Kurioje eilutėje teisingai apibūdinti rūšių tarpusavio ryšiai ekosistemoje?

A Įvairias rūšis sieja mitybos ryšiai.

B Rūšis nepriklauso nuo daugelio kitų rūšių.
C Organizmai konkuruoja dėl maisto tik su savo rūšies individais.
D Ekosistemoje tam tikros rūšies organizmais minta tik vienas plėšrūnas

Kuris iš teiginių nėra mutualizmo pavyzdys?

A Gegutės deda kiaušinius į kitų rūšių paukščių lizdus.
B Augalėdžių žarnyne gyvena celiuliozę skaidantys pirmuonys.
C Kepurėtieji grybai su augalais sudaro sąjungą, vadinamą mikorize.
D Ankštinių augalų šaknų gumbeliuose gyvena azotą fiksuojančios bakterijos.

Kuris procesas paveiksle pažymėtas klaustuku?

A Nitrifikacija
B Denitrifikacija
C Biologinė azoto fiksacija
D Atmosferinė azoto fiksacija

Paveiksle schemiškai parodytas dviejų graužikų rūšių paplitimas skirtinguose panašaus aukščio kalnuose. Kuris
teiginys apie graužikų paplitimą ir jį lemiančias priežastis yra neteisingas?

A Ant kalno L ir kalno N gyvenančios abi rūšys minta panašiu maistu.

B Kalnas L rūšies 2 graužikams yra nepasiekiamas dėl fizinių barjerų.
C Ant kalno M gyvenantys abiejų rūšių graužikai konkuruoja dėl maisto.
D Ant kalno M gyvenančios abi rūšys vienodai sėkmingai išnaudoja prieinamą maistą.

Smilginis strazdas minta vabzdžiais, kirmėlėmis, uogomis. Kuriame mitybos tinkle šis strazdas pažymėtas raide K?

Kuriame pavyzdyje apibūdinti parazitiniai santykiai?

A Žmogaus žarnyne gyvena bakterijos ir sintetina vitaminą K.
B Plėšrūnai gaudo grobį ir pašalina silpniausius populiacijos individus.
C Voras neria tinklą ir įkliuvusiai aukai suleidžia nuodų bei virškinimo sulčių.
D Grybai kempinės2 gyvena ant gyvų medžių kamienų ir siurbia jų maisto medžiagas.

Vykstant X procesui, anglis tiesiogiai iš atmosferos patenka į organizmus ir panaudojama angliavandenių gamybai.
Įvardykite X procesą.

Ežero mitybos tinklo organizmai (1–9) suskirstyti į keturias grupes.

Pirma grupė – žuvų mailius (1), ešerys (2), kuoja (3).
Antra grupė – vienaląstis žaliadumblis (4), vandens augalas (5).
Trečia grupė – lydeka (6), ūdra (7).
Ketvirta grupė – dafnija (8), vandeninė sraigė (9).
1. Įvardykite mitybos lygmenis, kuriems priskiriamos išvardytos keturios organizmų grupės. (2 taškai)

2. Kokią funkciją ekosistemoje atlieka antrai grupei priskirti organizmai? (1 taškas)

3. Paveiksle pavaizduotas mitybos tinklas, kuriame organizmai pažymėti raidėmis A–K. Šalia šių raidžių įrašykite
skaičius (1–9), nurodančius atitinkamus ežero mitybos tinklo organizmus. (3 taškai)

4. Tarkime, kad vandens valymo įrenginiuose įvyko avarija ir į ežerą pateko nutekamųjų vandenų su kenksmingomis
medžiagomis, kurios kaupiasi gyvuosiuose organizmuose. Mokslininkai ištyrė šio ežero organizmus ir juose rado
skirtingas kenksmingų medžiagų koncentracijas. Kuria raide mitybos tinkle pažymėto organizmo ląstelėse buvo
aptikta didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija? Atsakymą pagrįskite. (2 taškai)
Vieno parko teritorija buvo suskirstyta vienodo dydžio kvadratais. Juose 1993–2004 m. atlikti skruzdėlių
tyrimai. Iš viso buvo 26 kvadratai, kurių daugiau negu pusė ploto yra parko teritorijoje. Šiuose kvadratuose
vienodais atstumais išdėliotos skruzdėlių gaudyklės1 . Gaudyklių taškai ir kita informacija pavaizduota
paveiksle.

1. Kiek procentų parko ploto sudarė kvadratai, kuriuose 1993 m. vyravo vietinės skruzdėlės? Skaičiuokite tik tuos
kvadratus, kurių daugiau negu pusė ploto yra parko teritorijoje. (1 taškas)
2. Įsivaizduokite, kad esate argentininių skruzdėlių žvalgas 2 ir pamatėte pavaizduotą teritorijos žemėlapį. Į kuriuos
kvadratus, esančius visiškai parko teritorijoje, plėstumėte savo koloniją? Įrašykite dviejų kvadratų koordinates,
naudodamiesi skaičių ir raidžių skalėmis, kaip parodyta paveiksle pavyzdžiu G4. Atsakymą paaiškinkite. (2 taškai)
3. Grafike pavaizduota, kaip keitėsi vietinių ir argentininių skruzdėlių gyvenamų vietovių skaičius visoje parko
teritorijoje 1993–2004 m. Nurodykite vieną vietinių arba argentininių skruzdėlių populiacijos pokytį ir galimą jo
priežastį. (2 taškai)

4. 2005 m. argentininių skruzdėlių gyvenamos

teritorijos buvo išpurkštos nuodais, tad skruzdėlių
populiacija gerokai sumažėjo, tačiau po kelerių
metų ji vėl atsikūrė. Pakartotinai išpurškus tais
pačiais nuodais, skruzdėlių populiacija sumažėjo ne
taip smarkiai kaip pirmąjį kartą. Paaiškinkite,
kodėl. (2 taškai)
5.1. Šiuo metu yra žinoma per 1,6 milijono
organizmų rūšių. Tačiau dėl žmogaus veiklos ar
kitų veiksnių daug rūšių nyksta ir žmonės įvairiais
būdais bando jas išsaugoti. Kokia rūšių išsaugojimo
prasmė? (1 taškas)
5.2. Nurodykite vieną priemonę, padedančią
išsaugoti vietines sausumos ekosistemų gyvūnų
rūšis. (1 taškas)
2006mbe4 Amarai yra sodo augalų kenkėjai. Amarais maitinasi boružės, bet amarai dauginasi labai greitai.
1. Kurie iš aprašytų vabzdžių yra plėšrūnai? (1 taškas)
2. Paaiškinkite, kaip laikui bėgant keisis amarų ir boružių populiacijų dydis, didėjant amarų populiacijai. (2 taškai)
3. Nurodykite dvi priežastis, dėl kurių boružių populiacija sode gali staiga sumažėti. (2 taškai)
4. Sodininkai naudoja chemines medžiagas amarams naikinti. Kartais ir po pakartotinio purškimo amarai neišnyksta.
Paaiškinkite, kodėl taip atsitinka. (3 taškai)

Lentelėje pateikti 2004 ir 2008 metų briedžių ir tauriųjų elnių gausumo tyrimų duomenys nacionaliniuose ir
regioniniuose parkuose bei nesaugomų teritorijų miškuose. Atlikę stebėjimus mokslininkai padarė išvadą, jog tuo
laikotarpiu tauriųjų elnių ir briedžių populiacijų tankis kito tik dėl natūralių priežasčių.

1. Kurioje tyrimų vietovėje tauriųjų elnių gyvenimo sąlygos pagerėjo labiausiai? (1 taškas) 2. Kurios tauriųjų elnių
populiacijos darė didžiausią neigiamą poveikį briedžių populiacijai? Paaiškinkite, kodėl. (2 taškai)
3. Remdamiesi lentelėje pateikta informacija, padarykite dvi apibendrintas išvadas apie briedžių populiacijų tankio
pokyčius. (2 taškai)
4. Kodėl gyvūnų populiacijų gausumo tyrimai atliekami tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse? (1 taškas)
Paveiksle pavaizduoti vandens telkinių pakrantėse gyvenančių paukščių mitybos būdai ir vieta.

1. Nurodykite tris prisitaikymus, kuriuos turi paveiksle pavaizduoti paukščiai ir kurie padeda jiems maitintis tam
tikroje vietoje. (2 taškai)
2. Apibūdinkite individo ekologinę nišą. (2 taškai)
3.1 Lentelje nurodyti ekologiniai santykiai tarp organizmų. Įrašykite šioje lentelėje atitinkamos sąveikos rezultatą. (3
taškai)

3.2 Kuo skiriasi parazitai nuo plėšrūnų? (1 taškas)

4. Pateikite po vieną tarprūšinės konkurencijos pavyzdį, kai organizmai konkuruoja dėl maisto ir šviesos. (2 taškai)
2002vbe7 Mokslininkai tyrė dviejų rūšių klumpelių (K1 ir K2) sugyvenimą. Jie atliko du bandymus. Pirmajame į
skirtingų rūšių klumpeles augino atskiruose mėgintuvėliuose (grafikai A ir B). Antrajame - abi klumpelių rūšis
augino kartu viename mėgintuvėlyje (grafikas C).

1. Ką rodo grafikų A ir B kreivės? (1 taškas)

2. Ką rodo C grafiko kreivės?. (2 taškai)
3. 1. Remdamiesi abiejų bandymų rezultatais padarykite išvadą apie klumpeles siejančius ekologinius ryšius. (1
taškas)
3. 2. Kokie konkretūs veiksniai galėjo turėti įtakos klumpelių ekologiniams ryöiams? (2 taškai)
4. Kokiame inde, mažame ar dideliame, auginant klumpeles jų populiacija greičiau pasieks didžiausią tankį? (1 taškas)

2009.9p Paveiksle pavaizduota, kaip per 10 metų keitėsi pelėnų ir pelėdų skaičius ekosistemoje.
1. Nurodykite, kiek pelėnų ir pelėdų buvo
suskaičiuota trečiaisiais stebėjimo metais. (1
taškas)
2. Paaiškinkite, kaip galėjo atsitikti, kad 6-aisiais
stebėjimo metais pelėdų populiacija išaugo labiau
negu jų aukų – pelėnų. (2 taškai)
3. Apibūdinkite pelėdų ir pelėnų tarprūšinių
santykių vaidmenį ekosistemoje. (1 taškas)
2009.6pm Kreivė vaizduoja kiškių, apsigyvenusių naujoje teritorijoje, populiacijos dydžio kitimą.
1. Kokios raidės žymi laikotarpius, kuriais kiškių
gimstamumas populiacijoje buvo didesnis už
mirtingumą? (1 taškas)
2. Apibūdinkite du ekologinius veiksnius, kurie
galėjo lemti didelį kiškių gimstamumą. (2 taškai)
3. Kokios raidės žymi laikotarpius, kuriais kiškių
gimstamumas populiacijoje buvo toks pat kaip ir
mirtingumas? (1 taškas)
4. Paaiškinkite, kodėl ne tik kiškių, bet ir kitų
organizmų populiacijos gamtoje negali augti
neribotai. (3 taškai)

2010. 7p Grafiškai pavaizduota, kaip kito mikroorganizmų populiacijos dydis vandens telkinyje.

