VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

APLINKOTYROS KATEDRA

Toma Kamblevičiūtė

TRUMPALAIKIO IR ILGALAIKIO SUTRYPTUMO POVEIKIS

DIRVOŽEMIUI IR AUGALIJAI METELIŲ REGIONINIAME PARKE

Magistro baigiamasis darbas

Aplinkosaugos organizavimo studijų programa, valstybinis kodas 621F70002

Vadovas (-ė): Doc. dr. Gintarė Sujetovienė

Apginta: ........................................................................
(data, fakulteto dekano parašas)

KAUNAS, 2014
 TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3
SUMMARY ........................................................................................................................................ 4
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5
1. LITERATŪROS ANALIZĖ ........................................................................................................ 7
1.1. Veiksniai, sukeliantys sutryptumo poveikį ............................................................................... 7
1.2. Sutryptumo poveikis aplinkai ................................................................................................ 11
1.3. Sutryptumo poveikis dirvožemiui ........................................................................................... 13
1.4. Sutryptumo poveikis augalų įvairovei .................................................................................... 14
1.5. Kompleksinis sutryptumo poveikis ....................................................................................... 16
1.6. Sutryptumo poveikis įvairioms ekosistemoms ...................................................................... 18
1.7. Dirvožemio degradacijos išvengimo būdai ........................................................................... 22
2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS IR METODIKA ........................................... 27
2.1. Tyrimo tikslas ir uždaviniai .................................................................................................... 27
2.2. Tyrimo objektai ....................................................................................................................... 27
2.3. Tyrimo metodika ..................................................................................................................... 30
3. REZULTATAI .............................................................................................................................. 35
3.1. Trumpalaikio sutryptumo poveikio ekosistemai tyrimo duomenų analizė ............................. 35
3.1.1. Lankytojų poveikis augalijos parametrams ...................................................................... 35
3.2. Ilgalaikio sutryptumo tyrimo duomenų analizė ...................................................................... 46
3.2.1. Lankytojų skaičius tiriamuosiuose objektuose ................................................................. 46
3.2.2. Lankytojų poveikis augalijos parametrams ..................................................................... 47
3.2.3. Lankytojų poveikis dirvožemio fizikiniams ir cheminiams rodikliams ........................... 50
3.3. Trumpalaikio – ilgalaikio tyrimų interpretacija ...................................................................... 55
3.4. Ryšys tarp lankytojų skaičiaus bei augalijos ir dirvožemio parametrų rekreacinėse vietose . 57
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 62
LITERATŪRA .................................................................................................................................. 64

2
 SANTRAUKA

Antropogeninis poveikis rekreacinėse vietose tampa vis didesnė problema, naikinanti tos
vietovės vizualinį vaizdą. Šio darbo tikslas - ištirti trumpalaikio ir ilgalaikio sutryptumo poveikį
Metelių regioninio parko augalijai ir dirvožemiui. Tiriamasis objektas – Metelių regioninis parkas.
Tyrimas buvo vykdomas tam tikrose vietose, kurios yra panašios aplinkos sąlygomis, bet skirtingos
pagal apsilankymų skaičių. Darbui atlikti pasirinkti trumpalaikio ir ilgalaikio efekto tyrimai.
Trumpalaikio sutryptumo poveikio tyrimas buvo atliktas per vieną dieną, asmuo svėrė 60 kg ir
dėvėjo vaikščiojimui skirtus batus. Trypimo intensyvumas buvo 100, 300 ir 900 ėjimai. Ilgalaikiam
sutryptumo tyrimui buvo išskirtos 4 vietos, kurios yra labiausiai lankomos lankytojų: 1. kaimo
turizmo sodyba “Obelija“; 2. V. Sujetienės sodyba "Vitrūna" prie Dusios ežero; 3. V. Akromo
sodyba prie Metelio ežero ir 4. prie Metelių regioninio parko direkcijos esanti vieta ir kontrolinė
vieta (nepaliesta žmogaus veiklos).
Siekiant ištirti lankytojų poveikį dirvožemiui ir augalijai, žmogaus lankomose rekreacinėse
vietose buvo apskaičiuotas lankytojų skaičius, tiriamas dirvožemio tankis, pH, organinės medžiagos
ir humuso kiekis, matuojamas dirvožemio slėgis, nustatomas žolinės augalijos padengimas, rūšių
skaičius, augalijos antžeminės dalies aukštis.
Tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio sutryptumo tyrimo metu buvo gauti panašūs augalijos
parametrų pokyčiai, tik ilgalaikiame tyrime jie buvo didesni tiek morfologiniu, tiek fiziologiniu
požiūriu. Vidutinis augalijos padengimas ilgalaikiame tyrime buvo 39% mažesnis ir antžeminės
dalies aukštis buvo 30% mažesnis nei trumpalaikiame tyrime. Rūšių skaičius trumpalaikiame
sutryptumo poveikio eksperimente nesikeitė, tuo tarpu ilgalaikiame tyrime lankytojų ištryptose
vietose rūšių skaičius buvo mažesnis penkiomis rūšimis nei kontrolėje. Dirvožemio rūgštumui
neturėjo įtakos nei ilgalaikis, nei trumpalaikis sutryptumo poveikis. Kiti dirvožemio parametrai,
tokie kaip dirvožemio tankis, slėgis buvo paveikti sutryptumo poveikio tiek ilgalaikiame, tiek
trumpalaikiame tyrime. Dirvožemio humuso kiekis ir organinės medžiagos kiekis mažai pakito,
esant trumpalaikiam mindžiojimui, tačiau padidėjo esant ilgalaikiam sutryptumo poveikiui.
Ilgalaikiame tyrime dirvožemio organinės medžiagos kiekis lyginant su trumpalaikiu tyrimu
sumažėjo 0,62 %, o humuso kiekis sumažėjo 0,24 %.
Didėjant lankytojų skaičiui, didėjo neigiama įtaka dirvožemiui (tankis, slėgis, organinė
medžiaga, humusas). Taip pat didėjant lankytojų skaičiui, mažėjo rūšių skaičius, augalijos
padengimas ir augalijos antžeminės dalies aukštis.
Rekreacija, dirvožemis, augalija, lankytojų poveikis, parkas

3
 SUMMARY

Anthropogenic impact on recreational areas is becoming a problem, destroying the visual

image of the area. The goal of this study - to investigate the effects of short-term and long-term
trampling on the properties of soil and vegetation in Meteliai Regional Park. The object of the study
was Meteliai Regional Park. The study was carried out in certain places, which is similar
environmental conditions, but different in the number of visitors. The short-term trampling impact
study was carried out when a person weighing 60 kg and woring the shoes for walking. The
trampling intensity was 100, 300 and 900 moves. The long-term trampling study were performed in
four sites which are visited by visitors intensively: 1. Rural tourism homestead "Obelija”; 2. V.
Sujetienė house "Vitrūna"; 3. V. Akromo homestead ; 4. Meteliai Regional Park administration and
control site (untouched by human activity).
In order to investigate the visitors impact of soil and vegetation visitor number, soil bulk
density, pH, organic matter, humus content, soil pressure, vegetation cover, the number of species
and height were determined.
In order to assess the effects of visitors trampling frequencies on vegetation the changes in
vegetation characteristics were similar in both studies but in the long-term study the impact on
morphological and physiological characteristics were more pronounced. The mean cover of plants
of long-term study was 39% lower and the height was 30% lower than in case of the short term
study. The number of species in a short term effect trampling experiment did not change, while in
the case of long-term study the species number was lower by five species comparing with the
control. Soil acidity was not affected by the long-term than short-term effect trampling. Other soil
parameters such as soil density, pressure has been affected by both the long-term and short-term
effects trampling (which increased with the number of visitors). Humus content and soil organic
matter content did not change in the short-term trampling, but increased in the long-term effect
trampling. Under the long-term study soil organic matter content in comparison with the short-term
study was lower 0.62%, while the humus content decreased by 0.24%.
With the increasing number of visitors, the negative impact on soil increased (density,
pressure, organic matter, humus). The increased number of visitors had negative impact on the
number of species, cover and height.
Recreation, soils, vegetation, visitor impact, park

4
 ĮVADAS
Pastaraisiais metais, didžiuliu greičiu vystantis ekoturizmo pramonei, ekologinės aplinkos
problemos vaizdingose kraštovaizdžio vietose tampa vis akivaizdesnės. Didėjant rekreaciniam
aktyvumui, didėja ir pavojų natūralių buveinių aplinkai. Siekiant sumažinti ar panaikinti neigiamą
poveikį, veiksmingos valdymo strategijos įgyvendinimas tampa būtinas tose vietose, kurios
pasižymi didele ekologine svarba.
Kiekvienas mes pasirenkame kaip, kur ir kokiu būdu praleisime savo poilsį, pasyvų ar
aktyvų laiko praleidimą pasirinksime. Rekreacija tai tokia veikla, kuria žmogus užsiima ne darbo
metu - laisvalaikiu, t.y. laiku, kuris lieka nuo darbo, fiziologinių poreikių tenkinimo ir buities
tvarkymo, - ji skirta saviugdai ir kitų ugdymui, skirta malonumui. Rekreacija yra kelių rūšių. Ji
skirstomas į bendrąjį poilsiavimą, pažintinę, pramoginę, gydomąją, sportinę ir verslinę rekreaciją.
Šiame darbe akcentuojama pažintinė ir pramoginė rekreacija, kurią sudaro savaitgalio pramogos,
masiniai renginiai, pasivaikščiojimas ir pasivažinėjimas atraktyviomis vietomis, stovyklavimas su
nakvyne ir be nakvynės, maudymasis, irstymasis, pasivaikščiojimas, pasivažinėjimas, slidinėjimas,
čiuožimas. Visa ši veikla vienaip ar kitaip veikia gamtines ekosistemas. Pagrindinis veiksnys - tai
nesubalansuotas lankytojų skaičius tam tikrose rekreacinėse vietose, kurios yra jautrios šiam
veiksniui ir sunkiai atsistatančios. Nesubalansuotas rekreantų vaikščiojimas kelia grėsmę įvairioms
ekosistemoms (poveikis priklauso nuo ekosistemos tipo ir galimybės jei atsinaujinti).
Atsižvelgiant į trikdžius, žmogaus judėjimo t. y. žmogaus veiklos rekreacinėse vietose
valdymo planai paprastai sutelkti į vieną tikslą - pėsčiųjų eismas turėtų būti kuo mažiau derinamas
su bet kokiu tikslu ar leidžiama veikla. Visos įmanomos pastangos turėtų būti nukreiptos ta
kryptimi, kad būtų padaryta kuo minimalesnis sutryptumo poveikis. Tiksliau, pėsčiųjų eismas galėtų
būti galimas tam tikrais suprojektuotais takais arba didesniais sudėtais akmenimis, užkertant kelią
žalai dažnai drėgniems arba apsemtiems dirvožemiams ir augalams, naudojant tik pažymėtus ir
tinkamus jau esamus kelius, siekiant išvengti naujos ir nereikalingos žalos. Šios gairės grindžiamos
atsargumo principu ir neformalia patirtimi.
Natūraliose ekosistemose lankytojų poveikis priklauso ne tik nuo bendro apsilankymo
skaičiaus (vizitų), bet ir nuo rekreacinės veiklos rezultatų ir atitinkamų ekosistemos pažeidimų.
Pavyzdžiui, panaši veikla ir lankytojų skaičius gali sukelti skirtingą poveikį miško ekosistemai,
palyginant atvirą pievą ar statų šlaitą su plokščiu kraštovaizdžiu (Hammitt, Cole, 1987; Marion,
Cole, 1996). Tokie argumentai yra svarbūs rezultatų interpretacijai. Dirvožemio tankis ir
atsparumas sutrypimui yra du kintamieji, kurie apibūdina fizikines dirvožemio savybes. Abu yra
glaudžiai susiję su kitomis pagrindinėmis dirvožemio savybėmis, pavyzdžiui - tekstūra, organinės

5
medžiagos kiekiu, aeracija, infiltracija ir pan. Manoma, kad atsparumas sutryptumui (t. y.
tankinimui) yra tinkamas ir veiksmingas parametras įvertinti dirvožemio būklės blogėjimą dėl
sutryptumo. Be to, biologiniai duomenys, susiję su pagrindiniais procesais (paskirstymas organinių
medžiagų ir maistinių medžiagų apytaka), gali pateikti papildomą informaciją apie poveikį.
Šio darbo tikslas – ištirti trumpalaikio ir ilgalaikio sutryptumo poveikį Metelių regioninio
parko augalijai ir dirvožemiui. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:
1. įvertinti lankytojų apsilankymo dažnį rekreacinėse zonose;
2. nustatyti augalų rūšių skaičių, žolinės augalijos padengimą ir augalijos antžeminės
dalies aukštį rekreacinėse zonose;
3. ištirti ir išanalizuoti lankytojų poveikį dirvožemio fizikiniams ir cheminiams
rodikliams;
4. nustatyti ryšį tarp lankytojų dažnio ir dirvožemio bei augalų parametrų.

6
 1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Veiksniai, sukeliantys sutryptumo poveikį

Gamtos draustinius, paveldo objektus, nacionalinius parkus, laukinės gamtos sritis, gamtos
ir kultūros išteklius siekiama išsaugoti. Žmogaus poveikis, infrastruktūros plėtra, taršos, egzotinių
rūšių įvedimas, poilsis ar turizmas vis labiau kelia grėsmę šiems gamtos turtams. Visų pirma,
poilsio ir turizmo veiklos pasiūla daugiametis ir augantis valdymo iššūkis. Tačiau yra poreikis
derinti gamtos išteklių apsaugą ir naudojimo galimybes, kurias siūlo šiuolaikinis turizmas. Didėjanti
prieiga prie rekreacinių vietų, mindžiojimas (sutryptumas) tampa problema, nes jis sudaro
didžiausią įtaką augmenijos ir dirvožemio sutrikimams. Todėl, laikantis rekreacijos ekologijos
teorijos, sutryptumas daro neigiamą poveikį rekreacinėms vietoms, dėl to, kad ekosistemos iš
prigimties yra mažo atsparumo sutryptumo poveikiui (Mingyu et al., 2009).
Augalija ir dirvožemio cheminės ir fizinės savybės kinta dėl antropogeninio poveikio.
Procesas, kurio metu dėl antropogeninio poveikio (t.y. neigiamos žmogaus veiklos) dirvožemis
praranda savo, kaip gamtinio kūno savybes, vadinamas dirvožemio degradacija. Fizinę dirvožemio
degradaciją sąlygoja mechaninis poveikis, nuo kurio kenčia antropogeninių vietovių dirvožemis.
Sutryptumas – tai žmogaus veiklos padarinių efektas, tai antropogeninis poveikis.
Atsižvelgiant į didėjančią prieigą prie rekreacinių vietų sutryptumas tampa problema, todėl
atsiranda ekologinio poveikio tyrimo svarba. Nagrinėti sutryptumo poveikį yra labai svarbu,
kadangi pirmoji pasekmė, kuri pasireiškia po šio poveikio, yra augalijos rūšių gausos naikinimas,
antroji - dirvožemio degradacija, kurios pasėkoje negali augti augalai, trečioji - kraštovaizdžio
vertės sunaikinimas. Turistai yra pagrindiniai faktoriai, kurie sukelia šias problemas. Valdymo
tikslai paprastai pabrėžia tokios augalijos apsaugą (Mingyu et al., 2009). Du neatsiejami sutryptumo
efektai pasireiškia dirvožemio struktūrai ir augalų įvairovei, kurie priklauso vienas nuo kito ir veikia
kartu, kadangi dirvožemio struktūra įtakoja augalų būklę. Dirvožemio "sustingimą" (t.y.
sutryptumą) sukelia tiek natūralūs gamtos reiškiniai, tiek žmogaus poveikis. Pagrindiniai faktoriai,
kurie įtakoja neigiamą sutryptumo poveikio atsiradimą gali būti skirstomi taip:
a) dirvožemis suslegiamas sunkiasvorės technikos naudojamos žemės ūkyje, dėl to į dirvą negali
patekti oras ir vanduo, augalų šaknys negauna pakankamai vandens ir oro, to pasėkoje negali
gyventi įvairūs organizmai, kurie skatina organikos (derlingo sluoksnio) formavimąsi;
b) vaikščiojant ant dirvos (pvz.: rekreacinių vietų lankymas);
c) gyvulių ganymas;

7
 d) kruša suslegia dirvožemio kietąsias daleles, dirvožemio tirpalą ir nebelieka dirvožemyje oro
tarpų.
Dirvožemio pokyčiai, atsiradę dėl sutryptumo poveikio, sukelia eilę problemų: pasikeičia
dirvožemio granuliometrinė sudėtis; sumažėja dirvožemio gebėjimas sugerti vandenį; pasikeičia
elektrinis laidumas; stabdomas šaknų augimas. Pirmiausiai pasikeičia dirvožemio granuliometrinė
sudėtis, kuri įtakoja sumažėjusį vandens ir cheminių medžiagų sulaikymą ir judėjimą. To pasekoje
mikroorganizmai negali efektyviai suskaidyti organinių medžiagų, taip dirvožemyje mažėja
maistinių medžiagų. Pasikeitus dirvožemio granuliometrinei sudėčiai sumažėja dirvožemio
gebėjimas sulaikyti vandenį - sumažėja infiltracijos geba, vanduo nuteka paviršiumi, sukeldamas
eilę kitų problemų, kaip pvz.: eroziją, apsemia mažesnius ar didesnius plotus. Kita problema -
pasikeitęs elektrinis laidumas, kuris įtakoja sumažėjusį druskų kiekį ir augalų augimą, pasikeitusią
dirvožemio struktūrą ir sumažėjusią vandens infiltraciją. Ir galiausiai augalijos įvairovės mažėjimas,
atsirandantis dėl dirvožemio pakitimų, kur pirmiausiai stabdomas šaknų augimas suslėgtame
dirvožemyje pasikeičia augalo fizinės ir cheminės savybės, sumažėja maisto medžiagų transportas
iš dirvožemio į augalą, kurios įtakoja augalo šaknų augimą, dėl to sumažėja augalo pasisavinamų
vandens ir maistinių medžiagų kiekiai.
Atlikta daug tyrimų nagrinėjančių sutryptumo poveikį, kuris pasireiškia turistams lankantis
rekreacinėse vietose (Bayfield, 1977; Gallet et al., 2002). Tačiau kuo toliau tuo labiau pradedama
atlikinėti tyrimai, susiję su galvijų sutryptumo susijusiomis problemomis. Gyvuliai daro didesnį
žalingą poveikį dirvožemiui, lyginant su žmonėmis, kaip pvz.: sukelia eroziją, sumažinti augaliją,
augalijos padengimo ir infiltracijos lygį (Gifford, Hawkins, 1978; Hamza, Anderson, 2005;
Meeuwig, 1970). Nguyen ir kiti (1998) nustatė, kad galvijų mynimas padidina suspenduotų kietųjų
dalelių kiekį, azoto junginių migraciją dirvožemiuose. Be to, WU ir Tiessen (2002) nustatė, kad
labai sumažėjo dirvožemio organinės anglies ir viso azoto kiekis degradavusiose ganyklose. Taip
pat, gali būti pakeistos dirvožemio mikrobų bendrijos dėl erozijos. Nors ganymo poveikis
dirvožemio savybėms buvo plačiai įvertintas (Greenwood, McKenzie, 2001; Šumano et al., 1999;
Steffens et al., 2008;. Warren et al., 1986), tyrimai nedidelio mąsto (t.y. atlikti vietiniu mastu)
atsižvelgiant į teritorijų dirvožemio heterogeniškumą (Csotonyi ir Addicott, 2004; Golluscio et al,
2009). Galima teigti, kad visi tyrimai, atlikti tam tikrose teritorijose, tam tikru metu yra vietinio
(lokalaus) mąsto. Tačiau, įvertinus tokius tyrimus vietiniu lygmeniu, galima juos puikiai integruoti į
didesnio (regioninio, pasaulinio) mąsto tyrimus. Šie tyrimai suteiktų pagrindą sukurti griežtą
lankytojų ir ganymo vietų valdymą ir suteiktų veiksmingus atsakymus ir priemones kontroliuoti,
sureguliuoti, įvertinti ir pašalinius įtakojančius veiksnius. Taip pat daugelyje atliktų tyrimų vyksta
tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis sutryptumo poveikis (Kissling et al., 2009), galime teigti, kad
8
prasideda trumpalaikiu ir jei nesiimama priemonių tampa ilgailaikiu poveikiu. Trumpalaikiai
eksperimentai dažnai vykdomi kaip priemonė suprasti procesus vykstančius gamtos sistemose.
Eksperimentai leidžia įvertinti įvairių veiksnių poveikį kontroliuojamu (eksperimentiniu) būdu
(Freckleton, 2004). Tačiau laiko skalė ekologinių procesų paprastai yra ilgesni nei eksperimento
trukmė. Nors trumpalaikiai eksperimentai gali suteikti pagrįstą sąmatą ilgalaikiam poveikiui tam
tikrais atvejais, rezultatus ne visada galima ekstrapoliuoti ilgiau "laikinos skalės" (Freckleton, 2004;
Briggs, Borer, 2005; Olofsson, 2006).
Rekreacinių vietų lankymas, kuris nėra subalansuotas, daro didelį poveikį gamtoms
komponentams. Rekreacija suprantama, kaip jėgų (fizinių ir dvasinių) atgavimo procesas.
Rekreacija, kaip ir kiekvieno žmogaus veikla, susijusi su gamtos išteklių panaudojimu,
neišvengiamai veikia gamtinę aplinką, keičia kraštovaizdžio savybes, komponentus (Kavaliauskas,
1985). Rekreacija veikia aplinką įvairiai, jos poveikis priklauso nuo dydžio, pobūdžio, praleisto
laiko ir kitų aspektų. Yu-Fai ir Jeffrey rekreacinės veiklos poveikį traktuoja kaip tiesioginį ir
netiesioginį poveikį rekreacijos komponentams (1.1 lentelė). Autoriai teigia, kad tiesioginis
poveikis dirvožemiui yra dirvožemio suslėgimas, organinio sluoksnio išnykimas, mineralinių
savybių praradimas, netiesioginis poveikis – dirvos drėgmės sumažėjimas, dirvos poringumo
sumažėjimas. Tuo tarpu tiesioginis augalijai poveikis – sumažėjęs aukštis, žolinės dangos
išnykimas, neatsparių rūšių išnykimas, netiesioginis poveikis – rūšių pokyčiai, dirvos erozijos
spartėjimas. Intensyvus lankytojų skaičius rekreacinėse vietose smarkiai įtakoja gamtinius
komponentus, prastėja jų kokybė.

9
1.1 lentelė. Rekreacinės veiklos poveikis gamtiniams komponentams (Yu-Fai and Jeffrey, 2000)

Rekreacinių išteklių tyrimas dar labai nauja mokslo šaka (tai sudėtinis mokslinio pažinimo
procesas). Nagrinėjant rekreacijos poveikį gamtos komponentams, centrinę, svarbiausią dalį sudaro
– žmogus. Ši sistema pagrįstą antropoekologiniu požiūriu, kur pagrindinė ašis yra žmogus t.y.
rekreantas. Dėl to visa sistema akcentuoja žmogui ir jo poreikiams tenkinti bei jo daromai žalai
neutralizuoti.
Rekreantų veikla įtakoja rekreacinių vietų būklę, todėl norint bandyti užkirsti jos neigiamą
poveikį, bandoma tirti įvairius aspektus. Pirmiausiai nustatant rekreacinį talpumą (tai rekreaciniame
sezone vienu laiku leistinas didžiausias rekreantų skaičius rekreacinėse zonos ploto vienete).
Nustačius leistiną maksimalų lankytojų skaičių, galime užtikrinti vietovės ekologinį stabilumą,
funkcinį pakankamumą ir užkirsti kelią vietovių blogėjimui. Toliau siekiama nustatyti rekreacinę
digresiją (tai aplinkos natūralių savybių praradimas, dėl rekreacinės veiklos poveikio). Kuo didesnis
lankytojų skaičius, tuo gilesnis poveikis vietovėms, ypač toms, kurios neatsparios dideliam
lankytojų srautui (pvz.: molingos vietovės labiau atsparios, nei smėlingos).
Pagal rekreantų daromą žalą gamtos komponentams, ji skirstoma į tiesioginę ir
netiesioginę (1.1 lentelė), taip pat ji priklauso nuo metų sezono, lankymo dažnumo, rekreantų
kiekio. Pagrindiniai gamtiniai elementai, kuriuos paveikia rekreacinė veikla yra vanduo,

10
dirvožemis, augalija ir gyvūnija. Norint sumažinti poveikį, rekreacinės veiklos vykdytojai turi imtis
tam tikrų priemonių (pvz.: nustatyti leistiną lankytojų skaičių, sukurti tobulą takų sistemą,
atsakingai tvarkyti teritorijas, komunikuoti su rekreantais ir pan.).

