1. Sąveikų gamtoje tipai, pagrindiniai jų reiškimosi būdai.

Stiprioji – būdinga masyvioms mikrodalelėms; pasireiškimas – branduolinės jėgos, kurios suriša

nukleonus atomų branduoliuose.

Elektromagnetinė – dalyvauja elektringos dalelės; sąveika lemia atomų, sudarytų iš teigiamai įkrautų
branduolių ir neigiamo elektronų apvalkalo, egzistavimą.

Silpnoji – būdinga visoms mikrodalelėms išskyrus fotoną; nulemia daugelio mikrodalelių

nestabilumą, pvz. branduolių beta skilimą.

Gravitacinė – vyksta tarp visų visatos kūnų; aprašoma visuotinės traukos dėsniu.

2. Tangentinis, normalinis ir pilnutinis pagreitis (apibrėžimai, brėžinys, formulės, matavimo

vienetai).

Tangentinio pagreičio (Liestinio pagreičio) at priežastis – greičio modulio kitimas. Tangentinio

pagreičio kryptis sutampa su momentinio greičio kryptimi, trajektorijos liestine.

Normalinio pagreičio an priežastis – greičio krypties kitimas. Šios pagreičio komponentės kryptis
nukreipta į momentinį trajektorijos kreivumo centrą (trajektorijos normalė) ir yra statmena
momentinio greičio vektoriui.

pilnutinis pagreitis yra tangentinio ir normalinio pagreičių suma.

Matavimo vienetas – [m/s2]

3. Kampinis poslinkis, kampinis greitis, kampinis pagreitis (apibrėžimai, brėžiniai, formulės,

matavimo vienetai).

Kampinis poslinkis kūno nueitas kelias judant apskritimo formą. [rad]

Kampinis greitis parodo kaip greitai objektas sukasi. [rad/s]

Kampinis pagreitis apibūdina kampinio greičio kitimą laike. [rad/s2]

4. Kampu į horizontą mesto kūno pagrindiniai požymiai.

Kūnas nukrinta tokiu pat greičiu, kokiu buvo išmestas; kildamas ir krisdamas kūnas praskrieja
kiekvieną trajektorijos tašką tokiu pat greičiu; kilimo ir kritimo laikas yra vienodas; mestas kūnas
krinta su laisvojo kritimo pagreičiu; kūno judėjimą galima suskaidyti į du judėjimus ir jiems taikyti
pagrindines judėjimo lygtis (atskiri judėjimai neturi įtakos vienas kitam)

5. Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus koordinačių transformacijos.

Visi mechaniniai procesai, kai jų pradinės sąlygos vienodos, bet kurioje inertinės atskaitos sistemoje
vyksta taip pat. Negalima atskirti vienos inercinės atskaitos sistemos nuo kitos – nėra tokio
mechaninio eksperimento, kuriuo galima atskirti tolygiai judančią sistemą nuo esančios rimties
būsenoje.

6. Klasikinis greičių sudėties dėsnis (apibrėžimas, formulė, brėžinys).

Kūno greitis nejudančioje atskaitos sistemoje v yra lygus kūno greičio judančioje atskaitos sistemoje
v‘ ir judančios atskaitos sistemos greičio nejudančiosios atžvilgiu u sumai.

7. Niutono dėsniai (apibrėžimai, formulės, matavimo vienetai).

I – egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose kūnas yra rimties būsenos arba juda tolygiai ir
tiesiaeigiai, jeigu jį veikiančių jėgų atstojamoji yra lygi nuliui. F=0 a=0 v=const

II – kūno judesio kiekio (impulso) kitimo sparta lygi ją veikiančių jėgų atstojamajai. F ats =dp/dt=ma

III – dviejų kūnų sąveikos jėgos yra lygaus dydžio ir priešingų krypčių. F1=-F2

Matavimo vienetai: p judesio kiekis kg*m/s; jėgos impulsas N*s; jėga N; masė kg; pagreitis m/s 2.
8. Impulsas. Impulso tvermės dėsnis (apibrėžimai, formulės, brėžinys).

