1. VADAS. PAGRINDINS SVOKOS.

NAGRINJIMO OBJEKTAI, HIPOTEZS

1.1. Naudojama schematizacija
Disciplina, kuri pradedate studijuoti, mokys jus pai elementariausi ir svarbiausi io mokslo
ties; i disciplina gali bti vadinama mokslo apie konstrukcij skaiiavimo metodus abcle ir gramatika.
prasta tradicikai j vadinti mediag atsparumu, kai kas vadina j mediag mechanika, o, ko gero,
labiausiai tinkamas pavadinimas bt konstrukcij element mechanika.
Mediag atsparumo objektas yra deformuojamas kietas knas, tiksliau konstrukcijos elementas.
Teorins mechanikos disciplina taip pat nagrinja kietj kn, bet ne deformuojam, bet absoliuiai stand.
Todl nemaai teorins mechanikos (ypa statikos) ivad naudojama ir mediag atsparumo kurse, taiau
kai kas i ten deformuojamam knui, deja, nebetinka.
Konstrukcij elementus nagrinsime trimis poiriais, vertindami tris konstrukcij savybes:
stiprum savyb nesuirti dl mechanini veiksni (apkrov),
standum savyb prieintis deformavimui, t.y. savyb kuo maiau deformuotis nuo
mechanini veiksni (apkrov),
stabilum savyb ilaikyti savo pradin pusiausvyros form, o po mechanini trikdym
sugrti t pradin pusiausvyr.

1.1 pav.
Nra absoliuiai stipraus, nra absoliuiai standaus, nra absoliuiai stabilaus elemento. Ininierius,
kurdamas ar naudodamas konstrukcij, siekia, kad visa konstrukcija ir atskiri jos elementai bt pakankamai
stiprs, stands ir stabils, kad jie ias btinas savybes ilaikyt, veikiami numatytos apkrovos, per vis
eksploatavimo laik. Nors daniausiai minime konstrukcij stiprumo moksl, taiau suprantame, kad i
svoka apima ir standum bei stabilum.
Kad geriau sivaizduotumme, kas yra stipri, standi ir stabili konstrukcija, vertinkime visais trimis
poiriais labai paprast konstrukcij kopias. Jei kopios nepakankamai stiprios, tai veikiamos
lipaniojo svorio jgos jos sulu. Jei kopios pakankamai stiprios, bet nepakankamai standios (pvz. I
plon metalini stryp), jos labai deformuosis, ilinks, ir ulipti jomis nepavyks. Pernelyg liaunos vertikalios
kopios, veikiamos ulipusiojo svorio jgos, gali prarasti savo pradins (tiesios) pusiausvyros formos
stabilum, pereiti kitoki pusiausvyros form ir suklupti.
Taigi, mediag atsparumas yra disciplina, nagrinjanti pastat ir main konstrukcij element
stiprumo, standumo ir stabilumo skaiiavimo ininerinius metodus.
Pastarasis poymis (inineriniai metodai) atskiria mediag atsparum nuo visos grups moksl, taip
pat priklausani taikomosios mechanikos sriiai ir analizuojani vairius deformuojamus knus giliai
teorikai, tiksliai. Tarp i moksl tamprumo, plastikumo, valknumo teorijos, irimo mechanika ir t.t.
iais, ypa tamprumo teorija, mokslais mediag atsparumas remiasi, bet jis padaro nemaai prielaid, kuri
dka skaiiavimai tampa paprastesni ir patogs kasdieninei ininerinei praktikai.
Kad konstrukcij element skaiiavimas nebt pernelyg sudtingas, mediag atsparumo
metodikoje daug kas supaprastinama, sukuriama konstrukcijos ar elemento skaiiuojamoji schema.
Konstrukcijos skaiiuojamoji schema yra sutartinis supaprastintos realios konstrukcijos bei jos
atram ir apkrov grafinis atvaizdavimas arba apraymas.
Schematizuojami trys dalykai:
konstrukcijos elemento geometrin forma,
konstrukcins mediagos,
apkrovos.
1-1

Konstrukcij geometrin forma bna labai vairi, todl nemanoma sukurti paprast skaiiavimo
metodik, tinkani bet kokios formos elementui. Tad mediag atsparume nagrinjami schematizuoti
elementai (1.2 pav.):
elementai, kuri matmenys dviem (skersinmis) erdvs kryptimis labai mai, palyginus su
treija (iilgine) kryptimi (strypai),
elementai, kuri matmuo viena (storio) kryptimi labai maas, palyginus su kitomis dviem
kryptimis apriboti ploktumomis (ploktels) arba kreivais paviriais (kevalai),
elementai, kuri matmenys visomis trimis erdvs kryptimis yra tos paios eils, madaug
vienodi (masyvai).

1.2 pav.
Strypai skaiiuojamosiose schemose ymimi tik viena linija savo geometrine aimi.
Schematizuotoje konstrukcijoje tiesiu strypu tampa ir kolona, ir sija, ir vagono ais. Kreivas strypas atstoja ir
ark, ir krano kabl.
Plokt ir kevalas skaiiuojamosiose schemose ymimi savo viduriniu paviriumi, t.y. paviriumi,
einaniu per i element storio vidur. Plokts vidurinis pavirius ploktuma, kevalo kreivas pavirius.
Schematizuotoje konstrukcijoje plokte tampa pastato perdanga, plokias valties dugnas. Kevalu
schematizuojama skliautin perdanga, garo katilas ir pan.
Masyv pavyzdiai pamatai po mainomis, hidroelektrini utvankos ir t.t.
Konstrukcijos skaiiuojamojoje schemoje naudojamos ir schematizuotos atramos (1.3 pav.)
standios arba arnyrins, slankios arba neslankios.