1.2. Sutryptumo poveikis aplinkai

Ekologiniai rodikliai yra plačiai naudojami įvertinti pobūdį, sunkumą ir erdvines ribas
žmogaus sukelto poveikio (t.y. sutryptumo) ir įvertinti valdymo intervencijų veiksmingumą (Niemi
ir McDonaldo, 2004). Ekologiniai rodikliai tradiciškai apibrėžiami kaip išmatuojamos
charakteristikos struktūra, sudėtis, arba ekosistemų funkcijos (Niemi ir McDonald, 2004). Gausūs
ekologinių rodiklių kriterijai buvo pasiūlyti įvertinant sutryptumo žalą ekosistemoms, tačiau
labiausiai paplitę tyrimų aspektai, kurie pabrėžia jautrumą ir nuspėja atsakus konkretiems
veiksniams. Tam gali būti naudojami paprasčiausi rodikliai kaip augalijos padengimo įvertinimas,
dirvožemio sudėties tyrimai, augalijos rūšių nustatymo rodikliai ir pan., kurių nustatymas reikalauja
mažai išlaidų, bet puikiai nustato ir parodo poveikio efektą į gamtinius ir antropogeninius trikdžius.
Nors rodikliai gali būti pasirinkti iš kelių biologinių ir ekologinių lygių, indikatorinės rūšys yra
labiausiai paplitusios (Noss, 1990).
Pagrindiniai dirvožemio rodikliai, kurie nurodo dirvožemio kokybę, pateikti 1.2 lentelėje.
Kyla daug abejonių dėl dirvožemio kokybės rodiklių efektyvumo, tačiau yra didžiulis praktinis
tokių rodiklių poreikis, norint nustatyti dirvožemio būklę ir imtis prevencinių priemonių
pagerinančių jo kokybę.
1.2 lentelė. Svarbiausieji fizikiniai, cheminiai ir biologiniai dirvožemio rodikliai, siūlomi naudoti vertinant
poveikį dirvožemio kokybei (pagal Pathak ir kt., 2005)

Dirvožemio kokybės indikatorius Parinkimo pagrindas

Fizikiniai
Humusingo sluoksnio storis Parodo drėgmės prieinamumą, palankų
šaknims augti dirvožemio tūrį, eroziją
Agregatai Parodo dirvožemio struktūros būklę,
atsparumą erozijai; augalų sudygimas
gali būti ankstyvas dirvos dirbimo
indikatorius
Granuliometrinė sudėtis Parodo vandens ir cheminių medžiagų
sulaikymą ir judėjimą

11
 Tankis Parodo augalų šaknų prasiskverbimą ir
porų užpildytų oru gausumą
Infiltracija Parodo paviršinį nuotėkį, išplovimą,
erozijos potencialą
Biocheminiai
pH Parodo maisto medžiagų prieinamumą,
molekulių sorbciją ir desorbciją
Organinė medžiaga Veikia dirvožemio našumą, struktūrą,
vandens ir molekulių sulaikymą ir
sorbciją,
Elektrinis laidumas Charakterizuoja druskų kiekį, augalų
augimą, dirvožemio struktūrą ir vandens
infiltraciją
Teršalai Veikia maisto kokybę, vandens kokybę,
žmogaus ir gyvulių sveikatingumą
Dirvožemio kvėpavimas Parodo dirvožemio biologinį aktyvumą,
biomasės aktyvumą ir organinės
medžiagos kiekį ir kokybę
Azoto forma dirvožemyje Parodo azoto prieinamumą augalams,
išplovimo potencialą,
mineralizacijos/imobilizacijos santykį
Judrūs N, P, K Parodo dirvožemio pajėgumą palaikyti
augalų augimą ir tarnauja kaip aplinkos
kokybės indikatorius

Naudojantis (1.2 lentelė) lentelėje pateiktais duomenimis galime pateikti svarbiausius

rodiklius, kurie geriausiai indikuoja dirvožemio sutryptumo poveikį. Dirvožemio kokybės
indikatoriai, kurie pasireiškia įvykus sutryptumo poveikiui: granuliometrinės sudėties pakitimas,
tankio padidėjimas, humusingo sluoksnio sumažėjimas, sumažėjusi vandens infiltracija, pH pokytis,
organinės medžiagos praradimas, elektrinio laidumo padidėjimas, sumažėjęs dirvožemio
kvėpavimas ir praradimas judrių elementų N, P, ir K, kurie sumažina augalijos augimą.
Augalijos rodikliai, kuriuos naudojame tiriant sutryptumo poveikį yra augalijos
padengimas, rūšių skaičius, rūšių sudėties pasikeitimas, augalijos aukštis (Cole, 1993; Cole ir Monz

12
2002). Augalijos aukštis yra ekologiškai svarbus rodiklis, nes jis tiesiogiai parodo augalo augimą
(dėl fotosintezės potencialo), o tai savo ruožtu gali turėti įtakos angliavandenių atsargoms ir
dauginimosi potencialui (Pickering ir Growcock, 2009). Pagal augalijos rūšinę sudėtį ir jos
gebėjimą atsistatyti po sutryptumo poveikio galime nustatyti rūšies atsparumą šiam efektui.
Turistai, naudoja tą pačią vaikščiojimo seką "vėl ir vėl mindžioja augaliją ir dirvožemį",
galiausiai sukelia žalą, kuri gali sukelti biologinės įvairovės praradimą ir kitą poveikį. Tokia žala
gali būti dar platesnė, kai lankytojai dažnai nuklysti nuo tam tikslui įkurtų takų
(http://geographyfieldwork.com/trampling.htm). Pagrindinės žalos charakteristikos pateiktos 1.3
lentelėje.
1.3 lentelė. Sutryptumo poveikis augalijai ir dirvožemiui
Sutryptumo poveikis augalijai Sutryptumo poveikis dirvožemiui
Trūkis ir kraujosrūvų atsiradimas Praradimas organinės medžiagos
Sumažėjęs augalų gyvybingumas Sumažėjęs dirvožemio poringumas
Sumažėjusi regeneracija Sumažėjęs oro ir vandens pralaidumas
Praradimas augalijos dangos Padidėjęs nubėgimas
Praradimas augalijos įvairovės Pagreitinta erozija

Augalų rūšys turi skirtingą atsaką trikdymo faktoriui. Atsakas priklauso nuo morfologijos,
anatomijos ir gyvavimo ciklų (Liddle, 1997). Buveinių charakteristikos tiktai įtakoje vegetacijos
jautrumą į mindžiojimą. Augalų bendruomenės "aukštame aukštyje" yra imlesnės mindžiojimui nei
tie, kurie yra žemiausiame aukštyje. "Aukštame aukštyje" krituliai ir temperatūros kritimas įtakoje
augmenijos augimo tempams ir dirvožemio mikrobų veiklai (Mohr, 1972). Reakcija ir adaptacijos
augalų bendrijų žmogaus trypimui yra glaudžiai susiję su morfologiniais rūšių požymiais, tačiau
jiems taip pat įtakoja aplinkos sąlygos. Todėl sutryptumo poveikį galime vadinti kompleksiniu
poveikiu, nes neigiamas atsakas kiekvienai ekosistemai pasireiškia skirtingai, nuo labai neigiamo
iki natūralaus.

1.3. Sutryptumo poveikis dirvožemiui

Sutryptumas daro neigiamą poveikį dirvožemiui. Šis antropogeninis (žmogaus veikos)

sukeltas poveikis pirmiausia pasireiškia dirvožemyje oro ir vandens pralaidumo sumažėjimu.
Padidėjęs dirvožemio tankis neigiamai veikia augalų įvairovę. Purioje dirvoje gausu tuštumų, todėl
jos tankis tesiekia 0,95 - 1,1 g/cm3. Purus dirvožemis išlieka neilgai. Jis suslūgsta, sutankėja

13
veikiamas savo svorio jėgos, atmosferos kritulių, augančių augalų, sunkių mašinų. Sunkiasvorio
autotransporto paveiktame dirvožemyje jo tankis gali siekti 1,6 g/cm3 (Šimskas, 2007). Tokiose
dirvose greičiau susidaro pluta, sulėtėja oro apykaita, menkiau vystosi augalų šaknys.
Didesnis dirvožemio tankis gali sutrikdyti dirvožemio aeraciją. Sutrikusi aeracija neigiamai
paveikia tiek mikroorganizmus, tiek augalus. Sutankintame dirvožemyje sutrinka organinių
medžiagų mineralizazija. Tankesniame dirvožemyje sumažėja tokių augalų rūšys, kurios yra
neatsparios nors ir trumpiems aeracijos sutrikimams. Sutryptame dirvožemyje augalų šaknys
sumažėja, tai yra pakinta jų ilgis (sumažėja požeminės dalies aukštis), taip pat ir masė (antžeminės
dalies aukštis) ir nesugeba pasisavinti anglies dioksido ir vykdyti dujų apykaitos su atmosfera.
Sutryptumo poveikis įtakoja ir organinės medžiagos praradimą dirvožemyje. Organinės
medžiagos netekimas sukelia derlingumo rodiklių sumažėjimą, ko pasėkoje ir pačios produkcijos
kiekio sumažėjimą. Dėl sutryptumo poveikio pasikeičia dirvožemio fiziniai kokybės indikatoriai:
granuliometrinė sudėtis, humusingo sluoksnio storis, infiltracija, tankis, bei biocheminiai: pH,
organinės medžiaga, elektrinis laidumas, kurių pasikeitimas rodo dirvožemio degradaciją. Pateikti
dirvožemio kokybės indikatoriai (angl. soil quality indicators) yra išmatuojami dirvožemio
požymiai, kurie įtakoja jo pajėgumą atlikti funkcijas susietas su produktyvumu ir aplinka (Pathak et
al., 2005).

1.4. Sutryptumo poveikis augalų įvairovei

Nesubalansuotas lankytojų skaičius kenkia dirvožemiui - mažina dirvožemio poringumą,

vandens sulaikymo gebą, augalų šaknys nesugeba pasisavinti jų gyvavimui būtinų maisto medžiagų,
vandens ir mažėja jų įvairovė. Augalų rūšinė įvairovė mažėja, didėjant sutryptumo efektui (t.y.
didėjant lankytojų apsilankymų dažniui). Antžeminės dalies aukščio mažėjimas ir sumažėjęs augalų
augimas, taip pirmieji faktoriai rodantys sutryptumo poveikį augalų įvairovei. Tai atsiranda dėl to,
kad augalams nebeužtenka energijos vykdyti medžiagų apykaitos procesus, kurie reikalingi augalų
augimui. Sumažėjusį augalų dauginimąsi sąlygoje įvairūs mitybos sutrikimai, stoka svarbiausių
maisto medžiagų tokių kaip azoto, fosforo, kalio ir kt. elementų. Dirvožemio savybių pokyčiai
sukelia augalų įvairovės mažėjimą
Eksperimentiniais tyrimais buvo nustatytos 6 rūšys, toleruojančios dirvožemio sutryptumą
(Hiroaki, 2002) ir viena rūšis sutryptumo netoleruojanti: Ambrosia artemisiifolia L. Var. (1.4
lentelė).

14
1.4 lentelė. Sutryptumo poveikį toleruojančios ir netoleruojančios augalų rūšys
Sutryptumą toleruojančios augalų rūšys Sutryptumą toleruojančios augalų rūšys
Digitaria violascens Link. Ambrosia artemisiifolia L. Var
Eragrostis ferruginea Beau.
Eleusine indica Gaertn.
Pennisetum alopecuroides Spreng.
(Kininė sorulė)
Plantago asiatica L.
Poa annua L.
(Vienmetė miglė)

Daugybė mokslininkų nagrinėja ir atlieka tyrimus norėdami išsiaiškinti sutryptumo poveikį

augalams (Kutiel et al., 1999; Manuela et al., 2005; Cole et al., 1993). Danijoje mokslininkai atliko
sutryptumo tyrimą penkiose pakrantės augalų bendrijose (Andersen, 2000). Sutryptumo poveikio
pasėkoje induočių augalų rūšys, rūšių įvairovė, ir visos augalijos dangos bendras skaičius žymiai
sumažėjęs. Dirbtinės ir natūralios kopos buvo labiausiai pažeidžiamos, pakrantės pievos buvo
tarpinė grandis, o druskų pelkės buvo atspariausia žmogaus trypimui vieta (Andersen, 2000).
Dirvožemio tūrio tankis, kietumas, vandens talpa ir aukštis virš vandens lentelių - visi šie
rodikliai buvo stipriai susiję su mindžiojimo poveikiu (Crawford et al., 2003). Poa annua
(vienmetė miglė), Plantago major (plačialapis gyslotis), Poa pratensis (pievinė miglė) ir Lolium
perenne (daugiametė svidrė) rūšys turėjo teigiamą koreliaciją su sutryptumu, Holcus lanatus
(pūkuotoji vilnūnė), Agrotis stolonifera (vienmetė dviskiltė) ir Phleum bertolonii (bertoloninis
motiejukas) buvo neigiamai susiję su sutrypimu. (Crawford et al., 2003). Teigiama koreliacija
reiškia, kad sutryptumo poveikis teigiamai įtakoja keturios rūšis, o neigiama – trys rūšis.
Galime daryti prielaidą, kad viena iš geriausių indikatorinių augalų šeimų, kurie auga
sutryptose dirvose yra gyslotinių (Plantaginaceae) šeima. Taip galime teigti dėl to, kad atliekant
iškastinių žiedadulkių tyrimus, gysločio žiedadulkės laikomos vienu iš indikatorių (tam iškasenų
sluoksniui kuriame aptinkamos šio augalo žiedadulkės), parodančių žmonių ūkinės veiklos pradžią
(Constable ir kt., 1991). Lietuvoje auga ar yra auginamos 9 rūšys. Labiausiai paplitusios siauralapio
(Plantago lanceolata L.), plaukuotojo (Plantago media L.) ir plačialapio (Plantago major L.)
gysločio rūšys. Šie augalai auga įvairiose pievose, kai kurios rūšys mėgsta labai sutryptą dirvožemį.

15
 1.5. Kompleksinis sutryptumo poveikis

Daugelis augalų žūva mindžiojant, tai yra įvykus sutryptumo poveikiui. Trumpalaikis
sutryptumas tiesiog pažeidžia augalus ir pakinta jų morfologiniai požymiai, bet esat ilgalaikiui
sutryptumo poveikiui jau pažeidžiamas tiek fiziologinis, tiek morfologinis balansas. Saikingas
mindžiojimas padidina kai kurių rūšių gausą, dažnai sumažėja konkurencija dėl to, kad augalai
neatsparūs sutryptumo poveikio tiesiog išnyksta ir leidžia egzistuoti tiems augalams, kurie gali
prisitaikyti prie šio poveikio. Rezultate, esant intensyviam trypimui, augalų danga ir biomasė yra
maža, dauguma augalų yra trumpi, rūšių įvairovė sumažėjusi ir pasikeitusi rūšių sudėtis (Crawford
et al, 2003).
Cole (2004) teigia, kad dirvožemio nutrypimas turi tris svarbiausius veiksnius: sutrypiama
augalija, sunaikinami organiniai dirvožemio horizontai ir sutankėja dirvožemis. Augalai gali būti
"sumušti", "sutraiškyti” ir gali netgi sunykti savo natūralioje buveinėje. Sutryptumo poveikis apima
sumažėjusį augalo aukštį, stiebo ilgį ir lapo plotį (Cole, 2004). Sumažėjus aukščiui ir lapų plotui,
sumažėja fotosintezė augaluose, todėl išeikvojamos angliavandenių atsargos (Cole, 2004). Šie
pasikeitimai yra sumažėjusio augalo gyvybingumo ir dauginimosi priežastis. Tai galime traktuoti
kaip suminį sinergetinį poveikį, tai yra kada poveikiai vienas kitą stiprina, šiuo atveju sutryptumas
sąlygoja dirvožemio parametrų pasikeitimą (padidėjusį dirvožemio tankį, slėgį ir pan.), kuris savo
ruožtu mažina augalijos padengimą, rūšių skaičiaus sumažėjimą ir pan.
Sutryptumas tankina dirvožemį, taip pat sumažina poringumą, ypač makroporų apimtis
(sumažina jų paviršiaus plotą). Tai sumažina vandens laikymo gebą dirvožemyje, išskyrus tam
tikruose šiurkščios tekstūros dirvožemiuose. Sutankėjęs dirvožemis sumažina vandens infiltracijos
gebą, todėl padidėja nuotėkio ir erozijos potencialai (1.1 pav.). Šie fiziniai pasikeitimai keičia
dirvožemio chemiją ir biotą. Tyrimai parodė, kad augalai suspaustuose dirvožemiuose nepajėgia
panaudoti turimų maisto medžiagų todėl, kad jie išaugina mažesnes šonines šaknis (Buckley, 2003).
Organinės medžiagos sumažėjimas dėl sutryptumo poveikio turi tiesioginį poveikį augalų ir gyvūnų
populiacijoms, dėl to, kad tam tikrų augalų rūšys dygsta tik ant organinio dirvožemio paviršiaus, šio
sluoksnio praradimas gali priversti rūšies sudėtį pasikeisti į rūšis, kurios dygsta dažniausiai ant
mineralinio dirvožemio paviršiaus. Taip pat organinės medžiagos praradimas dirvožemiuose mažina
vandens sulaikymo gebą ir turi nepalankius padarinius dirvožemio mikrobų populiacijoms, kurie
priklauso nuo dirvožemio organinės medžiagos ir teikia augalams energiją.

16
1.1 pav. Konceptualus modelis sutryptumo poveikiui (pažymėta daug abipusių ir ciklinių sąveikų), pagal
Buckley, 2003.

Suvokimas apie sutryptumo padarinius, žmogaus sutrypiančio dirvožemį ir paskatinantį

pasikeitimą ekosistemų procesams yra labai svarbus veiksnys rekreacinių zonų valdymui (Hammitt,
Cole, 1987). Duomenų analizė dėl pramogų poveikio yra grindžiama arba duomenimis iš
mindžiojimo eksperimentų, arba lauko tyrimo duomenimis iš tiriamųjų vietų, atliktų ilgalaikio
rekreacinio naudojimo, bet retai dėl abiejų derinys, dėl to kaip kurie tyrimai yra subjektyvūs nes
neparodo realios sutryptumo poveikio reikšmės. Kissling ir kiti mokslininkai nagrinėjo, ar rezultatai
iš trumpalaikių mindžiojimo eksperimentų atspindi ilgalaikio mindžiojimo poveikį aplink dažnai
naudojamus židinius (labiausiai lankomas lankytojų vietas) (Kissling et al., 2009). Mokslininkai
lygino ilgalaikį ir trumpalaikį sutryptumo poveikį žmogaus, sutrypiančio antžeminę miško augaliją
ir dirvožemį. Bei jo mikrobines, fizines ir chemines savybes. Buvo rasta ir panašumų, ir skirtumų
trumpalaikio ir ilgalaikio mindžiojimo poveikio. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis mindžiojimas
sumažina augalijos augalų aukštį ir rūšių skaičių, ilgalaikis poveikis buvo didesnis nei trumpalaikis
poveikis. Abiejuose metoduose lapų kraiko biomasė sumažėjo, o dirvožemio tankis padidėjo su
padidėjusiu mindžiojimo intensyvumu (Kissling et al., 2009). Dirvožemio drėgmė, organinės
medžiagos kiekis, bendrasis azoto kiekis ir kitos dirvožemio charakteristikos nebuvo įtrauktos arba
17
buvo minimaliai paveiktos prie trumpalaikio ir ilgalaikio mindžiojimo. Tyrimas parodė, kad
sutryptumo poveikis abiejuose metoduose (tiek trumpalaikiame, tiek ilgalaikiame tyrime) nekeitė
dirvožemio mikrobų biomasė ir dehidrogenazės aktyvumo. Galima daryti prielaidą, kad panaudojus
trumpalaikių tyrimų rezultatus galime prognozuoti ilgalaikį mindžiojimo poveikį ir duomenys
gautųsi labai patikimi jei įskaičiuotume iškreipiančiuosius veiksnius (pvz.: drėgmę, kritulių kiekį ir
pan.). Šie rezultatai duoda suprasti, kad ir nualintų vietovių restauravimui gali trukdyti žemas
maistinių medžiagų kiekis (Kissling et al., 2009).

1.6. Sutryptumo poveikis įvairioms ekosistemoms

Sparčią ir plačią plėtrą, daugiausia kurstė ir kursto eksponentinis žmonių skaičiaus

augimas, kuris sukelia didelį "spaudimą" visoms ekosistemoms pasaulyje (Schlacher et al., 2006,
2007). Šiuo metu pasaulio gyventojų skaičius artėja prie 7,1 mlrd. ribos. Šie pokyčiai vis labiau
kelia grėsmę sistemų ekologiniam vientisumui, jie apima įvairius poveikius, kurie sukelia buveinių
sunaikinimą, infrastruktūros plėtrą (Nordstrom, 2000), gyvūnijos ir augalijos sutrikimą (Yasue,
Dearden, 2006), taršą (Junoy et al, 2005), kuriuos sukelia intensyvėjanti rekreacija ir turizmas
(Davenport, Davenport, 2006).
Sutryptumas gali veikti visas ekosistemas, kuriose pasireiškia šis faktorius (t.y.
sutryptumas). Australijos mokslininkai atliko eksperimentinius žmogaus mindžiojimo poveikio
tyrimus Ocypode spp. rūšiai. Bestuburiai (Ocypode spp.) yra veiksmingi, ekologiniai rodikliai
įvairiems aplinkos tyrimams atlikti (Chessman, 1995; Fulton et al, 2005; Van Dam, 2008). Jie
paprasčiau atsako į sutrikimus nei didesnieji stuburiniai (Carignan ir Villard, 2002) ir jų
paskirstymas gerai koreliuoja su gyventojų skaičiumi ir aplinkos sąlygomis, kurios susidaro dėl
potencialių veiksnių, kuriuos sukelia žmogaus poveikis (Schoener, 1986). Šiame tyrime buvo
taikomas pirmas mindžiojimas (t.y. 100 perėjimų žmogaus) ir buvo gautas didžiausias poveikis
Ocypode spp. rūšiai, vėlesnis mindžiojimo poveikis sukelia daug mažesnį poveikį. Be to,
eksperimente buvo naudojama (imituojama) tipiška poilsio organizavimo veikla, pavyzdžiui,
vaikščiojimas ir tinklinio žaidimai, taip pat nustatytas stipriausias poveikis susijęs su pirminiu
trikdžiu (Moffet et al., 1998). Nustatyta, kad dažni antropogeniniai sutrikimai, kaip antai, žmogaus
mindžiojimas, transporto priemonės ir buveinių modifikacijos gali sukelti žymų krabų (Ocypode
spp) individų skaičiaus sumažėjimą paplūdimiuose (Moss, McPhee, 2006; Schlacher et al., 2007a);
Lucrezi et al., 2008). Taip pat tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad krabų skaičius urvuose yra jautrus
trumpalaikiam mindžiojimui.

