Skyrius Santrauka

2 dalis. „Eina gyvenimas“

I Veiksmas vyksta kalnynų parapijoje. Turi atvykti antrasis
vikaras kuriam reikia atrestauruoti kambarį. Kalnynų
parapijos klebonas Platūnas šiuo paskyrimu nebuvo
patenkintas. Patys Kalnynų kunigai turėjo pašalinės
veiklos tokios kaip ūkininkas, todėl dvasiniai dalykai buvo
apleisti. Vasaris parašo laišką ir klausia, kada gali atvykti.
Vikaras atsiminė, kad Liudas yra garsus poetas. Platūnui
tai dar labiau nepatiko. Jis atsidavęs ūkininkas, bet ne
kunigas. Nemylėjo klebono žmonės, o vikaras Stripaitis
kaip tik buvo kalbus ir mylimas apylinkėse. Kunigo darbą
vikaras stengėsi atlikti labai greitai.
II Atvyksta Liudas Vasaris. Pavėluoja savaitę, nes jų kunigas
suserga. Jis įsirengė naujame vikariate. Kitai dienai Liudas
gauna pirmą darbą.
III Liudas sėkmingai atlaiko pirmąsias mišias,dėl to visi labai
džiaugėsi. O senasis klebonas vis mažiau laiko skyrė
bažnyčiai.
IV Stripaitis su kunigu rūpinasi ūkiu, o ne savo parapija.
Liudo Vasario uolumu senasis klebonas labai naudojosi.
Stripaitis Vasariui atveža labų dienų nuo Liucijos. Per Šv.
Pranciškų Vasaris išvyks į miestą. Vėliau Stripaitis
pasikviečia jį į savo namus. Gauna pasiūlymą padėt
Stripaičiui tačiau abejoja ar priimti pasiūlymą dar mėnesį.
V Vasaris išeina į lauką iš klebonijos sodo, dvaro link. Ten
matosi nemažas dvaras, kur gyveno surusėjęs baronas
pravarde Rainakis. Vasaris vaikščiodamas prie dvaro
pamatė 3 baronus. Liudas su ponia susipažino,
pasikalbėjo ir nuėjo savo keliais. Jis jaučia, kad moterims
patinka. Liudas klausinėja Stripaičio apie bajorienę. Šis ją
šmeižia, bet Vasaris juo netiki.
VI Liudas nori išvalyti bažnyčią. Kunigas pasiunčia pora
davatkų į talką, joms duodamas 50 dienų atlaidų. Liudui
toks manipuliavimas žmonėmis nelabai patinka. Senajam
klebonui ta švara nepatiko. Visi labai stebėjosi tokia
švara! Kartą 2 ūkininkai Vasario paklausė ar jis
neįsipainiojo į reikalus vietinius. Prašo Liudo, kad šis
paprašytų Stripaičio, kas šis surengtų susirinkimą, nes
dauguma įtaria Stripaitį sukčiavimu. Julė daug išduodavo
paslaptis, žinojo visas naujienas. Stripaitis sužinojęs apie
kunigo pokalbį su ūkininkais, atėjo pas Liudą apie tai
pakalbėti. Papasakojo, kad kiti rengia susirinkimus be
Stripaičio ir Julė pasakiusi, kur dabar vienas vyksta. Liudas
su Stripaičiu nuėjo pasiklausyti. Įeina į vidų su trenksmu,
visi nutyla. Kylo sumaištis. Vienam žmogui praskeliama
galva, o Stripaitį ruošiasi paduoti į teismą.
VII Liudas vyksta į Naujapolio atlaidus. Ten klauso išpažinčių.
Naujapolio prelatas Vasarį pažinojo. Domėjosi apie
Kalnynus, nes buvo uolus kunigas. Liudui liepia tokiam
būti, koks jis yra. Vėliau Liudas nuėjo pas Liuciją su kuria
ilgai šnekasi.
VIII Liudas vėl pradeda rašyti eiles, tačiau nesiseka. Jis jau
seniai neberašė. Vasaris teturėjo vieną įkvėpimo šaltinį -
Bibliją. Jis su kunigyste kovojo, bet nesėkmingai. Liudas
išeina vakare į lauką nusiraminti. Praeina pro ten, kur
 sutiko baronienę.
IX Netrukus baronas Rainakis aplanko Kalnynus, o kitą dieną
visi 3 kunigai gauna pakvietimą arbatos. Klebonui tokie
vizitai nepatinka. Jam nepatinka bajorienė. Stripaitis su
klebonu užgaulioja Vasarį. Jie susipyksta, Liudas išeina
supykęs. Vėliau visi 3 nueina į dvarą kur susitinka su
baronu ir baroniene. Nueina pas bajorą, Vasaris pas jį
pamato daug knygų ir gauna leidimą jas skolintis.
X Skundas prieš Stripaitį buvo parašytas! Bet pačiam
Stripaičiui buvo nesvarbu, širdy jautė, kad nebus
niekogero jam jau. Atvyko to Piktupio tėvas ir pasakė, kad
jo sūnus miršta (Stripaitis jam praskėlė galvą per
muštynes). Stripaitis paprašo Vasario pagalbos ir šis,
suprasdamas padėtį, sutinka. Nuvyksta pas ligonį, vos su
juo sukalba. Ligonis Andrius nori keršto Stripaičiui. Jam
pasivaidena užpuolikas ir puola Vasarį. Nurimsta ir Liudas
jam duoda išrišimą, bei paskutinį patepimą. Liudas gailisi,
kad jam davė išrišimą ir sakramentą.
XI Liudas keletą dienų vaikščiojo susikrimtęs. Klausydavo
išpažintis. Jis patiko daugeliui moterų, eidavo net iš kitų
parapijų. Stripaitis su klebonu į Liudą žiūrėjo su panieka ir
pajuokimu. Jis gauna laišką iš bajorienės su kvietimu
pasiimti knygų iš jos. Šis nueina ir jo paprašo truputį
padėti surūšiuoti knygas. Šis sutiko, vėliau kalbasi. Šis
papasakojo, kodėl stojo į kunigų seminariją.
