Mechanika Kno nueitas kelias yra ilgis trajektorijos, kuria juda knas.

Kno poslinkiu vadinama kryptin tiess atkarpa, jungianti pradin kno padt su jo galine padtimi. Poslinkis yra vektorinis dydis, todl remiantis poslinkiu nustatytas greitis ir pagreitis taip pat yra vektoriniai dydiai. Poslinkio modulis atitinka atstumo svok. Tiesiaeigis judjimas toks judjimas, kai judjimo trajektorija yra ties. Tolyginio tiesiaeigio judjimo greiio vektorius

r r S . v= t
ia v greitis, S kno nueitas kelias, t judjimo laikas. Trajektorija, kelias, poslinkis ir greitis yra reliatyvs, priklauso nuo ataskaitos sistemos. Taiau pagreitis yra vienodas ataskaitos sistemose, kurios juda viena kitos atvilgiu tiesiai ir tolygiai. Nagrinjant reliatyvj kn judjim dviej ataskaitos sistem atvilgiu, naudojamos vektorins poslinki ir greii sudties formul
r r r S = S1 + S2 ,
r r r v = v1 + v 2 .

Reikia sidmti, kad s ir v kno poslinkis ir greitis nejudanios ataskaitos sistemos atvilgiu, s1 ir v1 judanios ataskaitos sistemos atvilgiu, s2 ir v2 judanios ataskaitos sistemos poslinkis ir greitis nejudanios sistemos atvilgiu. Tolygiai kintamas judjimas toks judjimas, kai kno greitis per lygius laiko tarpus pakinta vienodai. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judjimo greiio ir poslinkio vektorins lygtys yra
r r r v = v 0 + at,

ia v greitis, v0 pradinis greitis, a pagreitis, t laikas. r r at 2 s = vt + . 2 1

Pagreitis fizikinis dydis apibdinantis greiio kitimo spart. m Pagreitis ymimas a. [a ] = 2 . s r r r v v0 . a= t

ia a pagreitis, v0 pradinis grietis, v galinis greitis, t laikas.

v vid =

v0 + v . 2

2 v0 v2 s= . 2a

Laisvojo kritimo dsniai: 1.Laisvasis kn kritimas yra tolygiai greitjantis judjimas. 2.Laisvo kritimo pagreitis nepriklauso nuo kno mass. 3.Vis kn laisvojo kritimo pagreitis vienodas ir lygus 9,8 m/s2. Laisvojo kritimo pagreitis ymimas raide g.

v = gt = 2gh.
ia v greitis, g laisvojo kritimo pagreitis, t laikas, h pakilimo auktis.
h= gt 2 v 2 = . 2 2g

Knas nukrinta ant ems tuo paiu greiiu, kokiu buvo mestas. Kildamas ir krisdamas knas kiekvien trajektorijos tak praskriej to paties didumo greiiu. Kilimo iki kokio nors aukio ir kritimo i to paties aukio laikas vienodas. Judjimo nepriklausomumo dsnis - atskiri kno judjimai(pvz., horizontalus ir vertikalus) neturi takos vienas kitam. vs=v0cos

ia vs horizontalus kno greitis, v0 kno greitis kampu i horizont, cos kampas tarp horizontalios linijos ir greiio krypties. vh=v0sin ia vh vertikalus kno greitis, v0 kno greitis kampu i horizont, sin kampas tarp vertikalios linijos ir greiio krypties. s=vst=v0cos*t
gt 2 h = v 0 sin * t . 2

Kreivaeigis judjimas toks judjimas, kurio trajektorija yra kreiv. Apskritimu judanio kno momentinis greitis nukreiptas trajektorijos liestins kryptimi. Tolyginio judjimo apskritimu momentinis greitis ilieka pastovaus dydio, nuolatos kintant krypiai. Periodas laikas, per kur knas apsisuka vien kart. Periodas ymimas raide T, [T]=1s.

t T= . n
ia T periodas, t laikas, n apsisukim skaiius. Danis dydis, nurodantis apsisukim skaii per sekund. Danis ymimas raide f. [f]=s-1. n f= . t ia f danis, t laikas, n apsisukim skaiius.

v=

2R . T

ia v linijinis greitis, R apskritimo spindulys, T periodas. v=2Rf.

Kampinis greitis kno poskio kampo ir laiko,per kur vyko tas poskis, santykis. Poskio kampas ymimas raide . []=ras/s.

ia faz. Radianas toks centrinis kampas kurio lankas lygus apskritimo spinduliui. 2 = . T =2f. v= R.
centrinis pagreitis tolygiai apskritimu judanio kno pagreitis.
v2 a = v = r = . r
2

Pirmasis Niutono dsnis kiekvienas knas ilaiko rimti arba juda tolygiai, jei jo neveikia paalins jgos. Inercin ataskaitos sistema tai tokia sistema kurioje knai juda be pagreiio. Neinercin ataskaitos sistema tai tokia sistema, kurioje knai juda su pagreiiu. ioje sistemoje pirmasis Niutono r dsnis negalioja. r F Antrasis Niutono dsnis a = . Jga vieno kno poveikis m kitam. Jga ymima raide F. [F]=1N. Kn veikiant keletui jg, kiekviena j sukelia tok pagreit, kok sukelt veikdama viena. Deformacija kno formos ar matmen pakitimas, veikiant j jga. Tamprumo jga jga, kuria deformuotas knas veikia kitus knus. Treiasis Niutono dsnis veiksmo jga lygi atoveikio jgai, tik yra prieingos krypties. Jgos impulsas jgos kiekio ir veikimo trukms sandauga. Jgos impulsas ymimas Ft. [Ft]= 1kg*m/s.

r r r Ft = mv mv 0
Judjimo kiekis kno mass ir greiio sandauga. Judjimo kiekis ymimas raide p. [p]=1kg*m/s.
r r p = mv.

Udaros sistemos kn judjimo kieki suma sveikos metu nekinta:

r r r r p 01 + p 02 = p1 + p 2 .

