Statybinių medžiagų savybės (1.

Visos bendrosios statybinių medžiagų savybes yra:

 fizikinės;
 mechaninės;
 fizikinės cheminės;
 technologinės;
 eksploatacinės.

Fizikinės savybės (1.1.)

Tikrasis tankis - absoliučiai tankios medžiagos tūrio vieneto masė: ρ = m / Va, kg/m³; m-medžiagos masė, kg;
Va- absoliutus tankis, m³. Vidutinis tankis- tai natūralios būsenos medžiagos tūrio vieneto masė: ρm =m / V,
kg/m³.
Piltinis tankis - nustatomas birioms medžiagoms ρp =m / Vp, kg/m³. Santykinis tankis - tūrio užpildymo,
absoliučiai tankia medžiaga, laipsnis. Santykinis tankis rodo betono, plytų it kt. statybinių medžiagų
sutankinimo laipsnį.

Akytumas - t.y. porų ir tuštumų tūrio santykis su visu medžiagos tūriu, jis parodo kokią medžiagos tūrio dalį
užima poros ir tuštumos. Medžiagos aktyvumas yra jos tam tikras struktūros rodiklis, nuo kurio priklauso
medžiagos laidumas šilumai, garsui ir kt. savybės.

Drėgnumas - tai dalinis įgeriamumas, kuris priklauso nuo aplinkos, oro sąlygų, tai santykis drėgmės, temp.,
slėgio. Brinkimas ir traukimasis- tai tūrio didėjimas, kai iš aplinkos įgeriamas vanduo ir jo mažėjimas, kai drėgmė
atiduodama į aplinką. Džiūvimas- tai medžiagos savybė atiduoti drėgmę aplinkai.

Šilumos laidumas - tai medžiagos savybė labiau įšilusios kūno dalies šilumos perdavimas mažiau įšilusiai.
Šilumos laidumo koef. λ (W/m°C) – tai fizikinis parametras apibūdinantis medžiagos laidumą šilumai, jis parodo,
koks šilumos srautas prateka per 1 m³ medžiagos sluoksnį, jei temp. kas 1m pakyla 1 °C.

Atsparumas kaitrai - tai medžiagos savybė neirti, nedegti, nesilydyti aukštoje temp.. Medžiagos skirstomos į
degias, rusenančias ir nedegias. Degumas apibūdinamas- degumo rodikliu: k = Q1 / Q2. Atsparumas šalčiui- tai
įmirkytos medžiagos savybė atlaikyti daug uužšaldymo ir atšildymo ciklų, beveik nepabloginant savo savybių.

Mechaninės savybės (1.2.)

Stiprumas - tai medžiagos savybė atlaikyti be pastebimų irimo požymių dėl išorinio poveikio (apkrovos, temp.)
įtempimus. Medžiagos irimas, kai nepastebima plastinių deformacijų vad. tampriuoju irimu. Kai plastiškai
deformuojasi ne tik arti paviršiaus (įtrūkimo), bet ir didesniame tūryje irimas vad. plastiškuoju. Ribiniai
įtempimai- jų veikiama medžiaga suyra, jėga, dėl kurios atsiranda įtempimai vad. ardančiąją jėga.

Deformacija - tai fizikinio kūno geometrinės formas ar matmenų pasikeitimas. Kūnas deformuojasi veikiant
išorinėms jėgom: temp., drėgmei. Defor-muojamos kūno dalelės keičia savo vietą, jos gali suartėti, atitolti arba
pasislinkti viena kitos atžvilgiu. Jeigu dėl šių poslinkių ryšiai tarp atomų nenutrūksta, deformacija vad. tampiąja.
O jei dalis tarp atominių ryšių nutrūksta ir todėl dalelės pasislenka viena kitos atžvilgiu, deformacija vad.
plastine. Deformacija jėgos veikimo kryptimi vad. išilgine, o statmena jėgos veikimo krypčiai- skersine.
Valkšnumas - tai medžiagos savybė deformuotis, kai ją ilgą laiką veikia pastovi apkrova. Valkšnumo
deformacijos didumas priklauso nuo medžiagos rūšies, įtempimų dydžio, temp. ir tt.

Kietumas - tai medžiagos savybė priešintis, kad į ją neįsiskverbtų kitas kietesnis kūnas.

Dilumas - tai medžiagos savybė dilti, kai ją veikia trinties jėgos. Dyla: kelių dangos, grindys, laiptai, tt. Dilumas
nustatomas spec. tyrimo aparatais.

Plastiškumas - tai medžiagos savybė plastiškai deformuotis, t.y. dėl veikiančios apkrovos pakeisti savo formą,
bet nesutrūkinėti.