XII Turi įvykti susirinkimas, kurio visi ilgai laukė. Stripaitis
praneša, kad pasitraukia iš draugijos, vėliau gauna laišką,
kad turi palikti Kalnynus. Besikraunant daiktus ateina
Žodelis su Borvikiu ir už viską atsiprašo. Paskutinį vakarą
prieš išvykimą Stripaitis pasikviečia Vasarį, kalbasi, kitą
dieną Stripaitis išvyksta. Vasaris nuvyksta į Šlavantus, kur
yra šiltai sutinkamas. Parapija nedidelė ir rami. Ten
kalbasi su ,,tėveliu”. Kalbasi ir apie pašaukimą būti kunigu
ir kad ne visi jį turi. Pasirodo tas „tėvelis” skaitė Liudo
eilėraščius.
XIII Liudas jau perskaitęs baronienės duotas knygas, kurios
nelabai patiko, nes buvo modernios, su erotika. Bet
Liudas po pokalbio su „tėveliu” jau turėjo susiformavęs
sau kunigo idealą. Liudas nunešė knygas. Baronienė
sutiko jį, kaip seną pažystami ir pasiūlo eiti pasivaikščioti.
Baronienė sugebėjo panaikinti iš Vasario galvos Liucės
paveikslą bet neilgam. Grįžo pas baronienę, pasiėmė kitas
knygas, grįžo namo ir ėmė godžiai jas skaityti. Kitą syk jis
užėjęs pas baronienę paprašo kunigų parašytų knygų.
XIV Baronienė matė, kad Liudo viduje sunkiai kovojo kunigas
ir prigimtis. Sykį atvyko baronienės draugai iš Lenkijos ir
Liudas to nežinodamas ėjo pasikeisti knygų. Baronienė šį
supažindino su savo draugais, tarp jų buvo Kozinskis. Dar
blogiau buvo tai, kad pats Kozinskis ėjo su Liudu
pasižiūrėti knygų. Po šio įvykio Liudas negalėjo nei
susikaupti skaitymui, nei užmigti. Po kelių dienų Vasaris
nešė atgal knygas. Norėjo perduoti jas per tarnaitę, bet
suprato, kad labai nori pamatyti pačią baronienę. Dvare
buvo ir Kozinskis. Bajorienė pakviečia Liudą į didelį balių,
o šis sutinka atvykti ir sužino, kad greit bajorienė išvyksta.
Prieš pat balių atvyko ir naujasis kunigas Ramutis.
Atsivežė daug knygų. Liudas ėmė jo vengti. Atėjo baliaus
 diena. Klebonas nevyko į jį ir pačiam Liudui patarė neit,
nes bus bėdų.
XV Vasaris atvyksta į balių. Baronienė jį priima, supažindina
su kitais. Vėliau visus suleidžia į valgomąjį. Visi
linksminasi, Liudas baronienę stebi iš šalies. Jaučiasi
vienišas, niekur nepritampa. Prasideda šokiai, tada
sutinka Laibį, jie kalbasi apie moteris. Bajorienė pastebi,
kad Liudas liūdi ir išgeria taurę vyno. Šis truputį
atsigauna. Kozinskis bajorienę nusiveda. Paskelbia
žaidimą, kas ras baronienės sagą. Gruberis susukčiauja ir
paima savo liemenės sagą. Kozinskis iškart supyksta.
Vėliau dar vieną žaidimą sužaidžia ir vėl pasigirsta muzika.
Baronienė išeina į biblioteką, žvilgsiu persmeigdama
Vasarį, jis nueina kartu. Liudas pasipasakoja, kodėl jam
liūdna, pasako apie Kozinskį. Baronienė pakvietė ateit
ketvirtadienį po poetų atsisveikinimui.
XVI Baronienė laukė Vasario atvykstant. Baronienė pradeda
įsimylėti Vasarį, ji nori drovaus vaikino. 5 valandą ateina
Liudas, jį sutinka gražiai. Vėliau nueina į biblioteką kur jis
padeda knygas. Jiedu ten dar pasikalba apie meilę. Prieš
išeinant ši Liudą pabučiuoja dar kartą. Vakare Liudas
kalbasi su klebonu. Šis priekaištauja apie tokias
draugystes. Vėliau kalbasi su Ramučiu, šis atsargiai
klausinėjo apie Kalnynus, dvarus, kleboną. Likęs vienas
Liudas galvojo apie bučinius iš baronienės, kad tai yra
nuodėmės, kad lauks mažiau pažystamo kunigo
išpasakoti šią nuodėmę. Sekmadienį jis laiko mišias.
Bažnyčioje yra ir Rainakienė kurią pats klebonas šventino
atskirai. Pasibaigus mišioms baronienės bažnyčioje
nebebuvo. Pirmadienį išvyko. Liudas išėjo pasivaikščioti ir
matė vėžias ir suprato, kad jos nebėra.
XVII Adventas. Vasariui nuobodus ir ilgas laikas. Bažnyčioje
darbo daugėjo. Vasariui skaityti nesisekė. Ėmė svajoti
apie didesnius literatūros veikalus ir kaip pakils
baronienės akyse. Ramutis juo domėjosi, laukė, kol
Vasaris aprims. Šis ėmė skaityti daugiau knygų, vieną
dieną sumanė nueiti pasiimti daugiau. Dabar ten šalta ir
nejauku. Pasiima knygas ir išeina. Užsinori rašyti apie
moterį ir meilę. Prisiminė katedros Nepažįstamąją. Parašė
eiles apie meilę ir jas išspausdino. Daug kas stebėjosi
tokia kunigo drąsa, o Ramutis pajuto kylantį pavojų
Vasariui ir šis nusprendžia jam kaip nors padėti. Ramutis
pradėjo kalbėt apie Vasario poeziją. Tačiau šis nenorėjo
apie savo poeziją kalbėti. Truputį perdėdamas. Vėliau
pasakė, kas jei vienas kunigas nusideda, viskas eina į
bendrą kunigų sąskaitą ir blogi žmonės ima sakyti, kad
visi kunigai tokie patys. Ramutis Vasariui davė savo knygų
ir siūlo meditacijas atlikinėti kartu. Jis tarsi ėmė globot
Vasarį. Šis ėmė erzint Ramutį, neskaitė jo knygų,
nekalbėjo kai kurių maldų, išpažinties ėjo kas 2 savaites.
