Ląstelė

Ląstelė
Parengė IIIG kl. mokinys
Ugnius Kavaliauskas
 Kas yra ląstelė?
Ląstelė yra gyvybės pagrindas.

Tai mažiausias gyvybės vienetas, iš kurio yra sudaryti visi

gyvi organizmai, nuo bakterijų iki žmonių.

Ląstelės yra tokios mažos, kad jas galima pamatyti tik pro
mikroskopą.
Ląstelių atradimas:
pirmasis žingsnis į gyvybės pažinimą
 Ląstelės teorijos
atsiradimas

Robertas Hukas Rudolfas Virchovas

(1635-1703) (1821-1902)

Matijas Jakobas Teodoras Švanas

Šleidenas (1810-1882)
(1804-1881)
 Robertas Hukas
(1635-1703)
Anglų mokslininkas, gamtininkas. Jis buvo universalus
mokslininkas domėjęsis fizika, astronomija, chemija ir
biologija.

Ląstelės atradimas.
1665 m. Hukas išleido knygą „Mikrografija“, kurioje aprašė
savo mikroskopu atliktus stebėjimus. Knygoje Hukas taip
pat pavartojo terminą „ląstelė“, apibūdindamas mažus
skyrelius, kuriuos jis pamatė svogūno lukšto dalelę.

Huko atradimas, kad visi gyvi organizmai yra sudaryti iš

ląstelių, buvo labai svarbus biologijos mokslui. Jis padėjo
mokslininkams suprasti, kad gyvybė yra pagrįsta mažomis,
struktūrizuotomis vienetais.
 Ląstelės teorijos
atsiradimas

Robertas Hukas Rudolfas Virchovas

(1635-1703) (1821-1902)

Matijas Jakobas Teodoras Švanas

Šleidenas (1810-1882)
(1804-1881)
 Matijas Jakobas Šleidenas
(1804-1881)

Vokiečių botanikas, geriausiai žinomas dėl savo atradimo,

kad visi augalai sudaryti iš ląstelių. Šis atradimas,
paskelbtas 1838 m., buvo didelis proveržis biologijoje ir
padėjo padėti ląstelių teorijos pagrindus.

1838 m. Šleidenas paskelbė straipsnį „Prisidėjimas prie

fitogenezės“, kuriame pasiūlė, kad visi augalai sudaryti iš
ląstelių. Šią išvadą jis grindė savo pastebėjimais apie augalų
audinius mikroskopu. Jis pamatė, kad visi augalų audiniai
sudaryti iš mažų, dėžutės formos struktūrų, kurias jis
pavadino ląstelėmis.
 Ląstelės teorijos
atsiradimas

Robertas Hukas Rudolfas Virchovas

(1635-1703) (1821-1902)

Matijas Jakobas Teodoras Švanas

Šleidenas (1810-1882)
(1804-1881)
 Teodoras Švanas
(1810-1882)

Vokiečių fiziologas, atlikęs daugybę svarbių tyrimų,

įskaitant ląstelių teorijos sukūrimą.

Švano ląstelių teorija buvo didelis proveržis biologijoje. Ji

padėjo mokslininkams suprasti, kad visi gyvi organizmai
sudaryti iš ląstelių ir kad ląstelės yra gyvybės pagrindinis
vienetas. Švano ląstelių teorija taip pat padėjo
mokslininkams suprasti, kaip ląstelės dauginasi ir kaip
organizmai auga ir vystosi.
 Ląstelės teorijos
atsiradimas

Robertas Hukas Rudolfas Virchovas

(1635-1703) (1821-1902)