1.3 pav.
Konstrukcins mediagos yra taip pat vairios: metalai, mediena, plastikai, betonas, akmuo ir t.t.
Kad bt galima elementams, pagamintiems i vairi mediag, taikyti tuos paius ar bent panaius
skaiiavimo metodus, daromos kai kurios prielaidos.Svarbiausios prielaidos, galiojanios kone visame
mediag atsparumo kurse, yra tokios:
mediagos vientisumas,
mediagos vienalytikumas (homogenikumas),
mediagos izotropikumas.
Neirint to, kad mediaga sudaryta i smulki daleli, tarp kuri yra mikrotarpai, tariame, kad
mediaga pilna upildo vis tr, t.y., kad mediaga vientisa. Kai laikoms tokios vientisos mediagos
(kontinuumo) svokos, galime i bet kurios deformuojamo kno vietos ipjauti nagrinjimui be galo ma
material kno gaball.
Vienalyts mediagos savybs visuose kno takuose yra vienodos. Skaiiuodami daniausiai
tarsime, kad ms nagrinjami konstrukcij elementai pagaminti i vienalyts mediagos.
Izotropin mediaga ta mediaga, kurios savybs vienodos visomis kryptimis. Nors idealaus
izotropikumo nebna, bet daugelis konstrukcij mediag yra beveik izotropins. Mediaga, kurios savybs
visomis kryptimis yra skirtingos, vadinama anizotropine.
Daniausiai mediag atsparumo kurse kalbama apie idealiai tampri mediag. Bet kok element
deformavus ir po to paalinus deformavimo prieast, jis nelieka tiek pat deformuotas. Dalis deformacijos
visada inyksta, o kai poveikis nebna pernelyg stiprus, inyksta ir visa deformacija, elementas grta
pirmin, nedeformuot bv. Deformacija, kuri inyksta paalinus prieast, vadinama tamprija (elastine)
arba grtamja. Deformacija, kuri lieka paalinus prieast, vadinama plastine arba liekamja. Nei viena
mediaga nra idealiai tampri. Taiau kol poveikiai ne per dideli, tamprumo savyb bdinga daugeliui
konstrukcini mediag.
Apkrovos (jgos) schematizuojamos keliais poiriais: jos bna statins arba dinamins,
sutelktosios (koncentruotosios) arba vairiai iskirstytos.
1-2

Realiai konstrukcijos yra veikiamos gana sudtingai, taiau galima iskirti grynuosius
deformavimo tipus:
tempimas,
gniudymas,
kirpimas,
sukimas,
paprastasis lenkimas.

1.4 pav.
1.2. Iorins jgos. Apkrovos
Kiekviena konstrukcija, kiekvienas jos elementas yra veikiamas aplinkos. Aplinka veikia
visokeriopai, bet mus domina vis pirma jos mechaniniai poveikiai, t.y. jgos, nes btent joms atlaikyti
daniausiai ir yra skirta konstrukcija. Kai kurie veiksniai turi takos konstrukcijos stiprumui, standumui
(pvz., cheminis agresyvios aplinkos poveikis spartina metalo korozij; dl iluminio ar radioaktyviojo
poveikio kinta mediagos savybs, net ir mechanins; ir pan.), bet mediag atsparumo kursas nagrinja
daugiausiai tik jg tak konstrukcijai. Jg prigimtis pati vairiausia gravitacija, vjas, vandens slgis,
judani kn inercija, netolygs temperatr laukai ir t.t. Kai jau sudaryta konstrukcijos skaiiuojamoji
schema, kai nustatyta kiekvienos jgos veikimo vieta (pridties takas), kryptis ir didumas, jgos prigimtis
tampa nesvarbia. Visas ias aplinkos sukeltas jgas vadiname iorinmis jgomis. Iorins jgos skirstomos
:
aktyvisias jgas, arba apkrovas, kurioms atlaikyti konstrukcija skirta,
kit kn, kuriuos konstrukcija atremta, reakcijas.
Apkrovos, kurios veiks konstrukcij, daniausiai i anksto yra inomos. Konstrukcijos atramines
reakcijas galima nustatyti teorins mechanikos (statikos) metodais pasinaudojant konstrukcijos
pusiausvyros slygomis. Apkrovos skirstomos :
trines,
pavirines,
linijines,
takines (sutelktsias, koncentruotsias).
Trins apkrovos tai jgos, veikianios kiekvien konstrukcijos elemento tak. Tokios yra
inercijos jgos, magnetins jgos, bet daniausia trin apkrova paios konstrukcijos svoris. i jg
matavimo vienetas niutonas kubin metr (N/m3). Kadangi savasis svoris danai bna svarbus pravartu
inoti jo skaiiavimo keli: konstrukcins mediagos tank (kg/m3) padaugin i gravitacinio pagreiio g
(9,81 m/s2), gauname trin svorio apkrov p (N/m3, nes 1 kgm/s2 = 1 N).
Pavirins apkrovos tai jgos, veikianios konstrukcijos elemento paviriaus plot. Tokios yra
vjo ar vandens slgio jgos, duj slgis rezervuaro sieneles ir pan. Danai skaiiuojamojoje schemoje ir
gana sudtingos apkrovos rodomos kaip tolygiai iskirstytos pavirins apkrovos (pvz., pastato perdangos
apkrova, kuri sudaro baldai, kitokie daiktai, mons, ireikiama bendru krviu, tenkaniu perdangos ploto
vienetui; kai konstrukcijos elementas didelis ir nestoras, net ir jo paties svoris, t.y. trin apkrova,
reikiamas kaip pavirin apkrova). i jg matavimo vienetas niutonas kvadratin metr (N/m2) arba
paskalis (nes 1 N/m2 = 1 Pa).
Linijins apkrovos tai jgos, idstytos vienoje linijoje (daniausiai tiesje). Reali toki jg
beveik nra (nebent nagrintume peilio amen poveik), bet jeigu pavirins ar trins jgos veikia ilg ir
siaur elemento ruo, j pridties takus galima sutraukti vien linij io ruoo a (1.5 pav). Nuo tokio
supaprastinimo konstrukcijos skaiiavimo rezultatai praktikai nepasikeiia. ). i jg matavimo vienetas
niutonas (N).

