11 klasė

REFERATAS
Kristalai, jų savybės ir panaudojimas

Vilnius. 2021
Turinys:

1. Kristalai, kristalizuojančios medžiagos

2. Atradimas
3. Savybės
4. Kristalografija
5. Kristalografiniai indeksai
6. Mineralų atpažinimo būdai
7. Panaudojimas
 Kristalai

Kristalizuojančios medžiagos
Kristalai- tai ne tik deimantai, ametistai, smaragdai, safyrai ir kiti brangakmeniai bei
pusbrangiai akmenys, kaip kai kurie esame įpratę manyti. Be šių žinomiausių ir gražiausių
gamtoje kristalų, yra daug kitų kristalinę struktūrą turinčių medžiagų. Dažniausia medžiaga,
galinti sudaryti kristalus, yra paprastas vanduo, tai visos kietosios medžiagos, turinčios
daugiakampio formą, susidariusios dėl tvarkingo atomų išsidėstymo. Gerai susiformavusių
kristalų pavyzdžiai yra pirito kubeliai, granato dodekaedrai, nusmailinti į kalnų kristalo
prizmės galus, svarbiausios geležies rūdos oktaedrai (oktaedrai) – daug brangakmenių:
deimantų, rubino, topazo ir kitų panašių darinių.

Kristalitai, kurių matmenys mažesni už 100 nm, vadinami nanokristalais, o medžiaga,

susidedanti iš daugybės tokių chaotiškai suaugusių kristalitų – nanokristaline. Savo sandara
kristalams artimi skystieji kristalai yra mezomorfinės būsenos (tvarkos laipsnis tarpinis tarp
skystosios ir kristalinės būsenos) medžiaga – tiršti skysčiai, turintys elektriniu lauku
keičiamas optines savybes, t. p. fotoniniai kristalai – periodinės sandaros dielektrikų ar
metalodielektrikų dariniai, skaidrūs tam tikro dažnių ruožo elektromagnetinei spinduliuotei.
Gamtoje susidarę kristalai būna įvairaus dydžio: nuo kelių šimtų kilogramų masės (kvarco,
fluorito, feldšpato kristalai) iki miligramo dalių (deimanto kristalai). Moksliniams tyrimams ir
pramonei kristalai auginami (sintetiniai, arba išaugintieji, kristalai). Kristalai gali turėti tik
vienos paprastosios formos sienas (pav. a) arba tų formų kombinacijos sienas (pav.b).
Kintant temperatūrai, t. p. nuo išorinių jėgų poveikio kristalų sandara gali kisti (struktūriniai
faziniai virsmai). Pagal atomų ar sandaros fragmentų ryšį kristalai skirstomi į kovalentinius
(deimantas, silicio karbidas SiC), joninius (natrio chloridas NaCl), metališkuosius (natris Na,
intermetaliniai junginiai), van der Waalso ryšio, arba molekulinius (naftalenas, inertinių dujų
kristalai), ir vandeniliškuosius (ledas). Kristalų atomų cheminio ryšio tipas lemia daugelį
kristalo fizikinių savybių.
 Kai kurios kristalų formos:
a – paprastosios
geometrinės, b –
mineralų sudėtingosios –
paprastųjų formų
deriniai; 1 – piramidė, 2 –
dipiramidė, 3 –
trapecoedras, 4 –
skalenoedras, 5 – prizmė,
6 – romboedras, 7 –
tetraedras, 8 – oktaedras,
9 – pentagoninis
trioktaedras, 10 –
kalamino, 11 – kalcito, 12
– chalkopirito, 13 –
kuprito

