Edgar Allan Poe

Raudonosios mirties kauk

Apsakym rinktin

Skaitmeninta i knygos: Edgar Allan Poe. Raudonosios mirties kauk. Vilnius: Alma littera, 2006. ISBN 978-5-430-05893-7

Krinys suskaitmenintas vykdant ES struktrini fond remiam projekt Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (58 kl.) mokini esmini kompetencij ugdymas, 2012 http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/

TURINYS
MECENGERTEINAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6 RANKRATIS, RASTAS BUTELYJE . . . . . . . . .20 PASIMATYMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .38 BERENIK . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .58 MORELA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .72 LIGIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .81 NEPRILYGSTAMAS HANSO PFALIO NUOTYKIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .106 KARALIUS MARAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .181 ELIS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .201 TYLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .205 AERI NAM LUGIMAS . . . . . . . . . . . . . .210 VILJAMAS VILSONAS . . . . . . . . . . . . . . . . . .240 MINIOS MOGUS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .271 MOGUDYST MORGO GATVJE . . . . . . .286 MALSTREMO GELMSEP1 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 344 FJOS SALA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .372 MONOSO IR UNOS POKALBIS . . . . . . . . . . .381 ELEONORA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .396 OVALUS PORTRETAS . . . . . . . . . . . . . . . . . .406 RAUDONOSIOS MIRTIES KAUK . . . . . . . . .411 ARNHEIMO DVARAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . .420

MARI RO PASLAPTIS . . . . . . . . . . . . . . . .445 ULINYS IR VYTUOKL . . . . . . . . . . . . . . .519 IDAVIK IRDIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .545 AUKSINIS VABALAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . .554 JUODASIS KATINAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . .615 MULKINIMAS, KAIPO TIKSLUSIS MOKSLAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .631 AKINIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .649 APYSAKA APIE UOLTUOSIUS KALNUS . . .691 GYVJ LAIDOJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . .708 MESMERIKAS APREIKIMAS . . . . . . . . . . .729 PAILGA D . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .747 TU ESI ANAS VYRASP1 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 765 PAVOGTAS LAIKAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . .788 TKSTANTIS ANTROJI ACHRAZADOS PASAKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .819 PANEKESYS SU MUMIJA . . . . . . . . . . . . . .849 DAKTARO DERVOS IR PROFESORIAUS PLUNKSNOS SISTEMA . . . . . . . . . . . . . . .877 TIESA APIE TAI, KAS NUTIKO PONUI VALDEMARUI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .906 AMONTILJADO STATINAIT . . . . . . . . . . . . .921 VARLIKTIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .933 FON KMPELENAS IR JO ATRADIMAS . . . .949

EDGARO ALANO PO NOVELISTIKA . . . . . . .962 ARLIS BODLERAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .967 PAAIKINIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .989

MECENGERTEINAS . . . . . . . . . . . RANKRATIS, RASTAS BUTELYJE . PASIMATYMAS . . . . . . . . . . . . . . . . BERENIK . . . . . . . . . . . . . . . . . . . MORELA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . LIGIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . NEPRILYGSTAMAS HANSO PFALIO NUOTYKIS . . . . . . . . . . . . . . . . . KARALIUS MARAS . . . . . . . . . . . . . ELIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . TYLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . AERI NAM LUGIMAS . . . . . . VILJAMAS VILSONAS . . . . . . . . . . . MINIOS MOGUS . . . . . . . . . . . . . . MOGUDYST MORGO GATVJE MALSTREMO GELMSE . . . . . . . . FJOS SALA . . . . . . . . . . . . . . . . . . MONOSO IR UNOS POKALBIS . . . . ELEONORA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . OVALUS PORTRETAS . . . . . . . . . . . RAUDONOSIOS MIRTIES KAUK . ARNHEIMO DVARAS . . . . . . . . . . . MARI RO PASLAPTIS . . . . . . . . . ULINYS IR VYTUOKL . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. 989 . 991 . 992 . 995 . 997 . 999

. . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . .

. 1000 . 1003 . 1004 . 1005 . 1005 . 1009 . 1011 . 1012 . 1015 . 1016 . 1017 . 1018 . 1019 . 1019 . 1020 . 1023 . 1024

AUKSINIS VABALAS . . . . . . . . . . . . . . . . . MULKINIMAS, KAIPO TIKSLUSIS MOKSLAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . AKINIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . APYSAKA APIE UOLTUOSIUS KALNUS . GYVJ LAIDOJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . MESMERIKAS APREIKIMAS . . . . . . . . PAILGA D . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . TU ESI ANAS VYRAS . . . . . . . . . . . . . . . PAVOGTAS LAIKAS . . . . . . . . . . . . . . . . . TKSTANTIS ANTROJI ACHRAZADOS PASAKA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . PANEKESYS SU MUMIJA . . . . . . . . . . . . DAKTARO DERVOS IR PROFESORIAUS PLUNKSNOS SISTEMA . . . . . . . . . . . . TIESA APIE TAI, KAS NUTIKO PONUI VALDEMARUI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . AMONTILJADO STATINAIT . . . . . . . . . . VARLIKTIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . FON KMPELENAS IR JO ATRADIMAS . .

. . . 1024 . . . . . . . . . . . . . . . . . 1026 . 1028 . 1030 . 1031 . 1033 . 1034 . 1035 . 1036

. . . 1038 . . . 1041 . . . 1044 . . . . . . . . . 1045 . 1046 . 1046 . 1047

MECENGERTEINAS
Pestis eram vivus moriens tua mors ero1.
MARTYNAS LIUTERIS

Siaubas ir lemtis slina mogaus pdomis nuo ami aminj. Kodl tad turiau atskleisti, kada djosi vykiai, apie kuriuos pasakoju? Pakaks inoti, kad tais laikais, apie kuriuos kalbu, Vengrijos gilumoje buvo ventai, nors ir slapia, tikima metampsichoze. Apie io reikinio esm ar jisai vertas tikjimo, ar ne ia nekalbsiu. Betgi turiu pripainti, kad visas ms netikjimas (pasak La BriujeroP2, visos ms nelaims) vient de ne pouvoir tre seuls2.3
1Gyvas

buvau tavo nelaim mirdamas bsiu tavo mirtisP1 (lot.).

2Atsiranda 3MersjP3

todl, kad mes nemokam bti vieni (pranc.).

savo knygoje L an deux mille quatre cents quarante rimtai palaiko metampsichozs teorijas, I. Dizraelis tvirtina, kad nra kitos tokios paprastos ir tokios taigios smonei sistemosP4. nekama, kad pulkininkas
6
Turinys

Taiau vengrikasis misticizmas tam tikrais atvilgiais ribojasi su absurdu. Jie vengrai gerokai skyrsi nuo savo Mokytoj i Ryt. Pavyzdiui, siela cituoju minto imintingo ir skvarbaus proto paryieio odius ne demeure quun seul fois dans un corps sensible: au reste un cheval, un chien, un homme mme, nest que la ressemblance peu tangible de ces animaux4. Berlificing ir Mecengertein eimos vaidijosi jau ne pirmas imtmetis. Dar niekuomet abidvi gimins, didiai garbingos, nejaut tokio baisaus prieikumo viena kitai. Nesantaikos pradi berods galima atsekti prisiminus vienos senos pranaysts odius: Baisus bus kilmingo vardo uvimas, kuomet, tarsi raitelis ant irgo, Mecengerteino nemirtingumas triumfuodamas nugals Berlificingo nemirtingum. Prasms tuose odiuose, ties sakant, yra nedaug. Taiau audring vyki kildavo dar visai
Itenas AlenasP5, vienas i aliojo kalno vaikin, taip pat buvo labai susidomjs metempsichoze.
4Tik

kart sikuria gyvame bste, nesvarbu, ar tai bus arklys, uo ar netgi mogus, beje, tarp j ne toks jau didelis skirtumas (pranc.).
7
Turinys

neseniai ir dl menkesni prieasi. Abudu kaimyniniai dvarai varsi dl takos rpesiuose paskendusiai vyriausybei. Maa to, artimi kaimynai retai biiuliaujasi, o Berlificing pilies gyventojai galjo niekieno nekliudomi irti Mecengertein rm langus nuo savo aukt kuor. Todl vargu ar buvo galima laukti, kad vaizdas prabangos, toli praokanios prast feodal buit, bt galjs suvelninti prieikum, kur Mecengerteinams jaut ne tokia sena ir ne tokia turtinga Berlificing eima. Tad ar reikjo stebtis matant, kaip ta pranayst, kad ir kvaila, klotingai kaitino neapykant tarp t dviej gimini, kurios ir iaip buvo pasirengusios kivirytis, vejamos sisenjusio pavydo? Pranayst skelb, jeigu ji apskritai k nors skelb, triumf eimos, kuri jau ir dabar buvo galingesn, todl aiku, kad ji bdavo vis prisimenama maesn tak ir gali turjusi su dvigubu niriu. Vilhelmas, hercogas Berlificingas, nors ir auktos kilms, tuo laiku, apie kur pasakoju, buvo visai bejgis ir suvaikjs senis, garsus nebent tuo, kad i visos irdies neapkent savo prieo eimos ir taip aistringai myljo arklius bei mediokl, kad nei paliegs knas, nei gili senatv, nei suskystjs protas negaljo jo sulaikyti nuo kasdiens mediokls pavoj.
8
Turinys

Baronas Mecengerteinas buvo dar visai nesubrends. Jo tvas, ministras G., mir dar jaunas, o motina, ledi Meri, neilgai trukus nukeliavo paskui savo vyr. Frederikas tuo metu jo atuonioliktus metus. Atuoniolika metP6 miesto vaikui dar ne amius, bet laukiniame krate, kur kasdienis kunigaiktysts gyvenimas neatsiejamas nuo gamtos, laiko vytuokl svyruoja daug prasmingiau. Dl nepaprast aplinkybi, kurios buvo sumintos testamente, jaunasis baronas ikart po tvo mirties m valdyti nesuskaiiuojamus turtus. Nedaug kam i vengr didin iki jo buvo atitekusios tokios valdos. Jis turjo daugyb pili. Didiausias ir spdingiausias dvaras buvo Mecengertein rmai. J ribos niekad nebuvo aikiai apibrtos, bet parkas supo rmus penkiasdeimties myli spinduliu. Kai valdia ir pasakiki turtai atiteko jaunuoliui, kurio bd visi gerai painojo, nedaug kam kilo abejoni, kur link pasuks jo valdymas. Ir ities, per tris pirmsias dienas paveldtojas pasirod ess erodikesnis u ErodP7 ir pranoko visus savo didiausi gerbj lkesius. Gdingos orgijos, baisi klasta, negirdtos iaurybs netruko tikinti pavaldinius, kad nei j vergikas paklusnumas, nei valdovo sins skrupulai neapsaugos nuo negailesting maojo
9
Turinys

KaligulosP8 nag. Ketvirtosios dienos nakt staiga usiliepsnojo Berlificing arklid, ir kaimynai buvo tvirtai sitikin, jog padegimas dar vienas i daugelio siaubing barono nusikaltim. Taiau jaunasis didikas, dar neatslgus nelaims sukeltam smyiui, sdjo, matyt, nugrimzds savo mintyse, didelje ir apleistoje Mecengertein rm menje. Tkstaniai loving protvi velg patamsjusiais veidais i prabangi ir iblukusi gobelen, niriai kabani ant sien. tai dvasininkai su vyskup mitromis, apsigaub ermuonli kailiais, sdi kaip lygs su lygiais su despotu ir savo suverenu, aptardami, kaip apriboti eilinio karaliaus valdi arba popieiaus aukiausios valdios vardu atmesdami maiting tonikos valdios skeptr. Kitur stotingi ir taurs kunigaikiai Mecengerteinai uoliuoja raumeningais kovos irgais per sutriukint prie lavonus taip iraikingai atvaizduoti, kad baims varydavo ir altakraujikiausiam mogui; treiur geidulingos seniai umartin nugrimzdusi dam figros, rodos, besisukanios neemiko okio ratelyje skambant negirdimai muzikai. Bet kol baronas klaussi, ar bent djosi klauss, nuo Berlificing arklidi sklindanio vis didjanio triukmo, galbt mintyse jau regdamas kit,
10
Turinys

dar akiplikesn nusikaltim, jo vilgsnis nejuia ukliuvo u gobeleno, kuriame buvo pavaizduotas milinikas, nenatralios spalvos irgas, kadaise es priklauss jo prieo protviui saracnui. irgas lyg statula buvo sustings priekiniame paveikslo plane, o kiek tolliau jo eimininkas, mirtantis nuo Mecengerteino durklo aizdos. Kai Frederiko smon pasiek, kas pavaizduota ant sienos, jo veid ikreip tonika ypsena. Ta grimasa ilgai nenyko nuo jo lp. Jis negaljo paaikinti, kodl j staiga apm nerimas, nusileids ant pei lyg skraist ir sukausts judesius. Gal gale jis suprato, kad miegsti ir neaiks jausmai j apm ne sapne, o tikrovje. Kuo ilgiau jis irjo paveiksl, tuo sunkiau jam buvo atplti akis nuo kerinios scenos, taiau triukmas u sien vis augo ir tik nemonikomis pastangomis nukreips vilgsn lang ivydo jame liepsnojani arklidi kruvinus atvaitus. Bet atsipalaidavimas truko tik akimirk; barono melancholikas vilgsnis vlei nukrypo paveiksl. Nustebo ir pasibaisjo pamats, kad gigantiko irgo galva dabar buvo pasukta kit pus. Gyvulio kaklas, pirma iriestas, dabar, tarsi i uuojautos sukniubusiam savo valdovui, buvo visu ilgiu itiestas barono pus. Akys, kuri anksiau
11
Turinys

nebuvo matyti, dabar velg dmiai, tarsi mogaus, aiaruodamos neemiku raudoniu, o u usirietusi, matyt, nirtusio irgo lp bolavo klaiks it numirlio dantys. Paklaiks nuo iurpo jaunasis didikas klumpaniomis kojomis pasuko prie dur. Vos tik jos atsidar, menn plsteljo raudona viesa, nublokdama jusiojo el ant sibuojanio gobeleno; ir baronas, kuris stovjo svyrindamas tarpduryje, suvirpjo i siaubo, kai jo elis udeng nuomaus ir digaujanio udiko, nudrusio saracn Berlificing, atvaizd, visikai sutapdamas su jo apribais. Nordamas atgauti dvasin pusiausvyr, baronas iskubjo laukan. Ties vartais, vedaniais i kiemo, jis susitiko tris arklininkus. Nusiplk ir nepaisydami mirtino pavojaus, jie laik u pavadio nirtulingai besiblakant ugnins spalvos irg. Kieno tas irgas? I kur j atvedt? irzliai suvokt baronas, nes t pat akimirk suprato, kad paslaptingas gyvulys ant gobeleno ir prieais jo akis kanopomis em dauantis ristnas tikri dvyniai. Tai js nuosavyb, pone, tar arklininkas. Bent jau joks eimininkas jo nepasiges. Suiupom j, kai jis uoliavo visas apsiputojs ir garuojantis i siutimo i degani Berlificingo arklidi. Pama12
Turinys

nme, kad tai vienas i senio grafo usienini veisli irg, ir nuvedme j kaip pabgl atgal. Bet tenykiai arklininkai akis ivert jie ito irgo neregj; tatai mums pasirod keista, nes isyk matyt, kad jis tik per plauk itrko i mirties liepsnose. Ant kaktos matyti dagas V. F. B., siterp kitas arklininkas, todl nutarme, kad tai Viljamo fon Berlificingo inicialai, bet visi toj pily vienu balsu tvirtina, kad tai ne j irgas. Labai keista, pratar jaunasis baronas, patsai nesiklausydamas savo odi, sakote, geras irgas nepaprastas ristnas. K gi, tegul jis lieka man, pridr patyljs, gal tokiam raiteliui kaip Frederikas Mecengerteinas pavyks sutramdyti ton i Berlificingo arklidi. Js apsirinkate, pone. Jau sakme, kad irgas ne i grafo Berlificingo arklidi. Jeigu jis bt buvs i ten, mes ne i kelmo spirti inome, k daryti, ir nebtume drs su juo pasirodyti jums akis. inoma, sausai atsak baronas, ir t pat akimirk prie jo pribgo susijaudins paas. Jis sunabdjo ponui aus, kad rmuose nuo sienos staiga dingo gabalas gobeleno, paskui m pasakoti smulkmenas, bet taip tyliai, kad smalss arklininkai neigirdo daugiau n odio.
13
Turinys

Jaunojo Frederiko veidas atspindjo didiausi sielos sumait. Taiau jis greitai susitvard ir kuomet grietai prisak urakinti mens duris, o rakt atiduoti jam, jo veid buvo ikreipusi piktdiugika grimasa. Ar jau girdjote, kad senasis mediotojas Berlificingas mir? paklaus vienas i vasal, kai paas pasitrauk, o arklininkai nuved nirtingai besispyriojant stamb irg, kur baronas k tik padar savo nuosavybe, ilga alja nuo Mecengertein rm arklides. Ne. Baronas staiga pasisuko klausiantj. Sakote, mir? Taip, js kilnybe, ir js eimai, mano imanymu, tai ne pati blogiausia naujiena. Barono veidu perbgo ypsnys. Kaipgi jis numir? Puol arklides gelbti savo numyltinio i medioklei skirt irg ir pats nelaimingasai uvo liepsnose. tai kaip? nuts baronas, kuris, atrod, palengva, bet vis tviriau tiki kakokia jam vienam inoma mintim. tai kaip, pakartojo vasalas.
14
Turinys

 Siaubinga! tar jaunuolis ramiu balsu ir nuingsniavo rmus. Nuo tos dienos pasileidlio jaunojo barono elgesys pasikeit. inoma, naujas jo gyvenimo bdas daug k nuvyl ir sugriov ne vienos gudragalvs mamyts planus, o jo nauji proiai visikai nesiderino su nusistovjusiais aristokratiko gyvenimo paproiais. Jis daugiau beveik nekl kojos i rm ir neturjo visame pasaulyje n vieno draugo, nebent, naudodamasis kakokia paslaptinga teise, draugu galjo vadinti nesutramdom ugnins spalvos irg, tarytum atjus ne i io pasaulio. iaip ar taip, kvietimai i kaimyn nesiliov plauk. Ar baronas pagerbs ms vent savo dalyvavimu? Ar baronas vyks lokio mediokl? Mecengerteinas nemedioja, Mecengerteinas nedalyvaus sek atsakymai. i tolydio besikartojani eidi atsakym aiktinga aristokratija nesireng paksti. Kvietimai pasikeit, tapo ne tokie nuoirds, ne tokie dani galop j srautas visai liovsi. Kakas es net girdjs, kaip nelaiminga grafo Berlificingo nal sak, kad baronas, matyt, lieka namuose ne todl, kad to nort, o kad sau lygius laiko emesniais u save, ir jodinja ne todl, kad to nort, o kad jam mielesn
15
Turinys

arklio draugyst. Suprantama, tai buvo kvailas sisenjusios nesantaikos ir eistos savimeils protrkis, rodantis vien tai, kaip beprasmikai galima kalbti, kai troktama vien tik, kad posakis bt vaizdingas. Bet romesni biiuliai aikino pasikeitus jaunojo didiko elges savaime suprantamu gedulu dl tvo mirties, pamirdami jo vrik ir beprotik gyvenim ikart po laidotuvi. Kiti tiesiai vadino baron pasiptliu ir ididuoliu. Treti (i j ir eimos gydytojas) buvo sitikin, jog baron apmusi juoda melancholija, kad kalta paveldta silpna sveikata, o tarp paprast moni sklido dar tamsesni ir niresni spliojimai. I ties nenormalus barono prisiriimas prie neseniai sigyto irgo, prisiriimas, kuris, rods, eina stipryn sulig kiekviena ristno demonikos ir nepaabojamos prigimties apraika, proting moni akyse netrukus m atrodyti kaip bjauri ir nenormali kartlig. Plieskiant vidurdienio saulei, tams vidurnakt, sveikas ar negaluojantis, ramiu oru ar per audr jaunasis Mecengerteinas, atrod, buvo lipte prilips prie balno gigantiko irgo, kurio neabota drsa taip atitiko eimininko dvasi. Be to, tam tikros aplinkybs, susijusios su paskutinij dien vykiais, suteik tai raitelio manijai
16
Turinys

ir irgo baisiai jgai antgamtikumo ir grsms. Kruopiai imatavus irgo uolio ilg, pasirod, kad tokio nuotolio negaljo sivaizduoti net didiausi svaiiotojai. Negana to, baronas irgui nedav jokio vardo, nors buvo prats visiems savo ristnams taikliai parinkti po vard. irgas gyveno vienas jam skirtoje, atokiau nuo kit statini esanioje arklidje, baronas pats j priirdavo, niekam n i tolo neleisdamas prisiartinti prie savo numyltinio gardo. Dar pasklido inia, kad n vienas i trij arklinink, kurie, naudodamiesi apynasriu ir virve, suiupo itrkus i gaisro Berlificing arklidse irg, n vienas i trijuls negaljo tvirtinti, kad tos pavojingos kovos metu arba kada nors vliau jie rankomis bt prisiliet prie irgo. Vargu ar protingas ir kilnus gyvulys galjo sukelti kvail smalsum, taiau bdavo akimirk, kai net didiausiems drsuoliams ir skeptikams imdavo plaukai iautis ant galvos ir, mons kalba, kartais irgas savo baisiu ir paslapting prasm turiniu kanop dauymu paiopsoti susirinkusi mini versdavo i siaubo bgti alin, o jaunasis Mecengerteinas tuomet iblykdavo ir engdavo atatupstas nuo irgo skvarbi mogik aki vilgsnio.
17
Turinys

Visoje barono palydoje neatsirasdavo n vieno mogaus, kuris abejot, kad baronas nuoirdiai avisi nesuvaldomu savo nepaprasto irgo bdu, n vieno, iskyrus gal nelaiming ir uguit pa, isigiml, kurio ivaizda visiems klidavo ir kurio odi niekas nepais. Jis (jeigu apskritai verta kalbti apie jo nuomon) buvo toks lus, kad tvirtino, jog eimininkas visuomet ssdavo baln kreiamas nesuprantamo ir beveik nepastebimo drebulio ir kad visuomet, kai baronas grdavo pajodinjs, jo veide pergalingai viesdavo piktdiugika ypsena. Vien audring nakt Mecengerteinas pabudo i gilaus miego, it pamis nubgo laiptais emyn, baisiausiai skubdamas oko ant irgo ir nuuoliavo gilyn girios tankyn. Priprat prie tokio vaizdo, namikiai nekreip tai dmesio, taiau kai kelioms valandoms prajus rmuose m siautti staiga kils baisus ir nesulaikomas gaisras ir m aiti bei griti dantytos Mecengertein pilies sienos, visi labai nerimaudami lauk sugrtant barono. Kai gaisras buvo pastebtas, ugnis buvo tiek silusi, kad perniek nujo visos pastangos igelbti bent dal rm, ir sukrsti kaimynai stovjo aplink stebdamiesi ir baimingai tyldami. Bet netrukus minios dmes prikaust kitas klaikus vaizdas, dar
18
Turinys

syk rods, kad mones labiau traukia kito mogaus kania, negu baisiausiai siautjanti stichija. Ilgoje imtamei uol aljoje, nusidriekusioje nuo miko iki Mecengertein rm pagrindini vart, pasirod irgas, neantis raitel nepridengta galva ir sudraskytais drabuiais tokiais palusiais uoliais, kad jo nebt pavijs pats Tamsos Kunigaiktis. irgas lk nevaldomas. Agonijos ikreiptas raitelio veidas ir trkiojantys, mlungiki jo kno judesiai rod nemonikas pastangas suvaldyti irg, taiau i jo gerkls neisprdo n vienas garsas, iskyrus vienintel, pro kruvinai sukandiotas lpas itrkus kim klaikaus siaubo riksm. Akimirka ir aikus, garsus kanop bildesys nustelb vjo im ir lstanios ugnies riaumojim, dar akimirka ir irgas vienu uoliu praskriejo pro vartus, peroko griov, mkteljo ant jau pradedani griti rm laipt ir kartu su raiteliu pranyko ugnies chaose. T pai sekund ugnies audra nuiuvo, ir aplink pamau stojo mirtina ramyb. Balta liepsna, it skraist gaubusi statinius, staiga ov bead dang ir suspindo antgamtiku vytjimu, ir tada vir pilies sien pakibs juod dm debesis gavo miliniko irgo pavidal.
19
Turinys

RANKRATIS, RASTAS BUTELYJE

Qui na plus quun moment vivre Na plus rien dissimuler.
QUINAULT ATYS5

Apie savo krat ir eim beveik neturiu ko pasakyti. Apgaul igin mane svetim al, o met virtin atitolino nuo artimj. Paveldtas turtas suteik galimyb gyti neeilin isilavinim, o kontempliatyvus mano protas galino susisteminti inias, taip uoliai sukauptas jaunystje. Bet labiausiai man patiko studijuoti vokiei filosofus moralistus; ne todl, kad biau aklai avjsis j grabylinga beprotyste, o todl, kad, mokdamas logikai mstyti, lengvai susekdavau j klaidas. Man danai bdavo prikiamas sausas racionalumas, buvau kaltinamas fantazijos stoka ir visuomet laikomas PironoP2 sekju. Ko gero, stiprus potraukis natrfilosofijai
5Gyvent

kam liko tik akimirksnis, Tam nebra ko slpt (pranc.). KinoP1 Atisas.
20
Turinys

i ties padar mane taip paplitusio ms amiuje paklydimo auka turiu omeny prot aikinti visus reikinius io mokslo principais, netgi tuos, kurie maiausiai itaip aikintini. Atrod beveik netiktina, kad ignes fatui6 galt ivesti u griet tiesos rib tok mog kaip a. Manau visa tai esant reikalinga pasakyti todl, kad is netiktinas pasakojimas nebt palaikytas greiiau nesveikos vaizduots kliedesiu negu tikru mogaus proto patyrimu, kuriam fantazijos aismas tik negyva raid ir menkyst. Prajus daugeliui met, praleist kelionse po usienio kratus, 18 iplaukiau i BatavijosP3 uosto turtingoje ir tankiai gyvenamoje Javos saloje Malaj salyn. Plaukiau kaip keleivis, neturs jokios kitos paskatos, tik kakok nerim, kuris buvo mane apsds tarytum tonas. Ms laivas buvo puikus, madaug keturi imt ton talpos, pastatytas Bombjuje i Malabaro tikmedio ir padengtas variu. Jis gabeno medviln ir aliej i LakadyvP4 sal. Laive taip pat buvo kokoso pluoto ir rieut, lydyto sviesto i buivoli pieno ir keletas di opijaus. Sukrauta viskas buvo kaip pakliuvo, todl laivas virtuliavo.
6altvyksls

(lot.).
21
Turinys

Mes palikome uost puiant silpnam vjeliui ir daug dien plaukme palei rytin Javos krant; kelions monotonij tik retkariais sutrikdydavo sutikti mai laiveliai i t sal, kuri link mes plaukme. Vien vakar, usikniaubs ant borto, a pastebjau kakok keist vieni debesl, plaukiant iaurs pusn. Jis buvo neprastos spalvos, be to, pirmas sutiktas palikus Batavij. A dmiai stebjau j iki saullydio, kol jis netiktai isklido rytus ir vakarus, apjuosdamas horizont siaurute rko juosta, panaia ilgo emo jros kranto ruo. Netrukus mano dmes patrauk tamsiai raudona mnulio spalva ir neprasta jros ivaizda. Ji mainyte mainsi, o vanduo buvo daug vaiskesnis negu paprastai. Nors aikiai maiau dugn, taiau, imatavs gyl, sitikinau, kad po laivo kiliu lygiai penkiolika sieksni. Pasidar nepakeniamai karta, oras buvo pritvinks gar, kurie virto kamuoliais panaiai kaip lydant plien. Artjant nakiai, nuiuvo paskutinis vjelio dvelksmas ir siviepatavo tiesiog nenusakoma tyla. vaks liepsna laivo gale deg n kiek nejuduliuodama, o ilgas plaukas, laikomas tarp pirt, nma nevirpjo. Taiau kapitonas pasak nemats joki pavojaus enkl, o kadangi vis laik plaukm pavjui kranto link, jis liep nuleisti bures
22
Turinys

ir inkar. Sargyba nebuvo pastatyta, ir laivo gula, daugiausia malajieiai, tingiai isities ant denio. A nulipau emyn lyg nujausdamas kak bloga. Ir i ties, viskas bylojo artjant taifn. A pasakiau savo nuogstavimus kapitonui, bet jis mano odius nuleido negirdomis ir nujo n nesiteiks atsakyti. Taiau nerimas neleido man miegoti ir apie vidurnakt ulipau ant denio. Pastats koj ant virutinio trapo laipteli, krpteljau nuo garsaus esio tarsi greitai bt suksis malno ratas, bet kol suvokiau, i kur jis sklinda, pajutau, kad visas laivas sudrebjo. Kit akimirk didiul putojanio vandens mas parblok mus ant ono ir, persiritusi iilgai denio, visk nulav jr. Beje, is smarkus vjo gsis pasirod iganingas ms laivui. Kadangi stiebai nulo ir buvo nuneti jron, laivas, nors ir visikai ulietas, netrukus sunkiai ikilo i vandens ir, kur laik pasvirduliavs nuo vjo uor, pagaliau atsities. Koks stebuklas igelbjo mane nuo praties tiesiog neimanau. Pribloktas vandens smgio, pamau atsigodau ir pasijutau suspaustas tarp achtertevenio ir vairo. Sunkiai atsistojau, suglums apsivalgiau, ir pirmiausia galv ov mintis, kad mus une ant rif, nes ir lakiausia vaizduot nebt galjusi
23
Turinys

sukurti tokio miliniko ir putojanio vandenyno skurio, kuris mus buvo prarijs. Po valandls igirdau aukiant sen ved, kuris buvo sds laiv prie pat iplaukiant i uosto. A kteljau jam i vis jg, ir netrukus jis atsvirduliavo laivo gal. Greitai paaikjo, kad mudu vieninteliai ilik gyvi po io nelaimingo atsitikimo. Visi, iskyrus mus, buvo nuluoti nuo denio; kapitonas ir jo padjjai, matyt, uvo miegodami, nes kajuts buvo utvindytos. Niekieno nepadedami, dviese vargu ar galjome kaip nors gelbti laiv, tuo labiau kad i pradi, apimti siaubo, kiekvien akimirk laukme praties. Per pirm audros gs ms inkaro grandin, inoma, nutrko kaip virvel, ir tik dl to mes neapsivertme. Miliniku greiiu plaukme pavjui, o bangos ritosi per mus net nesududamos. Laivagalio pantai buvo visikai iklibinti, ir visas laivas smarkiai apgadintas, bet ms begaliniam diaugsmui siurbliai buvo nesuged ir balastas beveik nepasislinks. Vjas jau rimo, ir nebematme didelio pavojaus; prieingai, baiminoms, kad jis visikai nurims, nes buvome tikri, kad ms sudauytas laivas neivengiamai us milinikose jros platybse. Bet is pagrstas bgtavimas nepasitvirtino. Itisas penkias paras ms sukes laivas plauk tiesiog neimatuojamu grei24
Turinys

iu, genamas smarkaus vjo, kuris, nors ir nesiautjo kaip taifnas, bet vis dlto buvo daug baisesnis u iki iol patirtas audras. Ms maistas vis t laik buvo truputlis palmi cukraus, kur per didel varg radome pirmagalyje. Pirmsias keturias dienas mus ne su nedideliais nukrypimais pietryius ir pietus, ir mes, matyt, jau buvome nebetoli Naujosios OlandijosP5 krant. Penktj dien tiesiog nepakeniamai atalo, nors vjas pakeit krypt tik vienu laipsniu iaur. Patekjo blyki geltona saul, kuri, pakilusi tik kelet laipsni vir horizonto, veik nespinduliavo viesos. Debes nebuvo matyti, taiau vjas pt besikaitaliojaniais gsiais. Apie vidurdien ms spjimu dmes vl patrauk keista saul. Ji neviet, o kakaip niriai ir blankiai vitjo ir visikai neatsispindjo vandeny, tarsi jos spinduliai bt buv poliarizuoti. Prie pat jai nusileidiant lstani jr, viesa disko centre staiga ugeso, tarsi j bt paskubomis ugesinusi nepaaikinama jga. Ir tik blausus sidabrinis ratlankis nusileido berib vandenyn. Veltui mes laukme etos dienos ji man taip ir neatjo, o senajam vedui nebeateis niekados. Nuo to laiko mes buvome apsupti visikos tamsos ir per dvideimt ingsni nuo laivo negaljome nieko velgti. Mus gaub amina naktis, nepagyvinta net
25
Turinys

fosforinio jros spindesio, prie kurio buvome priprat atogrose. Dar pastebjome, kad nors audra tebesiautjo su nemtania jga, aplinkui nebeputojo bang ma, kuri lydjo mus iki iol. Visur viepatavo siaubas, nepermatoma tamsa ir tvanki, juoda tutuma. Prietaringa baim pamau uvald senojo vedo siel, o a buvau apimtas nebylios nuostabos. Mes nebesirpinome laivu, nes tai bt buvs bergdias darbas, ir, prisiri kiek galima stipriau prie nulusio bizanstiebio, skausmingai velgme bekrat vandenyn. Mes neturjome joki priemoni nei laikui, nei vietai nustatyti. Taiau aikiai supratome, kad esame nutol pietus daugiau negu bet kurie ankstesni jrininkai, ir didiai stebjoms, kad nesusiduriame su iai juostai bdingomis ledo lytimis. O tuo tarpu kiekviena akimirka galjo bti paskutin, nes kiekviena milinika banga skubjo mus ulieti. Jos buvo nesivaizduojamai didels, ir tikras stebuklas, kad akimirksniu nebuvome palaidoti po jomis. Mano bendrakeleivis sak, kad ms krovinys lengvas, o laivas labai geros kokybs, bet a juste jutau visik vilties beviltikum ir lidnai ruoiausi tai miriai, kurios, man atrod, niekas negaljo atitolinti daugiau negu valand, kadangi sulig kiekviena mylia vandenynas bangavo vis sti26
Turinys

priau, o milinikos juodos bangos darsi vis grsmingesns. Tarpais, kai ikildavome tok aukt, kur net albatrosai neskraido, mums ugniaudavo kvap; tarpais svaigdavo galva, kai leisdavoms tikr vandens pragar, kur oras buvo trokus ir n maiausias garsas nedrumst jr drakonoP6 miego. Mes kaip tik leidoms vien i toki bedugni, tik staiga nakties tyl perskrod veriantis mano bendrakeleivio riksmas. irkit! irkit! spieg jis man tiesiai aus. Visagalis Dieve! irkit! irkit! Su iais odiais a pamaiau, kaip vandens tarpeklio sienas, tarp kuri mes atsidrme, nuviet niri, tamsiai raudona viesa, metanti atvaitus ant ms denio. vilgteljs vir, ivydau regin, nuo kurio man gyslose sustingo kraujas. Auktai auktai, tiesiai vir ms, ant paties vandens skardio krato, buvo pakibs gigantikas koki keturi tkstani ton talpos laivas. Nors jis kabojo ant bangos keteros, imtus kart didesns u j pat, taiau i ties buvo didesnis u bet kok linijin ar Ryt Indijos kompanijos laiv. Jo miliniko, niriai juodo korpuso nepuo jokie raiiniai, tokie prasti visiems laivams. I atidaryt liuk kyojo eil patrank, o nuo j blizgani vamzdi atsispindjo daugybs ant lyn kyburiuojani
27
Turinys

kovini ibint viesos. Siaub ir nuostab labiausiai kl tai, kad is laivas, ikls bures, lk tiesiai jros stichij, nesuvaldomus uragano nasrus. I pradi mes pamatme tiktai laivo priek, pamau kylant i tamsios ir baisios prarajos. Vien nenusakomo siaubo akimirksn jis sustingo svaiginaniame auktyje, tarsi grdamasis savo didingumu, paskui sudrebjo, krpteljo ir krito emyn. T akimirksn mane apm kakoks nesuprantamas ramumas. Nusvirduliavs kiek galima toliau laivo gal, a be jokios baims laukiau neivengiamos praties. Ms laivas pagaliau nustojo prieintis ir m priekiu grimzti jr. Todl grivanti mas smog kaip tik t ms korpuso dal, kuri jau buvo po vandeniu, o mane baisi jga nusvied paslaptingojo laivo takela. Kai a nukritau, laivas pasisuko overtagu, ir per i suirut niekas i komandos mans nepamat. Be jokio vargo radau keli grotliuk, kuris buvo truput praviras, ir greitai atsirado proga pasislpti triume. Kodl a taip padariau sunku pasakyti. Kakoks neaikus baims jausmas, ivydus jrininkus, turbt ir buvo pagrindin prieastis, kuri privert tai padaryti. A nenorjau savo lemties patikti btybms, kurios i pirmo vilgsnio man
28
Turinys

pasirod kakokios keistos, tartinos ir bloga lemianios. Todl ir sumaniau pasislpti triume. Atstmiau kelet laikinos apkalos lent, kad prireikus galiau patogiai sitaisyti tarp didiuli laivo pant. Vos tik baigiau darb, turjau lsti slptuv mat igirdau kakieno ingsnius triume. Pro al prajo kakoks mogus svyruojaniu, netvirtu ingsniu. Jo veido a nemaiau, bet bendr vaizd susidariau. Buvo aiku, kad jis senyvo amiaus ir pakirstas negalios. Jam linko keliai ir visas knas virpjo nuo nepakeliamos met natos. Tyliu trkiojamu balsu jis suburbjo kelet odi man nesuprantama kalba ir m grabintis kampe, kur krv buvo sumesti keisti instrumentai bei sudlj jr emlapiai. Jis elgsi kaip irzlus suvaikjs senis, bet kartu ir kaip ikilnus orus Dievas. Pagaliau jis gro den, ir daugiau a jo nemaiau. *** Mane apm jausmas, kur sunku nusakyti, pojtis, kurio nemanoma ianalizuoti, kuriam nei praeities patirtis, nei, ko gero, ateitis nepasilys rakto. Mano bdo mogui toks dalykas pratingas. Niekada, inau tikrai, niekada nebsiu patenkintas tuo,
29
Turinys

kaip a suvokiu vykius. Taiau nieko nuostabaus, kad mano suvokimai neapibrti, nes jie kyla i visikai nepastam altini. Mano siela praturtjo kakokia nauja imintimi, nauja egzistencija. *** Prajo daug laiko nuo tos dienos, kai pirm kart ulipau ant io siaubingo denio, ir mano likimo spinduliai pradjo rinktis vien tak. Nesuprantami mons! Paskend mintyse, kuri negaliu atspti, jie vaikioja, mans nepastebdami. Nra prasms nuo j slptis, nes ie mons nenori matyti. K tik prajau kapitono padjjui prie pat nos; o prie tai idrsau smukti paties kapitono kajut ir isineiau i ten raymo priemones, kuriomis dabar raau ir raiau ligi iolei. Raysiu dienorat. Tiesa, gal ir nebus progos perduoti j monms, bet vis dlto pabandysiu. Paskutin akimirk dsiu rankrat butel ir mesiu jr. *** Atsitiko vienas dalykas, kuris man dav naujo peno apmstymams. Ar nereikt toki reikini
30
Turinys

laikyti nekalto atsitiktinumo aismu? A idrsau ulipti ant denio ir, niekieno nepastebtas, atsiguliau ant sen buri ir virvi krvos valties dugne. Galvodamas apie keistai susiklosius savo likim, miau nejuiom dervos teptuku teplioti tvarkingai suvynioto ir alia mans ant statins padto liselio krat. Dabar itas liselis pakeltas, o i mano nerpestingos teplions ijo odis Atradimas. Pastaruoju metu tyrinjau laivo struktr. Nors ir gerai apginkluotas, manau, tai nra karo laivas. Jo takelaas, konstrukcijos ir apskritai visi rengimai paneigia tokius spliojimus. Kas jis nra, a puikiai supratau, bet kas jis yra, ko gero, nemanoma pasakyti. Neinau kodl, bet kai studijavau keist jo model ir nepaprast rangaut, milinik dyd ir gausyb buri, jo visikai paprast priek ir senamadik gal, mintyse man ikilo kakokie pastami vaizdiniai, ir kartu su tais neaikiais prisiminim eliais galvoje msiojo senos svetim ali kronikos ir seniai praj amiai. *** A nuodugniai ityrinjau laivo pantus. Jis pastatytas i man neinomos mediagos. is medis turi
31
Turinys

ypating savybi ir, atrodo, yra panaudotas ne pagal paskirt. Turiu omeny tai, kad jis nepaprastai akytas, be to, visas ivarpytas kirmin (natrali plaukiojimo iose jrose pasekm), nekalbant, jog i senumo sudljs. Gal mano pastaba pasirodys labai keista, bet is medis turt visas ispanikojo uolo savybes, jei pastarj bt galima kakokiu nepaprastu bdu ipsti. Skaitydamas i fraz, prisimenu keist aforizm, pasakyt vieno seno, vtyto ir mtyto oland turmano. Jei kas nors suabejodavo jo odi teisingumu, jis paprastai sakydavo: Tai taip pat tikra, kaip ir tai, kad yra pasaulyje jra, kur net laivas auga kaip gyvas jrininkas. *** Madaug prie valand a sidrsinau prieiti prie brelio jreivi. Jie visai nekreip mane dmesio ir, nors simaiiau pat vidur, atrod, kad mans visikai nemato. Visi jie, kaip ir tas, kur pirma pamaiau triume, paenklinti gilios senatvs. J keliai dreba nuo negalios, senatviki peiai susimet kupr, idivusi oda iurena vjyje, tyls balsai virpa ir trkioja, akys apsiblaususios, o ilus plaukus nirtu32
Turinys

lingai plaiksto vtra. Visas denis aplink juos uverstas labai keistos ir pasenusios konstrukcijos matematikos instrumentais. *** Neseniai minjau, kad buvo pakeltas liselis. Nuo to laiko laivas toliau plauk piet link, ikls visas bures ir kas valandl nirdamas savo bramselio rjos noku pasibaistin, mogaus protui nesuvokiam vandens pragar. A k tik nulipau nuo denio, kur, mano supratimu, tiesiog nemanoma isilaikyti ant koj, taiau gula, atrodo, nieko nejaut. Stebukl stebuklas, kad ms didiulio laivo dar neprarijo amiams jr gelm. Tikriausiai mes pasmerkti nuolat bti ant Aminybs krato, bet niekad nepanirti bedugn. Nuo milinik bang, tkstanius kart didesni, negu esu kada nors mats, mes sklendiame tarsi grakios uvdros, o didiuliai vandenys kelia savo galvas kaip kokie gelmi demonai, bet iems demonams leista tiktai grasinti ir uginta griauti. Tai, kad mes vis isigelbstime, a galiu paaikinti vienintele natralia prieastimi. Manau, kad laiv veikia kakokia stipri srov ar verli povandenin tkm.
33
Turinys

*** Akis ak susidriau su kapitonu, ir dar jo paties kajutje, bet, kaip ir tikjausi, jis nekreip mane n maiausio dmesio. Nors atsitiktinis stebtojas jo iorje nepamatyt nieko tokio, kas liudyt j esant nepaprast mirtingj, a spoksojau j apimtas nenusakomos pagarbos ir su nuostaba sumiusios baims. Jis madaug tokio pat gio kaip a, tai yra penki pd ir atuoni coli. Tvirto, graaus stoto. Bet ta nepaprasta jo veido iraika toks tobulas, ypatingas, jaudinantis jo senatvs akivaizdumas adino nenusakomus jausmus. Jo kakta, nors ir nelabai rauklta, paenklinta nesuskaitomos daugybs met. ili plaukai praeities liudytojai, iblukusios pilkos akys ateities pranas. Kajutje ant grind primtyta daugyb keist foliant geleiniais apvadais, suirusi mokslo instrument ir nebevartojam, seniai umirt jr emlapi. Rankomis parms galv, jis sdjo smeigs ugning, neram vilgsn kakok popieri, kur a palaikiau galiojimu ir kuris, iaip ar taip, buvo patvirtintas monarcho parau. Jis, kaip anas jrininkas, kur maiau triume, piktai suniurnjo pats sau kelet kakokios svetimos kalbos odi, ir nors
34
Turinys

a stovjau visai alia, atrod, kad jo balsas sklinda per ger myli nuo mans. *** Laivas ir viskas jame persismelk senovs dvasia. Jreiviai slankioja en ir ten, tarsi nugarmjusi imtmei vaiduokliai; vilgsnis kakoks kartligikas, nerimastingas, ir kai j rankos akinamai spindini ibint viesoje utveria man keli, a pajuntu tai, ko iki iol dar niekada nebuvau pajuts, nors vis gyvenim prekiavau senoviniais daiktais ir taip ilgai alsavau sugriuvusi BaalbekoP7, TadmoroP8 ir PersepolioP9 kolonad eliais, jog mano paties siela tapo griuvsiais. *** valgydamasis aplink, gdijuosi ankstesns savo baims. Jei kadai bijojau stipri vjo gsi, tai ar neturt man kelti siaubo vjo ir okeano grumtyns, kurioms nusakyti odiai uraganas ar taifnas per daug velns ir menki? Visikai prie pat laivo sigaljo aminos nakties tamsa ir vandens chaosas, o madaug per lyg abipus ms kartkartmis
35
Turinys

nerykiai sudluoja didiuls ledo tvirtovs, kurios tarsi visatos bastionai kyla tui ir nir dang. *** Kaip ir maniau, laiv nea srov, jei taip galima pavadinti t nesuvaldom ir grsming sraut, kuris palusiai kriokdamas veriasi per balto ledo lytis ir plste plsta pietus. *** Tiesiog nemanoma suvokti, kokio siaubo esu apimtas, taiau begalinis noras prasiskverbti i baising krat paslaptis nustelbia mano nevilt, ir a esu pasiruos net paiai baisiausiai miriai. Neabejotina, jog mes spariai artjame prie kakokio stulbinanio painimo, prie kakokios paslapties, kurios nebeperteiksi kitiems, nes jos atskleidimas pratis. Gal i srov mus nea pat Piet poliP10. is spjimas, i pirmo vilgsnio toks netiktinas, atrodo teisingas. ***
36
Turinys

Jrininkai nelygiu ingsniu neramiai dlinja po den, taiau j veiduose gali iskaityti greiiau vilt, negu abejing nusivylim. O tuo tarpu vjas tebepuia laivo gal, ir kadangi ikeltos visos burs, laivas tarpais teli, ikils vir jros. Ir staiga o siaub siaube! kair ir dein nuo ms prasiskiria ledai, ir mes imame svaiginamai suktis didiuliais koncentrikais ratais palei gigantiko amfiteatro kratus, kurio sienos dingsta kakur toli tamsoje. Taiau nebra kada galvoti, kokia lemtis mans laukia! Ratai vis maja mes galvotrkiais neriame tiesiai skurio nasrus ir, maurojant, griaudjant, staugiant vandenynui bei audrai, ms laivas visas sudreba ir o Viepatie! garma emyn. *** Pastaba. Rankratis, rastas butelyje pirm kart buvo ileistas 1831 m., ir tik po daugelio met a susipainau su MerkatoroP11 emlapiais, kuriuose vandenynas keturiais srautais plsta poliarin srov, kur j turi praryti ems gelms; o pats polius pavaizduotas kaip juoda uola, kylanti begalin aukt.
37
Turinys

PASIMATYMAS
Dauboj toj lauk mans. Tenai Mes susitiksim btinai7.
URAAS ANT HENRIO KINGOP1, IESTERIO VYSKUPO, MONOS ANTKAPIO

Nelaimingas ir paslaptingas mogau! Sugniudytas akinanios savo vaizduots viesos ir sudegs jaunatvikoj ugny! Vlei regiu tave savo godose! Vl tavo veidas ikyla prieais mano akis ne, ne tok tave matau, koks esi dabar altajame eli slnyje, o tok, koks turtum bti vaistantis gyvenim kilniems apmstymams miglotame savo vizij mieste, savo Venecijoje, vaigdi numyltame jros EliziejujeP2, kur plats PaladijausP3 statyt rm langai velgia su giliu ir prasmingu lidesiu nebylius vandenis. Taip! Kartoju tok, koks turtum bti. O, inoma, yra dar kiti pasauliai, kitos ne monijos mintys, ten kitaip galvojama, nei
7ia

ir kitur iame apsakyme eiliuot tekst vert A. Danielius.

38
Turinys

mintija sofistas. Kodl tad turtum aikintis dl to, k padarei? Kas gali apkaltinti tave u prasvajotas valandas arba vadinti tok laiko leidim gyvenimo vaistymu, jeigu tai tavo nesenkanios jgos liejosi per vir? Venecijoje, po dengta arka, ionai vadinama Ponte di Sospiri8, jau trei ar ketvirt syk sutikau mog, apie kur pasakoju. Kuomet prisimenu to susitikimo aplinkybes, manyje kyla sumii jausmai. Bet a pamenu argi galiau t umirti? tams vidurnakt, Atodsi tilt, grauol moter. Meils Angel, ididiai ingsniuojant palei siaur kanal. Buvo nepaprastai gdus vakaras. Didysis PjacosP5 laikrodis imu penkt italiko vakaro valand. KampanilsP6 aiktje buvo tyku ir ramu, o senoviniuose Do rmuose vienas paskui kit spariai geso langai. A grau namo i Pjacetos Didiuoju kanalu. Bet kai mano gondola pasiek v. Morkaus kanalo iotis, tams staiga perskrod i jo gilumos atsklids ilgas, isterikas, laukinis klyksmas. Krpteljs paokau ant koj, o gondolininkas paleido i rank vienintel irkl ir jau nebespjo jo sugraibyti juodiausioje tamsoje; mes pasidavme valiai sro8Atodsi

tiltasP4 (it.).
39
Turinys

vs, kuri mus nune i didesnio kanalo maesn. Mes nuplaukme pasroviui lyg milinikas juodas kondoras, o tkstaniai degl, suliepsnojusi languose ir ant Do rm laipt, pavert tams melsva neemika diena. I virutinio namo aukto, islyds i motinos rank, tams ir gil kanal nukrito kdikis. Vandenys tykiai usivr, prarydami savo auk, ir nors ms gondola ioje vietoje buvo vienintel, daug narsuoli jau plaukiojo vandenyje iekodami brangenybs, kurios deja! reikjo iekoti gelmse! Ant plai juodo marmuro ploki ties jimu rmus stovjo moteris, kuri vos vien kart ivyds daugiau niekad nepamirtum. Tai buvo markiz Afrodit, visos Venecijos dievait linksmiausia i padau avingiausia i grauoli, bet, deja, seno intriganto Mentonio mona, motina kdikio, kuris dabar giliai po dumsiais vandenimis plytania irdim ilgjosi jos glamoni, i paskutinij bandydamas suukti jos vard. Ji stovjo viena. Basos, maos, sidabrins jos kojels atsispindjo u nugaros juodo marmuro veidrodyje. Plaukai, dar menantys vakarin ukuosen, garbiniavosi aplink ma klasikin galvut nelyginant jauno hiacinto gliai. Trap liemen deng tik
40
Turinys

sniego baltumo tunika, bet tvanki ir troki vasarvidio naktis buvo be menkiausio vjelio, ir statul panaios moters lengvas, tartum i rko iaustas apdaras gaub j nelyginant NiobP7 marmuro klosts. Bet kas gi tai! Jos dideli ibani aki vilgsnis nukreiptas ne emyn, kap, kuriame guljo jos viesiausia viltis, o smeigtas visai prieingon pusn! Senosios Respublikos kaljimas, mano galva, buvo didingiausias statinys Venecijoje, bet kaip gali moteris nenuleisti nuo jo aki, kai po jos kojomis springdamas vandeniu kankinasi jos kdikis! Ten, tiesiai prie jos kambari langus, ioji tamsi nia. Kas buvo jos eliuose architektroje, gebenmis apkibusiuose gdiuose karnizuose, ko markiz di Mentoni nebuvo maius tkstanius kart? Nesmon! Kas neino, kad tokiomis akimirkomis akys, lyg nesuskaiiuojamos suduusio veidrodio uks, atspindi sielvart tkstanteriopai ir mato nelaim, esani ia pat, imtuose viet. Laipt viruje, aukiau markizs, po liuzo arka stovjo isidabins patsai Mentonis, panaus satyr. Kartkariais jis brauk pirtais gitaros stygas ir, tarsi kamuojamas mirtino nuobodulio, retsykiais burbteldavo nurodymus vaiko iekotojams. Sukrstas iki sielos gelmi ir apstulbs a vis dar
41
Turinys

stovjau nuo pat tos akimirkos, kai igirdau moters klyksm, ir susigrdusiai miniai, matyt, turjau bti panaus klaik vaiduokl, kai perbals ir surakintais snariais tarsi laidotuvi procesijoje praplaukiau pro juos savo gondoloje. Visos pastangos jo perniek. Diduma uoliausi iekotoj atvso ir neteko vilties. Nedaug jos buvo lik ir kdikiui ilikti gyvam (kur kas maiau negu motinai), bet staiga i tamsios nios, kuri, kaip sakiau, priklaus Senosios Respublikos kaljimui, esaniam prieais markizs langus, vies engteljo susisups apsiaust mogus ir, akimirk sustings vir siaubingos prarajos, puol emyn kanalo vandenis. Kuomet dar po akimirkos jis jau stovjo su dar gyvu, dar tebealsuojaniu kdikiu alia markizs, vandenyje mirks jo apsiaustas atsiseg ir nukrito prie koj; ir prieais apkvaitusi i nuostabos mini pasirod graktus jaunikaitis, kurio vardas anuomet skambjo visoje EuropojeP8. Igelbtojas nepratar n odio. Bet markiz! tai ji paims ant rank kdik, prispaus prie irdies, priglaus t glen knel ir apibers buiniais. Deja! Kitos rankos pam j i nepastamojo, kitos rankos nepastebimai nune j rm gilum! O markiz! Jos lpos nuostabios lpos virpa, akyse tvenkiasi aaros,
42
Turinys

akyse, kurios kaip PlinijausP9 akantas velnios ir beveik drgnos. Taip! Tose akyse tvenkiasi aaros, ir i! Jos knu perbga virpulys, ir statula atgyja! Marmurinio veido blykis, ikili marmuro krtin, idealios marmurins kojels staiga nevalingai apsipila raudoniu, graktus liemuo suvirpa nelyginant lengvo Neapolio vjelio sujudintos sidabru nutviskusios pievos lelijos. Kodl moteris nuraudo? Neinia, k atsakyti, bet gal todl, kad siaubo apimta motina, skubdama i savo buduar, pamiro dailiomis kojelmis sispirti lepetes ir usimesti ant venecijietik pei j vert drabu? Kuo gi kitu paaikinti t nuraudim? Atvir maldaujant vilgsn, tankiai besikilnojani krtin, mlungikai suspaust drebani rank, kuri, kai tik Mentonis nujo rmus, nejuia nusileido ant nepastamojo rankos? Kodl buvo tyliai, labai tykiu balsu itarti keli odiai, kuriais markiz paskubomis atsisveikino su nepastamuoju: Tu nugaljai, tar ji, o gal mano klaus apgavo vandens iurlenimas? Tu nugaljai. Valand po sauls patekjimo mes susitiksime tebnie taip! ***
43
Turinys

urmulys nuiuvo, ugnys rmuose ugeso, ir jaunuolis, kur dabar painau, liko vienas ant laipt. J krt nesuvokiamas drebulys, jis dairsi aplink, akimis iekodamas gondolos. Man beliko pasilyti jam savo paslaugas, ir jis sutiko. Ties liuzu gav nauj irkl, mes pasukome prie jo nam, o jis tuo tarpu nusiramino ir nuoirdiais odiais prisimin trumpos mudviej painties akimirkas. Yra dalyk, apie kuriuos mgstu pasakoti su visomis smulkmenomis. Nepastamojo asmenyb leiskite man vadinti j nepastamuoju, nes pasauliui jis dar buvo toks viena i toki tem. gio jis buvo greiiau emesnio negu vidutinio, nors, kai smarkiai susijaudindavo, jo knas tiesiog beirint itsdavo, tuo paneigdamas mano teigin. Lengva, trapi jo figra leido greiiau tiktis i jo ryting veiksm, parodyt prie Atodsi tilto, negu herkulikos jgos, kuria jis, kaip inia, pasiymdavo pavojaus akimirk. Burna ir smakras tikro Dievo; didels, nepaprastos, deganios akys kartais rusvos, kartais sublizganios juodai, ir vels garbanoti plaukai, pro kuriuos it dramblio kaulas bolavo itin plati kakta: tai toks jis buvo, ir man neteko matyti kito tokio klasikinio veido, nebent marmurins imperatoriaus KomodoP10 statulos. Taiau tok
44
Turinys

veid kaip jo lemta pamatyti tik kart gyvenime. Jo bruoai nebuvo kuo nors ypatingi, ir iraika ne tokia, kuri stringa atmintin; tok veid pamatai ir ikart pamirti, bet lieka silpnas, nenumaldomas noras j prisiminti. Vargu ar galima sakyti, kad tame veido veidrodyje niekad neatsispinddavo jausm protrkiai, bet, jame, kaip ir visuose veidrodiuose, nuslgusi aistra nepalikdavo n pdsako. Atsisveikindamas su manim t nuotyki kupin nakt, jis papra man pasirod, primygtinai, kad usukiau pas j kit ryt vos saulei patekjus. Tad po saultekio a jau buvau jo rmuose, viename i gigantik mr ir pompastik statini, kurie stksojo vir Didiojo kanalo netoli RialtoP11. Mane nuved plaiais vijais laiptais, iklotais mozaika, kambarius, kuri nepranokstama prabanga verte versi pro atsiverianias man duris, akindama ir svaigindama savo pramatnybe. inojau, kad jis turtingas. Apie jo turtus sklido tokie gandai, kad laikiau juos kvailais ir perdtais. Taiau, dairydamasis aplink, supratau, kad Europoje vargu rastsi dar bent vienas mogus, kuris galt itaisyti toki karalikai diding ir priblokiani prabang.
45
Turinys

Nors, kaip sakiau, saul jau buvo patekjusi, kambaryje rykiai pliesk viesa. Ta viesa, taip pat ikankintas draugo veidas rod j tnakt nesudjus n bluosto. Jutau, kad kambario architektra ir ipuoimu buvo norima apakinti ir apstulbinti. Visas dekoras buvo atliktas bema nekreipiant dmesio tai, k inovai vadina proporcingumu ir nacionaliniu stiliumi. vilgsnis slydo nuo vieno daikto prie kito, ilgam neuklidamas nei prie graik tapytoj grotesk, nei prie italik kalybos krini. Turtingi sien apmualai virpjo nuo tylios, melancholikos muzikos, sklindanios neinia i kur. Slopindami pojius, ore sklaidsi visa ugoiantys kvapai kartu su aibe rini ir mirgani smaragdini ir violetini liepsnos lieuvli i keistai rangyt smilkytuv. K tik patekjusios sauls spinduliai sruvo ant tos groybs pro tamsraudonio stiklo langus. Tkstaniai atvait atsispindjo uuolaidose, kurios kybojo nuo karniz tarsi ilydyto sidabro kriokliai; dangaus viesulio didyb grakiai mainsi su dirbtine viesa ir liejosi ant kilimo, itirpdama prabangiai auksu isiuvintame skaidriame ilietikame audinyje. Cha cha cha! nusijuok eimininkas, mostu kviesdamas mane sstis, kai jau kambar, o pats visu ilgiu vl isitiesdamas ant kanapos. Matau,
46
Turinys

toliau kalbjo jis, suprasdamas, kad negaliu atsikvoti po tokio keisto pasveikinimo, matau, kad jus priblok mano kambariai, mano skulptros, paveikslai, savotikas architektros supratimas ir apstatymas! Js apkvaitote nuo tos puikybs? Taiau atleiskite man, brangusis (dabar jo balsas tapo labai draugikas), atleiskite u t nemandag juok. Matau, kad a jus apstulbinau. Matot, esama toki smagi dalyk, kad mogui lieka tik juoktis arba numirti. Mirtis juokiantis turt bti puikiausia i miri! Seras Tomas MorasP12, puikus mogus tas seras Tomas Moras, taigi seras Tomas Moras, kaip pamenate, numir juokdamasis. O Ravizijaus TekstoroP13 Absurdikumuose ivardyta daugyb asmen, kurie itaip auniai baig savo gyvenim. Beje, ar pamenate, mslingai ts jis, kad Spartoje (kuri dabar vadinasi Paleokoramiu), taigi Spartoje, vakarus nuo citadels, vos irim griuvsi chaose guli cokolis, ant kurio galima skaityti raides . Be jokios abejons, tai odio 9 dalis. Juk Spartoje buvo tkstaniai ventykl ir tkstaniai aukur visokiausiems dievams. Koks keistas atsitiktinumas, kad iliko btent juoko alto9Juokas

(gr.).
47
Turinys

rius! Bet dabar, kalbjo jis toliau jau kitokiu balsu ir visas pasikeits, neturiu teiss juoktis js akivaizdoje. Jums buvo dl ko stebtis. Visa Europa negalt sukurti nieko panaaus mano karalik kabinet. Kiti kambariai jam toli grau neprilygsta jie tiesiog nepaprastai madingos banalybs. O ionai graiau u mad, ar ne? Taiau jeigu kambar mons pamatyt, jis beregint tapt paskutiniu mados odiu savaime aiku, tiems, kas galt sau leisti pakloti tam reikalui vis gimini palikim. Bet a apsidraudiau nuo tokio iniekinimo. Be dar vieno mogaus ir mano tarno, js esate vienintelis, kam buvo leista eiti ias karalikas menes nuo to laiko, kai jos itaip ipuotos! Rodydamas pritarim jo odiams, linkteljau galva, nes slegianti prabanga, smilkalai ir muzika, o kartu netiktas eimininko kalbos ir elgesio ekscentrikumas neleido man odiais isakyti vertinimo, kuris bt nuskambjs kaip komplimentas. ia, ts jis, pakils ir atsirms mano rank, kai mudu ltai jome aplink kambar, ia surinkta tapyba nuo graik iki imabujsP14 ir nuo imabujs iki dabar. Kaip matote, dauguma paveiksl parinkta maai paisant Dorovs. Taiau visi jie verti to, kad puot kambar, tok kaip is. Be to, ia kabo keli
48
Turinys

neinom meistr edevrai, o tai ten man atitek neubaigti darbai dailinink, garsi savo laiku, kuri vardai akademij valgumo dka liko neinomi. K js pasakytumt, paklaus jis staiga pasisukdamas mane, apie it Madonna della Piet? Juk tai patsai Gvido!P15 kteljau kaip visada kartai, nes jau kur laik negaljau atitraukti vilgsnio nuo to nepaprasto groio. Juk tai patsai Gvido! Kaip jums pasisek j gauti? Be abejo, i jo nutapyta madona prilygsta Veneros skulptrai. Cha! tar jis susimsts. Venera? Puikioji. Venera? Medii Venera? Toji, su maa galvute paauksuotomis garbanomis? Dalis kairs rankos (t akimirk jo balsas pasidar toks tylus, kad vos j begirdjau) ir visa deinioji restauruotos, ir toje koketikoje deiniojoje rankoje, mano galva, gldi visa apsimetimo prasm. Tas pats tinka ir Kanovai! Garsusis Apolonas taip pat tra tik kopija, tuo galima neabejoti, ir koks gi a kvailys, kad nematau Apolono igirtojo dvasingumo! Nieko negaliu padaryti, pasigailkite mans, bet man labiau prie irdies AntinojasP16. Ar ne Sokratas pasakP17, kad skulptorius atranda savo skulptr luite marmuro? Tuomet Mikelandelas nebuvo originalus savo kupletu:
49
Turinys

Non ha lottimo artista alcum concetto Ch un marmo solo in se non circunscriva10. Kakas jau yra saks, bent jau turjo pasakyti, kad tikro dentelmeno elgesys visada bus kitoks negu prasioko, nors ir sunku bt nusakyti, kur ta skirianti riba. Kuo puikiausiai galdamas pritaikyti teigin savo biiulio elgesiui, jauiau, kad t kupin vyki rytmet jis dar labiau bt tiks jo dvasinei bsenai apibdinti. Ir tos ypatybs, kurios, rodos, taip smarkiai skyr j i kit moni, radosi i proio giliai ir ilgai mstyti, nepaleidianio netgi kasdieniuose darbuose, siverianio net pramogas nelyginant gyvats, kurios rangydamosi lenda pro akiduobes besijuokianioms kaukms ant Persepolio ventykl karniz. Bet man pro akis nepraslydo ir tai, kad nerpestingai ir drauge rimtai sileids samprotavimus apie nereikmingus dalykus, jis staiga lyg ir suvirpdavo, dievobaimingas virpulys nuvilnydavo lpomis ir visu knu, nerimastingas jaudulys, kurio a
10Net

genijui neaus galvon mintis, Kuri neslypi marmuro luite (it.)P18.

50
Turinys

nemokjau paaikinti ir dl kurio tarpais labai sunerimdavau. Danai jis nutildavo vidury sakinio, kurio pradi jau bdavo pamirs, apie kak susimsts siklausydavo lyg laukdamas sveio, o gal jis klaussi gars, kurie gyveno tik jo vaizduotje. Vien toki susimstymo ar usimirimo valandli, versdamas puikios PolicianoP19 tragedijos Orfjas puslapius, kuri guljo greta mans ant kanapos, radau knygoje pietuku pabraukt viet. Tai buvo netoli treiojo veiksmo pabaigos nepaprastai jaudinantis, kiek begdikas epizodas, kur kiekvienas vyras skaityt virpdamas, o moteris dsaudama. Puslapis buvo sudrks nuo k tik praliet aar, o prieais esaniame variame lape angl kalba buvo paraytos eils, ir a tik vargais negalais painau savo draugo raysen: A visk rasdavau tavy, Ko tik ilgjosi siela; Buvai tu man versm gaivi, O jroje alia sala; Ir papuota glm, avi irdies manosios ventykla.

51

Turinys

Ak ta suduusi svaja! Ak ta vaigd vilties, Tuojau pranykus migloje! Pirmyn! balsai i ateities Man aukia, bet, deja, Dvasia negali atsitiest, Jinai praeityje! O vargas, vargas man nnai! Ir kas apvies takus klaidius? Jau amiams amiams aminai (Bang ma primygtinai Kartoja krantui iuos odius.) Liks arui pakirsti sparnai, Ir medis perskeltas nudius. Kaip ilgis jos mana dvasia! Sapne guodiuosi jos vilgsniu Ir pdsak viesa blausia; Jos lengv eisen miniu, Dabar ital pilyse Ji oka dieviku ingsniu. Prakeikiu valand, kai tu Buvai nuo meils atplta,
52
Turinys

Pas niek su garbiu vardu U jr mari iveta! Toli nuo rkan krant, Kur verkia gluosnis ties brasta. A per daug nenustebau, kad eilratis raytas anglikai, kalba, kurios, kiek inojau, mano biiulis nemokjo. Gerai inojau, kokios jis plaios erudicijos ir kaip mgsta t slpti, tad nesistebjau padars tok atradim, taiau paraymo data ir vieta mane, galima sakyti, priblok. I pradi ten buvo parayta Londonas, bet paskui kakas t od iskuto, taiau ne taip kruopiai, kad to nepastebt akylesnis mogus. Sakau, buvau pribloktas, nes gerai atminiau, kaip buvau paklauss jo viename i ankstesni mudviej pokalbi, ar jam teko Londone susitikti markiz Mentoni (gyvenusi tenai iki vedyb), ir i atsakymo supratau, kad jis niekuomet nebuvo lanksis Didiosios Britanijos sostinje. Dar noriau pasakyti, kad man ne kart teko girdti (inoma, nepasitikjau tokiais netiktinais gandais), kad mogus, apie kur pasakojau, buvo anglas ne tik kilme, bet ir isilavinimu. ***
53
Turinys

 ia yra vienas paveikslas, tar jis, n nepajuts, kad pastebjau knyg, ia yra vienas paveikslas, kurio js dar nematte, ir, nustms alin uuolaid, jis atideng visu giu nutapyt markizs Afrodits portret. Tai buvo virn, koki tik galjo pasiekti mogus, vaizduodamas jos neemik gro. Ta pati antgamtika figra, kuri stovjo prie mane nakt ant Do rm laipt, vl buvo prie mano akis. Taiau jos veide, spindiniame ypsena, paslapia viet (nesuvokiama anomalija!) elis lidesio, visuomet lydinio tobul gro. Dein rank ji laik prispaudusi prie krtins, kairija rod emyn, keistos formos vaz. Tik viena paveiksle matoma lengva it pkelis koja vos ne vos liet em, ir jos gro gaubianiame vytjime skland permatomi, grakts sparnai. Vl nukreipiau akis nuo paveikslo draug, ir lpose suvirpo kupinos jgos eiluts i apmano Biusi DAmbua kertasP20: Jis stovi Kaip romn statula! Ir taip stovs, kolei Mirtis J marmuru pavers!
54
Turinys

 Na, galiausiai praneko jis, pasisukdamas masyv ir gausiai emaliu inkrustuot sidabro staliuk, ant kurio alia dviej didiuli etrusk vaz, tokios pat neprastos akiai formos, kaip ir toji paveiksle, stovjo kelios fantastikai iraiytos taurs, mano supratimu, pripiltos johanesbergerioP21. Na, pakartojo jis, igerkim! Dar anksti, bet igerkim. Tikrai dar labai anksti, msliai kalbjo jis, kai kerubinas, nuleids sunk auksin kj, pripild kambar skambesio, skelbianio pirm valand po saultekio. Dar tikrai labai anksti, bet ar ne vis tiek? Igerkim! Nuliekime auk tam didingam viesuliui, kur ugoti gvieiasi ie blizgantys smilkytuvai ir lempos. Ir jis, priverts mane igerti vyn jo sveikat, vien paskui kit itutino kelias taures. Svajoti, ts jis, vl grdamas prie nerpestingo pokalbio ir keldamas prie smilkytuvo ugnies vien i puikij vaz, svajoti buvo viso mano gyvenimo esm, todl a ir susikriau sau svajoni altan. Ar galima sugalvoti k nors puikesnio Venecijos irdy? Tiesa, aplink js matote vairi architektros stili miin. Jonikj skaistyb eidia prietvaniniai ornamentai, o egiptietiki sfinksai tyso ant auksu isiuvint kilim. Ir vis dlto, visuma
55
Turinys

tik nesubrendliui gali pasirodyti eklektika. Vietovs, o ypa laikmeio atitikimas yra tos baidykls, kurios nubaido mog nuo tikrojo groio supratimo. Kadaise a irgi buvau dekoristas, bet mano siela ta baisia kvailyste jau persisotino. i aplinka atitinka mano tikslus. Kaip ir ie smilkytuvai, ipuoti arabeskomis, mano siela rangosi liepsnose, ir i komarika aplinka ruoia mane dar audringesnms vizijoms tame siknijusi svaj krate, kur a dabar skubu. Jis staiga nutilo, nulenk galv ant krtins, tarsi siklausydamas jam vienam girdimus garsus. Paskui atsities, pakl akis auktyn ir rkte irk iesterio vyskupo eiles: Dauboj toj lauk mans. Tenai Mes susitiksim btinai. Po valandls, veiktas vyno, jis krito paslikas ant kanapos. T akimirk ant laipt pasigirdo skubanio mogaus ingsniai, ir kakas m smarkiai belsti duris. okau prie dur, nordamas nutildyti t beldim, bet tuo metu kambar siver paas i Mentonio rm ir trkiojaniu i susijaudinimo balsu ilemeno:
56
Turinys

 Mano ponia! Mano ponia! Nunuodyta! Nunuodyta! O, puikioji Afrodit! Suglums a puoliau prie kanapos adinti mieganiojo, kad praneiau jam baisij ini. Bet jo snariai buvo susting lpos pamlo, dar neseniai aibavusias akis sustingd mirtis. Atatupstas engiau prie stalo, ranka nusileido ant sutrkinjusios ir pajuodusios taurs ir mano smon it aibas nutviesk baisi tiesa.

57

Turinys

BERENIK
Dicebant mihi sodales, si sepulchrum amicae, visitarem, curas meas aliquantulum fore levatas.
EBN ZAIAT11

Nelaim daugeriopa. Kania ioje emje turi tkstanius pavidal. Nelyginant em apsivijusi vaivorykt ji pranyksta u plataus horizonto, mirgdama kaip ir dangaus juosta skaisiomis ir nejuia besimainaniomis spalvomis. Pranyksta u horizonto tarsi vaivorykt! Kaip grois galjo baigtis neapykanta! Kokie keliai nuved mane i santarvs buveins lidesio karalij? Bet blogis kaip ir etikoje gimsta i grio, vadinasi, diaugsmas yra lidesio prieastis. Grauat kelia prisiminimai apie kadai prajusi lov, o iandien kania gal tra anuomet patirtos palaimos tsa. Mane pakriktijo Egjumi, o savo pavards ia neminsiu. Taiau iame krate nra labiau im11Biiuliai

sak man, jei a aplankysis savo draugs kap, mano kania praeisianti (lot.). Ibn ZajatasP1.
58
Turinys

tmei nuglobstyt rm u mano niaurias ir tamsias, i senoli paveldtas menes. Vis ms gimin vadino svaiiotojais. Daugel dalyk rod, kad tai rasi buvo tiesa. Keistas eimos namas, freskos didiojoje svetainje, gobelenai ant miegamj sien, herbe ikalti kain kokios tvirtovs griuvsiai, o ypa antikini paveiksl kolekcija bibliotekoje ir pagaliau bibliotekos knygos. Kiek atmenu savo vaikyst, prie akis stovi biblioteka su knygomis, apie kurias daugiau nepasakosiu. ionai mir mano motina, ia gimiau a. Bet ar turi prasm tvirtinimas, jog mans niekada anksiau nra buv, jog mano siela jau nra turjusi vieno gyvenimo? Js netikite? Nepradkim dabar ginytis. Patsai a esu tuo tikras, bet nenoriu tikinti kit. Giliai, paiame atminties dugne, plevena prisiminimai matau gilias, dvasingas akis, girdiu muzikos deja, lidnos garsus, to neitrinsi; prisiminimai tarsi elis: idrik ir blanks, traps, ir man nepavyks jais nusikratyti kaip ir eliu, kol neuges mano proto viesa. Gimiau tame kambaryje. Pakirds po ilgos nakties, pakils i nebties, nors tai nebuvo nebtis, staiga atsidriau pasakikoje alyje, svajoni rmuose, pakliuvau vienuolikos iminties ir knyg
59
Turinys

pasaul, tad nereikia stebtis, kad vaikyst ivaisiau knygoms, jaunyst nuskandinau svajose, nuostabu tik tai, kad ir subrends tebegyvenau savo tv namuose, nuostabu, kad mano gyvenimas sustojo vietoje, kad visas pasaulis mano galvoje apsivert auktyn kojomis. Tikrasis gyvenimas man rodsi nelyginant sapnas, ir niekas kitas, o verli mini ir svaiiojim alis ne tik prasmino manj bt, bet ir tapo tja btimi vienintele ir niekuo nepakeiiama. *** Berenik buvo mano pusseser, su kuria kartu uaugau savo tv namuose. Taiau kokia nepanai buvo mudviej vaikyst: a palieglis, nuolatos skrajojantis padebesiuose, ji vitri, grakti, tryktanti jaunatvika jga; jai buvo lemta laigyti po pievas, man lyg atsiskyrliui vienuoliui raustis knygose; gyvenau savo udarame pasaullyje, knu ir siela nugrimzds gilius apmstymus, o ji nerpestingai plazdeno per gyvenim, negalvodama apie kelyje jos tykanius elius, apie valandas, lekianias proal ant juod varno sparn. Berenik! Ir i pilk atminties griuvsi tarsi atsakas pakyla prisiminim skurys! Regiu j kaip gyv, toki, kokia ji
60
Turinys

buvo anais diaugsmo ir skaidrios nuotaikos laikais! O, neemika grauole, burtininke! O, ArnheimoP2 atalyn nimfa! O, upi najade! Bet paskui paskui vien paslaptis ir siaubas, gyvenimas, apie kur veriau nepasakoti. Liga, mirtina liga pakirto jos glen kn, Berenik neatpastamai keitsi mano akyse, liga prasismelk jos prot, bd, bet baisiausia klastingai pakeit pai jos esyb. Deja! udikas ateina ir nueina. O auka? Kur ji? A dar neinojau, kas ji, bet tai jau buvo ne Berenik! I daugybs negali, grauusi jos kn, didiausia ir lemtinga jai, suklusi viso jos kno ir sielos perversm, buvo savotikas nuomaris, kurio priepuoliai danai kartodavosi ir baigdavosi ypatingu stinguliu, praeinaniu staiga ir nelauktai. Tuo tarpu mano paties liga buvau lieptas jos kitaip nevadinti mane visai baig priveikti ir galop virto mslinga, sulig kiekviena akimirka ir valanda stiprjania monomanija. Ji liguistai dirgino mano dvasios savybes, kurias metafizikai vadina atida. Tikriausiai daugeliui mano odiai bus nesuprantami, taiau bijau, kad nepajgsiu suprantamai paaikinti neimananiam skaitytojui, kaip nemonikai turdavau sitempti, nordamas sutelkti dmes kok nors daikt, kiek kno ir sielos pastang (netiksliai
61
Turinys

sakant) reikdavo padti, mstant apie paprasiausius aplinkos daiktus. Valand valandas nepavargdamas galjau stebeilytis knygos parat arba rift. Vis vasaros dien praleisdavau atidiai irindamas el, nutsus ant gobeleno ar grind, ligi pat paryi leisdavau naktis, beds akis lempos liepsn ar idinio arijas, itisas dienas mstydavau apie gli kvapus, nuobodiai kartodavau kok nors paprast od tol, kol gars junginys netekdavo prasms, sddavau sustings ir suakmenjs, prarads buvimo pojt tokius tat pratingus geidius sukeldavo man manoji dvasios bsena, gal ne tiek retai sutinkama, kiek sunkiai paaikinama. Bet tenebsiu a klaidingai suprastas. To nuolatinio ir liguisto dmesio daiktams, kurie patys savaime nebuvo to verti, nereikia painioti su apskritai monms ypa tiems, kurie turi laki vaizduot bdingu polinkiu gilius apmstymus. Mano liga nebuvo, kaip gali i pradi pasirodyti, tokio polinkio kratutinumas ar besaik forma, tai buvo visai kitokios prigimties reikinys. Kartais pasitaiko, kad koks nors svajotojas arba iaip paprastas mogus, kuriam akis krinta koks nors daiktas, daniausiai nekasdienikas, pasiklysta galvoje knibdani
62
Turinys

prielaid ir splioni tankumyne, ir galop, nutrkus mini gijai, kuria mgavosi, pamato, kad incitamentum, arba pradin apmstym prieastis, jau seniai kain kur igaravusi ir pamirta. O vis mano mini objektas daniausiai bdavo nereikmingas dalykas, kuris taiau, ikreiptas sudirgusios vaizduots, man tapdavo ypaiai svarbus. galv ateidavo vos viena kita mintis, nes a apskritai, galima sakyti, negalvodavau, taiau ir tos kelios paviens mintys mane atkakliai grindavo prie pradinio objekto lyg kokio branduolio. I savo apmstym niekuomet nepatirdavau malonumo ir, kai galop atsikvodavau, tas dmesys apmstymus suklusiam objektui neinykdavo gaudamas antgamtik atspalv, kuriuo pasiymjo mano liga. Taigi savo protin energij eikvodavau, kaip minjau, atidai, o paprastas svajotojas miniai. Knygos, kurias tuo metu skaiiau, nors savaime neaitrino sielos, taiau savo fantastikais vaizdiais, inoma, teik peno. Tarp kit krini gerai atsimenu garbingojo italo Celijaus Sekundaus KurijonoP3 De Amplitudine Beati Regni Dei12, v. AugustinoP4 didj krin Apie Dievo valstyb ir TertulianoP5
12Apie

palaimintosios Dievo karalysts didyb (lot.).

63
Turinys

De Carne Christi13, kurio vienas, pribloks mane sakinys, Mortuus est Dei filius; credibile est quia ineptum est; et sepultus resurrexit; certum est quia impossible est14 ilgam strigo atmintin ir kainavo daug savaii atkaklaus ir bevaisio triso. Tad imutas i normalaus ritmo mano protas panjo Ptolemjo HefestionoP6 minim uol, kuri, nirtingai gindamasi nuo moni puolimo, vtr ir vandens stichij neabotos galybs, sudrebdavo vien tik pajutusi asfodelsP7 prisilietim. Todl, nors paalieiui tikrai gali pasirodyti, kad gilius ir liguistus mano meditavimus, kuri prigimt jau bandiau paaikinti, skatino pasikeitusi Bereniks dvasios bkl, tai netiesa. Nors, atvirai kalbant, praviesjimo valandlmis, kuomet geddavau prauvusio graaus ir ramaus Bereniks gyvenimo, a danai susimstydavau apie paslaptingas jgas, taip netiktai j pakeitusias. Taiau tos mintys neturjo nieko bendra su mano liga, nes tokiomis aplinkybmis manim dtas taip pat bt galvojs kiekvienas. Mano liga dl savo pobdio vert mane mgautis
13Apie 14Mir

Kristaus siknijim (lot.).

Dievo snus tiktina, nes kvaila, numirlis prisikl neabejotina, nes nemanoma (lot.).
64
Turinys

ne tokiomis pratingomis, taiau stulbinaniomis Bereniks ivaizdos permainomis nesuprantamai ir klaikiai pakitusia jos esybe. Netgi giedriausiais nepakartojamo jos groio ydjimo laikais a jos nemyljau. Gyvendamas keistai ikreiptame savo pasaulyje, a ne irdimi jauiau ir visos mano aistros buvo proto pagimdytos. Ar dienai brktant, ar tarp istypusi miko eli, ar nakt bibliotekos tyloje, ji vaseno man prie akis: a j maiau ne gyv ir alsuojani Berenik, o Berenik i sapn pasaulio, ne knik, ios ems btyb, bet simbol, ne moter, vert pasigrjimo, o tyrinjimo objekt, ne meilei sukurt grauol, o tem sudtingiausiems, nors ir ikrikiems, samprotavimams. O dabar, dabar j ivyds imdavau drebti, jai pasirodius iblykdavau, taiau, gal krimsdamasis dl vargs nelaimls likimo, gal prisimins, jog ji jau seniai mane myli, kart tebnie prakeikta ta valanda! a pranekau apie mudviej vedybas. Prie pat vestuves, vien neprastai alt ir kanot tuo met laiku iemos popiet, kai gimsta graioji Halcion15, sdjau (manydamas, jog esu
15Kadangi

Jupiteris per vis iem dovanoja dukart po septynias iltas dienas, t nuosaiki ir velni or laiko65
Turinys

vienas) vidiniame bibliotekos kambaryje. Staiga pakliau akis ir ivydau Berenik. Kas pavert j tokiu nerykiu, tartum plevenaniu ore pavidalu ar mano kartligika vaizduot, ar kambaryje tvyranti migla, ar blandi prietema, ar pilkvas jos kn dengiantis drabuis? Neinau. Ji tyljo, o a sdjau neteks amo ir nieku gyvu nebiau idrss praverti burnos. Nugara perbgo altukas, irdin sismelk nepakeliamas nerimas, o paskui, pagautas didiausio smalsumo, a atsiloiau kdje ir itaip likau sdti, sisiurbs j akimis ir apmirs. Deja! Ji buvo nemonikai isekusi ir n i tolo neprimin anos Bereniks. Paskui atidiai siirjau jos veid. Aukta kakta, labai iblykusi ir netikimai romi, dub smilkiniai, gaubiami garbanomis kadaise juod it varno sparnas plauk, dabar vietomis nugeltonijusi; ir ta fantastik spalv aism nma netiko prie jos lidno veido. Akys ugesusios, negyvos, lyg be lliuki, ir a nejuia, vengdamas j stiklinio vilgsnio, nuleidau akis jos lpas. Jos prasivr, ir toje paslaptingoje ypsenoje a ivydau dantis. Viepatie! Geriau biau j nemats, nes po tokio vaizdo geriau numirti!
tarp mons pavadino HalcionsP8 lopiu. SimonidasP9.
66
Turinys

*** Atsikvojau igirds trinktelint duris ir pakls galv pamaiau, kad pusseser ijusi i kambario. Bet, deja, ji liko mano sujauktame prote! Ji ijo, bet jos balti dantys tarytum vaiduokliai stovjo man prie akis. Balti kaip sniegas, be maiausios dmels, tviskaniu emaliu, lygutliais tarpais tas vaizdas ilgam sir mano atmint. Dabar juos maiau dar aikiau, negu tuomet. Dantys! Dantys! Jie buvo ia, ten visur: ryks ir apiuopiami, jie tvyrojo man prie akis, ilgi ir siauri, akinamo baltumo, gaubiami ikreipt lp aureols tokie, kokius juos pirmkart ivydau. Po to susitikimo mano monomanija pratrko dar baisesne jga, ir a bergdiai bandiau su ja kovoti. I begals aplinkinio pasaulio dalyk mano galvoje liko tik dantys. A j geidiau palusia aistra. Jie savim ugo likus pasaul ir kitus trokimus. Vien juos teregjau savo mintyse, tie nepakartojami dantys uvald vis mano prot. irjau juos vairiai apviestus, i vis pusi. Tyrinjau j sandar bei ypatumus, kruopiai lyginau vienus su kitais. Msiau apie j augim. Imdavo krsti drebulys vien pagalvojus, kad jie msto, turi smon ir netgi savus dorovinius principus, nepri67
Turinys

klausomus nuo lp. Kakas yra gerai pasaks apie panel SalP10: Que tous ses pas taient des sentiments16, bet a galvojau apie Berenik dar kariau sitikins que tous ses dents taient des ides. Des ides!17 Aha, tai ta idiotika mintis, kuri mane praud! Des ides! Ak tai kodl a j taip beprotikai geidiau! Jutau, kad tik turdamas tuos dantis atgausiu sielos ramyb ir sveik nuovok. itaip sulaukiau vakaro, paskui nakties, kurios tamsa nusileido ir vlei isisklaid, vliau atjo dar viena naktis, o a vis dar nejuddamas sdjau vienas kambaryje, vis dar paskends savo mintyse, ir dant phantasma18 tebeturjo toki pat gali, sklandydama it gyvas padaras tarp viesos ir eli ir keldama man siaub. Staiga mano godas nutrauk lyg viesulas sivers klyksmas, kupinas siaubo ir nusiminimo, o dar po akimirkos igirdau sunerimusi bals, dejoni ir rypavim urmul. Pakils nuo kds atidariau bibliotekos duris ir priekambaryje ivydau apsiaarojusi tarnait, i kurios suinojau, kad Bereniks daugiau nra. Paryiais j itiks
16Kad 17Kad

kiekvienas jos ingsnis kupinas jausmo (pranc.). visi jos dantys kupini prasms. Prasms! (Pranc.) (lot.).
68
Turinys

18Vaiduokliai

nuomario priepuolis, ir dabar, artinantis nakiai, kapas jau laukia savo gyventojos. Laidotuvms viskas paruota. *** Ir vl a bibliotekoje, ir vlei sdiu ia vienas. Jauiuosi lyg k tik biau pakirds i neramaus pusiaumiegio. inau, jog dabar vidurnaktis ir puikiai prisimenu, kad Berenik palaidojome ikart po saullydio. Paskui viskas nugrimzdo migl, ir a neinau, k tuo metu veikiau. Bet prisimindamas sapn a vl miau tirtti i siaubo, siaubo, daug klaikesnio, nes nepaaikinamo, iurpo, dar iurpesnio, nes paslaptingo. Gdus mano gyvenimo puslapis iraytas gsdinamais, nerykiais ir mslingais prisiminimais. Trokau j perskaityti, bet veltui stengiausi, o ausyse tartum nuiuvusio garso dvasia tebeskambjo ird veriantis moters klyksmas. A kak padariau k gi? Klausiau savs garsiai, ir i vis keri man atitar aidas, nabddamas: K gi? Ant stalo alia mans deg ibintas, ties juo guljo nedidel skrynut. Ji nebuvo kakuo ypatinga, daugsyk j buvau mats, nes ji priklaus eimos gydytojui. Bet kaip ji atsirado ia, ant mano stalo,
69
Turinys

ir kodl a drebu kaip epus lapas irdamas j? Neinojau, todl nusukau vilgsn atverst knyg ir joje pabrauktus odius. Poeto Ibn Zajato odiai buvo keisti ir paprasti: Dicebant mihi sodales, si sepulchrum amicae visitarem, curas meas aliquantulum fore levatas. Bet kodl, kai juos skaitau, man piestu stojasi plaukai? Kakas tyliai pabeld bibliotekos duris. Ant pirt gal tipeno tarnas iblyks kaip lavonas ir paklaikusiomis i siaubo akimis. Jis tyliu dusliu balsu kak lemeno, k jis pasak? Igirdau tik paskirus odius. Jis sak, kad visi staiga igirdo bais riksm, kaip susirinko eimynykiai, kaip jie nujo iekodami to garso kryptim; tarnas m nabdti apie iniekint kap, apie sumaitot moter kapse dar tebealsuojani, tebesiblakani, dar gyv! Jis parod ranka mano drabuius. Jie buvo emti ir itepti jau spjusiu sukreti krauju. A tyljau, ir jis atsargiai pam mano rank: ji visa buvo sudraskyta nagais. Jis atkreip mano dmes kakok daikt, atremt sien. Kelias minutes irjau ten. Tai buvo kastuvas. Suriks puoliau prie stalo ir stvriau skrynut. Bet negaljau prisiversti atidaryti dangio, o ji, isprdusi i drebani rank,
70
Turinys

dusliai trinkteljo grindis ir subyrjo ipulius. I jos vangdami ibyrjo dant gydytojo instrumentai kartu su trisdeimt dviem baltais it dramblio kaulas daikiukais, kurie rieddami plaiai pasklido ant grind.

71

Turinys

MORELA
. Savimi, tik savimi, aminai vienas ir vienias.
PLATONAS, PUOTAP1

Prie savo biiuls Morelos buvau giliai, nors ir keistai, prisiris. Prie daugel met atsitiktinai susipainau su ja, ir nuo pat ms pirmojo susitikimo mano sieloje sideg liepsna, kokios ji iki tol nebuvo patyrusi, taiau tai nebuvo Eroto liepsna; ir mano dvasia kankinosi, kai a pamau su kartliu sitikinau, jog nesuvokiu tos nepaprastos liepsnos prasms ir negaliu suvaldyti jos neaikios jgos. Bet mes susitikome, ir likimas mus sujung prie altoriaus; o a niekada nei kalbjau apie aistr, nei galvojau apie meil. Taiau ji veng moni ir, prisiriusi tik prie mans, padar mane laiming. Laim yra painti, laim yra svajoti. Morela buvo didels erudicijos. Prisiekiu gyvenimu, jos sugebjimai buvo nepaprasti, jos proto galia milinika. A tai jauiau ir daug ko i jos mokiausi. Taiau netrukus pastebjau, kad ji, grei72
Turinys

iausiai todl, kad buvo studijavusi PresburgeP2, padjo man krv mistini rat, kurie paprastai laikomi menkaverte ankstyvja vokiei literatraP3. Niekaip nesuvokiau, kodl iuos ratus ji susiavjusi nuolat skaitydavo, o tai, kad ilgainiui ir a juos pamgau, gali bti paaikinta tik stipria proio ir pavyzdio galia. Visam tam, jeigu neklystu, mano proto pastang daug nereikjo. Idealyb, jeigu tik a neapsigaunu, neveik mano sitikinim, ir nei mano veiksmuose, nei mintyse nebuvo n elio mistikos, kuri radau knygose. Bdamas tuo tikras, leidausi savo monos vadovaujamas ir drsiai miau gilintis jos studijuojamas gudrybes. Ir tada tada, kai skaitydavau udraustus puslapius, a pajusdavau manyje bundani udraust dvasi, o Morela, bdavo, udeda savo alt rank ant manosios ir i negyvos filosofijos pelen ikapsto kakokius tylius, nepaprastus odius, kuri keista prasm idegina ymes mano atmintyje. Ir tada sdiu valand valandas alia jos ir griuosi jos balso muzika, kol nuo tos melodijos man pasidaro kraupu, ir ant mano sielos krinta elis; a iblu ir sudrebu nuo it per daug neemik gars. Taip diaugsmas staiga pavirsta siaubu, o
73
Turinys

visa, kas graiausia, tampa lykiausia, kaip Hinonas tapo GehenaP4. Nra reikalo dstyti i pokalbi tem, kurias mes rasdavome jau mintuose tomuose ir kurios mudviem su Morela ilg laik buvo vienintels. Tie, kas imano vadinamj teologin moral, lengvai suvoks, apie k mes nekdavoms, o nemokyti vargu ar k supras. Neabotas Fichts panteizmasP5, modifikuotas pitagoriei 19, o svarbiausia tapatumo doktrinos, idstytos elingoP7, bdavo graiausios, Morelos supratimu, ms pokalbi temos. Tapatum, kuris vadinamas asmenybs tapatumu, misteris Lokas, man regis, teisingai apibrP8 kaip racionalios btybs sveik prot. Ir kadangi asmenybe laikome mstani esyb, turini prot, o su mstymu visad susijusi smon, visa tai ir daro mus mumis paiais, iskiria mus i kit mstani btybi ir suteikia mums asmenin tapatum. Bet mokymu apie principium individuationis20, apie identikum (tapatum), kuris mogui mirtant aminai inyksta arba ilieka, a visada labai domjausi; ir ne tiek dl stulbinani ir jau19ia:

siel persiklimas (graik.)P6. prad (lot.).

