti keturkojį augintinį. Po projekto surengtos apklausos metu,
augintinių šeimininkai teigė, kad apsispręsti laikyti gyvūną nulėmė nostalgija, nes vaikystėje turėjo
90
gyvūną (41 proc.), keturkojo mažinamas, kasdien patiriamas stresas (39 proc.), vienišumo jausmo
mažinimas (28 proc.), o dar kita dalis apklaustųjų teigė, kad keturkojis yra puiki auklėjimo
priemonė, nes vaikus moko atsakomybės ir rūpestingumo jausmo (24 proc.). Taigi, daugėja šeimų,
auginančių gyvūnus, tai reiškia, kad daugėja potencialių lankytojų naujuose paplūdimiuose ir jų
maudyklose, nes dažniausiai šeimininkai jų nepalieka namuose vienų, o vežasi atostogauti kartu.
Lietuvoje apsilankyti prie vandens telkinio ir kartu atsivesti keturkojį draugą galima
ne vienoje vietoje, daugumoje jų – augintinius galima ir maudyti:
• Vilniuje, Vingio parke Neries vandeniu gyvūnai gali mėgautis Augintinių
paplūdimyje. Jo tikslus adresas – M.K. Čiurlionio 112 (šalia stadiono ir šaudyklos).
Iki maudyklos nukreips ženklai, nurodantys, jog teritorija priklauso augintiniams.
• Kaunas taip pat skyrė vietą gyvūnams – tai Kauno marių II-asis paplūdimys (T.
Masiulio gatvė, Kauno apskr.).
• Utenoje su gyvūnais augintiniais galima lankytis poilsiavietės zonoje prie Utenos
tvenkinio, Vestuvių gatvėje bei poilsiavietėje prie Dauniškio ežero, Papievių
gatvėje. Taip pat augintiniams skirtos poilsiavietėse prie Ilgio ežero, Antalgės
kaime, Leliūnų seniūnijoje; prie Dusyno ežero, Šiaudinių kaime, Vyžuonų
seniūnijoje; prie Labės ežero, Tauragnų kaime, Tauragnų seniūnijoje.
• Panevėžyje augintiniams skirtos maudyklos: prie „Ekrano“ gamyklos tvenkinio;
Piniavoje, prie Lėvens upės, vestis augintinių negalima, tačiau lankytis ir maudytis
leidžiama kitur, kur yra priėjimas prie vandens nenaudojamas žmonių.
• Šiauliuose paplūdimio skirto lankytis su augintiniais/augintinio paplūdimio nėra,
tačiau miestas palankiai žiūri į tokią galimybę jei tik atsirastų iniciatyva iš miesto
gyventojų.
• Alytuje specialaus paplūdimio gyvūnams nėra, tačiau juos vedžioti ir maudyti
galima už 20 metrų nuo žmonių paplūdimio.
• Birštone augintinius draudžiama maudyti fontanuose, tačiau galima atsivesti prie
Birštono tvenkinių.
• Elektrėnuose augintinius vedžioti ir maudyti paplūdimiuose draudžiama, tačiau
tai galima daryti už paplūdimio teritorijos, taip pat savivaldybės poilsio zonose.
• Kupiškyje su augintiniais vaikščioti galima prie Lėvens tvenkinio (Uošvės
Liežuvis).
• Švenčionyse gyvūnus augintinius galima atsivesti prie vandens telkinių, kuriuose
neįrengti paplūdimiai. Augintiniai privalo būti su pavadėliu.
• Jurbarke, Kauno r., Kazlų Rūdoje, Pakruojyje, Panevėžio r., Plungėje,

91
Šiaulių r., Ukmergėje su augintiniais galima lankytis prie tų vandens telkinių, prie
kurių nėra ženklo, draudžiančio tą daryti. Taip pat reikalaujama, kad būtų laikomasi
bendrųjų taisyklių – pavadėlis, antsnukis, maišeliai ekskrementams, netrukdyti
aplinkiniams. Išvardintuose miestuose ir rajonuose draudžiama augintinius
maudyti.
Taigi, galima pastebėti, kad visoje Lietuvoje yra sudarytos palankios sąlygos laiką
leisti su augintiniais, kai kur netgi leisti jiems atsigaivinti maudynėmis.
Šiuo metu Klaipėdos apskrityje yra šie paplūdimiai pritaikyti lankytis su gyvūnais:
✓ Smiltynėje prie pietinio molo; už moterų pliažo. Šiame paplūdimyje augintiniams
bus paruošta maišelių bei specialių šiukšliadėžių jiems išmesti.
✓ Palangoje gyvūnų zona yra priešingoje pusėje nuo pirmosios maudyklos.
✓ Nidoje gyvūnų zona yra šiauriniame paplūdimyje, netoli sporto zonos. Tai 100
metrų pajūrio ruožas, pažymėtas skiriamaisiais ženklais ir su atskiru privažiavimu.
Jame poilsiautojai gali rasti maišelius, specialias šiukšlių dėžes bei girdyklas. Nida
– svetingiausias 2018 metų gyvūnų kurortas.
✓ Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje augintinių teritorija yra nuo centrinių
paplūdimių į Nidos pusę
✓ Melnragėje apie 300 m. nuo šiaurinio molo, įteisinta gyvūnų zona 600 metrų
sporto bei neoficialaus moterų paplūdimio teritorijoje. Poilsiautojų patogumui
įrengtos specialios šiukšlių dėžės, parūpinta maišelių bei stovų, prie kurių
augintinius galima pririšti.
✓ Prie nedidelio vandens telkinio, šalia kelio, einančio iš Dovilų mstl. į Gargždus
(Gargždų g.), Klaipėdos r. savivaldybėje.
Aptartų gyvūnų zonų Klaipėdos apskrityje išsidėstymas pateiktas 5.2 paveiksle.

92
5.2 pav. Gyvenvietės ir miestai Klaipėdos apskrityje, kuriuose yra gyvūnų zonos prie vandens. Šaltinis:
https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos
Iš pateikto žemėlapio galima pastebėti, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje yra tik
viena oficiali vieta, kurioje galima atsivesti augintinius praleisti laiką prie vandens telkinio, tai prie
Dovilų seniūnijoje esančio Dovilų karjero. Tai rodo, kad trūksta galimybių praleisti laiką prie
paplūdimio su gyvūnu augintiniu Klaipėdos rajone.
Klaipėdos apskrityje turistai savo keturkojus draugus gali atsivesti viso net šešiose
vietose, taip pat galimai yra ir mažiau žinomų vandens, kuriuose galima atsivesti gyvūnus
augintinius, jeigu ten yra pastatyti įspėjamieji ženklai, leidžiantys tą daryti. Kaip atrodo minėti
įspėjamieji ženklai parodyta 5.3 paveiksle.
5.3 pav. Įspėjamasis ženklas leidžiantis (kairėje) ir draudžiantis (dešinėje) vesti augintinius į paplūdimį.
Šaltinis: https://klaipeda.diena.lt; https://www.delfi.lt
Gyvūnų šeimininkai prieš vesdamiesi kartu augintinį į paplūdimį privalo atkreipti

dėmesį į aplinkui pastatytus ženklus. Įspėjamasis ženklas (žr. 5.3 pav.), jei tai yra oficialus
paplūdimys, nurodys leidžiama gyvūnui patekti į paplūdimį ar ne.

93
Kaip ir minėta, vietose, kuriose numatyta gyvūnų zona, privaloma pastatyti ir
šiukšliadėžes ekskrementams. Tokios šiukšliadėžės pavyzdys pateiktas 5.4 paveiksle.
5.4 pav. Šiukšliadėžės ekskrementams pavyzdys. Šaltinis: http://www.siuksliudeze.lt
Šiukšliadėžės ekskrementams standartiškai būna žalios arba raudonos spalvos,

komplektuojama su vidiniu įdėklu – tai labai palengvina dėžės aptarnavimą. Šiukšliadėžės
dažniausiai būna įkasamos į žemę arba tvirtinamos prie grindinio, tačiau gali būti ir pakabinamos.
Visiems augintinių šeimininkams yra privaloma palikti tvarkingą aplinką po apsilankymo su
gyvūnais ir išmatas išmesti į tokias šiukšliadėžes. Tai privaloma tiek lankantis parke, daugiabučių
kiemuose, tiek tam skirtuose paplūdimiuose ir maudyklose.
5.2. Paplūdimių steigimo poreikis ir galimybės
Analizuota įstatyminė aplinka ir esama paplūdimių, skirtų lankytis su gyvūnais, ar
skirtų tik gyvūnams, situacija leidžia daryti išvadą, kad tokio tipo paplūdimių įrengimui išskirtinų
reikalavimų nėra. Paplūdimiai ir jų maudyklos turi būti įrengti bei registruojami (jei tai oficialus
paplūdimys) standartiška forma. Jei tai paplūdimys skirtas lankytis su augintiniais papildomi
reikalavimai yra pastatyti įspėjamąjį ženklą ir šiukšliadėžę ekskrementams. Taip pat draugiškose
gyvūnams vietose (paplūdimiuose ir jų maudyklose) būna parūpinta maišelių išmatoms, tačiau jie
nėra privalomi. Paplūdimiuose skirtuose augintiniams reikia nurodyti teritoriją, kuri priklauso
gyvūnams. Ne visose Klaipėdos r. savivaldybėje esančiose seniūnijose (iš viso 11 seniūnijų),
kuriose yra galimybės įrengti paplūdimius ir maudyklas (išskyrus Gargždus ir Dauparų – Kvietinių
seniūnijas), taip pat yra poreikis įrengti ir gyvūnų paplūdimius ar paplūdimius su gyvūnais. Tokius
paplūdimius pageidauja įrengti tik Priekulės ir Sendvario seniūnijose. Toliau bus analizuojamos
galimybės tokio tipo paplūdimiams įrengti:
Priekulės seniūnijoje iš viso matoma galimybė įrengti arba baigti įrengti (yra dalinai
įrengtų ir neįrengtų paplūdimių) septynis paplūdimius ir jų maudyklas (žr. 2.1. poskyrį). Penkiuose
paplūdimiuose (Priekulėje Žalgirio g.; Priekulėje Sodų g. 1A; Stragnų II k.; Dituvoje Pakrantės g.