Matijas Jakobas Teodoras Švanas

Šleidenas (1810-1882)
(1804-1881)
 Rudolfas Virchovas
(1821-1902)
1858 m. Virchovas paskelbė straipsnį, kuriame aprašė
ląstelių dalijimosi procesą. Jis pastebėjo, kad ląstelės
branduolys dalijasi į dvi dalis, o ląstelės citoplazma taip pat
dalijasi, kad susidarytų dvi naujos ląstelės.
858 m. Virchovas paskelbė straipsnį, kuriame aprašė ląstelių dalijimosi procesą. Jis pastebėjo, kad ląstelės branduolys
dalijasi į dvi dalis, o ląstelės citoplazma taip pat dalijasi, kad susidarytų dvi naujos ląstelės.
Virchovo teorija buvo revoliucija medicinoje, nes ji atmetė
iki tol vyravusią idėją, kad ląstelės gali atsirasti iš
neląstelinės medžiagos. Ši teorija taip pat buvo svarbi vėžio
tyrimams, nes ji padėjo suprasti, kaip vėžinės ląstelės gali
atsirasti iš normalių ląstelių.
Ląstelės teorijos
atsiradimas
Matijas Jakobas
Rudolfas
Teodoras
RobertasVirchovas
Švanas
Hukas
Šleidenas
(1810-1882)
(1635-1703)
(1821-1902)
(1804-1881)
 Ląstelės teorijos
atsiradimas
Ląstelės teorijos svarbiausi teiginiai:
• Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių.
• Naujos ląstelės atsiranda iš senųjų joms dalijantis.
• Ląstelė yra svarbiausias gyvųjų organizmų struktūrinis ir funkcinis
vienetas.
• Ląstelėse vyksta medžiagų apykaita
• Ląstelėse yra sukaupta genetinė informacija, kuri joms dalijantis
perduodama iš katos į karta.
 Ląstelės teorijos teiginiai buvo priimti kaip
didelė mokslo revoliucija dėl kelių priežasčių:
•Jie supaprastino ir suvienijo skirtingus biologijos mokslo tyrimus . Prieš ląstelės teoriją biologija buvo suskirstyta į
daugybę atskirų sričių, kurios tyrinėjo skirtingus organizmų aspektus. Ląstelės teorija parodė, kad visi gyvi organizmai, nepaisant
jų dydžio, sudėtingumo ar rūšies, yra sudaryti iš vienodų struktūrinių vienetų - ląstelių. Tai leido mokslininkams kurti bendrą
biologijos teoriją, kuri apima visus gyvus organizmus.

•Jie pateikė paaiškinimą, kaip gyvybė atsiranda ir vystosi . Ląstelės teorija parodė, kad naujos ląstelės atsiranda iš
ankstesnių ląstelių, dalijantis. Tai sukėlė revoliuciją mūsų supratime apie gyvybės kilmę ir vystymąsi.

•Jie atvėrė duris naujiems biologijos tyrimams. Ląstelės teorija suteikė mokslininkams naują požiūrį į gyvybės tyrimus.
Naudojant mikroskopus ir kitus technologinius įrankius, mokslininkai galėjo pradėti tyrinėti ląstelių vidinę sandarą ir funkcijas.
Tai lėmė daugybę svarbių atradimų, kurie padėjo mums geriau suprasti gyvybę.
Ląstelė
 Ląstelė

Prokariotinė Eukariotinė

Bakterijos Archėjos Augalai

Gyvūnai
Grybai
Protistai
Prokariotinė ląstelė
Prokariotinė ląstelė Kapsulė
Apsauga nuo išorinių
veiksnių

Suteikia ląstelei formą ir

Ląstelės sienelė stiprumą

Plazminė Reguliuoja medžiagų

membrana judėjimą į ir iš ląstelės

Talpina organeles ir yra

Citoplazma pagrindinė ląstelės dalis

Ribosomos Sintezuoja baltymus

Gali atlikti įvairias

funkcijas, tokias kaip
Plazmidos antibiotikų atsparumas ir
naujų genų perdavimas

Fimbrijos Padeda ląstelėms prilipti

Žiuželiai Padeda ląstelėms judėti

Laiko genetinę
Nukleoidas informacijos
• Kapsulė yra išorinis sluoksnis, randamas kai kurių bakterijų ir augalų ląstelių paviršiuje. Jis sudarytas iš polisacharidų,
baltymų ar kitų medžiagų. Kapsulė apsaugo ląstelę nuo išorinių veiksnių, tokių kaip virusai ir bakterijos.
• Ląstelės sienelė yra kietas sluoksnis, esantis už plazminės membranos. Jis sudarytas iš celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino
augalų ląstelėse ir iš mureino bakterijų ląstelėse. Ląstelės sienelė suteikia ląstelei formą ir stiprumą.
• Plazminė membrana yra plonas sluoksnis, dengiantis ląstelę. Jis sudarytas iš fosfolipidų, baltymų ir kitų medžiagų. Plazminė
membrana reguliuoja medžiagų judėjimą į ir iš ląstelės.
• Citoplazma yra skystas skystis, užpildantis ląstelę. Jame yra organelų, kurios atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip energijos
gamyba, baltymų sintezė ir medžiagų apykaita.
• Ribosomos yra smulkios struktūros, esančios citoplazmoje. Jos yra atsakingos už baltymų sintezę.
• Plazmidos yra mažos, apvalios, neapibrėžtos formos DNR molekulės, esančios citoplazmoje. Jos gali atlikti įvairias funkcijas,
tokias kaip antibiotikų atsparumas ir naujų genų perdavimas.
• Fimbrijos yra trumpos, plaukuotos struktūros, esančios ląstelės paviršiuje. Jos padeda ląstelėms prilipti prie kitų ląstelių ar
paviršių.
• Žiuželiai yra ilgesni, plaukuoti struktūros, esančios ląstelės paviršiuje. Jie padeda ląstelėms judėti.
• Nukleoidas yra ląstelės branduolys, kuriame yra DNR. DNR yra genetinės informacijos, kuri kontroliuoja ląstelės funkcijas,
laikmena.
Eukariotinė ląstelė
Augalinė ląstelė
Chloroplastai Fotosintezė