XVIII Vasaris vis dažniau ėmė galvoti apie moteris - baronienę
ir Liuciją. Jos abi buvo savotiškai jam brangios, norėjo
bent vieną pamatyti. Per užgavėnes gavo progą nuvykt į
miestą, kur aplankė Girvydą, jie pasikalbėjo. Girvydas
Ramutį išvadino pedantu kunigu, kad jis per uolus. Tokie
žodžiai paveikė Vasariui kunigo idealą. Liudas pasuko
Brazgių buto link. Vasario eiles jau daug kas žinojo, todėl
 visi juo žavėjosi, norėjo susipažinti artimiau. Brazgiai jį
priėmė šiltai. Liucija buvo nėščia. Vasaris suprato, kad
judviejų širdies reikalai baigti. Vėliau aplanko kunigą
Laibį, su juo pasikalba. Grįžęs namo dar parašo keletą
eilių.
XIX Vasariui parapijos darbas darėsi vis sunkesnis. Susirgus
Ramučiui Vasaris turėjo pasakyti pamokslą, prieš tai jį
sugalvojęs. Prasidėjo kalėdojimo laikas, Vasaris turėjo
apkalėdoti keletą apylinkių. Turėjo nuvykti pas Žodelį. Šis
buvo turtingiausias visoje parapijoje. Nuvykus Žodelis
privertė pasilikti pietų, tai nepatiko kaimynams. Vakare,
po darbų, Vasaris išvyko namo.
XX Liudas pradeda jausti konfliktą tarp kunigo ir poeto. Per
kalėdojimus Liudas įsigyja priešų, ir gauna replikų nuo
kunigo. O Julė reiškė simpatiją Vasariui, ji mėgino atvesti
Liudą į doros kelią ir visus jo veiksmus sekė ir raportavo
kunigui. Prasidėjo gavėnia ir padaugėjo darbo. Prieš Šv.
Vėlykas visi pradėjo eiti išpažinčių. Po Šv. Vėlykų darbo
sumažėjo. Liudas laukė baronienės sugrįžtant.
XXI Gegužės mėnuo. Visi kunigai dirba savo darbus. Vasaris
vengia susitikti su Ramučiu, todėl daugiau laiko praleidžia
gamtoje, vėl rašo. Tik dabar apie gamtą, nes ten
praleidžia daugiausiai laiko. Kartą eidamas pamato, kad
dvare jau tvarkomasi. Vasaris gavo iš Brazgių laišką -
kvietimą būti krikšto tėvu. Liudas atvyko. Šis nuvyko,
pamatė vaiką. Vėliau supažindino jį su krikšto motina
prasidėjo krikštynos. Pasibaigus krikštynoms visi sėdo
valgyti, gerti kalbėti.
XXII Grįžo baronienė. Julė vėl pavydi ir seka Vasarį, raportuoja
kunigui, o Ramutis mėgina jį atvesti į doros kelią.
Baronienė po kelių dienų sumąsto pamatyti Vasarį ir
parašo jam laišką. Šį laišką turėjo perduoti Vasariui
kambarinė, bet šio nebuvo namie ir laiškas pateko į Julės
rankas.. Ši laiško Liudui neperdavė todėl baronienė manė,
kad kunigėlis tyčia neateina ir supyko. Kartą nuėjo pas ją,
parke pamatė atjojant 2 raitelius. Ponia baronienė
prajojo pro Vasarį nieko šiam nesakydama, Liudas
nuliūdo. Visą vakarą prameditavo, per mišias, pati
baronienė atėjo pas Liudą atlikti išpažinties! Pasakė, kad
nemyli savo vyro, kad turėjo meilužį ir dabar myli kunigą.
Vasariui ši išpažintis buvo didelė mįslė. Jis nesuprato,
kodėl būtent pas jį baronienė atėjo išpažinties. Vėliau
pats, nuėjo pas baronienę. Išsiaiškino, kas nutiko su laišku
ir ėmė kalbėtis kitomis temomis. Baronienė degė aistra
kunigui, o Vasaris tik žvilgčiojo į ją lyg nieko nejausdamas.
Baronienė vėl Liudą pabučiuoja ir paprašo ateiti rytoj.
XXIII Tą patį vakarą Liudas pagauna Julę savo kambary ir ima
klausinėti apie laišką. Ši gynėsi ir melavo.. Galų gale
Liudas sužinojo, kad laiškas yra pas kunigą. Nuėjo pas jį, o
kunigas jam laiško neatidavė. Liudas suprato, kad kunigas
jį skųs vyresnybei, todėl jam grėsė bausmė. Vakare
gulėdamas mąstė, kokia bus bausmė ir išgirdo, kad kažkas
ateina. Atėjo pati baronienė! Liudas papasakojo apie
situaciją, baronienė šį paguodė, o Julė juos šnipinėjo.
Viską sužinojo kunigas ir Liudas neliko nepastebėtas.
Ramutis pakvietė Liudą pasivaikščioti, bet šis turėjo
svarbesnių reikalų. Vasaris nuėjo pas baronienę,
 nebijodamas jau nieko. Su ja pasikalbėjo.
XXIV Kartą parėjęs iš dvaro Liudas rado laišką. Prelatas
Girvydas kviečia. Vasaris pamanė, kad Girvydui pavesta
tirti skundą skirtą pačiam Liudui. Nuvykęs jis neklydo.
Girvydas iš pradžių piktai elgėsi, bet tik gąsdino Liudą.
Girvydas buvo Liudo pusėje, nes klebono Platūno pats
nemėgo. Pasakė Vasariui, kad jį reiktų perkelti į kitą
parapiją. Liudas bandė prašyti, kad jį paliktų. Po to Liudą
paleido. Nuvyko pas Liucę, ji jam papasakojo apie sūnaus
spartų augimą. Kitą dieną Liudas papasakojo baronienei
viską ką girdėjo Naujapoly. Ponia džiaugėsi, kad šis
negaus bausmės. Praėjo dar pora ramių savaičių.