74
Turinys

20Individualumo

dinani jo pasekmi, kiek dl nepaprasto Morelos jaudinimosi, kai ji apie tai usimindavo. Bet atjo laikas, kai mano monos paslaptingumas m mane slgti lyg apavai. Nebegaljau paksti, kai ji palytdavo mane savo bekraujais glebiais pirtais, nebegaljau paksti jos tylios melodingos kalbos, jos lidn aki vytjimo. Ir ji tai inojo, taiau nepriekaitavo; atrod, kad ji supranta mano silpnum ar kvail kapriz, ir ypsodamasi vadino tai Lemtimi. Ir dar atrod, jog ji ino ir mano atalimo prieast, man neinom; bet ji nei usimin apie tai, nei parod, kad ino. Vis dlto ji buvo moteris ir silpo su kiekviena diena. Po kiek laiko raudonos dmels atsirado jos skruostuose, o iblykusioje kaktoje ioko mlynos gyslos; tarpais man bdavo jos gaila, o tarpais, kai pagaudavau jos suprating aki vilgsn, pasidarydavo negera ir apimdavo toks svaigulys, kok jauti velgdamas emyn koki nors baisi bedugn praraj. Ar reikia sakyti, kad a tikrai kartai trokau Morelos mirties? A laukiau tai vyksiant, bet jos trapi siela laiksi sikibusi savo molio bst dar daug dien, daug savaii ir varginani mnesi, kol mano ikankinti nervai ugo prot, ir a miau siusti, kad ji taip ilgai nemirta; ir kaip nelabasis
75
Turinys

miau keikti dienas, valandas ir apkartusias akimirkas, kurios, jos trapiai gyvybei gstant, rodsi, vis ilgjo, tarsi eliai, dienai slenkant vakarop. Bet vien rudens vakar, kai vjai aprimo danguje, Morela paauk mane prie savo lovos. Tirtas rkas gaub vis em, vir vandens tvyrojo ilta pavaist, o pro veli spalio miko lapij dangaus skliaute vytjo vaivorykt. Tai dien diena, tar ji, man prisiartinus, tai dien diena gyventi, arba mirti. Nuostabi diena ems ir gyvenimo snums ir dar nuostabesn dangaus ir mirties dukroms! Pabuiavau j kakt, o ji toliau kalbjo: A mirtu, bet a gyvensiu. Morela! N vienos dienos tu mans nemyljai, bet t, kuria tu gyvenime lyktjais, garbinsi mirtyje. Morela! Kartoju, a mirsiu. Bet manyje gldi laidas velnumo ak, kokio menko! kur tu vis dlto jautei man, Morelai. O kai mano siela ieis, kdikis gyvens tavo ir mano, Morelos, kdikis. Bet tavo gyvenimas bus kupinas lidesio, kuris pastoviausias i vis jausm, kaip kad kiparisas gyvena ilgiausiai i vis medi. Nes tavo laimingos valandos pra76
Turinys

jo; o diaugsmo negalima patirti dukart gyvenime, kaip negalima dukart per metus nusiskinti Pestumo roiP9. Ir tu daugiau nebeaisi su laiku, kaip teosietisP10, bet neinodamas, kas yra mirta ir vynuog, neiosi ioje emje savo drobul, kaip musulmonas Mekoje. Morela! suukau, Morela! kaip tu gali tai inoti? Bet ji nusisuko pagalv, jos rankomis ir kojomis perbgo lengvas drebulys, ir ji mir; a jau nebegirdjau jos balso. Taiau, kaip ir buvo ipranaavusi, jos kdikis, kur ji mirdama pagimd ir kuris nepradjo alsuoti tol, kol motina neileido paskutiniojo kvapo, jos kdikis, dukrel, gyveno. Ir keistai brendo jos figra ir protas, ji tapo panai t, kurios netekome, ir niekada nebiau pamans, jog ioje emje galima k nors taip kartai mylti, kaip kad a myljau j. Deja, netrukus io velnaus jausmo dangus m niauktis, j m temdyti nirs siaubo ir lidesio debesys. Jau minjau, jog vaiko figra ir protas keistai brendo. I ties, keistai ir spariai stambjo jos knas, bet baisios ak, baisios buvo chaotikos mintys, kurios apnikdavo mane, stebint jos proto brendim. Ar galjo bti kitaip, kai kasdien pajusdavau vaiko protavime suaugusios moters gali ir
77
Turinys

inojim? Kai kdikio lpomis kalbjo patirtis? Kai jos didelse msliose akyse nuolat vytjo imintis ir subrendusio mogaus aistros? Sakau, kai visa tai pastebjs suvokiau, kai nebegaljau to nuslpti nuo savo dvasios ar toliau beviltikai tam prieintis, ar begalima stebtis, kad man kilo kraups ir neraminantys tarimai ir kad su siaubu prisiminiau kapo rsyje palaidotos Morelos beprotikus pasakojimus ir iurpias teorijas? Paslpiau nuo moni aki btyb, kuri man buvo lemta dievinti, ir, visikai usidars nuo pasaulio savo namuose, su kankinaniu nerimu stebjau visa, kas darsi su mano numyltine. Ir tai, metams bgant, kasdien dmiai irdavau jos vent, rom ir iraiking veid ir susimstydavau apie jos brstani figr; kasdien atrasdavau vis daugiau vaiko panaumo motin, lidn mirusi jos motin. ie panaumo eliai nuolat tamsjo ir darsi vis gilesni, vis rykesni, vis labiau stulbinantys ir baiss. Kad jos ypsena buvo panai motinos, dar galjau paksti, bet man darydavosi kraupu, kai ji bdavo visikai tokia pat; galjau paksti, kad jos akys buvo kaip Morelos, bet jos per danai velg mano sielos gelmes dmiai ir glumindamos, kaip ir pati Morela kadaise velgdavo. Ir
78
Turinys

auktos kaktos linijos, ir ilkini plauk garbanos, ir permatomi glebs pirtai, suleisti jas, ir lidna jos kalbos muzika, ir labiausiai o, labiausiai! gyvos ir mylimos btybs lpose skambantys mirusiosios odiai ir posakiai teik peno grauianioms mintims ir siaubui kirminui, kuris nuolat grauia. Taip mano dukrai sukako deimt met, o ji vis dar neturjo vardo ioje emje. Tvo meilei pakako vard mano vaikeli ir mano meile, o grietas atsiskyrlikas gyvenimas buvo klitis jai bendrauti su monmis. Morelos vardas mir kartu su Morela. Niekada nekalbjau su dukra apie jos motin nemanoma buvo kalbti. Ir i ties, tiek neilgai dar tegyvenusi, dukra nepajuto iorinio pasaulio poveikio, nebent tiek, kiek leido jos labai apribotas asmeninis gyvenimas. Pagaliau krikto apeigos mano isekintai ir suaudrintai smonei m atrodyti kaip isigelbjimas nuo man lemt siaub. Bet prie kriktyklos sutrikau, kok vard irinkus. Daug vard, iminting ir grai, senovs ir i laik, mano alies ir svetimali moter vard, daug nuostabi, velni ir laiming, ir ger moter vard nabdjo mano lpos. Tai kas gi mane paskatino sudrumsti mirusiosios ramyb? Koks demonas paskatino mane itarti t gars, nuo kurio, vien tik j prisiminus,
79
Turinys

purpurinis kraujas suplsdavo i smilkini ird? Kokia piktoji dvasia prakalbo i mano sielos gelmi, kai iose prieblandoje skendiniose navose nakties tyloje a panibdjau Dievo tarnui aus iuos tris skiemenis: Morela? Kas, jeigu ne piktoji dvasia ikreip mano vaiko bruous ir nuda mirties spalvomis, kai ji, vos igirdusi tyl gars, nukreip savo stiklines akis nuo ems dang ir, krisdama paslika ant juod ms eimos rsio ploki, atsak: A ia! Aikiai, altai, ramiai ie garsai suskambo man ausyse, ir tarsi ilydytas vinas nypdamas isiliejo smegenyse. Met metai prabgs, bet prisiminimai apie moment niekada neibls! A ne tik neinojau, kas yra gls ir vynuogs, taiau nuokana ir kiparisasP11 buvo palink prie mans dien ir nakt. Ir daugiau nebesuvokiau nei laiko, nei vietos, o mano likimo vaigds iblso danguje, ir todl emje sutemo, ir jos gyventojai slinko pro al, tarsi tyls eliai, ir tarp j a maiau tik Morel! ios ems vjai nibdjo man aus tik vien gars, ir jros bangos aminai niokt Morela. Bet ji mir; ir savo rankomis nuneiau j kap rs; ir ilgai ir kariai juokiaus, nerads rsyje n pdsako pirmosios Morelos, kur paguldiau ir antrj.
80
Turinys

LIGIJA
Ir ia slypi valia, kuri nemirta. Kam inomos valios paslaptys ir jos jga? Nesgi tik Dievas yra didioji valia, savo galia sitvirtinusi visuose daiktuose. mogus visikai nenusileist nei angelams, nei miriai, jeigu ne jo silpna valia.
DOZEFAS GLENVILISP1

Niekaip negaliu atsiminti, kaip, kada ar btent kur pirmkart susipainau su ledi Ligija. Praslinko daug met, ir po tiek kani mano atmintis nusilpo. O galbt a nebegaliu dabar visko prisiminti, nes, ties sakant, mano mylimosios paveikslas, jos retas isilavinimas, jos nepaprastas, bet romus grois bei jaudinanti ir pavergianiai tyli, skambi ir taigi kalba taip stipriai ir slaptai veik mano ird, jog tai liko nepastebta ir nesuvokta. Taiau man dingojas, kad pirmkart j sutikau, o paskui ir danai matydavau kakokiame dideliame, sename, grivaniame Pareins mieste. inoma, girdjau j pasakojant apie savo eim. Nra abejons, kad jos gimin labai sena. Ligija! Ligija! Pasinrs tyrinjimus, kurie
81
Turinys

labiau nei kas kita bukina iorinio pasaulio spdius, tik iuo mielu odiu L-i-g-i-j-a savo mintyse atgaivinu paveiksl tos, kurios jau nebra. Ir kai dabar raau, man topteli mintis, kad niekada neinojau pavards tos, kuri buvo mano draug ir suadtin ir kuri tapo mano tyrinjim partnere ir pagaliau mano brangiausia mona. Ar tai buvo aismingas Ligijos ikis? Ar tai buvo mano jausmo tvirtybs ibandymas, kad neimiau klausinti? Ar tai veikiau tik mano auka didiausios aistros ventykloje? Neaikiai atsimenu tik pat fakt tad ar reikia stebtis, kad visikai pamirau aplinkybes, j pagimdiusias ar susijusias su juo? Ir i ties, jeigu ta dvasia, kuri vadinama romantika, jeigu ji, iblykusi ir rkasparn stabmeldikojo Egipto AtofetP2, vadovaudavo bloga lemianioms jungtuvms, kaip pasakojama, tai tikr tikriausiai ji vadovavo manosioms. Taiau mano atmintyje neiblsta vienas man mielas dalykas. Tai paios Ligijos paveikslas. Ji buvo aukta, kiek per liekna, o paskutinmis gyvenimo dienomis net isekusi. Tuios mano pastangos aprayti jos diding laikysen, rami paprast elgsen ir nesuvokiamai lengv ir lanksi eigast. Ji ateidavo ir ieidavo tarsi elis. Kad ji jusi mano
82
Turinys

udar kabinet, suinodavau tik igirds jos miel tyl ir meloding bals, kai ji uddavo savo marmuro baltumo rank man ant peties. Veido groiu jai niekada neprilygo n viena mergel. Tai buvo spindesys, atjs i gaivalingo sapno, skaidrus ir dvasi pakyljantis regjimas, savo laukiniu dievikumu pralenks fantazijas, kuriose skendjo snduriuojanios Deloso dukterP3 sielos. Bet jos bruoai nebuvo tokie taisyklingi, kokius mes klaidingai imokome garbinti klasikiniuose pagoni kriniuose. Teisingai kalbdamas apie visas groio formas ir ris, BeikonasP4, lordas Verulamas, sako: Nra subtilaus groio be tam tikro proporcij keistumo. Nors maiau, kad Ligijos bruoai nebuvo klasikai taisyklingi, nors suvokiau, kad jos grois buvo i tikrj subtilus, ir jauiau, kad jis labai keistas, taiau veltui bandiau surasti t netaisyklingum ir suvokti, kuo gi jis keistas. A tyrindavau ididios ir iblykusios jos kaktos kontrus: kakta buvo tobula koks altas is odis, kai bandai juo apibdinti tok dievik didingum! oda baltesn u tauriausi dramblio kaul; valdingai didel ir rami, velniai ikili vir smilkini; o toliau lyg varno sparnas juodos, vilganios, velios natralios garbanos, pajunti Homero epi83
Turinys

teto hiacintin poveik! irdavau rafinuotas jos nosies linijas bet tik dailiuose senovs yd medalionuose buvau mats panai tobulyb. Toks pat nuostabiai lygus pavirius, toks pat vos pastebimas erelikos nosies ilinkimas, tokia pat tobula nervi linija, liudijanti apie laisv dvasi. Stebdavau jos miel burn. Tai i tikrj buvo visko, kas dievika, virn: didingai ilenkta trumpa virutin lpa, velniai aistringa tarsi apsndusi apatin, aismingos duobuts, skaisti spalva, dantys, kuri beveik gsdinaniame baltume atsispinddavo kiekvienas dievikos viesos spindulys, jai ramiai ir taikiai ypsantis paia nuostabiausia ypsena. dmiai siirdavau jos smakro form, ir ia matydavau graikik smakr, saikingai plat, veln ir diding, ibaigt ir dvasing, linij, kuri dievas Apolonas tik sapne parod KleomenuiP5, atnieio snui. O jau tada dmiai velgdavau didiules Ligijos akis. Tolima senov nepaliko mums aki idealo. Ir, galimas daiktas, jog mano mylimosios akyse gldjo paslaptis, apie kuri usimena lordas Verulamas. Esu tikras, kad jos buvo daug didesns nei paprastai ms rass akys. Jos buvo iraikingesns u iraikingiausias NurdahadoP6 slnio genties gazelikas akis. Taiau tik retkariais, jai didiai susijaudinus,
84
Turinys

i Ligijos ypatyb itin irykdavo. Tokiais momentais jos grois man atrodydavo galbt tik mano suaudrintoje vaizduotje ess neemik btybi, pasakikj hurij grois. Vyzdiai buvo juodi ir aiaruojantys, o vir j labai ilgos lyg derva juodos blakstienos. iek tiek netaisyklingi antaki lankai buvo tokios pat spalvos. Bet keistum, kur velgiau jos akyse, lm ne j forma, spalva ar spindesys, o gal gale tenka tai pripainti j iraika. Et, tuias odis, po kurio skambiu garsu slepiame daugelio dvasini dalyk neimanym. Iraikingos Ligijos akys: kiek ilg valand esu msts apie jas! O kaip a stengdavausi per vis vasarvidio nakt suvokti j gyl! Kas slypjo mano mylimosios vyzdiuose ar kas gilesnis nei Demokrito ulinysP7? Kas tai buvo? Aistringai pandau tai suinoti. Tos akys! Tos didels, vieianios, tos dievikos akys! Jos man tapo Ledos vaigdmis dvynmisP8, o a joms itikimiausiu astrologu. I daugelio nesuprantam mokslo apie prot anomalij nra labiau jaudinanios problemos nei faktas, niekada nepastebtas tyrintoj: stengdamiesi prisiminti k nors seniai umirta, mes danai pasijuntame es ant prisiminimo ribos tai tai prisiminsime ir vis dlto negalime. dmiai velg85
Turinys

damas Ligijos akis, labai danai jausdavau, kad netrukus perprasiu j iraik jausdavau, kad tuoj, bet ne ir pagaliau tas supratimas inykdavo! O tai kas keista, keist keisiausia! Paprasiausiuose pasaulio daiktuose rasdavau daug tos iraikos analogij. Noriu pasakyti, kad tuo metu, kai Ligijos grois paverg mano siel ir apsigyveno ten kaip ventovje, daugelis materialaus pasaulio daikt m adinti man tokius pat jausmus, kokie visada kildavo, kai velgdavau jos didiules ir viesias akis. Bet a negaljau nei apibdinti to jausmo, nei jo tyrinti, nei dmiai stebti. A j pajusdavau, leiskite dar kart pasakyti, kartais vilgteljs greitai augani vynuog, stebdamas naktin drugel, petelik, lliuk, tekanio vandens srovel. J atpaindavau labai sen moni vilgsniuose. O danguje yra dvi trys vaigds (ypa viena etojo dydio vaigd, dviguba kintanti, netoli didiosios vaigds Lyros vaigdyneP9), kurias stebdamas per teleskop patirdavau t pat jausm. Jis mane apimdavo igirdus tam tikrus stygini instrument garsus, o neretai ir perskaiius kai kuriuos knyg skyrius. I daugelio, pavyzdiui, prisimenu Dozefo Glenvilio tomelio skyrius, kurie man visada sukeldavo t jausm: Ir ia slypi valia, kuri nemirta.
86
Turinys

Kam inomos valios paslaptys ir jos jga? Nes juk tik Dievas yra didioji valia, savo galia sitvirtinusi visuose daiktuose. mogus visikai nenusileist nei angelams, nei miriai, jeigu ne jo silpna valia. I tikrj daugel met mstydamas, galjau rasti kakok tolim ry tarp itraukos i io angl moralisto veikalo ir kai kuri Ligijos charakterio bruo. Jos minties, veiksmo ar kalbos galia buvo greiiausiai rezultatas ar poymis tos milinikos valios, kuri per ms ilg bendravim betarpikai ar kaip nors kitaip nesireik. I vis moter, kurias kada nors painojau, ji i pairos tyli, visada romi Ligija buvo bejg audring didiuls aistros vanag auka. Tokia aistra nebiau galjs sitikinti, jei ne tos nuostabiai iplstos akys, tuo pat metu ir kerjusios, ir bauginusios mane, ir jei ne ta beveik uburianti jos labai tylaus balso melodija, moduliacijos aikumas ir ramumas, ir jei ne ta iauri paprastai jos tariam laukini odi energija (veikusi dvigubai stipriau dl to, kad prietaravo kalbjimo manierai). Jau minjau Ligijos mokytum: jis buvo didiulis tokios isilavinusios moters a niekada nebuvau sutiks. Klasikines kalbas ji mokjo puikiai ir, kiek a pats moku dabartines Europos kalbas, jomis ji kalbjo be klaid. I tikrj, ar Ligijai kada nors
87
Turinys

trko ini i kokios nors akademins erudicijos srities? Kaip keistai mane jaudino ir trauk dmes is vienas mano monos bdo bruoas tik pastaruoju metu! Jau minjau, kad jos inios buvo tokios, koki dar niekada nebuvau mats ar girdjs, jei tai buvo moteris. Bet kur yra tas vyras, kuris aprp ir gerai perprato visas neisemiamas morals, fizikos ir matematikos moksl sritis? Tada nemaiau to, k dabar aikiai suvokiu, kad Ligijos inios buvo milinikos, stulbinamos. Taiau gerai suvokiau, jog ji ino daugiau u mane, kad su vaikiku patiklumu leisiausi jos vadovaujamas tame chaotikame metafizini tyrinjim pasaulyje, kur buvau kartai niks pirmais ms vedybinio gyvenimo metais. Su kokiu beribiu diaugsmu, su kokiu tikru pasitenkinimu, su kokia nerealia viltimi jausdavau, kai ji palinkdavo prie mans man studijuojant, bet blogai iekojau ir dar blogiau inojau, kokia nuostabi perspektyva pamau atsiveria prie mane, kad tuo ilgu, puikiu ir niekieno nepramintu taku galiau artti prie tikslo iminties, per daug dievikos ir vertingos, kad ji nebt udrausta. Ir koks kupinas kartlio turjo bti mano nusivylimas, kai po keleri met supratau, kad taip puoselti mano lkesiai pakilo ir kakur nuplasnojo.
88
Turinys

Be Ligijos buvau tarsi vaikas, einantis apgraibomis nakt. Tik kai ji bdavo alia, kai ji skaitydavo, man tapdavo visikai aikios daugelis transcendentalizmo paslapi, kuriomis mes labai domjoms. Be jos spinduliuojani aki blizgantys ir auksiniai ramenys iblukdavo greiiau nei Saturno vinasP10. O dabar jos akys vis reiau ir reiau apviesdavo puslapius, kuriuos skaitydavau. Ligija susirgo. Laukins akys per daug rykiai ir didingai spindjo, iblyk pirtai gavo permatom vakin numirlio pirt atspalv, o mlynos gyslos didingoje kaktoje smarkiai isipsdavo ir suslgdavo, nors maum jai susijaudinus. Supratau, kad ji mirs, ir mano siela m beviltikai grumtis su niriuoju AzraeliuP11. O mano aistringos monos pastangos, didiai mano nuostabai, buvo net atkaklesns nei mano. Daug kas jos rsioje prigimtyje vert mane tikti, kad jos mirtis ateis be siaub. Bet ne! odiais nemanoma apsakyti, kaip atkakliai ji prieinosi tam eliui. Dejavau i sielvarto regdamas graud vaizd. Bandiau j raminti, mginau kreiptis jos prot, taiau jos beprotikas trokimas gyventi tik gyventi guosti ir auktis proto buvo didiausias nesusipratimas. Iki pat paskutins akimirkos, jos palusiai dvasiai baisiausiai keniant, Ligija i pairos iliko rami. Jos
89
Turinys

balsas tapo dar velnesnis, dar tylesnis, bet nenoriau apsistoti prie ypatingos jos tyliai tariam odi prasms. Man svaigo galva, kai klausiausi apavtas labiau nei emikos melodijos prielaid ir trokim, anksiau negirdt n vieno mirtingojo. Kad ji mane myljo, neturiau abejoti; ir biau galjs lengvai patikti, jog tokioje krtinje kaip jos meil nebuvo paprastas jausmas. Bet tik per mirt pamaiau vis jos jausmo gali. Daugel valand, laikydama mano rank, ji kalbjo apie i irdies man plaukiani aistr, prilygstani dievinimui. Kaip a nusipelniau toki prisipainim palaimos? Kuo nusipelniau tokio prakeikimo: kad mano numyltoji bt ineta t prisipainim valand? Taiau apie tai a negaliu nuosekliai kalbti. Leiskite man tik pasakyti, kad Ligijos meilje, stipresnje nei moters meil, deja! kurios nebuvau nusipelns ir nebuvau vertas, pamau jos jausme atpainau tok neprastai tvirt trokim gyventi trokim gyvenimo, kuris dabar taip staiga jo pabaig. Tad ito begalinio ilgesio, ito karto trokimo gyventi tik gyventi neturiu jg aprayti, nerandu odi, galini tai apsakyti. Vidurnakt prie pat mirt ji sakmiai pasiauk mane ir papra pakartoti eiles, kurias buvo sukrusi prie kelet dien.
90
Turinys

Paklusau. tai tos eils: velk, spektaklis labai pramatnus Tais lidnaisiais metais mirties! Apsiverk nuleidia sparnus Angelai po ydais nakties. Juos nulidino pjes tui Nuogstavim ir vilties. Sfer muzika virpa kariu Nei harmonijos, nei rimties. O pavidal Dievo tur Tyliai murma mimai tekstus, Nes tik lls tai visas brys Paklusniai sekioja pirtus Kakieno, k vardyt sunku. Tas kakas ir keiia vaizdus, Nuo sparn jo begarsiu rku Scenon plsta vargas gdus. Ta drama juokdari negali Jos umirt, negali niekada. mkla scenoje sklando tyli, J per amius vaikos minia. Nepagauna, tik juda ratu
91
Turinys

Nuolatos ties ta pat vieta Nuodmingu, paiku siuetu, Kur baisiausia baims nata. Bet pavidalas rausvas staiga sirango scen tarp j, Ir minia tuoj nuiva marga, Uburta kruvin jos nasr. Raitos kirminas, raitos, ms Nebeliko, reikia nauj. Serafimams jo ili baisu, Nudayt mim krauju. Blso blso iblso viesa. Vis dar virpa knai; tra Dangal aksomin vsa, Nusileidus tartum audra. Serafim brys nesmagus Pasakys iblyks: tikra Tik drama, pavadinta mogus, Ir po Kirmino likus dykraP12. O Dieve! kteljo Ligija, paokdama i patalo ir mlungikai ikeldama rankas, vos a baigiau skaityti. O Dieve! O Dievikasis Tve! Ar negalima ito ivengti? Ar is Nugaltojas nebus kada nors
92
Turinys

nugaltas? Ar mes nesame dalelyt Tavs? Kas kas ino valios ir jos jgos paslaptis? mogus visikai nenusileist nei angelams, nei miriai, jeigu ne jo silpna valia. Ir dabar, tarsi isekinta jausmo, ji bejgikai nuleido savo baltas rankas ir tyliai atgul mirties patal. Ir su paskutiniais atodsiais pasigirdo tylus jos lp nabdesys. Priglaudiau aus prie j ir vl igirdau paskutinius skyrelio i Glenvilio odius: mogus visikai nenusileist nei angelams, nei miriai, jeigu ne jo silpna valia. Ji mir, o a, visikai palautas sielvarto, nebegaljau ilgiau ksti beviltikos nelaimingos vienatvs savo bste kanotame ir nykstaniame Pareins mieste. Man nestigo to, k pasaulis vadina turtu. Ligija man atne daug, daug daugiau, nei paprastai tenka mirtingj daliai. Todl po keli mnesi varginam ir beprasmi klajoni nusipirkau ir iek tiek suremontavau abatij, kurios vardo neminsiu, viename laukini ir reiausiai lankom graiosios Anglijos kampeli. Niri ir bauginanti pastato didyb, beveik negyvenamos valdos, daugyb lidn ir garbing prisiminim labai derjo su visikos vienatvs jausmais, kurie atved mane t tolim ir negyvenam alies rajon. Ir nors samanomis apau93
Turinys

gusi abatija buvo ne k pakeista i lauko, vaikikai usispyrs ir galbt puoseldamas nedidel vilt numalinti savo gl, didingiau nei karalikai ipuoiau jos vid. Dar nuo vaikysts buvau prats tenkinti tokias ugaidas, o dabar jos vl sugro, tarsi i sielvarto puolusiam senatvs silpnaprotyst. Deja, jauiu, kiek prasidedanios silpnaprotysts buvo galima irti puoniose ir fantastikose uuolaidose, niriuose Egipto raiiniuose, laukiniuose karnizuose ir balduose, beprotikuose aukso kutais papuot kilim ratuose! Buvau klusnus vergas opijaus tinkle, o mano darbai ir sakymai gavo mano sapn atspalv. Bet juk neturiau smulkiai pasakoti apie ias nesmones. Leiskite man kalbti tik apie t vien, aminai prakeikt men, kuri akimirk aptemus protui a parvediau nuo altoriaus kaip nuotak, kaip nepamirtamosios Ligijos pdin, viesiaplauk ir mlynak ledi Roven Trevanjen i Tremeino. Nra n vienos tos vestuvins mens architektros ir puomen smulkmenos, kurios dabar neregiau. Kur buvo nuotakos ipuikusios eimos sielos, kai jie, trokdami aukso, leido tai mergelei ir tokiai mylimai dukrai perengti itaip ipuoto kambario slenkst? Sakiau, jog iki smulkmen prisimenu t
94
Turinys

men, taiau lidna, kad pamirtu labai svarbius dalykus, o fantastinse mens puomenose nebuvo jokios tvarkos, jokios sistemos, kuri strigt atmint. Men buvo didel, penkiakamp auktame abatijos, pastatytos kaip pilis, bokte. Vis pietin penkiakampio sien um vienintelis langas didiulis vientisas nedtanio Venecijos stiklo laktas, vienas vino atspalvio laktas, ir sauls ar mnulio spinduliai, prasiskverbdami pro j, skleid vaiduoklik atvait ant vis daikt viduje. Virutin io didiulio lango dal deng grotels, apraizgytos seno vynuogienojo, masyviomis bokto sienomis lipanio auktyn. Tamsaus uolo lubos buvo be galo didingos, skliautuotos, su kruopiai ipjaustytu baisiai keistu, groteskiniu, pusiau gotiku, pusiau druidiku ornamentu. I paios centrins i lidn skliaut dubos ant aukso grandins, supintos i ilg grandinli, kabojo didiulis to paties metalo saracniko stiliaus viestuvas su daugybe skylui, ibadyt taip, kad i j vis laik tarsi judrios gyvats vinguriavo spalvotos ugnels. Kelios otomans ir rytietiki kandeliabrai stovjo be jokios tvarkos. ia taip pat buvo lova vestuvin lova indiko stiliaus, ema, i tvirto juodmedio, su baldakimu, primenaniu karsto udangal. Visuose
95
Turinys

mens kampuose stovjo po milinik juodo granito sarkofag i karali kap prie Luksoro; j senoviniai dangiai buvo ipuoti skulptromis. Taiau bene fantastikiausia buvo drapiruot. Puonios, bet neproporcingai milinikos sienos nuo viraus iki apaios buvo nukabintos plaiomis klostmis krintaniais gobelenais i tokios pat mediagos kaip ir kilimas ant grind, kaip otomani ir juodmedio lovos utiesalai, kaip prabangios uuolaid, beveik dengiani lang, klosts. Ta mediaga buvo brangiausias aukso brokatas. Nelygiais tarpais jis buvo ipietas madaug pdos ploio juodomis kaip derva arabeskomis. ios figros atrod arabeskomis tik irint i vieno tako. Dabar plaiai paplitusiu prietaisu o i tikrj inomu jau iloje senovje jos galjo keisti vaizd. einaniam kambar jos atrodydavo tarsi paprastos pabaisos, bet einant toliau figros mainsi ir pamau, keisdamas padt kambaryje, sveias pasijusdavo apsuptas begals vaiduoklik btybi, atjusi i norman prietar ar atkilusi i vienuoli nuodming sapn. Fantasmagorin spd ypa stiprino u draperij dirbtinai sukelta stipri nuolatin oro srov, nuo kurios viskas lykiai ir neramiai atgydavo.
96
Turinys

tai tokiose salse, tai tokioje vestuvinje menje leidau su ledi Trevanjen nepaventintas ms vedybinio gyvenimo pirmo mnesio valandas. Negaljau nepajusti, kad mon baugino mano iaurus ir nirus bdas, kad ji mans veng ir maai mane myljo, bet tai man teik veikiau malonumo nei nepasitenkinimo. A jos nekeniau daugiau demonui nei mogui bdinga neapykanta. Mano atmintis grdavo (o su kokia stipria atgaila!) prie Ligijos, numyltos, didingos, graios, palaidotos kape. Mgaudavausi prisiminimais apie jos tyrum, imint, jos ididi neemik prigimt, jos aistring, dievinani meil. Be to, ir dabar mano dvasia visa liepsnojo didesne ugnimi nei visos jos liepsnos. audrintas gaivaling sapn (nes nuolat bdavau apkvaits nuo opijaus), garsiai aukdavau j nakties tyloje arba pasislps ksminguose slniuose dien, tarsi biau galjs savo beprotiku trokimu, didiule aistra, deginaniu ilgesio mirusiajai kariu susigrinti j emik keli, i kurio buvo ijusi ak, nejaugi aminai? Gal antro ms bendro gyvenimo mnesio pradioje ledi Rovena staiga susirgo ir sveiko ltai. Ji neramiai blaksi naktimis, kariuodama ir pusiau snausdama kalbjo apie garsus ir judjim bokto
97
Turinys

menje ir u sien, k a maniau esant jos liguistos vaizduots padariniu arba galbt fantasmagoriku paios mens poveikiu. Pagaliau ji m taisytis ir visai pasveiko. Bet prajo visai nedaug laiko, kai ji antrkart sunkiai susirgo ir atgul kani lov, po io priepuolio jos ir iaip trapus knas jau niekada visai neatsigavo. Po io karto jos negalavimai darsi vis baisesni, dar didesn nerim m kelti atkryiai, o jos gydytoj inios ir didels pastangos jo perniek. Stiprjant chronikai ligai, kuri, matyt, taip sid jos kn, kad tapo nemanoma igydyti j mogaus galiomis, negaljau nepastebti, kad ji darsi vis nervingesn ir irzlesn, kad susijaudindavo ir isigsdavo pai paprasiausi dalyk. Ji vl m kalbti tik dabar vis daniau ir atkakliau apie garsus, silpnus garsus, ir apie keist judjim gobelenuose, k ji jau buvo usiminusi anksiau. Vien nakt, baigiantis rugsjui, ji nepaprastai atkakliai prakalbo ia tema, nordama atkreipti mano dmes. Ji buvo k tik atsibudusi i neramaus snaudulio, o a stebjau jos isekus veid pusiau su baime, pusiau su neaikiu siaubu. Sdjau alia jos juodmedio lovos ant indikos otomans. Ji pasikl ir m panibdomis rimtai pasakoti apie garsus, kuriuos ji tuo metu girdjo, bet kuri negaljau
98
Turinys

igirsti a, apie judjim, kur ji tuo metu mat, bet kurio negaljau jausti a. Vjas triukmingai iureno gobelenus, ir a panorau parodyti jai (tai, kuo, leiskite man prisipainti, a ne visai tikjau pats), kad is vos girdimas alsavimas ir is vos regimas figr ant sien judjimas paprasiausiai buvo sukelti vjo. Bet i jos mirtinai iblykusio veido supratau, kad bergdiai stengiuos j tikinti. Atrod, ji tuoj apalps, o arti nebuvo tarn, kuriuos biau galjs paaukti. Prisiminiau, kur stovjo grafinas su silpnu vynu, iraytu jos gydytoj, ir nuskubjau per men jo atneti. Bet vos tik jau viesos, krintanios nuo viestuvo, rat dvi keistos, stulbinamos aplinkybs patrauk mano dmes. Pajutau, kad kakas apiuopiama, bet nematoma lengvai prajo pro mane, ir a ant auksinio kilimo, paiame sietyno metamos viesos centre, pamaiau el, kur galjai palaikyti elio eliu. Bet buvau baisiai susijaudins po didels opijaus dozs ir iuos dalykus beveik nekreipiau dmesio ir apie juos nepasakojau Rovenai. Surads vyn, vl perjau kambar ir pyliau piln taur, kuri prineiau prie apalpusios moters lp. Taiau ji buvo jau beveik atsigavusi ir pati pam taur, o a tuo tarpu atsisdau ant artimiausios otomans, dmiai irdamas Roven. Ir
99
Turinys

tik tada aikiai igirdau ingsnius ant kilimo, alia lovos. O kit akimirk, kai Rovena jau buvo bekelianti vyno taur prie lp, pamaiau o gal man tik pasirod, jog pamaiau kaip taur lajo, tarsi i kakokio nematomo altinio mens ore, trys dideli blizgantys rubino spalvos skysio laai. A itai maiau, bet Rovena to nemat. Ji nedvejodama igr vyn, o a susilaikiau nepapasakojs jai apie nutikim, kur palaikiau tik savo gyvos vaizduots, liguistai audrintos mano monos baims, opijaus, o vliau laiko padariniu. Taiau negaliu nuslpti nuo savs, kad ikart po to, kai buvo lainti rubino laai, mano monos sveikata m labai blogti, ir trei nakt po io vykio jos tarnai apreng j kapmis, o ketvirt nakt a sdjau vienas su jos knu, apdengtu drobule, toje fantastikoje menje, kuri ji buvo engusi kaip mano mona. Pal regjimai, sukelti opijaus, tarsi eliai plauk prieais mane. Neramiomis akimis velgiau sarkofagus mens kertse, besimainanias drapiruoi figras ir plevenanias spalvotas viestuvo ugneles. Prisiminiau prajusios nakties vykius, ir mano vilgsn patrauk sietyno apviesta vieta, kur buvau mats nerykius elio kontrus. Bet jo ia jau nebuvo; lengviau atsikvps nukrei100
Turinys

piau akis iblykusi ir sustingusi figr lovoje. Mane upldo tkstaniai prisiminim apie Ligij, o paskui mano irdyje vl sukilo tarsi smarkus potvynis visas tas neapsakomas skausmas, kur jauiau, kai taip paarvota guljo ji. Naktis jo pabaig, o a, apimtas nemaloni mini apie vienintel, kuri u visk kariau myljau, vis tebeirjau Rovenos kn. Galjo bti vidurnaktis, o gal kiek prie ar po vidurnakio nebuvau pairjs, kiek valand kai tyli, velni, bet labai aiki rauda paadino mane i svajoni. Jauiau, kad ji sklido i juodmedio lovos, mirties lovos. Klausiausi kankinamo, prietaringo siaubo apimtas, bet garsas nepasikartojo. temps vilgsn stengiausi pamatyti, ar nesujuds lavonas, bet ninieko nepastebjau. Taiau apsigauti negaljau. Girdjau t gars, nors ir labai silpn, ir tada pabudo mano siela. Atkakliai ir usispyrs irjau kn. Prajo nemaai minui, kol kakas atsitiko, kakas, kas man padjo suprasti paslapt. Pamau paaikjo, kad labai neymiai, vos pastebimai parausvjo jos skruostai ir aki vokai su suslgusiomis gyslelmis. Apimtas neapsakomos baims ir siaubo, kuriam ireikti mirtingj kalboje nra pakankamai taigi odi, jauiau, kad mano irdis
101
Turinys

nustojo plakusi, kojos ir rankos sustingo. Bet pareigos suvokimas padjo susitvardyti. Neabejojau, kad mes pernelyg paskubjome Rovena vis dar buvo gyva. Reikjo kuo skubiausiai ko nors imtis, taiau boktas buvo nuoaly nuo tarn, gyvenamj kambari abatijoje, n vieno nebuvo arti, negaljau j paaukti kitaip, kaip tik ilgam ieidamas i kambario o ito daryti neidrsau. Todl kankinausi vienas, stengdamasis prisiaukti vis dar plevenani dvasi. Netrukus paaikjo, jog Rovena atkrito ankstesn bsen: i skruost ir aki vok vl dingo rausvumas ir jie iblyko kaip marmuras, lpos dar labiau susiraukljo ir kieiau susiiaup mirties grimasa; greitai knas tapo lykiai glitus ir altas ir visikai sustingo. Drebdamas vl atsisdau ant lovos, nuo kurios buvau taip siaubingai pakeltas, ir vl miau aistringai svajoti apie Ligij. Taip prajo valanda, kai antrkart (ar tai gali bti?) igirdau kakok silpn gars, sklindant nuo lovos puss. siklausiau, siaubingai isigands. Vl pasigirdo garsas tai buvo atodsis. Pribgs prie lavono pamaiau aikiai pamaiau kaip m virpti lpos. Po minuts jos atsileido, apnuogindamos viesi kaip perlai dant linij. Dabar mano krtinje grmsi nuostaba su baisia baime, iki tol viena
102
Turinys

ten viepatavusia. Jauiau, kad mano akys aptemo, o protas m miti, ir tik didiulmis valios pastangomis pagaliau man pavyko prisiversti daryti tai, k liep pareiga. Dabar vos vos paraudo kakta, skruostai ir kaklas, knas suilo, net m silpnai plakti irdis. Rovena buvo gyva ir su dvigubu kariu miausi j gaivinti. Tryniau ir vilgiau smilkinius ir rankas, dariau visk, k inojau i patirties ir i gausi medicinos knyg. Bet veltui. Netrukus raudonis dingo, pulsas inyko, lpos vl susiiaup kaip mirusio ir po akimirkos knas atalo kaip ledas, pamlo, sustingo, dubo jis gavo visus lykius poymius to, kuris jau daug dien buvo kapo gyventojas. Vl paskendau regjimuose apie Ligij ir vl (kaip keista, kad drebu raydamas?), vl igirdau tyli raud, sklindani nuo juodmedio lovos. Bet kodl turiau smulkiai aprainti neapsakomus tos nakties siaubus? Kam pasakoti, kaip tarpais, kolei m auti pilka diena, kartojosi i siaubinga atgijimo drama, kaip kiekvienas atkrytis darsi stipresnis ir akivaizdiai artimesnis tikrai miriai, kaip kiekviena agonija liudijo apie kov su kakokiu nematomu prieu, ir kaip po kiekvienos kovos palusiai keitsi tik negaliu pasakyti kaip lavono ivaizda. Bet greiiau prie atomazgos!
103
Turinys

Didesn baisiosios nakties dalis jau buvo prajusi. O ta, kuri buvo mirusi, vl sujudjo, tik dabar daug gyviau nei pirma, nors ir po daug baisesnio ir beviltikesnio atkryio nei ankstesni. Jau seniai lioviausi kovojs u jos gyvyb ar judjs, ir sdjau sustings ant otomans kaip bejg auka iauri emocij, i kuri begalin baim buvo ne tokia baisi ir naikinanti. Kartoju, lavonas vl sujudjo, tik dabar dar gyviau nei pirma. Veidas atgavo gyvybs spalvas, rankos ir kojos atsileido ir, jeigu ne kietai umerkti aki vokai, kapo drobuls ir raiiai, primen apie laidojimo rsiui pasmerkt kn, biau galjs pamanyti, jog Rovena i tikrj visikai sutrauk grandines Mirties grandines. Bet jeigu net tuomet negaljau susitaikyti su ia mintimi, tai daugiau abejoni jau nebuvo, kai i lovos atsiklusi drobul susupta btyb svirduliuodama, netvirtais ingsniais, neatsimerkdama, tarsi sapnuodama, rytingai nujo tiesiai kambario vidur. Nesudrebjau, nepajudjau siaubing fantazij, sukelt iors, gio, laikysenos spieius upldo mano prot, mane paralyiavo pavert akmeniu. Nejudjau, bet dmiai velgiau vaiduokl. Mano galvoje siautjo nenumaldoma beprotik mini audra. Ar i tikrj prieais mane buvo gyva
104
Turinys

Rovena? Ar i viso tai galjo bti Rovena viesiaplauk, mlynak ledi Rovena Trevanjen i Tremeino? Kodl, kodl turiau abejoti? Raitis kietai ver jos burn, bet ar tai negaljo bti alsuojanios ledi Trevanjen burna? O skruostai juose ydjo ros kaip jos gyvenimo vidurdien; taip, i tikrj, tai galjo bti skaists gyvos ledi i Tremeino skruostai. Ir smakras, ir duobuts visai kaip sveikos ar tai negaljo bti jos? Bet nejaugi ji tapo auktesn nuo ligos pradios? Kokia neapsakoma beprotyb apm mane nuo ios minties? Vienu uoliu pasiekiau jos kojas. Jai atokant nuo mans, nuo jos galvos nukrito baisios kaps, kurias ji buvo vyniota ir i po kuri judaniame mens ore isklido ilg susitariusi plauk sruogos. Plaukai buvo juodesni nei varno sparnas vidurnakt! Tada ltai atsimerk tos btybs, stovinios prieais mane, akys. Bent jau dl ito niekada, garsiai suukau, niekada negaliu suklysti! tai buvo iraikingos, juodos, palusios mano mirusios, numyltosios ledi Ligijos akys.

105

Turinys

NEPRILYGSTAMAS HANSO PFALIO NUOTYKIS

irdyje trokimams siauiant, Pats valdydamas j l, Oro irg paabojs, A klajot tyrus joju, Iet degani ikls.21 P1

Paskutinmis iniomis, gautomis i Roterdamo, tame mieste kilo didelis filosofinio pobdio sujudimas. K ir nekti, ten djosi tokie nepaprasti ir netikti dalykai, griaute griaunantys sigaljusias pairas, jog nesistebiu matydamas, kaip visa Europa sukilo ant koj, gamtininkai netveria savo kailyje, moksliniai ir astronomai neranda sau vietos i susijaudinimo. Pasirodo, kad met dien (dl datos nesu tikras)P2 tirta moni minia neinia ko upldo didij Biros aikt auniame Roterdamo mieste. Diena pasitaik ilta kaip reta tokiu met laiku, ore
21Vert

A. Danielius.
106
Turinys

anei dvelksmo, ir retkariais i balt debes, dosniai nuklojusi ydr skliaut, ant galv nukrapnojantis lietutis nma negadino miestelnams nuotaikos. Taiau madaug pusiaudien per mini nuvilnijo lengvas, betgi kiek neprastas urmulys: deimt tkstani lieuvi m pliaukti vienu metu, deimt tkstani veid atsisuko dang, deimt tkstani pypki vienu metu ikrito i deimties tkstani burn, ir per Roterdam bei jo apylinkes it griausmas nusirito pals ir pratisas bliovesys, kuriam poron bt tiks nebent Niagaros kriokimas. itokio triukmo prieastis netruko paaikti. I didelio, rykaus pavidalo kalno debes, kuriais, kaip sakiau, buvo nuklota padang, iniro ir m palengva leistis atvir ydryn keistas, mantrios formos, bet, matyt, i kietos mediagos padarytas daiktas, toks kerplikas, kad galva neinea, ir tuntui biurgeri, stovini apaioje atvipusiais andikauliais, beliko tik ado netekus spoksoti. Kas tai? Vardan vis Roterdamo kip, k tai galt reikti? Niekas neinojo, niekas neturjo supratimo, niekas net burmistras Superbus van Underdukas nesumet i kurio galo minti i msl; tad nesurad k beveikti gudresnio, visi kaip vienas vl patogiai sikando pypkes ir, nenuleisdami aki nuo to reiki107
Turinys

nio, ipt dm, palauk, patrepinjo, reikmingai atsikrenkt, dar patrepinjo, pakrenkt, palauk ir galiausiai ipt dar po dm. O tuo tarpu vis emiau ir emiau prie puikiojo miesto leidosi daiktas, sukls itiek smalsumo ir dm. Po kurio laiko j jau buvo galima gerai apirti. Pasirod, jog tai buvo dm! tam tikros ries balionas, taiau Roterdame toki balion dar niekas nebuvo regjs. Nes kam, leiskite paklausti, yra tek matyti kada nors oro balion i murzin laikrai? Bent jau Olandijoje tikrai niekam, o vis dlto dabar, po pat nosimis, tikriau sakant, iek tiek vir nosi, kybojo daiktas, padarytas i tos garbingos mediagos, apie kurios panaudojim tokiam tikslui niekas nebt susiprotjs. Baisus eidimas doriesiems Roterdamo biurgeriams! Savo forma tai buvo dar labiau smerktina balionas panjo ne k kita, kaip apvot juokdario kepurait. Tas panaumas pasirod dar didesnis tada, kai minia, geriau siirjusi, ivydo didiul kut, nukarus nuo kepurs viraus, o emiau, prie krat, kirbin ma daikiuk, tarsi avims po kaklais kabinam skambaliuk, kurie be perstojo tilindiavo Bets Martin melodij. Bet tai buvo ne visas blogumas. Po ta pasakika maina, parita ydrais kaspinais
108
Turinys

kabojo pintin atstojanti milinikos pilkos spalvos veltin skrybl be galo plaiais kratais, papuota juodu kaspinu su sidabro sagtimi. Nuostabiausia buvo tai, kad dauguma roterdamiei galjo prisiekti anksiau ne kart mat t skrybl, ir tikrai susirinkusieji irjo j kaip seniai pastam daikt, o frau Gretel Pfal, vos j ivydusi, nustebo ir diugiai surikusi pareik, jog ji kaip du vandens laai panai jos gerojo vyro skrybl. Tatai buvo itin stabus dalykas, nes madaug prie penkerius metus Hansas Pfalis su trimis biiuliais netiktai ir paslaptingai dingo i Roterdamo kaip vanden, ir iki iame pasakojime apraom vyki nieko tikro nebuvo pavyk suinoti apie j likim. Tiesa, kiek anksiau priemiesi dykvietje, lamto krvoje kakas atrado kaulus, kurie buvo palaikyti moni palaikais, ir kakam ov galv beprotika mintis apie toje vietoje vykdyt lyki mogudyst, kurios aukomis, matyt, bus taps Hansas Pfalis su savo draugais. Taiau metas grti prie ms pasakojimo. Balionas (nes tuo jau niekas neabejojo) dabar nusileido per kok imt pd nuo ems, ir apaioje laukianti minia turjo prog gerai apirti keleiv. Teisybs dlei reikia pasakyti, jog tai buvo itin keista
109
Turinys

btyb. Augumo buvo ne daugiau kaip dviej pd, taiau ir to gio bt utek, kad padaras, neteks pusiausvyros, ivirst per krat, jei ne krtin siekiantis apvadas, priritas prie baliono virvi. Ne pagal g pilvotas mogelis buvo toks riebus, kad galjai mirti juokais. Jo koj, inoma, nebuvo matyti. Rankos baisiai didels. ilstelj plaukai supinti kasel. Ilg ilgiausia, kumpa ir raudonijusi nosis, ivirtusios akys, ibanios ir skvarbios, putls, nors ir rauklti nuo senatvs skruostai, platus dvigubas smakras, ir visikai nieko ten, kur turjo bti ausys. is maas keistas dentelmenas buvo apsirengs laisvai karaniu ydro satino durtiniu, pritinkanios spalvos aptemptomis puskelnmis su sidabro sagtimis ant keli. Liemen pasidinta i kakokios geltonos mediagos, balta ilkin skrybl valikikai atsmaukta ant pakauio, kaklas apritas vaiskiai raudona skepeta, sumegzta nesivaizduojamo dydio mazgu ir grakiai krintania ant krtins. Kuomet iki ems liko, kaip sakiau, imtas pd, seneliukas staiga m visas tirtti ir prarado bet kok nor nusileisti dar bent pd ariau terra firma22. Todl ipyl per bort i maio sml ir t
22Tvirtos

ems (lot.).
110
Turinys

pat akimirk liovsi leidsis. Paskui, didiai jaudindamasis, itrauk i durtinio kiens didiul tymo pinigin ir iverts akis m tariai j apirinti, matyt, nustebs dl jos svorio. Pagaliau pinigin atidar, im didel antspauduot vok, perrit kaspinu, ir numet j tiesiai po burmistro Superbaus van Underduko kojomis. Jo ekscelencija pasilenk paimti voko. Taiau oreivis, vis dar baisiai sunerims ir, matyt, daugiau neturdamas Roterdame k veikti, tuo metu suskato ruotis ivykimui; tam, kad balionas imt kilti, jam reikjo nusikratyti balastu, ir penki maiai smlio, imesti nepasirpinus juos prie tai ipilti, nelaimei, nudribo tiesiai ant burmistro nugaros ir privert j gal pustuzin kart apsiversti vis roterdamiei akyse. Bet nereikia manyti, kad didysis van Underdukas niekuo nenubaud senioko u tok akiplikum. Prieingai: mons kalba, kad kas syk versdamasis kliais jis supapsdavo pypke, kurios per vis t laik nieku gyvu nenorjo paleisti i burnos ir kuri, reikia tiktis, laikys ten (su Dievo padjimu) ligi grabo lentos. Tuo tarpu balionas nelyginant vyturys ov dang ir, pakils vir miesto, pagaliau pasislp u debesies, panaaus t, i kurio buvo inirs, ir visiems laikams pranyko i aki geriesiems Roter111
Turinys

damo pilieiams. Vis vilgsniai dabar nukrypo laik, kurio nusileidimas ir j lydj vykiai taip nelemtai imu i koj jo prakilnyb van Underduk ir pakirto jo orum. Taiau tas valdininkas, idarindamas mantriausius klversius, n akimirkai nebuvo pamirs ar ileids i aki to voko; pakliuvusio, kaip iaikjo paskui, tas rankas, kurioms ir buvo skirtas, nes ant jo buvo uraytos dvi pavards: burmistro, kartu Roterdamo astronom kolegijos prezidento, ir jos viceprezidento profesoriaus Rubadubo. Taigi tie garbingi ponai nieko nelaukdami atpl vok ir rado jame nepaprast ir tikrai labai rimt tokio turinio laik: J Prakilnybms van Underdukui ir Rubadubui, Roterdamo astronom kolegijos prezidentui ir viceprezidentui. Galbt Js Prakilnybs teiksis prisiminti kukl amatinink, dumpli meistr vardu Hansas Pfalis, kuris sykiu su kitais trimis vyrais paslaptingomis aplinkybmis pradingo prie kokius penkerius metus i Roterdamo. Js Prakilnybms leidus, a, paras laik, ir bsiu tas Hansas Pfalis. Daug kas i miesteln gerai prisimena, kad a keturiasdeimt met gyvenau Raugint Kopst skersgatvio gale,
112
Turinys

mriniame namuke, kuriame laikiausi lig pat savo prapuolimo. Mano protviai, gyven ia nuo neatmenam laik, vertsi kaip ir a garbingu ir pelningu dumpli taisymo amatu, nes, po teisybei, kol moni galvos nebuvo pramutos politika, nebuvo galima nei pageidauti, nei tiktis geresnio usimimo doram Roterdamo pilieiui. Kreditoriai buvo dosns, niekuomet netrko nei pinig, nei darbo, nei ger nor. Bet, kaip minjau, netrukus gavau pajusti, prie ko atved laisv, ilgos kalbos, radikalizmas ir kiti panas dalykai. mons, kadaise buv geriausi pasaulyje pirkjai, dabar nerasdavo n minuts laisvo laiko pagalvoti apie mus. Jiems kiek jgos leido reikjo skaityti apie revoliucijas ir n per ingsnel neatsilikti nuo ms imtmeio protins bei dvasins paangos. Prireikus psti ugn, t buvo galima padaryti laikraiu, o lyjant vyriausybei, esu tuo tikras, oda ir geleis atitinkamai gauna atsparumo, mat per labai trump laik Roterdame neliko dumpli, kurioms reikt adatos ar plaktuko. Tokios padties daugiau nebuvo galima ksti. Netrukus palikau plikas basas kaip pirtas ir, negaldamas ilaikyti paios su vaikais ir toliau ksti itok skurd, miau valand valandas sukti galv, iekodamas patogiausio bdo pasidaryti sau gal. Tuo
113
Turinys

tarpu priekars kreditoriai nedav man laiko apmstymams. Namas buvo apsiaustas ir dien, ir nakt. Trys i t mogn ariau u kitus usdo man ant sprando ir nesitrauk nuo dur grasindami teismais. Daviau sau baisi priesaik atkeryti tiems trims, jei progai pasitaikius jie paklit man po ranka, ir greiiausiai tik mintis apie sald kert sulaik mane nuo pagundos isitakyti smegenis viu i mukietos. Todl, ugniaus pykt, tsyk nusprendiau liliuoti juos paadais tol, kol likimas lems gyvendinti sumanyt kert. Kart, paspruks nuo kreditori, slegiamas kaip niekad niri mini be jokio tikslo klaidiojau gatvmis, kol nejuia atsidriau prie knyg krautuvls. Pamats lankytojams palikt kd, klesteljau ant jos ir nieko nenutuokdamas atsiveriau pirm po ranka pasitaikiusi knyg. Tai buvo teorins astronomijos traktatas plonais vireliais, paraytas berlynieio profesoriaus EnksP3 ar kakokio pranczo panaia pavarde. iek tiek imaniau tuos dalykus, todl nikau knyg ir perskaiiau j, ties sakant, net du kartus, kol atsikvojau ir prisiminiau, kur ess. Bet traktatas (kaip ir pneumatika, kurios atradim neseniai lyg didel paslapt man atskleid giminaitis i Nanto) neijo man i galvos ir slinkdamas apy114
Turinys

tamsmis gatvmis nesilioviau galvojs apie drsias ir kartais sunkiai protu suvokiamas tos knygos autoriaus ivadas. Ten buvo prirayta dalyk, kurie itin stipriai sudirgino mano vaizduot. Nedaug ragavs moksl ir ypa prastai nutuokdamas apie natrfilosofij nors tariausi visk teisingai suprats ir man galv neov nepasitikti neapibrtomis beskaitant kilusiomis prielaidomis, a tik vis labiau kaitinau savo vaizduot; man uteko naivumo, o gal ir sveiko proto suprasti, kad tos nebrandios mintys, gimstanios kartligikuose protuose, nors ir nebtinai, gali turti tiek pat jgos ir tikrovikumo, kiek ir gimtos mogui nuovoka ir intuicija. Buvo visai tamsu, kai parjau namo, todl ikart atsiguliau lov. Taiau sudirgintas protas neleido umigti, ir a iki sauls patekjimo skendjau savo mintyse. Anksti atsikls tuojau pat nuskubjau knyg krautuvl, kur u paskutinius sukraptytus skatikus nusipirkau kelis tomelius Mechanikos ir praktins astronomijos. Laimingai parlks su knygomis namo, puoliau j skaityti ir netrukus tiek sigilinau tuos mokslus, jog nusprendiau imtis vieno sumanymo, kur man kvp tonas arba angelas sargas. Pertraukose tarp moksl nriausi i kailio, stengdamasis nuramdyti tuos mane labiausiai
115
Turinys

kamuojanius kreditorius. Pagaliau man tai pavyko dal skolos grinau pardavs kai kuriuos baldus, o likut paadjau atiduoti knijs savo sumanym, kurio gyvendinimui pasipraiau j pagalbos. itaip man pavyko nesunkiai palenkti juos (baisius neimanlius) savo pusn. Aptvarks reikalus, su paios pagalba sigudrinau drsiai mtydamas pdas parduoti likus turt ir vairiomis dingstimis i vienur ir i kitur pasiskolinti nemenk sum grynaisiais, nors (gda prisipainti) nesukau sau galvos dl j grinimo. itaip praturtjs miau pirktis po gabal dvylikos jard atraiomis labai gero audimo muslino, virvi, kauiukinio lako, sigijau didiul, pagal paties usakym sumstyt pintin ir dar bei t, kas buvo reikalinga miliniko oro baliono gamybai. T darb pavediau atlikti paiai, prie tai smulkiai iaikins, k ir kaip reikia daryti. Patsai tuo tarpu numezgiau i virvi didel tinkl ir pritaisiau prie jo iedus ir lynus; prisipirkau begal prietais ir mediag bandymams virutiniuose atmosferos sluoksniuose. Sulauks nakties, nugabenau nuoalion vieton rytus nuo Roterdamo penkias statinaites madaug po penkiasdeimt galon talpos, suvertas geleiniais lankais, vien didel ul, eis dvideim116
Turinys

ties pd ilgio ir trij coli skersmens skardinius vamzdius, atsarg tam tikro metalo, ar pusmetalio, kurio pavadinimo nenoriu atskleisti, ir tuzin nedideli buteli paprasiausios rgties. Duj, kurias ketinau gauti i i mediag, iki mans dar niekas nebuvo pasigamins, bent jau ne tokiam tikslui. Galiu tik pasakyti, kad tai azoto, ligi tol laikyto neskaidomu, dmuo, kurio tankis yra madaug 37,4 karto maesnis u vandenilio tank. Dujos bespalvs, bet turi kvap ir grynos dega alsva liepsna. Galiau nupasakoti, kaip tos dujos iskiriamos, taiau ta teis priklauso (kaip jau pirma usiminiau) Nanto miesto Pranczijoje gyventojui, kuris tam tikromis slygomis perdav man savo paslapt. Tas pats mogus, nieko neinodamas apie mano tikslus, imok mane i kai kuri gyvn odos pasigaminti balionui mediag, galima sakyti, beveik nepraleidiani oro. Vis dlto tas bdas man pasirod pernelyg brangus, bet maniau, jog muslinas su kauiuko sluoksniu bus ne k prastesnis. i aplinkyb primenu todl, kad mogus, apie kur kalbu, galbt pans i t mediag pasidarytu balionu pakilti oran, ir a nesirengiu atimti i jo puikaus atradimo garbs. Tose vietose, kur pripuiant balion turjo stovti statinaits, slapia madaug dvideimt pen117
Turinys

ki pd pusraiu ikasiau penkias duobeles: po vien kiekvienai statinaitei. To puslankio viduryje didiajai ulei skirtoje vietoje ikasiau dar vien duob, tik gilesn. Maosiose duobse suguldiau penkias des po penkiasdeimt svar, o didij ritinau imto penkiasdeimties svar ul visas pilnas pabkl parako. Visa tai sujungiau po velna paslpta bikfordo virve; vien dagties gal kiau d ir ant tos ds pastaiau statinait, paliks kyoti lauke vos matom keturi coli galiuk. Paskui ukasiau kitas duobes ir uritinau ant j statinaites. Be ivardyt dalyk parsigabenau ir paslpiau dirbtuvse patobulint M. Grimo oro tankinimo aparat. Taiau paaikjo, jog t prietais teks smarkiai keisti, kad tikt reikalui, kuriam buvau sumans j panaudoti. Vis dlto, usispyrs ir atkakliai dirbdamas, pagaliau ubaigiau visus darbus. Po kurio laiko balionas buvo gatavas. Jame tilpo per 40 tkstani kubini pd duj, kurios turjo pakelti mane su visu kroviniu ir, jeigu gerai buvau paskaiiavs, dar su imtu septyniasdeimt penkiais svarais balasto. Iteptas trimis sluoksniais lako, muslinas kuo puikiausiai atstojo ilk, nenusileisdamas iam patvarumu ir bdamas gerokai pigesnis.
118
Turinys

Ubaigs pasiruoim, igavau i paios priesaik, jog ji n gyvai dvasiai neprasitars apie mano darbus nuo pat tos dienos, kai usukau knyg krautuvl, o patsai savo ruotu paadjau sugrti kai tik bus palankios aplinkybs ir, atidavs jai likusius pinigus, atsisveikinau. Dl paios nesibaiminau. Bdama, anot moni, anki moterik, ji galjo puikiai isiversti iame pasaulyje ir be mano pagalbos. Beje, manau, kad ji visuomet laik mane dykaduoniu netikusiu priedliu, stataniu oro pilis, ir tik diaugsi radusi prog manim atsikratyti. Buvo balandio 1-oji. Jau sakiau, kad naktis pasitaik tamsi, danguje n vaigdels, ir mus erzino tik retsykiais ueinanti dulksna. Taiau daugiausia rpesi kl balionas, kuris, nors ir laku iteptas, m nuo lietaus sunkti. Galjo mirkti ir parakas, todl smarkiau prispaudiau prie darbo tuos tris kyruolius, lieps jiems grsti led aplink didij ul ir maiyti rgt maesnse. Bet jie nepaliko mans ramybje, vis klausindami, k a ketins daryti su visais tais dalykais ir be perstojo skundsi pragariku darbu, kur jiems buvau udavs. Jie mat niekaip negaljo suprasti (j odiais tariant), kas gero gali ieiti i to, kad permirks lietuje, dalyvaudami kakokiame siaubingame kerjime. A miau
119
Turinys

nerimauti, todl dar atkakliau kibau darb, nes jau neabejojau, jog tie kvos laik mane tono bendrininku, o savo darb ne kuo kitu, kaip bendravimu su piktja dvasia. Labiausiai baiminausi bti paliktas vienas. Todl sumaniau juos nuraminti ir paadjau grinti pinigus, kai tik darbas bus baigtas. Tuos mano odius, jie, inoma, suprato savaip, paman, jog netrukus pasidirbsiu krv pinig, ir jeigu jie atgaus savo pinigus ir dar iek tiek priedo u darb, jiems buvo n motais, koks likimas laukia mans ir mano sielos. Prajus penkioms su puse valandos, balionas isipt kaip pridera. Pritvirtinau pintin ir sukroviau j vis mant: iron, gerokai patobulint auktimat, elektroskop, kompas, magnetin rodykl, chronometr, varpel ir t. t. ir t. t. ir t. t., be to, kruopiai ukimt stiklin rutul su isiurbtu oru; nepamirau ir oro tankinimo aparato, maiiuko negesint kalki, gabalo smalkos, didels atsargos vandens ir daug maisto, kurio didij dal sudar pemikanas, itin vertingas ir nedaug vietos teuimantis maistas. Kelionn pasimiau porel balandi ir kat. Buvo prieauris, tad nutariau ikeliauti. Numets lyg netyiom ant ems cigar, pasilenkiau
120
Turinys

neva jo pakelti ir patyliukais udegiau dagt, kuris, kaip esu minjs, kyojo i po statinaits. Tie trys bukagalviai n matyti nemat, k darau, o a, vikriai strykteljs pintinn, vienu kiriu nupjoviau vienintel balion prie ems laikiusi virv ir digaudamas pamaiau, kaip balionas ov auktyn it pamttas, lengvai nedamas imt septyniasdeimt penkis svarus balasto, nors bt pakls ir antra tiek. Prie pakylant auktimatis rod trisdeimt coli, o termometras 19. Taiau nespjus pakilti n penkiasdeimties jard, i apaios su didiausiu trenksmu atsivijo ugnies, vyro, deganios medienos, lydyto metalo ir sudarkyt mogaus kn viesulas, ir a, paklaiks i baims, nuvirtau ant pintins dugno visas drebdamas i siaubo. Tik dabar suvokiau, kad persistengiau ir kad sprogimo pasekmi dar reikia laukti. Nesuklydau: po akimirkos pajutau, kaip kraujas trenk smilkinius, ir t pat sekund nakties tams perskrod trenksmas, rods, perpls visat pusiau; lig mirties nepamiriu to garso. Jau vliau, turdamas laiko pamstyti, baising sprogimo jg aikinau tuo, kad balionas atsidr tiesiai vir jo idinio, vienoje tiesje su stipriausia sprogimo banga. Bet t akimirk terpjo ilikti gyvam. Balionas i pradi
121
Turinys

subliko, paskui smarkiai isipt ir m svaiginamu greiiu suktis apie savo a, paskui krypuoti ir sibuoti it girtas, kol galop a buvau isviestas i pintins ir pakibau emyn galva ant liaunos madaug trij pd ilgio virvs, kuri atsitiktinai buvo nukarusi pro ply pintins dugne ir man belekiant emyn kain kokio stebuklo dka apsivyniojo aplink kairij koj. Sunku sivaizduoti baisesn padt u t, kuri pakliuvau. miau dusti ir drebjau nelyginant drugio kreiamas kiekvienu savo raumeniu ir nervu, jauiau kaip akys ksinasi iokti i akiduobi, mane m pykinti, ir galiausiai a netekau smons. Neinau, kiek ilgai ikybojau emyn galva, bet, matyt, netrumpai, nes man atsikvojus jau brko rytas, balionas sklend milinikame auktyje vir bekraio vandenyno, ir iki pat horizonto anei lopinlio sausumos. Atgavau ad ir visus pojius, nors galjau tiktis ir blogesns baigties. Ramiai lyg pamilis bandiau vertinti savo padt. Pakliau prie aki vien rank, paskui kit ir nustebs irjau ipampusias venas ir pajuodusius nagus. Paskui, keliskart papurts ir atsargiai pasiiupinjs galv, sitikinau, kad ji sveika ir tikrai ne didesn u balion, kaip kad man atrod. Tuomet gerai api122
Turinys

rjau kelni kienes ir baisiai nusiminiau neaptiks nei ura knygels, nei duts su dant kraptukais. Labai susikrimtau, nesuvokdamas, kaip tuos daiktus pameiau. Staiga kairiosios kulknies snar nudieg skausmas, ir smon po truput m viesti. Bet kas gi tai? Nesijauiau nei pribloktas, nei nusigands. Jutau vien tik diug pasididiavim savo nuovokumu, kuris turjo padti isikapstyti i keblios padties, ir n akimirkos neabejojau, jog man pavyks isigelbti. Kur laik temptai sukau galv. Gerai pamenu, kaip iaupiau lpas, kasiau pirtu nos ir dariau kitus judesius, bdingus mogui, patogioje kdje narpliojaniam sudtingus ir painius klausimus. Nusprends, jog jau esu pakankamai susikaups, labai atsargiai, i lto ukiau u nugaros rank ir atsegiau didel metalin kelni diro sagt. Ta sagtis buvo su trim dantukais, mauml pardijusiais ir todl sunkiai besisukaniais ant aels. Turjau pavargti, kol juos atlenkiau, todl apsidiaugiau, kai jie ir pasiliko tokioje padtyje. sikands t pasigamint instrument, pabandiau atriti kaklaraiio mazg. Turjau kelis sykius pailsti, kol man pagaliau pasisek. Vien kaklaraiio gal pririau prie sagties, kitu apsivyniojau liemen. Stipriai temps jgas ir kiek galdamas
123
Turinys

isiriets, sugebjau i pirmo sykio umesti sagt ant pintins, ir ji usikabino u apvalaus pintins krato. Dabar mano knas buvo pasvirs pintin keturiasdeimt penki laipsni kampu, bet, palyginti su statmena linija, kybojau beveik gulsioje padtyje, nes sitemps kaklaraitis nustm pintin tolyn, ir tai buvo itin pavojinga. odiu, jeigu krisdamas i pintins biau atsisuks veidu balion, arba, kita vertus, mane pagavusi virv bt karojusi ne pro ply dugne, o per pintins krat, galiu drsiai sakyti, jog abiem tais atvejais nebiau stengs padaryti net to, kas man pavyko dabar, ir mano palikuonys bt nieko nesuinoj apie mano nuotykius. Taigi turjau pagrindo bti dkingas likimui, taiau buvau dar tiek apkvaits, todl nieko nejauiau ir itaip ikabojau gal ketvirt valandos, nieko daugiau nedarydamas ir kvailai diaugdamasis. Taiau apatija tutuojau igaravo, ir mane sum baim dl savo bejgikumo ir nusiminimas dl gresianios praties. T linksm apkvaitim greiiausiai bus sukls kraujas, pirma suplds galv ir sprand, o dabar palengva slgstantis ten, kur jam ir priderjo bti, ir a, suvoks savo padties baisum, netekau savitvardos ir mirtinai nusigandau. Laim, silpnumas tuoj prajo. Apimtas nevilties, a miau rangy124
Turinys

tis kaip altys ir, mlungikais judesiais kilsteljs kn, pagaliau rankomis nusigriebiau isvajoto pintins krato; persiverts per j, visas drebdamas staia galva virtau vidun. Ne i karto atsipeikjau tiek, kad galiau imtis prast darb. Atsidusau su palengvjimu, rads balione tvark. Instrumentai guljo savo vietose, laimingai iliko ir balastas su maisto atsargomis. Laikrodis rod eias valandas. Greitai kilau auktyn, auktimatis rod tris mylias su trimis ketviriais. Tiesiai po savim vandenyne ivydau nedidel, juod ir kiek pailg daikt, dydio sulig domino kauliuku ir iaip labai primenaniu t aisl. Pavelgs pro iron ikart atpainau, jog tai sunkiai pakrautas devyniasdeimt keturi patrank angl laivas, ltai besiskinantis tarp bang keli pietvakari kryptimi. Be to laivo, daugiau nebuvo nieko, tik tuias vandenynas vien vandens plyn ir dangus, ir saul, kuri jau buvo senokai patekjusi. Atjo laikas paaikinti Js Prakilnybms mano kelions tiksl. Js Prakilnybs galbt teiktsi prisiminti, kaip varguosna klimps roterdamietis buvo galop priverstas galvoti apie saviudyb. Nenoriu sakyti, kad man bt nusibod gyventi, taiau ugriuvusios nelaims perpild kantrybs taur. Ir
125
Turinys

tai, kai jau buvau pavargs nuo gyvenimo, bet geidiau gyventi, pas knyg pardavj rastas traktatas, taip pat ir laiku pasirods giminaitis i Nanto, paadino mano svajas. Nusprendiau pasitraukti i gyvenimo, bet likti gyvas, palikti pasaul, bet bti jame, odiu, nevargindamas js minklmis, pasakysiu, jog numojs ranka pavojus, nutariau rytis kelionei Mnul, jeigu tik ji pavykt. Todl, nenordamas atrodyti didesnis beprotis, negu esu i tikrj, idstysiu kaip mokdamas visas prielaidas, tikinusias mane, jog toks ygis be abejons, sunkus ir kupinas pavoj narsiam mogui nra nevykdomas. Pirmiausia reikjo suinoti nuotol iki Mnulio. iaip jau vidutinis atstumas tarp abiej planet centr lygus 59,9643 ems spinduliams per pusiauj, arba madaug 237000 myli. Vadinu t nuotol vidutiniu, nes reikia turti galvoje, jog Mnulis skrieja aplink em elipse, kurios ekscentricitetas yra ne maesnis kaip 0,5484 elipss didiosios pusas, o ems centras tos elipss viduryje, tad, jei man pavykt nukakti Mnul tuo metu, kai jis pasiekia perigj, kelias isyk daug sutrumpt. Taiau, netgi neturint tokios galimybs, vis tiek yra aiku, kad bet kuriuo atveju i 237000 myli reikia atimti ems spindul, tarkim, 4000 myli, ir Mnulio
126
Turinys

spindul tebnie tai 1080 myli, i viso 5080 myli; vadinasi, prie mane 321 920 myli kelias. Mano galva, tai ne kain kiek. emje jau keliaujama eiasdeimties myli per valand greiiu, o juk tai ne riba. Taiau ir itokiu greiiu skriedamas atsiduriau Mnulyje ne vliau kaip po 161 dienos. Taiau turjau pagrind manyti, jog kelions greitis galt smarkiai viryti 60 myli per valand; apie tai ilgai galvojau, tad dabar noriu pasidalyti savo samprotavimais. Antras dalykas, kur reikia paminti, yra dar svarbesnis. I to, k rodo auktimatis, galima sprsti, kad pakilus 1000 pd aukt po mumis lieka madaug viena trisdeimtoji atmosferos sluoksnio dalis, 10 600 pd auktyje tai jau tredalis, o pakilus iki 18000 pd, arba KotopachioP4 virukalns, pasieksime to sluoksnio ar bent jau apskaiiuotos oro mass, gaubianios ms planet vidur. Be to, yra inoma, kad atuoniasdeimties myli, arba imtosios ems rutulio skersmens dalies, auktyje oras tiek iretjs, kad joks gyvis ten neitvers, maa to, oro ten neras n tam reikalui skirti prietaisai. Bet a inojau, kad itie duomenys atsirado eksperimentikai tiriant oro savybes ir jo spdos bei pltros dsnius tokiame auktyje, kur galima pavadinti
127
Turinys

paeme; be to, visi tvirtai tiki, jog gyvas organizmas nemoka prisitaikyti prie kitoki ne ems paviriaus slyg, todl tokiu sitikinimu paremti teiginiai n kiek ne geresni. Lig iol mogus aukiausiai buvo pakils 25000 pd aukt: tai oreivi, pon Gei LiusakoP5 ir BijoP6 pasiekimas. Tai nra auktai netgi palyginus su mintomis atuoniasdeimia myli, tad man nedav ramybs mintis, jog ia daug kas kelia abejoni ir daug k galima splioti. Juk jei nuo tam tikro tako vir ems paviriaus kilsime dar aukiau, oro tankumo majimas nebus priklausomas nuo to papildomo aukio (kaip kad gali pasirodyti i to, kas anksiau idstyta), o bus tik santykinis. Todl aiku: kad ir kiek kiltume, niekuomet neatsidursime tokiame auktyje, kur, paprastais odiais tariant, nra jokio oro. A maniau, kad jis turi bti, nors ir nepaprastai iretjs. Kita vertus, inojau: yra manani, jog egzistuoja grieta ir apiuopiama riba, u kurios visai nra oro. Taiau yra viena aplinkyb, pamirta itaip teigiani, kuri, nors ir nepaneigia to tvirtinimo, yra verta apmstym. Jeigu sulyginsime laiko tarpus, per kuriuos Enks kometa pasiekia savo perigj, ir atsivelgsime
128
Turinys

planet traukos sukeltus orbitos svyravimus, pamatysime, jog tie laiko tarpai maja, kitaip sakant, planetos skriejimo elipss didioji pusa ltai, bet nenumaldomai trumpja. Taip ir turi atsitikti, jeigu kometa didij dal savo kelions skrodia lengv ir ret terp, stabdani jos skryd. Nes aiku, kad toji terp, ltindama kometos skriejim, didina jos centrin greit, kartu maindama icentrin. odiu, Sauls trauka tolydio stiprs, ir kometa sulig kiekvienu apsisukimu arts prie viesulio. Kuo nors kitu sunku paaikinti orbitos svyravimus. Bet vlgi yra pastebta, kad tos paios kometos apvalkalas smarkiai susitraukia jai prisiartinus prie Sauls, ir atvirkiai nepaprastai isipleia kometai skriejant afelio link. Vadinasi, ne be reikalo tikjau pono M. ValcoP7 teiginiu, jog kometos dydis keiiasi vis dl tos paios terps, kurios tankis kinta priklausomai nuo atstumo iki Sauls. Taip pat vertas dmesio lio formos reikinys, kitaip vadinamas zodiakine viesa23. Ta viesa, kurios nedera painioti su meteorit vytjimu, gerai matoma atogrose ir
23Zodiakin

viesa yra, matyt, tas pat, k senovje vadino ugnies stulpais. Emicant Trabes quos docos vocant. PlinijusP8, II, psl. 26.
129
Turinys

paprastai sklinda ambia linija nuo ems paviriaus link Sauls ekvatoriaus. Neabejoju, jog dl to kalta praretjusi atmosfera, kuri siekia ma maiausiai Veneros orbit, o mano manymu daug toliau. Maa to, nesunku buvo sivaizduoti, jog ji driekiasi ligi planet sistemos pakrai, susitelkdama ties planetomis tuo pavidalu, kur mes vadiname atmosfera, ir kai kur galbt pakitusi (dydiu ar sudtimi) dl geologini prieasi, kitaip tariant, dl vienos ar kitos planetos takos. Syk pasirinks keli, daugiau neabejojau. Tikdamasis sutikti savo kelyje i esms toki pat atmosfer kaip ir emje, dariau ivad, jog pavyks nekvailu pono Grimo aparatu sutankinti tiek oro, kad jo utekt. itaip veikiau didiausi klit kelionje Mnul. Juk itiek prakaitavau ir tiek pinig paklojau, kolei pritaikiau aparat savo tikslui, tad j djau dideles viltis, jei tik mano skrydis pernelyg neutrukt. Tad dabar vl laikas pakalbti apie tai, kokiu greiiu turjau keliauti. Oro balionai, inia, i pradi kyla palengva. Taigi keliamoji jga visikai priklauso nuo atmosferos ir baliono duj slgio skirtumo, ir i pairos neatrodyt, kad didesniame auktyje, kur smarkiai iretjs oras, kilimo greitis savaime galt didti, nes,
130
Turinys

kaip sakiau, tai neatrodo tiktinas dalykas. Kita vertus, neteko skaityti, kad nors viename apraytame baliono skrydyje bt minimas greiio sultjimas, nors toks reikinys negaljo likti keliautoj nepastebtas bent jau dl tos prieasties, kad oras turjo skverbtis pro nesandari baliono mediag, padengt tik paprastu laku. Todl atrod savaime suprantamas dalykas, kad balionas, nutols nuo traukos centro, dl tokio oro praleidimo turt kilti liau. Vis t turdamas galvoje, tikjausi kelyje pakliti mint terp, ir jeigu tai bt atmosferos oras, tuomet iretjimas neturt smarkiai pakeisti greiio, nes dujos balione irgi rets (kad balionas nesprogt, galjau atidars votuv pats ileisti kiek reikia duj), be to, jos yra tokios sudties, kad bet kuriuo atveju bus lengvesns u bet kok azoto ir deguonies miin. Todl galjau tiktis ta galimyb buvo labai didel jog kad ir kiek bekiliau, mano balionas, pripildytas iretjusi duj, pintin ir visas jos krovinys visuomet iliks lengvesni u istumiam atmosfer, ir jau vien tai igelbs mano ekspedicij nuo lugimo. Bet jeigu ir tekt pasiekti kritin aukt, galjau imesti balast, kitus daiktus, kurie svr mane tris imtus svar. Tuo tarpu traukai silpstant proporcingai nuskrieto atstumo kvadratui, galop
131
Turinys

atsidursiu tokiame nuotolyje, kur Mnulio trauka ims pergalti ems traukos jg. Taiau nusiraminti neleido vienas kliuvinys. Yra inoma, kad kvpavimas dideliame auktyje sukelia krtins maudul, pradeda sopti galv ir skausta visas knas, i nosies pasipila kraujas ir prisideda kit nemaloni poji, kurie eina stipryn, kuo aukiau kyla balionas24. Tokia ateitis mans nediugino. Gal skausmas bus toks baisus, kad grs mirtis? Bet a netikjau tokia pabaiga. T skausm prieastis, matyt, buvo sumajs oro slgis, veriantis plstis pavirinius kraujo indus, o ne organizmo veiklos sutrikimas, kuris atsiranda apsunkus kvpavimui, kuomet pernelyg iretjusiame ore pristinga chemini jungini, btin palaikyti kraujo apytak irdies skilveliuose. Juk jei ne tas kraujotakos sutrikimas, mogus galt gyventi ir vakuume, nes krtins susitraukimas ir isipltimas kvpuojant paprastai vadinamas kvpavimu tra raumen veiklos pasireikimas, ir ne
24Kai

Hansas Pfalis buvo ispausdintas pirm kart, suinojau, kad ponas GrinasP9, pagarsjs baliono skrydiu i Nasau, taip pat vlesni oreiviai, neigia HumboltoP10 nuomon ituo klausimu ir tvirtina, kad nemalons pojiai link silpnti taip, kaip raoma ir ioje teorijoje.
132
Turinys

kvpavimo prieastis, o jo pasekm. Kitaip tariant, a samprotavau, kad organizmas palengva prisitaikys prie majanio slgio, skausmai aprims, o iki tol tikjausi iksti juos pasikliaudamas savo geleine sveikata. Tai tai ir idsiau Js Prakilnybms kelis, nors ir ne visus savo samprotavimus, paskatinusius mane rengtis kelionei Mnul. Tad dabar vl grtu prie savo pasakojimo apie beatodairik ir, kiek inau, monijai dar negirdt yg. Pakils jau mint trij myli su trimis ketviriais aukt, imeiau or sauj plunksn, i kuri sklendimo supratau, jog tebekylu ir kad nra reikalo mesti lauk balast. Tuo tarpu apsidiaugiau, nes, dorai neinodamas, kokia trauka mans laukia prie Mnulio ir koks tenykts atmosferos tankumas, norjau nusigabenti kiek galint daugiau svorio. Tuo tarpu nesiskundiau jokiais negalavimais, neskaudjo galvos ir a alsavau pilna krtine. Kat, nutaisiusi abejing min, guljo ant mano varko, numesto pintins dugne, ir neva abejingai stebjo balandius. Paukiai, pririti u koj, kad nenuskrist, lesiojo pabertus ryi grdus. Dvideimt minui septintos auktimatis rod 26 400 pd, arba penkias su trupuiu mylias. Kur
133
Turinys

bevelgiau vien bekratis vandenynas. Sferins geometrijos metodais galima nesunkiai apskaiiuoti, koki ems dal aprpia vilgsnis. Bet kuris igaubto paviriaus segmentas sutinka su viso rutulio paviriumi, kaip atvirkias sinusas su rutulio skersmeniu. iuo atveju atvirkias sinusas, kitaip tariant, po manim esanio segmento storis prilygo mano arba stebjimo tako nuotoliui nuo paviriaus; odiu, regim paviri buvo galima ireikti santykiu penki su atuoniais tkstaniais. Taigi mano vilgsnis aprp tkstantis eiimtj ems rutulio dal. Jra atrod lygi it veidrodis, nors pro iron maiau, kaip ten lsta audra. Laivo, matyt, jau nuplaukusio rytus, daugiau nemaiau. Dabar galv retkariais nusmelkdavo stiprus skausmas, ypa palei ausis, nors kvpavau dar lengvai. Katei ir balandiams, atrod, viskas buvo n motais. Be dvideimties septint balionas nr didel tirt debes, kuriame permirkau iki paskutinio silelio, o tankinimo aparatas m gesti. Tas susitikimas su debesiu man buvo labai netiktas, nes niekaip negaljau suprasti, i kur jis radosi tokiame auktyje. Todl ryausi veriau imesti du maius po dvideimt penkis svarus balasto, kitiems kartams pasilikdamas imt eiasdeimt penkis svarus.
134
Turinys

Balionas t pat akimirk okteljo vir tos nelemtos vietos ir m kilti daug greiiau. Vos spjau itrkti i debesies, kai j nuo vieno krato iki kito perskrod aibas, paversdamas debes liepsnojaniu it kaitusi anglis kamuoliu. Noriu priminti, jog buvo vidudienis. Sunku net sivaizduoti, k biau ivyds nakt. Vargu ar net pragaras baisesnis. Taiau ir nuo to, k ivydau, pasiiau plaukai; velgiau prasivrusi po kojomis praraj, o vaizduot klaidiojo keistomis skliautuotomis menmis, skland po kruvinas bedugnes, nutviekstas baisios ir protui nesuvokiamos liepsnos. Tik per plauk ivengiau galo. Jeigu ne drgm, kurios bijodamas imeiau dal balasto, balionas dar akimirk bt pasiliks debesyje, ir greiiausiai biau sveikas prauvs. Toks pavojus, nors maai kas dl jo kvarina galv, oro balionams pats baisiausias. Bet jau buvau gantinai auktai pakils, kad rpiniausi tokiais dalykais. Greitai kilau, ir devint valand auktimatis rod ne maiau kaip devynias su puse mylios. Apsunko kvpavimas, m smarkiai gelti galv, o ant skruost pajutau drgm tai i aus bgo kraujas. Kakas pradjo darytis ir akims. Prisiliets prie j ranka, supratau, jog obuoliai smarkiai iok i akiduobi, net daiktus pintinje ir balion maiau ikreiptus.
135
Turinys

Isigandau, nes nieko panaaus nesitikjau. Ir t pat akimirk kaip koks kvailys visikai nepagalvojs imeiau tris maielius balasto po penkis svarus. Balionas ov auktyn kaip pamttas ir vienu uoliu atsidr smarkiai iretjusioje atmosferoje, uuot pasieks j palengva, ir tai vos nesibaig lidnai ir man, ir mano ekspedicijai. Mane suriet baisus mlungis, taip praleidau kokias penkias minutes, spazmams prajus vos begaljau atgauti dvasi, be to, smarkiai tekjo kraujas i nosies ir aus, iek tiek kraujavo ir akys. Balandiai galavosi ir blaksi mgindami itrkti laisv, kat gailiai kniauk ir litinjo po pintin ikitu lieuviu lyg udusi nuod. Mirtinai nusigandau, per vlai suprats, jog paskubjau imesti balast. Laukiau vien greitos mirties. Knikos kanios atm bet kok sugebjim prieintis ir iekoti ieities. Buvau beveik be smons, o nepakeliamas galvasopis jo vis smarkyn. Suprats, kad galiu bet kuri akimirk nualpti, griebiau ranka u votuvo virvuts, ketindamas ileisti dujas ir pradti nusileidim, bet staiga prisiminiau pokt, ikrst trims savo kreditoriams, ir atpildo baim akimirk sulaik rank. Priguliau pintins dugne ir pamginau sukaupti jgas. Sumiau save rankas tiek, kad susipratau iek tiek
136
Turinys

nuleisti sau kraujo. Neturdamas lanceto, gavau tenkintis tuo, kas buvo po ranka, ir pagaliau iaip taip lenktiniu peiliu perpjoviau kairiosios rankos ven. Palengvjo ikart, kraujui dar nepradjus kaip reikia tekti, o kai prilajo pus dubenlio, didiausius skausmus kaip ranka num. Nusprends dar mauml pagulti, vargais negalais sutvarsiau rank ir dar ketvirt valandos ilsjausi. Paskui atsistojau ant koj ir nudiugau pajuts, kad skausmai, kamav valand su ketviriu, visai pranyko. Bet alsuoti tebebuvo sunku, ir supratau, kad netrukus tursiu jungti oro tankinimo aparat. vilgteljau kat, ji vl buvo jaukiai susirangiusi ant mano varko, ir nustebau ivyds, kad, pasinaudojusi mano negalia, ji atsived pasaul tris kaiukus. Nors ir nelaukiau tokio keleivi pagausjimo, bet apsidiaugiau. Dabar gavau prog patikrinti vien idj, kuri labiau u kitas paskatino mane iai kelionei. Mano supratimu, skausmai, atsirandantys dideliame auktyje, suremia mog tik todl, arba greiiausiai tik todl, kad organizmas yra priprats prie slgio ems paviriuje. Jeigu kaiukai kamuosis ne maiau u motin, vadinasi, klydau, bet jeigu jiems nieko pikta neatsitiks, tursiu dar vien rimt savo teorijos patvirtinim.
137
Turinys

Atunt valand jau buvau pakils atuoniolika myli vir ems. Dabar pasidar aiku, kad balionas skrenda dideliu pagreiiu, ir net imestas balastas ne kain kiek bt t skridim sultins. Galv ir ausis retkariais dar nusmelkdavo stiprs diegliai, protarpiais dar plipteldavo i nosies kraujas, bet viskas atrod ne taip baisiai, kaip tikjausi. Taiau alsuoti kaskart darsi vis sunkiau, kiekvien kvpteljim lydjo skausmingi traukuliai. Todl ivyniojau oro tankinimo aparat ir paruoiau j darbui. I auktybi atsivr nuostabus ems vaizdas. vakarus, rytus, iaur kiek akys umat tyvuliavo bekratis vandenynas, i pairos ramus, kur greitai slp kiekvien akimirk tirtjanio melsvo rko skraist. Toli toli rytuose tsojo gerai matomas Didiosios Britanijos salynas, Pranczijos ir Ispanijos pakraiai prie Atlanto ir kratelis iaurs Afrikos. mogaus statini neliko anei pdsako, pramatniausi pasaulio miestai kaip dmas inyko nuo ems paviriaus. Mane labiausiai trikd vienas dalykas: em atrod taip, lyg bt dubusi. Pirma a naiviai tikjausi i auktai pamatyti planetos igaubtum, bet iek tiek pasuks galv greitai suradau tokio reikinio prieast. Ties, statmenai nuleista nuo mans
138
Turinys

iki ems viena stataus trikampio kratin, kita kratin linija nuo to tako iki horizonto, o ambin ties nuo horizonto iki mans. Taiau mano skridimo auktis vieni niekai palyginus su vilgsniu aprpiama erdve. Kitaip sakant, sivaizduojamo trikampio ambin ir pagrindas buvo tiek daug kart didesni u statmen, jog juos buvo galima laikyti lygiagreiais. Todl ir atrod, kad horizontas yra baliono auktyje. O em apaioje buvo tikrai ne tik i pairos toli, tad itai ir dar gaubtumo spd, kuris inyks tik balionui pasiekus tok aukt, kuriame pradings tariamas pagrindo ir ambins lygiagretumas. Gantinai prisiirjs, kaip kankinasi balandiai, neapsikents nutariau ileisti juos laisvn. Pirma atriau vien dail, pilkvai dmt paukt ir patupdiau j ant pintins krato. Jis valgsi aplink didiai sunerims, plak sparnais ir garsiai burkavo, bet nesiryo skristi alin. Turjau paimti j rankon ir nusviesti gal pustuzin jard nuo pintins. Taiau balandis n neman leistis emyn, kaip kad tikjausi, o kiek leido jgos puol atgal prie pintins spigiai ir aiiai klykdamas. Galop jam pavyko vl nutpti ant pintins krato, bet vos tik jis nusileido, galva nusviro, ir vargelis krito negyvas pintins
139
Turinys

vid. Antrajam balandiui labiau pasisek. Bijodamas, kad ir jis paseks savo draugo pavyzdiu, atsivdjs sviediau paukt emyn ir apsidiaugiau, kai jis m greitai leistis, dailiai rdamas or iskstais sparnais, kaip sklendia visi paukiai. Netrukus jis dingo i aki, ir esu tikras, kad jam pavyko laimingai pasiekti namus. Kat, jau visai atgavusi jgas, godiai sudorojo negyv paukt ir patenkinta gyvenimu m snausti. Judrs kaiukai nerod joki negalavimo poymi. Penkiolika minui devintos oro kvpti galjau tik veriamas nepakeliamo skausmo, todl miau ruoti oro tankinimo aparat. Reikt apie j smulkiau papasakoti, ir Js Ekscelencijos turt nepamirti, jog pirmiausia man rpjo aptverti save ir pintin udanga, saugania nuo praretjusios atmosferos, kurioje tuo metu jau buvau atsidrs, o viduje aparatu susitankinti tiek oro, kad jo utekt alsuoti. Tam turjau pasigamins stipr ir tampr, oro nepraleidiant mai. Jame tilpo visa pintin, kitaip sakant, maias aptemp pintin nuo dugno, jo auktyn virvelmis ir siek ied, ar lank, ant kurio laiksi tinklas. itaip j utrauks ir udengs visus plyius apaioje ir onuose, turjau pritvirtinti maio ang, kitaip sakant, prakiti kratus
140
Turinys

tarp lanko ir tinklo. Bet tam reikjo atkabinti tinkl nuo lanko, ir tuomet pintins jau niekas nelaikyt. Bet tinklas nebuvo aklinai pritvirtintas prie lanko, jis laiksi ant paslanki kilp. Todl vienu kartu numiau tik kelias kilpas, kad pintin laikytsi ant kit. itaip prakis dal maio, vl miausi kilp, tik kart pritvirtinau jas ne prie iedo, o prisegiau didelmis sagomis, kurias i anksto buvau prisiuvs prie maio tokiu pat atstumu, kuris skyr kilpas vien nuo kitos. Paskui numiau nuo iedo dar kelias kilpas, ukiau dal maio, o kilpas vl prisegiau. itaip visas maio kratas atsidr tarp iedo ir tinklo. Tad iedas dabar laisvai karojo vidury pintins, o i laiksi tik ant sag. Jgos i pairos buvo nelygios, bet taip atrod tik i pirmo vilgsnio, nes sagos, labai tvirtos, buvo prisitos taip arti viena kitos, kad kiekviena laik tik nedidel dal svorio. Drsiai galjau gabentis triskart sunkesn krovin. Nukarus ied pakliau buvusi jo viet prie maio angos ir parmiau trimis tam reikalui pasiimtomis kartimis. T reikjo atlikti todl, kad maio virus bt isitemps ir kad tinklo apaia likt savo vietoje. Beliko mai uverti. Sumiau jo vir klostmis ir stipriai utraukiau tam tikra nejudamai pritvirtinta kryma.
141
Turinys

Maio, kuriuo aptraukiau pintin, onuose buvau stats tris apskritus langelius i storo, bet skaidraus stiklo, pro kuriuos galjau valgytis visas keturias puses. Maio dugne buvo toks pat ketvirtas langelis, sutampantis su kiauryme pintins dugne. Pro j galjau irti emyn, taiau vir galvos tokio langelio negaljau sirengti, nes trukd utrauktas maias, bet, ties pasakius, tai neturjo reikms, nes balionui ustojant dang vir galvos i jo bt buvusi menka nauda. Madaug per pd po vienu i onini lang buvo apskrita trij coli skersmens anga, kuri staiau i vidaus sriegt ied. t ied sukau didel oro tankintojo vamzd, o pats aparatas, suprantama, buvo viduje. Dl aparate susidariusio vakuumo pro vamzd i lauko buvo siurbiamas oras, tankinamas ir ipuiamas kameros viduje, kur jis maisi su jau esania atmosfera. Keliskart pakartojs i operacij, jau galjau laisvai kvpuoti, taiau tokioje udaroje erdvje nuo dano slyio su plauiais oras greitai pasidar trokus, tad teko kamer vdinti. Tam tikslui pintins dugne buvo plyelis: slopus oras, bdamas sunkesnis, leidosi emyn, retesn atmosfer. Kad kamera nelikt visai be oro, j gryninti reikjo palengva, tik praveriant kelioms
142
Turinys

sekundms plyel ir greitai j vl udengiant, vos tik oro tankintojas pakeisdavo istumt or. Sumans atlikti vien bandym, kat su kaiukais kliau nedidel pintinait, kuri pakabinau ant sagos, i lauko puss, greta apatinio plyio, pro kur reikalui esant galjau paduoti maist. T darb su tam tikra rizika atlikau dar prie utraukdamas maio ang, pro pintins apai pasieks vien i kari, laikiusi ied. Kuomet kamera prisipild oro, ied su kartimis daugiau nebereikjo, nes slgis i vidaus ipt tampr kauiuk. Buvo be deimties minui devinta, kai ubaigiau visus pasiruoimus ir pripiau patalp oro. Dirbdamas baisiai kentjau nuo oro stygiaus ir priekaitavau sau u apsileidim, veikiau, beprotik drs, nes pats buvau kaltas, iki paskutinio akimirksnio atidliodamas tok svarb darb. Bet pagaliau, kai visk ubaigiau, i karto turjau pripainti savojo iradimo privalumus. Vl alsavau pilna krtine, bet ar reikia tuo stebtis? Apsidiaugiau, kad beveik liovsi kamav skausmai. iek tiek maud galv, patino rieai, kulknys bei gerkl, bet daugiau niekuo nesiskundiau. Trumpai kalbant, sitikinau, kad didum negalavim panaikina tinkamas slgimas ir
143
Turinys

kad diegliai, kamav mane paskutinisias dvi valandas, atsirado dl nevisaverio kvpavimo. Be dvideimties minui devynios, tai yra prie pat uveriant maio ang, auktimaio stulpelis, turjs, kaip sakiau, pailgint skal, nukrito iki emiausios padalos. Tuo metu jis rod 132000 pd, arba dvideimt penki myli, aukt, ir prie mano akis atsivr ne maiau kaip trys imtai dvideimtoji ems rutulio dalis. Devint valand sausuma ryt pusje vl pranyko, bet spjau pamatyti, kad greitai skrendu iaurs vakar kryptim. Vandenynas apaioje tebeatrod gaubtas, bet vaizd ustojo debesys, tirtu sluoksniu nugul dang. Pus deimtos pro apatin ply vl imeiau sauj plunksn. Jos nenusklend alia, kaip tikjausi, o smigo kaip kulkos emyn ir per kelias akimirkas visos sykiu pragaio man i aki. I pradi neinojau, k ir manyti, nenorjau tikti, kad balionas bt galjs itaip sibgti. Paskui galv ov, kad oras jau buvo taip smarkiai iretjs, kad n plunksn nelaik, ir jos prasmego, o nuostab sukls greitumas atsirado dl baliono kilimo ir plunksn kritimo greii sumos. Sulauks deimtos, daugiau neturjau jokio darbo. Viskas josi sklandiai ir, mano galva, balio144
Turinys

nas vis greiiau kilo auktyn, nors jau neturjau kuo imatuoti aukio. Jauiausi kuo puikiausiai, ir pirmkart po ikeliavimo i Roterdamo buvau taip smagiai nusiteiks, todl tikrinau baliono rang ir atjus laikui keiiau kameroje or. darb nusprendiau kartoti kas keturiasdeimt minui: ne tiek dl btinybs t daryti taip danai, kiek rpindamasis savo sveikata. Taiau negaljau negalvoti apie savo ateit. Mintyse nuklydau pasakikas ir laukines Mnulio apylinkes. Vaizduot, pajutusi laisv, dausiojo tarp slpiningo ir netvaraus pasaulio stebukl. Maiau gdias, per ami amius stksanias girias, skardias uolas ir krioklius, triukmingai garmanius gilias prarajas. Paskui netiktai pasijutau stovs atkampioje ir beadje lygumoje, nuiuvusioje ir suakmenjusioje, kurioje, netrikdoma n menkiausio vjelio dvelkimo, augo bekrat jra aguon ir graki, lelijas panai gli. Ir vl jau kita vieta, kitas kratas, kur tyvuliavo didelis, tarp uol smuks eeras, tolumoje susiliejs su debesuotu dangum. Bet mano prot buvo uvald ne tik ie reginiai. Danai man vaidendavosi klaikiausios baisenybs, ir vien mintis apie tai, kad gal jos nra pramanytos, sukrsdavo mane iki sielos gelmi. Bet
145
Turinys

a tramdiau save, teisingai manydamas, kad reikia rpintis alia tykaniais pavojais, kuri nestigo. Penkt valand popiet, keisdamas kameroje or, nutariau patikrinti, kaip besilaiko kat su kaiukais. Atrod, kad motina vl baisiai kankinasi, ir ituos negalavimus neabejodamas priskyriau pasunkjusiam kvpavimui, o bandymas, pradtas su kaiukais, pasibaig nelauktai. inoma, maniau, kad ir jiems skauds, nors ir ne taip, kaip motinai, ir to bt visikai pakak patvirtinti mano prielaidai, jog organizmas prisitaiko prie tam tikro slgio. Taiau niekaip nemaniau, i ariau pairjs, atrasis juos gerai besijauianius, laisvai ir ramiai kvpuojanius ir net negalvojanius apie ligas. Tok reikin galjau aikinti, nes t ir bandiau rodyti, nebent tuo, kad ir itin reta atmosfera nors anksiau maniau kitaip savo chemine sudtim tinka palaikyti gyvybei ir kad mogus, tokioje aplinkoj gims, rasit gali visai patogiai tokiu oru kvpuoti, o atsidrs tankesniuose paems sluoksniuose turbt kst tokius pat nemalonumus, kokie visai neseniai kliuvo man. Todl baisiai nusiminiau, kai nelemtas atsitiktinumas, prauds kai eimynl, neleido man patikrinti savo samprotavim. Kidamas pro ply rank su puodeliu vandens senei katei, rankove netyia
146
Turinys

ukliudiau pintinl laikiusi kilp, ir ji atsiseg. Pintinl su katmis, net akimoju igaruodama, nebt taip greitai pranykusi man i aki. Akimirksnis, per kur nusiseg kilpa ir pintinait pradingo su visu turiniu, truko ne ilgiau kaip deimtadal sekunds. Palinkjau gyvulliams geriausios kloties, bet, suprantama, nesitikjau kada nors igirsti j pasakojimo apie savo nelaimes. et valand pastebjau, kaip ant didelio regimo ems paviriaus ploto uslenka juodas elis, o be penki minui septynios visa em paniro nakties tamsyb. Taiau besileidianios sauls spinduliai dar ilgai viet balionui, ir ta viesa, nors ir laukta, didiai mane nudiugino. Vadinasi, rytais regsiu aur keliom valandom anksiau bent jau u roterdamieius, nors jie ir daug toliau rytus u mane, tad sulig kiekviena naujai iauusia diena ilgiau mgausiuos sauls spinduliais. tai tuomet ir nutariau rayti kelions dienorat, skaiiuodamas dienas po dvideimt keturias valandas, neiskiriant nakt. Deimt valand apm miegas, todl nusprendiau iki ryto nusnausti, bet vl ikilo klitis, kuri turjau numatyti i anksto, bet visai pamirau. Juk kol miegosiu, nebus kam pakeisti oro. Kvpuoti tuo
147
Turinys

paiu oru galjau daugi daugiausia valand, ir net prie tos valandos pridjs i bdos dar penkiolika minui, kain ar ivengiau prating pasekmi. i mintis var mane nevilt, ir js vargu ar patiksite, kad, veiks tiek negand, a pradjau abejoti kelions skme ir miau galvoti apie neivengiam nusileidim emn. Bet ta dvejon truko tik akimirk. Juk mogus, bdamas tikr tikriausias savo proi vergas, tiesiog nestengia kasdienybje apsieiti be dalyk, kuriuos smils. Tad, negaldamas likti be miego, turjau imokti kas valand pabusti. Visam orui pakeisti reikjo penki minui, todl beliko irasti bd, kuris paadint mane reikiamu metu. Galvoskis, turiu prisipainti, nelengvas, tiesa, buvau girdjs apie student, kuris, bijodamas usnsti mokydamasis, sugniaudavo delne vario rutuliuk ir laikydavo rank vir vario dubens; vos tik jam mus knapsti rutuliukas krisdavo duben ir student paadindavo. Deja, man jo patyrimas negaljo pagelbti, nes neketinau budti: norjau pabusti prajus tam tikram laikui. Galiausiai dingteljo galvon vienas sumanymas, kuris man pasirod toks pat iganingas, kaip teleskopo, garo mainos ar knyg spausdinimo iradimas.
148
Turinys

Manau, reikia priminti, kad balionas, atsidrs tokiame auktyje, toliau kilo sklandiai, nekrypuodamas alis, o pintin sek jam i paskos velniai ir be trkiojim. Tokia rami bsena labai tiko vieno mano sumanymo gyvendinimui. Vandens atsarg laikiau penki galon statinaitse, saugiai irikiuotose pasieniui. Atsiriau vien statinait, pams du galus virvs pritvirtinau juos prie pintins krat madaug per pd atstu vienas nuo kito ir itaip pasidariau kak panaaus lentynl, ant kurios paguldiau statinait. Atuoniais coliais emiau virvi ir per keturis colius nuo pintins dugno pasidirbau dar vien lentyn, tam reikalui panaudojs lentel, vienintel turt medio gabal. Ant ios lentels pastaiau molin sotl. Paskui paguldiau statinait taip, kad ji bt tiesiai vir sotlio, dangtyje pragriau skyl, o i minktos pliauskos idroiau kgio pavidalo vol. Klibindamas t vol, po keli bandym staiau j taip, kad vanduo, varvdamas i statinaits, pripildyt sotl lygiai per eiasdeimt minui. T valand nesunkiai ir greitai apskaiiavau, sidmdamas, kiek vandens prilaa per tam tikr laik. Toliau viskas vyko lengvai. Guol patraukiau taip, kad atsigulus galva bt tiesiai po sotliu. iam prisipildius iki krat, vanduo turjo
149
Turinys

lati i snapelio, esanio iek tiek emiau krato. I keturi pd ant veido krintantis vanduo turjo paadinti mane, nors miegoiau kaip umutas. Buvo jau vienuolikta valanda, kai baigiau pasiruoimus ir atsiguliau miegoti, visikai pasikliaudamas savo iradimu. Ir nenusivyliau. Itikimas chronometras adino mane lygiai kas eiasdeimt minui; pabuds pyliau vanden atgal statinait, gaivinau or ir vl guliau miegoti. Nuolat turdamas itaip pertraukti mieg, a vis dlto nelabai varginausi ir kit ryt pabudau septint valand, kai Saul jau keliolika laipsni buvo pakilusi vir horizonto. Balandio 3-ioji. Balionas pakilo nepaprastai auktai, ir kaip ant delno ivydau kuo graiausiai igaubt ems rutul. Tiesiai po savim vandenyne pastebjau kirbin juod takui: aiku, tai buvo salos. Juodame it derva danguje vir galvos spindte spindjo vaigds: tokias jas maiau nuo pirmosios kelions dienos. Toli toli iaurje, prie pat horizonto, akinamai suspindo siaurutis baltas ruoelis, kur nedvejodamas atpainau esant pietin Arkties ledyno briaun. Labai susidomjau, nes tikjausi nukakti dar toliau iaur ir gal praskristi vir paties aigalio. Dabar jau gailjausi, kad i tokio didelio
150
Turinys

aukio nestengsiu pamatyti daugelio man rpim dalyk. Bet daug k ir pavyks velgti. iandien daugiau nieko ypatingo neatsitiko. Aparatas veik be priekait, ir balionas toliau kilo nesibuodamas. Smarkiai atalo, todl gavau sisupti apsiaust. Kai em uklojo naktis, nujau gulti, nors aplink mane dar ilgai viet Saul. Vandens laikrodis dorai atliko savo pareig, ir a kietai miegojau lig ryto, iskyrus tas nuolatines pertraukas. Balandio 4-oji. Pabudau puikiai nusiteiks ir smagus, bet staiga apstulbau ivyds pasikeitusi jr. Jos tamsv ml ugo akinamai rintis balsvas pilkumas. Vandenyno pavirius dabar buvo toks igaubtas, jog, rods, visa vandens galyb u horizonto krinta praraj, ir a nejuia pasistiebiau, klausydamasis, ar neigirsiu baisaus krioklio aido. Sal daugiau nebemaiau ir neinojau, ar jos inyko u horizonto, ar i tokio aukio j nebeiriu. Pastaroji prieastis buvo, ko gero, panaesn ties. Ledkratis iaurje vis platjo. Liovsi alti. Nieko ypatingo nenutiko, ir vis dien praleidau skaitindamas, nes buvau apsirpins knygomis. Balandio 5-oji. Stebjau labai dom reikin: Saul pakilo, o em skendjo tamsoje. Tiesa, vliau
151
Turinys

viesa pasklido ir ems paviriumi, ir a vl ivydau ledkrat. Itin rykus jis dabar buvo tamsesnis u vandenyn. Matyt, dideliu greiiu artjau prie ledyno. Rytuose tarytum vl kyteljo kratelis sausumos, ir dar vienas vakaruose, bet nebuvau tikras, kad man nepasivaideno. Oras ramus. Per vis dien nieko ypatingo neatsitiko. Anksti nujau miegoti. Balandio 6-oji. Nustebau pamats ledo krat visai alia, o dar vienas tokios pat mediagos laukas drieksi iaur iki horizonto. Vadinasi, jeigu balionas dar ilgiau nepakeis krypties, netrukus atsidursiu vir Arkties vandenyno, ir buvau beveik tikras, jog galiausiai pamatysiu iaurs aigal. Vis dien skridau artyn ledyno. Pavakare horizontas staiga smarkiai nutolo matyt, todl, kad em i gal suplotas sferoidas, ir a dabar skridau vir lktesns planetos dalies prie speigiraio. Kai tamsa uslinko ir balion, atsiguliau miegoti, labai jaudindamasis ir bijodamas praskristi vir parpusio objekto tuo metu, kai negalsiu jo pamatyti. Balandio 7-oji. Nubudau anksti ir be galo apsidiaugiau pagaliau ivyds iaurs aigal, nes, be abejo, tai buvo jis. Tikr tikriausias aigalis, bet deja! buvau taip auktai, kad nieko doro nepavyko velgti. Bet ar verta stebtis: skirtingu paros metu
152
Turinys

skirtingame auktyje sekdamas auktimaio parodymus tarp balandio 6-osios ryto ir be deimties devynios kit dien (kuomet auktimatis liovsi veiks), galjau drsiai sakyti, jog dabar rasi buvau ne emiau, kaip 7254 mylios vir jros lygio. Atrodyt baisus auktis, bet, turint galvoje bd, kuriuo j apskaiiavau, galima tiktis, jog esu dar aukiau. Taigi mano vilgsniui atsivr visas ems rutulys per pusiauj: itisas iaurs pusrutulis plytjo po manim lyg iklotin, o per horizonto linij jo ekvatorius. Js Prakilnybs supras, kad tie mogaus dar netyrinti beribiai plotai anapus speigiraio, nors ir guljo po mano kojomis visu graumu, buvo toli ir a nevaliojau visko smulkiai apirti. Bet ir toks reginys buvo nepaprastai jaudinantis. iauriau nuo minto didiulio ledkraio, kur su tam tikra ilyga galima pavadinti mogaus tyrinjim ituose kratuose riba, tsojo vientisas, arba beveik be proper ledo laukas. Keli laipsniai nuo krato jis buvo plokias, bet toliau smuko emyn gerokai linkdamas ir prie pat aigalio baigsi rykiu apskritimu, kurio skersmuo irint i baliono sudar madaug eiasdeimt penki sekundi kamp; tas apskritimas, imutas margomis dmmis, buvo tamsesnis u likus paviri, o viduryje juodas it anglis. Toliau
153
Turinys

sunku buvo k nors tikra irti. Dvylikt valand vidurys smarkiai sumajo ir septint vakaro visai pranyko i aki, o balionas perskrido vakarin ledyno krat ir nuplauk pusiaujo link. Balandio 8-oji. Pamaiau, kad regimasis ems skersmuo labai sumajo, be to, visikai pasikeit paviriaus spalva ir bendra ivaizda. em mainsi blykiai gelsvais atspalviais, o vietomis taip spindjo, jog skaudo akys. Stebti trukd ir tirtas sluoksnis debes, kuri provaistse tik retsykiais mkteldavo em. Tad negaldamas patenkinti savo smalsumo kankinausi gal keturiasdeimt atuonias valandas, bet kuo aukiau kilau, tuo maiau beturjau vilties, nes nuo mans vaizd slp kaskart tirtjanti migla. Bet dar spjau irti, kad balionas skrido piet pusn vir iaurs Amerikos, ir netrukus turjo pasiekti atogras. Labai dl to diaugiausi, laikydamas tai geru enklu, pranaaujaniu laiming kelions pabaig. Nes ta kryptis, kuria i pradi skridau, kl man nerim, kadangi skrisdamas ja nebiau nukeliavs Mnul, kurio orbita pasvirusi ekliptik tik nedideliu 5o848 kampu. Keista, bet tik dabar supratau, kaip apsioviau, nepasirinks pakilimo vietai kokio nors tako Mnulio elipss ploktumoje.
154
Turinys

Balandio 9-oji. iandien ems skersmuo dar maesnis, o jos spalva kas valand eina gelsvyn. Balionas tvirtai laikosi piet kurso ir devint valand vakaro pasiek iaurin Meksikos lankos krant. Balandio 10-oji. Madaug penkt valand ryto mane paadino baisus brakesys. Neinojau, i kur sklido tas garsas. Jis truko neilgai, taiau tokio bildesio dar niekada nebuvau girdjs. Ar reikia pasakoti, kaip baisiai persigandau, pamans, jog sprogsta balionas. Bet, nuodugniai patikrins vis rang, neradau joki gedim. Kone vis dien praleidau sukdamas galv dl to keisto atsitikimo, taiau galv neatjo jokia protinga mintis. Atsiguliau miegoti labai susirpins ir sunerims. Balandio 11-oji. ems rutulys vl nepaprastai sumajo, o a pirmkart plika akim pastebjau, kaip iaugo Mnulis, kuriam iki pilnaties tetrko tik keli dien. Dabar teko smarkiai pluti, kad spiau tankinti tiek oro, kad jo utekt gyvybei palaikyti. Balandio 12-oji. Balionas pakeit skrydio krypt, ir tas vykis, nors jo ir laukiau, mane nuoirdiai nudiugino. Balionas skrido tiesiai madaug iki dvideimtosios piet platumos lygiagrets, paskui staiga pasuko rytus ir ta kryptim skrido vis dien,
155
Turinys

beveik nenukrypdamas nuo Mnulio elipss ploktumos. Noriu pasakyti, kad nuo to poskio pintin m smarkiai sibuoti, tas sibavimas nesiliov dar daug valand. Balandio 13-oji. Vl nemaai baims var baisus dundjimas, igsdins mane balandio deimtj. Kad ir kiek sukau galv, negaljau paaikinti jo prieasties. ems skersmuo vl smarkiai sumajo ir, velgiant i baliono, buvo tik iek tiek didesnis negu dvideimt penki laipsni. Vir galvos kybanio Mnulio nemaiau. Tebesilaikiau Mnulio elipss ploktumos, bet rytus nedaug nuskridau. Balandio 14-oji. ems skersmuo nepaprastai sumajo. iandien man ov stulbinanti mintis, jog balionas dabar skriejo apsids linija link perigjaus, kitaip tariant, keliu, vedaniu tiesiai Mnul ariausiai nuo ems esaniame jo orbitos take. Patsai Mnulis karojo man tiesiai vir galvos, todl matyti jo negaljau. Oro tankinimas yra sunkus ir varginantis darbas. Balandio 15-oji. Dabar sunku net painti emynus ar atskirti j kontrus. Madaug dvylikt valand treikart igirdau jau anksiau mane igsdinus baisj gars. kart jis truko ilgliau ir jo vis stipryn. Kol a stovjau suglums ir sustings i
156
Turinys

siaubo, laukdamas neinia i kur gresianios siaubingos katastrofos, pintin blaksi kaip paklaikusi, ir didiulis gabalas neaiku kokios liepsnojanios mediagos pravilp pro balion, keldamas didiausi triukm, rods, griaudjo tkstaniai perknij. Nuslgus igsiui ir nuostabai, padariau ivad, kad ia, matyt, darbuojasi ugnikalnis i to pasaulio, prie kurio dabar spariai artju, ir gal tai toks pat akmuo, koki kartais randame ant ems paviriaus ir vadiname meteoritais, negaldami rasti tinkamesnio odio. Balandio 16-oji. iandien itemps kakl dairiausi tai pro vien, tai pro kit onin lang ir neapsakomai nudiugau ivyds Mnulio skritulio kratel, ilindus i abiej didiulio baliono pusi. Be galo jaudinausi ir daugiau neabejojau ubaigsis pavojing kelion. Tankinti or turjau be atvangos, temps visas jgas, beveik nesuddamas bluosto. Buvau nusiplks, iseks knas virpjo. Kain ar mogui utekt jg dar ilgiau ksti tokias kanias. Trumpam sutemus netoliese vl pravilp meteoritas, ir tie padanj j skraidymai kl man baim. Balandio 17-oji. Iauo ypatingas mano kelions rytas. Noriu priminti, kad balandio tryliktosios ryt ems rutulys buvo sumajs iki dvideimt penki
157
Turinys

laipsni. Kit dien tas kampas susiaurjo, penkioliktj dar apmenko, o guldamas miegoti eioliktosios vakare regjau em ne didesniu kaip septyni laipsniai kampu. Todl nustrau, septynioliktosios ryt ivyds netiktai iaugus ems rutul, kurio regimasis skersmuo dabar sudar ne maiau kaip trisdeimt devynis laipsnius. Mane it aibas trenk! odiais nenusakomas siaubas ir nuostaba sukaust mane vis ir gniudyte sugniud: virpjo keliai kaleno dantys piestu stojosi plaukai. Vadinasi sprogo balionas! Pirmoji kartligika mintis: sprogo balionas! A krintu netiktinu ir nesulaikomu greiiu! Jeigu per tok trump laik nuskriejau itok keli, nukristi emn ir itikti turjau ne vliau kaip po deimties minui! Vis dlto pamginau nusiraminti: atsisds susimsiau ir suabejojau. Tai buvo nemanoma. Nebuvo jgos, kuri sugebt tokiu greiiu nusviesti mane prie ems. Ir jei jau tikrai leidausi emyn, tas leidimasis negaljo bti toks greitas, kaip man i pradi pasirod. Atvsintas toki mini, galjau blaiviau vertinti, kas mane itiko. Igstis ir nuostaba buvo imu i galvos sveik nuovok, antraip biau isyk pastebjs, kad po manim tsantis pavirius visai ne toks kaip gimtosios ems. Pastaroji dabar buvo vir mano
158
Turinys

galvos, o apaioje plytjo Mnulis tikr tikriausias Mnulis kaip nulietas. Keisiausia, kad nustrau i nuostabos, ivyds apsivertus pasaul, nors tas bouleversment25 buvo savaime suprantamas ir neivengiamas, seniai lauktas reikinys, turjs atsitikti tuomet, kai atsidursiu ten, kur Mnulio trauka pergals ems trauk, ar, kitaip sakant, svorio jga, traukianti prie ems, buvo maesn u svorio jg, traukiani prie Mnulio. Reikia priminti, jog buvau k tik pakirds ir dar miegstas, tad gerai nesuvokiau, kas dedasi aplink, kai mane uklupo stulbinantis reikinys, lauktas, taiau t akimirk netiktas. Matyt, apsiveriau palengva, todl neinau, ar biau t pajuts i koki nors pasikeitim pintinje. Turbt neverta aikinti, kad pagaliau susigauds aplinkoje ir nusipurts stingul pirmiausia akimis sisiurbiau Mnul. Jis guljo po mano kojom kaip koks emlapis, ir nors inojau ligi jo esant dar ger gabal kelio, paviriaus nelygumai ypa rykiai buvo matyti. Pirmiausia akis krito tai, kad nepamaiau jokio geologinio darinio vandenyno ar jros, eero ar ups, ar iaip vandens telkinio. Kartu keista buvo regti beribes snains kilms
25Persivertimas