Fizinės-cheminės savybės (1.3.)

Dispersiškumas - tai kietos arba skystos medžiagos smulkumo laipsnis, kuo smulkiau tuo dispersiškumas
didesnis.
Klampumas- tai medžiagos savybė priešintis tekėjimui, t.y. vieno sluoksnio slinkinimui kiti sluoksnio atžvilgiu.

Rišimasis - t.y. rišamųjų medžiagų kietėjimas, tam tikromis sąlygomis. Rišimosi greitis apibūdinamas rišimosi
pradžia ir pabaiga. Rišimosi pradžia- tai laikas, kuris praeina nuo standartinės konsistencijos tešlos užmaišymo
iki jos sutirštėjimo iki tam tikro tirštumo. Rišimosi pabaiga- tai laikas per kurį užmaišyta tešla sukietėja.

Technologinės savybės (1.4.)

Formavimasis - tai savybė ne tik įgauti, bet ir išlaikyti jei suteikta formą bei matmenis. Medžiagos formuo-jamos
įvairiais būdais: presuojamos, valcuojamos, liejamos ir tt.

Dengiamumas - tai savybė padengti paviršių neper-matomu sluoksniu, ji būdinga dažams.

Eksploatacinės savybės (1.5.)

Senėjimas - tai medžiagos struktūros kitimas ir savybių blogėjimas dėl pačioje medžiagoje vykstan-čių procesų.
Medžiagos senėjimas nustatomas natūraliomis sąlygomis jas laikant ore.
Ilgaamžiškumas - tai ilgiausias laikotarpis, per kurį medžiaga veikiama apkrovų ir klimatinių sąlygų nepraranda
eksploatacinių savybių. Ilgaamžiškumas nustatomas spec. klimatinėse kamerose.

Gamtinio akmens statybinės medžiagos (2)

Gamtiniai kūnai sudarantys žemės plutą vad. uolienomis, jos gg.b. sudarytos iš daug arba vieno mineralo.
Mineralai yra tam tikros cheminės sudėties ir struktūros gamtiniai kūnai. Jie susidaro žemės plutoje vykstant
fizikiniams ir cheminiams procesams.

Svarbiausi uolienų mineralai:

Grynuoliai - mineralai randami žemės plutoje: metalai (auksas, platina, varis), metaloidai ( deiman-tas, siera,
grafitas). Oksidai - kvarcas (stiprumas gniuždant ≈1000MPa; tankis 2650 kg/m³; grynas kvarcas randamas
baltas, bespalvis, nuo priemaišų g.b. gelsvas, žalias, juodas; lydosi prie 1710 °C, kvarcą išlydžius ir prie 1728°C jo
lydalą staigiai ataušinus gaunamas termiškai ir chemiškai atsparus kvarcinis stiklas. Opalas - metamorfinis silicio
hidroksidas, jis naud. kaip žaliava gaminti rišamosioms statybinėms medžiagom. Korundas - tankis 3900-4000
kg/m³, randamas pilkas ir naud. kaip žaliava gaminti ugnei atsparioms medžiagom.
Karbonatai - magnezitas (labai paplitęs), kalcitas, dolomitas. Šie mineralai naud. rišamosioms medžiagom
gaminti, kalkėm, cementui. Sulfatai - gipsas (labai naudojamas baltas, iš jo gaminamos gipsinės rišamosios
medžiagos), anhidritas ( jo tankis 2000-2800 kg/m³). Silikatai - labai paplitę: aliumo (žėručio, kaolinitas,
feldšpatai), geležingieji magnio silikatai (raganiukė, augitas, olivinas).

UOLIENOS (3.)

Pagal susidarymo sąlygas uolienos skirstomos: magmines; nuosėdines; metamorfines.

Magminės uolienos (3.1.)

Gelminės uolienos (3.1.1.)

Gelminės - susidarė kristalizuojantis magmai giliuose sluoksniuose, esant aukštai temp. ir dideliam slėgiui.
Gelminės uolienos yra kietos, tankios, stiprios,jų spalva ir fizikinės savybės priklauso nuo mineralinės sudėties.
Granitas - sudarytas iš 10-40% kvarco, 5-20 % žėručio; būna pilkos, rusvos, tamsiai rudos spalvos. Struktūra
kristalinė, grūdėta, tankis 2600-2700 kg/m³, stiprumas gniuždant 100-250 MPa. Jis naud. pastatų išorės ir
vidaus apdailai. Lietuvoje yra tik granito riedulių, jo yra Kaukaze, Urale.