94
7; Lankupiuose Mikelio Šapalo g. 11 A) yra galimybė sudaryti sąlygas lankytis paplūdimiuose
turistams kartu su savo keturkojais draugais. Ši seniūnija pagal gyventojų skaičių yra viena
didžiausia, joje vidutiniškai per penkis metus gyveno beveik 9 000 žmonių. Vadinasi, gyvūnų
augintinių skaičius taip pat yra vienas didžiausių. Šiuose paplūdimiuose seniūnija nurodė
šiukšliadėžių ekskrementams reikalingumą. Taigi, siekiant, kad išvardintuose paplūdimiuose
lankytųsi ir augintiniai reikia pastatyti įspėjamąjį ženklą ir šiukšliadėžes ekskrementams.
Taip pat Priekulės seniūnijoje, Priekulės II kaime esančioje valstybinėje žemėje,
dalinai įrengtoje 350 m2 maudykloje, yra galimybė įrengti gyvūnų paplūdimį. Seniūnija nurodė,
kad šalia šios maudyklos yra Priekulės žirgynas, kuris veda girdyti žirgus į šalia esančia Minijos
upę. Žirgyno lokacija ir gyvūnų paplūdimio įrengimo situacija pateikta 5.5 paveiksle.
5.5 pav. Gyvūnų paplūdimio įrengimo situacija. Šaltinis:

Kaip matyti 5.5 paveiksle, Minijos upės tėkmė yra žemyn nuo Priekulės žirgyno, pro
gyvenvietę. Žirgyno vieta žemėlapyje pažymėta kvadratu, o gyvenvietė (vieta, kurioje žmonės
nuolatos gyvena ilgesnį laikotarpį) – apskritimu. Gyvūnų paplūdimį ir jo maudyklą įrengus netoli
žirgyno, visi galimi nešvarumai ir išmatos kartu su upe nutekės pro gyvenvietę – tai būtų
nehigieniška ir neetiška vietinių gyventojų atžvilgiu. Taigi įrengus šioje vietoje gyvūnams skirtą
paplūdimį galima sulaukti vietinių gyventojų nepasitenkinimo. Todėl, nors ir gretimai yra žirgynas
ir iš pradinės situacijos buvo matoma galimybė įrengti gyvūnų paplūdimį atlikus detalesnę analizę
galima pastebėti, kad toks paplūdimio įrengimas būtų netinkamas.
Sendvario seniūnijoje gyvena didelis skaičius gyventojų (2018 m. seniūnijos
duomenimis 9 578 gyventojai), pagal 2018 m. duomenis tai trečia pagal žmonių skaičių seniūnija.
Taip pat seniūnijoje yra keletas vandens telkinių, pamėgtų ir lankomų vietinių gyventojų bei turistų.

95
Kadangi turistų srautas didelis – didelis ir augintinių, atvykstančių su šeimininkais, skaičius. Todėl
galima matyti akivaizdų poreikį įrengtuose paplūdimiuose lankytis su gyvūnais. Pastatyti
įspėjamuosius ženklus ir šiukšliadėžes ekskrementams galima visose numatytose įrengti
paplūdimiuose ir maudyklose Sendvario seniūnijoje prie Laukžemio tvenkinio (žr. 2.1. poskyrį).
Remiantis demografiniais duomenimis ir augančių registruotų gyvūnų augintinių
skaičių bei vis didesne tendencija priglausti beglobius gyvūnus, paplūdimius lankytis su gyvūnais
galima įrengti visuose paplūdimiuose, tam reikia pastatyti ženklus ir specialias šiukšliadėžes. Tai
taip pat priklauso ir nuo vietinių gyventojų požiūrio į gyvūnus paplūdimiuose, todėl šiuo atveju
prieš įrengiant tokio tipo paplūdimius reikia atsižvelgti į seniūnijų administracijos teikiamą
informaciją ir poreikį.
Galimybė atsivesti gyvūnus augintinius jų šeimininkams buvo suteikta 2017 m.

rugpjūčio 2 d. įsakymu patvirtintu „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ higienos normos
pakeitimu. Paplūdimiams su gyvūnais/gyvūnams įrengti reikalavimai keliami tokie pat kaip ir
įprastiems paplūdimiams ir jų maudykloms, papildomai tereikia pastatyti įspėjamuosius ženklus ir
šiukšliadėžes ekskrementams bei nurodyti kokioje teritorijoje augintiniai gali būti. Klaipėdos r.
savivaldybėje galimybė įrengti tokio tipo paplūdimius yra visose seniūnijose, tačiau remiantis
demografiniais duomenimis ir vietinių atstovų suteikta informacija to reiktų Priekulės ir Sendvario
seniūnijoms.

96
6. PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ĮRENGIMO ĮGYVENDINIMAS
6.1. Veiklų sąrašas ir aprašymas

Siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą – įrengti paplūdimius ir jų maudyklas Klaipėdos r.
savivaldybėje, reikia apibrėžti veiklas. Numatytos veiklos tiksliai numato veiksmus, kurie turi būti
atliekami, įrengiant poilsio zonas. Veiklų sąrašas yra pateiktas žemiau esančioje 6.1 lentelėje, o
detalūs darbai – sąmatoje (žr. priedas Nr.6).
6.1 lentelė Veiklų sąrašas.
Eil. nr. Veikla Veiklos aprašymas

Paplūdimio ir jo maudyklos
Įrengimui reikalinga infrastruktūra (suolai 6 vnt.; persirengimo
1. įrengimas Veiviržėnų seniūnijoje
kabina 1 vnt., šiukšliadėžės 6 vnt., lieptelis 1 vnt.).
prie Veiviržėnų tvenkinio
Įrengimui reikalinga infrastruktūra (persirengimo kabina 1 vnt.,
įrengimas Kretingalės seniūnijoje,
2. biotualetas 1 vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus
Kretingalės miestelyje, šalia Danės
ir įrengti smėlio sluoksnį.
gatvės (I)
įrengimas Kretingalės seniūnijoje, Įrengimui reikalinga infrastruktūra (mediniai laipteliai), atlikti
3.
Kretingalės miestelyje, šalia Danės pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus ir įrengti smėlio sluoksnį.
gatvės (II)
Paplūdimio ir jo maudyklos Įrengimui reikalinga infrastruktūra (persirengimo kabina 1 vnt.),
4. įrengimas Kretingalės seniūnijoje, atlikti pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus, įrengti smėlio
Kalotės kaime, šalia Kalotės ežero sluoksnį ir valčių nuleidimo vietą bei taką iki jos.
Paplūdimio ir jo maudyklos Įrengimui reikalinga infrastruktūra (persirengimo kabina 4 vnt.,
5. įrengimas Dovilų seniūnijoje prie suolai 6 vnt., šiukšliadėžės 3 vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos
Dovilų I karjero. tvarkymo darbus ir įrengti smėlio sluoksnį.
šiukšliadėžės 1 vnt., biotualetas 1 vnt., suoliukai 2 vnt.,
6. įrengimas Priekulės seniūnijoje prie
šiukšliadėžės gyvūnams 1 vnt.), atlikti sklypo planiravimą ir įrengti
Minijos krantų (Sodų g. 1A)
smėlio sluoksnį.
įrengimas Priekulės seniūnijoje, šiukšliadėžės 1 vnt., suoliukai 2 vnt., šiukšliadėžės gyvūnams 1
7.
Stragnų II kaime prie Minijos vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus, pastatyti
krantų informacinį stendą ir įrengti taką iki maudyklos.
įrengimas Priekulės seniūnijoje, biotualetas 1 vnt., šiukšliadėžės 1 vnt., suoliukai 1 vnt.,
8.
Dituvoje (Pakrantės g. 7, prie šiukšliadėžės gyvūnams 1 vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos
kabančio tilto) tvarkymo darbus ir įrengti smėlio sluoksnį bei taką iki maudyklos.
biotualetas 1 vnt., šiukšliadėžės 1 vnt., suoliukai 2 vnt.,
įrengimas Priekulės seniūnijoje,
9. šiukšliadėžės gyvūnams 1 vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos
Lankupiuose, Mikelio Šapalo g.
tvarkymo darbus, pastatyti informacinį stendą ir įrengti smėlio
11A (prie bendruomenės namų)
sluoksnį bei taką iki maudyklos.
Įrengimui reikalinga infrastruktūra (šiukšliadėžės 1 vnt., suoliukai
įrengimas Priekulės seniūnijoje,
10. 1 vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus ir įrengti
Pjaulių kaime, Pjaulių g. (Vilhelmo
smėlio sluoksnį.
kanalas)

97
6.1 lentelės tęsinys

įrengimas Sendvario seniūnijoje biotualetas 1 vnt., šiukšliadėžės 3 vnt., suoliukai 3 vnt.), atlikti
11.
prie Laukžemio tvenkinio (3-a pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus, įrengti smėlio sluoksnį ir
vieta) automobilių stovėjimo aikštelę.
Paplūdimio ir jo maudyklos Įrengimui reikalinga infrastruktūra (šiukšliadėžės 1 vnt., suoliukai
įrengimas Sendvario seniūnijoje 1 vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus, įrengti
12.
prie Laukžemio tvenkinio (1-a smėlio sluoksnį ir atlikti automobilių stovėjimo aikšteles bei kelio
vieta) rekonstrukciją.
Įrengimui reikalinga infrastruktūra (šiukšliadėžės 10vnt., suoliukai
10 vnt., biotualetas 2 vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos
tvarkymo darbus, pastatyti informacinį stendą, įrengti apšvietimą
Paplūdimio ir jo maudyklos (12 lauko šviestuvų prie pėsčiųjų tako, 3- prie automobilių
13. įrengimas Endriejavo seniūnijoje aikštelės) bei atlikti su tuo susijusius darbus. Atnaujinti
prie Kapstato ežero automobilių stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų taką. Įrengti laiptelius,
papildomą infrastruktūrą (pavėsinė su suolais (4 vnt.) ir stalu,
medines karstynės vaikams) ir valčių nuleidimo vietą su keliu iki
jos.
stalai 3 vnt., šiukšliadėžės 3 vnt., biotualetas 1 vnt., suolai 3 vnt.),
14. įrengimas Agluonėnų seniūnijoje
atlikti pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus ir įrengti smėlio
prie Agluonėnų tvenkinio
sluoksnį.
Iškasti naują karjerą. Įrengimui reikalinga infrastruktūra
Paplūdimio ir jo maudyklos (persirengimo kabina 1 vnt., stalai 3 vnt., šiukšliadėžės 3 vnt.,
15. įrengimas Judrėnų seniūnijoje biotualetas 1 vnt., suoliukai 6 vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos
(naujas karjeras) tvarkymo darbus, pastatyti informacinį stendą, įrengti smėlio
sluoksnį ir automobilių stovėjimo aikštelę.
stalai 1 vnt., šiukšliadėžės 1 vnt., biotualetas 1 vnt., suoliukai 3
16. įrengimas Vėžaičių seniūnijoje prie
vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus, pastatyti
Vėžaičių tvenkinio (1-a vieta)
informacinį stendą ir įrengti smėlio sluoksnį.
stalai 1 vnt., šiukšliadėžės 1 vnt., biotualetas 1 vnt., suoliukai 3
17. įrengimas Vėžaičių seniūnijoje prie
vnt.), atlikti pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbus, pastatyti
Vėžaičių tvenkinio (2-a vieta)
informacinį stendą ir įrengti smėlio sluoksnį.
Devyniose seniūnijose Klaipėdos r. savivaldybėje (Veiviržėnų, Kretingalės, Dovilų,

Priekulės, Sendvario, Endriejavo, Agluonėnų, Judrėnų, Vėžaičių) iš viso bus 17 maudyklų ir jų
paplūdimių, kurių įrengimui daugiausiai reikalinga infrastruktūra (persirengimo kabinos,
šiukšliadėžės, stalai, suoliukai, biotualetai) ir pakrantės bei teritorijos tvarkymo darbai (vandens
augalų valymas, menkaverčių krūmų rovimas, šienavimas). Keletoje vietų yra galimybė įrengti ir
valčių nuleidimo vietą, pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikštelę, pastatyti informacinį
stendą.
6.2. Lėšų poreikis

Išanalizavus galimybes įrengti paplūdimius ir jų maudyklas Klaipėdos r.
savivaldybėje, svarbu numatyti lėšas, reikalingas maudyklų ir kitos reikalingos infrastruktūros
98
sukūrimui bei darbų atlikimui. Kiekvienos Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijos atskirai,
paplūdimių ir jų maudyklų sąmatos vertė sudaryta pagal Sistela programą.
Lentelėje 6.2 pateikiama bendra poilsio zonų įrengimo vertė pagal seniūnijas.
6.2 lentelė Bendra paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo vertė pagal seniūnijas.
Nr. Seniūnija Bendra vertė seniūnijai, Eur.