(pranc.).
159
Turinys

lygumas, nors didum ploto, kur umat mano akys, um nesuskaiiuojami vulkanins kilms kgio formos kalnagbriai, primenantys greiiau dirbtinius statinius nei gamtinius ikilimus. Didiausi t kaln buvo ne auktesni kaip mylia su trimis ketviriais, matuojant statmena linija, taiau Flegrjaus vulkanins kilms lauk emlapis leis Js Prakilnybms geriau sivaizduoti Mnulio paviri, nei Js t padarytumt i pasakojimo tokio menko mogaus kaip a. Dauguma ugnikalni tebeveik, o j jg ir nirtul liudijo be paliovos palei mane su trenksmu vilpiantys ir baim keliantys akmenys, kuri vis daugjo ir kuriuos i pradi palaikiau meteoritais. Balandio 18-oji. Mnulio skritulys iandien daug didesnis, ir toks spartus leidimasis mane neramino. Noriu priminti, jog dar tada, kai tik gim mintis apie kelion Mnul, buvau apskaiiavs, jog ten rasiu atmosfer, proporcing planetos dydiui; tvirtai tikjau numojs ranka visas mano mint paneigianias teorijas, nepaisydamas visuotinio sitikinimo, jog Mnulyje oro apskritai nra. Taiau mano nuomon patvirtino be samprotavim apie Enks komet ir zodiakin vytjim pono rioterioP11 i Lilientalio atlikti stebjimai. Jis stebjo dviej su puse dien Mnulio jaunat nuo Sauls laidos kol
160
Turinys

dar nematyti apviestosios skritulio puss iki jai pasirodant. Mokslininkas mat, kaip abiej pjautuvo rag galiukus, dailiai nusmailjusius, Sauls spinduliai apvieia dar anksiau, negu pasirodo neapviestoji Mnulio skritulio dalis. Mano galva, tas rag smailumas, nutstantis u pjautuvo rib, randasi Sauls viesai atsispindint Mnulio atmosferoje. Be to, paskaiiavau: atmosferos (apvieianios tamsij Mnulio skritulio dal iek tiek rykesne viesa nei toji, kuri atsispindi nuo ems, kai Mnulio pjautuvas bna papilnjs 32) storis turt siekti 1356 paryietikas pdas, vadinasi, didiausias auktis, kuriame galt atsispindti Sauls viesa, 5376 pdos. iuos mano ivediojimus patvirtino pastraipa i atuoniasdeimt antrojo Filosofijos darb tomo, kur teigiama, jog Jupiterio palydov okultacijos metu treiasis palydovas pasislepia 1 ar 2 sekundm anksiau apskaiiuoto laiko, o ketvirtasis dingsta nepasieks skritulio pakraio26.
26Pasak

HevelijausP12, jis ne syk yra stebjs giedr dang, kada plika akim galima irti etojo ar septintojo rykio vaigdes, ir Mnulis, bdamas vienodai nutols nuo ems ir tame paiame auktyje, irint pro t pat teleskop, ne visuomet vieia vienodai rykiai.
161
Turinys

Saugus nusileidimas priklaus nuo atmosferos pasiprieinimo, tiksliau sakant, nuo to, kiek oras, bdamas tokio tankumo, kok a sivaizdavau, gals ilaikyti balion. Jeigu galop paaiks, jog apsirikau, mans laukia tokia baigtis: trenktis grublt palydovo paviri ir itikti atomus. Teisyb sakant, turjau pagrindo drebti i siaubo. Buvau palyginti netoli Mnulio, taiau or tebetankinau su nemajaniu uolumu, ir nejauiau joki poymi, rodani, kad atmosfera tirtja. Balandio 19-oji. ryt apie devint valand galjau digauti: grsmingai priartjus Mnuliui, neinojau, kur dtis i baims, kai staiga aparato siurblys m rodyti, jog atmosferoje kakas keiiasi. Deimt valand sitikinau, kad ji tankja. Vienuolikt jau galjau atsitraukti nuo aparato. Dvylikt,
Vadinasi, galima teigti, kad io reikinio prieastis gldi ne ems atmosferoje, ne prietaise, ne Mnulyje ir ne stebtojo akyse, o tame (atmosferoje?), kas gaubia Mnul. KasinisP13 ne kart mat, kaip Saturnas, Jupiteris ir nejudanios vaigds, priartj prie Mnulio, itsta ir gauna ovalo form, tuo tarpu kit okultacij metu ilieka nepakit. Vadinasi, galima manyti, jog kartais, nors ir ne visuomet, Mnul supa tanki materija, kurioje lta vaigdi viesa.
162
Turinys

iek tiek padvejojs, ryausi atsukti krym ir, pamats, jog nieko baisaus man neatsitiko, nublokiau al gumin apvalkal ir nutraukiau j nuo pintins. is skubotas ir pavojingas eksperimentas baigsi kaip ir reikjo laukti: t pat akimirk galv surm baisus skausmas. Bet buvau pasiovs kiek jg turjau ksti kvpavimo sukeltus skausmus, nes jie gyvybei negrs, o a norjau lengviau jaustis atsidrs tankesniame Mnulio paviriaus ore. Strimgalviais lkiau artyn prie Mnulio, ir netrukus vl baisiai persigandau suprats, jog greiiausiai apsirikau, sprsdamas apie atmosferos tank, kuris, nors ir teisingai apskaiiuotas pagal planetos mas, vargu ar sustabdys prie paviriaus pintin su kroviniu. Nors sustabdyti privaljo, nes kno svoris ia, kaip ir emje, proporcingas oro tankiui. Bet kakodl, matyt, dl mano anksiau mint geologini sukrtim, nestabd, ir a galvotrkiais nriau emyn. Trumpai tariant, kritau kaip akmuo, ir kelio buvo lik nedaug. Brangi buvo kiekviena akimirka: negaidamas imeiau u borto pirmiausia balast, paskui statinaites su vandeniu, i paskos oro tankintoj ir galop vis mant. Bet veltui. Tebekritau baisiu greiiu ir nuo paviriaus buvau per kok pusmyl, ne daugiau. Reikjo griebtis iaudo, tad nusi163
Turinys

meiau vark, skrybl, paskui nupjoviau pintin laikiusias virves, sitvriau rankomis u tinklo ir, vos spjs pamatyti, kad visas Mnulio pavirius kiek akys umato nustas nedidukais bstais, staia galva nukritau pat vidur fantastiko miesto bei pat tirtum lyki neaug, kuri n vienas nepratar n odelio ir neketino man suteikti pagalbos, o tik stovjo sisprend rankomis onus it utv idiot ir paaipiai isiviep nairavo mano balion. Paniekinamai nusisukau nuo tokio vaizdo ir pakliau akis auktyn dar neseniai, bet rasi visiems laikams palikt em, pamaiau didiul, padmavus vario spalvos skyd madaug penki laipsni per skersmen, nejudamai pritvirtint dangaus skliaute vir galvos ir viename krate papuot rykiai riniu pusmnuliu. Sausumos ar jr n enklo, tik visas pavirius imutas dmmis ir apjuostas atogr ir pusiaujo zonomis. Taigi, Js Prakilnybms leidus, po didiausi kani, tik per stebukl ivengt negirdt pavoj, dvylikt dien po ivykimo i Roterdamo, a sveikas ir gyvas ubaigiau nuostabiausi ir spdingiausi kelion i vis, kokias mogus kada nors buvo pradjs, atliks ar sumans. Bet tai dar ne visi mano nuotykiai. Js Prakilnybs lengvai gali sivaizduoti,
164
Turinys

kad a, praleids penkerius metus planetoje, ne tik labai savotikoje, bet ir antra tiek domioje dl glaudi ryi su moni apgyventu pasauliu, galiau pateikti Astronomijos kolegijai ini, nepalyginti svarbesni u pasakojim apie laimingai pasibaigusi, nors ir nepaprast kelion. Tad tai kaip viskas susiklost: inau daug ir daug kuo mielai pasidalyiau. Daug galiau pasakyti apie planetos klimat, nuostabi ilumos ir alio kait, apie negailestingai svilinani saulkait, trunkani dvi savaites ir poliarin speig kitas dvi, apytak vandens, kuris, panaiai kaip vykstant distiliacijai vakuume, keliauja nuo ariausiai sauls esanios vietos iki toliausios, apie tekanio vandens telkinius, apie paius gyventojus: j elges, paproius, politines staigas, ypating psichin sandar, bjauri ivaizd, apie tai, kad jie neturi aus, nes jos visai nereikalingos tokioje nepaprastoje atmosferoje, kad neino, kas yra kalba, ir susineka tam tikro vidinio bendravimo bdu, apie sunkiai paaikinam kiekvieno mnulieio ry su atitinkamu ems gyventoju, ry, kuris priklauso nuo abiej planet orbit ir kurio dka vienos planetos gyventoj likimai glaudiai susipyn su kitos planetos gyvenimais, o labiausiai noriau papasakoti Js Prakilnybms leidus labiausiai
165
Turinys

noriau atskleisti klaikias ir baisias nematomos Mnulio puss paslaptis, nuplti neinios skraist nuo krato, kurio per stebukl sutapus Mnulio sukimuisi aplink savo a su sukimusi aplink em, mogaus akys niekuomet neregjo pro teleskop ir duok Dieve! niekuomet neregs. Visa tai galiau papasakoti ir dar daugel k, nepalyginti daugiau. Taiau u tas inias noriau bti atlygintas. Mane deginte degina noras grti namus, savo eim, ir kaip atpild u tas papildomas inias, turint omeny, kad jos praturtint fizikos ir metafizikos moksl akas, a praau, kliaudamasis Js garbing piliei taka, atleidimo u nusikaltim, kad iskrisdamas pasiuniau myriop tris palkininkus. Toks mano laiko tikslas. Laiko teikjas mnulietis, kur prikalbinau iai kelionei ir kuriam visk smulkiai nupasakojau, lauks Js Prakilnybi malons ir gr atgal su kalts dovanojimu, jeigu j bus galima gauti. Turiu garbs ir t. t. bti Js Prakilnybi nuolankus tarnas Hansas Pfalis Kalbama, kad profesorius Rubadubas, baigs skaityti nepaprast laik, i nuostabos numet ant ems pypk, o ponas Superbus van Underdu166
Turinys

kas, nusims akinius, nuluosts juos ir sidjs kienn, tiek apkvaito, kad i to didelio susiavjimo triskart apsisuko ant kulno. Be abejo reikia dovanoti. Nes t garsiai prisiek profesorius Rubadubas ir taip nusprend ymusis van Underdukas, kuris, pams u paranks savo mokslingj biiul, nuskubjo su juo namo apgalvoti tolesni ygi. Bet kai jiedu pasiek burmistro duris, profesorius idrso priminti, kad inianeys nutar pasitraukti i akiraio matyt, isigands laukins Roterdamo biurgeri minios, ir kalts atleidimas maai pagelbs, nes niekas, iskyrus mnuliet, nesiryt tokiai kelionei. Burmistrui beliko sutikti su ita akivaizdia tiesa, ir reikalas tokiu bdu buvo isprstas. Taiau gandai ir spliojimai nesibaig. Laikas, po to, kai jis buvo ispausdintas, paskleid aibes paskal ir visoki nuomoni. Radosi gudruoli, kurie nepabijojo apsijuokti ir pareik, jog visa i istorija tra prasimanymas. Bet, mano galva, tokio sukirpimo mons prasimanymais vadina visk, ko nekanda j protas. Patsai a niekaip negaliu suprasti, kuo remdamiesi jie drebia tai tokius kaltinimus: Pirma. Kai kurie Roterdamo dykaduoniai grieia dant ant kai kuri burmistr ir astronom.
167
Turinys

Antra. Keistas neauga onglierius, nupjautomis u kain kok nusikaltim ausimis, jau kelios dienos prapuols i gretimo Briugs miesto. Treia. Laikraiai, kuriais buvo apklijuotas maasis balionas, olandiki, vadinasi, negaljo patekti ionai i Mnulio. Laikraiai buvo purvini labai purvini, ir spaustuvininkas Gliukas gali prisiekti ventuoju Ratu, jog jie atspausdinti Roterdame. Ketvirta. Kad pat Hans Pfal, prakeikt girtuokl, mat kartu su trimis palkininkais prie dvi ar tris dienas pilnomis kienmis pinig priemiesio smuklje, matyt, k tik sugrusius i ujrio kelions. Ir galiausiai, daugumos manymu ar bent jau taip turt manyti dauguma Roterdamo astronom kolegija, kaip ir visos kolegijos ir apskritai astronomai, yra, velniai tariant, nei geresni, nei kilnesni, nei protingesni, negu jiems dera bti. Pastaba. Teisyb pasakius, ia surayt padrik pasakojim nedaug kas sieja su pagarsjusia pono LokoP14 Istorija apie Mnul, bet, turint omeny, kad abu rainiai panas prasimanym (pirmajame dstoma pusiau juokais, antrajame neva pasakojama venta teisyb) ir kadangi abiej prasima168
Turinys

nym tema ta pati Mnulis, maa to, abu kriniai siekiant didesnio taigumo pilni mokslini ivediojim, Hanso Pfalio autorius laiko btinu dalyku savo apsigynimui pasakyti, jog jo jeu desprit27 buvo ispausdintas Southern Literary Messenger laikratyje gal trys savaits prie pasirodant pono Loko kriniui New York Times dienratyje. Regdami panaum, greiiausiai menam, kai kurie Niujorko laikraiai perspausdino Hans Pfal ir palygino j su Istorija apie Mnul, supainiodami autorius. Kadangi Istorija apie Mnul apmulkino daugiau skaitytoj, nei atsirado linkusi t prisipainti, bt smagu, apsistojant ties kai kuriomis smulkmenomis, atskleidianiomis rainio esm, parodyti, kad to mulkinimo visai neturjo bti. Juk ities, kad ir kokios turtingos vaizduots bt padiktuotas is smojingas rainys, jam gerokai stinga jgos, kurios bt galjusi pridurti didesn atida faktams ir bendriesiems palyginimams. Skaitytoj suklaidinimas nors ir trumpam rodo visuotin nenusimanym astronomijos dalykuose. Mnulio nuotolis nuo ems suapvalinus yra 240000 myli.
27Proto

aidimas (pranc.).
169
Turinys

Nordami suinoti, kiek teleskopas priartina palydov (ar kit tolim objekt), turime, inoma, padalyti atstum i teleskopo galingumo, kitaip sakant, i to skaiiaus, kiek kart teleskopas priartina daiktus. Lokas tvirtina jo teleskop buvus 42000 kart galingumo. I io skaiiaus padalijus 240000 (tikrj atstum iki Mnulio) gausime penkias ir penkias septintsias mylios. I tokio atstumo nemanoma irti gyvn, juolab pasakojime minim smulkmen. Ponas Lokas sako, kad seras Donas Herelis mat gles (aguonini eimos ir kt.) ir net atskyr ma paukteli aki spalv bei form. O kiek anksiau jis pats prisipasta, jog jo teleskopas stengia atskirti objektus, ne maesnius kaip atuoniolikos coli, nors ir is galingumas yra smarkiai perdtas. Noriau tarp kitko pabrti, kad tas milinikas teleskopas es buvs pagamintas pon Hartlio ir Granto dirbtuvse Dambartone, taiau pon Hartlio ir Granto mon usidar daug met prie pasirodant iai apysakai. 13-ajame broira ileisto leidinio puslapyje, raydamas apie plauk dang, augani vir aki vienai bizon riai, autorius paymi: valgus daktaro Herelio protas ikart sumojo, kad ia plauk danga Apvaizda apsaugojo gyvn akis nuo
170
Turinys

staigios viesos ir tamsos kaitos, kuri turi nuolat ksti matomos Mnulio puss gyventojai. Taiau io daktaro pastebjimo negalima pavadinti labai valgiu. ios Mnulio puss gyventojai, atrodo, visai neino, kas yra tamsa, todl ionai negali bti ir mintos staigios kaitos. Po sauls laidos t pus apvieia em, ir viesos stiprumas prilygsta trylikai Mnulio pilnai giedr nakt. Mnulio topografija, nors ir tvirtinama j atitinkant Blanto Mnulio emlap, i tikrj neturi nieko bendra nei su juo, nei su kitais emlapiais, nei su paia savim. Pasaulio alys taip pat beviltikai supainiotos: autorius pasirod neturs supratimo, jog Mnulio emlapyje jos idstytos kitaip rytai ia kairje pusje ir t. t. Matyt, imutas i vi toki miglot pavadinim, kaip Mare Nubium, Mare Tranquilitatis, Mare Faecunditatis28 ir kt., kuriais ankstesniu laiku astronomai pakriktijo tamsias dmes, ponas Lokas imasi samprotauti apie Mnulio vandenynus ir kitokius didelius vandens telkinius, tuo tarpu viena i tviriausiai astronom rodyt ties yra ta, kad Mnulyje nra nieko panaaus vanden. Tiriant
28Debes

jra, Ramybs jra, Grybi jra (lot.).

171
Turinys

priepilnio Mnulio (ar jaunaties pjautuvo) tamsos ir viesos rib, kai ta riba kerta tamsias dmes, pastebta, jog ta linija yra nelygi ir vingiuota; ta riba bt lygi tik tuomet, jeigu ji eit vandens paviriumi. mogaus-iknosparnio apraymas tra odis odin perpasakotas Piterio VilkinsoP15 praneimas apie skraidanius salieius. Vien is dalykas turjo sukelti tarim ar bent jau abejon. 23-iajame puslapyje skaitome: Kaip smarkiai turjo veikti savo palydov msik trylika kart didesn planeta, kai jiedu buvo dar laiko siose, veikiami t pai chemini proces! Puiku, taiau noriu pasakyti, kad joks astronomas nebt paras itokio dalyko, juolab moksliniam urnalui, nes, kalbant apie dyd, em virija Mnul ne trylika, o keturiasdeimt devynis kartus. Lygiai taip pat galima paneigti ir vis rainio pabaig, kurioje, tarsi pateikdamas vad atradimams Saturne, autorius ninka smulkiai, nelyginant mokinukas savo rainyje, aprainti t planet, ir visa tai Edinburgo moksliniam urnalui! Bet yra vienas dalykas, turjs ivilkti dienos vieson prasimanym. Pabandykime sivaizduoti laik rankose prietais, per kur galima irinti Mnulio gyvnus. Kas pirmiausia turt kristi ak stebtojui i ems? Suprantama, ne forma, ne
172
Turinys

dydis, ar kita panaaus pobdio savyb, o kn padtis. Juk gyvnai bt matomi vaikiojantys emyn galva, nelyginant muss ant lub. Nepramanytas stebtojas bt, ko gero, rikteljs i nuostabos (nors ir tikdamasis tokio vaizdo), pramanytas stebtojas pamiro apie tai net usiminti, nors kalba apie btybi kno form, tuo tarpu yra visikai neabejotina, kad jis galjo sprsti daugi daugiausia apie galvos dyd. Privalu pasakyti, jog moni-iknosparni gis ir ypa j jga (tarkim, gebjimas skraidyti tokioje retoje atmosferoje, jeigu ji apskritai egzistuoja) kartu su kitais pramanais apie gyvnij bei augmenij visikai neatitinka analogik samprotavim ia tema, nors ir bandoma jais nuolat remtis. Vargu ar bereikia pridurti, jog straipsnio pradioje minimos BriusterioP16 ir Herelio pastabos apie dirbtins viesos perdavim per objekt, esant regjimo lauko idinyje ir t. t. ir t. t., vadintinos, paprastai nekant, sapalionmis. Optinio vaigdi stebjimo galimybs turi apiuopiam ir neperengiam rib, kurios reikm suprantama vos tik j paminjus. Jeigu viskas priklausyt tik nuo lio didumo, mogus bt susidorojs su visais sunkumais, ir dabar turtume
173
Turinys

tokio didumo lius, kokio sigeistume. Bet, deja, kuo didesnis lis, o kartu ir teleskopo galingumas, tuo silpnesn dl spinduli sklaidos stikle nuo objekto sklindanti viesa. itos klities veikti mogus neturi jg, nes objekt matome tik dl spinduliuojamos arba atspindtos viesos. Taigi vienintel dirbtin viesa, i kurios ponas Lokas galt peti naudos, bt dirbtin viesa, kuri jis galt nukreipti ne objekt regjimo lauko idinyje, o tikr stebim daikt, kalbamu atveju Mnul. Nesudtingi skaiiavimai rodo, kad jeigu vaigds viesa isisklaidyt ir tapt ne rykesn u kit giedrame danguje be mnesienos esani vaigdi vies, jos daugiau bt nemanoma praktikai tyrinti. Grafo RosoP17 teleskopas, neseniai pagamintas Anglijoje, turi 4071 kvadratinio colio veidrod, o Herelio teleskopas tik 1811. Grafo Roso teleskopo vamzdis yra 6 pd skersmens: 5 colio storumo i gal ir 5 coli per vidur. Sveria jis 3 tonas. idinio nuotolis 50 pd. Neseniai perskaiiau domi ir nekvailai parayt knyg, kurios tituliniame lape raoma:

174

Turinys

L Homme dans la lune, ou le Voyage Chimerique fait au Monde de la Lune, nouvellement decouvert par Dominique Gonzales, Aduanturier Espagnol, autremt dit le Courier volant. Mis en notre langue par J.B.D.A. Paris, chez Franois Piot, prs la Fontaine de Saint Benoist. Et chez J. Goignard, au premier pilier de la grand salle du Palais, proche les Consultations, MDCXLVIII pp. 17629. Autorius tvirtina iverts knyg, parayt kakokio pono DAvisono (Deivisono?) i angl kalbos, nors jo odiai skamba labai dviprasmikai Jen ai eu, sako jis, loriginal de Monsieur DAvisson, medecin des mieux versez qui soient aujordhuy dans la cnoissance des Belles Lettres, et sur tout de la Philosophie Naturelle. Je lui ai
29mogus

Mnulyje, arba chimerika kelion Mnulio pasaul, neseniai atrast Dominiko GonzalesoP18, ispan avantiristo, dar vadinamo Skrajojaniu inianeiu. ms kalb ivert . B. D. A. Parduodama Paryiuje, pas Fransua Pijo ties Sen Benua fontanu, ir pas . Guanjar ties pirmja didiosios rm mens kolona, prie Konsultacij, MDCXLVIII, 176 psl. (Pranc.)
175
Turinys

cette obligation entre les autres, de mavoir non seulement mis en main ce Livre en anglois, mais encore le Manuscrit du Sieur Thomas DAnan, gentilhomme Eccossois, recommandable pour sa vertu, sur la version duquel jadvoue que jay tir le plan de la mienne30. Po keli nereikming, ilio BlazoP19 maniera perteikt nutikim, kuri apraymas uima pirmuosius trisdeimt knygos puslapi, autorius toliau pasakoja apie tai, kaip j, susirgus jrlige, laivo komanda paliko likimo valiai v. Elenos saloje kartu su tarnu negru. Jiedu isiskyr tikdamiesi, jog gyvendami atskirai gals lengviau prasimanyti maisto. Todl jiems teko prisijaukinti paukius ir naudotis jais kaip pato karveliais. Ilgainiui tie paukiai pramoko gabenti nedidelius krovinius, kurie darsi vis sun30Original

gavau i pono DAvisono, gydytojo, vieno didiausi dailiosios literatros, o ypa natrfilosofijos inov. Be kit dalyk, jauiuosi jam skolingas u tai, kad jis ne tik dav man anglik knyg, bet dar ir pono Tomo DAnano, kot bajoro, u savo aunum nusipelniusio visokeriopo pagyrimo, rankrat, i kurio a, turiu prisipainti, pasisavinau pasakojimo plan.
176
Turinys

kesni. Galop kyla mintis sujungti pauki keliamj gali, kad oran galt pakilti patsai autorius. Tam tikslui pasigaminamas aparatas, smulkiai apraytas knygoje ir pavaizduotas graviroje. Tame pieinyje regime pat senjor Gonzales, pasipuous klostuotais nriniais ir usidjus milinik peruk, apergus luotkot pana daikt ir keliam auktyn pulko laukini gulbi (ganz), kuri uodegos prie aparato priritos virvmis. Svarbiausias vykis su smulkmenomis paporintoje sinjoro Gonzaleso istorijoje priklauso nuo vieno itin reikmingo dalyko, kuris slepiamas nuo skaitytoj bema iki knygos pabaigos. Tos gulbs, su kuriomis jis buvo taip susibiiuliavs, i ties buvo ne v. Elenos salos, o Mnulio gyventojos. Paukiai buvo prat kasmet nuo neatmenam laik nuplasnoti koki nors viet emje. Atjus tam tikram met laikui, gulbs, aikus dalykas, grdavo namo, ir autorius, kuriam syk prireik pauki paslaugos trumpai kelionei, staiga pasijunta neamas auktyn ir neilgai trukus atskrenda palydov. ia jis pamato, be kit dalyk, kad Mnulio gyventojai yra labai laimingi, kad jie isiveria be statym, mirta be skausmo, uauga nuo deimties iki trisdeimties pd gio, gyvena po tkstant met, turi impera177
Turinys

tori, vardu Irdonozauras, kad gali paokti auktyn per eiasdeimt pd, o paok dl silpnos traukos skraidioja pasimojuodami vduoklmis. Negaliu susiturti nepateiks keleto pavyzdi, atskleidiani knygos filosofij. Turiu jums praneti, sako sinjoras Gonzalesas, apie gamt t viet, kur pakliuvau. Debesys plaukiojo po mano kojomis arba, jums leidus, kabojo tarp mans ir ems. Na, o vaigds, kadangi ten nra nakties, visuomet atrod vienodai, ne spindinios, kaip mes esame prat, o blykios, kaip Mnulis ryto met. T vaigdi maiau tiktai kelias, bet ir jos buvo gal deimteriopai (mano supratimu) didesns, negu atrodo i ems. Mnulis, tik kelios dienos prie pilnat, buvo nepaprastai didelis. Turiu priminti, jog vaigds pasirodo tik toje ems rutulio pusje, kuri atsukta Mnul, ir kuo jos buvo ariau, tuo atrod didesns. Be to, noriu pasakyti, kad tiek audringu, tiek ramiu oru visuomet ilikdavau tarp ems ir Mnulio. Mane tuo tikino du dalykai: paukiai vislaik skrido tiesia linija ir kaskart jiems stabteljus poilsio mes patys to nejausdami imdavome skrieti aplink em. Mat a pritariu Koperniko nuomonei, kad em be paliovos sukasi i ryt vakarus ne aplink ekvinokcinius ta178
Turinys

kus, paprastai vadinamus aigaliais, bet aplink zodiakinius aigalius; i tem ketinu plaiau aprpti vliau, kai atnaujinsiu astrologijos inias, jaunysts metais gytas Salamankoje, bet dabar primirtas. Nepaisant kursyvu parayt nesmoni, knyga verta iokio tokio dmesio, kaip pavyzdys, rodantis naiv an laik astronomijos supratim. Pasak vienos i knygos mini, traukos jga veikia tik palei em, ir todl tas ms keliauninkas pats nejausdamas skrido aplink em ir t. t. Buvo dar ir kitoki kelioni Mnul, bet j lygis ne k auktesnis u k tik apraytosios. BererakoP20 istorija visikai beprasm. Treiajame American Quarterly Review tome galima rasti smarkiai ikritikuot panai kelion, bet i tos kritikos nra aiku, ar kritikui labiau rpi parodyti knygos kvailum, ar savo visik astronomijos neimanym. Pamirau knygos pavadinim, taiau keliavimo bdas joje yra dar paikesnis u ms biiulio sinjoro Gonzaleso gulbes. Nuotyki iekotojas, kasindamas em, utinka ypatingos ries metal, kur baisiai smarkiai traukia prie savs Mnulis, ir, negaidamas laiko, pasigamina i jo d, kuri atplia j nuo ems ir nuskraidina palydov. Tomo ORurko skrydis nra jau toks netiks jeu desprit
179
Turinys

pavyzdys, ir jis buvo iverstas vokiei kalb. Pasakojimo veikjas Tomas, eigulys airi didiko, kurio paikysts ir buvo pamatas atsirasti iai istorijai, raitas ant arklio iskrenda nuo Hangri HiloP21 kalno, stksanio prie Bantri Bjaus. Tos satyrins broiros, apraindamos mnuliei paproius, lygina juos su msikiais. N vienoje i j nemginama pateikti tikim mokslini detali. Atrodo, kad autoriai neturi jokio supratimo apie astronomij. Hansas Pfalis turi t privalum, kad jame apie kelion Mnul mginama pasakoti remiantis (kiek tai manoma apraant toki netikim istorij) moksliniais principais.

180

Turinys

KARALIUS MARAS ALEGORINIS PASAKOJIMAS

Dievai karaliams leidia tai daryt, Dl ko jie usirstina ant niek.31
BAKHERSTAS FEREKSO IR POREKSO TRAGEDIJAP1

Kart lovingojo Edvardo TreiojoP2 valdymo metais, spalio mnes, apie vidurnakt du jreiviai i prekybins kunos Laisvn, plaukianios tarp Sliuiso ir Temzs upi, o tada prisivartavusios Temzje, didiai nustebo pajut sd ueigoje Londono v. Andriaus parapijoje alinje, kuri, kaip skelb ikaba, vadinosi Linksmasis jreivis. Nors ir nuiurusi, aprkusi, emomis lubomis, niekuo neisiskirianti i kit panaaus pobdio to laikmeio vieteli, i alin visikai patenkino savo lankytojus, susdusius keistomis grupelmis. Manau, visoje ioje draugijoje ms jreiviai buvo jeigu ne pati pastebimiausia, tai pati domiausia pora.
31Vert

A. Danielius.
181
Turinys

Vienas j, tas, kuris atrod vyresnis ir kur jo drauguis pelnytai vadino Kojku, buvo kone dvigubai auktesnis u savo bendr. Buvo jis beveik ei su puse pd aukio, ir toks gis vert j kprintis. Taiau aukio pertekli puikiai kompensavo ploio stygius. Jis buvo toks liesas, kad, kaip tikino jo draugai, igrs bt buvs puikiausia gair stiebo virnje, o blaivus bt tiks pakeisti skerssij. Bet tokie ir panas juokeliai nesujudindavo n vieno musculus risorius32 io jreivio veide. Stambi erelio nosis, aukti skruostikauliai, smuks smakras ir apatinis andikaulis, isprogusios baltos akys. Atrod, kad viskam pasaulyje jis abejingas, taiau jo iraika buvo tokia ikilminga ir rimta, kad nemanoma nei pamgdioti, nei nupasakoti. Jaunesnysis jreivis i pairos buvo visika savo drauguio prieingyb. Jo gis siek vos keturias pdas. Riebios kreivos kojos laik striuk, drbl jo kn, o trumpos ir storos rankos su masyviais kumiais kabalavo i on tarsi jrinio vlio pelekai. Giliai blizgjo mayts nenusakomos spalvos akys. Nosis skendjo rausvuose msinguose skruostuose;
32Juoko

raumens (lot.).
182
Turinys

o stora virutin lpa, kabdama vir dar storesns apatins, teik veidui begalinio pasitenkinimo iraik, kuri pabr jo protis retsykiais apsilaiyti. Isyk krito akis, kad savo auktj draugu jis irjo su nuostaba ir paaipa, ir nuvelgdavo jo veid i apaios vir, tarsi raudona besileidianti saul staius Ben NevisoP3 laitus. T vakar bastydamasi i alins alin i garbinga porel patyr vairiausi nuotyki. Pinigai, kad ir kiek j bt, kakada turi baigtis, ir Linksmojo jreivio alinje drauguiai liko be skatiko kienje. T akimirk, nuo kurios, ties sakant, ir prasideda ms pasakojimas, Kojkas ir jo biiulis Hju Dervinis sdjo viduryje kambario, padj alknes ant didiulio uolinio stalo, delnais parm skruostus. Ulind u didiulio jau igerto, bet neapmokto bizalo butelio, jie spoksojo ura: Kreidos nra33, j begaliniam nustebimui ir pasipiktinimui ivediot vir dur ta paia kreida, kurios egzistavim buvo bandoma nuneigti. Nemanykite, kad kuris nors i i jros vaik mokjo skaityti toks
33Paodinis

vertimas i angliko pasakymo no chalk, kuris reikia skolon neduodame.

183
Turinys

sugebjimas tais laikais paprast moni buvo priimamas su ne maesne nuostaba negu sugebjimas kurti poemas bet, ties sakant, raids lyg girtos smarkiai sviro pavjui, o tai, abiej jreivi manymu, turjo reikti ilgalaik oro pablogjim. Todl, kaip alegorikai pasak Kojkas, teko skubiai pumpuoti i trium vanden, ikelti visas bures ir leistis pavjui. Taigi, pabaig alaus likuius ir susiver savo trump striuki raiius, jreiviai iskubjo lauk. Nors Hju Dervinis du kartus vietoj dur pataik idin, jie skmingai itrko i alins, ir pus pirmos nakties ms herojai, pasireng naujoms idaigoms, visu smarkumu pasileido tamsiu skersgatviu v. Andriaus laipt link, persekiojami tusios Linksmojo jreivio alins eimininks. Epochoje, kurioje vyko i nuotyki kupina istorija, visoje Anglijoje, o ypa jos sostinje danai pasigirsdavo kraupus riksmas: Maras!P4 Londonas buvo beveik itutjs ir iuose baisiuose rajonuose apie Temz, kur tamsiose, siaurose ir purvinose gatvse ir skersgatviuose, kaip buvo manoma, ir gim Juodosios Ligos Demonas, laisvai vaiktinjo tik Baim, Siaubas ir tarumas.
184
Turinys

Karaliaus sakymu iuos kvartalus niekam nebuvo galima engti, ir vis, kas bt drss sudrumsti j slogi vienatv, lauk mirties bausm. Bet nei karaliaus sakymas, nei ukardos gatvse, nei ia tykojusi mirtina liga negaljo sulaikyti nelaimingojo, kuris, viskuo rizikuodamas, nepais pavoj niekas negaljo nuo naktini plik apsaugoti apleist ir jau baigiam tutinti nam, ir vagys ne i j geleinius, varinius ar vininius daiktus, visk, kas buvo dar vertinga. Be to, kasmet atidarant utvaras, paprastai pasirodydavo, kad daugelio io rajono parduotuvi savininkai, nenordami rizikuoti ir vargintis vedami prekes, be reikalo patikjo turtingas vyno ir kit stipri grim atsargas spynoms, sklendms ir slaptiems rsiams. Taiau tik nedaugelis baims apsstj man, kad tai mogaus rank darbas. Visi buvo sitikin, kad kaltos ia maro dvasios, buboninio maro tonai ir kartins demonai. Kas valand gimdavo krauj stingdanios legendos, ir itisus draudiamus kvartalus tarsi kaps apgaubdavo baim, o vagis, danai pats isigands, sprukdavo alin, baugintas savo paties rank darbo, paliks itutjusias gatves tamsos, tylos, epidemijos ir mirties glbyje.
185
Turinys

Viena i t baisi ukard, kuri skyr aptvert draudiam kvartal, staiga idygo Kojko ir garbiojo Hju Dervinio kelyje. Apie grim nebuvo ko ir kalbti; brangi buvo kiekviena minut, nes persekiotojai jau lipo ant kuln. Tikriems jreiviams vieni niekai buvo usikabaroti ant greitomis sukaltos utvaros, po to, kait nuo bgimo ir alkoholio, drauguiai veik neabejodami oko emyn, ant draudiamos ems, ir garsiai kaudami ir vygaudami pasileido toliau ir greit dingo dvokiani vingri gatvi labirinte. Suprantama, jeigu jie nebt buv girti kaip pdai, juos supanios baisybs kaipmat bt paralyiavusios j besipinanias kojas. Buvo alta ir giedra. Iardyto grindinio akmenys riogsojo tarp auktos, iki kulkni ols. Gatvs buvo uverstos nam gruvsiais. Tvyrojo dusinantis nuodingas kvapas, ir mirtinai blykioje viesoje, kuri blandus ir pragaitingas oras skleid ir pai tamsiausi nakt, skersgatviuose ir bstuose su idautais langais tai en tai ten galima buvo pamatyti naktinio pliko dljant kn, kur maro ranka suiupo nusikaltimo vietoje. Bet net ios klitys ir siaubo vaizdai negaljo sulaikyti i prigimties narsi, o dabar ypatingai dr186
Turinys

si, i vidaus pailusi vyruk, ir jie tiesiai, kiek ne j nepaklusnios kojos, leidosi Mirties nasrus. Pirmyn, vis pirmyn bgo nirusis Kojkas, budinantis daugiabals gd aid klaikiu vygavimu, primenaniu indn karo k; pirmyn, pirmyn ritosi maasis Hju Dervinis, sikibs savo energingesnio biiulio striuk ir i jo stipri plaui versi stentorikasP5, galingas jauio maurojimas in basso34, dar garsesnis negu jo bendro muzikiniai bandymai. Dabar jie, matyt, pasiek pat maro idin. Su kiekvienu ingsniu vis labiau dvok ir dusino, o gatvels siaurjo ir lenksi. Nuo perpuvusi stog kas minut krisdavo stambios akmens nuolauos ir medio gabalai, o j sukeltas dundesys liudijo apie pastat aukt; sunkiai besibraudami pro griuvsius, jreiviai danai ranka ukliudydavo skelet arba dar pvant kn. Staiga, kai jie atsidr prie jimo kakok aukt, gd nam, ir ilusiam Kojkui i gerkls isprdo ypatingai aius garsas, i namo vidaus tarsi sprogimas atsiliep demonikas kikenimas ir viegimas. N kiek neisigand gars, nuo kuri tokiu metu ir tokioje vietoje ne tokiems drsiems
34Bosu

(it.).
187
Turinys

pilieiams bt gyslose sustings kraujas, du girtuokliai galvotrkiais puol prie dur, atlapojo jas ir, griauddami keiksmais, siver vidun. Pasirod, kad kambarys, kur jie pateko, buvo karst dirbjo parduotuv, taiau pro atvir liuk kampe prie jimo buvo matyti eils vyno rsi, i kur girdjosi kami pokjimas, o tai liudijo apie grim gaus. Kambario viduryje stovjo stalas, o jo centre didoka statinait, matyt, pilna puno. Visas stalas buvo nustatytas vairiausi vyn buteliais, soiais, bokalais ir gertuvmis su visokiais grimais. Aplink stal, sitais ant karstadirbio suol, sdjo eiese. Pabandysiu kiekvien j aprayti. Prieais duris, auktliau u kitus, sdjo tikriausiai puotos pirmininkas. Jis buvo auktas ir be galo liesas. Kojkas net sutriko, pamats dar liesesn u save mog. Pirmininkas buvo geltonas kaip krokas, bet jo veido bruoai bt nepatrauk dmesio ir nevertt apie juos usiminti, jeigu ne viena detal: jo kakta buvo taip nenatraliai, netgi negraiai aukta, jog atrod, kad kakas jam buvo udjs vainik ar veido spalvos karn. Lpos buvo surauktos vaiduoklik gerairdik ypsen, o akys, kaip ir kit, sdini u stalo, buvo pastrusios nuo alko188
Turinys

holio. is vyrikis buvo nuo galvos iki koj sisups brang isiuvint juod velnaus aksomo apdar, gaubiant jo peius tarsi ispanika skraist. Plaukai jo buvo nukaiioti plunksnomis nuo katafalko, ir jis nerpestingai, pasipuikuodamas, sukiojo galv alis; deinje rankoje pirmininkas laik mogaus blauzdikaul, kuriuo stukseno stal, tikriausiai reikalaudamas, kad kuris i sugrov udainuot. Prieais j, nugara duris, sdjo tokios pat stulbinanios ivaizdos dama. Buvo ji beveik tokio pat gio kaip ir mintasis ponas, tik negaljo skstis esanti liesa ji, matyt, sirgo sunkia vandenligs forma; damos figra labiausiai primin didiul, atdar spalinio alaus statin, stovjusi kampe alia jos. Apvalus tarsi rutulys, raudonas ir ipurts jos veidas buvo panaus pirmininko veid tiksliau, jis taip pat niekuo nepasiymjo, iskyrus vien bruo, kuris taip krito ak, kad nepaminti jo nemanoma. Akylasis Hju Dervinis ikart pastebjo, kad kiekvienas i puotos dalyvi isiskyr kokia nors lykia savybe, tarsi bt sugalvojs monopolizuoti kur nors veido bruo. Kalbamoji dama buvo itin burninga. Lp vietoje, nuo kairs iki deins ausies, iojjo plyys, kur vis klidavo jos auskar karuliai. Taiau dama i vis jg stengsi suiaupti
189
Turinys

lpas, kad neprarast didingumo, kur jai suteik krakmolyta, kruopiai ilyginta drobul, apie kakl paraukta gofruotu batistu. Jai i deins sdjo miniatirin jauna btyb, kuri ji, matyt, globojo. Drebantys sausi pirtai, pamlusios lpos, lengvas rausvumas nuo kartins, dmmis imargins jos vinin veid, rod, jog i velni btyb serga greitja diova. ios jaunos damos elgesyje buvo justi haut ton35; nepakartojamai grakti ir dgage36, ji buvo susisupusi be galo elegantik ploniausio batisto laidotuvi yd; plaukai kuoktais gul ant pei. Ji velniai ypsojosi, o jos nosis, neprastai ilga, plona ir judri, panai straubl ir spuoguota, buvo nukabusi iki pat apatins lpos, ir nors jos eiminink gracingai lieuvio galu stumd j tai en, tai ten, vis dlto veidui tai suteik iek tiek dviprasmik iraik. Kitoje stalo pusje, itinusios damos kairje, buvo sitaiss ipurts senis, keniantis nuo astmos ir podagros; jo skruostai, kaip du vynmaiiai, sklidini portveino, ppsojo ant pei. Sukryiavs ant krtins rankas, subintuot koj usikls ant stalo, jis,
35Salon

manieros (pranc.). (pranc.).

190
Turinys

36Betarpika

matyt, jautsi ess be galo svarbus asmuo. Senis aikiai didiavosi kiekvienu savo apdaro lopinliu, bet ypa rykia liemene. i liemen, be abejo, jam kainavo graius pinigus ir guljo kaip nulieta; pasita ji buvo i mantriai isiuvint dangal, kurie Anglijoje ir kitur, mirus kilmingam didikui, umetami ant skyd su eimyniniais herbais, paprastai kabani matomoje vietoje prie nam. Greta jo, pirmininkui i deins, sdjo vyras ilgomis baltomis kojinmis ir geltonos drobs apatinmis kelnmis. Jis komikai trkiojo visu knu, pagautas, kaip apibdino Dervinis, drugio priepuolio. vieiai nuskustus skruostus jam ver muslino tvarstis, rankos taip pat buvo suritos per rieus, ir todl jis negaljo piktnaudiauti alkoholiniais grimais, kuriais buvo nukrautas stalas, btinas atsargumas, paman Kojkas, pavelgs t abejing ukietjusio girtuoklio min. Taiau jo didels ausys, kuri buvo nemanoma paslpti po jokiais tvarsiais, lapsjo ir nervingai sitempdavo kiekvien syk, kai pokteldavo itraukiamas kamtis. Prieais j sdjo paskutinysis, etasis sugrovas visikai sukauljusi mogysta, kuri, paralyiaus surakinta, tikriausiai nekaip jautsi su nepatogiu, taiau gana originaliu apdaru. Jis lindjo naujame
191
Turinys

itaigingame raudonmedio karste. Virutin karsto sienel rmsi jam sprand ir primin galvos gobtuv. Tai jo veidui suteik be galo domi iraik. Karsto onuose buvo skyls rankoms, taiau ne dl groio, o greiiau dl patogumo, nors ir tas neleido jo savininkui sdti tiesiai, kaip ustals bendrams. Todl, guldamas ant suolo keturiasdeimt penki laipsni kampu, jis vart lubas savo didiuli, isprogusi aki baltymus, pats be galo stebdamasis j dydiu. Prie kiekvien i puotos dalyvi ant stalo stovjo kaukoli dalys, kurios atstojo jiems bokalus. Vir stalo sibavo skeletas; jis kabojo priritas u kojos virve, kuri buvo permesta per ied lubose. Kita, nepririta koja, karojo staiu kampu ir skeletas barkjo nuo kiekvieno menkiausio skersvjo gsio. io iurpaus skeleto kaukolje aiaravo arijos, nelygiai, bet pakankamai aikiai nuviesdamos vis scen, o karstai ir kitos karst dirbjo preks, sukrautos prie sien ir lang, nepraleido gatv n menkiausio atvaito. Pamat toki neprast draugij ir dar neprastesnius jos apdarus bei atributus, ms jreiviai pasielg toli grau ne taip garbingai, kaip nortsi. Kojkui, prilijusiam prie sienos, dar labiau negu
192
Turinys

paprastai atvpo apatinis andikaulis ir beveik visikai isprogo akys; o Hju, pritps taip, kad nosis susilygino su stalu, rankomis susims kelius, nei i io, nei i to prapliupo juoktis. Nekreipdamas dmesio tok be galo nepagarb elges, visikai neusigavs, auktasis stalo pirmininkas labai mandagia ypsena pasveikino nekviestus sveius ir, didingai linkteljs galva, papuota gedulo plunksnomis, pams jreivius u rank, atsived prie suol, kuriuos paslaugiai atvilko kakas i puotos dalyvi. Kojkas be menkiausio pasiprieinimo atsisdo ten, kur jam buvo pasilyta, o mandagusis Hju, kuriam buvo paruota vieta stalo gale, prisitrauk savo suol prie miniatirins diovininks, apsigobusios laidotuvi drobule, susijuoks sdo alia jos ir, likteljs kaukol raudonojo vyno, itutino j u artimesn paint. Toks familiarumas smarkiai ugavo sukauljusi btyb, sitaisiusi karste, ir neinia, kuo viskas bt baigsi, jeigu pirmininkas, pabelds stal savo skeptru, nebt atkreips dalyvaujanij dmesio tokia kalba: Mes laikome savo garbs reikalu tokia gera proga
193
Turinys

 Stop! nutrauk j labai rimtai nusiteiks Kojkas. Palkk mauml, draugui, ir paaikink mums pirmiausia, kas js tokie, velniai griebt, ir k ia veikiate, isipuo kaip nelabieji? Ir kodl maukiate brangj din, kur mano laivo drauguis, karst dirbjas, Vilas Vimblas sergjo iemai! Po tokio akibrokto visa i klaiki draugija tiesiog oko i u stalo ir m palusiai spiegti, taip, kaip prie kur laik jreiviams jau teko girdti. Pirmasis atsipeikjo pirmininkas ir, kreipdamasis Kojk, dar oficialiau ts: Mes labai noriai patenkinsim toki garbing, nors ir neprayt svei smalsum ir atsakysime bet kur proting klausim. Taigi inokite, kad esu i emi eimininkas, be to, vienvaldis, ir vardas mano: Karalius Maras Pirmasis. ios mens, kurias js, suprantama, i neinojimo pamante priklausant karst dirbjui Vilui Vimblui, kurio plebjika pavard iki iol nebjaurojo ms karalikos klausos, tai ms rm karalikoji men, kurioje mes tariams su didikais ir kuri reikalinga kitiems ventiems ir garbingiems tikslams. Garbioji dama, sdinti prieais jus, tai Maro karalien, ms kilmingoji mona, o kiti auktieji asmenys, kuriuos js ia matote, tai vis karalikj rm nariai, turin194
Turinys

tys atitinkamus titulus: jo viesyb hercogas Maro Badas, jo viesyb hercogas Maro aizda, jo viesyb hercogas Maro Viesulas ir jos didenyb Ana Mar. O js klausim, ts pirmininkas, kokiu tikslu ia susirinkome, mes atsakysime, kad tai tik ms karalikosios esybs reikalas, ir niekam, iskyrus mus, tai neturi rpti. Taiau, turint galvoje tas teises, kuriomis js naudojats kaip ms sveiai ir paalieiai, mes pridursime, kad i nakt susirinkome ia, ketindami kuo giliau itirti, kuo kruopiau patikrinti, imginti ir iki galo suprasti ms puikiosios sostins vyno, alaus ir kit stiprij grim neapiuopiamas savybes, prigimt ir nekainojam skon. Tai darome ne tiek dl savo asmenins gerovs, kiek dl tikrosios palaimintosios, neemikosios valdovs, kuri ia karaliauja, ir jos karalija neturi rib, jos vardas Mirtis! Jos vardas Jros Velnias! suriko Hju Dervinis, pripildydamas vynu dvi kaukoles vien sau, kit savo kaimynei. Niekingas verge! suuko pirmininkas, atsigrs garbingj Hju. Niekingasis menkysta ir igama! Mes jau minjome, kad gerbdami js teises, kuri nesirengiame paeisti, netgi turdami reikal su tokiu niekingu padaru, mes teikms
195
Turinys

atsakinti lius ir ne laiku uduotus klausimus. Taiau u tai, kad js taip ventvagikai sibrovte ms sueig, mes negalime nenubausti tavs ir tavo drauguio: js turite, klpdami ant keli, u ms karalysts klestjim vienu mauku itutinti po galon romo su sirupu, o tada galite keliauti savais keliais arba pasilikti ia ir naudotis visomis ms visuomens privilegijomis, kaip panorsite. Tai nemanoma, atsiliep Kojkas. Karaliaus Maro Pirmojo orumas tikriausiai teig Kojkui pagarb; jis atsikl ir, atsirms stal, ts: Js didenybei leidus, noriau paaikinti, kad tai nemanoma nemanoma pumpuoti triumus n ketvirio to gralo kiekio, apie kur js didenyb teiksi usiminti. Neskaitant skysio, kur teko ryt pumpuoti triumus vietoj balasto, nekalbant apie vairius bizalus ir kitus stipresnius grimus, pakrautus iandien vairiuose uostuose, mano triumas pilnas alaus, kuriuo usipildiau ir u j sumokjau Linksmojo jreivio ueigoje. Taigi praau js didenybs pasitenkinti mano gerais norais, nes a jokiu bdu negaliu sipilti n lao gralo, o juo labiau ito triumo vandens romo su sirupu.
196
Turinys

 Priksk lieuv! nutrauk j Hju Dervinis, nustebintas ne tiek ilgos biiulio kalbos, kiek jo atsisakymo. Priksk lieuv, plepy! Mano triumuose o a odi veltui nelaidau dar bus vietos, nors tu, Kojke, matyt, ir per daug pamei. Nra ko audros kelti, jei prakalbome apie tavo krovinio dal, tai galiu ir jai savo triumuose vietos rasti. Tai neatitinka nuosprendio slyg, sustabd j pirmininkas. Ms sprendimas kaip senovs Ryt statymas: jo negalima nei pakeisti, nei panaikinti. Jo slygas reikia nepriekaitaujant ir be menkiausio delsimo vykdyti. O jei nevykdysite, sakysime riti kojas prie sprando ir kaip maitininkus murkdyti t spalinio alaus statin! Nuosprendis! Nuosprendis! Teisingas ir neginijamas! Puikus sprendimas! Pats tinkamiausias, garbingiausias ir teisingiausias sprendimas! choru klyk visa Maro eimyna. Karaliaus kakta m baisiai raukltis; senis, sergantis podagra, m ptuoti kaip kalvio dumpls; jaunoji btyb, apsigobusi gedulo drobule, m mataruoti nosimi; vyrikis geltonomis apatinmis kelnmis temp ausis; dama po kapmis isiiojo tarsi uvis, imesta krant; o sukauljs ponas karste tik vart akis.
197
Turinys

 Cho cho cho! nusikvatojo Hju Dervinis, nepastebdamas bendro susijaudinimo, cho cho cho! Cho cho cho! Cho cho cho! A juk sakiau, dar tada, kai misteris Karalius Maras stukseno savo pagalliu, kad tokiam maai pakrautam laivikiui kaip a nieko nereikia pasikrauti dar kelet galon romo su sirupu. Bet gerti tono sveikat (teatleidia jam Dievas!), klauptis ant keli prie t klaiki didenyb, kuomet jis niekas kitas, o juokdarys, ir tai tokia pat tiesa, kaip kad a esu nusidjlis; ne jau, ai! Tai jau kiti reikalai, ir man jie visikai visikai nesuprantami. Jam neleido baigti kalbos. Vos tik jis paminjo juokdar, visa draugija oko ant koj. Idavyst! suuko jo didenyb Karalius Maras Pirmasis. Idavyst! rk maas senelis, sergantis podagra. Idavyst! spieg jos viesyb Ana. Idavyst! iko ponas paritais andikauliais. Idavyst! urzg btyb i karsto. Idavyst! Idavyst! klyk jos didenyb Didioji Burna, ir, i pasal sugriebusi u kelni Hju Dervin, kuris buvo pradjs piltis grimo kaukol, pakl j
198
Turinys

 vir ir be joki ceremonij svied didiul alaus statin su jo mgstamu spaliniu alumi. Kelias sekundes jis tai panirdavo, tai ikildavo, tarsi obuolys puno dubenyje, kol visikai pradingo putojanio alaus skuryje, kur pats sukl savo mlungikais judesiais. Taiau Kojkas negaljo paksti tokio pasielgimo su savo drauguiu. stms Karali Mar pro atvir liuk, narsusis jreivis su prakeiksmu lpose utrenk dangt ir oko kambario vidur. Nutrauks besisupant vir stalo skelet, msi juo vanoti puotos dalyvi galvas, bet taip energingai ir nuoirdiai, kad gstant paskutinms arij ugnelms dar suspjo pribaigti podagros nukankint senel. Pribgs prie tos nelemtos alaus statins su biiuliu Hju, i vis jg sispyr ir bematant j apvert. Alus i statins plipteljo taip smarkiai su tokia neabota jga ir energija, kad visas kambarys nuo sienos iki sienos buvo kaipmat utvindytas apvirto grimais nukrauti stalai, kojomis vir plaukiojo suolai, indas su punu nuskriejo idin, o abi damos pakl isterij. Aplink plaukiojo prie sien stovj mirties baldai. Bokalai, puodeliai, stiklins viskas maisi bendroje mele37 iaudais apipintos
37Tirtymje

(pranc.).
199
Turinys

gertuvs susidurdavo su porterio buteliais. Drugio kreiamas mogelis kaipmat paskendo, sukauljusi mogysta iplauk su savo karstu, o pergalingasis Kojkas, sugriebs per juosmen ipurtusi dam, susisupusi drobul, puol gatv ir pasileido tiesiai Laisvn; jam i paskos, tris ar keturis kartus nusiiaudjs, pkuodamas ir dusdamas, lengvam vjui puiant bures, sek nuomusis Hju Dervinis su jos didenybe Ana Mare.

200

Turinys

ELIS PARABOL
N keliaudamas slniu tamsiausiu
DOVYDO PSALMS, XXII, 4

Js, kurie dabar skaitote iuos odius, tebesate gyvi, o a, juos paras, jau seniai ikeliavau eli sln. Dar daug kas nutiks, daugyb paslapi bus atskleista, amiai prabgs, kol mons perskaitys, k a paraiau. Vieni tiks mano odiais, kiti suabejos, dar kiti atras geleiniu braiikliu rtuose odiuose gilaus apmstymo vertas paslaptis. Tai buvo metai, kupini siaubo ir toki pajaut, kurios stipresns u siaub ir moni dar nra vardytos. Nes visoje emje vir sausumos ir jr pasirod daugel stebukl, lemting enkl, o vis pasaul savo juodais sparnais udeng NaikaP1. Tie, kurie gebjo perskaityti dangaus viesuli enklus, suprato, kad dausos lemia nelaim, ir a, graikas Oinosas, inojau, jog baigiasi septyni imtai devyniasdeimt ketvirtieji metai, kai, utekjus Avino
201
Turinys

vaigdynui, Jupiteris susijungia su nuomiojo Saturno iedu. Ypatinga dangaus viesuli padtis, regis, paveik ne tik gamt, bet ir moni sielas, vaizduot ir mintis. Mes septyniese sdjome nakt tarp didingos mens sien prie keli buteli chioso vyno kanotame PtolemaidsP2 mieste. Pakliti ion menn buvo galima tik pro auktas, i vidaus uautas varines duris, tikr meno krin, nukalt meistro Karinoso. Kambario prietemoje juodos uuolaidos slp nuo ms aki mnul, iblykusias vaigdes ir itutjusias gatves, bet negaljo atitverti nuo pikta lemiani enkl ir nuojautos. Mus supo daiktai, kuriuos man sunku nusakyti daiktai materials ir neapiuopiami; tvyrantis ore sunkumas, dusinantis pojtis, nerimas, o svarbiausia tai klaiki bsena, kuri patiria jautresns prigimties mons, kuomet visi pojiai paatrj ir jaudrinti, o protas miega giliu miegu. Mus slg mirtina nata. Ji leidosi ant ms kn, bald, tauri, i kuri grm vyn, ir vis men gaub prislgtumas bei nusiminimas visa, iskyrus septynias geleines lempas, kuri viesoje puotavome. Liauni ir ilgi it juostos j liepsnos lieuviai kilo auktyn nemirksdami ir skleisdami blausi vies, o mes septyniese regjome savo iba202
Turinys

lusius veidus ir vienas kito nerami aki blizges nusvidintame ir apskritame juodmedio stalo veidrodyje. Bet mes juokavome ir linksminoms kaip mokdami, kitais odiais tariant, isterikai, ir dainavome teosieio dainasP3, taigi, jome i proto ir valias grme, nors purpuro spalvos vynas mums buvo panaus krauj. Nes ms buveinje buvo dar vienas gyventojas, jaunasis Zoilosas. Negyvas jis guljo suvyniotas kapes puotos genijus ir demonas. Deja! Jis nedalyvavo ms pasilinksminime, ir tik Maro ikreiptas jo veidas ir akys, ibanios mirties neiblsinta Maro liepsna, smalsiai irjo mus tokiu vilgsniu, kokiu tik mirusieji moka irti tuos, kuriems lemta mirti. Bet a, Oinosas, nors ir jauiau mane bestas lavono akis, stengiausi nematyti j priekaitingo vilgsnio ir atkakliai irjau juodmedio veidrod, garsiai ir skambiai dainuodamas teosieio dainas. Bet galop dainos nutilo, ir j aidas, pasiklyds juod nelyginant derva uuolaid klostse, silpo, nyko, kol galop nuiuvo. Bet kas tai! I u juodo audeklo, kuriame ugeso dainos, artyn eng tamsus ir neaikaus pavidalo elis, sakytum, mogaus elis k tik patekjusio mnulio viesoje; bet tai nebuvo nei mogaus, nei Dievo, nei kitos inomos btybs elis. Banguodamas
203
Turinys

jis nusklend kambario apmualais ir pagaliau sustingo prie ms akis ties vario durimis. Taiau elis buvo blankus, idriks ir mslingas nei chaldj, nei graik, nei egiptiei diev pasiuntinys. Ir rymojo tasai elis po arka ant vario dur, nejuddamas ir netardamas n odio: ten jis sustingo ir pasiliko. O durys, ties kuriomis jisai pakibo, buvo, jeigu gerai atmenu, prie suvynioto kapes jaunojo Zoiloso koj. Bet mes, visas septynetas, ivyd i u uuolaid iplaukiant el, nedrsome pakelti j aki ir tik bedme jas juodo veidrodio gelmes. Pagaliau a, Oinosas, prabilau ir tyliai paklausiau elio, i kur jis ir kuo vardu. Ir elis atsak: Esu elis, ir mano namai Ptolemaids katakombose prie nirij Eliziejaus lauk, kurie driekiasi ligi pat nelemtosios Charono ups. Sulig tais odiais mes visi septyni paokome ant koj ir stovjome sukaustyti mirtino siaubo, nes elis prabilo ne vienos btybs balsu: jo odiuose, besikeiianiuose sulig kiekvienu skiemeniu, igirdome gerai prisimenamus ir pastamus tkstani pasaul palikusi draug balsus.

204

Turinys

TYLA SAKM
Kaln virns snaudia, Tyli skardiai ir olos.
ALKMANASP1

Paklausyk mans, tar Demonas, udjs rank man ant galvos. Gdusis kratas, apie kur pasakoju, plyti Libijoje, prie ZairoP2 ups krant, ir nra ten nei tylos, nei ramybs. Ups vandenys, nusida nesveika gelsva spalva, srva jr, putodami nuo ami aminj po raudona sauls akim. Myli mylias klampiomis ups pakrantmis driekiasi milinik vandens lelij dykuma. Jos dsauja viena kitai savo vienatvje ir tiesia dangun pamklikus kaklus, linkiodamos nemarias savo galvas. O nuo j sklinda vos girdimas kudesys, lyg poemi upoknio iurlenimas. Ir lelijos dsauja viena kitai.
205
Turinys

Bet jj valdos turi ribas tai auktas, baisus ir tamsus mikas. Nelyginant bang ma prie Hebrid ten sibuoja atvaynas. Bet danguje nepuia vjas. Ir aukti pirmykiai mediai aminai linguoja trakdami savo galingais kamienais. Nuo j aukt virni vienas po kito krinta aminosios rasos laai. Prie medi akn neramiu miegu snaudia keistai susivijusios nuodingos gls. Vir galvos vakar pus nesulaikomai lekia gausdami debesys, kurie nuvirsta u horizonto tarsi nuo krioklio. Bet danguje nepuia vjas. Ir prie Zairo krant nra nei tylos, nei ramybs. Buvo naktis, ir lijo lietus; ir krintantys laai buvo lietus, o nukrit laai buvo kraujas. O a stovjau vidury lino tarp aukt lelij ir ant mano galvos krito lietus, o lelijos dsavo viena kitai savo baugioje vienatvje. Staiga pro lengv vaiduoklik rk patekjo mnulis, ir jis buvo tamsiai raudonas. Ir a pavelgiau aukt pilk uol, stksani ant ups kranto ir nutviekst mnesienos. Ta uola buvo pilka ir aukta. Ant jos ivydau ikaltus ramenis ir nubridau per lelij lin prie ups kranto, kad perskaityiau, kas parayta. Bet nieko nesupratau. Tuomet vl grau atgal per lin, o mnuo dar labiau
206
Turinys

paraudonijo, ir a atsisuks dar kart pavelgiau ramenis ir perskaiiau: NYKUMA. Pakls galv auktyn, ivydau ant uolos virns mog ir pasislpiau tarp vandens lelij, nordamas pamatyti, k mogus darys. mogus tas buvo auktas, stuomeningas, nuo pei iki kulkni apsigaubs senovs romn toga. Jo pavidalas skendjo rke, o veidas buvo Dievybs veidas, nes nei nakties tamsa, nei migla, nei mnesiena, nei rasa neudeng jo viesaus veido bruo. Ikili jo kakta bylojo apie gili imint, o akys neramiai viet begaline uuojauta. Jo skruost rauklse ivydau lides ir nuovarg, ir pasibjaurjim monija, ir vienatvs trokim. mogus sdjo ant uolos parms galv ranka ir velg emyn apaioje plytini nykum. Jis irjo emai vilnijant atalyn ir auktyn, pirmykius medius, ir dar aukiau, gaudiant dang ir tamsraudon mnul. Guljau netoliese ir irjau mog. Ir tas mogus drebjo nuo vienatvs, bet naktis iblso, o mogus sdjo ant uolos. Paskui jis nuleido akis ir pavelg Zairo up ir iurpiai geltonus jos vandenis, ir balsv lelij tankumyn. Jis klaussi lelij atodsi ir kudesio. Tnojau pasislps ir irjau mog. mogus drebjo nuo vienatvs, bet naktis iblso, o mogus sdjo ant uolos.
207
Turinys

Tsyk a nubridau tolyn ir paaukiau hipopotamus, kurie gyveno lelij pelks salelse. Ir hipopotamai, igird mano auksm, pasirod uolos papdje kartu su begemotuP3 ir m baisingai riaumoti uvert galvas mnul. A tnojau pasislps ir irjau mog. mogus drebjo nuo vienatvs, bet naktis iblso, o mogus sdjo ant uolos. Tuomet a ukeikiau gamtos gaivalus audra, ir baisus lsmas kilo padangje, kurioje prie tai nept vjas. Ir dangus sujudo nuo audros sukelto viesulo, ir litis plak mogaus veid, ir up isiliejo i krant, ir bangos putojo, ir vandens lelijos m aiiai klykti, o mediai lo neatsilaik prie vtr, ir uola susibavo nuo papds iki virns. O a tnojau pasislps netoliese ir irjau mog. Ir tas mogus drebjo nuo vienatvs, bet naktis iblso, o mogus sdjo ant uolos. Tuomet a supykau ir ukeikiau tyla up, lelijas, viesul, mik, dang, perknij ir lelij atodsius. Ir mano ukeikimas juos ubr, ir viskas aplink nuiuvo. Ir mnuo daugiau nesiropt auktyn dangaus skliautu, ir griaustinis nebegrmojo, ir aibai liovsi blyksj, ir debesys sustingo danguje, ir up gro savo vag, ir mediai nebelingavo, ir vandens lelijos nedsavo ir nekudjo, ir visa neaprpiama
208
Turinys

dykyn nurimo it ado netekusi. A vlei pavelgiau ramenis ant uolos, ir jie buvo pasikeit, nes dabar ten buvo parayta: TYLA. Ir a pairjau mog ir ivydau jo veide siaub. Jis skubiai pakl ant rankos rymojusi galv, atsistojo ir siklaus. Taiau vis neaprpiam dykum gaub rimtis, o ramenys ant uolos bylojo: tyla. mogus sudrebjo, nusisuko ir nubgo tolyn neatsigrdamas, ir a jo daugiau nemaiau. Tikrai nepaprastos sakms suraytos yni knygose, kupinose lidesio, geleimi apkaustytuose foliantuose. Tenai, sakau jums, sudti lovingi pasakojimai apie em ir Dang, apie galingj jr ir Dinus, kuri valiai nuolankiai paklsta ir jra, ir em, ir auktasis dangus. Daug iminties gldi sibili odiuose, ir daugel pai veniausi odi buvo isakyta po ksminga lapija, gaubiania DodonP4, bet, prisiekiu Alachu, sakm, kuri papasakojo Demonas, sddamas kapo elyje greta mans, uvis nuostabiausia! Ir Demonas, baigs kalbti, griuvo atvert kap ir nusikvatojo. Bet a nesijuokiau, ir Demonas m mane keikti, kad a nesijuokiu. Tada i kapo pakilo aminoji jo gyventoja lis, isities prie Demono koj ir dmiai pavelg jam akis.
209
Turinys

AERI NAM LUGIMAS

Son coeur est un luth suspendu. Sitt quon le touche il rsonne.
DE BRANGER38

Vis i rkan, tamsi ir tyki rudens dien a jojau vienui vienas neregtai nykia vietove, vir kurios kabojo emi, sunks debesys, ir, vakaro prieblandai atslenkant, pagaliau ivydau melancholik Aeri Nam. Neinau kodl, bet vos tik vilgteljus j, nenumaldomas lidesys suspaud man ird. A sakau nenumaldomas, nes io jausmo nevelnino n tasai poetikas ir todl gana malonus spdis, kur daro mogui netgi patys rsiausi ir iurpiausi gdios gamtos vaizdai. irjau atsivrus prie mane regin paprast apylinks peiza vieni nam, nirias jo sienas langus, panaius ugesusias akis viksv kuoktus ir baltus ipuvusi
38Jo

irdis tai kabanios kankls, Ugauk ir jos suskambs. Beran

210
Turinys

medi kamienus apimtas neapsakomai slegianio jausmo, kurio a negaliau palyginti su jokiu kitu emiku pojiu, kaip tik su narkomano nubudimu su tuo kariu sugrimu gyvenimo kasdienyb su baisiu udangos kritimu. Tai buvo altis, maudulys irdyje beviltikai lidnos mintys, ir veltui vaizduot stengsi paadinti jas kilnesniems dalykams. Kodl, stabteljau susimsts, kodl jauiuosi kaip nesavas irdamas Aeri Nam? Tai buvo paslaptis, kurios negaljau atskleisti; veltui bandiau veikti ir miglotus vaizdinius, apnikusius mano prot. Gavau pasitenkinti maai k tepaaikinania ivada: nors, be abejo, tam tikri visai paprast daikt deriniai gamtoje gali veikti mus kaip tik itaip, taiau itirti i gali ms protas nestengia. Galimas daiktas, msiau sau, kad utekt tik kak perstatyti, sumainyti paveikslo detales, ir pasikeist arba visai inykt jo gebjimas kelti lides. Tos minties skatinamas, a pasukau stat krant vir juodo, niraus tvenkinio, kuris lygus it veidrodis tvyrojo prie pat nam, ir pavelgiau emyn bet tik dar labiau nukrt drebulys pilkas nendres, kraupius medi kamienus, langus, tarsi ugesusias akis, atbulai suvirtusius vanden.
211
Turinys

Ir vis dlto ioje lidesio buveinje a ketinau praleisti kelet savaii. J savininkas, Roderigas Aeris, buvo geras mano vaikysts draugas, bet jau daug met buvo praj nuo ms paskutinio susitikimo. Ir tai neseniai, kai a pats buvau toli nuo ia, gavau laik, laik i jo, kuriame nepaprastai atkakliai buvo reikalaujama pasimatymo. Braias rod nervin susijaudinim. Aeris ra sunkiai sergs, sutrikusi psichika ir todl nors btinai pamatyti mane, savo geriausi ir vienintel draug, tikdamasis, jog mano giedra nuotaika gal kiek palengvins jo kanias. Pats laiko tonas, kuriuo jis pasakojo apie iuos ir dar kitus dalykus maldaujanios irdies praymas neleido man delsti; a tuoj pat primiau jo kvietim, nors jis man ir atrod keistas. Vaikystje mus siejo artima biiulyst, bet i tikrj a nedaug k inojau apie savo draug. I prigimties jis buvo perdtai usidars. Taiau girdjau, kad jis buvo kils i labai senos gimins, nuo neatmenam laik pasiyminios ypatingu charakterio jautrumu, kuris daugel ami reiksi vairiais egzaltuoto meno kriniais, o pastaraisiais metais dosnia, taiau visai nekyria labdara ir taip pat karta meile muzikai veikiau dl jos komplikuo212
Turinys

tumo, o ne dl visiems inomo ir lengvai suvokiamo groio. A taip pat inojau dar vien sidmtin fakt. Aeri gimins kamienas, kad ir labai senas, nebuvo iaugins n vienos kiek patvaresns akos; kitaip tariant, visi jos nariai, be vieno kito atsitiktinio nukrypimo, buvo susij giminyste tiesija linija. is alutini linij nebuvimas, galvojau a, svarstydamas t nuostab atitikim tarp aplinkos ir visiems inom Aeri gimins savitum bei samprotaudamas, koki tak toji aplinka per daugel imtmei galjo turti iai giminei, is alutini linij nebuvimas ir nuolat besikartojs tvo perdavimas snui tiek pavards, tiek tvonijos, taip sutapatino vien su kitu, jog pirmykt dvaro vietovard tenykiai kaimieiai pakeit keistu ir dviprasmiku pavadinimu Aeri Namas, kuris jiems reik tiek pai gimin, tiek ir jos buvein. Jau minjau, kad vienintel mano truput vaikikos ugaidos pavelgti tvenkinio gelm pasekm buvo ta, jog tik dar labiau sustiprjo pirmasis keistas spdis. Suvokdamas, kaip spariai didja mano prietaringa baim o jos niekaip kitaip nebiau galjs pavadinti, tik dar labiau bijojau. A jau seniai inojau, kad toks yra vis baims sukeliam poji paradoksalus dsnis. Ir kai vl perk213
Turinys

liau vilgsn nuo namo atspindio vandenyje pat nam, gal vien dl to mano smonje gim keista fantazija tokia juokinga, kad neverta bt apie j ir kalbti, jei ji neatskleist mane upldusi jausm galios. Mano vaizduot buvo taip paveikta, jog rodsi, kad ir paius rmus, ir vis apylink gaubia keista, ypatinga atmosfera, visai nepanai mus supant or, tarsi tai bt pilk sien, nebylaus tvenkinio ir supuvusi medi tvaikas kakokie mistiniai, nuodingi vininio atspalvio garai, drumzlini, susting, vos pastebimi. Nusikrats vis i svaiiojim, nes i ties tai ir buvo svaiiojimai, miau atidiai apirinti pat pastat. Pirmiausia akis krito jo senumas. Praslink amiai visai iblukino sienas. J vis deng smulkios kerps, kuri plonos gijos, susipynusios nelyginant kok voratinkl, buvo nukabusios nuo atbrail. Bet vis dlto rykesni irimo poymi nesimat. Mro sienos niekur nebuvo ivirtusios, ir todl juo labiau stebino rykus kontrastas tarp gerai isilaikiusi pastato sien ir pavieni suskeldjusi akmen. Tarsi senoviniai medio raiiniai, daugel met dlj kokiame nors apleistame, nevdintame poemyje. Taiau, nors ir aptres, pastatas atrod dar visai tvirtas. Ir tik labai akylas stebtojas bt
214
Turinys

irjs namo fasade vos pastebim ply, kuris, prasidjs nuo stogo, jo emyn zigzagais, dingdamas tamsiame tvenkinio vandenyje. Visk apirjs, prijojau trumpu pylimu prie namo. Liokajus pam arkl, ir a jau vestibiul su gotikais skliautais. I ia kamerdineris, engdamas tyliai ir be odi, nuved mane tamsiais ir kreivais koridoriais savo eimininko kabinet. Visa, k maiau eidamas, neinia kodl, dar labiau sustiprino tuos blankius spdius, apie kuriuos jau esu kalbjs. Nors aplinkiniai daiktai lub raiiniai, tamss sien apmualai, juodmedio grindys, fantasmagoriki kariniai trofjai, kurie derkjo einant pro al man buvo prasti nuo pat vaikysts, nors a i karto suvokiau, kad visa tai man matyta, taiau negaljau atsistebti, kaip tokie pastami daiktai gali kelti man tokius visikai nepastamus pojius. Ant vien laipt sutikau eimos gydytoj. Jo veide, kaip man pasirod, buvo ir sumiimo, ir klastingumo. Jis linkteljo man greitomis ir nujo. Kamerdineris plaiai atvr duris ir ved mane eimininko kambar. A patekau labai didel ir aukt patalp. Ilgi, siauri, smails langai buvo per ger gabal nuo juodo uolo grind ir ranka nepasiekiami. Blausi
215
Turinys

purpurin viesa skverbsi pro lang pinuius ir pakankamai irykino didesnius daiktus; taiau veltui akis stengsi irti tolimesnius kambario kampus arba skliautuot bei ornamentuot lub dubimus. Sienos buvo drapiruotos juodu audiniu. Stovjo daug senovini sudvt ir nepatogi bald. Visur mtsi knygos ir muzikos instrumentai, bet kambario jie nepagyvino. Jauiau, kad alsuoju sielvarto persisunkusiu oru. Niri, gili ir beviltika melancholija tvyrojo vir vis daikt ir grsi juos. Man jus, Aeris atsikl nuo sofos, ant kurios isitiess guljo, ir labai nuoirdiai pasisveikino, bet i pradi man pasirod, jog is nuoirdumas buvo perdtas ir dirbtinis, bdingas nuobodiaujaniam aristokratui. Taiau, pavelgs jam akis, sitikinau, jog jis buvo visikai nuoirdus. Mes atsisdome; valandl jis tyljo, a irjau j su gailesiu ir baime. I tikrj dar nematyta, kad mogus per tok trump laik taip baisiai pasikeist kaip Roderikas Aeris! Sunku buvo patikti, kad i iblykusi btyb yra mano vaikysts draugas. O jo veido bruoai juk visada buvo raiks. Mirtinai iblyks veidas; akys didels, drgnos ir neapsakomai spinduliuojanios; lpos plonokos ir labai blykios, taiau nuostabiai graiai ilenktos; nosis grakti, ydika,
216
Turinys

tik gal per plaiomis iam tipui nervmis; smakras dailus, taiau neatsikis, o tai liudijo dvasin silpnum; plaukai it voratinklis, retuiai ir minkti, visi ie bruoai, ir dar nepaprastai ikila kakta, dar jo veid neumirtam. Bet tie charakteringi poymiai ir iraikos savitumas, iaip jau per ilga dar labiau sustiprj, j taip neatpastamai pakeit, jog a miau abejoti, ar tai tas pats mogus. Labiausiai mane nustebino ir netgi igsdino vaiduoklikai iblyk jo skruostai ir paslaptingas aki spindesys. ilkiniai plaukai augo nematydami irkli ir ne krito emyn, o tarsi koks arabeskikas voratinklinis audinys pleveno aplink veid, kuris dl to atrod visikai neemikas. Pirmiausia man krito akis tam tikras nenuoseklumas mano draugo elgsenos nepastovumas, kurio prieastis, kaip a netrukus suvokiau, buvo nuolatins ir beviltikos pastangos veikti nesiliaujant virpul, pernelyg didel nervin jaudrum. Kako panaaus a ir tikjausi perskaits laik, juolab prisimindamas kai kuriuos jo bruous, pasireikusius vaikystje, ir apskritai inodamas apie keist jo savijaut ir temperament. Jis buvo ia valus, ia vangus. Kalbjo ia nerytingu, drebaniu balsu (kai jgos, atrod, visikai isekdavo), ia
217
Turinys

sakmiai energingu kapotai, svariai, oriai ir dusliai, ia gomuriniu balsu, vos apversdamas lieuv, bet vykusiai iskiemenuodamas ir ivingiuodamas, tarsi ukietjs girtuoklis ar nepataisomas narkomanas, kai smarkiai susijaudina. Tokiu balsu jis kalbjo apie mano apsilankymo tiksl, apie tai, kaip kartai troks mane pamatyti, tikdamasis sulaukti i mans paguodos. Po to m smulkiai aikinti savo ligos pobd. Tai buvo gimta ir paveldta yda, nuo kurios, jo odiais tariant, nra vaist paprasiausias nervinis pakrikimas, skubiai pridr jis, ir tikriausiai greitai praeis. Ji pasireikianti vairiais liguistais pojiais. Kai kurie j mane sudomino ir kartu igsdino, nors galbt t mano igst stiprino jo pasakojimo maniera ir posakiai. J smarkiai kankins liguistas jautrumas: gals valgyti tik visikai beskon maist; vilkti drabuius tik i tam tikros mediagos; nepakenis joki gli kvapo; netgi silpniausia viesa erzinanti akis; visi garsai, iskyrus stygini instrument skambes, keli jam siaub. Supratau, kad j yra uvalds savotikas baims jausmas. Mane praudys, kalbjo jis, mane tikrai praudys i niekinga beprotyst. Taip, tik taip, o ne
218
Turinys

kitaip, man lemta mirti. A bijau to, kas bus ateityje, ir ne tiek pai vyki, kiek j rezultat. A visas suvirpu vien tik pagalvojs apie paius paprasiausius nutikimus, nes jie gali dar labiau paveikti nepakeliamai sijaudrinusi mano dvasi. Mans negsdina pavojus, o tik neivengiamas jo rezultatas siaubas. Ir apimtas tokios nevilties toksai bejgis a jauiu, kad anksiau ar vliau ateis valanda, kada prarasiu prot ir gyvyb kovoje su iurpia mkla BAIME. A taip pat suinojau i jo dviprasmik ir trump uuomin dar vien keist jo dvasios bruo. J persekiojo kakokie prietaringi vaizdiniai, susij su namu, kuriame jis, nedrsdamas niekur ivykti, gyveno jau daugel met, vaizdiniai, susij su kakokia taka, apie kurios tariam jg jis papasakojo tokiais miglotais odiais, jog nemanoma j ia atkartoti; kakokie paveldt nam ypatumai, gld paioje j formoje bei mediagoje, pamau uvald jo siel, materials daiktai pilkos sienos, bokteliai ir juodas tvenkinys, kuriame jie atsispindjo, per ilga paveik jo egzistencijos dvasin pus. Taiau jis prisipaino, nors ir nelabai tvirtai, kad j kankinantis ypatingas lidesys, galimas daiktas, yra kur kas natralesnio ir aikesnio pobdio,
219
Turinys

tai bsianti sunki ir ilga jo mylimos sesers daugel met vienintels jo biiuls ir paskutins giminaits liga, arba tiksliau, besiartinanti mirtis. Po jos mirties, pasak jis su kartliu, kurio niekada neumiriu, a, paliegs ir sugniudytas, liksiu paskutinis senosios Aeri gimins palikuonis. Sulig tais odiais ledi Madlena (toks buvo sesers vardas) ltai perjo per kambar kitame jo gale ir dingo, mans n nepastebjusi. irjau j nustrs ir isigands, bet kodl nebiau galjs paaikinti. Apstulbs sekiau j, iki ijo. Kai ji pagaliau inyko u dur, mano vilgsnis instinktyviai ir smalsiai nukrypo brolio veid; bet brolis usideng j rankomis, ir a tik pastebjau, jog sulys jo pirtai dar labiau negu paprastai pabalo, o pro juos riedjo kartos aaros. Jau ilg laik ledi Madlenos liga glumino gydytojus. Nuolatin apatija, tolydio senkantis organizmas ir danai pasitaikantys, nors ir trumpi katalepsijos priepuoliai tokia buvo i nepaprasta diagnoz. Iki iol ledi Madlena atkakliai kovojo su liga ir negul lov; bet t pat vakar, kai a atvykau, ji pasidav (taip jos brolis, apimtas neapsakomo susijaudinimo, papasakojo man nakt) j udaniai ligai; supratau, kad a j tikriausiai maiau paskutin kart, jog gyvos jau daugiau neberegsiu.
220
Turinys

Kelet dien nei Aeris, nei a nepaminjome jos vardo; o per t laik a visaip stengiausi iblakyti savo draugo melancholij. Mes drauge pieme, skaitme; kartais a, tarsi sapne, klausiausi klaiki jo improvizacij, raikiai atliekam gitara. Bet kuo artimesn darsi ms draugyst, kuo giliau a skverbiausi jo dvasios gelmes, tuo labiau nusivildamas turjau pripainti, kokios tuios mano pastangos pragiedrinti prot, i kurio tamsa, it kokia neatskiriama jo dalis, be paliovos liejosi ant vis dvasinio ir materialaus pasaulio reikini. A niekada neumiriu t daugybs ikilming valand, praleist drauge su Aeri Namo eimininku. Taiau kain ar man pavykt tiksliai apibdinti tas studijas ar usimimus, kuriuos jis mane traukdavo arba bdavo j vadovas. audrintas, liguistas jo idealumas visk uliedavo savo sierine viesa. Jo ilgos gedulingos improvizacijos aminai skambs man ausyse. Beje, mano siel skausmingai sir paskutiniojo VberioP2 valso keista parafraz vienos ir taip klaikios melodijos ikraipymas. Tapybos darbai, kuriami jo rafinuotos fantazijos, su kiekvienu potpiu ved kak miglota, kas mane vert drebti, ir juo stipriau, kadangi a pats nesupratau, ko drebu, i darb (nors jie tarsi gyvi
221
Turinys

stovi man prie akis) n i tolo nestengiau aprayti odiais. Jie laik prikaust dmes ir kl baiming nuostab savo visiku paprastumu ir sumanym atvirumu. Jeigu paprastas mirtingasis kada nors yra pies idj, tai tas mirtingasis buvo Roderikas Aeris. Bent man ie darbai, anomis aplinkybmis, tos grynos abstrakcijos, kurias is hipochondrikas stengsi ireikti drobje, kl tok visa apimant ir nepakeniam siaub, kokio a netgi nebuvau patyrs irdamas rykias, bet per daug konkreias FiuzelioP3 fantazijas. Vien i savo draugo fantasmagorik sumanym, ne tok abstrakt, pabandysiu, nors ir blankiai, aprayti odiais. Nedidelis paveikslas vaizdavo nepaprastai ilgo staiakampio poemio ar tunelio vid, emomis lubomis ir lygiomis baltomis sienomis, be joki papuoim, be joki dubim. Kai kurios papildomos pieinio detals aikiai rod, kad is tunelis yra nepaprastai giliai po eme. Tame neregtai ilgame tunelyje niekur nebuvo matyti nei ijimo, nei deglo, nei jokio kito dirbtins viesos altinio; ir vis dlto srautas skaisi spinduli sruveno nuo vieno galo iki kito, visk utvindydamas vaiduokliku, nenatraliu vytjimu.
222
Turinys

A jau minjau, kad dl liguisto klausos nerv jautrumo nelaimingasis nebegaljo paksti jokios muzikos, iskyrus kai kuri stygini instrument skambjim. Galbt tai, kad jis turjo tenkintis siauru gitaros diapazonu, ir nulm fantastin jo improvizacij pobd. Taiau t ekspromt atlikimo ugningas lengvumas nepaaikinamas vien tik ia aplinkybe. Jo neabot fantazij muzika, taip pat ir odiai (jis neretai pritardavo muzikai rimuotomis improvizacijomis) tikriausiai radosi i dvasinio susitelkimo, kuris, kaip ir anksiau esu minjs, bdavo pastebimas tiktai stipriausios egzaltacijos valandlmis. Vienos i rapsodij odius a nesunkiai siminiau. i rapsodija paveik mane labiau negu kitos galbt dl to, kad, pagavs gilumin, arba mistin, krinio prasm, a suvokiau pirm kart jog Aeris tikrai jauia pakylt savo prot svyruojant soste. Daina vadinosi Uburta pilis,P4 o jos odiai, gal ir ne visai tiksls, buvo tokie: I tyros padangs ml, Angel viesi pilna, Kit syk galv kl Ididi pilis sena.
223
Turinys

Buvo ji Minties karaliaus Valdioje. Pil supo lankos alios, Serafimai diaugs ja. II Plaiksts, gairinami vjo, Vaisks vliav ilkai. Bet deja! Seniai prajo Tie laikai Nebegr jau niekad metai, Kai vir sien jos aukt Oru skraid aromatai Svaigiai kvepiani ied. III Langai jos klonin aikiai viet, Ir tu matydavai pro juos, Kaip lyg vent susirinkusios, Ten oko dvasios kambariuos. Aidjo muzika. O soste Sdjo viepats ems tos, Ir klaus jo maloniai glost Tkm melodijos retos.
224
Turinys

IV Skaisi rubin vies skleid Svetingi vartai atkili, Ir darn chor imtaaid Girddavai toli: Srautu nematomu pasklid I saultos pilies, Jo himnai gyr prot did Monarcho tos alies. V Bet piktaveids dvasios juodos Atgriuvo i dangaus. Aptemo tuoj karaliaus sodas (Jis savo groio neatgaus!), Ir visa, kas kadaise skendo Kvaitulyje gli jaun, Negyv primena legend Ugesusi dien. VI Vien kruvinai raudonus langus Keleivis regi nuo kalvos; Vaiduokliai, milinai nerangs, Ten vaistos ir be paliovos
225
Turinys

Pro dur kiaurym nejauki, Lyg negand nauj kviesliai, Be ypsnio niauriai plaukia, plaukia, Kvatodami dusliai.39 A gerai prisimenu, kad balads taigumas nukreip ms mintis viena vaga, ir besinekant paaikjo Aerio sitikinimas, kur a miniu ne tiek dl jo naujumo (kiti yra t pat teig40), kiek dl to, kad jis labai atkakliai j gyn. ito sitikinimo esm yra ta, kad visi augalai gali jaustiP8. Bet jo pakrikusi vaizduot suteik iai miniai dar drsesn pobd ir, su tam tikromis ilygomis, taik j ir neorganiniam pasauliui. Man trksta odi apsakyti, su kokiu nuoirdiu atsidavimu jis gyn savo ties. Kaip jau anksiau esu minjs, is jo sitikinimas siejosi su pilkais jo protvi nam akmenimis. Jo jautrum adino, kaip jisai vaizdavosi, pats i akmen idstymas j sugrupavimas, kerps ant j, ipuv mediai, augantys aplink tvenkin, o svarbiausia, nepajudinamas aplinkos pastovumas ir
39Vert

A. Churginas.

40VotsonasP5,

PersivalisP6, SpalancanisP7 ir ypa Landafo vyskupas. r.: Chemijos etiudai, V t.

226
Turinys

jos atsispindjimas snaudianiame tvenkinio vandenyje. Pasak jo, t jautrum gali paliudyti pamau, taiau neginijamai tirtjanti atmosfera (a krpteljau igirds od) vir vandens ir aplink sienas. Viso to pasekm ir esanti ta nebyli, bet nenykstanti ir iurpi terp, kuri itisus imtmeius formavo jo gimins likim ir j pat padar tok, koks jis dabar yra. Tokiems sitikinimams nereikia komentar, ir a nuo j susilaikiau. Ms knygos tos knygos, kurios daugel met buvo ligonio dvasinis penas kaip to ir reikjo tiktis, visikai atitiko fantasto bd. Mes drauge gilinoms tokius veikalus, kaip GresP9 Ver-veras ir Vienuolynas, MakiavelioP10 Belfagoras, SvedenborgoP11 Dangus ir pragaras, HolbergoP12 Klimo poemin kelion, Roberto FladoP13, ano DEndainP14 ir DelaambroP15 Chiromantija, TikoP16 Kelion ydrj tol ir KampanelosP17 Sauls miestas. Viena mgstamiausi jo knyg buvo maas in octavo41 leidinys, dominikono Eimeriko de ironoP18 Directorium Inquisitorum, o apie kai kurias Pomponijaus MelosP19 itraukas, kuriose minimi senieji Afrikos satyrai ir egipanai, Aeris galjo ms41Senovinis

atuntadalio lapo dydio knygos formatas.

227
Turinys

tyti valand valandas. Taiau pat didiausi pasitenkinim jis jausdavo skaitydamas nepaprastai ret ir domi gotik in quarto42 kakokios umirtos banyios apeigyn pavadint Vigiliae Mortuorum secundum Chorum Ecclesiae Maguntinae. A pats nejuiomis miau mstyti apie fantastik ritualP20, aprayt ioje knygoje, ir apie galim jo tak hipochondrikui, kai vien vakar Aeris mai prane man, kad ledi Madlena apleido pasaul ir kad jis ketins dvi savaites laikyti jos palaikus (iki galutinio palaidojimo) viename i daugybs poemi, esani po pagrindine namo dalimi. Prieastys, kuriomis jisai motyvavo keist nutarim, buvo tokios tikimos, jog negaljau j nuginyti. Jo odiais tariant, tam j paskatinusi neprasta mirusiosios liga, kyrs ir smalss jos gydytoj klausimai, taip pat ir tai, kad eimos kapai es toli ir ne visai saugs. Prisipainsiu, kad prisimins nelaim pranaaujant veid, sutikt ant laipt savo atvykimo dien, a n neketinau prietarauti tam natraliam arba bent jau nekaltam atsargumui. Aerio papraytas, a pats padjau jam suruoti ias laikinas laidotuves. dj palaikus karst,
42Ketvirio

lapo dydio formatas.

228
Turinys

dviese perneme juos poilsio viet. Poemis, kuriame padjome lavon (jis taip ilgai nebuvo atidarytas, kad ms deglai vos smilko trokiame ore, ir mes negaljome nuodugniai jo apirinti), buvo maas, drgnas ir visai be viesos, labai giliai, po ta paia rm dalimi, kaip ir mano miegamasis. Seniai, viduramiais, jis, matyt, buvo baisiausios bausms vieta, o vliau tapo parako arba kit sprogstamj mediag sandliu, kadangi dal grind ir vis j vedanio ilgo koridoriaus vid deng vario lapai. Masyvios geleins durys buvo lygiai taip pat apkaltos. i milinika sunkyb atsiverdavo nepaprastai aiiai girgddama. Padj ioje siaubo karalijoje gedulingj nat ant pastovo, mes kilsteljome dar neprisukt karsto dangt ir pavelgme mirusiosios veid. Dabar man pirm kart krito akis nuostabus brolio ir sesers panaumas; ir pats Aeris, turbt spjs mano mintis, tyliai pasak kelet odi, i kuri supratau, kad jie su seserimi yra dvyniai ir kad tarp j vis laik buvo kakoks sunkiai suvokiamas ryys. Taiau mes nukreipme vilgsnius nuo mirusiosios negaljome irti j be siaubo. Liga, pakirtusi j paioje jaunystje, paliko taip visada bna sergant katalepsinio pobdio ligomis, ant veido ir krtins
229
Turinys

silpn paraudim, o lpose t dviprasmik, lidn ypsen, kuri tokia kraupi mirusi moni veiduose. Mes uvome ir prisukome vartais karsto dangt, uvrme geleines duris ir sunkia irdimi grome nedaug kuo linksmesnius virutins namo dalies kambarius. Ir tada, po keleto gilaus sielvarto dien, mano draugo dvasins negalios poymiai regimai pasikeit. Jo prastini manier visai neliko. Jis met ir umiro savo nuolatinius usimimus. Skubiais, nelygiais ingsniais be jokio tikslo vaiktinjo i kambario kambar. Veidas, ir iaip jau baltas, pasidar, jei taip galima sakyti, dar baltesnis, kaip vaiduoklio, bet aki vilgesys visai ugeso. A nebegirddavau, kad jo balsas nuskambt aiiai, kaip pasitaikydavo anksiau; dabar jis drebdavo, sakytum, i baisiausio siaubo. Kartais man i tikrj rodydavosi, kad neturs ramybs jo protas grumiasi su kakokia j slegiania paslaptimi, kuri atskleisti jam trksta drsos. O kartais vl visa tai maniau esant neiaikinamomis beprotybs ugaidomis, kadangi matydavau, kaip jis itisas valandas labai susikaups iri tutum, lyg klausytsi kakokio garso. Nieko nuostabaus, kad jo bsena baugino netgi persidav man. Jauiau, kaip pamau,
230
Turinys

bet neivengiamai pasiduodu jo fantastini, taiau spding prietar takai. J gali a ypa aikiai patyriau vien vlyv vakar, jau atsiguls, kai nuo ledi Madlenos perneimo poem buvo praj septynios ar atuonios dienos. Valanda slinko po valandos, bet miegas nesiartino prie mano patalo. Bandiau protu veikti mane uvaldius nervin susijaudinim. Stengiausi sau teigti, kad pagrindin, jeigu ne vienintel, mano liguistos bsenos prieastis yra ta slegianti taka, kuri man dar nirs kambario baldai tamsios, nuskarusios draperijos, kurios, plakamos kylanios audros smgi, plaikstsi ant sien ir nejaukiai iugdjo aplink lov. Bet visos pastangos buvo nevaisingos. Knas vis smarkiau tirtjo nenumaldomu virpuliu, o ird gniau visikai nesuprantama baim. iaip taip jos nusikrats, sunkiai alsuodamas atsisdau, pasirmiau pagalves ir, beds akis nevelgiam kambario tams, siklausiau pats neinau kodl, gal tik paragintas vidinio balso kakokius duslius, neaikius garsus, kurie retomis pertrauklmis, kai nuidavo audra, sklido neinia i kur. veiktas nesuprantamo, nepakeniamo, intensyvaus siaubo, skubiai apsirengiau, nes jauiau, kad t nakt jau nebegalsiu umigti, ir,
231
Turinys

nordamas atsikratyti io bjauraus jausmo, miau skubiai ingsniuoti po kambar. Buvau spjs apeiti kelet rat, kai gretimuose laiptuose pasigirdo lengvi ingsniai, patrauk mano dmes. I karto painau Aerio eisen. Po akimirkos jis tyliai pabeld mano duris ir jo, lempa neinas. Jo veidas, kaip ir paprastai, buvo mirtamai ibals taiau akyse viet kakoks pamilikas diugesys o ir visas jo elgesys liudijo tramdom siautul. Jo ivaizda mane igsdino bet po tokios ilgos kankinanios vienatvs a norjau bet kokios kompanijos, todl man net lengviau pasidar, kai jis atjo. O js dar nematte ito? paklaus jis mai, apsivalgs aplinkui tuiu vilgsniu. Dar nematte? Tai palaukite, pamatysite! Taip kalbdamas jis atsargiai prideng lemp ir, pribgs prie lango, u kurio siautjo audra, staigiai j atvr. sivers nirtusio skurio gsis vos ms nepartrenk. Naktis buvo audringa, taiau rsiai avi nuostabus groio ir siaubo derinys. Vtra, matyt, smsi sau jg kakur ms kaimynystje, nes vjo kryptis danai ir staigiai keisdavosi, ir, nors debesys buvo nepaprastai tirti (jie kabojo taip emai, jog atrod slg rm boktelius), mes galjom i232
Turinys

rti, kaip greitai jie plauk i vis pusi vienas prie kit, tarsi gyvi padarai, taiau erdvje nesisklaid. A sakau, kad reikin mes galjome irti, nors debesys buvo nepaprastai tirti, o nei mnulio, nei vaigdi, nei blykiojant aib nesimat. Bet miliniki lstani debes tumulai i apaios, taip pat visi artimesnieji daiktai ant ems rjo silpnoje, nenatralioje viesoje, kuri skleid aikiai irimi garai, gaubiantys vis nam. Js neturite neturite tai irti, virpdamas pasakiau a Aeriui ir velniai, nors ir ne be prievartos, nuvediau j nuo lango ir pasodinau. ie miraai, taip jus jaudinantys, yra tik paprasti elektros reikiniai arba, galimas daiktas, susidar i nuoding tvenkinio gar. Udarykime lang, oras altas ir gali jums pakenkti. tai vienas js mgstam roman. A skaitysiu, o js klausykite ir taip mudu praleisim i baisi nakt. Senovin knyga, kuri pamiau, buvo sero Lanseloto Keningo Beprotikas pasimatymasP21, bet sakydamas, kad tai viena mgstamiausi Aerio knyg, a tik lidnai pajuokavau; io krinio gremzdikas ir kvailas daugiaodikumas vargu ar galjo teikti peno mano draugo kilniam ir sudvasintam idealizmui. Taiau tai buvo vienintel knyga,
233
Turinys

pasitaikiusi po ranka; be to, turjau silpn vilt, jog gausyb nesmoni, kurias skaitysiu, apramins nepaprastai temptus hipochondriko nervus (psichini susirgim istorijoje yra daug panai anomalij). Ir tikrai, sprsdamas i to, kaip atidiai jis klaussi arba djosi besiklauss, biau galjs diaugtis, kad mano sumanymas pasisek. Prijau gerai inom romano viet, kur knygos herojus Etelredas, matydamas, jog geruoju nesigaus atsiskyrlio buvein, nusprendia brautis jga. Prisiminsime, kaip apraoma i scena: Ir Etelredas, i prigimimo narsios irdies, o dabar dar pajuts didi jg, nes buvo grs vyno, nesileido kalbas su atsiskyrliu, i ties klastingu ir usispyrusiu, bet, lietaus permerktas ir kylanios audros pabgs, usimojo kuoka ir, keliais smgiais pramus ang duryse ir kis geleine pirtine apmaut rank, taip patrauk duris save, kad lentos brakdamos isiskyr ir ilakst ipuliais, o lauomo sauso medio pokjimas nuaidjo per vis giri. Baigs i pastraip, a krpteljau ir padariau pauz. Man pasigirdo (nors ikart supratau, jog sujaudinta vaizduot bus apgavusi mane), man neaikiai pasigirdo, tarsi i labai tolimos rm dalies
234
Turinys

sklido triukmas, sakyiau, tikslus aidas tik prislopintas ir silpnas to brakjimo ir pokjimo, kur taip smulkiai apra seras Lanselotas. Nra abejons, jog tik is sutapimas patrauk mano dmes, kadangi tarkant langams ir staugiant vis stiprjaniai audrai, iaip tas garsas tikriausiai nebt mans nei nustebins, nei sutrikds. Skaiiau toliau: Bet kaip nustebo ir siuto aunusis karygys Etelredas, kai, js pro duris, klastingojo atsiskyrlio n kvapo nerado; vietoj jo buvo didiulis, apaugs vynais slibinas ugnies lieuviu, kuris saugojo aukso rmus su sidabro grindimis. Ant sienos kabojo vilgantis varinis skydas su tokiu urau: Kas ia eis laimtojas tas bus; Tam skydas atiteks, kas slibin umu. Tada Etelredas usimojo kuoka ir trenk slibinui galv, ir tas sudribo prie jo koj ir ileido nuoding kvap, taip siaubingai, aiiai ir verianiai staugdamas, jog Etelredas delnais usideng ausis nuo t iurpuling gars, koki niekad jam dar nebuvo tek girdti. ioje vietoje a vl staiga sustojau, kart visikai nustrs dabar jau neabejojau, jog aikiai gir235
Turinys

diu (nors ir nebiau galjs pasakyti i kur) silpn ir, matyt, tolim, taiau ai, pratis gars, keisiausi klyksm ar dant grieim madaug tok sivaizdavau buvus raytojo pavaizduot neemik slibino riksm. Prislgtas io naujo ir visikai nesuprantamo aplinkybi sutapimo, tkstanio mane upldusi vairiausi jausm, o labiausiai siaubo ir didiuls nuostabos, a dar turjau tiek sveiko proto, jog nieko nesakiau, kad dar labiau nesutrikdyiau pakrikusi savo biiulio nerv. A nebuvau tikras, kad jis girdjo iuos garsus, nors jo elgesys per kelias minutes keistai pasikeit. I pradi jis sdjo prieais mane, bet paskui i lto nusisuko duris, ir a maiau tik dal jo veido, taiau pastebjau, kaip dreba jo lpos, tarsi bt be garso kak nabdjusios. Jo galva nusviro ant krtins, bet a inojau, kad jis nemiega: irint i profilio, matsi plaiai atmerkta sustingusi akis. Be to, jo knas vis laik judjo lengvai lingavo ia vien pus, ia kit. vilgteljs j vl tsiau sero Lanseloto pasakojim: Ivengs baisi slibino nasr, karygys prisimin varin skyd ir kad kerai neteko galios, nutemp mait nuo tako ir drsiai eng sidabriniu pilies grindiniu prie sienos, ant kurios kabojo tasai sky236
Turinys

das; bet skydas nelauk, kol Etelredas prisiartins, o pats nukrito jam prie koj ant sidabrini grind, garsiai ir iurpiai suvangjs. Nespjau itarti i odi, kai tarsi tuo metu i tikrj ant sidabrini grind bt nukrits sunkus varinis skydas pasigirdo aius, skambus, metalinis ir aikus, taiau prislopintas atgarsis. Visai nebesivaldydamas, paokau ant koj; bet Aeris ir toliau monotonikai lingavo. Pribgau prie kds, ant kurios jis sdjo. Nejudaniu vilgsniu jis irjo prie save, o veidas buvo sustings, tarsi akmeninis. Taiau, kai padjau rank ant peties, per jo kn perbgo virpulys, o lpas ikreip liguista ypsena; pastebjau, kad jis kak nabda tyliai, neaikiai ir skubotai, tarsi bt nejauts, kad a ia esu. Prisilenkiau prie pat jo ir pagaliau gerte sugriau iurpi jo odi prasm. Negirdit? O a girdiu Jau seniai girdiu Seniai seniai seniai Jau daug minui, daug valand, daug dien taiau nedrsau O, vargas man, nelaimingajam!.. nedrsau nedrsau pasakyti! Mes j gyv palaidojome! Ar a nesakiau, kad mano pojiai atrs? Dabar jums sakau, a girdjau jau pirmuosius, vos juntamus jos krusteljimus karste. A girdjau juos prie daug daug dien bet nedr237
Turinys

sau nedrsau pasakyti! O dabar i nakt Etelredas cha! cha! tas atsiskyrlio dur lauimas. Tas paskutinis slibino klyksmas ir skydo vangesys!.. veriau sakykite karsto ir geleini jos kaljimo dur svar girgdesys, jos beviltikas blakymasis variu apkaustytame poemio koridoriuje! Ak, kur man bgti! Argi ji tuoj pat nepasirodys? Ar neatbgs ibarti mans u tok skubotum? Ar a negirdiu laiptuose jos ingsni? Ar neatskiriu to sunkaus ir baisingo jos irdies plakimo? BEPROTI! Staiga jis siuts paoko ir taip suuko, lyg su tuo auksmu jo siela bt atsiskyrusi nuo kno: Beproti! Sakau jums, ji dabar stovi u dur! Ir tarytum antmogika energija itarti ie odiai bt turj magikos galios didiuls senovins durys, kurias jis rod, palengva pravr savo sunkias juodmedio iotis. Duris atpl vjo gsis bet u j STOVJO aukta, drobule apgaubta ledi Madlenos Aer figra. Jos baltas apdaras buvo aptakytas krauju, o ant ikankinto kno buvo matyti nuomi grumtyni pdsakai. Drebdama ir sverddama ji valandl pastovjo ant slenksio, po to, dusliai suvaitojusi, palinko kambario pus, visu svoriu krito ant brolio ir apimta baisios, jau paskutins
238
Turinys

mirties agonijos, pargriov nebegyv siaubo auk, kaip ir buvo ipranaauta. Bgau i to kambario ir i t nam baisiausiai persigands. Audra vis dar siautjo, kupina nirio, kai a leidausi senja alja. Staiga prieais mane, ant tako, vysteljo keista viesa, ir a atsisukau pasiirti, i kur sklinda tokie nepaprasti spinduliai, kadangi u mans buvo tik didiulis, eli gaubiamas namas. Besileidianti mnulio pilnatis, raudona kaip kraujas, dabar rykiai viet pro t anksiau vos pastebim ply, vingiuojant, kaip esu minjs, nuo stogo iki pat pamat. Man beirint, plyys greitai m platti, sibteljo stiprus viesulo gsis ir visas mnulio apskritimas suspindo prie mane akyse sumirgjo ratilai, kai pamaiau, kaip galingos sienos persiskyr pusiau; sugriaudjo pratisas, kurtinantis trenksmas, lyg krist tkstantis kriokli ir stovintys gilaus tvenkinio vandenys prie mano koj niriai ir tyliai usivr, priglaud Aeri Namo griuvsius.

