VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Statybos fakultetas Statybini mediag katedra

Natralaus akmens mediagos

referatas

Atliko: KGn -7/2 gr. stud. V. Bierontas Tikrino: prof. A. Gailius

Vilnius 2009

Natralaus akmens mediagos

Gamtiniai knai,sudarantys ems plut,vadinami uolienomis.Akmuo - (kietos uolienos luitai) viena seniausi ir patvariausi statybini mediag,sudaryta i daugelio (arba vieno) mineral. Planetoje egzistuoja apie 8 tkstaniai ri akmen. Statyboje akmuo naudojamas labia seniai, taiau didjant statyb tempams ir statant kuo pigesnius pastatus, jo naudojimo mastai gantinai sumajo. Akmuo jau ilg laik naudojamas kaip komponentin mediaga kit mediag sandaroje, naudojant statybini akmen atliekas. Grynas akmuo reiau naudojamas dl didels kainos, daniausiai individuali nam statybai arba prabangiems statiniams statyti (kaip apdailos elementai).iuo metu statyboje naudojamos pigios statybins mediagos, kurios yra trumpalaiks. Naudojant ias mediagas, statybos metu sumaja ilaidos. Taiau laikui bgant, statiniai gali pradti irti dl prastesns statybini mediag kokybs. Tad renovavimo ar rekonstravimo darbams reikia skirti daugiau ilaid ir laiko. Gera ieitis - kaip statybin mediag dl jo ilgalaikikumo savybi naudoti natral akmen. Natralus akmuo - universali mediaga. Gamtinis pieinio unikalumas, faktr vairov, ekologinis saugumas ir ilgaamikumas - savybs, leidianios natraliam akmeniui utikrintai uimti garbing viet statybini mediag rinkoje. Natralaus akmens ri vairov leidia j naudoti daugelyje gyvenimo srii: kratovaizdio dizaine, interjero ar architektros projektuose ir t.t. Labiausiai paplitusios natralaus akmens rys, be granito ir marmuro, yra eer akmuo, upi akmuo, smiltainis, kriauklainis, klintis, dolomitas, travertinas, bazaltas, tufas, skalnas. Akmuo naudojamas kaip statybin mediaga neapdorotas (rieduliai), apdorotas (pjaustytas, taytas, skaldytas) ir perdirbtas (lydytas, maltas).

Nomenklatra Mediag i natralaus akmens diapazonas apima ploktes, blokus, akmenis, gaminius statybai ir architektrai (profilinius ir ploktinius), skaitant skirtus specialiems poreikiams, pavyzdiui:

hidrotechninius (upinius ir jrinius); tiltams ir poeminiams statiniams (antvandenins ir povandenins tilt dalys, tuneliai); keli statybai.

Plokts (plotis iki 1200 mm, storis 5-40 mm) naudojamos iorinei ir vidaus apdailai. Blokai (apimtis ne maesn kaip 0,1 m3) idealiai tinka pamatams ir sienoms. Apdirbimo technologijos numato kelis galimus blok tipus - tayti, skaldyti arba pjaustyti. Akmenys (390x190x188, 490x240x188, 390x190x288 mm, ir t.t.) - funkcin paskirtis tokia pati, kaip ir blok. Mai rieduliai naudojami akmen mrui, akmenbetoniui, grindiniui; i j mrijami pamatai, neildom pastat sienos, jais grindiamos gatvs, klojamos krantins. Skaldyti akmenys gaunami sprogdinant, lauant kietas arba vidutines kietumo uolienas (granit, dolomit, klint, smiltain). I skaldyt 20-40 kg mass akmen mrijami statini pamatai, atramins sienos.

