Atnaujinta biologijos programa

https://sena.emokykla.lt/upload/EMOKYKLA/BP
/2022-10-10/BP%20%C4%AER_2022-12-27/Biol
ogijos%20BP%20%C4%AER%20VIDURINIS.%202
022-12-20.pdf
Ką mes matome?
1. Kiaušinėlio ląstelė
2. Neuronas
3. Riebalinė ląstelė
4. Virpamojo epitelio ląstelė
5. Raumeninė ląstelė

Kokiu būdu galime pamatyti ląsteles?

Kaip vadinasi mokslas apie ląsteles?
Ląstelės struktūra ir funkcijos
 Reikalavimai
Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį,
nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei
biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir
funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M.
Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai
sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą;
naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių. Mokomasi apibūdinti
prokariotinės ląstelės struktūras (kapsulė, sienelė, plazminė membrana,
ribosoma, nukleoidas, plazmidė, žiuželis) ir jų atliekamas funkcijas;
tyrinėjant aiškinamasi eukariotinės ląstelės struktūros (branduolys,
plazminė membrana, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas,
lizosoma, vakuolė, sienelė, ribosoma, mitochondrija, chloroplastas,
citoskeletas) ir jų atliekamos funkcijos. Analizuojant prokariotinių ir
eukariotinių ląstelių sandarą, mokomasi jas palyginti.
 Reikalavimai
Remiantis supratimu apie augalinės ir gyvūninės ląstelių
sandaros panašumus ir skirtumus, mokomasi jas palyginti.
Tyrinėjant eukariotines ląsteles optiniu mikroskopu, nagrinėjant
prokariotinių ir eukariotinių ląstelių nuotraukas, darytas
elektroniniu mikroskopu, mokomasi apibūdinti ir palyginti
optinio ir elektroninio mikroskopų naudojimo galimybes vykdyti
ląstelių tyrimus. Remiantis duota informacija apie optinio ir
elektroninio mikroskopų didinimą bei ląstelių nuotraukomis su
nurodytu masteliu, mokomasi nustatyti ląstelių ir jų struktūrų
dydžius. Apibūdinant gyvūnų kamienines ir augalų meristemines
ląsteles, mokomasi paaiškinti, kad vystantis daugialąsčiui
organizmui ląstelės specializuojasi.
Citologija (gr. kytos 'ląstelė'
+ logos 'mokslas') – biologijos sritis apie
ląstelę, jos sandarą, veiklą, vystymąsi,
dauginimąsi, ląstelių sąveiką
daugialąsčiame organizme.
• Ląstelės teoriją suformulavo Šleidenas 1838 m.
ir Švanas 1839 m. Ląstelės teorija tebėra svarbi
ir šiandien. Ji buvo ne kartą patikrinta ir
papildyta daugybe duomenų.
• Teorijos atsiradimo galimybės susidarė tik
XVII a. vidury ląstelių biologijos tyrimams
pradėjus naudoti mikroskopą.
• Šleideno-Švano teorijos teiginiai:
1. Visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai
sudaryti iš ląstelių;
2. Visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą;
3.Naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių.
Ląsteles galima stebėti mikroskopu.
Mikroskopai skirstomi į optinius ir
elektroninius.
 Optiniuose atvaizdas susidaro pro objektą
praleidus šviesos bangas, o elektroninuose –
praleidus įgreitintų elektronų srautus.
 Mikroskopai skiriasi skiriamąją geba – tai
mažiausias atstumas tarp dviejų taškų, kurių
atvaizdus galima stebėti atskirai.
 Gerų optinių mikroskopų skiriamoji
geba 0,2μm, elektroninio 0,0002 μm.
Optinis mikroskopas
Apskaičiuojant mikroskopo didinimą reikia
objektyvo didinimą padauginti iš okuliaro
didinimo.
 Elektroninis mikroskopas