Kno svoris jga, kuria ems traukiamas knas veikia atram.

P = m g.
Nesvarumas materialiojo kno bsena, kai knas juda veikiamas vien gravitacijos jgos.

P = m (g - a) (knas leidiasi emyn) P = m (g + a) (knas kyla auktyn)

centrin jga jga, sukelianti centrin pagreit.
mv 2 Fc = . R

Trinties jga jga, atsirandanti vienam knui judant kito kno paviriumi. Trinties jgos kryptis yra prieinga judjimo krypiai.Trinties koeficientas ymimas raide k. Darbas ir energija

A = F S cos . ia A darbas, [A]=1J, S nueitas kelias, cos kampas tarp darbo krypties ir horizontalios linijos 5

N= ia N galia, [N]=1w, t laikas.

A . t

N=Fv. ia F jga, v greitis, Naudingumo koeficientas tai naudingo ir viso atlikto darbo santykis. = An * 100%. Av

ia naudingumo koeficientas, An naudingas darbas, Av visas darbas. Mechanin energija fizikinis dydis, nusakantis kok darb gali atlikti knas. Mechanin energija ymima raide E. [E]=1J. Potencin energija- dydis nusakantis kno sukauta energij. [Ep]=1J. ia m mass, h auktis. Spyruokls potencin energija: Ep=mgh.

kx 2 Ep = + b. 2

ia k-spyruokls standumas, x spyruokls deformacija, b pradin spyruokls potencin energija. Kinetin energija kno judjimo energija. Kinetin energija ymima Ek. [Ek]=1J.
mv 2 Ek = . 2

Kinetins energijos teorema kn veikianios jgos darbas lygus kinetins energijos pokyiui.

A = Ek2 - Ek1 =Ek.

Udaroje sistemoje vykstant mechaniniams procesams, kinetin energija gali virsti potencine ir atvirkiai, taiau bendras energijos kiekis nekinta. E = Ek + Ep = const.
Energijos tverms dsnis mechanikoje energija neatsiranda ir neinyksta, tik pereina i vienos pavidalo kit, i vieno kno kit. Skysi ir duj mechanika

Visuose horizontalaus vamzdio pjviuose statinio ir dinaminio skysio slgi suma yra pastovus dydis.
v 2 p+ = const. 2

ia p statinis slgis, skysio tankis, v skysio tekjimo greitis.

Svyravimai ir bangos
Mechaniniai svyravimai periodikai pasikartojantis judjimas.

Periodas laikas, per kur vyksta vienas svyravimas.

t T= . n
ia T periodas, t laikas, n apsisukim skaiius. Danis dydis, nurodantis svyravim skaii per vien sekund. Danis ymimas raide f. [f]= 1Hz. n f= . t ia f danis, t laikas, n apsisukim skaiius.

Amplitud - didiausias atstumas, kuriuo knas nutolsta nuo pusiausvyros padties. Amplitud ymima raide A. Faz dydis, nusakantis kno padti ir judjimo krypt konkreiu momentu. t = . T

ia faz [] = rad.

= 2 .
x = A sin . x = A sin t + 0. x = A sin (t).
Harmoniniai svyravimai svyravimai, kai poslinkis kinta sinuso arba

t T

kosinuso dsniu. Matematin svyruokl maas rutuliukas pakabintas ant ilgo, plono silo. Matematins svyruokls svyravimai yra harmoniniai. Grainamoji jga jga, kuri veikia matematins svyruokls rutuliuk. Ji visada nukreipta pusiausviros centr. F = m g sin . ia F grainamoji jga, sin kampas tarp tiesiu nubrtu per pusiausvyros padt ir amplitud. l T = 2 . g ia T periodas, l silo ilgis. Jei svyruokl kyla pagreiiu a:

T = 2

l . g+a

Spyruokls svyravimu periodas:

T = 2

m . k

ia m spyruokls mas, k spyruokls standumas. Slopstantys svyravimai laisvieji svyravimai, kuriuos slopina trinties ar pasiprieinimo jgos. Neslopstantys svyravimai svyravimai, kuriu amplitud nekinta. Priverstiniai svyravimai svyravimai, kuriuos palaiko periodikai veikianti iorin jga. Rezonansas rykus amplituds padidjimas sutapus vienos sistemos daniui su kitos sistemos daniu. Bangavimas svyravim plytimas mediaga. Skersins bangos bangos, kurioms plintant mediagos dalels svyruoja statmenai bang sklidimo krypiai. Iilgins bangos bangos, kurioms sklindant dalels svyruoja iilgai bang sklidimo krypties. Bangos ilgis atstumas, kur nusklinda banga per vien period. = v T. ia bangos ilgis, v bangos greitis. Bangos ilgis maiausias atstumas tarp dviej tak, svyruojani vienodomis fazmis. v = . f
Koherentins bangos vienodo ilgio bangos. Interferencija bang sudtis. Interferuoti gali tik koherentins bangos. Interferuojant bangoms, j amplitud padidja arba svyravimai nuslopsta. Interferencijos maksimumo slyga:

l=k. ia l bang skirtumas, k bet koks sveikasis skaiius. Interferencijos minimumo slyga:

 l = (2k + 1) . 2
Difrakcija bang sklidimo krypties ulinkimas u klii. Bangos ilgis turi bti didesnis u klit. Molekulin fizika

Visos mediagos sudarytos i daleli. Dalels vis laik chaotikai juda. Tarp daleli yra tarpai. Dalels tarpusavyje sveikauj. Molekuli veikimo siekis didiausias atstumas, kuriame dar pasireikia molekuli sveika. Vidin energija visa kn sudarani daleli judjimo ir sveikos energija. Temperatra yra kno molekuli iluminio judjimo vidutins kinetins energijos matas. Dujos mediagos agregatin bsena, kurioje molekuli kinetin energija yra didesn u sveikos energija. Idealiosios dujos tarp molekuli nra sveikos jg. Avogadro skaiius daleli skaiius telpantis viename molyje. Avogadro skaiius ymimas NA. NA=6,023*1023. Molis mediagos kiekis, kuriame yra Avogadro skaiius daleli. M= m .