239

Turinys

VILJAMAS VILSONAS
Kas tai? Koks enklas sins nuomios Ta mkla mano kelyje?43
EMBERLENAS. FARONIDAP1

Leiskite man kart pasivadinti Viljamu Vilsonu. Neverta terti prieais gulinio lapo tikruoju vardu, keldavusiu moni giminei siaub, paniek, neapykant. Argi pikti vjai nra ineioj po atokiausius pasaulio kampelius inios apie mano negirdt gd? O, vis umirtas tremtini tremtiny! Argi ne tu esi amiams prarads em, jos garb, gles, tauriausius trokimus? Argi ne tavo viltims keli dangun utvr klampus, juodas ir neaprpiamas debesis? iandien, net ir galdamas, nenoriau pasakoti apie pastarj met savo gyvenim, kupin iauri kani ir paenklint nedovanotino nusikaltimo. Tie metai regjo anuomet musius tarpti mano tamsius darbus, vien apie kuriuos ia ir tenoriu papasakoti. mons niekais tampa ne isyk.
43Vert

A. Danielius.
240
Turinys

Bet nuo mans dorybingumas nukrito akimoju, it apsiaustas. Pradjs i pairos nekaltomis begdystmis, a milino ingsniais nuskubjau nusikaltimus, kuriais patsai ElagabalasP2 bt pasibaisjs. Apsiarvuok kantrybe, skaitytojau, ir patirsi, kokio vykio buvau pastmtas it keli. Man artinasi paskutinioji, ir irdis atlgo, pajutusi jos auklio, mirties elio kvpavim. Rengdamasis kelionei tamsos sln, troktu moni uuojautos kad kiek, biau pasaks gailestingumo. Daug atiduoiau u moni tikjim, jog buvau rasi vergas mogui nepavaldi aplinkybi. Noriau, kad mano gyvenimo klaid tankynje bt velgta kad ir menka lemties oaz. Tepripains o pripaint reiks, jog tarp nuolat mog persekiojani vyli pasaulis dar neregjo toki pagund ir dar niekuomet mogus nebuvo taip emai puols. Ar ne todl jam buvo lemta itiek ikentti? Ar mano gyvenimas nebuvo sapnas? Ar a dabar nemirtu taps auka siaubingiausios i vis ios ems paslapi? Esu palikuonis gimins, kuri nuo ami buvo garsi lakia vaizduote ir siautulingu bdu, ir jau vaikystje visi mat manyje siaknijusius i protvi paveldtus bruous. Slenkant metams, tai vis stiprjo, kol galiausiai dl daugelio prieasi virto
241
Turinys

mano biiuli nerimo ir mano nelaimi altiniu. Augdamas buvau savavalis, atsidavs laukinms ugaidoms ir neabotoms aistroms. Silpnavaliai mano tvai, kent nuo t pai yd, nepajg grumtis su mano negerais polinkiais. Viena kita j nemokika pastanga nujo perniek, ir gal gale a nugaljau. Nuo tos dienos kiekvienas mano odis namikiams tapo statymu, ir a, sulauks amiaus, kai dauguma vaik tebra vediojami u pavadio, galjau elgtis kaip tinkamas, ir mano galioje buvo viskas, iskyrus kdikystje gaut vard. Ankstyvos vaikysts prisiminimai apie mokyklP3 susij su dideliu ir klaidiu karaliens Elbietos laik pastatu kanotame Anglijos kaimelyje, kur augo daugyb gembt medi ir kur visi namai buvo statyti neatmenamais laikais. Teisyb sakant, tas garbus senas miestelis buvo miegsta ir ramyb sielai teikianti vieta. Galima sakyti, kad ir dabar jauiu gaivi jo ksming alj vs, uuodiu tkstani glyn aromat ir vl suvirpu, kaip ir tada, kai igirsdavau em ir dusl banyios varpo d, kuris kas valand slogiai gausdamas perskrosdavo priebland, gaubiani apsndusi raiyto akmens gotik varpin.
242
Turinys

Prisimindamas smulkiausias mokyklos gyvenimo nuotrupas, dabar diaugiuosi tiek, kiek apskritai dar moku patirti diaugsm. Tebnie man atleista, jeigu baisiai kankindamasis deja, tos kanios nra pramanytos! imsiu iekoti keliose padrikose smulkmenose paguodos, kad ir kokios menkos bei laikinos. Maa to, smulkmenos, nors ir kasdienikos ir net juokingos, man yra ypa svarbios, nes primena laik ir viet, kai pirmsyk igirdau bals, perspjus mane apie likim, i kurio gniaut vliau nepajgiau isivaduoti. Taigi leiskite man pradti pasakojim. Pastatas, kaip minjau, buvo senas ir klaidus. Erdv kiem juos aukta mrin tvora, i viraus upilta tinku su stiklo ukmis. i kaljim primenanti tvirtov buvo visas ms pasaulis; u mro itrkdavome tik triskart per savait: vien syk etadienio popietmis, kai lydimi dviej globj briu ieidavome pasivaikioti po gretimus laukus, ir du kartus sekmadieniais, kai vlgi isirikiav, traukdavome kaimo banytln klausytis rytini ir vakarini pamald. Banyios pastorius kartu buvo ir ms mokyklos direktorius. Didiai suglums ir nustebs irdavau nuo savo klaupto choruose, kaip jis ltai ir ikilmingai lipa sakykl. Nejaugi
243
Turinys

is godotinos ivaizdos, romaus ir mielo veido vyras su grindis siekianiais tviskaniais ventiko rbais, kruopiai nupudruotu, grietu ir ikilmingu peruku, nejau tai tas pats mogus, kuris dar neseniai, nutaiss gaii min ir apsivilks tabaku dvokianius drabuius, su liniuote rankoje dieg drakonikus ms mokyklos statymus? O, paradoksas! Baisus ir protu nesuvokiamas prietaravimas! Viename gremzdikos sienos kampe stksojo dar gremzdikesni vartai, ste nusti geleinmis kniedmis ir puoiami viruje stirksani smaili plieno virb. Koki pagarbi baim mums kl ie vartai! Visuomet ukelti, jie atsiverdavo tik tuos tris kartus per savait, kada, kaip sakiau, mes gaudavome pro juos ieiti ir sugrti. Kiekvienas galing vyri girgteljimas slp didiausi paslapt itis pasaul gdi uuomin ir dar gdesni mini. Netaisyklingos formos kieme buvo aib erdvi ukabori. Trys ar keturi didiausi buvo skirti aidimams. Tos aidim aiktels buvo lygios, ipiltos vyru ir tvirtai suplktos. Gerai pamenu, kad ten nebuvo nei medi, nei suoleli, nei ko nors panaaus. inoma, jos buvo u namo. O prieais pastat ydjo glynlis, apsodintas buksmediais ir kitais krmokniais, taiau pro t ugint viet
244
Turinys

praeiti tekdavo itin retai pirmsyk atvykus mokykl ir i jos ivaiuojant, arba tuomet, kai apsilankydavo kas nors i tv ar draug, ir mes, netverdami diaugsmu, ikeliaudavome namo Kald ar vasaros atostog. O namas! Koks stabus ir senas pastatas! Man tikr tikriausia uburta pilis! Kiek ten vingriausi koridori ir nesuskaiiuojam paali! Niekada negaljai bti tikras, kuriame i dviej namo aukt atsidrei. I vieno kambario kit paklidavai tik palypjs arba nusileids dviem ar trim laipteliais. onini ijim buvo tokia gausyb, jog jie rangsi po vis pastat, daug syki kirsdami vienas kit, ir apie namo iplanavim turjome madaug tok supratim, kaip apie aminyb. Per penkerius iia praleistus metus n karto negaljau tiksliai pasakyti, kuriame namo gale yra tas nuoalus kampas mano ir dar atuoniolikos ar dvideimties mokytini miegamasis. Klass kambarys buvo uvis didiausias, ir a negaljau atsikratyti minties, kad ne tik name, bet ir pasaulyje. Jis buvo ilgas, siauras, slegianiomis emomis uolinmis lubomis ir smailjaniais gotikais langais. Tolimajame, baim kelianiame kampe buvo atitverta atuoni ar deimties pd dydio
245
Turinys

patalpa, ms direktoriaus, dvasikojo tvo daktaro BrensbioP4, kabinetas, jo sanctum44. J skyr imryta pertvara su sunkiomis durimis, ir mes veriau btume sutik iksti peine forte et dure45, nei atidaryti tas duris, kai viduje nra Dominie46. Kituose dviejuose kampuose panaios patalpos, kuri, nors ir ne taip stipriai, taiau prisibijojome. Viena buvo skirta klasikini kalb, kita angl kalbos ir matematikos mokytojui. Visa klas ugriozdinta juodai daytais senoviniais galudieniais suolais, apkrautais kalnais apzelniot knyg ir mirgte mirganiais nuo ipjaustyt inicial, vard, pieini ir kitoki pjaustinjimo meno groybi taip, kad pirmykts j ivaizdos nebelik n enklo. Viename klass gale stovjo didelis kibiras su vandeniu, kitame milinikas laikrodis. Tarp sunki itos staigos sien praleidau, nma nenuobodiaudamas ir nesibjaurdamas, treij savo gyvenimo penkmet. Knibds sumanymais vaiko protas apsieina
44Sanctum 45Smark

(sanctorum) ventov (lot.).

ir ilgai trunkant skausm (pranc.) vidurami terminas kankinimams nusakyti.

46Pono

(lot.) mokyklose ir seminarijose prastas krei246

Turinys

pinys.

be malonum ar usimim, kuriuos silo iorinio pasaulio vykiai. I pairos nuobodiame mokyklos gyvenime nestigo jaudinani spdi, gilesni u tuos, kuriuos man suteik prabangoje praleista jaunyst ar brandiame amiuje padaryti nusikaltimai. Vis dlto privalau tikti, kad smons brendimo laikotarpis buvo kakuo ypatingas, sakyiau, outre47. Suaugusiems ma dien prisiminimai retai bent kiek giliau siria atmintin. Telieka pilkas ydas vargani prisiminim trupiniai, padrikos liekanos smulki diaugsmeli ir fantasmagorik kani. Mano likimas susiklost kitaip. Tikriausiai jau jaunumje galjau jausti stipriai, kaip suaugs mogus, ir vaikikos dienos giliai, amiams atsispaud mano smonje, nelyginant exergues48, igraviruoti kartaginietikuose medaliuoseP5. O juk, ties sakant, velgiant i alies ne kain k ia tebuvo prisiminti. Rytinis klimasis, pasiruoimas miegui, pamokymai, pamok atsakinjimas, kasmetins vents, pasivaikiojimai, aidimai su rietenomis, linksmybmis, niautynmis visa tai stebuklingi ir kadai pamirti dvasios kerai pavert
47Nenormalus 48Uraai

(pranc.).
247
Turinys

(pranc.).

atriais spdiais, turting vyki pasauliu, neramiais, liepsningais igyvenimais. Oh, le bon temps, que ce sicle de fer!49 Teisyb sakant, kartas bdas, azartas ir valdingumas greitai ikl mane vir bendraami, ir ilgainiui tapau n pats to nejausdamas vadeiva vis savo biiuli, ne k u mane vyresni. Vis, iskyrus vien. Ta iimtis buvo vienas mokinys, turjs tok pat kaip mano vard ir pavard, nors ir ne giminaitis. Nieko nuostabaus ia nebuvo, nes mano vardas ir pavard prasiokiki, nuo ami sutinkami tarp prastuomens, nors patsai esu auktakilmis. Todl iame pasakojime ir pasivadinau Viljamu Vilsonu, igalvotu vardu, nors ir panaiu tikrj. Tarp vis ugdytini, kurie, kalbant mokyklos argonu, sudar ms luom, bendrapavardis vienintelis nenusileido man n per nago juodym nei moksluose, nei aidimuose, nei kiviruose; tik jis idrsdavo suabejoti mano nuomone, nepaklusti mano valiai, ir kiek manydamas prieinosi mano neabotai valdiai. Didiausio despotizmo jeigu toks apskritai egzistuoja pavyzdys yra berniuk brio vadeivos despotizmas.
49O,

koks puikus metas tas geleies amius! (Pranc.)

248
Turinys

Vilsono maitavimas mane baisiausiai erzino, juolab kad kit akivaizdoje i aukto irdamas j ir jo aiktis, slapia jo prisibijojau ir pats inojau, kad lygyb, kuri jis pasiekdavo be vargo, i tikro reik jo pranaum, tad, nordamas ilikti nugaltoju, turjau kautis nenuleisdamas rank. Betgi to pranaumo net ir tos lygybs ties sakant, be mudviej, daugiau niekas nemat; ms draugai, keisti apakliai, apie j n netar. Vilsono rungios su manim, jo priegyniavimas, o ypa atkaklios pastangos niekais paversti mano sumanymus buvo akivaizdios, bet kiti to nemat. Rods, jam svetima puikyb ir gaivalika proto jga, skatinte skatin mane pranokti kitus. Kilo mintis, jog noras neatsilikti jam kyla i savimyliko geidio spyriotis, priblokti ar paeminti mane, nors kartais pastebdavau, sunkiai slpdamas nuostab, paeminim ir apmaud, kad jo eidinjimai, ugauliojimai ir prietara buvo sumi su niekaip nepritinkaniu ir, aiku, visai nepageidaujamu velnumu. itok keist jo elges a aikinausi kaip itin didel puikyb, besireikiani niekinamai globjika poza. Vyresnieji moksleiviai mus laik broliais matyt, dl mint Vilsono bdo bruo, tokios pat pavards ir dar todl, kad mudu mokykloje atsiradome per
249
Turinys

kain kok atsitiktinum t pai dien. Vyresniokai paprastai nelink domtis maj gyvenimu. A sakiau bent jau turjau paminti, kad mudviej su Vilsonu nesiejo jokie giminysts saitai. Taiau a inojau, kad gim broliais, btume buv dvynukais, nes jau daug vliau, po ivykimo i daktaro Brensbio mokyklos, atsitiktinai patyriau, jog mano bendravardis gim 1813 sausio devynioliktjP6 stebtinas sutapimas, nes tai ir mano gimimo data. Gali pasirodyti keista, kad priverstas nuolat varytis su Vilsonu ir kentti jo priegyniavimus, a vis dlto negaljau sukelti savo irdyje neapykantos jam. Ties sakant, kivirydavoms mes kasdien, ir nors a nugaldavau, jis kain kokiu bdu sigudrindavo priversti mane pasijusti pralaimjusiu, taiau mano ididumas ir jo neslepiama savigarba kliud mudviem, kaip sakoma, atsukti vienas kitam nugaras, tuo tarpu ms charakteriai buvo labai panas, ir a jauiau, kad susibiiuliauti mums trukd tik itaip susiklost santykiai. Nepaprastai sunku apsakyti, ir net aprayti tai, k jam jauiau. Margas ir vairialypis miinys iek tiek erzinanio prieikumo, kurio, beje, negaljau pavadinti neapykanta, truputis prielankumo, kiek daugiau pagarbos, didel baim ir begalinis jaudinantis smalsumas. Imintin250
Turinys

gam mogui nra ko n aikinti, jog mudu su Vilsonu buvome vandeniu neperskiriami. Be abejo, saviki ms santykiai vert visus mano ipuolius, o j buvo daugyb, atvir ir uslpt, greiiau paerzinimais ir idaigomis (kandiais, bet vis dlto poktais), negu nuosekliu ir tiesmuku prieikumu. Taiau mano umaios, net ir labai smojingos, danai jo perniek, nes bendravardio kuklumas ir santrumas, leid jam mgautis savo idaig taiklumu, saugojo j nuo mano paaip nelyginant skydas. Turiu pasakyti, kad jis turjo Achilo kuln, paeidiam viet, matyt, atsiradusi dl knikos negalios, kuria kitas varovas, ne toks uspeistas kamp kaip a, nebt pasinaudojs: jis sirgo rykls ar gomurio liga ir kalbti galjo tik panabdomis. A nepraleisdavau n maiausios progos pasinaudoti ituo jo trkumu. Vilsonas prasimanydavo daugyb bd man atgieti, taiau labiausiai mane piktino vienas jo igalvotas poktas. Dar ir dabar nesuprantu, kaip jis sumojo, kad itoks mamois galt mane taip irdinti, bet syk pamgins, jis jau nesiliov mans erzinti. Visuomet nairomis irjau savo prasiokik vard ir ne k geresn jei ne plebjik pavard. Tiedu odiai nuodijo mano klaus, ir kuo251
Turinys

met mano atvykimo mokyklon dien ia pasirod dar vienas Vilsonas, supykau ir dar labiau pasibjaurjau pavarde, kuri turjo visikai svetimas mogus, per kur man dusyk daniau teks j girdti ir kurio poelgiai, neivengiami ir prasti mokyklos gyvenime, dl to nemalonaus sutapimo danai bus priskiriami man. Mano apmaud gilino kiekviena smulkmena, pabrianti mudviej ivaizdos ar bdo panaum. Tsyk dar neinojau nuostabaus dalyko, jog esame vienmeiai, nors abu buvome madaug vienodo gio ir panas i veido. Pagie man kl ir vyresnse klasse skleidiami gandai apie mudviej giminyst. odiu, niekas mans taip neeid (nors rpestingai slpiau savo jausmus nuo kit), kiek menkiausia uuomina apie ms su Vilsonu galvosenos, ivaizdos ar padties panaum. Bet, ties sakant, neturjau pagrindo manyti, kad t panaum (iskyrus Vilson) mat ar aptar ms bendramoksliai jiems rpjo tik mudviej giminyst. Patsai Vilsonas taip kaip ir a visk kuo puikiausiai jaut ir suprato, bet jo mokjimas vaisingai panaudoti t patyioms rod j turjus, kaip sakiau, ret nuovok. Jis mgdiojo mano kalb, manieras, elges, ir jam tiesiog nuostabiai seksi. Dvti tokius pat drabuius jam buvo vieni niekai, nesunkiai jis perprato
252
Turinys

ir mano manieras bei eisen; negaldamas garsiai kalbti, jis puikiai atkartodavo mano intonacij, ir tas jo ypatingas nabdesys lydjo mano bals tarytum aidas. Nesiimu pasakoti, kaip apkartino gyvenim tasai idealus portretas (nes, prisipainsiu, negaliu jo pavadinti karikatra). Raminausi vien tuo, kad mgdiojim maiau tik a ir tik a vienas turjau ksti dviprasmikas ir piktas savo bendrapavardio ypsenas. Laimingas, galdamas sukelti mano sieloje jausmus, koki ir siek, jis irdyje diaugdavosi man gls ir u savo smojingas idaigas nelaukdavo plojim, kuriuos nordamas galjo nesunkiai pelnyti. Per ilgus, kankinanius mnesius, praleistus mokykloje, a stebjausi, kodl daugiau niekas netar jo umai, nevertino jo elgesio ir net neband prisidti prie patyi. Niekas netar, nes savo vaizd jis tobulino i lto, o gal a buvau saugus todl, kad mano talentingasis mgdiotojas, niekindamas pavirin tapatum (kvailiai tik j temato), meistrikai mokjo atspindti sielos bkl, tuo sukeldamas man didel susirpinim. Jau ne syk minjau, kad bendraudamas su manimi jis bdavo atgrasiai globjikas ir kyriai stengdavosi primesti man savo vali. Tas jo kii253
Turinys

masis danai reikdavosi nemaloniais patarimais, isakomais ne atvirai, o apylankomis, neaikiomis uuominomis. Klausydavausi j su tolydio auganiu pasidygjimu. Taiau iandien, po tiek met, turiu savo varovo garbei pripainti, jog nepamenu n vieno i jo girdto patarimo, kur biau galjs pavadinti neteisingu ar kvailu dl jaunysts ar patirties stokos, jog doros savybmis, o gal ir talentu, jis mane pranoko, ir jeigu biau nesikrats prasmingu nabdesiu man duodam patarim, kuri i visos irdies nekeniau ir kuriuos baisiausiai niekinau, gal iandien biau geresnis, vadinasi, ir laimingesnis mogus. itaip klostantis vykiams, jo kyrus sekiojimas ved mane i kantrybs, ir a kasdien vis atviriau rodiau savo nepasitenkinim jo elgesiu, kur laikiau neleistina savimana. Jau minjau, kad pirmaisiais ms bendro gyvenimo metais nedaug tetrko, kad su juo susidraugauiau, taiau per paskutiniuosius mnesius, nors Vilsonas buvo gal ne toks kyrus, mano prieikumas jam dl to virto kone neapykanta. Tai suprasdamas, jis m mans vengti, ar bent djosi vengis. Jeigu neklystu, madaug tuo laiku, vieno kiviro metu, kai Vilsonas neteko savitvardos ir okosi prie254
Turinys

ais su nebdingu jam atvirumu, a pastebjau o gal man tik pasirod jo elgesyje, kalboje kak, nuo ko krpteljau, o paskui baisiai susidomjau, nes smon upldo migloti ir padriki ankstyvos vaikysts vaizdiniai, neaiks ir ikriki prisiminimai i t dien, kai dar nebuvo k prisiminti. T slegiant jausm galiu paaikinti tik nuojauta, jog stovint prieais mog painojau nuo neatmenam laik, nuo kakokios dienos nepervelgiamoje praeityje. Taiau iliuzija inyko greitai, kaip ir atsiradusi, ir ia j prisiminiau tik todl, kad paymiau dien, kuomet paskutin kart kalbjau su savo bendravardiu. Didiuliame sename pastate su begale kambari buvo kelios perjimais sujungtos patalpos, kuriose miegodavo dauguma aukltini. Bet netrko (kitaip ir negali bti tokiame be tvarkos suplanuotame name) mayi kambarli ir ukabori. Praktikasis daktaras Brensbis juos irgi iradingai buvo pritaiks miegamiesiems, nors tokiuose atlainiuose tilpdavo tik po vien mog. tai tokiame kambarlyje ir gyveno Viljamas Vilsonas. Kart nakt, kelios dienos po minto kiviro ir baigiantis penktiesiems mokslo metams, visiems kietai sumigus, a atsikliau i lovos ir vingriu koridorium su ibintu rankoje nuslinau prie savo varovo mie255
Turinys

gamojo. Buvau nutars ikrsti jam seniai puoseljam pikt pokt, kuris iki tol niekaip nepavykdavo. syk pagaliau ryausi gyvendinti savo kslus ir tvirtai nusprendiau iandien jis turi savo kailiu pajusti manyje susitvenkusio pykio audr. Pasieks kambario duris, tykiai jau vidun, paliks ibint su gaubtu koridoriuje. engiau artyn ir siklausiau ram jo kvpavim. sitikins, kad jis miega, sugrau pasiimti ibinto ir vl prijau prie lovos. Kuomet atitraukiau, kaip ir buvau sumans, dengusi lov uuolaid, ryki viesa nutviesk mieganiojo veid, ir a smeigiau j akis. T pat akimirk mane persmelk altis krtin m kilnotis, suvirpjo keliai, vali surakino baisus, nesuvokiamas siaubas. Vos beatgaudamas kvap, pakliau ibint prie veido. Ar tai Viljamo Vilsono veidas? inoma, maiau, kad veidas jo, ir vis dlto abejojau visas drebdamas lyg krst drugys. Kas mane sukrt? irjau iplts akis, o galvoje it pakvaiusi bii spieius sukosi mintys. Kitoks jis dien, tikrai kitoks! Ta pati pavard! Tokia pat ivaizda! T pai dien atvyko mokykl! Ir tas kyrus, beprasmikas mano eisenos, balso, proi ir elgesio pamgdiojimas! Nejau teisyb, kad tai, k dabar matau, galima pasiekti be saiko, piktdiugikai bedioniaujant?! Dreb256
Turinys

damas i siaubo, ugesinau ibint, tyliai islikinau i kambario ir t pat valand palikau senosios mokyklos menes, nusprends daugiau niekuomet ionai nesugrti. Po keli mnesi, dykai praleist namuose, stojau mokytis Itono koled. To laiko pakako, kad spdiai i daktaro Brensbio mokyklos iblst, ir nors nieko nebuvau pamirs, prisiminimai jau nebeadino toki stipri jausm. Visa atrod nebe taip realu ir tragika. Retai beatsigrdamas praeit, miau abejoti savo poji tikrumu, stebjausi patiklia mogaus prigimtim ir su ypsena galvojau apie paveldt i protvi vaizduots gali. Mano gyvenimo bdas Itone tik sustiprino mano abejones. Lbavimo verpetas, kur puoliau staia galva, nusine su savim visk, paliks putojanius ant kranto paskutinij valand spdius, tuias prajusio gyvenimo bukaprotystes ir ryte prarijo gilius ir rimtus prisiminimus. Taiau nenoriu leistis smulkmenas apraindamas savo palaid gyvenim, kuriuo mes metme ik statymams ir kuris prasprdo pro budrias koledo tvarkos sergtoj akis. Per trejus paikai ir be naudos praleistus metus a beviltikai nugrimzdau nuodmes, mano knas nelauktai itso. Syk,
257
Turinys

po savaits palusio puotavimo, pasikvieiau sveius saujel biiuli didiausi plevs. Susirinkome vl vakar, nes paprastai lbaudavome iki paryi. Vynas liete liejosi, netruko ir kit, pavojingesni pagund, ir kuomet dang nubalino aura, ms siautjimas buvo paiame kartyje. Kone pakvais nuo igerto vyno ir kortavimo, a buvau besils tost kaip reta ventvagik bet mai dmes patrauk prasivrusios durys ir nekantrus tarno balsas i priekambario. Jis prane, kad atjo kakoks mogus, kuris labai skuba ir nori nedelsiant pasikalbti su manim priekambaryje. sijaudrins nuo igerto vyno a ne tiek nustebau, kiek apsidiaugiau nelauktu sveiu ir negaidamas nusvirduliavau priekambar. Toje neapviestoje patalpoje emomis lubomis buvo tamsu kaip maie, ir tik rytjanti diena vilavo pro pusapskrit langel. Vos perengs slenkst, ivydau madaug savo gio jaunuol, apsivilkus madingai pasitu balto kamyro varku, tokiu, kok dvjau ir a, tik tai ir spjau pastebti blsuojanioje viesoje, veido bruoai skendjo prietemoje. Ivyds mane, jis skubiai eng artyn ir, nekantriu judesiu sugriebs mano alkn, sunibdjo aus: Viljamas Vilsonas. Akimirksniu isiblaiviau.
258
Turinys

Nepastamojo elgesys, man prie veid ikeltas drebantis pirtas mane labai nustebino, bet visai ne todl a taip susijaudinau. Tuose pravoktuose odiuose igirdau rst perspjim, bet baisiausia buvo tai, kaip buvo itarti tie keli paprasti pastami skiemenys, sukl mano galvoje tkstanius padrik praeities prisiminim ir trenk it galvanin baterija. Nespjus man atsitokti, tas mogus buvo dings. Nors tas atsitikimas smarkiai paveik mano pakrikusi vaizduot, jis taip pat greitai idulkjo i atminties. Tiesa, kelias savaites atkakliai bandiau iekoti to mogaus ir tnojau apniktas rkan mini. Beprasmika buvo save apgaudinti, inojau: tai tas pats mogus, kuris nepavargdamas stovjo man ant tako ir trukd kyriais patarimais. Bet kas jis, Viljamas Vilsonas? I kur jis? Ko siekia? Niekas man nedav atsakym, tepavyko suinoti, jog jis, itiktas kakokios eimynins nelaims, ivyko i daktaro Brensbio staigos kit dien po mans. Bet greitai viskas pasimiro, nes ruoiausi kelionei Oksford. Ten ir ikeliavau, gavs i besaike tutybe susirgusi savo tv l, kurios leido man itisus metus skendti prabangoje tokioje mieloje mano irdiai; ilaidumu galjau dabar varytis su ididiausiais Anglijos turiais. Diaugdamasis ran259
Turinys

kas pakliuvusiais tokiais nuodmingumo rankiais, a visai paleidau gimto temperamento vadias ir, pamirs bet kok padorum, atsidaviau beprotikai lbavimo aistrai. Taiau kvaila bt knaisiotis po visas mano gyvenimo vingrybes. Pakaks inoti, jog buvau didiausias i vis vaistn, erodikesnis u ErodP7, ir tai, kad nuolatos prasimanydamas nauj niekybi, pailginau ir iaip jau ilg sra nuodmi, kuriomis garsjo labiausiai Europoje pasileids universitetas. Sunku patikti, jog net ia a puoliau taip emai, kad, imoks niekingo profesionali kortuotoj meno, danai miau j naudoti tam, kad paik biiuli sskaita gausiniau savo ir iaip nesuskaiiuojamas pajamas. Bet tai tiesa. is nusikaltimas prie visa, kas padoru ir mogika, yra toks baisus, kad greiiausiai todl, o gal vien todl, ir liko nebaudiamas. Bet kuris i mano draug didiausi itvirkli nieku gyvu nebt tars itokia nuodme linksmuol atlapaird, dosnj Viljam Vilson, kilniausi vaikin ir didiausi laisvaman i vis Oksfordo student, mog, dl kurio ugaid buvo kalta (pasak lbautoj) nepakartojama ir lengvabdika jaunyst, kurio klaidos tebuvo keisti noriai, o tamsiausios ydos vjavaikyst ir noras isiskirti i kit.
260
Turinys

Jau dveji metai skmingai variau savo veikl, kai universitete pasirod jaunuolis i prasimuli aristokrat eimos, pavarde Glendiningas, pasak gand, turtingas kaip Herodas AtikasP8 ir taip pat netiktai pralobs. Greitai sitikinau, jog jis ne itin galvotas vyras, todl nusiirjau j savo auka. Mudu danai kortuodavome prie vieno stalo, ir a, bdamas guds lojas, leisdavau jam iloti nemenkas sumas pinig, kad lengviau vilioiau savo abangus. Pagaliau mano galvoje subrendo planas, ir a nutariau susitikti su Glendiningu (nusprends, jog tai bus paskutinis mudviej pasimatymas) pas abiej biiul, student (PrestonP9), kuris, turiu pasakyti ties, n netar manj ksl. Kad atrodyt tikriau, susikvieiau dar atuonis ar deimt savo biiuli ir pasistengiau taip pakreipti panekes, kad ssti u kort stalo pasilyt mano bsimoji auka. Nenordamas ilgai kalbti ia nedora tema, tepasakysiu, jog pritaikiau visas imoktas sukiavimo gudrybes, tokias prastas, jog stebiuosi, kad atsiranda kvaili, patikini tokia apgaule. Usisdjome ligi inakt, kol man pagaliau pavyko pasiekti tiksl: Glendiningas liko vienas su manim prie stalo. aidme mano mgstam kart. Kiti lojai susispiet aplink stal ir ugniau kvap
261
Turinys

irjo. Naujai ikeptas aristokratas, kuriam klastingai i vakaro negailjau vyno, dabar mai, dalijo kortas ir aid smarkiai jaudindamasis, maniau, nuo igerto vyno, taiau paskui paaikjo, kad tai buvo ne vienintel prieastis. Netrukus jis jau buvo man skolingas didelius pinigus, tad, itutins vienu sykiu taur portveino, pasil man tai, ko seniai laukiau: statyti dvigubai didesnes sumas, nors ir taip lome i nema. Apsimets, jog man ne prie irdies toks pasilymas, a nusileidau jam neva sieids tik tuomet, kai keliskart igirds mano atsisakym, jis piktokai ant mans uriko. Suprantama, viskas baigsi tuo, kad jis galutinai lindo mano kien ir, n pusvalandiui neprajus, skola iaugo keleriopai. Raudoni nuo vyno jo andai pamale m blykti, bet paskui tas blykumas mane igsdino, nes jis pabalo kaip lavonas. Sakau, igsdino, nes buvau i anksto spjs isikamantinti, kad Glendiningas buvo pasakik turt savininkas, tad man praloti pinigai, nors ir nemai, neturjo, mano galva, kelti jam didelio nerimo, juolab sukrsti iki sielos gelmi. Pamaniau j apkvaitus nuo vyno, todl labiau nordamas ilikti kit akyse kilniadvasikas, nei dl koki kit ne tiek savanaudik paskat, jau ketinau grietai pareikalauti, kad aidimas bt tuojau
262
Turinys

pat nutrauktas, bet tuo metu stovini u nugaros biiuli odiai ir nevilties auksmas, isivers i Glendiningo krtins, atskleid man, jog apipliau j iki paskutinio silelio, ir dar tokiomis aplinkybmis, kurios, pelniusios jam vis uuojaut, turjo apsaugoti ir nuo paties tono. Sunku pasakyti, kaip biau pasielgs. Apverktina mano aukos padtis visiems sukl slogi nuotaik, ir kambaryje stojo nejauki tyla; mano skruostus svilino paniekos ir priekait kupini, dar nevisikai praradusi padorum moni vilgsniai. Prisipainsiu nepakeliam nat nuo mano krtins trumpam nustm nelauktas ir netiktas vyki tsinys. Staiga atsilapojo plaios, sunkios dvivrs durys, oro gsiu tarsi burtais upsdamos visas vakes, ir paskutinsyk j liepsnai ybtelint spjau pamatyti kambarin engiant nepastamj madaug mano gio, aklinai susisupus apsiaust. Kambary buvo juodiausia tamsa, ir mes tik jutome j stovint tarp ms. Nespj atitokti po tokio neregto lumo, igirdome sibrovlio bals: Dentelmenai, prabilo jis tyliu, aikiu nabdesiu, kur prisiminsiu iki grabo lentos ir nuo kurio net krpteljau, praau man atleisti u tok elges,
263
Turinys

nes tai darau veriamas pareigos jausmo. Js, be abejo, neinote, kas tai per mogus, kuris, lodamas kart, vakar ilo i lordo Glendiningo didiulius turtus. Todl trumpai ir kiek galdamas aikiau idstysiu, kur galima gauti toki ini. Malonkite, turdami atliekamo laiko, atkreipti dmes jo kairiojo rankogalio pamual, taip pat ryullius, kuriuos atrasite pernelyg talpiose dailaus varko kiense. Jo odiai nuskambjo tokioje spengianioje tyloje, kad btume igird krintant ant grind smeigtuk. Baigs kalbti, jis pasialino taip pat staiga, kaip ir pasirod. Kaip man nusakyti savo jausmus? Ar bereikia aikinti, kad kentjau pragarikas kanias? Bet laiko apmstymams jau neturjau. T pat akimirk buvau suiuptas daugybs iurki rank, siieb vaks ir prasidjo krata. Po rankovs pamualu jie rado svarbiausias kart kortas, tokias pat, kokiomis lome, tik manosios, pasak inov, buvo arrondes50 vyresns kortos iek tiek igaubtos i gal, menkesns verts i on. Tad sukiaus auka, kaip paprastai nukeldama kalad iilgai, palieka varovo rankose vyriausius
50Suapvalintos

(pranc.).
264
Turinys

vietalus, o patsai apgavikas, nukeldamas kortas i ploio, nepalieka prieininkui nieko, kas padt laimti partij. Pasipiktinimo protrk po tokio atradimo biau lengviau itvrs, negu mane pasitikusius nebyli paniek ir pikt paaip. Misteri Vilsonai, tar nam eimininkas, pakeldamas nuo grind prabang apsiaust, pamut labai retais kailiais. Misteri Vilsonai, tai js apsiaustas (lauke buvo vsu, todl eidamas i nam usimeiau apsiaust ant pei ir nusivilkau atjs sveius). Manau, kad daugiau neverta iekoti (jis kariai ypsodamasis apirjo apsiausto klostes) js meistrikumo rodym. Ties sakant, j turime pakankamai. Manau, nereikia jums aikinti, kad privalote tuojau pat ivykti i Oksfordo, bent jau nedelsiant palikti iuos namus. Paemintas, sutrintas dulkes, gal biau puols jga keryti u tok eidim, bet t akimirk mano dmes prikaust vienas keistas dalykas. Mano apsiaustas buvo pamutas labai ret vreli kailiais net pats neinojau, kokio brangumo ir retumo. Sukirptas jis buvo irgi pagal mano nor, nes vaikydamasis mados a isiiustydavau be saiko. Todl, kai Prestonas man padav pakelt nuo grind
265
Turinys

drabu, baisiai nustebau, nes man ant rankos jau kabojo apsiaustas (matyt, nejuia usimestas), o Prestono paduotasis buvo kaip du vandens laai panaus manj. Prisiminiau, kad apsiaust buvo susisups nepastamasis, pratingai atskleids tikrj mano veid, ir kad, be mans, daugiau niekas i draug nebuvo taip apsirengs. Sutelks sveikos nuovokos likuius, pamiau i Prestono rank apsiaust ir vikriai udengiau juo savj, paskui rsiu ir liu vilgsniu nuvelgiau kambar ir ijau pro duris, o kit ryt, dar saulei netekjus, ikeliavau i Oksfordo emyn. Veltui a bgau. Pikta lemtis, tarsi svaigindamasi savo persekiojimu, rod, kad tik pradeda mgautis savo galia. Vos spjau engti kelis ingsnius Paryiaus grindiniu, kai Vilsonas vl sikio mano gyvenim. Bgo metai, bet paguodos niekur negaljau rasti. Piktadarys! Kaip nelaiku tarsi bjaurus vaiduoklis jis neleido man pasiekti tikslo Romoje! Ir Vienoje, ir Berlyne, ir Maskvoje! Neradau pasaulyje vietos, kur biau galjs irdyje jo nekeikti! Apimtas panikos, gelbjausi nuo tos tironijos lyg nuo maro, slpiausi tolimiausiuose ems kampeliuose bet veltui a bgau.
266
Turinys

A nesilioviau klauss savs, kas jis? I kur? Ko siekia? Bet atsakymo neradau. Kruopiai, su visom smulkmenom perkraiau mintyse visus akiplikos globos bdus ir priemones. Bet ir dabar negaljau minti msls. Tiesa, prisiminiau, kad aibes syki pastodamas man keli, jis taip darydavo tik nordamas sukliudyti umaioms, grsusioms nelaime. Taiau Dievas liudytojas tai per menkas pasiteisinimas, kad bt galima itaip valdingai laikyti mog savo rankose. Per menkas atlygis u tai, kad atkakliai ir liai bt paminama prigimtin teis elgtis kaip imanai. Buvau priverstas pripainti, kad mano kankintojas (sugebdamas skrupulingai ir su velniku sumanumu mgdioti mano apsirengim), visokiais bdais gniudydamas mano vali, sigudrindavo n akimirkai neparodyti savo veido. Toks Vilsono elgesys kad ir kas jis bt buvs tikra beprotyb ar ugaida. Nejaugi jis nors akimirk galjo patikti, jog a nesuprasiu, kad mogus, kuris trukd man Itone, pasmerk gdai Oksforde, sukliud mano siekiams Romoje, kertui Paryiuje, aistringai meilei Neapolyje, mano ketinimams, klaidingai jo palaikytiems godumu, Egipte, mano didiausias prieas, piktasis genijus, yra mokyklos dien Viljamas Vilso267
Turinys

nas, bendrapavardis, moksladraugis, varovas, baisus ir nekeniamas prieininkas i daktaro Brensbio mokyklos? Nesmon! Taiau leiskite man pereiti prie paskutiniojo ios gausingos vykiais dramos veiksmo. Lig iol a abejingai leidausi jo valdomas. Pagarbi baim, su kuria velgiau i kilni asmenyb, diding prot, visur esant ir visagal Viljam Vilson, kartu su nuolatiniu siaubu, kur man kl kai kurie kiti jo bdo bruoai, taip pat mano paties padarytos ivados, vert manyti, jog esu visikas bejgis, ir su kartliu suvokiau, jog turiu nenoromis nusileisti jo despotikai valiai! Bet pastarsias dienas skandinau vyne, dar labiau kvaisdamas ir pamale nebetekdamas savitvardos. A pradjau murmti, dvejoti, prieintis. Gal tai ities ne vien vaizduots pasekm, kad augant mano paties rytui mano kankintojo valia eina silpnyn? iaip ar taip, pajuts vlei siiebiani vilt, savo slapiausiose mintyse nutariau engti tbtin ingsn ir itrkti i tos vergovs. Romoje per 18 met karnaval P10 buvau pakviestas kauki bali hercogo di Broljo rmuose. Griau nesirinkdamas visus vynus i eils, kol meni kamatis ir tvankumas tapo nepakeniami. Braudamasis pro mini vis labiau nirau, nes atkakliai
268
Turinys

iekojau (nutylsiu, koki nieking tiksl vedinas) jaunos, lieknos grauols, nukarusio ir suvaikjusio di Broljo monos. Ji buvo i anksto atskleidusi man savo kauks paslapt, ir dabar, ivyds j minioje, skubjau jai pasirodyti. Staiga pajutau ant peties lengv prisilietim ir igirdau prie pat ausies nepamirtam, nelemt nabdes. nirts lyg vris pasisukau savo skriaudj ir iurkiai sugriebiau j u apykakls. inoma: apsirengs jis buvo kaip ir a juodo aksomo ispaniku apsiaustu, sujuostu raudonu diru su prisegta rapyra. Veid slp juoda ilkin kauk. Nieke! surikau kimdamas i pykio ir nirdamas sulig kiekvienu odiu. Nieke! Apsiaukli! Prakeiktas piktadary! Tau nepavyks guiti mane vis gyvenim! Eik su manim arba nudsiu vietoj! Ir a miau skintis keli pro mini, tempdamas j nuolankiai paklusus mano valiai alia sals esant kambar. Udars duris, blokiau j prie sienos ir keikdamasis liepiau gintis. Kova buvo trumpa. ts lyg laukinis a pajutau rankoje deimties vyr jg. Per kelias sekundes prirmiau j prie sienos ir, matydamas, jog jis mano galioje, su vriku tiu keliskart smeigiau
269
Turinys

jam krtin gelet. T akimirk kakas paklebeno sklst. Puoliau laikyti dur, jei kas mgint siverti, paskui sugrau prie mirtaniojo. Bet ar yra moni kalboje odi, kurie galt nusakyti, kokia nuostaba ir koks siaubas apm mane, kai ivydau prieais atsivrus vaizd! Per tas kelias akimirkas, kai buvau nusisuks dur pus, kitame kambario gale vyko neatpastami pasikeitimai. Ten stovjo, o gal man pasivaideno, didiulis veidrodis, kurio pirma lyg ir nebuvo, ir kai paklaiks i siaubo miau prie jo artintis, mano atvaizdas iblyks, krauju aptakytu veidu, netvirtais ingsniais eng mans pasitikti. Sakau, pasivaideno, bet tai nebuvo vaiduoklis. Tai buvo mano prieas, tai buvo Vilsonas; jis stovjo prieais tampomas priemirtini traukuli. Kauk ir apsiaustas guljo ten, kur jis juos numet. Tai buvau a iki paskutinio drabui silelio, iki smulkiausio nepakartojamo veido bruoelio! Tai buvo Vilsonas, bet jis jau nenabdjo, ir kai jis prabilo, man pasirod, kad tai a kalbu: Tu nugaljai ir a pasiduodu. Taiau nuo iol ir tu bsi mirs, mirs emei, Dangui ir Viliai! Tu gyvenai manyje, tai velk atvaizd, kuris yra tavo atvaizdas, ir inok, kad esi prauvs aminai!
270
Turinys

MINIOS MOGUS
Ce grand malheur, de ne pouvoir tre seul.
LA BRUYRE51

Kakas apie vien vokik knyg gerai pasak, kad er lasst sich nicht lesen ji nesileidia skaitoma. Yra paslapi, kurios nesileidia atskleidiamos. mons naktimis mirta savo lovose, gniaudami dvasinink rankas ir maldaujaniais vilgsniais irdami jiems akis, springdami baisiausiomis paslaptimis, kurios nenori bti atskleistos. Kartais, deja, sin usiveria sau ant pei toki sunki nat, kad j galima nuneti tik kap, todl vis nusikaltim prieastys lieka paslaptyje. Neseniai, vien rudens vakar sdjau prie pusapvalio lango D. kavinje Londone. Prie tai kelis mnesius sirguliavau, tad dabar, sveikdamas ir po truput atgaudamas jgas, buvau puikiai nusiteiks, apimtas jausmo, prieingo nuoboduliui nusiteims nelaims atsiranda todl, kad mes nemokame bti vieniP1. La Briujeras. (Pranc.)
271
Turinys
51Visos

kimo, kai esi nepaprastai imlus, kai nuo smons tarsi nukrinta ydas 52 ir elektrintas protas pranoksta pat save, kaip gyvas bei nuoirdus LeibnicoP2 mini dstymas pranoksta beatodairik ir nenuosekli GorgijausP3 retorik. Patsai alsavimas man teik malonum, netgi natrals skausmingi pojiai diugino. Jutau, kaip i lto, bet gyvai pradedu domtis aplinkiniu pasauliu. Su cigaru dantyse ir laikraiu ant keli a savo malonumui leidau beveik vis popiet niks laikraio skelbimus, stebdamas miri kompanij salje ir retkariais stebeilydamasis pro aprkus lang gatv. Gatv buvo viena svarbiausi miesto arterij, joje vis dien knibdjo moni. Bet vakarui artinantis minia dar labiau m augti, ir kai usideg ibintai, dvi tirtos nenutrkstamos srovs praeivi tekjo palei duris. iuo paros metu a niekad nebuvau taip sdjs, todl banguojanti moni galv jra pripild mane netikto ir nepatirto jausmo. Galiausiai lioviausi domjsis tuo, kas vyksta tavernoje, ir siirjau vaizd u lango.

52ydas,

kybojs andai (gr.).

272
Turinys

I pradi mano stebjimai buvo abstrakts ir apibendrinantys. Akimis aprpiau isyk daug moni ir irjau juos kaip vien daikt. Bet ilgainiui velgiau smulkmenas, miau kreipti dmes moni stot, apsirengim, ivaizd, eigast, veidus ir j iraik. Dauguma praeivi man atrod labai dalykiki ir savimi patenkinti, sakytumei, jie galvojo tik apie tai, kaip greiiau prasmukti pro spst. Antakiai suraukti, akys vitrios; stumtelti kit praeivi, toki pat kaip jie, jie nesusierzindavo, o pasitais drabuius skubdavo tolyn. Netrko ir toki, kurie neramiai blaksi tai vienon, tai kiton pusn, raud mostagavo rankomis ir kalbjo su savim, tarytum toje moni maialynje bt jautsi baisiai vienii. Kuomet keli jiems pastodavo klitis, jie staiga liaudavosi bambj, dusyk smarkiau imdavo mojuoti rankomis ir, nutais meilikaujam, bet nieko nesakani ypsen, laukdavo, kol mons praeis ir kelias vl bus laisvas. Stumtelti paonn, jie puldavo lankstytis prie kaltininkus ir atrodydavo visikai sutrik. iaip tuodvi grups praeivi maai kuo viena nuo kitos skyrsi. Apsireng jie buvo, kaip sakoma, padoriai. inoma, tai pirkliai, bajorai, advokatai, krautuvininkai, biros makleriai, aristo273
Turinys

kratai ir miesionys dykaduoniautojai bei mons, usim savuoju verslu, paskend savo rpesiuose. Jie mans nelabai domino. Tarnautoj paderm krito akis, joje iskyriau dvi grupes. ia buvo jaunesnieji tarnautojai i rksmingai besireklamuojani firm jauni dentelmenai standiai aptemptais durtiniais, baltais pusbaiais, gerai suteptais aliejumi plaukais ir paniekinamai ikreiptomis lpomis. Palikime ramybje j dabitik aprang ir manieras, kurias, nerandant geresnio odio, galima bt pavadinti kontorizmu tai tiksli kopija to, kas prie dvejus ar trejus metus buvo mados virn. Jie stengsi atrodyti kaip tikri ponai, o tai, mano galva, geriausiai apibdina iuos mones. Vyresnij tarnautoj paderm i solidi firm, arba patikimus vaikinus, buvo sunku su kuo nors supainioti. Atpainti juos galjai i juod arba rud vark bei patogiai pasit kelni, balt liemeni ir balt kaklaraii, plaianosi tvirt bat, stor kojini arba blauzdini. Visi buvo pliktelj, o j deiniosios ausys keistai atvipusios, nes nuolat laikydavo raikl. Pastebjau, kad skrybles jie visuomet ddavosi arba nusiimdavo abiem rankom ir neiojosi senovinius laikrodius su trumpomis auksinmis
274
Turinys

grandinlmis. Tad atrod jie kuo garbingiausiai, jeigu taip atrodyti apskritai yra manoma. Maiau ir daugyb rksmingai apsirengusi jaunuoli, kuriuos i karto teisingai priskyriau auktos klass kienvagiams, plste upldusi didmiesius. irinjau tuos ponus susidomjs, ir niekaip negaljau suprasti, kaip tikrieji dentelmenai gali juos palaikyti dentelmenais. Juos isyk iduoda pernelyg plats rankogaliai ir be galo atviri veidai. Lojus, kuri taip pat pastebjau ne vien, atpainti galjai dar lengviau. J rbai buvo vairs: nuo apsivilkusio velvetin liemen antpirio sukiaus, pasidabinusio spalvinga kaklaskare, auksine grandinle ir juvelyrinio darbo sagomis, iki grieto, be jokio papuoalo dvasininko abito, maiausiai galinio sukelti tarim. Bet visus juos idav patamsj veidai, rkanas vilgsnis, pablykusios, kietai suiauptos lpos. Atskirti juos galjai dar i dviej ypatum: apdairiai tylaus balso ir kiek labiau nei kit moni atsikiusio nykio. Tarp i suki danai ivysdavai maiantis kitokio plauko tip, taiau visi kartu jie buvo to paties lizdo paukiai. Galima bt juos vadinti dentelmenais, pelnaniais duon savo sumanumu. Atrod, kad savo grobio jie tyko pasidalij du batalionus: puoeiv ir kareiv. Pirmj skiriamasis
275
Turinys

bruoas buvo ilgos garbanos ir ypsenos, antrj kilpoti varkai ir nirios grimasos. Kaip sakoma, lipdamas emyn padorumo laiptais, radau dar tamsesni ir giliau uslpt dalyk savo apmstymams. Maiau prekijus ydus, kurie, visa savo ivaizda rodydami nusieminim, aibavo alis savo erelikomis akimis; mitusius profesionalius duoneliautojus, rsiais vilgsniais velgianius tikruosius elgetas, kuriuos vien skurdas pastmjo naktins labdaros paiekas, nusilpusius vaiduoklius panaius luoius, kuriuos savo ranka jau buvo paenklinusi mirtis; jie svirduliuodami trainiojosi po mini, maldaujaniomis akimis irdami kiekvienam veid, tarsi iekodami atsitiktins uuojautos, prarast vili; kuklias merginas, po ilgos darbo dienos grtanias namo, kur j nelauk diaugsmas; greiiau su aaromis akyse, negu su pasipiktinimu jos traukdavosi nuo li akipl vilgsni, kuri negaljo ivengti; vairaus amiaus ir plauko prostitutes liekn grauol paiame ydjime, primenani LukianoP4 minim statul i pariko marmuro, prikimt lamto; bjauri raupsuot prauvl skarmaluose, brangenybmis apsikarsiusi ir isidaiusi sen, paskutin kart mginani sulaikyti jaunyst mergait, dar nesubrendusios figros, bet
276
Turinys

savo baisaus amato jau imokyt koketavimo meno ir degani noru prilygti vyresnms savo nuodms sesms; nesuskaiiuojamus ir nenupasakojamus girtuoklius vienus nudryusiais drabuiais ir skudurais, besipinaniomis kojomis, neigalinius ilementi n odio, nubrozdintais veidais ir ugesusiais vilgsniais; kitus sveikais, bet lykiai ipurvintais drabuiais, storomis, jusliomis lpomis, iek tiek svyrinjanius, smagiai raudusiais veidais; dar kiti buvo apsireng kadaise padoriai atrodiusiais rbais, net ir dabar kruopiai nuvalytais epeiu, ir eng nenatraliai tvirtu ingsniu, bet j veidai buvo baisiai iblyk, akys paklaikusios ir bjauriai paraudusios, jie drebaniais pirtais graibstsi u visko, kas paklidavo po ranka; be i tip, maiau saldumyn pardavjus, neikus, anglininkus, kaminkrius, bedioni dresuotojus ir rylininkus, dainininkus ir pardavjus, apiplyusius amatininkus ir nusikamavusius vis ri darbininkus ir viskas aplink gaud tryktania gyvenimo versme taip, kad net akys skaudo beirint. Kuomet visikai sutemo, man pasidar dar domiau, kas vyksta gatvje, nes ne tik bendras minios vaizdas apiuopiamai pasikeit (padoresni gyventojai pamau pradingo, isiskirsius kultringesniam
277
Turinys

gyventoj sluoksniui, ir vis drsiau jautsi lus gaivalas, kai vluma itrauk i urv visokiausias padugnes), bet ir dujiniai ibintai, kurie, i pradi nedrsiai prieinsi dienos viesai, dabar liai usipliesk ir nuviet visus daiktus rykia, virpania viesa. Viskas skendjo tamsoje ir tuo pat metu nuostabiai vytjo kaip juodmedis, su kuriuo buvo palygintos TertulianoP5 eils. Pamkliki viesos atvaitai pakerjo mane ir a miau tyrinti atskir praeivi veidus; ir nors neami gyvenimo skurio jie tik akimirk mkteldavo lange, man vis dlto atrod, kad savotika tuometin mano bsena padjo man, netgi per tok trump laik, skaityti ilgas gyvenim istorijas. Kakta prisispauds prie stiklo, a tyrinjau mini, kai staiga pasirod veidas (nukarusio eiasdeimties ar septyniasdeimties met senio) veidas, kuris t pat akimirk patrauk mano dmes ir prikaust savo nepaprasta iraika, kokios gyvenime dar nebuvau regjs. Gerai pamenu, kad j pamaius pirmiausia ov galv mintis apie tai, kad RecuiP6 jis bt labiau patiks u jo sivaizduot monijos blogio siknijim. Kol i pirmo trumpo spdio bandiau susidaryti koki nors nuomon, galvon m lsti mintys apie milinik proto jg, apdairum,
278
Turinys

yktum, godum, altakraujikum, piktdiug, kraugerikum, triumf, linksmyb, baisi prievart, didel giliausi nevilt. Neapsakomai susijaudins atsistojau Kokia beprotika istorija, tariau sau, urayta to mogaus krtinje! Paskui pajutau nenumaldom trokim nepaleisti to mogaus i aki, suinoti apie j daugiau. Paskubom usimets apsiaust, iupau skrybl, lazd ir, iskubjs gatv, miau brautis pro moni spst ton pusn, kurion maiau j nujus, nes mogus jau buvo dings man i akiraio. Galop, nors ir gavau pavargti, j pastebjau, prijau ariau ir nusekiau jam i paskos, per daug nenutoldamas, bet dariau tai atsargiai, kad neatkreipiau jo dmesio. Dabar turjau ger prog nuodugniai j pasiirti. Seniokas buvo neaukto gio, baisiai liesas ir, matyt, ne kain kiek turjo stiprumo. Diduma jo rb buvo purvini ir gerokai sudvti, bet kai j retsykiais apviesdavo ryki ibinto viesa, maiau, kad markiniai, kad ir nevars, buvo dailaus audimo ir jeigu mans neapgavo akys u standiai susegioto, matyt, jau ne naujo pirkto surduto atlapo blyksteldavo deimantas ir durklas. Tas vaizdas dar labiau kaitino mano vaizduot, ir a tvirtai nusprendiau sekti jam i paskos, kad ir kur jis eit.
279
Turinys

Jau visai sutemo, ir virum miesto pakibo tirtas, lapias rkas, netrukus pavirts kyriu ir smarkiu lietum. Oro permaina keistai paveik mini, kuri isyk sujudo ir pasislp po itisa jra ski kupol. Sibavimas, grstis ir triukmas padidjo deimteriopai. A maai tekreipiau dmesio liet. Merkiamas jo iurkli, dl sisenjusios kartligs jauiau malonum, taiau jis buvo pavojingas. Nosine apsiris burn, ygiavau toliau. Kok pusvaland senis sunkiai yrsi gatve per mini, ir a jau alia, beveik liesdamas jo alkn, kad nepamesiau i aki. N sykio neatsisuks, jis mans nepamat. Pagaliau jis suko skersgatv, kuriame irgi grdosi nemaa moni, nors ir nebuvo tokios spsties, kaip pagrindinje gatvje, i kurios jis ijo. Dabar jo elgesys aikiai pasikeit. Jis m eiti liau kaip mogus, kuris neturi tikslo ir kain ko dvejoja. Kelis kartus jis be jokio aikaus tikslo perjo nuo vieno skersgatvio aligatvio ant kito, o praeivi ia buvo tiek daug, kad turjau jam kone minti ant kuln. Gatv buvo siaura ir ilga, ir jis jo ja beveik valand, o per t laik gatv tiek itutjo, kad joje liko madaug tiek praeivi, kiek bna Brodvjuje alia parko vidurdien taip smarkiai skiriasi Londonas ir tankiausiai apgyvendintas Amerikos miestas. Pasuk dar u
280
Turinys

kito kampo, pakliuvome rykiai nuviest gatv, kur virte vir gyvenimas. Nepastamasis vl m elgtis kaip ir pirma: nukor smakr ant krtins, o akys audyte aud pro surauktus antakius visas puses ir mones aiktje. Jis eng savo keliu tvirtai ir atkakliai. Bet a negaljau patikti savo akimis pamats, kaip jis apsuka rat aplink aikt ir pasuka atgal, i kur buvo atjs. Dar didesn nuostab kl tai, kad t keli jis pakartojo kelis kartus ir syk nedaug trko, kad jis atsisukt ir pamatyt mane. itaip jis manktinosi dar koki valand, kuriai baigiantis gatv jau buvo gerokai itutjusi. Vis dar pyl lietus, oras atvso, ir mons skubjo namo. Nekantriai mosteljs ranka, klajnas pasuko palyginti tui skersgatv. Jis mane tekinas bgo ta gatvele madaug ketvirt mylios to visai nesitikjau i tokio senio ir a vos spjau j vytis. Po koki penki minui atsidrme didelje ir judrioje turgavietje, kur nepastamasis vl m jaustis kaip uvis vandenyje ir vl m elgtis po senovei, mirindamas tai en, tai ten be jokio tikslo prekiautoj ir pirkj spstyje. Madaug pusantros valandos, kurias ia praleidome, turjau elgtis labai apdairiai, kad neileisiau jo i aki ir pats likiau nepastebtas. Laim, buvau
281
Turinys

apsiavs batus kauiukiniais padais, todl galjau vaikioti beveik be garso. Jis n karto nepajuto, kad j seku. Usuks krautuvn, jis nesiteiravo preki kainos, visai nieko niekam nesak, tik valgsi aplink paklaikusiomis ir nieko nemataniomis akimis. Mane taip priblok toks jo elgesys, kad prisiekiau sau tol nesiskirti su tuo mogum, kol nepatenkinsiu savo smalsumo ir nesuinosiu, kur ia uo pakastas. Laikrodis garsiai imu vienuolikt valand, ir turgaviet beregint itutjo. Krautuvininkas, nuleisdamas langines, stumteljo sen, ir t akimirk pamaiau, kaip j vis nupurt drebulys. Jis bgte ibgo gatv, neramiai apsidair ir pasileido aibe vingri gatviki, kol mes dar kart pakliuvome didij D. viebuio gatv, i kurios prasidjo ms kelion. Bet ia dabar pamatme kitok vaizd. Gatv tebebuvo rykiai nuviesta dujini ibint, bet lietus pliaup kaip i kibiro, todl moni praeidavo tik vienas kitas. Nepastamasis ibalo. Nusimins jis eng kelis ingsnius gatve, menania buvusi ia spst, paskui, giliai atsiduss, pasuko prie ups ir, nardydamas painiomis ir mantriomis gatvelmis, pagaliau ijo prie vieno didiausi miesto teatr. J kaip tik ruosi udaryti, ir minia irov pasipyl
282
Turinys

 gatv. Pamaiau, kaip senis, puldamas jos tirtum, giliai kvp oro, bet dar a pamaiau, kad jo veide inyko agonija, jis vl atkuto ir tapo toks, kok maiau pirm kart. irjau, kaip jis eina ten, kur ir diduma irov, bet, apskritai kalbant, neinojau, n k manyti apie tokias jo ugaidas. Ilgainiui minia iskydo, ir senis vl m nerimauti ir dvejoti. Kur laik jis sek paskui deimties ar dvylikos lbautoj br, bet nuo jo mons vienas po kito atsiskirdavo, kol siauroje ir tamsioje gatvelje liko tik kokie trys. Nepastamasis stabteljo minutlei, tarsi apie kak galvodamas, paskui smarkiai susijaudins spariai nuingsniavo keliu, kuris atved mus prie miesto ribos, vietas, kurios n i tolo neprimin ligi tol matyto miesto. Tai buvo pati triukmingiausia Londono dalis, kur viskas bylojo apie neibrendam skurd ir liausius nusikaltimus. Blausioje, sakytum neinia i kur atsiradusio ibinto viesoje ivydau susibrusius medinius, kinivarp sustus namus, kurie tarytum klupdami taip tankiai grdosi vienas prie kito, kad vargiai galjai irti tarp j perjim. Reti grindinio akmenys buvo ivartyti, o tuios duobuts ulusios ole. Gatvs griovyje kliuksjo siaubingi nevarumai. Viskas aplink rodyte rod baisi nykum. Taiau mums
283
Turinys

beeinant tolyn, vis artyn jo moni gyvenimo garsai, ir galiausiai pamatme brius slampinjani labiausiai likimo nuskriaust londoniei. Senio veidas vlei nuvito, lyg ibintas prie ugesdamas. Dar syk pamaiau, kaip jis eina savo elastingu ingsniu. Pasukome u kampo, ir mus staiga apakino ryki viesa atsidrme prieais vien i erdviausi priemiesio Nesaikingumo ventovi, vien i tono Dino rm. Jau beveik vito, taiau briai nelaiming girtuokli vis dar spraudsi vid ir laukan pro rykiai daytas duris. Tyliai kteljs i diaugsmo, senis prasibrov vidun ir ikart tapo toks, koks buvo anksiau, ir vl be tikslo m slampinti tarp moni. Taiau jam neilgai buvo lemta diaugtis ta laime, visi lankytojai pasuko prie dur, nes eimininkas rengsi udaryti smukl nakiai. Tos nepaprastos btybs, kuri su tokiu atkaklumu persekiojau, veide pasirod jausmas, daugsyk stipresnis u nerim. Bet, neilgai dvejojs, jis pasuko greitu ingsniu ir su palusiu smarkumu Londono ird. Ilgai ir greitai jis lk, o a apstulbs sekiau i paskos, pasirys iki galo ubaigti savo tyrim, kuriuo dabar buvau usidegs. itaip mums bekeliaujant, patekjo saul, ir kai mes pasiekme gigantiko miesto judriausi D.
284
Turinys

viebuio gatv, ia buvo sujudimas ir bruzdjimas, ne k maesnis u matyt vakar. Ir vl a sekiau paskui j vis didjanioje spstyje. Bet senis, kaip ir anksiau, vaiktinjo tarp moni ir vis dien praleido gatvs sumaityje, o kai ant ems nutso dar vieno vakaro eliai, a, mirtinai nuvargs, staiga utvriau klajnui keli ir smeigiau j savo akis. Jis mans nemat, o didingai ts savo pasivaikiojim, ir a nutraukiau savo persekiojim ir giliai susimsiau. is senis, galop tariau sau, yra iurpiausi nusikaltim dvasia. Jis negali likti vienas. Jis minios mogus. Bergdias darbas j sekioti, nes nieko daugiau nepavyks suinoti nei apie j pat, nei apie jo darbus. Blogiausia irdis pasaulyje baisesn knyga u Hortulus Animae53, ir galbt tai viena i didiausi Dievo maloni, kad er lasst sich nicht lesen.

53Sielos

sodelis (lot.). Griuningerio Hortulus Animae cum Oratiunculis Aliquibus SuperadditisP7.

285
Turinys

MOGUDYST MORGO GATVJE

Kokias dainas dainavo sirenos, arba kokiu vardu buvo pasivadins Achilas, slapstydamasis tarp moter? Tai i ties pains klausimai, taiau ir ia manoma kai k nuspti.
SERAS TOMAS BRAUNASP1

Vadinamieji analitiniai ms proto sugebjimai patys nelabai duodasi analizuojami. Apie juos sprendiame tik i rezultat. Beje, inome, kad asmenims, ia prasme apdovanotiems, tie sugebjimai teikia didiul malonum. Kaip stipruolis diaugiasi savo fizine jga ir mielai daro pratimus raumenims lavinti, taip ir analitikas didiuojasi savo mokjimu narplioti painiausius klausimus. Jam patinka netgi paprasiausi udaviniai, kur gali pasireikti jo talentas. Jis nepaprastai mgsta msles, galvoskius, kriptogramas; jas sprsdamas, parodo tok valgum, jog eilinis protas tai laiko kone antgamtiku dalyku. Jo ivados, kylanios i metodo esms ir dvasios, i tikro atrodo kaip intuicijos stebuklas.
286
Turinys

Savyb analizuoti reikinius ugdo matematikos studijos, ypa tas jos auktasis skyrius, kuris neteisingai ir tik grynai dl savo atvirktini veiksm yra vadinamas analize par exellence54. Bet juk apskaiiavimas tai dar nra analiz. achmatininkasP2, pavyzdiui, visada apskaiiuoja, bet anaiptol neanalizuoja. I to seka, jog tvirtinimas, es aidimas achmatais daro poveik protui, yra nesusipratimas. ia a raau ne traktat, o tik paprast ang ne visai prastam apsakymui, pateikdamas atsitiktines pastabas, ir todl naudojuosi proga pareikti, jog kuklus aidimas akmis reikalauja gerokai daugiau subtili mslaus intelekto pastang ir pateikia jam kur kas esmingesni ir naudingesni udavini, negu rafinuota achmat tutyb. Pastarajame aidime, kuriame figros nevienodos verts ir gali daryti vairiausius ir keisiausius jimus, sudtingumas neteisingai laikomas gilumu (danai pasitaikanti klaida). Didiul reikm ia turi dmesys. Utenka tik valandl jam susilpnti, js bemat padarysite klaid ir tuo sau pakenksite arba pralaimsite. Kadangi achmat jimai yra ne tik skirtingi, bet ir nevienodos verts, tai ansai apskri54Aukiausio

lygio (pranc.).
287
Turinys

tai didja; ir devyniais atvejais i deimties laimi ne valgesnis, o atidesnis aidjas. Tuo tarpu aidiant akmis, prieingai, galimas vienintelis jimas su keliais nereikmingais variantais ir todl apsirikti yra maiau galimybi, dmesys palyginti nevaidina didesnio vaidmens, laimjimas daugiausia priklauso nuo aidjo valgumo. Aikumo dlei sivaizduokime aki partij, kur likusios tik keturios damos, taigi, inoma, apsirikimo negali bti. Visikai aiku, jog ia pergal lems (jeigu abu lojai yra vienodo pajgumo) tik apgalvota taktika sutelkt intelekto pastang rezultatas. Neturdamas kitoki galimybi, analitikas stengiasi atspti prieininko mintis, svarsto, k daryt juo dtas, ir neretai i pirmo vilgsnio pastebi t vienintel (kartais tiesiog absurdikai paprast) kombinacij, kuri pastmja prieinink padaryti klaid arba per skubjim neapsiirti. Vistas jau seniai garsja ugds vadinamj apskaiiavimo sugebjim; inoma, kad didieji protai yra jaut iam aidimui kakok nepaaikinam potrauk, o achmatus niekin kaip tui usimim. Be abejo, nra kito aidimo, kuris reikalaut tokio didelio sugebjimo analizuoti. Geriausias pasauly achmatininkas tra tik geriausias achmatininkas, o
288
Turinys

meistrikai loiantis vist laims pergal ir visose svarbesns veiklos srityse, kur protas rungtyniauja su protu. Kai a sakau meistrikai, turiu galvoje tok tobul loim, kai aidjas sugeba pasinaudoti visais altiniais, utikrinaniais teist pergal. T altini ne tik daug, bet jie vairs, ir danai slypi mini gelmse, visikai neprieinamose vidutiniam protui. Kas atidiai stebi, tas aikiai atsimena, todl kiekvienas atidus achmatininkas gerai loia ir vist, kadangi HoiloP3 taisykls (pagrstos paprasiausia loimo technika) yra visiems lengvai suprantamos. Taigi tam, kad btum geras lojas, daugelio nuomone, utenka turti atmint ir laikytis vadovlio. Taiau analitiko menas atsiskleidia kaip tik tuose dalykuose, kuri taisykls nenumato. Lojas tylomis stebi ir daro daugyb ivad. Taip pat, galimas dalykas, daro ir jo partneriai, bet gautos informacijos vert lemia ne tiek teisingos ivados, kiek stebjimo kokyb. Svarbiausia yra inoti, k stebti. Bet ms lojas savs visai nevaro, ir, nors loimas yra jo dmesio centre, nesibodi daryti ivad i to, kas su loimu neturi nieko bendra. Jis tyrinja partnerio veid ir rpestingai lygina j su savo prieinink veidais. Stebi, kaip kiekvienas j laiko kortas, ir danai atspja kozir po kozirio ir figr po figros i
289
Turinys

j vilgiojim kortas. Loimo metu jis stebi lojo mimik, ir jam kyla daugyb mini, matant, kaip skirtingai veide atsispindi tikrumas, nuostaba, digavimas ar apmaudas. I to, kaip mogus subraukia nuo stalo kirt, jis sprendia, ar po ito bus ir antras. Perpranta, kada korta metama iaip sau, akims apdumti. Nejuia ar nenorom isprds odis, netyia ikritusi ar atsivertusi korta ir jos slpimas bgtaujant ar nerpestingai, kiri skaiiavimas ir j eils tvarka, sutrikimas, svyravimas, nekantrumas ar baimingas delsimas visa tai tokiam tariamam intuityvistui padeda suvokti tikrj padt. Po dviej trij pirmj jim jis jau puikiai ino, kas k turi, ir loia taip drsiai, tarsi visi kiti lojai bt atideng savo kortas. Sugebjimo analizuoti nereikia painioti su paprastu iradingumu, kadangi analitikas visuomet bna iradingas, o iradingas mogus daniausiai nesugeba analizuoti. Sugebjim nuosekliai mstyti ar daryti kombinacijas, kuriuo paprastai reikiasi iradingumas ir kur frenologaiP4 (mano nuomone, klaidingai) kildina i atskiro organo, laikydami j pirminiu, daniausiai turi ir tie, kuri protinis lygis visais kitais atvilgiais ribojasi su idiotizmu, kaip yra pastebj raytojai moralistai. I tikrj tarp
290
Turinys

iradingumo ir analitini gabum yra daug didesnis skirtumas negu tarp fantazijos ir vaizduots, bet io skirtumo pobdis grynai analogikas. Ir ities galima sitikinti, kad iradingi mons visuomet yra fantazuotojai, o mons tikrai didels vaizduots analitikai. Tolesnis pasakojimas tam tikra prasme iliustruos skaitytojui ia idstytus samprotavimus. Gyvendamas Paryiuje 18 met pavasar ir dal vasaros, susipainau su tokiu mesj . Ogiustu Diupenu. is jaunuolis buvo kilmingos, netgi garsios gimins palikuonisP5, bet visokios neskms var j tok skurd, jog jis ieikvojo vis savo energij, nieko daugiau jau nebesiek ir nebesirpino atgauti prarasto turto. I kreditori malons jam buvo likusi nedidel tvonijos dalis, ir jis, laikydamasis grieiausios ekonomijos, tenkindamasis mau, iaip taip sudurdavo gal su galu, abejingas gyvenimo vilionms. Vienintelis malonumas, kur jis sau leido, buvo knygos, o j Paryiuje nesunku gauti. Pirm kart mudu susitikome vienoje neymioje bibliotekoje Monmartro gatvje, kur abu iekojome tos paios, labai senos ir vertingos knygos, ir tai mus suartino. Vliau mudu danai susitikdavome. Mane labai sudomino jo eimos istorija, kuri jis
291
Turinys

smulkiai ir, kaip bdinga pranczams, visikai atvirai papasakojo. Stebino ir jo visapusikas apsiskaitymas; o svarbiausia negaljau nesigrti jo nepaprastu kariu ir gaiviu vaizduots vieumu. A tuo metu Paryiuje turjau sav interes ir, jausdamas, kad tokio mogaus draugyst man bus nekainojamas lobis, atvirai jam t pasakiau. Galiausiai mes nusprendme gyventi drauge tol, kol a bsiu Paryiuje; o kadangi mano emiki reikalai nebuvo taip susipainioj kaip jo, tai a, jam sutikus, nuoaliame ir apleistame Sen ermenoP6 kampelyje inuomojau ir rengiau mudviej svajingum ir melancholikum atitinkant mantrios architektros, nuiurus, vos negrivant nam, kur eimininkai jau seniai buvo palik dl kakoki prietar, kuri mes n nesistengme suinoti. Jeigu mons bt inoj, kaip mes ia leidome dienas, bt mus palaik beproiais, nors, galimas dalykas, nepavojingais beproiais. Mes buvome visikai atsiskyr nuo pasaulio. Nepriiminjome joki lankytoj. Nauj gyvenamj viet laikiau didiausioje paslaptyje nuo savo buvusi draug. O Diupenas jau daugel met buvo vienias ir nebeturjo pastam Paryiuje. Mes gyvenome tiktai savo pai pasaulyje.
292
Turinys

Keista mano draugo fantazijos ugaida (nes kaip kitaip j galiau pavadinti?) buvo Nakties pamilimas; ir a nuolankiai primiau i bizarrerie55, kaip ir visas kitas, visikai pasiduodamas neabotiems jo noriams. Tamsiaveid deiv tolydio apleisdavo mus, o mes, nenordami skirtis su ja, griebdavoms apgauls. Vos tik imdavo brkti, uverdavome sunkias ms senojo namo langines ir udegdavome por kvepiani vaki, kurios skleisdavo dulsv, vaiduoklik vies. Ir pasinerdavome fantazijas skaitydavome, raydavome, nekuiuodavoms, iki laikrodio diai pranedavo atjus tikrj Tams. Tada, susikabin u paranki, vaikiodavome gatvmis, tsdami dienos pokalbius, arba klajodavome iki vlyvos nakties, iekodami didiulio miesto vies ir eli aidime t neisenkani paskat protui, kuri teikia ramus stebjimas. Tokiomis valandomis a atkreipiau dmes ir susiavjau nuostabiu Diupeno analitiniu protu, nors ir galjau tiktis j tursiant mog, apdovanot tokia turtinga vaizduote. Atrod, jog jis pats mgaujasi iuo sugebjimu ir net mgsta pasirodyti, atvirai prisipaindamas, kiek tai jam teikia malonumo.
55Keistenyb

(pranc.).
293
Turinys

Jis girdavosi, i pasitenkinimo tyliai kikendamas, jog dauguma moni jam tarsi atverstos knygos, ir visada patvirtindavo savo odi teisingum, bemat pateikdamas stebinani rodym, kaip gerai pasta mane pat. Tokiais atvejais jis darydavosi altas ir atitols; velgdavo nemataniomis akimis, o balsas, graus tenoras, virsdavo diskantu ir bt skambjs kone irzliai, jeigu ne ramus tonas ir aiki tarsena. Stebdamas j tokiomis valandlmis, a danai susimstydavau apie senovin sielos dvilypumo teorijP7 ir mgaudavausi mintimi apie dvilyp Diupen krj ir analitik. I to, k dabar pasakiau, nesprskite, jog rengiuosi atskleisti kakoki paslapt arba rayti roman. ia apraytieji mano draugo pranczo bruoai yra tiktai sujaudinto, o galbt nesveiko proto idava. Bet gyvas pavyzdys geriau pailiustruos jo tuometini pastab charakteringas savybes. Vien nakt vaikiojome ilga ir iuklina gatve, netoli Pal RojalioP8. Mes abu buvome paskend mintyse, ir kokias penkiolika minui n vienas nepravrme burnos. Staiga Diupenas sudrumst tyl tokiais odiais: Tikrai, jis neauga. Geriau tikr varjets teatruiP9.
294
Turinys

 Dl to negali bti abejons, atsakiau nesmoningai ir ne ikart suvokiau (taip giliai buvau paskends mintyse), kaip tiksliai jo odiai sutapo su mano mintimis. Bet tuoj pat atsikvojau ir i nuostabos isiiojau. Diupenai, tariau rimtai, a nieko nesuvokiu. Prisipainsiu atvirai, jog esu apstulbintas, tiesiog negaliu patikti savo ausimis. I kur galjote inoti, kad galvoju apie?.. A nutilau, nordamas sitikinti, ar jis tikrai ino, apie k msiau. apie antilj, ubaig jis. Kodl nebaigte sakinio? Js galvojote, kad dl savo menko sudjimo jis netinka tragedijai. Kaip tik apie t mog ir sukosi mano mintys. antiljis, quondam56 kurpius i Sen Deni gatvs, buvo tiesiog pamis dl teatro, paband Kserkso vaidmen to paties pavadinimo KrebijonoP10 tragedijoje ir u ias pastangas tapo visuotini patyi objektu. Paaikinkite man, dl Dievo meils, suukau a, kokiu metodu, jeigu toksai yra, js prasiskverbte mano siel? Prisipainsiu, kad buvau tiesiog apstulbintas, nors stengiausi to jam neparodyti.
56Kadaise

(lot.).
295
Turinys

 Tai vaisi pirklys, atsak mano draugas, dav jums mint, kad tasai bat lopytojas yra per maas Kserksui et id genus omne57. Vaisi pirklys?! Nieko nesuprantu! Nepastu jokio vaisi pirklio. mogus, kuris atsitrenk jus, kai mes prie kokias penkiolika minui sukome i gatv. Dabar prisiminiau, kad kakoks vyras su didiule obuoli pintine ant galvos i tikro vos neparvert mans, kai mes pasukome i S. gatvs skersgatv, kuriame dabar stovjome. Bet k tai galjo turti bendra su antilju, a taip ir negaljau suprasti. Diupenas neturjo n kruopels vadinamojo charlatanerie58. Paaikinsiu, tar jis. O kad js visk gerai suprastumte, pirmiausia i eils prisiminsime js mintis nuo ms paskutiniojo pokalbio iki susiduriant su vaisi pirkliu. Pagrindins grandys yra ios: antiljis, Orionas, daktaras NikolsasP11, stereotomija, grindinio akmenys ir vaisi pirklys. Nedaug tra moni, kuriems bent kart gyvenime nebt atjusi galv mintis, domumo dlei
57Ir

tokiems kaip jis (lot.). dmimo (pranc.).

296
Turinys

58Aki

atsekti ingsnis po ingsnio visk, kas juos atved prie vienoki ar kitoki ivad. Toks usimimas danai esti labai domus; ir mog, kuris tai daro pirm kart, nustebina tas tariamai didelis nuotolis bei visikas ieities tako ir baigms neatitikimas. Taigi koks buvo mano nustebimas, kai igirdau pranczo paaikinim ir turjau pripainti, kad jis sako ties. Kiek prisimenu, tar jis, sukdami i S. gatvs, mes kalbjoms apie arklius. Tai buvo paskutin ms pokalbio tema. Kai perjome i gatv, vaisi pardavjas su didiule pintine ant galvos, skubdamas pro al, pastm jus ant akmen krvos, suverstos toje vietoje, kur taisoma gatv. Js atsistojote ant vieno t akmen, paslydote ir pasitempte koj, susierzins ar pykteljs sumurmjote kelet odi, atsisukote, vilgteljote akmen krv ir vl tyldamas jote toliau. Nekreipiau per daug dmesio tai, k js darote, taiau stebjimas pastaruoju metu man tapo tiesiog btinybe. beds akis em, js apmaudiai nuvelgdavote grindinio duobes ir provas (i to sprendiau, kad vis dar galvojate apie akmenis), kol prijome nedidel LamartinoP12 gatv, kuri, bandymo tikslais, buvo igrsta glaudiai suleistomis ploktmis. Tada
297
Turinys

js veidas nuvito, lpos krusteljo, ir a buvau tikras, jog sunabdjote stereotomija pretenzing tokios ries grindinio pavadinim. A inojau, kad itars od stereotomija, tuo paiu metu btinai pagalvosite apie atomus, taip pat ir apie Epikro teorijas; kadangi prie kiek laiko, kai mes kalbjoms ia tema, a buvau pasaks, kad naujoji kosmogonija nuostabiai patvirtino blankius ir iki iol deramai nevertintus ymiojo graiko spliojimus, tai jauiau, kad negalsite susilaikyti nepakls aki didj k Oriono vaigdyne. Js pavelgte auktyn; dabar buvau tikras, jog teisingai seku js pdomis. Beje, vakarykiame Muse numeryje satyrikas, kandiai paieps kurpi, antilj, kuris, apsiavs koturnomis, pasikeit net vard, pacitavo tai i ms danai minim lotyniko eilraio eilut: Perdidit antiquum litera prima sonum59. Esu jums saks, kad ia kalbama apie Orion, anksiau vadint Urionu, ir kadangi i io mano paaikinimo js smoningai pasiaipte, nutariau, kad to negaljote pamirti. Todl buvo aiku, kad
59Pirmykio

skambesio neteko raid pirmojiP13 (lot.).

298
Turinys

btinai sugretinsite Orion ir antilj. Kad taip ir padarte, supratau i ypsenos, nuslinkusios js lpomis. Js pagalvojote apie nelaimingojo kurpiaus auk. Iki tol jote susikprins, bet dabar pastebjau, isitieste visu giu. Nusprendiau, kad pagalvojote apie menkut antiljo figr. ioje vietoje a pertraukiau js susimstym ir pasakiau, kad tasai antiljis i tikrj yra neauga ir labiau tikt varjets teatrui. Po valandls, bevartant laikraio Gazette des Tribunaux60 vakarin numer, dmes patrauk tokia inut: NEPAPRASTA MOGUDYST. iandien apie trei valand ryto, Sen Roko kvartalo gyventojus paadino siaubingi nesiliaujantys klyksmai, sklid, kaip rodsi, i namo Morgo gatvje ketvirtojo aukto, kur, kaip buvo inoma, gyveno tik kakokia ponia L Espan ir jos dukt Kamil L Espan. iek tiek ugaius prie dur, tuiai besistengiant eiti namus prastu bdu, teko su dalba ilauti vartus, ir kokie atuoni ar deimt kaimyn, lydimi dviej andar, siver nam. Tuo metu klyksmai buvo nutil; taiau, kai mons ubgo pirmj laipt
60Teismo

laikratis (pranc.).
299
Turinys

aiktel, buvo girdti dviej ar daugiau piktai besiginijani moni iurkts balsai, kurie, matyt, sklido i paties viraus. Pasiekus antrj laipt aiktel, ie garsai taip pat nuiuvo, ir siviepatavo visika tyla. mons isiskirst po nam, skubiai apirdami vien kambar po kito. Kai pagaliau jo erdv miegamj ketvirtajame aukte, kurio langai yra kiemo pus (durys buvo urakintos i vidaus, taigi teko jas ilauti), jie buvo ne tik sukrsti, bet ir apstulbinti to, k ivydo. Kambaryje buvo viskas baisiausiai sujaukta sulauyti baldai imtyti visas puses. ia stovjo tik viena lova, bet patalyn buvo nusviesta ant grind. Ant kds guljo kraujuotas skustuvas. Prie idinio buvo prilip du ar trys ilgi ir stori kuoktai il plauk, sumirkusi kraujyje ir ipet, matyt, su aknimis. Ant grind buvo rasti keturi napoleondorai, auskaras su topazu, trys dideli sidabriniai auktai, trys aukteliai i melchioro ir du maieliai, kuriuose buvo apie keturis tkstanius auksini frank. Komodos, stovinios kampe, staliai buvo itraukti ir, atrodo, ivogti, nors juose ir pasiliko dar daug daikt. Po patalyne (ne po lova) buvo aptiktas seifas. Jis buvo atviras, raktas dar tebekyojo spynelje. Iskyrus kelet pageltonavusi laik ir
300
Turinys

kit nereikming dokument, jame nieko daugiau nebuvo. Ponios L Espan pdsak ia nesimat. Bet pakuroje buvo pastebta nepaprastai daug suodi, tad pradta iekoti kamine, ir (kaip baisu) i ten buvo itrauktas, galva emyn, dukters knas; itaip jis buvo kitas gana giliai siaur idinio ang. Lavonas buvo dar iltas. Apirjus j paaikjo, kad oda daugelyje viet nudrksta, be abejons, dl to, kad knas buvo jga grstas dmtrauk ir i ten itrauktas. Veidas buvo smarkiai sudraskytas, ant kaklo matsi tamsios mlyns ir gils nag pdsakai, tarytum nuudytoji bt buvusi pasmaugta. Kruopiai apiekoj vis nam ir nieko naujo nebesurad, mons ibgo nedidel grst vidin kiem. ia guljo negyva senut, kurios kaklas buvo taip giliai perpjautas, jog, pabandius pakelti lavon, galva visai atsiskyr. Ir knas, ir veidas buvo siaubingai sualoti, ypa knas, jis beveik neturjo mogaus pavidalo. Atrodo, kad kol kas iai iurpiai paslapiai iaikinti nra n maiausios vilties. Kit dien laikratyje buvo pateikta papildom duomen.
301
Turinys

TRAGEDIJA MORGO GATVJE. vykus iai nepaprastai ir iurpiai piktadarystei, buvo apklausinta daug asmen, taiau nieko nauja, kas galt atskleisti it paslapt, nesuinota. Toliau pateikiame liudytoj parodymus. Polina DiuburP14, skalbja, paliudijo, kad abi nuudytsias ji painojusi trejus metus, kadangi joms skalbusi vis laik. Senuts ir jos dukters santykiai buv geri jos labai myljusios viena kit. Atlygindavusios visuomet dosniai. Apie j gyvenimo bd ir pragyvenimo altinius nieko negalinti pasakyti. Mananti, kad ponia L Espan usidirbdavusi l pragyvenimui brimu. Buvo kalbama, kad ji turinti santaup. Skalbja nieko nesutikdavusi, kai ueidavusi baltini arba atnedavusi juos iskalbtus. Tikrai inanti, kad tarnaits jos nelaikiusios. Rodos, iskyrus ketvirt aukt, visame name nebuv joki bald. Pjeras Moras, tabako krautuvs savininkas, paliudijo, kad jau beveik ketverius metus jis pardavindavs L Espan nedideliais kiekiais uostomj ir rkomj tabak. Jis gims ioje miesto dalyje ir vis laik ia gyvens. Velion ir jos dukra daugiau kaip eeri metai gyvenusios name, kuriame buvo rasti j lavonai. Iki iol ia gyvens juvelyras inuomodavs
302
Turinys

virutinius kambarius vairiems asmenims. Namas buvo ponios L Espan nuosavyb. Nepatenkinta savo nuomininku, kuris piktnaudiavs patalpomis, ia persiklusi ji pati, o tui kambari niekam neinuomodavusi. Senut buvo suvaikjusi. Per iuos eerius metus liudytojas jos dukter temats tik kokius penkis ar eis kartus. Abi jos gyvenusios labai udarai buvo laikomos turtingomis. Jis girdjs kaimynus nekant, kad ponia L Espan usiimdavusi brimu, bet tuo netiks. Niekada nepastebjs k nors einant namus, iskyrus pai senut ir jos dukter; por kart buvo ujs kakoks patarnautojas ir kokius atuonis ar deimt kart gydytojas. Panaiai liudijo ir kiti kaimynai. Niekas nenurod, kad nam bt kas nors danai lanks. Niekas taip pat neinojo, ar ponia L Espan ir jos dukt turjo koki nors giminaii. Fasado langins retai bdavo atidaromos, o i kiemo puss jos buvo vis laik udarytos, iskyrus tik didj kambar ketvirtajame aukte. Namas dar visai geras ir nelabai senas. Izidorius Mius, andaras, paliudijo, kad apie trei valand ryto jis buvo ikviestas prie to namo ir kad prie vart rads apie dvideimt ar trisdeimt moni, mginani sibrauti vidun. Pagaliau vartus pavyk atidaryti durklu ne dalba. Tai jam buv
303
Turinys

nesunku padaryti, kadangi vartai buvo dvipusiai, nei i apaios, nei i viraus neusklsti. Klyksmai sklido tol, kol buvo atidaryti vartai tada staiga nutil. Tai galj bti vieno ar keli kankinam moni auksmai jie buvo garss ir pratisi, o ne trumpi ir su pertraukomis. Kai jis pasieks pirmj laipt aiktel, igirds du balsus, piktai ir garsiai besibaranius vienas kalbjs iurkiu, kimiu balsu, antrasis tarsi spieg kakoks keistas balsas. Jam pavyk nugirsti kelet pirmojo odi, kurie buvo prancziki. Ess tikras, kad tai buvs ne moters balsas. Galjs atskirti odius sacr ir diable61. Tasai spiegis balsas buvo usienieio. Negals pasakyti, ar tai buvs vyro ar moters balsas. Negaljs suprasti odi, bet mans, kad jie buv ispaniki. Kambario ir lavon bkl liudytojas nusak taip pat, kaip ir mes savo vakarykiame aprayme. Anri Diuvalis, kaimynas, pagal profesij sidabrakalys, parod, kad jis buvs tarp t moni, kurie pirmieji j nam. Apskritai patvirtins Mius parodymus. Vos tik jie silau pro vartus, tuojau juos vl udar, nordami sulaikyti mini, kuri, nors buvo jau vlu, spariai didjusi. Spiegis balsas,
61Prakeikimas

ir velnias (pranc.).
304
Turinys

liudytojo nuomone, galjs bti italo. Ess tikras, jog ne pranczo. Galjs bti ir moters. Ital kalbos jis nemoks. Taigi negaljs atskirti odi, bet intonacija buvusi neabejotinai italo. Painojs poni L Espan ir jos dukter. Danai pasinekdavs su jomis. sitikins, kad n viena i nuudytj nekalbjusi spiegianiu balsu. Odenheimeris, restorano savininkas. Liudytojas pats pasisil duoti parodymus. Pranczikai jis nemoka, todl buvo apklausinjamas per vertj. Kils i Amsterdamo. Jis js palei nam kaip tik tuo metu, kai pasigird klyksmai. Jie truk kelet minui, gal apie deimt. Buvo ilgi ir garss, stingdantys krauj ir grauds. Liudytojas buvs kartu su tais, kurie j nam. Patvirtins visus ankstesnius parodymus, iskyrus vien punkt. Ess tikras, kad spiegis balsas buvo vyro pranczo. odi atskirti negaljs. Jie skambj garsiai ir tankiai nelygiai tarsi bt buv kalbama su baime ir kartu su niriu. Balsas buvs aius, ne tiek spiegis, kiek aius. Ne, niekaip nepasakytum, kad spiegis. Kimusis balsas kelet kart pakartojs sacr, diable, o vien kart buvo pasaks mon Dieu62.
62Dieve

mano (pranc.).
305
Turinys

iulis Minjo, bankininkas i firmos Minjo ir Sns Deloreno gatvje. Jis ess Minjo vyresnysis. Ponia L Espan turjusi iek tiek kapitalo. Ji atidariusi sskait jo banke met pavasar (prie atuonerius metus). Danai nedavusi nedideles sumas, taiau n kiek nenuimdavusi. Bet trys dienos prie mirt ji asmenikai pamusi keturis tkstanius frank. Pinigai buv imokti auksu, ir banko tarnautojas pristats juos namus. Adolfas Le Bonas, Minjo ir Sns firmos tarnautojas, paliudijo, jog mint dien, apie vidurdien, jisai palydjs poni L Espan jos namus ir nunes keturis tkstanius frank, sudtus du maielius. Atidarius duris, pasirodiusi panel L Espan ir pamusi i jo vien maiel, o antrj jis atidavs senutei, atsisveikins ir ijs. Nieko gatvje tuo metu nemats. Tai labai nuoalus skersgatvis. Viljamas Berdas, siuvjas, parod, kad drauge su kitais js nam. Jis anglas. Paryiuje gyvens dvejus metus. Vienas pirmj ulips laiptais. Girdjs du besiginijanius balsus. Kimusis balsas buvo pranczo. Kai kuriuos odius suprats, bet dabar nebeatsimens vis. Aikiai girdjs sacr ir mon Dieu. Tuo metu pasigirdo brkteljimas kojomis ir bruzdesys, tarsi bt grmsi keletas moni. Spie306
Turinys

gis balsas buvs labai garsus, kur kas garsesnis u kimj. Ess tikras, kad tai buvs ne anglo balsas, veikiau vokieio. Galjs bti moters balsas. Vokikai jis nemoks. Keturi i anksiau pamint liudytoj pakartotinoje apklausoje parod, jog durys miegamj, kuriame buvo rastas panels L Espan lavonas, buvusios urakintos i vidaus, kai ten atbg mons. Viepatavusi visika tyla, nei vaitojimo, nei maiausio garso. Kai durys buvo ilautos, ten nieko nerad. Tiek miegamojo, tiek kambario gatvs pus langai buv nuleisti ir aklinai udaryti i vidaus. Durys tarp kambari buvusios udarytos, bet neurakintos. Durys i priekambario koridori buvusios urakintos, raktas kitas i vidaus. Kambarlis gatvs pus ketvirtajame aukte, koridoriaus pradioje, buvs neurakintas, durys buvusios pusiau praviros. ia buv priversta sen lov, di ir panai daikt. Jie buvo ineti ir rpestingai apirti. Viso namo pakamps buvo kuo kruopiausiai ityrintos. luotelmis buvo imaiyti visi dmtraukiai. Namas yra keturi aukt ir dar kambariai palpje. Nuleidiamos durys, vedanios ant stogo, buvo stipriai ukaltos vinimis ir, atrod, jau daugel met nebuvo atidarinjamos. Laikas, pra307
Turinys

js nuo tada, kai buvo igirsti besiginij balsai, iki kambario dur ilauimo, liudytoj buvo nurodytas nevienodai. Vieni nurod tris minutes, kiti penkias. Duris ilauti buvo nelengva. Alfonsas Garsijas, karstadirbys, paliudijo, kad gyvens Morgo gatvje. Kils i Ispanijos. Vienas i t, kurie siver nam. Laiptais nelips. Jis ess silpn nerv ir bijojs jaudintis. Girdjs besiginijanius balsus. Kimusis balsas buvs pranczo. Suprasti odi negaljs. Spiegis balsas buvs anglo tuo jis neabejojs. Anglikai jis nemoks, taiau sprendis i intonacijos. Albertas Montanis, konditeris, parod, kad jis vienas pirmj ulips laiptais. Balsus girdjs. Kimusis balsas buvs pranczo. Suprats kelet odi. Kalbantysis tarsi priekaitavs. Negaljs suprasti spiegianiojo odi. Tas kalbjs greitai ir usikirsdamas. Mans, jog tai buvs rusas. iaip vis kit parodymus patvirtins. Pats jis italas. Niekada netek kalbti su rusu. Kai kurie liudytojai, apklausti pakartotinai, patvirtino, kad vis ketvirtojo aukto kambari dmtraukiai yra per siauri ir mogus negaljs pralsti pro juos. Kalbdami apie luoteles jie turjo galvoje cilindrins formos epeius kaminams valyti. Tie
308
Turinys

epeiai buvo pertraukti per visus dmtraukius. Name nra kiemo dur, pro kurias bt galjs kas nors pasprukti, kol mons lipo auktyn. Panels L Espan lavonas buvo taip stipriai grstas dmtrauk, jog tiktai keturiese ar penkiese pavyko j itraukti. Polis Diuma, gydytojas, parod, kad vos iauus jis buvo pakviestas apirti lavon. Jie abu gulj ant iuinio miegamajame, kuriame buvo rasta panel L Espan. Merginos knas smarkiai apdraskytas, su daugybe mlyni. Tai paaikinama tuo, kad lavonas buvs grstas dmtrauk. Oda ant kaklo smarkiai nudrksta. Po pat smakru pastebta keletas gili brim ir mlyni, greiiausiai pirt atspaud. Veidas iurpiai pamlynijs, aki obuoliai iok i akiduobi. Lieuvis beveik visai perkstas. Po krtine aptikta didiul mlyn, padaryta, matyt, spaudiant keliu. Pono Diuma nuomone, panel L Espan pasmaug vienas ar keletas neinom asmen. Motinos knas siaubingai sualotas. Kone visi deiniosios kojos ir rankos kaulai sulauyti. Kairysis tibia63 sutrupintas, taip pat ir kairiosios puss onkauliai. Visas knas baisiai sudauy63Blauzdikaulis

(lot.).
309
Turinys

tas ir pamls. Sunku pasakyti, kokiu bdu buv taip sualota. Svarus vzdas, storas geleinis virbas, kd bet koks didelis, sunkus ir bukas rankis nepaprastai stipraus vyro rankose bt galjs palikti tokias ymes. Moteris n jokiu rankiu nebt stengusi smogti toki smgi. Mirusiosios galva, kai liudytojas j pamats, buvusi visikai atskirta nuo kno ir taip pat smarkiai sudauyta. Gerkl, matyt, buvusi perpjauta kokiu nors atriu daiktu, greiiausiai skustuvu. Aleksandras Etjenas, chirurgas, buvo pakviestas drauge su ponu Diuma apirti lavon. Visikai sutinks su pono Diuma parodymais. Daugiau nieko svarbesnio nepavyko suinoti, nors ir buvo apklausinta dar keletas asmen. Paryiuje dar nebuvo tokios paslaptingos ir taip visais atvilgiais supainiotos mogudysts jeigu i viso j galima pavadinti mogudyste. Policija buvo sutrikusi nepaprastas atvejis panaiuose reikaluose. Nepavyko aptikti n menkiausi pdsak. Vakariniame laikraio numeryje buvo praneama, kad Sen Roko kvartale susijaudinimas vis dar nerimsta, kad nusikaltimo vieta buvo dar kart rpestingai apiekota, dar kart apklausti liudytojai, bet viskas veltui. Taiau prierae buvo pami310
Turinys

nta, kad suimtas ir pasodintas kaljim Adolfas Le Bonas, nors, iskyrus jau inomus faktus, joki kali nebuvo rasta. Diupenas nepaprastai susidomjs sek tyrimo eig taip bent buvo galima sprsti i to, kad jis susilaik nuo bet koki pastab. Tiktai perskaits praneim apie Le Bono sumim, jis paklaus mane, k a galvoju apie nusikaltim. A tegaljau sutikti su viso Paryiaus nuomone, jog tai neatskleidiama paslaptis. Nesivaizdavau, kaip bt galima susekti nusikaltl. Nereikia sprsti, pareik Diupenas, i ito pavirutiniko tyrimo. Paryiaus policija, kuri tiek giriama u valgum, yra tik gudri, ne daugiau. Jos veiksmuose nra sistemos, o daro ji tik tai, k diktuoja aplinkybs. Ji plaiai reklamuoja savo priemones, bet ios priemons neretai taip blogai pritaikomos reikiamu momentu, jog nenoromis primena pon urdenP15, kuris pareikalavo robe-de chambre pour mieux entendre la musique64. Danai j gaunami rezultatai bna stebinantys, bet tai pasiekiama daugiausia uolumu ir darbtumu. Kur i savybi nepakanka, ten j planai sulunga.
64Chalato,

kad geriau girdt muzik (pranc.).

311
Turinys

VidokasP16, pavyzdiui, turjo ger nuojaut ir buvo pakankamai atkaklus. Bet, neturdamas ilavinto mstymo, jis nuolat darydavo klaid, kylani dl pernelyg uoli tyrinjim. Jis irjo daiktus i taip arti, jog tuo net trukd sau matyti. Jis galdavo labai dmesingai inagrinti vien ar kit detal, taiau, sukaups dmes atskirus dalykus, ileisdavo i aki visum. Taip atsitinka tam, kuris nori bti per daug gilus. Tiesa ne visuomet gldi ulinyjeP17. Mano nuomone, esminiuose dalykuose ji visada esti paviriuje. Mes iekom jos slniuose, o surandam kaln virnse. Tipikos ios ries klaid ypatybs ir altiniai yra labai aiks stebint dangaus knus. Jeigu vaigd pairsite skersomis, probgmais umet ak, nukreip tiktai tinklains krat (jautresn silpnesns viesos dirginimams, negu jos vidurys), tai pamatysite t vaigd aikiai ir galsite tiksliai vertinti jos rykum, negu pamau grdami vilgsn tiesiai j. Antruoju atveju ak patenka didesnis spinduli kiekis, u tai pirmuoju bna gerokai didesnis jautrumas viesai. Per didelis gilumas silpnina ir drumsia minties aikum. Netgi Venera gali inykti i dangaus skliauto, jeigu nukreipsime j per daug sutelkt, intensyv ir ties vilgsn.
312
Turinys

Kai dl ios mogudysts, tai mums pirmiau reikia patyrinti patiems, o paskui galsime pasakyti savo nuomon. is tyrinjimas bus gera pramoga (pamaniau, kad toks odis ia nelabai tinka, bet nutyljau), be to, Le Bonas kart man padar paslaug, u kuri a noriu atsidkoti. Eime apirti patalp savo akimis. A pastu policijos prefekt G., todl nebus sunku gauti reikaling leidim. Leidim gav, tutuojau nuvykome Morgo gatv. Tai vienas t skurdi skersgatvi, jungiani Rielj ir Sen Roko gatves. is rajonas buvo toli nuo ms gyvenamosios vietos, todl ia atvykome jau pavakary. Nam suradome nesunkiai, kadangi prieingoje gatvs pusje dar tebesibriavo praeiviai, tuiai iopsantys udarytas langines. Tai buvo paprastas paryietikas namas su vartais, prie kuri stovjo stiklin bdel su slankiojaniu langeliu, liudijaniu, kad ia sdta durininko. Neueidami vid, mes nuingsniavome toliau gatve, pasukome skersgatv, dar kart pasukome ir prijome prie pastato i kiemo puss. Diupenas kruopiausiai tyrinjo nam ir vis aplink, nors, mano nuomone, visai be reikalo. Po to mes grome atgal, prijome prie namo i fasado puss, paskambinome ir, parod galio313
Turinys

jimus budintiems agentams, buvome leisti vid. Ulipome laiptais ir jome miegamj, kur buvo rasta panel L Espan ir kur dar guljo abu lavonai. Kambarys buvo paliktas toks, koks buvo tokiais atvejais paprastai niekas nelieiama. Nepastebjau nieko daugiau, kaip tik tai, apie k jau buvau skaits laikratyje Gazette des Tribunaux. Diupenas stropiausiai apirjo visk, net ir lavonus. Po to apjome kitus kambarius, nusileidome kiem. andaras nesitrauk nuo ms n per ingsn. Tyrinjimas utruko iki tamsos; tada grome namo. Pakeliui mano draugas dar usuko vieno dienraio redakcij. A jau esu minjs, kad Diupenas turjo daugyb ugaid ir kad je les mnageais65 iai frazei nra angliko atitikmens. Dabar jam kakas ov galv, ir jis nenorjo nieko kalbti apie mogudyst iki pat rytdienos vidurdienio. Kit dien jis mai paklaus, ar a nieko ypatinga nepastebjau nusikaltimo vietoje. od ypatinga jis itar tokiu tonu, jog a net sudrebjau pats neinodamas kodl.

65A

joms nuolaidiavau (pranc.).