Sienitas - panašus I granitą, bet neturi kvarco, spalva įvairi, tamsesne nei granito; stiprumas gniuždant 150-250
MPa; naud. apdailai. Lietuvoje nėra, yra Kaukaze, Urale, Ukrainoje.

Dioritas - sudarytas iš augito, kvarco mineralų; būna žalias, tamsiai pilkas, juodas; stiprumas gniuždant 150-300
MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, keliams, užtvankų šlaitams, jis yra aatsparus šalčiui, smūgiams, mažai
dūlėja. Lietuvoje nėra.

Gabras - yra pilkas, žalias, juodas; sudarytas iš raganiukės, olivino mineralų; stiprumas gniuždant 200-300 MPa;
tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, saldai gaminti.

Išsiliejusios uolienos (3.1.2.)

Išsiliejusios - sudarytos iš tokių pat mineralų kaip ir gelminės, tik kitomis sąlygomis.

Porfyras - būna geltonas, rausvas, pilkas; tankis 2000-2400 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 200 MPa; atsparus
šalčiui; naud. skaldai, apdailai.
Trachitas - tankis ≈ 2200 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 70 MPa; būna pilkas, žalsvai pilkas, gelsvas,rausvas;
statyboje naudojamas kaip gamtinis akmuo.
Andezitas - tankis ≈ 2800 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 240 MPa; statyboje naud. kaip gamtinis akmuo.
Diabazas - tankis ≈ 3000 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 3500 MPa; statyboje naud. kelio dangai.
Bazaltas - tankis ≈ 3000 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 100-500 MPa; statyboje naud. kelio dangai, krantinėms.

Vulkaninės uolienos (3.1.3.)

Purios - vulkaniniai pelenai (tai dalelės, kurių frakcija iki 1mm), vulkaniniai smėliai (dalelės 1-10 mm), pemza
(10-300 mm) - tai ugnikalnių išmesti produktai, kurie susisluoksniavę įvairaus storio sluoksniais. Statyboje
naudojami kaip lengvųjų betonų užpildas. Lietuvoje nėra.
Susicementavusios - vulkaninei tufai ir vulkaninė lava(tai sustingusios lavos masė, iš kurios yra nespėjusios
pasišalinti dujos). Šios uolienos naud. gaminti pastatų išorės ir vidaus apdailos elementams.

Nuosėdinės uolienos (3.2.)

Birios - gamtinė skalda;žvyras (grudelių diametras 150-0,14 mm, spalva priklauso nuo priemaišų); smėlis
(grudelių diametras 5-0,14 mm); molis (grudelių diametras >0,005 mm). Jos naud. keliams, užpildui, statybinis
molis - keramikai.

Chemogeninės - susidaro karšto ir sauso klimato, vandens baseinuose (prie vandens arba vandenyje). Klintys-
susidaro iš kalcito mineralų, jose g.b. nedidelis kiekos dolomito, molio, kvarco priemaišų. Iš klinčių daromos
kalkės, kurios naud. cemento gamyboje. Dolomitas- tamsiai pilkas, g.b. baltas, rausvas, gelsvas, priklauso nuo
priemaišų; iš jo gaminamos dolomitinės kalkės. Gipsas - baltas, g.b. rusvas priklauso nuo priemaišų; iš jo
gaunamas statybinis gipsas, kuris naud. vidaus apdailai. Anhidritas - baltas, pilkas žalsvas, gelsvas priklauso nuo
priemaišų; naud. vidaus apdailai.

Organogeninės - šios uolienos susidaro iš augalų ir gyvųjų organizmų liekanų. Klintys- susidarė iš kriauklainių;
g.b. pilkos, baltos, rausvos; naud. kaip rišamųjų medžiagų žaliava, kalkių cementui gaminti. Kreida - susideda iš
labai smulkių susicementavusių gyvųjų organizmų liekanų; iš jos daromos kalkės, gaminami baltų dažų
ppigmentai. Durpės - susidaro iš augalų liekanų; jose yra smėlio ir molio priemaišų; sausos ir perdirbtos naud.
kaip termoizoliacinė medžiaga.

Metamorfinės uolienos (3.3.)

Gneisai - susideda iš granitų ir kt. masyvių uolienų; naud. kaip granitinis akmuo akmuo, gaminti skaldai,
grindiniams.
Marmuras - susiformavo iš klinčių arba dolomito; naud. pastatų vidaus apdailai, vidaus laiptų pakopoms;
Lietuvoje yra.
Molio skalūnai - susidarė iš molio, kuris buvo veikiamas aukštos temp., slėgio ir cheminio poveikio, tai labai
stipri uoliena, pilka.
Kvarcitas - susidarė iš kvarcinio smėlio ir smiltainio; statyboje naud. pastatų apdailai, iš jo gaminamos ugnei
atsparios plytos.

