DNR

STRUKTŪRA
Enrika Vasiukevičiūtė
 • Deoksiribonukleorūgštis
(DNR) – nukleorūgštis,
KAS YRA TAS esanti kiekvienoje
eukariotinėje ląstelėje,
DNR? daugiausia jos branduolyje.
Joje (jos azotinių bazių
sekoje) yra tripletiniu kodu
užkoduota genetinė
informacija, kuri
perduodama dalijimosi metu
naujoms ląstelėms, o per
lytines ląsteles – individo
palikuonims. Nukleorūgštis
yra linijinis polimeras,
sudarytas iš draugelio
nukleotidų. Šie nukleotidai
išsidėsto nuosekliai ir sudaro
polinukleotodinę grqandinę.
TRYS NUKLE OR ŪGŠČ IŲ ST R UKTŪROS
LYGM ENYS.

Pirminė struktūra: Tretinė struktūra:

Nukleotidų seka Antrinės struktūros

polinukleotidinėje grandinėje. išsidėstymas erdvėje.

Pvz. DNR superspiralė

Antrinė struktūra:

Polinuikleotidinės grandinės,
susijungusios vandeniliais ir
hidrofobiniais ryšiais, sudaro
spiralinę antrinę struktūrą.
 Eukariotų ląstelė DNR susijungia su baltymais ir
susidaro chromosomos. DNR molekulės labai
ilgos. Virusų DNR gali būti keli tukstančiai bazių
porų, bakterijų DNR - milijonai, augalų ir gyvūnų
organizmų DNR gali turėti net milijardus bazių
porų.

.Eukariotų DNR yra linijinė dvigrandinė molekulė. Tiriant prokariotų DNR nustatyta,
kad visas jų genomas sutelktas vienoje, dažniausiai žiedineje, dvigrandinėje DNR
molekulėje. Eukariotų mitochondrijų ir chloroplastų DNR taip pat žiedinė. Tam tikrų
virusų DNR vienagrandinė, jos galai susijungę kovalentiškai ir sudaro žiedą.
Deoksiribonukleorūgštis susideda iš deoksiribonukleotidų. Deoksiribonukleotidas yra sudarytas iš
heterociklinės azoto bazės ir angliavandenio deoksiribozės. Deoksinukleotidai skiriasi azoto bazėmis.
Pagrindinės yra keturios: adeninas (A), guaninas (G), citozinas (C) ir timinas (T).

Deoksiribonukleotidai jungiasi į polinukleotidinę grandinę per

fosforo rūgšties likutį tam tikru, kiekvienai individualiai
deoksiribonukleorūgščiai specifiniu nuoseklumu.
Deoksiribonukleorūgšties molekulė (išskyrus kai kurių virusų)
susidaro iš 2 polinukleotidinių grandinių, susisukusių į spiralę
apie bendrą ašį. Šias 2 grandines jungia vandenilinės jungtys,
esančios tarp nukleotidų azoto bazių (pastarosios išsidėsčiusios
spiralės viduje; jų plokštuma statmena spiralės ašiai). Adeninas
(A) ir Timinas (T) jungiasi dviem vandeniliniais ryšiais, o
Guaninas (G) ir Citozinas (C) trim vandeniliniais ryšiais.
Kiekvienos organizmų rūšies DNR yra specifinė – turi skirtingą azotinių bazių kiekių santykį
arba specifiškumo koeficientą (įvairiuose organizmuose jis svyruoja nuo 0,32 iki 3,04), ir
skirtingą bazių seką molekulėje. Būtent įvairuojanti bazių seka grandinėje ir nurodo gyvojo
organizmo genetinį kodą, kuris nulemia organizmo ypatybes.
KAIP SUSIDVIGUBĖJA
DNR GRANDINĖ?

Interfazės metu lastelių ar bakterijų DNR

dvigubėja remiantis komplementarumo principu.
Dvigubėjant DNR iš pradžių nutrūksta
vandeniliniai ryšiai tarp nukleotidų, DNR
išsiskiria į dvi dalis, prie abiejų atsiradusių dalių
nukleotidų (komplementarumo principu) ima
jungtis nauji nukleotidai. Galiausiai visa
grandinė tokiu būdu sudvigubėja.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