1-3

1.5 pav.
Takins apkrovos tai vien konstrukcijos elemento tak veikianios jgos. Ir toki reali jg
(panai adatos smaigalio poveik) nra, bet labai maame plote iskirstytas jgas galima sutelkti
(sukoncentruoti) vien tak, to ploto centr (1.6 pav). i jg matavimo vienetas niutonas (N).

1.6 pav.
Trins, pavirins ir linijins apkrovos daniausiai bna iskirstytos tolygiai po vis elemento
paviri ar tr, bet tenka susidurti su netolygiu j intensyvumu, tokio netolygumo pavyzdys vandens slgis
utvank (1.7 pav).

1.7 pav.
Iorins jgos (apkrovos) gali sukurti jg poras, kuri poveikis konstrukcijos element daniausiai
ireikiamas jg momentu M (1.8 pav.; kai norsime, kad is simbolis, ymintis btent iorini jg
moment, skirtsi nuo kit moment simboli, j patikslinsime indeksu Mf).

1.8 pav.
Teorins mechanikos kurse iorins jgos veik absoliuiai stand, nesideformuojant kn. Teorin
mechanika leido jg jos veikimo linijoje perkelti i vieno tako kit (t.y. jga buvo susieta tik su veikimo
kryptimi ir nesusieta su pridties taku), leido jg sistem pakeisti kita (ekvivalentine) sistema ir net viena
atstojamja jga. Nuo toki pakeitim kno judesys arba jo rimties bsena nepasikeiia. sidmkite: kai
nagrinjame jgas, kurios veikia deformuojam kn, visi teorins mechanikos veiksmai yra nebeleistini. Jei
jga pridedama prie kito konstrukcijos tako, ji kitaip deformuoja t element (1.9 pav.).

1.9 pav.
Apkrovas suskirstme pagal pridties viet. Pagal pridjimo pobd jos skirstomos :
statines,
dinamines.
Statine vadinama tokia apkrova, kurios didumas, kryptis ir pridties vieta nekinta arba kinta tiek
maai, kad apskaiiuojant konstrukcijos bvio parametrus galima tarti, kad apkrova nepriklauso nuo laiko ir
galima nepaisyti tokios apkrovos sukeliam pagreii bei inercijos jg. Kai norima pabrti, kad apkrova
tik artima statinei (nes bent nedidel inercija lydi beveik visas apkrovas), apkrova vadinama kvazistatine (t.y.
beveik statine). Beveik visame savo kurse nagrinsime tik statini apkrov veikiamus elementus.
Apkrova, kurios didumas, kryptis arba pridties vieta greitai kinta, kuri dl to sukelia konstrukcijos
element pastebim pagreit, vadinama dinamine. Daniausiai tokios apkrovos veikia elementus, kurie juda
su pagreiiu. Ypatinga j ris yra smgins apkrovos. Pastarosios veikia labai trumpai (t.y. su dideliu
pagreiiu). Dinaminis poveikis bna kelis ar net keliasdeimt kart stipresnis nei statinis, todl dinamins
apkrovos labai pavojingos konstrukcijai.
1-4

Apie daugum iorini jg yra i anksto viskas inoma: j kryptis, dydis. Bet bna ir atsitiktinio
pobdio apkrov, kuri nei dydis, nei kryptis, nei veikimo trukm i anksto nra inomi. Tok apkrovim
galima aprayti tiktai tikimybi teorijos aparatu.
Iorinio veikimo mastas gali bti ireikiamas ne tik inoma jga, bet ir kurio nors kno tako ar
kno dalies poslinkiu. Gana danai (ypa praktikoje) yra ymiai paprasiau imatuoti ne apkrovos didum, o
vieno ar kito konstrukcijos tako poslink (t.y. deformavimo metu nueit keli). Apkrova (jei rpi j suinoti)
po to nustatoma skaiiavimu.
1.3. Vidins jgos. Pjvio metodas. ros
Kietasis knas, taigi ir konstrukcijos elementas, ilaiko savo form dl to, kad tarp jo daleli veikia
vairios jgos pradedant nuo branduolini, atomini, molekulini ir baigiant daleli sukibimo, vidaus
trinties ir panaiomis. Mus domina tik jgos (arba tik tas j prieaugis), kurios atsiranda kno viduje dl
iorini jg (apkrov) poveikio. Btent dl toki vidini jg kinta kno daleli tarpusavio padtis, knas
deformuojasi. Taigi, vidins jgos tai papildoma kno daleli sveika, atsirandanti nuo iorini jg. Nors
iorins jgos yra vidini jg atsiradimo prieastimi, taiau j kryptys ne visada sutampa! Pvz., lenkiant
element, nors iorins jgos veikia skersai, vieni elemento takai iilgai elemento suartja, kiti atitolsta
vieni kuo kit.
Pjvio metodas naudojamas nustatyti vidini jg didumui ir kryptims. Panagrinkime
populiariausi ir patogiausi io metodo algoritm, susidedant i trij etap:
Pirmasis etapas. Apkrov veikiamame konstrukcijos elemente (1.10 pav., a) ten, kur norime
nustatyti vidines jgas, darome tariamj pjv (1.10 pav., b). tokiu bdu element padalijame
dvi dalis, pvz., kairij K ir deinij D.
Antrasis etapas. Vien i elemento dali atmetame. Kad paliktoji dalis likt pusiausvyra, prie jos
vietoj atmestosios dalies pridedame pastarosios poveik atstojanias vidines jgas (1.10 pav.,
c). ios jgos veikia kiekvien pjvio tak.
Treiasis etapas. Raome paliktosios nagrinti elemento dalies pusiausvyros slygas
(pusiausvyros lygtis), i kuri apskaiiuojame vidini jg parametrus.
prasta pjvio vidini jg parametrus reikti, laikantis kurios nors sutartins koordinai sistemos.

