Prokariotinės ląstelės

Pagal ląstelės struktūrą visos gyvybės formos skirstomos į dvi grupes :

1) Prokariotus
2) Eukariotus

Prokariotinės ląstelės neturi organelių ir branduolio, kurio vietoje yra nukleoidas.

Nukleoidas neturi apvalkalėlio ir sudarytas iš vienos DNR molekulės. Ląstelių dydis apie 5
mikrometrai. Manoma, kad Žemėje viso yra apie 5*1030 prokariotinių ląstelių. Evoliucijos požiūriu
skiriami du prokariotų domenai :

1) Bakterijos
2) Archejos

Bakterijos

Bakterijos dažniausiai būna lazdelės ar rutulio formos, dalis bakterijų yra spirališkos. Bakterijų
vidutinis skersmuo 0,5-3µm, stambios prokariotinės ląstelės būna iki 55 µm skersmens. Pačios
smulkiausios prokariotinės ląstelės būna 0,1µm skersmens. Mažiausių prokariotinių ląstelių dydį
lemia baltymų molekulių dydis. Mikrobakterija, kurios skersmuo 0,15µm turi apie1200 baltymų
molekulių, gali katalizuoti apie 100 reakcijų. Smulkesnės ląstelės neturėtų pakankamai daug
baltymų metabolizmui užtikrinti.

Skirstymas

Pagal formą prokariotinės ląstelės skirstomos į 4 rūšis:

 Kokus (rutulio formos)

 Bacilas
 Spirochetas
 Vibrionus

Aplinka

 Bakterijų gausu gyvajame pasaulyje : žemėje, vandenyje, žmogaus virškinamajame trakte.

Dauguma bakterijų žmogui yra nekenksmingos, net reikalingos, pavyzdžiui, žarnyno
bakterijos. Kai kurios bakterijos sukelia ligas, kaip antai cholerą, juodligę.
 Archėjos dažniausiai gyvena nepalankiomis sąlygomis: pakelia aukštą temperatūrą, didelę
druskos koncentraciją, didelį slėgį. Archėjų membrana labai skiriasi nuo bakterijų
membranos, todėl gal gyventi tirpaluose, kuriu druskos koncentracija net 25%.
 Sandara

Prokariotinėse ląstelėse, kuriose vyksta fotosintezė (pvz., melsvabakterės, žaliųjų ir

purpurinių bakterijos), yra įvairios struktūros didelių membranos įlinkių – mezosomų.
Kai kurias prokariotines ląsteles dengia kapsulė, sudaryta iš polisacharidų ir polipeptidų
gleivių, kuriose daug vandens. Kapsulė tarnauja apsaugai ir kolonijų sudarymui. Visos
bakterijos turi elastingą sienelę, sudarytą iš angliavandenio peptidoglikano mureino. Sienelė
saugo nuo mechaninių pažeidimų. Po sienele yra plazminė membrana, sudaryta iš dvigubo
fosfolipido sluoksnio, kuriame yra baltymų.
Membrana sudaro užtvarą, kuri ląstelę atskiria nuo aplinkos. Pro membraną atrankiai
pernešamos įvairios medžiagos, reguliuoja jonų ir molekulių patekimą ir pašalinimą iš
ląstelės. Plazminė membrana vietomis įlinksta į ląstelės vidų ir sudaro mezosomą. Ji svarbi
ląstelės dalijimuisi ir ląstelės kvėpavimui. Kai kuriose bakterijose iš plazminės membranos
įlinkių susiformuoja fotosintetinančios ir chemosintetinančios membranos.
Vidinis ląstelės turinys, kurį gaubia plazminė membrana, vadinama citoplazma. Pro
mikroskopą matomas nukleoidas – žiedinė DNR, kurioje yra saugoma genetinė informacija.
Membrana jos neatskiria nuo citoplazmos. Citoplazmoje taip pat yra nedidelių žiedinių
DNR, vadinamų plazmidėmis. Jose yra genų, kurie bakterijas daro atsparesnes
antibiotikams. Plazmidės lengvai pernešamos iš vienos bakterijos į kitą, todėl padidėja
mikroorganizmų atsmarumas antibiotikams. Citoplazmoje matomos ribosomos, kuruose
vyksta baltymų biosintezė.
Plazminę membraną gaubia ląstelės sienelė. Ji yra tvirta, palaiko ląstelės formą, saugo
membraną ir citoplazmą nuo išorinio poveikio. Ląstelės sienelę sudaro peptidoglikanas,
kurio sudedamosios days yra polisacharidai ir peptidai. Ląstelės sienelė llaidi, per ją pereina
ląstelei reikalingos mytibinės medžiagos.
Dauguma bakterijų turi išaugas- fibrijas ir žiuželius. Fibrijomis ląstelės jungiais viena su
kita arba prisitvirtina prie įvairių paviršių, jų viduje esančiu kanalu pernešamos medžiagos,
pavyzdžiui, nukleorūgštys. Žiuželiais bakterijos juda.
Daug bakterijų sekretuoja jas gaubiantį glikokaliksą. Svarbiausia glikokalikso medžiaga
yra angliavandeniai. Bakterijų, kurios kenksmingoms gyvūnams. Paviršius padengta storiu
klampiu gikokaliksu, vadinamu kapsule. Kuri sudaryta iš polisacharidų ir polipeptidų
gleivių, kuriose daug vandens Ji apsaugo bakteriją nuo gyvūno imuninės sistemos poveikio.
 Eukariotinės ląstelės
Tai ląstelės, turinčios tikrą branduolį, kurį nuo citoplazmos atskiria membrana. Ląstelių dydis apie
13 mikrometrų. Gali būti vienaląsčiai arba daugialąsčiai. Jie priskiriami prie keturių iš penkių
gamtos „karalių“. Prie vienaląsčių eukariotų priskiriami tam tikri protistai (vienaląsčiai dumbliai,
pirmuonys), mielės, titnagdumbliai (diatomėjos).