Impulsas - tai tam tikra laiką veikianti tam tikro dydžio jėga, sukelianti pagreičio pokytį.

Kai sistema uždara joje veikia tik tarpusavio saveikos jėgos. Uždaros sistemos judesio kiekis nekinta.

9.

Sunkio jėga (apibrėžimas, formulė, matavimo vienetai, brėžinys).

Sunkio jėga – Žemės traukos jėga, nukreipta planetos centro link. [N]

10. Svoris (apibrėžimas, formulė, matavimo vienetai, brėžinys).

Svoris - fizikinis dydis, nurodantis daiktą

veikiančios gravitacinės jėgos dydį. [N]

11. Trinties jėga (apibrėžimas, formulė, matavimo vienetai, brėžinys).

Trinties jėga – jėga, kuri priešinasi dviejų besiliečiančių kūnų judėjimui vienas kito atžvilgiu. [N]

12. Tamprumo jėga (apibrėžimas, formulė, matavimo vienetai, brėžinys).

Tamprumo jėga – jėga, kuri atsiranda deformuojamame kūne. Jos kryptis yra priešinga nei kūną
veikiančios išorinės jėgos.

13. Mechaninis darbas ir galia (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai, darbo rūšys).
Mechaninis darbas – dydis, lygus kūną veikiančios jėgos modulio ir poslinkio sandaugai. Matuojama
J.

Gali būti teigiamas, neigiamas, lygus nuliui (priklauso nuo kampo tarp jėgos ir poslinkio vektorių).

Galia – dydis, apibūdinantis darbo atlikimo spartą. Matuojama W.

14. Mechaninė energija (rūšys, apibrėžimai, formulės, matavimo vienetai).

Mechaninė energija – dydis, apibūdinantis kūno gebėjimą atlikti darbą ir mechaninio judėjimo virsmą
kita judėjimo rūšimi [J].

Kinetinė energija – judančio kūno energija.

Potencinė energija – energija, susijusi su kūnų arba atskirų jų dalių sąveika ir jų padėtimi (gali būti ir
neigiama).

15. Besisukančio kūno energija (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai).

Apie nejudamą ašį besisukančio kūno kinetinė energija tiesiogiai proporcinga kūno inercijos
momento ir kampinio greičio kvadratui. Matuojama J.

16. Konservatyviosios ir disipacinės jėgos (apibrėžimai, formulės). Energijos tvermės dėsnis

(apibrėžimai, formulė).

Konservatyvioji jėga – jėga, kurios atliktas darbas slenkant kūną iš vienos padėties
į kitą nepriklauso nuo to, kokia trajektorija buvo slenkama ir yra nusakomas
pradine ir galine kūno padėtimis.

Disipacinė jėga – jėga, kurios atliekamas darbas priklauso nuo trajektorijos ilgio;
dažnai jėga nukreipta prieš poslinkį, vyksta mechaninės energijos disipacija.

Energijos tvermės dėsnis (apibrėžimai, formulė).

Pilnutinė uždaros sistemos mechaninė energija, jeigu sistemą veikia tik konservatyviosios jėgos,
išlieka pastovi (nevirsta kitų rūšių energija); jeigu veikia ir disipacinės jėgos, sistemos mechaninės
energijos pokytis lygus neigiamam disipacinių jėgų darbui.

Energija negali būti nei sukurta, nei sunaikinta, ji gali būti tik paverčiama iš vienos formos į kitą.

17. Inercijos momentas (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai, fizikinė prasmė).

Inercijos momentas – priklauso nuo kūno masės išsidėstymo sukimosi ašies atžvilgiu ir pagal fizikinę
prasmę yra taško arba kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime. [kg*m 2] I=mR2

18. Jėgos momentas (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai). Momentų taisyklė.

Jėgos momentas – dydis, apibūdinantis jėgos dydį sukant kūną aplink ašį. Galinčiam suktis kūnui
jėgos poveikis priklauso ne tik nuo jėgos dydžio, bet ir nuo jos krypties bei veikimo taško. Matuojama
N*m.

Momentų taisyklė – jeigu turintis sukimosi ašį kūnas nesisuka arba sukasi pastoviu kampiniu greičiu,
jį veikiančių jėgų momentų vektorių suma yra lygi nuliui.