Prasidėjo Škaplerinės atlaidai. Susirinko draugai Petryla ir
Kasaitis, atvyko ir Šlavantų tėvelis. Šis klausinėjo, kodėl
Vasaris nebeatvyksta. Pakvietė atvykti Liudą su Ramučiu.
Po to kalbasi apie Vasario kūrybą. Po atlaidų nueina į
dvarą ir ten bebūnant ateina telegrama, kad baronas
grįžta neplanuotai. Prasidėjo kalbos apie karą. Po trijų
dienų grįžta pats baronas. Vos spėjęs įeiti praneša, kad
Austrija paskelbė karą. Rusija skelbia karą Austrijai,
Vokietija Rusijai. Klebonas susimąstė, kas nutiks su jo
ūkiu, o Ramutis ėjo melstis. Vasaris nuėjo į dvarą. Ponios
su kunigu išėjo į parką. Atbėgo piemenukas ir pranešė,
kad kareiviai atžygiuoja. Visi nuėjo iki plento ir pamatė
tiesą. Baronienė patarė nelaukti ir bėgti pasiimti
dokumentų. Kad spėtų su jais į Peterburgą išvykti.
XXV Rainakių išvykimo data buvo paskelbta visi susiruošę, visi
be nuotaikos. Paskutinį vakarą Liudas atėjo atsisveikinti.
Lauke gėrė arbatą, baronienė bandė juokauti, bet nelabai
sėkmingai. Pasigirdo karo šūvisi. Baronas nubėgo prie
savo žemėlapių, baronienė paskutinį kartą vaikščiojo su
Vasariu. Sakė, kad jų draugystei pabaiga. Kitą dieną
Kalnynuose buvo neramu. Klebonas jau skaičiavo
nuostolius. Atėję kariškiai, sakė, kad reikės griauti bokštą.
Ramutį, rodos, mažiausiai palietė. Jis tik meldėsi, kad
dievas nutolintų karą..
XXVI Ruošiantis sprogdinti bokštą, Liudas nuvyko į Naujapolį
dokumentų, Vasariui rūpėjo prelato nuomonė apie karą.
Naujapoly sutiko Stripaitį. Šie pasikalbėjo apie karą. Pats
Stripaitis bėgti ruošiasi į Rusiją. Vasaris nueina pas
Brazgius. Po poros savaičių gavo laišką su vyskupo
leidimu išvykti. Dar norėjo aplankyti tėviškę.
Atsisveikinimo proga sugalvojo surengti išleistuves.
Susirinko artimi žmonės, Kimša, Liucė. Liudas su Liuce
nuėjo į Aušrakalnį. Pamatė kareivius, sugrįžo. Liudas
nutarė nebelaukti. Atsisveikino su visais ir išvyko.
Nuvykus į Kalnynus buvo duotas leidimas sprogdinti
bokštą. Liudas išvyko ir iš Kalnynų. Su juo atsisveikino
kaip su draugu. Liudui griuvo bokštas viduje, širdyje.
2 dalis. „Išsivadavimas“
I Praėjo 10m. Liudas grįžta atgal į Lietuvą iš Rusijos. Karas
jau baigėsi. Per tuos 10m. Vasaris gavo filosofijos daktaro
diplomą. Prieš pat išvažiavimą, Liudas sutinka senų laikų
draugą Antaną Meškėną, abu Liudo kajutėje kalbasi.
Susirinko smalsuolių, kurie norėjo išgirsti ką kalbasi
kunigai. Buvo gandų, kad Liudas vedė prancūzę, bet
kunigas tuoj juos paneigė. Vėliau šie nuėjo į restoraną.
 Ten tęsė kalbas, privažiavo Kalnynų geležinkelio stotį. Iš
čia jis išvyko, jam atgijo prisiminimai apie kunigus,
baronienę. Vėliau Vasaris paklausė ir apie Stripaitį. Jis
tapo seimo nariu.Su juo Liudas užsinorėjo susitikti.
Meškėnas pasiūlė susitikti rytoj, kai šis pakvies Stripaitį.
Traukinys atvyko į po karo nuniokotą Kauną. Liudas išlipo
iš jo ir ėmė vaikštinėt. Viskas buvo liūdnai sudarkyta.
Nuėjo į viešbutį, ten apsistojo. Susitvarkęs daiktus jis išėjo
į apmirusį Kauną. Vakare šviesos nedegė. Naktį sapnavo,
kad susimauna per mišias, ir iš jo juokiasi.
II Kitą vakarą nuėjo pas Meškėną, susitiko Stripaitį. Vos
vienas kitą pažino, kalbėjosi. Vėliau Indrulis su Stripaičiu
susiginčyjo. Visi kalbėjosi, gėrė, juokavo. Visiem pradėjus
skirstytis Liudas pakilo namo. Meškėnas šį sulaiko.
Paprašo už jį palaikyti mišias, tačiau Liudas atsisako. Jį
pagauna Indrulis, šie eina kartu. Kalbasi apie Indrulio
meilės reikalus, kad turi sužadėtinę - turtingą, kurios
nelabai vertina, nors ir myli. Vasaris nueina į viešbutį.
Indrulis jam pasiūlė apsistoti pas jį, kai grįš iš tėviškės.
Vakare, gulėdamas lovoj, Vasaris galvojo apie tą Indrulio
moterį ir jo keistą meilę.
III Liudas prabunda, galvoja, kad jam nereikės laikyti mišių,
jam gėda viešai pasirodyti esant kunigu. Vasaris
pirmuosius emigracijos metus praleidžia Rusijoje, vėl
studijuodamas kunigystę, tik dabar konfliktas tarp kunigo
ir poeto aštrėjo. Čia Liudas jau nebebuvo toks stropus, jis
nuo kai kurių apeigų sugebėdavo išsisukti. Pasitaikius
progai Liudas keliaudavo į kitas šalis. Vis mažiau laikėsi
celibato ir kunigiško prisiekimo. Konfliktas tarp kunigo ir
poeto. Vasaris pyko ant tų, kurie jį vadindavo kunigu, jis
svarstė klausimą ar jam būti kunigu. Manė, kad kunigystė
ne jam. Pas Liudą į kambarį ateina vienuolis, paprašo
Liudo pagalbos mirštančiajam, šis atsisako
IV Liudas išvyksta į tėviškę, bet planuoja neužsibūt, nes
nenori laikyti mišių. Tėvas nebeatpažįsta, važiuodami
kalbasi apie karo vargus. Liudas paklausia apie Kleviškį,
Kimšą, Liucę. Šios vyras žuvo kare, o ji ištekėjo už kito.