314
Turinys

 Ne, nieko ypatinga, atsakiau, bent jau nieko daugiau, k mudu skaitme laikratyje. Abejoju, tar Diupenas, ar Gazette tinkamai sigilino nenusakom io vykio siaubingum. Bet palikime ramybje tuius io laikraio spliojimus. Man rodosi, jog i paslaptis laikoma neatskleidiama kaip tik dl tos prieasties, dl kurios ji turt bti laikoma lengvai atskleidiama: a turiu galvoje paius keisiausius io nusikaltimo poymius. Policij suklaidino ne tiek paios mogudysts, kiek tokio iaurumo beprasmikumas. Be to, juos suglumino nesuderinami faktai: viruje buvo girdti besiginij balsai, o nieko, iskyrus panels L Espan lavon, nebuvo surasta, nors i ten nebuvo galima nepastebtiems pabgti vir. Nenusakomas chaosas kambaryje; lavonas, grstas dmtrauk galva emyn; pasibaistinas senuts kno sualojimas ios aplinkybs, taip pat ir visos kitos, kuri a neminsiu, visikai paralyiavo valdios agent veiksmus ir neleido pasireikti j igirtajam valgumui. Jie padar didel, taiau danai pasitaikani klaid, supainiodami neprastum su nesuprantamumu. Taiau jeigu kas ir padeda protui rasti keli ties, tai tik ie nukrypimai nuo prastini rib. Atliekant tok tyrinjim, kaip dabar, ne tiek
315
Turinys

svarbu klausti kas atsitiko, bet kas atsitiko, ko anksiau dar niekada nebuvo atsitik. Ir i ties paprastumas sprendimo, kuris pads, ar jau padjo man atskleisti i paslapt, yra tiesiog proporcingas tiems tariamiems sunkumams, su kuriais susidr policija. A smeigiau akis Diupen su nebylia nuostaba. Dabar laukiu, tar jis, vilgiodamas ms kambario duris, laukiu mogaus, kuris, jeigu ir nra tiesioginis t udyni kaltininkas, tai tam tikru atvilgiu buvo jas veltas. Jis greiiausiai yra nekaltas dl pai iauriausi ios mogudysts baisybi. Tikiuosi, kad i prielaida nebus klaidinga, kadangi ja ir remiasi mano sitikinimas, jog pavyks minti i msl. A laukiu to mogaus ia, iame kambaryje, kiekvien valandl. Suprantama, jis gali ir neateiti, bet, reikia manyti, kad ateis. Jeigu jis pasirodys, turime j sulaikyti. tai pistoletai. Abu inome, kaip juos panaudoti, jeigu prireiks. Pamiau pistoletus, beveik nesuprasdamas, k darau, netikdamas savo ausimis, o Diupenas toliau kalbjo tarsi sau. A jau esu minjs bding jam tokiais atvejais isiblakym. Jo odiai buvo skirti man, bet balsas, nors ir negarsus, turjo t intona316
Turinys

cij, kuria paprastai kalbama su mogumi, esaniu labai toli. Sustingusiomis akimis jis irjo sien. Kad besiginij balsai, kalbjo Diupenas, kuriuos girdjo mons ant laipt, buvo ne pai moter balsai, t rod liudytojai. Todl visikai atpuola versija, kad es senut pirmiau umu dukter, o po to pati nusiud. A kalbu apie tai vien tik nordamas parodyti savo metod: poniai L Espan nebt utek jg grsti dukters lavon dmtrauk, kur jis buvo surastas; be to, jos paios kno sualojim pobdis visikai atmeta prielaid apie saviudyb. Vadinasi, jas nuud kakokie treti asmenys, ir kaip tik i asmen besiginij balsai ir buvo girdimi. O dabar noriau atkreipti dmes ne liudytoj parodymus, apie iuos balsus apskritai, o tik tai, kas buvo ypatinga tuose parodymuose. Ar js nieko ypatinga juose nepastebjote? A pasakiau, kad visi liudytojai tvirtino, jog kimusis balsas yra pranczo, o dl spiegianiojo, arba, kaip vienas pavadino, aiiojo balso, buvo daug skirting nuomoni. Tai yra patys parodymai, tar Diupenas, bet ne t parodym ypatingumas. Js nepastebjote nieko reikmingesnio, o kai k buvo galima pastebti. Liudytojai, kaip js teisingai paminjote, visi
317
Turinys

buvo vienodos nuomons dl kimiojo balso. O dl spiegianiojo balso liudytoj nuomons skyrsi tai ir yra parodym ypatingumas; italas, anglas, ispanas, olandas ir pranczas, bandydami j apibdinti, visi parod, kad tai usienieio balsas. Kiekvienas j utikrino, kad tai nebuvo jo tvynainis. Be to, jo kalb lygino ne su ta, kuri pats moka, bet kaip tik prieingai. Pranczas mano, jog tai ispano balsas ir bt galjs atskirti kelet odi, jeigu bt mokjs ispanikai. Olandas tvirtina, kad tai buvo pranczo balsas, taiau protokole mes randame, kad is liudininkas nemokjo pranczikai ir buvo apklausinjamas per vertj. Anglas galvoja, kad tai vokieio balsas, o nesupranta vokikai. Ispanas yra tikras, kad tai anglo balsas, sprendis apie tai i intonacijos, nors angl kalba jam visai svetima. Italas tiki, kad tai ruso balsas, bet niekada nekalbjs su tikru rusu. Antrasis pranczas liudija skirtingai nuo pirmojo ir teigia, kad tai buvo italo balsas, bet, kadangi nemoks ital kalbos, jis, kaip ir ispanas, sprendis i intonacijos. Tikrai keistai turjo skambti kalba, apie kuri buvo duoti tokie skirtingi parodymai ir kurios garsai n vienam penki stambiausi Europos krat atstovui nebuvo pastami! Js sakysite, kad tai galjo bti azijieio
318
Turinys

arba afrikieio balsas. Azijiei ir afrikiei Paryiuje negausu; taiau, netgi nepaneigdamas tokios galimybs, noriu atkreipti js dmes tris aplinkybes. Vienas liudytojas bals apibdino kaip veikiau ai, o ne spiegiant. Kiti du charakterizuoja, jog spiegiantysis kalbjo greitai ir usikirsdamas. Joki odi, netgi gars, panai odius, n vienas liudytojas negaljo atskirti. Neinau, ts Diupenas, k js manote apie iuos mano samprotavimus, bet drstu tvirtinti, jog vien tik i ios parodym dalies padaryt motyvuot ivad apie kimj ir spiegiantj bals utenka, kad kilt tarimas, suteikiantis krypt visai tolesnei ios paslapties iaikinimo eigai. Sakydamas motyvuot ivad, a turiu galvoje, kad tik tokios ivados ir yra galimos, ir kad jos neivengiamai sukelia tarim, kaip vienintel t ivad rezultat. Koks tai tarimas, kol kas nesakysiu. sidmkite tik tai, kad man jis pasirod toks tikinantis, jog suteik tam tikr krypt tyrinjimams nusikaltimo vietoje. Dabar mintimis persikelkime t kambar. Ko mes ia pirmiausia iekosime? Iekosime kelio, kuriuo udikams pavyko pasprukti. Nra reikalo priminti, kad n vienas i ms netiki antgamtiniais reikiniais. Ne dvasios nuud panel ir poni L Espan.
319
Turinys

Nusikaltliai buvo materialaus pasaulio btybs ir paspruko remdamiesi jo dsniais. Bet kaip? Laim, iuo klausimu galima samprotauti tik vienaip, ir toksai samprotavimas turi nuvesti mus tiksl sprendim. I eils panagrinkime galimus pabgimo bdus. Aiku, jog tuo metu, kai mons lipo laiptais auktyn, udikai buvo kambaryje, kur buvo surasta panel L Espan, arba bent gretimame kambaryje. Taigi tik iuose dviejuose kambariuose mes turime iekoti ijimo. Policija nuodugniai ityrinjo grindis, lubas ir sien tink. Joks slaptas ijimas negaljo likti nepastebtas. Nepasitikdamas svetimomis akimis, a vis dlto visk apirjau pats. Ir i tikrj slapto ijimo ten nra. Abiej kambari durys koridori buvo urakintos i vidaus. vilgtelkime dmtraukius. Nors iki koki atuoni deimties pd vir pakuros jie yra normalaus ploio, toliau taip susiaurja, kad pro juos negalt pralsti netgi didesn kat. Pasprukti kuriuo nors ia pamintu keliu yra nemanoma, lieka tik langai. Pro fasado langus niekas negaljo pabgti, kadangi j bt pastebjusi minia gatvje. Taigi tikriausiai udikai pabgo pro miegamojo langus. Prij i ivad tokiu paprastu bdu, mes, kaip sugebantys protauti mons, negalime jos atmesti vien tik dl
320
Turinys

to, jog tai atseit aikiai nemanoma. Tik mes turime rodyti, jog is aikus nemanomumas yra tariamas. Miegamajame yra du langai. Vienas i j neustatytas baldais ir visas gerai matomas. Antrojo lango emutin dal udengia prie jo pristumtos sunkios lovos galvgalis. Pirmj lang mons rado stipriai udaryt i vidaus. Net keli vyrai jo negaljo pakelti. Kairje rmo pusje igrta didel skyl ir j, kone iki galvuts, kalta stambi vinis. Apirjus antrj lang, taip pat buvo rasta panai vinis, kalta tokiu pat bdu; ir is langas niekaip nepasidav pakeliamas. Dl i prieasi policija buvo visikai sitikinusi, jog pabgti pro ia buvo nemanoma. Todl jiems atrod, jog nes jokio reikalo traukti vinis ir atidarinti langus. A tyrinjau daug kruopiau, ir tai dariau dl k tik nurodyt prieasi inojau, jog reikia rodyti, kad aikus nemanomumas yra tariamas. A samprotavau a posteriori66. udikai tikrai pabgo pro vien i lang. Bet tada jie nebt galj taip tvirtai udaryti lang i vidaus, kaip jie buvo rasti. is akivaizdus faktas sustabd policinin66Remdamasis

patirtimi (pranc.).
321
Turinys

kus, ir jie nebepltojo savo tyrinjim ia kryptimi. Bet langai buvo udaryti. Vadinasi, jie turjo usitrenkti patys. Tai vienintel manoma ivada. Prijau prie neustatyto lango, vargais negalais itraukiau vin ir pabandiau pakelti rm. Kaip ir tikjausi, visos mano pastangos buvo bergdios. Supratau, kad kakur turi bti paslpta spyruokl; dabar sitikinau, jog ir ankstesns prielaidos yra teisingos, kad ir kokios paslaptingos atrod aplinkybs, susijusios su vinimis. Atidiai paiekojs, tuoj pat suradau slapt spyruokl. Paspaudiau j ir, patenkintas savo atradimu, lango jau n nekliau. Vl staiau vin viet ir miau atidiai j apirinti. mogus, ilinds pro lang, galjo j vl udaryti, spyruokl bt usikirtusi, bet vinies statyti bt buv nemanoma. Ivada buvo aiki, taigi vl susiaurjo mano iekojim apimtis. Vadinasi, udikai turjo pabgti pro kit lang. Jeigu spyruokls abiejuose rmuose yra tokios paios o to galima buvo tiktis, tai turjo bti skirtingos vinys arba bent skirtingai kaltos. Ulips ant lovos iuinio per galvgal, atidiai apirjau antrj lang. Po to, ukis rank u lovos krato, aptikau ir paspaudiau spyruokl, kuri, kaip ir tikjausi, niekuo nesiskyr nuo anos. Tada apirjau vin. Ji buvo tokia
322
Turinys

pat stora, kaip ir pirmoji, ir panaiai kalta beveik iki pat galvuts. Js pagalvosite, kad a buvau suglums; jeigu taip manote, tuomet nesuprantate induktyvinio metodo. A, kaip sakoma, neaudiau pro al. N valandls nebuvau pamets pdsak. N vienoje vietoje grandin nebuvo trkusi. Ityriau paslapt iki galo vinies. Jau minjau, kad ji niekuo nesiskyr nuo vinies kitame lange; bet is faktas visai nieko nereik (nors ir atrod svarus), nes buvau tvirtai sitikins, jog nuo vinies ir reikia pradti msl minti. Ji lyg ir kitokia, pagalvojau. Vos prisilieiau, galvut ir koks ketvirtis colio paios vinies pasiliko mano rankoje. Kita vinies dalis buvo skylje, kur ji, matyt, ir buvo nulauta. Nulauta ji buvo seniai (lio vietoje pakraiai buvo surdij) ir, atrodo, plaktuko smgiu, kuris kal rm ir jos galvuts krat. Vl tiksliai staiau galvut t pai viet lio nebebuvo matyti, ir atrod, kad vinis yra visikai sveika. Paspaudiau spyruokl ir atsargiai pakliau rm kelet coli. Drauge su rmu klsi ir vinies galvut, tvirtai laikydamasi savo vietoje. Nuleidau lang, ir vl susidar spdis, jog vinis visikai sveika.
323
Turinys

Viena msl buvo minta. udikas pabgo pro lang, ustatyt lova. mogui ilindus, langas pats usidar (arba j kas nors udar), ir spyruokl atoko savo viet. Ji ir prilaik lang, o ne vinis, kaip kad man policija juk tik todl ir buvo nusprsta, jog tsti tyrim nra reikalo. Toliau kyla klausimas, kaip udikas nusileido emn. A j isprendiau eidamas drauge su jumis aplink nam. Madaug penki su puse pd nuo to lango atstumu yra ivestas aibolaidio lynas. Nuo jo niekas negalt pasiekti lango, tuo labiau lsti vidun. Taiau a pastebjau, kad ketvirtojo aukto langins yra ypatingo tipo, kur paryieiai staliai vadina ferrades; tokios langins dabar jau beveik nedaromos, bet jas danokai galima pastebti senuose Lijono ar Bordo pastatuose. Jos primena paprastas duris (vienpuses, o ne suveriamas) ir skiriasi tik tuo, kad j virutin dalis yra kiaura panai groteles, todl u j galima patogiai sitverti rankomis. Langins ponios L Espan name buvo trij su puse pd ploio. Kai mes jas pamatme i kiemo puss, jos buvo pusiau praviros, tai yra sudar su siena stat kamp. Galimas dalykas, jog policija, kaip ir a, apirinjo nam i kiemo puss. Bet kadangi irdami ias ferrades jie mat
324
Turinys

tik j aukio linij (kitaip ir negaljo matyti), policininkai nepastebjo, koks tikrasis j plotis, arba neatkreip tai reikiamo dmesio. O sitikin, kad pro i viet nusikaltliai negaljo pasprukti, jie, suprantama, pasitenkino tik labai pavirutiniku apirjimu. Taiau a ikart pastebjau, kad lango, esanio lovos galvgalyje, langin, atvrus j iki paios sienos, bus madaug tik dvi pdos nuo aibolaidio. Man buvo aiku, kad nepaprastai vikrus ir drsus mogus nuo aibolaidio gali lsti pro lang. Bdamas dviej su puse pd atstumu (sakykime, kad langins yra visikai atidarytos), nusikaltlis galjo stipriai nusitverti u groteli. Po to, paleids aibolaid, sirms kojomis sien ir drsiai atsispyrs nuo jos, galjo udaryti langin ir, jeigu tuo metu buvo atviras langas, okti tiesiog kambar. Noriu, kad sidmtumte, jog a kalbjau apie ypating energij ir drs, kurie btinai reikalingi norint skmingai atlikti tok sunk ir riziking numer. Ketinau tik rodyti, kad, pirma, tai buvo manoma padaryti ir, antra, svarbiausia, noriu, kad sivaizduotumte, kokio neregto, tiesiog antgamtinio vikrumo reikia tokiam uoliui. Js, inoma, pasakysite, kad, anot jurist, savo teisumo rodymui a turiau veikiau sumainti to
325
Turinys

vikrumo reikm, o ne stengtis j visikai atskleisti. Galbt taip bna juridinje praktikoje, bet proto reikalavimai kitokie. Galutinis mano tikslas tiesa. Dabar a pirmiausia noriu, kad js palygintumte t neregt vikrum, kur a k tik paminjau, su tuo ypatingu spiegianiu (ar aiiu) ir trkiojaniu balsu, kalbjusio kalba, dl kurios nebuvo dviej vienod nuomoni ir kurioje negalima buvo atskirti n vieno skiemens. Kai jis itar iuos odius, galvoje man mkteljo miglota, dar nesusiformavusi nuojauta. Man rodsi, jog tuoj tuoj suvoksiu Diupeno mint, taiau suvokti negaljau, panaiai kaip kartais bandai prisiminti kak umirt, bet vis dlto taip ir neprisimeni. Tuo tarpu mano draugas kalbjo toliau. Kaip matote, nuo klausimo, kaip nusikaltlis paspruko, a perjau prie klausimo, kaip jis sibrov. Ketinau rodyti, kad ir sibrauta, ir pasprukta pro t pai viet ir tuo paiu bdu. O dabar sugrkime pat kambar. Pairkim, kaip jis atrodo. Manoma, kad komodos staliai buvo ivogti, nors daugelis daikt juose palikta. i prielaida yra grynas absurdas. Tai tik spjimas ir labai kvailas ne daugiau. Kaip galima inoti, kad staliuose rasti ne visi daiktai, kurie juose anksiau buvo? Ponios L Espan ir
326
Turinys

jos dukt gyveno usisklendusios pas niek nesilankydavo ir paios nieko nepriimdavo, retai teieidavo i nam, todl nebuvo reikalo danai keisti apdarus. Rasti drabuiai anaiptol ne prasiausi i t, kuriuos ios moterys galjo dvti. Jeigu vagis bt k nors ms, tai kodl jis nepam vertingiausi daikt; kodl nepam visko? odiu, kodl jis paliko keturis tkstanius aukso frank, o isitemp ryul baltini? Juk pinigai buvo palikti. Beveik visa suma, kuri minjo bankininkas Minjo, rasta maieliuose ant grind. Todl noriu, kad imestumte i galvos t kvail motyvo idj, kuri policininkams pakio parodymai apie pristatytus iki nam dur pinigus. Ms gyvenime kas valand pasitaiko deimteriopai nuostabesni sutapim u it (pinig pristatymas ir po trij dien j gavj nuudymas), o mes j netgi nepastebime. Apskritai sutapimai yra didelis kliuvinys tam tikros kategorijos mstytojams, neturintiems supratimo apie tikimybi teorij teorij, kuriai svarbiausios mokslo akos turi bti dkingos u paius garsiuosius savo atradimus. Jeigu auksas bt dings, tai tasai faktas, jog jis buvo pristatytas prie tris dienas iki mogudysts, reikt kak daugiau, negu paprast sutapim. Tada visai pagrstai kilt klausimas apie nusikaltimo
327
Turinys

motyv. Bet iuo atveju laikyti pinigus svarbiausiu io nusikaltimo motyvu, reikt pripainti nusikaltl buvus tikr itil ir idiot, kadangi auks, kitaip sakant, savo motyv, jis umiro. O dabar, nepamirdami aplinkybi, kurias atkreipiau js dmes ypating bals, nepaprast vikrum ir stebinant tokios neregtai iaurios mogudysts betikslingum pairkime paias udynes. Rankomis pasmaugta moteris ir galva emyn grsta dmtrauk. Paprasti mogudiai tokiu bdu neudo. Bent jau taip nesielgia su savo auk lavonais. I to, kaip lavonas buvo grstas dmtrauk, js galite pripainti, kad tai kakas neapsakomai keisto kakas visikai nesuderinamo su ms supratimu apie mogaus poelgius, netgi jeigu ir manytume, kad t vykd visiki isigimliai. Taip pat pagalvokite, kokia didel turjo bti jga, taip stipriai grdusi lavon toki siaur ang, kad net keliems monms buvo sunku j itraukti. Atkreipkite dmes ir kitus ios baisios jgos poymius. Ant idinio buvo stori plauk kuoktai, labai stori il mogaus plauk kuoktai. Jie buvo irauti su aknimis. Js inote, kokios reikia jgos, norint irauti i karto netgi dvideimt ar trisdeimt plauk. Js, kaip ir a, matte iuos kuoktus. Prie
328
Turinys

j akn (koks iurpus reginys!) prilip sukrej odos gumulliai neabejotinas rodymas, kad jgos, vienu kartu irovusios kok pus milijono plauk, bta milinikos. Senuts ne gerkl buvo perpjauta, bet galva visai atskirta nuo kno o juk nuudyta paprastu skustuvu. Pagalvokite taip pat apie vrik ios piktadarybs iaurum. A nekalbu apie mlynes ant ponios L Espan kno. Ponas Diuma ir gerbiamas jo asistentas Etjenas nustat, kad jos padarytos buku daiktu, ir sak ties. Tas bukas daiktas, aiku, yra kiemo grindinio akmenys, ant kuri auka buvo imesta pro lang, ustatyt lova. Tai visikai akivaizdu. Bet policija nesusivok, kaip ir dl langini ploio, kadangi tos vinys taip sandariai ukal j nuovok, jog jie n neman, kad langai i viso atidarinjami. Jeigu dabar prie viso ito pridsite dar keist netvark kambaryje, tai belieka tik sujungti ias svokas: netiktin vikrum, jg, virijani prastines mogaus jgas, vrik iaurum, mogudysts beprasmikum, galvoje netelpant siaubing elges ir bals, kurio intonacija buvo nepastama daugelio taut atstovams ir kuriame nebuvo joki prasming odi. Tai koki galima prieiti ivad? Koks spdis jums susidar?
329
Turinys

iurpuliai perbgo man per kn nuo tokio Diupeno klausimo. Beprotis, tariau a, tai padar kakoks pamis maniakas, pabgs i netoliese esanio beprotnamio. Tam tikra prasme, atsak Diupenas, js odiuose yra tiesos. Bet beproi balsai, netgi j didiausio limo metu, visai nepanas t ypating bals, girdt ant laipt. Kiekvienas beprotis priklauso kokiai nors tautai, ir jo kalboje, nors odiai ir nerils, skiemenys visuomet esti rils. Be to, beproi plaukai ne tokie, kokius a dabar laikau rankose. A ipliau ma kuoktel i kietai sugniaut ponios L Espan pirt. K apie juos galite pasakyti? Diupenai! suukau galutinai pribloktas, kokie keisti plaukai jie ne mogaus. A to ir netvirtinu, pasak Diupenas, bet noriau, kad prie darydamas ivadas pavelgtumte mano pieinl ant popieriaus. Tai tikslus pavaizdavimas to, k vieni liudytojai apibdino kaip tamsias mlynes ir gilius nag atspaudus ant panels L Espan kaklo, o kiti (Diuma ir Etjenas) kaip kelet mlyni, greiiausiai pirt atspaud.
330
Turinys

 Kaip matote, ts mano draugas, iskleisdamas ant stalo popieriaus lap, is pieinys vaizduoja pirtus, kurie stipriai ir ilgai gniau kakl. N vieno i j nepajudta i vietos ir tikriausiai iki pat aukos mirties laikyta tvirtai suspaudus. O dabar pabandykime udti visus pirtus ant atitinkam viet, kurios ia yra suymtos. A pamginau, bet veltui. Galbt mes darome ne taip, kaip reikia, tar jis. is popierius plokias, o mogaus kaklas yra cilindro formos. tai pliauska, madaug tokios apimties kaip mogaus kaklas. Apvyniokite apie j piein ir dar kart pabandykite. Padariau kaip lieptas, bet dabar buvo dar sunkiau negu anksiau. Ne, tariau a, tai ne mogaus rankos yms. O dabar, tar Diupenas, perskaitykite i itrauk i KiuvjP18. Tai buvo stambaus rudojo orangutango i Ryt Indijos sal apraymas. Milinikas io induolio gis, nepaprasta jga ir vikrumas, nesutramdomas iaurumas ir jo sugebjimai pamgdioti yra visiems gerai inomi. A ikart supratau vis ios mogudysts siaubingum.
331
Turinys

 ia aprayti pirtai tariau a, baigs skaityti, visikai sutapt su iuo pieiniu. Dabar suprantu, kad joks kitas gyvulys, o tik is orangutangas galjo palikti tokias ymes, kokias esate nukopijavs. Ir is rusvos spalvos plauk kuoktelis labai panaus Kiuvj apraytojo gyvulio plaukus. Taiau man dar neaikios visos ios siaubingos paslapties detals. Be to, buvo girdti du besiginij balsai, i kuri vienas neabejotinai buvo pranczo balsas. Tiesa. Ir js tikriausiai prisimenate kteljim, kur visi liudytojai vieningai priskiria iam balsui, kteljim mon Dieu! iuos odius, pasakytus tuometinmis aplinkybmis, vykusiai apibdino vienas liudytojas, konditeris Montanis; pasak jo, tai buvo panau tramdym ar kalbinjim. Remdamasis iais dviem odiais, a ir viliuosi isprsti it msl. Kakoks pranczas inojo apie mogudyst. Galimas dalykas, netgi visai tikras dalykas, kad jis nedalyvavo iose kruvinose skerdynse. Galbt orangutangas pabgo nuo jo. Ir tikriausiai pranczas j sek iki nusikaltimo vietos, bet toki iurpi vyki paveiktas, nebegaljo jo sugauti. vris dar ir dabar laisvas. Nekursiu toliau prielaid, nes tai ir yra tik prielaidos, kadangi migloti samprotavimai, kuriais jos remiasi, nra pakankamai gils, ir net
332
Turinys

mano paties protas negali j vertinti, taigi negaliu tiktis, kad jos bus suprantamos kitiems. Pavadinsime jas prielaidomis ir apie jas kalbsime tik kaip apie prielaidas. Jeigu tasai pranczas, kaip a galvoju, i ties neturi nieko bendra su iomis iaurybmis, tai skelbimas, kur vakar vakare, grdamas namo, palikau Le Monde (is laikratis, atstovaujantis ms laivininkysts interesams, yra daugelio jrinink skaitomas), turt j atvesti pas mus. Jis padav man laikrat, ir a perskaiiau praneim: SUGAUTAS Bulons mike dien, anksti ryt (t ryt, kada vyko mogudyst), stambus rusvas orangutangas, priskirtinas Borneo sal poriui. Jo savininkas (nustatyta, kad tai Maltos laivo jrininkas) gali atsiimti gyvul, jeigu rodys, kad jisai priklauso jam ir sumoks nedidel pinig sum u jo sugavim ir laikym. Kreiptis adresu: Sen ermeno priemiestis, gatv, Nr. , ketvirtas auktas. I kur galjote inoti, paklausiau a, kad tasai mogus yra Maltos laivo jrininkas? A ito neinau, atsak Diupenas. Visai nesu tuo tikras. Bet vilgtelkime i juostos skiautel. Sprendiant i jos formos ir i to, kokia ji nevari, matyti, kad juosta buvo riami plaukai ilg kas, kurias taip mgsta jrininkai, mazgas taip pat jrei333
Turinys

vikas, bdingas maltieiams. Radau kaspin ant ems prie aibolaidio. Nemanau, kad jis bt priklauss kuriai nors i nuudytj. O jeigu a klystu, darydamas ivadas i io kaspino, jei tasai pranczas ne Maltos laivo jrininkas, tai mano skelbimas nepadarys alos. Jeigu apsirinku, jis tiesiog pagalvos, jog mane suklaidino kokia nors aplinkyb, ir nesigilins reikal. Bet jei a galvoju teisingai, tai laimjau svarb kozir. inodamas apie mogudyst, pranczas, nors ir nekaltas, dvejos, ar jam atsiliepti skelbim, ar atsiimti orangutang. Jis samprotaus taip: A nekaltas; esu neturtingas; mano orangutangas daug kainuoja o mogui kaip man, tai tikras turtas kodl turiu jo netekti dl kakoki nepagrst nuogstavim? Dabar jis ia pat, ranka pasiekiamas. Jis buvo surastas Bulons mike, labai toli nuo mogudysts vietos. Ar gali kam nors kilti tarimas, jog neprotingas vris galjo padaryti tokias baisybes? Policijos padtis kebli jai nepavyko aptikti n menkiausio pdsako. Net jeigu ji ir susekt vr, vis tiek bt nemanoma rodyti, kad a inau apie mogudyst, arba apkaltinti u tai. Bet svarbiausia, kakas apie mane jau ino. Skelbjas mane vadina vries savininku. Kain, k dar jis apie mane ino. Jeigu nenueisiu atsiimti savo nuosavybs, kuri tiek
334
Turinys

daug kainuoja, ir yra inoma, kad man priklauso, tai gali kilti tarimas, kad vris ir padar nusikaltim. O a visai nesuinteresuotas atkreipti dmes save arba vr. Atsiliepsiu skelbim, atsiimsiu orangutang ir laikysiu j udaryt, kol viskas aprims. i valandl ant laipt igirdome ingsnius. Paruokite pistoletus, spjo Diupenas, bet neparodykite ir nepanaudokite j iki neduosiu enklo. Fasadins durys buvo neurakintos; sveias jo pro jas nepaskambins ir m lipti laiptais. Taiau, matyt, suabejojo. Netrukus igirdome j leidiantis emyn. Diupenas skubiai pribgo prie dur, bet tuo metu mogus vl m lipti auktyn. kart jis nebegro atgal, o rytingu ingsniu lipo auktyn ir tuoj pat pabeld ms kambario duris. Praom! linksmu ir draugiku balsu pakviet Diupenas. kambar jo vyras. Nra abejons, jis buvo jrininkas, auktas, tvirto sudjimo, raumeningas, akiplika veido iraika, tarsi aipytsi i paties velnio, taiau apskritai gana malonios ivaizdos. Saulje degs veidas pusiau udengtas anden ir mustachio67. Rankoje jis laik sunki uolin
67s

(it.).
335
Turinys

lazd, bet kitokio ginklo, matyt, neturjo. Jrininkas nerangiai nusilenk, pasak labas vakaras pranczikai; iuos odius jis itar taip, kaip kalbama NeatelyjeP19, bet vis dlto galjai suprasti, kad tai paryietis. Praom sstis, draugui, tar Diupenas. Js tikriausiai atjote orangutango? Garbs odis, a tiesiog pavydiu jums. Nuostabiai graus ir, be abejo, labai brangus vris. Kiek, js nuomone, jam met? Jrininkas giliai atsiduso, kaip mogus, kuriam nuo irdies nukrito sunkus akmuo, ir po to atsak tvirtu balsu: Sunku pasakyti, bet ne daugiau kaip ketveri ar penkeri. Ar jis ia? O ne, ia nra kur jo laikyti. Jis yra nuomojamoje arklidje, netoliese, Diubur gatvje. Atiduosiu j rytoj ryt. inoma, jeigu rodysite, kad tai js nuosavyb. Suprantama. Gaila man bus isiskirti su juo, atsiliep Diupenas. Mesj, u visus js rpesius atsilyginsiu, utikrino vyrikis. Man ir galv tai neatjo. Mielai umoksiu u vries sugavim inoma, saikingai.
336
Turinys

 K gi, atsak mano biiulis. Tai labai grau i js puss. Kiek ia papraius? Minutl o, jau inau. Atlyginimas tebnie toks. Papasakokite visk, k inote apie mogudyst Morgo gatvje. Paskutiniuosius odius Diupenas itar tyliai ir labai ramiai. Taip pat ramiai jis prijo prie dur, urakino jas ir sidjo rakt kien. Po to isitrauk pistolet i uanio ir be maiausio susijaudinimo padjo j ant stalo. Jrininko veid nutviesk raudonis, tarsi j bt kas smaugs. Jis paoko i vietos ir grieb lazd, bet po valandls vl krito kd, drebdamas visu knu, o jo veidas mirtinai ibalo. Jis neitar n odio. Man buvo nuoirdiai jo gaila. Be reikalo isigandote, draugui, maloniai tar Diupenas. Visikai be reikalo. Mes nenorime jums nieko blogo. Duodu dentelmeno ir pranczo od, kad neketiname padaryti jums skriaudos. A puikiai inau, jog esate nekaltas dl t baisybi Morgo gatvje. Taiau negaliu tvirtinti, kad tam tikru atvilgiu nesate jas sivls. I to, k pasakiau, turbt suprantate, jog daug kas iuo klausimu man jau yra inoma, ir i tokio altinio, apie kur js niekada n nesapnavote. Apskritai padtis man yra aiki. Js nepadarte nieko, ko buvo galima ivengti, tikrai,
337
Turinys

nieko, dl ko galtumte bti apkaltintas. Js netgi nieko nepavogte, nors galjote vogti nebaudiamas. Jums nra ko slpti. Jums nra reikalo k nors nutylti. I kitos puss, garbs principai pareigoja pasakyti visk, kas jums inoma. Suimtas nekaltas mogus, tariamas mogudyste, kurios kaltinink js galite nurodyti. Kol Diupenas kalbjo, jrininkas spjo susitvardyti, bet jo pirmykio laisvumo neliko n enklo. Tepadeda man Dievas, tar jis, valandl patyljs. Papasakosiu visk, k inau apie reikal. Bet a nemanau, kad patiksite bent puse to, k igirsite. Biau kvailys, jeigu tikiausi ko nors panaaus. Vis tiek a tikrai nekaltas ir visk nuoirdiai prisipainsiu, nors ir tekt u tai umokti gyvybe. tai trumpas turinys to, k jis papasakojo. Neseniai jis buvo nukeliavs Indijos salyn. Su grupe jrinink ilipo Borneo saloje ir pramogos dlei patrauk salos gilum. Jam su draugu pavyko sugauti orangutang. Tasai draugas mir, ir jis tapo vieninteliu vries savininku. Po daugybs rpesi, kuri plaukiant atgal pridar nesutramdomas belaisvis, jam pagaliau pavyko parsigabenti j Paryi ir udaryti savo namuose. Nordamas ivengti nema338
Turinys

lonaus kaimyn smalsumo, laik vr rpestingai paslps, ir taip man laikyti iki jam ugis aizda kojoje, kuri, plaukiant laivu, buvo sivars rakt. Vliau ketino j parduoti. Grs namo i jrinink pasilinksminimo t nakt, arba tiksliau, jau ryt tos dienos, kai buvo vykdyta mogudyst, jis rado bedion savo miegamajame; ji buvo itrkusi i greta esanio sandliuko, kuriame, kaip jisai man, bedion buvo saugiai udaryta. Su skustuvu rankoje, visa isimuilinusi, ji sdjo prie veidrod ir rengsi skustis, nes tikriausiai anksiau pro rakto skylut buvo maiusi besiskutant eiminink. Pamats tok pavojing ginkl io nuomaus vries letenose ir inodamas, kad jis puikiai moka juo naudotis, jrininkas isigando ir kur laik nesuvok, k daryti. Taiau jis jau inojo, kad gyvul sutramdyti rimbu galima netgi pai smarkiausi jo siautuli metu, taigi griebsi jo ir kart. Pamats rimb, orangutangas puol pro kambario duris laiptais emyn, kur, nelaim, buvo atdaras langas, ir ioko pro j gatv. Isigands pranczas leidosi vytis; bedion, nepaleisdama skustuvo vis stabteldavo ir atsigrdavo, idarindama grimasas savo persekiotojui, o kai tasai prisiartindavo, ji nubgdavo toliau.
339
Turinys

Gaudyns tssi ilgai. Gatvse viepatavo visika tyla, kadangi buvo tik kokia treia valanda ryto. Skersgatvyje, esaniame u Morgo gatvs, bglio dmes patrauk viesa, sklindanti pro atvir ponios L Espan miegamojo lang ketvirtajame aukte. Pripuols prie namo, jis pamat aibolaid, netikimai vikriai ulipo juo, po to nusitvr u langins, kuri buvo atidaryta iki sienos, ir, laikydamasis jos, uoko tiesiog ant lovos galvgalio. Visa tai netruko n minuts. okdamas kambar, orangutangas kojos spyriu vl atvr langin. Jrininkas neinojo, diaugtis ar nuogstauti. Jis buvo tikras, jog ia pavyks sugauti vr, patekus spstus, nes i j buvo galima itrkti tik aibolaidio lynu. Bet jam buvo labai neramu. Kad tik bedion ko nors nepridaryt name! i mintis j paskatino toliau vytis bgl. sliuogti aibolaidiu nra sunku, ypa jrininkui. Taiau ulips iki ketvirto aukto turjo sustoti; langas buvo tolokai kairje, ir jis tegaljo isitemps vilgtelti kambario vid. O ten pamat tok siaub, jog vos nenukrito emn. Kaip tik tuo metu nakties tyloje ir pasigirdo iurps auksmai, paadin i miego ir igsdin Morgo gatvs gyventojus. Ponia L Espan ir jos dukt, abi apsirengusios naktiniais markiniais, matyt, tvark
340
Turinys

dokumentus jau mintame seife, kuris buvo itrauktas kambario vidur. Jis buvo atidarytas, o jo turinys iverstas alia ant grind. Aukos sdjo turbt nugaromis lang; sprendiant pagal laik, prajus nuo vries siverimo iki auksm, atrodo, kad jos ne i karto j pastebjo. Moterys tikriausiai paman, jog langin stukteljo vjas. Kai jrininkas vilgteljo vid, milinikas vris buvo paiups poni L Espan u plauk (jie buvo palaidi, kadangi jinai ukavosi) ir mosikavo skustuvu jai prie veid, mgdiodamas barzdaskut. Dukt guljo paslika ant grind: ji buvo nualpusi. Senuts riksmas ir prieinimasis (todl jai ir buvo irauti plaukai) gal ir taikingus orangutango ketinimus pavert niriu. Vienu smarkiu smgiu jis vos nenukirto jai galvos. Pamats krauj, visai pasiuto. Griedamas dantimis, svaidydamas i aki kibirktis, jis puol prie mergaits, suleido savo baisingus nagus jai kakl ir spaud tol, kol ji numir. T akimirk klaidiojs ir pamis jo vilgsnis nukrypo lovos galvgal, vir kurio buvo matyti jo eimininko veidas, sustings i siaubo. vris, matyt, dar nebuvo umirs baisaus rimbo, todl jo tis i karto pavirto baime. inodamas, kad nusipeln bausms ir tarsi nordamas paslpti savo kruvinus
341
Turinys

darbus, apimtas panikos baims, jis puldinjo po kambar traukydamas ir lauydamas baldus, mtydamas patalyn nuo lovos. Galiausiai pagriebs merginos lavon grdo dmtrauk, kur jis ir buvo rastas; po to iupo senuts lavon ir galva emyn imet pro lang. Kai bedion su savo sualotu neuliu prisiartino prie lango, siaubo apimtas jrininkas prigludo prie lyno ir jau ne lipo, o veikiau nuliuo emn ir nudm namo, drebdamas dl i skerdyni pask; baims apimtas, jis atsiadjo rpintis tolesniu orangutango likimu. ksmai, kuriais pranczas ireik pasibaisjim ir igst, sumi su dkusio padaro unktimu, ir buvo tie garsai, kuriuos nugirdo mons ant laipt. Man maai k teliko pridurti. Orangutangas tikriausiai pabgo i miegamojo aibolaidio lynu dar prie ilauiant duris. okdamas pro lang, jis ir bus j utrenks. Po kurio laiko j sugavo pats jrininkas ir brangiai pardav Botanikos sodui. Le Bonas tuojau pat buvo paleistas, kai mes policijos prefekto biure papasakojome apie visas to vykio aplinkybes. inoma, Diupenas neitvr kai ko nepakomentavs. Nepaisant savo prielankumo mano draugui, is pareignas
342
Turinys

negaljo nuslpti apmaudo, kad taip pakrypo reikalai, ir netgi por kart gl mums, primindamas, kad niekam nedera kiti nosies svetimus reikalus. Tegu, tar Diupenas, taip nieko jam ir neatsaks. Tegu ilieja ird. Tada jam bus lengviau. A patenkintas, kad nugaljau j jo paties tvirtovje. Nesuprantu tik, kodl jis taip stebisi, jog jam nepavyko minti ios msls; juk, ties sakant, ms biiulis prefektas yra per daug gudrus, todl mintis giliai nesiekia. Jo imintis neturi stuburo. Yra tik galva, o kno nra, taip, kaip vaizduojama deiv LavernaP20 arba, geriausiu atveju, turi galv ir peius, kaip menk. Bet, iaip ar taip, jis sumanus mogus. Mane ypa avi jo sugebjimas veidmainiauti, kuriuo jis peln sau didelio gudruolio reputacij. A turiu galvoje jo prot de nier ce qui est, et dexpliquer ce gui nest pas68.

68Neigti P21.

tai, kas yra, ir kalbti apie tai, ko nra (pranc.)

343
Turinys

MALSTREMO GELMSEP1
Dievo keliai tiek Gamtoje, tiek ir Lemtyje skiriasi nuo ms keli; o ms darbai negali n prilygti didybei, gelmei ir nevelgiamumui jo krini, kurie gilesni u Demokrito ulinP2.
DOZEFAS GLENVILISP3

Mes ukopme aukiausios uolos virn. Senis, matyt, buvo smarkiai nuilss, nes kelet minui negaljo itarti n odio. Dar ne taip seniai, praneko jis pagaliau, ir a biau galjs vesti jus iuo taku ne blogiau u savo jauniausij sn; beveik prie trejus metus man nutiko tai, ko dar niekada nebuvo patyrs mirtingasis arba bent jau nra tokio mogaus, kuris bt tai patyrs ir liks gyvas. eios siaubo valandos sugniud mano kn ir dvasi. Jums turbt atrodo, kad a esu nukars senis, bet taip nra. Per pus dienos juodi kaip varnas mano plaukai prailo, knas suglebo, o nervai taip pakriko, jog imu drebti nuo maiausios tampos ir baiminuosi net
344
Turinys

elio. Ar patiksite, jog velgiant emyn net nuo ios menkuts uolos man ima svaigti galva? Menkut uola, ant kurios krato jis taip neapdairiai prigul pailsti beveik visu knu jis buvo pakibs vir prarajos ir tik alkne atsirms slid uolos krat i menkut uola, status, juodas ir vilgantis luitas, stksojo ikils per kok tkstant penkis imtus ar tkstant eis imtus pd vir uol karalijos apaioje. U niek pasaulyje nebiau idrss prieiti ariau kaip per penkis eis ingsnius nuo jos krato. Prisipainsiu, kad i pavojinga mano bendrakeleivio poza man var toki baim, jog a visu giu isitiesiau ant ems, sikibau alimais auganius krmoknius ir nedrsau net aki pakelti dang niekaip negaljau atsikratyti minties, jog lstantis vjas ims ir nuvers kaln i pai pamat. Prajo nemaai laiko, kol idrsau atsissti ir pavelgti tolumon. Na, uteks paikioti, tar mano vadovas, juk atsivediau jus ia, kad geriau siirtumt viet, kur man nutiko tas vykis, kai pasakosiu, visk matysite prie savo akis. Dabar mes esame, kalbjo jis, kaip paprastai praddamas i tolo, mes esame netoli Norvegijos krant, eiasdeimt atuoni laipsni platumoje
345
Turinys

didelje Nordlando provincijoje, atiauriame Lofodeno krateP4. Kalnas, ant kurio virns sdime, vadinasi Rkanasis Helsegenas. O dabar pasikelkime truput aukiau sitverkite ols, jeigu svaigsta galva taip ir pavelkite u tos, apaioje ms esanios rko juostos, jr. Nukreipiau apsvaigus vilgsn emyn ir ivydau vandenyno platybes tokios tamsios spalvos, jog i karto prisiminiau Nubijos geografo apraymP5 apie Mare Tenebrarum69. Niresn ir nykesn peiza sunku bt buv sivaizduoti. dein ir kair, kiek tik aprp akys, tarsi pasaulio tvirtovs drieksi iurpiai juod ir pasvirusi uol eils, o j nirum dar labiau rykino bangos, kurios, auktai iklusios savo baltas, baisias keteras, puol jas, be atvangos kaukdamos ir riaumodamos. Prieais ikyul, ant kurio virns buvome, u koki penki ar ei myli nuo kranto, matsi maa plika salel; arba, tiksliau pasakius, buvo galima spti, jog ten yra salel, i nirtingos, j gaubianios bang mos. Kokios dvi mylios ariau kranto matsi kita, maesn, iurpiai iraiyta tuia salel, apie kuri juodavo uol sangrdos.
69Tamsos

jra (lot.).
346
Turinys

Vandenyno ruoas tarp tolimesns salels ir kranto atrod labai neprastai. Nors iuo metu nuo jros pt toks stiprus vjas, jog brigas, plaukis tolumoje su visikai sutrauktu triseliu, protarpiais visas panirdavo ir inykdavo i aki. iame ruoe nesimat prasto bangavimo, o tik trumpi, staigs, nirtingi susikertani bang okteljimai tiek pavjui, tiek ir prie vj. Put ten beveik nebuvo, tik visai prie pat uol. T sal tolumoje, ts senis, norvegai vadina Vurgu. it, viduryje Moske. Toji, mylia iaur, yra Ambarenas. Tenai Islezenas, Hotholmas, Keildhelmas, Suarvenas ir Bukholmas. Dar toliau tarp Mosks ir Vurgo Oterholmas, Flimenas, Sandflezenas ir Stokholmas. Tai tikrieji j pavadinimai. Bet kodl joms apskritai reikjo duoti vardus, nei jums, nei man nelemta suprasti. Ar k nors girdite? Ar pastebite permain vandenyje? Jau koki deimt minui mes buvome Helsegeno virnje, kuri kopme i vidins Lofodeno dalies, taigi jr ivydome tik pasiek virn. Seniui bekalbant, igirdau gars ir vis stiprjant gaudes, tarsi bt maurojusi milinika buivol kaimen Amerikos prerijose; t pai minut pastebjau, jog jrinink vadinamos kapotos bangos greitai
347
Turinys

pavirto srov, tekani ryt pusn. ia pat, mano akyse, ioji srov gavo neregt greit. Kiekvien akimirk tas greitis didjo verlumas augo. Per penkias minutes visas jros plotas iki pat Vurgo sukunkuliavo nesutramdomu niriu; bet baisiausiai jra lo tarp Mosks salos ir kranto. ia plati vandens tkm, raioma ir vagojama tkstanio susikertani srovi, stojo piestu, apimta nirting konvulsij ptsi, kunkuliavo, nypt sukdamasi nesuskaiiuojamais milinikais verpetais ir skuriuodama versi rytus tokiu greiiu, kokiu vanduo krinta tiktai nuo labai stataus skardio. Dar po keleto minui visas vaizdas vl neatpastamai pasikeit. Jros pavirius tapo lygesnis, o skuriai vienas po kito inyko, taiau dabar atsirado milinikos put juostos ten, kur anksiau j visai nebuvo. Tas juostas, isidriekusias didiuliame plote ir susijungusias tarp savs, suko jau silpnjantys skuriai, ir jos tapo naujo, dar didesnio skurio idiniu. Netiktai visai netiktai jis isiplt aik ir apibrt rat, turint daugiau kaip mylios skersmen. skur juos plati vilgani pursl juosta; bet n purslelis nepateko gerkl baisingojo piltuvo, kurio vidus, kiek tik akys siek, buvo lygi, blizganti, juoda kaip derva vandens siena, sudaranti
348
Turinys

su horizontu koki keturiasdeimt penki laipsni kamp, besisukanti svaigiu greiiu, sibuojanti ir besiblakanti, drebinanti erdv tokiais iurpiais garsais atrod, lyg kas rkt ar maurot, koki savo agonijoje nesiunia dang netgi galingasis Niagaros krioklys. Kalnas virpjo iki pat papds, o uola svyravo. Apimtas nervinio susijaudinimo, parkritau veidu em ir sikibau skurdi ol. Tai turbt ir yra, kreipiausi pagaliau sen, ne kas kita, kaip didysis Malstremo skurys. itaip jis kartais vadinamas, atsak senis. Mes, norvegai, vadiname j Moskestremu, pagal Mosks sal, esani viduryje. prasti io verpeto apraymai visikai neparuo mans tam, k ivydau. Jono RamusoP6 apraymas, iaip jau, atrodo, vienas isamiausi, visikai neperteikia nei vaizdo didingumo, nei jo iurpumo, nei pagaliau to stulbinanio nepatirto pojio, kuris sukreia irov. A neinau, nuo kurios vietos ir kuriuo metu tas autorius stebjo vaizd; bet tikriausiai ne nuo Helsegeno virns ir ne per audr. Tiesa, yra jo aprayme keletas viet, kurias verta pacituoti dl kai kuri detali, nors jos tik labai blankiai perteikia reginio sukeliam spd.
349
Turinys

Tarp Lofodeno ir Mosks, rao jis, vandenyno gylis yra nuo trisdeimt ei iki keturiasdeimties jros sieksni; bet kitoje pusje, prie Vero (Vurgo), gylis taip sumaja, jog laivams gresia pavojus suduti uolas netgi paiu tykiausiu oru. Jros potvyni metu srov tarp Lofodeno ir Mosks sal labai audringai veriasi kranto pus, bet kurtinant nioktim, kur sukelia verlus atoslgis, vargu ar galima palyginti su paties garsiausio ir baisiausio krioklio esiu; is nioktimas girdimas u keliolikos myli, o skuriai arba duobs ia susidaro tokie dideli ir gils, jog laiv, patekus j traukos sfer, neivengiamai siurbia ir nugramzdina dugn, kur jis sudta akmenis; kai jra nurimsta, jo nuolauos ikyla paviri. Bet ramybs valandls tarp atoslgio ir potvynio bna tik protarpiais, kai tykus oras, ir trunka vos ketvirt valandos, po to srov vl palengva sisibuoja. Kai ji ima lti, o jos tim dar padidina audra, pavojinga artintis prie ios vietos net per norveg myliP7. Ne kart ji prarijo valtis, jachtas ir laivus, laiku nepastebjusius pavojaus ir priplaukusius per daug arti. Danai atsitinka, kad banginiai, atsidr prie pat ios srovs, tampa jos siautuli aukomis; ir nemanoma aprayti, kaip jie riaumoja ir bliauna, bergdiai stengda350
Turinys

miesi itrkti. Kart srov pagrieb lok, plaukiant i Lofodeno Mosk, ir nutemp dugn, o jis taip garsiai riaumojo, jog buvo girdti net ant kranto. Miliniki pu ir egli kamienai, pagriebti skurio, ikyla taip sulauyti ir sudarkyti, kad atrodo, tarsi bt apaug kokiais eriais. Tai aikiai liudija, jog dugnas nustas atri uol, tarp kuri mediai vartomi ir svaidomi. i srov reguliuoja jros potvyniai ir atoslgiai jie keiiasi kas eios valandos. 1645 metais, ankstyv Verb sekmadienio ryt, skurys siautjo su tokiu triukmu ir jga, jog net subyrjo pakrants namai. Dl gylio, tai a negaljau suprasti, kaip i viso buvo galima j imatuoti prie pat skurio. Tie keturiasdeimt jros sieksni, matyt, nurodo ssiaurio gyl prie Mosks arba Lofodeno krant. Moskestremo viduryje turt bti daug giliau; tuo gali sitikinti vilgteljs nuo Helsegeno virns skurio gelmes. irdamas nuo ios virukalns kaukiant apaioje FlegetonP8, negaljau susilaikyti nenusiypsojs i t naivi garbiojo Dono Ramuso anekdot apie banginius ir lokius, tarsi tai bt netikimi dalykai, kadangi man buvo visikai suprantama, jog ir didiausias linijinis laivas, pateks ios pratin351
Turinys

gos traukos srit, kaip plunksnel, pagauta viesulo, i karto inykt skuryje. Kai kurie bandymai paaikinti reikin, anksiau, prisimenu, atrod gana tikimai dabar mans visikai nebepatenkino. Pagal visuotinai priimt poir, io, taip pat trij maesni skuri tarp Fero sal, pagrindin atsiradimo prieastis yra ta, jog kartu su potvyniu ir atoslgiu kylanios ir krintanios bangos atsimua stksanias vandenyje uol ir rif keteras ir suspaustos krinta emyn it krioklys; juo aukiau pakyla potvynio banga, juo giliau ji turi kristi, ir dl to natraliai susidaro verpetas, arba skurys, kurio nepaprasta traukimo galia yra gana gerai inoma ir i menkesni pavyzdi. Taip raoma Brit enciklopedijoje. KircherisP9 ir kiti spja, jog paiame Malstremo viduryje yra praraja, perverianti vis ems rutul ir ieinanti kokioje nors labai tolimoje jo dalyje kai kurie j rytingai teigia, kad toji vieta esanti Botnijos lankoje. is aikinimas visai nepagrstas, taiau dabar, irdamas atsivrus regin, vaizdavausi esant kak panaaus; bet kai usiminiau apie tai savo vadovui, gerokai nustebau igirds, jog jis mans kitaip, nors beveik visi norvegai palaiko i nuomon. O dl k tik idstyt paaikinim, jis tiesiog prisipaino,
352
Turinys

jog nestengis j suprasti; ir a sutikau su juo: tie paaikinimai, tokie tikinantys popieriuje, ia, vir riaumojanios prarajos, pasidar visikai nesuprantami ir netgi absurdiki. Na, pakaks irti skur, tar senis. Jeigu dabar atsargiai nusliuogsite uvj, kur ne taip girdsis vandenyno gausmas, papasakosiu vien istorij, kuri jus tikins, jog a kai k inau apie Moskestrem. sitaisiau, kaip buvau lieptas, ir jis m pasakoti. Mes, trys broliai, turjome gerai rengt burin laiv, koki septyniasdeimties ton talpos, kuriuo plaukdavome vejoti tarp sal u Mosks, netoli Vurgo. Per audringus jros potvynius uvis visada gerai eina, reikia tik pataikyti tinkam moment ir turti drsos; vis dlto i vis Lofodeno vej tiktai mes trys plaukdavome vejoti prie sal. Paprastai visi vejai traukia toliau pietus. Ten gali gaudyti uv bet kuriuo metu ir be didels rizikos, todl visi ten ir vejoja. Bet ms vietose, tarp uol, ne tik veissi geriausi ri uvys, ia j buvo kur kas gausiau, kartais per vien dien mes sugaudavome daugiau negu bailesni ms draugai per vis savait. odiu, tai buvo nutrktgalvikas loimas
353
Turinys

uuot dj darbo, mes rizikavome gyvybe, o drsa mums atstojo kapital. Ms laivas stovjo nedidelje lanklje, madaug penkios mylios nuo ia; paprastai graiu oru mes per t penkiolikos minui ramybs pertraukl skubiai perplaukdavome pagrindin Moskestremo ssiaur, kuo toliau nuo skurio, ir nuleisdavome inkar prie Oterholmo arba Sandflezeno, kur potvyniai ne tokie audringi. ia palaukdavome, iki jra vl nurimdavo, tada pakeldavome inkar ir plaukdavome namo. Niekada nesileisdavome i kelion, jeigu nebdavome tikri, jog plaukiant ten ir atgal ps pastovus oninis vjas, ir retai klysdavome. Per eerius metus tik du kartus buvome priversti praleisti vis nakt su nuleistu inkaru, kadangi buvo tilis labai retas reikinys iame krate; o kit kart beveik vis savait teko ibti jroje, ir mes ko nenumirme i bado, nes, vos tik atplaukme, pakilo audra ir ssiauris taip sisiautjo, jog apie grim nebuvo ko n galvoti. Mes btume buv nuneti atvir jr (verpetai taip sukiojo ir blak mus, jog inkaras susipainiojo ir j teko vilkti dugnu), jeigu nebtume patek vien i daugybs skersini srovi iandien jos ia, o ryt jau kitur, kuri
354
Turinys

nune mus uuovj prie Flimeno salos, ir ten mums pavyko imesti inkar. Negaliau jums papasakoti n dvideimtos dalies vis t sunkum, kuriuos patyrme ioje uv gaudykloje tai netikusi vieta netgi ir geru oru. Bet mums pavykdavo laimingai prasigauti per pat Moskestrem, nors man visuomet apmirdavo irdis, kai plaukdavome jo vandenis prie pat arba tuoj po ramiosios pertraukos. Pasitaikydavo, jog iplaukus vjas bdavo silpnesnis, negu atrodydavo ant kranto, ir mes juddavome liau, negu nordavome, o srov trukdydavo vairuoti laiv. Mano vyresnysis brolis turjo atuoniolikos met sn, o a taip pat auginau du stiprius berniukus. Jie, inoma, mums bt buv geri pagalbininkai ir irkluojant, ir gaudant uv bet nors mes patys kaskart rizikuodavome, nedrsome vetis vaik tok pavoj, kadangi, atvirai kalbant, tai tikrai bdavo baiss pavojai. Po keleto dien sueis treji metai, kai atsitiko tai, apie k ketinu jums papasakoti. Tai vyko 18 met liepos deimt dien. ios pasaulio dalies mons niekada nepamir tos dienos, nes tokio baisaus uragano, koks siautjo t dien, dangus dar niekada nebuvo atsiunts. Vis t ryt ir netgi gerokai po
355
Turinys

pusiaudienio pt velnus ir pastovus pietvakari vjas, o saul viet taip skaisiai, jog net ir pats seniausias ms vejys negaljo numatyti to, kas vyko vliau. Trise du mano broliai ir a apie antr valand dienos priplaukme prie sal ir neilgai trukus prisikrovme laiv geriausi uv, kuri t dien, kaip visi pastebjome, buvo gerokai daugiau negu bet kada anksiau. Mano laikrodis rod lygiai septynias, kai paklme inkar ir pasukome nam link, nordami perplaukti pavojingiausi Stremo dal nurimus jrai, o tai, kaip inojome, turjo prasidti atunt valand. Kai iplaukme, tirbort pt lengvas vjelis, ir kur laik spariai dmme pirmyn, negalvodami apie jok pavoj, nes i ties nebuvo n maiausios prieasties nuogstauti. Staiga, visai netiktai, vjas pasisuko ir m psti nuo Helsegeno. Tai buvo kakas nepaprasta itaip mums dar niekada iki iol nebuvo atsitik ir man, pats neinau kodl, pasidar truput neramu. Atgrme bures pavjui, taiau didels bangos visai neleido plaukti pirmyn, ir a jau buvau beketins pasilyti grti atgal ir nuleisti inkar, kai, pavelg atgal, pamatme vis
356
Turinys

horizont uklojus keist vario spalvos debes, kuris stebtinai greitai augo. Tuo paiu metu vjas, trukds mums plaukti, nurimo, stojo mirtina tyla, ir tik srov blak laiv visas puses. Taiau visa tai truko taip neilgai, jog nespjome ir pagalvoti, k tai reikia. Neprajo n minut, ir mus uklupo uraganas, o dar akimirka visas dangus apsitrauk debesimis, i vis pusi m tykti purslai ir pasidar taip tamsu, jog nebegaljome irti vienas kito. Tokio uragano, koks siautjo tada, nemanoma aprayti. Net patys seniausi norveg vejai nieko panaaus nra mat. Mes spjome pasukti bures dar prie prasidedant uraganui, bet jau nuo pirmojo audros gsio abu stiebai, tarsi nupjauti, nugarmjo u borto didysis stiebas nusitemp su savimi ir mano jaunesnj brol, kuris i atsargumo buvo prie jo prisiris. Ms laivas buvo lengvas kaip plunksnel. Vis j deng sandarus denis, iskyrus tik ma liuk prieakinje dalyje, kur, plaukdami per Strem, visuomet udarydavome, kad apsisaugotume nuo kapojani bang. Jeigu ne is atsargumas, mes btume tuojau pat atsidr dugne, nes kelet akimirk buvome visikai pasinr vanden. Kaip
357
Turinys

mano vyresnysis brolis iliko gyvas, negaliu pasakyti, nes jau niekada nebegaljau jo paklausti. O a, vos tik paleidau i rank fok, parpuoliau knibsias ant denio, sispyriau kojomis planyr, o rankomis sikibau ied, pritvirtint prie prieakinio stiebo pagrindo. Tai padariau vien i instinkto ir tai buvo protingiausia, nes buvau per daug apkvaiintas, kad galiau k nors galvoti. Kaip jau minjau, kelet akimirk buvome visai pasinr, ir vis laik, ugniaus kvap, laikiausi sikibs ied. Kai nebegaljau ilgiau iksti, atsiklaupiau ant keli, nepaleisdamas i rank iedo, ir ikiau galv i vandens. Tuo metu ms maas laivelis pasipurt kaip uo, ilips i vandens, ir iniro i bang. Buvau visai apstulbs ir bandiau sutelkti mintis ir galvoti, k reikia toliau daryti, staiga kakas sugrieb mane u rankos. Tai buvo mano vyresnysis brolis, ir mano irdis suvirpjo i diaugsmo, nes buvau tikras, jog jis jau u borto; bet kit akimirk diaugsmas virto siaubu nes jis prikio lpas man prie ausies ir kteljo vien od: Moskestremas! Niekas nestengt sivaizduoti, kokie buvo mano jausmai t valandl. Visas suvirpjau nuo galvos iki koj, tarsi bt itiks stipriausias drugio prie358
Turinys

puolis. Gerai inojau, k reikia is vienintelis odis, gerai supratau, k brolis norjo man pasakyti. Vjas mus ne tiesiai Stremo verpet, ir niekas negaljo ms igelbti! Jau minjau, kad kirsdami Stremo srov, mes visuomet kuo toliau aplenkdavome verpet netgi ramiausiu oru, po to atidiai stebdavome ir laukdavome, kada nurims jra o dabar plaukme tiesiog praraj, ir dar siauiant tokiam uraganui! Galimas dalykas, pagalvojau sau, jog atsidursime ten kaip tik tada, kai jra bus visai rami, taigi dar yra vilties. Bet jau kit akimirk pldau save tik kvailys galjo svajoti apie koki nors vilt. Gerai inojau, jog btume pasmerkti praiai, jeigu plauktume net ir galinga kanoniere. Tuo metu pirmasis nirtingas audros protrkis aptilo, arba bent nebejutome jo taip stipriai, kadangi vjas pt laivagal, bet bangos, kurios anksiau buvo vjo pribloktos ir emai guldamos tiktai putojo, dabar pakilo it didiuliai kalnai. Danguje taip pat vyko keista permaina. Aplinkui, visose pusse, jis buvo juodas kaip degutas, bet tiesiai vir ms galv staiga atsivr apvali ydro dangaus propera tokios skaisios ir gilios ydryns a dar niekada nebuvau mats o pro j suspindo netiki359
Turinys

mai skaidrus mnulis. Visk aplink mus jis nuviet nepaprastai rykiai bet, o Dieve, kok vaizd jis nuviet! Kelet kart bandiau nektis su broliu bet esys, nesuprantama kodl, taip sustiprjo, jog brolis negaljo igirsti n vieno odio, nors aukiau i vis jg tiesiai jam aus. Staiga jis papurt galv ir, mirtinai ibals, pakl pirt, tarsi nordamas pasakyti: Klausyk! I pradi negaljau suprasti, k jis turi galvoje, bet tuojau pat dingteljo baisi mintis. Isitraukiau i kiens laikrod. Jis stovjo. vilgteljau ciferblat, atgrs mnulio vieson, ir, apsipyls aaromis, sviediau j tolyn jr. Jis sustojo septint valand! Ramusis jros laikotarpis jau buvo prajs, ir dabar buvo pats Stremo skurio limas! Jeigu laivas yra tvirtai pastatytas, gerai rengtas ir ne per daug prikrautas, tai atviroje jroje, puiant stipriam vjui, bangos tarsi islysta i po jo sausumos gyventojams tai atrodo labai keista, o jrininkai tai vadina jojimu. Taigi kol kas mes tvirtai laikms balne, bet staiga milinika banga nutvr u laivagalio ir m kelti mus auktyn auktyn, tarsi pat dang. Niekada nebiau patikjs, kad banga gali pakilti
360
Turinys

taip auktai. O paskui sukdamiesi ir slysdami taip nrme emyn, jog man apsvaigo galva ir aptemo akys, tarytum biau sapnavs, jog krintu nuo aukto kalno virns. Taiau, kol buvome auktai, spjau apsidairyti aplink ir to vieno vilgsnio uteko. I karto supratau, kur esame. Moskestremo skurys buvo tiesiai prieais mus, madaug u ketvirio mylios, taiau taip skyrsi nuo prastojo Moskestremo, kaip kad is skurys, kur matote, nuo malno upelio. Jeigu nebiau inojs, kur esame ir kas ms laukia, biau nepains ios vietos. I siaubo nejuiomis umerkiau akis. Vokai, tarsi mlungio sutraukti, stipriai susispaud. Po dviej trij minui staiga pajutome, jog bangos atslgo, ir mes atsidrme pursl debesyje. Laivas padar staig posk kair ir kaip aibas ov pirmyn. T pai akimirk kurtinant bang es visikai nuslopino aius spiegimas sivaizduokite kelet tkstani garlaivi, kurie visi vienu metu leidia gar i katil! Dabar patekome put juost, kuri vis laik supa skur; pagalvojau, jog dar akimirka, ir mes nersime praraj, kurios gelmi negaljome rykiau irti, kadangi sukoms vir jos svaigiu greiiu. Atrod, jog laivas visai nebuvo grimzds vanden, o tarsi oro burbulas skriejo
361
Turinys

per kunkuliuojanias bangas. Jo deinysis bortas buvo atgrtas skur, o i kairs puss tvyrojo neaprpiamas, ms paliktas vandenynas. Jis stksojo tarp ms ir horizonto it milinika, traukuli tampoma siena. Gali pasirodyti keista, bet dabar, kai buvome paiose prarajos iotyse, a buvau daug ramesnis negu tada, kai artinoms prie jos. Nusprends, jog nebra ko tiktis, a beveik atsikraiau to siaubo, kuris i pradi buvo mane paralyiavs. Matyt, neviltis nuslopino nervus. Gali pasirodyti, jog giriuosi, bet viskas, k sakau, gryna tiesa miau mstyti, kaip didinga mirti tokia mirtimi ir kaip kvaila buvo galvoti apie tok menkniek, kaip paties gyvyb, regint itok nuostab Dievo galybs apsireikim. Neabejoju, kad paraudau i gdos, kai i mintis dingteljo galvoje. Po valandls mane apm nenugalimas susidomjimas paiu skuriu. A tiesiog jauiau nor itirti jo gelmes ir maniau, kad dl to verta paaukoti net ir gyvyb; ir labiausiai sielvartavau, jog jau niekuomet negalsiu papasakoti seniesiems biiuliams, likusiems krante, t paslapi, kurias ivysiu. inoma, buvo keista, kad tokios fantazijos uvald mogaus mintis jo paskutin gyvenimo valand
362
Turinys

vliau danai pagalvodavau, jog tasai laivo sukimasis aplink praraj bus truput aptemds mano prot. Buvo dar viena aplinkyb, padjusi man susitvardyti: dabar mes nejutome vjo, ia jis ms nebepasiek, nes, kaip js pats matte, put juosta yra daug emiau u vandenyn jis kilo vir ms tarsi auktas, status laitas. Jeigu jums niekada neteko bti jroje siauiant stipriam tormui, negalsite sivaizduoti, kaip aptemdo smon vjas ir niokiani bang purslai. Jie apakina, apkurtina, ugniauia kvap ir atima bet koki gali veikti bei mstyti. Taiau dabar mes buvome beveik visai ivaduoti nuo i nemalonum taip ir myriop pasmerktieji kaljime gauna menk maloni, kurios jiems draudiamos, kol j likimas dar nebna nulemtas. Sunku pasakyti, kiek rat mes apskriejome juostos pakraiu. Gal koki valand vis sukoms aplink, veikiau skridome, o ne plaukme, leisdamiesi vis gilyn ir artyn prie jo baisingosios kiauryms krato. Vis t laik a nepaleidau i rank iedo. Mano brolis buvo laivo gale, sikibs tui vandens statinait, stipriai pritvirtint vairagalyje prie ono; ji buvo vienintelis daiktas denyje, kurio nenusvied u borto pirmieji uragano uorai. Kai prisiartinome prie bedugns krato, jis paleido i rank statinait,
363
Turinys

puol prie iedo, ir, apimtas mirtino igsio, band jga atplti nuo jo mano rankas, kadangi iedas buvo maas ir abu btume negalj tvirtai j sikibti. Kai pamaiau, k jis daro, pajutau toki irdgl, kaip dar niekad gyvenime, nors gerai supratau, kad tai daro beprotis maniakas, pamis i baims. N neketinau su juo grumtis. inojau, kad nra jokio skirtumo, ar mes laikysims u ko nors, ar ne. Taigi uleidau jam ied, o pats nusiropiau laivo gal prie statinaits. Tai nebuvo labai sunku, kadangi laivas skriejo aplink beveik nekrypdamas onus, o tik sibuodamas pirmyn ir atgal nuo galing verpeto trkiojim ir virpjim. Vos tik spjau sitaisyti naujoje vietoje, laivas staiga pasviro ant deinio ono ir galvotrkiais nr bedugn. Skubiai sunabdjau mald Dievui ir jau maniau, kad viskas baigta. Kai apsvaigs kritau emyn, instinktyviai sikibau statinait ir umerkiau akis. Kelet sekundi nedrsau j atverti laukiau, jog tuojau pat siu, ir stebjausi, kodl taip ilgai neprasideda mirtinos grumtyns su vandeniu. Bet minuts slinko, o a vis dar buvau gyvas. Nebejutau, kad krintame emyn; ir laivas, atrod, vl plauk taip, kaip ir anksiau, kai buvome put juostoje, tik dabar truput labiau pakryps. sidrsinau ir vl apvelgiau regin.
364
Turinys

Niekada nepamiriu tos pagarbios baims, siaubo ir susiavjimo, kur patyriau, velgdamas aplink save. Atrod, jog laivas, tarsi kakokios paslaptingos galios sulaikytas, besileisdamas pakibo pusiaukelje, viduje miliniko ir neregtai gilaus piltuvo su lygutlmis sienomis, i pirmo vilgsnio lyg i juodmedio, jeigu jos nebt suksi svaigiu greiiu ir nebt atspindjusios vaiduoklikai mirgani mnulio spinduli, kurie auksiniu srautu liejosi i properos debesyse juodais laitais, giliai prasiskverbdami paias slapiausias bedugns gelmes. I pradi buvau taip sutriks, jog nieko negaljau irti. Rsti, visa apimanti didyb tai ir viskas, k ivydau. Taiau, kai truput atitokau, mano vilgsnis instinktyviai nukrypo emyn. ia man niekas neustojo vaizdo, kadangi laivas kabojo ant pasvirusios verpeto ploktumos. Jis stovjo visai tiesiai tai yra jo denio ploktuma buvo lygiagreti vandens paviriui bet tas pavirius buvo pasvirs daugiau kaip keturiasdeimt penki laipsni kampu, ir todl atrod, kad laivas guli ant ono. Ir vis dlto negaljau nepastebti, kad ir ioje padtyje man buvo n kiek ne sunkiau ilaikyti pusiausvyr kaip ir horizontalioje ploktumoje; itaip tikriausiai buvo dl didelio sukimosi greiio.
365
Turinys

Mnulio spinduliai, atrod, prasiskverb paias bedugns gelmes; bet a vis tiek negaljau nieko rykiau irti, kadangi visk gaub tirta migla, o vir jos kybojo didinga vaivorykt, panai t siaur, svyruojant tilt, kuris, anot musulmon, yra vienintelis takas, jungiantis Laik ir Aminyb. Ta migla arba vandens purslai atsirasdavo greiiausiai susidrus dugne visoms miliniko piltuvo sienoms taiau gausmo, kylanio i migl iki pat dangaus, a nedrstu aprayti. Kai mes atsiplme nuo viruje esanios put juostos ir kritome praraj, ikart atsidrme labai giliai; bet vliau leidoms ne tokiu dideliu greiiu. Mes sukoms aplink ne lygiai ir vienodai o svaigiais trkiojimais ir postmiais, kurie kartais nunedavo mus tik kelet imt jard, o kartais kone vis rat. Po kiekvieno apsisukimo mes nusileisdavome emyn nedaug, bet labai pastebimai. valgydamasis aplink po milinik skystojo juodmedio dykum, kuria mes buvome neami, pastebjau, kad ms laivas ne vienintelis daiktas, pateks verpet. Tiek aukiau, tiek emiau matsi laiv nuolauos, didiuliai rstai, medi kamienai ir daugyb smulkesni daikt bald dalys, sulauytos ds, statins ir ulai. Jau minjau, jog mane
366
Turinys

uvald nepaprastas susidomjimas, istms ankstesn beprotik baim. Ir atrod, jis kaskart vis stiprjo, kuo labiau a artjau prie baisingosios savo lemties. Keistai smalsaudamas dabar stebjau daiktus, kurie sukosi kartu su mumis. Matyt, a kliedjau, nes man buvo netgi malonu splioti, kuris i i daikt greiiau nusileis emyn, putas. i egl, uklupau kart save sakant, tikriausiai dabar pasiners ir inyks, ir labai nusivyliau pamats, jog oland prekybinio laivo griauiai j aplenk ir pasinr pirmiau. Galiausiai dar kelis kartus pamginau spti, bet vis taip pat apsirikau, ir is faktas mano nuolatinio klydimo faktas pakio man mint, nuo kurios vl visas sudrebjau, ir tankiau suplak irdis. Mane paveik ne naujas siaubas, o blankus jaudinanios vilties nujautimas. T vilt man suadino i dalies atsiminimai, i dalies dabartiniai stebjimai. Prisiminiau vis t vairiausi Lofodeno pakraius nusjus lamt, kur Moskestremas buvo prarijs, o po to vl imets. Dauguma i daikt bdavo sumaitoti keisiausiu bdu taip nubrinti ir ipayti, jog atrod, tarsi bt prismaigyti raki; taiau a prisiminiau, kad kai kurie j buvo ir visai sveiki. Tam a negaljau sugalvoti jokio kitokio
367
Turinys

paaikinimo, kaip tik tai, kad sualotosios nuolauos buvo visikai prarytos, o kitos pateko verpet baigiantis jros potvyniui arba, ten patekusios, dl kakokios prieasties leidosi emyn taip ltai, jog nespjo pasiekti dugno iki prasidedant potvyniui arba atoslgiui. Ir vienu, ir kitu atveju jos galjo bti vl imestos skurio vandenyno paviri, visikai nepatyrusios likimo t daikt, kurie buvo traukti anksiau arba praryti greiiau. Be to, pastebjau tris domius reikinius. Pirma daniausiai, kuo didesni buvo daiktai, tuo greiiau jie leidosi emyn; antra jeigu i dviej vienodos apimties kn vienas buvo sferinis, o kitas bet kokios kitokios formos, sferinis daiktas leidosi greiiau; treia i dviej vienodo dydio kn, jeigu vienas buvo cilindro formos, o antras bet kurio kito pavidalo, cilindro formos knas skendo liau. Po to, kai isigelbjau, kelet kart kalbjausi iuo klausimu su senu ms apylinks mokytoju. I jo ir imokau vartoti odius cilindras ir sfera. Jis man paaikino nors a jau pamirau t aikinim jog tai, k pastebjau, buvo natrali idava tos formos, kuri turjo plduriuojanios nuolauos, ir parod, kokiu bdu cilindras, pateks verpet, labiau prieinasi j traukianiai jgai ir
368
Turinys

sunkiau nugramzdinamas, negu kitokios formos to paties trio knas70. Viena nepaprasta aplinkyb pagavo mano dmes, ir a nutariau ja pasinaudoti. Kiekvien kart sukdami rat, mes aplenkdavome tai statin, tai rj ar laivo stieb. Kai a pirm kart pravriau akis ir ivydau verpeto stebuklus, daugelis i daikt buvo sulig mumis; dabar jie sukosi auktai vir ms, ir man rodsi, jog jie tik truput pajudjo i savo pradinio tako. Daugiau nebedvejojau. Nusprendiau prisiriti prie statinaits, u kurios laikiausi, nupjauti virves, kuriomis ji buvo pritvirtinta prie laivagalio, ir okti vanden. enklais bandiau atkreipti brolio dmes, rodiau praplaukianias pro mus statines ir visaip stengiausi jam paaikinti, k rengiuosi daryti. Pagaliau man pasirod, kad jis suprato mano ketinim, bet taip buvo ar ne jis tik beviltikai papurt galv ir atsisak pajudti i savo vietos prie iedo. Prie jo nuslinkti buvo nemanoma; pavojus vert skubti; sunkia irdimi palikau j jo paties likimui, prisiriau prie statinaits tomis paiomis virv70r.

Archimedas. De incidentibus in fluido, lib. 2 (Apie plaukiojanius knus, kn. 2).

369
Turinys

mis, kuriomis ji buvo pritvirtinta prie laivagalio, ir, nedelsdamas n akimirkos, okau jr. Viskas baigsi taip, kaip ir tikjausi. Kadangi a pats pasakoju jums i istorij matote, kad a tikrai isigelbjau, ir jau inote, kokiu bdu man pavyko tai padaryti, todl nesunku numanyti mano pasakojimo pabaig; taigi pasistengsiu keliais odiais ubaigti. Prajus gal kokiai valandai po to, kai okau jr, ms laivas, dabar jau nusileids daug emiau mans, staiga tris ar keturis kartus i eils aibikai apsivert ir, nusinedamas kartu su savimi mano mylim brol, negrtamai dingo put chaose. Kai statinait, prie kurios buvau prisiris, buvo padariusi truput daugiau negu pus kelio iki piltuvo dugno nuo tos vietos, kur a okau, verpeto pavidalas visikai pasikeit. Miliniko piltuvo sienos m darytis vis nuoulnesns. Audringas verpeto sukimasis vis ltjo ir ltjo. Pamau inyko putos ir vaivorykt, o prarajos dugnas m kilti auktyn. Dangus buvo giedras, vjas nutils, o mnulio diskas spinddamas leidosi vakaruose, kai a pasijutau ess vandenyno paviriuje, prie pat Lofodeno krantus, toje paioje vietoje, kur prie tai iojjo Moskestremo praraja. Dabar buvo ramusis jros periodas, bet vis dar tebesirito kalnais uragano sukeltos
370
Turinys

bangos. Mane pagrieb Stremo srov ir po keleto minui ine netoli kranto. Kakokia valtis pam mane buvau leisgyvis i nuovargio ir dabar, kai pavojus jau buvo prajs, negaljau itarti n odio, taip buvau ikankintas patirto siaubo. Mane itrauk senieji mano biiuliai, kasdienio darbo draugai, bet jie nepaino mans, taip kaip nebt pain piligrimo i dvasi alies. Mano plaukai, dar prie dien juodi it anglis, visikai pabalo, kaip js pats matote. Sako, kad i veido a visai pasikeiiau. Papasakojau jiems i istorij nepatikjo. Dabar papasakojau jums ir vargu ar js patiksite ja labiau, negu smagieji Lofodeno vejai.

371

Turinys

FJOS SALA
Nullus enim locus sine genio est.
SERVIUS71

La musique, rao MarmontelisP2 savo Contes Moraux72, kurias mes kur tik manydami ir tarsi tyiodamiesi i j dvasios vadinam Doroviniais pasakojimais, la musique est le seul des talens qui jouissent de lui mme; tous les autres veulent des tmoins.73 ia jis painioja malonum, kuris patiriamas klausantis muzikos gars, su mokjimu tuos garsus kurti. Muzikos krimas teikia ne daugiau diaugsmo u kitoki kryb, jeigu alia nra kito mogaus tam menui vertinti. Ir, kaip kitais menais, geriausia muzika mgautis vienumoje. Gal
71Nes

nra vietos be savo dvasios globjos. ServijusP1 ia odio moeurs vedinys ir reikia apie

(lot.).
72Mouraux

paproius. vienintelis talentas, kur patenkina jis pats; visiems kitiems reikia antro asmens (pranc.).
372
Turinys
73Muzikalumas,

raytojui nepavyko suprantamai ireikti savo minties, o gal jis paaukojo minties aikum labai protingos minties, kad muzikos dvasingumas iki galo atsiskleidia tik vienatvje prastam savo tautieiams frazs maiktumui. Su itokiu teiginiu nedvejodamas sutiks kiekvienas, kas myli muzik vardan jos paios ir jos teikiamo peno savo dvasiai. Taiau yra dar viena atgaiva, vis dar prieinama mirtingiesiems ir galbt vienintel, kurios didyb labiau net u muzik priklauso nuo vienatvs. Turiu galvoje laim, patiriam grintis gamtos vaizdais. Juk tiesa, kad mogus, troktantis ivysti Dievo lovs pasireikimus ioje emje, turi ivysti juos vienumoje. Bet kokia kita gyva btyb, nebtinai mogus, taiau gyva, iskyrus nebyli, em nuklojusi alum, bent jau man tra dm ant gamtovaizdio, terianti tos vietovs dvasi. Tikrai mgstu grtis tamsiais slniais ir pilkomis uolomis, ir tykiai ypsaniais vandenimis, ir mikais, dsaujaniais pro neram mieg, ir ididiai dunksaniais kalnais, kurie valgosi emyn lyg sargybiniai juose matau dal vienos, gyvos ir jautrios, esybs su tobuliausia ir visk apimania (t. y. sferine) forma, esybs, kurios kelias tarp ei planet, kurios nuolankus tarnas Mnulis, o valdovas Saul, kurios gyve373
Turinys

nimas aminyb, o mintys Dievo mintys, kurios diaugsmas painimas, o jos likimai skendi begalybje, kuri pripasta mus, kaip mes pripastame animaculae74, knibdanias kristaluose arba ms smegenyse, esybs, kuri mes laikome mediagika ir negyva, kokiais mus laiko animaculae. Teleskopai ir matematik skaiiavimai nesiliauja tikin mus, nepaisant tamsuolikiausi dvasinink akidmio, kad kosmosas, vadinasi, ir i jo dalel, turi Aukiausiajam didiul svarb. vaigds skrieja savo orbitomis tokia tobula tvarka, kad nesusiduria tarpusavyje, nors j yra tiek daug, kiek tik begali bti. T kn forma pritaikyta sukaupti kuo daugiau materijos, o j pavirius taip sutvarkytas, kad sutalpint kuo daugiau gyventoj. Tai, kad erdv berib, dar nerodo, jog Dievas jai abejingas, nes j upildanti materija taip pat neturi pabaigos. Kadangi jau matme, kad kvpti materijai gyvyb yra principas, ms supratimu svarbiausias Dievo veikimo principas, vargu ar protinga manyti, jog princip reikt taikyti tik nedidelei, kasdien matomai jo pasireikimo dalelei, paliekant nuoaly vis didyb.

74Mikroskopines

btybes (lot.).
374
Turinys

Viena orbita ukloja kit ir taip be galo ir be krato, ir visos jos sukasi aplink tolim centr Dievyb, tad ar klaidinga taip pat manyti, kad vienoje gyvybje slypi kita gyvyb, maesn didesnje, viskas sykiu Dievikoje Dvasioje! Tad labai klystame tikdami, kad mogus savo laikiname ar bsimame gyvenime yra kuo nors ypatingesnis u slnio virgdusP3, kuriuos jis teria ir kuriuos laiko besieliais vien todl, kad nemato juose tos sielos75. Mano apmstymams tarp kaln ir mik, paupyje ir ant jros kranto tokios mintys suteikdavo, velgiant kasdieniku vilgsniu, fantastik pobd. Mano klajons po vaizdingas vietas buvo giliai prasmingos ir daniausiai vienatvikos. T pomg klaidioti po parkavusius slnius ar valgytis dangaus atvaitus eer vandenyse labiausiai akino supratimas, kad esu vienut vienas. Koks lengvabdis buvo tas pranczas76, pasaks apie inom CimermanoP5 krin, kad la solitude est une belle chose, mais il faut quelquun pour vous dire que la solitude est
75Kalbdamas

apie potvynius, Pomponijus MelaP4 savo traktate De situ orbis tvirtina, kad arba pasaulis didiulis gyvnas, arba ir t. t.
76Balzakas;

perteikiu prasm tiksliai neprisimenu.

375
Turinys

une belle chose?77 Sunku paprietarauti, bet to ir nereikia. Per vien toki vienatvik klajoni po tolim, kaln surakint sln, tarp lidnai vinguriuojani upi ir snaudiani eer, utikau up su sala. Visai nelauktai prie j atklydau aliuojant birelio mnes ir kritau ant ems po neregtu kvapniu krmokniu, kad apsnds galiau grtis man atsiskleidusia gamta. Jauiau tik itaip dera irti atsivrus mano akims vaizd, toks jis buvo pasakikas. visas puses, iskyrus vakarus, kur netrukus turjo nusileisti saul, kilo alia miko siena. Atrod, kad upelei, kuri slpsi u staigaus poskio, nepavyks itrkti i nelaisvs, ir j gerte sugers rytuose aliuojanti tamsi giria, o prieingoje pusje (taip atrod man, guliniam ir velgianiam auktyn) tykiai ir nenuilstamai sln garmjo dangiko saullydio tamsvu raudoniu nuauksintas krioklys. Madaug per vidur tos erdvs, kuri aprp mano akys, buvo maa salel, paskendusi alioje augmenijoje

77Vienatv

puikus dalykas, bet juk btina, kad kas nors jums pasakyt, kad vienatv puikus dalykas (pranc.).
376
Turinys

Tarp kranto ir elio Inyko bet kokia riba Ir rodsi abu ore kyb78 ir rodsi vanduo lygus it stiklas, ir negaljai pasakyti, kur baigiasi smaragdinio kilimo laitas, o kur prasideda vandens kritolins valdos. I savo vietos vilgsniu siekiau rytin ir vakarin salels pakraius, maiau, kaip smarkiai jiedu skiriasi. Pastarasis spindintis visomis sodo groybmis haremas. Jis viet ir raudonijo, nuskaistintas besileidianios sauls spinduli ir sakytumei juokte juoksi savo gli iedais. Trumpos, stangrios ir kvapios ols patiesalas buvo ste nustas asfodelmisP6. Mediai liauni, linksmi ir tiess stovjo rykialapiai ir grakts nelyginant Ryt grauols, o iev lygi, vilganti ir raibuliuojanti. Visame kame jutai gyvenim ir diaugsm, ir nors ore nedvelk n menkiausias vjelis, atrod, kad visi daiktai velniai juda, blakomi nesuskaiiuojam, plazdani peteliki, kurias galjai palaikyti tulpmis su sparneliais79.
78Vert

A. Danielius.

79Florem

putares nare per liquidum aethere. P Com. mire. [Tu manai, kad gl gimsta i tekanio eterio. Tvas
377
Turinys

Kitas rytinis salos krantas skendjo juodiausiame elyje. Visk gaub rsti, taiau taikinga ir nuostabi tamsa. Nirs, gedulingi mediai lidnai ir ikilmingai stksojo, gaubiami pamklik skraisi ir keldami graudias mintis apie kapus ir prielaik mirt. Tamsal it kipariso lapai ol bejgikai nusvirusiais stiebeliais, en bei ten kyo neaukti ems kauburliai, emi, siauri ir nelabai ilgi, panas kapus, taiau tai ne kapai, nors ir apsivij rtomis bei rozmarinu. Medi eliai sunkiai gul ant vandens ir sakytumei skendo, nujuodindami gelm. Man pasirod, kad eliai, saulei leidiantis vis emiau ir emiau, vangiai atsiskiria nuo juos pagimdiusi kamien ir panyra ups tkmn, o nuo medi t pat akimirk nutsta nauji eliai, uimdami savo palaidotj pirmtak viet. Ta vizija nutvilk vaizduot, ir a paskendau svajose. Jeigu pasaulyje yra ukerta sala, tariau sau, tai ji. Tai prieglobstis keli glen fj, vieninteli ilikusi gyv i savo uvusios paderms. Ar ne j tie ali kapai? Ar jos su savo graiaisiais gyvenimais atsisveikina taip pat kaip mons? Gal mirdamos lidnai, po trupin atiduoda Dievui savo
KomirasP7.]
378
Turinys

gyvast, taip kaip mediai elius, sekindamos savo gyvybs syvus. Kas medis yra vandeniui, sugerianiam el ir juostaniam nuo savo grobio, tas pat gal ir Fjos gyvyb yra j praryjaniai miriai? Kol itaip msiau primerks akis, saul skubinai krypo vakarop, o ups tkm sukosi verpetais, skalaudama salels krantus, plukdydama akinaniai baltas jovaro ievs skaidulas, kuriose laki vaizduot i taip toli galjo matyti nebt dalyk; itaip man bemintijant, staiga pasirod, kad ivydau siluet vienos i t fj, apie kurias buvau usisvajojs, palengva nuslenkant i viesos el vakariniame salos pakraty. Fja stovjo netiktinai trapioje eldijoje, laikydama permatom it ydas irkl. Nespjusi ugesti sauls spinduli viesoje jos figra spindjo diaugsmu, taiau paniuro vos jai atsidrus pavsyje. I lto irdamasi upe, ji apsuko rat aplink sal ir vlei atsidr sauls apviestoje vietoje. Ratas, kur k tik apiplauk Fja, samprotavau toliau, yra jos trumpo gyvenimo metai. Ji persiyr per savo vasar ir iem. Jos mirtis priartjo vieneriais metais, nes ivydau, kaip jai pasineriant ksmn, nuo jos nukrito elis ir pranyko juodame vandenyje, dar labiau nuo jo patamsjusiame.
379
Turinys

Eldija vl pasirod, o su ja ir Fja, bet dabar jos ivaizda bylojo apie rpest ir abejon, daugiau neliko lengvabdiko diaugsmo. Ji vl nuplauk i viesos tams (kuri t pat akimirk dar labiau sutirtjo) ir vlei jos elis nukrito tamsian vandenin, ir j prarijo juodoji gelm. Ji suko rat po rato (kol saul skubinosi savo patal) ir kaskart, pasirodiusi viesoje, buvo vis lidnesn, o jos knas vis labiau nyko ir blyko, vis tamsesni eliai krito vis juodesn vanden, kai Fja perkirsdavo vies ir tams skiriani rib. Galiausiai, pasislpus saulei, Fja ta likusi regimyb plauk su eldija juodon tkmn, ir neinau, ar dar syk i ten iniro, nes visk apgaub tamsa, ir tas stebuklingas pavidalas visam laikui pradingo man i aki.

380

Turinys

MONOSO IR UNOS POKALBIS

. Tai ateityje.
SOFOKLIS. ANTIGONP1

Una. Vl gims?P2 Monosas. Taip, graioji ir mylimiausioji Una, vl gims. Tai odiai, kuri mistin prasm a jau seniai bandiau minti, atmets dvasinink aikinimus, kol Mirtis pati atskleid man i paslapt. Una. Mirtis? Monosas. Kaip keistai, Una, tu atkartoji mano odius! Be to, regiu, kokie netvirti tavo ingsniai, matau diug spindes tavo akyse. Tave sutrikd ir priblok Aminojo Gyvenimo naujumas. Taip, kalbjau apie mirt. Ir kaip kasdienikai dabar skamba odis, kuris sdavo siaub moni irdyse ir uleisdavo pelsiais visus gyvenimo diaugsmus! Una. Ak, Mirtis mkla, vis puot dalyv! Kaip danai, Monosai, mudu susimstydavome apie jos prigimt! Kaip paslaptingai ji sulaikydavo mogaus engim laim, sakydama: tik iki ia, ir
381
Turinys

ne toliau!P3 Ta karta meil, Monosai, kuri deg mudviej krtinse kaip mudu tikjome, pajut pirmuosius jos daigus savo krtinje, kad ji augs ir stiprs! Deja! Didjant ms laimei, didjo ir baim, kad artinasi baisi ir lemtinga valanda, kuriai lemta mus iskirti! Todl meil ilgainiui m neti vien skausm. Neapykanta tuomet bt buvusi mums malon. Monosas. Nekalbkim, brangioji Una, apie tuos lidnus dalykus: manoji Una, dabar jau amiams mano! Una. Argi prisiminimai apie praeities lides nra dabarties diaugsmas? Dar daug galiau papasakoti apie tai, k ikentjau. Bet man labiausiai rpi igirsti, k patyrei tu, keliaudamas eli slniu. Monosas. Argi nors kart viesioji Una liko neigirdusi atsakymo savo klausim? A papasakosiu visk smulkiai, taiau nuo ko man pradti savo lemtingj istorij? Una. Nuo ko pradti? Monosas. Taip, Una. Una. Supratau tave, Monosai. Mirtyje mudu suvokme mogaus palinkim apibrti neapibriamus dalykus. Todl nesakau: pradk nuo tos akimirkos, kuomet ugeso tavoji gyvyb pradk nuo to li382
Turinys

dno akimirksnio, kuomet, atslgus kariui, tu lioveisi kvpuoti ir judti, nugrimzds stingul, o a uspaudiau tavo iblykusius vokus savo aistringai myliniais pirtais. Monosas. Pirmiausia, Una, tarsiu kelis odius apskritai apie anuos laikus. Tu pameni, kaip tarp ms protvi radosi vienas ar du iminiai tikri iminiai, nors pasaulis j ir nepripaino, idrs suabejoti termino paanga, taikyto visuomens raidai, teisingumu. Per tuos penkis ar eis imtmeius iki mums inykstant buvo laikotarpi, kuomet staiga ikildavo verlus intelektas, drsiai kovojs u principus, kuri teisingumas dabar mums, ilaisvinusiems savo protus, atrodo toks akivaizdus, princip, turjusi imokyti moni paderm paklusti gamtos dsniams, uuot bandius juos paaboti. Kartkartmis gimdavo mstytojas, kuris tvirtindavo, kad kiekvienas taikomj moksl pasiekimas virsta nuosmukiu, j taikant gyvenime. Kartais pasirodydavo poetinis intelektas intelektas, kuris, kaip mudu jauiame dabar, gali pasiekti didiausias auktumas, nes tiesos, ms akimis irint, paios ilgaamikiausios, galjo bti suvoktos tik laikantis analogijos, prieinamos tik vaizduotei ir nesuprantamos grynajam protui; kartais tasai poetinis inte383
Turinys

lektas eidavo pirmyn, pltodamas neaiki filosofin idj, ir mistinje sakmje apie painimo med ir mirt lemiant jo vaisi atrasdavo uuomin, jog dar tik kdikystje tebesanti mogaus siela nra subrendusi painimui. Ir tai tie mons poetai gyveno ir mir paniekinti utilitaristP4 iurki pedant, liai pasisavinusi vard, tinkant tik paemintiesiems, jie, tie poetai, aklai, taiau imintingai mst apie senov, kai ms poreikiai buvo paprasti, o diaugsmai nuoirds, apie dienas, kai niekas neinojo odio linksmyb: tokia didi ir didiai dvasinga buvo laim, apie ventus ir palaimintus laikus, kai mlynos ups tekjo neutvenktos tarp nenuienaut kalv tolimus, beadius, pirmykius mikus, neitirtus ir alsuojanius kvapais. Taiau tos kelios iimtys i netikusios taisykls savo prietara tik dar labiau j stiprino. Deja! Mes atsiradome pikiausiomis i pikiausi ms dien. Didysis judjimasP5, kaip j tuomet buvo prasta vadinti, tssi: liguista sielos ir kno sumaitis. Amatas amatai j neregtai iauktino ir, um sost, sukaust grandinmis prot, kuris ir padjo jiems ikilti. mogus, negaldamas nepripainti gamtos didybs, kryktavo tarsi vaikas, jausdamas, kaip jis gauna vis didesn vali Gamtos jgoms. Net kai
384
Turinys

vaizduotje jis djosi Dievu, j buvo uvaldiusi vaikika paikyst. velgiant jo lig, galima numanyti, jog jis buvo usikrts sistematikumu ir abstrakcijomis. Jis apsupo save bendrybmis. Tarp kit keist idj gim mintis apie visuotin lygyb ir nors prie akis buvo Dievo pavyzdys, nors garsiai aidjo perspjantis balsas laipsnikumo dsnio, kuriam pavaldu visa, kas yra emje ir Danguje, buvo ariai mginama tvirtinti visuotin Demokratij. Taiau io blogio aknys neivengiamai gldi didiajame blogyje Painime. mogus negali vienu metu inoti ir bti valdomas. Tuo tarpu vienas po kito dygo miliniki dmais rkstantys miestai. ali medi lapai raitsi nuo kario, tvoskianio i lydymo krosni. Dailusis Gamtos veidas buvo iaktas randais lyg nuo bjauriausios ligos. Ir man, mieloji Una, atrodo, kad mumyse snauds jgos ir prievartos jausmas tuomet dar galjo mus sustabdyti. Taiau dabar manau, kad ms t nulm ms pai ikryps skonis, arba, greiiau, aklas skonio ugdymo nepaisymas lavinimo staigose. Nes, ties sakant, atjus krizei, tik skonio jausmas, uimantis viet tarp grynojo proto ir dorovs ir todl niekada nebuvs paniekintas, tik skonio jausmas dar galjo nejuia grinti mus Gro, Gamt ir Gyvenim. Bet vargas Platono grynajam
385
Turinys

mstymui ir dievikajai intuicijai! Vargas 80, kurios vienos, jo manymu, pakanka sielos lavinimui! Vargas jam ir jai! Nes abiej verkiant reikjo ir abu buvo paniekinti bei visikai pamirti81. PaskalisP7, filosofas, kur mudu abu mylime, yra pasaks kokie teisingi odiai! que tout notre raisonnement se rduit cder au sentiment82; ir
80Muzikai 81Sunku

(graik.).

rasti geresn (lavinimo metod) u t, kuris isirutuliojo i daugelio ami patirties; trumpai jis apibdinamas kaip gimnastikos knui ir muzikos sielai derinys. ValstybP6 kn. 2. Dl tos prieasties muzikinis lavinimas yra didels svarbos, nes leidia Ritmui ir Harmonijai sismelkti giliausias sielos kerteles, apimti j vis, pripildyti groio ir kvpti mogui ger vali. Toksai mogus garbins gro ir juo avsis; diugiai sileis j savo sielon, maitinsis juo ir pritaikys savo esybei. Ten pat, kn. 3. Taiau atnieiams turjo daug gilesn prasm negu mums. Tai buvo ne tik takto ir melodijos harmonija, bet ir poetin dikcija, jausmas ir kryba plaija prasme. Muzikos mokymasis jiems buvo, ties sakant, bendrasis skonio, groio pajutimo ugdymas, prieingai ugdymui proto, tirianio tik ties.
82Bet

koks ms samprotavimas links nusileisti jausmui (pranc.).

386
Turinys

gali bti, kad tasai gimtas jautimas, esant pakankamai laiko, bt nugaljs netayt, matematin mokslinink mstym. Bet taip neatsitiko. I anksto apsiginklavs painimo skiepytu nepakantumu, pasaulis ritosi savo karat. Didioji monijos dalis to net nepastebjo, arba, gyvendama audringai, nors ir nelaimingai, djosi nematanti. O mane pat monijos metraiai imok velgti tai, kad kuo auktesn civilizacija, tuo didesniais griovimais u j moka monija. Spdamas ms Likim, a lyginau nereikli ir itverming Kinij, architekt Asirij, astrolog Egipt ir Nubij nagingesn u kitas, vis amat motin. i krat istorijoje83 man blyksteljo Ateities spindulys. Trij pastarj civilizacij vaisiai tebuvo vietiniai negalavimai, kuriems igydyti uteko tenyki vaist: taiau viso pasiligojusio pasaulio igydym regjau tik mirtyje. Tam, kad mogus, kaip paderm, neinykt nuo ems paviriaus, jis turi vl gimti. Ir tuomet, graiausioji ir brangiausioji Una, mudu nuskendome kasdiense svajose. Tuomet, nusileidus sutem markai, mudu kalbdavoms apie ateit, kai mogaus rank sualotas ems pavirius, perjs
83odis

istorija kils i graikiko mstyti.

387
Turinys

purifikacij84, kuri vienintel galjo nuluoti staiakampes begdystes, vlei apgaubs aliuoju rbu Kaln laitus ir besiypsanius Rojaus vandenis ir pagaliau taps tinkama vieta gyventi mogui mogui, kurio itobuljusiam protui painimas jau nebe nuodas; igelbtam, atsinaujinusiam, palaimintam ir jau nemirtingam, bet vis dlto materialiam mogui. Una. Kaip puikiai a prisimenu tuos pokalbius, brangusis Monosai, taiau didiojo perversmo epocha dar buvo ne taip arti, kaip mums regjosi, ir tasai pagedimas, apie kur kalbi, pateisino ms tikjim. mons gyveno ir mir vienii. Tu ir pats susirgai ir nukeliavai kap, o netrukus paskui tave nuskubjo tavo itikimoji Una. Ir nors nuo to laiko prajo imtmetis, kurio pabaiga mus vlei suved, nors jis nekankino ms umigusi jausm nekantravimu, tai vis dlto buvo imtmetis. Monosas. Veriau sakyk akimirka padmavusioje begalybje. inoma, a numiriau jau nukarusioje emje. Chaoso ir nuosmukio nualinta irdimi a pasidaviau iauriai kartinei. Po keli dien, kankinamas skausm, daugel valand sapne klied84Purifikacija

(apsivalymas) ia vartojamas, matyt, turint galvoje graikik akn ugnis.

388
Turinys

damas ir klykdamas i ekstazs, kuri tu palaikei kaniomis, o a geidiau, bet negaljau tau pasakyti tiesos, po keli dien a nugrimzdau, liovsis kvpuoti ir judti, kaip tu sakai, stingul, ir tai buvo pavadinta Mirtimi t, kas stovjo aplink mane. odiai menkaveriai. Bdamas, koks buvau, a vis dlto sugebjau jausti. Jauiausi kaip mogus, kuris, atguls kart vasaros dien pokaiio, po ilgo ir gilaus miego isiilsjs palengva ima grti gyvenim, nors niekas jo neadino. A jau nekvpavau. Pulsas nurimo irdis liovsi plakusi. Valia neinyko, taiau ji buvo bejg. Pojiai netikimai paatrjo, stebuklingai perimdami vienas kito veikim. Skonio pojtis ir jusl glaudiai susipyn, susiliedami vien pojt, nemonik ir stipr. Roi vanduo, kuriuo tavo velni ranka sudrkino mano lpas, sukl man graius gli vaizdinius fantastik gli, nepalyginamai puikesni u tas, kurios auga ant senosios ems, taiau kuri pirmtakus regime ionai auganius aplink mus. Aki vokai, permatomi ir bekraujai, beveik nekliud man irti. Kadangi valia buvo nusilpusi, aki obuoliai beveik nekrutjo, taiau visus daiktus aplink regjau daugiau ar maiau aikiai; viesa, pasiekianti tinklain ar akies kamput i ono, buvo rykesn u t,
389
Turinys

kuri krito i priekio. Taiau i pradi viesos poveikis buvo toks keistas, kad a j suvokiau kaip gars: meloding arba riant klaus priklausomai nuo to, ar vies skleidiantys daiktai buvo viess ar tamss, kampuoti ar apvali form. Tuo pat metu klausa, nors ir labai paatrjusi, liko neikreipta, ir realius garsus girdjau ne tik pabrtinai aikiai, bet net ir paius menkiausius. Lytjimo jusl buvo daug labiau pakitusi. Dirginimus suvokdavau pavluotai, bet jie buvo patvars ir teik man didiausi malonum. Tad tavo velni rank prisilietim i pradi pajutau regjimu, paskui, dar ilgai po to, kai tu atitraukei rankas, mane vis pripild neimatuojamo juslinio diugesio. Sakau, juslinio diugesio. Visi mano pojiai buvo jusliniai. Informacija, pasiekianti neveiklias smegenis jausm pavidalu, mirusios smons nebuvo sismoninama. Skausmo beveik neliko, tik vienas malonumas, taiau skausmas ir malonumas dorovine prasme visai inyko. Tad tavo graudaus raudojimo garsai plauk mano ausis su visais gedulingais atspalviais, ir a suvokiau kiekvien lidno garso niuans, bet tai buvo tik melodinga muzika, ir nieko daugiau, neperteikianti numirusiam protui gilaus mogiko sielvarto, tuos garsus pagimdiusio, o nuo tavo stambi aar, be
390
Turinys

paliovos lajusi man ant skruost ir bylojusi alia stovintiems monms apie plytani pusiau ird, vien tik visos mano kno skaidulos virpjo nuo ekstazs. Ir tai tikrai buvo Mirtis, apie kuri paaliniai kalbjo su pagarbia baime, tyliai nabddamiesi, o tu, mieloji Una, sunkiai gaudydama or ir garsiai aukdama. Jie apvilko mane kapmis, tos trys ar keturios figros, kurios mirinjo aplinkui. Pakliuv mano akirat, jie man atrod kaip kakokie pavidalai, taiau, vos tik atsidurdavo man i ono, jauiau juos kaip klyksmus, dejones ir kitas siaubo, baims ir sielvarto apraikas. Tu viena, baltai apsirengusi, kad ir kur eidama, skambjai kaip muzika. Diena ugeso, ir, nusileidus prietemai, mane apm neaikus nerimas jaudulys, kuris paprastai apninka miegant mog, kuomet jo klaus erzina iorinio pasaulio garsai, tylus, varp skambes primenantis tolimas gaudesys, pasigirstantis per ilgus, taiau vienodus laiko tarpus ir sumis su melancholikomis svajomis. Atjo naktis, ir kartu su jos eliais irdin sismelk nerimas. Tasai nerimas nelyg apiuopiamas daiktas negyvu svoriu prislg visus snarius. Dar igirdau dejon lyg tolim bang m, tik sklindani be pertrkio, kuri prasidjo
391
Turinys

su pirmu sambrkiu ir m augti artinantis nakiai. Staiga kambar kakas ne vakes, ir dejon virto danais ir nevienodo garsumo to paties garso iojimais, taiau ne tokiais ilgesingais ir aikiais. Sunkus svoris, prislgs mano krtin, nuslgo, ir nuo kiekvienos vaks (j buvo daug) sklindanti viesa iurleno man ausis nepertraukiama monotonika melodija. Ir kuomet, mieloji Una, tu prisiartinai prie guolio, kuriame guljau paslikas, ir tyliai atsisdai man prie ono, kvpdama mane savo saldi lp kvap, ir prispaudei jas man prie kaktos, krtinje, virpdamas ir sumis su paprasiausiu fiziniu pojiu, sukirbjo kakoks jausmas lyg tavo kartos meils ir lidesio suvokimas, lyg atliepas j; taiau is jausmas nerado atsako netvinksinioje irdyje ir buvo greiiau panaus el, negu tikrov, ir netrukus inyko, i pradi taps begaline ramybe, paskui, kaip ir anksiau, grynai fiziniu malonumu. Ir tuomet i poji chaoso ir griuvsi ikilo kakas eta, tobula. Nuo to pajutau toki palaim, tarsi biau devintame danguje, taiau tai vis dar buvo fizinis malonumas, nes suvokimui jame nebuvo vietos. Nevirpjo n vienas raumuo, neplastjo n viena kraujagysl. Taiau atrod, kad proto gilumoje gim tai, ko mogui nemanoma netgi apytikriai nupasa392
Turinys

koti. Leisk man t reikin pavadinti vytuojania proto pulsacija. Tai buvo abstrakios mogaus idjos apie Laik vidinis siknijimas. io ar panaaus judjimo visiku suvienodinimu ir buvo tvirtintos dangaus orbitos. Juo remdamasis, a imatavau idinio laikrodio ir kit kambaryje buvusi laikrodi paklaidas. Laikrodi tiksjimas mano ausyse skambjo melodingu aidu. Maiausias nukrypimas nuo teisingo laiko o t nukrypim buvo begal veik mane taip, kaip gyvenime taisykli nepaisymas veikia mogaus dorov. Nors n viena laikrodi pora nemu sekundi vienu metu, a nesunkiai skyriau kiekvieno j gars ir paklaid. Ir is atrus, tobulas, savaimingas laiko tkms pojtis, jausmas, egzistuojantis (nes n vienam mogui nelemta j suvokti) nepriklausomai nuo koki nors vyki eigos, ta idja, tas etas pojtis, prisikls i kit poji pelen, buvo pirmasis nepavaldios laikui mogaus sielos ingsnis ant laikinosios Aminybs slenksio. Buvo vidurnaktis, ir tu tyliai sdjai prie mans. Visi kiti paliko Mirties kambar. Jie paguld mane karst. Mirgdamos deg vaks; jauiau jas i virpani monotonik gars. Bet staiga tie garsai pasidar tylesni ir ne tokie iraikingi. Galiausiai visai nuiuvo. I nervi dingo visi kvapai. Reg393
Turinys

jimo daugiau nedirgino jokios formos. Slegianti Tamsyb nuslinko nuo krtins. Bukas smgis, panaus elektros, pervr kn, ir visai inyko lytjimo pojtis. Visa, k mons vadina juslmis, susiliejo vientis buvimo pojt, visk apimant laiko tkms pajautim. Nepermaldaujamas Irimas pagaliau sudav smg laikinam knui. Bet ne visi pojiai inyko: bei t man paliko letargika intuicija. A suvokiau, kokie baiss pasikeitimai vyksta mano kne, ir, kaip kad miegantis kartais pajunta, jog yra stebimas vir jo palinkusio mogaus, taip ir a, mieloji Una, jutau tave, sdini prie mans. Ir kai atjo antrosios dienos popiet, a dar kakaip jutau, kaip tave nuved alin nuo mans, kaip mane ukal karste, kaip ukl ant katafalko, kuris nugabeno mane prie kapo duobs, kaip mane j nuleido, kaip uvert sunkia eme ir paliko pti, miegoti kartu su kirminais. Ir tai ia, itame kaljime, kuris nedaug turjo paslapi, slinko dienos, savaits ir mnesiai, sielai akylai stebint kiekvien pralekiani sekund, skaiiuojant tas sekundes be pastang ir tikslo. Prajo metai. Suvokimas, jog esu, silpo sulig kiekviena valanda, ir beveik vis jo viet um buvimas erdvje. Buvimo suvokimas palengva virto vie394
Turinys

tos suvokimu. Ankta erdv, supusi tai, kas buvo knu, dabar turjo pati tapti knu. Pagaliau, kaip danai atsitinka mieganiam (tik lyginant su miegu ir galima sivaizduoti Mirt), pagaliau, kaip emje kartais nutinka giliai migusiam mogui, kai j paadina netiktas viesos blyksnis, bet galutinai neibudina, taip ir man stipriame elio glbyje nuvito ta viesa, kuri vienintel turi gali sukrsti nemarioji Meils viesa. mons plujo prie kapo, kurio tamsoje a guljau. Jie ikas drgn em ir ant mano trnijani kaul nusileido Unos karstas. Ir vlei aplink liko tutuma. Neaiki viesa ugeso. Lengvas virpjimas nurimo. Praslinko daugyb penkmei. Dulks vl virto dulkmis. Kirminai daugiau neturjo maisto. Jausmas, jogei esu, galop visai inyko, ir jo vietoje, vietoje visko kito atsirado valdingi ir amini valdovai Vieta ir Laikas. Tam, ko jau nebuvo, tam, kas jau neturjo pavidalo, tam, kas neturjo poji, tam, kas buvo be sielos, bet ir ne materialus, visam tam Niekam, betgi nemirtingam, kapas tebebuvo namai, o irimo valandos broliai.

