1.

Slenkamasis - kūno judėjimas kai visi kūno taškai kūnui slenkant brėžia
vienodas trajektorijas
Sukamasis – kai visų taškų trajektorijos yra apskritimas, kūnų centrai yra visose
sukimosi ašyje, o apskritimų plokštumos yra lygiagrečios arba sutampa

2. Tolyginis – kai kūnas per vienodus laiko tarpus nueina vienodus kelio tarpus
Tolyginis slenkamasis -

Tolyginis sukamasis –

Tolygiai kintamas – kai kūnas per vienodus laiko tarpus nueina skirtingus kelio
tarpus
Tolygiai kintamas slenkamasis –

Tolygiai kintamas sukamasis –

3. Kelias – Kryptinė atkarpa jungianti pradinę kųno padėtį su galine kūno padėtimi
Poslinkis – Vektorius išvestas iš judėjimo pradžios į judėjimo pabaigą
Poslinkis = keliui kai vyksta tiesiaeigis judėjimas

4. Akimirkinis linijinis – greitis tam tikru laiko momentu.

Vidutinis linijinis – Vidutinis greitis lygus viso nueito kelio ir jam

sugaišto laiko santykiui.

linijinis pagreitis – vektorius parodantis linijinio greičio kitimo

spartą ir nukreiptas greičio pokyčio kryptimi

Akimirkinis kampinis – spindulio vektoriaus posūkio kampo pirma

išvestinė paga laiką

vidutinis kampinis – spindulio ir laiko pokyčių santykis

Kampinis pagreitis - kampinio greičio išvestinė pagal laiką

5. Greičių sąsaja –

Pagreičių sąsaja –

Normalinio pagreičio ir kampinio greičio sąsaja -

6. Tangentinis (liestinis) – pagreitis kuris apibūdina linijinio greičio modulio
kitimo spartą ir nukreiptas trajektorijos liestine

Normalinis (Įcentrinis) – Pagreitis kuris apibūdina linijinio greičio krypties

kitimo spartą ir nukreiptas į trajektorijos kreivumo centrą

Pilnutinis pagreitis – tangentinio ir įcentrinio suma

7. Inercinė atskaitos sistema – Sistemos, kuriose galioja pirmasis Niutono dėsnis

1. Dėsnis - egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose kūnas yra rimties

būsenos arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, jei jį veikiančių jėgų atstojamoji
lygi nuliui.
2. Dėsnis - kūno įgyjamas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas kūną veikiančių
jėgų atstojamajai ir atvirkščiai proporcingas kūno masei. a=F/m
3. Dėsnis - dviejų kūnų sąveikos jėgos yra lygaus dydžio ir priešingų krypčių.
F1=-F2

8. Judesio kiekis arba impulsas - masės ir greičio sandauga (p=mv)

Judesio kiekio (impulso) momento tvermės dėsnis : uždaroje sistemoje judesio
kiekio (impulso) momentas išlieka nepakitęs
kita formuluote: fizikiniai dėsniai nesikeičia, perkėlus nagrinėjamą sistemą į
kitą erdvės tašką

9. Tamprumo jėga – jėga, kuri atsiranda deformuojamame kūne.

Prigimtis: kūno medžiagos savybių; kūno formos ir matmenų; deformacijos
dydžio.

10. Trinties jėga – jėga, veikianti dviejų paviršių susilietimo regione,

besipriešinanti jų judėjimui ar polinkiui judėti.

11. Svoris – fizikinis dydis, apibūdinantis objektą veikiančios gravitacinės jėgos

dydį.
Sunkio jėga – jėga, kuria Žemė traukia kūną.
Nesvarumas - yra būsena, kai orbitoje gravitacinę trauką atsveria į priešingą
pusę nukreipta inercijos jėga, ir dėl to kūnas nepatiria jokio išorinio mechaninio
poveikio.
Perkrova - Kūno svoris, kai kūno pagreitis yra priešingas laisvojo kritimo
pagreičiui

12. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis: kūno judesio kiekio (impulso)
momento kitimo sparta yra tiesiai proporcinga kūną veikiančiam išorinių jėgų
momentui
13. Jėgos momentas, sukimo momentas – fizikinis dydis, dažniausiai apibūdinantis
jėgos dydį sukant kūną apie kurią nors ašį.
Jėgos momentas yra vektorius, kuris lygus jėgos ir tos jėgos veikiamo kūno
atstumo iki sukimosi ašies vektorinei sandaugai:

14. Materialiojo taško – vektoriaus jungiančio sukimosi centrą su materialiuoju

tašku, vektorinei sandaugai iš taško judesio kiekio
Kietojo kūno - Kietasis kūnas yra materialiųjų taškų visuma. Sukimosi apie
nejudamą ašį atveju visų kūno taškų impulso momentų suma yra lygi kūno
judesio kiekio (impulso) momentui tos ašies atžvilgiu
Tvermės dėsnis: uždaroje sistemoje judesio kiekio (impulso) momentas išlieka
nepakitęs L const I*ohmega const
Kadangi besisukančio kūno impulso momentas yra lygus , įvykus sistemos
inercijos momento I pasikeitimui, pakinta sistemos sukimosi kampinis greitis.
Ši lygtis rodo, kad neveikiant besisukančio kietojo kūno (I  const) išorinėms
jėgoms, jo kampinis greitis nekinta. Jei kūnas gali, laikui bėgant, kuriuo nors
būdu

15. Inercijos momentas, kūno inercijos momentas – fizikinis dydis, lygus kūną
sudarančių materialiųjų taškų masių ir jų atstumų kvadratų iki nagrinėjamos
sukimosi ašies sandaugų sumai. taško arba kūno inertiškumo matas
sukamajame judėjime.
Inercijos momentas priklauso nuo: sukamojo daikto formos, matmenų bei
sukimosi ašies padėties
Kai sukimosi ašis neina per masių centrą, tuomet inercijos momentas šios ašies
atžvilgiu skaičiuojamas sudėtingiau, t.y. taikant Huigenso ir Šteinerio teoremą

16. Šteinerio teorema: kūno inercijos momentas I atžvilgiu kiekvienos ašies,

nubrėžtos lygiagrečiai su ašimi einančia per kūno masės centrą, yra lygus sumai
kūno inercijos momento I atžvilgiu ašies, išvestos per jo masės centrą ir kūno
masės m sandaugos iš atstumo tarp ašių kvadrato d^2.
Naudojama: Jei inercijos momentas apskaičiuotas sukimuisi apie kūno masių
centrą (Icentr) tai inercijos momentą sukimuisi apie kitą, lygiagrečią pirmajai
ašį, tik perstumtą atstumu (R), perskaičiuoti galima panaudojus Heigenso-
Šteinerio teoremą

17. Mechaniniu darbu vadinamas fizikinis dydis, lygus kūną veikiančios jėgos
modulio ir kūno poslinkio sandaugai: A=Fs
Mechaninis darbas yra sistemos mechaninės energijos kitimo matas
Pastovi jėga -
Kintama jėga -
Galia – darbas atliekamas per laiko vienetą [W]
18. Kinetine - kūno energija, susijusi su to kūno judėjimu
Potencinė - energija, kurią turi kūnas ar sistema dėl jo padėties ar būsenos
Mechaninė - Mechaninė energija - fizikinis dydis, rodantis, kokį darbą gali
atlikti kūnas ar kūnų sistema.
Rimties - yra elementariosios dalelės energija, kuomet dalelė nejuda
nagrinėjamoje atskaitos sistemoje

19. Riedančio –
Tampriai deformuoto -
slenkančio –

Besisukančio –

20. Pilnutinė mechaninė energija vadinamas fizikinis dydis, apibūdinantis kūno

gebą atlikti darbą.
Mechaninės energijos tvermės dėsnis – uždaroje kūnų sistemoje vykstant tik
mechaniniams procesams, kinetinė enerija gali virsti potencine ir atvirkščiai,
tačiau bendras mechaninės energijos kiekis lieka pastovus.

21. Harmoniniai svyravimai - Mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grąžinančiajai

jėgai, kuri yra tiesiogiai proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros padėties