ia M molin mas, m kno mas, moli skaiius. Vienodomis slygomis bet kuri duj vieno molio tris yra vienodas. Normaliomis slygomis jis lygus Vm=0,0224 m3. F p= . S ia p slgis, [p]=1Pa, F jga slegianti kn, S plotas. 1 p = n 0m0 v2. 3

10

ia n0 molekuli koncentracija, m0 vienos molekuls mas, v2 greiio kvadrato vidurkis. 2 p = n0Ek . 3 ia Ek vidutin molekuls kinetin energija. p0=105Pa. ia p0 atmosferos slgis. Vakuumas praretintos dujos, kuri slgis daug maesnis u atmosferos slg. Izoprocesai procesai, kuriose mas ir vienas i trij parametr p, V arba T nekinta. Izoterminis arba Boilio ir Marioto dsnis izoprocesas, kurio metu temperatra ilieka pastovi. p1V1=p2V2.
Izobarinis arba Gei Liusako dsnis izoprocesas, kurio metu slgis ilieka pastovus.

V1 T1 = . V2 T2
Izochorinis arba arlio dsnis izoprocesas, kurio metu tris ilieka pastovus.

p1 T1 = . p 2 T2 T=(273+t)K ia T temperatra kelvinais, t temperatra pagal Celsij.

Klaiperono lygtis:

Vp = const. T

11

Klaiperono ir Mendelejevo lygtis:

pV =

m RT. M

ia R universalioji duj konstanta, [R] = 8,31 J/(K*mol). ilumos balanso lygtis visas vien kn atiduotas ilumos kiekis yra lygus visam kit kn gautam ilumos kiekiui.
Pirmas termodinamikos dsnis:

U = Q + A. ia U vidins energijos pokytis, Q ilumos kiekis, A iorini jg atliktas darbas. Pirmas termodinamikos dsnis izobariniam procesui: Q = U - A. Pirmas termodinamikos dsnis izochoriniam procesui: U = Q. Pirmas termodinamikos dsnis izoterminiam procesui: Q = - A.
Adiabatinis procesas adiabatikai besiplsdamos dujos atlieka darb prie iorines jgas vien savo vidins energijos sskaita. Isiskyrusios ilumos kiekis lygus nuliui. Pirmas termodinamikos dsnis adiabatiniam procesui:

U = A. A=pV. ia p duj slgis, V duj trio pokytis.

12

Antrasis termodinamikos dsnis ilumos perdavimas i kartesni kn altesnius ir kno judjimo energijos virsmas vidine energija yra negrtamieji procesai. Degimo iluma ilumos kiekis, isiskiriantis visikai sudegus 1 kg kuro. ymima raide q. [q] = 1 J/kg. iluminiai varikliai mainos, kuriose vidin kuro energija virsta mechanine energija. aldymo renginys tai maina, kuri ima ilum i altesnio kno ir atiduoda iltesniam. Garavimas skysio virtimas dujomis. Kondensacija gar virtimas skysiu. Dinamin pusiausvyra judri pusiausvyra tarp skysio ir jo gar. Sotieji garai garai, esantys dinaminje pusiausvyroje su savo skysiu. Nekintant temperatrai, soij gar slgis nepriklauso nuo trio. Esminis skirtumas tarp idealij duj ir soij gar yra tai, kad soij gar izoprocesuose kinta ne vien termodinaminiai parametrai, bet ir mas. Absoliutin drgm ore esani gar mass ir triu santykis.

m = . a V
Santykin drgm absoliutins drgms ir soij gar tankio santykis. B = a * 100%. s Rasos takas temperatra, kurioje ore esantys vandens garai tampa soiaisiais. Savitoji garavimo iluma energijos kiekis reikalingas 1 kg skysio paversti garais virimo temperatroje. Savitoji garavimo iluma ymima raide L. [L] = 1 kg/J. Skystis uverda tada, kai jo soij gar slgis burbuliukuose tampa lygus ioriniam slgiui. Krizin mediagos bsena tokia mediagos bsenai, kai gar ir skysio tankis susilygina, inyksta skirtumas tarp skysio ir jo soij gar. Garai tai dujins mediagos, kuri temperatra emesn u krizin. Dujos tai dujins mediagos, kuri temperatra prastinmis slygomis auktesn u krizin.

13

Skysi tris nesikeiia, bet lengvai keiiasi forma. Skysi molekuls isidsiusios artimj tvarka. Visas skysio paviriaus molekules, esanias molekulini jg siekio ( r = 10-9 m ) storio sluoksnyje, veikia jga, nukreipta skysio vid. Molekulinis slgis tai paties skysio molekuli sveikos rezultatas, todl jam negalioja Paskalio dsnis. Molekulinio slgio jga veikia tik skysio molekules ir neveikia skyst panardinto kno. Kiekviena paviriaus sluoksnio molekul turi potencins energijos. Paviriaus energija visa skysio paviriaus energija ir ji yra proporcinga plotui. Skysio pavirius tik tada bna stabilioje pusiausvyroje, kai jo potencin energija minimali. Paviriaus tempimo jga jga, kuria besistengiantis susitraukti skysio pavirius veikia j ribojant kontr.