https://www.youtube.com/watch?v=
PmfjYkKeVEA
Užduotis
Sprendimas
 Pagal ląstelės struktūrą organizmai
skirstomi į prokariotus ir eukariotus.
Prokariotams priklauso bakterijos.Jos neturi
branduolio, žiedinė DNR vadinama nukleoidu
yra citoplazmoje.
Bakterijos sandara
Prokariotinė ląstelė
 Citoplazmoje yra nedidelės žiedinės DNR
vadinamos plazmidėmis. Citoplazmoje yra
ribosomos, kuriose vyksta baltymų sintezė.
Bakteriją gaubia plazminė membrana, o ją gaubia ląstelės
sienelė, ji tvirta, palaiko ląstelės formą, atlieka apsauginę
funkciją. Sienelė sudaryta iš peptidoglikano. Sienelė laidi.
 Kenksmingų bakterijų paviršius padengtas
kapsule, sudaryta iš glikokalikso, kapsulė atlieka
apsauginį vaidmenį.
 Dauguma bakterijų turi išaugas – fimbrijas ir
žiuželius. Fimbrijomis jungiasi viena su kita ar
prisitvirtina prie paviršių, o žiuželiais juda.
Žiuželyje yra siūlas, sudarytas iš spirale
susisukusių trijų baltymo flagelino gijų.
Šis siūlas yra įsiterpęs į kablio vidų, o pastarasis
prsitvirtinęs prie pamatinio disko.
Žiuželis sukdamasis 360 laipsnių kampu verčia
ląstelę suktis apie savo ašį ir judėti pirmyn.
Žiuželio sandara Bakterinio žiuželio sandara. 1 –
žiuželio siūlas, 2 – periplazminė ertmė, 3 – kablys, 5, 7, 10, 11 – pamatinis
diskas, 9 – statorius.
Fimbrijos gali būti sutelkiamos ląstelės poliuose
arba padengti visą ląstelės paviršių. Ląstelė gali
jų turėti nuo vos kelių iki kelių šimtų.
Fimbrijomis ląstelės sukimba viena su kita arba
su paviršiumi. Toks sukibimas
vadinamas adhezija. Fimbrijos yra susijusios su
bakterijų bioplėvelių ar kitokių sankaupų
susiformavimu ant įvairių paviršių: skysčių,
stiklo, akmenų ir t.t.
Fimbrijomis bakterijos gali prikibti ir prie
organizmų epitelinio audinio. Pavyzdžiui,
bakterijos Neisseria gonorrhoeae, gonorėjos
sukėlėja, fimbrijos padeda kolonizuoti gleivinės
ląsteles. Kai įvyksta kolonizacija, bakteriją gali
sukelti ligą. E. coli O157 kamieno fimbrijos
leidžia bakterijai prisitvirtinti plonajame
žarnyne. Šis kamienas sukelia viduriavimą. Kai
bakterija neturi fimbrijų (dėl genetinių mutacijų),
negali įvykti kolonizacija ir liga nesukeliama.
 Bakterijų mitybos įvairovė
1. Autotrofinės bakterijos;
a) gali vykdyti fotosintezę, nes turi chlorofilo;
b) gali vykdyti chemosintezę, jos oksiduoja
neorganinius junginius: nitritus, vandenilį ir
vandenilio sulfidą, oksidacijos metu išsiskiria
energija.
2.Heterotrofinės bakterijos:
Dauguma yra saprotrofai arba skaidytojai.
Nėra nei vienos organinės molekulės, kurios
negalėtų suskaidyti bent viena bakterijų rūšis.
 Bakterijos

https://www.youtube.com/watch?v=
b15Hy3jCPDs
Endosimbiozė
Pagal endosimbiozės teoriją, kai plazminė membrana
apgaubė ląstelės chromosomą, susiformavo eukariotų
protėvių ląstelės, turinčios branduolio užuominas.
Kadangi tokios ląstelės genetinė medžiaga buvo
apsaugota, ji galėjo praryti aerobinę bakteriją. Kai
kurios prarytos bakterijos išgyveno ląstelės
šeimininkės viduje. Toks ryšys išsivystė į simbiotinius
santykius, kai šeimininkė suteikdavo maistinių
medžiagų savo „svečiams“, o endosimbiotinė
bakterija suteikdavo energijos pirmykštei eukariotinei
ląstelei. Tokios endosimbiotinės bakterijos vėliau
išsivystė iki mitochondrijų.
 Endosimbiozės teorija
https://www.youtube.com/watch?v=yIIQFy_Zsp
8