1. Kokia raide paveiksle pažymėtas laiko periodas, kurio metu mikroorganizmų populia– cijoje yra didžiausia
konkurencija? (1 taškas)
2. Kokie abiotiniai veiksniai gali turėti įtakos mikroorganizmų populiacijos dydžio kitimui vandenyje?
(2 taškai)
3. Aprašykite aplinkos veiksnių įtaką mikroorganizmų skaičiui grafiko atkarpose B ir C. (3 taškai)
4. Mikroorganizmų gausėjimas mažina vandens laidumą šviesai. Apibūdinkite mikroorga– nizmų populiacijos
didėjimo įtaką vandens telkinio gyvūnams. (3 taškai)
Grafikas rodo poliarinių apių ir kiškių populiacijų kaitą per dešimt metų. Poliariniai kiškiai yra žolėdžiai, o lapės –
plėšrūnės.
1. Apibūdinkite, kas yra populiacija. (2 taškai)
2. Apibūdinkite, kas yra ekosistema (2 taškai)

Atsakydami į tolesnius klausimus naudokitės grafiku.

3.1 Kaip pasikeitė poliarinių kiškių skaičius populiacijoje per laikotarpį, kurio ribos grafike pažymėtos A ir B? (1 taškas)
3.2 Nurodykite pasikeitimo priežastį. (1 taškas)
4. kas grafike rodo, kad kiškiai sudaro labai svarbią poliarinių lapių maisto dalį? (2 taškai)
2004vbe8 Paukščiai medlaipos peri ir maitinasi eglėse. Mokslininkai ištyrė šių paukščių trijų rūšių – kepurėtosios,
tigrinės ir rudosios medlaipų maitinimosi ypatumus. Diagramos rodo, kuriose eglės dalyse dažniausiai maitinasi
skirtingų rūšių medlaipos.
1. Kurios rūšies medlaipos dažniausiai maitinasi ant
eglių kamienų? (1 taškas)
2. Kurių rūšių medlaipos dažniausiai maitinasi
eglėse 6–12 m aukštyje? (1 taškas)
3. Aprašykite tigrinės medlaipos maitinimosi zonų
ypatumus. (3 taškai)
4. Kas rodo, kad tirtų medlaipų rūšys nekonkuruoja
dėl maisto? (1 taškas)

Diagramoje atvaizduoti duomenys apie skirtingų rūšių medlaipų lizdų skaičių procentais kiekvienoje eglių zonoje.

5. Kurios dvi rūšys patiria mažiausią konkurenciją dėl lizdaviečių ? (1 taškas)

6. Kuri medlaipų rūšis suka lizdus dažniausiai ten, kur ir maitinasi? (1 taškas)
7. Lentelėje pateikti teiginiai apie kiekvieną iš trijų rūšių medlaipų. Ties rūšies pavadinimu užrašykite taip, jeigu jai
teiginys tinka, arba ne, jeigu teiginys netinka.(3 taškai)
2004vbe6 Grafikas rodo, kaip keičiasi javais mintančių amarų ir amarais mintančių boružių populiacijų tankis .
1.1. Kurio gyvūno populiacijos tankis didesnis? (1
taškas)
1.2. Kokie ekologiniai ryšiai lemia šių populiacijų
tankio skirtumą? (1 taškas)
1.3. Kokia šių santykių reikšmė bendrijoje ? (1
taškas)
2. Paaiškinkite, kas atsitiktų amarų populiacijai,
jeigu bendrijoje nebūtų boružių. (2 taškai)
3. Paaiškinkite, kaip keistųsi laikui bėgant amarų ir jais mintančių vabzdžių populiacijų tankis, jeigu pasėliai būtų
apipurkšti vabzdžius naikinančiais pesticidais, tačiau amarai ir jais mintantys vabzdžiai visiškai neišnyktų. (3 taškai)

2016.6 Paveiksle schemiškai pavaizduota, kaip vienos graužikų1 rūšies populiacija suskilo į dvi atskiras populiacijas
– A ir B.

1. Nurodykite vieną priežastį, dėl kurios pradinė graužikų populiacija suskilo į dvi. (1 taškas)
2. Paaiškinkite, kodėl per ilgą laiką tarp populiacijų A ir B atsirado genofondo skirtumų 2 , dėl kurių ilgainiui pradėjo
formuotis atskiros graužikų rūšys. (3 taškai)
3. Koks įrodymas patvirtintų, kad susidarė naujos rūšys? (1 taškas)
2016.7 Paveiksle pavaizduotas pievos ekosistemos produkcijos piramidės modelis.
1. Kas produkcijos piramidės modelyje pažymėta
skaičiais? (1 taškas)
2. Kokiu dėsningumu1 remiantis sudaromos
produkcijos piramidės? (1 taškas)
3. Paaiškinkite, kodėl augalai vaizduojami
piramidės modelio apačioje (pagrinde), o gyvūnai –
aukščiau negu augalai. (2 taškai)
4. Piramidės modelyje gyvūnai vaizduojami taip:
kuo aukščiau augalų jie yra, tuo jų mažiau.
Paaiškinkite, kodėl. (2 taškai)

5. Jeigu būtų pavaizduotas jūros ekosistemos produkcijos piramidės modelis, kas dar, išskyrus organizmų rūšis,
skirtųsi nuo paveiksle pavaizduoto modelio? (1 taškas)
2016.8 Diagramoje pateikti 2013 m. ir 2015 m. Nemuno vandens ekologinės būklės tyrimo duomenys pagal BDS7
rodiklį. Pagal šį rodiklį nustatomas skaidytojų biocheminis deguonies sunaudojimas 1 (mg/l) per 7 paras.

Upių vandenų ekologinė būklė pagal BDS7 rodiklį skirstoma į penkias klases:
labai gera (˂2,30),
gera (2,30–3,30),
vidutinė (3,31–5,00),
bloga (5,01–7,00)
labai bloga (˃7,00).
1. Kodėl diagramoje yra nurodyta ne tik 2013 m., 2015 m. tyrimo duomenys, bet ir leistina norma pagal BDS7 rodiklį?
(1 taškas)
2. Kuriose vietose Nemuno vandens ekologinė būklė 2015 m., palyginti su 2013 m., pasikeitė iš geros į blogą? (1
taškas)
3.1. Kurioje vietoje BDS7 rodiklis 2015 m., palyginti su 2013 m., išaugo daugiau kartų? (1 taškas)
3.2. Kiek procentų BDS7 rodiklis išaugo šioje vietoje? (1 taškas)
4. Palyginę Nemuno vandens ekologinę būklę Jurbarke ir už Rusnės 2013 m. ir 2015 m., padarykite išvadą apie šiose
vietose nustatytą vandens ekologinės būklės pokytį per šiuos metus. (1 taškas)
5. Kurioje vietoje Nemuno vandens ekologinė būklė 2015 m., palyginti su 2013 m., pablogėjo, tačiau yra gera? (1
taškas)
6. Paaiškinkite, kodėl BDS7 rodiklis dar vadinamas ir nuotekų rodikliu1 . (2 taškai)
Paveiksluose pavaizduoti skirtingų rūšių tarpusavio ryšiai jų ekologinėse nišose, susidarę dėl evoliucijos.

1.1 Kuriame paveiksle pavaizduoti abipus naudingi ryšiai? (1 taškas)

1.2 Paaiškinkite, kuo šie ryšiai naudingi abiejų rūšių organizmams. (2 taškai)
2.1 Kuriame paveiksle pavaizduotas parazitizmas? (1 taškas)
2.2 Apibūdinkite tame paveiksle pavaizduotų organizmų tarpusavio ryšius. (2 taškai)
3.1 kokie ryšiai sieja antrame ir trečiame paveiksle pavaizduotus organizmus? (2 taškai)
3.2 Pateikite po vieną pavyzdį dviejų skirtingų rūšių organizmų, kurie būtų susiję tokiais pačiais ryšiais, kaip 2 ir 3
paveiksle. (2 taškai)

Paveiksle pavaizduotas Pietų Afrikoje gyvenantis paukštis galvijonis varnėnas. Šis paukštis minta erkėmis, kuias
renka nuo raganosių odos.
1.1 Nurodykite, kokie tarprūšiniai santykiai sieja
šiuos organizmus. (3 taškai)
- Varnėnus ir raganosius;
- Varnėnus ir erkes;
- Erkes ir raganosius.
1.2 Paaiškinkite, kaip šių tarprūšinių santykių dėka
reguliuojasi varnėnų, erkių ir raganosių populiacijų
dydžiai. (3 taškai)

2.1 Populiacijos dydžiui gali turėti įtakos ne tik biotiniai, bet ir abiotiniai veiksniai. Kurių veiksnių, abiotinių ar biotinių,
įtaka labiau priklauso nuo populiacijos tankio? (1 taškas)
2.2 Paaiškinkite, kodėl. (2 taškai)
3. Pasirinkite vieną abiotinį veiksnį ir Lietuvos gyvūnų populiaciją. Paaiškinkite, kaip šis veiksnys gali lemti pasirinktos
populiacijos dydį. (2 taškai)
2016. 6p Kuršių Nerijoje 2006 m. per gaisrą išdegė apie 239 ha kalnapušių miško1 . Paveiksle pateikta dalis Kuršių
nerijos žemėlapio. Išdegusi dalis jame apvesta juodu kontūru. Beveik visoje teritorijoje išdegusios kalnapušės buvo
išvalytos, o gaisro teritoriją nuspręsta tvarkyti keliais skirtingais būdais: palikti išvalytą teritoriją savaiminiam
atžėlimui2 , palikti neišvalytą išdegusį mišką, pasodinti vietinių pušų mišką, palaikyti atviras kopas.