18
 Rekreacinio mindžiojimo poveikio tyrimai atliekami įvairiose ekosistemose. Tai apima,
pavyzdžiui, šlapynes (Bayfield, 1977; Gallet et al., 2002 ), kopų ir pakrančių sistemas (Lemauvie,
2003; Andesen, 1995), tropinių ir subtropinių miškus (Sun, 1992; Sun at al., 1993; Talbot et al.,
2003 ), Alpių ir subalpines sritis (Whinam et al., 1995; Thurston et al., 2001) ir Arkties ekosistemas
(Monz, 2002). Nepaisant visų šių tyrimų, mūsų supratimas apie pramoginių vietų augalijos
mindžiojimo poveikį vis dar yra ribotas, kadangi dauguma tyrimų sutelkia dėmesį į akivaizdžius
pokyčius, kurie jau yra padaryti. Galime teigti, kad pirmiausiai mes pradedam ne nuo priežasties
išsiaiškinimo ir prevencinių priemonių naudojimo, o jau tiriame pasekmes, kurios jau pasireiškė.
Kinijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad žmogaus mindžiojimas sukelia stiprų žolinio
augalijos padengimo sumažėjimą (augalų bendrijos rodo maždaug 60% ploto sumažėjimą), kai
sutrypimą įtakoja 500 perėjimų (Manning, 1979). Rezultatai rodo, kad dirvožemis yra labiau
atsparus nuo mažo (100 perėjimų) iki vidutinio (200-300 perėjimų) poveikio. Dėl santykinai storo
organinio sluoksnio, nuostolis pievų dirvožemyje yra mažesnė nei krūmynų dirvožemyje. Tačiau
abiejuose dirvožemiuose paviršinės augalo šaknys sunaikinamos esant dideliam mindžiojimo
intensyvumui (>500 perėjimų), "tuščia" (nutrypta) žemė, žymiai padidėja: tik 37% organinių kraiko
pievų dirvožemio ir 43% organinės kraiko dirvožemyje lieka po 500 perėjimų. Toks pašalinimas
arba sumažinimas humuso sluoksnio pradeda ciklą susijusį su dirvožemio "sveikatos" pablogėjimu
(Manning, 1979).
Dažniausiai atliekami tyrimai, kuriuose nagrinėjamas trumpalaikis ir ilgalaikis sutryptumo
poveikis antžeminei augalijai ir dirvožemio cheminėms ir fizinėms savybėms. Tokius tyrimus
galime koreliuoti ir remiantis gautais rezultatais, įvertinti koks poveikis galimai atsiras esant
ilgalaikiam poveikiui. Šis aspektas labai svarbus ir valdymo veikloje. Šveicarijos mokslininkai
atliko ilgalaikio ir trumpalaikio trypimo tyrimą priemiesčio bukų (lot. Fagus sylvatica) miškuose
(Kissling et al., 2008). Gauti rezultatai parodė panašumų ir skirtumų į trumpalaikį ir ilgalaikį
sutryptumo poveikį augalijai, dirvožemio fizinėms ir cheminėms savybėms, taip pat dirvožemio
mikrobiniam aktyvumui. Trumpalaikis sutryptumo poveikis antžeminei miško augalijai atsispindi
ilgalaikį atsaką tam tikru mastu. Trumpalaikis ir ilgalaikis mindžiojimas sumažina augalų dangą,
aukštį bei rūšių tankį. Tačiau ilgalaikis sutryptumas padarė ryškesnę įtaką šios augalijos savybėmis
negu trumpalaikio sutryptumo atveju. Be dirvožemio tankio, kuris buvo padidėjęs tiek trumpalaikio,
tiek ilgalaikio sutryptumo efekto, dirvožemio cheminėms savybėms sutryptumas neturėjo įtakos
(Kissling et al., 2008). Taigi, galime daryti išvadą, kad įgyvendinant eksperimentinius trumpalaikio
sutryptumo rezultatus, galime prognozuoti bendrąjį ilgalaikį sutryptumo poveikį, tik turime būti
atsargūs.

19
 Tiriant skirtingus Carex ir Rhododendron pievų dirvožemius, kurie puvo paveikti skirtingų
sutryptumo intensyvumų (t.y. silpno (100 perėjimų), vidutinio (200-300 perėjimų), stipraus (>500
perėjimų), buvo gauti tokie rezultatai - skirtingi dirvožemio tipai yra labiau atsparūs nuo mažo iki
vidutinio poveikio, bet visiškai neatsparūs stipriam sutryptumo poveikiui (Mingyu et al., 2009).
Rezultatai aiškiai rodo, kad mindžiojimas sukelia stiprų augalijos padengimo sumažėjimą dviejuose
skirtinguose dirvožemiuose. Šios dvi augalų bendrijos rodo maždaug 60% ploto sumažėjimą, kai
sutryptumą sukelia 500 parėjimų. Carex pieva yra šiek tiek mažiau įtakojama nei Rhododendron
pieva sutryptumo poveikiui. Santykinis Carex pievų augalų aukštis yra mažiau paveiktas mažo ir
vidutinio mindžiojimo. Didesnis poveikis yra susijęs su didesniu mindžiojimo lygiu: augalų aukštis
sumažėjo 68% po 500 ėjimų. Esant silpnam poveikiui (100 perėjimų) Rhododendron dirvožemyje
augalijos aukštis žymiai sumažėjo iki 58% pradinio lygio po 75 ėjimų ir 42% savo natūralaus
aukščio po 500 ėjimų. Tai rodo, Carex pieva yra atsparesnė mindžiojimui nei Rhododendron pieva
(Mingyu et al., 2009). Arklių mindžiojimas sukelia žymiai daugiau žalos augalijai ir paviršiaus
profiliui abiem tiriamosioms vietoms (Carex ir Rhododendron pievoms), nei poveikis keliautojų
nepaisant to, kad du augalijos tipai skirtingai reaguoja į mindžiojimo efektą. Tyrimo rezultatai rodo,
kad taisyklingas takelių išdėstymas ar išsisklaidymas lankytojams gali būti naudinga strategija
išlaikyti mindžiojimo lygį žemiau pažeidimo slenksčio, kad tiriamosiose vietose nepablogėtų būklė
(Mingyu et al., 2009).
Nepaisant to, kad siekiama didinti lankymo tendencijas, didėja neigiamas poveikis ir
valdymo problemos (Marion, 1991; Cole, Landres, 1996;. Landres et al, 2000). Palyginant Jungtinę
Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas ir Australiją, pastaroji smarkiai atsilieka moksliniais
tyrimais ir labai mažai nagrinėja poilsio ir turizmo poveikį gamtinei aplinkai (Sun ir Walsh, 1998),
o tai yra neigiama tendencija, kadangi Australijoje daugybė ekosistemų yra pažeistos negrįžtamai.
Siekiant nustatyti tinkamus išsaugojimo ir valdymo veiksmus netirtose srityse, duomenys turi būti
pateikiami kiekybiškai įvertinant poveikį, atsiradusį dėl skirtingų sutryptumo intensyvumų
reprezentatyviose augalų bendrijose ir aplinkose, ši taisyklė galioja visoms šalims, kurios pradeda
tokio tipo tyrimus.
Vieną iš darbų pateikė Australijos mokslininkai atlikę tyrimą, kurio metu buvo gauta
ketverių metų duomenys iš eksperimentinių sutryptumo tyrimų atstovaujamosiose Tasmanijos
Alpių ir subalpinėse aplinkose. Naudojamos priemonės - augalijos vertinimas ir dirvožemio
pokyčiai, taip pat vegetacijos profilio pokyčiai laikui bėgant. Mokslininkai išnagrinėjo sutryptumo
poveikį dirvožemiui ir augalų bendrijoms. Žala aplinkai, kaip rezultatas sutryptumo ir vėlesnio
augalijos atstatymo yra tikėtina, kad paveikė tiriamąsias sritis, kadangi jose nustojo atsistatyti
dominuojančios augalų bendrijos (Liddle, 1997; Cole ir Bayfield, 1993; Sun ir Liddle, 1993). Kai
20
poveikiai yra identifikuojami, valdymo veiksmai gali būti įvertinti ir prioritetais, siekiant apsaugoti
išteklius ir išlaikyti priimtiną ribų kaitą (Cole ir Stankey, 1997).
Kaip vieną iš galimų tyrimų atliko Ispanijos ir Jungtinės karalystės mokslininkai (Tejedo,
Justel, et al., 2005). Tyrimo tikslas buvo įvertinti žmogaus poveikio lygį, dirvožemio sutryptumo
parametrams Antarkties specialiose saugomose zonose. Antarkties sausumos ekosistemos yra
plačiai pripažintos kaip trapi vietovė žmogaus trikdžiams tai tarsi trikdžių "veidas". Antarkties
dirvožemiai turi mažai organinių medžiagų, prastai konsoliduoti ir nestabilūs, taip pat ribotos
augalų bendrijos, daugumą sudaro sporiniai (samanos, kerpės, dumbliai ir melsvadumbliai), kurie
yra pažeidžiami fizinės žalos ir trikdymo (Tejedo, Justel, et al., 2005). Tyrimo rezultatai rodo, kad
nors minimalus žmonių buvimas yra pakankamas, kad būtų sukurtas išmatuojamas poveikis
fizikinėms dirvožemio savybėms. Rekreacinių vietų naudojimo lygis turi sąlygoti esminius
pokyčius, tai leidžia mums rekomenduoti dabartinę praktiką tobulinant modelius susijusius su
žmogaus sklaidos judėjimu aplink intensyviai lankomas sritis, jei yra galimybė sutrikdyti
dirvožemio ekosistemas. Strategija "sklaida" patartina toms sritims, kurios patiria atsitiktinį
naudojimą (apie 100 ėjimų ar mažiau per sezoną), o strategija "koncentracija", grindžiama
remiantis tinkamai nurodytais keliais, kuriant labiau tinkamas "aukojimo teritorijas", pavyzdžiui,
stovyklos ar pagrindiniai judėjimo keliai. Griežta kontrolė intensyviai lankomų vietovių yra būtina
siekiant išvengti ateityje įvyksiantiems sutrikimams, nes neįprastai mažos įvairovės augalijos ar
dirvožemio biotos galėtų būti labai sutrikdytos dėl nuostolių ar mažėjimo augalų rūšių, kurios yra
jautrios aplinkos kaitai (Tejedo, Justel, et al., 2005). Uždraudimas lankytojų lankomose vietose ar
tiesiog jų skaičiaus apribojimas buvo laikomi kaip išeitis pagerinant Tasmanijos pažeistas sritis.
Reikalinga atlikti daugiau tyrimų susijusių su augalijos ir dirvožemio gebėjimu atsispirti ir atsigauti
nuo sutryptumo poveikio (t.y. nuo žalos) ir reikia nustatyti kokiais būdais gali būti sumažinta žala,
kad nepaveiktų gamtinio pajėgumo (Cole ir Trull, 1992).
Anksčiau atlikti aplinkos tyrimai dažniausiai buvo trumpalaikiai, kurie atkreipė dėmesį į
vaikštynių poveikį augalijai ir dirvožemiui (Willard ir Marr, 1970; Bryan, 1977; Hoffman?
Alliende, 1982; Cole et al., 1990). Šiais tyrimais nustatyta, kad augalų morfologiją, ypač augimo
formos ir aukštis, paaiškina daug variacijų atsparumui ir atsparumui augalų bendrijoms mindžiojant
(Cole, 1995; Sun ir Liddle, 1993; Bell ir Palaima, 1973; Cole et al, 1997;. Cole ir Spildie, 1998;
Whinam ir Chilcott, 1999). Keletas tyrimų parodė, kad yra vėlavimas tarp sutryptumo poveikio ir
augmenijos mažėjimo (Bayfield, 1979) ir ilgesnių trukmių tyrimai reikalingi tinkamai atlikti
valdymą tose srityse, kuriuose taikoma ilgalaikis poilsio naudojimas (Cole, 1987). Įvairių tyrimų
rezultatai turi poveikį vadovams bandant sumažinti sutryptumo poveikį (Cole ir McCool, 2000;
Cole et al., 2000;. Landres et al., 2000). Rezultatai yra susiję su klausimais, pavyzdžiui, ar naudoti
21
lankytojų koncentraciją ar naudoti išsibarstymą yra labiau tinkama konkrečioje aplinkoje.
Pirmiausiai būtina pažvelgti į sutryptumo ribas arba vietovės poilsio gebą (Cole ir McCool, 1998)
bandant priimti valdymo sprendimus. Cole (1993) teigė, kad pokyčio suma mažesnė tose naudojimo
ribose, kurios buvo glaudžiai susijęs su lankytojų skaičiumi, bet virš šių ribų buvo ne stipri
koreliacija tarp tolesnio poveikio ir sutryptumo lygio (Whinam et al., 2003). Galiausiai gauti tyrimo
(Whinam et al., 2003) rezultatai rodo, kad minimalus pažeidimas ekosistemoms gali susidaryti esant
vos 30-100 bėgimų (ėjimų) per metus, tačiau tai labai priklauso nuo aplinkos sąlygų, kiti tyrimai
(Cole, 1993; Monz, 2002) rodo, jog esant 100-500 ėjimų pasirodo pirmieji neigiami požymiai.
Pagrindiniai faktoriai lemiantys poveikio dydį yra augalų morfologija, dirvožemio drėgnumas ir
nuolydis.
Tyrimai apie poveikį žmogaus sutryptumo buvo daugiausia nagrinėti augalų vegetacijos
ypatybėmis ir dirvožemio parametrais, kur tiriama sutryptos dirvos ir palyginama su nesutryptomis
sritimis (Hamberg et al., 2010; Lemauviel, Rose, 2003; Rickard et al., 1994; Rossi et al., 2006,
2009; Santoro et al., 2012). Esant vidutiniam (100 – 500 ėjimų) ar dideliam (>900 ėjimų) žmogaus
sutryptumo intensyvumui gali sumažėti augalų įvairovė, padengimas ir našumas, o dirvožemyje
padidėti tankis (Andersen, 1995; Kutiel et al, 2000). Esant tokiam sutryptumo poveikiui taip pat
kinta ir buveinės (Kutiel et al., 1999).

1.7. Dirvožemio degradacijos išvengimo būdai

Dirvožemio kokybė nuo seno buvo viena reikšmingiausių žmogui sampratų ir reiškė jo
tinkamumą vienai ar kitai veiklai. Terminas dirvožemio kokybė dažniausiai siejamas su tinkamumu
vienai ar kitai dirvožemio funkcijai (geras/blogas; žemas/aukštas ir t.t.). Parkenti ir Fletcher (1977)
plėtojo dirvožemio kokybės koncepciją kaip geresnio žemės planavimo priemonę, kurios poreikis
kyla dėl didėjančio dirvožemio funkcijų skaičiaus. Visaverčio dirvožemio funkcionavimo samprata
atsirado palyginti neseniai (http://www.asu.lt/nm/l-projektas/DirvozemioIstekliu/3.html).
2012 metais Europos aplinkos agentūros ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro
(JRC) paskelbtoje svarbioje ataskaitoje
(http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_reference_report_2012_ 02_soil.pdf) dėl Europos
dirvožemio būklės atkreipiamas dėmesys į dešimt didžiausių dirvožemiui kylančių pavojų
Europoje:
1. organinių medžiagų mažėjimą,
2. eroziją,
3. tankinimą,
22
 4. sandarinimą,
5. įdruskėjimą,
6. rūgštėjimą,
7. biologinės įvairovės nykimą,
8. dykumėjimą (Pietų Europa),
9. nuošliaužas,
10. dirvožemio užterštumą.
Taip pat aptariamos perspektyvos tokiais klausimais kaip anglies kaupimasis dirvožemyje
ir visuotinė klimato kaita, erozija, vandens sulaikymas, rūgštėjimas ir biokuras. Ataskaitoje
teigiama, kad dirvožemio degradacijos procesas ES toliau vyksta, o kai kuriose Europos dalyse
padėtis blogėja. Ataskaita rodo, kad esamų ES, nacionalinio ar regionų lygmens politinių priemonių
ir teisės aktų nepakako visiškai apsaugoti dirvožemį (http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:017:0037:0044:LT:PDF) Šiame darbe aš
akcentuosiuosi į dirvožemio suslėgimo ir fizinės degradacijos formas.
Kai žemės naudojimas ir valdymas atitinka dirvožemio savybes, rezultatai pateisina viltis.
Javai ir gėlės veši, galvijai klesti, šaltiniai ir šuliniai trykšta ir pan. Problemos prasideda, kai
dirvožemiai negali pakankamai aprūpinti juose augančio augalo vandeniu ir maisto medžiagomis.
Tada javai skursta ir galvijai serga. Su toli siekiančiais žemės naudojimo ir valdymo pokyčiais
pagaliau ateina supratimas, kad kraštovaizdis netenka produktyvumo, hidrologinių ir ekologinių
funkcijų – savybių, kurias gavome kaip dovaną. Mes didžiuojamės savo didžiais laimėjimais (pvz.,
tręšimu, drėkinimu, sausinimu), bet čia pat atsiranda spragos tarp dirvožemio funkcionavimo
reikalavimų ir dirvožemio sveikatingumo. Dabartinis iššūkis dirvožemio mokslui yra pateikti tokias
žinias, kad būtų apdairiai išvengta pavojingų vietų ir imtasi priemonių, palaikančių dirvožemio
gyvybingumą ir pagrindines jo funkcijas (IUGS Sekretoriatas, Norvegijos geologijos tarnyba,
2005).
Atsižvelgiant į didėjančią prieigą prie rekreacinių vietų, dirvožemio degradacija tampa
problema, nes jis sudaro didžiausią įtaką sutrikimams augalijai ir dirvožemiui. Todėl dirvožemio
degradacija tampa vis didesnė problema, kurio pasėkoje atsiranda ekologinio poveikio tyrimo
svarba.
Subalansuotas lankytojų paskirstymas gali būti naudinga strategija išlaikanti dirvožemio
geros būklės lygį žemiau pažeidimo slenksčio, kad tam tikrose teritorijose nepablogėtų jo būklė.
Saugus (susistemintas) lankytojų skaičius yra daugiausiai pageidautinas tvarkymo būdas (Mingyu
et al., 2009). Kiekvienos teritorijos vadovai turi ir žino, kad vartotojai (lankytojai, kitaip rekreantai)
skiriasi, jų potencialus sukeltas efektas daro skirtingą poveikį. Todėl didelis skirtumas tarp
23
vartojimo būdo traktuoja, kad nieko neįmanoma pakeisti, tačiau tai nėra tiesa. Vadovai gali
panaudoti įvairius būdus: jie gali zonose sureguliuoti lankytojų skaičių, pažeistas vietas bandyti
atstatyti (supurenti dirvožemį ir per naujo užsodinti augalais ir pan.), taip pat vartotojams uždrausti
lankytis tam tikrose srityse, kurios yra pažeisto ir nukreipti lankytojų srautą kitomis kryptimis,
įvesti tam tikras taisykles, kuriomis privalėtų naudotis rekreacinių vietų lankytojai, pastatyti
įspėjamuosius ženklus (pvz.: "draudžiama eiti!") ir pan. Tik įvedus tam tikrus reikalavimus,
taisykles ar normatyvas galime sureguliuoti lankytojų skaičių ir taip išvengti nepageidaujamų
efektų. Tai yra nustatyti rekreacinį talpumą, nepažeidžiantis teritorijos bioekologinės pusiausvyros
bei erdvės funkcijų.
Siekiama sustabdyti neigiamą lankytojų poveikį saugomose teritorijose bei sudaryti
sąlygas lankytis prie gamtos, nežalojant jos. Gamtosaugininkai ragina vengti vaikščioti po labai
pakenktas vietas. Grunto sutrypimas šaknims labai kenkia ir kelia didelę grėsmę augalų
gyvybingumui(http://eia.libis.lt/viesas/Leidiniai/Lietuvos_gamtos_fondas/PMierauskas__Gamtotvar
ka__Lietuvos_gamtos_fondas.pdf).
Dirvožemio degradacija yra ūmi problema visoje Europoje, tačiau pastebima, kad ši
problema jau apima pasaulinį mastą. Nors dirvožemio degradacijos procesas valstybėse narėse labai
skiriasi - skirtingi pavojai ir jų rimtumo laipsnis - tačiau ši problema egzistuoja visoje ES.
 Apskaičiuota, kad 115 milijonų hektarų, arba 12 % viso Europos žemės paviršiaus ploto,
yra veikiami vandens erozijos, o 42 milijonai hektarų- vėjo erozijos.
 Apskaičiuota, kad mažas organinių medžiagų kiekis yra būdingas 45 % Europos
dirvožemių, ypač pietų Europoje, tačiau taip pat Prancūzijos, JK ir Vokietijos teritorijose.
 Apskaičiuota, kad ES-25 gali būti užteršta apie 3,5 mln. sklypų.
(http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=5775).
Europos sąjungos institucijos sukurta Europos komisija pasiūlė strategiją, kurią sudaro
keturi pagrindiniai ramsčiai:
1. pagrindų teisės aktai, kurių esminis tikslas - dirvožemio apsauga ir tausus jo naudojimas;
2. dirvožemio apsaugos integravimas formuojant ir įgyvendinant nacionalinę ir Bendrijos
politiką;
3. žinių apie tam tikrus dirvožemio apsaugos aspektus spragų užpildymas vykdant mokslinius
tyrimus pagal Bendrijos ir nacionalines programas;
4. visuomenės informavimo apie būtinybę saugoti dirvožemį gerinimas.
(http://ec.europa.eu/comm/environment/climat/pdf/finalreport agricsoils.pdf)
Remiantis šiais keturiais ramsčiais kiekvienas Europos pilietis turi įdėti kuo daugiau
pastangų gerinant, tausojant, puoselėjant dirvožemio degradacijos mažinimo procesus. Ir tuo pačiu
24
kiekvienas Europos pilietis turi turėti svarbiausia tikslą - apsaugoti dirvožemį ir tausiai jį naudoti
remiantis pagrindiniais principais:
 neleisti toliau degraduoti dirvožemiui ir išsaugoti jo funkcijas;
 kai dirvožemiu ir jo funkcijomis naudojamasi, reikia gerinti dirvožemio naudojimą ir jo
valdymo būdus;
 kai dirvožemis yra gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos padarinių recipientas, reikia imtis
priemonių ten, kur yra žalos ištakos;
 atkurti degradavusius dirvožemius bent tiek, kad atitiktų esamus ir numatomus naudojimo
poreikius, taip pat atsižvelgiant į dirvožemio atgaivinimo išlaidas
(http://www.lsdp.lt/lt/straipsniai/32-ep-programa.html).
2013 metų Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimo ataskaitoje nurodomos
penkios vykdomos veiklos priemonės, kuriomis siekiama, kad dirvožemio būklę pagerėtų ir sustotų
degraduoti:
1. Visuomenės informavimas (labai svarbu informuoti visuomenę apie Dirvožemio apsaugos
teminę strategiją ir būtinybę apsaugoti ES dirvožemį. Žemės valdytojai turi būti gerai susipažinę
su tausiais dirvožemio tvarkymo metodais, kurie leidžia išsaugoti dirvožemio teikiamas
ekosistemų funkcijas).
2. Moksliniai tyrimai (moksliniams tyrimams tenka nepaprastai svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti
geresnį dirvožemio apsaugos prioritetų supratimą ir tolesnį rimtais moksliniais argumentais
paremtos strategijos formavimą).
3. Stebėsena (kol kas nėra aplinkosaugos standartų, apsaugančių pagrindinius dirvožemyje
vykstančius procesus ir jo funkcijas. Be to, Europoje nėra bendros dirvožemio stebėsenos
sistemos. Iki šiol trūksta sisteminių ES masto duomenų apie dirvožemį, nežinoma, kokia
informacija jau sukaupta, reikia identifikuoti esamus trūkumus ir parengti rekomendacijas
būsimai dirvožemio stebėsenai).
4. Integravimas (regionų komitetas palankiai vertina aktyvų Komisijos dalyvavimą drauge su
valstybėmis narėmis rengiant su dirvožemiu susijusias politikos priemones, įskaitant Efektyvaus
išteklių naudojimo plano, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir regioninės politikos
priemones. Dirvožemio problematika daugialypė, todėl Europos Komisijos pasiūlymai dėl
dirvožemio apsaugos turės būti integruoti į daugelį politinių iniciatyvų ir įgyvendinimo
mechanizmų (pavyzdžiui, į vandens pagrindų, nitratų, potvynių, nuotekų dumblo, buveinių ir
paukščių direktyvas dėl biologinės įvairovės apsaugos politiką, direktyvas dėl projektų, planų ir
programų poveikio aplinkai vertinimo, kaimo plėtros reglamentą ir bendrą žemės ūkio politiką).

25
5. Tarptautinis lygmuo (dirvožemio nykimas gali turėti tarpvalstybinių padarinių (pavyzdžiui,
šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, pasklidieji teršalai, erozijos nuosėdos, dirvožemyje
esančios organinės anglies praradimas, tarptautinė tarša). Europos dirvožemiai yra dideli anglies
dioksido absorbentai, taigi ir potencialūs šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant išmetamą
N2O, šaltiniai) (http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:017:0037:0044:LT:PDF).
Regionų komitetas labai palankiai vertina Komisijos darbą įgyvendinant Dirvožemio
apsaugos teminę strategiją. Europos dirvožemis yra nepaprastai svarbus mūsų pragyvenimui ir jį
būtina apsaugoti. Dirvožemio, kaip tvariai aplinkai būtino neatsinaujinančio ištekliaus, svarba turi
būti pripažinta visa apimančioje dirvožemio apsaugos politikoje ir priemonėse (http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:017:0037:0044:LT:PDF).

26
 2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo tikslas ir uždaviniai

Šio tyrimo tikslas – ištirti trumpalaikio ir ilgalaikio sutryptumo poveikį Metelių regioninio
parko augalijai ir dirvožemiui.
Tikslui pasiekti buvo sprendžiami šie uždaviniai:
1) įvertinti lankytojų apsilankymo dažnį rekreacinėse zonose;
2) nustatyti augalų rūšių skaičių, žolinės augalijos padengimą ir augalijos antžeminės dalies aukštį
rekreacinėse zonose;
3) ištirti ir išanalizuoti lankytojų poveikį dirvožemio fizikiniams ir cheminiams rodikliams;
4) nustatyti ryšį tarp lankytojų dažnio ir dirvožemio bei augalų parametrų.