1.10 pav.
Bet kaip isidsiusi erdvje jg sistemos pusiausvyros lygi galima parayti eias, todl i j
galima surasti ne daugiau kaip eis neinomus parametrus (ir. 1.11 pav.)

1.11 pav.
Koordinai sistemos bna vairios. Kuri i j pasirinkti, - susitarimo reikalas. Mes daniausiai
laikysims sistemos, kuri sudaro du poymiai:
sistema staiakamp (Dekarto),
sistema deinin; jei atkitas deins rankos nyktys rodo z aies krypt, tai kiti sulenkti tos
rankos pirtai rodo teigiam ploktumos xOy kamp matavimo krypt,
jeigu nagrinjame elemento skerspjv, koordinai pradi sutapdiname su skerspjvio svorio
centru; toki koordinai sistem vadinsime centrine,
jeigu nagrinjame stryp, jo iilgin a sutapdiname su z aimi,
teigiamos ai kryptys tokios, kaip 1.12 paveiksle.

1-5

1.12 pav.
Kaip parodyta 1.11 paveikslliu, skerspjvio vidines jgas galima pakeisti eiais vektoriniais
dydiais, orientuojantis pagal pasirinktos centrins koordinai sistemos ais. ie dydiai vadinami romis.
ra tai vienas i ei vektorini dydi, atstojani konstrukcijos elemento skerspjvio vidines
jgas.
Kiekviena ra turi savo pavadinim ir rodin simbol (1.11 pav.):
skerspjvio normals (strypo iilgins aies z) kryptimi veikia ain jga, ymima raide N
(atitinka Foz),
skerspjvio ploktumoje (ai x ir y kryptimis) veikia dvi skersins jgos, ymimos Qx ir Qy
(atitinka Fox ir Foy),
skerspjvio ploktumoje (iilgins aies z atvilgiu) veikia vidini jg momentas, vadinamas
sukimo momentu ir ymimas raide T (atitinka Moz),
skersini ai x ir y atvilgiu veikia jg momentai, vadinami lenkimo momentais ir ymimi
raidmis Mx ir My (atitinka Mox ir Moy).
Priimta laikytis toki r enkl taisykli (1.13 pav.):
Ains jgos enklo taisykl. Ain jg laikome teigiama, kai ji nukreipta nuo skerspjvio (kai
tempia).
Skersins jgos enklo taisykl. Skersin jg laikome teigiama, kai skerspjvyje, matomame i
teigiamos z aies puss, ji veikia teigiamja skersins aies kryptimi (arba skerspjvyje,
matomame i neigiamos z aies puss, - neigiamja kryptimi).
Sukimo momento enklo taisykl. Sukimo moment laikome teigiamu, kai skerspjvyje,
matomame i atmestosios elemento dalies puss, jis veikia teigiamja kryptimi, t.y. prie
laikrodio rodykl.
Lenkimo momento enklo taisykl. Lenkimo moment laikome teigiamu, kai dl jo elementas
ilinksta taip, kad tempiami sluoksniai bna teigiamojoje pusje (lenkimo momentui Mx teigiamojoje y aies pusje, My - teigiamojoje x aies pusje).
Atkreipkite dmes tai, kad dviejuose ipjauto elemento ruoo galuose (1.13 pav.) teigiam r
kryptys visada prieingos.

1.13 pav.
ras nustatome pjvio metodu, pasinaudoj atpjautos elemento dalies pusiausvyros lygtimis.
Patogiausia yra rayti lygtis, susietas su nagrinjamo skerspjvio koordinai aimis:
Fx = 0 ,
Fy = 0 ,
Fz = 0 ,
M f x = 0,
M f y = 0,
Mf z =0.

( )

( )

( )

Kiekvienoje i i lygi tra tik po vien neinom r (kit penki projekcijos arba momentai
prilygsta nuliui), todl i j ros lengviausiai apskaiiuojamos.
ros yra diferencialiniais ryiais susijusios su apkrova. Ain jg N su apkrovos, veikianios
iilgai z aies, intensyvumu g sieja tokia priklausomyb:

g=

dN
,
dz

(1.1)

t.y. iilgins apkrovos intensyvumas yra lygus ains jgos pirmajai ivestinei pagal z a.
Skersin jg Q (Qx arba Qy) su apkrovos, veikianios skersai elemento aies (x arba y kryptimi),
intensyvumu q sieja priklausomyb:
1-6

q=

dQ
,
dz

(1.2)

t.y. skersins apkrovos intensyvumas yra lygus skersins jgos pirmajai ivestinei pagal z a.
Lenkimo moment su skersine jga (Mx su Qy arba My su Qx) sieja priklausomyb:

Q=

dM
,
dz

(1.3)

t.y. skersin jga yra lygi lenkimo momento pirmajai ivestinei pagal z a.
I pastarj dviej priklausomybi galima gauti dar vien:

d 2M
q= 2 ,
dz

(1.4)

t.y. skersins apkrovos intensyvumas yra lygus lenkimo momento antrajai ivestinei pagal z a.
Nepamirkite, kad enkl taisykls yra susitarimo dalykas ir laikantis kitoki taisykli i formuli
enklai gali bti kitokie (vietoj minuso - pliusas ir atvirkiai). Parayt diferencialini priklausomybi
rodymai pateikti A.io knygoje (18-19 psl.).
Pagal r didum sprendiama, kuris skerspjvis gali bti pavojingas, t.y. kuriame skerspjvyje dl
vidini jg gali suirti mediaga arba atsirasti pernelyg didels plastins deformacijos. Nustatyti pavojingojo
skerspjvio viet yra labai svarbu. Jeigu j inotume i anksto, tai gal kai kada ir ras skaiiuotume tiktai
toje vietoje, o kitos vietos, kiti skerspjviai nerpt. Kai konstrukcija ir jos apkrova nra pernelyg
sudtinga, patyrs ininierius pavojingojo skerspjvio viet nustato beveik be skaiiavimo. Taiau i
ininerin patirtis sukaupiama per ilg laik - nagrinjant r pasiskirstym vairiai apkrautuose
elementuose. T pasiskirstym galima ireikti analitikai, raant r kaip skerspjvio koordinats z
funkcij: Qy(z), Mx(z) ir t.t. Taiau vaizdiausia yra ros pasiskirstym pateikti grafiko pavidalu - ties
kiekviena skerspjvio koordinate z atidedant pagal pasirinkt mastel ordinat, lygi ros didumui. Tokie
grafikai vadinami r diagramomis.
Studentui tenka nemaa laiko sugaiti, kol gunda sudarinti r diagramas, t.y. kol gyja t taip
reikaling ininerin patirt, netgi ininerin intuicij. Ir naudos i r diagram, atrodo, tiek ir tra - btent
itoji sukaupta patirtis ir, inoma, kiekvienu atveju informacija apie ekstremines r reikmes, apie
pavojaus viet.
r diagramas sudaryti labai padeda diferencialins r ir apkrovos priklausomybs (1.1)-(1.4).
Utenka r reikmes apskaiiuoti tik tam tikruose, skaiiuojamuosiuose skerspjviuose, o tarpuose tarp t
skerspjvi diagrama gali bti ibrta remiantis anomis priklausomybmis (i priklausomybs nustatome, ar
brti ties, ar parabol ir t.t.). vairi patarim, skirt diagram braiymui, yra literatroje, ia j
nekartosime, bet su jais susipainti btina, kaip btina ir daug diagram patiems nubraiyti, nes tik per savo
pai gdius atsiras toji svarbi ininerin intuicija.
1.4. tempimai. Ryiai tarp r ir tempim
Vidines jgas, veikianias konstrukcijos elemento skerspjvyje, galime ireikti eiomis romis.
Taiau ios ros atspindi tik bendr vis skerspjvio vidini jg poveik, neduoda pakankamai tikslios
informacijos apie vidines jgas, veikianias kurioje nors konkreioje skerspjvio vietoje, ties kurio nors
skerspjvio taku, juo labiau apie vidines jgas, veikianias ne skerspjvyje (t.y. ne statmename iilginei
aiai pjvyje), o bet kuriame kitame, striame ar iilginiame pjvyje.
Jeigu bet kurio pjvio bet kurio rpimo tako k aplinkoje iskiriame labai ma skerspjvio ploto
element AA (1.14 pav.), galime tarti, kad jame visos vidins jgos yra beveik vienodos krypties (jeigu taip
nra, dar mainame ploto element - tol, kol ms prielaida pasidaro visikai nebeabejotina).

1.14 pav.
i vidini jg atstojamoji F yra tokios pat krypties, kaip ir paios vidins jgos. Atstojamoji gali
bti suskaidyta du komponentus - Fn, veikianti pjvio normals kryptimi, ir Ft, veikiant paioje pjvio
ploktumoje. i jg - atstojamosios ir jos komponent - santykis su tuo plotu A, kuriame veikia j
atstojamos vidins jgos (kai tas plotas nykstamai maas), rodo vidini jg intensyvum ties taku k:
1-7

lim Fn = p
A 0 A

(1.5)

Vidini jg intensyvumo matas yra tempimas (tempis). Tai yra vektorius, kurio kryptis tokia pat,
kaip ties tuo skerspjvio taku veikiani vidini jg, o didumas prilygsta vidutinei vidinei jgai, tenkaniai
ploto vienetui.
Formule (1.5) ireiktas vidini jg intensyvumas p vadinamas pilnuoju tempimu. inoti vien jo
didum negana, reikia inoti dar ir jo krypt. Todl daniausiai ir mediag atsparumo kurse, ir visuose
konstrukcij skaiiavimuose naudojamasi ne iuo pilnuoju tempimu, o jo komponentais:
vidini jg komponent, veikiani pjvio normals kryptimi, intensyvumu, kuris vadinamas
normaliniu tempimu ir ymimas graikika raide (sigma),

= Alim
0

Fn
,
A

(1.6)

vidini jg komponent, veikiani pjvio ploktumoje, intensyvumu, kuris vadinamas

tangentiniu tempimu ir ymimas graikika raide (tau),

= Alim
0

Ft
.
A

(1.7)