M = F*d; M = F*r*sin a; d = r*sin a;

19. Impulso momentas (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai, brėžinys).

Impulso momentas tai besisukančio kūno charakteristika nusakanti kiek smarkiai suksis kūnas apie
ašį veikiant išorinei jėgai. [kg*m2 /s] [N*m*s]

20. Impulso momento tvermės dėsnis (apibrėžimas, brėžinys, formulės, pavyzdžiai).

Jei sistemos neveikia išorinės jėgos, impulso momentas nesikeičia.

Pavyzdys – čiuožėjas.

21. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai).

Kūno impulso momento išvestinė pagal laiką yra lygi kūną veikiančiam atstojamajam jėgų momentui.
[kg*m2 /s] [N*m*s]
22. Lygiagrečiųjų ašių (Šteinerio) teorema ir jos taikymas (brėžinys, apibrėžimas, formulės).

Kūno inercijos momentas I bet kurios ašies atžvilgiu yra lygus kūno inercijos momento I0 lygiagrečios
ašies, einančios per kūno masės centrą, atžvilgiu ir kūno masės m, padaugintos iš atstumo d tarp ašių
kvadrato, sumai.

Ši teorema taikoma kai kūnas sukasi aplink ašį kuri nesutampa su jo simetrijos ašimi.

23. Giroskopas (apibrėžimas, formulės, pavyzdžiai, pagrindinė giroskopo savybė). Giroskopo

precesija (apibrėžimas, formulės).

Tai kietasis kūnas greitai besisukantis apie simetrijos ašį, kuri gali keisti savo padeti erdvėje.

Išsuktas giroskopas išlaiko savo sukimosi ašies krypties pastovumą.

Pavyzdžiai: vilkelis, Akcelerometras, Girokompasas.

Giroskopo precesija (apibrėžimas, formulės).

Jeigu įsuktą giroskopą apie ašį X veiksime jėgos momentu M pagal ašį Y, tai giroskopas pasisuks pagal
trečią ašį Z, kuri yra statmena pirmosioms ašims.

24. Keliamoji jėga (atsiradimo priežastis, formulė, keliamosios jėgos koeficientas).

Atsiradimo priežastis- slėgių skirtumas atsirandantis sparno (kūno) viršuje ir apačioje.

Keliamosios jėgos koeficientas - CL

Keliamosios jėgos koeficientas yra matavimo vienetas, naudojamas apibūdinti kūno gebėjimą pakilti
arba kilti. Koeficientas priklauso nuo kūno formos ir dydžio, bei jo judėjimo greičio.

25. Kosminiai greičiai (apibrėžimai, formulės, brėžinys).

Pirmasis kosminis greitis – arti planetos paviršiaus apskritimine orbita skriejančio palydovo arba

tiesiog mažesnio kūno greitis. Žymimas v1. v1 =

√ GM
r
•Antrasis kosminis greitis – pradinis greitis, kurį įgijęs kūnas gali įveikti žemės trauką. Žymimas v2 ir

yra √2 karto didesnis už v1 . v 2=

√ 2 GM
r
•Trečiasis kosminis greitis – pradinis greitis, kurį įgijęs kūnas gali įveikti Saulės trauką. Žymimas v3.
26. Mechaninių svyravimų periodas, dažnis, ciklinis dažnis, amplitudė (apibrėžimai, formulės,
matavimo vienetai).

Periodas – laikas, per kurį įvyksta pilnas svyravimas. Matuojama s.

Dažnis – svyravimų skaičius per laiko vienetą. Matuojama Hz.

Ciklinis (kampinis) dažnis – dydis, rodantis fazės kitimo spartą. Matuojama s -1.

Amplitudė – didžiausias nuokrypis nuo pusiausvyros taško. Matuojama m.

27. Harmoniniai svyravimai (apibrėžimas, brėžinys, formulė, dinaminė ir kinematinė lygtys).

Harmoniniais vadinami svyravimai, kai fizikinis dydis kinta pagal sinuso (kosinuso) dėsnį. Harmoniniai
svyravimai vyksta veikiant jėgai, tiesiog proporcingai kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros padėties ir
nukreiptai į pusiausvyros padėtį.

