ląstelėje Kurioje ląstelės dalyje yra paveldimoji informacija? Kokios struktūros, svarbios paveldėjimui, šioje dalyje išsidėsčiusios? Iš ko šios struktūros sudarytos? Kas sudaro šią medžiagą? (Apgalvokite atsakymus į klausimus, tai kartojimas) DNR yra genetinė medžiaga, kuri perduoda informaciją apie organizmo paveldimas savybes. 1953 m. mokslininkai Votsonas ir Krikas paskelbė, kad DNR yra linijinis polimeras, susidedantis iš dviejų lygiagrečių, bet priešingos krypties polinukleotidinių gradinių, susivijusių viena apie kitą ir sudarančių dviviję spiralę.
Kokie ryšiai išlaiko vijas kartu?
Kokiu principu jungiasi bazės? Pateikite pavyzdžių.(apgalvokite atsakymus) DNR molekulės gali būti linijinės ir žiedo formos. Eukariotų ląstelių branduoliuose yra linijinės DNR. Kas yra eukariotai? Kas priklauso eukariotams? Prokariotų, mitochondrijų, plastidžių, plazmidžių žiedinė DNR. Kas yra prokariotai? Kas priklauso prokariotams? Kokia mitochondrijų, plastidžių, plazmidžių funkcija? DNR sandara Paveldimumui svarbi ir kita nukleorūgštis RNR. RNR yra branduolyje ir citoplazmoje. Kokias RNR rūšis žinote ir kokias funkcijas jos atlieka (apgalvokite). DNR ir RNR panašumai ir skirtumai 1. DNR molekulę sudaro dvi viena apie kitą apsivijusios lygiagrečios, bet priešingų krypčių polinukleotidinės grandinės,o RNR molekulė dažniausiai viengrandė. 2. DNR angliavandenis deoksiribozė, o RNR ribozė. 3. DNR azotinės bazės adeninas, timinas, guaninas, citozinas, o RNR vietoj timino yrs uracilas. 4. DNR polimeras, sudarytas iš deoksiribonukleotidų, sujungtų fosfodiesteriniais ryšiais,o RNR polimeras, sudarytas iš keturių rūšių ribonukleotidų, sujungtų fosfodiesteriniais ryšiais. DNR ir RNR DNR molekulė yra stangriai susivijusi, nes kitaip netilptų į ląstelę. Prokariotų ląstelėse yra nukleoidas, jį sudaro DNR kompleksas su baltymais ir RNR. Nukleoido nuo citoplazmos neskiria membrana. Bakterijų citoplazmoje yra mažų žiedinių DNR molekulių. Eukariotų ląstelėse DNR kartu su baltymais, RNR sudaro chromosomas. Chromosoma – ląstelės branduolio struktūra, kurioje yra genetinės informacijos vienetai – genai. Kai ląstelės nesidalija, chromosomos yra labiausiai išsivyniojusios. Tada atskirų chromosomų negalima įžvelgti net pro elektroninį mikroskopą. Kai ląstelė ruošiasi dalytis jos tampa įžiūrimos ir pro optinį mikroskopą. Prokariotinė ląstelė Kiekviena chromosoma turi pirminę sąsmauką, vadinamą centromerą. Centromera chromosomą dalina į ilgąjį ir trumpąjį petį. Chromosomos skiriasi savo dydžiu ir centromeros padėtimi. Chromosomų yra įvairių rūšių, jei chromosomų pečius pažymėsime p ir q raidėmis, tai: p=q metacentrinė chromosoma, p<q submetacentrinė chromosoma, p< < q akrocentrinė chromosoma, P = 0 telocentrinė chromosoma. Telomeros yra pačiuose chromosomų pečių galuose.Jos lemia chromosomų vientisumą ir stabilumą. Senstant telomeros trumpėja. Chromosomos sandara Tiems, kuriems įdomu papildoma informacija. • http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsni s/Nustatytas-kritinis-zmogaus-telomeru-ilgis?name=straipsnis-3990 Kariotipas – tai organizmo somatinių ląstelių chromosomų, susistemintų pagal dydį ir formą, rinkinys. Kariotipas yra paveldimas. Eukariotų chromosomų skaičius įvairus. Pvz. žmogus turi 46 chromosomas, šimpanzė 48 chromosomas, katė 38, šuo 78 ir t.t. Somatinė eukariotų ląstelė turi diploidinį chromosomų rinkinį žymimą 2n. Kiekvienas šiam rinkiniui priklausantis haploidinis chromosomų rinkinys žymimas n paveldėtas iš tėvo ar motinos. Kariotipas Kokios lyties žmogus pagal kariotipą? Kaip vadinasi 23-oji chromosomų pora? Kas būtų, jei 21 poroje matytume tris chromosomas? Vienos poros chromosomos, kurių struktūra ir morfologinės savybės nesiskiria vadinamos homologinėmis. Augalų chromosomų rinkiniai gali būti 3n (triploidinis), 4n (tetraploidinis) ir t.t. Viengubo chromosomų rinkinio kartotinis padaugėjimas vadinamas poliploidija. Iki 50 procentų žiedinių augalų yra poliploidai. Žmogaus somatinės ląstelės diploidinis rinkinys, sudarytas iš 46 chromosomų. Šimpanzės ir žmogaus chromosomų skirtumai sudaro tik 1 procentą. Organizmai, kurie dauginasi lytiniu būdu turi lytines chromosomas X ir Y. Kitos chromosomos (nelytinės) vadinamos autosomomis. Lytinės chromosomos diploidiniame rinkinyje sudaro nehomologinę porą.