2.2. Tyrimo objektai

Tiriamasis objektas – Metelių regioninis parkas. Metelių regioninis parkas yra pietvakarių
Lietuvoje, Lazdijų (16 140 ha) ir Alytaus (1 589 ha) savivaldybių teritorijose, Alytaus apskrityje
(2.1 pav.). Aukščiausiai virš jūros lygio iškilusi Jonkiškės kalva – 191,1 m (Trako miške).
Žemiausia parko vieta ties Kumečių tvenkiniu – 105 m.

2.1 pav. Metelių regioninio parko vieta

Metelių regioninis parkas yra Vidurio žemumos ir Baltijos aukštumų srityse, Nemuno
vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės bei Pietų Lietuvos aukštumos (Sūduvos) fiziniuose
geografiniuose rajonuose. Didieji pietų Lietuvos ežerai– Dusia, Metelys ir Obelija – yra didžiausia
27
Metelių regioninio parko vertybė, lėmusi jo įkūrimą ir rekreacinius išteklius. Ežerus supa plačios
terasos – pirmykščio ežero atabradai, paežerių smėlingos kopos, į vakarus nusidriekę Teizų,
Verstaminų kalvagūbriai, rytuose – Žagarių plokščiakalvės (Metelių regioninio parko geografinės
teritorijos apžvalga, 2007). Vyraujantys dirvožemiai – velėniniai jauriniai silpnai ir vidutiniškai
sujaurėję. Dažniausiai paplitę geologiniai sluoksniai – kreida, mergelis, titnagas, smėlis, aleuritas,
molis, gintaras (paleogeno ir kreidos laikotarpių sluoksniai). Metelių regioninio parko žemės
naudmenų struktūra pateikta 2.1 lentelėje. Iš lentelės duomenų galime matyti, kad didžiausią
Metelių regioninio parko dalį sudaro žemės ūkio naudmenos net 54,8 %, vandens telkiniai 23,8%,
kuriems įtakos geomorfologiniu požiūriu turėjo didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubuma, suformuota
milžiniško ledyno liežuvio ir miškai, kurie sudaro 14,6%, jų ypatingumą lemia vienintelėje vietoje
visoje šalyje, augantis bekočių ąžuolų miškas. Šis medis vienintelis įrašytas į Lietuvos Raudonąją
knygą. Obelytės gamtiniame rezervate puikuojasi etaloniniai Lietuvoje liepiniai skroblynai, o
Širvinto miške – ąžuolai, perkopę 300 metų slenkstį. Du iš jų paskelbti gamtos paminklais
(http://www.meteliuparkas.lt/?id=6).

2.1 lentelė. Metelių regioninio parko žemės naudmenų struktūra

Žemės naudmenų kategorijos ha %
Miškai 2 592,9 14,6
vandens telkiniai 4 213,5 23,8
pelkės 685,0 3,8
žemės ūkio naudmenos 9 707,3 54,8
gyvenvietės 295,6 1,7
kita 234,7 1,3
Iš viso: 17 729 100

Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių

kraštovaizdį, gamtos ir kultūros vertybes. Metelių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d.,
siekiant išsaugoti didžiųjų pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei
kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Metelių regioninio parko paskirtis: išsaugoti didžiuosius pietų Lietuvos ežerus (Dusia,
Metelys, Obelija), jų apylinkes, kraštovaizdį, kultūros paveldo vertybes, savitą augaliją ir gyvūniją,
svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas; atkurti sunaikintus ir pažeistus
gamtos, kultūros kompleksus bei objektus; vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją
gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse; sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą

28
ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
vykdyti šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.
Metelių regioninio parko augmenijos ir gyvūnijos savitumą nulėmė geografinė padėtis,
savitas klimatas ir unikalus reljefas. Parke iki šiol užregistruota 1676 augalų ir gyvūnų rūšys. Čia
prieglobstį randa 113 Lietuvos RK (Raudonosios knygos) augalų ir gyvūnų rūšys. Trako miške,
vienintelėje vietoje visoje šalyje, auga bekočių ąžuolų miškas. Šis medis vienintelis įrašytas į
Lietuvos Raudonąją knygą. Netoli už šio miško, Juodabalės herpetologiniame draustinyje,
karaliauja nykstantys baliniai vėžliai, kurių čia suskaičiuojama apie 36. Obelytės gamtiniame
rezervate puikuojasi etaloniniai Lietuvoje liepiniai skroblynai, o Širvinto miške – ąžuolai, perkopę
300 metų slenkstį. Du iš jų paskelbti gamtos paminklais. Geomorfologiniu požiūriu nepakartojama
didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubuma, suformuota milžiniško ledyno liežuvio, įspūdingos kalvų
grandinių virtinės, kurios tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.
Parko kraštovaizdžio vertybės: Didieji pietų Lietuvos ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija –
yra didžiausia Metelių regioninio parko vertybė, lėmusi jo įkūrimą ir rekreacinius išteklius
(http://www.meteliuparkas.lt).
Neapgalvota žmogaus veikla daugeliu atvejų nuskurdino arba iš dalies nuniokojo natūralų
kraštovaizdį. Prie kraštovaizdžio degradacijos prisideda ir neestetiški statiniai, apleisti ir apgriuvę
buvusių ūkinių ir technikos kiemų pastatai, savavališki sąvartynai, netvarkingi keliai,
nesubalansuotas lankytojų skaičius ir kiti neūkiškumo reiškiniai. Pagrindinė stichijos padaryta žala
– vėjovartos, vėjalaužos.
Metelių regioniniame parke lankytojų skaičius: 2010 metais – 69524; 2011 metais - 68288;
2012 metais - 88000. Palankiomis oro sąlygomis didžiųjų ežerų pakrantes per vieną dieną aplanko
apie 3500 lankytojų, apie 70 proc. apsilankymų dažniausiai būna nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio
(informaciją suteikė Metelių regioninio parko Vyr. specialistas (kraštotvarkininkas) – V.
Mockevičius). Didžiausi lankytojų srautai būna savaitgaliais.
Tiriamosios vietos viena nuo kitos nutolusios maždaug apie 4,75 km (2.2 pav.).

29
 2.2 pav. Tiriamosios vietos

Tiriamuosiuose objektuose lankytojų apsilankymo dažnis buvo fiksuojamas kelias dienas,

prie Metelių regioninio parko direkcijos (2013.06.18; 2013.07.26; 2013.08.18) apsilankiusių
lankytojų skaičius siekė 306, lankymo apkrova aplink didžiuosius ežerus (2013.06.30; 2013.07.07;
2013.08.18) siekė 5205. Per metus poilsiavietėje – kempinge "Vitrūna" fiksuojama lankytojų su
nakvyne skaičius apie 1500 lankytojų, Metelių RPD lankytojų centras fiksuoja apie 4700 lankytojų
grupes, V. Akromo sodyba prie Metelių ežero fiksuoja apie 700 lankytojus su nakvyne, o Kaimo
turizmo sodyba prie Obelijos ežero apie 800 lankytojų su nakvyne per metus.

2.3. Tyrimo metodika

Tyrimo objektas. Tyrimas buvo atliekamas mišriuose miškuose Metelių regioniniame

parke (54°16′0″N 23°45′0″E) prie Dusios, Obelijos ir Metelių ežero krantų esančiose poilsiavietėse
tiriamas ilgalaikis trypimo efektas (angl. long-term effects) ir pačiame miške buvo atliekamas
trumpalaikis sutryptumo poveikio efekto tyrimas (angl. short-term effects). Vyraujančios medžių
rūšys: uosis (lot. Fraxinus), ąžuolas (lot. Quercus), beržas (lot. Betula), drebulė (lot. Populus
tremula), pušis (lot. Pinus sylvestris), juodalksnis (lot. Alnus glutinosa).
Tiriamosios vietos. Poilsiavietė "Vitrūna" įsikūrusi ant nuostabaus Dusios ežero kranto,
Metelių regioninio parko teritorijoje (sodybos koordinatės - 54.3035181° 23.7169074°). Ežero vėsa,
gamtos ramybė - toli gražu ne vieninteliai poilsio "Vitrūnoje" privalumai. Dusia - vienas didžiausių
30
ir švariausių Lietuvos ežerų. Skaidrus vanduo, puikus lėkštas krantas idealiai tinkantis poilsiavimui
(http://www.vitruna.lt/lt/apie/index.html). "Akromo sodyba" - Sodyba įsikūrusi ant Metelio ežero
kranto, Metelių regioniniame parke (sodybos koordinatės - 54.270526o, 23.768786o). Šalia sodybos
- sodas, aplinkui miškai. Metelių regioninio parko direkcija (koordinatės - 54.28374o, 23.741523o)
įsikūrusi Meteliuose. Tai vieta esanti ant Dusios ežero kranto. Čia atvyksta daugybė lankytojų, jie
supažindinami su ekspozicija, ežerų atsiradimo teorija, demonstruojami gamtinės tematikos filmai ir
pan. Atnaujintame lankytojų centre susipažinsite su regioninio parko kultūros ir gamtos vertybėmis,
nakvynės ir poilsio galimybėmis. Galima užsisakyti ekskursiją parko lankytinomis vietomis, įsigyti
lankstinukų ir suvenyrų (http://www.meteliuparkas.lt/?id=2). Sodyba (sodybos koordinatės -
54.292292o, 23.819571o) yra Metelių regioniniame parke, nuostabiame gamtos prieglobstyje ant
Obelijos ežero kranto. Mėgstantiems ramybę ir puikiai praleisti laisvalaikį: maudantis, žvejojant,
grybaujant, uogaujant, iškylaujant, jodinėjant ar slidinėjant tinkama sodyba.
Metelių regioninis parkas patenka į šilto ir drėgno klimato rajoną, kur žiema pastovi ir
snieginga. Vidutinė metinė oro temperatūra +6-6,5°C. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra +17°C,
vidutinė sausio mėn. temperatūra -6°C. Absoliučiai aukščiausia užfiksuota temperatūra +35°C,
absoliučiai žemiausia -38°C. Rudenį šalnos prasideda nuo spalio pradžios ir baigiasi gegužės
pradžioje. Teigiama temperatūra būna ~ 154 dienas per metus.
Vidutinis metinis kritulių kiekis yra pakankamai nedidelis – 600-650 mm (šiltuoju
laikotarpiu – 450 mm, šaltuoju – 200 mm). Oro santykinis drėgnumas - 81%. Metinis rūko dienų
skaičius – 40-60 dienų. Nuolatinė sniego danga atsiranda – sausio mėn. pradžioje, sniegas ištirpsta –
kovo mėn. viduryje.
Vidutinis metinis vėjo greitis 3,5-4 m/s, vyraujančios vėjo kryptys – vakarų ir pietų.
Vidutinė metinė Saulės spindėjimo trukmė – 1750-1800 valandos per metus.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas tam tikrose vietose, kurios yra panašios
aplinkos sąlygomis, bet skirtingos pagal apsilankymų skaičių. Tokia metodika dažnai naudojama
vertinant rekreacijos poveikį poilsio zonose (Hammitt, Cole, 1987).
Eksperimentas buvo atliekami sausuoju metų laiku, todėl, kad šiuo laikotarpiu vyksta
intensyviausia turistų veikla (t.y. vaikščiojimas). Taigi, duomenys labiau tikėtina, kad realiai
atspindės potencialų dirvožemio ir augmenijos sutryptumo poveikį.
Darbui atlikti pasirinkti trumpalaikio ir ilgalaikio efekto tyrimai. Trumpalaikis
eksperimentas dažnai naudojamas kaip priemonė suprasti procesus vykstančius ekosistemose.
Eksperimentas leidžia įvertinti įvairių veiksnių poveikį kontroliuojamu būdu (Freckleton, 2004).
Tuo tarpu ilgalaikio poveikio eksperimentas įrodo, kad nesubalansuotas lankytojų skaičius ir
prevencinių priemonių nenaudojimas veikia dirvožemio ir augalijos parametrų suprastėjimą.
31
 Trumpalaikiam tyrimui pasirinktos 3 (3*3 m) tiriamosios vietos, o ilgalaikiam tyrimui 4
tiriamosios vietos (kiekvienoje tiriamojoje vietoje atsitiktiniu būdu atrinktos trys tiriamosios vietos
t.y. trys po 1*1 m apskaitos aikštelės) ir kontrolinė vieta (nepaliesta žmogaus veiklos).
Kiekvienoje tiriamojoje vietoje augalų rūšinė sudėtis įvertinama trijose 1 m2 apskaitos
aikštelėse, kuriose nustatomos į jį patenkančios augalų rūšys ir vertinamas rūšies padengimas
(procentais), taip pat matuojamas antžeminis augalų aukštis (kiekvienoje tiriamojoje vietoje
pasirinkta po 20 atsitiktinių augalų). Kiekvienos tyrimo vietos dominuojančios rūšys buvo
nurodomos pagal nustatytų augalų rūšių padengimą.
Dirvožemio tankis buvo apskaičiuojamas pagal formulę:
S=(B-A)/V, čia B – cilindro su dirvožemiu masė, g; A – tuščio cilindro masė, g; V – pilno
cilindro tūris, cm3.
Dirvožemio mainų rūgštumas (pHKCl) buvo nustatomas naudojant potenciometrinį metodą.
Dirvožemio sutryptumui išmatuoti naudojausi matuokliu - penetrometru. Smūginiu dirvos
kiečio matavimu galima paprasčiau nustatyti paviršinio dirvos kietį.
Dirvožemio humuso kiekis nustatomas titrimetriniu (tūriniu) metodu bichromato perteklius
nutitruojamas standartizuotu Moro druskos tirpalu. Humuso kiekis, išreikštas % dirvožemio svoriui,
apskaičiuojamas pagal formulę:
Humusas % = A*0,2*0,003*100/dirvožemio masė, čia A – skirtumas tarp tuščio mėginio ir
dirvožemio analizių. Gautą humuso kiekį padauginau iš 0,05, ir gavau apytikrį bendrojo azoto kiekį
humuse. Mažo azotingumo dirvožemiai bendro azoto turi mažiau nei 0,2%, sąlygiškai azotingi -
>0.4%.
Dirvožemio organinės medžiagos kiekis nustatomas dirvožemio išdžiovinimo (angl. Loss
on ignition) metodu. Sausas dirvožemis deginamas 550oC temperatūroje, kol pasiekiama pastovi
masė. Dirvožemio organinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas pagal masių skirtumą prieš ir po
deginimo.
Trumpalaikis sutryptumo efektas (angl. short-term effects). Trumpalaikis skirtingų
žmogaus sutryptumo intensyvumo tyrimas atliktas eksperimentiškai trijuose sklypuose 2013 metų
vasarą Metelių regioninio parko miškuose. Kiekvienos tyrimo vietos sklypai buvo išsibarstę nuo
100 m iki 500 m atstumu. Eksperimentas buvo grindžiamos sutryptumo procedūromis (Cole,
Bayfield, 1993).
Tiriamosiose vietose buvo išskirtos keturios juostos. Kiekviena juosta buvo 0,5 m pločio ir
3 m ilgio su 0,5 m buferine zona tarp dviejų juostų (2.3 pav.). Sutryptumo efektas buvo atliktas per
vieną dieną, asmuo sveria 60 kg ir dėvėjo vaikščiojimui skirtus batus. Sutryptumo intensyvumas

32
buvo 100, 300 ir 900 ėjimai. Ketvirta juosta buvo naudojama kaip kontrolė, kurioje nebuvo
vaikščiojama.
Prieš sutryptumą buvo įvertintos augalijos charakteristikos: augalijos padengimas,
vyraujančių augalų aukštis, augalų rūšinė sudėtis. Taip pat buvo paimami dirvožemio mėginiai ir
išmatuojamas dirvožemio slėgis. Atlikus eksperimentą, tokia pat tvarka įvertinami augalijos
parametrai, pamatuojamas slėgis ir paimami dirvožemio mėginiai.
Po dviejų savaičių buvo dar kartą išmatuotas augalijos antžeminės dalies aukštis ir
pamatuojamas dirvožemio slėgis.

2.3 pav. Trumpalaikio tyrimo vietos schema

Ilgalaikio trypimo efektas (ang. long-term effects). Metelių regioniniame parke buvo
pasirinktos 4 tiriamosios vietos, kurios yra labiausiai lankomos lankytojų (t.y. labiausiai lankomi
poilsiui skirti "židiniai"): 1. Kaimo turizmo sodyba “Obelija“; 2. V. Sujetienės sodyba "Vitrūna"
prie Dusios ežero; 3. V. Akromo sodyba prie Metelio ežero ir 4. prie Metelių regioninio parko
direkcijos esanti vieta (2.4 pav.). Tiriamosios vietos vienas nuo kito buvo nutolę maždaug apie 4
km.
Kiekvienoje tiriamojoje vietoje buvo pasirinkti, atsitiktine tvarka 3 židiniai, t.y. 3 plotai
(1*1 m apskaitos aikštelės) ir viena kontrolinė vieta (1*1 vieta, kiekvienoje tiriamojoje vietoje),
kuriose buvo tiriama tokie pat augalijos ir dirvožemio parametrai, kaip ir trumpalaikiame tyrime.

33
 2.4 pav. Ilgalaikio tyrimo vietos schema

Duomenų analizė. Tyrimo duomenys apdorojami, naudojant SPSS ir Statistica

programomis. Spirmeno koreliacijos koeficientas buvo apskaičiuojamas tarp lankytojų apsilankymo
dažnio ir dirvožemio bei augalų kintamųjų. Kintamųjų vidurkiams palyginti naudojamas U
kriterijus (p < 0,05).

34
 3. REZULTATAI

Dažniausiai atliekami tyrimai, kuriuose nagrinėjamas trumpalaikis ir ilgalaikis sutryptumo

poveikis antžeminei augalijai ir dirvožemio cheminėms ir fizinėms savybėmis. Tokius tyrimus
galime tarpusavyje susieti ir remiantis gautais rezultatais, kuriuos sukelia trumpalaikis mindžiojimo
poveikis, įvertinti koks poveikis galimai atsiras esant ilgalaikiam poveikiui. Šis aspektas labai
svarbus ir valdymo veikloje. Šio tyrimo tikslas - ištirti ir išanalizuoti trumpalaikio ir ilgalaikio
sutryptumo poveikį Metelių regioninio parko augalijai ir dirvožemiui.

3.1. Trumpalaikio sutryptumo poveikio ekosistemai tyrimo duomenų analizė

Sutryptumo poveikis rekreantų lankomų vietų dirvožemiui ir augalijai yra labai svarbus
veiksnys rekreacinių zonų valdymui, dėl to mokslininkai lygina trumpalaikio ir ilgalaikio
sutryptumo poveikį augalijai ir dirvožemio fizinėms, cheminėms ir mikrobinės savybėmis (Kissling
ir kt., 2009).

3.1.1. Lankytojų poveikis augalijos parametrams

Lankytojai daro didelį poveikį dirvožemio tankiui, slėgiui ir kitiems dirvožemio rodikliams
mano tiriamajame objekte t.y. Metelių regioniniame parke, to pasekoje išnyko augalų rūšys
(ilgalaikiame sutryptumo poveikio tyrime), sumažėjo žolinės dangos padengimas (tiek
trumpalaikiame, tiek ilgalaikiame sutryptumo poveikio tyrime). Palaipsniui augalija buvo visiškai
sutrypta ir žmonių ištryptose vietose ji visiškai išnyko. Lankytojų "dirbtinai" ištryptos vietos daro
didelę žalą aplinki ir sukelia blogą įspūdį lankytojams, tuo pačiu metu, jie paskatina dirvožemio
degradaciją ir paveikia vyraujančią augaliją. Kad sumažinti šiuos atsirandančius įvykius, reikia
imtis priemonių (Qiang, 2006). Atlikus eksperimentinį sutryptumo tyrimą galima teigti, kad
žmogaus ėjimas veikia augalijos charakteristikas.
Augalų rūšių skaičius. Trumpalaikio eksperimento vietoje aptikta 8 augalų rūšys t.y.
plačialapis gyslotos gyslotis (lot. Plantago major), baltasis dobilas (lot. Trifolium repens), žąsinė
sidabražolė (lot. Potentilla anserina), paprastoji kraujažolė (lot. Achillea millefolium), vienagraižė
snaudalė (lot. Leontodon hispidus), krantinė kraujažolė (lot. Achillea cartilaginea), persinis dobilas
(lot. Trifolium resupinatum), pražangialapė blužnutė (lot. Chrysosplenium alternifolium). Atlikus

35
eksperimentą taip pat aptikta tos pačios aštuonios rūšys, kadangi atliktas trumpalaikis poveikis, tik
pakito augalų morfologiniai požymiai.
Augalijos antžeminės dalies aukštis. Pirmasis veiksnys, kuris pasireiškia įvykus
sutryptumo poveikiui – augalijos antžeminės dalies nutrypimas. Augalijos aukštis yra svarbus
rodiklis poilsio vietose, kurios yra paveiktos, augalų aukščio sumažėjimas sparčiai vyksta su
didėjančiu intensyvumo naudojimu (Cole, 1993; Cole, Monz 2002). Kontrolinėje vietoje vidutinis
augalijos aukštis siekė 18,48 cm (3.1 pav.). Po eksperimento t.y. 100, 300 ir 900 žingsnių
antžeminis augalų aukštis buvo 2,56 cm (sumažėjo apie 86% (3.1 pav.). Augalų aukštis buvo
statistiškai patikimai mažesnis eksperimento vietose, lyginant su kontrole (p<0,05). Galime teigti,
kad didėjant ėjimų skaičiui didėja ir neigiamas poveikis augalo antžeminiai daliai.
22

20

18
Augalų antžeminės dalies aukštis, cm

16

14

12

10

2
Vidurkis
Vidurkis± SE
0
Vidurkis±1,96*SE
0 900

Žingsnių skaič ius, vnt

3.1 pav. Augalijos antžeminės dalies aukštis trumpalaikiame tyrime, Metelių regioniniame

Po dviejų savaičių pamatavus kaip atsistato augalai nesant jokiam neigiamam poveikiui
buvo nustatyta, kad vidutinis augalo antžeminės dalies aukštis lygus 8,84 cm. Galime daryti išvadą,
kad augalas per dvi savaites augantis be neigiamo antropogeninio poveikio (t.y. natūraliomis
sąlygomis) sugeba atsistatyti apie 30%. Galime daryti prielaidą, jog atsigauti augalui po neigiamo
poveikio, šiuo atveju po trumpalaikio sutryptumo poveikio, reikia maždaug 35 dienų. Dėl tokios
priežasties daugybė mokslininkų atlikdami tyrimus susijusius su trumpalaikio poveikio efektu,
gautus rezultatus interpoliuoja ir ieško ryšių su ilgalaikiu poveikiu. Tai šiuo atveju galime
apskaičiuoti per kiek laiko atsigaus augalija, kaip neigiamas poveikis bus nutrauktas. Kinijos
mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad poveikis yra didesnis, esant intensyviam mindžiojimo lygiui
36
(t.y. daugiau nei 500 ėjimų) kur galutiniame rezultate 68% sumažėja augalo antžeminės dalies
aukštis) (Mingyu et al., 2009). Atlikto eksperimentinio tyrimo rezultatai sutampa su šių tyrimų
rezultatais. Augalijos aukščio mažėjimas tiesiogiai įtakoja augalo augimą (dėl fotosintezės), o tai
savo ruožtu gali turėti įtakos angliavandenių atsargoms ir dauginimosi potencialui.
Žolinės dangos padengimas. Prieš pradedant trumpalaikio sutryptumo tyrimą buvo
įvertinamas žolinės dangos padengimas ir buvo priimta, kad jis siekia 100%. Atlikus tyrimą dar
kartą įvertinama kaip kito žolinės dangos padengimas po 900 ėjimų. Nustatyta, kad augalijos
padengimas po tyrimo siekė (t.y. po 900 ėjimų) siekė 72,75%, t.y. sumažėjo apie 23,56% (3.2 pav.).
Žolinės augalijos padengimas buvo patikimai didesnis (p<0,05) kontrolinėje vietoje nei
improvizuotoje intensyvios rekreacijos tiriamojoje vietoje. Matoma tendencija, kad žolinės dangos
padengimas mažėja priklausomai nuo ėjimų dažnio (galima sakyti nuo apsilankiusiųjų lankytojų
vizitų skaičiaus): kuo jis intensyvesnis, tuo mažesnis augalijos padengimas tiriamosiose vietose.
102
100
98
96
94
Augalijos padengimas, %

92
90
88
86
84
82
80
78
76
74 Vidurkis
Vidurkis± SE
72
Vidurkis±1,96*SE
0 900

Žingsnių skaič ius, vnt

3.2 pav. Žolinės augalijos padengimas trumpalaikiame tyrime, Metelių regioniniame parke

Danijos parke buvo atliktas panašaus pobūdžio tyrimas, kurių rezultate buvo matyti, kad
smarkiai sumažėja augalijos dangos sudėtis ir padengimas lankytojų intensyviai lankomose zonose
(Ansersen, 2000).