1. Agluonėnų 24 674,95
2. Dovilų 10 552,19
3. Veiviržėnų 43 204,04
4. Vėžaičių 28 985,25
5. Endrejavo 106 519,59
6. Sendvario 25 714,83
7. Judrėnų 84 991,07
8. Kretingalės 14 567,72
9. Priekulės 52 331,96
Iš viso: 391 541,60
Viso seniūnijoms paplūdimių ir jų maudyklų įrengimui reikalingos lėšos yra daugiau

nei 391,5 tūkst. Eur. Daugiausiai jų skiriama Endriejavo, Judrėnų ir Priekulės seniūnijoms,
atitinkamai daugiau nei 106,5 tūkst. Eur., 84,9 tūkst. Eur. ir 52,3 tūkst. Eur. Mažiausiai lėšų
reikalinga Dovilų (10,6 tūkst. Eur.) bei Kretingalės (14,6 tūkst. Eur.) seniūnijoms.
Siekiant aiškiai atskirti įrengiamą infrastruktūrą, aukščiau aptartos lėšos kiekvienai
seniūnijai pateikiamos paskirstant jas pagal infrastruktūrą bei paplūdimio ir jo maudyklos vietą (žr.
6.3 lentelę).

99
6.3 lentelė Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo vertės pasiskirstymas pagal infrastruktūrą ir vietą.
Paplūdimiai
Paplūdimių ir Valčių Automo- Papildoma
ir jų Apšvie- Tako danga,
Seniūnija jų maudyklų nuleidimo vieta, bilių aikštelė, infrastruktūra,
maudyklos, timas, Eur. Eur.
vieta Eur. Eur. Eur.
Eur.
Agluonėnų
Agluonėnų 24 674,95
tvenkinys
Dovilų Dovilų I karjeras 10 552,19
Veiviržėnų
Veiviržėnų 18 204,04 25 000,00
tvenkinys
Vėžaičių
tvenkinys (I
14 492,63
vieta)
Vėžaičių
Vėžaičių tvenkinys (II
14 492,63
vieta)
Endrejavo Kapstato ežeras 19 404,32 24 491,08 ****7 334,15 ***21 430,14 15 693,12 18 166,78
Laukžemio
tvenkinys (3- a
10 583,96 3 428,29
vieta)
Laukžemio
Sendvario tvenkinys (1- a
5 853,59 **2 873,36 *2 975,63
vieta)
*****64 18
Judrėnų Naujas karjeras 20 808,22
2,85
Kretingalės
miestelyje šalia
Danės gatvės (I) 5 634,59
Kretingalės
miestelyje šalia
Danės gatvės (II) 3 208,02
Kretingalės
Kalotės kaime,
šalia Kalotės
1 851,26 2 821,63 1 052,22
ežero
Priekulė, Sodų
g. 1A,
šalia Minijos 5 291,8
upės krantų
Stragnų II
9 405,69 17 124,70
kaimas
Dituva,
Pakrantės g. 7,
prie kabančio 6 189,27 1 831,63
tilto
Lankupiai,
Mikelio Šapalo
Priekulės g. 11A (prie
bendruomenės 6 764,06 568,44
namų)
Pjaulių k.,
5 156,37
Pjaulių g.
*Esamos automobilių aikštelės rekonstrukcija
**Kelio rekonstrukcija
*** Pėsčiųjų takas
****Valčių nuleidimo vieta ir kelias iki jos
*****Įtraukti karjero kasimo darbai

96
Didžioji dalis lėšų visose seniūnijose, prie visų vandens telkinių tenka paplūdimių ir
jų maudyklų įrengimui – tai įvairi infrastruktūra reikalinga maudymosi zonose (persirengimo
kabinos, šiukšliadėžės, biotualetai, liepteliai), darbai (vandens valymas, pakrančių tvarkymas) ir
smėlio sluoksnio įrengimas. Kiti, papildomi įrengimai, numatomi ne visose seniūnijose, kadangi jie
arba yra įrengti, arba jų įrengimui nėra galimybės.
Apšvietimas, kaip papildoma infrastruktūra, numatomas tik Endriejavo seniūnijoje
prie Kapstato ežero, kadangi šioje vietoje numatyta įrengti 15 gatvės šviestuvų – 12 prie pėsčiųjų
tako, 3 prie automobilių aikštelės. Valčių nuleidimo vieta bus įrengta Endriejavo (Kapstato ežeras)
ir Kretingalės (Kalotės ežeras) seniūnijose. Takų ar kelių įrengimas numatomas prie šešių vandens
telkinių. Automobilių aikštelių įrengimas arba rekonstrukcija numatoma viso keturiose vietose.
Papildoma infrastruktūra (pavėsinė su suolais ir stalu, medinių karstynių karkaso vaikų žaidimo
aikštelė) bus įrengta tik Endriejavo seniūnijoje.
6.3. Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo nauda (žala)

Apskaičiuojant socialinę ekonominę naudą bus remiamasi konversijos koeficientų
apskaičiavimo ir socialinio ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodika, kuri pateikta
priede Nr.3 bei žemiau esančiomis prielaidomis
Prielaidos:
• Visi turistai paplūdimiuose ir jų maudyklose užtruks po 2 val., kadangi dėl
pritaikytų poilsiui vietų, galės maudytis, degintis ir ilsėtis;
• Bus remiamasi vietinių turistų skaičiumi per dieną kiekvienoje seniūnijoje,
apskaičiuotu 2.5. poskyryje „Esamo poreikio tenkinimas bei galimybės“;
• Mėnesyje yra 30 d.;
• Vietinių turistų skaičius skaičiuojamas tik šiltaisiais mėnesiais gegužę-rugsėjį ir
teigiama, kad tiek apsilankys per metus (per sezoną);
• Penkerių metų eigoje (2019-2023) vietinių turistų skaičius išlieka toks pat.
97
6.4 lentelė Vietinių turistų skaičius.
Seniūnijoje vietinių turistų skaičius vid.

Seniūnija
Per dieną Per mėnesį Per metus
Agluonėnų 45 1 346 6 729
Dovilų 212 6 356 31 782
Veiviržėnų 110 3 290 16 449
Vėžaičių 175 5 250 26 249
Endriejavo 61 1 820 9 099
Sendvario 375 11 248 56 242
Judrėnų 26 770 3 852
Kretingalės 205 6 150 30 750
Priekulės 348 10 443 52 214
IŠ VISO: 46 673 233 366
Viso per vieną šiltojo sezono mėnesį devyniose seniūnijose iš vienuolikos (dvejose
seniūnijose galimybė įrengti paplūdimius ir maudyklas nenagrinėjama) apsilanko 46 673 turistai,
o per metus (per 5 mėnesius) net 233 366 turistai (žr. 6.4 lentelę).
Remiantis anksčiau pateikta informacija (metodika, prielaidomis, vietinių turistų
skaičiumi) apskaičiuota įrengiamų paplūdimių ir jų maudyklų vertė penkerių metų laikotarpiui (žr.
6.5 lentelę).
6.5 lentelė Paplūdimių ir maudyklų vertė.
Apsilankymo trukmė, *Laiko vertė, Vizitų skaičius per