1. Kokį biologinį procesą galima stebėti išdegusioje teritorijoje, paliktoje savaiminiam atžėlimui? (1 taškas)
2. Įsivaizduokite, kad esate mokslininkas ir nedidelėje teritorijoje norite aptikti kuo daugiau organizmų rūšių. Kuriame
iš paveiksle rodyklėmis pažymėtų trijų didelių kvadratų (I, II ar III) atliktumėte tyrimus? Atsakymą pagrįskite. (2
taškai)
3. Pateikite pavyzdį, kokia žmogaus veikla daro neigiamą įtaką Lietuvos biologinei įvairovei. Atsakymą paaiškinkite. (2
taškai)
4. Jeigu turėtumėte priemonių paspartinti savaiminį miško atžėlimą, kuriuose kvadratuose jas panaudotumėte,
siekdami greičiausio rezultato? Nurodykite dviejų kvadratų koordinates, naudodamiesi skaičių ir raidžių skalėmis
(pvz., H15). Atsakymą paaiškinkite. (2 taškai)
5. Kokia biologinė priežastis galėjo lemti, kad per gaisrą Kuršių nerijoje išdegė toks didelis miško plotas? (1 taškas)
Paveiksle pavaizduotas energijos perdavimas žmogui svarbioje mitybos grandinėje.

1. kokios energijos išsiskyrimas pavaizduotas raide A? (1 taškas)

2. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kodėl žmogui tenka tik dalis augaluose sukauptos energijos. (3 taškai)
3.Pasiūlykite vieną būdą, kaip ūkininkas galėtų sumažinti energijos nuostolius šoje mitybos grandinėje. (1 taškas)
Gausėjant žmonių populiacijai, vis daugiau žemės plotų tampa dirbamais laukais ir ganyklomis.
4.1 Nurodykite vieną ekologinę problemą, kuri gali kilti dėl tokios žmogaus veiklos. (1taškas)
4.2 Paaiškinkite, kaip šios problemos būtų galima išvengti. (1 taškas)
2016.7p Paveiksle schemiškai pavaizduotas energijos srautas ežero ekosistemoje, matuojant gigakalorijomis,
tenkančiomis kvadratiniam centimetrui per metus (gcal/cm2 /metus). Remdamiesi pateiktais duomenimis,
atsakykite į klausimus.
1. Energijos srautai paprastai vaizduojami etapais ir
įvardijami pagal tai, kokie organizmai juose
dalyvauja. Įvardykite paveiksle raidėmis A, B ir C
pažymėtus laukelius. (1 taškas)
2. Kas paveiksle pažymėta klaustuku? (1 taškas)
3. Kodėl svarbu paveiksle klaustuku pažymėtą
procesą vaizduoti energijos srauto schemose? (1
taškas)

4. Įsivaizduokite, kad esate mokslininkas ir sukūrėte elektrinę, galinčią panaudoti energiją, kurios nepanaudojo gyvieji
organizmai paveiksle pavaizduotoje ekosistemoje. Ekosistemoje irimui tenkančią energiją jūsų elektrinė naudoja
patalpoms šildyti, o klaustuku pažymėtą energiją – elektrai gaminti.
4.1. Tarkime, tarp produkcijos ir patalpoms šildyti tenkančios energijos yra tiesinė priklausomybė. Kiek kartų turėtų
padidėti pirmo etapo (A) produkcija jūsų elektrinėje, kad galutiniame etape (C) patalpoms šildyti tektų 0,9 gcal
energijos? (1 taškas)
4.2. Iš kuria raide (A, B ar C) pažymėto etapo elektrinė gautų daugiausia elektrai gaminti skirtos energijos
(skaičiuojant procentais nuo to etapo produkcijos)? Atsakymą pagrįskite. (2 taškai)
2014.8 Lietuvoje aptinkamos trys miegapelių rūšys, kurios natūraliai įsikuria drevėse. 1991–2006 metais buvo
atlikti tyrimai, kurių metu suskaičiuota, kiek didžiosios miegapelės (Glis glis) ir miškinės miegapelės
(Dryomysnitedula) sunaikino inkiluose perinčių paukščių lizdų. Duomenys pateikti lentelėje. Didžiosios miegapelės
buvo tirtos Kaišiadorių ir Vilniaus rajonuose, o miškinės miegapelės – Šakių rajone. Lentelėje
naudojamisutrumpinimai: K– kiaušiniai, J – jaunikliai, S – suaugę paukščiai.

1. Remdamiesi lentelės duomenimis, apibūdinkite dviejų tipų ekologinius ryšius, siejančius didžiąją miegapelę ir
didžiąją zylę. (2 taškai)
2. Kuri iš miegapelių darė didesnę neigiamą įtaką margasparnių musinukių populiacijai? Atsakymą pagrįskite. (2
taškai)
3. Kokį organizmų klasifikavimo sistemos rangą2 atitinka pavadinimas „didžioji miegapelė“? (1 taškas)
4. Tyrimo metu kiekviename iš tirtų rajonų buvo iškabinta po 250 inkilų. Kuriame rajone (rajonuose) miegapelės
sunaikintų daugiau zylių lizdų (visų rūšių kartu), jei visuose rajonuose gyventų po tiek pat miegapelių? Atsakymą
paaiškinkite. (2 taškai)
2015.8 Atliekant tyrimus Drūkšių ežere buvo sugauta dvylikos rūšių žuvų, priklausančių skirtingiems būriams:
ešeržuvėms – ešerys ir pūgžlys; lydekžuvėms – lydeka; karpžuvėms – aukšlė, karosas, karpis, kuoja, karšis, lynas,
plakis ir raudė, o lašišažuvėms – seliava. Diagramose pateikta sugautų žuvų tankis (N) ir biomasė (B) 2005–2007 ir
2010–2012 metais.

1. Kurios rūšies žuvų biomasė 2010–2012 metais sumažėjo daugiau kartų palyginti su 2005–2007 metais? (1 taškas)
2. Palyginę vidutinį ešeržuvių tankį 2005–2007 ir 2010–2012 metais, padarykite dvi išvadas apie šių žuvų tankio
pokytį. (2 taškai)
3. Nurodykite dviejų tipų organizmų tarpusavio sąveikas1 , kurios vyksta tarp Drūkšių ežere gyvenančių žuvų. (2
taškai)
4. Įvardykite vieną žuvų nykimo Lietuvos vandenyse priežastį ir pasiūlykite vieną būdą, kaip gali būti sustabdytas šis
nykimas. (2 taškai)
2004vbe7
Paveiksle pavaizduotas energijos srauto kitimas ekosistemoje.

1. Kaip vadinamas augalų ląstelėse vykstantis procesas, kurio metu šviesos energija verčiama cheminių ryšių
energija? (1 taškas)
2. Kaip vadinamas organizmų ląstelėse vykstantis procesas, kurio galutinis rezultatas yra į aplinką išsiskirianti šiluma?
(1 taškas)
3. Pagal schemą apskaičiuokite, kiek procentų energijos, gautos iš pirminių vartotojų, antriniai vartotojai
išspinduliuoja šilumos pavidalu. (2 taškai)
4.1. Įrodykite, kad antriniai vartotojai į aplinką šilumos pavidalu išspinduliuoja didesnę dalį (procentais) gautos
energijos negu pirminiai vartotojai. (2 taškai)
4.2. Tarkime, kad ekosistemos tretiniai vartotojai yra plėšrieji paukščiai ir žinduoliai , o pirminiai vartotojai – vabzdžiai
ir moliuskai . Paaiškinkite, kodėl plėšrieji paukščiai ir žinduoliai į aplinką šilumos pavidalu išspinduliuoja žymiai
didesnę dalį gautos energijos negu vabzdžiai ir moliuskai. (2 taškai)
5. Kam atitenka visų lygmenų gyvaėdžių nepanaudota energijos dalis? (1 taškas)
6. Ekosistemoje, be energijos srauto, juda ir medžiagų srautas. Paaiškinkite, kuo skiriasi šie srautai. (2 taškai)
2015. 7p Paveiksle schemiškai pavaizduotas energijos srautas pievos ekosistemoje.

1. Lentelėje užrašykite šios ekosistemos mitybos lygmenis ir jiems priskiriamus organizmus. (2 taškai)

2. Koks procesas pažymėtas klaustuku? (1 taškas)

3. Tarkime, kad tarp pirminės produkcijos ir paukščiams tenkančios energijos yra tiesinė priklausomybė. Kokia šioje
ekosistemoje turėtų būti pirminė produkcija kilodžauliais (kJ), kad galėtų išgyventi dvigubai daugiau vabzdžialesių
paukščių? (1 taškas)
4. Kiek procentų energijos iš plėšrių vabzdžių tenka vabzdžialesiams paukščiams1 ? (1 taškas)
5. Jeigu turėtumėte paveiksle pavaizduotos pievos ekosistemos modelį ir jame galėtumėte reguliuoti bet kurią dalį,
kokiais dviem būdais padidintumėte vabzdžialesiams paukščiams tenkančios energijos dalį? (2 taškai)
Paveiksle schemiškai pavaizduotas energijos srautas mitybos tinkle (skaičiai išreikšti kJ/m 2 per metus)
1. kokiam mitybos lygmeniui priklauso žmonės? (1
taškas)
2. Kokiai funkcinei karalijai priklauso žolė? (1
taškas)
3. Naudodamiesi paveiksle pateiktais duomenimis
apskaičiuokite, kiek procentų saulės energijos
sukaupiama augaluose. (1 taškas)
4. Tik 10 procentų energijos iš žolės pasiekia kitą
mitybos lygmenį. Suskaičiuokite, kiek maždaug
energijos gauna gyvūnas A. (1 taškas)
5. Įvardykite paveiksle pavaizduotus procesus B ir
C, kurių metu prarandama energija. (2 taškai)
6. Kodėl mitybos grandinės retai turi daugiau nei
penkis mitybos lygmenis. (2 taškai)

Paveiksle pavaizduotas energijos srautas kūdros ekosistemoje.