37
 3.1.2. Lankytojų poveikis dirvožemio fizikiniams ir cheminiams
rodikliams

Dirvožemio tankis - vienas iš labiausiai tiriamųjų aspektų lankytojų sutryptose vietose.

Intensyvus lankytojų apsilankymo dažnis daro dirvožemį kompaktiškesnį ir didina jo kietumą (Liu
et al., 1997). Lapų pašalinimas ir humuso sluoksnis sumažina dirvožemio aeraciją, drėgnumą,
organinės medžiagos kiekį ir keičia bakterinę florą (Manning, 1979). Rekreacinis poveikis aplinkai
Metelių regioniniame parke glaudžiai susijęs su lankytojų dažniu (arba trypimo intensyvumu) bei jų
veiklos pasiskirstymu.
Sutryptumo poveikis dirvožemio tankiui. Dirvožemio tankis yra susijęs ne tik su
dirvožemio kietąja medžiaga, bet ir su jo struktūra, vandens kiekiu. Dirvožemis su mažu vandens
kiekiu ir padidintu kietumu po intensyvaus lankytojų apsilankymo dažnio tiriamosiose vietose būna
paveiktas intensyvaus tankumo pakitimų. Viena vertus, sutryptumas daro dirvožemį kompaktiškesnį
ir sukelia padidėjusį tankumą, kita vertus, dirvožemio vandens kiekis bus sumažėjęs po sutryptumo,
kurį sukelia lankytojų apsilankymo dažnis (Cole, 1987). Dirvožemio tankio sumažėjimas ar
padidėjimas po lankytojų apsilankymo dažnio priklauso nuo dirvožemio kietosios medžiagos, jos
struktūros, vandens kiekio. Padidėjęs dirvožemio tankis (dėl sutryptumo) sumažina vandens
nuotėkį. Atliktame trumpalaikiame tyrime dirvožemio tankis buvo matuotas prieš pradedant
eksperimentą, t.y. 0 žingsnių ir jam pasibaigus, t.y. perėjimų skaičius jau siekė 900 žingsnių (3.3
pav.).

38
 1,20

1,15

1,10

Dirvožemio tankis, g/cm3

1,05

1,00

0,95

0,90

0,85

0,80
Vidurkis
Vidurkis ±SE
0,75
Vidurkis ±1,96*SE
0 900

Žingsnių skaič ius, vnt

3.3 pav. Dirvožemio tankis trumpalaikiame tyrime, Metelių regioniniame parke

Rezultate dirvožemio tankis, lyginant su pradiniu, padidėjo: pradinis siekė 0,793 g/cm3, o
pamatavus trumpalaikio eksperimento pabaigoje jis jau siekė 1,134 g/cm3. Dirvožemio tankis
kontrolinėje vietoje buvo patikimai mažesnis nei intensyvios rekreacijos tiriamojoje vietoje
(p<0,05). Padidėjimas siekė 30,07%, lyginant su kontroline vieta. Dirvožemio tankis esant 900
žingsnių ėjimams nuo optimalaus (0,8 g/cm3) padidėjo net 1,4 kartus. Tai buvo matoma, kadangi
"nusitrypė" augalijos danga, dirvožemis buvo suslūgęs, sutryptas, dirvose sumažėję porų apimtis,
pablogėjęs vandens ir oro santykis. Nuolatos sutrypiant tą pačią vietą būna susidariusi pluta,
menkiau vystosi augalija. Kontrolinės vietos tankis buvo optimalus dirvožemio tankis augalams
augti (0,8 – 1,2 g/cm3). Toks dirvožemis yra būdingas puriems humusingiems viršutiniams
dirvožemio horizontams. Dispersinės analizės rezultatai rodo, kad "ėjimų skaičius", kaip veiksnys
statistiškai patikimai keitė dirvožemio tankį (F=335,61, p < 0,05). Norėdama įsitikinta ar tikrai
sutryptumo veiksnys daro įtaką dirvožemio tankiui apskaičiavau determinacijos koeficientą.
Koeficiento reikšmė rodo, kad virš 86,58% (R2=0,87) dirvožemio tankio kitimo priklauso nuo
sutryptumo poveikio (p<0,05).
Tyrimais nustatyta, kad intensyvus rekreacinių vietų lankymas dirvožemį sutankina nuo
1,5 g/cm iki 1,6 g/cm3 (Manning, 1979). Mūsų atliktame trumpalaikiame tyrime dirvožemio tankis
3

nesiekė tokių rezultatų, bet tai yra todėl, kad mes atlikome trumpalaikį tyrimą, o Manning atliko
ilgalaikį tyrimą ir gavo tokius duomenis. Tai yra suprantama, kadangi ilgą laiko tarpą leidžiant eiti
39
rekreantams pro tas pačias neparuoštas tinkamai vietas, dirvožemis susisluoksniuoja, sukietėja ir
pasidaro pluta, dėl to ir smarkiai padidėja dirvožemio tankis. Taip pat mokslininkai nustatę, kad
dirvožemio tankis yra susijęs ne tik su lankytojų skaičiumi, bet ir su dirvožemio struktūra, bei jo
vandens kiekiu. Mažesnis tankis yra tame dirvožemyje, kuris turi didesnį vandens kiekį ir yra
kompaktiškesnės struktūros, o dirvožemis su mažesniu vandens kiekiu ir didesniu kietumu, kurį dar
įtakoja lankytojų apsilankymų skaičius yra smarkiai padidėjęs (Qiang, 2006). Australijos
mokslininkai nustatė, jog dirvožemio tankio padidėjimas dėl sutryptumo efekto intensyvumo
padidėja beveik visuose dirvožemio tipuose. Vakarų Australijoje atliktuose tyrimuose buvo gauta,
kad dirvožemio tankis tiriamosiose svetainėse, kur dominavo smėlio dalelės, padidėjo 20% po 75
ėjimų, ir 30% po 500 ėjimų. Tačiau pokyčiai kituose dirvožemiuose, kurių sudėtyje yra mažiau
smėlio (stabilesni dirvožemiai) padidėjimas buvo tik 4% po 75 ėjimų, o 6% po 500 ėjimų.
Dirvožemio tipas daro įtaką dirvožemio tankiui (Talbot et al., 2003).
Tyrimais nustatyta, kad sparčiausiai dirvožemio tankinimas įvyksta per pirmuosius 50-75
ėjimus, tada lėčiau vyksta iki 400 ėjimų (Cole, 1985). Atliktame tyrime gauti panašūs rezultatai, tik
buvo efektai žymesni, kadangi poveikis buvo trumpalaikis ir staigus.
Sutryptumo poveikis dirvožemio slėgiui. Kuo didesnis dirvožemio slėgis, tuo jis labiau
pakenkia esamai augalijai. Tyrimo, atlikto Kauno Ąžuolyno parke ir Alytaus miesto parke,
rezultatai parodė, kad ten kur dirvožemio slėgis buvo didžiausias, lankytojų apsilankymų dažnis
buvo didžiausias, dirvožemis buvo taip suspaustas, kad tose vietose sunkiai galėjo egzistuoti
augalija (Kamblevičiūtė, Sujetovienė, 2013). Tuo tarpu kontrolinėje vietoje slėgis buvo
optimaliausias augalams augti, jie vešėjo puikiai. Šiuos atliktus tyrimus galiu priskirti prie ilgalaikio
sutryptumo poveikio. O atlikto trumpalaikio sutryptumo poveikio tyrimo rezultatai pateikti 3.4 pav.

40
 6

4
Dirvožemio slėgis, KPa

Vidurkis
Vidurkis± SE
0
Vidurkis±1,96*SE
0 100 300 900

Žingsnių skaič ius, vnt

3.4 pav. Dirvožemio slėgis trumpalaikiame tyrime, Metelių regioniniame parke

Išmatavus trumpalaikio tyrimo srities dirvožemio slėgį, nustatyta, kad jis žymiai didesnis
nei kontrolinės vietos ir didėjant lankytojų intensyvumui t.y. perėjimų skaičiui, dirvožemio slėgis
taip pat turi tendenciją didėti (3.4 pav.). Kontrolinėje vietoje dirvožemio slėgis siekė 1,007 KPa ir
nuo didžiausio perėjimų intensyvumo, t.y. 900 žingsnių, jis buvo 5,5 karto mažesnis. Tuo tarpu
tiriamųjų vietų t.y. 100 ir 300 ėjimų vietose dirvožemio slėgis buvo analogiškai 1,579 KPa ir 2,902
KPa (3.4 pav.). Pastebėta, jog dirvožemio slėgis didėjant perėjimų skaičiui irgi didėja. Dirvožemio
slėgis skirtingose tiriamosiose vietose ir su skirtingu perėjimų skaičiumi statistiškai patikimai
skyrėsi vieni nuo kitų (p<0,05). Skirtingos sutryptumo vietos t.y. skirtingas perėjimų skaičius (100,
300, 900) iš esmės turėjo įtakos dirvožemio slėgio didėjimui (F=608,05, p < 0,05). Pamatavus
dirvožemio slėgį po dviejų savaičių jis siekė 2,18 KPa. Lyginant su kontroline vieta dirvožemio
slėgis turi sumažėti 38%, kad pasiektų optimalų, bet dirvožemis po trumpalaikio sutryptumo efekto,
nesant jokiam neigiamam antropogeniniam poveikiui, atsigauna gana sparčiai. Determinacijos
koeficiento reikšmė (R2=0,97) rodo, kad virš 97% dirvožemio slėgio priklauso nuo sutryptumo
poveikio (p<0,05).
Galime teigti, kad kuo didesnis slėgis, tuo didesnis dirvožemio tankis, matoma tendencija,
kad dėl šių dirvožemio parametrų puikios sąlygos augalijai išnykti. Mokslininkai nustatė, kad labai
suspaustame dirvožemyje augalas negali pilnai pasisavinti vandens ir mineralinių medžiagų, taip pat
sumažėja oro cirkuliacija. Dėl per tankaus dirvožemio silpnai vystosi ir augalo šaknys, ir pats
augalas. Visa tai gali sumažinti augalų rūšių įvairovę.
41
 Sutryptumo poveikis dirvožemio pH. Dirvožemio pH dažnai vadinamas pagrindiniu
dirvožemio kintamuoju, kuris daro poveikį daugeliui cheminių reakcijų ir procesų vykstančių
organizmuose, taip pat jis yra dirvožemio chemijos ir derlingumo rodiklis. pH veikia ne tik
elementų cheminį aktyvumą, bet ir daugelį kitų dirvožemio savybių (savireguliacinis procesas).
Skirtingi augalai geriausiai auga, esant skirtingoms dirvožemio pH reikšmėms. Daugelis medžių
rūšių, kaip ir žemės ūkio augalai, geriausiai auga, vystosi ir dera silpnai rūgščiuose dirvožemiuose:
augalams augti palankiausia dirvožemio terpė kai pH 5,8–6,8 (Karazija, 2008). Neutraliuose ir
silpnai rūgščiuose dirvožemiuose organines liekanas daugiausia skaido bakterijos (svarbios
nitrifikuojančios, azotą fiksuojančios ir gumbelinės bakterijos), o grybų ir aktinomicetų veikla ne
tokia intensyvi (Karazija, 2008; Motuzas ir kt., 2009). Rezultatai parodė, trumpalaikiame
eksperimente pH kontrolinėje vietoje kito nuo 6,31 iki 6,92, o esant 900 žingsnių ėjimui kito nuo
6,45 iki 6,84 (3.5 pav).
6,80

6,78

6,76

6,74
Dirvožemio pH

6,72

6,70

6,68

6,66

6,64
Vidurkis
Vidurkis± SE
6,62
Vidurkis±1,96*SE
0 900

Žingsnių skaič ius, vnt

3.5 pav. Dirvožemio pH trumpalaikiame tyrime, Metelių regioniniame parke

Dirvožemio rūgštumas intensyvaus sutryptumo tiriamojoje vietoje (esant 900 žingsnių

perėjimui) statistiškai patikimai nesiskyrė nuo kontrolinės vietos pH (p>0,05). Dispersinės analizės
rezultatai rodo, kad "ėjimų skaičius" kaip veiksnys statistiškai patikimai nekeitė dirvožemio pH
(F=0,03, p>0,05). Determinacijos koeficiento reikšmė (R2=0,00, p=0,860) rodo, kad dirvožemio pH
nepriklauso nuo sutryptumo intensyvumo.
Kontrolinėje vietoje pH siekė 6,7, tai rodo, kad dirvožemis vidutinio rūgštumo (augalai
geriausiai auga ir egzistuoja, kaip dirvožemio pH siekia 5,8 ir 6,8 (Karazija, 2008)), todėl tirtame
42
plote augalai puikiai egzistavo. Bet atlikus trumpalaikio tyrimo eksperimentą ir pamatavus
dirvožemio pH pakitimų nebuvo, ir pH padidėjo tik viena šimtąja dalimi, tai galime teigti, kad
nepakito. Daugybė mokslininkų atlikę panašaus tipo tyrimus gavo tokius rezultatus, kad kuo
didesnis lankytojų skaičius ir tiriamasis plotas labiau ištryptas, bet pH būna mažesnis, tai galima
pagrįsti tuo, kad tose srityse yra daugiau pašalinta organinė medžiaga, dėl to pH mažesnis (Burden,
Randerson, 1972; Monti, Mackintosh, 1979). Tiriamosiose vietose esant silpnai šarminiam
dirvožemiui, kuris taip pat yra smarkiai suspaustas, yra sumažėjęs organinės medžiagos kiekis,
minimaliai maistinių medžiagų (kalcio ir magnio), todėl augalija buvo skurdi arba jos visai nebuvo.
Tyrimais nustatyta, kad lankytojų apsilankymų dažnis įtakoja dirvožemio pH, tačiau mano
atliktame tyrime tai neatsispindėjo. Cole ir Fichtler (1983) bei Lockaby ir Dunn (1984) teigė, kad
padidėjęs pH, pavyzdžiui, intensyviai naudojamuose plotuose (pvz., automobilių stovėjimo aikštelė,
prie pagrindinių kelių) bus didesnis, nes sumažėjo išplovimas, sumažėjo infiltracija sukelta
lankytojų apsilankymų kiekio (sutryptumo). Tokio dirvožemio pH gali siekti net 6,9-8,7 (Hammitt,
Cole, 1987).
Sutryptumo poveikis dirvožemio organinės medžiagos kiekiui. Pagrindiniai trys
veiksniai, kurie pirmiausiai pasirodo įvykus sutryptumo poveikiui yra augalijos nutrypimas,
organinės medžiagos nutrypimas ir dirvožemio tankumo padidėjimas (Cole, 2004). Organinės
medžiagos kiekis dirvožemyje yra labai svarbus augalų mitybai, nes jis yra įvairių maisto medžiagų
šaltinis. Vykstant organinių liekanų irimui ir mineralizacijai, susidaro humusas. Dirvos organinės
medžiagos yra dirvožemio faunos maisto šaltinis, prisidedantis prie dirvožemio biologinės
įvairovės, nes yra dirvožemio maistingųjų medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ir sieros, saugykla;
tai pagrindinis dirvos trąšumo veiksnys (Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsauga, 2009).
Dirvožemyje esanti organinė medžiaga palaiko dirvos struktūrą, nes gerina šaknų fizinę aplinką,
kad jos galėtų įsiskverbti į dirvožemį. Ir jos kiekio sumažėjimas daro negrįžtamą poveikį augalijos
gyvavimui. Dirvožemio organinės medžiagos kiekio mažėjimui didžiausią poveikį turi klimatas,
dirvožemio tekstūra, hidrologija, žemės naudojimas ir augmenija (Tvari žemdirbystė ir dirvožemio
apsauga, 2009). Šiame atliktame tyrime dirvožemio organinės medžiagos kaitą lemia dirvožemio
struktūra, kurią įtakoje rekreantų skaičius rekreacinėse vietose. Manning teigia, jog pašalinus,
sumažinus organinės medžiagos tam tikrą kiekį sutrikdoma dirvožemio "sveikata" (Manning, 1979).
Organinės medžiagos kiekis kontrolinėje vietoje buvo 0,82 % mažesnis nei po 900 ėjimų.
Sutryptame dirvožemyje yra mažiau organinės medžiagos (jos kiekis trumpalaikiame tyrime siekė
3,22 %), nes čia nėra palankių sąlygų ją skaidyti (mažiau aerobinių skaidytojų), todėl jos kiekis
mažas, o nesutryptame dirvožemyje organinės medžiagos kiekis buvo lygus 4,04 % (3.6 pav.). Pats
organinės medžiagos kiekis yra nedidelis, bet tą pagrįsti galime tuo, kad Dzūkijoje esantys
43
dirvožemiai yra labai mažo humusingumo, o humusas yra pagrindinis dirvožemio organinės dalies
komponentas.
4,4

4,2
Dirvožemio organinės medžiagos kiekis, %

4,0

3,8

3,6

3,4

3,2

Vidurkis
Vidurkis± SE
3,0
Vidurkis±1,96*SE
0 900

Žingsnių skaič ius, vnt

3.6 pav. Dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%) trumpalaikiame tyrime, Metelių regioniniame
parke

Dispersinės analizės rezultatai rodo, kad "ėjimų skaičius" kaip veiksnys statistiškai
patikimai keitė dirvožemio organinės medžiagos kiekį (F=2348,29, p < 0,05). Norėdami įsitikinti ar
tikrai sutryptumo veiksnys daro įtaką dirvožemio organinės medžiagos kiekiui, buvo apskaičiuotas
determinacijos koeficientas. Koeficiento reikšmė rodo, kad virš 35,37% (R2=0,35) dirvožemio
organinės medžiagos kitimo priklauso nuo sutryptumo poveikio (p<0,05). Organinės medžiagos
kiekis po 900 ėjimų buvo statistiškai patikimai mažesnis lyginant su kontroline vieta (p<0,05).
Dirvožemio organinės medžiagos praradimas sukelia eilę aplinkosauginių problemų:
 pakitus dirvožemyje organinės medžiagos kiekiui, sumažėja jo gebėjimas sugerti vandenį, o tai
paskatina nuotėkį bei eroziją.
 numatoma, kad pasaulinis atšilimas pagreitins organinių medžiagų puvimą, kurio metu
išsiskiria daugiau CO2 ir greičiau vyksta klimato pokyčiai. Iš anglies atsargų, palaikomų šalto
oro ir drėgno klimato sąlygų, šiltesnėmis sąlygomis į atmosferą išsiskirs daug CO 2 ir metano
(CH4). Taip atsitinka ir tada, kai nusausinamos pelkės arba kasamos durpės ("Tvari
žemdirbystė ir dirvožemio apsauga", 2009). Galime teigti, jog sutryptumo poveikis gali paliesti
ne tik augalijos įvairovės mažėjimą ir dirvožemio degradaciją, bet ir žmogaus egzistencijos
klausimus susijusius su klimato pokyčiais.
44
 Sutryptumo poveikis dirvožemio humuso kiekiui. Humusas - pagrindinis dirvožemio
organinės dalies komponentas. Jį sudaro nehuminifikuotos medžiagos (organinių liekanų irimo
produktai) ir humifikuotos medžiagos. Humuso kiekis ir sudėtis laikomi integruojančiais
dirvožemio derlingumo rodikliais, todėl humusui visą laiką skyrė ir tebeskiria ypatingą dėmesį.
Didėjant humusingumui, didėja visų augalų derlius ir augalai gyvuoja puikiai tiek morfologiniu
požiūriu, tiek fiziologiniais procesais
(http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2059&z=92).
Humusas svarbus įvairių mikroorganizmų bei augalų maisto šaltinis, ypač azoto, fosforo,
sieros, mikroelementų. Jis turi teigiamos įtakos agrofizinėms ir agrocheminėms dirvožemio
savybėms, pagerina struktūrą, vandens ir oro režimą, padeda sukaupti daugiau šilumos, didina
sorbcijos imlumą, todėl iš dirvos išplaunama mažiau maisto medžiagų
(http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2059&z=92).
Atlikus tyrimą nustatyta, kad kontrolinėje vietoje (t.y. 0 žingsnių) dirvožemio
humusingumas siekė 0,75 %, o praėjus 900 žingsnių jis buvo 0,67 % (3.7 pav.). Abiem atvejais
dirvožemis yra labai mažo humusingumo, tačiau humuso sumažėjimas po praėjimų siekė 0,08 % ir
jis sumažėjo vos 11% ). Humuso kiekis po 900 ėjimų statistiškai patikimai mažesnis lyginant su
kontroline vieta (p<0,05). Determinacijos koeficiento reikšmė rodo (R2=0,05, p=,06),
kahttp://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2059&z=92d dirvožemio humuso kiekis
nepriklauso nuo sutryptumo poveikio.

0,82

0,80

0,78

0,76

0,74
Humuso kiekis, %

0,72

0,70

0,68

0,66

0,64

0,62

0,60 Vidurkis
Vidurkis± SE
0,58
Vidurkis±1,96*SE
0 900

Žingsnių skaič ius, vnt

3.7 pav. Dirvožemio humuso kiekis (%), trumpalaikiame tyrime, Metelių regioniniame parke
45
 Humusingesniuose dirvožemiuose būna didesnis vandens imlumas ir mažesnis paviršinis
nuotėkis. Nustatyta, kad dirvožemyje humuso esant 0,4– 0,6 proc., paviršinis nuotėkis yra du tris
kartus didesnis negu aikštelėse, kur humuso kiekis 1,9 procento. Svarbu paminėti, kad pats humuso
kiekis labai priklauso nuo dirvožemio tipo, granuliometrinės sudėties, užmirkimo bei sukultūrinimo
laipsnio. Mažiausiai humuso (0,5–1,5%) yra sausuose smėlio, o daugiausia – sunkesnės
granuliometrinės sudėties stipriai įmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 4%)
(http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2059&z=92). Galime daryti prielaidą, jog
Metelių regioninio parke vyraujantys dirvožemiai – velėniniai jauriniai silpnai ir vidutiniškai
sujaurėję, tai ir pats dirvožemio tipas įtakoja humuso kiekiui. Apskaičiavus bendrojo azoto kiekį
humuse gavau, kad tiek 0 žingsnių, tiek 900 žingsnių dirvožemiai yra mažo azotingumo
(azotingumas siekė - 0,03%). Tai rodo, jog augalo mitybos sąlygas ir dirvos derlingumas yra
sutrikę.
Eksperimento duomenis gali veikti iškreipiantieji veiksniai pvz.: esant šlapiam, drėgnam
klimatui, galime tikėtis mažesnio dirvožemio kietumo (tankio). Atlikęs tyrimą Turton ir kt. (2000)
parodė, kad atogrąžų miškų pėsčiųjų takelių dirvožemio tankis buvo žymiai didesnis sausomis
sąlygomis, palyginti su drėgnomis sąlygomis. Stiprus pokytis dirvožemio savybėms dėl sutryptumo
efekto turi didelį poveikį daugeliui dirvožemio funkcijų. Poveikį aplinkai rekreacinėse zonose
parodo erdvinis pasiskirstymas, kuris yra glaudžiai susijęs su lankytojų apsilankymo dažniu ir jų
veiklos pobūdžiu. Tose vietose, kur lankomasi dažniausiai, jos pažeistos labiausiai tiek augalijos
nykimo požiūriu, tiek dirvožemio rodiklių požiūriu. Pakitimai botaninės sudėties ir augalijos
struktūros, susiję su erdviniu lankytojų pasiskirstymu. Didžiausias poveikis natūraliai augalijai yra
padaroma per pirmuosius keletą vizitų, todėl siūloma apriboti tokių vietų lankymą ir jas įtraukti į
ekologiškai svarbius rajonus, paliekant kitus turizmus. Eksperimentai rodo, kad atkurti vietines rūšis
gali būti sunkiau, nei sureguliuoti tam tikrų rekreacinių vietų lankytojų skaičių, taip išvengiant
augalijos įvairovės mažėjimo ir dirvožemio degradacijos (Manuela, 2005).