Metai Metinė vertė
val. Eur./val. metus
2019 2 3,91 233 366 1 824 921
2020 2 4,08 233 366 1 904 266
2021 2 4,24 233 366 1 978 943
2022 2 4,40 233 366 2 053 620
2023 2 4,55 233 366 2 123 630
* Iš konversijos koeficientų ir įverčių lentelės pateiktos www.ppplietuva.lt investicinių projektų rengimo
metodikoje
Iš apskaičiuotų bendrųjų metinių verčių galima pastebėti, kad socialinė ekonominė
nauda auga dėl laiko vertės didėjimo. Tai teigiama tendencija, kuri pagrindžia paplūdimių ir jų
maudyklų įrengimo reikalingumą ir naudą.
6.4. Galimi finansavimo šaltiniai
Projekto finansavimas galimas iš įvairių finansavimo šaltinių. Finansavimas gali būti
skirstomas į šias grupes:
1) finansavimas iš ES struktūrinės paramos ir kitų negrąžintiną paramą teikiančių
fondų, organizacijų, institucijų.
2) viešasis įnašas – tai lėšos, kurių kilmė – valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetai
bei kiti viešųjų lėšų šaltiniai, tikslingai suplanuoti projektui įgyvendinti.
98
3) privatus įnašas – tai privačios kilmės lėšos, kurias galima numatyti, kai projekto
organizacijoje yra bent vienas privatus subjektas.
4) kiti šaltiniai – tai projekto įgyvendinimui skolintos lėšos.
Paplūdimių ir jų maudyklų finansavimas planuojamas iš savivaldybės lėšų, tačiau
atsiradus galimybei bus pasinaudota ir ES lėšomis.
6.5. Vizualizacijos
Vizualizacijos, kurios pateiktos priede Nr.4, iliustruoja persirengimo kabinų,
šiukšliadėžių, suoliukų, informacinių lentų, pavėsinių, vaikų žaidimo aikštelių, šiukšliadėžių
gyvūnų ekskrementams, biotualetų įrengimo galimybes. Visi pateikti variantai egzistuoja realioje
rinkoje, kiekvieno objekto kaina telpa į sąmatoje apskaičiuotų kainų ribas. Vadinasi, esant poreikiui
įrengti kažkurį iš nurodytų objektų (žr. priedą Nr.4) būtų galima įsigyti už lėšas, nurodytas
lokalinėse sąmatose (žr. priedą Nr.5). Vizualizacijose naudoti pavyzdžiai ir jų tarpusavio skirtumai:
Šiukšliadėžės. Pateikiami penki skirtingi šiukšliadėžių pavyzdžiai, kuriuose
šiukšliadėžės skiriasi visu savo modeliu: 1. Šiukšliadėžės karkasas iš metalo, dažyto milteliniu
būdu, mediena padengta atspariu oro sąlygoms laku. Matmenys: 350 x 300 x 615 mm.2 2. Šiukšlių
dėžė su pritvirtinamu plastikiniu maišu, gali būti tvirtinama ant stovo ar prie sienos, talpa priklauso
nuo maišo dydžio, naudojama ir šiukšlių rūšiavimui.3 3. Metalinio karkaso medinė šiukšliadėžė.
Matmenys: 400 x H/600 mm (35 l.).4 4. Metalinio karkaso, lapuočių medienos šiukšlių dėžė.
Matmenys: 0,4 x 0,4 x 0,7 m.5. 5. Medinė (tropikinis kietmedis) apvali šiukšliadėžė, kuri gali būti
komplektuojama su cinkuotos skardos įdėklu. Matmenys: 700 x 460 mm (40 l.).6
Šiukšliadėžės gyvūnų ekskrementams. Visos pateiktos šiukšliadėžės gyvūnams
skiriasi savo forma ir modeliu: 1. Metalinė šiukšlių dėžė pritaikyta tvirtinimui ant stulpo arba
sienos, galima žalia ir raudona spalva. Matmenys: 520 x 330 mm (40 l.).7 2. Šiukšlių dėžė kvadrato
formos, metalinė, pritaikyta tvirtinimui prie sienos ar stulpo, galima raudonos ar žalios spalvos.
Matmenys: 530 x 400 x 270 mm (30 l.).8 3. Plastikinė šiukšliadėžė, kurios tvirtinimas galimas ant
vertikalaus paviršiaus. Atskirai galima įsigyti cikuotą stovą.9
Biotualetai. Pavyzdyje pateikiami trys skirtingi biotualetų variantai: 1. Į
komplektaciją įeina standartinė įranga (pisuaras, 2 tualetinio popieriaus laikikliai, lauko užraktas,
vidaus užraktas, ženkliukas „laisva/užimta“, rezervuaras su ventiliacija). Biotualeto techniniai
2
https://vaivorykste.lt/mazoji-architektura/siuksliu-dezes/parko-siuksliadeze-lp2031
3
https://aplinkoselementai.lt/portfolio-item/lauko-siuksliadeze-orbis/
4
http://www.monarda.lt/index.php?route=product/product&product_id=2996
5
https://www.zaidimuaiksteliuiranga.lt/siuksliadeze-c-2
6
http://www.siuksliudeze.lt/medine-siuksliadeze-salou-38-34/
7
http://www.siuksliudeze.lt/deze-sunu-ekskrementu-surinkimui-doggybin/
8
http://www.siuksliudeze.lt/plastikine-deze-sunu-ekskrementams-leaf/
9
http://www.ardone.lt/atlieku-tvarkymas/gyvunu-ekskrementu-siuksliadezes/konteineris-ekskrementams-surinkti-plastikinis.html
99
duomenys: pagrindas 1118 x 1219 mm; aukštis 2235 mm; svoris 91 kg.; rezervuaras 240 l.10. 2.
Biotualetas su standartine įranga. Matmenys: pagrindas 120 x 120 cm; aukštis 235 cm.; svoris 106
kg.; rezervuaro talpa 250 l.11. 3. Biotualetas pagamintas iš aukšto spaudimo polietileno, galimos
spalvos pilka – mėlyna, pilka – žalia. Techniniai duomenys: išmatavimai 100 x 100 x 225 cm.;
svoris apie 72 kg.; rezervuaro talpa 250 l.12.
Informaciniai stendai. Pateikiami du skirtingi stendų variantai, abu jie yra mediniai.
Pirmasis variantas yra stendas naudojamas platesnei informacijai pateikti13, antrasis variantas yra
informacinė rodyklė14 su trumpa ir aiškia informacija apie nurodomą vietą.
Pavėsinės. Viso pateikiami trys skirtingi pavėsinių variantai, kurie skiriasi tik savo
modeliu. Visos trys pavėsinės yra medinės. Pirmoji ir antroji pavėsinės yra atviros su baldais15,
trečioji16– šešiakampė, skiedrinio stogo, su baldais, viena puse uždengta apdirbtomis lentomis,
kurios apsaugo nuo vėjo. Pavėsinės dydis: 3 x 2,5 m.
Persirengimo kabina. Pateiktas vienas persirengimo kabinos variantas17, kuris yra
universalus ir naudojamas daugumoje paplūdimių. Kabinos matmenys yra 1,8 x 1,8 m ir aukštis
nuo žemės yra apie 1,60 m. Sienojų storis 44 mm. Mediena, iš kurios gaminama persirengimo
kabina, yra spygliuočių, džiovinta, natūrali.
Suoliukai. Pateikti trys lauko suoliukų variantai, visi jie yra metalinio karkaso,
mediniai.: 1. Suoliukas su šiukšliadėže, pagamintas iš impregnuotos natūralios lapuočių medienos,
suoliuko metalinė dalis yra padengta nuo korozijos. Suoliukas su šiukšliadėže betonuojami į
grindinį. Matmenys: 2060 x 500 x 900 mm18 2. Suoliuko metalinis karkasas dažytas milteliniu būdu,
mediena padengta atspariu oro sąlygoms laku. Matmenys: 1710 x 421 x 400 mm.19 3. Suoliukas su
atlošu, metalinis karkasas dažytas milteliniu būdu, mediena padengta atspariu oro sąlygoms laku.
Matmenys: 1710 x 566 x 845 mm.20
Stalai ir suolai. Pateikiamas vienas suolo ir suolo su suolais variantai. Stalas -
karkasas iš metalo, dažyto milteliniu būdu, mediena padengta atspariu oro sąlygoms laku.
Matmenys: 1758 x 624 x 670 mm.21 Stalo ir suoliukų komplektas pagaminti iš impregnuotos
natūralios lapuočių medienos, metalinė komplekto dalis yra padengta nuo korozijos. Matmenys:
10
http://www.biorenta.lt/biotualetas-tufway
11
https://www.toitoi.lt/produktai/biotualetas-nuoma-toitoi-fresh
12
http://www.vvprojektai.lt/biotualetai.php
13
https://stendikalt.wixsite.com/stendika/large-grid-clg4
14
http://www.laukobaldis.com/lt/kiti-gaminiai
15
http://www.laukobaldis.com/lt/pavesines
16
https://etnolietuva.com/sesiakampe-pavesine-skiedru-stogu
17
http://www.madisonomedis.lt/lt/catalog/index/17/kiti-gaminiai
18
https://www.zaidimuaiksteliuiranga.lt/suoliukas-su-siuksliadeze
19
https://vaivorykste.lt/mazoji-architektura/parko-suolas-lp0021
20
https://vaivorykste.lt/mazoji-architektura/parko-suolas-lp002
21
https://vaivorykste.lt/parko-suolas-quotplazmaquot-lp0111
100
2450 x 1800 x 900 mm22.
Lauko vaikų žaidimo aikštelės. Pateikiami trys galimi vaikų lauko karstyklių
variantai: 1. Daugiafunkcinis žaidimų komplektas – trys platformos (aukštis 1 m), du stogeliai,
užlipimas laipteliais, čiuožykla, virvinis tiltelis, pakabinamas tiltelis, „alpinizmo sienelė“, prijungta
karstyklė su virviniu tiltu ir metaliniais skersiniais. Matmenys: 6484 x 6018 x 3200 mm.
Minimalios erdvės plotas: 70 m2. Laisvojo kritimo aukštis: 2000 mm.23 2. Vaikų žaidimo aikštelė
su nusileidimu į vandenį. Matmenys: 5326 x 4150 x 3114 mm. Laisvojo kritimo aukštis: 1254
mm24. 3. Daugiafunkcinis žaidimų komplektas – trys platformos su stogeliais (aukštis 1,5m), dvi
platformos sujungtos pakabinamu tilteliu, o sekanti laipiojimo tinklu, „alpinistinė sienelė“,
laipiojimo tunelis, čiuožykla, laiptai, laipiojimo tinklas, švediška sienelė, pakabinamas tiltelis.
Matmenys: 6030 x 4088 x 3491 mm. Minimalios erdvės plotas: 64 m2. Laisvojo kritimo aukštis:
2000 mm25.
Svarbu paminėti, kad Strangų II kaime ir Priekulėje, Sodų g. 1A (šalia Minijos krantų)
esančiuose paplūdimiuose ir jų maudyklose statoma infrastruktūra bus pritaikyta prie Vingio parko, šalia
kurio/kurio teritorijoje bus minėti paplūdimiai ir jų maudyklos, parengto sutvarkymo (statybos) projekto
(2016 m.). Mažoji archtektūra (suoliukai ir šiukšliadėžės) bus priderintos prie Vingio parko projekte
numatytos archtektūros. Remiantis projektu „...suoliukai: su atlošu ir be. Suoliukas su atlošu iš profilio
minkštos netaisyklingos geometrinės formos, o plane tiesus. Suoliukas be atlošo – plane pusmėnulio
formos. Suoliukų sėdimoji dalis iš natūralių medžio brūselių sumontuotų su tarpais (ažūras) ant cinkuoto
metalo profilių. Šiukšliadėžė suprojektuota, kad derėtų prie suoliukų. Plane apskritimo formos. Apdaila
– vertikalūs natūralios medienos brūseliai.“. Taigi šioms vietoms parinkti du suoliukų tipai: 1.
Pusmėnulio formos, korpusas pagamintas iš cinkuoto plieno, padengto antikoroziniu gruntu ir nudažytas
milteliniu būdu. Mediena – spygliuočių, apdirbta, lakuota ir pritaikyta eksploatacijai lauko sąlygomis26.
2. Suoliukas su atlošu, nelygių formų, bet sėdint tiesios vertikalios formos27. Visos jo charakteristikos
atitinka pirmojo suoliuko aprašytąsias. Šiukšliadėžės yra pritaikomos iš aukščiau aprašytų – apskritimo
formos, natūralių vertikalių medienos lentelių.
Paplūdimių ir maudyklų įrengimo vizualizacijos, kuriose vaizduojamas kiekvieno
paplūdimio ir jo maudyklos vaizdinis infrastruktūros išdėstymas žemėlapyje, pateiktos 5 priede.
22
https://www.zaidimuaiksteliuiranga.lt/stalas-su-suoliukais
23
https://vaivorykste.lt/lauko-vaiku-zaidimu-aiksteles/zaidimu-kompleksai/lauko-vaiku-zaidimu-aikstele-klaipeda
24
https://vaivorykste.lt/lauko-vaiku-zaidimu-aiksteles/zaidimu-kompleksai/zaidimu-aikstele-upelis2
25
https://vaivorykste.lt/lauko-vaiku-zaidimu-aiksteles/zaidimu-kompleksai/lauko-vaiku-zaidimu-aikstele-quotlazdijaiquot
26
https://www.miestui.lt/mazoji-architektura/lauko-suoliukai/suoliukai-plieninmis-kojomis/suoliukas-lp12
27
https://www.miestui.lt/mazoji-architektura/lauko-suoliukai/suoliukai-plieninmis-kojomis/suoliukas-lp011-lp011?sort=p.price&order=DESC
101
7. REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI
Klaipėdos r. savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo prioritetų sąrašas