Smulks (5-150 mm) skaldyto, danai ir trupinto akmens gabalai (skalda) riuojami pagal dyd ir naudojami (kaip ir vyras) betonui, asfalbetoniui, keli pagrindui. I lengv uolien (tufo, kriauklainio) pjaunami blokai sienoms mryti. Sien, kolon, laipt apdailai, grind dangai naudojami pjauti taisyklingos formos, danai dar ir specialiai apdoroti (iurktinti, lifuoti, poliruoti) akmenys - apdailos plokts. Jos ipjaunamos i kiet arba pusiau kiet uolien.Be vietinio akmens, Lietuvoje naudojamas vetinis akmuo: marmuro, granito, kriauklainio plokts, marmuro, granito skalda. Savybs Kai kalbama apie gamtini akmen savybes, pirmiausia galv ateina stiprumas ir ilgaamikumas. Taiau svarbu nepamirti, kad natralus akmuo - plati svoka ir labai skiriasi savo mediagos struktra, neretai sudaryta i vairi mineral, danai susidarymo ir po to sekanio suslgimo ems plutoje proceso metu patyrusi didel slg. Be i veiksni, gamtini akmen savybms takos turi gavybos ir apdirbimo metodai. Gamtini akmen savybes galima suskirstyti eksploatacines-technines ir estetines. Eksploatacins-technins savybs, taip pat kaip ir estetins, nustatomos pagal uolienos struktr. Vertinant j, svarbu atsivelgti tiesiogin ry tarp sudties ir uolien sudarani mineral, kurie skiriasi vairiomis charakteristikomis, savybi. Atsivelgiant mineral savybes, j isidstymo viet, rianiosios mediagos kiek ir tip, iskiriamos ios pagrindins uolien struktros: kristalins, stiklikos, pegmatitins ir porfyrins. Nustatant uolienos kristalins struktros pobd, nustatomas stambumas grd, kurie klasifikuojami pagal j dyd. Priimta iskirti stambiagrd struktr (> 40 mm), vidutinio stambumo (2-10 mm) ir smulkiagrd (<2 mm). Vidutinio kietumo gamtini akmen, pavyzdiui, marmuro struktra su grdais, didesniais kaip 1 mm, laikoma stambiagrde, nuo 0,25 iki 1 mm, - vidutinio stambumo ir iki 0,25 mm, - smulkiagrde. Fiziniams-mechaniniams bandymams ir struktros vertinimui igaunami specials pavyzdiai i natralaus akmens masyvo dar geologini tyrim etape. Vertinant gamtini akmen struktr, pasirenkami didiausi gabalai, be to, su bdingu tiriamai riai skilimu. Nagrinjant mgin, atsivelgiama iuos parametrus:

Dyd; Form; Suskilimo pobd; Paviriaus tekstros skaidymo; Gebjimas skilti smgio metu tam tikrose nustatytose vietose; Plyius, sekrecij; Danai - gars nuo smgio plaktuku.

Gamybos ir racionalaus gamtini akmen panaudojimo metodai nustatomi pagal mediagos kietum. Gamtini akmen kietumui nustatyti naudojama Moso (Moos) skal, lyginanti j kietum su specialiai atrinkt mineral, idstyt ypatinga tvarka - pagal kietumo augim (talkas, gipsas, kalcitas, apatitas, ortoklazas, kvarcas, topazas, korundas, deimantas) kietumu. Moso skalje auktesn vert turintis mineralas paliks ym ant emesnio mineralo paviriaus. Skal 1812 m. sukr vokiei

minerologas Friedrichas Mosas. Moso skal nra proporcinga ir iuo metu naudojama tik greitam mineral atpainimui.

Kietumas Talkas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Mineralas

Absoliutus kietumas 1

(Mg3Si4O10(OH)2) Gipsas (CaSO42H2O) Kalcitas (CaCO3) Fluoritas (CaF2) Apatitas (Ca5(PO4)3(OH-,Cl-,F-)) Ortoklazas (KAlSi3O8) Kvarcas (SiO2) Topazas (Al2SiO4(OH-,F-)2) Korundas (Al2O3) Deimantas (C)

3 9 21 48 72 100 200 400 1500

Tikslesnius duomenis galima gauti nustatant uolienos kietum specialiu prietaisu ( -3), kurio veikimo principas remiasi rombins piramids spaudimu tiriam pavyzd. Pagal kietum gamtiniai akmenys suskirstomi tris grupes. Pagal Moso skal kieti akmenys vertinami 6-7 balais, vidutinio - 3-5 balais, o minkti - 1-2 balais. Kieti akmenys, palyginti su kitomis dviem grupmis, apibdinami monolitikesne struktra. Kietaisiais akmenimis laikomos uolienos, kuri sudt eina kieti mineralai, kuri kietumo rodiklis pagal Moso (Moos) skal yra 6-7. iai grupei priskiriami: kvarcitas, granitas, sienitas, gabras labradoritas ir kt. Jie daugiausia naudojami pastat konstrukcijoms ir statini apdailai. Prie vidutinio kietumo akmen priskiriama didel grup uolien: marmuras, klintis, klintiniai smiltainiai, vulkaniniai tufai, dolomitas, skalnai ir kt. io tipo akmenis galima apdirbti kietj metal rankiais, nes j kietumas pagal Moso skal ne didesnis nei 5. Jie naudojami labai plaiai, ypa marmuras, nes yra lengvai pjaustomas, lifuojamas ir poliruojamas, yra dekoratyvus ir turi graaus rato spalvot intarp. Taiau vidutinio kietumo uolienose pasitaiko tai uolien grupei nebding mineral intarp, kurie apsunkina apdirbim.Vidutinis tankis, priklausomai nuo akmens tipo, paprastai yra 800-3100 kg/m3 ribose.Akmens ualdymo ir atildymo efektas, vandens ir mechanini apkrov poveikis labai priklauso nuo poringumo, kuris gali smarkiai skirtis. Ilgaamikumas. Naudojant akmen iors apdailai reikia atsivelgti jo atsparum temperatros pokyiams, naudojant grindims bei laiptams - atsparum spaudimui, trynimui, dvjimuisi bei smgiams ir t. t. Ilgaamikumas priklauso ir nuo akmens paviriaus apdirbimo bdo. Labiausiai rodikl padidina poliravimo faktra, todl tokiame paviriuje agresyvi mediag neusilieka.