Liudą tai įžeidė, tai jam reiškė visišką jos praradimą.
Vėliau tėvui pasako, kad šis nebus ir kunigu, kad bus
direktorium gimnazijoje Kaune. Tėvas nuliūsta, nes
norėjo matyti sūnų kunigą. Vėliau senis Vasaris pasakoja,
kaip sunku gyvent Lietuvoj. Privažiavus kaimą nebesimatė
gražaus Aušrakalnio - karo pasekmės... Liudas grįžta
namo, kaime niekas nepažysta jo.
V Liudo motina su kitais giminaičiais surengia rekvizicijas.
Liudui reiks laikyti mišias, o jis to nenori, bet sutinka, nes
nenori skaudinti tėvų. Mąsto, priima sprendimą laikyt
mišias 3 metus nebuvęs išpažinties, apsirengė sutaną.
Tėvų veidai taip pat pasitaisė, visi susirinko, nes šventė
didelė. Liudas pradėjo mišias labai ramiai, viskas ėjosi
sklandžiai. Vėliau Vasariai grįžta namo, ten kalbasi su
svečiais apie Lietuvą. Liudas supranta, kad jo
dvilypiškumą žmonės jo nebemėgsta.
VI Liudas nueina į bažnyčią išklausyti sumos mišių. Jis jau
Kaune, įsirengęs pas Indrulį namuose. Po mišių netikėtai
susitinka su Varnėnu. Liudas Vasaris pirmą kartą
išsižadėjo kunigystės viešai. Abu nuėjo atsisėsti Karo
 muziejaus sodelyje. Liudas papasakojo, kodėl nori mesti
kunigystę, bet negali, jam sunku, nes nenori skaudinti
tėvų. Pradeda lyti, Vasaris pasiūlo eit pas Indrulį, parodys,
kaip įsikūrė. Eidami kalbėjo apie Indrulio sužadėtinę.
Ožeškienės gatvėje gyveno Indrulis. Varnėnas sugalvojo
surengti poezijos vakarą. Visi sutiko susirinkti pas
Varnėną kitą sekmadienį. Liudas turėjo vaizduotėje
susiformavęs kažkokį Indrulio sužadėtinės paveikslą. Pora
dienų rašė savo dramą. Ketvirtadienį turėjo nueiti pas
vyskupą. Ten jie kalbėjosi gan ilgai, vyskupui pameluoja,
kad užsieny laikė mišias Akviniečio bažnyčioje. Paklausė,
kur Liudas gyvena ir patarė apsigyventi su kokiu kunigu.
Vėliau pasakė, kad seka Liudo kūrybą ir mato jo kryžkelę.
VII Atėjo poezijos valanda. Pas Varnėną susirenka apie 15
žmonių. Visi kalbasi, ginčijasi. Indrulio su jo sužadėtine
Gražulyte dar nebuvo, kai šis atėjo. Vėliau šie taip pat
atėjo. Liudui jinai patiko, bet buvo kitokia, negu šis ją
įsivaizdavo. Jis norėjo padaryti gerą įspūdį Auksei. Auksė
paskambino pianinu, visiems labai patiko. Po to Liudas
pradėjo pasakoti apie savo veikalą, visiems jis labai
patinka. Tačiau kilo ginčai dėl pabaigos, kuri dar nebuvo
parašyta. Liudui buvo svarbi tik Auksės nuomonė. Vėliau
visi susėdo valgyti. Auksė šaltai elgėsi su Liudu ir pati
nežinojo kodėl.
VIII Liudas tampa gimnazijos direktoriumi. Šį iškilmingai
sutinka, jis pats laiko mišias. Turėdamas daugybę darbo,
jis net nebepabaigė kurti dramos ir poezijos rinkinio.
Kartą jis nuėjo į „Pakalnės” operą. Ten labai netikėtai
susitinka Liucę su jos naujuoju vyru Povilu. Liucija Liudui
patiko, ji buvo labai pasikeitusi, gražesnė. Daugiau tą
vakarą jis su Liucija nebekalbėjo, šie atsisveikino ir
išsiskyrė. Liucija paprašė, kad Liudas šią aplankytų.
Artinosi kalėdos, darbo daugėjo. Štai atvyko pas Liudą
Stripaitis. Šie kalbasi, diskutuoja. Liudas be nuotaikos,
Stripaitis mato. Vėliau Liudas kalbasi su Indruliu.
Meškauskas susirūpinęs Vasariu, kalbasi su Severinu.
Jaučia, kad Auksė jam gali padaryt blogą įtaką. Šie
pasiryžta grąžinti Liudą į dvasios kelią.
IX Indrulis ir Auksė draugavo jau metus. Šis ją mylėjo vien už
tai, kad ši buvo turtingesnė ir gražesnė už kitas. Pajutęs,
kad ši jo nemyli, Indrulis ėmė pavyduliauti. Jis pastebėjo,
kad Auksės susidomėjimas Vasario drama, gali pereiti ir
prie pačio Liudo. Indrulis pasikalba apie Vasarį su Aukse.
Auksei tas Indrulio pavydas pradėjo nebepatikti, ji jau
gailėjosi, kad buvo Vasariui tokia šiurkšti. Ji - vienturtė,
neturinti motinos, labai turtinga mergina. Tėvas jai
paaukojo daug pinigų, kad būtų išsimokslinusi. Auksė
galėjo ištekėti už kurio nori, bet tinkamo vis nerado.