Tiek pilnasis, tiek ir normalinis ar tangentinis tempimas matuojamas jgos vienetais, tenkaniais
ploto vienetui, kitaip sakant, slgio vienetais. Tarptautinje vienet sistemoje pagrindinis tempim vienetas
yra paskalis (vienas paskalis lygus vienam niutonui vien kvadratin metr). Paskalis ymimas Pa(1 Pa =
lN/m2). Kadangi vieno paskalio tempimas yra labai maas, konstrukcij skaiiavime tempimai daniausiai
matuojami megapaskaliais (1 MPa = 106 Pa).
Tangentinio tempimo kryptis nra pilnutinai apibrta: inoma tiktai, kad jis veikia pjvio
ploktumoje. Kai pjvis orientuotas taip, kad jo normal lygiagret kuriai nors koordinai aiai, galima ir
tangentin tempim iskaidyti kit dviej koordinai ai kryptimis; tada vis trij pilnojo tempimo
komponent kryptys yra jau visikai aikiai nusakytos. Vis toki tempim vaizdas (tempimai eiuose
onuose elemento, ipjauto trimis poromis ploktum, lygiagrei koordinai sistemos ploktumoms)
parodytas 1.15 paveiksllyje. iame brinyje visos tempim kryptys yra teigiamos, o tempim simboli
indeksai susieti su koordinai aimis; tangentiniams tempimams skiriamas dviraidis indeksas - pirmoji
indekso raid rodo a, kuriai statmena nagrinjamoji ploktuma, antroji - a, kurios kryptimi veikia
tempimas. Nesunku velgti ry tarp pilnojo tempimo ir jo komponent - normalinio ir tangentini
tempim, pavyzdiui, ploktumoje, statmenoje z aiai:

p = z2 + zx2 + zy2 .

(1.8)

1.15 pav.
Normalini tempim enklo taisykl. Normalin tempim laikome teigiamu, kai jis nukreiptas
nuo pjvio (kai tempia).
Tangentini tempim enklo taisykl. Tangentin tempim laikome teigiamu, kai jis teigiamoje
pusje esaniame pjvyje veikia teigiamja aies kryptimi (arba neigiamoje pusje esaniame
pjvyje - neigiamja kryptimi).
ia nagrinjome tempimus, veikianius bet kuriame, bet kaip padarytame deformuojamojo kno
pjvyje. Jeigu vl grime prie strypo skerspjvio (pjvio, statmeno iilginei strypo aiai), galsime paiekoti
ryi tarp tempim ir skerspjvio r: tokie ryiai turi egzistuoti, nes ir ros, ir tempimai atstovauja tas
paias skerspjvyje veikianias vidines jgas.
Iskiriame skerspjvio teigiamajame kvadrate (tarp teigiamj a; ir y ai) ploto element dA (1.16
pav.). tempimai iame plotelyje yra , x ir y (kadangi nagrinjame vienintel ploktum, statmen z aiai,
ios aies simbolio indeksuose neminsime). Padaugin tempimus i ploto elemento dA, gauname tame
1-8

ploto elemente veikiani vidini jg atstojamosios komponentus dA, xdA, ydA. Analogiki jg
komponentai veikia visuose ploto elementuose, i kuri susideda nagrinjamasis skerspjvis.

1.16 pav.
Ain jga yra vis vidini jg projekcij z a suma. Kadangi atstojamosios jgos komponentai
xdA ir ydA (1.16 pav.) projektuojasi z a taku (nuliu), tai t sum galime gauti, suintegrav skerspjvio
plote A vien tik komponentus dA:

N = dA .

(1.9)

Analogikai gauname ir integralines skersini jg iraikas tempimais:

Qx = x dA , Q y = y dA .
A

(1.10)

Lenkimo momentas yra suma vis vidini jg moment skerspjvio aies (x ar y) atvilgiu.
Atstojamosios jgos komponentai xdA ir ydA (1.16 pav.) nesukuria momento skerspjvio aies atvilgiu,
nes arba kerta t a, arba yra lygiagreiai jai, todl lenkimo moment galime ireikti, suintegrav
skerspjvio plote A vien tik jgas dA, padaugintas i atitinkamo peties (t.y. i atitinkamos tako koordinats,
kuri gali bti ir teigiama, ir neigiama):

M x = ydA , M y = xdA .
A

(1.11)

Analogikai gauname integralin sukimo momento iraik tempimais (jga dA yra lygiagret z
aiai ir todl momento ios aies atvilgiu nesukuria):
T = x y y x dA ,
(1.12)

arba, jeigu vietoj tangentinio tempimo komponent x ir y imtume radialins krypties komponent r ir jam
statmen t (1.17 pav.),

T = t dA .

(1.12a)

1.17 pav.
Atkreipkite dmes tai, kad nra n vienos ros, kuri bt ireikta abiem tempim tipais: trys
ros (N, Mx ir My) ireikiamos tik normaliniais tempimais, kitos trys (Qx, Qy ir T) - tik tangentiniais.
Jeigu tempimai bt inomi, tai bt paprasta formulmis (1.9)-(1.12) apskaiiuoti r reikmes.
Taiau daniausiai, kai tiriame apkraut konstrukcij, bna atvirkiai: ros didumas bna jau nustatytas
(pjvio metodu), o neinomas, iekomasis dydis bna tempimas, kuris yra u integralo enklo. Turime
isiaikinti, kaip, kokiu dsningumu tempimai pasiskirst skerspjvio plote, isprsti integral, - tik po to
gauname paprastesnes formules tempimams skaiiuoti.