3.2. Ilgalaikio sutryptumo tyrimo duomenų analizė

3.2.1. Lankytojų skaičius tiriamuosiuose objektuose

Moksliniai tyrimai sutryptumo poveikiui t.y. dirvožemio ir augalijos savybėms buvo

pradėti tiriant rekreacinio naudojimo poveikį aplinkai (Kenneth et al., 2007). Lankytojų veikla yra
pagrindinis veiksnys, kuris lemia vietovės būklę. Susistemintas, subalansuotas lankytojų skaičius

46
yra svarbus, norint išlaikyti kokybišką teritorijų aplinką. Todėl tokiuose tyrimuose pirmiausiai
įvertinamas lankytojų skaičius t.y. suskaičiuojama kiek lankytojų vidutiniškas apsilanko
tiriamosiose zonose. Tiriamuosiuose objektuose lankytojų apsilankymo dažnis buvo fiksuojamas 8
dienas (oro sąlygos buvo tinkamos poilsiavimui). Per tiriamąjį laikotarpį poilsiavietėje "Vitrūna"
apsilankė 956 lankytojai, V.Akromo sodyboje – 734 lankytojai, "Obelijos sodyboje" – 720 ir prie
Metelių regioninio parko direkcijos - 613 lankytojų (3.8 pav.). Matome, kad lankytojų skaičius nėra
homogeniškas, taip pat yra skirtumas, kad prie Metelių regioninio parko direkcijos negalima
atvažiuoti su nakvyne, taip pat kurti laužo ir pan. Ši vieta yra išskirtinė tuo, kad poilsiautojai ten gali
tik pavaikščioti, apsižiūrėti vietovę, išsimaudyti, t.y. visiškai pasyvus rekreacinis būdas, nes vietovė
yra saugoma.

Metelių regioninio parko direkcija

(613)
Tiriamosios vietos

"Obelijos sodyba" (720)

Valdo Akromo sodyba (734)

Poilsiavietė "Vitrūna" (956)

0 200 400 600 800 1000 1200

Lankytojų skaičius, vnt

3.8. pav. Lankytojų skaičius ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių regioniniame parke

3.2.2. Lankytojų poveikis augalijos parametrams

Kaip minėta pagrindinis veiksnys, kuris pasireiškia įvykus sutryptumo poveikiui, tai
suprastėja augalų morfologiniai bruožai. Atliekant ilgalaikio sutryptumo tyrimus galime matyti, jog
augalų rūšinė sudėtis pakinta, jie arba išnyksta, arba persikelia augti palankesnėmis aplinkos
sąlygomis.
Augalų rūšių skaičius. Atliktame ilgalaikio sutryptumo poveikio tyrime buvo aptiktos 9
augalų rūšys kontrolinėje vietoje - plačialapis gyslotis ( Plantago major), baltasis dobilas (Trifolium
repens), žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium),
vienagraižė snaudalė (Leontodon hispidus), krantinė kraujažolė (Achillea cartilaginea), persinis
dobilas (Trifolium resupinatum), pražangialapė blužnutė (Chrysosplenium alternifolium), miškinis
47
čeriukas (Rorippa sylvestris). Prie Metelių regioninio parko direkcijos aptiktos 5 augalų rūšys, prie
"Obelijos sodyba" buvo aptiktos 4 augalų rūšys, prie poilsiavietės "Vitrūna" ir V. Akromo sodybos
prie Metelio ežero kranto buvo aptikta po 3 augalų rūšis. Augmenija tiriamosiose vietose, lyginant
su kontroline vieta, buvo pakankamai skurdi, kadangi rekreacinis poveikis paveikė augmeniją ir kai
kurioms rūšims neįmanoma gyvuoti sutryptoje dirvoje (3.9 pav.). Rūšių skaičius kontrolinėje
vietoje buvo patikimai didesnis nei intensyvios rekreacijos tiriamosiose vietose (p<0,05).
10

9
Augalų skaičius, vnt

2
Metelių regioninio parko direkcija
Poilsiavietė "Vitrūna"

Valdo Akromo sodyba

Kontrolė

"Obelijos sodyba"

Vidurkis
Vidurkis± SE
Vidurkis±1,96*SE

Tiriamosios vietos

3.9 pav. Augalų rūšių skaičius ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių regioniniame parke

Lyginant rezultatus su kitų autorių atliktais tyrimais matosi panaši tendencija, kur
nustatytas sumažėjęs augalų rūšių kiekis rekreacijos poveikio paveiktose vietose. Tyrimai parodė,
kad augalai sutryptame dirvožemyje nepajėgia pasisavinti turimų maisto medžiagų todėl, kad jie
išaugina mažesnes šonines šaknis (Buckley, 2003). Taip pat augalai gali būti "sutraiškyti", jie
nukrypsta nuo augimo ciklo ir gali sunykti savo natūralioje buveinėje (Cole, 2004).
Augalijos antžeminės dalies aukštis. Didėjant lankytojų skaičiui, didėja ir neigiama įtaka
augalijos morfologiniams bruožams, ką puikiai parodo antžeminės dalie aukštis. Lyginant
tiriamąsias vietas su kontrole, augalijos antžeminės dalies aukštis sumažėjo: poilsiavietėje
"Vitrūna" – apie 80%, V.Akromo sodyboje prie Metelio ežero kranto – 81%, "Obelijos sodyboje"
prie Obelijos ežero kranto – 67% ir prie Metelių regioninio parko direkcijos - 52% (3.10 pav.).
Matoma tendencija, kad kuo daugiau lankytojų apsilanko tiriamosiose vietose tuo labiau nutrypiama
augalijos antžeminė dalis. Poilsiavietėje "Vitrūna" ir Valdo Akromo sodyboje prie Metelio ežero

48
kranto lankytojų skaičius didžiausias, to pasėkoje antžeminės dalies aukštis žemiausias. Kontrolinės
vietos antžeminės dalies aukštis buvo patikimai didesnis nei tiriamosios vietose (p<0,05). Galime
teigti, kad augalijos antžeminės dalies aukštis priklauso nuo sutryptumo poveikio (R²=0,74,
p<0,05).
18
Augalų antžeminės dalies aukštis,

16
14
12
10
cm

8
6
4
2
0

Metelių regioninio parko direkcija

Poilsiavietė "Vitrūna"

Valdo Akromo sodyba

Kontrolė

"Obelijos sodyba"

Vidurkis
Vidurkis± SE
Vidurkis±1,96*SE

Tiriamosios vietos

3.10 pav. Augalijos antžeminės dalies aukštis ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių regioniniame parke

Žolinės augalijos dangos padengimas. Žolinės dangos padengimas tas rodiklis, kuris
vizualiai atspindi kaip kinta augalų sudėtis ir padengimas. Atliktame tyrime tiek vizualiai, tiek ir
atlikus įvertinimą buvo gauta, jog žolinės dangos padengimas mažėja didėjant lankytojų srautui.
Lyginant su kontroline vieta, didžiausio lankytojų srauto vietoje t.y. poilsiavietė "Vitrūna" prie
Dusios ežero kranto žolinės augalijos padengimas sumažėjo daugiau nei 2 kartus (3.11 pav.).
Analogiški duomenys nustatyti ir kitose tiriamosiose vietose: prie "Obelijos sodybos" žolinės
dangos padengimas lyginant su kontroline vieta sumažėjo 1,6 karto, prie Metelių regioninio parko
direkcijos - 1,5 karto, o prie Valdo Akromo sodybos - 1,9 karto. Danijoje buvo atliktas panašaus
pobūdžio tyrimas, kurių rezultate buvo matyti, kad smarkiai sumažėja augmenijos dangos sudėtis ir
padengimas lankytojų intensyviai lankomose zonose (Ansersen, 2000). Šiame atliktame tyrime
determinacijos koeficiento reikšmė rodo, kad virš 59,62% (R2=0,59) dirvožemio tankio kitimo
priklauso nuo sutryptumo poveikio (p<0,05) (3.11 pav.).

49
 110

100
Augalijos padengimas, %

90

80

70

60

50

40

30

Metelių regioninio parko direkcija

Poilsiavietė "Vitrūna"

Valdo Akromo sodyba

Kontrolė

"Obelijos sodyba"

Vidurkis
Vidurkis± SE
Vidurkis±1,96*SE

Tiriamosios vietos

3.11 pav. Žolinės augalijos dangos padengimas ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių regioniniame parke

Kinijos mokslininkai nustatė, kad augalijos sumažėjimas yra labiausiai pastebimas po 75 ir

200 praėjimų. Aukščiausio lygio mindžiojimo (>900 ėjimų) rezultate augalijos padengimas
sumažėjo 29% nuo pradinio. Rezultatai aiškiai rodo, kad mindžiojimas sukelia stiprų augalijos
nuostolių padengimo sumažėjimą dvejose skirtingo tipo pievose (Carex ir Rhododendron). Šių
dviejų augalų bendrijų augalija padengtas plotas sumažėjo apie 60%, kai sutrypimas susijęs su 500
ėjimų (Mingyu et al., 2009).

3.2.3. Lankytojų poveikis dirvožemio fizikiniams ir cheminiams rodikliams

Dirvožemio fizikiniai ir cheminiai rodikliai - tai tie parametrai, kurie parodo jo būklės
kokybę. Pakitus ar sublogėjus kažkuriam vienam rodikliui, matomi vizualiniai padariniai. Kaip
pavyzdžiui, dirvožemio tankumo padidėjimas dėl fizinių veiksnių pakeičia chemines ir fizikines
dirvožemio savybes, prasčiau auga augalai, nesivysto jų šaknys ir pan. Ilgalaikio sutryptumo
poveikio tyrimo rezultatai parodė, kad nesubalansuotas lankytojų skaičius kenkia ne tik augalijos,
bet ir dirvožemio kokybei.
Sutryptumo poveikis dirvožemio tankiui. Dirvožemio tankis yra tas veiksnys, kuris
pirmiausiai pasireiškia įvykus sutryptumo poveikiui dirvožemyje. Rekreacinis poveikis Metelių
regioninio parko aplinkoje glaudžiai susijęs su lankytojų skaičiumi bei jų veiklos pasiskirstymu.
50
Dirvožemio tankis tiriamosiose vietose Metelių regioniniame parke esant ilgalaikiam sutryptumo
poveikiui buvo padidėjęs (3.12 pav.). Dirvožemio tankis kontrolinėje vietoje patikimai mažesnis nei
intensyvios rekreacijos tiriamosiose vietose (p<0,05).
1,4

1,3
Dirvožemio tankis, g/cm3

1,2

1,1

1,0

0,9

0,8

0,7

Metelių regioninio parko direkcija

Poilsiavietė "Vitrūna"

Valdo Akromo sodyba

Kontrolė

"Obelijos sodyba"

Vidurkis
Vidurkis± SE
Vidurkis±1,96*SE

Tiriamosios vietos

3.12 pav. Dirvožemio tankis ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių regioniniame parke

Didžiausias dirvožemio tankis poilsiavietės "Vitrūna" tiriamosiose vietose, siekė 1,3 g/cm3.
Lyginant su optimaliu augalų augimui (0,8 g/cm3), jis buvo 1,6 karto didesnis (3.12 pav.). Tai buvo
vizualiai matoma, kadangi augalų nebuvo, dirvožemis buvo suslūgęs, sutryptas, dirvose sumažėję
porų apimtis, pablogėjęs vandens ir oro santykis. Tokiose dirvose buvo susidariusi pluta, menkiau
vystėsi augalija, šiuo atveju jos beveik nebuvo. Kitose tiriamosiose vietose dirvožemio tankis
lyginant su kontrole buvo taip pat padidėjęs: V.Akromo sodyboje prie Metelio ežero kranto tankis
buvo didesnis 34%, "Obelijos sodyboje" prie Obelijos ežero kranto - 33%, prie Metelių regioninio
parko direkcijos - 27% (4.4 pav.). Dirvožemio tankis kontrolinėje vietoje buvo 0,8 g/cm3, tai yra
optimalus dirvožemio tankis augalams augti (0,8 – 1,2 g/cm3). Tyrimais nustatyta, kad intensyvus
rekreacinių vietų lankymas dirvožemį sutankina nuo 1,5 g/cm3 iki 1,6 g/cm3 (Manning, 1996).
Atliktame tyrime dirvožemio tankis didžiausias siekė 1,3 g/cm3. Lyginant su mokslininkų atliktais
tyrimais (Manning, 1996), nustatytas tankis buvo mažesnis 18,75%. Tai pagrįsti galime tuo, kad
lankytojų srautai yra mažesni negu kituose atliktuose tyrimuose. Dispersinės analizės rezultatai
rodo, kad lankytojų skaičius kaip veiksnys statistiškai patikimai keitė dirvožemio tankį (F=5964,59,

51
p<0,05). Determinacijos koeficiento reikšmė (R2=0,71, p<0,05) rodo, kad dirvožemio tankis
priklauso nuo sutryptumo intensyvumo.
Sutryptumo poveikis dirvožemio slėgiui. Dirvožemio slėgis kinta priklausomai nuo
apsilankiusiųjų skaičiaus. Kuo didesnis lankytojų skaičius, tuo dirvožemio slėgis didesnis.
Didžiausias lankytojų skaičius buvo poilsiavietėje "Vitrūna", ten taip pat nustatyta ir didžiausias
dirvožemio slėgis, kuris siekė 7,13 KPa (3.13 pav.). Lyginant su kontroline vieta slėgio buvo 6,5
karto didesnis. Mažiausias dirvožemio slėgis nustatytas prie Metelių regioninio parko direkcijos (4
KPa), lyginant su kontroline vieta jis buvo 3,7 karto didesnis. Valdo Akromo sodybos prie Metelio
ežero kranto ir Obelijos sodybos prie Obelijos ežero kranto tiriamųjų vietų dirvožemio slėgis siekė
apie 6,5 KPa (3.13 pav.). Galime matyti tendenciją, kad dirvožemio slėgis kinta priklausomai nuo
lankytojų skaičiaus. Dirvožemio slėgis buvo patikimai mažesnis kontrolinėje vietoje nei
intensyvios rekreacijos tiriamosiose vietose (p<0,05). Determinacijos koeficiento reikšmė
(R2=0,69) rodo, kad virš 69,32% dirvožemio slėgio kitimo priklauso nuo sutryptumo poveikio
(p<0,05). Skirtingos sutryptumo vietos t.y. skirtingas lankytojų skaičius iš esmės turėjo įtakos
dirvožemio slėgio didėjimui (F=822,94, p < 0,05).
9
8
Dirvožemio slėgis, KPa

7
6
5
4
3
2
1
0
Metelių regioninio parko direkcija
Poilsiavietė "Vitrūna"

Valdo Akromo sodyba

Kontrolė

"Obelijos sodyba"

Vidurkis
Vidurkis± SE
Vidurkis±1,96*SE

Tiriamosios vietos

3.13 pav. Dirvožemio slėgis ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių regioniniame parke

Sutryptumo poveikis dirvožemio pH. Nuo dirvožemio pH priklauso daugelis

dirvožemyje vykstančių cheminių reakcijų. Mokslininkai teigia, kad dėl pakitusio pH keičiasi
cheminė dirvožemio sudėtis (t. y. cheminių elementų santykinis kiekis dirvožemio masės vienete), o

52
tai turi reikšmės dirvožemio derlingumui ir, pavyzdžiui, medžių augimui (Motuzas ir kt., 2009).
Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutiniškai visose tirtose tiriamosiose vietose dirvožemio pH buvo
labai silpnai rūgštus (pH = 6,71. (3.14 pav.). Determinacijos koeficiento reikšmė (R2=-0,015,
p=0,47) rodo, kad dirvožemio pH nepriklauso nuo sutryptumo intensyvumo.
7,00
6,95
6,90
6,85
Dirvožemio pH

6,80
6,75
6,70
6,65
6,60
6,55
6,50

Metelių regioninio parko direkcija

Poilsiavietė "Vitrūna"

Valdo Akromo sodyba

Kontrolė

"Obelijos sodyba"

Vidurkis
Vidurkis± SE
Vidurkis±1,96*SE
Tiriamosios vietos

3.14 pav. Dirvožemio pH ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių regioniniame parke

Mokslininkai ištyrę, kad daugelis medžių rūšių, kaip ir žemės ūkio augalai, geriausiai auga,
vystosi ir dera silpnai rūgščiuose dirvožemiuose: augalams augti palankiausia dirvožemio terpė kai
pH 5,8–6,8. Neutraliuose ir silpnai rūgščiuose dirvožemiuose organines liekanas daugiausia skaido
bakterijos (svarbios nitrifikuojančios, azotą fiksuojančios ir gumbelinės bakterijos), o grybų ir
aktinomicetų veikla ne tokia intensyvi (Karazija 2008; Motuzas ir kt. 2009). Nors atliktame tyrime
dirvožemis yra silpnai rūgštus, tačiau augalija buvo menka ir galime daryti prielaidą, kad tą įtakojo
sutryptumas, tačiau patikimų rezultatų tarp skirtingo sutryptumo intensyvumo nebuvo gauta.
Sutryptumo poveikis dirvožemio organinei medžiagai. Mikroorganizmai atsakingi už
organinės medžiagos irimo procesus, kurių metu dirvožemis praturtėja augalams reikalingų
mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų (Piaulokaitė-Motuzienė, 2009). Sumažėjęs
mikroorganizmų kiekis sustabdo divožemio organinės medžiagos irimo procesą. To pasėkoje
sumažėja funkcionalios augalijos vystymosi sąlygos ir prasideda dirvožemio degradavimo procesas,
kurį tai pat įtakoja sutryptumo poveikis. Atlikus ilgalaikį sutryptumo tyrimą Metelių regioniniame
parke nustatyta, kad kontrolinėje vietoje organinės medžiagos kiekis siekė 4,59% (3.15 pav.).

53
Intensyviausiai lankomoje lankytojų poilsiavietė "Vitrūna" organinės medžiagos kiekis siekė
2,81%, lyginant su kontrole, ir kiekis buvo 1,6 karto mažesnis. Tuo tarpu "Obelijos sodyboje" prie
Obelijos ežero kranto, Valdo Akromo sodyboje prie Metelio ežero kranto ir tiriamojoje vietoje prie
Metelių regioninio parko direkcijos dirvožemio organinės medžiagos kiekis lyginant su kontrole
sumažėjo apytiksliai 1,4 karto (3.15 pav.). Organinės medžiagos kiekis intensyvaus sutryptumo
tiriamosiose vietose buvo statistiškai patikimai mažesnis lyginant su kontroline vieta (p<0,05).
5,0
Dirvožemio organinės medžiagos

4,8
4,6
4,4
4,2
4,0
kiekis, %

3,8
3,6
3,4
3,2
3,0
2,8
2,6
2,4
Metelių regioninio parko direkcija
Poilsiavietė "Vitrūna"

Valdo Akromo sodyba

Kontrolė

"Obelijos sodyba"

Vidurkis
Vidurkis± SE
Vidurkis±1,96*SE

Tiriamosios vietos

3.15 pav. Dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%) ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių
regioniniame parke

Norėdami įsitikinti ar tikrai sutryptumo veiksnys daro įtaką dirvožemio organinės

medžiagos kiekiui, buvo apskaičiuotas determinacijos koeficientas. Koeficiento reikšmė rodo, kad
virš 57,24% (R2=0,57) dirvožemio organinės medžiagos kitimo priklauso nuo sutryptumo poveikio
(p<0,05). Galime teigti, kad didėjant lankytojų skaičiui, mažėja ir organinės medžiagos kiekis
dirvožemyje, kadangi negali gyvuoti skaidytojai, kurie yra pagrindiniai dirvožemio organinės
medžiagos gamintojai.
Sutryptumo poveikis humuso kiekiui. Dirvožemio funkcionalumą, kitaip sakant
derlingumą, lemia humuso kiekis. Kuo daugiau jo yra dirvožemyje, tuo didesnis augalijos prieaugis.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, humuso kiekio rekreacinio poveikio vietose buvo sumažėjęs.
Humuso kiekis Dzūkijos smėlynuose yra pakankamai mažas, bet sutryptumo poveikis jį dar labiau
sumažino. Iš 3.16 paveiksle pateiktų duomenų galime matyti, kad poilsiavietėje "Vitrūna" humuso

54
keikis siekia 0,37%, lyginant su kontroline vieta jis buvo 1,7 karto mažesnis. Kitose tiriamosiose
vietose humuso kiekis buvo vidutiniškai 0,46%, ten lankytojų apsilankymų dažnis buvo panašus,
todėl ir humuso keikis nei vienoje vietoje neišsiskyrė (3.16 pav.). Visose tiriamosiose vietose
dirvožemis yra labai mažo humusingumo (kiekis <1%). Humuso kiekis kontrolinėje vietoje buvo
statistiškai patikimai didesnis nei intensyvios rekreacijos tiriamosiose vietose (p<0,05).
Determinacijos koeficiento reikšmė rodo (R2=62,9, p<0,05), kad dirvožemio humuso kiekis
ilgalaikiame sutryptumo tyrime priklauso nuo sutryptumo poveikio.
0,70

0,65

0,60
Humuso kiekis, %

0,55

0,50

0,45

0,40

0,35

0,30
Metelių regioninio parko direkcija
Poilsiavietė "Vitrūna"

Valdo Akromo sodyba

Kontrolė

"Obelijos sodyba"

Vidurkis
Vidurkis± SE
Vidurkis±1,96*SE

Tiriamosios vietos

3.16 pav. Dirvožemio humuso kiekis (%) ilgalaikiame sutryptumo tyrime, Metelių regioniniame parke

Visose tiriamosiose vietose dirvožemiai yra mažo azotingumo, nes bendras azoto kiekis
mažiau nei 0,2%. Tai galime pagrįsti tuo, kad tiriamosiose vietose sunkiai galėjo egzistuoti augalija,
nes nebuvo pakankamai maistinių medžiagų ir negalėjo vykti įvairios cheminės reakcijos dėl
sutryptumo poveikio.

3.3. Trumpalaikio – ilgalaikio tyrimų interpretacija

Tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio sutryptumo tyrimo metu buvo gauti panašūs augalijos
charakteristikos pokyčiai, tik ilgalaikiame tyrime jie gavosi ryškesni, tiek morfologiniu, tiek
fiziologiniu požiūriu. Žolinės augalijos padengimas ilgalaikiame tyrime buvo 39% mažesnis ir
antžeminės dalies aukštis buvo 30% mažesnis nei trumpalaikiame tyrime. Rūšių skaičius,

55
 trumpalaikiame sutryptumo poveikio eksperimente nesikeitė, kadangi poveikis buvo staigus. Tuo
tarpu ilgalaikiame tyrime lankytojų ištryptose vietose rūšių skaičius buvo mažesnis penkiomis
rūšimis nei kontrolėje. Skurdus išlikusių augalų augimas keičia funkcines rūšines sudėtis t.y.
pirmiausiai auga sutryptumui atsparioms rūšys. Metelių regioniniame parke užfiksuota, kad
sutryptose vietose daugiausiai auga šios sutruptumui atsparios rūšys - plačialapis gyslotis
(Plantago major), viksvuoliniai (Cyperaceae) augalai ir vienagraižė snaudalė (Leontodon hispidus).
Galime teigti, kad jautrios augalų rūšys nyksta, esant trypimo poveikiui, tuo tarpu jų vietoje
įsivyrauja atsparios (3.1 lentelė). Panašūs tyrimų rezultatai buvo gauti Šveicarijoje - tiek
trumpalaikis, tiek ilgalaikis sutryptumo poveikis įtakoja augalijos tokią parametrų kaitą (Kissling et
al., 2009).
3.1 lentelė. Susisteminti trumpalaikio – ilgalaikio tyrimų duomenys
Augalijos parametrai Trumpalaikis sutryptumas Ilgalaikis sutryptumas Kontrolė
Žolinės augalijos padengimas, % 76,44 46,42 100
Augalijos antžeminės dalies 2,56 3,67 15,48
aukštis, cm
Rūšių skaičius, vnt 9 4 9
Dirvožemio parametrai
Dirvožemio slėgis, KPa 5,541 6,04 1,007
Dirvožemio tankis, g/cm3 1,134 1,298 0,793

Dirvožemio pH 6,713 6,72 6,705

Dirvožemio organinė medžiaga, 3,71 3,09 4,03

%
Humuso kiekis, % 0,679 0,437 0,760

Atliktame tyrime dirvožemio rūgštumui neturėjo įtakos nei ilgalaikis, nei trumpalaikis
sutryptumo efektas (pH = 6,7, t.y. labai silpnai rūgštūs dirvožemiai) ( 3.1 lentelė), tačiau
Šveicarijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame trumpalaikio sutryptumo veiksnys neturėjo įtakos
dirvožemio pH, o ilgalaikio sutryptumo atveju dirvožemio pH buvo didesnis (Kissling et al.,
2009). Kiti dirvožemio parametrai, tokie kaip dirvožemio tankis, slėgis buvo paveikti sutryptumo
poveikio tiek ilgalaikiame, tiek trumpalaikiame tyrime. Dirvožemio slėgis ir dirvožemio tankis
didėja, didėjant lankytojų skaičiui. Kuo intensyvesnis lankytojų skaičius, tuo ir didesnis dirvožemio
slėgis ir tankis, tuo labiau pakenkia esamai augalijai. Dirvožemio humuso kiekis ir dirvožemio
organinės medžiagos kiekis mažai pakito, esant trumpalaikiam mindžiojimui, tačiau padidėjo esant
ilgalaikiam sutryptumo efektui. Ilgalaikiame tyrime dirvožemio organinės medžiagos kiekis
lyginant ilgalaikį su trumpalaikiu tyrimu sumažėjo 0,62%, o humuso kiekis sumažėjo 0,24% (3.1
lentelė).