Vandens ir maistinių medžiagų

Vakuolės
kaupimas

Mitochondrijos Energijos gamyba

Medžiagų judėjimas į ir iš
Plazminė membrana
ląstelės

Padeda išlaikyti ląstelės formą ir

Ląstelės sienelė
stiprumą

Baltymų apdorojimas ir
Goldžio aparatas
pakavimas

Leukoplastai Maistinių medžiagų kaupimas

Siūrkštusis endoplazminis tinklas Baltymų sintezė

Branduolys Genetinės informacijos laikmena

Branduolėlis Ribosomų subvienetų gamyba

Medžiagų judėjimas tarp

Branduolio apvalkalas
branduolio ir citoplazmos

Ribosomos Baltymų sintezė

Goldžio aparatas yra ląstelės viduje esanti sistema, sudaryta iš membranų, susijusių viena su kita. Golgi aparatas
atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip baltymų apdorojimas ir pakavimas, taip pat ląstelių membranų gamyba.
Siūrkštusis endoplazminis tinklas yra ląstelės viduje esanti sistema, sudaryta iš membranų, susijusių viena su kita.
Siūrkštusis endoplazminis tinklas yra atsakingas už baltymų sintezę.
Branduolys yra ląstelės centras. Jame yra DNR, kuri yra genetinės informacijos, kontroliuojančios ląstelės funkcijas,
laikmena. Branduolys yra susideda iš dviejų membranų, kurių viduje yra branduolys ir branduolinė plazmos.
Branduolys yra vieta, kur vyksta DNR replikacija ir transkripcija.
Ribosoma yra smulkios struktūros, esančios citoplazmoje. Jos yra atsakingos už baltymų sintezę.
Lygusis endoplazminis tinklas yra ląstelės viduje esanti sistema, sudaryta iš membranų, susijusių viena su kita.
Lygusis endoplazminis tinklas yra atsakingas už riebalų sintezę.
Smulkios membraninės puslelės yra citoplazmoje esančios smulkios pūslelės. Jos yra užpildytos fermentais ir
kitomis medžiagomis.
Centrioliai yra ląstelės viduje esančios dvi mažos, sferinės struktūros. Jie yra susiję su ląstelių dalijimosi procesu.
Citoplazma yra skystis, užpildantis ląstelę. Jame yra organelų, kurios atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip energijos
gamyba, baltymų sintezė ir medžiagų apykaita.
Chloroplastas yra žalia organelė, esanti augalų ląstelėse. Jie yra atsakingi už fotosintezę, kurios metu augalai naudoja saulės
energiją, kad paveržtų anglies dioksidą ir vandenį į deguonį ir gliukozę. Chloroplastai yra sudaryti iš dviejų membranų, kurių
viduje yra žalių pigmentų, vadinamų chlorofiloidais. Chlorofiloidai sugeria saulės energiją, kuri naudojama fotosintezės
reakcijoms.
Vakuolės yra didelės, citoplazmoje esančios pūslelės. Jos yra užpildytos vandeniu ir kitomis medžiagomis. Vakuolės padeda
augalo ląstelėms kaupti vandenį ir maistines medžiagas. Vakuolės taip pat gali padėti ląstelėms atsikratyti atliekų.
Mitochondrijos yra ląstelėse esančios organelos, kurios yra atsakingos už energiją. Mitochondrijos yra susideda iš dviejų
membranų, kurių viduje yra daugybė kreivių kanalėlių, vadinamų kristomis. Kristai yra vieta, kur vyksta ląstelių kvėpavimas,
kurio metu organinės molekulės, tokios kaip gliukozė, yra skaidomos, kad būtų gautas energijos.
Plazminė membrana yra plonas sluoksnis, dengiantis ląstelę. Ji reguliuoja medžiagų judėjimą į ir iš ląstelės. Plazminė membrana
yra sudaryta iš fosfolipidų ir baltymų. Fosfolipidai yra vandens atstumiantys molekulės, kurios sudaro ląstelės membranos
pagrindą. Baltymai yra ląstelės membranoje esančios molekulės, kurios atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip medžiagų
transportavimas ir signalizacija.
Ląstelės sienelė yra kietas sluoksnis, esantis už plazminės membranos. Ji suteikia ląstelei formą ir stiprumą. Ląstelės sienelė yra
sudaryta iš celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino. Celiuliozė yra stipri medžiaga, kuri suteikia ląstelės sienelei tvirtumą.
Hemiceliuliozė yra medžiaga, kuri padeda ląstelės sienelei išlaikyti formą. Ligninas yra kieta medžiaga, kuri suteikia ląstelės
Gyvuninė ląstelė
Gamina ribosomų
Branduolėlis
subvienetus