F = . l
ia F jga, kuria skysio pavirius veikia kontr, l kontro ilgis, skysio paviriaus tempimo koeficientas, [] = N/m, temperatrai kylant paviriaus tempimas maja. Drkinimas kai skysio ir kietojo kno molekuli sveika yra stipresn u paties skysio molekuli tarpusavio sveik tada skystis drkina kietj kn. Drkinantis skystis kyla prie indo sieneli ir pasklinda ant kietojo kno paviriaus. Nedrkinimas kai skysio ir kietojo kno molekuli sveika yra silpnesn u paties skysio molekuli tarpusavio sveik tada skystis nedrkina kietojo kno. Nedrkinantis skystis nusileidia prie indo sieneli, o ant paviriaus susitraukia laus. Meniskas skysio kreivumas siaurame vamzdelyje.

p =

2 . r

ia p Laplaso slgis arba menisko slgis, r menisko kreivumo spindulys.

h=

2 . rg

14

ia h skysio pakilimo auktis kapiliare, skysio tankis, r kapiliaro spindulys. Klampumas skysio savyb prieintis jo sluoksni judjimui vienas kito atvilgiu. Kristalai kietieji knai ,kuriems bdinga taisyklinga geometrin forma. Kristaluose yra tolimoji isidstymo tvarka. Amorfiniai neturintys kristalins struktros kietieji knai. J daleli isidstymui bdinga tik artimoji tvarka.
Huko dsnis:

F = kx. ia F deformuoto kno tamprumo jga, x absoliutin deformacija, k tamprumo koeficientas. Santykin deformacija: = l . l0

ia santykin deformacija, l kno absoliutinis kno pailgjimas, l0 pradinis kno ilgis. Mechaninis tempimas: F = . S ia mechaninis tempimas, F tamprumo jga, S kno skerspjvio plotas.
Tamprumo modulis arba Jungo modulis:

E=

kl 0 . S

ia E jungo modulis, [E] = 1 Pa, l0 pradinis kno ilgis, k tamprumo koeficientas, S kno plotas. = t.

15

ia santykinis pailgjimas, t- temperatros pokytis, ilgjimo koeficientas. Kristalizacija mediagos perjimas i skystosios bsenos kietj, o prieingas procesas vadinamas lydymusi. Savitoji lydymosi iluma: ilumos kiekis reikalingas 1 kg mediagos paversti skysiu lydymosi temperatroje. Savitoji lydymosi iluma ymima raide . [] = 1 J/kg.
Elektra

Egzistuoja dviej ri krviai: teigiamas ir neigiamas. Elektron ir proton krviai yra vienodo absoliutinio didumo. Vienariai krviai vieni kitus stumia, vairiariai traukia. Knai yra elektrikai neutrals. Dalis elektron gali pereiti i vieno kno kit ir sudaryti jame elektron pertekli neigiam krv. Tuomet kitame kne susidaro elektron trkumas, todl to kno krvis tampa teigiamas. Taip knai sielektrin. Elektros krvio tverms dsnis izoliuotoje sistemoje elektros krviai neinyksta ir neatsiranda, jie gali tik kitaip pasiskirstyti sistemos knuose.
Kulono dsnis:

F=K

q1q 2 . r 2

ia F Kulono jga, K proporcingumo koeficientas K = 9*108 N*m2/C2, q1,q2 sveikaujantys krviai, r atstumas tarp krvi, dielektrin skvarba. 1C = 6,25 * 1018 e (e elementarieji krviai). e = 1,6 * 10-19 C ( e elektrono krvis ). Elektrinis laukas elektros krvi sveik perduodanti aplinka. Elektrostatinis laukas - nejudani elektros krvi kuriamas laukas. Elektrinio lauko stipris pagrindin elektrinio lauko savyb. E= F . q1

ia E elektrinio lauko stipris, [E] = 1 N/C, F Kulono jga, q1 krvis.

16

Superpozicijos principas atstojamojo lauko stiprumas yra lygus vis lauk stiprum geometrinei sumai. Elektrinio lauko stiprumo linijos linijos ,kuri liestins kiekviename take sutampa su lauko stiprumo vektoriaus kryptimi.

q = . S ia pavirinis elektros krvio tankis. A = Eqd ia A elektrinio lauko jg darbas perkeliant krv, d atstumas tarp krvi. Potencialinis laukas laukas, kurio darbas nepriklauso nuo trajektorijos formos. Elektrostatinis laukas yra potencialinis.

U=

A = 1 - 2 . q

ia U tampa, [U] = 1 V, 1, 2 potencialai. Ekvipotencialins linijos kreivs, jungianios to paties potencialo takus. Jos statmenos elektrinio lauko stiprumo linijoms. Laidininko pavirius yra ekvipotencialinis. E= U . d

ia E vienalyio lauko stiprumas, U tampa, d atstumas tarp ekvipotencialini paviri. Laidininkai mediagos, turinios daug laisv elektringj daleli. Elektronins dujos laisvj elektron visuma mediagoje. Ekranavimas apsauga nuo iorini elektrini lauk. Dielektrikai mediagos, kuriose nra laisv elektring daleli, galini perduoti elektros krv. Dielektrikai silpnin elektrin lauk. Elektrinis dipolis dviej tampriai surit prieing krvi sistema. Poliniai dielektrikai dielektrikai, kuri molekuls pastovs elektrinis dipoliai. p = ql. 17

ia p elektrinis momentas, q dipolio vieno enklo krvis, l atstumas tarp krvi. Nepoliniai dielektrikai dielektrikai, kuri molekuls nra elektriniai dipoliai. Dielektriko pramuimas kibirktin ikrova vykusi dl dielektrike atsiradusi laisvj krvinink. Pjezoefektas monokristal savybe poliarizuotis juos slegiant.

C=

ia C elektrin talpa, [C] = 1 F, q laidininko krvis. Elektrin talpa nepriklauso nuo laidininko mediagos. Elektrin talpa nepriklauso nuo to, tuiaviduris ar pilnaviduris yra laidininkas. Elektrin talpa priklauso nuo laidininko paviriaus. Elektrin talpa priklauso nuo laidininko formos. Laidininko talpa priklauso nuo ji supanios aplinkos. Kondensatorius laidinink sistema, skirta elektros krviui kaupti. C = 0 S . d

ia 0 elektrin konstanta, [0] =8,85*10-12 F/m, dielektrin skvarba, S vieno elektrodo plotas, d atstumas tarp ploki. Vis lygiagreiai sujungt kondensatori tampa vienoda. Lygiagreiai sujungt sujungtos baterijos krvis lygus atskir kondensatori krvi sumai. Lygiagreiai sujungtos kondensatori baterijos talpa lygi atskir kondensatori talp sumai. Vis nuosekliai sujungt kondensatori krviai vienodi. Nuosekliai sujungt kondensatori tampos atvirkiai proporcingos j talpoms. Nuosekliai sujungtos baterijos tampa lygi atskir kondensatori tamp sumai.

