Benas Jonkus 2020-09-24

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
VERSLO TECHNOLOGIJŲ IR VERSLININKYSTĖS KATEDRA

STATYBINĖS MEDŽIAGOS
Referatas

Atliko: sf-20/1 gr. studentas Benas Jonkus

Tikrino: dėstytojo pareigos, mokslo laipsnis, Vardas, Pavardė

VILNIUS 2020

1
 Benas Jonkus 2020-09-24

Turinys
STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ SAVYBĖS (1.).........................................................................................3
Fizikinės savybės (1.1.)..........................................................................................................................3
Mechaninės savybės (1.2.).....................................................................................................................4
Fizinės-cheminės savybės (1.3.).............................................................................................................4
Technologinės savybės (1.4.).................................................................................................................5
Eksploatacinės savybės (1.5.).................................................................................................................5
Gamtinio akmens statybinės medžiagos (2)...........................................................................................5
Uolienos (3.)..............................................................................................................................................5
Magminės uolienos (3.1.).......................................................................................................................6
Gelminės uolienos (3.1.1.).................................................................................................................6
Išsiliejusios uolienos (3.1.2.)..............................................................................................................6
Vulkaninės uolienos (3.1.3.)...............................................................................................................7
Nuosėdinės uolienos (3.2.).....................................................................................................................7
Metamorfinės uolienos (3.3.).................................................................................................................7
Keraminės statybinės medžiagos (4.).....................................................................................................8
Technologinės molio savybės (4.1.).......................................................................................................8
Keramikinių dirbinių gamybos technologija (4.2.)................................................................................9
Keramikiniai dirbiniai (4.3.)...................................................................................................................9
Stiklas (5.)................................................................................................................................................10
Lentelių sąrašas:

lentelė 2 Keramikiniai blokai

Paveikslų sąrašas:
pav. 1 Vulkaninės uolienos
pav. 2 Stiklas
Nuorodos:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Uoliena
https://www.vle.lt/Straipsnis/uolienos-98099

2
 Benas Jonkus 2020-09-24

STATYBINĖS MEDŽIAGOS
Referatas

STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ SAVYBĖS (1.)

Visos bendrosios statybinių medžiagų savybes yra:

 fizikinės;
 mechaninės;
fizikinės cheminės;
 technologinės;
 eksploatacinės.

Fizikinės savybės (1.1.)

Tikrasis tankis - absoliučiai tankios medžiagos tūrio vieneto masė: ρ = m / Va, kg/m³; m-
medžiagos masė, kg; Va- absoliutus tankis, m³. Vidutinis tankis- tai natūralios būsenos medžiagos tūrio
vieneto masė: ρm =m / V, kg/m³.
Piltinis tankis - nustatomas birioms medžiagoms ρp =m / Vp, kg/m³. Santykinis tankis - tūrio
užpildymo, absoliučiai tankia medžiaga, laipsnis. Santykinis tankis rodo betono, plytų it kt. statybinių
medžiagų sutankinimo laipsnį.

Akytumas - t.y. porų ir tuštumų tūrio santykis su visu medžiagos tūriu, jis parodo kokią
medžiagos tūrio dalį užima poros ir tuštumos. Medžiagos aktyvumas yra jos tam tikras struktūros
rodiklis, nuo kurio priklauso medžiagos laidumas šilumai, garsui ir kt. savybės.

Drėgnumas - tai dalinis įgeriamumas, kuris priklauso nuo aplinkos, oro sąlygų, tai santykis
drėgmės, temp., slėgio. Brinkimas ir traukimasis- tai tūrio didėjimas, kai iš aplinkos įgeriamas vanduo
ir jo mažėjimas, kai drėgmė atiduodama į aplinką. Džiūvimas- tai medžiagos savybė atiduoti drėgmę
aplinkai.

Šilumos laidumas - tai medžiagos savybė labiau įšilusios kūno dalies šilumos perdavimas mažiau
įšilusiai. Šilumos laidumo koef. λ (W/m°C) – tai fizikinis parametras apibūdinantis medžiagos laidumą
šilumai, jis parodo, koks šilumos srautas prateka per 1 m³ medžiagos sluoksnį, jei temp. kas 1m pakyla
1 °C.

