-Grybai1.

Opisthoconta eukariot supergrup, kuri sudaro gryb ir gyvn karalysts

su joms artimais protistais.
2. Grybas Grybai kilo i protist, artim ameboms, kurios maitinasi prarydamos
lsteles (fagocitozs bdu). Grybai yra heterotrofiniai organizmai, kurie
maitinasi absorbuodami maist, ir kaupia maisto atsargas glikogeno pavidalu. J
lasteli sienels sudarytos i chitino. Grybo kn sudaro sunkiai matomas, i
hif sudarytas micelis ir reprodukcin sistema vaisiaknis, kuris gamina
sporas.
3. Chytridiomycota tai anksiausiai atsirad, paprasiausios sandaros grybai.
Kai kurie io skyriaus grybai yra paviens, sferins lstels, produkuojanios
hifus, tuo tarpu kiti egzistuoja daugiausiai kaip akoti, turintys hifus be sept,
grybai. Chytridiomycota vieninteliai turi iuelines lsteles, kurios naudojamos
efektyvesniam spor ar gamet iplitimui. Auga vandenyje ir drgname
dirvoemyje. Dauguma skaidytojai, kai kurie parazituoja protistus ir yra gyvn
bei augal patogenai.
4. Zygomycota gryb skyrius. Micelis sudarytas i neseptuot hif ir iskirtini
reprodukcini struktr. Dauguma Zygomycota gamina nelytines sporas
sporangse, besidauginant lytikai, gamina lytines sporas zigosporas.
Zigospora susiformuoja i gametangi. ie grybai gali bti saprotrofai ar
parazitai. Daugelis gyvena sausumoje.
5. Glomeromycota gryb skyrius, kuriems bdinga arbuskulin mikoriz. Hifai
neturi sept, bdingas tik nelytinis dauginimasis didelmis daugiabranduolmis
sporomis. Prisitaik gyventi sausumoje.
6. Ascomycota - gryb skyrius, kurio atstovai turi septuotus hifus. J sporangs
vadinamos askais. Gamina lytines sporas aksosporas. Gyvena vandenyje ir
sausumoje.
7. Basidiomycota - gryb skyrius, kurio atstovams bdingi septuoti hifai, gamina
sudtingas sporas. Neseniai atsiskyr nuo kit gryb. Dalyvauja skaidyme ir
mikorizje. Formuoja vairi form vaisiaknius - bazidiokarpus. J bazids
gamina lytines bazidiosporas. i gryb spaudianios jungtys skirsto
branduolius dauginimosi metu. Nelytikai dauginasi sporomis.
8. Grybiena (micelis) tai sunkiai matoma grybo struktra, sudaryta i hif.
Gamtoje jis yra nesimetrikas, suspencinse kultrose sferikas, ant agaro 2D struktra. Micelis yra dikariotinis (gali gaminti vaisiaknius) arba
heterokariotinis.
9. Vaisiaknis grybo matoma reprodukcin struktra, gaminanti haploidines
sporas. Vaisiakn gali gaminti dikariotinis micelis. Jo visos lstels dikariotins.
Subrendus vaisiakniui, du branduoliai susilieja, formuojasi diploidins zigotos.
Vaisiakni vairov adaptacija prie spor platinimo.
10.
Udara mitoz - vlyvojoje profazje branduollio apvalkalas nesuyra, o
pati motinin lstel dalinasi asimetrikai didesn ir maesn lsteles, kurios
ne visada pilnai atsiskiria viena nuo kitos, kartais sudarydamos lsteli
kolonijas. Taip vyksta mieli pumpuravimasis.
11.Konidija nelytin spora hif virnlse, i kurios iauga grybiena.
12.
Heterokariotin grybiena struktra, sudaryta i daugiabranduoli
lsteli, turini genetikai skirtingus branduolius.

13.
Dikarionas tai grybas, kurio lstels turi po du branduolius (nesuskil
gamet branduoliai).
14.
Skaidytojas tai organizmas, kuris mirusius gamintojus ir vartotojus
suskaido iki neorganini mediag (daugiausia bakterijos ir grybai), kurias vl
gali panaudoti gamintojai.
15.
Saprotrofas - heterotrofiniai organizmai, maisto mediagas gaunantys i
negyvos organins mediagos (lavon, organizm likui), juos rydami ar
iorikai virkindami ir siurbdami smulkiamolekulius organinius junginius.
Saprotrofams priskiriama daugelis gryb.
16.
Candida albicans tai infekcins miels. Sugeba formuoti tiek hifus, tiek
vienalstes lsteles. Organizme sukelia udegimus ir auglius.
17.
Chitinas tvirtas, azoto turintis polisacharidas, kuris sudaro gryb lasteli
sieneles.
18.
Dimorfiniai grybai grybai, galintys egzistuoti dvejose skirtingose
morfologinse formose. Jie gyvena dirvoje kaip sporas formuojantys grybai. J
sporos transformuojasi patogenines mieles, gyvnui kvpus sporas, nes
gyvno temperatra iaukia i transformacij.
19.
Mieliagrybis - vienalsiai grybai, kurie dauginasi nelytinio
pumpuravimosi bdu. Mieliagrybiai Ascomycota ir Basidiomycota skyri
grybai.
20.
Mikoriz tai ryiai tarp sklini augal ir gryb hif, bdingi daugiau nei
80% sausumos augal. Dl mikorizs augalai geriau sisavina vanden ir
mineralines mediagas, tuo tarpu grybai gauna organini mediag i augal.
Gali bti endomikoriz ir ektomikoriz.
21.
Endomikoriz (arbuskulin) tai labiausiai paplitusi mikorizs forma, kai
hifai skverbiasi tarp akn lsteli sienels ir plazmins membranos.
Arbuskulin mikoriz formuoja didel paviriaus plot sudaranias struktras.
22.
Ektomikoriz mikorizinis ryys, kai hifai dengia akn paviri ir auga
tarp lsteli. Suformuoja tarplstelin sistem - Hartigo tink, kurio funkcija
apsikeitimas mineralinmis mediagomis tarp grybo ir augalo.
23.
Kerps tai sveika tarp gryb ir dumbli arba cianobakterij. Gniuulas
gali bti trij form iauberikos, lapikos, krmikos. Fotosintetinantys
partneriai aprpina organinmis mediagomis ir deguonimi, tuo tarpu grybai
aprpina vandeniu, anglies dioksidu ir mineralinmis mediagomis. Kerps
dauginasi grybams gaminant vaisiakn su lytinmis sporomis arba
vegetatyvikai (tredalis), formuoja nelytinio dauginimosi struktras soredes
(gniuulo gumullius) ir izides.
24.
Saccharomyces cerevisiae alaus mieliagrybis, modelinis organizmas.
Naudojamos duonai, alui ir vynui gaminti. Gali skaidyti maist ir aerobinmis, ir
anaerobinmis slygomis.
25.
Biotechnologija taikant biotechnologinius metodus grybams, ie
nebrangias organines mediagas veria citrin rgtimi, antibiotikais, gliceroliu.
Panaudojant grybus, gaminami skirtingo skonio mlynieji sriai, taip pat
gaminamas vynas, alus, duona. Grybai taip pat naudojami medienos perdirbimo
pramonje, nes keiia alingus cheminius procesus.
26.
Askas tai sporangs, gaminanios lytines sporas, Ascomycota gryb
skyriuje.
27.
Bazid tai lytines bazidiosporas gaminanti struktra, bdinga
Basidiomycota gryb skyriui.