C bat =

C1 . n

ia Cbat baterijos talpa, C vieno kondensatoriaus talpa, n vienod nuosekliai sujungt kondensatori skaiius.

18

A=

qU . 2

ia A kondensatoriaus krovimo metu atliekamas darbas.

W= CU 2 . 2

ia W krauto kondensatoriaus energija. Elektros srov kryptingas elektringj daleli judjimas. Slygos elektros srovei atsirasti: srovs altinis; udara grandin; Elektros srov teka grandine i altinio teigiamo poliaus neigiam. Elektronai grandinje juda nuo altinio neigiamo poliaus, kur yra j perteklius, link teigiamo. I= q l = en 0S = en 0 vS = gU. t t

ia I srovs stipris, [I] = 1 A, q elektros krvis, t elektros tekjimo laikas, e vieno elektrono krvis, n0 elektron koncentracija, S laidininko skerspjvio plotas, l laidininko ilgis, v elektron dreifo greitis, g laidininko elektrinis laidumas, U tampa.

R=

1 l = . g S

ia R vara, [R] = 1 , g elektrinis laidumas, [g] = 1 S, savitoji vara, l laidininko ilgis, S skerspjvio plotas.
Omo dsnis:

I=

U . R

19

Omo dsnis udarai grandinei:

I=

. R+r

ia elektrovaros jga, [] = 1 V, R iorin vara ,r vidin ( altinio ) vara.

A = U ior + U vid . q

ia Uior iorin grandins vara,_ Uvid vidin grandins vara,_

I= . r ia I trumpojo jungimo stipris, elektrovaros jga, r vidin vara. Vis metal vara kylant temperatrai didja.
= R R0 . R0

ia santykinis varos pokytis, R galutin vara, R0 pradin vara. Superlaidumas laidininko varos inykimas, sumainus temperatr.
Nuoseklus laidinink jungimas: I1 = I2 = I; U1 R 1 = ; U2 R 2 U = U1 + U2; R = R1 + R2. Lygiagretus laidinink jungimas: U = U1 = U2; I = I1 + I2;

20

I1 R 2 = ; I 2 R1 1 1 1 = + . R R1 R 2 Elektros srovs darbas elektros energijos kiekis, kuris iorinje grandins dalyje virsta kit ri energija.

A = IUt. P= A = IU. t

ia P elektros srovs galia, [P] = 1 W. Termosrov srov, atsiradusi iluminei energijai tiesiogiai virstant elektros energija. Pirmosios ries laidininkai mediagos, kuriomis tekdama elektros srov nekeiia j chemins sudties. Antros ries laidininkai mediagos, kuriomis tekant elektros srovei chemikai skyla sudtines dalis. Elektrolitai mediagos, kurios itirpintos arba ilydytos praleidia elektros srov. Elektrolit laidumas yra joninis. Katodas neigiamai elektrintas elektrodas. Anodas teigiamai elektrintas elektrodas. Elektroliz mediagos isiskyrimas ant elektrod, tekant srovei elektrolitu.
Faradjaus dsnis:

m = kIt. ia m elektrolizs metu isiskyrusios mediagos mas, k mediagos elektrocheminis elementas, [k] = 1 kg/C. Duj elektrinis laidumas yra mirus: joninis ir elektroninis. Ilydis elektros srov dujose. Nesavaiminis ilydis ilydis, kuris vyksta tik veikiant paaliniam jonizatoriui. Soties srov srov, kurios stiprumas nepriklauso nuo tampos. Savaiminis ilydis ilydis dujose, vykstantis be jonizatoriaus. Plazma i dalies arba visikai jonizuotos dujos. 21

Termoelektronin emisija reikinys, kai kaitinti metalai spinduliuoja elektronus. Diodas paprasiausias vakuuminis prietaisas sudarytas i: stiklinio arba metalinio baliono, dviej elektrod. Diodu srov gali tekti tik viena kryptimi. Triodas prietaisas sudarytas i: stiklinio arba metalinio baliono, dviej elektrod ir tinklelio tarp elektrod. Triodas stiprina arba silpnina srov. Puslaidininkiai mediagos, kurios pagal savo elektrin laidum uima tarpin padt tarp laidinink ir dielektrik. Elektroninis arba n laidumas su laisvaisiais elektronais susijs puslaidininkio laidumas. Skylinis arba p laidumas su teigiamais jonais susijs puslaidininkio laidumas. Savasis laidumas gryno puslaidininkio laidumas.

Elektromagnetizmas Magnetinis laukas tai ypatingos formos materija, perduodanti judani elektros krvi sveik. Magnetinis laukas yra skurinis laukas. Magnetinio lauko linijos tokios linijos, kuri liestins kiekviename take sutampa su pasisukusios magnetins rodykls aimi. Magnetins linijos niekur nesikerta. Vienalytis magnetinis laukas toks magnetinis laukas, kurio kryptis ir intensyvumas visuose takuose vienodi. Deiniosios rankos taisykl jeigu dein ranka apimsime laidinink taip, kad itiestas nyktys rodyt srovs krypt, tai pirtai rodys magnetinio lauko linij krypt.

I H= . l
ia H - magnetinio lauko stiprumas, [H] = 1A/m, I srovs stiprumas, l magnetins linijos, einanios per duotj tak, ilgis. Feromagnetikai labiausiai simagnetinanios mediagos.

22

Magnetin skvarba mediagos gebjimas simagnetinti. ymima raide . Mediagos magnetin skvarba rodo jos gebjim poliarizuotis.