sudarytas naudojantis esminiu kriterijumi - gyventojų skaičiumi. Pagal tai parenkamos vietos,
kuriose paplūdimių ir jų maudyklų įrengimas prioritetiškai būtinas (žr. 7.1 lentelę). Taip pat
prioritetai skirstomi neatsižvelgiant į Gargždų ir Dauparų – Kvietinių seniūnijas, kadangi jose arba
nėra galimybės įrengti, arba jau numatyti darbai paplūdimių ir jų maudyklų įrengimui bei vandens
telkinių tvarkymui.
7.1 lentelė Prioritetai.
Prioriteto Reikalingos
Seniūnija Argumentas
vieta lėšos
Gyventojų skaičius per pastaruosius 5 -erius metus išaugo 67
proc. Tai labiausiai auganti seniūnija Klaipėdos r.
savivaldybėje Taip pat seniūnija pačios iniciatyva tvarko ir 25 714,83
1. Sendvario
rūpinasi tvenkiniu, jo pritaikymu lankymui. Šalia tvenkinio Eur.
yra Eketės piliakalnis – gausiai turistų lankoma vieta.
Priekulės seniūnija yra antroji pagal gyventojų skaičių

Klaipėdos r. savivaldybėje. Viso Priekulės seniūnijoje
52 331,96
2. Priekulės numatytos penkios vietos, kuriose yra galimybės įrengti
Eur.
paplūdimius ir maudyklas bei pritaikyti jas lankymuisi su
gyvūnais.
Dovilų seniūnija yra trečioji pagal gyventojų skaičių
10 552,19
3. Dovilų Klaipėdos r. savivaldybėje. Paplūdimys ir maudykla prie
Eur.
Dovilų I karjero yra dalinai įrengta.
Kretingalės seniūnija yra ketvirtoji pagal gyventojų skaičių
Klaipėdos r. savivaldybėje. Iš viso seniūnijoje yra trys vietos,
14 567,72
4. Kretingalės kuriose yra galimybė įrengti paplūdimius ir maudyklas – dvi
Eur.
prie Danės upės Kretingalės miestelyje, viena prie Kalotės
ežero Kalotės kaime.
Vėžaičių seniūnija yra penktoji pagal gyventojų skaičių 28 985,25
5. Vėžaičiai
Klaipėdos r. savivaldybėje. Eur.
Veiviržėnų seniūnija yra šeštoji pagal gyventojų skaičių 43 204,04
6. Veiviržėnų
Endriejavo seniūnija yra septintoji pagal gyventojų skaičių
Klaipėdos r. savivaldybėje. Paplūdimys ir maudykla prie 106 519,59
7. Endriejavo
Kapstato ežero jau yra dalinai įrengta bei mėgiama vietinių ir Eur.
atvykstančių gyventojų.
Agluonėnų seniūnija yra aštuntoji pagal gyventojų skaičių
Klaipėdos r. savivaldybėje. Agluonėnų tvenkinys, prie kurio
numatoma galimybė įrengti paplūdimį ir maudyklą, yra 24 674,95
8. Agluonėnų
mėgiama vietinių gyventojų, nes šalia yra įrengta tinklinio Eur.
aikštelė, tačiau trūksta infrastruktūros ir tam tikrų darbų
maudyklai įrengti.
Judrėnų seniūnija yra devintoji pagal gyventojų skaičių 84 991,07
9. Judrėnų
102
Visiems paplūdimiams ir jų maudykloms iš viso reikalingos lėšos sudaro 391 541,6
Eur. Nors prioritetai sudėlioti pagal seniūnijas išlieka galimybė paplūdimius ir jų maudyklas
įrenginėti ir keletu etapų.
Rekomenduojama:
➢ Klaipėdos rajono savivaldybėje suformuoti paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo,
naudojimo ir elgesio taisykles remiantis Lietuvos higienos norma bei atsižvelgiant į
kitų savivaldybių jau turimas taisykles (Palangos miesto ir Klaipėdos miesto
savivaldybių). Šias taisykles būtina patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimu.
➢ Įteisinti paplūdimius ir jų maudyklas remiantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007
„Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nuostatais (žr. 4 skyrių).
➢ Įrengiant paplūdimius ir jų maudyklas atsižvelgti į saugumo aspektą: maudymosi
vietos ir maudymosi vietos vaikams (gylis nedidesnis nei 1,30 m.) turi būti
pažymėtos plūdurais, priėjimas prie vandens turi būti neklampus, neslidus, saugus
taip pat ir žmonėms su negalia (žr. 2.5 poskyrį).
➢ Besimaudančių saugumui užtikrinti, rekomenduojama pasirūpinti reikalinga įranga
(žiūrėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1-6 „Dėl valstybinės
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priemonių ir įrangos sąrašų patvirtinimo“,
nardymo priemonių ir įrangos sąrašą).
➢ Visais paplūdimių ir jų maudyklų planavimo, rengimo, įteisinimo, priežiūros
laikotarpiais vadovautis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų
maudyklų vandens kokybė“ ir/arba Klaipėdos rajono savivaldybės paplūdimių ir jų
maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio taisyklėmis, jeigu tokios bus paruoštos bei
patvirtintos savivaldybės tarybos.
Žemiau esančioje 7.2 lentelėje pateikiamas veiksmų eiliškumas siekiant įrengti
paplūdimius ir jų maudyklas remiantis parengta galimybių studija.
7.2 lentelė. Veiksmų eiliškumas
Eilė Veiksmas
Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studijos
1
tvirtinimas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
Klaipėdos rajono savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir
2 elgesio taisyklių rengimas ir patvirtinimas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
sprendimu.
3 Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo prioritetų tvirtinimas.
4 Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto 2020 m. tvirtinimas.
Lėšų paplūdimių ir jų maudyklų įrengimui skirstymas Klaipėdos rajono
5
savivaldybės seniūnijoms.
103
7.2 lentelės tęsinys
6 Atsakingų asmenų už paplūdimių ir jų maudyklų įrengimą paskyrimas.
7 Viešųjų pirkimų skelbimas Klaipėdos rajono savivaldybėje.
8 Darbų atlikimas.
9 Procesų administravimas.
10 Įrengtų paplūdimių ir jų maudyklų priežiūra, palaikymas.
Rekomenduojama paplūdimių ir jų maudyklų įgyvendinimą atlikti sekant 7.2
lentelėje nurodytu eiliškumu. Svarbu paminėti, kad proceso eiga gali būti koreguojama Klaipėdos
rajono savivaldybės tarybos.
104
IŠVADOS
Atlikus Klaipėdos rajono savivaldybės paplūdimių ir maudyklų galimybių studiją
pateikiamos šios išvados:
• Klaipėdos rajonas vienas iš sparčiausiai besiplečiančių Lietuvos regionų, kuris
ypatingą dėmesį skiria rekreacijos ir turizmo paslaugų plėtrai. Rajonas įsikūręs
vakarinėje Lietuvos dalyje, 1 336 km2 ploto teritorijoje, kurioje 2019 m. duomenimis
nuolatinių gyventojų skaičius siekė daugiau kaip 58 tūkst. Klaipėdos r. savivaldybė
suskirstyta į 11 seniūnijų (Agluonėnų, Dauparų - Kvietinių, Dovilų, Endriejavo,
Gargždų, Judrėnų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Veiviržėnų, Vėžaičių). Pirmoji
pagal gyventojų skaičių yra Gargždų seniūnija, paskutinė – Judrėnų. Vietinių turistų
skaičius seniūnijoje kasmeti yra stabilus, 2018 m. jis siekė 827,4 tūkst. Bendra
atvykusių turistų tendencija Lietuvoje yra auganti, 2018 m. Lietuvoje atvykusių buvo
1 546,7 tūkst. turistų.
• Pagrindiniai Klaipėdos r. savivaldybės strateginio planavimo dokumentai yra
Klaipėdos r. plėtros iki 2020 m. strateginis planas (plėtros planas) ir Klaipėdos r.
savivaldybės strateginis veiklos planas 2013 – 2015 m. (veiklos planas). Didelę svarbą
turi metiniai veiklos planai, šiuose planuose numatomos trumpalaikės veiklos,
padėsiančios įvykdyti strateginiuose planuose patvirtintas programas. Atlikta teritorijų
planavimo analizė vietose, kuriose matoma galimybė įrengti naujus arba plėtoti
pradėtus paplūdimius ir jų maudyklas, parodė, kad naujos poilsio zonos gali būti
įrengiamos be jokių teritorijos planavimo apribojimų, tai pat jos neturės įtakos
seniūnijų infrastruktūros plėtrai. Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone
galimybių studija atitinka Klaipėdos rajono plėtros strateginį planą iki 2020 m.
• Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos 2016 – 2020 m. aplinkos
monitoringo programa Klaipėdos rajone vandens kokybės stebėsenos tyrimai atliekami
šešiose maudyklose: Gargždų karjere; Minijos upėje ties Priekule; Minijos upėje ties
Gargždais; Dovilų I karjere; Kapstato ežere; Baltijos jūroje ties Karkle.
• Agluonėnų seniūnija yra Klaipėdos rajono pietinėje dalyje, joje per penkerius metus
(2014- 2018 m.) gyveno vidutiniškai 1 268 asmenys. Vandens telkiniai esantys
Agluonėnų seniūnijoje yra: Agluonėnų tvenkinys, Poškų karjerai ir Juodikių karjeras.
Išanalizavus esamą situaciją Agluonėnuose, galimybė įrengti paplūdimį ir maudyklą
yra tik vienoje vietoje prie Agluonėnų tvenkinio, nes kitur tam trukdo įrengtas
žuvitakis, o Poškų ir Juodikių karjerai priklauso privačiam asmeniui.
• Dauparų – Kvietinių seniūnijoje per penkerius metus gyveno 3 891 gyventojai. 2018
105
m. lapkričio 22 d. seniūnijos seniūno nurodymu Dauparų – Kvietinių seniūnijoje
paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo galimybės bus nenagrinėjamos.
• Gargždai - didžiausia seniūnija Klaipėdos r. savivaldybėje, joje 2018 m. duomenimis
gyveno 15 658 asmenys. Gargždų rekreacinių išteklių bazę sudaro Minijos upės slėnis
ir Gargždų I, II, III karjerai. Gargždų miesto parko infrastruktūros sutvarkymo
(statybos) projekte, parengtame 2017 metais, numatyti įrengti du paplūdimiai prie
Minijos upės – Miesto paplūdimys ir „Karvės pliažas“, o 2015 metais parengtoje
Gargždų karjerų teritorijos vystymo veiksmų programoje iki 2025 metų numatyti
įvairūs darbai Gargždų karjerams, priklausantiems Gargždų seniūnijai. Dėl jau
numatytų darbų atlikimo nėra tikslo iš naujo nagrinėti galimybių paplūdimių ir jų
maudyklų įrengimui Gargždų seniūnijoje.
• Dovilų seniūnija yra išsidėsčiusi 12 173 ha plote, kuriame per pastaruosius penkerius
metus gyveno vidutiniškai 5 578 gyventojai. Dovilų seniūnijoje yra Dovilų karjerai,
Gargždų karjerai („Skaidrusis“ karjeras, Gargždų IV karjeras, Dovilų I, II karjerai),
kurie yra pagrindinės ir labiausiai pamėgtos gyventojų poilsio vietos, Kalvių karjeras
Ketvergių kaime ir Šiūparių tvenkinys. Virš Šiūparių tvenkinio pravesta 10 kV oro
linija, dėl šios priežasties numatomos Elektros tinklų apsaugos zonos. Kalvių karjeras
yra šalia kapinių, regioninio sąvartyno ir nuotekų valymo įrenginių SAZ. Galimybių
studija, Gargždų karjerų teritorijos pritaikymo rekreacinei veiklai vystyti, yra jau
parašyta, o Gargždų karjerų teritorijos vystymo veiksmų programoje iki 2025 metų
prioriteto tvarka numatyti darbai Gargždų karjeruose, priklausančiuose Dovilų
seniūnijai. Dėl vykdomų ir suplanuotų Gargždų karjerų pritaikymo poilsiui darbų nėra
poreikio dar kartą ruošti projekto ir planuoti lėšų. Todėl galimybė paplūdimį ir jo
maudyklą įrengti yra tik prie Dovilų I karjero t.y. užbaigti jį įrengti.
• Veiviržėnų seniūnijoje vidutiniškai 2014 - 2018 m. gyveno 3 072 gyventojai.
Seniūnijoje yra dvi maudymosi vietos, kurios tinkamos maudyklos įrengimui: vieta
prie Veiviržo upės Šiaulių g. ir Veiviržėnų tvenkinys esantis Veiviržėnų miestelyje.
Vietoje prie upės vasarą vanduo būna nusekęs, todėl šioje vietoje maudyklos rengimas
yra netinkamas. Galimybė įrengti paplūdimį ir jo maudyklą yra prie Veiviržėnų
tvenkinio – šią vietą patogu pasiekti pėsčiomis, taip pat bendruomenės iniciatyva atlikti
gilinimo darbai.
• Vėžaičių seniūnija apima 16 050 ha plotą bei 33 kaimus, kuriame 2018 m. gyveno 4
607 asmenys. Oficialių paplūdimių ir jų maudyklių Vėžaičių seniūnijoje nėra.