Atsparumas kaitrai1 - tai medžiagos savybė neirti, nedegti, nesilydyti aukštoje temp. Medžiagos
skirstomos į degias, rusenančias ir nedegias. Degumas apibūdinamas - degumo rodikliu: k = Q1 / Q2.
1
Labai šilta

3
 Benas Jonkus 2020-09-24
Atsparumas šalčiui- tai įmirkytos medžiagos savybė atlaikyti daug uužšaldymo ir atšildymo ciklų,
beveik nepabloginant savo savybių.

Mechaninės savybės (1.2.)

Stiprumas - tai medžiagos savybė atlaikyti be pastebimų irimo požymių dėl išorinio poveikio
(apkrovos, temp.) įtempimus. Medžiagos irimas, kai nepastebima plastinių deformacijų vad. tampriuoju
irimu. Kai plastiškai deformuojasi ne tik arti paviršiaus (įtrūkimo), bet ir didesniame tūryje irimas vad.
plastiškuoju. Ribiniai įtempimai - jų veikiama medžiaga suyra, jėga, dėl kurios atsiranda įtempimai
vad. ardančiąją jėga.

Deformacija - tai fizikinio kūno geometrinės formas ar matmenų pasikeitimas. Kūnas

deformuojasi veikiant išorinėms jėgom: temp., drėgmei. Deformuojamos kūno dalelės keičia savo
vietą, jos gali suartėti, atitolti arba pasislinkti viena kitos atžvilgiu. Jeigu dėl šių poslinkių ryšiai tarp
atomų nenutrūksta, deformacija vad. tampiąja. O jei dalis tarp atominių ryšių nutrūksta ir todėl dalelės
pasislenka viena kitos atžvilgiu, deformacija vad. plastine. Deformacija jėgos veikimo kryptimi vad.
išilgine, o statmena jėgos veikimo krypčiai - skersine.

Valkšnumas - tai medžiagos savybė deformuotis, kai ją ilgą laiką veikia pastovi apkrova.
Valkšnumo deformacijos didumas priklauso nuo medžiagos rūšies, įtempimų dydžio, temp. ir t.t.

Kietumas - tai medžiagos savybė priešintis, kad į ją neįsiskverbtų kitas kietesnis kūnas.

Dilumas - tai medžiagos savybė dilti, kai ją veikia trinties jėgos. Dyla: kelių dangos, grindys,
laiptai, t.t. Dilumas nustatomas spec. tyrimo aparatais.

Plastiškumas - tai medžiagos savybė plastiškai deformuotis2, t.y. dėl veikiančios apkrovos
pakeisti savo formą, bet nesutrūkinėti.

Fizinės-cheminės savybės (1.3.)

Dispersiškumas - tai kietos arba skystos medžiagos smulkumo laipsnis, kuo smulkiau tuo
dispersiškumas didesnis.
Klampumas - tai medžiagos savybė priešintis tekėjimui, t.y. vieno sluoksnio slinkinimui kiti
sluoksnio atžvilgiu.

Rišimasis - t.y. rišamųjų medžiagų kietėjimas, tam tikromis sąlygomis. Rišimosi greitis
apibūdinamas rišimosi pradžia ir pabaiga. Rišimosi pradžia - tai laikas, kuris praeina nuo standartinės

2
kietojo kūno formos keitimas

4
 Benas Jonkus 2020-09-24
konsistencijos tešlos užmaišymo iki jos sutirštėjimo iki tam tikro tirštumo. Rišimosi pabaiga- tai laikas
per kurį užmaišyta tešla sukietėja.

Technologinės savybės (1.4.)

Formavimasis - tai savybė ne tik įgauti, bet ir išlaikyti jei suteikta formą bei matmenis.
Medžiagos formuojamos įvairiais būdais: presuojamos, valcuojamos, liejamos ir tt.

Dengiamumas - tai savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu, ji būdinga dažams.

Eksploatacinės savybės (1.5.)

Senėjimas - tai medžiagos struktūros kitimas ir savybių blogėjimas dėl pačioje medžiagoje
vykstan-čių procesų. Medžiagos senėjimas nustatomas natūraliomis sąlygomis jas laikant ore.
Ilgaamžiškumas - tai ilgiausias laikotarpis, per kurį medžiaga veikiama apkrovų ir klimatinių
sąlygų nepraranda eksploatacinių savybių. Ilgaamžiškumas nustatomas spec. klimatinėse kamerose.

Gamtinio akmens statybinės medžiagos (2)

Gamtiniai kūnai sudarantys žemės plutą vad. uolienomis, jos gg.b. sudarytos iš daug arba vieno
mineralo.
Mineralai yra tam tikros cheminės sudėties ir struktūros gamtiniai kūnai. Jie susidaro žemės
plutoje vykstant fizikiniams ir cheminiams procesams.