 dilumo kriterij reikia atsivelgti renkant akmens ris grind dangai, laiptinms, aiktelms, aligatviui ir t.t. Parenkant akmens mediagas tam tikros paskirties gaminiams, turi bti atsivelgiama t gamini eksploatavimo slygas ir statini ar pastat projektin ilgaamikum. Laikiniesiems pastatams netikslinga naudoti brangius auktos kokybs gaminius, o pastatams ar statiniams, kuriuos numatoma eksploatuoti ilgus deimtmeius, neleistina naudoti neilgaamius akmenis. Kai yra labai agresyvi aplinka ar nepalankios gamtins slygos, net ir akmens konstrukcijoms reikt numatyti specialias konstrukcines arba kitokias apsaugos nuo irimo priemones. Akmens kokybei yra svarbus jo gavybos bdas. Yra trys gavybos bdai:

Sprogdinimo bdas. is bdas buvo plaiai taikomas buvusioje TSRS. Jis gan pigus, taiau nukenia tokio akmens kokyb, atsiranda mikrotrki. Taikant sprogdinimo bd nemaai akmens sugadinama. Atsklimas oro pagalve. Ipjovimas i uolienos. Iki ios dienos tai pats populiariausias, bet kartu ir brangiausias gavybos bdas. Privalumas yra tas, kad praktikai taikant tok bd nebelieka atliek.

Natralaus akmens rys Marmuras. Marmuras - metamorfin uoliena, susidariusi i persikristalizavusios klinties arba dolomito. Marmuras sudarytas i mineralo kalcito. Spalva vairi: balta, melsva, pilka, alsva ar alia, rausva ar raudona, gali bti marga. Sudtis - kalcitas, dolomitas. Susidaro metamorfizuojantis karbonatinms uolienoms (klintims ar dolomitams). Tekstra masyvioji, tolygioji, juostuotoji, dmtoji. Reaguoja su druskos rgtimi. Naudojamas apdailai, skulptroms, pasiymi dielektrinmis savybmis, todl naudojamas elektrotechnikoje.

Marmuras

Tamsiai pilkas marmuras su kalcito gyslomis Kalcitas (CaCO3) yra klini, kreidos, marmuro pagrindas. Kalcito randama nuosdinse uolienose,evaporituose.Kartais is mineralas upildo tutumas uolienose. Olose i io mineralo formuojasi stalaktitai ir stalagmitai.Kalcitas bna vairi spalv. Spalv jam suteikia vairios priemaios. Skaidraus kalcito atmaina vadinama Islandijos patu. i atmaina pasiymi dviguba refrakcija. Kiti kalcito kristalai gali turti fluorescencini, fosforescencini savybi. Pakaitintas kalcitas virsta kalcio oksidu ir isiskiria anglies dvideginis. Taip pat kalcitas intensyviai reaguoja su rgtimis, iskirdamas anglies dvidegin. savyb plaiai naudojama lauko slygomis atpainti mineral. Panaudojus rgties atskyrimo metod gana lengvai mineralas atskiriamas nuo dolomito ir kit silikatini mineral.Kalcitai naudojami apdailai, statyboje, chemijos pramonje, kaip abrazyvin mediaga. Statybini akmen pramonje marmuru vadinama ir daugyb kit uolien. Visos jos vertinamos dl patrauklios struktr ir spalv vairovs, taip pat dl to, kad jas lengva lifuoti.

Granitas - tvirta, atspari erozijai kristalin uoliena, sudaranti rykias reljefo formas. i toki daug silicio dioksido turini mineral kaip kvarcas, putnagas ir maesniais kiekiais rutis bei amfibolas (daugiausia raginuk). Silicio dioksido granite bna apie 70 proc. Granito spalva vairuoja nuo baltos iki raudonos, viesiai alios ar ydros ir net juodos - tai lemia j sudarani mineral spalva ir struktra, spalva priklauso nuo lauko pat spalvos: balkva, viesiai pilka, gelsva, roin, raudona. Dauguma kristal yra keli milimetr skersmens, bet kai kuri mineral, pavyzdiui, putnago, kristalai iauga didesni - net iki keleto centimetr. Sudtis: lauko patai (ortoklazas), mikroklinas, plagioklazai, kvarcas, ruiai, reiau raginuk. Kartais granite bna kit mineral: magnetito, granat, cirkono, apatito. Priklausomai nuo feldpat ir kvarco santykio granito kietumas pagal Moso skal skiriasi. Jis gali bti nuo 5,5 iki 7.

Granitas.