Keraminės statybinės medžiagos (4.)

Prie statybinės keramikos priskiriami degti moliai ir kt. mineralinės medžiagos, kurių pagrindas yra molis.
Suformuotas gaminys vad. pusfabrikačiu, išdžiovin-tas ir išdegtas jis yra kietas ir vad. keraminiu dirbiniu arba
gaminiu.
Keramikos gamyba. Žaliavos: keramikiniai gaminiai gaminami iš pagalbinių ir pagrindinių žaliavų. Pagr. žaliava
yra įvairių rūšių moliai, pagalbinė - liesikiai, fliusai.
Moliai – tai nuosėdinės kilmės uolienos, susidariu-sios dūlėjant magminėms uolienoms ir feldšpatams. Veikiant
feldšpatus vandeniu ir anglies dioksidu susidaro molio mineralas – KAOLINITAS, molis sudarytas ir kaolinito vad.
kaolinu, t.y.baltas molis – pagr. molis keramikoje. Susidarymo vietoje randami moliai vad. pirminiais, o pernešti
vandens ar vėjo - antriniais.
Cheminė molio sudėtis. Moliai sudaryti iš įvairių oksidų, laisvo bei chemiškai surišto vandens, organinių
priemaišų. Daugiausia molyje yra silicio ooksido, labai svarbus molyje yra aliuminio oksidas, nuo jo priklauso
molio atsparumas ugnei, o geležies oksidas reguliuoja molio spalvą, geležies junginiai nudažo molį nuo geltonos
iki raudonos spalvos.

Technologinės molio savybės (4.1.)

Granuliometrinė sudėtis- nuo jos priklauso molio plastiškumas, susitraukimas džiūnant ir degant, t.p. gaminių
stiprumas. Ji rodo kiek ir kokio stambumo dalelių yra molyje. Molio granuliometrinę sudėtį sudaro: smėlio
frakcija (dalelių dydis 0,005-5 mm), dulkių frakcija (dalelių dydis 0,005-0,05 mm), molingoji frakcija (d<
0,005mm) ši frakcija svarbiausia molio granuliometrinės sudėties dalis. Molingo-sios dalelės suteikia moliui
pagr. savybę- plastiškumą. Statybinėje keramikoje yra nuo 30-70 % molingųjų dalelių. Plastiškumas - molio
plastiškumas priklauso nuo cheminės, mineraloginės ir granuliometrinės sudėties. Jis apibūdinamas vandens
kiekiu, kurio reikia normalios konsistencijos tešlai gauti. Pagal palatiškumą moliai skirstomi į labai plastiškus, tai
kai normaliai tešlai gauti vandens t.b.>28%; vidutinio palatiškumo, kai vandens 20-28%; mažo plastiškumo, kai
vandens >28%. Labai plastiškas molis vad. riebiu,jis yra rišlus; neplastiškas liesu, jis yra nerišlus.

Molio susitraukimas džiovinant ir degant- tai suformuoto gaminio tūrio sumažėjimas. Molis džiūdamas
normaliomis sąlygomis traukiasi, nes gaguoja atskirų molio dalelių paviršiuje esantis vanduo. Susitraukimas
džiovinant priklauso nuo molio plastiškumo. Labai plastiškas molis susitraukia 10-15 %, vidutinio plastiškumo 6-
10 %, mažo plastiškumo 4-6 %. Degamas molis nuo 950-1000°C susitraukia ≈ 1 %%, šis susitraukimo dydis rodo
kiek reikia suformuoti didesnius gaminius, kad išdegti jie būtų reikiamų matmenų.

Keramikinių dirbinių gamybos technologija (4.2.)

Pagr. procesai: molio kasimas karjeruose, formavimo masės paruošimas ( molio ir priedų maišymas), gaminių
formavimas, džiovinimas, degimas. Molis keramikiniams dirbiniams kasamas ekskavatoriais ir atvežamas į
gamyklą. Masė ruošiama pussausiu, plastiškuoju ir šlapiuoju būdu. Pussausiu būdu žaliava trupinama,
džiovinama, smulkinama ir sudrėkinama iki 8-12 % drėgnumo. Plastiškajam gaminių paruošimui ruošiamas
molis smulkinamas valcais, sumaišomas su priedais ir vandeniu. Šlapiuoju būdu žaliavos malamos rutuliniais
malūnais ir vandens pilama 35-50 % gaunama skysta vientisa masė.