28. Slopinamieji svyravimai (apibrėžimas,

brėžinys, dinaminė ir kinematinė lygtys).

Slopinamieji svyravimai – svyravimai, kuriems vykstant veikia ne tik vidinė grąžinančioji, bet ir
slopinančioji jėgos.

29. Logaritminis slopinimo dekrementas ir slopinimo koeficientas (formulės, jų prasmės, ryšys tarp
jų).

Logaritminio slopinimo dekremento prasmė – dydis, atvirkščias svyravimų skaičiui, per kurių trukmę
amplitudė sumažėjo e kartų.

Slopinimo koeficiento prasmė – dydis, atvirkščias laiko tarpui, per kurį amplitudė
sumažėjo e kartų.

30. Priverstiniai svyravimai. Užrašykite ir paaiškinkite dinaminę ir kinematinę lygtis.

Priverstiniai svyravimai – svyravimai, kuriuos sukelia periodiškai veikianti išorinė jėga. Veikiamas
išorinės jėgos kūnas svyruoja nekintamo dydžio amplitude ir jėgos kitimo dažniu.

31. Matematinė švytuoklė (apibrėžimas, brėžinys, formulės).

Matematinė švytuoklė – materialus taškas pakabintas ant nesvaraus, netąsaus siūlo ir svyruojantis
veikiamas sunkio ir siūlo reakcijos jėgų.

32. Fizinė švytuoklė (apibrėžimas, brėžinys, formulės).

Bet koks kūnas, svyruojantis apie ašį, neinančią per jo masės centrą.

33. Spyruoklinė švytuoklė (apibrėžimas, brėžinys, formulės).

Kietas kūnas pakabintas ant įtvirtintos spyruokles.

34. Mechaninis rezonansas (apibrėžimas, formulės, pavyzdžiai).

Reiškinys, kai nuokrypio amplitudė pasiekia maksimumą, jei priverstinės jėgos veikimo dažnis
sutampa su laisvųjų svyravimų dažniu. Pvz. tilto suirimas.

35. Skersinė ir išilginė bangos (apibrėžimai).

Užrašykite ir paaiškinkite bangos lygtį.
Skersinė – sužadintos aplinkos dalelės svyruoja skersai bangos sklidimo krypties.

Išilginė – sužadintos aplinkos dalelės svyruoja išilgai bangos sklidimo krypties.

36. Bangų interferencija (apibrėžimas, min ir max sąlygos).

Esant koherentinių bangų sudėčiai skirtinguose erdvės taškuose susidaro atstojamosios bangos
amplitudės padidėjimas/sumažėjimas priklausomai nuo bangų fazių skirtumo.

 Max gaunamas, kai bangų eigos skirtumas lygus sveikam bangų ilgių skaičiui arba lyginiam
pusbangiu skaičiui.
 Min gaunamas, kai bangų eigos skirtumas lygus nesveikam bangos ilgių skaičiui arba
nelyginiam pusbangių skaičiui.

37. Stovinčioji banga (brėžinys, apibrėžimas, lygtis).

Banga, susidaranti vykstant dviejų vienodų dažnių ir amplitudžių bangų, sklindančių priešingomis
kryptimis, interferencijai.

38. Girdimas garsas (dažnis, greitis įvairiose terpėse ir jo priklausomybė nuo temperatūros).

Žmogus girdi garsą, kurio dažnis 16 – 20 000 Hz. Greitis priklauso nuo terpės savybių – kietose
medžiagose nuo tamprumo ir tankio, skysčiuose nuo tankio, dujose nuo temperatūros. Greičiausiai
sklinda kietose medžiagose. Kuo didesnė temperatūra, tuo greitis didesnis.

39. Doplerio efektas.

Imtuvo priimamo garso dažnis būna didesnis už šaltinio skleidžiamo garso dažnį, jei šaltinis artėja
prie imtuvo.

Imtuvo priimamo garso dažnis būna mažesnis už šaltinio skleidžiamo garso dažnį, jei šaltinis tolsta
nuo imtuvo.

