Kepurėtieji grybai

1. Susipažinsime su kepurėtųjų
grybų sandara ir savybėmis.
Pamokos
2. Sužinosime, kaip šie grybai
uždaviniai prisitaikę prie gyvenamosios
aplinkos, kokia jų reikšmė.
Tarkime, per dailės pamoką tau
reikia nupiešti kokį nors grybą.
Kurį pasirinktum? Aišku,
baravyką, raudonviršį arba
voveraitę. Šiuos grybus visi
gerai pažįsta ir mėgsta rinkti. Jie
turi kepuraites, todėl dar
vadinami kepurėtaisiais grybais.
Dauguma grybų – daugialąsčiai
organizmai. Jų ląstelių sienelės
sudarytos iš tvirtos organinės
medžiagos – chitino.
 Kepurėtojo grybo
sandara
Kepurėtojo grybo kotelis ir kepurėlė
sudaro vaisiakūnį. Toje vietoje, kurioje
augo grybas, po samanomis arba
dirvožemio paviršiuje galima aptikti
plonų baltųjų gijų – hifų.
Šios žemėje išsiraizgiusios gijos sudaro
grybieną. Ji gali būti išplitusi dideliame
plote. Vaisiakūnis išauga iš grybienos. Jis
irgi sudarytas iš hifų. Grybiena išaugina
dažniausiai ne vieną, o kelis
vaisiakūnius, todėl kepurėtieji grybai
neretai dygsta grupėmis.
 Kepurėtojo grybo dauginimasis
Kepurėtieji grybai dauginasi sporomis. Jos susidaro kepurėlės apačioje
esančiuose lakšteliuose arba vamzdeliuose. Vienas vaisiakūnis gali
subrandinti kelis milijardus sporų. Jos labai mažos ir lengvos, todėl
išnešiojamos vėjo. Jei patenka į palankią terpę, sudygsta ir suformuoja
naują grybieną.
 Grybų mityba
Grybai neturi chlorofilo, todėl negali pasigaminti maisto. Jie
minta gatavomis organinėmis medžiagomis. Mėgsta šiltą ir
drėgną aplinką. Kadangi grybams nebūtina šviesa, jie puikiai
auga pavėsyje ir netgi tamsoje. Dauguma yra skaidytojai ir
minta įvairiomis organinėmis atliekomis. Jie išskiria medžiagų,
kurios skaido atliekas ir paverčia tirpiomis maisto
molekulėmis. Jas įsiurbia grybiena.
Kepurėtųjų grybų hifai apraizgo medžių šaknis ir net
įsiskverbia į vidų. Tai vadinama mikorize. Grybiena siurbia iš
dirvožemio vandenį su ištirpusiomis mineralinėmis
medžiagomis ir aprūpina jomis medį. Iš augalo grybiena gauna
maisto, kurį naudoja gyvybiniams procesams.
Taigi tarp grybo ir medžio vyksta abiem pusėm naudingi
mainai. Tam tikrų rūšių grybai „draugauja“ tik su tam tikrų
rūšių medžiais. Dėl to rudmėsės auga pušų ir eglių
jaunuolynuose, raudonviršiai – drebulynuose ir beržynuose.
Kepurėtieji grybai – vieni iš
seniausiai žmonių valgomų
produktų. Tačiau iš didelės jų
gausybės tik 200 rūšių yra
valgomosios, o kiti nuodingi.
To nežinant jais galima sunkiai
apsinuodyti. Ypač nuodinga
žalsvoji musmirė.
Labai pavojinga tai, kad jos ir kai
kurių kitų nuodingųjų grybų
išvaizda nedaug kuo skiriasi nuo
valgomųjų.
 Užduotis
1. Užrašykite, kokius valgomuosius grybus jūs pažįstate.
2. Apžiūrėkite pateiktą grybą arba naudokitės vadovėlio 6.1
paveikslu. Grybą nusipieškite ir pažymėkite vaisiakūnio
dalis.
3. Apžiūrėkite grybo kepurėlės apačią. Ją apibūdinkite.
Palyginkite grybus su protistais.
4. Užrašykite tris požymius, kuriais grybai ir protistai yra
panašūs.
5. Užrašykite du požymius, kuriais grybai nuo protistų
skiriasi.
 Užduotis
1. Kas išplatina subrendusias kepurėtųjų grybų sporas?
2. Kokių reikia sąlygų, kad iš grybienos išaugtų grybo
vaisiakūnis?
3. Kaip grybai neturėdami šaknų apsirūpina vandeniu ir
mineralinėmis druskomis?
4. Miško kepurėtieji grybai mėgsta medžių draugiją. Kuo ši
draugija naudinga abiem organizmams?
5. Pasidomėkite įvairioje literatūroje ir užrašykite porą pavyzdžių,
prie kokių medžių kokių kepurėtųjų grybų ieškotumėte.
Atpažinkite, kuris nupieštas grybas yra valgomoji ūmėdė, o kuris –
žalsvoji musmirė, ir parašykite po
paveikslėliais.

1. Nurodykite, pagal kokius požymius šiuos grybus atskyrėte.

2. Kuo jie yra panašūs?
3. Kodėl svarbu atskirti nuodinguosius grybus nuo valgomųjų?
4. Kodėl, įtarus, kad jūsų rastas grybas yra žalsvoji musmirė, jo nereikėtų liesti
rankomis?
Rodyklėmis sujunkite nurodytus grybus su
juos apibūdinančiais teiginiais.
BARAVYKAS Daugialąsčiai

Dauginasi pumpuruodami

Dauginasi sporomis
MIELĖS
Gadina maisto produktus

Sudaro mikorizę

PAPRASTASIS PELĖSIS Valgomieji

Vienaląsčiai

Vystytis reikia drėgmės ir šilumos

 Kūrybinis darbas.
Sukurti plakatą apie kepurėtuosius grybus porose.

1. Parengti trumpą grybautojo

atmintinę (patarimus grybautojui).
2. Trumpai aprašyti ir iliustruoti 5
valgomuosius ir nevalgomuosius
grybus (kur ir kada grybauti).
3. Parašyti, kuo kepurėtieji grybai
svarbūs miško ekosistemai.
 Darbo turinio ir formos
originalumas – 3 t.
Vertinimo
Temos atskleidimas – 4 t.
kriterijai
kaup. Pristatymo glaustumas,
pažymiui informatyvumas – 1 t.
Vaizdinės informacijos kokybė
ir efektyvumas – 2 t.
 Įsivertinimas

Savais žodžiais įrašykite 3-4 Kaip pavyko įgyvendinti Ką turėčiau kitą pamoką daryti
teiginius, ko išmokote šią mokymosi uždavinius – ką kitaip
pamoką. išsiaiškinote lengviausia, ko
nesupratote