Svarbiausi uolienų mineralai:

Grynuoliai - mineralai randami žemės plutoje: metalai (auksas, platina, varis), metaloidai
( deimantas, siera, grafitas). Oksidai - kvarcas (stiprumas gniuždant ≈1000MPa; tankis 2650 kg/m³;
grynas kvarcas randamas baltas, bespalvis, nuo priemaišų g.b. gelsvas, žalias, juodas; lydosi prie 1710
°C, kvarcą išlydžius ir prie 1728°C jo lydalą staigiai ataušinus gaunamas termiškai ir chemiškai
atsparus kvarcinis stiklas. Opalas - metamorfinis silicio hidroksidas, jis naud. kaip žaliava gaminti
rišamosioms statybinėms medžiagom. Korundas - tankis 3900-4000 kg/m³, randamas pilkas ir naud.
kaip žaliava gaminti ugnei atsparioms medžiagom.

Karbonatai - magnezitas (labai paplitęs), kalcitas, dolomitas. Šie mineralai naud. rišamosioms
medžiagom gaminti, kalkėm, cementui. Sulfatai - gipsas (labai naudojamas baltas, iš jo gaminamos
gipsinės rišamosios medžiagos), anhidritas ( jo tankis 2000-2800 kg/m³). Silikatai - labai paplitę:
aliumo (žėručio, kaolinitas, feldšpatai), geležingieji magnio silikatai (raganiukė, augitas, olivinas).

5
 Benas Jonkus 2020-09-24
Uolienos (3.)

Pagal susidarymo sąlygas uolienos skirstomos: magmines; nuosėdines; metamorfines.

Magminės uolienos (3.1.)

Gelminės uolienos (3.1.1.)

Gelminės - susidarė kristalizuojantis magmai3 giliuose sluoksniuose, esant aukštai temp. ir

dideliam slėgiui. Gelminės uolienos yra kietos, tankios, stiprios,jų spalva ir fizikinės savybės priklauso
nuo mineralinės sudėties. Granitas - sudarytas iš 10-40% kvarco, 5-20 % žėručio; būna pilkos, rusvos,
tamsiai rudos spalvos. Struktūra kristalinė, grūdėta, tankis 2600-2700 kg/m³, stiprumas gniuždant 100-
250 MPa. Jis naud. pastatų išorės ir vidaus apdailai. Lietuvoje yra tik granito riedulių, jo yra Kaukaze,
Urale.

Sienitas - panašus I granitą, bet neturi kvarco, spalva įvairi, tamsesne nei granito; stiprumas
gniuždant 150-250 MPa; naud. apdailai. Lietuvoje nėra, yra Kaukaze, Urale, Ukrainoje.

Dioritas - sudarytas iš augito, kvarco mineralų; būna žalias, tamsiai pilkas, juodas; stiprumas
gniuždant 150-300 MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, keliams, užtvankų šlaitams, jis yra
aatsparus šalčiui, smūgiams, mažai dūlėja. Lietuvoje nėra.

Gabras - yra pilkas, žalias, juodas; sudarytas iš raganiukės, olivino mineralų; stiprumas gniuždant
200-300 MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, saldai gaminti.

Išsiliejusios uolienos (3.1.2.)

Išsiliejusios - sudarytos iš tokių pat mineralų kaip ir gelminės, tik kitomis sąlygomis.

3
išsilydžiusios uolienos, esančios Žemės gelmėse

6
 Benas Jonkus 2020-09-24

lentelė 1 Išsiliejusios uolienos

Medžiaga Tankis Stiprumas gniuždant Statyboje naud.

Trachitas ≈2200 kg/m³ ≈ 70 MPa Kaip gamtinis akmuo

Andezitas ≈2800 kg/m³ ≈ 240 MPa Kaip gamtinis akmuo
Diabazas ≈3000 kg/m³ ≈ 3500 MPa Kelio dangai
Porfyras 2000-2400 kg/m³ ≈ 200 MPa Skaldai, apdailai
Bazaltas ≈ 3000 kg/m³ ≈ 100-500 MPa Kelio dangai

Vulkaninės uolienos (3.1.3.)