1-9

1.5. Poslinkiai ir deformacijos

Apkrov veikiamas, konstrukcijos elementas deformuojasi - keiiasi jo matmenys ir forma.
Deformuotj element galime aprayti dvejopais parametrais - poslinkiais ir deformacijomis.
Tako linijinis poslinkis yra vektorius, kurio pradia yra nedeformuoto kno take, o galas (virn)
- tame paiame jau deformuoto kno take.
Galime panaiai apibrti kurio nors konstrukcijos elemento skerspjvio, atskiros elemento dalies ar
net ir viso elemento poslinki (pavyzdiui, elementas, pats nesideformuodamas, gali erdvje pasislinkti nauj
padt dl to, kad deformuojasi kiti su juo sujungti konstrukcijos elementai).
Linijinis poslinkis yra tako nueitas kelias. Jis matuojamas ilgio vienetais. Linijinis poslinkis gali
bti suskaidytas poslinkio komponentus koordinai ai kryptimis. Yra priimta komponentus ai x, y ir z
kryptimis ymti raidmis u, v ir w.
Jeigu inome vis (arba bent svarbiausij) konstrukcijos elemento tak linijinius poslinkius,
inome ir t tak padti po deformavimo, taigi inome, kaip atrodo elementas po deformavimo. Ivada elemento tak poslinkiais galima aprayti deformuotj konstrukcijos element.
Nors pakanka linijini poslinki, taiau kai kada patogiau naudotis kampiniais poslinkiais.
Atkarpos kampinis poslinkis yra kampas tarp atkarpos krypties nedeformuotame kne ir tos paios
atkarpos krypties jau deformuotame kne.
Kampinis poslinkis matuojamas radianais, miliradianais ar kitokiais kampo vienetais. Jis taip pat gali
bti reikiamas vektoriumi ir skaidomas komponentus pagal koordinai ais.
Jeigu atkarpa ab (1.18 pav.) po kno deformavimo atsidr padtyje a1b1, tai vektorius aa1 yra tako
a linijinis poslinkis, vektorius bb1 - tako b linijinis poslinkis, o kampas bOb1 (taip pat vektorius) - atkarpos
ab kampinis poslinkis.

1.18 pav.
Kitas parametras deformuotajam elementui aprayti yra deformacija. is odis buitinje nekoje
vartojamas danai ir gyja vairi prasm, kartais net perkeltin. Mechanikos literatroje, taigi ir mediag
atsparumo kurse, is terminas turi grietai apibrt ir vienintel reikm.
Deformacija yra kno daleli tarpusavio padties pokyi intensyvumo matas.
Linijin deformacija ties kno taku kuria nors kryptimi yra tos krypties atkarpos ilgio pokyio
santykis su pradiniu atkarpos ilgiu, kai tas ilgis nykstamai maas (1.19, a pav.):

lim (ds ) = .
A 0 ds

(1.13)

Kadangi linijin deformacija ireikiama ilgi santykiu, ji yra santykinis, bematis dydis (kartais
reikiama procentais). Linijin deformacija ymima graikika raide (epsilon). I (1.13) formuls matyti,
kad teigiama deformacijos reikm gaunama tada, kai nagrinjamoji atkarpa pailgja, neigiama - kai
sutrumpja. Konstrukcij elementuose deformacijos paprastai yra labai maos, maesns kaip 0,001 (arba
0,1 %).
Linijin deformacija nustatoma ties konkreiu taku ir konkreia kryptimi. Kad bt aiku, apie
kurios krypties deformacij kalbama, vartojami indeksai, pavyzdiui, nurodantys nagrinjamosios atkarpos
krypt - ab (pagal 1.19, a pav.) arba koordinai ai kryptis x, y, z.
Deformacija gali bti vienoda visame deformuojamojo elemento ruoe (ties visais to ruoo takais),
bet gali ji bti skirtinga ir ties gretimais takais.
Danai vietoj (1.13) formulje raytos santykio ribos naudojamasi paiu santykiu (ds/ds)y tas
santykis ireikia vidutin linijin deformacij.
Kampin deformacija - kampo tarp dviej statmen nykstamai trump atkarp pokytis (1.19, b
pav.):
lim (abc a1b1c1 ) = abc
(1.14)
ab 0
bc 0

1-10

1.19, a ir b pav.
Kampin deformacija yra kampas ir matuojama kampo vienetais (radianais ar pan.). Daniausiai ji
ymima graikika raide (gama) su indeksais. Jeigu nagrinjama kampin deformacija ploktumose,
lygiagretse koordinai sistemos ploktumoms, ji ymima xy, yz arba zx. I (1.14) formuls matyti, kad
teigiama kampin deformacija yra tada, kai status kampas tarp atkarp su smailja, o neigiama - kai jis
pasidaro bukas.
Kadangi, atsiradus kampini deformacij, bet koks staiakampis elementas palyja (pasidaro nebe
staiakampis), danai kampin deformacija vadinama lyties deformacija, o kampas - lyties kampu.
Deformacij bvis bet kuriame kno take yra visikai apibrtas, jeigu inomos eios
deformacijos, orientuotos pagal koordinai ais: trys linijins - x, y, z, ir trys kampins - xy, yz, zx.
inodami deformacij bv visuose kno takuose, galime nustatyti vis jo tak poslinkius ir tuo paiu
aprayti vis deformuotj kn.
Verta dar kart palyginti poslinki ir deformacij svokas, kad pajustumte, kuo jos skiriasi. Vienoje
ar kitoje deformuojamojo kno vietoje gali bti deformacij, bet nebti poslinki, ir atvirkiai - bti
poslinki, bet nebti deformacij. Pavyzdiui, konstrukcijos ruoas 1-2 (1.20 pav.), apkrovos veikiamas,
nesideformuoja, bet visas pasislenka, tuo tarpu ruoas 2-3 gyja deformacijas (pailgja dydiu b), bet jo
virutinis galas neturi jokio poslinkio. Galima kalbti apie tako, pjvio, o kai kada net itiso elemento
poslink; tuo tarpu deformacija visada yra tiktai kno (konstrukcijos elemento) - ne tako, ne pjvio, o tiktai
ties taku, ties pjviu, tam tikra kryptimi, tam tikroje ploktumoje.