Pilkas granitas Struktra nuo stambiagrds iki smulkiagrds. Tekstra masyvioji. Jei yra daugiau kvarco - granitas trapesnis. Stambiagrd granito atmaina vadinama rapakyvi - (suom. rapakyvi - supuvs akmuo). Struktra porfyridin. Neatsparus dljimui. Naudojamas apdailai, kaip statybin mediaga. Smiltainis - nuosdins kilms uoliena, sudaryta i smlio dydio mineral ar kit uolien nuolau daleli ir sucementuotu vairi cementu. Daniausiai smiltainis sudarytas i kvarco ir feldpato mineral, labiausiai paplitusi emje. Jei kvarco kiekis virija 90% smiltainis vadinamas kvarciniu. Pagal mineralin sudt, fizines ir mechanines savybes smiltainis nenusileidia granitui, kvarcui ir kt. smiltainio sudt eina kvarcitas, jis vidutinio kietumo, stiprumas gniudant - 300-1000 kg / kv. cm , nedidel pagal mas vandens absorbcija (0,5-3,0 proc.), maas akytumas. Be pastat fasad apdailos smiltainis dar plaiai naudojamas klojant pamatus, laipt konstrukcijoms, grindinio plytelms ir t.t. Smiltainio spalv gama priklauso nuo mineralins sudties ir yra labai vairi. Labiausiai paplitusios yra ruda, rusva, gelsva, pilkva, balta.

Spalva vairi, priklauso nuo sudarani mineral ir cemento spalvos. Sudtis bei pavadinimas priklauso nuo vyraujani sudarani mineral - kvarcinis smiltainis, rutinis smiltainis, glaukonitinis smiltainis ir t. t. Struktra smulkiagrd, psamitin. Tekstra masyvioji, juostuotoji. Naudojamas kaip statybin mediaga, abrazyvas, kvarcinis smiltainis - stiklo pramonje. Kriauklainis - klintis i susicementavusi kriaukleli. Tai portas natralus akmuo, sudarytas beveik vien i sveik arba suskaidyt jr organizm kriaukleli. Paprastai kriauklainis susiformuoja sekliose jr ir vandenyn zonose. Klintis (kalkakmenis) - yra nuosdin uoliena daugiausia sudaryta i mineralo kalcito. Sudtis: mineralas kalcitas (apie 95 proc.) su dolomito, aleurito, molio, smlio, organins mediagos priemaiomis. Chemogenini klini struktra nuo smulkiagrds iki stambiagrds. Tekstra masyvioji, sluoksniuotoji, kaverningoji. Kalcitas CaCO3 - kietumas 3; trapus, skalumas tobulasis trimis kryptimis, tankis - 2,6-2,8; spalva pieno baltumo su pilku, gelsvu, rausvu, melsvu atspalviu arba bespalvis; bruoas - baltas; blizgesys stiklinis. Danai aptinkamas prizmins formos kristalais, koloidinmis nuosdomis (stalaktitai, stalagmitai).

Marmurizuota klintis.

Be io mineralo klintyje yra arogonito, dolomito ir kit mineral. Gryna klintis yra baltos arba beveik baltos spalvos. Dl vairi priemai, molio, smlio, organikos, hematito ar kit, klinties spalva gali kisti. Struktra tai pat vairuoja dl formavimosi slyg. Ji gali bti masyvi, klastin, kristalin, granulin. Kalcito, kvarco, dolomito, barito, pirito kristalai gali upildyti klintyje esanius plyius, tutumas. Klintyje kartais bna titnago gniutul. Viena i labiausiai paplitusi mediag tradicinje architektroje, plaiai naudojama nuo XI a. statyti paminklams, banyioms, nam statybai miest centruose, kuri nemaai yra gerai isilaik iki i dien. Kai klintis slgso alia ems paviriaus ir lietaus vanduo sunkiasi per j, tokiose vietose klintis iplaunama. Vyksta karsto procesai ir formuojasi karstins tutumos - olos. Spalva daniausiai viesi, priklauso nuo priemai: balta, pilka, gelsva, rusva, juoda, kartais marga. Daniausiai klintys susidaro vandens baseinuose dl chemini proces (chemogenins) arba dl augal ar gyvn liekan nusdimo dugne (chemobiogenins). Pastarosiose aptinkama suakmenjusi gyvn ar augal liekan. Pagal organines liekanas klintys skirstomos kriauklines (kriauklainis), koralines (koralai), oolitines (oolitai) ir kt. Klintyse galima aptikti augal atspaud ar liekan. Panaudojimas: kaip statybinis ar apdailos akmuo, aliava cementui, statybinms kalkms, metalurgijoje, stiklo, popieriaus pramonje, dirvoemiui kalkinti. Lietuvoje jo yra Akmens rajone. Glavanden klintis (sin. klintinis tufas) - spalva: geleies junginiai suteikia jai gelsv, rusv atspalv. Sudtis - mineralas kalcitas. Susidaro nusdant iam mineralui i vandens eeruose ar alia altini. Pagal susidarymo slygas iskiriamos dvi glavandens klinties atmainos: eer klintis - eer kreida ir altini klintis - klintinis tufas. Glavandens klinties atmaina, susidaranti veikiani vulkan rajonuose i kart versmi, vadinama travertinu. Uoliena nevienalyt, labai poringa. Dolomitas. Natralus akmuo, turintis nemaai pranaum palyginti su kitomis statybinmis mediagomis, yra viena i populiariausi ir utikrina konstrukcijos patikimum ir ilgaamikum, pavyzdiui, idinio. Dolomitas - karbonat klass mineralas, kalcio magnio karbonatas CaMg (CO3)2. Kietumas pagal Moso skal 3,5-4,0, tankis 2900-3200 kg/m3, skalumas tobulasis trimis kryptimis, tankis - 1,8-2,9; spalva - balkvai pilka, kartais su gelsvais ir rusvais atspalviais (atspalviai priklauso nuo priemai); bruoas - baltas; blizgesys - stiklinis, nemetalinis. Priemaios gali suteikti rusv, rausv, melsv, alsv, tamsiai pilk, juosv atspalv.