1. Nurodykite šios ekosistemos mitybos lygmenis ir
jiems priskiriamus organizmus. (4 taškai)
2. Apskaičiuokite pirminę produkciją kilodžauliais
šioje ekosistemoje. (2 taškai)
3. Nurodykite du aplinkos veiksnius, nuo kurių
priklauso pirminės produkcijos kiekis kūdros
ekosistemoje. (1 taškas)
4. Kiek energijos (procentais) iš dėlių tenka
dyglėms? (3 taškai)
5. Kaip keistųsi kūdros ekosistema, jeigu į vandenį
nuolat patektų buitinių nuotekų? (2 taškai)

2012.6 Paveiksle schemiškai pavaizduotas energijos srautas žmogaus sukurtos bendrijos mitybos grandinėje
(skaičiai išreikšti kJ m–2 per metus).
 1. Kokiam mitybos lygmeniui pagal šią mitybos
grandinę priklauso žmonės? (1 taškas)
2. Naudodamiesi paveiksle pateiktais duomenimis
apskaičiuokite, kiek procentų miežiuose buvusios
energijos pasieks žmones. (1 taškas)
3. Kodėl tik dalis energijos perduodama į aukštesnį
mitybos lygmenį? (2 taškai)

4. Paaiškinkite skaidytojų ir gamintojų tarpusavio ryšius bendrijoje. (2 taškai)

5. Pateikite tris Lietuvos sausumos ekosistemoms būdingus skaidytojų pavyzdžius. (1 taškas)
6. Palyginkite paveiksle pavaizduotos bendrijos medžiagų ir energijos srautus su gamtinės bendrijos atitinkamais
srautais. (3 taškai)

2014. 7p Lentelėje pateikti duomenys apie šešių rūšių tarakonų gyvenimo skirtingomis sąlygomis ciklus. Tarakonai
buvo auginti terariume kambario temperatūroje (vidutiniškai 24 °C) ir auginimo kameroje, kurioje buvo palaikoma
27 °C temperatūra. Patelės vienodais laiko tarpais deda kiaušinių kapsules ir per savo gyvenimą padeda ribotą jų
skaičių.

1. Kurių dviejų rūšių tarakonų jaunikliams 27 °C temperatūra yra augimą ribojantis veiksnys ? (1 taškas)
2.1. Kurios rūšies tarakonai kambario temperatūroje greičiausiai išplistų naujoje vietoje? (1 taškas)
2.2. Atsakymą pagrįskite remdamiesi lentelės duomenimis. (1 taškas)
3. Vartodami stulpelius žyminčias raides A, B, C, D, E, sudarykite formules, kurias naudojant būtų galima apskaičiuoti:
3.1.Kas kiek dienų vidutiniškai kambario temperatūroje pilkojo tarakono patelė padeda po kiaušinių kapsulę? (Šį laiko
tarpą žymėkite raide L.) (1 taškas)
3.2.Kiek vidutiniškai jauniklių per mėnesį (30 dienų) susilauks pilkasis tarakonas, esant kambario temperatūrai?
(Nekreipkite dėmesio į laiką, kuris praeina iki jauniklių išsiritimo. Tarakonų jauniklių skaičių žymėkite raide N.) (1
taškas)
4.1. Esant 27 °C temperatūrai, tarpusavyje galėtų kryžmintis tėvinė ir dukterinė tarakonų karta. Kokioms dviem
rūšims tai būdinga? (1 taškas)
4.2. Atsakymą pagrįskite remdamiesi lentelės duomenimis. (1 taškas)

2009.9 Diagramose pavaizduoti tyrimo rezultatai rodo, kaip vidutinis sliekų skaičius ir masė tiriamojo lauko 1 kv.
metre priklauso nuo augalų pasėlių bei metų laiko.
 1. Paaiškinkite, kaip buvo nustatyta vidutinė sliekų
masė tiriamojo lauko 1 kv. metre. (1 taškas)
2.1. Kada ir kokių pasėlių lauke vidutinis sliekų
skaičius ir vidutinė masė buvo didžiausi? (1 taškas)
2.2. Kaip nustatytumėte, kokiame laukelyje užaugo
didžiausi sliekai? (1 taškas)
3. Sliekų tyrimo laikotarpiu rudenį kritulių iškrito
vidutiniškai 10,7 mm, o pavasarį – 2,7 mm.
Remdamiesi tyrimo rezultatais apibūdinkite, kokią
įtaką vidutiniam sliekų skaičiui ir masei galėjo
turėti nurodytas kritulių kiekis. (1 taškas)
4. Be kritulių, vidutinei sliekų masei gali turėti
įtakos ir kiti aplinkos veiksniai. Nurodykite dar du
aplinkos veiksnius. (1 taškas)
5. Apibūdinkite sliekų ekologinę reikšmę. (2 taškai)

Paveiksle pavaizduoti organizmai priklauso skirtingiems mitybos lygmenims.

1.1 Kokiems mitybos lygmenims priklauso šie organizmai? (1 taškas)
1.2 Paaiškinkite, kodėl. (1 taškas)
2. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kodėl tik dalis energijos pereina į aukštenį mitybos lygmenį. (2 taškai)
3. Paaiškinkite abipusį augalų ir gyvūnų ryšį ekosistemoje. (3 taškai)

Paveiksle pavaizduota uždara ekosistema.

 1. Nurodykite šios ekosistemos gamintojus ir
vartotojus. (2 taškai)
2. kokią reikšmę turi šios ekosistemos gamintojai?
(2 taškai)
3. Kokių aplinkos sąlygų reikia, kad ši ekosistema
galėtų ilgai egzistuoti? (1 taškas)
4. Didelės ekosistemos yra stabillesnės negu
mažos. Paaiškinkite, kodėl. (2 taškai)
5. Augalams pasodinti į indą buvo įdėta dumblo.
Kuo svarbus dumblas šiai ekosistemai? (1 taškas)

Paveiksle pavaizduota ekosistema

1. Kiekvieną paveiksle pavaizduotą organizmą
priskirkite funkcinei karalijai. (2 taškai)
2. Kurį mitybos lygmenį užima paveiksle
pavaizduota pelė? (1 taškas)
3.1 Kodėl tik dalis energijos pereina į aukštesnį
mitybos lygmenį? (1 taškas)
3.2 Kuo skiriasi medžiagų judėjimas ekositemoje
nuo energijos judėjimo? (1 taškas)
4. Paaiškinkite abipusį ryšį tarp paveiksle
pavaizduotų augalų ir grybų. (2 taškai)
5. Tarkime, kad šioje ekosistemoje pelėmis minta
pelėdos, o pelėdas sugauna kiaunės. Kurių iš šių
gyvūnų skaičius ekosistemoje turėtų būti
mažiausias? Kodėl? (2 taškai)
6. Nurodykite dar vieną organizmų grupę, kuri atlieka panašią funkciją, kaip ir paveiksle nurodyti grybai. (1 taškas)

Organizmai ekosistemose yra susieti mitybos ryšiais

1. Tekste įrašykite praleistus žodžius. (2 taškai)
Gamintojai pagamina sau maistą - _________________________ medžiagas.
Gamintojais minta _______________________________ . nuokritomis maitinasi ____________________________.
Mitybos ryšiai pavaizduojami mitybos _____________________________ ir mitybos tinklais.
Paveiksle pavaizduotas miškingos vietovės mitybos tinklas.

2. Nurodykite šio mitybos tinklo vieną gamintoją,

vieną irminį vartotoją ir antrinį vartotoją. (2 taškai)
3. Kiek plėšrūnų yra šiame mitybos tinkle? (1
taškas)
4. Užrašykite ilgiausią šio mitybos tinklo grandinę.
(1 taškas)
5.1 Kurių paukščių skaitlingumas šiame mitybos
tinkle turėtų būti mažiausias? (1 taškas)
5.2 Paaiškinkite, kodėl taip manote. (1 taškas)
6. jeigu visi vorai žūtų nuo ligos, kaip pasikeistų drugių skaičius, augalų kiekis? (1 taškas)

2003vbe6 Paveiksle pavaizduotas akvariumas ir jo gyventojų mitybos tinklas.

1. Remdamiesi mitybos tinkle pateikta informacija, sudarykite 2 mitybos grandines iš 4 organizmų. (2 taškai)
2. Nurodykite keturis veiksnius, kurie gali turėti įtakos dumblių populiacijos dydžiui akvariume. (3 taškai)
3. Paaiškinkite, kaip ir kodėl dumblių populiacijai padidėjus keistųsi:
3.1. dafnijų populiacijos dydis (2 taškai)
3.2. dvigeldžių moliuskų populiacijos dydis (2 taškai)
4. Visi paveiksle pavaizduoto akvariumo organizmai dalyvauja deguonies ir anglies dioksido apytakoje. Paaiškinkite,
kaip palaikoma akvariume šių medžiagų pusiausvyra. (2 taškai)

2006vbe8Paveiksle pavaizduotas Antarktidos pakrančių mitybos tinklas.

1. Kas yra pirminis energijos šaltinis visiems paveiksle pavaizduotiems organizmams? (1 taškas)
2. Viršutinëje lentelės eilutėje įrašykite šio tinklo mitybos grandinę iš 5 organizmų. Antroje lentelės eilutėje po
organizmų pavadinimais nurodykite mitybos lygmenis. (3 taškai)
3. Pasinaudodami paveiksle pavaizduotu mitybos tinklu nurodykite du būdus, kaip žmogaus veikla mažina banginių
populiaciją Antarktidoje. (1 taškas)
4. Paaikinkite, kodël keičiasi vėžiagyvių populiacija žiemą Antarktidos pakrantėse vandenynui pasidengus ledu. (2
taškai)
5. Paaiškinkite, kas atsitinka su žuvusiais vandenyno gyvūnais. (2 taškai)

2015.7Paveiksle pavaizduotas ežero mitybos tinklas.