Auksė apie meilę turėjo gana savitą nuomonę. Ji mylės tik
meno žmogų. Susidomėjusi Liudu ji paprašė, kad Indrulis
atsivestų Vasarį pas ją. Indrulis iškart ėmė pavyduliauti ir
stengėsi išsisukti. Šis pradėjo meluoti apie Vasarį. Auksė
nenusileido. Ji pareikalavo, kad Liudas ateitų. Šis rimtai
pradėjo juo įtarinėti, tačiau greit spruko iš namų, nes
pasakė, kad jam Liudas sakė, jog ši už jo netekės.
X Kalėdos. Liudas nusprendžia pasiimti ir atostogas per
kurias aplanko Liuciją. Šie pasikalba, vėliau prisijungia ir
 Povilas. Šie kalbasi apie būvimą Lietuvoje, apie pramonės
atsigavimą. Vėliau išgeria, Liudas nori pamatyt savo
krikštasūnį. Liucija jį pakviečia, jis papasakoja, kad jam
patinka gamta ir pakviečia Liudą pažiūrėt į jo žolynų ir
plaštakių kolekciją. Tačiau Vytuko patėvis šiam liepia eiti į
savo kambarį. Jis su savo vaiku elgiasi rūsčiai. Liucija
paprašo Liudo nueiti su ja į teatrą. Vasaris sutinka, Liucija
jam įteikia bilietą. Kitą dieną ateina pas Liuciją kartu
pavalgo, Povilo nebuvo. Dabar jau Liudas pamatė ir
Vytuko kolekciją. Ant sienos buvo ir plakatas su Brazgio
nuotrauka. Šis paklausė Vytuko kas čia toks. Sužinojo, kad
patėvis Povilas nemyli nei Vytuko, nei Liucijos. Vasaris
nusprendė nebekamantinėti savo pašnekovo. Viską
panoro sužinoti iš pačios Liucės. Tačiau ši pasakoti
atsisakė, nes tai nėra labai smagi tema. Ji temą pakeitė
kalbomis apie Liudo draugus. Šis prisipažino, kad pažysta
Auksę. Opera. Vėliau Liudą pasikvietė pas save išgerti
arbatos. Čia kalbėjosi. Ji papasakojo, kodėl susituokė su
Povilu. Kad dabar negali skirtis. Liudas net peikė jos vyrą,
nes šis apsileido po vestuvių.
XI Praėjo metai nuo Liucijos ir Petro vestuvių. Ši suprato,
kad padarė didelę klaidą tekėdama. Liucija kartais
pagalvoja, kas būtų, jei Liudas būtų ją vedęs. Vasaris
pagalvoja taip pat. Vieną vakarą užeina Varnėnas, jiedu
geria kavą, kalbasi apie Liudo kūrybą. Varnėnas mato, kad
jis yra kryžkelėje. Liudas nori, kad viskas eitųsi savaime,
nes jis individualistas. Dar Liudas paprašo Varnėno, kad
šis suorganizuotų jam susitikimą su Aukse. Varnėnas
sutinka ir apsiima suorganizuoti naujųjų metų sutiktuves
kartu su Aukse, bet be Indrulio.
XII Kitą dieną Varnėnas susitarė su Aukse. Susirinko visi tie
žmonės, kurie buvo ir poezijos vakare. Visi jautėsi
smagiai, jaukiai. Auksė priėmė Vasarį, kaip seną
pažystamą. Vėliau jį supažindino su savo tėvu. Vaišių
metu Auksė kalbėjosi su Vasariu, vienas kitam stengėsi
įtikti, vienas kitam patiko, vėliau kalbasi apie Liudo raštus.
Vėliau šis sukuria posmelį Auksei. Ši pabėga prie
fortepijono. Liudas nuėjo prie jos tėvo. Auksė greit atėjo
pas juos. Atėjo nelaukti svečiai: Indrulis su kolega. Tėvas
pasakė tostą. Nuskambėjus 12 Auksė pasakė dar vieną.
Indrulis suprato, kad ši perfrazavo Vasario žodžius ir jį
supykdė. Visiem pasidarė nesmagu, bet padėtį ištaisė
Auksės tėvas. Kitą dieną Liudas nuėjo pas Liuciją,
pasveikinti su naujais metais. Pas ją buvo 2 ponai. Jiems
išėjus pasikalbėjo Vasaris su Liucija. Vėliau nuėjo
aplankyti Vytuko. Tą dieną Liudą aplankė Severinas su
Meškausku. Kalbėjosi apie Auksę, tai Severinui sukėlė
pasipiktinimą. Meškėnas dar bandė pateisinti Liudą
juokais, bet pabaigoje, pats Liudas pasakė, kad
nejuokauja. Severinas labai pasipiktino.
XIII Atėjo 3 karaliai. Liudas Auksę lydėjo į balių. Šie kalbėjosi
apie buvusias jo pažintis su moterim. Baigėsi šventės.
Liudas paima Vytuką globon. Šis papasakoja apie Liucijos
svečius. Liudas suprato, kad Liucė jam patinka labiau. Ji
labai pasikeitusi. Liudas mylėjo Auksę, bet lankėsi ir pas
Liuciją. Bet nei vienai nepasakojo apie kitą. Auksė
ateidavo pas Liudą viena Abu vienas kitam jautė
 simpatiją. Liudas rašė eiles, o Auksei jos labai patiko.
XIV Artinosi sėkminės. Liucija Liudui pasiūlė keliauti su valtim,
šis sutiko. Auksė siūlė jam važiuot su mašina. Liudas
sumelavo, kad važiuos į tėviškę. Liudas nuvyko į
prieplauką, o ten buvo Indrulis ir dar keli visiškai
pašaliniai žmonės. Jie Liudui nepatiko visai. Indrulis vis
stengėsi pažeminti Vasarį, jis vis priekaištavo Liudui apie
susidraugavimą su Aukse. Prie visų net pašiepė. Liudas
atsikirto, bet Indrulis suprato šio žodžius. Šie nuplaukė į
Kačerginės mišką. Ten susėdo po pušimi. Liucija su Liudu
kalbėjosi apie senas dienas, deja nė vienas dabar jau to
prisiminti nenorėjo. Liuciją iki namų palydėjo. Liucija
pasiūlė Liudui pavakarieniauti. Pavalgė ir atsisėdę
kalbėjo, aistringai pasibučiavo. Grįžęs namo Liudas dar
negreit nuėjo miegot, mąstė, kodėl pasidavė Liucijai.