1.20 pav.
1.6. Pagrindins prielaidos ir hipotezs
Jau 1.1 poskyryje kalbjome apie kai kuriuos suprastinimus, prielaidas, palengvinanias konstrukcij
parametr skaiiavim. Tai buvo konstrukcij geometrins formos, apkrovos ir mediagos schematizacija.
Geometrins formos ir apkrovos schematizacija atsispindi konstrukcijos skaiiuojamojoje schemoje. O
mediagos schematizacija reikiasi per mediagos vientisumo, vienalytikumo ir izotropikumo prielaidas.
Kalbjome ir apie tai, kad didiojoje mediag atsparumo kurso dalyje nagrinsime tik idealiai tamprius
elementus, nepatirianius plastini deformacij. Dabar sra papildysime prielaidomis, susijusiomis su
paiu deformavimo procesu.
Proporcingumo prielaida (Huko dsnis). Tariame, kad apkrovimo metu tempimai lieka
proporcingi deformacijoms: normalinis tempimas - linijinei deformacijai, tangentinis - kampinei:
=E,
(1.15)
=G,
(1.16)
ia proporcingumo koeficientai, priklausantieji nuo mediagos, yra vadinami tamprumo moduliu (E) ir
lyties moduliu (G). Palygin dydi dimensijas, matome, kad ie moduliai matuojami paskaliais, o
patogiausia juos reikti gigapaskaliais (1 GPa=109 Pa); pavyzdiui, plieno E210 GPa, G80 GPa, medienos
(iilgai sluoksni) E10 GPa, G5 GPa. Kiekvienos mediagos tamprumo bei lyties moduliai nustatomi
eksperimentiniu mediagos tyrimu. Beje, tamprumo modulis E kartais vadinamas Jungo moduliu.
Poslinki maumo prielaida. Tariame, kad vis apkrauto kno tak poslinkiai yra tiek mai
(palyginus su kno matmenimis), kad raydami kno statins pusiausvyros slygas j galime nepaisyti, t.y.
1-11

tas slygas galime rayti pagal nedeformuoto kno geometrij. i prielaida tinka daugumai konstrukcij (plg.
1.21 pav.). Kai ios prielaidos taikyti nemanoma, statins pusiausvyros lygtys tampa netiesikomis.

1.21 pav.
Sen-Venano principas, suformuluotas prancz mokslininko (Barre de Saint-Venant, 1797-1886),
teigia, kad apkrovos paskirstymo pobdis deformuojamajam knui takos turi tik nedidelje dalyje, arti tos
apkrovos pridties vietos (tiktai ia galime pastebti netolyg deformavimsi ir skerspjvi isikraipym),
visur kitur kno deformavimasis beveik nepriklauso nuo apkrovos paskirstymo, priklauso tik nuo apkrovos
didumo. is principas, nors ir nra teorikai rodytas, yra patvirtintas gausios praktikos. Laikydamiesi io
principo, lengviau atsivelgiame reali apkrov, kartais gana sudtingai pasiskirsiusi, tak konstrukcijos
patikimumui.
Plokij pjvi hipotez, danai vadinama suformulavusio j veicarijos mokslininko J.
BERNULIO (Jacob Bernoulli, 1654-1705) vardu, teigia: pjvis, kuris buvo plokias ir statmenas elemento
aiai prie deformavim, lieka plokias ir statmenas aiai ir po deformavimo. i hipotez mediag
atsparumo kurse plaiai naudojama, nes j patvirtina daugelis eksperiment. i hipotez nepasitvirtina tik
labai nedideliuose deformuojamj konstrukcij element ruouose - labai arti apkrovos pridties viet (kur
negalioja ir Sen-Venano principas), prie pat t viet, kur keiiasi elemento skerspjvis ir pan. iose vietose
skerspjviai po apkrovimo nebelieka plokti, isikraipo (pastebima vadinamoji skerspjvi deplanacija).
Visur kitur deplanacija tiek maa, kad galima jos nepaisyti ir tarti, kad skerspjviai apkrovimo metu tik
vienaip ar kitaip pasislenka, pasisuka, pasilikdami plokti ir (tai irgi svarbu) statmeni besideformuojaniai
elemento aiai. Remdamiesi ia hipoteze, galime gauti gana paprastas formules vairiems konstrukcijos bvio
parametrams - tempimams, deformacijoms ir kt. - skaiiuoti.
Superpozicijos principas teigia, kad keli veiksni (apkrov, temperatros pokyi) bendra
pasekm (ra, tempimas, deformacija, poslinkis ir kt.) yra lygi pasekmi, kurias sukelia kiekvienas
paskiras veiksnys, sumai. Naudodamiesi iuo principu, galime vairius parametrus nesunkiai apskaiiuoti nuo
paskir nesudting veiksni, o bendr rezultat po to gauti, sumuodami atskir skaiiavim rezultatus.
Taiau btina sidmti, kad is principas negalioja, kai deformavimas nra proporcingas, t.y. kai negalioja
proporcingumo (Huko) dsnis, arba kai deformavimo metu labai pakinta skaiiuojamosios schemos
geometrija (pavyzdiui, kai negalioja poslinki maumo prielaida).
Kai nagrinjama tik apkrov (jg) veikimo pasekm, superpozicijos principas danai vadinamas
nepriklausomo jg veikimo principu.

1-12