40. Smūginė banga.

Banga, kuri susidaro kai yra viršijimas garso greitis.

Tuo momentu įvyksta nepaprastas reiškinys, kurio metu išsiskiria didžiulis garso energijos kiekis,
sukuriantis garsą, prilygstamą sprogimo garsui.

41. Charakterizuokite ultragarsą ir infragarsą.

Ultragarsas – bangos, kurių dažnis didesnis už 20 000 Hz. Naudojamas medicinoje, technikoje,
hidrolokacijoje. Aukšto dažnio trumpos bangos.

Infragarsas – bangos, kurių dažnis mažesnis už 16 Hz. Sukelia žemės drebėjimai, sprogimai. Žalingas
žmogui. Žemo dažnio ilgos bangos.

42. Idealiosios dujos (apibrėžimas). Idealiųjų dujų būsenos lygtis (paaiškinti dydžius).

Idealiosios dujos – dujos, kurių molekulės yra tiek mažos, kad jas galima laikyti geometriniais taškais
ir molekulės tarpusavyje nesąveikauja, išskyrus idealiai tamprių susidūrimų metu.

43. Efektinis molekulių diametras, jų laisvasis lėkis.

Efektinis molekulių diametras – mažiausias atstumas, per kurį gali

suartėti dviejų molekulių centrai.

Laisvasis lėkis – vidutinis kelias, kurį nueina molekulė tarp susidūrimų.

44. Pagrindinė molekulinės kinetinės teorijos lygtis (apibrėžimas, paaiškinti

dydžius, matavimo vienetai).

Lygtis sieja idealiųjų dujų būsenos slėgį su tūriu ir molekulių šiluminio judėjimo vidutine kinetine
energija.

n – koncentracija

Ek – vid. Kinetinė energija

v – vidutinis greitis.

45. Maksvelo skirstinys. Bolcmano skirtinys.

Maksvelo skirstinys parodo santykinį molekulių skaičių dn/n viename greičio intervale dv.

Molekulių greičiai idealiose dujose pasiskirstę pagal atitinkamą funkciją vadinama Maksvelio
skirstiniu:

Dalelių erdvinio pasiskirstymo

priklausomybės nuo jų potencinės energijos dėsnį aprašanti funkcija vadinama Bolcmano skirstiniu.
Dūjų molekulių koncentracija didesnė ten kur mažesnė jų potencinė energija.

Bolcmano skirstinys – aprašo dalelių erdvinio pasiskirstymo priklausomybę nuo jų potencinės

energijos.
46. Vienatomių ir daugiatomių idealiųjų dujų vidinė energija (apibrėžimas, formulės).

Vidinė energija – dujas sudarančių molekulių judėjimo kinetinė energija.

47. Molekulių laisvės laipsniai (brėžinys, paaiškinimas).

3 slenkamojo judėjimo laipsniai + sukamojo judėjimo laipsniai.

48. Pirmasis termodinamikos dėsnis (apibrėžimas, matavimo vienetai).

Termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis lygus gauto šilumos kiekio ir išorinių jėgų atlikto
darbo skirtumui. [J]

49. Išorinių jėgų darbas termodinamikoje (formulės, rūšys).

Gali būti teigiamas ir neigiamas.

50. Kas yra dujų šiluminė talpa, molinės ir savitosios šilumos? (formulės, matavimo vienetai).

Šiluminė talpa – dydis, kurio skaitinė vertė lygi šilumos kiekiui, kurį kūnui gavus/netekus,
temperatūra pakinta vienu kelvinu. Matuojama J/K.

Molinė šiluma – šilumos kiekis, reikalingas medžiagos vieno molio

temperatūrai pakelti vienu kelvinu. Matuojama J/mol*K.

Savitoji šiluma – šilumos kiekis, reikalingas medžiagos masės vieneto temperatūrai pakelti vienu
kelvinu. Matuojama J/kg*K.
51. Izoterminis idealiųjų dujų procesas. Apibrėžimas, grafikas, lygtis.