Gaminiai formuojami plastiškuoju, pussausiu ir liejimo būdu. Plastiškai formuojamos plytos, blokai, drenažo
vamzdžiai, čerpės, kanalizacijos vamzdžiai. Formuojama juostiniais, paprastaisiais arba vakuuminiais presais,
g.b. naudojami štampai. Molis vakuumuojamas gaminant plonasienius gaminius. Prese įstatytas velenas su
mentėmis, kurios sukdamo-sios spaudžia molio tešlą po presavimo galvute ir taip suteikiami gaminiui reikiama
forma ir matmenys. FFormuojant plytas iš preso išspaudžiama molio juosta, kurios skerspjūvio matmenys
atitinka ilgį ir plotį (su atsarga susitraukimui). Automatinis pjaustiklis juostą supjausto į plytos dydžio gabalus,
automatiniai nuimtuvai plytų pusfabrikačius nuima ir sukrauna į džiovyklų vagonėlius.

Keramikiniai dirbiniai (4.3.)

Statybinės keramikos dirbiniai skirstomi į poringuosius, kai poringumas > 5 %. Prie poringos statybinės
keramikos priskiriamos paprastos keramikinės plytos, skylėtos plytos, sienų blokai, čerpės, fajansinės plytelės,
užpildai betonams.
Keramikiniai blokai - gaminami iš plastiško gerai įmirkyto molio, blokų paviršiai yra daromi lygūs arba rėvėti (ne
lygūs). Blokai gaminami šių matmenų: ilgis g.b. 250 mm; 290 mm; 190 mm; plotis 120 mm; 70 mm; 190 mm;
storis 138 mm; 188 mm; 288 mm.Vidutinis tankis 1300-1500 kg/m³. Iš tokių blokų yra mūrijamos lengvos
išorinės ir vidinės sienos, bei pertvaros.

Čerpės - gaminamos iš lengvai lydžių molių, plastiško formavimo būdu, jos būna štampuotos-falcinės, juostinės
– falcinės, juostinės- plokštelinės, kraiginės. Dažniausei naud. falcinės čerpės, jos g.b. štampuo-jamos ir
juostinės.

Apdailos keramika - keramikiniai gaminai naud. vidaus apdailai:sienoms, grindims ir tt. Sienos yra iišklojamos
majolikos ir fajansinėmis plytelėmis. Majolika yra keraminė plytelė, kuri yra padengta glazūra, jos yra
kvadratinės, stačiakampės formos. Fajansinės plytelės gaminamos iš sunkiai lydžių molių ir kvarcinio smėlio jų
išorinė pusė yra glazūruota, naud. iškloti požeminių perėjų, poliklini-kų ligoninių sienų patalpas.

Stiklas (5.)

Tai stipri amorfinė medžiaga.

Silicio oksidas ≈ 72 %; kalcio oksidas ≈ 8,5 %; magnio oksidas ≈ 3,5 %; natrio oksidas ≈ 15 %; aliuminio oksidas ≈
1,6 %; geležies oksidas ≈ 0,2 %;
Pagrindinė žaliava – kvarcinis smėlis (grūdelių diametras 0,1-0,4 mm). Stikle g.b. natrio, kalio, ličio ir kt.
šarminių metalų oksidų.

Lakštinis stiklas - gaminamas šių rūšių: paprastasis; langų (2-6 mm storio); veidrodinis (gaunamas paprasto
stiklo lakštą padengus metalo plėvele (vario, geležies, chromo), jis iš vienos pusės yra nepermatomas) ;
raštuotas (jis yra nepermatomas, iš vienos arba abiejų pusių jame yra įspausta įvairūs raštai, jo paviršius yra
padengtas įvairių metalų oksidų plėvelėmis, jis naud. langams, durims, pertvarinėms sienelėms); šilumą
sugeriantis (jis praleidžia iki 70 % saulės spindulių); šilumą atspindintis; spalvotas (naud. durims, vitražams);
apdailos; poliruotas stiklas (iš jo gaminami veidrodžiai); armuotas stiklas (jo lakšto viduryje lygegrečiai su
horizontaliąja plokštuma būna įterptas metalinis tinklelis, supintas iš 0,4 mm skersmens plieninės vielos, jis
naud. durims, langams, stoglangiams.

Stiklo paketai - tai 2-8 mm storio stiklo lakštai, hermetiškai vienas su kitu sujungti visu perimetru. Lakštai
klijuojami prie aliuminio, plastiko rėmų. Paketai apdorojami kaitinimo kamerose, jose sukietėja klijai iir tarpai
tarp stiklo lakštų prisipildo oro; naud. langams, durims.