395

Turinys

ELEONORA
Sub conservatione specificae salva anima.
RAYMOND LULLY85

Esu i t moni, kuriuos deginte degina aistros ir nesuvaldomo vaizduots polkio ugnis. Mane vadina pamiliu, bet kas ino, ar pamiimas nra aukiausias proto pasireikimas, ar viskas, kas lovinga ir didu, nra sukurta liguistos smons proto bsen, kurios iauktinamos, paminant sveik nuovok. Tie, kurie regi vaizdinius dien, suvokia daug dalyk, prasprstani pro akis monms, sapnuojantiems tik naktimis. Savo niauriuose regjimuose jie ivysta tolimos aminybs blyksnius ir pakird virpa, suvok, jog k tik stovjo prie didiosios paslapties slenksio. Bna akimirk, kai j protus nuvieia imintis, kuri yra gris ir truput daugiau nei paprastas inojimas, kas yra blogis. Niekieno nevedami ir patys neinodami kelio, jie prasiskver85Isaugant

tam tikr form, dvasia lieka neliesta (lot.). Raimundas LulijusP1.

396
Turinys

bia milinik neinomybs viesosP2 vandenyn, o paskui, nelyginant Nubijos geografoP3 nuotyki iekotojai, agressi sunt mare tenebrarum, quid in eo esset exploraturi86. K gi, tebsiu pamilis. Beje, sutinku pripainti, kad yra dvi veiklios ir gajos mano proto bsenos: aikioji, susijusi su prisiminimais apie pirmj mano gyvenimo pus, ir tamsioji, apgaubta eli ir dvejoni i vlesnio laikotarpio ir dabarties. Tad mano pasakojimu apie pirmj gyvenimo dal galite drsiai pasikliauti, o toliau sprskite patys, kiek ia yra tiesos, arba pradkite abejoti, o jei nenorite, pabkite edipais ir minkite i msl. Ta, kuri jaunystje myljau ir apie kuri dabar ramiai raau, buvo mano seniai mirusios motinos vienintels sesers vienturt dukt. Eleonora toks buvo mano pussesers vardas. Mes vis laik gyvenome kartu, po atogr saule Margj Gli slnyje. Atsitiktiniai keleiviai tenai neuklysdavo, nes slnis buvo u devyni jr, tarp j ugulusi aukt kaln, kurie neleido sauls spinduliams prasiskverbti palaimingus jo kampelius. Ten neved n vienas takas, o sln pakliti buvo galima tik
86engia

tamsos jr, idant itirt, kas joje (lot.).

397
Turinys

braute braunantis pro tkstani medi tankumyn, trypiant po kojomis milijon kvapi ied loving gro. Tad mes gyvenome vieni, nieko nenutuokdami apie u slnio esant pasaul a, mano pusseser ir jos motina. I u anapus kanose skendinio pasaulio sln vingiavo siaura ir gili up, kurios vanduo buvo skaidresnis u visk pasaulyje, iskyrus Eleonoros akis, ir up tylutliai rangsi nesuskaiiuojamais lankstais, o paskui slpsi tamsiame kaln tarpeklyje, dar niresniame u kalnus, i u kuri ji sruveno sln. Mes j vadinome Tylos upe, nes vanduo dvelk nesuvokiama rimtimi. Nuo krant nesklido iurlenimas, ir up tykiai bgo, o jos gil dugn nukloj perlus panas akmenliai, kuriuos mes mgome irti, guljo nekrutdami ir susitaik su likimu ten, kur juos kadaise nublok likimas, vytdami neblstaniu baltumu. Ups ir i vis pusi j skubani upeliuk krantus, visk aplinkui nuo kaln papds iki akmenuk nusto dugno, vis sln nuo ups iki sln juosiani kaln deng sodrios, velnios, trumpos, nepaprastai lygios ir kvapios ols patiesalas, prismaigstytas gelton vdryn, balt saului, violetini ibuokli ir raudoniedi asfodeliP4, ir visas
398
Turinys

tas grois bylojo ms irdims apie Dievo meil ir lov. Tai vienur, tai kitur pievoje pasklidusiuose mikeliuose augo lyg i stebuklingo sapno atklyd liaunakamieniai mediai ne stats, o grakiai pasvir sauls vies, kurios spinduliai vidurdien pasiekdavo sln. Medi iev, vilgdama juodsidabre spalva, buvo velnesn u visk pasaulyje, iskyrus Eleonoros skruostus, tad jeigu ne didiuli, nuo virni nukarusi ilgomis virpaniomis juostomis lap aluma, medius galjai palaikyti gigantikomis Sirijos gyvatmisP5, besimeldianiomis savo valdovei Saulei. Sunr pirtus mudu su Eleonora penkiolika met klajojome po sln, kol ms irdis pasibeld meil. Baigiantis jos gyvenimo treiajam penkmeiui, o mano ketvirtajam, vien vakar mes sdjome apsikabin po gyvatikais mediais ir irjome emyn Tylos up ir savo atspindius jos vandenyje. Mudu praleidome t nepaprast dien tyldami ir net kit dien tepratarme kits kitam vos kelis nedrsius odius. I ups bang isikviet diev Erot, mes pajutome savo irdyse usiliepsnojusi jo udegt kaitri savo protvi aistr. Aistros, kuriomis nuo senovs garsjo ms gimin, grite ugriuvo mus
399
Turinys

kartu su svajomis, taip pat gimtomis, ir lyg viesulas pra vir Margj Gli slnio, barstydamos palaim. Ant medi mai isiskleid keisti ir nuostabs iedai, anksiau ia neregti. alias pievos paklotas patamsjo, ir vienai po kitos ms akyse vystant baltoms saulutms, j vietoje praydo imtai kraujo spalvos asfodeli. Aplinkui, kur tik engme, viskas atgijo, sujudo ir pakilo naujam gyvenimui, net lieknas flamingas, anksiau nematytas, iskleid savo baltus sparnus bryje linksm ir marg savo biiuli pauki giesminink. Upje nard auksins ir sidabrins uvys, o i gelmi kilo lengvas iurlenimas, kuris jo vis garsyn ir garsyn, kol galop virto kerinia melodija, dievikesne u Eolo arfos garsus, nuostabesne u visk pasaulyje, iskyrus Eleonoros bals. Paskui didiulis debesis, kur jau seniai matme HesperoP6 pusje, atplauk vir slnio, vytdamas vaiskiai raudona ir aukso spalva ir, pakibs virum ms galv, m leistis kasdien vis emiau ir emiau, kol savo kratais atsirm virukalnes, nuvydamas nuo j niri didyb ir udarydamas mus stebuklingame spindini god kaljime. Eleonora buvo grai kaip angelas, bet naivi ir skaisti, kaip ir trumpas jos gyvenimas, praleistas tarp gli. Ji neband apgaule slpti savo irdyje
400
Turinys

siliepsnojusios ugnies, ir mudu, kalbdamiesi apie jos slapiausias paslaptis, vaikiojome po Margj Gli sln, aptardami ia vykusius nepaprastus pasikeitimus. Ir pagaliau vien dien su aaromis akyse mes prabilome apie paskutinij lidesio valand, kuri laukia visos monijos; ji nesiliov apie tai kalbjusi, kaip kad irazo dainiausP7 posmuose tolydio kartojasi tie patys odiai. Ji juto, kad mirtis jau prisiliet savo pirtu prie jos krtins, kad ji, lyg efemerid, buvo gimusi tik tam, kad numirt, taiau kapas j gsdino tik dl vieno dalyko: t suinojau ant Tylos ups kranto vien vakar nusileidus sutemoms. Jai buvo graudu galvoti, kad a, palaidojs j Margj Gli slnyje, aminai paliksiu palaimint krat ir atiduosiu savo meil, kuri dabar priklaus tik jai, mergelei i kasdieniko iorinio pasaulio. Ir t pat akimirk a puoliau ant keli prieais Eleonor ir prisiekiau jai, kad niekuomet nesusiesiu savs vedybiniais saitais n su viena ems dukra, kad niekad neiduosiu brangaus jos atminimo ir to nuoirdaus palaimingo jausmo, kuriuo ji buvo mane apdovanojusi. Ir a kvieiau galingj visatos Valdov paliudyti priesaikos ventum. A maldavau j ir j, Elizie401
Turinys

jausP8 ventj, nubausti mane, jeigu idavikikai paminsiu priesaik, maldavau tokios baisios bausms, kad leiskite man jos ia neminti. Ir viesios Eleonoros akys dar labiau nuvito klausantis mano odi, ji atsiduso lyg nuritusi nuo krtins sunk akmen, suvirpjo ir pravirko gailiomis aaromis, bet mano ad prim (nes buvo tik naivus vaikas) ir tai palengvino jos mirties guol. Nedaug laiko buvo praj nuo tos dienos, ir Eleonora tykiai merddama man pasak, kad atsidkodama u sielai suteikt ramyb, jos dvasia, palikusi kn, saugos mane, jeigu jai bus leista lankyti mane naktimis matomu pavidalu, bet jeigu rojaus dvasioms to nebus galima, ji danai sis man apie save ini dsaudama naktiniu vjeliu arba pripildydama or, kuriuo a kvpuosiu, kvapais i angelik smilkytuv. Sulig tais odiais ji atsisveikino su gyvenimu, ubaigdama tuo ir manojo gyvenimo pirm laikotarp. Iki iol pasakojau ties. Taiau, perengdamas klit laiko tkmje, klit, kuri man ikl mylimosios mirtis, ir praddamas antrj savo gyvenimo dal, a pajutau, kad mano prot ima temdyti elis, ir miau abejoti savo atmintim. Taiau leiskite tsti pasakojim. I lto, varginaniai, vienas paskui kit slinko metai, o a tebegyvenau Margj
402
Turinys

Gli slnyje, bet viskas aplink dar kart pasikeit. vaigdes panas medi iedai nunyko ir daugiau neisiskleid. aliasis piev kilimas nublanko, viena paskui kit nuvyto rubino spalvos asfodels, o j vietoje praydo imtai tamsias akis primenani ibuokli, kurios sunkiai lingavo, slegiamos niekad nenukrintanios rasos. Gyvyb inyko i ms ivaiktint takeli, nes ilgakojis flamingas daugiau nebesipuikavo savo sparnais ir lidnas iskrido i slnio kalnus kartu su biiuliais paukiais iulbuonliais. Aukso ir sidabro uvys iplauk pro tarpekl slnio pakraty ir daugiau nesirod. O liliuojanti melodija, kuri buvo saldesn u Eolo arfos garsus, dievikesn u visk pasaulyje, iskyrus Eleonoros bals, pamau ugeso, vandens iurlenimas nutilo, ir up galop apsigaub ikilminga tyla. O paskui milinikas debesis pakilo nuo virukalns, grindamas jai niri ivaizd, ir nuplauk Hesper, nusinedamas su savimi auksin vytjim i Margj Gli slnio. Taiau Eleonora nepamiro savo paado: girdjau skambiojant dangikus smilkytuvus, slnyje aminai tvyrojo ventas aromatas, o vieniumo valandlmis, kai imdavo smarkiai spurdti irdis, mano kakt gairins vjas atnedavo velnius atodsius;
403
Turinys

kakas naktyje tyliai nabddavo, o kart deja, tik kart i gilaus lyg mirtis miego mane paadino neregim lp buinys. Bet tutuma nesitrauk i mano irdies. Ilgjaus meils, kurios ji kadaise buvo sklidina. Galop, neitvrs skausmo, kur sukeldavo prisiminimai apie Eleonor, a amiams ivykau i slnio pasaulio tutyb ir skuringus diaugsmus. *** A atsidriau nepastamame mieste, kuriame viskas, rods, band itrinti i mano atminties saldias svajas, tiek kart isvajotas Margj Gli slnyje. Prabangi rm ikilms ir vents, beprotikas ginkl vangjimas, grauoli spindesys sujauk ir unuodijo man prot. Taiau irdies gelmse a saugojau itikimyb savo priesaikai ir tyliomis nakties valandomis vis dar jutau enklus, kad Eleonora greta mans. Bet staiga tie enklai prapuol, pasaulis mano akyse aptemo, a kraupau nuo kankinani mini, kurios mane apsdo, ir nuo baisi pagund, nes i toli, i tolimo ir neinomo krato piln linksmybi dvar, pas karali, kuriam a tarnavau, atkeliavo mergel, prie kuri neatsilaik mano idavik irdis ir prie kurios koj a be kovos atsiklaupiau,
404
Turinys

usidegs kariausia nelaimingos meils liepsna. Juk k ities reik mano meil mergaitei i slnio, palyginus j su dvasi iauktinania ekstaze, kuri pajutau, kai apsipyls aaromis klpojau prie dievikosios Ermengardos koj? O, Ermengarda, viesusis angele! Ir mano irdyje daugiau neliko vietos niekam kitam. O, dievikoji Ermengarda! Ir velgdamas jos gilias, nepamirtamas akis, a galvojau apie jas ir apie j. A j vediau, nesibaimindamas mans laukianios bausms, ir ta karti taur mane aplenk. Ir tik kart tik vien kart nakties tyloje pro lango pinuius pasigirdo seniai mane palik velns atodsiai, ir mielas, pastamas balsas tar: Miegok ramiai. Nes visk valdo Meils Dvasia, ir tu, sileids savo irdin t, kurios vardas Ermengarda, esi atleidiamas nuo priesaikos, duotos Eleonorai, kodl suinosi dausose.

405

Turinys

OVALUS PORTRETAS

Pilis, kuri idrso sibrauti mano tarnas, uuot leids man, sunkiai sueistam, nakvoti po atviru dangum, buvo vienas i t didybs ir nirumo kupin gremzd, kurie dabar rsiai velgia nuo Apenin ne reiau kaip ponios RadklifP1 vaizduotje. I visko buvo matyti, kad pilis apleista laikinai ir visai neseniai. Mudu sikrme vienoje i maiausi ir prasiausiai apstatyt meni. Ji buvo oniniame pilies bokte. Senoviniai mens papuoimai buvo prabangs, taiau apskur. Sienos nukarstytos gobelenais ir nukabintos vairiausiais karo trofjais kartu su nesuskaiiuojama daugybe ryki ndieni paveiksl paauksuotuose, arabeskomis ipuotuose rmuose. Tais paveikslais, kabojusiais ne tik ant didij sien, bet ir daugybje ni bei ukabori, kuri nestigo mantrios architektros pastate, prasidedanti kartin pastmjo mane labai susidomti, tad liepiau Pedrui uverti sunkias langines, nes jau buvo naktis, udegti auktos vakids prie mano lovos galvgalio vakes ir nutraukti nuo lovos
406
Turinys

kutuotas juodo velveto uuolaidas, nordamas jei ne umigti, tai bent irinti paveikslus ar skaitinti tomel, kur radau ant pagalvs ir kuriame buvo aprayti ir inagrinti mens paveikslai. Skaiiau ilgai, be galo ilgai, ir dmiai, labai dmiai irjau. Palaimingos valandos lkte lk pro al, kol uslinko gili naktis. Man nepatiko vieta, kur stovjo vakid, ir, vargais negalais itiess rank, perkliau j, kad viesa krist ant knygos. Taiau tasai mano ygis baigsi nelauktai. Nes dabar aib vaki (j buvo daugyb) apviet kambario ni, kuri prie tai skendjo tamsoje, slepiama krintanio ant jos baldakimo stulpo elio. Dabar virpanioje viesoje ivydau paveiksl, kurio iki tol nebuvau pastebjs. Tai buvo jaunos merginos paiame ydjime portretas. A greitosiomis vilgteljau ir usimerkiau. I pradi ir pats nesupratau, kodl taip pasielgiau. Bet kol vokai buvo nuleisti, a mintyse iekojau prieasties. Matyt, norjau laimti laiko apmstymams sitikinimui, kad akys mans neapgavo, norjau nusiraminti ir apmalinti vaizduot, paruoti j blaivesniam ir tikresniam vilgsniui. Po keleto akimirk a vl smeigiau akis paveiksl. Daugiau neabejojau, jog tai, k maiau, buvo tiesa, nes pirmasis vaks spindulys krits ant
407
Turinys

drobs tarsi nuvijo stingul ir iblak bepradedant imti mieg. Portretas, kaip sakiau, buvo jaunos merginos nutapytas vinjets stiliumi, tik peiai ir galva, primenantis geriausius SalioP2 darbus. Rankos, krtin ir net vilganios garbanos nejuia susiliejo su blykiu, taiau giliu portreto fonu. Rmai buvo ovalo formos, gausiai ipuoti auksu ir maur stiliaus ornamentu. Tasai portretas buvo neprilygstamas meno krinys. Taiau ne tapytojo genijus ir ne merginos dievikas grois mane taip staiga ir smarkiai sujaudino. Dar maiau tiktina, kad vaizduot, pakirdusi i apsndimo, galjo palaikyti moter gyva. Portreto kompozicijos ypatumai, tapybos maniera ir paveikslo rmai bt ikart privert mane atsisakyti tokios minties, neleist tuo patikti nors akimirk. temptai galvodamas, a isdjau pusiau gulom beveik valand, smeigs akis portret. Galop, suvoks tikrj paveikslo jgos prasm, a auktielninkas griuvau lov. Paveikslas pakerjo mane absoliuiu gyvenimikumu, i pradi apstulbinusiu mane, paskui pavergusiu, prislgusiu ir igsdinusiu. Su pagarbia baime pastaiau vakid buvusi viet. Daugiau neregdamas mane sujaudinusio paveikslo, a godiai nikau knyg su paveiksl ir j suk408
Turinys

rimo istorij apraymais. Susirads numer, kuriuo buvo paymtas portretas, perskaiiau iuos nelabai suprantamus ir mslingus odius: Ji buvo reto groio mergait, jos bdo linksmumas prilygo veido graumui. Piktos lemties sista buvo toji valanda, kai ji susitiko dailinink, pamilo j ir u jo itekjo. Jis neaboto bdo, usispyrs ir rstus, jau buvo susiadjs su Tapyba; ji reto groio mergait, ir jos bdo linksmumas prilygo veido graumui; lengva, spinduliuojanti ypsena, idykusi, kaip jauna gazel, mylinti visk pasaulyje, iskyrus Tapyb, vienintel savo varov; bijanti tik palets ir teptuk, ir kit valding ranki, kurie atimdavo i jos mylimj. Ir j apm siaubas, kai suinojo, kad vyras ketina nutapyti savo jaunj mon. Taiau ji buvo romi ir paklusni ir daugel savaii praleido nuolankiai sddama auktame bokte, kuriame tik i mao langelio palubje ant blykios drobs krito viesa. Bet jis buvo tarsi apsstas, pagautas neabotos aistros ir paskends savo vaizdiniuose; todl negaljo matyti, kaip nuo kraupios bokt sklindanios viesos tirpsta jo monos dvasios jgos, kaip ji nyksta akyse, nors t mat visi aplinkui. Bet ji toliau ypsojosi nesisksdama savo dalia, nes mat, kaip dailininkas (jis buvo labai garsus), visa siela
409
Turinys

pasinrs savo darb, neskaiiavo nei dien, nei nakt, ir tap j, taip j mylini ir kasdien einani vis silpnyn. Ir tikrai, kakas, kam pasisek umesti vilgsn drob, panibdomis kalbjo apie stulbinant panaum kaip apie stebukl, rodant ne tik dailininko genij, bet ir jo kart meil tai, kuri tap. Bet pagaliau, darbui artjant prie pabaigos, bokt daugiau niekas nebuvo leidiamas, nes, usiliepsnojs neugesinama kartlige, dailininkas retai nukreipdavo akis al nuo drobs netgi tam, kad pairt mon. Ir nemat, kad raudona spalva, kuri jis tep ant paveikslo, buvo raudonis nuo skruost tos, kuri sdjo prieais. Ir po daugelio savaii darbo buvo beliks tik mamois: tik vieno potpio trko ties burna, tik dar vieno atspalvio akims; ir moters dvasia vl plyksteljo nelyg vaks liepsna, ir tuomet dailininkas brkteljo paskutin potp ties burna ir suteik paskutin atspalv akims, ir tik akimirk sustingo pakertas prie ubaigt darb, bet tik akimirk, nes, vis dar smeigs vilgsn portret, jis visas sudrebjo, baisiai iblyko ir siaubo pagautas kteljo: Juk tai patsai Gyvenimas! Paskui staiga pasisuko savo mylimj ji buvo mirusi!
410
Turinys

RAUDONOSIOS MIRTIES KAUK

Raudonoji mirtis jau kuris laikas niokojo al. Jokia epidemija nebuvo siautjusi taip baisiai ir negailestingai. Jos apraika ir antspaudas buvo kraujas klaikus kraujo raudonis. Kn staiga ima varstyti skausmai, svaigsta galva, i vis por ima sunktis kraujas, ir po mogaus. Jei kn ir ypa veid imu raudonos dms, nebesitikk i gyvj nei uuojautos, nei pagalbos. Upuldavo ir nukankindavo liga auk per pusvaland. Taiau kunigaiktis Prosperas neprarado valumo, drsos ir nuovokos. Epidemijai iskynus pus jo valdini, jis susiauk tkstant sveik, linksm riteri bei dam ir su jais pasitrauk vien atok tvirtint vienuolyn. Buvo tat didiul, grai pilis, paties kunigaikio krinys neprastas, taiau impozantikas. Supo j stora, aukta siena su geleiniais vartais. Suj vid, kunigaikio palydovai atsine aizdrus, kjus ir aminai suvirino sklsius, nepalikdami nei jimo, nei ijimo neviltin puolusiems ar proto netekusiems. Maisto vienuo411
Turinys

lyne buvo gausyb. Dvarikiai buvo rams, kad ia niekas neune ligos. Likusieji anapus vienuolyno sien tesigelbsti kaip imano. Nelidti, negalvoti! Kunigaiktis pasirpino, kad bt linksma. Buvo ia juokdari, buvo improvizuotoj, buvo baleto okj, buvo muzikant, buvo grauoli, buvo vyno. Viso to buvo vienuolyno viduje. Vienuolyno viduje buvo saugu. O anapus jo sien karaliavo raudonoji mirtis. Prajus nuo to laiko gal penkiems, gal eiems mnesiams, kai epidemija alyje sisiautjo itin palusiai, kunigaiktis Prosperas sureng tkstaniui savo draug neapsakomai puik kauki bali. Ak ir pramatnus buvo tas maskaradas! Bet i pradi, leiskit, papasakosiu apie sales, kuriose jis vyko. Buvo j septynios karalika anfilada. Kituose rmuose sals jungiasi tiesiai viena su kita, ir, atidarius visas duris, vilgsnis, u nieko neuklidamas, perveria jas kiaurai. ia buvo visai kitaip; i kunigaikio, mgstanio visa, kas neprasta, kitko ir negaljai tiktis. Sals buvo idstytos taip netaisyklingai, kad vienu metu galjai apvelgti tik vien. Kas dvideimt trisdeimt ingsni staigus poskis, ir kiekvien kart vis kitoks reginys. Kiekvienoje salje deinje ir kairje sienoje per vidur buvo
412
Turinys

aukti, siauri gotikiniai langai, velgiantys dengt galerij, juosiani anfilad. Jie buvo spalvoto stiklo, spalva atitiko salje vyraujani spalv. Pavyzdiui, rytiniame gale paskutin sal buvo imuta mlynai; rykiai mlyni buvo ir langai. Kita buvo ipuota ir iklota purpuriniais kilimais ir suveriami langai ten buvo purpuriniai. Treioji buvo ivien alia; ali ir langai. Ketvirtoji sal buvo visa oranin, penktoji balta, etoji violetin. Septintosios lubas ir sienas deng juodas aksomas, storom klostm krintantis ant tokios pat mediagos ir spalvos grind kilimo. Ir tik itoje vienoje salje lang spalva nesutapo su papuoalais: stiklai ia buvo skaisiai, rykiai kaip kraujas raudoni. Ir n vienoje i t septyni sali tarp gausybs auksini papuoal ir karuli nekabojo n vienos lempos ar sietyno. Nedeg salse joks ibintas, jokia vak. Utat galerijoje ties kiekvienu langu stovjo didiulis trikojis su arijomis, nuo kuri vytjimo, sugrusio stikl spalv, sals mirgjo keisiausiais, fantastikais eliais ir atvaitais. Taiau vakarinje, toje juodojoje, salje nuo viesos, prasismelkusios pro kruvinai raudonus stiklus, vaizdas buvo toks kraupus, o jusij veidai nusidaydavo tokia klaikia spalva, kad nedaug kas drso t sal engti.
413
Turinys

Ir dar toje salje stovjo prie sienos didiulis juodmedio laikrodis. Jo vytuokl sibavo, dusliai, monotonikai klingsdama; o ilgajai rodyklei apsukus rat, i varini laikrodio plaui pasigirsdavo aikus, skambus, melodingas balsas, taiau tokios keistos ir taigios gaidos, kad orkestrantai minut nustodavo groj, o okjai liaudavosi suksi, ir visas pasilinksminimas laikinai sutrikdavo, ir, laikrodio diams aidint, didiausi plevsos ibaldavo, o seniausi ir rimiausi paremdavo delnais kaktas lyg sunki mini apnikti. Bet itirpus paskutiniam aidui, sals suodavo nuo juoko; muzikantai susivelgdavo ir ypteldavo, atseit, kokie mes nervingi ir kvaili, ir panibdom prisiaddavo vieni kitiems, kad po valandos nepasiduos tokiems jausmams, taiau, prajus eioms deimtims minui (kurios susideda i trij tkstani ei imt nesustojanio laiko sekundi), vlei pasigirsdavo laikrodio diai, ir vl pasikartodavo tas pats: nerimas, virpulys, susimstymas. Taiau, nepaisant to, vent buvo labai smagi ir grai. Kunigaiktis buvo links keistenybes. Turjo ak, jautri spalvoms ir viesos efektams. Niekino mad. Jo sumanymai ir mintys alsavo ugninga, neabota drsa. Kiti bt j palaik beproiu. Jo biiuliai
414
Turinys

jaut, kad jis ne beprotis. Taiau tikrai tuo sitikinti galjai tik j girddamas, matydamas, liesdamas. Jis pats nurod, kaip turi bti papuotos ventei visos septynios sals, ir jo paties skonis atsispindjo persirengli rbuose. O atrod persirengliai ities stulbinaniai. Drabuiai avjo ak blizgesiu, pikantikumu, iliuzikumu tuo, k vliau ivydome ErnaniP1. Buvo arabeskik figr neproporcingais knais ir apranga. Buvo persirengusi taip, kaip galjo padiktuoti tik nesveika vaizduot. Daug kas atrod graiai, aismingai, daug kas stebino neprastumu, kai kas baugino, taiau nebuvo nieko, kelianio pasibjaurjim. Po septynias sales slankiojo, galtume pasakyti, daugyb vaiduokli. Jie, tie vaiduokliai, nusida sali spalvomis, judjo, kraipsi, ir atrod, kad rksminga orkestro muzika tai j ingsni aidas. Ir it mua valand juodmedio laikrodis aksomo salje. Ir akimirk visi nutyla tyloje girdti tik laikrodio balsas. Vaiduokliai stovi susting. Taiau laikrodio di aidas gsta, truks vos mirksn, ir jam i paskos plasnoja lengvutis, pusbalsis juokas. Ir vlei pratrksta muzika, ir vaiduokliai atgyja, ir dar linksmiau negu pirma jie rangosi, nusida spalvomis lang, pro kuriuos smelkiasi viesa nuo trikoj. Ir tiktai pai galin, vakarin,
415
Turinys

sal nedrsta n vienas persirenglis kelti kojos, nes artinasi vidurnaktis, ir raudonesn u krauj viesa sunkiasi pro raudonus langus, ir baugina gedulingos drapiruots juodumas; ir ausiai to, kurs pastat koj ant gedulingo kilimo, juodmedio laikrodio dusli giesm skamba ikilmingiau ir taigiau negu tiems, kurie linksminasi kitose salse. O kitose salse buvo tirta moni, ir kartligikai tvinksjo jose gyvenimo pulsas. Ir skuriavo vent skuriu, kol galiausiai laikrodis m muti vidurnakt. Ir, kaip jau pasakojau, nutilo muzika, ir liovsi suksi okjai, ir kaip pirmiau stojo nerami tyla. Taiau kart laikrodis turjo imuti dvylika di, ir gal todl per ilgesn laik daugiau mini aplank msliuosius. Ir gal todl per it pertrauk, kol tyloje itirpo paskutinio dio aidai, daug kas spjo pastebti kaukt figr, kuri iki tol nebuvo patraukusi niekieno dmesio. Ir kai panibdomis aplk visus apie tai gandas, kilo visuotinis bruzdesys, murmjimas, reikiantis nuostab, pasipiktinim, o paskui ir baim, siaub bei pasilyktjim. Tiktai nepaprastas dalykas galjo padaryti spd miniai toki fantom, kokius jums pavaizdavau. Teisyb sakant, laisv fantazijai tame kauki baliuje buvo leista kone berib, taiau minta figra per416
Turinys

eng net ir paties kunigaikio begalinio keistenybi pomgio ribas. Ir nejautriausio mogaus irdy yra styg, kurios paliestos suvirpina jausmus. Yra dalyk, i kuri nesiaipo net ir galutinai uv mons tokie, kurie spjauna ir gyvenim, ir mirt. I tikrj, visa draugija aikiai suprato, kad nepastamojo laikysena bei ivaizda rodo tiek smojo, tiek padorumo stok. Figra buvo aukta, liesa, nuo galvos iki koj susisupusi kapes. O kauk buvo tokia panai sustingusio lavono veid, kad ir atidiausiai tyrindamas vargiai btum pastebjs skirtum. Bet ir u itoki kauk ir apdar linksmoji minia bt jei ne pagyrusi, tai bent pakentusi. Taiau persirenglis drso vaizduoti pai Raudonj Mirt! kaps buvo aptakytos krauju, ir tokiom pat siaubingom dmm viet jo plati kakta ir veidas. Kai kunigaiktis Prosperas ivydo t mkl (kuri ltai, ikilmingai, sakytum sijautusi savo vaidmen, sukiojosi tarp okj), visi pamat, kaip j i pradi ar i siaubo, ar i pasilyktjimo vis nukrat drebulys, bet po akimirkos jo veidas paraudonavo i nirio. Kas drso? kimiu balsu rikteljo jis aplinkiniams dvarikiams. Koks ventvagis drso itaip tyiotis i ms? Suimkite j ir nuplkite kauk,
417
Turinys

idant inotume, k saulei tekant pakarsime ant bokto! Tardamas iuos odius, kunigaiktis Prosperas stovjo rytinje, mlynojoje salje. Jo odiai aikiai, garsiai nuskambjo per visas septynias sales, nes kunigaiktis buvo smarkus vyras, o muzik prie prabildamas buvo rankos mostu nutilds. Kaip sakiau, kunigaiktis su breliu iblykusi dvariki stovjo mlynojoje salje. I pradi, jam prabilus, dvarikiai buvo beengi prie isioklio, kuris tuo tarpu ltu, ikilmingu ingsniu m eiti kunigaikio pusn. Bet, regint beprotik persirenglio lum, visus apm tokia keista, nepaaikinama baim, kad neatsirado n vieno, kuris bt itiess rank jam sulaikyti, ir jis nekliudomas prajo per ingsn nuo kunigaikio, ir visa didiul minia it vienas mogus sibteljo i sali vidurio prie sien, o mkla netrukdoma taip pat ikilmingai ir ltai, kaip niekas i ia esani, eng i mlynosios sals raudonj, i raudonosios alij, i aliosios oranin, o i tos baltj, i ten violetin, kol pagaliau buvo rytasi j sulaikyti. Pats kunigaiktis Prosperas, siuts i pykio ir gdos dl savo laikino bailumo, pasileido uoliais per eias sales, taiau niekas nesek jam i paskos: visus
418
Turinys

buvo sukausiusi mirtina baim. Vos pora ingsni teskyr usimojus durklu kunigaikt nuo tolstanios mklos, kai toji, prijusi sals gal, staiga atsisuko pasitikti savo persekiotojo. Pasigirdo veriantis riksmas ir durklas blyksteljs nukrito ant gedulingo kilimo, ant kurio po akimirkos griuvo negyvas kunigaiktis Prosperas. Tuomet, beprotika nevilties drsa pradrs, dvarikiai virste suvirto juodj sal ir, sugrieb persirengl, kurio aukta figra dlavo tiesi ir nejudanti juodmedio laikrodio elyje, aikteljo i neapsakomo siaubo, patyr, jog po kapmis ir numirlio kauke, kurias jie taip iurkiai sumank, nra jokio apiuopiamo knoP2. Ir dabar visi suprato: atjo Raudonoji Mirtis. Ji atjo it vagis nakties met. Ir krito vienas paskui kit lbautojai kraujo pritakytose linksmybi salse, ir mir kaip parkrit. O draug su paskutiniuoju i j ugeso ir juodmedio laikrodio gyvyb, ir iblso arij gors. Ir siviepatavo neribota Tamsos, Puvimo ir Raudonosios Mirties valdia.

419

Turinys

ARNHEIMO DVARAS
O sodas trauk vilgsn lyg grauol, Kuri tingios palaimos apimta Akis umerkus snaud savo guoly. skritul atrod sujungta Dangaus mlyn su viesa balta Skaisi lelij. O laai tyri, Ant lap mlynuojani r, Man primin vaigdes pavakary.87
DAILZAS FLETERISP1

Mano draug Elison vis gyvenim lydjo palankus gerovs vjas. Sakydamas gerov, turiu galvoje ne prast, emikj io odio prasm. A tapatinu j su laime. mogus, apie kur ia pasakoju, atrodo, buvo gims tam, kad nuspt TiurgoP2, PraisoP3, PristlioP4 ir KondorsP5 doktrinas, savo pavyzdiu rodydamas tai, k visi laik perfekcionistP6 svaiiojimais. Manau, kad Elisonas savo trumpu gyvenimu paneig dogm, jog mogaus prigimtyje
87Vert

A. Danielius.
420
Turinys

slypi principas, priegynus palaimai. Nuodugniai istudijavs jo gyvenimo istorij, a supratau, kad kai paeidiami keli paprasti moni statymai, monij ugrina nelaims, kad mumyse kaip padermje tebeslypi dar neisivysiusi i gemalo geros kloties uuomazga ir kad netgi dabar, kai sigali tamsuolikos minties apie didj mogaus visuomenini slyg reikmingum gaivalas, nra nemanoma, kad mogus, individas, susiklosius nepaprastoms aplinkybms, tapt laimingas. Tokios pat nuomons tvirtai laiksi ir mano biiulis, todl noriau pasakyti, kad nesibaigianti diaugsmo puota, lydjusi j vis gyvenim, galima sakyti, buvo nulemta i anksto. Juk aiku, kad neturdamas gimto polinkio filosofuoti, kuris kartais taip puikiai atstoja patyrim, Elisonas bt buvs blokte nubloktas savo nepaprastos skms skur kasdieni varg, godiai tykani t, kuriems gamta padovanojo iskirtinius gabumus. Taiau a visikai neketinu rayti es apie laim. Savo draugo pairas galiu idstyti keliais odiais. Jis pripaino tik keturis esminius palaimos dsnius, arba, kitaip sakant, keturias slygas jai pasiekti. Svarbiausija laik (keista net sakyti) paprastus kno manktos pratimus gryname
421
Turinys

ore. Stipryb, sakydavo jis, gaunam kitokiais bdais, vargu ar galima taip vadinti. Kaip pavyzd jis primindavo smagum, patiriam lapi medioklje, o dar kalbdavo apie artojus, kurie, kaip luomas, tikrai gali jaustis laimingesni u kitus. Antrja slyga jam buvo moters meil. Treioji, sunkiausiai gyvendinama slyga, panieka puikybei. Ketvirtoji slyga, visai kitais atvilgiais sutampanti su pirmosiomis, buvo be atvangos siekiamas tikslas: be to, laims didumas, jo supratimu, priklauso nuo siekiamo tikslo dvasingumo. Likimas nepayktjo Elisonui graiausi dovan. Jis pranoko visus savo avesiu ir patrauklumu. Jo intelektas buvo tokios sanklodos, kad ini gilinim jis laik ne darbu, o greiiau intuicija ir btinybe. Elisonas buvo narys vienos garsiausi imperijos eim. Jis turjo suadtin graiausi ir itikimiausi i vis moter. Kuomet Elisonas, valds nemaus turtus, sulauk pilnametysts, likimas ikrt jam vien i savo nepaprast pokt, kurie sukreia visuomen ir labai retai nepaeidia dorovini nuostat moni, kuriuos uklumpa. Nelauktai paaikjo, kad madaug prie imtmet iki Elisonui sulaukiant pilnametysts, tolimoje provincijoje mir kakoks Sibraitas Elisonas. Tasai
422
Turinys

dentelmenas buvo turtingas kaip karalius ir, neturdamas artim giminaii, sigeid, kad jo turtai pasilikt nepaliesti augti dar imt met po jo mirties. Kruopiai ir su dideliu imanymu sutvarks savo lobi reikalus, jis ura juos giminaiiui vardu Elisonas, gyvensianiam po imto met. Buvo ne vienas mginimas paskelbti testament negaliojaniu, taiau visk niekais vert t mginim ex posto facto88 pobdis; bet pavydi vyriausyb neatlyo ir jai galop pasisek ileisti statym, draudiant ateityje tokias didiules turto sankaupas. Taiau tas juridinis aktas nesukliud Elisonui, sukakus jam reikiam skaii met, paveldti savo protvio turt keturis imtus penkiasdeimt milijon doleri89.
88Darom 89vykis,

atgaline data (lot.).

panaus ionai pasakojam, neseniai nutiko Anglijoje. Laimingojo pavard TelusonasP7. Pirmkart t istorij perskaiiau princo Pukler MuskauP8 Kelionje, kur raoma, kad paveldta suma siek devyniasdeimt milijon svar, ir teisingai tvirtinama, jog mstyti apie tokius didiulius pinigus ir naud, kuri jie galt duoti, yra netgi didinga. Kad nenutoliau nuo tame rainyje ireiktos nuomons, a patikjau princo praneimu, nors ir gerokai perdtu. Jo apmatai, tiksliau sakant, jo uuomazga buvo paskelbta prie daug metP9 anksiau u
423
Turinys

Vos tik pasklido inia apie tokius pasakikus turtus, kai gim devynios galybs spliojim apie j panaudojim. Suma, kuriai paimti tereikjo itiesti rank, glumino visus, kas tik apie j pagalvodavo. Galima sivaizduoti tkstanius dalyk, kuriuos su savo pinigais gali padaryti bent kiek didesnio turto savininkas. Toksai mogus, savo rankose laikydamas kiek didlesn turt u kit moni, galbt t galima nesunkiai numanyti leistsi neabot savo laikmeio linksmybi skur arba imt regzti politines intrigas, ar gvietsi ministro kds, arba nusipirkt didino titul, arba pradt kolekcionuoti itisus muziejus virtu90, arba dtsi dosniu literatros, moksl, men globju, arba susiet savo vard su klestiniomis labdaros staigomis. Taiau normaliu protu nesuvokiamiems turtams, atitekusiems ms paveldtojo rankas, tokie siekiai, kaip ir kiti paprasti siekiai, buvo, regis, per menki. Kakam ov galv imtis skaii, kurie stulbino patys savaime. Paaikjo, kad net ir mokant tris procentus palkan, i paveldo gautos pajamos sudaryt
pirmj puikaus SiuP10 romano Juif Errant leidim, kur sukurti rasi paskatino Muskau uraai.
90Meno

krini, retenybi (lot.).

424
Turinys

trylika milijon penkis imtus tkstani doleri per metus, vadinasi, milijon imt dvideimt penkis tkstanius per mnes, arba trisdeimt eis tkstanius devynis imtus atuoniasdeimt eis dolerius kasdien, arba tkstant penkis imtus keturiasdeimt vien doler per valand, arba dvideimt eis dolerius sulig kiekviena pralekiania minute. Taigi prastinio spliojim kelio buvo galutinai atsisakyta. Atsirado moni, maniusi, jog Elisonas isiads puss turto kaip nereikalingo pertekliaus, ir t pervir padalys giminaiiams. Ties sakant, jo artimiesiems teko didel dalis to turto, kur Elisonas turjo iki gaudamas palikim. A nma nenustebau, suinojs, kad jis jau prim sprendim, nors kitiems is klausimas kl aibes prietaring mini. Nesigriebiau u galvos ir igirds, k suman Elisonas. Dl labdaros jo sin negrau. Tuo, kad vienas mogus galt patobulinti monij (turiu apgailestaudamas pareikti), jis maai tikjo. Todl laim ar nelaim galjo elgtis su savo pinigais kaip tinkamas. Elisonas buvo pats tikriausias ir tauriausias poetas. Be to, jis suvok tikrj poetinio odio prigimt, jo auktuosius tikslus, didyb ir prakilnum. Tam jausmui puoselti jis pasirinko tikriausi ir galbt
425
Turinys

vienintel keli nauj groio form kryb. sitikinimai, suformuoti mokantis vaikystje, o gal gimti jo mstymui, atmie jo etines pairas tam tikru materializmu, ir btent is polinkis, ko gero, bus teigs jam mint, kad tikras poetinis polkis gali siknyti tik kuriant naujas apiuopiamo groio formas. Tad i jo neijo nei muzikantas, nei poetas kasdiene odio prasme. O gal jis nepando tapti nei vienu, nei kitu, bdamas tvirtai sitikins, kad panieka garbs trokimui yra bene svarbiausias laims ioje emje principas. Argi negali bti taip, kad genijus trokta garbs, o genij genijus pakyla aukiau u tai, k vadinam garbtroka? Nejaugi negali taip atsitikti, kad koks poetas, didesnis u Milton, pasitenkino liks nebylus ir neinomas?P11 Tikiu, kad pasaulis dar neregjo ir jeigu atsitiktinum grandin nepastms kilniausiojo i prot emai pulti niekuomet neivys triumfo auktesnse meno srityse, kurios, be jokios abejons, yra pasiekiamos mogaus prigimiai. Elisonas netapo nei muzikantu, nei poetu, nors niekas pasaulyje labiau u j nemyljo poezijos ir muzikos. Gal jis ir bt taps tapytoju, susiklosius kitokioms aplinkybms. Skulptra, nors ir nepaprastai poetikas menas, buvo per daug ribota tiek
426
Turinys

masto, tiek krybini rezultat poiriu ir ilgesniam laikui negaljo patraukti jo dmesio. Regis, suminjau visas meno sritis, kurias, anot visuotinai priimt pair, galima laikyti poetinio jausmo savastim. Taiau Elisonas tvirtino, kad liko pamirta pati turtingiausia, tikriausia ir natraliausia, o gal derliausi dirv turinti meno sritis. Dekoratyvins sodininkysts dar niekas nra pavadins poezija, bet, mano biiulio nuomone, tikrajai Mzai sodo krimas atveria tikrai nepaprastas galimybes. Ities yra kur pasireikti vaizduots aismui, pavirstaniam begale neregto groio form, kuri visos dalys liejasi visum, pranokstani visk, k gali sukurti pati em. Gli ir medi vairovje ir margumyne jis velg aistringas Gamtos pastangas kurti materialj gro. T pastang kreipimas viena ar kita linkme, j sutelkimas, kitaip sakant, jomis sukuriamo groio pritaikymas akims, reginioms j ioje emje, naudojant tam labiausiai tinkanias priemones ir nepaliaujamai siekiant tobulybs, jam buvo ne tik savo, kaip poeto paaukimo prasminimas, bet ir aukiausias tikslas, dl kurio Dievas skl moguje poezijos kibirkt. Pritaikymas akims, reginioms j ioje emje. Aikindamas i odi prasm Elisonas mane
427
Turinys

isprend tai, kas man visuomet buvo galvoskis: turiu galvoje (t uginys nebent tamsuolis), kad gamtoje nra tokio kratovaizdio, kok gali sukurti menininko genijus. Gamtoje nerasime tokio rojaus kampelio, kokie vyti i KlodoP12 paveiksl. Net ir pasakikai kerintis peizaas turi trkum, jame visuomet yra perlenkim. Jeigu atskirai paimtos detals ir gali pranokti menininko meistrikum, tai j visyb visuomet yra tobulintina. Todl natralioje gamtoje nerasime kampelio, kurio vadinamojoje kratovaizdio kompozicijoje valgi menininko akis nepastebt klaid. Taiau kaip sunku tatai sismoninti! Juk mes beveik visada link laikyti Gamt nepralenkiama. Mes vengiame eiti su ja varyb. Kas idrs atkartoti tulps spalv ar slnio lelijos proporcijas? Kritikai, teigiantys, kad skulptros tikslas sutaurinti ir idealizuoti, o ne imituoti klysta. mogaus veido groio vaizdavimas skulptroje arba tapyboje tra artjimas prie gyvo ir apiuopiamo groio. Mintas principas taikytinas kalbant vien tik apie kratovaizd, ir kritikas, pajuts, jog ia jis yra arti tiesos, genamas nenugalimo potraukio apibendrinimus, puola j taikyti kitoms meno akoms. Sakau pajuts, jog yra arti tiesos, nes tasai jausmas nra nei apsimestinis, nei chi428
Turinys

merikas. Matematikos reikiniai nra n per nago juodym tikslesni u tuos, kurie atsiveria menininkui, pagavusiam savojo meno dvasi. Jis ne tiktai tiki, bet ir tvirtai ino, kad vienoks ar kitoks jo pasirinktas materijos sutvarkymas, ir niekas daugiau, sudaro tikrj gro. Bet jo argumentai tuo tarpu lieka bekniai. Galutiniam j ityrimui ir ireikimui reikalinga analiz, daug gilesn u t, kurios monija kada nors buvo musis. Nepaisant to, tok instinktyv suvokim pripasta visa meninink brolija. Tegu kompozicija bus ydinga; tegu tos ydos bus taisomos tik keiiant form; tegu tie pakeitimai bus parodyti visiems pasaulio menininkams kiekvienas patvirtins j btinum. Negana to, bet kuris i t vaikin formos patobulinimui pasilys t pai ieit. Dar syk kartoju, kad tik gamtovaizdis yra ta apiuopiama sritis, kurioje gamta leidiasi iauktinama, ir kad itoks jos nuolaidiavimas man ligi iol tebra didiausia msl. Savo nuomon apie tuos dalykus grindiau mintim, kad pirminis gamtos trokimas buvo sutvarkyti ems paviri taip, kad jis visa kuo atitikt mogikj supratim apie gro, didyb ir ivaizdum, taiau t pirmin nor niekais pavert visiems gerai inomi geologiniai sukrtimai, sudrumst spalv ir formos darn, ir btent
429
Turinys

meno siela yra paaukta taisyti iuos ikraipymus. Bet tokio tvirtinimo taiga kaipmat sumas dl ia pat ikylanios minties apie t ikraipym nenatralum ir beprasmyb. Tai, kad jie mirties pranaai, Elisono mintis. tai kaip jis aikina: i pradi mogui ioje emje buvo skirtas nemirtingumas. Tad pirmykt ems paviriaus sandara, pritaikyta iai palaimingai bsenai, neatsirado i niekur, o buvo sukurta tam tikslui. Geologiniai sukrtimai pareng mog mirtingumui. Beje, tar mano draugas, kalbamasis gamtos tobulinimas teturi emik, arba mogik, prasm. Kiekvienas pakeitimas gali velti klaid kratovaizdyje, jeigu sivaizduosime ir j i toli, i kokio nors tako virum ems paviriaus, bet atmosferos ribose. Nesunku pamatyti, kad tai, kas pagyvina i arti matom vaizd, gali sugadinti bendresn, i toli irim paveiksl. Juk gali egzistuoti btybs, kadaise vadintos monmis, taiau dabar nematomos monijai, kurioms i j tolybs msik betvark gali atrodyti tvarka, kas mums neivaizdu vaizdinga; ir neaprpiami dekoratyviniai sodai abiejuose ems pusrutuliuose buvo sukurti ne mums, o greiiau j, kitaip sakant, ems Angel akims bei mirties sutaurintam groio supratimui.
430
Turinys

Mums besinekant, mano biiulis pateik kelias itraukas i krinio apie dekoratyvinius sodus, kurio autorius djosi dideliu tos srities inovu: Ties sakant, tra du dekoratyvins sodininkysts stiliai paprastasis ir dirbtinis. Pirmuoju siekiama atkurti natralaus kratovaizdio gro, pasitelkiant to kratovaizdio dalis aplinkos formavimui, auginant tai apylinkei tinkanius medius, knijant maloni akiai dydio, proporcij ir spalv derm, kuri prasprsta pro negudusi ak, taiau gerai matoma patyrusio gamtos inovo. Paprastojo stiliaus esm sudaro ne tam tikr stebukl ar avesio krimas be trkum ir neatitikimo, o greiiau sveika harmonija ir tvarka. Dirbtinis stilius turi daug atmain, nes skiriasi ir moni skoniai. Tam tikra prasme jisai susijs su skirtingais architektriniais stiliais. Yra didingos Versalio aljos ir nuoals ukampiai, italikos terasos ir kratinys visokiausi anglik stili, gimining gotikajai ir anglikajai Elbietos laik architektrai. Kad ir kas bt nekama apie piktnaudiavimus dirbtinio stiliaus dekoratyvinje sodininkystje, grynojo meno priemaia suteikia sodui nemaai avesio. Jis veria ak savo tvarka bei iplanavimu ir diugina dvasi. iri teras su apsamanojusia baliustrada ir tuojau pat
431
Turinys

ikyla prisiminimai apie grakias btybes, kadaise ja vaiktinjusias. Menkiausias meno pasireikimas primena, kad ionai bta mogaus, pridjusio savo rpestingas rankas. I to, k ia pasakiau, tar Elisonas, suprasite, kad atmetu ia ireikt mint, jog gamtai privalu grinti pirmykt gro. Pirmapradis grois niekuomet neturs tokios didybs, koki galima sukurti. inoma, viskas priklauso nuo to, kokia vietov bus parinkta. odiai apie akiai malonios dydio, proporcij ir spalv derms sukrim tra miglota kalbos figra, kuria siekiama paslpti minties netikslum. Toksai pasakymas gali reikti bet k arba nieko, ir nieko mums nepaaikina. Tvirtinimas, kad paprastojo stiliaus esm sudaro ne tam tikr stebukl ar avesio krimas, o greiiau sveika harmonija bei tvarka, labiau atitinka em minios skon, negu liepsningas genijaus svajas. ia ivardyti abejotini privalumai yra atj i lubiojani kritik mokyklos, kuri odiais dievina AdisonP13. Ities, jeigu doryb, pasireikianti vien blogo nedarymu, taip gerai vis suvokiama ir laikoma taisykle, tuomet aukiausij doryb, udegam krybins kibirkties, galima suvokti tik per tai, k jinai sukuria. Taisykl taikytina tik isiadjimo dorybei, tiktai
432
Turinys

susilaikymo avesiui. Nesilaikydamas taisykli, kritikos menas geba tik kurti prielaidas. Mus gali imokyti sukurpti Katon, taiau veltui kas bandyt iaikinti, kaip sukurti Partenon arba PragarP14. Bet tai krinys sukurtas, stebuklas vyko, ir jo suvokimo galimyb tapo prieinama visiems. Pasirodo, kad negatyviosios pakraipos sofistai, kurie, nesugebdami kurti patys, aipsi i krybos, dabar garsiau u kitus ploja jai. Tai, kas dar lliuks stadijoje erzino j protus, brandos amiuje kelia pasigrjim, kylant i instinktyvaus groio pajautimo. Autoriaus pastabos apie dirbtin stili, ts Elisonas, ne tokios prietaringos. Grynojo meno priemaia suteikia sodui nemaai avesio. Tai tiesa, kaip teisinga yra ir mintis apie rpesting mogaus rank prisilietim. T princip sunku paneigti, bet giliau pasiraus galime bei t surasti. Tasai principas gali turti tiksl tiksl, paprastai nepasiekiam vienam mogui, taiau tok, kuris jeigu jo bt pasiekta padovanot dekoratyviniam sodui aves, smarkiai pranokstant t, kur suteikia vien inojimas, jog ia prisidjusios rpestingos mogaus rankos. Poetas, valdydamas milinikus piniginius iteklius, puoseldamas tam tikr meno ar kultros idj, arba, anot autoriaus, jausdamas nor
433
Turinys

savo rankomis prisiliesti prie gamtos, galt savo kriniui vienu kartu kvpti tiek groio ir naujumo, kad nejuia kilt mintis apie auktesni jg sikiim. Pamatysime, kad eidamas prie savo tikslo, jis isaugos visus savo idjos ir apmat privalumus, ilaisvindamas krin nuo emikam menui bdingo iurktumo ir dirbtinumo. Paioje gamtos gldumoje, tolimiausiuose, mogaus rank nepaliestuose jos kampeliuose regime Krjo men; taiau is menas suvokiamas tik protu, jam stinga jausmo, nesvarbu, i kurios puss velgtum. Dabar pabandysime pavelgti tok krin taip, tarsi jis bt nuleistas i dangik auktybi viena pakopa emiau ir suartjs bei siekiantis harmonijos su mogiko meno supratimu taip, kad jis atsistot madaug pusiaukelje tarp t dviej poiri. sivaizduokime, pavyzdiui, kratovaizd, kuriame begalyb dera su apibrtumu, kur groio, didybs ir nepaprastumo vienov veria manyti, jog visa tai sukr ipuoseltos btybs, auktesns u mog, taiau jam giminingos, tuomet gamtos sumoginimo pojtis iliks, o sukurtas menas gaus pavidal, kuris nra nei Dievas, nei Dievo apreikimas, o vis ta pati Gamta tarsi krinys Angel, sklandani tarp Dievo ir mogaus.
434
Turinys

Paskirdamas nesuskaiiuojamus turtus savo svajons gyvendinimui, manktindamasis gryname ore, kad pats galt priirti darbus, nuolat regdamas savo projekto tiksl didiai dvasing tiksl, niekindamas garbs trokim, kur tokio tikslo siekimas tikrai galjo sukelti, o labiausiai todl, kad buvo mylimas moters, kurios avesys ir meil apsupo j karalika rojaus atmosfera, Elisonas iekojo ir rado atpirkim nuo vis emik rpesi daug didesn laim u t, kuri ponia de StalP15 galjo regti drsiausiose savo svajonse. Neturiu vilties bent kiek tikimiau nupasakoti tuos stebuklus, kuriuos galop pavyko sukurti mano draugui. Noriau juos aprayti, taiau drs atima tokio umojo sunkumas, kai tenka rinktis tarp smulkmen ir bendrybs. Galbt geriausia ieitis sujungti tuodu kratutinumus. Suprantama, pirmiausia Elisonui reikjo isirinkti viet, ir, tik pradjs svarstyti, jis buvo pakertas nuostabios Ramiojo vandenyno sal gamtos. Ties sakant, jis jau buvo tvirtai nusprends plaukti Piet jras, taiau vien nakt pamsts atsisak ito sumanymo. Jei biau mizantropas, kalbjo jis, ta vieta man tikt. Baisi nuoalyb ir vienatv, sunki kelion ten ir atgal, inoma, turi avesio, bet
435
Turinys

a ne TimonasP16. Troktu vienatvs, o ne kupinos lidesio ramybs. Noriu pats riboti tos ramybs trukm bei pobd. Dan valand pageidausiu matyti alia savs poetikos sielos mog, i kurio lauksiu pritarimo tam, k padariau. Todl leiskite man pasiiekoti vietos netoli didelio miesto, kurio artumas taip pat pads man gyvendinti mano sumanym. Iekodamas tinkamos vietos, Elisonas kelis metus praleido kelionse, kurias imdavosi ir mane. Tkstanius viet, kurias ivyds a imdavau digauti, jis nedvejodamas atmesdavo dl prieasi, kurias vliau ir a pripaindavau svariomis. Pagaliau uklydome prie vienos nepaprastai graios ir auktos ploktikalns su nuostabiai derliu dirvoemiu, nuo kurios buvo matyti toliau, nei nuo Etnos, ir Elisono, taip pat ir mano, nuomone, tas vaizdas toli pranoko garsij panoram visais, tikrj vaizdingum nusakaniais kriterijais. inau, tar nudiugs keliauninkas giliai atsidusdamas, koki valand akimis godiai rijs atsivrus kratovaizd, inau, kad devyni i deimties irankiausi moni manim dti bt patenkinti. Panorama tikrai puiki, ji diugint ir mane, jeigu ne ta neapsakoma didyb. Vis man inom architekt skonis vert juos statyti pastatus dl pano436
Turinys

ramos ant kalv virni. Tai akivaizdi klaida. Besaikis ikilnumas, kad ir kokia forma jis reiktsi, i pradi apstulbina, sujaudina, paskui ivargina ir ima slgti. Atsitiktiniam vilgsniui nra nieko graesnio, taiau irint kasdien nieko negali bti blogiau. Nuolatos regimam vaizdui trukdo labiausiai netiks didingumo bruoas tolimas horizontas. Tai visai prieingas dalykas nuoalumui ir vienatvs jausmui, jausmui, kurio iekome vaiuodami kaim. irdami nuo kalno, negalime nesijausti svetimi iame pasaulyje. Nusiminimo prislgti mons vengia tokios panoramos kaip maro. Tiktai baigiantis ketvirtiesiems paiek metams, Elisonas rado vietov, kuria liko patenkintas. Mirtis, neseniai nutraukusi mano biiulio gyvenim, atvr vartus ArnheimoP17 dvar tam tikro rango lankytojams, paslpdama j po lengvu ir paslaptingu, o gal kiek ikilmingu ydu, primenaniu t, kuris daugel met garsina FonthilP18, tik dar didingesniu. Arnheim daniausiai keliaujama upe. Sveias ivyksta i miesto ankst rytmet. Iki vidurdienio jis plaukia tarp ramaus, akiai prasto groio pakrani, kuriose ganosi nesuskaiiuojamos kaimens baltavilni avi, isibarsiusi po banguojani piev alum. Paskui emdirbysts kratas lieka unugary,
437
Turinys

j pakeiia kuklus pastoralinis kratovaizdis, kur velgiant irdin smelkiasi udarumo jausmas, ir imi jaustis vienias. vakar up susiaurja, krantai, jau apsideng velesne, tankesne ir tamsesne aluma, statmenai kyla auktyn. Vanduo ima skaidrti. Up daro tkstanius vingi, todl vienu metu matai ne ilgesn kaip ferlongoP19 ilgio jos vilganio paviriaus ruo. Negali nusikratyti spdio, jog laivas tarsi kalintas uburtame rate, su neveikiamomis ir nepervelgiamomis lapijos sienomis, ultramarino spalvos stogu, be grind; laivo kilis grakiai supasi, atsirms kit kil vaiduokliko barko, kuris kain kodl plaukia auktyn dugnu kartu su tikrja laive, palaikydamas i vandens paviriuje. Paskui ups vaga suka tarpukalnn, nors iuo odiu vadinu spdingiausi, kad ir ne pai rykiausi, kratovaizdio detal tik todl, kad nerandu geresnio odio. Tarpukaln toji vieta primena tik savo auktais, lygiagreiai besidriekianiais kriauiais. Tarpeklio skardiai (tarp kuri tykiai sruvena vanduo) stiebiasi imto, o vietomis imto penkiasdeimties pd aukt, taip emai pasvirdami vir vandens, kad udengt saul, o ilgos nelyginant plunksnos tankios samanos, nukarusios virum galv nuo velios augmenijos, dvelkia kap gduma. Up rangosi
438
Turinys

vis painiau ir mantriau, tarsi susimazgydama kilpomis, ir keliautojas jau seniai prarado nuovok, kur link plaukis. Aplink dar tikra gamta, taiau ji jau kitokia, visur gali pajusti slpining simetrij, jaudinani vienov, magik vis jos krini sanklod. Anei vieno nudivusio sausuolio, anei vieno bet kur nukritusio akmenlio, anei vieno plikos ems lopinlio. Kritolinis vanduo skalauja gryno granito ar ipuoselt saman krantus, o linij graktumas ne tik diugina ak, bet ir stulbina. Po keli valand klajoni vandens labirintu, tirtjant sutemoms, laivas, padars staig posk, nelauktai tarytum i dangaus nukrits atsiduria dideliame, jei lygintume su tarpeklio ploiu, uutkyje. is madaug dviej imt jard platumo; i vis pusi, iskyrus protak, pro kuri plauk valtis, j supa skardiai, aukti, kaip ir tarpeklio sienos, taiau visikai kitokie. J atlaites nuo papds iki virns dengia puoniausi ied kilimas be maiausio lopinlio plikos ems, ir tame kvapiame margumyne tik kur ne kur aliuoja lapelis. Skaidriame uutkio vandenyje kartkartmis galima irti apvalainais alebastro akmenliais nust dugn, kitaip sakant, tuomet, kai pasistengi apaioje, apversto dangaus gelmje, nematyti ydini
439
Turinys

kalv. Ant t kalv neauga nei mediai, nei menkiausi krmokniai. Grite ugrina gausumo, ilumos, spalvingumo, ramybs, vienovs, velnumo, trapumo, avesio, geidulingumo jausmas; visur justi neipasakytai rpesting mogaus rank darbas, ikart sukeliantis mintis apie darbi, subtilaus skonio, grai ir noring fj paderm, taiau, vilgsniui slystant auktyn raibuliuojaniu laitu nuo rykiai apibrtos vandens ribos iki padebesyse itirpusios virukalns, sunku nusikratyti minties, jog regi emyn srvani rubin, safyr, opal ir auksuot oniks up, tylomis garmani i padangs auktybi. Sveias, i niraus tarpeklio pateks uutk, nudiunga ir apstulbsta, ivyds disk besileidianios sauls, kuri jis man jau seniai pasislpus u horizonto; bet tai ji prie jo akis, tarsi ubaigia neaprpiam panoram, matom pro dar vien ply tarp uol Taiau dabar keleiviui tenka palikti savo laiv ir perssti lengv dramblio kaulo kanoj, imargint i vidaus ir iors skaisiai raudonomis arabeskomis. Smails kanojos laivugalis ir priekis, auktai ilink vir vandens, daro j panai netaisykling pusmnul. Nelyginant ididi gulb ji grakiai rymo
440
Turinys

ant uutkio vandens. Ant dugno, ikloto ermuonli kailiais, guli vienintelis lengvas it plunksna irklas i atlasinio medio, taiau ia nra nei valtininko, nei tarno. Bet sveiui nereikia nusiminti, juo pasirpinsianti lemtis. Didioji laiv pradingsta, ir keliauninkas pasilieka vienas kanojoje, kuri tykiai rymo uutkio viduryje. Jis dvejoja, neinodamas, kuri pus sukti, bet staiga pajunta, kaip stebuklingoji eldija ima plaukti pati. Ji palengva sukasi apie savo a, kol priekiu atsisuka saul. Ji plaukia ltai, bet vis didjaniu greiiu, o plaukimo sukelti vandens ribuliai, tekendami dramblio kaulo eldijos onus, rodos, suskamba dievika muzika, nes atrodo, kad tik i ten gali sklisti lengva melancholika melodija, kurios altinio iekodamas nustebs keliautojas veltui dairosi aplinkui. Kanoja ltai artja prie uolt vart protakoje, kurios dugnas dabar dar aikiau matyti. Deinje stkso virtin kaln, tankiai apaugusi mogaus neliestu miku. Taiau visur ilikusi ta nuostabi vandens ir sausumos riba. Niekur n apelio ups pakrantms bding iukli. Kairje ne toks rstus gamtovaizdis, o jo dirbtinumas labiau krinta akis. ia skardis kyla auktyn lkta atlaite, apaugusia gryniausio smaragdo spalvos ole, panaia
441
Turinys

aksom. Ploktikalns plotis svyruoja nuo dviej iki trij imt jard. Nuo ups kranto ji auna auktyn penkiasdeimties pd aukio siena, kuri, be paliovos vingiuodama palei krant, taiau nenutoldama nuo jo, pranyksta toli vakaruose. Ta siena atsirado nulyginus kadaise grublt pietins pakrants skard, taiau dabar n pdsako nelik, kad ionai darbuotasi mogaus. Tarsi nuo ami tkms patamsjusi, nudailinta uola apkibusi gebenmis, koraliniais sausmediais, erkiais ir raganmis. Tos sienos vienod vir ir apai pagyvina mediai, kurie po vien, ar susibr po kelis, auga iilgai sienos ir u jos, nors visai ia pat, tad neretai matai akas (ypa juodj rieutmedi), nusvirusias ir sumerkusias savo akeles vanden. Toliau vaizd ustoja tanki lapija. Nupasakotas vaizdas palengva atsiveria akims kanojai artjant prie tos vietos, kuri pavadinau vartais. Plaukdamas pasijunti lyg btum itrks i tarpeklio; kairje pasirodo dar viena protaka uutk, toje pat pusje driekiasi ir siena, atkartodama kranto linij. Akis toje pusje netoli umato, nes tkm kartu su siena vis dar suka kairn, kol jas abi praryja veli aluma.
442
Turinys

Bet laiv tebesliuogia, lyg burtaodio vedama, vingiuota protaka; ir krantas, esantis prieais sien, toks pat kaip ir uutkyje. Auktos kalvos vietomis tikri kalnai su turtinga augmenija vis dar ustoja vaizd. Palengva, bet jau kiek greiiau vingiuodamas nesuskaiiuojamais vingiais, keliautojas atsiduria prieais utverianius keli milinikus vartus, tikriau duris i vilganio aukso, mantriai iraiytas ir inkrustuotas, kuriose atsispindi dabar jau greitai skubanios nusileisti sauls spinduliai, o j viesoje aplinkiniai mikai, rodos, skendi liepsnose. Tie vartai ikirsti auktoje uoloje, kuri ioje vietoje kerta up staiu kampu. Bet po keli akimirk paaikja, kad ups srov kartu su siena dideliu grakiu puslankiu suka deinn, o gan platus upoknis atsiakoja ir tyliai gurgdamas bga prie vart ir dingsta u j. iuo upokniu pasukusi eldija netrukus priartja prie vart. Milinikos dvivri vart puss ltai, melodingai skambiodamos, prasiveria. Eldija smunka pro vartus ir ima nesulaikomai leistis vidur didiulio purpurini kaln amfiteatro, skalaujamo sidabrins ups. Tuo tarpu vilgsniui atsiveria visas Arnheimo rojus. Tykiai sruvena kerinti muzika, ore pasklinda keistas salsvas aromatas,
443
Turinys

akyse lyg sapne linksi Ryt krat mediai, vels krmai, pulkai auksini ir vaiskiai raudon pauki, vandens lelijomis nuaust eerli, piev su ibuoklmis, tulpmis, aguonomis, hiacintais ir tuberozomis, susivijusi gijomis sidabrini upeliuk, ir vir viso to groio tarsi migloje ikyla pusiau gotiki, pusiau saracniki statiniai, lyg per kakok stebukl pakib ore, spinddami tamsraudoniuose besileidianios sauls spinduliuose imtais balkon, minaret ir bokteli tarsi vaiduoklikas silfidi, fj, din ir nyktuk krinys.

444

Turinys

MARI RO PASLAPTIS91 MOGUDYSTS MORGO GATVJE TSINYS

Es giebt eine Reihe Begebenheiten, die der Wirklichkeit parallel lauft. Selten fallen sie zusammen. Menschen und Zfalle modificiren gewhnlich die
91Pirm

kart spausdinant Mari Ro ios inaos nereikjo, taiau dabar, prajus keleriems metams po tragedijos, kuria paremtas is pasakojimas, btina j pateikti, taip pat priduriant kelis bendrus samprotavimus apie sumanym. Mergina, vardu Meri Sesilija Roders, buvo nuudyta Niujorko apylinkse, ir mogudysts paslaptis, kad ir suklusi visuomenje nerimo audr, dar buvo neatskleista tuo metu, kai spaudoje pasirod is apsakymas (1842, lapkritis). Autorius, neva pasakodamas apie Paryiaus grizets likim, smulkiai idst svarbiausias Meri Roders nuudymo aplinkybes, probgmais paliesdamas ne tokias reikmingas. Tad visus samprotavimus igalvotoje istorijoje galima perkelti tikr vyki plotmn: tikslas buvo rasti ties. Mari Ro istorija buvo raomas toli nuo piktadarysts vietos, remiantis vien laikrai mediaga. Todl daug kas i to, k autorius bt suinojs, turdamas
445
Turinys

idealische Begebenheit, so dass sie unvollkommen erscheint, und ihre Folgen gleichfalls unvollkommen sind. So bei der Reformation: sttt des Protestantismus kam das Lutherthum hervor. Egzistuoja ideali seka vyki, kurie rutuliojasi lygiagreiai vykstantiems tikrame gyvenime. ios linijos retai susikerta. mons ir aplinkybs daniausiai pakreipia idealius vykius kita vaga, padarydami juos, o kartu ir j pasekmes, netobulus. Taip atsitiko ir su Reformacija: Protestantizmo vieton atjo Liuteronyst.
NOVALIS. DOROVINIAI APMSTYMAIP1

Retas mogus, net i nuosekliausiai mstani, susidrs su i pairos nepaaikinamais sutapimais, kuri protas niekaip neprisiveria laikyti paprastais sutapimais, kartais nepatiria virpinanio siel, odiais nenusakomo ir migloto tikjimo antlaiko apsilankyti tose apylinkse, praslydo pro jo akis. Gal nebsiu apkaltintas nekuklumu, jeigu priminsiu, kad dviej moni prisipainimai (vienas i j pasakojime minima ponia Deliuk), igirsti daug laiko prajus po io krinio pasirodymo, visikai patvirtino ne tik bendrj ivad, bet ir smulkmenas, kurios t ivad pagrind ir kurios apsakyme tra spliojimai.
446
Turinys

gamtikomis jgomis. Tokius jausmus nes miglotas tikjimas niekad negauna minties jgos iki galo sutramdyti pavyksta labai nedanai ir tik padedant mokslui apie atsitiktinumus, arba, nekant terminijos kalba, tikimybi skaiiavimui. Jos prigimtis yra grynai matematin, tad mes susiduriame su iimtiniu atveju, kai vienas tiksliausi moksl padeda permanyti sunkiausiai apiuopiam tariamybs ir dvasios srit. Netiktina istorija, kuri papasakosiu, tebnie laiko atvilgiu pirmoji grandis toje sunkiai suprantam sutapim grandinje, kurios antrj ir paskutinij grand skaitytojai atpains neseniai Niujorke vykdytame MERI SESILIJOS RODERS nuudyme. Kai madaug prie metus apsakyme mogudyst Morgo gatvje a idrsau aprayti kai kuriuos nepaprastus savo biiulio, evalj . Ogiusto Diupeno protinius sugebjimus, man ir galv negaljo ateiti, jog kada nors vl teks imtis tos paios temos. Turjau tiksl atskleisti jo charakter, ir sumanymas pavyko tik todl, kad tuo metu pasitaik tokie netiktini vykiai, padj pasireikti Diupeno gabumams. Turiu ir daugiau pavyzdi, taiau jie nieko nepridt prie jau esam rodym. Bet pastarojo meto vykiai ir stebtina j eiga privert mane
447
Turinys

nusigriebti dar ioki toki detali, kurios paios savaime skamba lyg prievarta igauta ipaintis. Jei sudiau krvon visk, k neseniai pavyko suinoti, keistai atrodyt mano noras nutylti kadai girdtus ir savo akimis matytus dalykus. Atskleids ponios L Espan ir jos dukters nuudymo paslapt, evalj tuojau pat visk pamiro ir pasinr prastus jam nirius apmstymus. Patsai a irgi buvau links abstrakt mintijim, todl noriai pasidaviau jo nuotaikai; tebegyvenome Sen ermeno priemiestyje ir, palik Ateit vj valiai, tykiai snduriavome, apausdami svajomis mus supant nuostab pasaul. Bet net svajoti mums ramiai nedav. Galiu drsiai teigti, kad vaidmuo, kuris teko mano biiuliui Morgo gatvs dramoje, didiai paveik Paryiaus policijos vaizduot. Sekliai jo vard kartojo lyg prieod. Kadangi samprotavim paprastumas, padjs jam atskleisti nusikaltim, iskyrus mane, nebuvo niekam nei prefektui, nei kam kitam inomas, nereikia stebtis, kad j laik mane stebukladariu, o analitinius jo proto sugebjimus nuojauta. Jis bt galjs atvirai visk iaikinti ir isklaidyti mint paklydim, bet dl gimto neveiklumo nebuvo links sukti galvos dl seniai prajusi dalyk. Taip
448
Turinys

jau atsitiko, kad Diupen, syk pakliuvus policijos akiratin, ne kart kreipsi prefektra, praydama jo paslaug. Viena i toki byl itin nekasdienika buvo merginos, vardu Mari Ro, nuudymas. Tai atsitiko prajus madaug dvejiems metams po mogudysts Morgo gatvje. Mari, kurios vardas ir pavard prikelia atmintyje nelaiming rkal pardavj, buvo nals Estels Ro vienturt dukt. Dar vaikystje netekusi tvo, Mari su motina iki pat tragedijos gyveno Pav Sent Andr gatvje92; ponia Ro, padedama Mari, ten laik pension. itaip gyvenimas tekjo, iki merginai sukako dvideimt dveji metai. Tuomet ji krito ak vienam parfumeriui, kuris turjo krautuvl pirmajame Pal Rojalio aukte. Jo pirkjai daugiausia buvo velnio neti ir pamesti nuotyki iekotojai, kuri bdavo apstu tame kvartale. Ponas Leblanas93 greitai sumojo galsis peti nemaai naudos, jeigu u jo prekystalio stovs graioji Mari, o mergina lengvai susiviliojo jo dosniais paadais, nors ponia Ro mauml dvejojo.

92Nasau

gatvjeP2.
449
Turinys

93Andersonas.

Krautuvininkas pasiek savo tiksl, ir netrukus apie namus, kuriuose sukosi agni ir avi grizet, plaiai pasklido garsas. itaip merginai bedirbant jau gal metus laiko, vien dien jos garbintojai sumio, neivyd Mari u prekystalio. Ponas Leblanas ninieko negaljo paaikinti, o ponia Ro blaksi apimta nerimo ir nuogstavimo. Laikraiai tuojau pat nusitvr naujienos, ir policija buvo besiimanti tirti atsitikim, bet vien gra ryt Mari sveika ir gyva, tik gal kiek lidnesniu veidu, pasirod prastoje vietoje u prekystalio. Suprantama, visokie tardymai, iskyrus asmeninio pobdio, ikart liovsi. Ponas Leblanas toliau djosi ninieko neins. Mari ir ponia Ro visiems tvirtino, jog prajusi savait ji viejo pas gimines kaime. Tuo viskas baigsi ir greit buvo pamirta, nes mergina, neva nordama atsikratyti liais smalsautojais, netrukus visam laikui atsisveikino su parfumeriu ir gro pas motin namus Pav Sent Andr gatvje. Po jos grimo praslinko bema penki mnesiai, ir vien dien biiuliai su nerimu pamat, kad Mari vl kakur netiktai pradingo. Po trij dien bergdio laukimo jos lavon surado plaukiant Sena94 netoli
94Hudzonu.

450

Turinys

kranto, prieais Pav Sent Andr gatvs kvartal, greta dykviets, esanios alimais diu Rulio ukardos95. mogudysts iaurumas (nes niekas neabejojo ia buvus mogudyst), aukos jaunyst ir dailumas, o svarbiausia tai, kad j visi gerai painojo kaip didel irdi dik, visos ios aplinkybs slapta dilgino jautri paryiei sielas. Neprisimenu kito panaaus atsitikimo, kuris bt taip plaiai ir garsiai nuskambjs. Kelias savaites visas miestas vien apie tai tenekjo, pamirs net opiausias politines problemas. Prefektas nuo koto nusivar, o visiems Paryiaus policininkams buvo sakyta rtis i paskutinij. Atsiradus lavonui, visi man, kad nusikaltliams nepavyks ilgai slapstytis, nes paiekos buvo surengtos nedelsiant. Tik baigiantis savaitei valdia pagaliau paskelb pinigin atlyg u udiko sugavim, taiau tas atlygis tesiek tkstant frank. Tuo tarpu tyrimas vyko visu smarkumu, nors ne visuomet su protu, ir netrukus be jokios naudos buvo apklausta begal moni, o visuomen, veltui laukiani koki nors naujien, ta byla vis labiau erzino. Deimtos
95Vihokeno.

451

Turinys

dienos vakar buvo nutarta padvigubinti premij, ir galiausiai, po nuudymo praslinkus dviem savaitms, kai paryiei, kurie niekada nebuvo geros nuomons apie savo policij, bjauri nuotaika prasiver paviriun keli rimt riaui pavidalu, prefektas ryosi savo vardu paadti dvideimt tkstani frank u informacij apie udik, arba, jeigu nusikaltim bt painioti keli asmenys, u informacij apie vien i udik. Be piniginio atlygio skelbimas adjo dovanoti bausm kiekvienam nusikaltimo dalyviui, apskundusiam savo bendr, o prie kiekvieno skelbimo buvo prilipintas privatus piliei komiteto kreipimasis, silantis dar deimt tkstani frank prie sumos, paadtos prefektroje. Taigi visa premija okteljo madaug iki trisdeimties tkstani frank dideli pinigai, turint galvoje merginos luom ir tai, kad tokiame mieste panas nusikaltimai buvo kasdienyb. Dabar visi lauk, kad paslaptis, jeigu ne iandien, tai ryt, bus iaikinta. Taiau, nors policija ir sulaik vien kit mog, tikdamasi k nors ipeti, visi jie pasirod niekuo dti ir buvo paleisti laisvn. inoma, keista, taiau garsas apie i tragedij Diupeno ir mano ausis pasiek tik po trij savaii bergdi paiek. Pamir visk pasaulyje, mes
452
Turinys

buvome nik mokslinius tyrimus, jau gal mnuo nebuvome ivaiav usien, neturjome svei ir net akies nebuvome umet laikrai redakcinius straipsnius. Pirmasis apie mogudyst mums prane G. asmenikai. Jis aplank mus 18 met liepos 18-osios vidudien ir pasiliko iki inakt. Jam bais apmaud kl neskmingos pastangos suiupti galvaudius. Ikilo grsm jo geram vardui, pasak jis kaip tikras paryietis. Ant plauko kybanti net jo garb. Visuomen iri j, ir jis pasirys paaukoti visk, kad paslaptis bt atskleista. Savo iek tiek juoking kalb jis baig pagirdamas Diupen, paliaupsindamas jo takt, ir be uuolank pasil slygas, kuri nesijauiu turs teis ia pagarsinti ir kurios, teisyb sakant, neturi nieko bendro su mano pasakojimu. Mano biiulis kaip mokdamas mandagiau paneig pagyras, bet pasilym nedvejodamas prim, nors, gerai pagalvojus, vargu ar jis buvo to vertas. Kai reikalas buvo sutartas, prefektas leidosi dstyti savo nuomon, pindamas postringavimus isamius mums ligi tol neinom fakt aikinimus. Kalbjo jis ilgai, imaningai, o naktis, man nedrsiai bandant daryti jam uuominas, tingiai slinko rytmeio link. Diupenas tyliai sdjo savo pamgtame krsle tikras dmesingumo siknijimas. Per vis
453
Turinys

panekes jis n karto nenusim akini, ir a, keliskart vilgteljs pro alius stiklus, puikiai maiau, kad jis saldiai miega. Tylutliai, taiau dl to n kiek ne prasiau, jis imiegojo visas tas septynias ar atuonias valandas, kol prefektas ijo. Kit ryt prefektroje pasimiau visus j turtus duomenis, o laikrai redakcijoje susirinkau visus laikraius, kuriuose buvo ispausdinta bent kiek verts turinti mediaga apie lidn vyk. Atidjus al nepasitvirtinusius dalykus, ta informacija liudijo tai k: Mari Ro ijo i savo motinos nam Pav Sent Andr gatvje madaug deimt valand ryto sekmadien, 18 met birelio dvideimt antr dien. Ieidama ji pasisak ponui akui Sent Estaui96 tik jam vienam, jog dien ketinanti praleisti pas tetul, kuri gyvena de Dromo gatvje. Tai striuka, bet tirtai gyvenama gatv netoli ups, kokios dvi mylios trumpiausiu keliu nuo ponios Ro pensiono. Sent Estaas, oficialus Mari garbintojas, gyveno ir maitinosi ponios Ro pensione. Nusileidus saulei, jis turjo nueiti pas suadtin ir parvesti j namo. Taiau po piet prapliupo lyti ir, manydamas, jog
96Peinui.

454

Turinys

mergina liks nakvoti pas tetul (kaip yra buv anksiau), jis nusprend paado netesti. Uslinkus nakiai, kakas girdjo, kaip ponia Ro (silpnos sveikatos septyniasdeimties met senut) pasak, jog ji bijanti daugiau niekad neivysti savosios Mari, bet jos odius tsyk maai kas atkreip dmes. Pirmadien paaikjo, kad mergina de Dromo gatvje nebuvo pasirodiusi, ir kai sutemo vakaras, neatnes apie j jokios inios, keliose miesto vietose bei priemiesiuose prasidjo paiekos. Taiau tik prajus keturioms dienoms po jos dingimo pavyko k ne k suinoti. T dien (treiadien, birelio dvideimt penktj) kakoks ponas Bov97 su draugu, kurie klausindami apie Mari Ro vaiktinjo Senos pakrantmis netoli diu Rulio ukardos, prieais kitame ups krante esani Pav Sent Andr gatv, suinojo, jog kakokie vejai k tik itrauk plaukus upe moters lavon. Ivyds negyvl, ponas Bov iek tiek padvejojo, taiau paino, jog tai kvepal pardavja. Jo draugas atpaino kn be dvejoni. Ant veido yms sukrejusio kraujo, kakiek jo itekj ir i burnos. Put, bding skenduoliams,
97Kromelinas.

455

Turinys

nebuvo. Oda ilaikiusi spalv. Ant kaklo mlyns ir pirt atspaudai. Sustingusios rankos suriestos prie krtins. Deins rankos plataka sugniauta kumt, kairioji pusiau atgniauta. Ant kairiojo rieo it apyranks du drskimai, matyt, virvi arba vienos dusyk apvyniotos virvs pdsakai. Deinysis rieas taip pat apibraiytas, tokia pat ir nugara, ypa ments. Traukdami lavon krantan, vejai buvo j apri virve, bet tos yms paliktos ne vej virvs. Kaklas iburks. Peilio aizd nerasta. Kaklas tampriai apvyniotas juostele, giliai sirusia od ir sumegzta mazgu po pat kairija ausim. Vien ito pakako mogui nugalabyti. Medik ivada patvirtino mergin iki smurto buvus skaisia. Ji tapo iaurios prievartos auka. Lavono bkl tokia, kad j nesunkiai atpaino draugai. Drabuiai sudraskyti ir iplyti. Suknels padurke nuo apaios iki juosmens plta madaug pdos ploio juosta, bet visai nenuplta. Ta juosta buvo triskart apvyniota aplink liemen ir surita ant nugaros savotika kilpa. Palaidinuk po suknele pasita i dailaus muslino; i to muslino buvo labai lygiai ir kruopiai ipltas atuoniolikos coli ploio gabalas. Ta mediagos juosta buvo laisvai apvyniota aplink kakl ir surita tvirtu mazgu. Abi
456
Turinys

skiauts muslino ir sijono perritos skryblaits raiteliais; ia pat guljo ir skryblait. Jos raiteliai sumegzti jreiviku mazgu ne moters rank darbas. Atpainto lavono nenugabeno, kaip paprastai, morg (palaik tai visai nebtinu formalumu), bet skubiai palaidojo paupy, netoli tos vietos, kur jis buvo itrauktas. Bov pasisteng, kad i istorija kiek galima ilgiau ilikt paslapty, ir garsas po miest pasklido tik po keli dien. Pagaliau savaitratyje98 pasirod vykio apraymas, lavon ikas ir dar kart apirjo, taiau nerado nieko nauja, iskyrus jau inomus dalykus. Mirusiosios drabuius dabar perdav motinai ir draugams, kurie pripaino, kad eidama i nam mergina btent jais vilkjo. Tuo tarpu susijaudinimas augo sulig kiekviena valanda. Vir Sent Estao galvos pakibo gana rimti tarimai, ir vaikinas i pat pradi nesugebjo dorai papasakoti, k veiks sekmadien, merginai ijus i nam. Bet vliau, prisaikdintas, jis ratu idst ponui G. parodymus, kuriuose tikimai paaikino, kur buvs kiekvien tos dienos valand. Laikas slinko, tyrimas liko kaip buvs, o mieste lakiojo tkstaniai gand gandeli, urnalistai leido dienas kurdami
98N.

Y. Mercury.
457
Turinys

spliojimus. Ypa krito akis viena i t pranaysi kad Mari tebra gyva ir kad Senoje suvejotas kitos nelaimingosios lavonas. Turbt verta pasilyti skaitytojams kai kuri laikrai itraukas, kuriose keliama i prielaida. Tai tiksls vertimai i L Etoile99 laikraio, kuris, turiu pasakyti, leidiamas labai talentingai. Panel Ro ijo i motinos nam sekmadienio ryt, 18 met birelio dvideimt antrj, neva nordama aplankyti tetul, ar kit giminait, gyvenani de Dromo gatvje. Nra joki rodym, kad po to kas nors j mat. Nra nei pdsak, nei ini (). Lig iol neatsirado n vieno mogaus, maiusio j t dien (). Tad, neturdami rodym, kad Mari Ro buvo gyva sekmadien po deimtos, birelio dvideimt antrj, inome, kad ji buvo gyva iki to laiko. Treiadienio vidurdien, dvylikt valand, Senoje netoli diu Rulio ukardos buvo rastas lavonas. Tai atsitiko net jeigu tarsime, kad Mari Ro kakas met upn prajus trims valandoms po jos ijimo i nam vos po trij dien: valandos
99N.

Y. Brother Jonathan, leidiamas H. Hastingo VeldoP3, eskvairo.

458
Turinys

tikslumu. Taiau kvaila bt manyti, kad mergina nuudyta jeigu ji buvo nuudyta taip greitai, kad udik spta mesti kn up iki vidurnakio. Piktadariai savo juodam darbui veriau renkasi sutemas (). Dabar aiku: jeigu atrastas lavonas tikrai Mari Ro, tai vandenyje jis ibuvo dvi su puse, daugi daugiausia tris dienas. I patirties inoma, kad knai skenduoli arba lavon, mest vandenin ikart po smurto, tik per eias ar deimt dien suyra tiek, kad ikilt paviriun. Net jeigu patrankos vio ijudintas lavonas inirs anksiau, jis vl ims grimzti, jei nebus igriebtas. Todl kyla klausimas: kokia jga privert gamt pakeisti savo dsnius? (). Jeigu sudarkytas knas bt buvs paliktas ant kranto iki antradienio nakties, ten pat btume rad ir udiko pdsakus. Be to, abejotina, ar netgi dviem dienoms prajus po nuudymo upn mestas knas gali inirti taip greitai. Toliau: argi manomas daiktas, kad udikai, vykd toki piktadaryst, mest kn nepriri jam kokio grimzdo, nors t padaryti buvo vieni juokai. Toliau redaktorius rodinja, kad knas turjs ibti vandenyje ne tris, o ma maiausiai penkiskart ilgiau, nes lavonas buvo tiek suirs, kad
459
Turinys

ponas Bov tik vargais negalais j atpaino. Taiau is teiginys buvo visikai paneigtas. Veriu toliau: Kokiais tsyk faktais grindia savo parodymus Bov, tvirtindamas, jog tai Mari Ro knas? Atsmauks suknels rankov, jis pareik, kad yms sutampa. Visi man j turint omeny kakokius bdingus randus. O jis patryns od ir ivyds plaukelius, smulkmena, paaikinanti, ms supratimu, ne daugiau, negu rankovje rasta ranka. T vakar ponas Bov namo negro, o perdav per kit mog poniai Ro, jog tyrimas dar nebaigtas. Jeigu, tarkim, dl senyvo amiaus ir ugriuvusio sielvarto ponia Ro negaljo pati dalyvauti apiroje, turjo juk atsirasti mogus, kuris bt nujs sitikinti, jei buvo manoma, kad tai Mari Ro knas. Niekas nenujo. Pav Sent Andr gatvje apie tai nebuvo net kalbama, nieko panaaus negirdjo ir kaimynai. Ponas Sent Estaas, Mari suadtinis ir bsimasis vyras, paliudijo suinojs apie atrast savo suadtins kn tik kit ryt, kai jam t ini pranes ponas Bov. inodami tos naujienos turin, galime tik stebtis altakraujikumu, su kuriuo ji buvo pasitikta.
460
Turinys

Taigi laikratis bando sukelti spd, kad Mari gimins elgsi gana abejingai, o tai savo ruotu prietarauja prielaidai, kad jie tikj ten buvus Mari lavon. Apskritai nekant, potekst tokia: Mari, pritariama draug, ivyko i miesto dl prieasi, temdani jos dorybingum, ir tie patys jos draugai, pasinaudodami proga, kad atsirado iek tiek t mergin panaus lavonas, pasisteng nuteikti visuomen, kad Mari uvo. Taiau L Etoile vl persisteng. Paaikjo, kad tariamas artimj abejingumas yra pramanytas, kad senoji ponia buvusi pernelyg silpna ir taip prislgta irdglos, kad tyrime dalyvauti negaljo, kad Sent Estaas ini sutiko anaiptol ne altai, o tiesiog paklaiko i sielvarto, kad ponas Bov papra savo biiulio priirti Sent Esta ir nieku gyvu neleisti jam dalyvauti ikasant ir apirint velion. Maa to, nors L Etoile tikino es antrkart knas buvo palaidotas visuomens lomis ir kad eima grietai atmet pasilym u pus kainos palaidoti mergin atskirame kape, kad laidotuves neatjo n vienas eimos narys nors tikino itaip, kaip sakiau, nordamas sustiprinti spd, kurio siek, viskas pasirod netiesa. Kituose laikraio numeriuose jau bandoma suversti kalt paiam Bov. Redaktorius rao:
461
Turinys

Byla pakrypo naujas ves. Mums pranea, kad syk, kai ponia B. usuko aplankyti ponios Ro, ponas Bov, kuris tuo metu buvo beieins u dur, pasaks jai, kad turs ateiti andaras ir kad ji, ponia B., nesileist su andaru nekas, kol jis pats sugris ir visk sutvarkysis. (). Kakodl jis nusprend, kad, be jo, daugiau niekam nevalia kitis reikal, o giminaiiai vyrai skundsi, jog jie kakaip nesuprantamai buv nustumti al. Atrod, kad Bov labai prieinosi artimj norui pamatyti velion. itoks tekstas buvo paraytas ne iaip sau, o bandant atmieti vir Bov galvos pakibusius tarimus. Kakoks mogus, kuris kelios dienos prie Mari dingim buvo usuks Bov kontor, kai io ia nebuvo, pamat rakto skylutje kit ro, o prie jos prikabint kortel su urau Mari. Bendras vaizdas, susidars i po kruopelyt laikraiuose surankiot ini, rodo, kad Mari tapo auka gaujos niek, kurie j perplukd kit krant, iniekino ir nuud. Le Commerciel100, labai takingas laikratis, siningai pasiprieino itai pasklidusiai nuomonei. tai pastraipa i jo skili:
100Niujorko

Journal of Commerce.
462
Turinys

Mus nori tikinti, kad paiekos prie diu Rulio ukardos jo klaidingu keliu. Nemanoma, kad mergina, kuri i matymo painojo tkstaniai moni, nueit gatvmis tris kvartalus niekieno nepastebta: kiekvienas, j pamats, bt ikart atpains, nes mergina domino visus j painojusius. Tuo metu gatvs buvo pilnos moni (). Nemanoma nuingsniuoti iki diu Rulio ukardos ar de Dromo gatvs ir likti neatpaintai deimi moni, bet vis dlto neatsirado n vieno mogaus, kuris prisipaint mats mergin gatvje, ir, iskyrus ini apie jos tariamus ketinimus, neturime rodym, kad ji apskritai kl koj i nam. J rado surit savo paios suknele lyg kok ryul. Jeigu ji bt buvus nuudyta ties diu Rulio ukarda, niekam nebt prireik itokio vargo. Tai, kad lavonas rastas greta diu Rulio ukardos, dar nenurodo vietos, kur knas buvo mestas upn (). Merginos smakras suvertas i pasagalo iplta mediagos skiaute, matyt, tam, kad auka neklykt. Tai padar vyrukai, kurie nosini nesineioja. Dien ar dvi iki prefekto apsilankymo suinojome svarbi naujien, kuri, atrodo, paneig didum Le Commerciel ivediojim. Du berniukai, ponios
463
Turinys

Deliuk sns, bastydamiesi po mik prie diu Rulio ukardos, prasibruko pro tankius krmynus ir rado pievelje tris akmenis, sugulusius taip, kad primin kd su atlou ir suolel kojoms. Ant virutinio akmens guljo baltas pasagalas, ant kito ilkin kaklaskar, ia pat mtsi sktis, pirtinaits, nosin. Ant nosins isiuvinta Mari Ro. Aplink ant gervuogyn karojo drabui skutai. em itrypta, krm akos aplauytos, visur grumtyni pdsakai. iogri tvora, stovjusi tarp brzgyn ir ups, iversta, ant ems likusi li lyg nuo sunkios natos vilkimo. Savaitratis Le Soleil101, apraydamas radinius, atspindi bendr Paryiaus spaudos nuomon: Rasti daiktai guli ia jau maiausiai tris ar keturias savaites, nes nuo lietaus apipelij ir sulip nuo pelsi. Kai kurie daiktai apaug ole. Stiprus skio ilkas kai kur jau prairs. Virutin dalis, kur mediaga susiglaudia klostmis, visa apipelijusi, supuvusi ir iskleista suplyo (). Ant krm kabanios suknels skiauts buvo trij coli ploio
101Filadelfijos

Saturday Evening Post, leidiamas . I. PitersonoP4, eskvairo.

464
Turinys

ir ei coli ilgio. Viena i t nuor buvo jau adytas suknels apsiuvas, kita sijono, bet ne apsiuvo gabalas. Tos skiauts atrod ipltos labai lygiomis juostomis ir karojo ant krm madaug per pd nuo ems. Tad galima sakyti, kad pasibaistino nusikaltimo vieta atskleista. Po io atradimo pasipyl nauji duomenys. Ponia Deliuk paliudijo, kad netoli ups, prie diu Rulio ukardos, ji laikanti pakels ueig. Vieta itin nuoali. Paprastai sekmadieniais persikl per up ia renkasi miesto padugns. Mums rpimo sekmadienio madaug trei valand popiet ueigoje pasirod jauna mergina, lydima tamsiaveidio jaunuolio. Jiedu ia kiek utruko. Ij i ueigos, jie pasuko link netoliese dunksanio miko. Ponia Deliuk atkreipusi dmes merginos suknel, nes panai turi jos giminait. Ypa gerai ji simin kaklaskar. Kai tik mergina su vaikinu ijo, ueigon suvirto utv nenaudli, kurie elgsi labai liai, paskui, nesumokj u valgius ir grimus, pasuko ton pusn, kur buvo nujusi porel, o vliau, pradjus temti, vl gro ir skubiai persikl per up lyg padams svylant. T pat vakar, neuilgo po sauls laidos, ponia Deliuk igirdo gars, bet trump klyksm. Ponia
465
Turinys

Deliuk atpaino ne tik kaklaskar, rast brzgynuose, bet ir uvusios merginos suknel. Omnibuso vanyiotojas Valansas102 dabar irgi paliudijo mats, kaip Mari Ro klsi keltu per Sen su tamsiaveidiu jaunuoliu. Jis, Valansas, painojo Mari, todl apsirikti negaljo. Visus brzgynuose rastus daiktus paino artimieji. Toje mediagoje ir praneimuose, kuriuos Diupeno praymu surinkau i laikrai, buvo dar vienas dalykas, galjs daug k smarkiai pakeisti. Pasirod, kad netrukus po to, kai atsirado tie daiktai, netoli tariamos nusikaltimo vietos buvo rastas be gyvybs enkl arba beveik mirs Sent Estaas, Mari suadtinis. alia guljo tuias buteliukas su Laudanum etikete. Nuo Sent Estao sklido nuod kvapas. Jis mir nespjs nieko pasakyti. Kienje rastas laikas, keliais odiais bylojantis apie tai, kad jis nusprend nusiudyti i meils Mari. Vargu ar reikia aikinti, tar Diupenas, baigs skaityti mano uraus, kad is atsitikimas nepalyginamai painesnis u Morgo gatvs byl ir skiriasi nuo ios vienu svarbiu dalyku. itas nusikaltimas nors ir iaurus yra prastas. Jame nra nieko stul102Adamas.

466

Turinys

binanio. Matte, dl ios prieasties jis laikomas lengvai iaikinamu, nors btent dl to jis turt bti laikomas sunkiai inarpliojamu. Todl i pradi niekam ir galvon neov mintis adti pinigin atlyg. Pono G. mirmidonaiP5 n nemirktelj suprato, kaip ir kodl galjo bti vykdyta tokia piktadaryst. J vaizduotse ikart ikilo nusikaltimo bdas daug bd, ir motyvas daug motyv, ir kadangi buvo galima tiktis, jog vienas i t bd bei motyv pasitvirtins, jie ventai tikjo, jog taip ir bus. Taiau pasitikjimas, su kuriuo jie puoseljo savo vaizduots padarinius, kiekvien j laikydami tikimu, rod greiiau sunk ir vingiuot, nei romis klot keli ties. Esu pastebjs, kad tik nepramintu keliu engdamas mogaus protas gali tiktis rasti ties, taigi tokiais atvejais kaip is teisingiau bt klausti ne kas atsitiko?, o kas atsitiko tokio, ko nebuvo atsitik anksiau? Pono G. agentus, atlikusius tyrim ponios L Espan103 namuose, vykio nepaprastumas imu i vi, o tinkamai surdytas protas bt palaiks tatai tikru skms aukliu; tuo tarpu tas pats protas pult nevilt, susidrs su kasdienikumu, tiesiog krintaniu ak kvepal pardavjos
103r.

mogudyst Morgo gatvje.

467
Turinys

byloje, adanioje prefektros pareignams ranka pasiekiam pergal. Ponios L Espan byloje jau i pat pradi niekas neabejojo, kad tai mogudyst. Saviudybs galimyb buvo isyk atmesta. Msikje byloje vlgi nuo pat uuomazgos mums nekyla mintis, jog mergina nusiud. Prie diu Rulio ukardos rasto kno bkl buvo tokia, kad galjome negaiti laiko dvejonms. Taiau imta abejoti, ar atrastasis lavonas tikrai Mari Ro, o mes su prefektu susitarme tik dl ios merginos, ir pinigin premija buvo paadta tik u Mari Ro udiko ar udik sugavim. Mudu puikiai pastame pon. Neverta per daug juo pasitikti. Jeigu savo tyrim pradsime nuo atrasto lavono ir suiup udik suinosime, kad nuudytoji ne Mari Ro, arba, jeigu manysime, kad Mari nuudyta, o ji atsiras sveika ir gyva, abiem iais atvejais mudu prakiame, nes turime reikal su ponu G. Todl mudviem, tegu ir ne teisingumui, prie engiant pirmj ingsn btina iaikinti atrasto lavono ir Mari Ro tapatum. L Etoile straipsnio ivediojimai paliko monms gil spd, o tai, kad pats laikratis savo rodymus laik neginijamais, matyti i vieno iai bylai skirto straipsnio pradios. Ten raoma: keli rytme468
Turinys

tiniai laikraiai mini tikinam L Etoile straipsn. Mane jis tikina nebent autoriaus uolumu. Nereikia pamirti, kad ms laikrai svarbiausias tikslas sukurti sensacij, sudominti skaitytoj, o ne talkinti tiesos iekotojams. Pastarojo udavinio imamasi tik tuomet, kai jis sutampa su pirmuoju. Laikratis, kuris kartoja daugumos nuomon (kad ir koki pagrst), niekada neturs minios pasitikjimo. Daugumai moni imintingas tik tas, kas griauna sivyravusias pairas. Loginiame mstyme, kaip ir literatroje, epigrama yra lengviausiai suprantamas anras. Ir abiejose srityse pats prasiausias. Noriu pasakyti, kad laikraiui pakio mint ir padjo pelnyti populiarum greiiau epigramos ir melodramos element samplaika, gldinti prielaidoje, kad Mari Ro tebra gyva, nei tos prielaidos panaumas ties. Imkime tuos argumentus i eils, idant nepasiklystume j nenuoseklybje. Pirmiausia autorius, remdamasis tuo, kad nuo Mari dingimo iki lavono atradimo prajo labai maai laiko, bando rodyti, jog tai ne Mari lavonas. Vadinasi, autoriui ikart knieti kiek manoma sutrumpinti t laik. Siekdamas savo tikslo be jokios atodairos, jis isyk griebiasi nepagrstos ivados. Kvaila bt manyti, rao jis, kad mergina nuudyta
469
Turinys

jei ji buvo nuudyta taip greitai, kad udik spta mesti kn up iki vidurnakio. Taiau mums kyla savaime suprantamas klausimas kodl? Kodl kvaila manyti, kad mergina buvo nuudyta prajus penkioms minutms po jos ijimo i nam? Kodl kvaila manyti, kad mergin galjo nuudyti bet kuri tos dienos valand? mons udomi nesirenkant laiko. Taiau net jei mergina buvo nuudyta tarp devintos ryto sekmadien ir be ketvirio vidurnaktis, udikai turjo graaus laiko mesti kn vandenin iki vidurnakio. Trumpiau sakant, laikraio ivada byloja tai k: mergina buvo nuudyta ne sekmadien, ir jeigu leisime L Etoile toliau laikytis io poirio, tuomet galima sutikti su kuo tik nori. Pastraipa, kuri prasideda odiais kvaila manyti, itokiu pavidalu ispausdinta L Etoile, autoriaus galvoje, ko gero, atrod itaip: Kvaila bt manyti, kad mergina nuudyta jeigu ji buvo nuudyta taip greitai, kad udik spta mesti kn iki vidurnakio; kvaila, ms nuomone, taip manyti, ir taip pat kvaila manyti (kaip link manyti mes), kad knas nebt buvs mestas iki vidurnakio, miniai stinga nuoseklumo, taiau ji nra tokia beviltika beprasmyb kaip ta, kuri ispausdino laikratis.
470
Turinys

 Jeigu turiau tiksl, ts Diupenas, tik rodyti ios L Etoile pastraipos prietaringum, nevertt n prasidti. Bet mums rpi ne L Etoile, o tiesa. Tas sakinys turi tik vien prasm, ir a j paaikinau, taiau mes norime inoti, k tie odiai slepia, kokia mintis buvo neskmingai pabandyta tais odiais ireikti. urnalistas tenorjo pasakyti, kad, jo nuomone, vargu ar galima tiktis, kad udikai, nuud mergin bet kuri sekmadienio valand, bt idrs neti lavon prie ups nesulauk vidurnakio. O tokiame teiginyje gldi vienas numanomas dalykas, su kuriuo negaliu sutikti. Perama mintis, kad mergina buvo nuudyta tokioje vietoje ir tokiomis aplinkybmis, kad lavon btinai reikjo neti prie ups. Betgi udikai savo darb galjo atlikti pakrantje, ar net ant vandens, ir lavon vandenin mesti galjo bet kuriuo dienos ar nakties metu, itaip juo atsikratydami greiiausiu ir patogiausiu bdu. Noriau bti suprastas teisingai. Neketinu neigti n vienos i t tikimybi ir pirti savo nuomons. Viskas, k iki iol pasakiau, neturi nieko bendra su byla. Tenoriu jus perspti dl bendro L Etoile prielaidos pobdio ir atkreipti dmes tai, kad laikratis i pat pradi ra ex-parte104.
104Su

iankstiniu nusistatymu (lot.).