Purios - vulkaniniai pelenai (tai dalelės, kurių frakcija iki 1mm), vulkaniniai smėliai (dalelės 1-10
mm), pemza (10-300 mm) - tai ugnikalnių išmesti produktai, kurie susisluoksniavę įvairaus storio
sluoksniais. Statyboje naudojami kaip lengvųjų betonų užpildas. Lietuvoje nėra.

pav. 1 Vulkaninės uolienos

Susicementavusios - vulkaninei tufai ir vulkaninė lava (tai sustingusios lavos masė, iš kurios yra
nespėjusios pasišalinti dujos). Šios uolienos naud. gaminti pastatų išorės ir vidaus apdailos elementams.

Nuosėdinės uolienos (3.2.)

Birios - gamtinė skalda; žvyras (grudelių diametras 150-0,14 mm, spalva priklauso nuo
priemaišų); smėlis (grudelių diametras 5-0,14 mm); molis (grudelių diametras >0,005 mm). Jos naud.
keliams, užpildui, statybinis molis – keramikai.
Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai
Trakų štai garbinga pilis!
Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,
O ji tebestovi dar vis.
[ CITATION Mai \l 1063 ]

7
 Benas Jonkus 2020-09-24
Chemogeninės - susidaro karšto ir sauso klimato, vandens baseinuose (prie vandens arba
vandenyje). Klintys-susidaro iš kalcito mineralų, jose g.b. nedidelis kiekos dolomito, molio, kvarco
priemaišų. Iš klinčių daromos kalkės, kurios naud. cemento gamyboje. Dolomitas - tamsiai pilkas, g.b.
baltas, rausvas, gelsvas, priklauso nuo priemaišų; iš jo gaminamos dolomitinės kalkės. Gipsas - baltas,
g.b. rusvas priklauso nuo priemaišų; iš jo gaunamas statybinis gipsas, kuris naud. vidaus apdailai.
Anhidritas - baltas, pilkas žalsvas, gelsvas priklauso nuo priemaišų; naud. vidaus apdailai.

Organogeninės - šios uolienos susidaro iš augalų ir gyvųjų organizmų liekanų. Klintys- susidarė
iš kriauklainių; g.b. pilkos, baltos, rausvos; naud. kaip rišamųjų medžiagų žaliava, kalkių cementui
gaminti. Kreida - susideda iš labai smulkių susicementavusių gyvųjų organizmų liekanų; iš jos daromos
kalkės, gaminami baltų dažų ppigmentai. Durpės - susidaro iš augalų liekanų; jose yra smėlio ir molio
priemaišų; sausos ir perdirbtos naud. kaip termoizoliacinė medžiaga.

Metamorfinės uolienos (3.3.)

Gneisai - susideda iš granitų ir kt. masyvių uolienų; naud. kaip granitinis akmuo akmuo, gaminti
skaldai, grindiniams.
Marmuras - susiformavo iš klinčių arba dolomito; naud. pastatų vidaus apdailai, vidaus laiptų
pakopoms; Lietuvoje yra.
Molio skalūnai - susidarė iš molio, kuris buvo veikiamas aukštos temp., slėgio ir cheminio
poveikio, tai labai stipri uoliena, pilka.
Kvarcitas - susidarė iš kvarcinio smėlio ir smiltainio; statyboje naud. pastatų apdailai, iš jo
gaminamos ugnei atsparios plytos.

Keraminės statybinės medžiagos (4.)

Prie statybinės keramikos priskiriami degti moliai ir kt. mineralinės medžiagos, kurių pagrindas
yra molis. Suformuotas gaminys vad. pusfabrikačiu, išdžiovintas ir išdegtas jis yra kietas ir vad.
keraminiu dirbiniu arba gaminiu.
Keramikos gamyba. Žaliavos: keramikiniai gaminiai gaminami iš pagalbinių ir pagrindinių
žaliavų. Pagr. žaliava yra įvairių rūšių moliai, pagalbinė - liesikiai, fliusai.
Moliai – tai nuosėdinės kilmės uolienos, susidariu-sios dūlėjant magminėms uolienoms ir
feldšpatams. Veikiant feldšpatus vandeniu ir anglies dioksidu susidaro molio mineralas –
KAOLINITAS, molis sudarytas ir kaolinito vad. kaolinu, t.y. baltas molis – pagr. molis keramikoje.
Susidarymo vietoje randami moliai vad. pirminiais, o pernešti vandens ar vėjo - antriniais.