F = 0H I l. ia F elektromagnetin jga, 0 magnetin konstanta, 0 = 1,25*10-6 N/A2, l laidininko, esanio magnetiniame lauke, ilgis, I laidinink tekanios srovs stiprumas. B = 0H. ia B magnetin indukcija, [B] = 1 T.
Ampero dsnis:

F = B I l = B I l sin. ia F ampero jga, B magnetin indukcija, l laidininko, esanio magnetiniame lauke, ilgis, I laidinink tekanios srovs stiprumas, sin kampas tarp laidininko ir magnetinio lauko linij. Kairiosios rankos taisykl kair rank reikia itiesti taip, kad magnetins linijos eit deln, o itiesti pirtai rodyt srovs krypt. Tada atlenktas nyktys rodys laidinink veikianios jgos krypt. = BS. ia magnetinis srautas, [] = 1 Wb, S statmeno paviriaus plotas. A = I.
Lorenco jga:

FL =

FA = B e v sin n

ia FL Lorenco jga, FA ampero jga, n laisvj elektron skaiius, e elektrono krvis, v elektron greitis, sin kampas tarp laidininko ir magnetinio lauko linij. Elektromagnetin indukcija elektros srovs atsiradimas udarame laidininke, kintant j verianiam magnetiniam srautui. E = B l v sin. 23

ia E indukcin elektrovara.
Deins rankos taisykl dein rank reikia itiesti taip, kad

magnetinio lauko linijos eit deln, o atlenktas nyktys rodyt laidininko judjim sukelianios jgos krypt. Tada atlenktas nyktys rodys indukuotosios srovs krypt. Lenco taisykl indukuotoji srov visuomet teka tokia kryptimi, kad jos magnetinis laukas prieinasi tam magnetinio lauko kitimui, dl kurio ji atsirado t. y. Prieinasi savo atsiradimo prieasiai. E= ia magnetinio srauto kitimas.
Saviindukcijos elektrovara savosios grandins laiduose magnetinio

. t

lauko indukuotoji elektrovara. E = L ia L rits induktyvumas, [L] = 1 H. = LI.

E magn LI 2 = . 2

l . t

ia Emagn magnetinio lauko energija. Momentin elektrovaros jgos vert vert konkreiu laiko momentu, atitinkani konkret kampo didum. e = Em sin t. ia e monemtin elektrovaros jga, Em elektrovaros amplitud ( maksimali vert ). i = Im sin t.

24

ia i momentin srovs stiprumo vert, Im srovs amplitud ( maksimali vert ). Kintamoji srov srov, kurios stiprumas ir kryptis periodikai kinta. Efektinis kintamosios srovs stiprumas stiprumas tokios nuolatins srovs, kuriai tekant isiskiria teik pat ilumos kaip ir tekant kintamajai srovei.
I= Im . 2

ia I kintamosios srovs efektin vert.

E= Em . 2

ia E kintamosios elektrovaros jgos efektin vert.

U= Um . 2

ia U kintamosios tampos efektin vert. Elektros energijos generatorius elektros maina, mechanin energij paverianti elektros energija. Aktyvioji vara vara nuolatinei srovei. ymima raide R. Induktyvioji vara rits sudaroma papildoma vara kintamajai srovei. ymima XL. XL = L. ia srovs kitimo greitis, L rits induktyvumas. Talpin vara kondensatoriaus sudaroma vara kintamajai srovei. ymima XC. XC = ia C kondensatoriaus talpa.
Reaktyviosios varos talpin ir induktyvioji vara.

1 . C

X = XL XC. 25

ia X nuosekliai sujungt rits ir kondensatoriaus bendra reaktyvioji vara. Transformavimas kintamosios srovs tampos ir srovs keitimas, nekeiiant danio. k= n 1 U1 = . n2 U2

ia k transformacijos koeficientas, n1, n2 vij skaiiai, U1, U2 apvij tampos. Virpesiai didelio danio svyravimai. Virpesi kontras pagrindin vis radiotechnikos prietais dalis. LI2 = CU2. ia L rits induktyvumas, C kondensatoriaus talpa,
Tomsono formul:

T = 2 LC.
ia T kontro virpesi periodas. Elektromagnetinis laukas periodikai besikeiiantis elektrinis ir magnetinis laukas. Elektromagnetins bangos - elektromagnetinis lauko plitimas. =cT. ia bangos ilgis, c viesos greitis.
Moduliavimas garso bang kodavimas auktojo danio virpesiais. Radijo imtuvas aparatas, priimantis radijo bangas ir atkuriantis jomis perduodam gars. Detekcija garsinio danio elektrini virpesi iskyrimas i moduliuot virpesi. Radiolokatorius arba radaras renginys objektams aptikti ir j buvimo vietai nustatyti naudojant krypting radijo signal spinduliavim ir atspindt signal primim. Televizija vaizd perdavimas radijo bangomis.

26

Optika

viesai atispindint nuo neskaidri lygi paviri( veidrodinis atspindys) galioja atspindio dsniai: krintantis ir atispindjs spindulys bei statmuo veidrodio paviriui spindulio kritimo take yra vienoje ploktumoje; atspindio kampas lygus spindulio kritimo kampui. Nuo neskaidri nelygi paviri viesa atsispindi visomis kryptimis vyksta sklaidusis atspindys. Kai viesa pereina dviej skaidri terpi rib, pasikeiia spindulio kryptis. Reikinys vadinamas viesos limu. viesos limo dsnis: krintantysis spindulys, ls spindulys ir per kritimo tak nubrtas statmuo terpes skirianiam paviriui yra vienoje ploktumoje. kritimo kampo sinuso ir lio kampo sinuso santykis toms terpms yra pastovus dydis: sin n =n= 2 sin n1 ia n1,n2- pirmos ir antros terps absoliutinis lio rodiklis; n- t dviej terpi santykinis rodiklis. Absoliutinis lio rodiklis parodo, kiek kart viesos greitis c vakuume yra didesnis u viesos greit v atitinkamoje terpje. Pavyzdiui, pirmos terps absoliutinis lio rodiklis n1 = c v1

viesai pereinant i terps, kurios lio rodiklis yra didesnis, terp su maesniu lio rodikliu lio kampas yra didesnis u kritimo kamp. Esant tam tikram kritimo kampui 0, lio kampas lygus 900, ir viesa nukreipta antrj terp, nes atsispindi nuo terps skiriamojo paviriaus visiku atspindiu. Kampas 0 vadinamas ribiniu visiko atspindio kampu. Jis priklauso nuo terpi santykinio lio rodiklio.

