Grybai ir kerpės

Jie gali būti:

• saprofitiniai skaidytojai (kurie skaido atliekas ir negyvų augalų bei gyvūnų likučius)
• simbiontai (sudaro abipusiai naudingus energetinius ryšius su augalais ar dumbliais(mikorizė)
• parazitai (gyvena gyvų augalų ir gyvūnų audiniuose)

Pagal dauginimosi būdą:

• Heterotalinius - subrandina skirtalytes sporas.

• Homotalinius - iš vienintelės sporos išaugina grybieną.

Heterotrofinė mityba absorbuojant

• Grybai pasisavina anglies molekules iš organinių medžiagų

• Hifų viršūnėlės išskiria fermentus į išorę
• Fermentai skaido substratą
• Produktai difunduoja atgal į hifus

Grybų dauginimasis:

Galimas lytinis ir nelytinis dauginimasis

– Lytinis dauginimasi susideda iš trijų etapų:

• Haploidiniai hifai

• Dikariotinė stadija

• Diploidinė Zigota

Skyrius Chitridiomikotai:

• Nesudėtingos struktūros
• Išaugina judrias su žiuželiais sporas
• Dažniausiai saprofitai bet parazituoja drėgnoje aplinkoje
• Artimi protistams

Zigomicetai:

• Dažniausiai saprotrofai skaidantys liekanas.

• Sudaro zigosporas (lytines sporas), daugiausiai yra bsaprofitai.
• Gyvena ant augalų ir gyvūnų liekanų dirvoje arba ant kepinių.
• Kai kurie grybai parazituoja mažus dirvos vienaląsčius ir kirmėles, arba net vabzdžius.
Aukšliagrybiai:

• Dauguma - saprotrofai, kurie virškina sunkiai suskaidomas medžiagas: celiuliozę, ligniną,

kolageną.
• Daugumas sudaryti iš septuotų hifų
• Mielės – vienaląsčių grybelių grupė, nelytiškai besidauginantys mitozės būdu arba
pumpuravimu. Trūkstant maisto , mielės dauginasi lytiniu būdu susidaro aukšliai ir aukšliasporės.
• Nelytinio dauginimosi metu, kuris daugiau įprastas aukšliagrybiams, susidaro sporos, vadinamos
konidijomis arba konidiosporomis

Kerpės

Tai dumblio ir grybo simbiozės produktas. Organizmas su stabiliomis visiškai naujomis savybėmis, kurių
neturi nei grybas nei dumblis. Grybai ima iš aplinkos vandenį su neorganiniais junginiais ir jį atiduoda
dumbliams. Dumbliai fotosintetina organinius junginius, reikalingus grybui.

Kerpės sugeba sintetinti visiškai naujas medžiagas (iki 300) , kurių negamina nei grybas nei dumblis, pav.
kerpių rūgštis, kuriomis slopinamos bakterijos, naudojamos antibiotikams gaminti.

Dažniausiai vyksta vegetatyvinis dauginimasis, kai iš kerpės kūno gabaliukų išauga naujos kerpės.

Kerpių tipai: žiauberiškas, krūmiškas, lapiškas.