Paprasčiausių eukariotų (mielių) genomas yra viena eile didesnis nei bakterijų ar archėjų. Jie turi ne
tik daugiau genų, didelę jų DNR dalį sudaro baltymų nekoduojančios valdymo sritys. Žmogaus
genomą, palyginti su tipiška bakterija, sudaro 1000 kartų daugiau nukleotidų porų, 20 kartų daugiau
genų ir apie 10 000 kartų daugiau nekoduojančios DNR. Be to, eukariotų genomas mišrus, nes jį
sudaro ne tik branduolio DNR, bet ir ląstelėse esančių mitochondrijų ar chloroplastų DNR.

Citoplazmoje išsidėstę įvairūs organoidai, kuriuos galima pamatyti tik pro mikroskopą, o kai
kuriuos tik pro elektroninį. Ląstelės organoidai nuo citoplazmos atskirti:

 viena membrana – endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosomos

 dviem membranomis – mitochondrijos, plastidės, ląstelės branduolys

Kai kurios eukariotinės ląstelės turi išaugas – žiuželius, judėjimo skystyje organeles. Be žiuželių
būna fimbrijos (blakstienėlės) – trumpos ataugos, padedančios prilipti prie ląstelių ar kitų daiktų.

Eukariotinės ląstelės tikriausiai išsivystė iš prokariotų ląstelių. Eukariotams priklauso :

 protistai
 grybai
 augalai
 gybūnai

Eukariotų ląstelės turi branduolį, kuriame DNR apgaubta membranos ir atskirta nuo vidinio ląstelės
turinio. Kitaip nei prokariotai, eukariotai turi organeles, kurios suskirsto ląstelę į erdvėskyrius.
Organelės yra ląstelės struktūros, apsuptos membranos ir atliekančios tam tikrą funkciją. Todėl
cheminės reakcijos gali vykti skirtingose ląstelės vietose. Pavyzdžiui, DNR sintetinama
branduolyje, baltymų biosintezė vyksta citoplazmoje, riebalų rūgštys sintetinamos citozolyje, o
skaidomos mitochondrijose. Eukariotinę ląstelę sudaro trys neatsiejamos dalys: plazminė
membrana, citoplazma ir branduolys. Plazminė membrana sudaryta iš fosfolipidų, glikolipidų,
glikoproteinų, baltymų ir cholesterolio.Pagrindinė jų funkcija – medžiagų patekimo į ląstelę ir
šalinimo iš jos reguliavimas.
 Eukariotinių ląstelių sandara