Dolomitas.

Susidaro i tirplal arba dolomitizuojantis klintims. Sudaro smulkiagrdes uolienas, danai sluoksniuotas, gali turti por, kavern, danai plyiuotas. Tekstros: masyvioji, sluoksniuotoji, dmtoji. Dolomito milteliai reaguoja su druskos rgties tirpalu. Naudojamas kaip apdailos akmuo, statybin mediaga - skaldai, kalkms gaminti. Travertinas. Travertinas - nuosdin uoliena. Tvirtesnis u marmur, o pagal atsparum aliui pralenkia kalkakmen ir dolomit.

Travertinas - vienas i keli natrali akmen, naudojam vidiniams kiemams ir takeliams grsti. Kartais i uoliena apibdinama ir kaip travertino kalkakmenis ar travertino marmuras, taiau tai tas pats akmuo, todl tai nei kalkakmenis, nei marmuras. iam akmeniui bdinga ypatyb - paviriuje esanios skyluts ir dubos. Nors ios dubos ir susiformuoja natraliai, daug kam gali pasirodyti, kad jos per daugel met atsirado dl didelio dvjimo. Kai kurie meistrai, siekdami upildyti ias skylutes, naudoja glaist, o kiti palieka jas atviras. Vadinamojo upildyto travertino pavirius ilyginamas epoksidine derva, suteikiania rafinuoto groio. O neupildytas - poringas - pavirius sukuria jaukumo ir ilumos spd.

Bazaltas. Bazaltas - labiausiai paplitusi magmin uoliena emje.Kietumas pagal Moso skal 2,5-3,5. Tekstra - daugiausia tanki, porta, kristalai nra matomi plika akimi, spalva tamsi, iki juodos. Labai stipri uoliena, atspari dljimo procesams. Slgso sraut pavidalu arba eiabriauniais stulpais.Naudojama apdailai, kaip statybinis akmuo.

Tufas. Tufas - kaln uolienos, susidariusios i puri ugnikalni isiverim produkt, purvo sraut, susicementavusi su smliu, pelenais, akmenimis, stiklu, bazaltu. Visai kitokios kilms - kalkinis tufas. Tai - portos kalki karbonato nuosdos.

Tufo spalv gama labai plati - nuo pilkos iki geltonos ir raudonos spalvos. Naudojamas patalp apdailai, pastat puoybai, sod elementams, taip pat blokais kaip statybin mediaga.Vulkanin tuf lengva apdirbti kirviu ir pjklu. Pasiymi puikiomis dekoratyvinmis savybmis, nedidele mase ir tvirtumu. Skalnai - plonais sluoksneliais, ploktelmis skylanios uolienos. Skiriamos dvi didels skaln grups: nuosdiniai ir kristaliniai (metamorfiniai) skalnai. Nuosdiniams skalnams priklauso smulkiagrds labai plon sluoksneli nuosdins uolienos (daugiausiai molingos), beveik nepakitusios ar iek tiek pakitusios dl diagenezs bei menko metamorfizmo ir gijusios sualnuotum. Kristalizuoti skalnai susidaro i stipriai metamorfizuot kristalini uolien (paraskalnai) arba magmini uolien (ortoskalnai). Jas sudarantys plokteliniai prizmiki, pailgi rui, amfibol, feldpat kristalai isidst beveik lygiagreiose ploktumose (ruio skalnai, sericito skalnai). Skalnas yra puiki apdailos, grindimo ir kratovaizdio kompozicij mediaga. Gneisas pagal chemin sudt labai artimas granitui ir molio skalnams. Gneisas isiskiria savo tekstra. Jame aikiai matomi sluoksneliai. Gneisas sudarytas i kvarco, plagioklazo ir kalio feldpato (mikroklino ar ortoklazo).

Granito gneisas.

Gabras - stambiakristalin bazins sudties (SiO2 kiekis - 45-52%) intruzin magmin uoliena. Uolien sudaro plagioklazo ir pirokseno mineralai, daniausiai suaug vienas kit. Plagioklazas viesus mineralas, o piroksenas tamsiai alias. Gabras taip pat naudojamas statybose ir keli tiesimui. Labradoritas silikat klass, lauko pat grups mineralas. Danas daugiau bazins sudties uolienose, tokiose kaip dioritas, gabras, andezitas, bazaltas ir paprastai randamas su piroksenu ar amfibolu.