471
Turinys

Nubrs tam tikras laiko ribas, patvirtinanias savo nuomon ir pareiks, kad Mari knas jeigu tai buvo jos knas galjo ibti vandenyje tik labai trumpai, laikratis tsia: I patirties inoma, kad knai skenduoli arba lavon, mest vandenin ikart po smurto, tik per eias ar deimt dien suyra tiek, kad ikilt paviriun. Net jeigu patrankos vio ijudintas lavonas inirs anksiau, jis vl ims grimzti, jeigu nebus igriebtas. iems teiginiams tylutliai pritar visi Paryiaus laikraiai, iskyrus Le Moniteur105. Pastarasis bando atmesti tik t pastraipos dal, kurioje kalbama apie skenduol, primindamas penkis ar eis atvejus, kai skenduoliai inirdavo anksiau laiko, kuris L Etoile atrodo btinas. Taiau Le Moniteur mginimas uginyti L Etoile tvirtinim, primenant jam prietaraujanius atsitikimus, yra niekam tiks filosofiniu poiriu. Jeigu atvej su knais, inyraniais paviriun antrai ar treiai dienai baigiantis,
105N.

Y. Commercial Advertiser, leidiamas pulkininko StounoP6.

472
Turinys

bt papasakota ne penki, o penkiasdeimt, vis tiek jie tebt iimtys L Etoile pateiktai taisyklei tol, kol bus paneigta pati taisykl. Jeigu sutiksime, kad tokia taisykl galioja (o Le Moniteur jai neprietarauja, mindamas tik iimtis), L Etoile rodymai liks nesugriaunami, nes juose gvildenama tik kn tikimyb ikilti vandens paviriun greiiau nei per tris dienas, o tokia tikimyb vlgi parems L Etoile ivadas iki tol, kol itaip vaikikai pateikt atvej rasis gantinai daug, kad taisykle tapt visai prieingas dalykas. Tad jums, inoma, nekyla abejon, kad argumentuoti reikia taip, jog bt paneigta pati taisykl, vadinasi, turime sitikinti, ar ji turi racional grd. mogaus knas apskritai nra nei daug lengvesnis, nei daug sunkesnis u Senos vanden, kitais odiais tariant, lyginamasis svoris normaliomis slygomis apytikriai prilygsta svoriui glo vandens, kur jis istumia pasinerdamas. Nutukusi ir apkni moni su smulkiais kaulais, taip pat moter, knai yra lengvesni u liesus, stambi kaul knus, o vandens lyginamasis svoris kakiek dar priklauso ir nuo potvynio jroje. Taiau palik ramybje potvyn, galime drsiai sakyti, kad retas knas net ir glame vandeny nusksta pats savaime. Kone
473
Turinys

kiekvienas i ms, krits vanden, gals laikytis paviriuje, jeigu leis vandens lyginamajam svoriui susilyginti su jo kno svoriu, kitaip sakant, jeigu jis pasistengs, kad kuo didesn jo kno dalis bt po vandeniu. Geriausia ieitis nemokaniam plaukti stengtis, kad knas ilikt staias, kaip einanio mogaus uversti galv, paliekant vir vandens tik burn ir nos. itaip galima plduriuoti be joki pastang. Taiau tokia kno ir jo istumto vandens pusiausvyra labai trapi ir j suardyti gali menkiausias judesys. Pavyzdiui, vir vandens ikelta ranka, netekusi jo atramos, tampa papildomu svoriu, kurio utenka, kad panirt visa galva, tuo tarpu atsitiktinai sugriebta pliauska leis pakelti galv ir apsidairyti. Nemokantis plaukti daniausiai ima blakytis ikls rankas auktyn ir mgindamas ilaikyti galv statmenai. Uuot pasieks savo tiksl, jis visas panyra ir traukia plauius ne oro, o vandens. Daug vandens paklina taip pat arnynan, ir knas sunkja, vandeniui patekus tas ertmes, kurias iaip uima oras. Paprastai tokio svori skirtumo pakanka, kad knas imt sksti, bet monms su smulkiais kaulais ir storu riebal ar glebij audini sluoksniu to bna per maa. Tokie mons plduriuoja net nuskend.
474
Turinys

Lavonas, nusileids ups dugnan, guli tol, kol dl tam tikr prieasi jo lyginamasis svoris tampa maesnis u istumto vandens svor. Taip atsitinka lavonui pradjus irti arba dl ko nors kito. Knui pvant, jame kaupiasi dujos, kurios ipuia lsteles bei vidaus ertmes ir nuo kuri lavonas taip kraupiai ipampsta. Skiriantis dujoms, kno tris padidja, knas tampa lengvesnis u istumt vanden ir inyra. Taiau puvimas priklauso nuo aibs dalyk, j spartina arba ltina begal aplinkybi, pavyzdiui, met laikas, kartis arba altis, drusk kiekis vandenyje ir vandens varumas, gilumas ir seklumas, tai, ar vanduo stovintis ar tekantis, organizmo skysi ypatumai, ar mogus prie mirt buvo sveikas ar ligonis. Taigi dabar aiku, jog niekas negali tiksliai pasakyti, kada pvantis lavonas inirs vandens paviriun. Esant tam tikroms slygoms, tai atsitinka madaug per valand, kitais atvejais tai visikai gali nevykti. Yra chemini jungini, galini apskritai apsaugoti kn nuo irimo, vienas j gyvsidabrio dichloridas. Be to, viduriuose dar gali kauptis ir daniausiai kaupiasi dujos, atsirandanios rgstant augalins kilms mediagoms (arba dl kitoki prieasi kitose ertmse), kuri pakanka tam, kad knas ikilt paviri. Patrankos vis sukelia sil475
Turinys

pnus virpesius. Jie gali ijudinti dumble ar mauruose strigus kn, ir is isilaisvins inirs vandens paviri, nes tam j bus paruousios mintos aplinkybs; arba, pajudintame kne i suirusi audini dujos prasiskverbs tuias ertmes ir jas ips. Tad susikr sau didiausi ito reikinio teorij, mes galime jos padedami nesunkiai patikrinti L Etoile prielaidas. I patirties inoma, rao laikratis, kad knai skenduoli arba lavon, mest vandenin ikart po smurto, tik per eias ar deimt dien suyra tiek, kad ikilt paviriun. Net jeigu patrankos vio ijudintas lavonas ikils anksiau, jis vl ims grimzti, jeigu nebus igriebtas. Visa i pastraipa dabar panai nesmoni kratin. I patirties nra inoma, kad skenduoliui dl gedimo ikilti vandens paviri reikia ei ar deimties dien. Ir mokslas, ir patyrimas sako, kad laikas, per kur itaip atsitinka, yra ir turi bti neapibrtas. Maa to, knas, ikils vandens paviriun po patrankos vio, neprads vl grimzti, jeigu nebus igriebtas tol, kol supus tiek, kad dujos ims vertis laukan. Betgi a noriu, kad suprastumt, kuo skiriasi skenduolis nuo kno, mesto vandenin ikart po smurto. Autorius, nors ir matydamas skirtum, tuos dalykus sutapatina. A jau rodiau,
476
Turinys

kodl skstantysis tampa sunkesnis u vanden, ir kad jis neskst, jei nepradt skeryiotis ir kvpuoti po vandeniu, nes tuomet oro viet plauiuose uima vanduo. Bet kai lavonas metamas ikart po smurto, skeryiotis ir kvpuoti nebra kam. Vadinasi, knas turi plduriuoti dalykas, apie kur L Etoile, atrodo, nra girdjs. Tiktai tuomet, kai dauguma audini dl gedimo atoks nuo kaul, tiktai tada ir ne anksiau knas ims grimzti. K mes dabar turtume galvoti apie tvirtinim, kad tai negali bti Mari Ro lavonas, nes jis plduriavo paviriuje tik trims dienoms teprajus? Jeigu mergina bt nuskendusi, jos knas, kaip moters, bt iliks vandens paviriuje, o jeigu ir bt nugrimzds, vl galt ikilti po paros ar dar greiiau. Bet apie jos nuskendim ir kalbos nra, vadinasi, ji atsidr upje jau mirusi, todl galjo ikilti vandens paviri bet kuriuo laiku. Bet, rao L Etoile, jeigu sudarkytas knas bt buvs paliktas ant kranto iki antradienio nakties, ten pat btume rad ir udik pdsakus. Isyk nelabai ir susigaudysi, k nori pasakyti itaip samprotaujantis. Jis bando ubgti u aki tam, kas, jo supratimu, prietarauja jo paties susikurtai teorijai, t. y. kad lavonas dvi dienas guljo ant kranto ir labai
477
Turinys

greit gedo daug greiiau, nei tuo atveju, jeigu bt buvs vandenyje. Jo manymu, tiktai dl ios vienintels prieasties knas bt galjs inirti treiadien. Todl jis galvotrkiais skuba parodyti, kad knas ant kranto neguljo, nes, jei taip bt buv, btume rad ir udik pdsakus. Toks sequitur106 jums turbt kelia ypsen. Negalite suprasti, kaip lavono guljimo ant kranto laikas gali pagausinti udik pdsakus. A irgi. Be to, ar galimas dalykas, kad udikai, vykd toki piktadaryst, mest kn vanden nepari jam kokio grimzdo, nes tai padaryti buvo vieni juokai. e tai tau, kokia paini mintis, net juokas ima! Niekas, net L Etoile neginija, kad rastas lavonas nuudyto mogaus. Smurtas kaip ant delno. Ms galvoius bando rodyti, kad tai ne Mari Ro. Jis tenori pasakyti, kad Mari Ro nebuvo nuudyta, o ne tai, kad lavonas ne nuudyto mogaus. Taiau jo ivediojimai rodo tik pastarj ties. Tad turime lavon be pririto grimzdo. udikams buvo vieni juokai pririti j prie metant kn. Vadinasi, kn vandenin met ne udikai. tai ir viskas, kas rodoma, jeigu apskritai ia kas rodinjama. Apie tapa106ia:

seka (lot.).
478
Turinys

tum kol kas niekas dar nekalba. Ir L Etoile skuba uginyti prie akimirk tvirtint teigin. Esame tvirtai sitikin, rao laikratis, kad rastas lavonas nuudytos moters. Tai jau ne pirmas sykis, netgi gvildenant trump epizod, kai ms galvoius labai rimtai prietarauja patsai sau. Jam knieti, kaip sakiau, kiek manoma sutrumpinti laik tarp Mari pradingimo ir lavono suradimo. Bet ia pat jis atkakliai laikosi sitvrs minties, kad merginos niekas nemat po to, kai ji ijo i nam. Neturime joki rodym, dsto jis, kad Mari Ro tebebuvo iame pasaulyje sekmadien po deimtos valandos. iuose odiuose jauiamas iankstinis nusistatymas, ir veriau jau bt buv apie tai neusiminti, nes jeigu atsirast mogus, mats Mari, tarkim, pirmadien arba antradien, tas laiko tarpas pasidaryt dar trumpesnis ir, laikantis jo logikos, tikimyb, kad lavonas dingusios grizets, bt dar maesn. iaip ar taip, tiesiog smagu irti, kaip L Etoile laikosi sikibs savo prielaidos, ventai sitikins, jog itaip padeda bylos nagrinjimui. Dabar pasigilinkime tuos samprotavimus, kuriuose kalbama apie tai, kaip Bov atpaino lavon. Raydamas apie gyvaplaukius ant rank,
479
Turinys

L Etoile elgiasi tikrai nesiningai: ponas Bov, jei jis ne idiotas, niekada nebt idrss tvirtinti, kad atpaino lavon i gyvaplauki ant rankos. Vis moni rankos plaukuotos. Tame laikraio sakinyje liudytojo odiai yra tiesiog ikraipyti. Greiiausiai jis minjo kok nors t gyvaplauki ypatum. Gal spalv, tankum, ilg ar j viet ant rankos. Jos koja, rao laikratis, buvo maa toki koj tkstaniai. Keliaraitis nra joks rodymas, kaip ir batelis, nes ir bateliai, ir keliaraiiai parduodami tuzinais. T pat galima pasakyti ir apie skryblait puousias gles. Ponas Bov prao itin didel dmes atkreipti keliaraiio sagt, kuri buvo patraukta ir suverusi keliarait. Bet tai irgi nieko nerodo, nes dauguma moter perkasi keliaraiius krautuvje nesimatuodamos, o namie priderina prie kojos. Sunku patikti, kad rainio autorius nuoirdiai tiki tuo, k rao. Jeigu ponas Bov, iekodamas Mari kno, bt aptiks lavon panaaus kno sudjimo ir panai veido bruo dingusios merginos, jis jau galt sakyti (nekreipdamas dmesio drabuius), kad paiekos baigsi skmingai. O jeigu, be gio ir veido panaumo, dar bt ir gyvaplaukiai ant rank, tokie pat, kokius mat turint gyv Mari, jis beveik neabejot, o jo sitikinim dar labiau sutvirtint
480
Turinys

t gyvaplauki ypatingos yms. Jeigu lavono kojos bt maos, tokios kaip Mari, tikimyb, jog tai ir yra iekomoji, iaugt ne aritmetine, o geometrine progresija. Pridj dar batelius, kuriuos, anot namiki, Mari apsiav eidama i nam, nepaisant to, kad tokie bateliai parduodami tuzinais, turtume tikimyb, virtusi giliu sitikinimu. Tai, kas savaime neturi didels reikms, bendrai su kitais dalykais tampa nepaneigiamu rodymu. Parodykite man gles ant skryblaits tokias, kokias dvjo pradingusi mergina, ir daugiau nieko nereikia iekoti. Jei gl tik viena, viskas aiku kaip dien, o jei t gli dvi ar trys, ar dar daugiau? Kiekvienas naujas iedas gausina rodymus: prideda juos ne po vien, o imtais ir tkstaniais. Dabar surasime ant mirusiosios koj keliaraiius, kokius neiojo gyva mergina, ir ko nors dar iekoti bt tikra kvailyst. Be to, jeigu tie keliaraiiai suverti sagtimi taip, kaip juos buvo pasitaisiusi eidama i nam Mari, bet kokios abejons tolygios veidmainystei ir beprotybei. Tai, kad L Etoile keliaraii suverim laiko prastu dalyku, teliudija, jog laikratis usispyrs eina klaidingu keliu. Keliaraiiai su sagtim yra tamprus daiktas, ir tai, kad jie suverti, yra kaip tik neprasta. Drabui dalys, kurios paios sitempia ir apgula kn, retai reika481
Turinys

lingos dar ir rank darbo. Galima drsiai tvirtinti, kad tuos keliaraiius Mari pasitais atsitiktinai. J vien bt visikai pakak atpainti knui. O juk rastas lavonas buvo ne vien su dingusios merginos keliaraiiais, bet ir su bateliais, skryblaite, glmis ant skryblaits, panaiomis jos kojomis, su ypatingomis ymmis ant rank, taip pat panaaus gio ir ivaizdos. Jeigu paaikt, kad net esant tokioms aplinkybms L Etoile redaktorius i tikrj abejoja turbt nereikt ir lunatico inquirendo107. Jis tarsi sumaniai pasielgsis, antrindamas juristams, taiau juristai daniausiai tenkinasi atkartodami protokolines teism kalbas. Kartu noriau pridurti, kad geriausi rodymai daniausiai bna tie, kuriuos teismas atmeta. Nes teismas, vadovaudamasis bendrais rodym kaupimo principais, vis pripaintais ir suraytais knygose, nenori gilintis atskirus atvejus. Toks kietakaktikas kabinimasis princip, kratantis jam prietaraujani iimi, yra pats tikriausias kelias per ilg laik suinoti didesn dal tiesos. Todl tokia praktika pasiteisina, nors ir atveda prie dideli klaid108.
107Protini

sugebjim tyrimo (lot.).

108Teorija,

pagrsta reikinio savybmis, nesipltoja savo objekto ryi su kitais daiktais poiriu; mogus,
482
Turinys

Paneigti meit, ugriuvus ant Bov galvos, galima vienu atsikvpimu. Js jau neblogai pastate ito gerojo pono bd. Tai nenuosda, kurio galvoje pilna svaiiojim ir maai proto. Tokio sukirpimo mons ypa lengvai pasiduoda jauduliui ir usitraukia ant galvos pernelyg tari ir piktavali moni nepasitikjim. Ponas Bov (kaip matome i js pastab) keliskart buvo apklaustas L Etoile redaktoriaus ir eid pastarj, idrsdamas pareikti, kad lavonas, nepaisant redaktoriaus nusistatymo, buvo, ties sakant, Mari. Jis tvirtina, rao laikratis, kad lavonas Mari, taiau negali pateikti daugiau n vieno rodymo kitiems tikinti, iskyrus jau inomus ir aptartus. Dabar, umir, jog nra geresni rodym kitiems tikinti, pairkime, ar labai sunku suprasti mog, kuris yra kuo nors tikras, bet to negali rodyti kitiems. Juk nepaprastai sunku nusanagrinjantis reikini prieastis, neims j vertinti pagal t reikini pasekmes. Todl kiekvienos tautos teiss istorija rodo, kad vos tik statymas tampa mokslu ir sistema, jis liaunasi buvs teisingumu. Klaidos, prie kuri statym atved aklas aukojimasis principams, geriausiai matyti i to, kaip danai statymleidyst yra priversta atkurti teisingum, pamint savo sukurtos sistemos (Lendoras)P7.
483
Turinys

kyti, kaip ir i ko atpastame vien ar kit mog. Savo kaimyn pains kiekvienas, bet retas sugebs paaikinti kodl. L Etoile redaktoriui nederjo sieisti dl odiais neparemto pono Bov sitikinimo. tartinos aplinkybs, utraukusios ant jo galvos kaltinimus, jau greiiau patvirtina mano nuomon apie j, kaip apie svaiiojant nenuoram, negu rodo straipsnio autoriaus jam primetam kalt. Todl, visk pairj atlaidiau, nesunkiai suprasime, i kur rakto skylutje atsirado ro, vardas Mari ant lentels, vyrikos giminaii puss nustmimas al, prieinimasis artimj norui apirti kn, perspjimas poniai B., kad i nesileist kalbas su andaru, kol jis (Bov) sugr, ir pagaliau jo nusistatymas, kad niekas be jo inios neturi teiss kitis reikal. Esu tikras, kad Bov r sparn apie mergin, kad ioji su juo koketavo, o savimeil vert j tikinti kitus merginos prielankumu bei pasitikjimu. Daugiau apie tai nekalbsime ir, kadangi ie rodymai paneigia L Etoile tvirtinim apie artimj abejingum, niekaip nesiderinant su prielaida, jog atrastasis lavonas kvepal pardavjos, eisime toliau, laikydami tapatumo klausim isprstu. O k js manote, siterpiau, apie Le Commerciele poir?
484
Turinys

 Manau, kad i esms jis vertas didesnio dmesio u kit laikrai. Ivados pamatuotos ir taiklios, bet paios prielaidos, bent jau dvi i j, grindiamos neteisingais pastebjimais. Le Commerciele usimena, kad Mari buvo pagrobta kakokios utvs nenaudli prie savo nam dur. Nemanoma, tvirtina laikratis, kad mergina, kuri i matymo painojo tkstaniai moni, nueit gatvmis tris kvartalus niekieno nepastebta. Tokia mintis gali kilti tik mogui, seniai gyvenaniam Paryiuje, kurio kelions po miest apsiriboja visokiomis staigomis. Jis ino, kad nenueis nuo savo kontoros tuzino ingsni nepaintas ir neukalbintas. Tad savo pastam br jis lygina su kvepal pardavjos draugais ir, nematydamas jokio skirtumo, isyk prieina ivad, jog keliaudama per miest ji turinti sutikti tiek pastam, kiek ir jis. Tai bt teisinga tik tuo atveju, jei jis visuomet eit tomis paiomis gatvmis, tuo paiu metu ir tame paiame rajone. Tada jis susitiks su aibe moni, su kuriais j danai suveda bendri interesai. O Mari vaiktinjo po miest, apskritai nekant, kur papuola. Galimas daiktas, kad tdien ji pasuko nuoalesnmis gatvmis negu paprastai. Palyginimas, kils redaktoriaus galvoje, galjo atsirasti tik sugretinus du mones, pereinanius miest
485
Turinys

i vieno galo kit. Tuomet, jei tarsime, kad jiedu pasta po lygiai moni, abu turs tokius pat ansus sutikti po lygiai pastam. Patsai a manau, veikiau esu beveik tikras, kad isirengusi lankyti tetuls Mari kaskart galjo eiti kitu keliu, nesutikdama pastamo veido ir nebdama kieno nors atpainta. irdami visa tai nuodugniai ir blaiviai, turime atminti, kad merginos kad ir labai dailios pastam ir vis Paryiaus gyventoj skaiius labai skiriasi. Le Commerciele argumentas, kad ir koks i pairos svarus, t svarum praras, jeigu prisiminsime, kuri valand mergina ijo i nam. Gatvs buvo pilnos moni, rao Le Commerciele, kai mergina ijo u dur. Tai netiesa. Viskas vyko deimt ryto. Devint valand kasryt, iskyrus sekmadienius, gatvs tikrai knibda moni. Devint ryto sekmadien dauguma miestiei namuose rengiasi eiti banyi. Akylesnis stebtojas bt ikart pamats, kad ventadieniais, madaug nuo atuntos iki deimtos, gatvse ypa tuia. Tarp deimtos ir vienuoliktos moni daug, taiau tuo laiku, apie kur kalbama, prieingai. Atrodo, kad Le Commerciele trksta pastabumo dar iam bei tam. Ten raoma: Nelaimingo486
Turinys

sios pasagalo gabalas madaug dviej pd ilgio ir pdos ploio buvo ipltas, ir juo buvo surita po smakru ir per pakau galva, matyt, tam, kad auka neklykt. Tai padar vyrukai, kurie nesineioja nosini. Ar ia esama tiesos, ar ne, matysime paskui, bet redaktorius vyrukais, kurie nesineioja nosini, vadina didiausius niekus. Taiau vyrukai, kuriuos galima pakriktyti tokiu vardu, neiojasi nosines, net jeigu neturi markini. Per pastaruosius metus js, ko gero, turjote progos sitikinti, kad tiems nevidonams tiesiog btina turti nosin. O k js manote apie Le Soleil straipsn? Tik tai, kad baisiai gaila, jog jo autorius negim papga. Jis tikrai bt taps ymiausiu savo gimins atstovu, nes tik pakartojo atskirus jau inomus versijos momentus, kuri su pagirtinu kruoptumu prisirinko i vieno ir kito laikraio. Daiktai, rao jis, be abejo, guli ia ma maiausiai tris ar keturias savaites, ir visikai aiku, kad atskleista pasibaistinos piktadarysts vieta. Taiau iais odiais Le Soleil neisklaido mano abejoni, ir viskas iaiks mums toliau kalbant apie kitas ios bylos puses. Imkims kitko. Js turjote pastebti, kaip atmestinai buvo apirtas lavonas. Suprantama, atpai487
Turinys

nimui daug laiko nereikia, taiau ten bta ir kitoki akibrokt, kuri nedert palikti likimo valiai. Ar lavonas buvo apipltas? Ar uvusioji eidama i nam puodavosi brangiais papuoalais? Jei taip, ar tie papuoalai buvo rasti ant lavono? Tyrime apie tuos dalykus net neusimenama, pro pirtus praleista ir dar kai kas. Todl pabandykime pairti visk i ariau. Sent Estao elges reikia dar patyrinti. A netariu ito mogaus, taiau visk reikia daryti nuosekliai. Pabandykime isiaikinti, kur jis buvo sekmadien. Tokio pobdio parodymuose kaipmat visko galima pripainioti. Bet, nerad nieko tartina, paliksime Sent Esta ramybje. Saviudyb atrodys tartina, jeigu parodymai buvo melagingi, o jeigu viskas tiesa, nematau ia nieko nepaprasta, kas galt mums sukliudyti laikytis svarbiausios tyrimo krypties. Silau tai k: pamirkime tragedijos paslaptis ir gerai pasidairykime aplinkui. Tokiose bylose, kaip i, danai yra klystama, apsiribojant labiausiai akis krintaniais faktais ir visikai pamirtant alutinius dalykus bei aplinkybes. Teism praktika ydinga tuo, kad stengiamasi liudytoj parodymuose ir apklausoje iekoti akivaizdi dalyk. Taiau patyrimas ir tikrasis mokslas visuomet teig, kad didel gal488
Turinys

bt didiausia tiesos dalis gldi tariamai nereikmingose smulkmenose. Todl ndienos mokslas, laikydamasis io principo dvasios, jeigu ne raids, pradeda imti domn tai, ko negalima numatyti i anksto. Bet js mans gal ir nesuprasite. monijos painimo istorija byloja, kad didij dal atradim padiktuoja alutins aplinkybs ar atsitiktinumai, kad norint sulaukti paangos, reikia pagaliau ne tik atsivelgti, bet ir daugiausia vili dti atradimus, kuriuos lemia atsitiktinumas, ir visikai ne ten, kur j tikimasi. iandien jau nemokslika tai, kas dar bus, grsti tuo, kas jau yra. Daug kas priklauso nuo atsitiktinumo. Mes mokoms apskaiiuoti atsitiktinum. Kartoju, diduma tiesos atsirado i alutini dalyk, todl, sekdami iuo principu, savo tyrime pereisime nuo itrypto ir lig iol nesubrandinusio vaisi sklypo prie t aplinkybi, kurios supa nusikaltim. Kol js tikrinsite, ar rodymai pagrsti, a iek tiek plaiau, nei tai padarte js, pervelgsiu laikraius. Kol kas mes esame dar tik paiupinj tyrim lauk, ir keista bt, jeigu nuodugni laikrai perira neatskleist smulkmen, kurios parodys tikrj keli. Diupeno praymu patikrins visus faktus, sitikinau j tikrumu bei tuo, kad Sent Estaas nekal489
Turinys

tas. Tuo tarpu mano biiulis msi naryti po sn laikrai, nors man tatai atrod betikslis usimimas. Savaits pabaigoje jis padjo prie mane tokias ikarpas: Madaug prie pusketvirt met kilo sambrzdis, panaus dabartin, kai ta pati Mari Ro pradingo i pono Le Blano kvepal krautuvs Pal Rojalyje. Taiau po savaits ji, iek tiek iblykusi, vl atsirado u savo prekystalio. I pono Le Blano ir jos motinos suinota, kad mergina viejo kaime, ir itaip visoms apkalboms buvo urita burna. Manoma, kad pastarasis jos dingimas tokia pat ugaida, ir po savaits ar po mnesio vl j matysim tarp ms. Evening Paper109, pirmadienis, birelio 23-ioji. Ivakarse laikratis usimin apie pirmj paslapting panels Ro dingim. Visi ino, kad t savait, kai jos nebuvo pono Le Blano kvepal krautuvje, ji praleido jauno jr karininko, pagarsjusio plevsos, draugijoje. Tikims, kad savo labui ji susikivirys su tuo mogum ir laimingai sugr namo. To LotarijoP8, iuo metu gyvenanio Paryiuje, pavard
109N.

Y. Express.
490
Turinys

mums inoma, taiau dl suprantam prieasi jos neskelbiame. Le Mercurie110, antradienio rytinis numeris, birelio 24-oji. Uvakar netoli miesto vykdyta iauri piktadaryst. Vienas ponas su mona ir dukra vakarjant prisiartino prie ei jaunuoli, besiirstani valtele palei Senos krant, ir papra u pinigus perkelti kit krant. Kai valtis perplauk up, trys keleiviai ilipo ir nujo savais keliais. Valtis jau buvo dingusi u poskio, kai dukt staiga apsiirjo palikusi valtyje skt. Sugrusi jo paimti, ji buvo tos govdos suiupta, nuplukdyta ups vidur, iniekinta ir paskui palikta ant kranto netoli tos vietos, kur kartu su tvais sdo valt. Niekams laikinai pavyko pasislpti, bet policija jau utiko pdsakus ir greitai kai kuriuos i j suiups. Morning Paper111, birelio 25-oji. Gavome vien ar du praneimus, kuriuose bandoma u neseniai vykdyt nusikaltim suversti kalt tokiam Man112, taiau is ponas tyrimo organ
110N. 111N.

Y. Herald. Y. Courier and Inquirer.

112Man

buvo vienas i keli sulaikyt tariamj, netrukus paleistas dl kali stokos.

491
Turinys

buvo visikai iteisintas ir, turint galvoje, kad dalies ms korespondent teiginiai rodo greiiau j nenustygim vietoje, negu sining gilinimsi reikalo esm, manome, kad neverta j ionai pateikti. Morning Paper113, birelio 28-oji. Gavome kelis kategorikus praneimus, matyt, i vairi altini, kuriuose primygtinai tvirtinama, jog nelaimingoji Mari Ro tapo auka vienos i daugybs niek gauj, uplstani priemiesius sekmadieniais. Mes, be jokios abejons, pritariame iai nuomonei. Vlesniuose numeriuose pabandysime pateikti kai kuriuos i t samprotavim. Evening Paper114, antradienis, birelio 30-oji. Pirmadien kakoks upeivis, dirbantis muitins baroje, pastebjo tui valt, pasroviui plaukiani Sena. Burs guljo valties dugne. Upeiviai pasigavo valt ir priri j atvilko prie muitins. Kit ryt valtis, be j inios, buvo dingusi. Vairas yra muitinje. Le Diligence115, ketvirtadienis, birelio 26-oji.

113N. 114N. 115N.

Y. Courier and Inquirer. Y. Evening Post. Y. Standard.

492
Turinys

Perskaits tas itraukas, ne tik nepamaiau jose nieko reikalingo, bet ir nesupratau, kuo jos galt padti mums. Laukiau Diupeno paaikinim. Kolei kas, tar jis, nekalbsime apie pirmj ir antrj itraukas. Nusiraiau jas tam, kad parodyiau, koks beribis policijos apkiautimas, nes jeigu teisingai supratau prefekto odius, jie net neman iekoti to karininko. Taiau kvaila bt manyti, kad ryys tarp pirmojo ir antrojo dingim nra galimas. Tarkim, pirmasis pabgimas baigsi simyljli kiviru ir atstumtosios grimu namo. Todl dabar turime teis manyti, kad antrasis pabgimas (jei, suprantama, tai pabgimas) reikia ne kokio nors kito mogaus viliones, o tai, kad apgavikui pavyko susigrinti prielankum; mes pasireng galvoti, kad tai susitaikymas senojoje meils istorijoje, o ne naujos pradia. Statau deimt prie vien, kad greiiau jau mogus, syk pabgs su Mari, pasil jai nauj pabgim, negu kad ji, anksiau gavusi pasilym i vieno mogaus, dabar prim j i kito. Be to, leiskite atkreipti js dmes t dalyk, kad tarp pirmojo ir antrojo pabgim prajo keliais mnesiais daugiau, nei laivai paprastai praleidia jroje. Ar jos mylimasis atsisak savo ksl, nes turjo iplaukti jr, ar jis grs pirmai
493
Turinys

progai pasitaikius vl msi senojo dar negyvendinto sumanymo? To neinome. Js turbt paprietarausite, kad Mari kart nebuvo pabgusi. inoma, ne, bet kas gali tvirtinti, kad ji neturjo tokio plano, kuris jai neideg? Be Sent Estao ir Bov, daugiau niekas nra atvirai pirsis Mari. Apie kitus mones tylima. Kas gi tuomet tas slaptas meiluis, apie kur nieko nenutuokia artimieji (bent jau dauguma), su kuriuo Mari susitinka sekmadienio ryt ir kuriuo tiek pasitiki, kad pasilieka ligi sutem jo draugijoje nuoaliuose diu Rulio ukardos mikeliuose? Kas tas slaptas meiluis, apie kurio buvim n nenumano dauguma giminaii? Ir k galt reikti keisti bei pranaiki ponios Ro odiai, itarti ryt, kai Mari ijo i nam bijau, jog daugiau neivysiu savosios Mari? Bet jeigu mums sunku sivaizduoti, kad ponia Ro galjo inoti apie sumanym pabgti, bent jau leiskime sau manyti, kad Mari tok plan puoseljo. Eidama i nam ji pasisak einanti aplankyti tetuls de Dromo gatvje ir papra Sent Estao, kad is sutemus usukt jos pasiimti. Atrodyt, mano mintis smarkiai prietarauja faktams, taiau irkime toliau. Tai, kad mergina tikrai susitiko su kakokiu mogum ir persiklusi su juo per up gana vlai,
494
Turinys

trei valand popiet, pasiek diu Rulio ukard, yra inomas dalykas. Taiau sutikusi pasimatyti su senu biiuliu (nesvarbu, kokiu tikslu, ir nesvarbu, ar motina t inojo ar ne), ji turjo sugalvoti dingst ijimui i nam ir numatyti savo suadtinio Sent Estao tarum bei nuostab, kai jis, sutartu laiku atjs pasiimti Mari de Dromo gatv, suinos, jog merginos ia n nebuvo, ir kai grs namo kupinas nerimo patirs, jog ir namuose ji dar nepasirod. Sakau jums, visa tai ji privaljo turti galvoje. Ji turjo numatyti Sent Estao nevilt, kit artimj tarinjimus, taiau tie tarinjimai jai turjo bti n motais, jeigu tarsime, kad mergina apskritai neketino grti namus. Sakykim, ji mst itaip: susitiksiu su vienu mogumi tam, kad su juo pabgiau arba kitam tikslui, apie kur inau tik a viena. Svarbu, kad niekas nesukliudyt, todl reikia turti pakankamai laiko, kad mans negalt pasivyti. Pasakysiu, kad einu aplankyti tetuls de Dromo gatvje, kur ibsiu vis dien; papraysiu Sent Estao pasiimti mane sutemus. itaip laimsiu daugiausia laiko, nesukeldama niekam tarimo ir nerimo. Jeigu liepsiu Sent Estaui ateiti mans sutemus, jis, suprantama, anksiau nepasirodys, bet jei nieko jam nesakysiu, laiko pab495
Turinys

gimui liks maiau, nes mans bus anksiau pasigesta ir anksiau kils smyis. Taigi jeigu a ketiniau grti namus ir noriau su tuo mogumi tik pasivaikioti, tai neprayiau Sent Estao mans pasiimti, nes atjs jis suprast ess apgautas, o jeigu nieko jam nesakyiau ir sugrusi namo prie tams pasiaikiniau namikiams, kad lankiau tetul de Dromo gatvje, t apgavyst galiau nuo jo lengvai nuslpti. Taiau kadangi a adu palikti namus visiems laikams, ar bent dviem savaitms, ar iki tol, kol pavyks kai k nuslpti, turiau rpintis tik tuo, kaip iloti daugiau laiko. Savo urauose js atkreipte dmes tai, kad dauguma moni galvoja ir nuo pat pradi, kad mergina tapo nenaudli utvs auka. Taigi tam tikrais atvejais moni nuomon reikia dtis domn. Kai ji pasireikia gaivalikai, kai iplaukia pati savaime, joje reikia matyti nuojaut, prilygstani mogaus genijaus intuicijai. Devyniasdeimt devyniais atvejais i imto a ja tiksiu. Bet su svarbia ilyga, kad ji bus gimusi be kieno nors jauiamos takos. Tokia nuojauta turi bti tik liaudies balsas. T rib danai sunku pajausti ir suvokti. O iuo atveju, man regis, liaudies balsui didels takos turjo paalinis vykis, smulkiau nupasakotas treio496
Turinys

joje i mano pateikt itrauk. Vis Paryi sujaudino jaunos, dailios ir daugeliui pastamos merginos lavono suradimas. Lavonas su smurto ymmis plauk Senos upe. Bet staiga iaikja, kad tuo pat metu, arba beveik tuo pat metu, kai buvo nuudyta taip visi man mergina, atsitiko dar vienas nusikaltimas, panaus t, kurio auka tapo uvusioji, nors ir ne toks iaurus: gauja padau pasiksino vien jaun btyb. Ar bereikia stebtis, kad moni galvose vienas inomas nusikaltimas susiliejo su kitu, apie kur nieko neinoma? Galutin j nuomon tarsi kybojo ore, laukdama kur link bus nukreipta, ir antrasis nusikaltimas paiu laiku pakio ieit. Mari surado upje, toje paioje vietoje, kur vyko antrasis nusikaltimas. Tiedvi piktadarysts prayte prasi susiejamos, ir bt keista, jeigu minia nebt to nusigriebusi ir supratusi kitaip. Nors, ties sakant, inia apie vien tam tikru bdu vykdyt nusikaltim turt liudyti, kad kitas, vykdytas tuo pat metu, privalt bti kitoks. Bt buvs tikras stebuklas, jeigu vienai gaujai niek tam tikroje vietoje darant nusikaltim, kita panai gauja ten pat ir tame paiame mieste, tokiomis pat aplinkybmis, priemonmis ir nagiais tuo pat metu daryt tok pat nusikaltim!
497
Turinys

Bet kuo gi kitu, jeigu ne tokiu pasakiku sutapimu mus veria patikti visuomens nuomon? Prie engdami toliau, apirkime tariam mogudysts viet brzgynuose prie diu Rulio ukardos. Tie brzgynai, nors ir tankiai ikeroj, auga visai greta viekelio. Laukymje buvo trys akmenys, primenantys kd su atlou ir suolel kojoms. Ant virutinio akmens rastas baltas pasagalas, ant kito ilkin kaklaskar. Ten pat guljo sktis, pirtinaits ir nosin. Ant nosins isiuvinta Mari Ro. Ant aplinkini krm idrabstytos drabui skiauts. em itrypta, akos aplauytos, visur yms, liudijanios ia vykus nirtingas grumtynes. Nepaisant didelio triukmo, kur sukl spauda, aptikus radinius, ir vieningos nuomons, jog brzgynai nusikaltimo vieta, is bei tas, reikia pripainti, kelia abejoni. Tai, kad nusikaltimo vieta ia ir niekur kitur galiu tikti, galiu ir netikti, bet abejoni tai neisklaidys. Jeigu viskas tikrai bt vyk Pav Sent Andr gatvs kaimynystje, kaip teigia Le Commerciele, nusikaltlius, jeigu jie paryieiai, bt mirtinai nugsdins tikrj pdsak linkme pakryps dmesys, ir nekvailam mogui isyk bt topteljusi galv mintis kakaip sumtyti pdas. Todl daiktus buvo nutarta numesti nes jau buvo
498
Turinys

tariama diu Rulio ukarda btent ten, kur juos paskui ir atrado. Neturime joki rodym, prieingai Le Soleil tvirtinimui, kad daiktai ten voliojosi ilgiau negu kelias dienas, atvirkiai: daugelis alutini fakt liudija, jog jie ionai negaljo mtytis niekieno nepastebti dvideimt dien tarp lemtingojo sekmadienio ir tos popiets, kai juos aptiko berniukai. Jie buvo nuo lietaus apipelij, rao Le Soleil, kartodamas pirmtak nuomon, ir sulip nuo pelsi. Kai kurie daiktai apaug ole, stiprus skio ilkas kai kur jau prairs. Virutin dalis, kur mediaga susiglaudia klostmis, visa apipelijusi, supuvusi ir iskleista suplyo. Apie daiktus, apaugusius ole, girdjome i dviej berniuk pasakojimo, nes vaikai tuos daiktus parsine namo, daugiau niekam nespjus j apirti. Taiau ol iltu ir drgnu oru (koks buvo nusikaltimo metu) uauga du tris colius per dien. Skt, gulint ant neseniai supurentos dirvos, ol paslepia nuo moni aki per savait. O pelsiai, kuriuos baisiai kyriai visiems bruka Le Soleil redaktorius, net tris kartus pamindamas juos k tik pacituotoje itraukoje, negi jis nesupranta, kokie tai pelsiai? Ar reikia aikinti, kad tai vienas i daugybs gry499
Turinys

beli, kuri bdingiausias bruoas yra tas, kad jie iauga ir va per dvideimt keturias valandas? Taigi vos umetus ak, matyti, kad didiausi digavim suklusi mintis, kad daiktai iguljo brzgynuose maiausiai tris ar keturias savaites, priremta fakt, pavirsta niek. Kita vertus, labai sunku patikti, kad jie ia galjo mtytis ilgiau kaip savait ilgiau kaip nuo vieno sekmadienio iki kito. mogus, bent kiek pastantis Paryiaus apylinkes, ino, kaip nepaprastai sunku ia rasti nuoalesn viet, nebent pajjus toliau nuo priemiesi. O k jau kalbti apie pamirt ar retai lankom proskyn tarp mik. Tepabando kas nors, nuoirdiai mylintis gamt, bet prirakintas prie didiosios sostins dulki ir triukmo, tepabando net iokiadien numalinti vienumos trokim tarp gamtos groybi. Puldamas gamtos prieglobst, jis kiekviename ingsnyje girds utvs girtaujani nevidon balsus. Jis iekos ramybs tarp viliojaniai sulapojusi medi, bet veltui. iuose ukaboriuose telkiasi nepraustaburniai ia didiausia tamsuoli ventov. Maudiania irdim klajnas lks atgalios utert Paryi ne toki purvin, todl ir malonesn kloak. Bet jeigu miesto apylinks apgultos ioki dien, kas ten darosi ventadieniais? Tur500
Turinys

dami laisv dien arba neberasdami, kur plikauti, svalkos traukia umiestin ne gamt, kuri irdyje niekina, o tam, kad itrkt i bendruomeninio gyvenimo taisykli ir suvarym. Galvose jiems ne grynas oras ir medi alumas, o visika laisv. ia, po sulapojusia augmenija, arba pakels smuklse, stebimi tik savo biiuli, jie atsiduoda neabotai linksmybei laisvs ir romo kdikiui. Kai a kartoju, jog tiktis, kad daiktai brzgynuose prie Paryiaus liko nepastebti ilgiau kaip nuo vieno sekmadienio iki kito nei daugiau, ne maiau stebuklas, sakau tik tai, kas akivaizdu bealikam stebtojui. Taiau nestinga ir kit kali, liudijani, kad daiktai ten buvo tyia numesti, dmesiui nukreipti nuo tikrosios mogudysts vietos. Palyginkime j su data, minima penktojoje i mano pateikt laikrai itrauk. Pamatysite, kad daiktus surado ikart po to, kai vakarin laikrat pasipyl praneimai. Tie praneimai, nors skirtingi ir i vairi viet atj, tvirtina viena: tai yra kad nusikaltimas yra gaujos darbas ir kad jis buvo vykdytas netoli diu Rulio ukardos. inoma, berniukai daiktus atrado ne todl, kad laikratis gavo tas inias ar kad visuomens dmesys nukrypo diu Rulio ukard, bet galima tarti, kad anksiau jie t daikt nerado todl, kad
501
Turinys

j tuose brzgynuose nebuvo, o atsirado jie praneim gavimo ivakarse ar dien anksiau parayti pai nusikaltli, t praneim autori. Tie brzgynai ne iaip krmeliai, jie tokie tanks, kad uodas snapo neki. Viduryje, nelyginant siena apjuostoje laukymje trys nepaprasti akmenys, sudarantys tarsi kd su atlou ir atrama kojoms. Ir tai tokia gudriai rengta vietel pasirod esanti per du ingsnius, vos u keliasdeimties metr nuo nam, kuriuose gyvena ponia Deliuk, ir kurios vaikiiai be paliovos mirinja po krmoknius, iekodami sasaproP9 medio ievs. Statau tkstant prie vien, jog nebuvo dienos, kad bernikiai, bent vienas i j, nebt lind t ksming men ir usiropt ant to gamtos sukurto sosto, o gal pernelyg drsios laybos? Kas dvejos eiti toki layb, arba niekada nebuvo berniukai, arba pamiro savo vaikyst. Dar syk kartoju: sunku suvokti, kaip tie daiktai galjo ionai ibti niekieno nepastebti daugiau kaip dien ar dvi, ir kad turiu rimt pamat tarti, nepaisant atkaklaus Le Soleil spyriojimosi nieko nematyti, kad jie ten atsidr prie pat juos surandant. Taiau yra dalyk, kurie dar labiau tikina, jog tie daiktai atsidr ten itaip, o ne kitaip. Dabar silau
502
Turinys

jums susimstyti apie tai, kaip dirbtinai tie daiktai guljo. Ant virutinio akmens numestas pasagalas, ant kito ilkin kaklaskar, aplink mtsi pirtinaits, sktis ir nosin su isiuvintais odiais Mari Ro. Btent itaip juos idliot ne itin gudrus mogus, nordamas, kad viskas atrodyt kuo tikrovikiau. Taiau tokia daikt tvarka toli grau nra tikrovika. A biau tikjsis ivysti juos sumintus em. Toje anktoje pavsinje, po keleto moni stumdymosi ir grumtyni, vargu ar pasagalas su skara galjo atsidurti ant akmen. Visur grumtyni pdsakai. em itrypta, akos aplauytos, taiau kaklaskar su pasagalu guljo lyg ant lentynos padti. Ant krm kabanios suknels skiauts buvo trij coli ploio ir ei coli ilgio. Viena i t nuor buvo jau adytos suknels apsiuvas. Tos skiauts atrod lyg bt ipltos labai lygiomis juostomis. tai ia Le Soleil neapdairiai terp vien baisiai tartin sakin. Tos skiauts, kaip jos yra apraytos, tikrai atrod lyg iplti gabalai, bet iplti rankomis. Bt itin retas atsitikimas, jeigu krmo spygliai itaip iplt i drabuio gabal mediagos. Juk mediaga taip iausta, kad spyglys arba nagas usikabin dreskia dviem iilginiais plyiais staiu kampu, kurio virn toje vie503
Turinys

toje, kur sminga spyglys, tad vargu ar manoma iplti gabalus mediagos. Niekad nesu girdjs apie tokius dalykus, js taip pat. Iplti gabalui mediagos reikia beveik visuomet dviej prieing krypi jg. Kai yra du audinio kratai, pavyzdiui, pliant juost nuo nosins, tuomet pakakt ir vienos jgos. Bet ia kalbama apie suknel, kuri turi vien krat. Iplti skiaut i suknels vidurio, kur nra jokio krato, spyglys gali tik per stebukl, be to, tam reikia daugiau spygli. Net jeigu kratas bt, prireikt dviej spygli, kuri vienas plt dviem kryptim, o kitas viena. Bet tas manoma, tik jeigu suknel apaioje neapsita. Jeigu yra apsiuvas, visa tai tuia neka. Tad matome, kaip sunku spygliui iplti gabal mediagos, taiau mus maldauja patikti, kad itaip buvo ipltas ne vienas, o daug gabal. Viena skiaui buvo i suknels apsiuvo. Kita skiaut buvo i sijono, kitaip sakant, spyglio iplta i suknels vidurio! Manau, lengvai galima atleisti mogui, nenoriniam tikti tokiais stebuklais, bet, i alies pasiirjus, jie nekelia tokio tarimo, kaip stulbinanti aplinkyb, kad udikai, kuriems uteko nuovokos nusineti lavon, paliko visus tuos daiktus. Klystumt manydami, jog neigiu brzgynuose buvus mogudyst. Ji galjo ia
504
Turinys

vykti, o dar greiiau ponios Deliuk namuose. Bet ne tai svarbu. Juk iekome ne kur, o kas nuud. Visi mano aikinimai, nepaisant j smulkmenikumo, turi parodyti, kad Le Soleil teiginiai buvo skuboti ir nepagrsti, bet, kita vertus, ir tai daug svarbiau kad pradtumt mstyti ir toliau savo apmstymuose dsningai pereitumt prie abejons, ar i ties mergin nuud visa gauja nenaudli. Pradkime nuo gydytojo atliktos lavono apiros, kuri aukiasi dangaus kerto. Pakaks paminti, kad visi geriausi Paryiaus anatomai ijuok jo paskelbtas ivadas dl galimo udik skaiiaus, kaip klaidingas ir nepamatuotas. Ne todl, kad taip nebt galj atsitikti, bet todl, kad tokios ivados neturinios pamato. Ar ne tiek pat jo turi ir prieinga versija? Dabar pavelkime grumtyni viet ir leiskite paklausti, k tie pdsakai turjo paliudyti? Gaujos buvim. Bet ar jie pirtu prikiamai nerodo, kad tos gaujos nebuvo? Kas gi ia galjo taip ilgai ir nirtingai grumtis, kad likt itiek pdsak? Silpna mergina su tariama gauja nenaudli? Tyls keli grubi rank gniautai ir viskas baigta. Mergina turjo bti visika bejg. sidmkite, kad mano argumentai prie brzgynus, kaip apie nusikaltimo viet, tinka tik tuo atveju, jeigu nuudyme dalyvavo
505
Turinys

daugiau negu vienas mogus. Jeigu, tarkim, nusikaltlio bta vieno, galime sivaizduoti ir bsime visikai teiss, kad ia vyko nirtingos ir atkaklios grumtyns, po kuri ir liko rastieji pdsakai. Betgi vl. Jau sakiau, kad daiktai, nusikaltli palikti brzgynuose ir vliau ten aptikti, atrodo tartinai. Tiesiog galva nenea, kaip galima palikti tokius kalius. Juk jiems uteko proto (taip atrodo) paalinti lavon, tuo tarpu kaliai, rimtesni u lavon (veido bruous galjo pakeisti puvimas), graiausiai paliekami gulti nusikaltimo vietoje vis akyse turiu galvoje nosin su isiuvintu uvusiosios vardu. Jeigu, tarkim, taip atsitiko per ioplum, tai visa gauja negaljo bti tokia iopla. Pagalvokime. Kakas nuud mog. Jis liko vienas su mirusiojo vle. sitis prajo, ir ird surakina siaubas dl padaryto nusikaltimo. Igaruoja savitvarda, kuri palaiko draugo petys. ia tik jis ir negyvlis. Nusikaltlis dreba, jis suglums. Taiau reikia nusikratyti lavonu. Jis nunea kn prie ups, palikdamas kitus nusikaltimo pdsakus, nes yra sunku, o gal visai nemanoma, vienu glbiu visk nuneti, todl bei t tenka palikti kitam sykiui. Bekeliaujant su sunkia nata prie vandens siaubas padvigubja. Jo ausis pasiekia kunkuliuojanio gyvenimo garsai. Deim506
Turinys

tis kart jam vaidenasi neva j stebinio mogaus balsas. J gsdina net miesto viesos. Bet pagaliau kelias su ilgomis ir agonijos perpildytomis pertraukomis baigiasi, ir jis meta vaiduoklik nat, galbt i valties, vanden. Taiau kokie lobiai, kokia kerto baim gali priversti vieni mogud sugrti sunkiu ir pavojingu taku brzgynus, adinanius krauj stingdanius prisiminimus? Ir jis nesugrta, paliks visk likimo valiai. Neprisiverst net ir nordamas grti. Galvoje jam viena bgti kur akys mato. Ir jis lekia, aminai atsuks nugar siaubingiems brzgynams, bga lyg vejamas vir jo pakibusios rstybs. Na, o gauja? Bryje didesnis pasitikjimas, jeigu ukietjusi niek krtinse apskritai gali rusenti dvejon, o tokias gaujas daniausiai susiplaka ukietj niekai. Keli mons nebt sutrik ir pasidav baimei, kuri sukausto vieni nusikaltl. Jeigu k nors paliks vienas, antras, treias, pamatys ketvirtas. Jie bt susirink visk ir vienu kartu nusine. Grti nebt buv jokio reikalo. Dabar prisiminkime suknel, kuria vilkjo uvusioji ir i kurios buvo iplta madaug pdos ploio juosta nuo apaios iki liemens, triskart apvyniota apie juosmen ir surita ant nugaros tam tikru
507
Turinys

mazgu. Suprantama, visa tai tam, kad bt patogiau neti kn. Bet ar to reikjo briui moni? Trise ar keturiese lengviausia ir patogiausia neti lavon sumus u rank ir koj. Tas taisas pasigamintas vieno mogaus; ir dabar prijome viet, kur kalbama: iogri tvora, stovjusi tarp brzgyn ir ups, iversta, ant ems likusi li lyg nuo sunkios natos vilkimo. Ar gauja nusikaltli vargt griaudama tvor pervilkti lavonui, kai jiems pakakt tik kilstelti kn per klit? Argi keli vyrai bt vilk j eme ir palik li? Dabar pasvarstykime apie Le Commerciele pastab, kuri tam tikra prasme a jau aptariau: Merginos smakras buvo suvertas i pasagalo iplta mediagos skiaute, matyt, tam, kad auka neklykt. Tai padar vyrukai, kurie nesineioja nosini. Jau anksiau sakiau, kad tikras nenaudlis kojos laukan nekels be nosins. Taiau a noriau atkreipti dmes kitk. Ta mediagos skiaut buvo panaudota ne todl, kad neturta nosins, kaip tai atrodo Le Commerciele, nes nosin guljo brzgynuose, ir ne tam, kad auka neklykt, kadangi tam tikslui buvo parankesni daikt. Ten kalbama apie skiaut, laisvai apvyniot aplink kakl ir surit tvirtu mazgu. Nelabai aiku, kas ia norima pasa508
Turinys

kyti, bet, iaip ar taip, ne tai, k rao Le Commerciele. Tas gabalas buvo atuoniolikos coli ploio, todl, nors tai ir muslinas, i jo galjo ieiti stipri virv, susukus j ar keliskart sulenkus. Toki j ir atrado. Noriu pasakyti tai k. udikas, nedamas lavon u raiio, perrito per juosmen (nuo brzgyn ar kitos vietos), suprato, kad itaip su sunkia nata toli nenukeliaus. Todl jis nusprendia vilkti lavon eme, tai jums ir li. Vilkimui reikia kaip nors pririti virv. Geriausia u kaklo, kad galva neleist nusmukti kilpai. inoma, udikas pirmiausia galvoja apriti juosmen, bet jam trukdo apsivyniojs aplink liemen raitis, kietai sumegztas mazgas ir dar tai, kad mediagos gabalas nebuvo visai nupltas nuo suknels. Todl paprasiau buvo iplti dar vien gabal mediagos. T atliks, jis aprio aukos galv ir nuvilko lavon prie ups. Visas tas vargas su virve i nelabai tam reikalui tinkanios mediagos ir tai, kad udikas apskritai msi itokio darbo, rodo, jog btinyb vilkti radosi tik tuomet, kai jau nebuvo galima panaudoti nosins, kitaip tariant, jis t padar ne brzgynuose, kaip mes manme (jei mergina buvo nuudyta ten), o kakokioje vietoje tarp brzgyn ir ups.
509
Turinys

Bet js imsite prietarauti, kad ponia Deliuk (!) primygtinai tvirtina maiusi utv, mirinjusi po krmus madaug tuo metu, kai mergin nuud. A ja tikiu. Tik nesu tikras, jog toki utvi, apie kuri kalba ponia Deliuk, prie diu Rulio ukardos merginos nuudymo metu nebuvo kokio tuzino. Taiau utv, papiktinusi poni Deliuk ir paskatinusi j duoti pavluotus ir ne itin tikimus parodymus, buvo ta pati utv, kuri surijo tos senos ir doros damos pyragus, igr brend, u niek nesumokjusi. Et hinc illae irae116. Taiau k tvirtina ponia Deliuk? Suvirto utv nenaudli, kurie elgsi labai liai, paskui, nesumokj u valgius ir grimus, pasuko ton pusn, kur buvo nujusi porel, o vliau, pradjus temti, vl gro ir skubiai persikl per up lyg padams svylant. Tas baisus skubjimas toks buvo, matyt, tik ponios Deliuk akims, nes ji gailavo savo pyrag ir alausP10, vis dar tikdamasi atgauti nors dal pinig. Kuo gi kitu paaikinsi, kad tamsoje jai tie mons pasirod kakur skubantys? Nieko nuostabaus, jei gauja nevidon skuba namo, kai dar reikia tamsoje persikelti per plai up maomis valtelmis, kylant audrai ir artinantis nakiai.
116Tai

ir sukl pykt (lot.).

510
Turinys

Sakau artinantis, nes dar buvo ne naktis. Dar tik temo, kai poniai Deliuk ukliuvo t nenaudli nepadorus skubjimas. Taiau inome, kad t pat vakar ponia Deliuk ir jos vyresnysis snus girdjo netoli ueigos klykiant moter. Kokiais odiais ponia Deliuk nupasakojo vakar, kai pasigirdo klyksmas? Netrukus po sauls laidos, sako ji. Bet netrukus po sauls laidos ma maiausiai reikia tams, o temo dar pakankamai viesu. Todl su kaupu utenka rodym, kad tuo metu, kai ponia Deliuk igirdo (?) klyksm, gauja buvo dingusi i diu Rulio ukardos. Ir nors daugybje straipsni visi tie odiai urayti taip, kaip a juos jums dabar cituoju, n vienas laikratis ir n vienas policijos mirmidonas neatkreip dmesio akis badant nesutapim. Pasakysiu dar vien dalyk, neigiant gaujos dalyvavim, ir is argumentas, mano galva, yra visikai nesugriaunamas. Tokiomis aplinkybmis, kai siloma didel premija ir kalts dovanojimas u udiko skundim, sunku nors akimirk patikti, kad kas nors i t svalk ar iaip koks mogus nebt idavs savo bendro. Tokioje padtyje kiekvienas gaujos narys ne tiek gvieiasi pinig ar kitokios naudos, kiek bijo pats bti iduotas. Jis noriai skuba iduoti,
511
Turinys

kad nebt iduotas pats. Tai, kad paslaptis dar nra atskleista, geriausiai rodo, kad tai i tikrj paslaptis. Ties apie bais nusikaltim ino vienas arba du mons ir Dievas. Sudkime vienon vieton savo skurdius, utat tikrus ilgo darbo vaisius. Dabar inome, kad tai buvo arba nelaimingas atsitikimas ponios Deliuk namuose, arba mogudyst diu Rulio ukardos brzgynuose, kurios kaltininkas uvusiosios meiluis arba bent jau slaptas ir artimas mogus. Tas nepastamasis tamsiaveidis. Veido odos spalva, jreivikas mazgas, kuriuo buvo sumegzti skryblaits raiteliai, rodo j esant jrinink. Jo draugyst su uvusija linksmo bdo, taiau ne lengvai prieinama mergina rodo j esant ne eilin. T rimtai patvirtina ir taisyklinga kalba parayti praneimai, nusisti laikraius. Le Mercurie apraytas pirmasis pabgimas veria sutapatinti jreiv su anuo jr karininku, kuris pirmasis privert mergin pasukti nusikaltimo keliu. O dabar kaip tik laikas prisiminti, kad tas tamsiaveidis kakur pradingo. Noriu pabrti, kad to jaunuolio veidas tamsus ir degs. Tas veido tamsumas turjo labai kristi akis, nes tik j ir sidmjo Valansas su ponia Deliuk. Taiau kur dingo tas mogus?
512
Turinys

Gal j nuud gauja? Jei taip, kodl liko tik merginos nuudymo pdsakai? Juk abi mogudysts turjo vykti toje paioje vietoje. O kur lavonas? Labiausiai tiktina, kad udikai abiem knais bt nusikrat tokiu pat bdu. Antra vertus, galime galvoti, kad tas mogus yra gyvas ir, bijodamas bti apkaltintas mogudyste, slapstosi. Taiau tokia baim jam galjo kilti tik dabar, kai laikratyje ispausdinta, kad j mat kartu su Mari, nes anksiau to nereikjo. Nekaltas mogus pirmiausia nieko nelaukdamas pats pranet apie nusikaltim ir padt sugauti niekus. Tokia turt bti pirmoji mintis. J mat kartu su mergina. Jis persikl su ja per up atviru keltu. Net paskutinis idiotas bt susiprats, kad vienintelis ir tikriausias bdas ilikti neapkaltintam iduoti udikus. Juk jei t lemting sekmadien mergin nuud ne jis, tai inoti apie nuudym tikrai turjo. Tik tuo atveju, jeigu neinojo, iki iol bdamas gyvas, jis neiduot udik. Tad kaipgi mums rasti ties? Kuo toliau eisime, tuo aikesnis darysis ms kelias. Nuodugniai patyrinkime visas pirmojo pabgimo aplinkybes. Suinokime visk apie karinink, kur jis dabar ir kur buvo nuudymo dien. Atidiai palyginkime praneimus, atsistus vakarin laikrat, kur teigiama,
513
Turinys

kad nusikaltim vykd gauja. Paskui tuos paius praneimus palyginkime su gautais kiek anksiau rytiniame laikratyje, kuriuose uoliai stengiamasi suversti kalt Man. O dabar vl lyginkime tuos faktus su inomais karininko laikais. Rykims pakartotinai apklausti poni Deliuk ir jos berniukus, taip pat omnibuso vanyiotoj Valans smulkiai apie tamsiaveidio ivaizd ir elges. Sumans klausimai pads atskleisti kok nors fakt apie i (arba apie kitas) srit, kurio patys klausiamieji n netaria in. O dabar pairkime, kas atsitiko su valtimi, kuri upeiviai atrado pirmadien, birelio dvideimt treiosios ryt, ir kuri niekam neinant dingo kit ryt be vairo iek tiek anksiau, negu buvo rastas lavonas. Apdairiai ir atkakliai veikdami mes tikrai rasime valt, nes yra ne tik upeivis, kuris j atpains, bet ir valties vairas. Burins valties vairas ne toks daiktas, kur lengvai numojama ranka. Dabar luktelkite ir leiskite paklausti. Skelbimas apie atklydusi valt nebuvo ispausdintas. J tykiai nuplukd prieplauk ir taip pat tykiai ji i ten dingo. Taiau i kur jos savininkas, nemats skelbimo, galjo suinoti, kur valtis atsidr pirmadienio ryt; nebent padjo asmenins paintys, tiekianios smulkias vietines naujienas.
514
Turinys

Kalbdamas apie udik, velkant savo auk prie ups kranto, a jau minjau, kad jis galjo turti valt. Taigi turtume suvokti, kad Mari Ro buvo mesta vanden i valties. Tai bt pats suprantamiausias dalykas. Tokios natos negalima patikti pakrants seklumoms. yms ant nugaros ir meni liko nuo valties pant. T patvirtina ir grimzdo nebuvimas. Metant nuo kranto reikt pririti svor. Grimzdo nebuvimas rodo, kad nusikaltlis, skubdamas atsistumti nuo kranto, pamiro j pasiimti. Sviesdamas kn gelmes, jis, inoma, suprato neapsiirjs, bet jau buvo per vlu. Jis buvo pasirys veriau rizikuoti kuo tik nori, kad nereikt grti t prakeikt krant. Nusikrats pamkliku kroviniu, udikas skubjo miestan. Ten jis paliko valt prie kokios nors apleistos prieplaukos. Jam ne galvoje rpintis valties pririimu. Maa to, jam atrodo, kad priris valt palikt nusikaltimo rodym. Jis tegalvojo apie tai, kaip greiiau atsikratyti viskuo, kas primena nusikaltim. Todl jam knietjo ne tik greiiau sprukti i prieplaukos, bet ir nepalikti valties. Todl jis paleido j plaukti pasroviui. Duokime vali vaizduotei: rytmet t igam persmelkia siaubas, kai jis suino, kad valt rado ir nuvilko ten, kur jam danai tenka lankytis, galbt tarnybiniais
515
Turinys

reikalais. T pai nakt, taip ir neidrss paprayti vairo, jis nuplukdo valt. Kur dabar valtis be vairo? Svarbiausias ms udavinys j surasti. Kai tik tursime valt, pergal, galima sakyti, bus ranka pasiekiama. Ta valtis mus vienu vju nuves net patys netiksime pas mog, kuris ja naudojosi lemtingojo sekmadienio vidurnakt. kaliai ims vyti kalius ir atves mus pas udik. (Dl prieasi, kuri ionai nevardysime, taiau kurias skaitytojas gali nuspti, idrsime praleisti t ms rankose esanio rankraio dal, kurioje su visomis smulkmenomis apraomi vykiai, po to, kai Diupenas surado it i pairos abejotin paslapties rakt. Trumpai pasakysime, kad visi lkesiai buvo pranokti, ir prefektas, nors ir be didelio noro, vykd sutarties su evalj slygas. Pono Po straipsnis baigiamas tokiais odiais. Red.117) Noriu paaikinti, kad kalbu tik apie sutapimus ir daugiau apie niek. Turi pakakti to, k ia tema jau esu pasaks. irdyje a netikiu antgamtikomis jgomis. Gamta ir Dievas dvi skirtingos esybs, ir to nenuneigs n vienas protaujantis mogus. Tai,
117 Redakcija

urnalo, kuris pirmasis atspausdino

516
Turinys

straipsn.

kad antrasis, sukrs pirmj pagal savo nor, gali laikyti j savo valioje ir keisti, irgi nekelia abejoni. Sakau valioje, nes ia valia, o ne jga, kaip kad galvoja logikai mstantys neimanliai. Svarbu ne tai, kad dievyb negali pakeisti savo statym, o tai, kad mes ventvagiaujame sivaizduodami, jog gali rastis btinyb juos keisti. Tie statymai buvo sukurti tokie, kad numatyt visk, kas gali atsitikti. Dievui visi laikai Dabartis. Todl kartoju, kad kalbu apie tuos dalykus kaip apie sutapimus. Toliau i mano odi paaiks, kad tarp nelaimingosios Mers Sesilijos Roders likimo, kiek mes j inome, ir Mari Ro likimo, iki tam tikro tarpsnio jos istorijoje, buvo sutapim, apie kuriuos pagalvojus sutrinka protas. T pamatysite, sakau jums. Taiau iuktu nemanykite, kad pratsdamas lidn istorij nuo k tik minto momento iki paslapties yd nutraukusios atomazgos, a irdyje puoseljau mint pabrti t sutapim tikslum ar netgi teigti, kad kelias, kuriuo einant nusikaltimas buvo iaikintas iuo atveju, visada pasiteisins. Juk nereikia pamirti, kad menkiausias skirtumas tarp t dviej atsitikim gali nutolinti juos vien nuo kito ir nukreipti prieingomis kryptimis, panaiai kaip matematikoje, kuomet menkiausia klaidikt,
517
Turinys

i pradi neuiuopiama, skaiiuojant toliau, auga kaip ant mieli ir galiausiai gaunamas atsakymas, visai nepanaus teising. Apie savo pirmj perspjim turiu pasakyti, kad tikimybi skaiiavimas, kur minjau, grietai neigia net mint apie lygiagreiai besirutuliojanius vykius su tokiu atkaklumu ir rytu, su kuriuo tie vykiai engia priek. Tai yra vienas i nepaaikinam reikini, kurie i pairos perengia matematikos srit, bet i ties yra pavalds tik io mokslo dsniams. Nra nieko sunkiau, kaip, pavyzdiui, tikinti eilin skaitytoj, kad jeigu loiant kauliukais du kartus i eils ikrinta visos eiuks, to pakanka, kad lojas u jokius pinigus nesilaint, kad eiuks ikris ir trei syk. Mstantis mogus nedvejos n akimirkos. Nes aiku, kad tiedu metimai, kurie jau yra Praeityje, negali turti takos treiajam, kuris dar tik Ateityje ir kuris priklauso tik nuo aplinkybi, apskritai lemiani aki ikritim. Ta mintis tokia suprantama, kad mginimai jai prietarauti verti tik ironikos ypsenos, o ne pagarbaus dmesio. Apie rikt, beveik nesuvokiam mogaus protui, dl vietos stokos ia nepasakosiu, bet imintingam mogui to ir nereikia. Pakaks pasakyti, jog tai viena i begals klaid, kurios pasitinka prot jo aminame kelyje galutin ties.
518
Turinys

ULINYS IR VYTUOKL
Impia tortorum longas hic turba furores Sanguinis innocui, non satiata, aluit. Sospite nunc patria, fracto nunc funeris antro Mors ubi dira fuit vita salusque patent.118
BUVUSI PARYIAUS JAKOBIN KLUBO RMP1 VIETOJE BUS RENGTA TURGAVIET, KURIOS VARTAMS SKIRIAMAS IS KETUREILIS.

Mane ikamavo mirtinai ikamavo ta ilga agonija; ir kai pagaliau mane atrio ir leido atsissti, pajutau, kad netenku smons. Nuosprendis iurpulingas mirties nuosprendis buvo paskutiniai odiai, kurie aikiai pasiek mano ausis. Po to inkvizitori balsai m grimzti dusl, nenusakom gaudes. itas triukmas man kl sukimosi
118lykts

galvaudiai, kraujo nekalto itrok, iia sulind, skleid udyni siaub ilgai. Nn tvyn ilaisvinta, urvas baisybi igriautas, Ten, kur siaut mirtis, gyvenimas klesti viesus. (Lot.) (Vert A. Churginas.)
519
Turinys

vaizdinius galbt todl, kad mintyse palyginau j su malno rato esiu. Tai truko labai trumpai, nes po akimirkos a jau nieko nebegirdjau. Taiau kur laik dar maiau bet kaip siaubingai viskas atrod! A maiau juodomis mantijomis apsisiautusi teisj lpas. Jos atrod man baltos baltesns u popieriaus lap, ant kurio raau iuos odius, ir nenormaliai plonos; jos suplonjo nuo sukaupto grietumo nepajudinamo rytingumo rsios paniekos mogaus kanioms. Maiau, kaip itarms, kurios buvo mano Likimas, liejosi i t lp: maiau, kaip lpos persikreip, tardamos od mirtis. Maiau, kaip jos sak mano vard skiemenimis, ir drebjau, nes negirdjau jokio garso. Per tas kelias beprotiko siaubo akimirkas a taip pat regjau, kaip lengvai, vos pastebimai bangavo juodos uuolaidos ant kambario sien. vilgsnis ukliuvo u septyni aukt vaki, stovini ant stalo. I pradi jos atrod siknijs gailestingumas ir panjo baltus lieknus angelus, pasistus mane igelbti; bet paskui mai man dvasi uliejo mirtinas leiktulys, ir a pajutau, kaip suvirpjo visos mano kno skaidulls, lyg biau paliets galvaninio elemento laid, o angel figros pavirto bereikmes mklas liepsnos galvomis, ir a supratau, kad i j nra ko tik520
Turinys

tis pagalbos. Ir tuomet, kaip skambi gaida, mano vaizduot sismelk mintis, koks saldus turt bti poilsis kapuose. i mintis atjo tyliai, vogiomis, ir man atrod, jog gerokai laiko praslinko, kol protas j suvok; bet t akimirk, kai mano smon j aikiai ir tiksliai m suprasti, teisj figros, tarsi ker paveiktos, dingo man i aki; auktos vaks nugrimzdo nebt, j liepsnos ugeso; visk uliejo juoda tamsa; visus pojius tarsi prarijo beprotikai greitas sielos kritimas Had. Ir visas pasaulis tiktai tyla, ramyb ir naktis. A nualpau, bet smons nebuvau neteks. Tos, kuri liko, nebandysiu apibdinti ir aprayti; taiau ne viskas buvo ding. Net kieiausiame miege, net kliedesyje, net nualpus ar mirus netgi kape ne viskas dingsta! Kitaip argi bt mogus nemirtingas? Busdami i paties kieiausio miego, mes sutraukome kakokio sapno voratinkl. Bet jau kit akimirk nebeprisimename, kad sapnavome (toks, matyt, silpnas buvo tas voratinklis). Atsipeikdamas po apalpimo, mogus igyvena dvi stadijas: pirmoji jis pajunta savo protin arba dvasin bt; antroji savo fizin egzistavim. Ir jeigu, pasiek antrj stadij, mes galtume atgaivinti pirmosios stadijos spdius, tai, galimas dalykas, jog ie
521
Turinys

spdiai daug pasakyt apie anapus esani praraj. O kas ji toji praraja! Kaip atskirti jos elius nuo kapo eli? Bet jeigu spdi i tos mano pavadintos pirmosios stadijos negalime prisiminti kada norime, tai ar neikyla jie patys po kiek laiko neprayti ir, ms nuostabai, neinia i kur? Tas, kas niekada nebuvo apalps, nepamatys riniose arijose keist rm ar pastam veid; niekada nepastebs ore plevenani lidn vizij, nematom miniai; nesusimstys apie neinomos gls aromat; jo proto neuburs muzikos taktai, iki tol niekada nepatrauk dmesio. Nuolat atkakliai bandydamas prisiminti, i paskutinij stengdamasis aptikti poymius tos tariamos nebties, kuri buvo nugrimzdusi mano siela, protarpiais pajusdavau, jog tai man pavyksta; trumpam, labai trumpam susigrindavau prisiminimus, kurie, kaip vliau praskaidrjs protas tikino mane, buvo i tos tariamos apmirimo bsenos. T prisiminim eliai bylojo apie auktas figras, kurios mane pakl ir tyliai ne emyn vis emyn ir emyn kol apm lyktus svaigulys vien tik pagalvojus, jog is kritimas niekada nesibaigs. Jie bylojo ir apie kakok neaik siaub, kur patyr mano irdis, neinia kodl keistai nurimusi ir nutilusi. Po to staiga
522
Turinys

pajutau, tarsi visi daiktai bt susting, ir tie, kurie ne mane emyn (o, kokia iurpi procesija!), pereng begalybs rib ir sustojo, ivarginti nuobodaus darbo. Tuosyk mano siel apgaub apatija ir drgm; galiausiai beprotyb beprotyb atminties, besirausianios tarp ugint daikt. Visai nelauktai man grta judesio ir garso pojtis smarkiai dauosi irdis, ir tie diai skamba ausyse. Paskui pertrauka; tutuma, nieko daugiau, tik tutuma. Ir vl garsas, judesys, prisilietimas dygiojs virpulys pereina kn. Paskui vien tik egzistavimo jutimas, be jokios minties bkl, kuri trunka ilgai. Paskui, isyk mintis, iurpi baim ir temptos pastangos suvokti savo tikrj padt. Paskui stiprus noras vl nugrimzti apmirim. Paskui staigus jausm nubudimas ir skmingas bandymas pajudti. Ir tada aikiai ikyla teismas, teisjai, juodos uuolaidos, nuosprendis, silpnumas, nualpimas. Po to vl visika umartis; tik gerokai vliau vargais negalais man pasisek, nors ir miglotai, atgaivinti visa tai atmintyje. Iki tol vis dar nebuvau pravrs aki. Jauiau, jog esu atritas ir guliu auktielninkas. Itiesiau rank, ir ji sunkiai nukrito ant kako drgno ir kieto. Ilgai nejudinau jos ir stengiausi sivaizduoti, kur esu ir
523
Turinys

kas man darosi. Norjau atverti akis, taiau nedrsau. Mane baugino pirmasis vilgsnis supanius daiktus. A nebijojau ivysti baisi dalyk, siaubas m todl, kad tai praversiu akis, ir nepamatysiu nieko. Pagaliau, irdyje jausdamas beprotik nevilt, skubiai atsimerkiau. Ir tada pasitvirtino patys baisiausi bgtavimai. Mane gaub aminos nakties tamsa. Trko oro. Tamsa buvo tokia tirta, jog, rodsi, smaug ir dusino mane. Oras buvo nepakeniamai trokus. A vis dar guljau nekrutdamas ir stengiausi ijudinti sustingus prot. Prisiminiau inkvizicijos teism ir i to bandiau nustatyti savo tikrj padt. Nuosprendis buvo paskelbtas, ir man atrod, nuo tada prajo daug laiko. Bet vis dlto n akimirk nedingteljo mintis, kad esu i tikrj mirs. Tokia prielaida, visai ne taip, kaip raoma romanuose, yra absoliuiai nesuderinama su realiu gyvenimu, bet kur a ir kas man atsitiko? inojau, kad pasmerktieji mirti paprastai sta ant lauo ir kad toks autodaf buvo surengtas mano teismo dienos vakar. Nejau mane met poemius ir laikys iki kito aukojimo, kuris vyks tik po daugelio mnesi? Ne, aiku, taip negali bti. Juk aukos visada bdavo atiduodamos nedelsiant. Be to, ankstesnis mano poemis, kaip ir visos pasmerktj kameros
524
Turinys

Tolede, buvo su akmeninmis grindimis, ir viesa j iek tiek prasiskverbdavo. Staiga galv ov baisi mintis, nuo kurios kraujas supldo ird ir a vl netekau smons. Kai atitokau, i karto paokau ant koj, mlungikai drebdamas. nirtingai pakliau rankas vir, paskui apsigraibiau aplinkui. Nieko neuiuopiau, taiau nedrsau engti n ingsnio, bijodamas atsitrenkti kapo sienas. Prakaitas sunksi pro visas poras, stambs alti laai ipyl vis kakt. Neinojimo kania galop pasidar nepakeliama, ir a atsargiai engteljau pirmyn, itiess rankas, taip temptai gaudydamas nors menkiausi viesos ruoel, jog rods, net akys ioks i akiduobi. engiau antr ingsn, trei, ketvirt taiau visur tik tamsa ir tutuma. Lengviau atsikvpiau. Pasirodo, mano likimas ne pats blogiausias. itaip atsargiai engiant priek, man atmintyje ikilo imtai girdt miglot gand apie Toledo baisybes. Apie jo poeminius kaljimus buvo kalbama keisiausi dalyk a visuomet juos laikiau pasakomis taiau tos pasakos tokios keistos ir iurpios, jog baisu jas net pakartoti, nebent tik panibdomis. Nejau a buvau paliktas ti i bado ioje poeminje tamsos karalystje? O gal mans lauk dar bai525
Turinys

sesnis likimas? Per daug gerai painojau savo teisjus ir n neabejojau, kad neivengsiu mirties, tik ji bus dar iauresn, negu paprastai. Kaip ir kada tai kas man terpjo ir nedav ramybs. Mano itiestos rankos pagaliau uiuop kakoki kiet klit. Tai buvo siena, greiiausiai akmens mras labai lygus, gleivtas ir altas. jau pasieniu ingsnis po ingsnio, atsargiai, jausdamas nepasitikjim, kur man buvo kvp kai kurie pasakojimai apie senov. Taiau taip eidamas niekaip nebiau imatavs io poemio dydio, kadangi galjau apeiti aplink ir nejuiomis grti t pai viet, nuo kurios buvau pradjs tokia lygi ir vienoda buvo toji siena. miau iekoti peilio, kur turjau kienje, kai mane ved inkvizicijos kambar; bet jis jau buvo dings; vietoj savo drabui dabar vilkjau iurkios saros apsiaust. Biau smeigs gelet kok nors ma plyel mre ir taip paenklins kelio pradi. inoma, didelio sunkumo tai nesudar ir dabar, taiau mano mintys buvo taip pakrikusios, kad i pirmo vilgsnio tatai pasirod neveikiama. Atpliau gaball apsiausto apvado ir itiesiau audeklo rel ant grind, pasuks staiu kampu sien. Apgraibomis eidamas aplink kaljim, baigdamas rat, btinai turjau utikti sku526
Turinys

durl. Bent taip maniau; bet a nepagalvojau apie poemio dyd ir savo paties silpnum. Grindys buvo drgnos ir slidios. Kiek laiko svirduliuodamas jau pirmyn, paskui suklupau ir parpuoliau. Buvau taip iseks, kad isitiesiau paslikas ir likau gulti ten, kur nukritau; greit mane apm miegas. Kai pabudau ir itiesiau rank, radau alia savs kepall duonos ir sot su vandeniu. Buvau toks nusikamavs, kad n nesvarsiau, i kur tai atsirado, ir miau godiai valgyti ir gerti. Paskui vl tsiau kelion aplink kaljim ir vargais negalais pagaliau prijau saros skiautel. Iki to momento, kai parpuoliau, buvau suskaiiavs penkiasdeimt ingsni, o paskui, kol prijau iki skudurlio, suskaiiavau dar keturiasdeimt atuonis. I viso buvo imtas ingsni; skaiiuodamas, kad du ingsniai lygs vienam jardui, maniau, jog aplink poem yra penkiasdeimt jard. Taiau sienoje radau daugyb kamp, todl buvo nemanoma suvokti, kokios formos yra is poemis (tuo, kad ia poemis, buvau sitikins). Taip tyrindamas a neturjau jokio tikslo ir, aiku, n krislelio vilties; bet kakoks nesuprantamas smalsumas skatino mane juos tsti. Nusigriau nuo sienos ir nusprendiau pereiti patalp skersai. I pradi jau labai atsargiai, nes grindys, nors ir
527
Turinys

kietos mediagos, buvo idavikikai slidios. Paskui sidrsinau ir nedelsdamas jau tvirtai engiau pirmyn, stengdamasis nenukrypti nuo tiesios linijos. Buvau nujs koki deimt ar dvylika ingsni, kai nuplto apsiausto apvado likuiai pasipainiojo man po koj, umyniau juos ir staiga isitiesiau knibsias. Netiktai pargriuvs taip suglumau, jog ikart n nesuvokiau vienos stebinanios aplinkybs, kuri netrukus, dar guldamas paslikas, atkreipiau dmes. Pajutau tai k: mano smakras prispaustas prie kaljimo grind, o lpos ir virutin veido dalis niek nesiremia, nors, rodos, palenkta dar emiau, negu smakras. Kakt gaubia lipns ir alti garai, o nos skverbiasi puvsi ir dumblo kvapas. Itiesiau rank ir krpteljau, sitikins, kad parkritau prie pat apvalaus ulinio, kurio gylio, inoma, tuo metu negaljau imatuoti. Graibydamas plytas prie pat ulinio krato, iaip taip atlauiau ma gaball ir paleidau j pragarm. Ilgai klausiau, kaip jis krito, atsidaudamas prarajos kratus; pagaliau duslus tekteljimas vanden, atsikartojs garsiu aidu. T pat akimirksn vir galvos pasigirdo kakoks garsas, tarsi bt greitai atsivrusios ir taip pat skubiai
528
Turinys

usidariusios durys, silpnas viesos spindulys staiga vysteljo tamsoje ir taip pat staiga inyko. Dabar aikiai supratau, koks likimas mans lauk, ir diaugiausi, kad laiku parpuoliau tik tai mane ir igelbjo. Dar vienas ingsnis ir pasaulis nebebt mans daugiau ivyds. O mirtis, kurios k tik ivengiau, bt buvusi kaip tik tokia, koki pasakojimuose apie inkvizicij ligi iol laikiau pramanyta ir absurdika. Inkvizicijos tironijos aukos galdavo tik viena i dviej pasirinkti: arba mirt nuo iauriausi kno kani, arba t pai mirt nuo baisiausio dvasios siaubo. Man buvo skirta antroji. Nuo ilg kani mano nervai buvo taip pair, jog virpdavau igirds net savo paties bals, taigi tapau tinkamu baisi kankyni objektu, kankyni, kurios mans lauk. Drebdamas visu knu, apgraibomis nuslinkau atgal prie sienos, pasirys geriau ia numirti, negu kristi vien siaubingj ulini man jie vaidenosi vairiausiose poemio vietose. Jei mano savijauta bt buvusi kitokia, gal biau turjs drsos okti vien i praraj ir ikart ubaigti savo vargus; bet dabar a buvau paskutinis bailys. Negaljau pamirti ir t istorij, kurias buvau skaits apie iuos ulinius; jie buvo skirti kam tik nori, tik ne staigiai miriai. Daug ilg valand i susijaudinimo
529
Turinys

negaljau umigti; bet pagaliau vl usndau. Kai pabudau, alia savs, kaip ir anksiau, radau duonos kepall ir vandens sot. Mane kankino deginantis trokulys, todl itutinau ind vienu mauku. Matyt, vanden buvo maiyta svaiginamj, nes, vos tik igriau, apm neveikiamas snaudulys. Umigau giliu miegu kaip kape. Ar ilgai miegojau, tikrai neinau; bet kai vl pravriau akis, jau aikiai regjau daiktus aplinkui. Fantastin alsvai geltona viesa, kurios altinio i pradi nepastebjau, apviet kaljim, ir a pamaiau jo form ir dyd. Dyd, pasirodo, buvau klaidingai imatavs. Bendras sien ilgis nevirijo dvideimt penki jard. Kelet minui dl ios savo klaidos buvau beprasmikai susijaudins i tikro beprasmikai, nes tokiomis siaubingomis aplinkybmis, kaip dabar, kas galjo bti labiau nereikminga negu poemio dydis? Bet mano siela kartai domjosi smulkmenomis, todl sukau galv, kodl suklydau apskaiiuodamas. Staiga viskas paaikjo. Eidamas pirm kart, iki parpuolimo, suskaiiavau penkiasdeimt du ingsnius. Matyt, tuomet buvau tik per vien du ingsnius nuo skudurlio, tai yra beveik apjs aplink poem. Paskui umigau, o pabuds tikriau530
Turinys

siai grau tuo paiu keliu atgal tai kodl sienos man ijo beveik dvigubai ilgesns, negu buvo i tikrj. Mano protas buvo taip sumis, kad nepastebjau, jog, pradjus keli, siena buvo kairje pusje, o kai baigiau atsidr deinje. Neteisingai buvau sivaizdavs ir poemio form. Eidamas apgraibomis, aptikau daugyb kamp, ir todl susidariau nuomon, kad jis labai netaisyklingos formos; taip stipriai veikia akla tamsa mog, pabudus i letargo arba i miego! Tie kampai, pasirodo, buvo paprasiausi nedideli dubimai, arba nios, nevienodais tarpais viena nuo kitos. I ties kamera buvo kvadratin. Tai, k palaikiau mru, pasirod esanios geleies ar kokio kito metalo milinikos plokts, o j silse ar sudrimuose ir buvo tie dubimai. Visas io metalinio kevalo pavirius buvo vienuoli grubiai pritepliotas vairiausi baisi ir atstumiani pavidal, gimusi i prietaring pomirtinio gyvenimo vaizdini. Piktosios dvasios, pavaizduotos kaip skeletai grsmingais veidais, ir daugyb kitoki, dar iurpesni btybi bjaurojo sienas. Pastebjau, kad i baisybi kontrai buvo ryks, bet spalvos, tarsi nuo drgms, iblukusios ir neaikios. Dabar pamaiau ir grindis jos buvo akmenins. Viduryje iojjo apvali anga, i kurios
531
Turinys

nasr man pavyko isprukti; bet toji anga buvo vienintel poemyje. Visa tai regjau neaikiai, vos vos, nes, kol miegojau, mano padtis smarkiai pasikeit. Dabar guljau auktielninkas, itiestas ant savotiko emo medinio suolo. Prie jo buvau stipriai priritas ilgu diru, panaiu balno dir. Juo keliais linkiais buvo apvyniotas mano knas ir galns, laisva palikta vien galva ir kairioji ranka, taiau tik todl, kad iaip taip galiau pasiekti maist moliniame inde, kuris stovjo alia mans ant grind. Siaubo apimtas dabar pastebjau, kad soio nebra. A sakau: siaubo apimtas, nes gerkl diovino nepakeliamas trokulys. Matyt, mano kankintojai ketino trokul dar padidinti, nes inde buvo msa su atriais prieskoniais. Pakliau akis vir ir miau tyrinti kaljimo lubas. Jos buvo madaug trisdeimties ar keturiasdeimties pd auktyje ir atrod taip pat kaip ir sienos. Vienoje lub ploktje mano dmes patrauk keist keisiausia figra. Tai buvo Laiko figra, nupieta, kaip kad prasta j vaizduoti, tik vietoj dalgio turjo rankose kakok daikt, kur i pirmo vilgsnio palaikiau milinika vytuokle, koki matome senoviniuose laikrodiuose. Taiau kakas
532
Turinys

iame prietaise prikaust mano dmes ir privert j atidiau panagrinti. irint vytuokl tiesiai auktyn (ji buvo kaip tik vir mans), man pasirod, jog ji juda. Kit akimirk supratau, kad mano spdis teisingas. Jos vytavimai buvo trumpi ir labai lti. Kelet minui irjau j nuogstaudamas, bet daugiau su nuostaba. Pagaliau pavargau stebdamas jos monotonik judjim ir nukreipiau vilgsn kitus kameros daiktus. Mano dmes patrauk tylus naresys, ir, pavelgs grindis, pamaiau kelias milinikas iurkes, bginjanias nuo sienos prie sienos. Jos ilindo i ulinio, kur a galjau matyti deinje. Net tada, kai irjau ulin beds akis, jos lindo i ten tiesiog pulkais, skubdamos, godiomis akimis, viliojamos msos kvapo. Vos vos stengiau baidyti jas nuo dubenlio. Prajo pusvalandis, o gal ir visa valanda (apie laik galjau sprsti tik apytikriai), kai vl pakliau akis vir. Tai, k tada pamaiau, mane nustebino ir apstulbino. vytuokls vytavimo amplitud pailgjo kone visu jardu. Dl to, inoma, padidjo ir vytavim greitis. Bet labiausiai mane sujaudino tai, kad vytuokl regimai nusileido emyn. Dabar pastebjau nra ko ir sakyti su kokiu siaubu,
533
Turinys

kad jos apatin dalis, padaryta i vilganio plieno, buvo panai pusmnul ir nuo vieno rago iki kito turjo madaug pd ilgio; tie ragai buvo uriesti vir, o apatin briauna atrod atri it skustuvas. Kaip ir skustuvas, is pusmnulis toliau nuo amen jo storyn ir buvo, matyt, masyvus ir sunkus. vytuokl kabojo ant storo varinio iemo ir vilpdama vytavo ore. Dabar jau nebeliko abejoni, koki mirt man buvo paskyr iradingieji kankintojai vienuoliai. Inkvizicijos nipams nebuvo paslaptis tai, kad a inojau apie ulin, ulin, kurio baisenybms bdavo pasmerkiami tokie drss maitininkai kaip a, ulin, kuris, anot gand, buvo pragaro knijimas, vis bausmi Ultima Thule119. Vien tik per didiausi atsitiktinum nenugarmjau ulin, nes, kaip inia, netiktumai arba klastingi spstai buvo btinas elementas ioje fantastikoje slapt egzekucij sistemoje. Kadangi ivengiau ios mirties, pragariki planai mesti mane praraj buvo pakeisti, ir dabar (kitos ieities nebuvo) mans lauk kitokia, velnesn mirtis. velnesn! A net skausmingai nusiypsojau, pavartojs ia tok od.
119ia:

aukiausia riba (lot.).