56
 Šis tyrimas parodė, kad tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu sutryptumo įtaka augalijos
charakteristikoms ir tam tikroms dirvožemio charakteristikoms buvo neišvengiamos. Taigi, galime
daryti išvadą, kad pagal gautus eksperimentiniame-trumpalaikiame sutryptumo tyrime rezultatus
galima prognozuoti bendrąjį ilgalaikį sutryptumo poveikį.

3.4. Ryšys tarp lankytojų skaičiaus bei augalijos ir dirvožemio parametrų

rekreacinėse vietose

Mano atliktame tyrime buvo lyginamos ekosistemos su panašiomis aplinkos sąlygomis, bet
skirtingu lankytojų apsilankymų skaičiumi, tokia metodika dažnai naudojama vertinant poveikį
aplinkai (Hammitt ir Cole, 1987). Fiziniai ir cheminiai rodikliai buvo siejami su lankytojų
skaičiumi, ir labiausiai koreliuojantys rodikliai su lankytojų skaičiumi buvo pasirinkti kaip galimi
degradacijos indikatoriai. Rezultatai parodė teigiamą koreliaciją tarp ėjimų skaičiaus taip pat
lankytojų skaičiaus ir dirvožemio tankumo tiek ilgalaikiame, tiek trumpalaikiame sutryptumo
poveikio tyrime (3.2 lentelė). Šią tendenciją patvirtina ir kitų autorių tyrimų rezultatai (Liddle,
1975; Brown ir kt., 1977; Weaver ir Dale, 1978; Manning, 1979; Cole ir Fichtler, 1983; Lockaby ir
Dunn, 1984; Hammitt ir Cole, 1987; Mortensen, 1989; G´omez-Lim´on ir De Lucio, 1995; Marion
ir Cole, 1996). Galima daryti prielaidą, kad kuo didesnis lankytojų apsilankymų dažnis, tuo
dirvožemio tankumas didesnis.
3.2 lentelė. Ryšys tarp lankytojų ėjimų skaičiaus ir dirvožemio parametrų

Trumpalaikis sutryptumo
Dirvožemio parametrai tyrimas
rs p
pH -0,042 >0,05
Tankis (g/cm3) 0,867 0,000
Slėgis (KPa) 0,922 0,000
OM kiekis (%) -0,605 0,000
Humuso kiekis (%) -0,256 >0,05
Ilgalaikis sutryptumo
tyrimas
pH 0,045 >0,05
Tankis (g/cm3) 0,669 0,000
Slėgis (KPa) 0,710 0,000
OM kiekis (%) -0,486 0,000
Humuso kiekis (%) -0,508 0,000

57
 Atlikto tyrimo rezultatai parodė neigiamą, statistiškai nepatikimą ryšį tarp lankytojų vizitų
skaičiaus ir dirvožemio pH abiejuose tyrimuose (3.2 lentelė). Dėl dirvožemio pH tarp mokslininkų
kyla didelė diskusija, kai kurie autoriai mano, kad dirvožemiai turėtų būti labiau rūgštūs stipriai
lankomose srityse dėl organinės medžiagos pašalinimo ir trypimo (Burden ir Randerson, 1972;
Monti ir Mackintosh, 1979). Skirtingai kiti autoriai teigia, kad aukštas pH toks gautas atliktame
tyrime (t.y. silpnai šarminis pH<7) turėtų būti dėl to, kad dirvožemis tampa tankesnis, tada
sumažėja infiltracija ir išplovimas. Taip pat dirvožemis išeikvojamas taip, kad gilesni sluoksniai
priartėja prie kalkinės pamatinės uolienos (Burden ir Randerson, 1972; Monti ir Mackintosh, 1979).
Trumpalaikiame sutryptumo poveikio tyrime buvo gauta neigiama koreliacija tarp kito
dirvožemio cheminio parametro t.y. dirvožemio organinės medžiagos. Didėjant ėjimų skaičiui
mažėja ir dirvožemio organinės medžiagos kiekis. Taip pat ir ilgalaikiame sutryptumo tyrime
nustatyta, kad didėjantis lankytojų skaičius, mažina organinės medžiagos kiekis dirvožemyje.
Mokslininkų atlikti tyrimai taip pat parodė, kad organinė medžiaga ir organinės anglies kiekis
mažėjo, didėjant lankytojų dažnio intensyvumui (Burden ir Randerson, 1972; Monti ir Mackintosh,
1979). Tyrimas parodė, kad organinės medžiagos, kuri lieka paviršiuje (pavyzdžiui lapai, šakelės) ir
humuso sluoksnyje, mažėjimas atsiranda nuo intensyvaus lankytojų skaičiaus (Burden ir
Randerson, 1972; Monti ir Mackintosh, 1979). Ilgalaikio sutryptumo tyrime nustatyta, kad
didėjantis lankytojų skaičius įtakojo humuso kiekio mažėjimą (p<0,05).
Teigiama koreliacija gauta tarp lankytojų vizitų skaičiaus ir dirvožemio slėgio (3.2 lentelė).
Didėjant lankytojų skaičiui didėja dirvožemio slėgis (p<0,05).
Žolinis augalų padengimas buvo neigiamai susijęs su ėjimų skaičiumi ir lankytojų
skaičiumi (3.3 lentelė). Didėjant lankytojų apsilankymų skaičiui, mažėja žolinės augalijos
padengimas (p<0,05). Panašūs rezultatai buvo gauti kitų autorių (Cole, 1985), kur buvo nustatytas
tiesinis ryšys tarp augalijos dangos praradimo ir sutryptumo intensyvumo. Priešingai Liddle (1985)
nustatė netiesinį ryšį tarp vizitų skaičiaus ir augalijos dangos praradimo. Pagal šiuos autorius,
neigiamas poveikis augalų dangai prasideda tada, kada dirvožemis susiduria su intensyviu lankytojų
dažniu. Po šios pirmos reakcijos, degradacija lėtėja ir gali net sustoti ar būti pakeičiama, jei yra
floristikos sudėties pokyčių (LaPage, 1967).

58
3.3 lentelė. Ryšys tarp lankytojų vizitų skaičiaus ir augalijos parametrų

Trumpalaikis sutryptumo tyrimas

Augalijos parametrai
rs p
Padengimas (%) -0,926 0,000
Rūšių skaičius (vnt.) - -
Augalo antžeminės dalies
aukštis, cm -0,922 0,000
Ilgalaikis sutryptumo tyrimas
Padengimas (%) -0,619 0,000
Rūšių skaičius (vnt.) -0,613 0,000
Augalo antžeminės dalies
aukštis, cm -0,698 0,000

Cole (1982), studijavo kempingų rekreacinį poveikį augalijai (Oregonas, JAV) ir tyrimo
rezultatai parodė didelį, net 87 % dangos praradimą. Luckenbach ir Bury (1983) pažymėjo, kad tik
5% žolinės dangos išliko Kalifornijos kopose, kurios buvo dažnai naudojamos transportui. Be to
iškylų ir stovyklaviečių vietoje "New Ricver" (Rytų JAV) augalijos dangos nuostoliai buvo 20%
didesni negu mažiau lankytuose rajonuose (Cole ir Marion, 1988). Mano atlikto tyrimo rezultatai
parodė, kad rekreacijos poveikis, esant trumpalaikiam sutryptumui sumažina augalijos padengimą
16,54%, o ilgalaikiame sutryptume 23,71%. Kuo didesnis lankytojų apsilankymo dažnis, tuo
tiriamosiose zonose mažesnis augalijos antžeminės dalies aukštis. Zonose, tolimesnėse nuo
dažniausiai naudojamų rajonų (t.y. vietos, kuriose mažiausias žmonių susibūrimų skaičius),
augalijos aukštis buvo bent jau trimis kartais didesnis negu labiausiai lankomuose rajonuose (3.3
lentelė ).
Tiriant trumpalaikį dirvožemio sutryptumą, taip pat nustatyta priklausomybė tarp skirtingų
tiriamųjų rodiklių. Didėjant dirvožemio tankiui, didėjo ir jo slėgis (p<0,05) (3.4 lentelė). Kuo
didesnis dirvožemio tankis ir slėgis, tuo tiriamosiose vietose mažesnis organinės medžiagos kiekis
dirvožemyje, taip pat mažesnis augalų antžeminės dalies aukštis (p<0,05) ir žolinės augalijos
dangos padengimas (p<0,05). Didėjant dirvožemio tankiui, mažėjo humuso kiekis (p<0,05). Kuo
didesnis dirvožemio organinės medžiagos kiekis, tuo sutryptose vietose buvo didesnis žolinės
dangos padengimas (p<0,05) (3.4 lentelė). Didesnis organinės medžiagos ir humuso kiekis
dirvožemyje paskatina augalų antžeminės dalies augimą (p<0,05).
3.4 lentelė. Ryšys tarp dirvožemio ir augalijos parametrų trumpalaikiame sutryptume
Dirvožemio Dirvožemio Dirvožemio Dirvožemio Dirvožemio Žolinės Augalų
slėgis tankis pH OM kiekis humuso augalijos antžeminės
kiekis padengimas dalies
aukštis
Dirvožemio － 0,77* -0,09 -0,44* -0,13 -0,83* -0,73*
59
 slėgis
Dirvožemio － -0,12 -0,53* -0,38* -0,79* -0,71*
tankis
Dirvožemio -0,09 -0,12 － -0,01 0,04 -0,01 0,01
pH
Dirvožemio -0,44* -0,53* -0,12 － 0,22 0,55* 0,22
OM kiekis
Dirvožemio -0,13 -0,38* 0,04 0,22 － 0,31* 0,31*
humuso
kiekis
Žolinės -0,83* -0,79* -0,01 0,56* 0,31* － 0,82*
augalijos
padengimas
Augalų -0,73* -0,71* 0,01 0,53* 0,31* 0,82* －
antžeminės
dalies
aukštis
Pažymėjimai: koreliacija yra statistiškai reikšminga p < 0.05 (*)

Tuo tarpu ilgalaikis sutryptumo poveikio tyrimas, kaip ir trumpalaikis parodė teigiamą
koreliaciją tarp dirvožemio slėgio ir tankio (p<0,05). Didėjant dirvožemio slėgiui ilgalaikiame
sutryptumo poveikio tyrime mažėjo žolinės dangos padengimas, augalų rūšių skaičius (p<0.05) ir
augalų antžeminės dalies aukštis (p<0,05) (3.5 lentelė). Taip pat didėjant slėgiui ir tankiui
statistiškai patikai mažėjo organinės medžiagos ir humuso kiekis dirvožemyje (p<0,05). Tuo tarpu
augalų antžeminės dalies aukštis didėjo, didėjant organinės medžiagos ir humuso kiekiui (p<0,05)
(3.5 lentelė).
3.5 lentelė. Ryšys tarp dirvožemio ir augalijos parametrų ilgalaikiame sutryptume
Dirvožemio Dirvožemio Dirvožemio Dirvožemio Dirvožemio Žolinės Augalų Augalų
slėgis tankis pH OM kiekis humuso augalijos rūšių antžeminės
kiekis padengimas skaičius dalies
aukštis
Dirvožemio － 0,57* -0,05 -0,56* -0,661 -0,64* -0,72* -0,79*
slėgis
Dirvožemio 0,57* － 0,09 -0,58* -0,66* -0,44* -0,46* -0,46*
tankis
Dirvožemio -0,05 0,09 － -0,08 0,08 0,14 -0,14 0,07
pH
Dirvožemio -0,56* -0,58 -0,08 － 0,73* 0,58* 0,56* 0,61*
OM kiekis
Dirvožemio -0,66* -0,66* 0,08 0,73* － 0,65* 0,56* 0,67*
humuso
kiekis
Žolinės -0,64* -0,44* 0,14 0,58* 0,65* － 0,57* 0,70*
augalijos
padengimas
Augalų -0,79* -0,46* 0,07 0,61* 0,67* 0,70* 0,75* －
antžeminės
dalies
aukštis
Pažymėjimai: koreliacija yra statistiškai reikšminga p < 0.05 (*)

60
 Augalijos pasiskirstymas taip pat priklauso nuo žmonių skaičiaus. Kuo intensyvi
rekreacinė veikla yra vykdoma, tuo skurdesnė augalijos danga ir mažesnė stratifikacija
(susisluoksniavimas). Labiausiai lankytinose tyrimo srityse buvo paplitę ir surastas tiktai vienas
augalų sluoksnis, iš žolinių augalų labiausiai paplitę: Plantago major L. - plačialapis gyslotis,
Taraxacum officinale F.H. Wigg. - paprastoji kiaulpienė ir Leontodon hispidus L. - vienagraižė
snaudalė.
G´omez-Lim´on ir De Lucio (1995) teigė, kad augalo rūšių įvairovė atitinka botaninės
sudėties pakitimus. Įsiskverbimas į gamtinę aplinką (šiuo atveju įsibrovimas lankytojų ir jų veikla)
priveda prie progresyvaus jautriausios rūšies nykimo ir jį kolonizuoja rūšys, kurios yra labiau
prisitaikę prie lankytojų sutryptumo poveikio. Tai paprastai priveda prie augalų įvairovės praradimo
ir ekosistemos suprastėjimo. Mortensen (1989) pastebėjo, kad lankytojų iš esmės paveikia augalijos
dangos kiekį ir turinį. Pirmiausiai laipsniškai mažėja augalijos danga - pirmiausiai dingsta
paprastosios sumedėjusios rūšys ir aukščiausia žolinė danga, tada žemi žoliniai augalai ir galiausiai
šliaužiančios augalų rūšys, kurios atsparios sutrypimui (Liddle, 1975). Atliktame trumpalaikiame
tyrime nebuvo pastebima augalijos dangos praradimo, kadangi atlikus eksperimentą tiriamoji vieta
buvo palikta atsistatyti ir joks neigiamas antropogeninis poveikis jos nepaveikė, tačiau ilgalaikiame
tyrime bus pastebimas žolinės dangos praradimas. Rezultatai rodo, kad didėjantis lankytojų
skaičius, mažina rūšių skaičių. Ilgalaikiame tyrime rūšių skaičius buvo patikimai mažesnis (p<0,05)
ir netekimas siekė penkias rūšis.

61
 IŠVADOS

1. Lankytojų skaičius Metelių regioniniame parke ilgalaikio sutryptumo tyrime per

tiriamąjį laikotarpį buvo toks - poilsiavietėje "Vitrūna" apsilankė 956 lankytojai, V.Akromo
sodyboje – 734 lankytojai, "Obelijos sodyboje" – 720 ir prie Metelių regioninio parko direkcijos -
613 lankytojų. Trumpalaikiame tyrime ėjimų skaičius buvo kontroliuojamas ir siekė 100, 300, 900
žingsnių.
2. Tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio sutryptumo tyrimo metu buvo gauti panašūs
augalijos charakteristikos pokyčiai, tik ilgalaikiame tyrime jie gavosi ryškesni, tiek morfologiniu,
tiek fiziologiniu požiūriu. Žolinės augalijos dangos padengimas ilgalaikiame tyrime buvo 39%
mažesnis ir antžeminės dalies aukštis buvo 30% mažesnis nei trumpalaikiame tyrime. Nustatyta,
kad augalijos padengimas po trumpalaikio tyrimo (t.y. po 900 ėjimų) sumažėjo apie 23,56%.
Žolinės dangos padengimas buvo patikimai didesnis (p<0,05) kontrolinėje vietoje nei
improvizuotoje intensyvios rekreacijos tiriamojoje vietoje. Atliktame ilgalaikio sutryptumo
poveikio tyrime augalijos padengimas mažėja didėjant lankytojų srautui. Lyginant su kontroline
vieta, didžiausio lankytojų srauto vietoje (poilsiavietė "Vitrūna") augalijos padengimas buvo
daugiau nei 2 kartus mažesnis, lyginant su kontrole. Panašūs duomenys nustatyti ir kitose
tiriamosiose vietose: prie "Obelijos sodyba" augalijos padengimas lyginant su kontroline vieta
sumažėjo 1,6 karto, prie Metelių regioninio parko direkcijos - 1,5 karto, o prie Valdo Akromo
sodybos - 1,9 karto. Ilgalaikiame tyrime augalijos padengimas buvo patikimai mažesnis lyginant su
padengimu trumpalaikiame tyrime (p<0,05). Rūšių skaičius trumpalaikiame sutryptumo poveikio
eksperimente nesikeitė, kadangi poveikis buvo staigus.
3. Vidutiniškai visose tirtose tiriamosiose vietose dirvožemio pH buvo labai silpnai
rūgštus (pH = 6,71). Dirvožemio rūgštumui neturėjo įtakos nei ilgalaikis, nei trumpalaikis
sutryptumo efektas. Dirvožemio slėgis ir tankis didėjo, didėjant lankytojų skaičiui. Dirvožemio
tankis kontrolinėje vietoje buvo patikimai mažesnis nei intensyvios rekreacijos tiriamosiose vietose
(p<0,05). Išmatavus trumpalaikio tyrimo vietų dirvožemio slėgį, nustatyta, kad jis buvo žymiai
didesnis nei kontrolinės vietos. Dirvožemio slėgis skirtingose tiriamosiose vietose ir su skirtingu
perėjimų skaičiumi statistiškai patikimai skyrėsi vieni nuo kitų (p<0,05). Trumpalaikiame tyrime
dispersinės analizės rezultatai rodo, kad "ėjimų skaičius", kaip veiksnys statistiškai patikimai keitė
dirvožemio tankį (F=335,61, p<0,05). Determinacijos koeficiento reikšmė (R2=0,97) rodo, kad virš
97% dirvožemio slėgio priklauso nuo sutryptumo poveikio (p<0,05). Tuo tarpu ilgalaikiame
sutryptumo tyrime didžiausias lankytojų skaičius buvo poilsiavietėje "Vitrūna", ten taip pat
nustatyta ir didžiausias dirvožemio slėgis, kuris buvo 6,5 karto didesnis, lyginant su kontroline
62
vieta. Dirvožemio slėgis buvo patikimai mažesnis kontrolinėje vietoje nei intensyvios rekreacijos
tiriamosiose vietose (p<0,05). Ilgalaikiame sutryptume dispersinės analizės rezultatai rodo, kad
lankytojų skaičius kaip veiksnys statistiškai patikimai keitė dirvožemio tankį (F=5964,59, p<0,05).
Determinacijos koeficiento reikšmė (R2=0,70, p<0,05) rodo, kad dirvožemio tankis priklauso nuo
sutryptumo intensyvumo. Skirtingos sutryptumo vietos t.y. skirtingas lankytojų skaičius iš esmės
turėjo įtakos dirvožemio slėgio didėjimui (F=822,94, p < 0,05).
4. Dirvožemio humuso ir organinės medžiagos kiekis pakito tiek trumpalaikiame, tiek
ilgalaikiame sutryptumo poveikio tyrime. Ilgalaikiame tyrime dirvožemio organinės medžiagos
kiekis lyginant ilgalaikį su trumpalaikiu tyrimu sumažėjo apie 15%, o humuso kiekis sumažėjo
32%. Trumpalaikiame tyrime dispersinės analizės rezultatai rodo, kad "ėjimų skaičius" kaip
veiksnys statistiškai patikimai keitė dirvožemio organinės medžiagos kiekį (F=2348,293, p < 0,05).
Koeficiento reikšmė rodo, kad virš 35,37% (R2=0,35) dirvožemio organinės medžiagos kitimo
priklauso nuo sutryptumo poveikio (p<0,05). Organinės medžiagos ir humuso kiekis po 900 ėjimų
buvo statistiškai patikimai mažesnis lyginant su kontroline vieta (p<0,05). Taip pat ilgalaikiame
tyrime organinės medžiagos ir humuso kiekis intensyvaus sutryptumo tiriamosiose vietose buvo
statistiškai patikimai mažesnis lyginant su kontroline vieta (p<0,05). Determinacijos koeficiento
reikšmė rodo, kad dirvožemio organinės medžiagos ir humuso kiekis ilgalaikiame sutryptumo
tyrime priklauso nuo sutryptumo poveikio (atitinkamai, R2=0,57, p<0,05 ir R2=62,9, p<0,05).
5. Didėjant lankytojų skaičiui, didėjo neigiama įtaka dirvožemio rodikliams (tankiui,
slėgiui, organinės medžiagos kiekiui). Kuo didesnis lankytojų apsilankymų dažnis, tuo intensyvaus
sutrypimo zonose didesnis dirvožemio tankis, slėgis. Didėjant lankytojų skaičiui mažėja organinės
medžiagos ir humuso kiekis. Taip pat didėjant lankytojų skaičiui, mažėja žolinės dangos
padengimas, augalų rūšių skaičius ir augalijos antžeminės dalies aukštis.
6. Abiejuose tyrimuose buvo gauta, kad kuo didesnis dirvožemio tankis ir slėgis, tuo
tiriamosiose vietose mažesnis organinės medžiagos kiekis dirvožemyje, taip pat mažesnis augalų
antžeminės dalies aukštis (p<0,05) ir žolinės augalijos dangos padengimas (p<0,05). Didėjant
dirvožemio tankiui, mažėjo humuso kiekis (p<0,05). Tuo tarpu augalų antžeminės dalies aukštis
didėjo, didėjant organinės medžiagos ir humuso kiekiui (p<0,05).
7. Šis tyrimas parodė, kad pagal gautus eksperimentiniame-trumpalaikiame sutryptumo
tyrime rezultatus galima prognozuoti bendrąjį ilgalaikį sutryptumo poveikį ir abiem atvejais
padaryta žala yra akivaizdi, tik ilgalaikiame tyrime ji yra patikimai didesnė, lyginant su
trumpalaikiu tyrimu (p<0,05).