Izoterminis procesas – pastovios masės dujų būsenos kitimas esant pastoviai temperatūrai.

T=const, dU=0

52. Izobarinis idealiųjų dujų procesas. Apibrėžimas, grafikas, lygtis.

Izobarinis procesas – pastovios masės dujų būsenos kitimas esant pastoviam slėgiui. p=const.

53. Izochorinis idealiųjų dujų procesas. Apibrėžimas, grafikas, lygtis.

Izochorinis procesas – pastovios masės dujų būsenos kitimas esant pastoviam tūriui. V=const, dA=0.
Šarlio lygtis.

54. Adiabatinis idealiųjų dujų procesas. Apibrėžimas, brėžinys, lygtis.

Adiabatinis procesas – termodinaminis procesas, kurio metu tarp sistemos ir aplinkos nevyksta
šilumos mainai. Šio proceso metu vidinės energijos pokytį sukelia tik sistemos atliktas darbas.

55. Politropinis idealiųjų dujų procesas. Apibrėžimas, grafikas, lygtis.

Vyksta greičiau už be galo lėtą izoterminį procesą ir lėčiau už be galo greitą adiabatinį procesą.

56. Pirmasis termodinamikos dėsnis izoprocesuose.

Izobarinis procesas:

Izochorinis procesas:

Adiabatinis procesas:

Izoterminis procesas: Q =

57. Nubrėžti ir paaiškinti šiluminio variklio veikimo principą.

Vidinė kūno energija virsta mechanine energija.

58. Nubrėžti ir paaiškinti šaldytuvo veikimo principą.

Šiluma imama iš šaltesnio kūno ir atiduodama šiltesniam.

59. Paaiškinkite Karno ciklą (brėžinys, naudingumo koeficientas).

Idealios šiluminės mašinos darbo ciklas. Vyksta du izoterminiai ir du adiabatiniai procesai.

60. Entropija: apibrėžimas, formulė, fizikinė prasmė.

Entropija – dydis, nusakantis termodinaminių procesų kryptį; taip pat tai sistemos netvarkos matas.
Fizikinę prasmę turi entropijos pokytis, pagal tai galima spręsti apie šilumos keitimosi proceso kryptį.

61. Antrasis termodinamikos dėsnis.

Izoliuotos makroskopinės sistemos entropija arba lieka pastovi (kai vykstantys procesai yra
grįžtamieji), arba padidėja (kai negrįžtamieji).

62. Realiosios dujos. Van der Valso jėgos. Užrašykite ir paaiškinkite realiųjų dujų lygtį.

Realiosios dujos – tai dujos, tarp kurių veikia sąveikos jėgos. Traukos ir stūmos jėgos vadinamos Van
der Valso jėgomis.

(p + a / V02)(V0 – b) = RT
63. Difuzija. Difuzijos lygtis, koeficientas.

Difuzija – pernašos reiškinys, kai išsilygina dviejų arba daugiau medžiagų mišinio komponenčių
koncentracijos, kartu ir tankiai.

Masės srauto tankis

Proporcingumo koeficientas

64. Klampa. Lygtis, klampos koeficientas. Takumas.

Klampa – vidinė trintis dujose ir skysčiuose. Klampą dujose lemia molekulių impulso pernešimas tarp
gretimų skirtingais greičiais judančių sluoksnių. Greitesnis sluoksnis lėtėja, lėtesnis – greitėja.

Dujų dinaminės klampos koeficientas

65. Šilumos laidumas. Furje dėsnis. Šilumos laidumo koeficientas.

Šiluminis laidumas atsiranda, kai vienos srities molekulių vidutinė kinetinė energija yra didesnė už
kitos srities. Tada dėl chaotiško dujų molekulių judėjimo didesnę kinetinę energiją turinčios
molekulės perneša savo kinetinę energiją į mažesnės vidinės energijos sritį.

Furje dėsnis – šilumos srauto tankis proporcingas temperatūros gradientui.

Šiluminio laidumo koeficientas – tai medžiagos fizikinis parametras ir rodo šilumos kiekį, pernešamą
per 1s statmenai ploteliui, kai temperatūros gradientas tą kryptimi lygus vienetui.