Labradoritas. Vido Mikulno nuotr. Labradoritas gali keisti spalv atpinddamas vies. Yra inomos ios labradorito atmainos: spektrolitas, mnulio akmuo, sauls akmuo. Randamas Suomijoje.

aroitas - retas silikat klass mineralas, priklausantis piroksen grupei. ((Ca,K,Na)3Si4O10(OH,F)H2O). Pavadinimas kilo i aros ups Sibire, kur yra vienintel io mineralo radimviet. aroito spalva mlyna, kietumas pagal Moso skal - 5,0-6,0. Tankis 2,5-2,8.

aroitas.

Malachitas - karbonat klass mineralas, vario (II) hidrokarbonatas Cu2CO3(OH)2. Kristalai monoklinins sistemos. Kietumas pagal Moso skal nuo 3,5 iki 4. Spalva - nuo viesiai iki tamsiai alios su juodos priemaia.

Malachitas.. Fluoritas - halogenid klass mineralas, kalcio fluoridas, CaF2. Pagal Moso skal fluorito kietumas yra 4. Kristalin struktra - kubin, reiau oktaedras ar dodekaedras. Fluoritas pasiymi fluorescentinmis savybmis, kai kurie fluorito pavyzdiai pasiymi termofluorescentinmis savybmis. Jis bna pai vairiausi spalv: permatomas, baltos, geltonos, raudonos, mlynos, alios. inomas nuo Antikos laik. Naudojamas plieno, aliuminio, fluoro vandenilio rgties gamyboje ir kt. Vandens geriamumas

Kiet gantini akmen vandens geriamumas paprastai bna 0,01-5% ribose:

granitas, dioritas ir sienitas- 0,1-1; gabras - 0,1-0,2; labradoritas ir tienitas - 0,2-1; diabazas - 0,01-0,2; kvarcinis porfyras - 0,1-5; bazaltas - 1-5.

Vidutinio kietumo akmen vandens geriamumas 0,1-40 proc.:

marmuras - 0,1-0,7; kallalmenis (klintys) - 0,5-40; smiltainis- 0,2-,5; tufas - 4-40 proc.

Nurodyt vidutinio kietumo akmen vandens grimo koeficientas paprastai ne maesnis nei 0,6. Gamtinio akmens atsparumas aliui gan auktas; kietos rys (granitas, dioritas, sienitas, gabras) atlaiko 300 ir daugiau laboratorini bandym cikl; diabazas, bazaltas - daugiau nei 50. Vidutinio kietumo akmenys atlaiko daugiau nei 25 ciklus, o minkti - ne maiau 15. Savybs Granitas Marmuras Kietumas 5,5 iki 7 2,5-4 pagal Moso skal Kietumas Feldpat ir Kvarco, pirokseno, priklauso nuo kvarco granato, plagioklazo ir kt. santykio Sandara Natrali Tai metamorfin kristalin gamtin uoliena, kuri susidaro i uoliena, kuri karbonatini uolien (90 susidaro i: % kalcito ar dolomito) ortoklazo ar plagioklazo (feldpatai), kvarco, raginuks, biotito, muskovito (kartais i magnetito, granat, cirkono, apatito) Atsparumas Atsparus Neatsparus mechaniniam triniai, poveikiui, gamtos gniudymui, veiksniams, intensyviai gamtos eksploatacijai, trapus

veiksniams, braiymui ir kariui, bakterijoms, geriamumui Atspars Iki 800 Iki 600 laipsni kariui laipsni Radiacijos Sugeria Beveik nesugeria sugeriamumas radiacij Apdaila Tinkamas Nra tokia ilgalaik eksterjero eksterjero apdaila kaip apdailai granitas (praranda savo estetin vaizd) Naudojamas Daniausiai naudojamas pastat pastat vidaus apdailai vidaus apdailai Tinkamas Grindims nra toks grindims dl tinkamas kaip granitas, nes savo paviriuje lieka brim, tvirtumo dmi Spalva Bna pilkos, Plati spalv gama juodos, tamsiai raudonos, labai retai alios arba melsvai pilkos spalvos Tekstra Grdtas Gausi tekstr gama Gamtini akmen klasifikacija pagal kietum Kieti Vidutinio kietumo Marmuras (achromatinis ir granitas, gneisas, dioritas, sienitas, chromatinis), konglomeratas, gabras, labradoritas, tienitas, , klintys, smiltainis, diabazas, kvarcinis porfyras, vulkaninis tufas, kalkinis tufas, bazaltas degieji skalnai inkti

Gipsinis, talko akmuo

Gamtini akmen atsparumo riba gniudant

Gamtini akmen grup Kieti

Akmuo Granitas Gneisas Dioritas Sienitas gabras Labradoritas Tienitas Diabazas Kvarcinis porfyras Bazaltas