Diferencialinė lygtis - ---------------------------------

Lygties sprendinys –

22. Amplitudė – pastovi A

Fazė - 
Periodas - T
Dažnis – Hz [Ny graikiška raidė]
kampinis dažnis - 

23. Harmoningai svyruojančio:

Greitis - ---------------------------
Pagreitis - -------------------------
pilnutinė energija |
V
24. Matematinė švytuoklė – Nesvari ir netasi pakaba. Svyruoklės ilgis ilgesnis už
atlenkimo ilgį
Periodas priklauso nuo: Ilgio ir gravitacijos (9.81)
Fizinė švytuoklė – Bet koks kietas kūnas svyruojantis apie ašį kuri neina per jo
masės centrą.
Periodas priklauso nuo: Inercijos momento, masės, gravitacijos ir atstumo nuo
svyravimų ašies iki švytuoklės masės centro
Spyruoklinė – tai kūnas įtvirtintas tarp dviejų spyruoklių ir galintis be trinties
judėti horizontalia kryptimi atitrauktas iš pusiausvyros padėties per dydį x0 ir
paleistas. Ims harmoningai svyruoti, nes deformuotosios spyruoklės veiks kūną
jėga, atitinkančia a F  kx sąlygą.
Periodas priklauso nuo: masės ir spyruoklės tamprumo
Redukuotasis ilgis - Veikiant trinties ar aplinkos pasipriešinimo jėgoms, visų
svyruoklių svyravimo amplitudė mažėja, o svyravimų periodas – ilgėja.
Veikiant išorinėms jėgoms, visa švytuoklės mechaninė energija galiausiai virsta
švytuoklės ir aplinkos vidine energija (šiluma).

25. Slopinamieji svyravimai - Natūraliai gamtoje vykstantys svyravimai yra

slopinamieji. Svyravimai, kurių energija eikvojama trinčiai ir aplinkos
pasipriešinimui nugalėti ir kurių amplitudė nuolat mažėja
Diferencialinės - --------------------------------------------------
Sprendinys (kinematinė lygtis) –

26. Laikui bėgant amplitudė mažėja, o svyravimų periodas ilgėja

Kampinis (ciklinis) dažnis ω – priklauso nuo savųjų svyravimų kampinio dažnio
0 ir slopinimo koeficiento 
Slopinamųjų svyravimų periodas:

27. Slopinimo koeficientas – pasipriešinimo koeficientas padalintas iš

2*svyruojančių kūno masės
Logaritminis slopinimo dekrementas - Dydis, lygus dviejų vienas po kito
vykstančių svyravimų amplitudžių santykio natūriniam logaritmui

28. Priverstiniai svyravimai – negęstantys svyravimai, sukelti išorinės priverstinės

jėgos
 Diferencialinė lygtis - ---------------
Sprendinys –

čia: x – svyruojančio kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; m –

svyruojančio kūno masė; r –pasipriešinimo koeficientas; k – grąžinančiosios
jėgos koeficientas;  – slopinimo koeficientas; 0 – kampinis dažnis; cost 0 –
priverstinė jėga; F0 – priverstinės jėgos amplitudė; F0 / m – priverstinės jėgos
redukuotoji amplitudė;  – priverstinės jėgos ciklinis dažnis

29. Mechaniniu rezonansu vadinamas reiškinys , kai nuokrypio amplitudė pasiekia

maksimumą, jei priverstinės jėgos veikimo dažnis sutampa su savųjų (laisvųjų)
svyravimų dažniu
Kur tai pasireiškia - Su juo susiduriame supdamiesi sūpuoklėmis, griūna tiltai
dėl sutampančių vibracijų, pastatai. Pirmieji reaktyviniai lėktuvai „pamesdavo
sparnus“ todėl dėdavo papildomą svorį, kad skirtųsi dažnis.
Kreivės – Kreivėm sutampant didėja rezonanso stiprumas

30. idealiosios dujos – tai tokios dujos, kurių molekulių dydžių

bei sąveikos galima nepaisyti
Idealiųjų dujų būsenos lygtis -
: m – dujų masė (kg);  – dujų molio masė (kg/mol);
 – dujų molių skaičius (mol);
R – molinė dujų konstanta (J/mol·K); T – absoliučioji temperatūra (K); p –
dujų slėgis (Pa); V – tūris (m3)

31. Maksvelo skirstinys – tai molekulių pasiskirstymas pagal jų šiluminio judėjimo

greičių vertes pusiausvyroje vienos rūšies idealiųjų dujų molekulių
termodinaminėje sistemoje
Maksvelo skirstinys - ------

Skirstinio esmė tokia: daugelio molekulių greičių vertės artimos tam tikrai –
tikimiausiojo greičio vertei v tik . Skirstinio funkcija f (v) parodo santykinį
molekulių skaičių dN/N greičių intervale dv .