Vienintelis vandens telkinys yra Vėžaičių tvenkinys. Šiame tvenkinyje vietiniai
106
gyventojai maudosi, tačiau jis tam nėra pritaikytas. Galimybė įrengti maudyklas prie
tvenkinio yra net dviejose vietose – abiejuose tvenkinio krantuose.
• Endriejavo seniūnijoje 2018 m. gyveno 1 597 gyventojai. Seniūnijoje esantis
Kapstato ežeras yra mėgiama vietinių gyventojų ir atvykstančių turistų vieta. Maudykla
yra dalinai įrengta, tačiau reikalingi papildomi darbai, kuriuos atlikus vietiniai
gyventojai ir atvykstantys turistai galėtų mėgautis ramiu ir kokybišku poilsiu.
• Sendvario seniūnijos teritoriją sudaro 7 193 ha, 22 kaimai. Paskutiniais seniūnijos
pateiktais duomenimis gyventojų skaičius seniūnijoje yra 9 871, jis augo nuo pat 2014
m. (2014 m. gyventojų skaičius buvo 5 914). Tai potencialiai auganti seniūnija, į kurią
atsikelia vis daugiau naujakurių. Sendvario seniūnijoje oficialių paplūdimių ir jų
maudyklų nėra. Gyventojų labiausiai mėgstamos vietos maudymuisi yra Slengių
vandens telkiniai (dėl privačių sklypų aplink nėra galimybės įrengti maudyklą),
Laukžemio tvenkinio pakrantės ir Mazuriškių karjeras (privatus). Galimybė įrengti
paplūdimius ir jų maudyklas yra prie Laukžemio tvenkinio (dviejose vietose).
• Judrėnų seniūnija yra mažiausiai apgyvendinta seniūnija Klaipėdos r. savivaldybėje.
Joje 2018 m. duomenimis gyveno 676 gyventojai. Judrėnuose oficialių paplūdimių ir
jų maudyklų nėra, ežerų Judrėnuose taip pat nėra, čia galima rasti tik keletą upelių,
kurie yra negilūs ir nešvarūs. Dėl šios priežasties galimybė įrengti paplūdimį ir jo
maudyklą yra iškasus naują karjerą – tam tinkamas sklypas yra Dariaus kaime, kadangi
šalia yra turistų lankytina vieta „Lakūno Stepono Dariaus gimtinė – muziejus“.
• Kretingalės seniūnijoje 2018 m. gyveno 5 397 gyventojai. Seniūnijoje tyvuliuoja
Kalotės ežeras, taip pat seniūnijai priklauso dalis Baltijos jūros pakrantės. Kretingalės
seniūnijoje iš viso yra trys dalinai įrengtos maudyklos: dvi vietos Kretingalės miestelyje,
šalia Danės gatvės (iš abiejų kranto pusių) bei vieta prie Kalotės ežero. Šiose trijose
vietose yra galimybė pabaigti pilnai įrengti paplūdimius ir jų maudyklas.
• Priekulės seniūnija užima 16 177 ha plotą, jame 2018 m. gyveno 9 164 gyventojai.
Oficialių paplūdimių ir jų maudyklų seniūnijoje nėra, visos lankytojų pamėgtos vietos
yra natūraliai pritaikytos maudytis. Galimybė įrengti paplūdimius ir jų maudykla yra
net penkiose vietose: šalia Minijos upės krantų (Sodų g. 1A), Stragnų II kaime,
Dituvoje (Pakrantės g. 7, prie kabančio tilto), Lankupiuose (Mikelio Šapalo g. 11A,
prie bendruomenės namų) ir Pjaulių k., Pjaulių g. (Vilhelmo kanalas). Prie Kuršių
marių nėra naujų galimybių įrengti paplūdimius ir jų maudyklas, nes Drevernos mažųjų
laivų uostas yra perduotas koncesijos būdu UAB „Hortivitai“, jame yra sudarytos
galimybės žmonių poilsiui prie vandens (įrengti tualetai, persirengimo kabinos,
107
suoliukai, šiukšliadėžės, deginimosi gultai). Visos kitos vietos prie Kuršių marių yra
privatizuotos, nėra jokios galimos prieigos prie marių.
• Klaipėdos r. savivaldybėje per 2017 – 2018 m. metus keturiose seniūnijose ir keturiose
vietose buvo vykdyti rekreacinių teritorijų tvarkymo darbai: Dovilų karjerų pakrančių
tvarkymas (išleista 12,040 tūkst. Eur.); Kapstato ežero paplūdimio tvarkymas (skirta 3,9
tūkst. Eur.); Karklės kaimo ir Pajūrio regioninio parko teritorijos tvarkymas (išleista
17,1 tūkst. Eur.); Poilsio vietų tvarkymas prie Minijos upės (gauta 10 tūkst. Eur.).
• Atlikus teritorijų, kuriose numatomos galimybės įrengti paplūdimius ir jų maudyklas,
SAZ analizę nustatyta, kad šalia Kalvių karjero, Ketvergių k. yra kapinių, regioninio
sąvartyno ir nuotekų valymo įrenginių SAZ. Šalia Vėžaičių tvenkinio yra kapinių SAZ,
tačiau konkreti vieta, kurioje numatomas paplūdimys, į ją nepatenka.
• Analogiškų paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo yra tiek šalies, tiek pasaulio mastu.
Vykdyti panašūs projektai yra: „Kauno Panemunės paplūdimio su poilsiaviete
įrengimas“; „Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio
įrengimas, pritaikant turizmui“; Kėdainių paplūdimio projektas; „Viešosios turizmo
infrastruktūros ir paslaugų plėtra Rokiškio rajone, įrengiant viešąją turizmo
infrastruktūrą prie Sartų ežero Bradesių kaime, prie Kriaunos upės, Obeliuose
teritorijoje prie Rastupio upelio, miesto parke ir prie Velniakalnio tvenkinio Rokiškio
mieste visuomenės poreikiams“; „Paršežerio ežero rekreacinės zonos įrengimas“;
„Paplūdimio prie užtvenktos Širvintos upės Širvintų mieste įrengimas“; „Juodosios
jūros pakrantės apsauga ir reabilitacija Konstancos savivaldybės rajone (Mamaia
South, Tomis North, Tomis Center, Tomis South) ir Eforie North srityje“.
• Svarbiausias teisės aktas yra Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų
maudyklų vandens kokybė“. Ši norma nustato pagrindinius paplūdimių įrengimo
sveikatos reikalavimus. Taip pat svarbus ir šios normos pakeitimas, kuris įteisintas
2017 m. rugpjūčio 2 d įsakyme Nr. V-931, sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir
rėžimo taisyklės, bei kiti normatyviniai dokumentai reglamentuojantys paplūdimių ir
jų maudyklų įrengimą Klaipėdos rajone. Visa tai sudaro įstatyminį pagrindą
paplūdimių ir jų maudyklų įrengimui. Remiantis higienos norma naujai įrengti arba
rekonstruoti paplūdimiai ir jų maudyklos oficialiai įteisinami savivaldybių institucijų
sprendimais.
• Remiantis higienos norma, iškeltomis prielaidomis ir sudaryta sąmata įvertintas
poreikio patenkinimas: nustatyta šiukšliadėžių, persirengimo kabinų, tualetų kiekis ir
jo pakankamumas. Atlikta analizė parodė, kad numatyti įrangos kiekiai tenkins
108
poilsiautojų poreikius. Seniūnijoms taip pat rekomenduojama numatyti vietas, kuriose
galėtų maudytis vaikai ir pasirūpinti, kad vietos skirtos maudymuisi, būtų sužymėtos
plūdurais.
• Siekiant, kad sukurta infrastruktūra būtų ilgaamžė ir tenkintų turistų poreikius, būtini
palaikymo darbai. Nustatyta, kad prireiks viso keturių veiklų, kurios prisidės prie
įrengtų paplūdimių ir jų maudyklų patrauklumo poilsiautojams išlaikymo. Šiam tikslui
numatytos metinės išlaidos siekia beveik 67 tūkst. Eur., daugiausiai jų skiriama bus
vandens telkinių išvalymams (42,3 tūkst. Eur.) ir elektros energijos išlaidoms
apšvietimui (17,1 tūkst. Eur.).
• Iš 17 vietų, kuriose numatyta įrengti paplūdimius ir jų maudyklas suformuoti 5
paplūdimių sklypai (turi registrų centro išrašus su unikaliu sklypo numeriu). Likę 12
vietų, kuriose bus įrengti paplūdimiai, žemės sklypai yra nesuformuoti, vadinasi, nėra
atlikti jokie matavimai, žemės sklypas neturi dokumento, patvirtinančio tikslų sklypo
plotą, naudojimo būdą, nuosavybės statusą. Tokiu atveju prieš įrengiant poilsio zonas
šiuose žemės sklypuose reikia atlikti sklypo formavimo darbus. Išlaidos sklypo
formavimui siekia apie 2 000 Eur.
• 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-931 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministras Aurelijus Veryga atliko 2007 m. Gruodžio 21 D. įsakymu NR. V-1055 „Dėl
Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“
pakeitimą, juo panaikintas draudimas į paplūdimius eiti drauge su gyvūnais. Nuo 2016
metų pradėjo veikti Gyvūnų augintinių registras, į kurį registruojami ženklinti
mikroschemomis gyvūnai. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“
pateiktuose 2019 m. liepos 1 d. duomenyse nurodoma, kad Klaipėdos rajone buvo
registruota gyvūnų augintinių: šunų – 2 095 vnt., kačių - 471 vnt. ir šeškų - 4 vnt..
Kadangi naminių gyvūnų registravimas yra rekomenduojamojo pobūdžio, galima
teigti, jog didžioji dauguma laikomų naminių gyvūnų vis dar yra neregistruojami, todėl
šie Klaipėdos rajono naminių gyvūnų statistiniai duomenys galimai yra didesni.
• Lietuvoje apsilankyti prie vandens telkinio ir kartu atsivesti keturkojį draugą galima ne
vienoje vietoje, daugumoje jų – augintinius galima ir maudyti. Klaipėdos apskrityje
paplūdimiai pritaikyti lankymuisi su gyvūnais yra: Smiltynėje, Palangoje, Nidoje,
Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje, Melnragėje ir Dovilų mstl.
• Paplūdimių, skirtų lankytis su gyvūnais, ar skirtų tik gyvūnams paplūdimių įrengimui
išskirtinių reikalavimų nėra. Paplūdimiai ir jų maudyklos turi būti įrengti bei
registruojami (jei tai oficialus paplūdimys) standartiška forma. Jei tai paplūdimys
109
skirtas lankytis su augintiniais papildomi reikalavimai yra pastatyti įspėjamąjį ženklą
ir šiukšliadėžę ekskrementams. Klaipėdos r. savivaldybėje galimybė įrengti tokio tipo
paplūdimius yra visose seniūnijose, tačiau remiantis demografiniais duomenimis ir
vietinių atstovų suteikta informacija to reiktų Priekulės ir Sendvario seniūnijos.
• Devyniose seniūnijose Klaipėdos r. savivaldybėje (Veiviržėnų, Kretingalės, Dovilų,
Priekulės, Sendvario, Endriejavo, Agluonėnų, Judrėnų, Vėžaičių) iš viso bus 17
paplūdimių ir jų maudyklų, kurių įrengimui daugiausiai reikalinga infrastruktūra
(persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, stalai, suoliukai, biotualetai) ir pakrantės bei
teritorijos tvarkymo darbai (vandens augalų valymas, menkaverčių krūmų rovimas,
šienavimas). Keletoje vietų yra galimybė įrengti ir valčių nuleidimo vietą, pėsčiųjų
takus, automobilių stovėjimo aikštelę, pastatyti informacinį stendą.
• Viso seniūnijoms paplūdimių ir jų maudyklų įrengimui reikalingos lėšos yra daugiau
nei 391,5 tūkst. Eur. Daugiausiai jų skiriama Endriejavo, Judrėnų ir Priekulės
seniūnijoms, atitinkamai daugiau nei 106,5 tūkst. Eur., 84,9 tūkst. Eur. ir 52,3 tūkst.
Eur. Mažiausiai lėšų reikalinga Dovilų (10,6 tūkst. Eur.) bei Kretingalės (14,6 tūkst.
Eur.) seniūnijoms. Didžioji dalis lėšų visose seniūnijose, prie visų vandens telkinių
tenka maudyklų / paplūdimių įrengimui.
• Apskaičiavus paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo naudą (žalą) galima daryti išvadą,
kad socialinė ekonominė nauda auga dėl laiko vertės didėjimo (2019 m. apskaičiuota
socialinė − ekonominė nauda siekė 1,9 mln. Eur., o 2023 m. – 2,1 mln. Eur.). Tai
teigiama tendencija, kuri pagrindžia paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo reikalingumą
ir naudą.
110
PRIEDAI
PRIEDAS NR.1
Infrastruktūros palaikymo darbai ir kaštai per metus
111
PRIEDAS NR.1 (TĘSINYS)
Infrastruktūros palaikymo darbai ir kaštai per metus
112
PRIEDAS NR.2
Ūkinė veikla seniūnijose 2017-2018 m.
113
Ūkinė veikla seniūnijose 2017-2018 m.
113
PRIEDAS NR.3
Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio ekonominio poveikio
(naudos/žalos) vertinimo metodika.
Viešosios įstaigos Centrinės projektų