Atsparumo riba gniudant, MPa 90-250 100-300 190-200 190-200 200-300 90-100 100-130 200-400 112-340 50-300 60-200 0,4-100 30-100 15-60 20-40 15-30

Vidutinio kietumo Marmuras Kalkakmenis Smiltainis Vulkaninis tufas Kalkinis tufas Minkti Gipsinis akmuo Gamtini akmen akytumas Gamtini akmen grup Akmuo Kieti Granitas Dioritas Gabras Diabazas Kvarcinis porfyras Bazaltas Vidutinio kietumo armuras Kalkakmenis (klintys) Smiltainis Tufas Akytumas 0,45-1,5 1,4-1,5 0,22 0,1-0,2 1,47-3,68 0,4-1,5 0,59-1 0,36-27 2,8-3 4,72-13,22

Vidutinis gamtini akmen tankis, kg/m3

Kietos rys Gabras 3000-3100 Diabazas 2900-3000 Bazaltas 2900-3000 Labradoritas 2700-2800 Tienitas 2700-2800 Kvarcinis porfyras 2600-2700 Granitas 2600-2800 Dioritas ir sienitas 2600-2700 Gneisas 2500-2600 Vidutinio kietumo rys Marmuras 2700-2800 2400-2500 Smiltainis 2400-2500 Kalkinis tufas 2100-2300 Degieji skalnai 2200-2400 Kalkakmenis (klintys) 1100-2300 Vulkaninis tufas 800-1100 Akmens ilgaamikumo nustatymas metais Ilgaamikumo kategorijos Ilgaamikumas (metai) Rys Pirmi poymiai 500-650 galutinis -

Labai Kvarcitai, ilgaamiki smulkiagrdiai granitai Ilgaamiki Stambiagrdiai granitai, sienitas, gabras, labradoritas Vidutinio Baltas ilgaami- marmuras, kumo tanks smiltainis, klintis emo Spalvotas ilgaami- marmuras, kumo kalkakmenis, gipso akmuo

220-350

Daugiau 1500

100-150

1200

25-75

100-600

Akmens apdirbimo paviriaus atsparumas dilimui

Ris

Judjimo Dilimas ne daugiau intensyvumas nei

Pavyzdiai

Bet koks marmuras

Iki 500 m. per valand 500-1000 m. per valand

2,2 g/cm2 1,5 g/cm2

Privats namai, biurai, salonai ir t. t. Administraciniai pastatai, med. staigos, parduotuvs ir t. t. Metro, stotys, sporto kompleksai, prekybos centrai ir t. t. Kiti panaaus kietumo mineralai

Tanks marmurai

Granitai, Daugiau 1000 labradoritai, m. per diabazas valand

0,5 g/ g/cm2

Kietumas pagal Etaloninis Moso mineralas skal 1 alkas 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Gipsas Kalcitas Fluoritas Apatitas Ortoklazas Kvarcas Topazas Korundas Deimantas

Apdirbimas

Grafitas Galima brti nagu Chloritas, galitas Biotitas, auksas, sidabras Dolomitas, Galima pjauti peiliu sfaleritas Gematitas, lazuritas Galima brti dilde Opalas, rutilas Granatas, Pasiduoda apdirbimu turmalinas deimantu, braio stikl Berilis Pjauna stikl

Akmens apdirbimo bdai Sklimo bdas. Akmuo yra silpnesnis skeliant negu gniudant. Daugumos uolien gniudomasis stipris yra net 10 kart didesnis nei skeliamasis, todl tam tikrais atvejais akmen racionaliau skaldyti nei pjaustyti. Pjaustant dalis akmens (pjvio vietoje) paveriama dulkmis, tam sunaudojama didel pjovimo energijos dalis. Skaldomasis akmuo skyla dl sudarom dideli vidini tempi. Skylant smulki daleli susidaro maai. Pagal teorinius apskaiiavimus skaldymui reikia apie 10 kart maiau energijos negu pjaustymui. Be to, skaldymui galima naudoti paprastesnius rankius. Kai darb apimtys didels, galima naudoti specialias akmens skaldymo stakles.

Tobuljant akmens pjaustymo technologijai, skaldymas naudojamas reiau. Be to, iam apdirbimui reikia daugiau rank darbo. Akmenys skaldomi, kai nereikalingas varus apdirbimas arba skelto akmens faktros nereikia gaminiams. Skaldymo rankiai nuolat tobulja. Sukurti patvars specials daugelio modifikacij rankiniai ir mechanizuoti kietj lydini rankiai. Plaiai pradti naudoti nas pneumatiniai ir elektriniai kaltai bei perforatoriai. Taikomas ir terminis akmens apdirbimas dujiniais arba ibalo ir deguonies liepsnosvaidiais. Jais galima atpjauti akmen nuo masyvo ir gauti norimos geometrins formos ir reikiamos faktros gamin. Kaip ir pjaustymo technologijoje, yra trys akmens apdirbimo skaldymu etapai:

Gaunamas gaminiui artimos formos ruoinys. Gaunamas reikiamos pasirinktos formos ruoinys. Apdorojamas gaminio pavirius iki reikiamos faktros ir dekoratyvumo lygio.