 1. Nurodykite vieną pavaizduoto mitybos tinklo
organizmą, priskiriamą gamintojams, ir
apibūdinkite jo funkcijas ekosistemoje. (2 taškai)

2. Lentelėje įrašykite ekologinių grupių, priskiriamų išvardytiems mitybos lygmenims, pavadinimus. Kiekvienam iš
mitybos lygmenų parinkite po vieną organizmą iš paveiksle pavaizduoto ežero mitybos tinklo. (3 taškai)

3. Paaiškinkite, kodėl pateiktame ežero mitybos tinkle mitybos grandinės paprastai nebegali būti ilgesnės. (2 taškai)
4. Vieni iš ežere gyvenančių organizmų, kurie ardo detritą, yra grybai. Koks jų mitybos būdas? (1 taškas)

2014.7 Paveiksle pavaizduotas ežero mitybos tinklas.

1. Pavaizduotame mitybos tinkle dar neįrašyti: detritas, suaugusi lydeka, lašalo lerva , suaugęs ešerys, zooplanktonas.
Įrašykite juos į tinkamus laukelius (2 taškai)

2. Remdamiesi paveikslu, nurodykite du organizmus, kurie konkuruoja dėl maisto su skaičiumi 2 pažymėtu
organizmu. (1 taškas)
3. Nurodykite vieną pavaizduoto ežero mitybos tinklo organizmą, priskiriamą gamintojų karalijai ir apibūdinkite jo
funkcijas ekosistemoje. (2 taškai)
4. Pradėjus aktyviau saugoti ūdras, ežero ekosistemoje jų smarkiai padaugėjo. Remdamiesi mitybos tinklu, pateikite
vieną pavyzdį, kaip ūdrų pagausėjimas galėjo teigiamai paveikti skaičiumi 3 pažymėtą organizmą, ir vieną pavyzdį,
kaip ūdrų pagausėjimas galėjo jį paveikti neigiamai. (2 taškai)
5. Suintensyvėjus žemės ūkiui, į ežerą ėmė patekti gerokai daugiau azoto ir fosforo junginių. Kuris iš pavaizduoto
mitybos tinklo organizmų pirmas sureaguos į atsiradusį šių medžiagų perteklių? Atsakymą pagrįskite. (2 taškai)

2014.6p Paveiksle pavaizduotas miško mitybos tinklas

1. Pavaizduotame mitybos tinkle dar neįrašyti negyvas medis, grybas, skruzdėlė, vanagas, zylė. Įrašykite juos į
tinkamus laukelius. (2 taškai)

2. Remdamiesi pateikta mitybos tinklo schema, nurodykite tris organizmus, kurie konkuruoja dėl maisto su skaičiumi
2 pažymėtu organizmu. (1 taškas)
3. Nurodykite vieną pavaizduoto mitybos tinklo organizmą, priskiriamą skaidytojams, ir apibūdinkite jo funkcijas
ekosistemoje. (2 taškai)
4.1. Sudarykite šio tinklo mitybos grandinę, kurioje, palyginti su kitomis galimomis grandinėmis, aukščiausią mitybos
lygmenį pasieks mažiausias energijos kiekis. (1 taškas)
4.2. Savo pasirinkimą pagrįskite remdamiesi energijos srautais1 tarp mitybos lygmenų. (1 taškas)
5. Pagerėjus tam tikroms sąlygoms, miške padaugėjo skaičiumi 1 pažymėtų organizmų. Remdamiesi mitybos tinklu,
pateikite po vieną pavyzdį, kaip šių organizmų pagausėjimas galėjo:
a) teigiamai paveikti skaičiumi 3 pažymėtą organizmą;
b) neigiamai paveikti skaičiumi 3 pažymėtą organizmą. (2 taškai)

Paveiksle pavaizduotas tvenkinio mitybos tinklas.

1.1. Ką vadiname gamintoju? Juodraštis (1 taškas) 1.2. Nurodykite šio mitybos tinklo gamintojus. Juodraštis (1 taškas)
2. Remdamiesi paveikslu, nurodykite ir paaiškinkite, kokie dviejų tipų ekologiniai ryšiai sieja dusios lervas ir karoso
jauniklius. (2 taškai)
3. Išsiliejus naftai, ant tvenkinio paviršiaus susidarė mažai šviesos praleidžianti plėvelė. Paaiškinkite, kam ir kodėl
tokia plėvelė darys teigiamą įtaką, o kam ir kodėl – neigiamą. Pateikite po vieną pavyzdį. (4 taškai)
4. Kokiais dviem būdais žmogus gali prisidėti prie vandens ekosistemos įvairovės išsaugojimo? (2 taškai)

2009.8 Paveiksle pavaizduota tvenkinio ekosistema.

 1. Ką vadiname ekosistema? (1 taškas)
2. Paaiškinkite, kokį poveikį tvenkinio augalams,
gyvūnams ir dumble gyvenantiems skaidytojams
padarys į tvenkinį patekęs greitai besidauginantis ir
sparčiai plintantis augalas – kanadinė elodėja. (3
taškai)

Paveiksle pavaizduotas ežero mitybos tinklas.

3. Kurie du ežero mitybos tinklo organizmai yra tik

antriniai vartotojai? (1 taškas)
4. Remdamiesi pavyzdžiu iš paveikslo apibūdinkite,
ką vadiname mitybos lygmeniu. (2 taškai)
5. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kokį
vaidmenį ežero ekosistemoje atlieka dvigeldžiai
moliuskai. (2 taškai)
6.1. Nurodykite, kas yra šios ekosistemos pirminis
energijos šaltinis. (1 taškas)
6.2. Paaiškinkite, kodėl tik nedidelė gamintojų
sukauptos energijos dalis atiteks lydekoms. (3
taškai)
7. Paaiškinkite, kaip žmogus galėtų išsaugoti vandens ekosistemų rûšinę įvairovę. (2 taškai)

2013.6 Paveiksle pavaizduotas miško mitybos tinklas.

 2. Pateikite po vieną vilkų reikšmės gamtai ir
žmogui Lietuvoje pavyzdį. (2 taškai)
3.1.Parašykite šio tinklo mitybos grandinę
(energijos judėjimo kryptimi), kurioje, lyginant su
kitomis galimomis grandinėmis, aukščiausią
mitybos lygmenį pasieks mažiausias energijos
kiekis. (1 taškas)
3.2. Savo pasirinkimą pagrįskite remdamiesi
energijos kiekio pokyčiais mitybos grandinėse. (1
1. Remdamiesi paveikslu, nurodykite tris gyvūnus, taškas)
kurie su miškine pele konkuruoja dėl maisto. (1
taškas)
4. Remdamiesi paveikslu, paaiškinkite, kokie dviejų tipų ekologiniai ryšiai sieja vilką ir kiškį. (2 taškai)
5. Paaiškinkite, kodėl pavaizduotame miško mitybos tinkle mitybos grandinės nebegali būti ilgesnės. (2 taškai)

Paveiksle pavaizduotas ežero mitybos tinklas.

 1. Kurie du ežero mitybos tinklo organizmai yra tik
antriniai vartotojai? (1 taškas)
2. Remdamiesi pavyzdžiu iš paveikslo apibūdinkite,
ką vadiname mitybos lygmeniu. (2 taškai)
3. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kokį
vaidmenį ežero ekosistemoje atlieka dvigeldžiai
moliuskai. (2 taškai)

4.1. Nurodykite, kas yra šios ekosistemos pirminis energijos šaltinis. (1 taškas)
4.2. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kodėl tik nedidelė gamintojų sukauptos energijos dalis atiteks lydekoms. (3
taškai)
5. Paaiškinkite, kaip žmogus galėtų išsaugoti vandens ekosistemų rūšinę įvairovę. (2 taškai)

2011.7 Paveiksle pavaizduotas mitybos tinklas.

1. Viršutinėje lentelės eilutėje užrašykite šio tinklo mitybos grandinę iš 4 organizmų. Apatinėje eilutėje po
organizmais nurodykite jų mitybos lygmenį. (2 taškai)

2. Kuriame mitybos lygmenyje sukaupta daugiausia energijos? (1 taškas)

3. Remdamiesi mitybos tinklu nurodykite tris gyvūnus, kuriuos su pele sieja aukos ir plėšrūno santykiai. (1 taškas)
4. Remdamiesi mitybos tinklu nurodykite visus lapės konkurentus. (1 taškas)
5. Apibūdinkite, kaip keistųsi pelėdų populiacija daugėjant šimtakojų. (2 taškai)
6.1. Kurie šio mitybos tinklo organizmai labiausiai nukentės išnykus pelėms? (1 taškas)
6.2. Atsakymą paaiškinkite. (1 taškas)

2008.8 Paveiksle pavaizduota Kuršių marių mitybos tinklo dalis.

 1. Nurodykite paveiksle pavaizduoto mitybos tinklo
mitybos lygmenis ir jiems priskiriamus organizmus.
(2 taškai)
2. Kas yra pirminis šios ekosistemos energijos
šaltinis? (1 taškas)
3. Nurodykite, kuriems šios ekosistemos
organizmams būdinga heterotrofinė mityba. (1
taškas)
4. Apibūdinkite autotrofinę mitybą. (2 taškai)
5. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kokie dviejų
tipų ekologiniai ryšiai sieja suaugusias plėšriàsias
žuvis ir ožkas. (2 taškai)
6. Nurodykite du abiotinius veiksnius, kurie galėtų
turėti įtakos fitoplanktono gausai. (1 taškas)

2007. 8Paveiksle pavaizduota mitybos tinklo dalis.

 1. Iš pateiktų organizmų sąrašo paveiksle
įrašykite trūkstamus mitybos tinklo
organizmus. (2 taškai)
Drugių vikšrai
Pelės
Boružės
Apuokai
Dobilai
Musmirės

2. Sudarykite šio mitybos tinklo mitybos grandinę iš 4 organizmų. (1 taškas)

3. Nubraižykite paveiksle pavaizduotos mitybos tinklo dalies energijos piramidę ir nurodykite lygmenų
pavadinimus.(3 taškai)
IV lygmuo......................................................
III lygmuo......................................................
II lygmuo.......................................................
I lygmuo........................................................

2007. 5m Paveiksle pavaizduota mitybos tinklo dalis.

 1. Užrašykite mitybos grandinę iš keturių
organizmų. (2 taškai)
2. Kokią funkciją paveiksle pavaizduotoje mitybos
tinklo dalyje atlieka uosis? (1 taškas)
3. Nurodykite du šio mitybos tinklo antrinius
vartotojus. (1 taškas)
4. Kurios šio mitybos tinklo dalies organizmas yra
visaėdis? (1 taškas)
5.1. Kokie organizmai šiame mitybos tinkle yra
skaidytojai? (1 taškas)
5.2. Paaiškinkite skaidytojų vaidmenį ekosistemoje.
(2 taškai)

2005vbe7 Paveiksle pateikta informacija apie ežero organizmus.

