Romanas ,,Altorių šetėly“

Klausimai 148 psl.

1-6.
1. Ištraukos pasakotojas skverbiasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus jausmus, savijautą.
Įvykių romane ne daug ir juos lemia vidiniai konfliktai. Ištraukoje yra aprašoma Liudo Vasario
sumaištis sieloje, jo dvejonės. Apie erdvę šioje ištraukoje pasakotojas nieko neužsimenama. Laikas
šioje ištraukoje taip pat tiksliai nenustatytas. Tačiau pasakotojas yra visažinis, jis žino, kas bus po
kurio laiko. 

2. Liudo Vasario stojimo į seminariją motyvai yra tokie: ,,niekad ir niekur jis dar nebuvo
konstatavęs savyje jokio jausmo, jokios dvasinės šilumos į Dievą“, todėl „ jis ėjo į religinį krizį ir
tikėjimo netekimo kelią“. Liudas Vasaris manė, kad seminarija sustiprins jo tikėjimą.
„tylus ir klusnus 16 metų jaunuolis nė mėginti nemėgino priešintis geležinei, visą nulemiančiai tėvo
valiai ir tylios, jautrios motinos norui“. „Liudo draugas nusišovė, susirgęs veeneros liga“. Esant
lytinio brendimo laikotarpyje, visokie nutikimai , Liudui daro gyvenimą tamsų. Daugybė jam
žinomų pavyzdžių „Maironis jam tapo milžinu, dievaičiu, idealu. O Maironis – KUNIGAS!“. Taip
pat Liudas norėjo dirbti tėvynei. „Ir Liudą Vasarį tada jau buvo pagavusi pirmoji patriotizmo banga.
Dirbti Lietuvai!“
3. Jaunasis Liudas svajoja įstoti į seminariją, būti kažkuom naudingas kitiems. Jis taip patriotiškai
nori dirbti Lietuvos žmonių labui. Jis svajoja apie ateitį, mąsto, kaip viskas vyks toliau ir kaip
pasisuks jo likimas.
4. Apie pagrindinį kūrinio veikėją motyvų aiškinimas atskleidžią, kad veikėjas Liudas Vasaris ieško
kelio į žmogaus laisvę. Jis klausė savo tėvų ir jį buvo sukrėtę du įvykiai. Jis buvo jaunuolio
brendimo metuose, o taip pat Liudas buvo paklusnus, jautrus ir negalėjo pasipriešinti tėvų
reikalavimams. Todėl tėvai juo didžiuojasi.
5. Vasaris išsigelbėjimo ieškojo todėl, kad studijos seminarijoje jam pažadins stipresnį religinį
jausmą, gilesnį dvasios prasiskleidimą bendraujant su dievybe, o mokslai tekalba apie pasaulio
nuodėmingumą. Pirmą kartą Vasaris pajunta, kad jo vidinis gyvenimas nesutampa su išoriniu.
Tikėjosi grėsmės iš civilizuoto pasaulio. ,,Jam kartais atrodydavo, kad jis pats jau stovi ant
bedugnės krašto“. Taip pat „Jis gaudavo iš vieno savo draugo pseudomediciniškų brošiūrų, kuriose
tie klausimai ir laukią jaunuolio pavojai buvo atvaizduoti perdėtai ir efektingai“
6. Šioje ištraukoje Liudo Vasario dramos užuomazgas įžvelgiama jo abejonėse. Liudas Vasaris
abejoja dėl savo kunigo pašaukimo, o mesti kunigų seminariją nedrįsta, nes nenori nuvilti savo
tėvų, kurie juo labai didžiuojasi. Išgyventi vidinę dramą yra nepaprasta, nes Liudas kiekvieną dieną
abejojo, jo apmąstymai palietė viską, jis negalėjo ramiai gyventi žinodamas, kad jis nebus
laimingas tapęs kunigu..

Darbą Atliko: Deividas Jackis 3G