sin 0 =

1 . n
27

Skaidrus knas, apribotas dviej sferini paviri, vadinamas liu. Liai yra glaudiamieji ir sklaidomieji. Spinduliai, lygiagrets su pagrindine optine aimi, perj glaudiamj l, susikerta take, vadinamame pagrindiniu idiniu. Tokie spinduliai, perj l, sklinda praskleidianiu spinduli pluotu, ir tik i spinduli tsiniai susikerta take, prieais l. Sklaidomojo lio idinio nuotolis yra neigiamas (F<0), o glaudiamojoteigiamas (F>0). Daikto nuotolis nuo lio ymimas d, atvaizdo - f, lio idinio nuotolis F. Lio formul uraoma taip: 1 1 1 + = . d f F ia f yra teigiamas, kai atvaizdas yra realus. Jei atvaizdas menamas, f raomas su minuso enklu. Lio tiesiniu didinimu vadinamas atvaizdo ir daikto linijini matmen santykis: = H f = . h d

viesa yra elektromagnetins bangos. Kvantas viesos altinio energijos porcija.

c = hf = h .
ia kvant energija, bangos ilgis, h Planko konstanta, [h]=6,62*10-34 J*s. Fotonas egzistuoja tik juddamas viesos greiiu. Fotonas neturi rimties mass. Joks knas negali judti greiiu, didesniu u viesos greit tutumoje. c n= . v ia n absoliutinis lio rodiklis, v viesos greitis mediagoje. 28

Erdvinis kampas erdvs dalis, kuria riboja kginis pavirius.

S . R2

ia erdvs kampas, [] = 1 sr, S rutulio paviriaus plotas, R rutulio spindulys. altinio viesos stiprumas - dydis apibdinantis spinduliavimo gali vieno steradiano erdviniame kampe. = I . ia viesos srautas, [] = 1 lm, I viesos stipris. E= . S

ia E apviestumas, [E] = 1 lx, S plotas. E= I . R2

ia E apviestumas statmenais spinduliais, R atstumas iki viesos altinio. E = E0 cos. ia E0 apviestumas statmenais spinduliais, cos spinduli kritimo kampas. Jungtin apviestumo formul:
E= I cos 2 R1

ia R1 atstumas iki viesos altinio.

Interferencija bang sudtis. viesos interferencijos maksimumas:

=k. 29

ia optini keli skirtumas, bangos ilgis, k bet koks sveikasis skaiius. viesos interferencijos minimumas:

= (2k + 1) . 2
Holografija daikto erdvinio vaizdo uraymo ir atgaminimo metodas, pagristas viesos interferencija. viesos difrakcija viesos sklidimo ulinkimas u klities. Difrakcin gardel optinis prietaisas skirtas tirti viesos sudiai ir matuoti bang ilgiams. Kai viesa krinta gardel, maksimum padt nusako lygtis

d sin = m ; ia d - gardels konstanta, m - maksimumo eils numeris, - viesos bangos ilgis. Poliarizuota viesa viesa, kurioje elektrinio lauko virpesiai vyksta vienoje ploktumoje. Spektras vaivorykts spalv juosta. Dispersija baltos viesos skaidymas spektr. Balta spalva yra sudtin, sudaryta i spektro spalv. Infraraudonieji spinduliai nematomi iluminiai spinduliai , kuri ilgi diapazonas yra nuo 760 nm iki 3*103 m. ie spinduliai sklinda nuo vis kn, kuri temperatra auktesn u aplinkos. Ultravioletiniai spinduliai nematomi spinduliai, kuri ilgi diapazonas yra nuo 10 iki 400 nm. Spektroskopas prietaisas skirtas spektrams vizualiai tirti. Itisinis spektras spektras, sudarytas i tolygiai besikeiiani spalv. Juos gauname iskaid vies, kuri skleidia visi kait kietieji ir skystieji knai. Linijinis spektras spektras, sudarytas i atskir spalvot linij tarp , kuri yra juodas fonas. Tai praretint duj, gar, igarint kietj kn ar skysi spektrai. Juostinis spektras spalvotos juostos atskiros juodo fono. Tai paretint duj ar gar molekulini struktr spektrai.

30

Absorbcijos spektras itisinis spektras, perkirstas tamsiomis linijomis. Kirchhofo dsnis dujos sugeria tokius spindulius, kokios paios skleidia, kai vyti. Doplerio efektas ne tik garso, bet ir viesos bang ilgis kinta dl altinio ir stebtojo judjimo vienas kito atvilgiu. Rentgeno spinduliai labai trumpos elektromagnetins bangos, kuri bangos ilgi intervalas yra nuo 10-3 iki 10 nm. Rentgeno spinduliai prasiskverbia pro viesai neskaidrias mediagas. Fotoefektas elektron isilaisvinimas i mediagos veikiant viesai. Pirmasis fotoefekto dsnis soties fotosrovs stiprumas yra tiesiog proporcingas krintaniam viesos srautui. Antrasis fotoefekto dsnis didiausias fotoelektron greitis nepriklauso nuo apviestumo jis priklauso tik nuo spinduli danio ir elektrodo mediagos.

mv 2 max = eU st . 2
ia e elektrono krvis, m elektrono mas, Ust stabdymo tampa ( tampa, kuriai esant nevyksta fotoefektas ).
Einteino lygtis:
h = A i + mv 2 . 2

ia h Planko konstanta, viesos danis, Ai isilaisvinimo darbas.