8
 Benas Jonkus 2020-09-24

Cheminė molio sudėtis. Moliai sudaryti iš įvairių oksidų, laisvo bei chemiškai surišto vandens,
organinių priemaišų. Daugiausia molyje yra silicio ooksido, labai svarbus molyje yra aliuminio
oksidas, nuo jo priklauso molio atsparumas ugnei, o geležies oksidas reguliuoja molio spalvą, geležies
junginiai nudažo molį nuo geltonos iki raudonos spalvos.

Technologinės molio savybės (4.1.)

Granuliometrinė sudėtis - nuo jos priklauso molio plastiškumas, susitraukimas džiūnant ir degant,
t.p. gaminių stiprumas. Ji rodo kiek ir kokio stambumo dalelių yra molyje. Molio granuliometrinę
sudėtį sudaro: smėlio frakcija (dalelių dydis 0,005-5 mm), dulkių frakcija (dalelių dydis 0,005-0,05
mm), molingoji frakcija (d< 0,005mm) ši frakcija svarbiausia molio granuliometrinės sudėties dalis.
Molingo-sios dalelės suteikia moliui pagr. Savybę - plastiškumą. Statybinėje keramikoje yra nuo 30-70
% molingųjų dalelių. Plastiškumas - molio plastiškumas priklauso nuo cheminės, mineraloginės ir
granuliometrinės sudėties. Jis apibūdinamas vandens kiekiu, kurio reikia normalios konsistencijos tešlai
gauti. Pagal palatiškumą moliai skirstomi į labai plastiškus, tai kai normaliai tešlai gauti vandens
t.b.>28%; vidutinio palatiškumo, kai vandens 20-28%; mažo plastiškumo, kai vandens >28%. Labai
plastiškas molis vad. riebiu,jis yra rišlus; neplastiškas liesu, jis yra nerišlus.

Molio susitraukimas džiovinant ir degant- tai suformuoto gaminio tūrio sumažėjimas. Molis
džiūdamas normaliomis sąlygomis traukiasi, nes gaguoja atskirų molio dalelių paviršiuje esantis
vanduo. Susitraukimas džiovinant priklauso nuo molio plastiškumo. Labai plastiškas molis susitraukia
10-15 %, vidutinio plastiškumo 6-10 %, mažo plastiškumo 4-6 %. Degamas molis nuo 950-1000°C
susitraukia ≈ 1 %%, šis susitraukimo dydis rodo kiek reikia suformuoti didesnius gaminius, kad išdegti
jie būtų reikiamų matmenų.

Keramikinių dirbinių gamybos technologija (4.2.)

Pagr. procesai: molio kasimas karjeruose, formavimo masės paruošimas ( molio ir priedų
maišymas), gaminių formavimas, džiovinimas, degimas. Molis keramikiniams dirbiniams kasamas
ekskavatoriais ir atvežamas į gamyklą. Masė ruošiama pussausiu, plastiškuoju ir šlapiuoju būdu.

9
 Benas Jonkus 2020-09-24
Pussausiu būdu žaliava trupinama, džiovinama, smulkinama ir sudrėkinama iki 8-12 % drėgnumo.
Plastiškajam gaminių paruošimui ruošiamas molis smulkinamas valcais, sumaišomas su priedais ir
vandeniu. Šlapiuoju būdu žaliavos malamos rutuliniais malūnais ir vandens pilama 35-50 % gaunama
skysta vientisa masė.

Gaminiai formuojami plastiškuoju, pussausiu ir liejimo būdu. Plastiškai formuojamos plytos,

blokai, drenažo vamzdžiai, čerpės, kanalizacijos vamzdžiai. Formuojama juostiniais, paprastaisiais arba
vakuuminiais presais, g.b. naudojami štampai. Molis vakuumuojamas gaminant plonasienius gaminius.
Prese įstatytas velenas su mentėmis, kurios sukdamo-sios spaudžia molio tešlą po presavimo galvute ir
taip suteikiami gaminiui reikiama forma ir matmenys. FFormuojant plytas iš preso išspaudžiama molio
juosta, kurios skerspjūvio matmenys atitinka ilgį ir plotį (su atsarga susitraukimui). Automatinis
pjaustiklis juostą supjausto į plytos dydžio gabalus, automatiniai nuimtuvai plytų pusfabrikačius nuima
ir sukrauna į džiovyklų vagonėlius.

Keramikiniai dirbiniai (4.3.)