valdymo agentūros direktoriaus
2019 m. sausio 2 d.
įsakymu Nr. 2019/8-1
Apskaičiavimo metodika ir taikymo instrukcijos
11. Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas
Teritorijos rekreacinė vertė laikoma pagrindine nauda, susijusia su gamtinių
rekreacinių lankytinų vietų, tokių, kaip gamtiniai parkai ir saugomos teritorijos, atgaivinimu. Šios
naudos vertinimas reiškia konkrečios gamtinės teritorijos naudojimo rekreaciniais tikslais
įkainojimą, nepriklausomai nuo to, ar patekimas į tokią teritoriją yra mokamas, ar ne. Patekimas į
gamtines rekreacines lankytinas vietas dažnai yra nemokamas. Siekiant šio tipo lankytinoms
vietoms priskirti piniginę vertę, dažnai remiamasi prekės ar paslaugos, komplementariai
naudojamos su nemokamu malonumu, verte, pavyzdžiui, kelionės verte.
Skaičiavimo metodika ir apskaičiuota įverčio reikšmė
Standartine gamtinės rekreacinės lankytinos vietos vertės apskaičiavimo metodika
laikoma kelionės sąnaudų metodika. Pastaroji remiasi duomenimis apie kelionės į rekreacinę
lankytiną vietą sąnaudas. Pagal apibendrintus kelionės į gamtines rekreacines lankytinas vietas
sąnaudų ir į šias vietas vykusių asmenų skaičiaus duomenis galima brėžti paklausos kreivę.
Paklausa yra tam tikrą teritoriją pasiekti reikalingų kelionės sąnaudų (KS), lankytinos vietos
atributų ir jos substitutų vektoriaus (X) ir lankytojo303 ar zonos, iš kurios lankytojai atvyksta304,
charakteristikų vektoriaus (Y) funkcija (kaip parodyta žemiau esančiame paveiksle). Verta
paminėti, kad kelionės sąnaudos apima ne tik faktines pinigines kelionės sąnaudas, bet ir kelionės
laiko vertę bei kitas su tokiu vizitu susijusias sąnaudas, pavyzdžiui, apgyvendinimo sąnaudas.
114
Nubrėžus paklausos kreivę galima įvertinti siūlymo pagerinti tam tikrą lankytinos
vietos atributą nuo X0 iki X1 padarinius, kurie turėtų atsispindėti paklausos kreivės pasislinkime
aukštyn. Prie naudos komponento įverčio taikymo instrukcijų yra pateikiamas pavyzdys, kaip
taikyti zoninių kelionės sąnaudų metodiką. Terminas „zoninės“ nurodo analizės lygmenį, kuriame
koncentruojamasi ties zonomis, iš kurių lankytojai atvyksta į lankytinas vietas. Kaip alternatyva
aukščiau nurodytai metodikai, gali būti naudojami kultūros sektoriaus įverčiai, kurie turi
rekomenduojamas reikšmes.
Palyginimas su kitomis valstybėmis
Užsienio šalių (tokių, kaip Italijos, Ispanijos) patirties analizė atskleidė, kad kitos
šalys, skaičiuodamos gamtinių lankytinų vietų rekreacinę vertę, taip pat remiasi zoninių kelionės
sąnaudų metodika.
Taikymo instrukcijos
Toliau pateikiamas zoninių kelionės sąnaudų metodikos taikymo pavyzdys. Šie
duomenys yra pateikti tik iliustraciniais tikslais. Tarkime, analizuojamas gamtinis parkas, į kurį
lankytojai atvyksta automobiliais iš keturių zonų: * A zonos, nuo parko nutolusios 25 km atstumu
(kelionė vidutiniškai užtrunka ½ valandos), * B zonos, nuo parko nutolusios 50 km atstumu
(kelionė vidutiniškai užtrunka 1 valandą), * C zonos, nuo parko nutolusios 80 km atstumu (kelionė
vidutiniškai užtrunka 2 valandas), * D zonos, nuo parko nutolusios 120 km atstumu (kelionė
vidutiniškai užima 3 valandas). Įėjimo kaina visiems lankytojams yra vienoda ir yra lygi 2 eurams.
Toliau pateikiamas metinis vizitų iš kiekvienos zonos skaičius: * Iš A zonos – vidutiniškai 15 000
vizitų, * Iš B zonos – vidutiniškai 10 000 vizitų, * Iš C zonos – vidutiniškai 6 000 vizitų, * Iš D
zonos – vidutiniškai 5 000 vizitų. Pavyzdyje naudojami analizės išeities duomenys apibendrinti
2.7.7 lentelėje.
Siekiant įvertinti lankytinos vietos vertę (V) taikytina tokia lygtis:

𝑉 = ∑ (𝑆 + (𝐿𝑧 ∗ 𝐿𝑉) + 𝐵𝐾 + 𝐾𝑡𝑆) ∗ 𝑁𝑧 𝑧
kur:
• S reiškia faktines pinigines kelionės sąnaudas vienam lankytojui (eurais); kai
115
vykstama automobiliu, S = Az * TPESL, kur A yra atstumas (km), o TPESL –
vienam lankytojui tenkančias transporto priemonės eksploatacines sąnaudas
(Eur/km),
• L reiškia kelionės laiką (val.), • LV reiškia laiko vertę (Eur/val.),
• BK reiškia įėjimo į lankytiną vietą (bilieto) kainą (Eur),
• N reiškia vidutinį lankytojų skaičių per metus,
• KtS reiškia „kitų sąnaudų“, kurias patiria lankytojas keliaudamas į rekreacinę
lankytiną vietą, vidurkį. Tipiniai tokių sąnaudų pavyzdžiai galėtų būti
apgyvendinimo paslaugų ir maitinimo sąnaudos. Nepaisant to, siekiant įtraukti
šias sąnaudas būtina taikyti griežtą įtraukimo taisyklę. Čia turėtų būti
atsižvelgiama tik į „kitas sąnaudas“, tiesiogiai susijusias su apsilankymu
lankytinoje vietoje,
• z reiškia zoną (pavyzdyje – A, B, C, D).
Faktinės piniginės kelionės sąnaudos (S) apima pinigų sumą, lankytojo faktiškai
išleistą, kad pasiektų gamtinį parką. Remiantis pateikto pavyzdžio hipotezėmis, visi lankytojai į
parką atvyksta automobiliu, todėl S šiuo atveju turėtų apimti vienam lankytojui tenkančias
transporto priemonės eksploatacines sąnaudas. Tačiau bendru atveju, atsižvelgiant į tai, kad vienam
lankytojui tenkančios piniginės kelionės sąnaudos (S) ir kelionės laikas (L) skiriasi priklausomai
nuo transporto rūšies, iš pradžių tikslinga suskirstyti visus iš kiekvienos zonos atvykstančius
lankytojus pagal transporto priemonę, kuria jie naudojasi (t. y. automobilius, autobusus,
traukinius). Tuomet kiekvienai transporto rūšiai apskaičiuojamos faktinės piniginės kelionės
sąnaudos ir kelionės laikas. Kaip nurodyta transporto sektoriui skirtame skyriuje (žr. komponentą
„1. Laiko sutaupymai“), laiko vertė ne darbo reikalais vykstantiems keleiviams, skaičiuojant 2019
m. kainomis, yra lygi 3,91 Eur/val. Tuo tarpu lengviesiems automobiliams Lietuvoje taikytina
transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų (TPES) vertė 2019 m. kainomis yra 0,27 Eur/km
(konversijos koeficientas netaikomas). Siekiant užpildyti aukščiau pateiktą formulę transporto
priemonės eksploatacinės sąnaudos turi būti dalijamos iš į rekreacines teritorijas automobiliais
keliaujančių asmenų skaičiaus (2 keleiviai automobilyje). Vis dėlto projekto vykdytojas, atlikęs
paklausos analizę bei išnagrinėjęs potencialių lankytojų keliavimo automobiliais ypatumus, gali
nustatyti ir kitą nei 2 keleiviai automobilyje, automobiliu keliaujančių asmenų skaičių (pavyzdžiui,
1,5, 3 ar kitą reikšmę). Analizuoto pavyzdžio rezultatai pateikti žemiau esančios lentelės
paskutiniame stulpelyje 305 . Pirmiausia apskaičiuojamos iš kiekvienos zonos konkrečia transporto
rūšimi keliaujančių asmenų patiriamos kelionės sąnaudos (pateikiamo pavyzdžio atveju visi
lankytojai atvyksta automobiliais). Tada apskaičiuojamos bendros iš kiekvienos zonos keliaujančių
116
asmenų kelionės sąnaudos, o galiausiai – bendra metinė lankytinos vietos vertė.
Daugiatikslių kelionių atveju, t. y., kai keliaujama dėl įvairių priežasčių, ne visada
įmanoma kiekvienam tikslui tinkamai paskirstyti kelionės sąnaudas. Dėl to, siekiant išvengti
naudos pervertinimo, projekto analizę atliekantis asmuo turi aiškiai įvardyti prielaidas, kuriomis
yra remiamasi priskiriant konkrečiam tikslui tenkančią sąnaudų dalį. Siekiant išvengti naudų ir žalų
pervertinimo skaičiuojant, būtina atkreipti dėmesį, kad finansinėje analizėje projekto finansinę
naudą investuotojui atspindi objekto generuojamos finansinės pajamos, pavyzdžiui pajamos iš
bilietų. Ekonominėje analizėje šios finansinės pajamos turi būti pakeistos geriau visuomenės
gerovės padidėjimą atspindinčiu visuomenės pasiryžimu sumokėti už gėrybės vartojimą. Be to,
atsižvelgiant į taikomą metodą, tokios finansinės pajamos kaip pajamos iš bilietų atsispindės
įvertintame pasiryžime sumokėti. Todėl ekonominėje analizėje tokių finansinių įplaukų eilutė turi
būti eliminuojama, pakeičiant ją pasiryžimo sumokėti verte (alternatyviai, pajamas iš bilietų
atspindinti eilutė gali būti paliekama, papildomai įtraukiant likusius pasiryžimo sumokėti
komponentus atspindinčias eilutes). Kaip alternatyva aprašytam taikymui, gali būti naudojami
kultūros sektoriaus įverčiai ir jų taikymo instrukcijos.
Įverčio atnaujinimo instrukcijos
Kelionės laiko vertės atnaujinimo instrukcijos pateiktos transporto sektoriui skirtame
skyriuje. TPES atnaujinimo instrukcijos yra analogiškos transporto sektoriui skirtame skyriuje
pateiktoms TPES atnaujinimo instrukcijoms.
117
PRIEDAS NR.4
Paplūdimių ir maudyklų infrastruktūros vizualizacijos
118
119
120
Persirengimo kabinos planas
121
PRIEDAS NR.5
Paplūdimių ir maudyklų įrengimo vizualizacijos
122
123
124
125
126
127
128
129
130
PRIEDAS NR.6
Lokalinė sąmata
131
132
124
125
126
127
128
129
130
131
132
133
134
135
136
137
138
139
140
141
142
143
144
145
146
147
148

Paplūdimiųirjųmaudyklųįrengimo Klaipėdosr GALIMYBIŲSTUDIJA20191122

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Paplūdimiųirjųmaudyklųįrengimo Klaipėdosr GALIMYBIŲSTUDIJA20191122

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ĮRENGIMO

1.1 pav. Klaipėdos r. LR bendrojo plano rekreacinių teritorijų kontekste (fragmentas)

Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimas Klaipėdos rajone

1.3 pav. Klaipėdos r. savivaldybės vieta žemėlapyje. Šaltinis:

8928,4397977,4818927,6538125,768 9069,41 8359,1559430,0088531,9129759,3138824,289

2015 2016 2017 2019

0-14 m. 15-65 m. 65 m. ir vyresni

Lietuvos gyventojai Užsieniečiai

Turistai, atvykstantys į turizmo informacijos centrus, dažniausiai domisi to regiono

Vietinių turistų skaičius 2013 Vietinių turistų skaičius 2014

Pateiktuose duomenyse galima matyti, kad gyventojų skaičius visoje Lietuvoje

Didėjantis gyventojų skaičius Klaipėdos rajone bei didėjantis vietinių ir užsienio

1.2. Planavimo dokumentų analizė

Veiksmas (priemonę Proceso ar/ir indėlio Asignavimai Panaudotos

Priemonės įvykdytos ir numatytos (2018 ir 2019 metais) aplinkos apsaugos

Klaipėdos rajono savivaldybėje yra keletas svarbių dokumentų, susijusių su teritorijų

1.2 lentelė. Vykdyti darbai ir jų finansavimas.

2.1 lentelė. Agluonėnų seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/

Veikiančių oficialių paplūdimių ar paplūdimių su gyvūnais nėra. Vandens telkiniai,

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

2.1 pav. Agluonėnų tvenkinys. Šaltinis : https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r

Aplinkui Agluonėnų tvenkinį yra 3 galimos ir vietinių gyventojų mėgiamos

2.2 pav. Agluonėnų tvenkinio galimos maudyklų vietos. Šaltinis :

Dauparų - Kvietinių seniūnija

2.3 pav. Dauparų - Kvietinių seniūnijos žemėlapis su ribomis. http://www.maps.lt/map/

Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

Žemėlapyje Gargždų paplūdimiai pažymėti sutartiniais ženklais „V3“ ir „V4“.

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

Dovilų miestelis – Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs

2.7 pav. Dovilų seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.regia.lt

Dovilų seniūnijai priklauso Dovilų ir Gargždų karjerai, kurie yra pagrindinė ir

2.8 pav. Dovilų I karjeras. Maudykla. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r

Įvertinus apsilankančių asmenų kiekį būtų tikslinga šių karjerų paplūdimį ir jo

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

2.9 pav. Ketvergių k. , Kalvių karjeras. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r

2.10 pav. Šiūparių tvenkinys. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r

Šis tvenkinys anksčiau buvo naudojamas kaip priešgaisrinis rezervuaras, todėl jo

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

Viso karjerų teritorija suskirstyta į 5 zonas ir 14 pazonių pagal geografinę padėtį,

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

2.15 pav. Veiviržėnų seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/

Veiviržėnų seniūnijoje yra dvi maudymosi vietos, kurios tinkamos maudyklos

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

2.17 pav. Veiviržėnų tvenkinys. Šaltinis: Veiviržėnų seniūnijos administracija

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

Paplūdimio ir jo maudyklos įrengimas būtų tęstinis projektas, iki darbų užbaigimo

2.19 pav. Vėžaičių seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/

Paplūdimių ir maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studija

2.20 pav. Sklypų suskirstymas prie Vėžaičių tvenkinio. Šaltinis:

2.21 pav. Endriejavo seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/

Endriejavo seniūnijoje esantis Kapstato ežeras yra mėgiama vietinių gyventojų ir

2.22 pav. Kapstato ežeras. Šaltinis: https://www.geoportal.lt/savivaldybes/klaipedos_r

Paplūdimio ir jo maudyklos statusas - dalinai įrengta, tačiau reikalingi papildomi

2.23 pav. Kapstato ežero maudyklos fragmentas Ortofoto. Šaltinis:

Endriejavo seniūnija pateikdama informaciją Klaipėdos r. savivaldybės

Sendvario seniūnijos teritoriją sudaro 7 193 ha, 22 kaimai, iš jų didesnės gyvenvietės:

2.24 pav. Sendvario seniūnijos žemėlapis su ribomis. Šaltinis: http://www.maps.lt/map/

Sendvario seniūnijoje oficialių paplūdimių ir jų maudyklų nėra. Gyventojų labiausiai