Atradimas-
1958 metais SSRS buvo rastas milžiniškas kristalas, kurio masė apie 70 tonų, ilgis – 7,5 m,
plotis – 1,6 m.Kai kurių kristalų ilgis – 5 m, masė – 18 tonų.Paprastai yra nedideli ,
dažniausiai mikroskopiniai kristalai. Rytų Orenburgo regione upės baseine. Jamanas-
Akzharas rado 170 cm ilgio, 80 cm skersmens ir 784 kg svorio kalnų krištolą. Jis pavadintas
"Kūdikis". Ten taip pat rasta dar 11 didelių kristalų, sveriančių ne mažiau kaip 500 kg.
„Kūdikio“ kristalas buvo įrengtas priešais įėjimą į Uralo geologijos muziejų Jekaterinburge.
 Savybės
Kovalentinio ryšio kristalai yra labai kieti, jų elektrinis laidis palyginti mažas, šviesos lūžio
rodiklis didelis. Metališkojo ryšio kristalai gerai praleidžia elektros srovę ir šilumą, yra
plastiški, neskaidrūs. Molekuliniai kristalai yra mechaniškai neatsparūs, lydosi palyginti
žemoje temperatūroje. Tobulą vidinę kristalų sandarą kristalizacijos metu sutrikdo
priemaišos ir atsiradę vidiniai įtempiai. Kristalams būdinga fizikinių savybių simetrija. Pvz.,
kubiniams kristalams būdinga šviesos sklidimo, elektrinio ir šilumos laidumo, šiluminio
plėtimosi izotropija ir tampriųjų, elektrooptinių, pjezoelektrinių savybių anizotropija.
Anizotropiškiausi yra mažiausios simetrijos (triklininės, monoklininės, rombinės singonijos)
kristalai. Kai kurios savybės, pvz., šiluminės, akustinės, labiausiai priklauso nuo atomų
tarpusavio sąveikos, elektrinės, magnetinės, optinės savybės – nuo elektronų energijos
spektro, mechaninės, liuminescencinės savybės, spalva – nuo jų kristalo gardelės simetrijos,
t. p. priemaišų kiekio ir rūšies. Kristalų simetrija lemia kristalo išorinės formos (plokščių
paviršių, briaunų, viršūnių), atskirų atomų, jų elektroninių orbitalių bei fizikinių savybių
pasikartojimo erdvėje dėsningumus.

Kristalografija
Geologijoje yra šaka, orientuota į natūraliai besiformuojančios kristalinės medžiagos tyrimą.
Tai apie kristalografija. Tai mokslas, nagrinėjantis dėsnius, reguliuojančius kristalų
susidarymą, jų geometrines, chemines ir fizines savybes. Kadangi yra skirtingos kristalų
savybės, kristalografija yra padalinta į kelias šakas.

Kristalografijos šakos-
Kadangi tai mokslas, tiriantis kristalų susidarymą ir visas jų geometrines, chemines ir
fizines savybes, klasifikuojamos skirtingos šakos:
 Geometrinė kristalografija. Jis orientuotas į geometrinių darinių tyrimą.
 Cheminė kristalografija arba Cheminė kristalografija. Kaip rodo jo
pavadinimas, daugiausia dėmesio skiriama kristalų chemijai.
 Fizinė kristalografija arba Fizinė kristalografija. Jis orientuotas į kristalų fizinių
savybių tyrimą.
Geometrinėje kristalografijos dalyje nagrinėjama išorinė kristalų morfologija ir jų
dalių simetrija. Taip pat atsižvelgiama į kristalų formavimo tinklų simetriją. Todėl tai
ne tik savotiškas vizų mokslas, bet ir galingi mikroskopai. Kai kristalinė medžiaga
apdorojama makroskopiniu požiūriu, ji turi būti laikoma homogenine ir ištisine terpe.
Jis turi anizotropines ir simetriškas savybes. Būtent tada, tiriant kristalų simetriją, ji
turėtų būti traktuojama kaip vienalytė ir diskretiška terpė, turinti unikalių savybių,
atsižvelgiant į jos susidarymo kilmę.