1.1. Remdamiesi paveikslu sudarykite ežero mitybos grandinę . (1 taškas)
1.2. Nubraižykite biomasės piramidę, kuri atspindėtų pavaizduotos ekosistemos mitybos grandinę. Užrašykite
organizmus, priklausančius atitinkamam mitybos lygmeniui , ir nurodykite jų biomasę. (3 taškai)
2. Tarkime, kad nuo ligų ežere žus visos vabzdžių lervos . Aprašykite, kokį poveikį lervų žūtis turės kitiems ežero
organizmams. (2 taškai)
3. Ūkininkas laukuose aplink ežerą išbarstė trąšų . Po kelių mėnesių ežere buvo rasta negyvų žuvų. Paaiškinkite, kodėl
žuvo žuvys. (4 taškai)

Lentelėje nurodyti mitybos tinklo augalai ir gyvūnai

1. Naudodamiesi lentele užbaikite šias mitybos grandines. (3 taškai)

2. Naudodamiesi lentele nurodykite tris gyvūnus, kuriuos su vanagu sieja aukos ir plėšrūno santykiai. (2 taškai)
3. Kas yra plėšrūnas amarams? (1 taškas)
4. Naudodamiesi lentele sudarykite mitybos tinklą, įrašykite rekiamus augalų ir gyvūnų pavadinimus. (3 taškai)

2007m 6 klausimas. Dalis miestui apželdinti skirtų jaunų tuopų medelių buvo auginami mieste, kita dalis –
užmiestyje. Trejus metus buvo tikrinama, kaip pasikeitė augalų stiebų ir šaknų biomasė per metus. Tyrimo
rezultatai pavaizduoti paveiksle.
1. Suskaičiuokite, kelis kartus mieste augusių tuopų stiebų biomasės prieaugis skyrėsi nuo jų šaknų biomasės
prieaugio pirmaisiais metais. (1 taškas)
2. Apskaičiuokite, koks vidutinis tuopų stiebų biomasės prieaugis užmiestyje ir mieste per metus. (2 taškai)
3. Miestuose dažnai sodinamos tuopos. Remdamiesi tyrimo duomenimis paaiškinkite, kodėl. (2 taškai)

2011. 6p Paveiksle pavaizduota daugiametė ežero ir jo apylinkių bendrijų kaita.

1. Pateikite po vieną Lietuvos vandens ekosistemų
gamintojo, gyvaėdžio ir skaidytojo pavyzdį.
Gamintojas _________________;
gyvaėdis ________________;
skaidytojas_________________ . (2 taškai)
2. Apibūdinkite daugiametę ežero bendrijų kaitą.
(2 taškai)
3. Iš ko susidaro dumblas pelkėjant ežerui? (1
taškas)
4. Naudodamiesi paveikslu apibūdinkite veiksnius, kurie skatino ežero pelkėjimą. (3 taškai)

20117p Paveiksle schemiškai pavaizduota anglies apytakos rato dalis.

1. Naudodamiesi paveikslu nurodykite 3 anglies
apytakos rato procesus. (2 taškai)
2. Nurodykite, kaip keičiant žmogaus ūkinę veiklą
galima sumažinti CO2 kiekį atmosferoje. (1 taškas)
3. Apibūdinkite anglies dioksido poveikį aplinkos
temperatūrai. (2 taškai)
Kerpės yra biologiniai indikatoriai, pagal kuriuos galima spręsti apie oro užterštumą sieros dioksidu. Lentelėje
nurodyta, kaip keičiasi kerpių rūšių skaičius tolstant nuo pramonės centro.

1. Remdamiesi lentele nubraižykite grafiką, rodantį kerpių rūšių priklausomybę nuo atstumo iki pramonės centro. (3
taškai)

2. Kaip keičiasi kerpių rūšių skaičius tolstant nuo miesto centro iki 8 km? (1 taškas)
3.1 Aplink miestą nutiesta automobilių magistralė. Remdamiesi grafiko duomenimis apytiksliai nustatykite
magistralės atstumą nuo miesto centro. (1 taškas)
3.2 Paaiškinkite, kodėl nurodėte tokį atstumą. (2 taškai)
Lentelėje nurodyti penkių kerpių pavadinimai ir didžiausia sieros dioksido koncentracija, kuriai esant
tos kerpės gali augti.

4.1 Miesto centre gali augti tik viena iš lentelėje nurodytų kerpių. Kuri? (1 taškas)
4.2 Sieros dioksido koncentracija ore šalia automobilių magistralės buvo 50 mg/cm 3 . Nurodykite, kurios kerpės gali
augti šalia magistralės. (1 taškas)
Schemoje pavaizduotas azoto apytakos ratas.

1. Remdamiesi schema užbaikite pildyti lentelę įrašydami raidėmis pažymėtus azoto apytakos procesus ir raidę,
žyminčią denitrifikaciją. (3 taškai)

2. remdamiesi schema paaiškinkite, kaip dirvoje atsiranda augalams prieinamų azoto junginių. (2 taškai)
3. kokioms medžiagoms susidaryti ląstelėje reikalingas augalų įsisavintas azotas? (2 taškai)
4. Kultūrinių augalų derliui padidinti naudojamos azotinės trąšos, tačiau nerimaujama, kad jos gali užteršti aplinką.
Paaiškinkite, kaip ūkininkas, gerai suprasdamas azoto apykaitą, galėtų padidinti derlių nenaudodamas trąšų. (3
taškai)
Paveiksle pavaizduota azoto apytakos rato dalis.

1. Nurodykite tris šaltinius, kurie praturtina dirvožemį augalams prieinamais azoto junginiais. (2 taškai)
2. Nurodykite du procesus, dėl kurių sumažėja azoto kiekis dirvožemyje. (2 taškai)
3. Kodėl trūkstant azoto augalai blogiau auga? (1 taškas)
4. Kuo žmogui pavojingas azoto junginių perteklius dirvožemyje? (1 taškas)
5. Kokį reiškinį sukelia azoto junginių perteklius vandens telkiniuose? (1 taškas)
6. Nurodykite dar du cheminius elementus, kurių apytaka biosferoje tiesiogiai siejasi su organinių medžiagų sinteze ir
energijos virsmais gyvuose organizmuose. (2 taškai)

2009. 8p Paveiksle pavaizduota azoto apytakos rato dalis ekosistemoje.

1.2. Apibûdinkiteskaidytojøvaidmená, susijusá su
azoto apytaka ekosistemoje. (2 taškai)
2.1. Kuo azotas svarbus augalams ir gyvûnams? (1
taškas) 2.2. Remdamiesi paveikslu, paaiðkinkite,
kaip azotu apsirûpina augalai ir gyvûnai. (2 taškai)
3. Apibûdinkite gamtoje vykstanèius procesus,
kuriødëka augalai gali pasisavinti ore esantáazotà.
(2 taškai)
4. Paaiðkinkite, kaip þmogausûkinë veikla gali
sumažinti azoto kiekádirvoþemyje. (2 taškai)
1.1. Kokiomis raidëmispaþymëtosrodyklës
vaizduoja skaidymo procesà*? (1 taškas)
2007. 7 klausimas. Paveiksle pavaizduota pupelės šaknys su gumbeliais, kuriuose gyvena azotą fiksuojančios
bakterijos.
1. Apibūdinkite ekologinius ryšius tarp pupelės ir
ant jos šaknų gyvenančių bakterijų. ( 3 taškai)
2. Kokių junginių sintezei pupelės naudoja azotą?
(1 taškas)
3. Nurodykite tris procesus, dėl kurių kinta azoto
kiekis dirvožemyje ir trumpai juos apibūdinkite. (3
taškai)

2013.8 Lentelėje pateikti Druskininkų miesto ir jo apylinkių ežerų bei tvenkinio vandenyje esančių biogeninių
elementų matavimo rezultatai (Nmin – mineralinis azotas, Norg – organinis azotas; Pmin – mineralinis fosforas, Porg
– organinis fosforas). Paprastai organinio azoto kiekis ežeruose būna didžiausias vegetacijos laikotarpiu,
vykstant fotosintezei paviršiniuose vandens sluoksniuose

1. Remdamiesi pateiktais duomenimis, nustatykite, kurio vandens telkinio paviršiuje aktyviausiai vyksta fotosintezė.
(1 taškas)
2. Kas vyks ežere, jei jame ilgą laiką kaupsis organinių medžiagų perteklius? (1 taškas)
3. Remdamiesi lentelės duomenimis, pateikite santrumpos Nt apibrėžimą. (1 taškas)
4. Pasiūlykite du būdus paviršinių vandens telkinių taršai sumažinti. (1 taškas)
5.1. Pateikite apibendrintą išvadą apie organinio fosforo kiekį skirtinguose gyliuose. (1 taškas)
5.2. Įvardykite galimą tokių organinio fosforo kiekio skirtumų priežastį. (1 taškas)
Buitinės nuotekos iš kanalizacijos vamzdžio teka į upę. Mokiniai tyrė upės vandenį ir gyvūnus pasroviui įvairiu
atstumu nuo nuotekų išmetimo vietos. Jie skaičiavo rastus gyvūnėlius ir matavo vandenyje ištirpusio deguonies
kiekį. Tyrimo rezultatai pateikti lentelėje.

1. Nubraižykite grafiką, vaizduojantį deguonies kiekio upės vandenyje priklausomybę nuo atstumo iki nuotekų
išmetimo vietos. (3 taškai)
2. Kaip keičiasi deguonies kiekis upės vandenyje,
tolstant nuo nuotekų išmetimo vietos? (1 taškas)
3. Remdamiesi grafiku nurodykite, kiek apytiksliai
yra deguonies upės vandenyje už 125m nuo
nuotekų išmetimo vietos. (1 taškas)
4.1 Kuriems iš upės vandenyje rastų gyvūnų reikia
daugiausia deguonies? (1 taškas)
4.2 kodėl taip manote? Atsakymą pagrįskite
remdamiesi tyrimo rezultatais. (1 taškas)
5. Paaiškinkite, kodėl į upę patekus nuotekoms
deguonies kiekis vandenyje sumažėja. (2 taškai)
Paveiksle pateiktas vietovės planas
1.1 Kurioje upės vietoje – A ar C – žvejys sugaus
mažiau žuvies? (1 taškas)
1.2 Remdamiesi paveikslu, paaiškinkite, kodėl? (3
taškai)
2. Kairiajame upės krante augančiame eglyne dalis
medžių žuvo. Kaip manote, kodėl? (2 taškai)
3. Chemijos gamykla išmeta į upę organines
atliekas. Raide B pažymėtoje upės vietoje
deguonies koncentracija vandenyje labai maža.
Paaiškinkite, kodėl? (1 taškas)
4. Upėje ties tašku C ypač suvešėjo taršai atsparūs
vandens augalai.ir dumbliai. Paaiškinkite, kokia
suvešėjimo priežastis. (1 taškas)
5. Kaip galima sumažinti upės taršą? Pateikite du
pasiūlymus (2 taškai)
Lentelėje pateikti Lietuvos statistikos departamento duomenys apie išmestų į atmosferą teršalų kiekį (tonomis per
metus) trijose Lietuvos apskrityse.