Genetinės informacijos
Branduolys
laikmena

Mitochondrijos Gamina energiją

Siūrkštusis endoplazminis
Sintezuoja baltymus
tinklas

Centrioliai Susiję su ląstelių dalijimu

Apdoroja ir pakuoja
Goldžio kompleksas
baltymus
Suteikia ląstelei formą ir
Sienelė
stiprumą
Lizosoma Skaido medžiagas
Ribosomos Sintezuoja baltymus
Lygusis endoplazminis
Sintetiza riebalus
tinklas
Citoplazma Ląstelės vidinis skystis
Branduolėlis yra branduolio dalis, kurioje gaminami ribosomų subvienetai. Ribosomos yra smulkios struktūros,
esančios citoplazmoje ir atsakingos už baltymų sintezę.
Branduolys yra ląstelės centras. Jame yra DNR, kuri yra genetinės informacijos, kontroliuojančios ląstelės funkcijas,
laikmena. Branduolys yra susideda iš dviejų membranų, kurių viduje yra branduolys ir branduolinė plazmos.
Branduolys yra vieta, kur vyksta DNR replikacija ir transkripcija.
Mitochondrijos yra ląstelėse esančios organelos, kurios yra atsakingos už energiją. Mitochondrijos yra susideda iš
dviejų membranų, kurių viduje yra daugybė kreivių kanalėlių, vadinamų kristomis. Kristai yra vieta, kur vyksta
ląstelių kvėpavimas, kurio metu organinės molekulės, tokios kaip gliukozė, yra skaidomos, kad būtų gautas energijos.
Siūrkštusis endoplazminis tinklas yra ląstelės viduje esanti sistema, sudaryta iš membranų, susijusių viena su kita.
Siūrkštusis endoplazminis tinklas yra atsakingas už baltymų sintezę.
Centrioliai yra ląstelės viduje esančios dvi mažos, sferinės struktūros. Jie yra susiję su ląstelių dalijimosi procesu.
Goldžio kompleksas yra ląstelės viduje esanti sistema, sudaryta iš membranų, susijusių viena su kita. Golgi aparatas
atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip baltymų apdorojimas ir pakavimas, taip pat ląstelių membranų gamyba.
Sienelė yra kietas sluoksnis, esantis už plazminės membranos. Ji suteikia ląstelei formą ir stiprumą. Ląstelės sienelė
yra sudaryta iš celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino.
Lizosoma yra ląstelėse esanti organelė, kuri yra atsakinga už medžiagų skaidymą. Lizosomos yra užpildytos
fermentais, kurie skaido baltymus, angliavandenius, riebalus ir kitus junginius.
Ribosomos yra smulkios struktūros, esančios citoplazmoje. Jos yra atsakingos už baltymų sintezę.
Lygusis endoplazminis tinklas yra ląstelės viduje esanti sistema, sudaryta iš membranų, susijusių viena su kita.
Lygusis endoplazminis tinklas yra atsakingas už riebalų sintezę.
Citoplazma yra skystis, užpildantis ląstelę. Jame yra organelų, kurios atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip energijos
gamyba, baltymų sintezė ir medžiagų apykaita.
 Didžiausi 3 augalinės ir gyvuninės
ląstelės skirtumai
Augalinė ląstelė turi sienelę, o gyvuninė neturi.

Augalinė ląstelė turi didelę centrinę vakuolę, o gyvuninė neturi.

Augalinė ląstelė turi chloroplastus, o gyvuninė neturi.

AČIŪ!