32. Barometrinė formulė – ---

Bolcmano skirstinys - Bocmano skirstinys leidžia apskaičiuoti molekulių
 pasiskirstymą išoriniame potenciniame lauke (gali būti Žemės gravitaciniame
lauke)

33. Vidutinis molekulės laisvasis kelias -

Vidutinis laisvasis kelias yra atvirkščiai proporcingas molekulių koncentracijai

ir molekulių efektinio skersmens kvadratui

Susidūrimų skaičius –
Efektinis molekulės skersmuo - Mažiausias atstumas, per kurį gali suartėti
dviejų molekulių centrai def

34. Laisvės laipsnių skaičius – tai skaičius nepriklausomų koordinačių, kuriomis

nusakome kūno ar sistemos padėtį erdvėje
Vienatomės (i=3), dvitomės (i=5) ir tritomės (arba daugiatomės) (i=6)
molekulių laisvės laipsniai
Savitoji šiluma – tai šilumos kiekis, reikalingas sistemos (kūno) masės vieneto
temperatūrai pakelti vienu kelvinu.
Molinė šiluma - vadinamas šilumos kiekis, reikalingas medžiagos vieno molio
temperatūrai pakelti vienu kelvinu.

35. Izoprocesas - Būsenos lygties forma priklauso nuo sistemos perėjimo iš vienos
pusiausvyros būsenos į kitą pobūdžio. Toks perėjimas vadinamas procesu. Kaip
kurios nors sistemos parametras nekinta, procesas vadinamas izoprocesu

Izobarinis procesas vyksta esant pastoviam slėgiu

Izochorinis procesas vyksta esant pastoviam tūri

Izoterminis procesas vyksta esant pastoviai temperatūrai.

Adiabatinis procesas vyksta izoliuotoje sistemoje, t. y. nevykstant nei šilumos,

nei medžiagų mainams su aplinka.

Politropinis procesas
36. Pirmas termodinamikos dėsnis sieja termodinaminės sistemos vidinę energiją ir
jos perdavimo formas – darbą ir šilumos kiekį. Viena pagrindinių
termodinaminės sistemos charakteristikų yra vidinė energija
Pirmąjį termodinamikos dėsnį galima formuluoti ir taip : neįmanomas toks
periodiškai veikiantis variklis, kurio atliekamas darbas viršytų suteiktą šilumos
kiekį (neįmanomas pirmosios rūšies amžinasis variklis)

37. Entropija – sistemos netvarkos matas, rodantis, kaip arti pusiausvyros yra
termodinaminė sistema.
Antrasis termodinamikos dėsnis: izoliuotosios makroskopinės sistemos entropija
arba lieka pastovi (kai sistemoje vykstantys procesai grįžtamieji), arba padidėja
(kai procesai negrįžtamieji): S  0
Kitas antrojo termodinamikos dėsnio formulavimas : negalimas toks. ciklas,
kurio vienintelis rezultatas būtų viso iš šiltojo kūno gauto šilumos kiekio
virtimas darbu (negalimas antrosios rūšies amžinasis variklis).

38. Grįžtamasis - jeigu įvykus tiesioginiam, o po to tokiam pat atvirkštiniam ciklui,

į pradinę būseną grįžta ir sistema, ir išoriniai kūnai, su kuriais sistema
sąveikavo. Termodinaminį procesą vadiname grįžtamuoju
Negrįžtamasis - Visi realūs procesai pasižymi didesniais ar mažesniais
energijos nuostoliais (dėl trinties, šiluminio laidumo ar pan.), todėl jie yra
negrįžtamieji

39. Karno ciklas yra ypatingas termodinaminis ciklas

Teoriškai įrodyta, kad, esant fiksuotoms šildytuvo ir aušintuvo temperatūroms
T1 ir T2, vadinamojo Karno ciklo naudingumo koeficientas yra didžiausias,
palyginti su kitų ciklų naudingumo koeficientais. Karno ciklą sudaro du
izoterminiai (1-2 ir 3-4) ir du adiabatiniai (2-3 ir 4-1)procesai.

Karno ciklo naudingumo koeficientas –

T1 – šildytuvo absoliučioji temperatūra;
T2 – šaldytuvo absoliučioji temperatūra

40. realiosios dujos - dujos, kurių savybės priklauso nuo jas sudarančių dalelių
sandaros ir sąveikos

realiųjų dujų (van der Valso) lygtis :

čia: m0 – vienos molekulės masė;  vkv.  – vidutinis kvadratinis molekulių

greitis; n – molekulių koncentracija arba skaičius tūryje (m−3);   k  – vienos
molekulės slenkamojo judėjimo vidutinė kinetinė energija