63
 LITERATŪRA

1. Andersen U.V. 1995. Resistance of Danish coastal vegetation types to human

trampling, Journal of Biological Conservation 71 (3), p. 23–230.
2. Andersen U.V. 2000. Resistance of Danish coastal vegetation types to human
trampling. Botanical Section, Department of Botany, Dendrology and Forest Genetics, Royal
Veterinary & Agricultural University, Rolighedsvej 21, DK-1958 Frederiksberg C, Denmark.
3. Bayfield N.G. 1979. Recovery of four montane heath communities on Cairngorm,
Scotland, from disturbance by trampling. Journal of Biological Conservation 15, p. 165–179.
4. Baltramaitytė D. 2001. Ekologinės, tausojančiosios ir intensyviosios žemdirbystės
sistemų ir augalininkystės produktų kokybinis vertinimas glėjiškame karbonatingajame
išplautžemyje: disertacijos santrauka daktaro laipsniui gauti. LŽŪU, Akademija, 40 p.
5. Bell K.L., Bliss L.C. 1973. Alpine disturbance studies: Olympic National Park USA.
Journal of Biological Conservation 5 (1), p. 25–32.
6. Briggs C.J., Borer E.T. 2005. Why short-term experiments may not allow long-term
predictions about intraguild predation. Journal of Applied Ecology, 15, p. 1111–1117.
7. Bryan R.B. 1977. The influence of soil properties on degradation of mountain hiking
trails at Groevelsjoen. Journal of Geografiska Annaler 59A, p. 49–65.
8. Brunson M.W., Merigliano L., Sydoriak C., Morton S. 2000. Naturalness and
wildness: the dilemma and irony of managing wilderness. In: Cole, D.N., McCool, S.F., Borrie,
W.T., O’Loughlin, J. (Eds.), Wilderness Science in a Time of Change Conference-Volume 5:
Wilderness Ecosystems, Threats, and Management, Proceedings RMRS-P-15, 5. U.S. Department
of Agriculture, Forest Service, Rocky Mountain Research Station, Ogden, UT, pp. 377–381, May,
23-27, 1999; Misoula MT.
9. Buckley R. 2000. Wilderness in Australia: what’s happening in a world context. In:
McCool, S.F., Cole, D.N., Borrie, W.T., O’s Loughlin, J. (Eds.), Wilderness Science in a time of
change conference—Volume 2: wilderness within the context of larger systems, Proceedings
RMRS-P- 15, 2. U.S. Department of Agriculture, Forest Service, Rocky Mountain Research
Station, Ogden, UT, p. 190–193.
10. Buivydaitė V., Motuzas A. 2000. Pagrindinės dirvožemio fizikinės savybės.
Geologijos pagrindų ir dirvotyros laboratoriniai darbai, p. 44–48.
11. Burden R.F., Randerson P.F. 1972. Quantitative studies of effects of human
trampling on vegetation as an aid to the management of seminatural areas. Journal of Ecology
Applied, 9, p. 439–457.
64
 12. Carignan V., Villard M.A, 2002. Selecting indicator species to monitor ecological
integrity: a review. Journal of Environmental Monitoring and Assessment 78, p. 45–61.
13. Chessman B.C. 1995. Rapid assessment of rivers using macroinvertebrates: A
procedure based on habitat-specific sampling, family level identification and a biotic index. Aust.
Journal of Ecology, 20, p. 122–129.
14. Constable D. W., Watson , H. K. 1991. Allergenic Significance of Plantago Pollen.
In: D’Amato, G., Spieksma, F. Th. M., Bonini, S. (eds.), Allergenic Pollen and Pollinosis in
Europe. London, Oxford: Blackwell Sci., p. 132–134.
15. Cole D.N. 1993. Trampling Effects on Mountain Vegetation in Washington,
Colorado, New Hampshire, and North Carolina. USDA Forest Service Research Paper.
Intermountain Forest and Range Experiment Station, Missoula.
16. Cole D.N. 1987. Effects of three seasons of experimental trampling on five montane
forest communities and a grassland in Western Montana, USA. Journal of Biological Conservation
40, p. 219–244.
17. Cole D.N. 2004. Impacts of hiking and camping on soils and vegetation.
Environmental impacts of ecotourism. Virginia, USA, p. 46.
18. Cole D.N. 1995. Experimental trampling of vegetation. II. Predictors of resistance and
resilience. Journal of Applied Ecology 32, 215–224.
19. Cole D.N. 1985. Recreational trampling effects on six habitat types in Western
Montana, United States Department of Agriculture, Forest Service Research Paper INT-350,
Intermountain Forest and Range Experiment Station, Ogden, UT.
20. Cole D.N., Hendee J.C., Stankey G.H., Lucas R.C. 1990. Ecological impacts of
wilderness recreation and their management. In: Cole, D.N., Hendee, J.C., Stankey, G.H., Lucas,
R.C. (Eds.), Wilderness Management, North American Press, Golden, CO, p. 425–466.
21. Cole DN., Fichtler, RK. 1983. Campsite impact in three western wilderness areas.
Journal of Environmental Management 7, p. 275–288.
22. Cole D.N., Bayfield N.G. 1993. Recreational trampling of vegetation: standard
experimental procedures. Journal of Biological Conservation 63, p. 209–21
23. Cole D.N., Landres P.B. 1996. Threats to wilderness ecosystems: impacts and
research needs. Journal of Ecological Applications 6 (1), p. 168–184.
24. Cole D.N., Monz C.A. 2002. Trampling disturbance of high-elevation vegetation,
Wind River Mountains, Wyoming, U.S.A. Arctic. Antarctic and Alpine Research 34, p. 365–376.
25. Cole D.N., McCool S. 2000. Wilderness ecosystems, threats, and management. In:
Cole, D.N., McCool, S.F., Borrie, W.T., O’s Loughlin, J. (Eds.), Wilderness science in a time of
65
change conference-Volume 5: wilderness ecosystems, threats, and management, Proceedings
RMRSP- 15, 5. U.S. Department of Agriculture, Forest Service, Rocky Mountain Research Station,
Ogden, UT, pp. 1–2, May 23-27, 1999; Misoula MT.
26. Cole D.N., Stankey G.H. 1997. Historical development of limits of acceptable
change: conceptual clarifications and possible extensions. In: McCool, S.F., Cole, D.N. (Eds.),
Proceedings, Limits of Acceptable Change and related planning processes: progress and future
directions, General Technical Report. INT-GTR-371, U.S. Department of Agriculture, Forest
Service, Rocky Mountain Research Station, Ogden, UT, p. 5–9.
27. Cole D.N., McCool S. 1998. Limits of acceptable change and natural resources
planning: when is LAC useful, when is it not? . In: McCool, S.F., Cole, D.N. (Eds.), Proceedings-
Limits of Acceptable Change and related planning processes: progress and future directions,
General Technical Report INT-GTR-371, U.S. Department of Agriculture, Forest Service, Rocky
Mountain Research Station, Ogden, UT, p. 69–71, May 20-22, 1997; Missoula MT.
28. Cole D.N., Trull S.J. 1992. Quantifying vegetation response to recreational
disturbance in the North Cascades, Washington. Northwest Science 66, p. 229–236.
29. Crawford A. K., Middle M. J. 2003. The effect of trampling on neutral grassland.
University of Salford, Environmental Resources, Department of Biology, Salford M5 4WT, Great
Britain, Monks Wood Experimental Station, Abbots Ripton, Huntingdon, Cambridgeshire, PE17
2LS, Great Britain.
30. Csotonyi J.T., Addicott J.F. 2004. Influence of trampling-induced microtopography
on growth of the soil crust bryophyte Ceratodon purpureus in Jasper National Park. Canadian.
Journal of Botany, 82 (9), p. 1382–1392.
31. Davenport J., Davenport J.L. 2006. The impact of tourism and personal leisure
transport on coastal environments: a review. Journal of Coastal and Shelf Science 67, p. 280–292.
32. Freckleton R.P. 2004. The problems of prediction and scale in applied ecology: the
example of fire as a management tool. Journal of Applied Ecology, 41, p. 599–603.
33. Fulton E.A., Smith A.D.M., Punt A.E. 2005. Which ecological indicators can
robustly detect effects of fishing ICES J. Mar. Sci. 62, p. 540–551.
34. Gallet S., Roze F. 2002. Long-term effects of trampling on Atlantic Heathland in
Brittany (France): resilience and tolerance in relation to season and meteorological conditions,
Journal of Biological Conservation 103 (3), p. 267–275.
35. Gifford G.F., Hawkins R.H. 1978. Hydrologic impact of grazing on infiltration: a
critical review. Journal of Water Resources Research, 14 (2), p. 305–313.

66
 36. Golluscio R.A., Austin A.T., Martinez G.C.G., Gonzalez-Polo M., Sala O.E.,
Jackson R.B. 2009. Sheep grazing decreases organic carbon and nitrogen pools in the Patagonian
Steppe: combination of direct and indirect effects. Journal of Ecosystems 12 (4), p. 686–697.
37. G´omez-Lim´on. J., De Lucio J.V. 1995. Recreational activities and loss of
diversity in grassland in Alta Manzanares Natural Park, Spain. Journal of Biology Conservation,
74, p. 99–105.
38. Greenwood K.L., McKenzie B.M. 2001. Grazing effects on soil physical properties
and the consequences for pastures: a review. Australian Journal of Experimental Agriculture, 41
(8), p. 1231–1250.
39. Fenua G., Cogonia D., Ulianb T., Bacchettaa G., 2013. The impact of human
trampling on a threatened coastal Mediterranean plant: The case of Anchusa littorea Moris
(Boraginaceae). Flora 208, p. 104– 110.
40. Freckleton R.P. 2004. The problems of prediction and scale in applied ecology:
the example of fire as a management tool. Journal of Applied Ecology, 41, p. 599–603.
41. Hamberg L., Malmivaara-Lämsä M., Lehvävirta S., O’Hara R.B., Kotze D.J.
2010. Quantifying the effects of trampling and habitat edges on forest understory vegetation – a
field experiment. Journal of Environmental Management 91, p. 1811–1820.
42. Hammitt W.E., Cole D.N. 1987. Wildland Recreation. Ecology and Management,
John Wiley& Sons, New York.
43. Hamza M.A., Anderson W.K. 2005. Soil compaction in cropping systems – a review
of the nature, causes and possible solutions. Journal of Soil Tillage Research 82 (2), p. 121–145.
44. Hiroaki I. 2002. Testing the intermediate disturbance hypothesis on species diversity
in herbaceous plant communities along a human trampling gradient using a 4-year experiment in an
old-field. National Institute of Agro-Environmental Sciences, 3-1-3 Kannondai. Japan.
45. Hunter C., Green H. 1995. Tourism and the Environment: A Sustainable
Relationship, Routledge, London.
46. Hoffman A.J., Alliende C. 1982. Impact of trampling upon the vegetation of Andean
areas in Central Chile. Journal of Mountain Research and Development 2 (2), p. 189–194.
47. Yasue M., Dearden P. 2006. The potential impact of tourism development on habitat
availability and productivity of Malaysian Plovers Charadrius peronii. Journal of Applied Ecology
43, p. 978–989.
48. Jankauskienė G., Jankauskas B. 2006. Paviršinė erozijos forma nuneša net du
trečdalius viso dėl vandens netenkamo dirvožemio. LŽI Kaltinėnų bandymų stotis. Žurnalas "Mano
ūkis", 15 p.
67
 49. Junoy, J., Castellanos, C., Vieitez, J.M., de la Huz, M.R., Lastra, M. 2005. The
macroinfauna of the Galician sandy beaches (NW Spain) affected by the Prestige oil-spill Mar.
Pollut. Bull. 50, p. 526–536.
50. Kavaliauskas P. 1985. Bendrieji metodiniai rekreacinių išteklių tyrimo klausimai //
Rekreacinių išteklių naudojimas ir vertinimas. –Vilnius: LTSR MA Ekonomikos institutas. p. 23-
41.
51. Kamblevičiūtė T., Sujetovienė G., 2013. Lankytojų poveikis dirvožemiui ir augalijai
miestų rekreacinėse vietose. Žmogaus ir gamtos sauga : 19-osios tarptautinės mokslinės-praktinės
konferencijos medžiaga, 2013 m. gegužės 8-10 d., Kaunas. p. 94-97
52. Karazija S. (sud.), Miško ekologija, Vilnius: Enciklopedija, 2008.
53. Kenneth LTC., McDonald W., Glen A. 2007. Modeling military trampling effects
on glacial soils in the humidmcontinental climate of southern New York. Journal of Environmental
Management 84 , p. 377–383.
54. Kissling M., Hegetschweiler K.T., Rusterholz H.P., Baur B. 2009. Short-term and
long-term effects of human trampling on above-ground vegetation, soil density, soil organic matter
and soil microbial processes in suburban beech forests. Switzerland. Journal of Applied Soil
Ecology, 42, p. 303–314.
55. Kutiel P., Eden E., Zhevelev Y. 2000. Effect of experimental trampling and offroad
motorcycle traffic on soil and vegetation of stabilized coastal dunes. Israel. Journal of
Environmental Conservation 27, p. 14–23.
56. Kutiel P., Zhevelev H., Harrison R. 1999. The effect of recreational impacts on soil
and vegetation of stabilized coastal dunes in the Sharon Park. Israel. Journal of ocean coastal
management 42, p. 1041–1060.
57. Lemauviel S., Rozé F. 2003. Response of three plant communities to trampling in a
sand dune system in Brittany (France). Journal of Environmental Management 31, p. 227–235.
58. Lemauvie S., Roze F. 2003. Response of three plant communities to trampling in a
sand dune system in Brittany, Journval of Environmental Management 31 (2), p. 227–235.
59. Leung Yu-Fai, Marion Jeffrey L. 2000. Recreation Impact and Management in
Wilderness: a State-of-Knowlenge Review. USDA Forest Service Proceedings RMRS-15-VOL-5. p.
23-48.
60. Liddle M.J. 1975. A selective review of the ecological effects of human trampling on
natural ecosystems. Journal of Biology Conservation, 7, p. 17–36.
61. Liddle M. J., 1997, Recreation ecology: the ecological impact of outdoor recreation
And ecotourism. University Press, Cambridge.
68
 62. Lockaby B.G., Dunn B.A. 1984. Camping effects on selected soil and vegetative
properties. Journal Soil Water Conservation, 39, p. 215–216.
63. Lucrezi S., Schlacher T.A., Walker S.J. 2008. Monitoring human impacts on sandy
shore ecosystems: a test of ghost crabs (Ocypode spp.) as biological indicators on an urban beach.
Environ. Monit. Assess., doi:10.1007/s10661-008- 0326-2.
64. Lucrezi S., Schlacher T.A., Robinson W., 2009. Human disturbance as a cause of bias
in ecological indicators for sandy beaches: Experimental evidence for the effects of human trampling
on ghost crabs (Ocypode spp.), Faculty of Science, Health & Education, University of the Sunshine
Coast, Maroochydore DC Q-4558, Australia, e c o lo g i c a l in d i c a to r s 9 ( 2 0 0 9 ) 9 1 3–9 2 1.
65. Mackintosh E.E. 1979. "Effects of camping on surface soil properties in the boreal
forest region of northwestern Ontario, Kanada", Journal Soil Science Society of America, 43, p.
1024–1029.
66. Manning R.E. 1979. Impacts of recreation on riparian soils and vegetation. Journal of
Water Resource Bulletin 15 (1), p. 30–43.
67. Manuela A. A., Javier B., Francisco R. 2005. Impacts of visitors on soil and
vegetation of the recreational area "Nacimiento Del R´IO Mundo". Ispanija. Jounal of
Environmental Monitoring and Assessment, p. 55–67.
68. Marion J.L. 1991. Developing a natural resource inventory and monitoring program
for visitor impacts on recreation sites: a procedural manual, Natural Resources Report
NPS/NRVT/NRR-91/06, USDI National Park Service, Natural Resources Publication Office,
Denver, CO.
69. Marion J.L., Cole D.N. 1996. Statial and temporal variation in soil and vegetation
impacts on campsites. Journal of Ecology Applied, 6, p. 520–530.
70. Meeuwig R.O. 1970. Infiltration and soil erosion as influenced by vegetation and soil
in northern Utah. Journal of Range Management, 23 (3), p. 185–188.
71. Mingyu Y., Hens L., Xiaokun O., Wulf R. 2009. Impacts of recreational trampling
on sub-alpine vegetation and soils in Northwest Yunnan, China, Journal of Acta Ecologica Sinica
29, p. 171–175
72. Moffet M.D., McLachlan A., Winter P.E.D., De Ruyck A.M.C. 1998. Impact of
trampling on sandy beach macrofauna. Journal of Coastal Conservation 4, p. 87–90.
73. Monz C.A. 2002. The response of two arctic tundra plant communities to human
trampling disturbance, Journal of Environmental Management 64 (2), p. 207–217.
74. Morozas V. 2008. Sausumos ekosistemų įvairovė ir apsauga. Mokomoji knyga.
Aleksandro Stulginskio Universitetas, p. 52-58.
69
 75. Moss D., McPhee D.P. 2006. The impacts of recreational fourwheel driving on the
abundance of the ghost crab (Ocypode cordimanus) on subtropical sandy beaches in SE
Queensland. Journal of Coastal Management 34, p. 133–140.
76. Mohr H. 1972, La lumiére et le developpment des plantes. La Recherche, p. 3
77. Mortensen Co. 1989. Visitor use impacts within the Knobstone Trail Corridor.
Journal of Soil Water Conservation (4), p. 156–159.
78. Motuzas A.J., Buivydautė V. V., Vaisvalavičius R., Šleinys R. A. 2009. Dirvotyra.
Vilnius: Enciklopedija. 335 p.
79. Motuzas A. 2005, Dirvotyros pagrindinių sąvokų terminijos šaltiniai ir
aktualijos. Botanica Lithuanica (8), p. 29–34.
80. Monz, C., 2002. The response of two arctic tundra plant communities to human
trampling disturbance. Journal of Environmental Management 64, 207–217.
81. Newsome D., Moore S.M. Dowling R.K. 2002. Natural Area Tourism: Ecology,
Impacts and Management, Channel View Publications, Clevedon.
82. Niemi G.J., McDonald M.E. 2004. Application of ecological indicators. Journal of
Annual Review of Ecology, Evolution, and Systematics 35, p. 89–111
83. Nguyen M.L., Sheath G.W., Smith C.M., Cooper A.B. 1998. Impact of cattle
treading on hill land 2. Soil physical properties and contaminant runoff. New Zealand Journal of
Agricultural Research, 41 (2), p. 279–290.
84. Nordstrom K.F. 2000. Beaches and Dunes on Developed Coasts. Cambridge
University Press, Cambridge, UK, p. 352.
85. Noss, R.F. 1990. Indicators for monitoring biodiversity: a hierarchical approach.
Journal of Biology Conservation 4, p. 355–364.
86. Olofsson J. 2006. Short- and long-term effects of changes in reindeer grazing pressure
on tundra heath vegetation. Journal of Ecology, 94, p. 431–440.
87. Piaulokaitė-Motuzienė L., 2009. Mikroorganizmų dirvožemyje svarba. Vėžaičiai.
Žurnalas. Mano ūkis.
88. Pietola L. 2005., Effects of trampling by cattle on the hydraulic and mechanical
properties of soil. Journal of Soil and Tillage Research, 1, p. 99–108.
89. Rickard C.A., McLachlan A., Kerley G.I.H. 1994. The effects of vehicular and
pedestrian traffic on dune vegetation in South-Africa. Journal of ocean coastal management 23, p.
225–247.
90. Rossi G., Parolo G., Ulian T. 2009. Human trampling as threat factor for the
conservation of peripheral plant populations. Journal of plant biosystems 143, p. 104–113.
70
 91. Santoro R., Jucker T., Prisco I., Carboni M., Battisti C., Acosta A.T.R. 2012.
Effects of trampling limitation on coastal dune plant communities. Journal of Environmental
Management 49, p. 534–542.
92. Schlacher T.A., Schoeman D.S., Lastra M., Jones A., Dugan J., Scapini F.,
McLachlan A. 2006. Neglected ecosystems bear the brunt of change. Journal of Ethology Ecology
and Evolution 18, p. 349–351.
93. Schlacher, T.A., Thompson, L.M.C., Price, S. 2007. Vehicles versus conservation of
invertebrates on sandy beaches: mortalities inflicted by off-road vehicles on ghost crabs. Mar. Ecol.
28, p. 1–14.
94. Schoener T.W. 1986. Patterns in terrestrial vertebrate versus arthropod communities:
do systematic differences in regularity exist? In: Diamond, J., Case, T.J. (Eds.), Community Ecology.
Harper & Row, New York, USA, p. 556–586.
95. Schuman G.E., Reeder J.D., Manley J.T., Hart R.H., Manley W.A. 1999. Impact of
grazing management on the carbon and nitrogen balance of a mixed-grass rangeland. Journal of
Ecological Applications, 9 (1), p. 65–71.
96. Steffen M., Kolbl A., Totsche K.U., Kogel-Knabner I. 2008. Grazing effects on soil
chemical and physical properties in a semiarid steppe of Inner Mongolia (PR China). Geoderma, 143
(1–2), p. 63–72.
97. Stohlgren T.J., Parsons D.J. 1986. Vegetation and soil recovery in wilderness
campsites closed to visitor use. Journval of Environmental Management, 10, p. 375–380.
98. Sun D. 1992. Trampling resistance, recovery and growth rate of eight plant species,
Agriculture, Journal of Ecosystem and Environment 38 (4), p. 237–265.
99. Sun D., Liddle M.J.,1993. Plant morphological characteristics and resistance to
simulated trampling, Journval of Environmental Management 17 (4), p. 511–521.
100. Sun D., Walsh D., 1998. Review of studies on environmental impacts of recreatio and
tourism in Australia, Journal of Environmental Management 53 (4) p. 323–338.
101. Talbot L.M., S.M. Turton S.M., A.W. Graham A.V., 2003. Trampling resistance of
tropical rainforest soils and vegetation in the wet tropics of north east Australia. Journal of
Environmental Management, 69, p. 63–69.
102. Šimskas U. Medienos ištraukimo technikos poveikis eglynų pažeidimams tarpinio
naudojimo kirtimuose. Mokslo tiriamojo darbo 2007 m. ataskaita. LŽŪU Miškų fakultetas,
Noreikiškės, p. 35-36.

71
 103. Talbot L.M., Turton S.M., Graham SSA.W., 2003. Trampling resistance of tropical
rainforest soils and vegetation in the wet tropics of north east Australia. Journal of Environmental
Management 69, p. 63–69
104. Tejedo P., Justel A., Rico E., Benayas J., Quesada A. 2005. Measuring impacts on
soils by human activity in an Antarctic Special Protected Area. Terra Antarctica Reports, 12, p. 57–
62.
105. Tejedo P., Justel A., Benaya J., Rico E., Convey P. and Quesada A. 2009. Soil
trampling in an Antarctic Specially Protected Area: tools to assess levels of human impact. Journal of
Antarctic Science 21 (3), p. 229–236.
106. Turton S.M., Kluck T., Da, T.J. 2000. Ecological impacts of recreation along walking
tracks. In Impacts of Visitation and Use in the Wet Tropics of Queensland World Heritage Area,
Stage 2. Bentrupperbaumer, J. and Reser,J. (Ed.). Report Presented to the Wet Tropics Management
Authority and Rainforest CRC. Cairns: Rainforest Research Centre, James Cook University, P.O.
Box 6811, Cairns, QLD 4870, Australia, p.135–142.
107. Thurston E., Reader R.J, 2001. Impacts of experimentally applied mountain biking
and hiking on vegetation and soil of a deciduous forest, Journal of Environmental Management 27
(3) (2001) p. 397–409.
108. Van Dam, A.R., Van Dam, M.H. 2008. Impact of off-road vehicle use on dune
endemic Coleoptera. Annu. Entomol. Soc. Am. 101, p. 411–417.
109. Warren S.D., Thurow T.L., Blackburn W.H., Garza N.E. 1986. The influence of
livestock trampling under intensive rotation grazing on soil hydrologic characteristics. Journal of
Range Management, 39 (6), p. 491–495.
110. Whinam J, Cannell E.J, Kirkpatrick J.B., et al., 1994. Studies on the potential
impact of recreational horse riding on some alpine environments of the Central Plateau, Tasmania,
Journal of Environmental Management 40 (2), p. 103–117.
111. Whinam J., Chilcott N. M. 2003. Impacts after four years of experimental trampling
on alpine/sub-alpine environments in western Tasmania. Journal of Environmental Management 67,
p. 339–351.
112. Whinam J., Comfort M. 1996. The impact of commercial horse riding on sub-alpine
environments at Cradle Mountain, Tasmania, Australia. Journal of Environmental Management 47,
p. 61–70.
113. Willard B.E., Marr J.W. 1970. Effects of human activities on alpine tundra
ecosystems in Rocky Mountain National Park, Colorado. Journal of Biological Conservation 2 (4), p.
257–265.
72
 114. Wu R.G., Tiessen H., 2002. Effect of land use on soil degradation in alpine grassland
soil, China. Journal of the Soil Science Society of America 66 (5), p. 1648–1655.
115. Мараtуева И.А., 1988. Об оценке микробиологической активности дерново -
подзолистых почв. Iš: Почвоведение, № 1, p. 78-87.
116. Наумов А.В. 2004. Дыхание почвы: составляющие, экологические функции,
географические закономерности: автореферат канд. дисс. биолог. наук. Томск, p. 35 с.
117. „Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsauga. Dirvožemio degradacijos procesai“. „Tvari
žemdirbystė ir dirvožemio apsauga taikant supaprastintus žemės dirbimo būdus“ (SoCo)
duomenimis. Informacinis leidinys Nr.3. Europos Bendrijos 2009.

INTERNETINIAI PUSLAPIAI

1. http://geographyfieldwork.com/trampling.htm [prieiga 2014–03–11]

2. http://soco.jrc.ec.europa.eu [prieiga 2014–04–22]
3. http://www.asu.lt/nm/l-projektas/rekreacijabioa/5.htm [prieiga 2014–01–09]
4. http://www.maidina.lt/lt.php/catalog/products/penetrometras/117/ [prieiga 2014–02–
11]
5. http://www.meteliuparkas.lt [prieiga 2013–10–15]
6. http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=5775 [prieiga 2013–06–15]
7. http://ec.europa.eu/comm/environment/climat/pdf/finalreport agricsoils.pdf [prieiga
2014–04–02]
8. http://www.lsdp.lt/lt/straipsniai/32-ep-programa.html [prieiga 2013–12–11]
9. http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:282E:0138:0144:L
T:PDF [prieiga 2013–11–21]
10. http://www.smm.lt/veikla/docs/dv_svietimas/Dirvozemis.pdf [prieiga 2014–01–14]
11. http://www.asu.lt/nm/l-projektas/razn/lubytes.htm [prieiga 2014–02–11]
12. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2059&z=92[prieiga 2014–01–
21]
13. http://www.bef.lt/chemines_medziagos/cheminis_kokteilis.php?&m=1164703531
[prieiga 2014–02–13]
14. http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_reference_report_2012_ 02_soil.pdf [prieiga
2014–02–23]
15. http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:017:0037:0044:LT
:PDF [prieiga 2014–03–17]
73
 16. http://ec.europa.eu/comm/environment/climat/pdf/finalreport agricsoils.pdf [prieiga
2014–03–17]
17. http://www.lsdp.lt/lt/straipsniai/32-ep-programa.html [prieiga 2014–02–14]
18. http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:017:0037:0044:LT
:PDF [prieiga 2014–03–14]
19. http://www.vitruna.lt/lt/apie/index.html [prieiga 2014–04–14]
20. http://eia.libis.lt/viesas/Leidiniai/Lietuvos_gamtos_fondas/PMierauskas__Gamtotvark
a__Lietuvos_gamtos_fondas.pdf [prieiga 2014–05–19]

74