Pjaustymo bdas. Akmens pjaustymo stakles galima skirstyti dvi pagrindines grupes:

Skirtas i karjero atvetiems blokams pjaustyti pusgaminiais. Skirtas gaminiams tiksliai pjaustyti ir profiliuoti (ploktms, blokams, karnizams, apvadams, laiptams ir kt.).

Pagal konstrukcij pjaustymo stakls yra keli tip:

Rmins Diskins Lyninio pjovimo Grandininio pjovimo Juostinio pjovimo.

Plaiausiai naudojamos rmins ir diskins stakls. Lynins ir grandinins stakls naudojamos labai dideli matmen akmens blokams perpjauti, kad paskui smulkiau galima bt pjaustyti rminmis arba diskinmis staklmis. Akmens luitai juostinmis, diskinmis ar lyninmis staklmis pjaustomi ploktes, apipjaustomos briaunos, irykinama gerosios puss faktra. Suformuojamas lygus, rievtas ar kitaip faktruotas pavirius. Ypa dekoratyvus yra lygus lifuotas (matinis) ir poliruotas (blizgantis) akmuo; be to, taip apdorotas pavirius yra atsparesnis aliui, korozijai. iais bdais apdorojami graaus rato ir spalvoti akmenys (marmuras, granitas). Vienspalviai, be rato, pilki akmenys, kad bt dekoratyvesni, iurktinami mechanikai abrazyviniais ir smginiais prietaisais, kai kada rankiniu bdu (aptaomi, apskaldomi kaltu, plaktuku). Yra ir nemechanini akmens faktravimo bd: apdorojimas termikai, ultragarsu, auktojo danio elektros srove, lazeriu ir kt. priemonmis. I lydyto akmens (daniausiai bazalto, reiau diabazo irk t.) gaminami labai patvars, korozijai, rgtims, kaitrai atspars vamzdiai, apdailos plytels, liejamos skulptros. Kietieji akmenys apdirbami specialios paskirties rankiais. Pjaustymui naudojami deimantiniai diskai (t. y. plieniniai diskai, ant kuri krat udti vientisi arba segmentiniai deimanto grdeli, suklijuot bronza ar specialiais polimerais, amenys). lifavimui taip pat naudojami reikiamo iurktumo deimantini, kartais korundini, lifavimo disk rinkiniai.

Kietieji akmenys, kuri sudt eina daug kvarco, gali bti apdirbami dujiniais liepsnosvaidiais. Kvarcas, auktoje temperatroje pereidamas i vienos modifikacijos kit, staiga didina tr. Jame susidaro dideli vidiniai tempiai, dl kuri jo pavirius sutrkinja arba suaija. Kietj akmen stiprumas yra didesnis kaip 120 MPa. Vidutinio kietumo uolienas galima pjaustyti specialiomis staklmis didelio skersmens diskais paiame telkinyje, kartu jas atskiriant nuo masyvo. Tokiu bdu gaunami akmens gaminiai arba ruoiniai. Vidutinio kietumo uolien stipris yra apie 20-120 MPa. Tikslus akmens apdirbimas iuolaikinje statyboje naudojami vairi form apdailos akmenys, o plaiausiai - dvigubojo pjovimo apdailos plokts. Jas paprasta gaminti, pasiekiamas didelis naumas, nedidel apdirbimo kaina. Taiau architektroje naudojami ir kitoki form apdailos akmenys: karnizams, kolonoms, laiptams ir j atramoms, apvadams ir kt. Daug originali form akmens detali reikia restauruojamiems pastatams atstatyti arba remontuoti. Tiksliam akmens apdirbimui daniausiai taikomi du bdai:

Tiksli matmen ploki pjaustymas (skaldymas) i ploki ruoini. Architektrini detali (laipt pakop, apvad, karniz, kolon apvad, tekint stulpeli ir pan.) gamyba (pjaustymas arba skaldymas) i tam skirt vienetini ruoini.

Tiksliai apdirbant akmenis, reikia atlikti kelias nuoseklias operacijas, naudojant specialias stakles arba specialius mechanizuotus ir rankinius rankius. Suteikus gaminiui reikiam matmen geometrin form, atitinkamai apdirbamas jo fasadinis pavirius, kuris gali bti faktruojamas, lifuojamas ir poliruojamas. Apskritiems gaminiams gaminti naudojamos akmens tekinimo stakls. Gamtoje nra nieko vienodo, todl tiek marmuras, tiek granitas skirtingose alyse turi sav ypatybi.

Literatros sraas: 1.D. Nagrockien, R. urauskien Statybins mediagos ir j gaminiai,Vilnius, 2007 2. www.wikipedia.org