1. Išanalizuokite lentelėje pateiktus duomenis ir padarykite dvi apibendrintas išvadas apie išmestų į atmosferą
teršalų kiekį ir pokyčius per trejus metus. (2 taškai)
2.1. Nurodykite rūgščiųjų kritulių pH ir aprašykite, kaip jie susidaro. (2 taškai)
2.2. Remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis nustatykite, kuri iš lentelėje išvardytų apskričių daugiausiai
prisideda prie rūgščiųjų kritulių susidarymo. (1 taškas)
3. Pasiūlykite du būdus oro taršai sumažinti. (1 taškas)
Paveiksle pavaizduota azoto apytakos rato dalis.

1. Remdamiesi paveikslu nurodykite tris šaltinius, kurie praturtina dirvožemį augalams prieinamais azoto unginiais. (2
taškai)
2. Remdamiesi paveikslu nurodykite tris priežastis, dėl kurių sumažėja azoto kiekis dirvožemyje. (2 taškai)
3. Nurodykite du junginius, urių sintezei augalai ir gyvūnai naudoja azotą. (1 taškas)
4. kokiais būdais dirvožemyje esančio azoto perteklius gali patekti į žmogaus organizmą? (2 taškai)
Dėl žmogaus ūkinės veiklos šiandien daugelis organizmų rūšių yra prie išnykimo ribos. Pavyzdžiui, didelę žalą rūšių
įvairovei daro atogrąžų miškų kirtimas.
1. Nurodykite dvi priežastis, kodėl kertami atogrąžų miškai. (2 taškai)
2. Nurodykite dvi priežastis, kodėl kertant atogrąžų miškus mažėja augalų ir gyvūnų įvairovė. (2 taškai)
3.1 Kodėl atogrąžų miškų kirtimas keičia anglies dioksido koncentraciją atmosferoje? (2 taškai)
3.2 Kodėl atogąžų miškų kirtimas turi įtakos globaliniam atšilimui? (2 taškai)
4. kokia kita žmogaus ūkinė veikla taip pat mažina rūšių įvairovę. (1 taškas)
Mokslininkai tyrė augalų prisitaikymą prie aplinkos taršos. Jie pririnko sėklų pievinio snapučio, kuris augo 0,6 ir 60
kilometrų atstumu nuo elektrinės, išmetančios į aplinką SO2
Snapučių sėklas sudaigino vienodomis sąlygomis. Iš jų išaugusius augalus 12 valandų laikė kameroje su 1,56
mg/m3 koncentracijos SO2 dujomis ir nustatė pažeistų lapų plotą. Gautus duomenis pateikė diagramose.
1.1 kokiu atstumu nuo elektrinės augusių snapučių
palikuoniai buvo atspresni SO2 poveikiui? (1
taškas)
1.2 Paaiškinkite, kaip jie tapo atsparesni. (2 taškai)
2. Kaip ir kodėl laikui bėgant keistųsi 60 km
atstumu nuo elektrinės augančių snapučių
populiacija, jeigu netoli jų augimvietės atsirastų
taršos SO2 dujomis šaltinis? (2 taškai)
3. Kokios rūšies gamtinė atranka vyko tirtoje
snapučių populiacijoje? (1 taškas)
4. Atsparumo atsiradimas aplinkos veiksniams
apsaugo organizmų rūšis nuo išnykimo. Kartais ši
organizmų savybė sukelia didelių problemų
sveikatos apsaugai ar žemės ūkiui. Pateikite du
tokių problemų pavyzdžius. (2 taškai)
Paveiksle pavaizduotas rūgščių kritulių susidarymas.

1. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kaip susidaro rūgštū krituliai. (3 taškai)

2. Kuo rūgštūs krituliai kenkia aplinkai? Pateikite du pavyzdžius. (2 taškai)
3. Remdamiesi paveikslu nurodykite, kodėl rūgštūs krituliai nėra tik vieno regiono problema. (1 taškas)
4. Kokią paveiksle neparodytą globalinę aplinkos problemą gali sukelti pramonės įmonės? (1 taškas)
5. Kokiais savo veiksmais galėtumėte prisidėti prie oro taršos sumažinimo? Pateikite pasiūlymą ir jį pagrįskite. (2
taškai)
20121.7 Lentelėje pateikti Lietuvos statistikos departamento duomenys apie išmestų į atmosferą teršalų kiekį
(tonomis per metus) trijose Lietuvos apskrityse.

1. Išanalizuokite lentelėje pateiktus duomenis ir padarykite dvi apibendrintas išvadas apie išmestų į atmosferą
teršalų kiekį ir pokyčius per trejus metus. . (2 taškai)
2.1. Nurodykite rūgščiųjų kritulių pH ir aprašykite, kaip jie susidaro. (2 taškai)
2.2. Remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis nustatykite, kuri iš lentelėje išvardytų apskričių daugiausiai
prisideda prie rūgščiųjų kritulių susidarymo. (1 taškas)
3. Pasiūlykite du būdus oro taršai sumažinti. (1 taškas)
4.1. Ką vadiname oro taršos bioindikatoriais? (1 taškas)
4.2. Pateikite du oro kokybės bioindikatorių pavyzdžius. (1 taškas)
Valymo įrenginiuose susidaro daug dumblo su didele azoto junginių, tarp jų ir nitratų ir amonio jonų, konentracija.
Šio dumblo neleidžiama išpilti į vandens telkinius.
1. Paaiškinkite, kokį neigiamą poveikį vandens ekosistemai darytų valymo įrenginių dumblas, jeigu jis būtų išpiltas į
vandens telkinius. (3 taškai)
2. Valymo įrenginių dumblas gali būti panaudotas javų laukams tręšti. Kam javams reikalingas azotas? (1 taškas)
3. Buvo tirta, kaip iš dumblu tręštų laukų išplaunami nitratai. Viename lauke dumblas buvo paskleistas dirvos
paviršiuje, o kitame – įterptas į dirvą 70 cm gylyje. Nitratų išplovimo greičiui nustatyti po lietaus nuo dirvos paviršiaus
buvo renkami vandens mėginiai.

Grafikas rodo, kaip nitratų koncentracija mėginiuose priklausė nuo kritulių kiekio ir tręšimo dumblu būdo.
3.1 Naudodamiesi grafiku palyginkite nitratų šplovimo iš dirvos abiejuose laukuose priklausomybę nuo kritulių kiekio.
(2 taškai)
3.2 Paaiškinkite, kodėl nitratų išplovimo greitis priklauso nuo tręšimo dumblu būdo. (2 taškai)
4. Remdamiesi grafiko duomenimis pasiūlykite, kaip ir kokiems orams esant ūkininkai turėtų tręšti laukus valymo
įrenginių dumblu. (2 taškai)
2010.7 Paveiksle pavaizduotas miestas ir jo apylinkės.
1. Susiekite gamyklos išmetamas dujas su rūgščiųjų
kritulių susidarymu. (2 taškai)
2. Užrašykite dvi priežastis, kodėl upėje, taške X,
augalai auga sparčiai ir gausiai. (2 taškai)
3. Prognozuokite, kaip keisis populiacijų rūšinė
įvairovė, plečiantis žemdirbystei miesto apylinkėse.
(1 taškas)
2015.8p 2003–2008 m. 33-jose Lietuvos upėse buvo vykdyti įvairių dugne gyvenančių bestuburių gyvūnų tyrimai.
Remdamiesi pateiktais duomenimis, atsakykite į klausimus.

1. Koks vidutinis apsiuvų gausumas procentais, vertinant pagal upės dydį, buvo stebėtas tyrimo metu? (1 taškas)
2. Kurios gyvūnų grupės gausumas nuosekliai didėjo, smulkėjant dugno struktūrai? (Žvirgždas sudarytas iš
stambesnių akmenukų negu žvyras.) (1 taškas)
3. Gamykloje įvykus avarijai, į X upę išsiliejo pavojingų cheminių medžiagų ir dėl to joje išnyko visi gyvūnai. Siekiant X
upėje atkurti gyvūniją, buvo nuspręsta į ją perkelti visų grupių gyvūnų iš 2003–2008 m. ištirtų upių. Kokiomis
savybėmis (pagal dugno struktūrą ir upės dydį) pasižyminčioje upėje būtų didžiausia tikimybė aptikti vabalų, kuriuos
galėtume perkelti į X upę? (1 taškas)
4.1. Įvardykite du pavyzdžius, kaip žmogaus veikla prisideda prie upėse esančios biologinės įvairovės nykimo. (2
taškai)
4.2. Įvardykite dvi priemones, kurių imamasi, siekiant išsaugoti upių biologinę įvairovę. (2 taškai)
2007vbe6 Paveiksle pavaizduota, kaip Žemę supantis ozono sluoksnis nepraleidžia ultravioletinių spindulių.

1. Kokia ozono sluoksnio reikšmė Žemei? (1 taškas)

2. Kodėl ozono sluoksnis plonėja? (1 taškas)
3. Vienas iš mutagenų yra Žemę pasiekiantys ultravioletiniai spinduliai, kurie gali sukelti mutacijas žmonių ląstelėse.
Apibūdinkite mutaciją. (1 taškas)
4. Odos vėžys yra viena iš ligų, kurias sukelia ultravioletiniai spinduliai. Kodėl ši liga nepaveldima? (2 taškai)
5. Paaiškinkite paveldimų mutacijų reikšmė organizmų evoliucijai. (2 taškai)
Anglies dioksido dujų randama atmosferoje.
1. Kokiame procese kai kurie organizmai naudoja atmosferos anglies dioksidą? (1 taškas)
2. Deginant kurą anglies dioksidas išskiriamas į atmosferą. Kokio kito proceso metu anglies dioksidas išsiskiria į
atmosferą? (1 taškas)
Diagrama rodo, kiek anglies dioksido buvo išmetama 1990 m. Didžiojoje Britanijoje deginant įvairių
rūšių kurą.
3. Remdamiesi diagramos duomenimis nurodykite,
kokį kurą deginant buvo išmetama daugiausiai
anglies dioksido 1990 m. (1 taškas)

Paveiksle grafiškai pavaizduota, kaip keitėsi į atmosferą iš įvairių šaltinių išmetamo anglies dioksido kiekis Didžiojoje
Britanijoje 1970 – 1990 m.

