Įsipareigojimas tėvynei ir visuomenei

Kiekvienas žmogus gyvenime yra kam nors įsipareigojęs. Žmogus turi

daug atsakomybių, kurias turi įvykdyti. Jos gali būti skirtingos, tai gali būti
įsipareigojimas tėvynei, ar savo šeimai. Apie įsipareigojimą tėvynei bei
visuomenei savo kūrinyje rašė Vincas Krėvė, kuris buvo reikšmingiausias
XX a. pradžios lietuvių rašytojas, Lietuvos prozininkas, gydytojas,
publicistas, bei lietuvių literatūros klasikas. Šis rašytojas parašė pirmąją
klasikinę lietuvių tragediją „Skirgaila“. Šiame kūrinyje rašytojas aprašė
Lietuvos kunigaikščio Skirgailos siekius išlaikyti Lietuvą vieningą. V. Krėvė
rašė apie tai, kaip to meto Lietuvos valdovas Skirgaila prievarta įkalino
kunigaikštytę Oną Duonutę savo pilyje. Kuri vyko į Lenkiją pas savo
būsimą vyrą. Skirgaila taip pasielgė norėdamas neatiduoti Podolės ir
Volynės žemių Lenkams. Ona Duonutė buvo priverstinai sutuokta su
Lietuvos kunigaikščiu. Ši citata puikiai apibūdina Skirgailos norą ir
užtikrintą užsibrėžimą vesti kunigaikštytę Oną, „Tu būsi mano žmona ir
todėl, kad tu ir tavo globėjai to nenori. Žinok, kad šitas namas - tavo
namas, ir kito nebeturėsi.“. Ona, tai sunkiai išgyveno. Į pilį atvyksta
kryžiuočių riteriai Keleris ir Vertenbergas, kurių užduotis buvo sukiršinti
lietuvius su lenkais. Keleris yra riteris, vienuolis. Jis suviliojo Oligę, tam,
kad vėliau galėtų išvaduoti kunigaikštytę iš Skirgailos pinklių. Jis prižada ją
išlaisvinti „Tikėk manim, aš noriu būti vien tavo draugas ir brolis. Visa
atliksiu, ką liepsi, net jei panorėsi, kad aš nugabentau tave tam, kurį tu
myli.“. Tačiau apie tai sužinojus Oligė visa tai praneša Skirgailai. Valdovas
sužinojęs apie tai pažada Onai Kelerio galvą. Skirgaila atranda progą su
riteriu susidoroti, jis liepia savo pavaldiniams palaidoti Kelerį gyvą, nors po
tokio Skirgailos poelgio jo nekentė dauguma žmonių, tarp kurių buvo ir
kunigaikštytė Ona Duonutė. Skirgaila pasiekė tai, ką buvo užsibrėžęs, jis
išlaikė Lietuvą vieningą. Taigi, žmonės yra įsipareigoję savo tėvynei ir už ją
kovoją.