XV Kitą dieną Liudas laukė Auksės skambučio, apsilankymo.
Praėjo keleta dienų ir ši atėjo nešina glėbiu alyvų.
Apkabino Liudą ir pabučiavo. Jie myli vienas kitą. Ji
paklausė, kaip Liudas praleido sėkmines, tačiau Liudas jai
pameluoja. Vėliau Vasaris nuėjo pas Liuciją, pažiūrėt
Vytuko. Vos jam įėjus Liucija jį pabučiavo. Vėliau atėjo
Indrulis su draugu dabita. Šie ten pasikalbėjo, Indrulis
pamatė ant Liudo peties pudrą. Po poros dienų Stripaitis
atėjo pas Liudą. Papasakojo, kad žino, jog Liudas su 2
moterim užmezgė santykius. Vėliau tą papasakojo ir
Varnėnas. Tik iš jo lūpų pasakytus žodžius Liudas priėmė
kiek rimčiau. Po poros dienų Auksė paprašė ateiti. Ji
norėjo pasikalbėti svarbiu reikalu. Ši žinojo, kad Vasaris
melavo apie sėkmines. Liudas viską prisipažino ,kad
Liuciją bučiavo ir, kad yra pasirengęs nutraukti santykius
su ja. Ši pasiūlė viską baigti arba bent nesimatyti kurį
laiką, kol Liudas ateis į savo kelią. Auksė išvyksta vasarai į
užsienį.
XVI Kada Auksė išvyko - Liudas nežinojo. Šis dar lankėsi pas
Liuciją, nes reikėjo padėti Vytukui. Šie dar kada išvykdavo
vieni du. Liudas pasiryžo nutraukti šiuos dviprasmiškus
santykius po Vytuko egzaminų. Viskas ėjosi sklandžiai,
Vytukas įstojo į gimnaziją. Atėjo laikas nutraukti
santykius. Liudas nuėjo pas Liuciją. Ši tiesą priėmė ramiai,
ji žinojo, kad viskas taip baigsis. Liudui buvo gaila
Aušrakalnio laikų, bet Liucija nenorėjo nieko prisiminti.
Liudas Vasaris ir Liucija išsiskyrė, kaip seni draugai. Nuėjo
į Viesulavos krantą, ten matėsi visas Kaunas. Jis ten ilgai
prabuvo, pramąstė.
XVII Liudas vyksta į tėviškę. Tėvai sutiko su džiaugsmo
ašaromis. Po keleto dienų Liudas laikė rekvizicijas.
Gyvendamas ilgiau negu savaitę, jau apsiprato su
kunigyste. Motinai tai buvo vienintelė paguoda, kad
Liudas yra kunigas. Kartais ir Liudas norėdavo sudeginti
visą savo kūrybą ir kunigauti. Išsirengė važiuoti atgal į
Kauną. Motina liūdėjo matydama, kad šis be sutanos ir
klausė ar nėra nuodėmė kasdien nelaikyt mišių. Grįžęs į
Kauną Vasaris rengėsi vykti į Nidą. Ten norėjo pailsėti ir
apgalvoti viską, parašyti dramos pabaigą. Nuvykęs
apsigyveno nuošaliai, daug vaikščiojo. Atsisėdęs tvarkė
savo dramos kūrinį. Liudas pabuvo ir ant didžiausios
Nidos kopos. Ten susitiko Auksę, kuri buvo grįžusi iš
 užsienio. Po šio susitikimo jiedu daug vaikščiojo kartu.
Liudas neatsispyrė ir nuomonei, kad gali tekti mesti
kunigystę. Šie ginčijosi, daug kalbėjo ir apie Liudo
kunigavimą. Auksė išvyko į Kauną, o Liudas išvyko po
savaitės. Pabaigė savo dramą, parašė kelis eilėraščius.
XVIII Pradedant mokslo metus iškeltos iškilmės. Vasaris nelaikė
mišių, nesakė pamaldų, pirmininkams tai nepatiko. Liudas
po truputį atsisako kunigystės. Nori eiti užsibrėžtu tikslu.
Poetui kunigystė visiškai netinka, o Auksė norėjo šeimos.
Liudas nenorėjo. Jam atrodė, kad šeima labai įpareigoja.
Jo drama pasirodė scenoje ir daug kam labai patiko.
Tačiau jo drama užkliuvo kunigų aukštesniesiems. Liudas
turi eiti aiškintis, bet jis atrėžia Meškėnui, kad jis darys ką
nori ir niekam nesiaiškins. Meškėnas tąsyk išėjo
sunerimęs dėl Liudo. Nuėjo pas Severiną, jie kalbėjosi
apie Liudą. Po tokio pokalbio, Liudas nunešė išspausdinti
dramą ir eilėraščių rinkinį.
XIX Liudo ir Auksės santykiai stiprėjo. Jie nebijodavo
vaikščioti kartu. Žinoma, miesto merginom tai labai
nepatiko. Auksė kartais piktindavosi, kad žmonės tokie
yra. Vieną vakarą pas Liudą atvyko Severinas. Šis mėgino
įkalbėti Liudą grįžti į doros - kunigystės kelią. Liudui buvo
visvien, jis siekė užsibrėžto tikslo ir jokie Severino žodžiai
jam nerūpėjo.
XX Liudas nusprendė mesti ir katalikų gimnazijos
direktoriaus pareigas. Šis parašė atsistatydinimo
prašymą, bet valdžia prašė, kad šis dirbtų iki mokslo metų
pabaigos. Per Šv. Vėlykas nusprendė aplankyti Liucija.
Vėliau Liudas ėjo pas Gražulius. Ten buvo ir Stripaitis. Visi
kalbėjo apie mitingus, politiką. Stripaitis atsiminė, kad
reikia nueiti pasiimti plakatų iš Degučio, o Liudas ėjo
kartu. Pasiėmė plakatą ir rado priešininkų plakatą, dėl
kurio nemenkai užpyko. Kitą dieną Vasaris su Stripaičiu
vyko į Kalnynus. Ten jau buvo naujas kunigas, Ramučio
nebebuvo. Baronienė gyvena Lenkijoje, baronas miręs.