 Citoplazmą sudaro vanduo ir jame ištirpusios mineralinės medžiagos. Joje gausu

fermentų, vyksta medžiagų apykaita, išsidėsčiusios organelės. Branduolys nuo
vidinio ląstelės turinio atskirtas membrana, jame saugoma DNR, kurioje slypi
paveldimoji informacija. Augalų ir grybų ląstelėse virš plazminės membranos yra
ląstelės sienelė. Augalų ląstelių sienelė sudaryta iš celiuliozės, o grybų iš chitino.
Sienelė suteikia ląstelei formą, atlieka atramos, apsauginę funkcijas, puikiai
praleidžia vandenį ir jame ištirpusios medžiagas. Citoplazmos siūleliai –
plazmodezmos, esančios augalų ląstelių sienelėje, leidžia augalų ląstelėms jungtis
tarpusavyje ir keistis maisto medžiagomis.
 Branduolys – svarbiausia ir didžiausia eukariotės ląstelės organelė. Branduolį gaubia
branduolio apvalkalas, sudarytas iš dviejų membranų. Membranose yra poros, pro
kurias į branduolį patanka baltymai, o iš jo į citoplazmą keliauja ribosomų
subvienetais. Branduolys užpildytas nukleoplazma, kurioje yra chromatino.
Chromatinas yra siūliškos sandaros, prieš ląstelei dalijantis jis susiveja į gijas –
chromosomas. Branduolyje yra branduolėlis. Jame sintetinamas RNR, kuri
reikalinga sudaryti ribosomoms. Pagrindinė branduolio funkcija – saugoti NDR,
kurioje užkoduota genetinė informacija apie visas kūno ląsteles ir tų ląstelių
medžiagų apykaitą.
 Mitochondrija supa dviguba membrana, kuri reguliuoja medžiagų judėjimą į
mitochondriją ir iš jos. Išorinė mitochondrijos membrana yra lygi, o vidinė sudaryta
iš raukšlių – kristų. Mitochondrijose yra mažos ( vos įžiūrimos pro šviesinį
mikroskopą), tačiaukristos padidina paviršiaus plotą, kuris reikalingas aerobiniam
kvėpavimui būtinų baltymų kompleksams prisijungti. Kristų paviršiuje yra grūdelių,
kurie gamina energijos turinį junginį – ATP. Mitochondrijas užpildo matriksas,
kuriame yra ribosomų, į žiedus susijungusių DNR, fermentų. Mitochondrijose vyksta
ląstelinis kvėpavimas. Tai pagrindinė jų funkcija. Daugiau mitochondrijų būna tose
ląstelėse, kuriose reikia daug energijos. Jų skaičius priklauso nuo ląstelės paskirties,
ląstelės amžiaus organizmo rūšies. Jos dažniausiai būna pailgos arba apskritos
formos, bet forma gali kisti. Tai priklauso nuo ląstelės ciklo ir rūšies. Naujos
mitochondrijos susidaro ląstelėje esančioms mitochondrijoms dalijantis pusiau.
 Citoplazma yra tik fotosintezę atliekančiose augalų ląstelėse ir kai kurių protistų
ląstelėse. Chroloplastą gaubia dviguba membrana. Jo vidus užpildytas skysta stroma,
kurioje yra DNR, ribosomų, fotosintezės reakcijoms būdingų fermentų. Galima
aptikti ir per fotosintezę susidariusių stambių krakmolo grudelių. Stromos viduje yra
į suplotus maišelius panašių tilokoidų membranose yra pigmento chrolofilo, kuris
sugeria saulės šviesą. Pagrindinė chroloplasto funkcija – fotosintezęs vikdymas.
 Endoplazminis tinklas – tai iš membraninių kanalėlių ir maišelių sudaryta sistema.
Kanalėliai išsiraizgę po visą ląstelę. Prie branduolio apvalkalo išorinės membranos
jungiasi grūdėtasis endoplazminis tinklas, kurio paviršiuje daug ribosomų. Kiekviena
ribosoma sudaryta iš dviejų subvienetų, o šie – išskirtingų RNR ir baltymų.
Ribosomos susidaro branduolėlyje. Jose sintetinami baltymai, tad ir pagrindinė
 grūdėtojo endoplazminio tinklo funkcija – išnešioti ribosomų sintetintus baltymus po
ląstele

Pagrindiniai prokariotų ir eukariotų skirtumai:

Prokariotinės ląstelės Eukariotinės ląstelės

Priklauso bakterijos,melsvabakterės Priklauso augalai,gyvūnai, grybai, protistai
(dumbliai ir pirmuonys)
Mažos, jų dydis-1-10µm Didesnės, jų dydis – 10-100µm
Neturi membrana apgaubto branduolio ir Turi membrana apgaubtą branduolį ir
membreninių organelių membranines organeles
Ląstelės sienelė sudaryta iš polisacharido Augalų ląstelių sienelė sudaryta iš
mureino polisacharido celiuliozės, grybų – iš chitino
Turi plazmides Neturi plazmidžių
Ląstelė atlieka visas jai būdingas gyvybines Ląstelės specializuojasi ir sudaro audinius
funkcijas
Juda žiuželiais Juda žiuželiais, blakstienėlėmis arba
pseudopodijomis