Neląstelinės gyvybės formos

Virusai pasižymi:

 Paveldimumu,
 Kintamumu,
 Gebėjimu daugintis gyvoje ląstelėje.

Virusai – ypatinga gyvybės forma, neturinti ląstelinės sandaros, inertiška ne ląstelėse ir įgyjanti gyvųjų būtybių
požymių tik ląstelės viduje.

• Gyvybingi tik parazituodami, nes dauginasi tik ląstelės viduje, neturi nuosavų baltymų sintezės sistemų, todėl
naudojasi ląstelės sintezės aparatu, neturi energijos gavybos mechanizmų.
• Kita unikali virusų savybė – jie turi tik vieno tipo nukleorūgštį: DNR arba RNR.
• Juose nevyksta metabolizmo procesai.

Virionas yra dalelė, sudaryta iš nukleorūgšties ir ją gabiančio baltyminio apvalkalo –kapsidės.

• Kapsidės baltymų molekulės vadinamos kapsomerais.

• Kai kurie virusai dar turi apvalkalą – membraną iš lipoproteinų, glikoproteinų.
• Kapsidė atlieka apsauginę bei šeimininko ląstelės atpažinimo funkciją, sąlygoja antigenines savybes.

Virusų morfologiniai tipai

• Spiralinis. Šie virusai susideda iš vieno tipo kapsomerų, kurios susirenka aplink centrinę ašį ir suformuoja spiralę,
kuri centre gali turėti įdubą, arba tuščią vamzdelį. Genetinė medžiaga - vienos vijos RNR.
• Daugiabriauniai Kapsidę sudaro pasikartojantys tie patys baltymų molekulių dariniai, kurie sujungti į
geometriškai taisyklingą struktūrą – ikosaedrą. Virusų nukleorūgštis yra kapsidės ertmėje
• Sudėtingieji Kai kurie virusai yra sudėtingesnės struktūros. Bakterofagai turi šią struktūrą, kuri gali susidėti iš
dvylikabriaunės galvutės, sujungtos su spiraline uodegėle. Tokios struktūros uodegėlė veikia kaip molekulinis
švirkštas - ji prisitvirtina prie bakterijos ir suleidžia į ją viruso genomą.

VIRUSO IR LĄSTELĖS SĄVEIKA

• Bakteriofagai turi fermentus, tirpdančius bakterijos sienelę, o pati nukleorūgštis "išvirkščiama" į ląstelę.
• Augalų virusai į ląstelę patenka tik pro mechaniškai pažeistą sienelę, kartais per tarpininką – gyvūną ar grybą.
• Gyvūninės ląstelės virusus "praryja" pačios, pinocitozės būdu. Virusai prisitvirtina specialiose – receptorinėse
vietose, jautriose specifiniams virusams
Virusų turinčių DNR, gyvenimo ciklas Retro virusų dauginimasis

Lizė Lizogenija
Lizinis ir lizogeninis ciklas

Antigenai identifikuoja viruso štamus

Gripo virusai yra pavadinti pagal jų antigenus (baltymus), kyšančius iš jų kapsidės.

Yra du antigenų tipai:

N - Neuraminidazė (N1-N9)
H- Hemagliutininas (H1 – H16) . S
kirtinguose virusų linijose, N ir H formos yra skirtingos.

N antigenas reikalingas „iškirpti“ virusą iš šeimininko ląstelės, kad jis galėtų paplisti ir užkrėsti kitas ląsteles.
H antigenas yra kaip raktas, kuris leidžia virusui patekti į ląstelę. Tai leidžia virusui replikuotis ląstelės viduje.

Genų terapija
Prionai
Prionas (Proteinaceous Infections Particle) yra savireplikuojanti baltyminė
dalelė. Žmogaus PrP gene žinoma virš 20 galimų mutacijų.
• Normalus prionas sudarytas iš 200-250 amino rūgščių liekanų,
molekulinė masė 33-35 kD
• Mutavuvio baltymo pasikeičia edvinė struktūra – turi daugiau beta
klosčių