Atbėgo zakristijonas ir pranešė, kad kitas mitingas
prasidėjo. Stripaitis įsikišo, jį ten pažino ir kilo sumaištis.
Mitingas suiro. Liudas grįžo atgal ir nuėjo į dvarą, kuris
buvo labai apleistas, tvarkos niekur nesimatė. Stripaitis
grįžo, nors ir pralaimėjęs, bet gan patenkintas.
XXI Liudo gyvenimas nusistovėjo. Jis pasiruošęs mesti
kunigystę, direktorystę ir gyventi vien iš rašymo.
Krikščionimi jisai liks, bet tik su pagrindinėmis tiesomis.
Kartais sapnuose jam vaidenas fragmentiški praeities ir
ateities vaizdai. Auksė Vasarį palaikė, patarinėjo, ką šis
turėtų daryti ir net labai teisingai. Liudas šeimos nenori,
nes mano, kad tai kenks rašyti. Auksė šeimos nori ir pagal
ją viskas gerai. Auksė rengėsi papasakoti savo tėčiui apie
savo meilę Vasariui. Šis sutiko labai gražiai, vėliau atėjo
Indrulis. Šis mėgino pirštis, bet nesisekė. Kitą dieną apie
tai sužinojo ir Liudas. Abu su Aukse iš to pasijuokė.
XXII Liudas laukė vasaros, kai galės ramiai mesti direktoriaus
darbą. Staiga suskambo telefonas - skambutis Liucijos,
Vytukas serga ir labai sunkiai. Liudas nelaukęs nuvyksta.
Liudas guodžia Liuciją. Kitą dieną Liudas sužinojo, kad
Vytukas jaučiasi geriau. Dar kitą dieną Liudas sulaukė
skambučio - Vytukas mirė. Liudui šokas. Šis nedelsiant
 nuvyksta pas Liuciją, įeina pas ją į Vytuko kambarį. Liucija
buvo prie lovos, kurioje gulėjo miręs Vytukas. Šis ją
patraukė nuo vaiko. Atsisėdusi ilgai buvo kaip statula ir
verkė. Vėliau paprašė palydėti ją į kambarį. Ten jiedu
pasikalbėjo. Liucija paprašė Liudo nueiti pas Povilą, kad
šis padėtų jam. Vėliau Vytuką palaidojo. Atvyko Kimša.
Liucija jautėsi labai stipri. Kitą dieną Vasaris atėjo
aplankyti Liucijos.
XXIII Po sūnaus laidotuvių Liucija paniro į apatiją. Su niekuo
nebendravo, nieko nekalbėjo, visų vengė. Liudas rengėsi
atostogauti, nuėjo pas Liuciją atsisveikinti. Ši leidosi į
kalbas, nors ir trumpas, su Vasariu. Vėliau Liudas
papasakojo Auksei apie tokią Liucijos būseną ir ši
pagalvojo, kad ji gali nusižudyti neiškentusi. Prieš
važiuodamas atostogų, Liudas užvažiavo į Kleviškį pas
Kimšą. Šis klausinėjo apie Liuciją, labai dėl jos jaudinosi.
Grįžęs į Kauną Liudas nuėjo pas Liucę. Liucija jau buvo
ramesnė ir priėmė Liudą. Vėliau Liudas išvyko į Palangą.
Ten sutiko Varnėną, Stripaitį ir kitų draugų. Auksė taip pat
buvo čia. Jie daug vaikštinėjo po Palangą. Kalbėjosi apie
Liuciją. Liudas jautė, kad ji - tarp jo ir Auksės. Auksė tai
suprato ir manė, kad Liucė Liudą iš tikrųjų mylėjusi.
XXIV Rugpjūčio pabaiga. Liudas grįžo iš Palangos, atsistatydina
iš direktoriaus posto. Pradėjo literato kelią, Auksė ir
Varnėnas jį palaiko. Grįžus į Kauną Liudas nuėjo pas
Liuciją, šios namie nebuvo. Ji jau atsikračiusi apatijos
išvyko su kapitonu Raibiu. Vieną vakarą jam paskambino
ir paprašė atvykti. Pas Liuciją buvo puota, Liudui ten
nepatiko, nes ten nieko nepažino. Tačiau Liucija Vasariui
uždraudė išeiti. Nors tebuvo praėję vos pusė metų po
Vytuko mirties - ji tai darė iš skausmo. Jii pasako, kad
mylėjo Vasarį ir jei nusižudys tai prasikeiks ir neduos
Liudui ramybės. Liudas išeidamas pabučiuoja Liucę
XXV Liudas grįžta namo apie 6 valandą. Miegodamas
susapnuoja Liuciją, ryte prabunda nuo beldimo. Atėjo
Glaudžių tarnaitė ir pasakė, kad Liucija mirė... Jiedu greit
nuskubėjo pas ją į namus. Daktaras pasakė, kad ji mirė
dėl širdgėlos. Iš Adelės pasakojimo Liudas suprato, kad
Liucija nusinuodijo. Šeštą valandą atėjo laiškanešys.
Liudas gavo laišką nuo Liucijos kur rašomas
nusinuodijimo būdas ir kad yra Kimšos duktė. Liudas dar
kartą Liuciją aplanko šarvavimo salėje ir dalyvauja
išlydėjime. Vėliau pasikalba su pačiu Kimša.
XXVI Po Liucijos mirties Liudas juto aplink save tuštumą. Ji jį
mylėjo nuo pradžių iki galo. O dabar jos nebėra. Vasaris
jos pasigesdavo. Liudas aplankydavo ir Gražulius, bet su
Aukse į dideles kalbas nesileido. Norėjo viską iškęsti
vienas. Kartą atėjęs pas Gražulius atsinešė laišką iš
vyskupo. Šis nori, kad Liudas vėl taptų normaliu kunigu.
Liudas ilgai kalbasi su Aukse. Paklausia ar ši eis su juo
gyvenimo keliu, kad ir kas nutiks, Auksė sutinka. Liudas
grįžęs namo mąsto. Pasirenka atsisakyti kunigystės.