Statybinės keramikos dirbiniai skirstomi į poringuosius, kai poringumas > 5 %. Prie poringos
statybinės keramikos priskiriamos paprastos keramikinės plytos, skylėtos plytos, sienų blokai, čerpės,
fajansinės plytelės, užpildai betonams.
Keramikiniai blokai - gaminami iš plastiško gerai įmirkyto molio, blokų paviršiai yra daromi
lygūs arba rėvėti (ne lygūs). Blokai gaminami šių matmenų: ilgis g.b. 250 mm; 290 mm; 190 mm;
plotis 120 mm; 70 mm; 190 mm; storis 138 mm; 188 mm; 288 mm.Vidutinis tankis 1300-1500 kg/m³.
Iš tokių blokų yra mūrijamos lengvos išorinės ir vidinės sienos, bei pertvaros.
lentelė 2 Keramikiniai blokai

Pavadinimas Ilgis Plotis Storis Vidutinis tankis

Keramikiniai 250 mm 120 mm 138 mm 1300-1500 kg/m³
blokai 290 mm 70 mm 188 mm
190 mm 190 mm 288 mm

Čerpės - gaminamos iš lengvai lydžių molių, plastiško formavimo būdu, jos būna štampuotos-
falcinės, juostinės – falcinės, juostinės- plokštelinės, kraiginės. Dažniausei naud. falcinės čerpės, jos
g.b. štampuo-jamos ir juostinės.

Apdailos keramika - keramikiniai gaminai naud. vidaus apdailai:sienoms, grindims ir tt. Sienos
yra iišklojamos majolikos ir fajansinėmis plytelėmis. Majolika yra keraminė plytelė, kuri yra padengta
glazūra, jos yra kvadratinės, stačiakampės formos. Fajansinės plytelės gaminamos iš sunkiai lydžių
molių ir kvarcinio smėlio jų išorinė pusė yra glazūruota, naud. iškloti požeminių perėjų, poliklini-kų
ligoninių sienų patalpas.

10
 Benas Jonkus 2020-09-24
Stiklas (5.)

Tai stipri amorfinė medžiaga.

Silicio oksidas ≈ 72 %; kalcio oksidas ≈ 8,5 %; magnio oksidas ≈ 3,5 %; natrio oksidas ≈ 15 %;
aliuminio oksidas ≈ 1,6 %; geležies oksidas ≈ 0,2 %;
Pagrindinė žaliava – kvarcinis smėlis (grūdelių diametras 0,1-0,4 mm). Stikle g.b. natrio, kalio,
ličio ir kt. šarminių metalų oksidų.

pav. 2 Stiklas

Lakštinis stiklas - gaminamas šių rūšių: paprastasis; langų (2-6 mm storio); veidrodinis
(gaunamas paprasto stiklo lakštą padengus metalo plėvele (vario, geležies, chromo), jis iš vienos pusės
yra nepermatomas) ; raštuotas (jis yra nepermatomas, iš vienos arba abiejų pusių jame yra įspausta
įvairūs raštai, jo paviršius yra padengtas įvairių metalų oksidų plėvelėmis, jis naud. langams, durims,
pertvarinėms sienelėms); šilumą sugeriantis (jis praleidžia iki 70 % saulės spindulių); šilumą
atspindintis; spalvotas (naud. durims, vitražams); apdailos; poliruotas stiklas (iš jo gaminami
veidrodžiai); armuotas stiklas (jo lakšto viduryje lygegrečiai su horizontaliąja plokštuma būna įterptas
metalinis tinklelis, supintas iš 0,4 mm skersmens plieninės vielos, jis naud. durims, langams,
stoglangiams.

Stiklo paketai - tai 2-8 mm storio stiklo lakštai, hermetiškai vienas su kitu sujungti visu
perimetru. Lakštai klijuojami prie aliuminio, plastiko rėmų. Paketai apdorojami kaitinimo kamerose,
jose sukietėja klijai ir tarpai tarp stiklo lakštų prisipildo oro; naud. langams, durims.

∞
nπx nπx
n=1
(
f ( x )=a0 + ∑ an cos
L
+b n sin
L )
1 1
cos α +cos β=2cos ( α + β ) cos ( α− β )
2 2

Deformacija, 4 Plastiškumas, 4
Dilumas, 4 Rišimasis, 4
Dispersiškumas, 4 Stiprumas, 4
Formavimasis, 5 Valkšnumas, 4
Kietumas, 4
Klampumas, 4

11
 Benas Jonkus 2020-09-24
Bibliografija

Maironis. (be datos). Trakų pilis.

12