4. Remdamiesi paveikslu nurodykite, iš kurio šaltinio išmetamas anglies dioksido kiekis didėjo 1980-1990 m. (1
taškas)
5.1 Kaip vadinamas reiškinys, kurio metu anglies dioksido koncentracija prisideda prie klimato atšilimo/ (1 taškas)
5.2 Paaiškinkite šį reiškinį. (4 taškai)
2005mbe4 Paveiksle pavaizduota anglies apytakos gamtoje dalis, kurioje panaudojamas ir išskiriamas anglies
dioksidas.

1. Paveiksle prie skaičių įrašykite procesų, susijusių su anglies apytaka, pavadinimus. (4 taškai)
2. Paaiškinkite augalų vaidmenį anglies apytakoje. (3 taškai)
3. Atmosferoje kasmet didėja anglies dioksido kiekis. Nurodykite dvi šio reiškinio priežastis. (2 taškai)

Paveiksle pateikta anglies apytakos schema.

1. Iš pateiktų organizmų pavadinimų parinkite
tinkamą ir įrašykite į schemoje esantė tuščią
langelį. (1 taškas)
Gamintojai, augalėdžiai, gyvaėdžiai, parazitai,
plėšrūnai, skaidytojai
2. Nurodykite, kokius procesus vaizduoja raidėmis
A, B, C, D ir E pažymėtos rodyklės. (2 taškai)
3. Remdamiesi schema, paaiškinkite anglies
apytaką biosferoje. (3 taškai)
4. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje nuolt
didėja. Paaiškinkite, kokia žmogaus veikla galėtų
sumažinti anglies dioksido kiekio didėjimą
atmosferoje. (2 taškai)
Paveiksle pavaizduotas mitybos tinklas ir anglies apytaka biosferoje.

1. Kokiomis raidemis pažymėti gamintojai mitybos tinkle? (1 taškas)

2. Raskite gamintojus anglies apytakos schemoje ir nurodykite jų vaidenį anglies apytakoje. (2 taškai)
3. Kokiomis raidėmis pažymėti organizmai yra tik pirminiai vartotojai? (1 taškas)
4. Kokia raide pažymėtoje vietoje šiame mitybos tinkle galėtų būti žmogus? (1 taškas)
5. Paaiškinkite, kaip vartotojai dalyvauja anglies apytakoje. (2 taškai)
6. Paaiškinkite, kaip ūkinė žmogaus veikla veikia anglies apytaką biosferoje. (2 taškai)

Paveiksle pavaizduota anglies apytaka gamtoje

1. remdamiesi schema nurodykite, kokių dviejų
skirtingų procesų metu susidaręs anglies dioksidas
patenka į atmosferą. (1 taškas)
2. Gyvuose organizmuose vykstantys procesai turi
lemiamos įtakos anglies apytakai Žemėje.
Užrašykite apibendrintas šių procesų reakcijų
lygtis. (2 taškai)
3. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kodėl dalis į
jūrą patekusio anglies dioksido negrįžta į
atmosferą. (2 taškai)
4.1 Kokia žmogaus veikla sutrikdo anglies apytaką gamtoje? (1 taškas)
4.2 Paaiškinkite, kaip anglies apytakos sutrikimas gali pakeisti klimatą Žemėje. (2 taškai)
5. kokius dar žinote cheminius elementus, kurių apytaka svarbi gyviems organizmams? (1 taškas)
2002 vbe6
Paveiksle pavaizduota, kaip per 100 metų teršiant ežerą fosforo junginiais keitėsi ežero augalų ir gyvūnų bendrija.

1. Nurodykite, kokioms cheminėms medžiagoms susidaryti augalų ląstelėse panaudojamas fosforas. (2 taškai)
2. Nurodykite dvi priežastis, dėl kurių galėjo kisti fosforo junginių koncentracija ežere per pastaruosius 100 metų. (2
taškai)
3. Paaiškinkite, kokie pokyčiai vyko ežero bendrijoje:
3. 1. Dvidešimto amžiaus viduryje: (3 taškai)
3. 2. Nuo dvidešimto amžiaus vidurio iki pabaigos: (3 taškai)
2005vbe8 Lentelėje pateikti duomenys gauti tiriant įvairių atmainų gumbelinių bakterijų ir skirtingo azoto trąšų
kiekio įtaką pupelėms . Augimas matuotas kiekvieno augalo žalios biomasės prieaugiu gramais.

1.. Pavaizduokite lentelėje pateiktus duomenis stulpeline diagrama.

2. Palyginę abiejų atmainų gumbelinių bakterijų ir
trąšų įtaką pupelių biomasės prieaugiui padarykite
išvadas. (3 taškai)
3. Remdamiesi bandymo rezultatais pateikite
pupelių augintojams dvi rekomendacijas. (2 taškai)

Sezono pabaigoje pupeles išrovė . Jų antžemines dalis ir šaknis atskirai užkasė į dirvą ir 120 dienų matavo, kiek dar
liko nesuskaidytos masės. Rezultatai pateikti grafiku.

4. Apskaičiuokite vidutinį šaknų ir antžeminės pupelių dalies skaidymo greitį – masės sumažėjimą procentais per
parą. (2 taškai)
5. Paaiškinkite, kodėl pupelių šaknų ir antžeminės dalies skaidymo greičiai skyrėsi. (2 taškai)
2005mbe5 Lentelėje pateikti duomenys rodo, kaip 1940–1990 metais kviečių derliaus didėjimas Vakarų Europos
šalyse priklausė nuo žemės ūkyje naudojamų azotinių trąšų kiekio.

1. Nubraižykite kreives, vaizduojančias azotinių trąšų kiekio ir kviečių derliaus kitimą per penkis dešimtmečius.
(3 taškai)

2. Remdamiesi kreivėmis apibūdinkite, kaip kito kviečių derlius nuo 1940 iki 1990 metų. (3 taškai)
3.1. Apskaičiuokite, kiek kartų padidėjo kviečių derlius nuo 1940 iki 1990 metų. (1 taškas)
3.2. Apskaičiuokite, kiek kartų padidėjo azotinių trąšų sunaudojimas nuo 1940 iki 1990 metų. (1 taškas)
4. Padarykite išvadą apie kviečių derliaus priklausomybę nuo sunaudoto azotinių trąšų kiekio. (2 taškai)
Paveiksle pavaizduoti du tos pačios rūšies skirtingų spalvų drugiai ant medžio kamieno.

1. Kurį drugį greičiau pastebės paukščiai? (1 taškas)

2. Remdamiesi paveikslu nurodykite, kokios spalvos drugių populiacija turės didesn galimybę išplisti. Paaiškinkite
kodėl. (2 taškai)
3. Kodėl vienos rūšies, bet skirtingų populiacijų individų kūno spalva būna skirtinga? (1 taškas)
4. Pateikite dar du gamtinės atrankos pavyzdžius ir nurodykite tos atrankos rūšį. (4 taškai)
2010.8 Mokinys atliko tyrimą norėdamas išsiaiškinti, kaip kito vienos rūšies drugių vikšrų masė ant skirtingos
rūšies A ir B augalų. Tyrimas truko 6 dienas, nes tai maksimalus laikas, per kurį subręsta vikšrai. Paveiksle
pavaizduotas tyrimo modelis.

1. Paaiškinkite, kokios sąlygos yra būtinos, kad šio tyrimo rezultatai būtų patikimi. (2 taškai)
2. Kodėl reikėjo augalų lapus su ant jų esančiais vikšrais apgaubti tinkliniu maišeliu? (1 taškas) Kiekvieną dieną vikšrai
buvo sveriami. Rezultatai pateikiami lentelėje.
3. Kokia yra subrendusio vikšro masė? (1 taškas)
4. Apskaičiuokite abiejų vikšrų vidutinį dienos masės prieaugį per pirmas keturias tyrimo dienas ant A rūšies augalo ir
ant B rūšies augalo. (2 taškai)
5. Palyginę tyrimo rezultatus, užrašykite vieną tyrimo išvadą. (1 taškas)
6. Mokinys tyrimą pakartojo paėmęs šviesai nelaidų (tamsų) maišelį be skylučių. Argumentuotai paaiškinkite, kaip
toks sąlygų pakeitimas paveiks vikšro gyvybingumą. (3 taškai)
2010.6p Paveiksle pavaizduotos Lietuvoje paplitusios dvi varliagyvių rūšys: pievinė (rusvoji) varlė ir paprastoji
(pilkoji) rupūžė.

Pievinė varlė aptinkama dirbamuose laukuose, pievose, drėgnose vietose, miškuose, soduose ir prie sodybų.
Dažniausiai minta vabzdžiais. Ji aktyvi prietemoje bei naktį, o lietingu oru – ir dieną. Pilkoji rupūžė randama
miškuose, pievose, soduose, daržuose, smėlio ir žvyro karjeruose, pelkių pakraščiuose, prie ežerų. Minta smulkiais
bestuburiais. Ji bijo saulės šviesos, todėl dažniausiai medžioja vakarais ir naktimis.
1. Kuo panašios šių dviejų varliagyvių rūšių ekologinės nišos? (1 taškas)
2. Remdamiesi tekstu paaiškinkite, kodėl abu varliagyviai aktyvesni naktį. (1 taškas)
3. Naudodamiesi aukščiau pateikta informacija, apibūdinkite ekologinius santykius tarp šių dviejų varliagyvių rūšių. (2
taškai)
4. Apibūdinkite žmogaus vaidmenį išsaugant varliagyvių rūšinę įvairovę. (2 taškai)

Paveiksle pavaizduotas ežero kitimas per daugelį metų.

1.1 Koks procesas vyko ežere per daugelį metų? (1 taškas)

1.2 remdamiesi paveikslu nuosekliai aprašykite šį procesą. (4 taškai)
2. Kuriame ežere – A ar C – mitybos tinklas yra sudėtingesnis? (1 taškas)
3. kokia žmogaus veikla gali pagreitinti ežero keitimąsi? (2 taškai)