A i = h 0 .

ia 0 fotoefekto raudonoji riba ( maiausias danis, kurio spinduliai dar sukelia metale fotoefekt ). Radioaktyvumas savaiminis spinduliavimas. spinduliai teigiam krv turini greitai skriejani daleli srautas. spinduliai elektronai, judantys greiiais, artimais viesos greiiui. spinduliai labai trumpos elektromagnetins bangos. Planetinis atomo modelis: didioji atomo trio dalis tutuma; 31

 beveik visa atomo mas ir visas jo teigimas krvis sukoncentruoti atomo branduolyje; elektronai skrieja apie branduol udaromis trajektorijomis, panaiai kaip planetos apie Saul. Boro postulatai: elektronai gali skrieti apie atomo branduol tik tam tikromis stacionariomis orbitomis. Kiekvien stacionari orbit atitinka tam tikra atomo energijos vert. Stacionarios bsenos atomai nespinduliuoja energijos. Elektronui perokant i vienos stacionarios orbitos kit, kitaip sakant, atomui pereinant i energijos Em bsenos maesns energijos En bsen, ispinduliuojamas energijos kvantas ( fotonas ). Kvanto energija lygi energijos veri, atitinkani tas bsenas, skirtumui.
h = E m E n . ia ispinduliuot bang danis.

ch . Em En

ia ispinduliuotos bang ilgis. Lazeris koherentini viesos bang altinis.

32

Atomo branduolio fizika Vilsono kamera - prietaisas skirtas skaiiuoti daleles ir stebti j judjimo trajektorijas. Vilsono kameros veikimo principas pagrstas persotintj gar kondensacija apie kondensacijos branduolius, kuriais bna duj jonai, atirandantys iilgai dalels trajektorijos. Burbuliuk kamera prietaisas skirtas stebti daleli judjimo pdsakams. Burbuliuk kameros veikimas pagrstas staigiu perkaitinto skysio uvirimu ir gar susidarymu apie virimo centrus skysio jonus, atsirandanius iilgai dalels trajektorijos. Radioaktyvaus preparato aktyvum rodo per sekunde suskilusi branduoli skaiius. Aktyvumas matuojamas Bq. Pusamis laikas per, kur suskyla pus radioaktyvios mediagos atom. Pusamis ymimas T.

N=

N0 . 2n

ia N neskilusi atom skaiius prajus n pusami, N0 pradinis atom skaiius, n pusami skaiius.

N = 0,639N 0

t . T

ia N per laik t suskilusi atom skaiius, Neutronas neutrali dalel. ymima 1n. Nukleonai neutronai ir protonai. Branduolio ryio energija energija, reikalinga suskaidyti branduol nukleonus. Mass defektas nukleon masi sumos ir branduolio mass skirtumas. ymimas m. E = mc2. ia E skylant branduoliui isiskyrusi energija. Sugertoji radiacijos doz jonizuojani spinduli energijos kiekis, absorbuotas 1 kg kno mass. 33

D=

E . m

ia D - sugertoji radiacijos doz, [D] = 1 Gy. & D D . t

& & ia D dozs galia, [ D ] = 1 Gy/s. Branduolio dalijimasis reakcija, kai branduolys skyla dvi apylyges dalis,vadinamas branduolio skeveldromis. Grandinin reakcija savaime besipleianti branduolin reakcija. Branduolinis sprogimas staiga isiskirianti milinika energija branduolins reakcijos metu. Branduolinis reaktorius renginys, kuriame vyksta valdoma branduolin grandinin reakcija. Atominis reaktorius, garo turbina ir elektros generatorius sudaro atomins elektrins energin sistem. Branduolins sintezs reakcija arba termobranduolins reakcijos reakcija, kurios metu du lengvi branduoliai susilieja nauja branduol. Silpnoji sveika daleli virsmus valdanti sveika. Pozitronas antidalel elektronui. ymima e+. Fotonas dalel, kurios rimties mas ir krvis lygus nuliui. Leptonai lengvos dalels. Mezonai tai dalels, kuri mass svyruoja nuo 260 iki 1100 elektrono masi. Barionai sunkij daleli grup.

34

Reliatyvumo teorijos pagrindai Reliatyvumo principas jokiais mechaniniais bandymais nemanoma nustatyti skirtumo tarp judjimo i inercijos ir rimties bsenos. Pirmasis Einteino postulatas viesos greitis vakuume yra vienodas visomis kryptimis ir nepriklauso nei nuo altinio, nei nuo stebtojo judjimo greiio. Antrasis Einteino postulatas jokiais bandymais ( sistemos viduje ) negalima nustatyti skirtumo tarp judjimo i inercijos ir rimties bsenos. Reliatyvumo teorija fizikos teorija, nagrinjanti reikinius, vykstanius dideliais greiiais judaniose sistemose. Prieastingumo principas kad ir kokiu greiiu judt stebtojas, jis niekados neufiksuos vyki atvirkia tvarka. Aberacijos kampas kampas, tarp nejudanios ir judanios koordinai sistemos. Laiko sultjimas judanioje sistemoje laikas slenka liau. Judanio laikrodio sekund ilgesn, jis vluoja nejudanio laikrodio atvilgiu. Savoji ataskaitos sistema su judaniu knu susieta ataskaitos sistema. Savieji parametrai parametrai, imatuoti savojoje sistemoje. Lorenco formul:

t=

t0 1 v c2
2

ia v judanios sistemos greitis, c viesos greitis, t laiko nejudanioje sistemoje, t0 savasis laikas ( judanioje sistemoje ). l = l0 1 v2 . c2

ia l greiiu v judanio kno ilgis nejudanios ataskaitos sistemos atvilgiu, l0 savasis kno ilgis. 35

v1 + v 2 . v1v 2 1+ 2 c ia v v1 ir v2 greii suma ( suartjimo ( tolimo ) greitis ), v1, v2 prieprieiniai kn greiiai. v= m= m0 v2 1 2 c .

ia m reliatyvistin mas, m0 kno savoji arba rimties mas.

Reliatyvistinis mass ir energijos ryys:

E = mc2. ia E pilnutin kno energija, m kno mas. E= m 0c 2 1 v c2

2

E0 = m0c2. ia E0 rimties energija.

36