Kristalografiniai indeksai
Kristalo elementų (plokštumų ir krypčių) padėtis nusakoma kristalografiniais indeksais.
Kristalų simetriją apibūdina simetrijos elementai – tokios kristalo gardelės taškų perkėlimo
operacijos, po kurių kristalas lieka nepakitęs. Kiekvienai kristalinei medžiagai galima parinkti
tam tikrą mažiausio tūrio gretasienį, kurį perstumiant erdvėje trimis skirtingomis kryptimis
galima užpildyti visą erdvę. Toks kristalo gardelės taškų sutapdinimo būdas vadinamas
transliacine (poslinkio) simetrija. Gardelės taškų perkėlimo būdai, kai visa gardelė išlieka
nepakitusi bent vienam gardelės taškui pasiliekant toje pačioje vietoje, vadinami
makroskopinės, arba taškinės, simetrijos operacijomis. Jas sudaro šie pagrindiniai simetrijos
elementai: sukimosi ašys, atspindžio plokštuma, inversinės sukimo ašys ir simetrijos centras.

Mineralų atpažinimo būdai:

Mineralai yra atpažįstami ir apibūdinami pagal jiems būdingą savybių rinkinį – kristalų
pavidalą, optines ir kitas fizines savybes, cheminę sudėtį. Šios savybės nustatomos
specialiose laboratorijose. Lauko sąlygomis mineralai atpažįstami pagal jų
fizines savybes, nustatomas iš akies arba paprastomis nešiojamomis priemonėmis.
Tai kristalų pavidalas, spalva, blizgesys, skaidrumas, lūžis, skalumas, kietumas ir kt.
Vertinant šias savybes reikia prisiminti, kad dauguma kristalų pasižymi anizotropija,
t. y. jų savybės – šilumos, šviesos, elektros laidumas skirtingomis kryptimis yra nevienodas.
Geologas turi mokėti nustatyti šias mineralų savybes ir iš jų atpažinti mineralą.
 Panaudojimas
Deimantiniai kristalai ir dulkės-
Deimantiniai antgaliai naudojami pramoniniuose pjūklams ir virvėms pjaustyti akmens
blokus ir dekoratyvinius akmenis. Naftos gręžinių gręžiniuose dabar naudojami gręžimo
antgaliai, apibarstyti deimanto kristalais. Juvelyrai ir dailiųjų amatų meistrai naudoja pjūklus,
apkrautus deimantais, varinius žiedus su deimantų dulkėmis ir deimantų poliravimo
miltelius, ypač skirtus naudoti su kietais brangakmeniais, tokiais kaip nefritas ir safyras.

Laikrodžiai ir puslaidininkiai-
Sintetinis kvarcas, rubinas ir safyras yra naudojami laikrodžių pramonėje. „Rolex“ laikrodžio
stiklas pagamintas iš įbrėžimams atsparaus bespalvio sintetinio safyro. Sintetinis rubinas
buvo naudojamas kietiems laikrodžių ir kitų mechaninių instrumentų guoliams gaminti.
Sintetinis kvarco kristalas kontroliuoja laiką ir veikia silicio mikroschema. Grynas kvarcinis
smėlis naudojamas silicio metalui gaminti - puslaidininkiui, kuris sukūrė tranzistorių,
mikroelektronikai, integruotoms grandinėms ir silicio mikroschemai sukurti.

Rubino lazeris-
Išrastas 1960 m., Šis raudonos šviesos spindulys skleidžia intensyvią šviesą, kuo mažiau
išsiskyrdamas. Jis naudojamas daugeliui pramonės sričių. Jis randamas kompaktinių diskų
grotuvuose ir tolimųjų telefonų telefonuose, taip pat tyrimų ir mikrochirurgijos srityse.
Kolegijos dėstytojai ir kiti mano, kad mažas rubino lazerio žymiklis yra naudingas jų
paskaitose. Didelės energijos lazeriai gali pjauti plienines plokštes ir gręžti skyles per
deimantus.