534
Turinys

Nra prasms pasakoti apie ilgas ilgas, baisesnes u mirtin siaub, valandas, kai skaiiavau vilpianius plieno vytavimus! Colis po colio vysteljimas po vysteljimo taip pamau, jog rodsi, amiai praslinkdavo, kol pastebdavau vytuokl leidosi vis emyn ir emyn! Bgo dienos prabgo turbt daug dien ir tai ji jau vytuoja taip arti vir mans, jog veid dvelkia jos aitrus alsavimas. Iatrinto plieno kvapas veriasi nos. Meldiau kyrjau dangui maldomis, kad tik greiiau ji nusileist. I pamiimo miau lti ir veriausi auktyn prie baisingojo jatagano. Paskui staiga nurimau ir ypsojausi vilganiai miriai, tarsi kdikis irdamas nematyt aisliuk. Ir vl visikos prostracijos tarpas; jis buvo trumpas, nes atsitokjs nepastebjau, kad vytuokl bt kiek emiau nusileidusi. Bet gal is tarpas buvo ir ilgas, nes inojau, kad demonai seka mane ir, pastebj, jog nualpau, galjo tyia sustabdyti vytuokl. Atsipeikjs pajutau, jog esu vl labai o! tiesiog neapsakomai ikamuotas ir silpnas, lyg po ilgo pasninko. Net ir tokiose kaniose prigimtis reikalavo maisto. Kankinamas skausmo, itiesiau kairij rank, kiek tik leido paniai, ir griebiau tuos menkus likuius, kuriuos man buvo palikusios iur535
Turinys

ks. Kai sidjau ksnel burn, smonje blyksteljo dar ne visai susiformavusi mintis diaugsmo, vilties nuojauta. Bet argi a galjau turti koki nors vilt? Tai buvo, kaip sakiau, dar ne visai susiformavusi mintis mogaus smonje danai gimsta mintys, kurios taip ir ugsta vos ugimusios. Jauiau, kad tai diaugsmas viltis, bet taip pat jauiau, kad toji mintis uvo, dar neisiskleidusi. Veltui stengiausi j iplsti, susigrinti. Ilgos kanios beveik visai buvo sunaikinusios mano proto galias. A pasidariau silpnaprotis idiotas. vytuokl dabar vytavo prie pat mano kno. A maiau, kad pusmnulis perskros man krtin ties irdimi. Jis prar apsiausto audin ir vl nutols, dar kart sugr ir nutols kartos t pat dar ir dar. Nors jo vytavim amplitud pasibaistinai plati (apie trisdeimt pd, o gal ir daugiau), o vilpianio kritimo jga galt suskaldyti net ias geleines sienas, taiau kelet minui jis raiys vien tik mano rb. Dabar tik i mintis sukosi man galvoje. Toliau nedrsau engti. sikibau j kuo atkakliausiai, tarsi tai galt sulaikyti plieno amen leidimsi. Prisiveriau sivaizduoti gars, kada pusmnulis perr drabu, keist nerv virpul, kur sukels audeklo
536
Turinys

trynimasis kn. Msiau apie iuos menkniekius, kol net koktu pasidar. emyn ji leidosi vis emyn ir emyn. Su pamiliku malonumu lyginau leidimsi ir jos vytavim greit. dein kair ia tolyn ia artyn, cypdama kaip pasmerktoji siela, tigro ingsniu slina ji prie mano irdies! O a tai kvatojau, tai staugiau, nelygu kokie jausmai pagaudavo. emyn be perstojo be gailesio emyn! Ji vytavo jau trys coliai nuo mano krtins! A tampiausi kaip pasiuts blakiausi, nordamas ivaduoti kairij rank. Ji buvo laisva tik iki alkns. Tik vargais negalais stengiau j pakelti nuo dubenlio alia iki burnos, bet ne toliau. Jeigu pavykt sutraukyti dirus aukiau alkns, griebiau vytuokl ir pabandyiau j sustabdyti. Tik ar gali rankomis sulaikyti lavin! Vis laik emyn nesulaikomai neivengiamai emyn! A gaudiau or ir rangiausi kiekvienkart, kai vytuokl lkdavo pro mane. Kaskart konvulsikai gdavausi. Mano akys liguistai sek kiekvien vytuokls pakilim ir kritim; jos mlungikai usimerkdavo, kai tik ji prisiartindavo, nors mirtis bt buvusi tik iganymas, ak, koks neapsakomas iganymas! Ir vis dlto kiekvienas nervas
537
Turinys

suvirpdavo pagalvojus, kaip maai tereikia nusileisti mechanizmui, kad is atrus vilgs kirvis sirt man krtin. Tai viltis virpino mano nervus ir vert kn gtis. Toji viltis, kuri triumfuoja ant kankinimo suolo kuri net inkvizicijos kaljimuose nabda pasmerktajam paguodos odius. Maiau, kad dar deimtdvylika vysteljim ir plieno amenys grybtels mano rb; ir tada mane apm skaidri, nevilties sutelkta ramyb. Pirm kart po daugelio valand o gal ir dien miau galvoti. Staiga dingteljo mintis, jog mano raiiai ar dirai yra i vieno gabalo, kad esu supaniotas vieninteliu diru. Atrus kaip skustuvas pusmnulis, pirm kart brkteljs, perpjaut dir kurioje nors vietoje, ir tada bt galima j nuvynioti kairija ranka. Bet koks iurpus bt tuomet plieno artumas! Menkiausias judesys mirtinas! Bet ar manoma, kad budelio parankiniai bt to nenumat ir nesim priemoni? Ar i tikrj man krtin suverus dir skersai kirs vytuokl? Bijodamas netekti ios silpnos ir, matyt, paskutins vilties, kilsteljau galv, kad galiau geriau pamatyti krtin. Diras krymai juos rankas, kojas ir vis kn iskyrus t viet, kur turjo rti udikikas pusmnulis.
538
Turinys

Vos tik spjau nuleisti galv, mano smonje staiga vl blyksteljo mintis, antroji pus kitaip negaliau apibdinti tos, nespjusios susiformuoti isivadavimo minties, kuri jau anksiau esu minjs ir kurios miglota uuomazga msteljo galvoje, kai kliau maist prie sukepusi lp. Dabar mintis buvo baigta silpna, neaiki, dar neapibrta taiau pilna. Su kartligika nevilties energija tutuojau miau j gyvendinti. Jau daugel valand grindys aplink em suol, ant kurio guljau, tiesiog knibdte knibdjo iurki. Jos buvo plrios, lios, godios, raudonomis, ibsiniomis akimis, ir tarsi lauk, kada nustosiu judjs ir tapsiu j auka. Kuo jos maitinasi iame ulinyje? galvojau a. Nors ir kaip stengiausi nuvyti iurkes, jos surijo beveik visa, kas buvo dubenlyje, palikusios tik menkus likuius. A be perstojo mosavau ranka vir dubenlio, bet galiausiai i nevaling monotonik judesi iurks visai nebepais. Grauikai buvo tokie rajs, jog ne kart buvo suleid savo atrius dantis man pirtus. Likusiais gaballiais riebaus, su prieskoniais valgio stropiai itepiau dir visur, kur tik galjau pasiekti; tada atitraukiau rank nuo grind ir guljau nejuddamas, sulaiks kvap.
539
Turinys

I pradi plriuosius vrelius nustebino ir igsdino is pasikeitimas auka staiga nustojo judti. Sunerim jie puol atgal, daugelis spruko ulin. Bet tai truko tik valandl. Neapsirikau, pasikliaudamas j rajumu. Pastebj, kad a vis dar nejudu, keletas drsiausi uoko ant suolo ir m uostinti dir. Tai buvo lyg signalas visuotiniam puolimui. I ulinio isiver nauji briai. iurks kabinosi suol, lipo ant jo ir imtais bgiojo po mano kn. Ritmingi vytuokls vytavimai j visai nebaugino. Isisukindamos nuo smgi, jos tris prie riebaluoto diro. Jos grdosi j krvos slg mane. Jos repekojo man per kakl, j alti snukuiai iekojo mano lp; a jau miau dusti nuo j svorio; pasilyktjimas, kuriam ireikti nra pasaulyje odi, upldo man krtin ir tarsi koks lipnus altis stingd ird. Bet jauiau, kad dar minut ir mis bus baigtas. Aikiai jutau, kaip atsipalaiduoja paniai. inojau, kad jau keliose vietose jie pergrauti. Tik nemonikai sutelks vali, prisiveriau gulti nejuddamas. Mano apskaiiavimai buvo teisingi, o u kantryb taip pat sulaukiau atlyginimo. Pagaliau pajutau, kad esu laisvas. Diro galai nukaro nuo kno. Bet vytuokl jau beveik liet krtin. Ji perpjov apsiaust,
540
Turinys

perr po juo baltinius. Dar du smgiai ir atrus skausmas nutvilkino visus nervus. Bet isivadavimo akimirka jau buvo atjusi. Mosteljau ranka, ir mano ilaisvintojos triukmingai oko alin. sitemps atsargiai, pamau, skersomis traukdamasis atgal, isivadavau i pani glbio ir atsidriau ten, kur jataganas mans jau nebepasiek. i akimirk, bent i akimirk, a buvau laisvas. Laisvas! Ir inkvizicijos naguose! Vos tik spjau nulipti nuo savo medinio guolio siaubo guolio ant akmenini kaljimo grind, is pragarikas mechanizmas sustojo ir pamaiau, kaip kakokia nematoma jga pakl j auktyn pro ang lubose. Tai buvo man pamoka, pamoka, kuri pripild ird nevilties. Kiekvienas mano judesys neabejotinai sekamas. Laisvas! A nemiriau nuo vien kankinim, kad kentiau dar sunkesnius, iurpesnius u pai mirt. Taip galvodamas neramiai apvelgiau geleines sienas. Kakas nepaprasto kakoks pakitimas, kurio i pradi negaljau aikiai suvokti vyko kameroje. Kur laik miglotoje, pulsuojanioje mano smonje kirbjo nerils ir bergdi spliojimai. Dabar a pirm kart pastebjau, i kur sklinda fosforiniai spinduliai, nuvieiantys cel. Jie versi pro kokio puss colio ply, kuris jo sien apaioje
541
Turinys

aplink vis kamer; todl atrod, kad sienos yra visai atsiskyrusios nuo grind. Bandiau pavelgti pro t ply, bet, inoma, neskmingai. Kai atsikliau nuo grind, ikart paaikjo mslingi pakitimai, vykst kameroje. A jau sakiau, kad nors figr kontrai ant sien buvo pakankamai aiks, spalvos atrod iblankusios ir nerykios. Dabar ios spalvos kiekvien akimirk m vis stipriau ir baugiau vilgti, ir nuo to vaiduokli ir velni atvaizdai darsi tokie baiss, kad bt galj suvirpinti net stipresnius negu mano nervus. ybiojanios demon akys klaikiai, mklikai varst mane i visur, netgi i ten, kur anksiau nieko nebuvo matyti, ir iburiavo tokia blankia pamklika ugnimi, jog veltui stengiausi sivaizduoti, kad ji nereali. Nereali! Juk nos jau smelksi kaitusios geleies tvaikas! Kaljimas prisipild trokaus kvapo! Kaskart vis kariau deg akys, sekanios mano kanias! Vis rykesn darsi purpurin kruvinojo siaubo figr spalva. A dusau! Gaudiau or! Dabar buvo aiku, k suman mano kankintojai o! patys negailestingiausieji o! patys tonikiausi i vis padar! Atsitraukiau nuo kaitusio metalo cels vidur. Bemstant apie artjani mirt ugnyje, mintis apie ulinio vsum perliejo siel tarsi balzamas.
542
Turinys

Puoliau prie mirties prarajos krato ir smeigiau tempt vilgsn emyn. Ryki viesa nuo rini lub apviet visus jo slapiausius kampelius. Ir vis dlto pirmj, apkvaitimo piln akimirk mano protas atsisak suvokti atsivrusio reginio prasm. Pagaliau ji prasimu jga prasilau keli mano siel, ugnimi sir drebant prot. O! lieuvis nenori man paklusti!.. O! koks siaubas! O! bet kok siaub, tik ne ! Rikteljs atokau nuo krato ir, paslps veid delnuose, gailiai pravirkau. Kartis greitai didjo, ir a dar kart pavelgiau auktyn, drebdamas, tarsi drugio kreiamas. Celje vl vyko permaina kart aikiai pasikeit jos forma. Kaip ir anksiau, ikart teisingai vertinti arba bent suprasti, kas vyksta, nepasisek. Taiau ilgai splioti nereikjo. Dukart ivengs mirties, a priveriau inkvizitorius paspartinti savo kert, ir dabar Siaubo Valdovas jau negaljo ilgiau gaiti. Anksiau kamera buvo kvadratin. Dabar pastebjau, kad du jos geleiniai kampai pasidar smails, o kiti du atitinkamai buki. is baisingas keitimasis vis greitjo, lydimas lyg dundesio, lyg vaitojimo. Akimirk cel tapo rombo formos. Bet sienos vis dar judjo o ir a pats jau nei tikjausi, nei geidiau, kad jos sustot. O, kad greiiau prispaust krtin
543
Turinys

ios raudonos rinios sienos, it aminojo atilsio drobul. Mirties, kartojau a, bet kokios mirties, tik ne ulinyje! Ak! Kvailys! Kaip a i karto nesupratau, jog kaitusi geleis kaip tik ir turjo varyti mane ulin! Argi galsiu iksti toki sien kaitr? O jeigu net ir iksiu, argi atlaikysiu j spaudim? O rombas darsi vis siauresnis ir siauresnis, ir man nebeliko laiko apmstymams. Jo centras ir, suprantama, pati platuma buvo kaip tik vir iojinios prarajos. A traukiausi atgal, taiau besiglaudianios sienos mane nesulaikomai stm priek. Pagaliau apsvilusiam, besiraitaniam mano knui nebeliko n colio ant kaljimo grind. Daugiau jau nebesiprieinau, bet mano sielos kanios prasiver ilgu, garsiu ir paskutiniu nevilties riksmu. Jauiau, kad svirduliuoju ant paties krato Nugriau akis Ir staiga Padriki moni ksmai! Garsus, tarsi tkstanio trimit skardas! Atrus girgdantis smgis, tarsi bt sugriaud tkstaniai griaustini! Ugnies sienos atsitrauk! Kakieno itiesta ranka sugrieb manj, kai a, nustojs smons, buvau bekrints bedugn. Tai buvo generolo LasalioP2 ranka. Prancz armija eng Toled. Inkvizicija pateko savo prie rankas.
544
Turinys

IDAVIK IRDIS

Teisyb! A baisiai nervingas, tiesiog ligi pamiimo, toks buvau ir esu; bet kaip galima vadinti mane pamiliu? Nuo ligos mano pojiai paatrjo, bet nesusilpnjo, neatbuko. Labiausiai ilavjo klausa. A girdjau visk, kas dedasi danguje ir emje. A girdjau daug k, kas dedasi pragare. Tai koks tad a pamilis? Klausykite! Ir atkreipkite dmes, kaip nuovokiai, kaip protingai papasakosiu vis istorij. Sunku pasakyti, kada ov man galv ta mintis, bet kai jau ov, tai persekiojo dien ir nakt. Neturjau jokio pykio. Jokio nirio. A myljau it sen. Jis niekada man nebuvo padars nieko blogo. Niekada nebuvo eids. Jo aukso netrokau. Ko gero, dl visko kalta buvo jo akis! Taip, ji! Viena jo akis buvo kaip grobuonies melsva, apsitraukusi plvele. Kai tik ji pavelgdavo mane, mano gyslose sustingdavo kraujas; taip pamau, labai palengva a sumaniau nugalabyti sen ir itaip atsikratyti jo akimi visam laikui.
545
Turinys

Tai tokios tokels. Js laikote mane pamiliu. Pamiliai nieko nenutuokia. O btumt mat js mane! Btumt mat, kaip imintingai a visk padariau: kaip atsargiai, kaip valgiai, kaip tobulai apsimets miausi darbo! Niekada nebuvau toks malonus seniui, kaip t savait, kai j nuudiau. Ir kasnakt apie vidurnakt ataudavau jo dur sklst ir praverdavau duris taip tyliai tyliai! Ir paskui, kai pro tarp jau galdavo pralsti galva, a kidavau pritemdyt ibint, visikai, visikai pritemdyt, kad nekrist n maiausia viesel, o paskui kidavau ir galv. Oi, kaip js btumt juoksi, jei btumt mat, kaip gudriai a j kidavau! A darydavau tai i lto labai labai i lto, kad nesudrumsiau seniui miego. Praeidavo visa valanda, kol kidavau vis galv, kad matyiau sen lovoje. Cha!.. Ar pamilis bt buvs toks sumanus? Ir tuomet, kai mano galva bdavo kambaryje, a atsargiai atsukdavau ibint taip atsargiai (juk sukant girgddavo vyriai) atsukdavau j tiek, kad tik siaurutis viesos ruoelis krist ant grobuonikos akies. Ir tai kartojau septynias ilgas naktis visuomet lygiai vidurnakt, bet akis vis bdavo umerkta, ir a niekaip negaljau vykdyti savo sumanymo, nes ne pats senis, o jo Bloga Akis erzino mane. O kas ryt, iau546
Turinys

us, a ramiausiai eidavau miegamj ir drsiai nekuiuodavausi su juo, draugikai vadindavau j vardu ir teiraudavausi, kaip miegojo. Tad matote, tik labai valgus senis bt tars, kad kasnakt, lygiai dvylikt, a ueidavai pas j, kai jis miegodavo. Atuntj nakt atidariau duris dar atsargiau nei paprastai. Laikrodio minutin rodykl slenka greiiau, negu tuomet slinko mano ranka. Dar niekada ligi tos nakties nesijauiau toks galingas ir valgus. Vos tramdiau savo triumf. Tik pamanykit: a i lto darau duris, o jis n nesapnuoja apie mano slaptus kslus ar mintis. Taip pagalvojs, tyliai prunkteljau, ir jis turbt igirdo, nes mai sujudjo lovoje tarsi ibudintas. Dabar js pamanysit, jog a atsitraukiau o, ne. Jo kambaryje buvo tamsu, nors ak durk (langines senis sandariai udarydavo, nes bijojo vagi), todl inojau, kad jis nemato, kaip veriasi durys, ir a jas pamau pamau stmiau toliau. Mano galva buvo viduje, ir jau norjau atsukti ibint, net uiuopiau skardin rankenl, bet senis paoko, atsisdo lovoje ir kteljo: Kas ia? A tyliai stovjau ir nieko nesakiau. Vis valand istovjau n nekrusteldamas, ir per vis laik negirdjau, kad jis vl bt atsiguls. Jis sdjo
547
Turinys

lovoje ir klaussi taip, kaip a kiekvien nakt klausydavausi mirtinos tylos tarp keturi sien. Netrukus igirdau silpn dejon ir supratau, kad ji isiver i mirtinos baims. Ne skausmas ir ne sielvartas j ispaud o, ne! tai buvo tylus priduss vaitojimas, kuris veriasi i pai sielos gelmi, kai j kausto baim. Jau a tai inau. Daugel nakt, lygiai vidurnakt, kai visas pasaulis miega, ita dejon verdavosi i mano paties krtins, savo baisiu aidu didindama siaubus, kurie mane tiesiog ved i proto. Gerai j pastu. A inojau, k senis jaut, ir man buvo gaila jo, bet irdyje tyliai juokiausi. inojau, kad jis nemiega nuo tos akimirkos, kai tik igirdo silpn nares ir sukrutjo lovoje. Jo baim vis stiprjo ir stiprjo. Jis stengsi siteigti, kad baimintis nra jokios prieasties, bet negaljo. Jis tikino save: Tai tik vjas sunarjo kamine, tik pelyt perbgo grindimis, arba tai tik svirplys suirk ir nutilo. itaip jis stengsi nuraminti save, bet veltui. Viskas veltui; nes juodas mirties elis vogiomis prislino ir apglb savo auk. itas neapiuopiamas nirus elis ir leido jam pajusti, nors nei mat, nei girdjo pajusti, kad mano galva ia, kambaryje.
548
Turinys

A laukiau ilgai ir kantriai, bet negirdjau, kad jis bt atsiguls, ir tada ryausi mauml, vos vos praverti plyel ibinto viesai. Taigi miau sukti gaubtel, js net nesivaizduojate kaip ltai ltai, ir tai pagaliau siauras viesos ruoelis, nelyginant voro nuverptas silas, prasiskverb pro plyel ir ukrito ant grobuonikos akies. Ji buvo atmerkta, plaiai plaiai atmerkta, ir vos tik pavelgs j, a tau. Maiau nuostabiai aikiai ji buvo melsva, apsitraukusi bjauria plvele, o nuo jos dvelk altis, kuris skverbsi iki gyvo kaulo; bet nei paties senio, nei jo veido nemaiau, nes a tarsi instinktyviai viesos spindul nukreipiau t prakeikt viet. Na, ar a nesakiau, kad pamiim js painiojate su ypatingu poji paatrjimu? Taigi mano ausis pasiek tylus, duslus, tankus tuksenimas, tarsi bt tiksjs laikrodis, suvyniotas vat. Ir it gars a gerai pastu. Tai plak senio irdis. Jos diai tiesiog adino mano t itaip bgnas adina kareivio drs. Bet ir tada a valdiausi ir nekrutjau. Beveik nekvpavau. ibintas mano rankoje n nevirpteljo. A tikrinau save, kiek galiu tvirtai ilaikyti spindul, nukreipt ak. O tuo tarpu pragariki irdies diai
549
Turinys

vis stiprjo. Kiekvien akimirk jie danjo ir danjo ir vis garsjo. Sen pagavo begalinis siaubas! Kiekvien akimirk jo irdis plak vis garsiau, taip, vis garsiau! Ar gerai mane suprantate? Juk sakiau, kad esu nervingas: ia teisyb. Ir tada, gdi nakties valand, baugioje seno namo tyloje, tas keistas garsas paadino manyje nesuvaldom baim. Taiau dar valandl a laikiausi ir nekrutjau. Bet diai buvo vis garsesni ir garsesni! Atrod, kad tuoj ply irdis. Ir tada mane pagavo naujas nerimas juk it gars gali igirsti kas nors i kaimyn! Senio valanda imu! Garsiai klykdamas, iki galo atsukau ibint ir okau kambar. Senis suriko tik kart, tik vien kart. Akimirksniu ivilkau j ant grind ir uvoiau sunki lov. Darbas buvo puikiai atliktas, ir a nuvitau i diaugsmo. Taiau irdis dar ilgai ir dusliai plak. Bet tai man nebekl nerimo; dabar jos neigirsi per sien. Pagaliau ji nutilo. Senis buvo mirs. Nutempiau lov ir apirjau lavon. Taip, senis buvo tikr tikriausiai mirs. A udjau rank jam ant irdies ir ilgai j taip laikiau. irdis neplak. Jis buvo amiams mirs. Jo akis daugiau nekels man nerimo. Jei vis dar laikote mane pamiliu, tursit pakeisti savo nuomon, kai papasakosiu, kaip apdairiai a slpiau lavon. Naktis jo pabaig, ir a vei550
Turinys

kiau greitai, bet tyliai. Pirmiausia sukapojau lavon dalis. Nukirtau galv, rankas ir kojas. Tada imiau tris grind lentas ir visk sudjau po jomis. Tada vl suklojau lentas taip graiai, taip lygiai, kad jokia mogaus akis net jo nieko nebt tarusi. Nereikjo nieko plauti neliko joki dmi, joki kraujo ymi. A buvau itin atsargus. Viskas nutekjo tiesiai duben cha! cha! Kai baigiau visus darbus, buvo jau keturios, bet dar tamsu kaip vidurnakt. Vos tik laikrodis imu keturias, pasigirdo beldimas priekines duris. Nulipau emyn ir lengva irdimi atidariau duris ko man dabar bijoti? jo trys vyrikiai ir labai mandagiai pasisak es policininkai. Kaimynas nakt girdjs kakok klyksm; kils tarimas, kad padaryta piktadaryst, buv praneta policijai ir jiems (policininkams) sakyta apiekoti nam. Nusiypsojau i ties, ko man bijoti? Maloniai pakvieiau dentelmenus vid. Paaikinau, kad a pats suklyks per sapn. Lyg tarp kitko pasakiau, jog senis ivyks kaim. Aprodiau jiems vis nam. Papraiau visk apiekoti gerai apiekoti. Galiausiai nuvediau juos jo kambar. Parodiau visas jo brangenybes sveikutles, n nepaliestas. A taip pasitikjau savimi, jog kambar atneiau
551
Turinys

kdi, nes norjau, kad jie ia pailst nuo darb, o pats triumfuodamas palusiai narsiai pasistaiau kd kaip tik toje vietoje, kur paslpiau savo aukos lavon. Policininkai buvo patenkinti. Mano elgesys tikino juos. A laikiausi nepaprastai laisvai. Jie atsisdo ir m plepti visokius niekus, o a gyvai palaikiau pokalb. Taiau netrukus pajutau, kad pradedu blykti, ir panorau kuo greiiau j atsikratyti. Man skaudjo galv ir, rodos, speng ausyse; bet jie vis sdjo ir plepjo. Speng vis labiau ir labiau, ne, spengimas ne tilo, o didjo, a miau kalbti dar laisviau norjau atsikratyti to jausmo, bet spengimas ne tilo, o vis didjo, ir pagaliau a suvokiau, jog spengia visai ne ausyse. Nebuvo joki abejoni, kad a labai iblykau, bet kalbjau daug laisviau ir garsiau. Taiau garsas vis stiprjo ir k a galjau padaryti? Tai buvo tylus, duslus, tankus garsas, panaus vata apvynioto laikrodio tiksjim. A dusau, man trko oro, bet policininkai nieko negirdjo. miau kalbti dar greiiau, dar kariau, bet garsas vis stiprjo. A paokau ir miau ginytis dl kakoki niek, palusiai smarkiai gestikuliuodamas, bet garsas vis stiprjo. Kodl jie nenori ieiti? A vaikiojau po kam552
Turinys

bar ir trypiau kojomis, tarsi i moni odiai bt siutin mane, bet garsas vis stiprjo! O Viepatie! K a galjau padaryti? A putojau i siio lau, keikiausi! Apveriau kd, ant kurios sdjau, ir miau brinti ja grind lentas, bet triukmas visk nustelb ir vis didjo. Jis darsi vis garsesnis ir garsesnis! O itie mons maloniai plepjo ir ypsojosi. Negi jie nieko negirdjo? Visagalis Dieve! Ne, ne! Jie girdjo! jie tar! jie inojo! jie mgavosi mano siaubu taip a maniau ir tebemanau. Visk biau itvrs, tik ne it kankyn! Visk biau pakls, tik ne tok tyiojimsi. A nebegaljau pakelti it veidmainik ypsen! Pajutau, kad turiu suklykti, kitaip numirsiu!.. tai ir vl!.. Klausykit! Garsja! Garsja! Garsja! Garsja! Niekai! surikau a. Neapsimetinkit! A prisipastu! Atplkit lentas! tai ia, ia! Tai plaka jo niekinga irdis.

553

Turinys

AUKSINIS VABALAS
irk! irk! Vaikinas oka kaip pakvais! Tarantulas kando jam
VISI KLYSTAP1

Prie daugel met a artimai susipainau su tokiu ponu Viljamu Legranu. Jis buvo kils i senos hugenot gimins ir kadaise gyveno turtingai, bet nelaims viena po kitos galutinai j nuskurdino. Nenordamas ksti paeminimo dl toki neskmi, jis ivyko i Naujojo Orleano, savo protvi miesto, ir apsigyveno Piet Karolinoje, netoli arlstono esanioje Saliveno saloje. Tai ypatinga sala beveik vien i jros smlio. Ji apie trij myli ilgio, o plotis niekur nevirija ketvirio mylios. Nuo emyno sal skiria vos pastebimas ssiauris, kur vanduo skinasi keli per neaprpiamus nendrynus ir pelkes, mgstam vandenini viteli buvein. Augmenija, kaip ir galima tiktis, ia skurdi ir nyki. Auktesni medi i viso nematyti. Tiktai vakariniame salos pakratyje, prie Moultrio fortoP2 ir keleto menk medini nameli,
554
Turinys

kuriuose vasar apsigyvena mons, besigelbstintys nuo arlstono dulki ir kartligs, galima aptikti dygliuot emagi palmi; likusioji salos dalis, iskyrus it vakarin pakrant ir kiet, balsv pajrio ruo, yra tankiai apaugusi kvapiomis mirtomis, taip vertinamomis angl sodinink. Vietomis mirt brzgynai siekia nuo penkiolikos iki dvideimties pd aukt ir sudaro beveik neengiam tankyn, tvindani or savo maloniu aromatu. Atokiausioje ios tankyns vietoje, rytiniame, tolimiausiame salos krate, Legranas pasistat nedidel trobel, kurioje ir gyveno tuo metu, kai a visikai atsitiktinai su juo susipainau. Greitai i paintis virto draugyste, kadangi pajutau iam atsiskyrliui simpatij ir pagarb. A pamaiau, kad jis labai isilavins, neeilinio proto, taiau usikrts mizantropija ir links liguistus entuziazmo arba melancholijos priepuolius. Jis turjo labai daug knyg, bet retai jas skaitydavo. Labiausiai mgo medioti, vejoti arba klaidioti jros krantu, arba landioti po mirt tankynes ir iekoti kriaukli ir vabzdi. Jo entomologins kolekcijos bt galjs pavydti netgi pats SvamerdamasP3. iose ekskursijose j paprastai lyddavo senas negras, vardu Jupiteris. Negras buvo paleistas i vergijos dar prie Legrano
555
Turinys

eimos lugim, bet nei grasinimais, nei paadais negalima buvo jo tikinti, kad atsisakyt savo tariamos teiss visur sekioti paskui jaunj mas Vil. Legrano giminaiiai, galimas daiktas, ir patys j skatino, nes norjo, kad Jupiteris priirt bei saugot nenuoram, kur jie laik ne visai sveiko proto. iemos Saliveno salos platumoje retai bna altos, o ruden beveik niekada nereikia krenti krosnies. Taiau 18 met spalio viduryje pasitaik nepaprastai alta diena. Prie pat saullyd a prasibroviau pro aminai aliuojanius krmus prie savo draugo trobels. Jau kelet savaii nebuvau pas j lanksis; tuo metu gyvenau arlstone, u devyni myli nuo salos, o tais laikais nuvykti sal ir grti atgal buvo toli grau ne taip lengva kaip iandien. Pasieks trobel, pasibeldiau kaip paprastai ir nesulaukdamas atsakymo susiradau slaptavietje rakt, atsirakinau duris ir jau. idinyje deg ugnis. Tai buvo staigmena, ir, reikia pripainti, gana maloni. Nusimeiau apsiaust, prisitraukiau krsl prie spragsini malk ir miau kantriai laukti sugrtant eiminink. Jau buvo tamsu, kai jie pasirod ir labai nuoirdiai mane pasveikino. Jupiteris, plaiai ypsodamasis, sukruto ruoti vakarienei vandenini viteli.
556
Turinys

Legran vl buvo itiks eilinis entuziazmo priepuolis neinau, kaip kitaip pavadinti toki jo bsen. Jis surado neinom dvivr kiaukut, kurio anksiau niekad nebuvo mats; dar daugiau aptiko ir Jupiteriui padedant sugavo vabal, jo nuomone, visikai neinom; rytoj a tursis pasakyti, k apie j manau. O kodl ne iandien? paklausiau a, trindamas prie ugn rankas ir mintyse sisdamas vis vabal paderm po velni. O, jeigu biau inojs, kad ia esate! atsak Legranas. Bet a jau taip seniai js nemaiau. Argi galjau nujausti, kad aplankysite mane kaip tik vakar? Grdamas namo sutikau leitenant G. i forto ir, kaip tikras mulkis, atidaviau jam vabal; taigi iki rytojaus ryto jums nepavyks jo pamatyti. Pernakvokite ia, o sulig saultekiu pasisiu Jup jo atneti. Tai nuostabiausias dalykas pasaulyje! Kas? Saultekis? Nesmon! Vabalas! Jis iba tarsi auksas stambaus rieuto dydio turi dvi juodas it derva dmeles ant nugaros viename gale ir trei, truput ilgesn, kitame gale. Jo iulptuvliai Nemaiau a joki iulptuvli, masa Vili, jau tkstant kart sakiau, siterp Jupiteris, vaba557
Turinys

las i gryno aukso, visas i aukso, ir vidus, ir ior, tik sparneliai neauksiniai. Niekada nemaiau tokio sunkaus vabalo. Gerai, Jupai, tarkime, kad taip gali bti, atsak Legranas, kaip man pasirod, iek tiek rimiau, negu reikt, bet argi dl ios prieasties turi prisvilti pauktiena? Vabalas, jis vl kreipsi mane, i ties yra tokios spalvos, jog beveik galima sutikti su Jupiteriu. Jo antsparniai iba kaip auksas bet tuo js tik rytoj sitikinsite. Dabar a nupieiu jo form. Tai sakydamas, jis atsisdo prie stalelio, ant kurio stovjo raalin ir guljo plunksnakotis, bet nebuvo popieriaus. Paiekojo staliuje, taiau ir ten nerado. Nesvarbu, tar jis pagaliau, bus geras ir itas. Ir isitrauks i liemens kiens apsitrynusio popieriaus skiaut greitomis m plunksna kak braiyti. Kol jis dirbo, a sdjau toje paioje vietoje, prie idinio, nes man dar buvo alta. Ubaigs piein, Legranas padav j man, nepakildamas i vietos. Vos tik a j pamiau, lauke pasigirdo garsus urzgimas, po to dur draskymas. Jupiteris jas atvr, ir milinikas Legrano niufaundlendas, sivers kambar, padjo letenas man ant pei ir
558
Turinys

kaip pals m okinti aplink mane, nes anksiau visada jam skirdavau daug dmesio. Kai jis liovsi strykiojs, a pavelgiau popieri ir, ties sakant, gerokai suglumau, pamats draugo piein. Taip, tariau a, patyrinjs j kelet minui, turiu pripainti, tai tikrai keistas vabalas; visai neregtas; nesu mats nieko panaaus nebent tik kaukol, taip, vabalas i ties itin primena kaukol. Kaukol! kaip aidas pakartojo Legranas. O taip inoma popieriuje jis tikrai iek tiek primena kaukol. Dvi virutins juodos dms atrodo kaip akys, tiesa? Ilgesn apaioje kaip burna, o jis visas ovalo formos. Gal ir taip, atsakiau a, bet kain, Legranai, ar js esate geras dailininkas. Jeigu jau a turiu pasakyti savo nuomon apie vabalo ivaizd, geriau palauksiu, kol pats j pamatysiu. Neinau. Iki iol maniau, kad pieiu pakeniamai, pasak jis truput sieids. Bent jau turiau geri mokytojai mane mok; be to, viliuosi, jog nesu visai kvaias. Tada, mielas draugui, js juokaujate, tariau a, tai visai pakeniama kaukol, netgi, sakyiau, puiki kaukol nors a ir maai imanau fiziologij; taigi jeigu js vabalas taip panaus piein,
559
Turinys

tai jis turt bti nuostabiausias gyvis pasaulyje. Pamats tok vabal, gali tikrai pasidaryti prietaringas. Js greiiausiai j pavadinsite scarabeus caput hominis120 arba kaip nors panaiai gamtos istorijoje daugyb toki pavadinim. Bet kurgi sai, apie kuriuos kalbjote? sai, pakartojo Legranas, kur i tema kakodl smarkiai audrino. Argi js nematote s? A juos nupieiau lygiai tokius, kokie yra tikrovje, ir manau, kad to utenka. Sutinku, tsiau a, gal ir nupiete, bet a j nematau. Daugiau nieko nebesakiau ir grinau skiaut, nenordamas gadinti jam nuotaikos. Taiau labai nustebau, kad taip pakrypo i istorija; nesupratau, kodl staiga susierzino Legranas o dl s, tai a j niekaip neirjau, ir visas vabalas buvo panaus kaukol. Su gaiia mina Legranas pam popierl ir suglams jau ketino mesti ugn, bet dar kart atsitiktinai vilgteljo piein ir kakuo susidomjo. Jo veidas mai nuraudo kaip ugnis, po to mirtinai ibalo. Kelet minui jis atidiai tyrinjo piein, nepajuddamas i vietos. Paskui atsistojo, pam
120mogiagalvis

vabalas (lot.)P4.
560
Turinys

nuo stalo vak ir atsisdo ant jreivikos skrynuts kitame kambario gale. Tenai vl m kruopiai tyrinti popieriaus skiaut, sukindamas j visas puses. Toks jo elgesys mane labai stebino, taiau a pagalvojau, kad bus protingiau nieko nenekti ir daugiau jo neerzinti. Pagaliau Legranas isitrauk i varko kiens pinigin, atsargiai djo j popieriaus skiautel ir urakino raomajame stale. Dabar jis bent kiek nusiramino, bet jo entuziazmas buvo visikai dings. Jis atrod ne tiek paniurs, kiek susimsts. Kuo toliau, tuo labiau jis grimzdo savo mintis, ir jokie mano poktai negaljo jo iblakyti. A buvau ketins pernakvoti ioje trobelje, kaip visada anksiau, bet, matydamas taip nusiteikus eiminink, nutariau, kad bus geriau grti namo. Jis n neband mans sulaikyti, o ieinant paspaud rank dar nuoirdiau, negu paprastai. Prajus madaug mnesiui (per vis t laik apie Legran nieko negirdjau), arlstone mane aplank jo tarnas Jupiteris. Niekada nebuvau mats senojo biiulio negro taip nusiminusio ir isigandau, jog mano draug bus itikusi rimta nelaim. Na, Jupai, paklausiau a, kas atsitiko? Kaip laikosi tavo eimininkas?
561
Turinys

 Pasakysiu, masa, su juo ne taip jau gerai, kaip turt bti. Negerai! Man tikrai lidna tai girdti. Kuo gi jis skundiasi? ia ir yra visa bda! Jis niekuo nesiskundia, bet vis tiek jis labai serga. Labai serga, Jupiteri? Kodl i karto ito nepasakei? Ar jis guli? Ne, neguli. Kur tau! Jo ir su unimi nesurasi. ia ir yra visa nelaim. Man tiesiog galva plyta. Vargas masa Vilis. Jupiteri, a nieko nesuprantu, k tu kalbi. Sakai, kad tavo eimininkas serga. Ar jis nesak, kas jam skauda? O, masa, nieko baisaus neatsitiko Masa Vilis sako, kad jauiasi gerai Bet kodl tada jis vaikto nukors galv ir baltas kaip sris? Ir kodl vis laik rao kabliukus K rao, Jupiteri? Rao kabliukus ir visokiausius enklus ant grifelins lentels Kaip gyvas toki enkl dar niekad nemaiau. Sakau, tiesiog baim ima. Nenuleidiu nuo jo aki, bet vis tiek prie kelet dien paspruko dar saulei netekjus ir negro vis miel dienel. Jau buvau isipjovs ger lazd ir ketinau j apkulti,
562
Turinys

kai sugr. Bet mat, asilas, neidrsau taip pasigailtinai vargelis atrod. K? Ak taip! Nebk toks grietas nelaimingajam nemuk jo, Jupiteri, jis to neitvers. Gal tu numanai, kas galjo sukelti i lig, ar, tiksliau, kodl taip pasikeit jo elgesys? Ar nuo to laiko, kai paskutin kart buvau pas jus, nieko bloga neatsitiko? Ne, masa, nuo to laiko nieko bloga neatsitiko. Man regis, tai atsitiko anksiau t pai dien, kai js buvote pas mus. Kaip? K tu nori tuo pasakyti? A kalbu apie vabal, masa, tai kas. Apie k? Vabal. Tikrai inau, kad masai Viliui kando galv auksinis vabalas. O kodl tu, Jupiteri, taip manai? Jis turi dideles nyples ir nasrus. Kaip gyvas nesu mats tokio toniko vabalo jis spardosi ir kandioja visus, kas tik prisiartina. Masa Vilis pirmas j sugavo, bet, inot, tuojau turjo paleisti. Tada vabalas turbt ir kando. A pats bijojau to vabalo su tokiais nasrais ir nenorjau imti jo plikomis rankomis. Stvriau popiergal ir suvyniojau j, o nasrus kiau popieriaus krat, tai kaip padariau.
563
Turinys

 Tai tu manai, kad vabalas i tikrj kando tavo eimininkui ir kad eimininkas nuo to susirgo? A nieko nemanau a inau. O kodl jam vis sapnuojasi auksas, jeigu auksinis vabalas jam nekando? A jau kiek kart esu girdjs apie ituos auksinius vabalus. O i kur tu inai, kad jis sapnuoja auks? I kur a inau? Juk jis kalba apie auks pro miegus todl ir inau. Na, gal ir tavo teisyb, Jupai. Bet kokiai laimingai aplinkybei turiu bti dkingas u garb, kuri tu suteikei man savo iandieniu vizitu? Kaip jus turiau suprasti, masa? Ar turi man k nors perduoti nuo pono Legrano? Ne, masa, atneiau tik ratel. Ir Jupiteris padav man laik, kuriame buvo parayta: Mielas biiuli! Kodl taip ilgai mans neaplankote? Manau, jog nesate toks neprotingas ir nesieidte dl to mano brusquery121. Ne, tai nemanoma. Nuo ms paskutinio susitikimo a igyvenau daug nerimo valandli. Turiu jums kai k papasa121Staiokikumo

(pranc.).
564
Turinys

koti, tik neinau, nuo ko pradti. Ir i viso, ar verta pasakoti. Paskutinmis dienomis a truput sunegalavau, o vargas senasis Jupiteris tiesiog nukankino mane savo nepraytu rpestingumu. Ar patiksite neseniai jis isipjov stor lazd ir ketino mane apkulti u tai, kad nuo jo pabgau ir itis dien vienas praleidau emyno kalnuose? Tiktai mano liguista ivaizda igelbjo mane nuo lazdos. Mano kolekcija n kiek nepadidjo nuo to laiko, kai mes buvome susitik. Jeigu tik galite, atvykite su Jupiteriu pas mane. Btinai atvykite. A noriau jus pamatyti iandien vakare ir pasikalbti labai svarbiu klausimu. Utikrinu jus, jog tai nepaprastai svarbu. Nuoirdiai js Viljamas Legranas io laikelio tonas mane rimtai nugsdino. Jo stilius visikai skyrsi nuo prastinio Legrano stiliaus. K jis dabar suman? Kokios fantazijos kart uvald jo jautrias smegenis? Koks galt bti tasai svarbus klausimas, kur jis nori su manimi aptarti? Tai, k apie j pasakojo Jupiteris, neadjo nieko gera. A bijojau, kad nuolatini neskmi nata
565
Turinys

nebt paveikusi mano draugo proto. Todl nedelsdamas n valandls isiruoiau su negru kelion. Kai atjome prieplauk, pastebjau, jog valtels, kuria turjome plaukti, dugne guljo dalgis ir trys kastuvai, i pairos dar visai nauji. K visa tai reikia, Jupai? paklausiau negro. Dalgis, masa, ir kastuvai. Visai teisingai. Bet kodl jie ia? Masa Vilis liep nupirkti mieste. Umokjau velnionik krv pinig. O visos paslaptingosios pasaulio jgos! K tavo masa Vilis darys su dalgiu ir kastuvais? K a neinau k, ir tegriebia mane velnias, jeigu jis pats ino. Bet viskas ia dl vabalo. Matydamas, jog visas Jupiterio mintis buvo uvalds vabalas ir kad i jo nieko aikesnio neigausiu, lipau valt ir pakliau bur. Kadangi pt palankus ir stiprus vjas, greitai plaukme ma lankl, esani iaur nuo Moultrio forto, o nuo ten buvo tik pora myli kelio iki trobels. Kai mes j pasiekme, buvo jau madaug treia valanda po piet. Legranas ms lauk nekantraudamas. Jis nervingai suiupo mano rank, ir tai man sukl nerim bei sustiprino ankstesnius nuogstavimus. Jo veidas buvo ibals kaip numirlio, o giliai kritusios
566
Turinys

akys deg nenatraliu spindesiu. Pasiteiravs apie jo sveikat ir nieko geresnio nebesumanydamas pasakyti, paklausiau, ar leitenantas G. jau grino jam vabal. O taip, atsak jis mai irauds, parsineiau j kit ryt. Niekas daugiau nebesugundys mans isiskirti su vabalu. Ar inote, kad Jupiteris visikai neklydo dl vabalo? Kokia prasme? paklausiau a su lidna nuojauta irdyje. Sakydamas, kad vabalas i gryno aukso. Legranas itar iuos odius rimiausiu veidu, ir tai mane visikai suglumino. is vabalas padarys mane turting, ts jis pergalingai ypsodamasis. Jis sugrins man prarast palikim. Tad kas ia nuostabaus, jog j taip branginu? Jeigu fortna j man padovanojo, belieka tik tinkamai juo pasinaudoti, ir bus galima surasti auks, kur jis pranaauja. Jupiteri, atnek man vabal! K? Vabal, masa? Nenoriu a n akyse matyti to js vabalo. Patys j pasiimkit. Legranas tuojau atsistojo su rimta, didinga veido iraika ir ims vabal i stiklins duts atne man. Tai buvo graus vabalas, gamtininkams tais
567
Turinys

laikais dar neinomas ir, suprantama, moksliniu poiriu didels verts radinys. Viename nugaros gale buvo dvi apvalios juodos dms, kitame viena pailga. vilgantys antsparniai buvo nepaprastai kieti ir atrod visai panas nugludint auks. Vabzdys i ties buvo labai sunkus, todl, turint visa tai galvoje, vargu ar biau galjs apkaltinti Jupiter dl jo sitikinimo. Bet kaip Legranas pritar tokiai jo nuomonei, man buvo neisprendiama msl. Pakvieiau jus ia, tar jis ididiu tonu, kai baigiau apirinti vabal, pakvieiau jus ia, kad patartumt ir padtumt vykdyti Likimo ir vabalo vali Mano mielas Legranai, suukau a, pertraukdamas j, esate i tikrj nesveikas ir turtumt labiau tausoti savo sveikat. Gulkite lov, o a pabsiu kelet dien, iki jums visa tai praeis. Js kariuojate ir Patikrinkite mano puls, tar jis. A patikrinau puls ir, ties sakant, nepastebjau n maiausi kariavimo poymi. Bet js galite sirgti ir neturdamas kario. Paklausykite kart mano patarimo. Vis pirma, gulkite lov. Antra
568
Turinys

 Js klystate, pertrauk jis mane. Jauiuosi daug geriau, negu turiau jaustis, apimtas tokio susijaudinimo. Jeigu js i tikrj linkite man gera, padkite man atgauti ramyb. O kaip tai galima padaryti? Labai paprastai. Jupiteris ir a vykstame kalnus, emyn, ir ioje ekspedicijoje mums reiks dar vieno patikimo pagalbininko. Js esate vienintelis, kuriuo mes galime pasikliauti. Ar savo tiksl mes pasieksime, ar ne, vis tiek mano susijaudinimas aprims. Mielai sutinku jums viskuo padti, atsakiau a, bet ar tasai prakeiktas vabalas turi k nors bendra su ia ivyka kalnus? inoma. Tada, Legranai, a atsisakau dalyvauti iame kvailame sumanyme. Gaila labai gaila tuomet mums teks eiti vieniems. Eiti vieniems! Vyras tikrai i proto isikraust! Bet palaukite! Ilgai js ten galvojate bti? paklausiau. Galimas daiktas, vis nakt. Ivykstame tutuojau ir autant, kad ir kas bt, grime.
569
Turinys

 Ar galite duoti garbs od, kad kai is js ugaidas bus vykdytas ir visa vabalo (o Viepatie gailestingas!) istorija baigta, js grite namo ir klusniai vykdysite mano nurodymus, taip, kaip savo gydytojo. Taip, pasiadu. O dabar kelion, nes negalime gaiti n minuts. Lydjau savo draug sunkia irdim. Mes ivykome apie ketvirt valand Legranas, Jupiteris, a ir uo. Jupiteris pam dalg ir kastuvus ir usispyr, jog pats vienas visa tai ne, taiau man atrod, daugiau i baims, kad kuris nors t padarg nepatekt eimininko rankas, negu i didelio stropumo ir paslaugumo. Jupas buvo nepaprastai paniurs. Prakeiktas vabalas! tik tiek per vis kelion i jo ir teigirdau. A neiau du utemdytus ibintus, o Legranas vabal, kur pririo prie virvuts ir eidamas mt ir sukinjo visas puses tarsi koksai burtininkas. Kai pamaiau paskutin, tok akivaizd rodym, jog mano draugas tikrai pamio, vos susilaikiau nepravirks. Taiau nusprendiau, kad iuo metu geriau jam neprietarauti ir palaukti, kol galsiu imtis energingesni veiksm ir k nors laimti. Tuo tarpu bandiau ikvosti j apie ios ivykos tiksl, deja, veltui. Prikalbjs mane vykti drauge, jis, atrod, nebuvo
570
Turinys

links kalbti apie jokius menkesnius dalykus, ir visus mano klausimus nesiteik atsakyti nieko daugiau, kaip tik: Pamatysime! Persikl valtele per uutk, esant salos gale, ir ukop ant stataus emyno kranto, nuygiavome iaurs vakar kryptimi nepaprastai nykia, negyvenama vietove, kurioje nebuvo joki mogaus pdsak. Legranas rytingai ved mus pirmyn; tik retkariais valandl sustodavo ir, kaip man atrod, patikrindavo keli pagal enklus, kuriuos, matyt, buvo paliks savo ankstesns ivykos metu. Taip keliavome apie dvi valandas ir, saulei leidiantis, atsidrme dar nykesnje vietovje negu ta, kuri buvome praj. Tai buvo savotika ploktikaln alia beveik nekopiamo kalno virns. is kalnas nuo papds iki pat virns buvo apaugs tankiu miku, nubarstytu milinikais uol luitais, ir atrod, tie luitai tik todl nesirito sln, kad juos prilaik mediai, kuriuos jie buvo atsirm. Gils tarpekliai, einantys vairiomis kryptimis, teik iam gamtovaizdiui dar daugiau rstumo ir ikilmingumo. Aiktel, kuri kopme, buvo apaugusi tankiais gervuogi krmais, ir veikiai pamatme, kad be dalgio bt buv nemanoma pro juos prasiskverbti.
571
Turinys

Jupiteris, eimininkui nurodius, m skinti mums tak link didiulio tulpmedio, kuris augo tarp atuoni ar deimties uol ir pranoko tiek juos, tiek ir visus kitus medius, kokius man buvo tek kada nors gyvenime matyti pranoko savo lapijos bei formos groiu, plaiausiai isiskleidusiomis akomis ir visos ivaizdos didingumu. Kai pasiekme med, Legranas atsigr Jupiter ir paklaus, ar jis galt t med lipti. Senajam negrui is klausimas, matyt, buvo netiktas ir kur laik jis nieko neatsak. Paskui prisiartino prie miliniko kamieno ir palengva apjo aplink, labai atidiai j apirindamas. Baigs tyrinti, jis tik pasak: Taip, masa, Jupas dar nra mats tokio medio, kur negalt lipti. Tada lipk kuo greiiau, nes netrukus sutems, ir mes nieko nespsime padaryti. Ar auktai lipti, masa? paklaus Jupiteris. Pirmiausia lipk kamienu, o paskui pasakysiu, kuri pus. Palauk! Pasiimk ir vabal. Vabal, masa Vili! Auksin vabal! suuko negras, igstingai traukdamasis atgal. K veiks vabalas medyje? Tebsiu prakeiktas, jeigu a j imsiu!
572
Turinys

 Jeigu tu, Jupai, bdamas toks didelis ir stiprus bijaisi paimti rankas negyv, nepavojing vaball, tai gali j neti u virvuts. Bet jeigu tu jo visai nepaimsi, a bsiu priverstas sutriukinti tau kiau iuo kastuvu. K ia, masa, kalbate? atlaidiai tar Jupas, aikiai susigds. Masa vis laik kimbate prie seno negro. A tik pajuokavau. A bijau vabalo? Bta ia ko! Tai sakydamas, jis atsargiai pam virvut u paio galo ir laikydamas vabal kiek galima toliau nuo savs m lipti med. Tulpmediai, arba Liriodendron Tulipiferum, yra didingiausi Amerikos mik mediai. Jauni jie turi ypa lyg kamien, ir j vainikas isikeroja labai auktai nuo ems; bet senesnio amiaus medi iev sueija ir pasidaro nelygi, o ant kamieno atsiranda daug trump akeli. Taigi lipti med nebuvo taip sunku, kaip kad atrod. Tvirtai apkabins milinik medio kamien rankomis ir keliais, atsispirdamas basomis kojomis isikiimus ir gumbus, por kart vos nenupuols, Jupiteris pagaliau usirang ant pirmosios didels akos ir, matyt, galvojo, jog uduotis vykdyta. Didiausias pavojus i ties jau buvo prajs, nors negras kabojo vir
573
Turinys

ems koki eiasdeimties ar septyniasdeimties pd auktyje. Kur dabar lipti, masa Vili? paklaus jis. Lipk paia storiausia aka itoje pusje, kteljo Legranas. Negras tuojau pakluso, nes, atrod, lipti jam nebuvo sunku; jis lipo vis auktyn, kol susigusi jo figra visai pranyko tankioje lapijoje. Po valandls pasigirdo duslus, tarsi i po emi balsas: Kiek dar lipti? Ar auktai esi? paklaus Legranas. Labai labai auktai, atsak negras, jau matau virn, o toliau dangus. Nespoksok dang, o klausyk, k a tau pasakysiu. Pairk emyn ir suskaiiuok, kiek didij ak yra ioje pusje. Kiek ak matai apaioje? Viena, dvi, trys, keturios, penkios apaioje mans, masa, ioje pusje yra penkios didels akos. Tada ulipk dar viena aka aukiau. Po valandls vl pasigirds balsas prane, kad pasiekta septintoji aka. O dabar, Jupai, auk Legranas, labai susijaudins, slink ia aka kiek gali toliau. Pastebjs k nors nepaprasta, tuojau pranek man.
574
Turinys

Iki iol dar vyliausi, jog vargas mano draugas nra tikrai pamis, bet dabar viskas tapo aiku. Taip, jis i ties beprotis, ir a su nerimu galvojau, kaip j parvesiu namo. Man besvarstant, kokia ia bt geriausia ieitis, vl pasigirdo Jupiterio balsas. ita aka eiti a bijau ji beveik visa nebegyva. Tu sakai, kad ji negyva, Jupiteri? virpaniu balsu paklaus Legranas. Taip, masa, visikai negyva nudivusi joki gyvybs ymi. Dieve mano, k man dabar daryti? paklaus Legranas, baisiausiai nusimins. K dabar daryti? tariau a, diaugdamasis proga terpti od. Reikia eiti namo ir gulti. Eime! Juk js protingas vyras. Jau vlu, be to, juk priadjote Jupiteri, suuko jisai, nekreipdamas mane jokio dmesio, ar tu mane girdi? Girdiu, masa Vili, kaipgi negirdsi! Pabandyk ak peiliu ir pairk, ar ji labai supuvusi. Supti tai supuvus, masa, atsak negras po valandls, bet dar ne taip labai, kaip galvojau. Dar galiau truput paslinkti pirmyn. Bet tiktai vienas.
575
Turinys

 Vienas? Apie k tu ia kalbi? Ogi apie vabal. Labai sunkus vabalas. Jeigu numesiau j emn, tai vien negr aka gal ir galt ilaikyti. O tu, velnio ipera! suuko Legranas su aikiu palengvjimu, kaip tau atjo galv kalbti tokias nesmones? Tik pabandyk numesti vabal, tuojau nusuksiu tau sprand. Klausyk, Jupiteri, ar tu mane girdi? inoma, masa. Nereikia taip aukti ant vargo negro. Na, gerai! Tai klausyk! Jeigu nebijosi nuslinkti aka tiek, kiek, tavo manymu, ji gali ilaikyti ir neimesi vabalo, kai tik nulipsi emn, gausi sidabrin doler dovan. A jau slenku, masa Vili, slenku, nedelsdamas atsak negras. Ava, jau galas! Galas! suriko Legranas i vis jg. Tu pasakei, jog jau akos galas? Greit bsiu prie pat galo o-o-och! Dieve gailestingasis! Kas gi ia ant medio? Na? diaugsmingai rikteljo Legranas. Kas gi ten yra? Nieko tik kaukol kakas paliko savo galv ant medio, o varnos nules nuo jos vis ms.
576
Turinys

 Sakai, kaukol? Puiku! Kaip ji pritvirtinta prie akos? Ant ko ji laikosi? I tikrj! Tuojau pairsiu, masa. Oho, kaip keista. Didel, ilga vinis. Kaukol prikalta prie medio. O dabar, Jupiteri, daryk tiksliai taip, kaip a tau liepsiu. Ar girdi! Girdiu, masa. Tai klausyk. Surask kairij kaukols ak. Hm! Ha! Gerai! O kur jos iekoti? Juk kaukol visai neturi kairiosios akies! Prakeiktas pakvailis! Ar inai, kuri kair ir kuri dein ranka? inau gerai inau. Kaire ranka a skaldau malkas. Teisyb! Juk tu esi kairiarankis. Ir tavo kairioji akis yra toje paioje pusje, kaip ir kairioji ranka. Dabar, a manau, tu surasi kaukols kairij ak, arba t viet, kur buvo kairioji akis. Ar jau suradai? Stojo ilga tyla. Pagaliau negras paklaus: Ar kair kaukols akis irgi toj paioj pusj kaip ir kaukols kair ranka? Bet juk kaukol neturi joki rank. A, nieko. Dabar jau suradau kair ak ia kair akis! K man su ja daryti?
577
Turinys

 Prakik pro j vabal ir nuleisk emyn, kiek tik siekia virvut tik irk, kad virvut neitrkt i rankos. Viskas, masa Vili. Visai nesunku prakiti vabal pro skylut irkite! io pokalbio metu Jupiterio visai nesimat, bet vabalas, kabantis ant virvuts, dabar buvo aikiai regimas jis vilgjo tarsi nugludintas auksinis rutuliukas paskutiniuose besileidianios sauls spinduliuose, blykiai apvietusiuose auktum, ant kurios mes stovjome. Vabalas kybojo visikai neliesdamas ak ir paleidus virvut bt nukrits prie pat ms koj. Legranas greitai iupo dalg ir tiesiai po vabalu ikirto krmus trij ar keturi jard skersmens plotelyje. Po to liep Jupiteriui paleisti virvut ir nulipti nuo medio. Tiksliai toje vietoje, kur nukrito vabalas, mano draugas rpestingai kal kuolel ir isitrauk i kiens tiesl. Pritvirtins vien tiesls gal prie medio prie pat kuolel, jis itemp j iki kuolelio, o po to vl vyniojo ta paia kryptimi tiesiai tolyn nuo kuolelio penkiasdeimt pd; Jupiteris su dalgiu jo prieky ir val tak per gervuogi krmus. Pasieks reikiam tak, Legranas kal antr kuolel, o aplink j, kaip apie centr, apibr madaug keturi
578
Turinys

pd skersmens apskritim. Paskui iupo kastuv, padav po kastuv man ir Jupiteriui ir papra kaip galima greiiau kasti. Ties pasakius, a niekada neturjau polinkio tokios ries usimimams, taigi ir iuo metu biau mielai atsisaks io darbo artinosi naktis, o kelion jau buvo gerokai mane nuvarginusi; bet nemaiau jokios ieities ir bijojau, kad nesutrikdyiau savo vargo draugo dvasins pusiausvyros. Jeigu biau galjs pasikliauti Jupiterio pagalba, biau n valandls nedvejodamas jga pabands nuvesti pamil namus. Bet a per daug gerai painojau senj negr jei panaudosi prievart prie eiminink, nesitikk jo paramos. Neabejojau, kad mano draug paveik labai paplit Pietuose prietarai apie paslptus lobius, o vaizduot dar labiau suadino rastas vabalas bei atkaklus Jupiterio tvirtinimas, jog vabalas i gryno aukso. beprotyb linkus mog gali lengvai suklaidinti tokios prielaidos, ypa jei tos prielaidos sutampa su slaptais jo sitikinimais; ir tada a prisiminiau vargo savo biiulio odius, kad vabalas padarysis j turting. odiu, buvau susierzins ir smarkiai suglums, taiau nusprendiau nesiprieinti miau kasti, tarsi skatinamas nuoirdiausi ketinim, kad kuo
579
Turinys

greiiau svajotojui akivaizdiai rodyiau, kokios apgaulingos buvo jo viltys. Udegme ibintus ir pradjome dirbti su tokiu uolumu, kuris bt praverts geresniam dalykui; virpanios ibint viesos krito ant ms veid ir ranki, ir a pagalvojau, koki vaizding grup mes sudarome ir koks keistas ir tartinas ms darbas pasirodyt paaliniam mogui, atsitiktinai uklupusiam mus. Mes uoliai kasme itisas dvi valandas. Dirbome tylomis, ir mus trikd tik uo, kuris nepaprastai domjosi ms darbu ir vis laik viauksjo. Pagaliau tas jo viauksjimas pasidar toks garsus, jog mes mme nuogstauti, kad jis nepriviliot netoliese klaidiojani moni tiksliau sakant, to bijojo Legranas; a, inoma, biau tik apsidiaugs, jei kas nors bt sutrikds ir biau galjs parvesti nenuoram namo. Jupiteriui gal gale pavyko nutildyti sitriukmavus gyvul. Paniurs, bet rytingas jis ilipo i duobs, surio petneomis uns snuk ir lidnai sukikens vl gro prie darbo. Prajus dviem valandom, mes pasiekme penki pd gyl, taiau neaptikome joki lobio pdsak. Nustojome kas, ir man nuvito viltis, jog komedija artja prie pabaigos. Taiau Legranas, nors ir
580
Turinys

visikai sutriks, susimsts nusiluost kakt ir vl m kasti. Mes jau buvome ikas keturi pd skersmens duob vis Legrano apibrt apskritim, o dabar ipltme ias ribas ir dar dviem pdom pagilinome duob. Vis tiek nieko neradome. Pagaliau aukso iekotojas, kurio a nuoirdiai gailjausi, ilipo i duobs ir pamau, nenoromis m vilktis vark, kur darbo pradioje buvo nusimets. Kartus nusivylimas buvo sispauds kiekviename jo veido bruoelyje. A susilaikiau nuo bet koki pastab. Jupiteris, pastebjs eimininko enkl, m rinkti rankius. Po to atrio uniui snuk, ir, netardami n odio, mes pasukome namus. Nenujome n deimties ingsni, kai Legranas, garsiai plsdamasis, prioko prie Jupiterio ir stvr j u apykakls. Nustebs negras isprogino akis, plaiai isiiojo, imet kastuvus ir puol ant keli. Ak, nenaudli! sunypt Legranas, kodamas skiemenis pro sukstus dantis, velnio ipera! Atsakyk man tuojau pat ir be joki isisukinjim! Kuri kuri yra tavo kairioji akis? Dl Dievo, masa Vili! Argi ne ita mano kairioji akis? myk persigands Jupiteris, smarkiai spausdamas rank prie deiniojo regjimo organo, tarsi bt bijojs, kad eimininkas neidurt.
581
Turinys

 Taip ir galvojau! A tai inojau! Valio! auk Legranas, paleids negr, visaip okindamas ir rangydamasis. Nustebs Jupiteris atsikl nuo ems ir netardamas n odio irjo ia eiminink, ia vl mane. Eime! Mums reikia grti, praneko mano draugas. Dar ne viskas prarasta. Ir jis vl nusived mus prie tulpmedio. Jupiteri, tar jis, kai stovjome po mediu, ateik ionai. Ar kaukol buvo prikalta veidu iorn, ar veidu ak? Iorn, masa, kad varnos be vargo galt pasiekti akis. Na, gerai. Tai per it ar per t ak perkiai vabal? Ir Legranas paliet pirma vien, paskui kit negro ak. Per it ak, masa, kair ak lygiai kaip man sakte, ir vl parod deinij ak. Pakaks mums reikia dar kart pabandyti. ia mano draugas, kurio pamiime dabar miau irti arba bent maniau irs kakok nuoseklum, itrauk kuolel, ymint vabalo kritimo viet ir kal j madaug trim coliais toliau vakar pus. Tada, kaip ir anksiau, vl itemp tiesl nuo
582
Turinys

artimiausio tako medio kamiene iki kuolelio, ir, atmatavs ja tiesiai ta paia kryptimi penkiasdeimt pd, paymjo nauj tak u keleto jard nuo tos vietos, kur mes kasme. Aplink t tak apibrme nauj apskritim, truput didesn negu pirmasis, ir pam kastuvus vl griebms darbo. A baisiai pailsau, bet manyje staiga vyko nesuprantama permaina, ir a daugiau jau nebejauiau pasibjaurjimo iuo priverstiniu darbu. Sunku paaikinti kodl, taiau miau juo domtis dar daugiau, netgi jaudintis. Visuose keisiausiuose Legrano poelgiuose, atrod, slypjo kakoks pranaikas valgumas, kakoks apgalvotas planas, ir tai mane veik. Uoliai kasiau ir retsykiais uklupdavau save beirint duob su tokiu jausmu, tarsi biau lauks sivaizduojamo lobio, kurio vizija ived i proto mano nelaimingj draug. Kaip tik tuo metu, kai mane buvo uvaldiusios ios noringos mintys ir kai jau buvome darbavsi apie pusantros valandos, mus vl pertrauk nirtingas uns lojimas. Jo ankstesnis susierzinimas, matyt, buvo tik neramios ir aiktingos prigimties pasireikimas, bet dabar uo lojo garsiai ir grsmingai. Kai Jupiteris vl paband jam uriti snuk, jis nirtingai pasiprieino ir oks duob m
583
Turinys

padkusiai nagais draskyti em. Po keli sekundi uo atkas krv mogaus kaul dviej moni skeletus, tarp kuri maisi keletas metalini sag ir sudljusio vilnonio audeklo liekanos. Dar por kart bedus kastuv, pasirod ispaniko peilio gelet, o paskui trys ar keturios auksins ir sidabrins monetos. Pamats jas, Jupiteris vos galjo sulaikyti savo diaugsm, bet eimininko veide buvo gilus nusivylimas. Jis vl liep tsti darb. Vos tik spjome iklausyti jo odius, a staiga suklupau ir parpuoliau, nes mano bato smaigalys strigo didel gelein ied, pasislpus purioje emje. Dabar mme dirbti dvigubai smarkiau. A dar niekada nebuvau igyvens toki, susijaudinimo kupin, deimties minui. Per laik mes atkasme pailg medin skryni, kuri atrod nuostabiai gerai isilaikiusi. Jos lentos buvo tokios kietos, jog tikriausiai buvo impregnuotos kokiu nors mineraliniu skiediniu, greiiausiai gyvsidabrio dichloridu. Skrynia buvo trij su puse pd ilgio, trij pd ploio ir dviej su puse pd aukio, tvirtai apkaustyta geleies juostomis. Juostos kirtosi viena su kita ir ant skrynios dangio sudar tarsi pinuius. I abiej skrynios gal, prie pat viraus, buvo po tris gele584
Turinys

inius iedus i viso ei, u kuri galjo nusitverti ei mons. Mes visi bendromis jgomis tik vos vos pajudinome j i vietos. Greitai sitikinome, jog negalsime paneti tokio didelio svorio. Laim, antvoas buvo udarytas tik dviem sklsiais. Juos atsklendme, i susijaudinimo virpdami ir sunkiai alsuodami. Po akimirkos prie ms akis suvilgo nekainojamos verts lobis. Kai ibint spinduliai nuviet duob, ms akys tiesiog aptemo taip rjo ir spindjo aukso ir brangakmeni krva. A n nebandysiu aprayti, kokie jausmai mane apm, ivydus vaizd. Visus kitus pranoko, inoma, nustebimas. Legranui nuo susijaudinimo, matyt, visai iseko jgos, ir jis teitar vos kelet odi. Jupiterio veidas valandl mirtinai iblyko, kiek i viso gali iblykti negras. Jis buvo apstulbs lyg perkno trenktas. Parpuol duobje ant keli, panr nuogas rankas iki alkni auks ir ilgai jas laik, tarsi mgaudamasis vonia. Pagaliau, giliai atsiduss, suuko, lyg kreipdamasis save pat: Ir visa tai padar auksinis vabalas! Mielas auksinis vabalas! Vargas auksinis vaballis, kur a taip pldau ir meiiau. Ar tau negda, negre? Atsakyk man!
585
Turinys

Pagaliau buvau priverstas priminti eimininkui bei jo tarnui, kad turime igabenti lob. Jau buvo vlyvas laikas, taigi reikjo paskubti, norint dar prie vintant visk perneti namus. Nelengva buvo nusprsti, nuo ko pradti, todl ilgai svarstme tokios sujauktos buvo vis ms mintys. Gal gale imm i ds du tredalius jos turinio ir tik tuomet vargais negalais iklme i duobs. Iimtsias brangenybes paslpme gervuogyne ir palikome saugoti uniui, kuriam Jupiteris grieiausiai sak nepajudti i vietos ir n neamtelti, iki mes sugrime. Tada nuskubjome su de namo ir pirm valand nakties laimingai, nors ir baisiai ivarg, pasiekme trobel. Ms jgos buvo taip isekusios, jog bt prireik nemonik pastang vl grti atgal. Todl valand laiko pailsjome, pasistiprinome ir, pasim tris tvirtus maius, kuriuos, laim, radome trobelje, tuojau pat vl ijome kalnus. Apie ketvirt valand pasiekme tulpmed, lygiomis dalimis pasidalijome likusi grobio dal ir neukas duobi nuygiavome trobels link. Pirmieji silpni auros spinduliai rytuose nuviet medi virnes, kai grome trobel antr kart ir ikratme savo auksinius neulius.
586
Turinys

Dabar jau buvome mirtinai nusikamav, bet dl smarkaus susijaudinimo negaljome umigti. Kokias tris ar keturias valandas neramiai pasnaud, visi it susitar atsiklme ir mme apirinti lob. Skrynia buvo pilnut pilnutl, ir mes itis dien ir beveik vis nakt peririnjome brangenybes. Viskas buvo sumesta be jokios tvarkos, suversta kaip papuol. Rpestingai suriav visus daiktus, pamatme, kad mes tapome kur kas didesni turt savininkai, negu i pradi manme. Vien tik monetomis, apskaiiavus j vert tuometiniu kursu, buvo daugiau kaip keturi imtai penkiasdeimt tkstani doleri. Sidabrini monet visai nebuvo. Vien auksins, sen laik ir labai vairios daugiausia pranczikos, ispanikos ir vokikos; pasitaik viena kita anglika ginja, o kelios tokios, kuri mes visai neinojome. Keletas monet buvo labai didels, sunkios ir taip nusitrynusios, jog negaljome skaityti ra. Amerikonik pinig nebuvo. Brangakmeni vert nustatyti buvo gerokai sunkiau. ia buvo deimant kai kurie miliniko dydio ir nepaprasto groio i viso imtas deimt, ir n vieno mao; atuoniolika nuostabaus vilgesio rubin; trys imtai deimt smaragd, visi puiks; dvideimt vienas
587
Turinys

safyras ir vienas opalas. Visi ie brangakmeniai buvo iimti i apsod ir netvarkingai sumesti d. Patys apsodai, kuriuos suradome tarp kit auksini daikt, buvo sudauyti plaktukais matyt, tam, kad j niekas neatpaint. Be viso ito, buvo daugyb aukso papuoal: apie du imtai masyvi ied ir auskar; trisdeimt, jeigu tiksliai prisimenu, stabi grandinli; atuoniasdeimt trys labai dideli ir sunks kryiai; penki didiuls verts auksiniai kodylai; milinika auksin taur punui, papuota vynuogi lapais ir bakchani figromis; dvi mantriai nukaltos kalavij rankenos ir daugyb smulkesni daikt, kuri a jau nebeprisimenu. itos brangenybs svr daugiau kaip tris imtus penkiasdeimt svar, neskaitant imto devyniasdeimt septyni puiki auksini laikrodi, i kuri trys buvo verti maiausiai po penkis imtus doleri. Daugelis j buvo labai seni ir naudojimui nebetinkami, nes j mechanizmai buvo surdij, bet visi buvo gausiai papuoti brangakmeniais ir dti didels verts mautes. T nakt mes kainojome vis skrynios turin pusantro milijono doleri, taiau vliau, kai ipardavme auksinius daiktus ir brangakmenius (kelet j pasilikome sau), paaikjo, kad buvome per maai vertin lob.
588
Turinys

Kai pagaliau baigme apirinti turtus ir ms susijaudinimas kiek atslgo, Legranas, matydamas, kad mirtu i nekantrumo suinoti ios paini painiausios msls minim, m visk pasakoti, nepraleisdamas n maiausios smulkmenos. Prisimenate t nakt, pradjo jis, kai a jums parodiau savo skubot vabalo piein. Js tikriausiai taip pat prisimenate, kaip a susierzinau, jums mus tvirtinti, jog mano pieinys primena kaukol. Kai js pirm kart tai pasakte, pagalvojau, kad juokaujate; bet vliau prisiminiau keistas dmes ant vabalo nugaros ir turjau pats sau pripainti, kad js pastaba nra visai be pagrindo. Bet vis dlto mane erzino js abejojimas mano meniniais sugebjimais, nes esu laikomas geru dailininku, ir todl, kai man grinote pergamento skiaut, norjau j suglamyti ir i pykio sviesti ugn. Turbt popieriaus skiaut, pataisiau j. Ne. I pradi ir a taip maniau, bet pradjs pieti ikart pastebjau, jog tai labai plonas pergamentas. Prisimenate, jis buvo labai nevarus. Taigi t pai akimirk, kai buvau j beglams, mano vilgsnis ukliud piein, kur js buvote apirjs, ir, galite sivaizduoti mano nustebim, kai a i ties pamaiau kaukol toje vietoje, kur, kaip man atrod,
589
Turinys

buvau nupies vabal. Pirmj akimirk buvau taip apstulbs, jog nieko nestengiau suvokti. A inojau, kad atskiros mano pieinio detals buvo visikai kitokios, nors bendri kontrai atrod tikrai panas kaukol. Pamiau vak ir atsisds kitame kambario gale miau atidiai tyrinti pergament. Apverts j, radau savo piein lygiai tok pat, kok buvau nupies ir baisiausiai nustebau, kad kitoje pergamento pusje, tiksliai po mano pieiniu, atsirado kaukols pieinys, apie kur nieko neinojau, ir kad i kaukol ne tik savo kontrais, bet ir dydiu sutapo su mano pieiniu. Kaip jau minjau, dl io nuostabaus sutapimo kur laik buvau visikai pribloktas. Tokiais atvejais visada taip atsitinka. Protas stengiasi surasti ry tarp prieasties ir pasekms, o kai negali to padaryti, pasijunta paralyiuotas. Kai atsikvojau, man galv pamau m skverbtis mintis, dar labiau mane nugsdinusi, negu tasai sutapimas. A aikiai ir tiksliai prisiminiau, jog tuo metu, kai dariau vabalo eskiz, ant pergamento nebuvo jokio kito pieinio. Tuo buvau sitikins, kadangi, iekodamas varesns vietos savo pieiniui, kelet kart veriau pergament vien ir kit pus. Jeigu ten bt buvusi kaukol, biau j tikrai pastebjs. ia ir slypjo paslaptis, kurios a negaljau suprasti; bet
590
Turinys

jau tada slapiausiuose mano smegen vingiuose ybsjo silpnas it jonvabalio viesel nuvokimas tiesos, kuri prajusios nakties nuotykiai taip puikiai patvirtino. Tutuojau atsistojau ir paslps pergament atidjau tolesn apmstym iki to laiko, kai bsiu visai vienas. Kai js ijote, o Jupiteris kietai migo, miau nuosekliau nagrinti nuotyk. Pirmiausia pabandiau prisiminti, kaip is pergamentas pateko man rankas. Vabal mes suradome ant emyno kranto, apie myli rytus nuo salos, netoli aukiausios potvyni ribos. Kai vabal sugavau, jis man skaudiai kando, todl imeiau j i rank. Jupiteris, visada bdamas atsargus, prie pagriebdamas nukritus prie jo vabal, m dairytis lapo ar ko nors kito, kuo galt j paimti. T valandl ir jo, ir mano vilgsnis ukliuvo u pergamento skiauts, kuri a tada palaikiau popieriumi. Jis buvo pusiau apnetas smliu, ir kyojo tik vienas kampas. Netoli tos vietos, kur j radome, pastebjau laivo korpuso, greiiausiai buvusios didels laivo valties, likuius. ios lentos, matyt, jau guljo nuo sen laik, nes sunku buvo net atpainti, kad tai bta valties. Taigi Jupiteris pakl t pergament, vyniojo j vabal ir padav man. Netrukus mes pasukome
591
Turinys

nam link ir pakeliui sutikome leitenant G. Parodiau jam savo radin, ir jis papra, kad leisiau nusineti j fort. A sutikau, ir leitenantas tuojau pat simet vabal liemens kien, be pergamento, kur jis buvo vyniotas ir kur a laikiau rankoje, kol G. apirinjo vabal. Galbt jis bijojo, kad galiu persigalvoti, ir nutar, jog geriausia bus tuojau pat paslpti grob turbt inote apie jo aistr gamtos mokslams. Tuo tarpu a, matyt, visai nejuiomis sikiau pergament kien. Prisimenate, kad prijs prie stalo nupieti vabalo neradau popieriaus, kur jis paprastai laikomas. Paiekojau staliuje, bet ir ten neradau. Tada miau raustis kiense, tikdamasis aptikti kok sen laik, ir staiga uiuopiau pergament. A labai smulkmenikai papasakojau, kaip pergamentas pateko man rankas, kadangi aplinkybs, kuriomis jis buvo rastas, padar man nepaprastai didel spd. Js, be abejo, palaikysite mane fantastu, taiau a jau nustaiau tam tikr vyki ry. A sujungiau dvi vienos grandins grandis. Ant jros kranto guljo valtis, o netoli nuo valties radome pergament ne popieri, ant kurio buvo nupieta kaukol. Js, suprantama, paklausite: Kurgi ia ryys? A atsa592
Turinys

kysiu: kaukol visiems inoma pirat emblema. Visuose susirmimuose jie ikeldavo vliav su kaukole. Taigi, kaip sakiau, tai buvo pergamentas, o ne popieriaus skiaut. Pergamentas isilaiko labai ilgai, jis beveik aminas. Nesvarbiems reikalams retai kada vartojamas, kadangi ant jo ne taip patogu rayti ar pieti, kaip ant popieriaus. Tada a ir pagalvojau, kad kaukolje tikriausiai slypi kakokia prasm. Atkreipiau dmes ir pergamento form. Nors vienas jo kampas buvo, matyt, atsitiktinai nupltas, ikart pastebjau, kad anksiau jo bta pailgos formos. Ant tokios formos pergamento lap paprastai bdavo raomi memorialiniai uraai, kuriuos reikjo ilgai prisiminti ir rpestingai saugoti. Bet js sakte, siterpiau a, kad kai piete vabal, kaukols ant pergamento nebuvo. Tai kaipgi galjote irti ry tarp valties ir kaukols, jeigu, kaip tvirtinate, ji buvo nupieta (Dievas ino, kokiu bdu ir kieno) po to, kai js jau buvote nupies vabal? O, ia ir yra visa paslaptis, nors btent i msl a palyginti nesunkiai inarpliojau. Mano mintys buvo labai nuoseklios, ir a galjau prieiti tik vien
593
Turinys

logik ivad. Samprotavau, pavyzdiui, taip: kai pieiau vabal, ant pergamento nebuvo jokios kaukols. Baigs piein, padaviau pergament jums ir atidiai jus stebjau, iki man j grinote. Taigi kaukol nupiete ne js, o be js daugiau niekas to padaryti negaljo. Vadinasi, kaukol nupie ne mogaus ranka. Ir vis dlto ji atsirado. Prijs i viet, pabandiau tiksliai prisiminti ir prisiminiau visk, kas djosi tuo metu. Oras buvo vsus (o, koks retas ir laimingas atsitiktinumas!), idinyje krenosi ugnis. Nuo greito jimo buvau ils ir atsisdau prie stalo, o js prisitraukte kd prie idinio. Kaip tik t akimirk, kai padaviau jums pergament ir js mte j apirinti, kambar bgo Vilkas, mano niufaundlendas, ir paoks udjo letenas jums ant pei. Kairija ranka js glostte un ir stmte j nuo savs, o deinioji, kurioje buvo pergamentas, nejuia nusviro ant keli, visai prie pat ugnies. Jau buvau bemans, kad jis usidegs, ir norjau jus perspti, bet nespjau, nes js atitraukte rank ir mte tyrinti pergament. Kai prisiminiau visas ias aplinkybes, net nesuabejojau, kad kartis ir atgaivino ant pergamento kaukols piein. Jums tikriausiai inoma, jog nuo neatmenam laik egzistuoja cheminiai preparatai,
594
Turinys

kuriais paraytos raids pasidaro matomos tik tada, kai popieri ar pergament paveikia iluma. Kartais vartojamas afranasP5, itirpdytas aqua regia122 ir atskiestas keturis kartus didesniu vandens kiekiu; tokiu bdu gaunamas alias raalas. Kobalto drusk itirpd amoniake, gausime raudon raal. Po tam tikro laiko, kai mediaga, ant kurios parayta tokiu raalu, atvsta, ios spalvos inyksta, bet vos tik paildius vl atsiranda. Dabar a kruopiai ityriau kaukols piein. Iorins jos linijos, tai yra linijos prie pergamento krat, buvo gerokai rykesns. Matyt, iluma paveik nepakankamai arba nevienodai. Tutuojau ukriau ugn ir miau kaitinti vis pergamento paviri. Pirmiausia irykjo blankiosios pieinio linijos. Taiau, tsiant bandym, kitame pergamento gale, prieiniame kampe, negu buvo nupieta kaukol, atsirado figra, kuri i pradi man pasirod panai okos. Bet nuodugniai patyrinjs, sitikinau, jog pieinys vaizduoja oiuk. Cha! Cha! nusijuokiau a, suprantama, a neturiu teiss juoktis i js pusantro milijono doleri yra per daug rimtas dalykas, kad bt
122Karalikasis

vanduo (lot.)P6.
595
Turinys

galima aipytis bet jums nepavyks rasti ioje grandinje treios grandies, js nenustatysite jokio ryio tarp savo pirat ir okos! Juk piratai nesiveria gyvulininkyste tai fermeri privilegija. Bet a k tik pasakiau, kad ten buvo nupieta ne oka. Na, oiukas. Koks ia skirtumas. Nedidelis, bet vis dlto skirtumas, atsak Legranas. Gal jums teko girdti apie kapiton Kid123?P7 A ikart suvokiau, kad i gyvullio figra yra simbolinis arba hieroglifinis paraas. O kaukol, esanti prieiniame kampe, atrod kaip tampas ar antspaudas. Bet a skaudiai nusivyliau, nes trko paties svarbiausio ios paslapties rakto mano sivaizduojamo dokumento teksto. Tikriausiai tarp antspaudo ir parao js tikjots rasti tekst. K nors panaaus. Atvirai kalbant, a tiesiog juste pajutau besiartinani didiul laim. Vargu ar galiau pasakyti kodl. Veikiausiai tai buvo ne nuojauta, o tik savitaiga. Bet ar patiksite, paiki Jupiterio odiai apie tai, kad vabalas i gryno aukso, stipriai paveik mano vaizduot. O po to daugyb
123Kid

(angl.) oiukas.
596
Turinys

atsitiktinum ir sutapim visa tai i ties baisiai keista. Ar js atkreipte dmes t nuostab sutapim, jog visi ie vykiai pasitaik vien vienintel met dien, kai buvo gana alta ir prireik ukurti idin, o jei nebt degusi ugnis arba nebt pasipainiojs uo kaip tik t valandl, kada reikjo, a niekada nebiau suinojs apie kaukol ir niekada nebiau rads lobio. Bet pasakokite toliau. A visas degu i nekantrumo. Gerai. Js, inoma, esate girdjs daugyb istorij tkstanius miglot gand apie lob, kur kakur Atlanto pakrantje ukas Kidas ir jo bendraygiai. ie gandai privaljo turti real pagrind. Juk mons tuos pasakojimus prisimena iki iol, ir, man atrodo, tik todl, kad ukastasis lobis vis dar tebra emje. Jeigu Kidas savo lob bt paslps laikinai, o paskui j pasims, vargu ar mus pasiek gandai bt buv tokie. Turbt pastebjote, kad iose istorijose visur kalbama tik apie lobio iekotojus, o apie radjus n odio. Jeigu piratas bt isikass savj auks, is vykis ilgainiui bt buvs pamirtas. A vis laik galvojau, jog Kidui sutrukd koks nors atsitiktinumas pavyzdiui, jis pamet dokument, kuriame buvo paymta lobio vieta, ir todl
597
Turinys

negaljo jo rasti. Apie tai tikriausiai suinojo ir jo sbrai, kitaip jie niekada nebt patyr, kad i viso yra ukastas lobis. Tuti j iekojimai, neturint joki ini, ir sukl iuos, dabar jau paplitusius gandus. Ar jums kada nors teko girdti, kad ioje pakrantje bt buvs rastas didelis lobis? Niekada. O kad Kidas buvo sukaups milinikus turtus, visiems gerai inoma. tai kodl a ir vyliausi vis laik, kad jie dar tebeguli emje; dabar turbt nenustebsite, jeigu pridursiu, kad man ikart siieb viltis, kuri greitai virto tvirtu sitikinimu, jog taip keistai rastas pergamentas pads atsekti paslpt lob. Tai k gi js toliau darte? A palaikiau pergament prie dar kaitresn ugn, bet daugiau niekas nepasirod. Tuomet man dingteljo mintis, kad dl to gali bti kaltas nevarum sluoksnis, dengis pergament, taigi upyliau ant jo ilto vandens ir rpestingai nuploviau. Paskui padjau j ant skardins keptuvs kaukols pieiniu apai ir palaikiau keptuv vir idinio arij. Po keli minui, kai keptuv smarkiai kaito, imiau pergamento skiaut, ir koks neapsakomas buvo mano diaugsmas, kai pamaiau j imargint
598
Turinys

kakokiais enklais, panaiais irikiuotus eilutmis skaiius. Vl padjau skiaut keptuv ir palaikiau j ten dar vien minut. Kai pergament imiau, jis buvo toks, kok dabar matote. ia Legranas vl pakaitino pergament ir padav j man. Tarp kaukols ir oiuko raudonu raalu buvo negrabiai parayti ie enklai:
53 3 5 )) 6 ; 4 8 2 6 ) 4 . ) 4 ) ; 8 6 ; 4 8 8 6 )) 85;; ]8 ;: 8 83 ( 88) 5 ; 4 6 ( ; 88 9 6 ? ; 8 ) ( ; 4 85 ) ; 5 2 : ( ; 4956 2 ( 5 4 ) 8 8 ; 4 6 9 2 85 ) ; ) 6 8) 4 ; I ( 9 ; 4 8 8I ; 8: 8 I ; 4 8 8 5 ; 4 ) 4 85 5288 6 8I ( 9 ; 4 8 ; ( 88 ; 4 ( ? 34 ; 4 8 ) 4 ; I 6I ;: I 88 ; ? ;

Bet man vis tiek tamsu it nakt, tariau a, grindamas jam pergamento skiaut. Nors ir visi GolkondosP8 turtai bt paadti u ios paslapties iaikinim, esu tikras, jog negaliau to padaryti. O vis dlto, tar Legranas, iaikinti j nra taip sunku, kaip pasirodo, prabgom pervelgus enklus. ie enklai, inoma, yra ifras tai yra jie turi tam tikr prasm; Kidas, sprendiant i to, k apie j inau, negaljo sugalvoti painios kriptogramos. Todl i karto nutariau, jog ia bus tik paprastas ifras, kurio, neiprususio jrininko supratimu, be rakto nemanoma iifruoti. Tai js i tikrj j iifravote?
599
Turinys

 Visai lengvai. A esu iifravs tkstant kart painesni slaptarai. Tam tikros gyvenimo aplinkybs bei gimtas polinkis paskatino mane domtis panaiomis mslmis, ir a prijau tai koki ivad kain ar pajgia mogus sugalvoti toki msl, kurios kitas mogus, logikai protaudamas, negalt minti. Jeigu tik enklai bdavo rils ir skaitomi, a n neabejodavau nesunkiai iifruosis j prasm. kart, kaip ir visais kitais atvejais, pirmiausia reikjo isiaikinti ifro kalb; mat iifravimo metodai, ypa paprastesniuose ifruose, labai priklauso nuo kalbos struktros. Tam, kuris nori toki msl minti, nra kitos ieities, kaip, vadovaujantis tikimybe, bandyti i eils visas inomas kalbas, kol atseks tikrj kalb. Man ios problemos nebuvo tekste esantis paraas ikart j isprend. Kalambras su odiu kid galimas tik angl kalboje. Jeigu ne i aplinkyb, biau pradjs nuo ispan ir prancz kalb, kadangi Ispanijos vandenP9 piratas bt uras savo paslapt veikiausiai viena i i dviej kalb. Taigi iuo atveju a spjau, kad kriptograma parayta anglikai. Kaip pastebjote, tarp odi nra joki tarp. Jeigu jie bt, udavin biau isprends daug lengviau. Tokiu atveju a pradiau nuo trumpj
600
Turinys

odi sulyginimo ir analizs ir, aptiks od i vienos raids, pavyzdiui, a124 arba I125, tariau, kad tekstas jau iifruotas. Kadangi ia nebuvo joki tarp, vis pirma nustaiau, kaip danai vartojami enklai. Suskaiiavs sudariau toki lentel: enklas 8 pasikartoja 33 kartus126,
enklai enklas enklai enklas enklai enklas enklai
124a 125I

; 4

26 19 16 13 12 11 8 6 5 4 3 2 1

, , , , , , , , , , , , .

5 6

92 :3 ? |.

(angl.) neymimasis artikelis. (angl.) a. ifravimo netikslumai netaisyti. (Red. past.)

601
Turinys

126Teksto

Raytinje angl kalboje daniausiai pasitaikanti raid e. Po jos i eils eina: a o i d h n r s t u y c f g l m w b k p q x z. Taiau raid e tokia dana, jog sunku rasti tok sakin, kuriame jos nebt daugiausia. Taigi jau paioje pradioje mes turime pagrind nereiks vien aklai splioti. Aiku, kad ms lentel galima daug kur panaudoti bet iuo atveju ji tiks tik pirmajame darbo etape. Kadangi ia vyrauja enklas 8, sakysime, kad tai angl abcls e. Nordami patikrinti i prielaid, pairkime, ar pasitaiko enklas 8 po du kartus i eils, nes angl kalboje raid e labai danai vartojama poromis, pavyzdiui, odiuose meet, fleet, speed, see, agree127 ir t.t. iame tekste randame ne maiau kaip penkias io enklo poras, nors kriptograma nra ilga. Taigi, sakykime, kad 8 tikrai reikia e. O pats daniausias odis angl kalboje ymimasis artikelis the. Todl pairkime, ar nepasikartoja kelet kart vienas ir tas pats junginys i trij enkl, kuriame paskutinysis enklas yra 8. Jeigu rasime kelet toki jungini, tai visikai galimas dalykas, kad tai ir bus odis the. Atidiai perirj, aptiksime ne maiau
127Meet,

fleet, speed, see, agree (angl.) susitikti, laivynas, greitis, matyti, sutikti.
602
Turinys

kaip septynis junginius, susidedanius i enkl ;48. Vadinasi, galime laikyti, kad enklas ; reikia t, skaiius 4 reikia h, o skaiius 8 reikia e pastarojo skaiiaus reikm tuo dar kart patvirtinama. Taip mes padarme didel ingsn pirmyn. Iaikin vien od, mes galime nustatyti nepaprastai svarb dalyk, btent keli odi pradi ir pabaig. Paimkime, pavyzdiui, priepaskutin enkl ;48 jungin. Jis yra beveik ifro pabaigoje. Aiku, kad tuojau u io junginio esantis enklas ; yra kito odio pradia, o i ei enkl, esani po io the, penki jau yra mums inomi. Pakeiskime dabar iuos enklus abcls raidmis, palikdami tui viet neinomai: t eeth. I karto galima atmesti raides th jos nepriklauso iam odiui, kadangi, net stat tarp visas abcls raides i eils, nesudarysime tokio ei raidi odio, kuris prasidt raide t ir baigtsi th. Taigi mums telieka t ee Vl perirj visas abcls raides, mes sitikinsime, jog ia galimas tik odis tree128. Tokiu bdu
128Tree

(angl.) medis.
603
Turinys

iaikiname dar vien raid r, paymt enklu (. Taigi dabar turime du odius i eils the tree. Truput toliau u i odi mes vl aptinkame jungin ;48. Paymsime juo prie tai einanios frazs gal ir gausime tok derin: the tree ;4( ?34 the.

Pakeit jau mums inomus enklus raidmis, gauname: the tree thr ?3h the.

Jeigu dabar neinom enkl vietoj paliksime tuias vietas arba ymsime juos daugtakiais, tai tursime: the tree thrh the. ia aikiai silosi odis through129. is atradimas duoda mums dar tris raides: o, u ir g, paymtas enklais ? ir 3. Atidiai perirj ifr, netoli nuo pradios randame tai kok mums inom enkl jungin: 83(88, arba egree.
129Through

(angl.) per.
604
Turinys

Tai tikriausiai yra odio degree130 pabaiga. Taip suinome dar vien raid d, ymim enklu . U keturi enkl nuo odio degree matome jungin: ;46(;88*. Vl, kaip ir anksiau, vietoj inom enkl stat raides, o neinomus paymj takais, skaitome: th. rtee. ir ikart darosi aiku, jog tai odis thirteen131. Taip iifruojame dar dvi naujas raides i ir n, ymimas enklais 6 ir x. Gr prie kriptogramos pradios, randame derin: 53 .

Pakeit enklus, kaip ir anksiau, raidmis, gauname: .good,

130Degree

(angl.) laipsnis (angl.) trylika.

605
Turinys

131Thirteen

ir tai mums rodo, jog pirmoji raid yra a, o pirmieji du kriptogramos odiai yra A good132. Dabar, norint ivengti painiavos, jau galima sudaryti iifruot enkl lentel. Ji atrodyt taip:
5 8 3 4 6 reikia ( ; a d e g h i n o r t

Tokiu bdu mes iaikinome deimt svarbiausi raidi, ir nebra reikalo toliau gilintis visas iifravimo detales. Manau, kad jus tikinau, jog tokios ries slaptaraiai yra nesunkiai iifruojami, ir bent pavirutinikai supaindinau su loginiais iifravimo principais. Bet inokite, kad is ms turimas pavyzdys priklauso prie pai paprasiausi

132Good

(angl.) geras.
606
Turinys

kriptogram. Dabar belieka jums pateikti vis ant pergamento parayt enkl vertim. tai jis: A good glass in the bishops hostel in the devils seat fortyone degrees and thirteen minutes northeast and by north main branch seventh limb east side shoot from the left eye of the deaths-head a bee-line from the tree through the shot fifty feet out133. Man atrodo, tariau a, ir dabar paslaptis nedaug kuo aikesn. Argi manoma ispausti koki nors prasm i viso io argono apie velnio krslus, kaukoles ir Biopo ueigas? Sutinku, atsak Legranas, kad, pavirutinikai vilgteljus, tekstas gali pasirodyti dar pakankamai keblus. Mano pirmas udavinys buvo suskirstyti j taip, kaip tai buvo sumans autorius. Surayti skyrybos enklus, tiesa? Kak panaaus. Bet kaip tai pavyko padaryti?
133Geras

stiklas Biopo ueigoje ant velnio krslo keturiasdeimt vienas laipsnis trylika minui iaurs rytuose ir iaur pagrindin aka septintoji aka ryt pus auk pro kaukols kairij ak tiesioji linija nuo medio per v penkiasdeimt pd toliau.
607
Turinys

 A samprotavau taip: kriptogramos autorius tyia nesuskirst teksto sakinius, kad bt sunkiau iifruoti. Ne per daug atraus proto mogus, msis tokio udavinio, btinai per toli nueis. Ten, kur tekste pagal prasm bt reikalinga pauz, jis rays odius dar tankiau negu likusiame tekste. Pavelkite atidiau rankrat ir js lengvai suprasite penkias tokias vietas, kur enklai surayti nepaprastai tankiai. Tuo remdamasis, tai kaip suskirsiau tekst: Geras stiklas Biopo ueigoje ant velnio krslo keturiasdeimt vienas laipsnis trylika minui iaurs rytuose ir iaur pagrindin aka septintoji aka ryt pus auk pro kaukols kairij ak tiesioji linija nuo medio per v penkiasdeimt pd toliau. Netgi dabar, tariau a, dar nieko nesuprantu. A taip pat nieko nesupratau kelet dien, atsiliep Legranas. Per tas dienas a uoliai teiravausi, ar nra Saliveno salos kaimyninse vietovse pastato, kuris bt vadinamas Biopo ueiga. Nieko apie tai nesuinojs, jau norjau leistis iekoti toliau ir sistemingiau, bet vien ryt man dingteljo mintis, jog i Biopo ueiga gali turti kok nors ry su senos kilms Besop eima, kuri neatmenamais
608
Turinys

laikais vald senovinius rmus, esanius madaug u keturi myli iaur nuo salos. Taigi a nukeliavau plantacij ir vl miau klausinti senuosius vietinius negrus. Galiausiai viena ikarusi senut pasak, kad ji girdjusi apie toki viet, vadinam Besopo pilimi, ir kad galt mane ten palydti, bet tai nei pilis, nei ueiga, o tik aukta uola. A paadjau gerai atsilyginti u varg, ir ji, kiek padvejojusi, sutiko mane nuvesti t vietov. Mes suradome j visai nesunkiai. Tada paleidau senut ir miau tyrinti viet. Pilis buvo ne kas kita, kaip susigrdusios uolos; viena uola stovjo atskirai ir smarkiai isiskyr i kit savo aukiu ir keista ivaizda. Ukopiau ant jos virns ir tiesiog sutrikau, nebeinodamas, k toliau daryti. Besvarstant, nuo ko pradti, mano vilgsnis ukliuvo u siauros briaunos rytiniame uolos laite, esanios kokiu jardu emiau virns, ant kurios a stovjau. i briauna buvo isikiusi apie atuoniolika coli ir turjo ne daugiau kaip vien pd ploio; vir jos uoloje buvo dubimas, ir briauna atrod iek tiek panai krsl su igaubta atkalte tokius krslus naudodavo ms protviai. Neabejojau, kad ia ir yra velnio krslas, minimas rankratyje, ir jau maniau, jog paslaptis atskleista.
609
Turinys

inojau, kad geras stiklas tai ne kas kita, kaip ironas, kadangi od stiklas jrininkai retai tevartoja kita reikme. Ikart supratau, kad reikia irti pro iron, ir tik i tam tikro tako, niekur nenukrypstant. Neabejojau, jog frazs keturiasdeimt vienas laipsnis trylika minui ir iaurs rytuose ir iaur nurodo, kur reikia nukreipti iron. Smarkiai sujaudintas i atradim, nuskubjau namo, pasimiau iron ir vl grau prie uolos. Nusileidau ant briaunos ir pamaiau, jog ant jos galima sdti tik tam tikra poza. Mano spliojimai pasitvirtino. Tada pamiau iron. Suprantama, odiai keturiasdeimt vienas laipsnis trylika minui nurod tik aukt vir akiraio, kadangi horizontali kryptis buvo aikiai nusakyta odiais iaurs rytuose ir iaur. Su kieniniu kompasu nustaiau t krypt, po to kiek galima tiksliau nukreipiau iron keturiasdeimt vieno laipsnio kampu ir miau pamau j vedioti auktyn ir emyn. Staiga mano dmes patrauk apvali kiaurym ar anga tolumoje stksanio didiulio medio lapijoje. Medis buvo auktai ikils vir vis kit. ios kiauryms centre pastebjau balt dm, bet i pradi negaljau irti, kas tai yra. Nutaiks iron, aikiai pamaiau, kad tai mogaus kaukol.
610
Turinys

is atradimas nudiugino mane dabar jau buvau tikras, kad paslaptis iaikinta, kadangi odiai pagrind aka, septintoji aka, ryt pus tikriausiai nusak kaukols viet ant medio, o nurodymas auti pro kaukols kairij ak galjo reikti tik viena lobio buvimo viet. Supratau, kad pro kairij kaukols ak reikia numesti kulk, o nuo artimiausio tako kamiene per v, tai yra per kulkos kritimo viet, reikia ivesti tiesij linij ir atmatuoti ta paia kryptimi penkiasdeimt pd. Tokiu bdu bus surasta tam tikra vieta, kur, galimas dalykas, yra ukastas lobis. Visa tai, pasakiau a, yra nepaprastai aiku ir, neirint viso painumo, paprasta ir logika. O k darte po apsilankymo Biopo ueigoje? Gerai sidmjs medio viet, grau namo. Vos tik pakilau nuo velnio krslo, apvalioji kiaurym dingo, ir kiek a beiekojau akimis, daugiau jos nebemaiau. Visas io sumanymo iradingumas, man rodos, ir yra tai (tuo sitikinau, pakartojs bandym kelet kart), jog apvalij kiaurym galima matyti tik i vienos vienintels vietos nuo tos siauros briaunos uoloje. ioje ekspedicijoje Biopo ueig mane lydjo Jupiteris, kuris, be abejo, pastebjo, kad jau kelet
611
Turinys

savaii mano elgesys labai keistas, ir stengsi nepasitraukti nuo mans n per ingsn. Bet kit dien atsikliau labai anksti ir, paspruks nuo jo, ijau kalnus iekoti medio. Suradau j tik po didelio vargo. Kai grau namo vlai vakare, mano tarnas rengsi mane iperti. O kas buvo toliau, visk pats inote. Vadinasi, tariau a, pirm kart jums nepavyko surasti vietos dl Jupiterio neapdairumo, kadangi jis numet vabal ne pro kairij, o pro deinij kaukols ak. inoma! Dl ios klaidos mes nukrypome du su puse colio nuo vio tai yra nuo kuolelio po mediu. Jeigu lobis bt buvs po viu, i klaida nebt turjusi reikms. Bet vis ir artimiausias jam takas medio kamiene buvo tiktai du punktai, per kuriuos turjo bti nustatyta kryptis. i klaida, nors ir tokia neymi, tolstant nuo medio vis didjo, o kai pasiekme penkiasdeimties pd nuotol, visikai pametme pdsakus. Jeigu nebiau buvs taip tvirtai sitikins, jog ia kakur tikrai yra ukastas lobis, visas ms darbas bt buvs veltui. Ar ne pirat vliava pakio Kidui it keist imon su kaukole, pro kurios akiduob jis liepia nuleisti kulk? gyti verting lob padedant grs612
Turinys

mingai pirat emblemai toks sumanymas turi poetikumo. Gal js ir ties sakot, bet a manau, kad praktiniai sumetimai ia suvaidino ne menkesn vaidmen negu poetin fantazija. I velnio krslo pamatyti tok ma objekt galima tik tuo atveju, jeigu jis bus baltas. O tam geriausiai tinka mogaus kaukol, kuri netamsja nuo darganot or atvirkiai, darosi vis baltesn Bet tas js ikilmingas tonas, tas mosavimas vabalu kaip visa tai buvo keista! A tikrai maniau, kad pamiote. O kodl usispyrte pro kaukols ak numesti vabal, o ne kulk? Matote, atvirai kalbant, kai js mte galvoti, kad man pasimai protas, a susierzinau ir nusprendiau jus savikai nubausti apdumti jums akis ia maa mistifikacija. Dl to ir mosavau vabalu, dl to liepiau j numesti nuo medio. Js pats sakte, kad vabalas labai sunkus, taigi man ir atjo galv tokia mintis. Taip, suprantu. Dabar man liko tik vienas neaikus klausimas. I kur tie duobje rasti skeletai? klausim a negaliu atsakyti kaip ir js. Taiau man rodos, jog tai galima paaikinti tik vienaip nors ir labai iurpu patikti tokiu iaurumu.
613
Turinys

Kidas, jeigu tai tikrai buvo Kidas (a pats tuo neabejoju) ukasdamas lob, matyt, niekaip negaljo isiversti be pagalbinink. O ubaigs darb turbt nusprend atsikratyti ios paslapties liudininkais. Galbt uteko poros kirstuvo smgi, kai jo pagalbininkai darbavosi duobje, o gal prireik ir visos deimties kas gali pasakyti?

614

Turinys

JUODASIS KATINAS

Nelaukiu ir nepraau, kad kas nors patikt kraupia ir kartu tokia gyvenimika istorija, kuri noriu papasakoti. Biau pamilis, jei puoseliau toki vilt, nes mano paties pojiai neigia, k patyr. Betgi nesu beprotis ir galiu drsiai tvirtinti, jog tai nebuvo sapnas. O ryt mans laukia mirtis, ir iandien geidiu nuritinti nuo savo sielos j slegiant akmen. Labiausiai troktu paprastais odiais, glaustai ir be ilg postringavim atskleisti pasauliui kai kuriuos eimyninio gyvenimo puslapius, kurie man teatne siaub, bais varg ir galop nuvar prat. Taiau neketinu juos gilintis. Man buv didiausia klaikenybe, kitiems jie rasi pasirodys ne k baisesni u paprastus svaiiojimus. Galbt ateis metas, ir koks nors protingas mogus ramesnis, logikiau mstantis ir ne toks jautrus kaip a moks paaikinti mane persekiojusi mkl emikais dalykais, o aplinkybse, apie kurias kalbu su pagarbia baime, velgs vien kait savaime suprantam prieasi ir pasekmi.
615
Turinys

Nuo maens buvau aplinkiniams klusnus ir gerairdis vaikas. Mano prigimties velnumas taip krito akis, jog per tai danai gaudavau ksti biiuli patyias. Ypa myljau gyvnus, todl tvai nedraud man auginti daugyb namini gyvnli. Su jais praleisdavau daugiausia laiko ir didiausi laim jausdavau galdamas juos erti ir glamonti. is mano bdo bruoas bgant metams jo vis stipryn ir jau suaugusiam teikdavo didiul atgaiv. Tiems, kas kada nors buvo prisiris prie itikimo ir protingo uns, nereikia aikinti, kokia didele meile ir padka jis atmoka. Nesavanaudika ir pasiaukojanti gyvno meil btinai pavergs ird mogaus, ne syk patyrusio mogikosios draugysts ir tariamos itikimybs trapum. Vediau anksti ir, laim, artimos sielos moter. Regdama, kaip a myliu vrelius, mona kiekviena pasitaikiusia proga parsinedavo namo labiausiai bendravimui tinkani gyvnli. Mes auginome paukius, auksines uveles, puik un, triuius, nedidel bedion ir katin. is buvo itin stambus ir dailus gyvnlis, visikai juodas ir be galo protingas. Kalbdama apie jo galvotum, mano mona ir iaip gana prietaringa moteris kaskart prisimindavo liaudies imint, kad
616
Turinys

juodos kats neva yra persiknijusios raganos. Usimindavo juokais, ir a dabar jos odius kartoju tik todl, kad pats metas juos prisiminti. Plutonas taip vadinome katin buvo mano mylimiausias gyvnlis ir geriausias aidim draugas. sdavo jis tik i mano rank ir namuose nuo mans nesitraukdavo n per ingsn. Turdavau daug vargo, kol juo atsikratydavau, kai prireikdavo ieiti miestan. i mudviej biiulyst tssi kelerius metus, o per t laik mano dvasin bsena ir charakteris, gundomi Nesaikingumo Demono, mai (man gda prisipainti) pakrypo bloga. Kasdien dariausi vis niresnis, irzlesnis, nepakantesnis aplinkiniams. Danai nesusitvards iurkiai ibardavau mon. Ilgainiui net idrsau pakelti prie j rank. Gyvuliai, inoma, netrukus irgi pajuto, kaip pasikeit mano bdas. Negana to, kad lioviausi jais rpinsis pradjau dar ir kankinti. Taiau Plutonui tebejauiau kiek prielankumo ir nekamavau jo kaip kit gyvn; triuius, bedion ir net un engiau nesidrovdamas, kai nordami prisimeilinti arba atsitiktinai jie pasipindavo po kojomis. Bet liga ar gali bti kas nors baisiau u alkohol! vis giliau leido mane aknis, ir galop net Plutonas, kuris tuo metu jau
617
Turinys

buvo gerokai sensteljs ir irzlus, net jis m man kliti. Kart vakare grau namo gerokai kaus po vieno i prast trankymsi po miesto smukles ir staiga man pasivaideno, kad katinas mans vengia. A j pasiiupau, ir padaras, isigands nelaukto smurto, dantimis grybteljo man rank, palikdamas vos matom aizdel. Kone pakvaiau i pasiutimo. Nesiinojau k dars. Atrod, kad siela pabgusi paliko mano kn drebjau nuo galvos iki koj ir nuo igerto dino mane pagavo baisus ir tonikas niris. Sugraibs liemens kienje peil, atlenkiau gelet, stvriau nelaiming padar u gerkls ir neskubdamas ipjoviau jam ak. Dabar, kai pasakoju apie i pasibaistin iauryb, visas kaistu, degu ir virpu i gdos. Kai sulig rytmeiu atgavau prot ir miegas isklaid vakaryki igertuvi garus, pasibaisjau ir susigdau savo nusikaltimo, taiau nenuoirdi ir silpna atgaila nuslydo sielos paviriumi; a vl pasinriau girtuoklysts lin ir netrukus vyno taurje paskandinau visus prisiminimus apie savo rank darb. O katinas palengva taissi. Tiesa, akies kiaurym atrod klaikiai, taiau skausmas greiiausiai jo dau618
Turinys

giau nekankino. Katinas senu papratimu vaikiojo po namus, bet vos tik mane ivysdavo, sprukdavo kaip ir reikjo laukti alin, apimtas didiausios baims. Manyje teberuseno senieji jausmai, ir a nusimindavau pamats, su kokia neapykanta mane iri gyvnas, kurio kakada buvau mylimas. Bet neilgai trukus irdgl ugo susierzinimas. Ir pagaliau lyg pranaaudama prat mane uvald PRIEGINOS dvasia. Apie jausm filosofija neusimena. Bet a greiiau paneigsiu, jog turiu siel, nei suabejosiu tuo, kad priegyniavimas siaknijs mogaus irdyje nuo pat gimimo, jog tai viena i neatsiejam, pirmyki savybi ar jausm, kurie pakreipia visus mogaus poelgius. Kas i ms nra imtus kart pasielgs nedorai ar kvailai vien todl, jog taip daryti nedera? Ar ms nuolat netraukia, pamynus sveik prot, paeisti tai, k vadiname statymu, vien tik todl, kad tai statymas? tai toks priegyniavimo tonas ir apsdo mane, atnedamas su savimi mano prapult. Nesuvokiamas sielos trokimas kirinti save, smurtauti prie savj prigimt, daryti bloga vardan blogo neleido man sustoti pusiaukelje, ir a ubaigiau juod darb, kur pradjau suluoins rom gyvul. Vien ryt a altakraujikai unriau jam ant kaklo virv ir pakabinau
619
Turinys

po aka; pakoriau, nors aaros srte sruvo skruostais ir irdis plyo i gailesio, pakoriau, nes inojau, kaip kadaise jis mane myljo, pakoriau, nes jis man nebuvo niekuo nusikalts, nes inojau, kad grimztu mirtin nuodm, nutrenkdamas nemirting savo siel jeigu tai apskritai manoma tokias gelmes, kur jos nebepasieks visaatleidianio ir visabaudianio Viepaties gailestingumas. Jau kit nakt po nuomiausios piktadarysts mane paadino auksmai: gaisras! Uuolaidos ties mano lova liepsnojo. Man, monai ir tarnaitei tik per plauk pavyko isigelbti nuo mirties. Sudeg viskas. Vis turt prarijo liepsna, ir nuo tos dienos neviltis tapo mano kasdiene duona. Nesu toks silpnabdis, kad bandyiau susieti itikusi mane nelaim su savo vriku poelgiu. Tiesiog noriu smulkiai ir i eils papasakoti visus vykius, stengdamasis nepraleisti n vienos kad ir menkiausios grandies. Kit dien po gaisro nujau griuvsius. Visos sienos buvo suvirtusios vid, iskyrus vien. Ta vienintel ilikusioji buvo gan plona per kambario vidur jusi pertvara, kuri rmsi mano lovos galvgal. Ugnis beveik nesugadino tinko matyt, todl, kad siena dar neseniai buvo nutinkuota. Ties ta siena susigrdusi minia
620
Turinys

moni kain k dmiai apirinjo. Keista! Nesuprantama! ir kiti panas kteljimai sukl mano smalsum. Prijs ariau, ant balto sienos paviriaus ivydau it bareljef ikilus milinik katino siluet. Atvaizdas buvo kaip gyvas. Katinui ant kaklo karojo virv. Kai pirm kart pamaiau t pamkl kitaip jos negaliu pavadinti be galo nustebau ir pasibaisjau, taiau pasuks galv suradau paaikinim. Prisiminiau, kad katin koriau sode prie pat namo. Usiliepsnojus namui, kilo smyis ir sod upldo mons. Greiiausiai kas nors i tos minios nupjov virv ir met katin pro lang mano kambar, matyt, nordamas tokiu bdu paadinti mane i miego. Grivanios sienos turbt prispaud mano iaurumo auk prie dar drgno tinko, ant kurio nuo kario ir nuo lavono sklindani amonio gar atsispaud mano matytas pieinys. Nors toks io stulbinamo reikinio aikinimas ramino prot, jeigu ne sin, tas vykis vis dlto ilgam sir atmintyje. Ne vienas mnuo praslinko, kol mane liovsi persekiojs matytas vaiduoklis, ir per t laik man vl atgim jausmas, panaus atgail, bet tai nebuvo atgaila. miau netgi grautis dl praudyto padaro ir purvinose lindynse, kuriose
621
Turinys

dabar praleisdavau kiauras dienas, miau dairytis tokios pat veisls katino, kuris galt uimti buvusiojo viet. Kart nakt, kai pusiau apdujs sdjau kakokioj lykioj skylj, mano vilgsnis netiktai ukliuvo u juodo daikto ant vienos i milinik romo ar dino statini, kurios, galima sakyti, buvo beveik vieninteliai smukls baldai. Kelias minutes nenuleidau aki ir miau stebtis, kaip a galjau jo anksiau nepamatyti. Prijau ir palieiau j ranka. Tai buvo labai didelis juodas katinas, didumo sulig Plutonu ir iaip panaus j kaip du vandens laai, iskyrus vien dalyk: Plutonas buvo juodut juodutlis, o iam katinui mane vis krtin deng balta, nors ir neaikios formos dm. Pajuts mano rankos prisilietim, katinas garsiai murkdamas paoko ant koj, pasitryn man rank ir, matyt, apsidiaug sulauks tokio dmesio. tai tokio padaro a ir iekojau. Tuoj pat panorau j nusipirkti, taiau ueigos eimininkas atsisak pinig, sakydamas, jog katinas ne jo, jis pirmkart j mats ir ninieko apie j neins. Vis t laik glosiau katin ir kuomet pakilau eiti namo, jis n nesiruo pasilikti. A nekliudiau jam sekti i paskos. Pakeliui vis sustodavau jo paglostyti. Namuose katinas vei622
Turinys

kiai apsiprato su nauja aplinka ir greit tapo mano monos numyltiniu. O a, vos kelioms dienoms praslinkus, miau jam jausti prieikum. ito maiausiai tikjausi, bet neinau kaip ir kodl tai atsitiko katino prieraiumas man kl vien pasibjaurjim ir apmaud. Pamau tas dygjimasis ir apmaudas virto baisia pagiea ir neapykanta. miau alintis katino. ioks toks gdos jausmas ir prisiminimas apie ankstesn piktadaryst neleido man su juo susidoroti. Bgo savaits, bet a n karto jo nemuiau ir nieko bloga nepadariau, taiau i lto, labai i lto manyje augo nenusakomas pasilyktjimas katinu ir a bgdavau nuo to bjauraus padaro vos j ivyds. Mano neapykanta dar sustiprjo po to, kai jau antr dien pamaiau, jog katinui, kaip ir Plutonui, stigo vienos akies. Dl ios prieasties mano mona j dar labiau pamilo, nes, kaip sakiau, ji buvo labai geros irdies moterik bruoas, kur anksiau turjau ir a ir i kurio kadaise pasismiau daugiausia tyr ir paprast gyvenimo malonum. Taiau kuo labiau a nekeniau katino, tuo smarkiau, rods, jis prie mans prisiria. Katinas persekiojo mane taip atkakliai, kad skaitytojui sunku ir sivaizduoti. Tik spdavau atsissti, jis tuojau pat susirangydavo
623
Turinys

po mano kde ar uokdavo ant keli, lsdamas su savo lykiomis glamonmis. Jei pakildavau eiti, jis imdavo painiotis po kojomis, kad a vos nepargridavau, arba, suleids nagus drabu, pakibdavo ant krtins. Tokiomis valandlmis man knietdavo nudti katin vietoje, taiau rank sulaikydavo prisiminimas apie ankstesn nusikaltim ir pasakysiu neslpdamas panika baim, kuri jauiau tam padarui. Ties sakant, tai nebuvo kokio nors apiuopiamo blogio baim, bet nerandu geresnio odio tam jausmui nusakyti. Man gda prisipainti taip, netgi dabar, sdint nusikaltlio vienutje, man gda prisipainti, kad katino sukelt baim ir siaub didino niekuo nepaaikinama chimera. mona ne syk atkreip mano dmes balt dm po katino kaklu, apie kuri jau kalbjau ir kuri vienintel teskyr it gyvnl nuo pakartojo. Skaitytojas prisimena, jog dm, kad ir didel, i pradi buvo labai neaikios formos, bet ilgainiui, akiai nepastebimu greiiu mano protas neigia fantastik to persimainymo pobd dm pradjo gauti rykiai apibrt pavidal. Dabar ji vaizdavo daikt, kur pavadinti man i baims neapsiveria lieuvis, daikt, kurio nekeniau ir bijojau ir dl kurio
624
Turinys

jei biau idrss biau nusikrats ta prakeikta pabaisa. Dabar, sakau jums, ji vaizdavo lykt ir iurpuling daikt KARTUVES! nir ir kraup Siaubo bei Nusikaltimo, Agonijos ir Mirties rank! Tikrai buvau nelaimingiausias io pasaulio mogus. O tas negailestingas padaras, kurio bendr a altakraujikai nugalabijau, atne man man, sutvertam pagal Aukiausiojo pavidal! tiek daug nepakeliam kani! Deja! Daugiau man nebuvo lemta turti ventos ramybs nei dien, nei nakt! Dienomis katinas nesitraukdavo nuo mans n akimirkai, o naktimis, paadintas kankinani sapn, pajusdavau jo kart alsavim prie savo veido ir krtin spaudiant jo sunk kn gyvas komaras, kuriuo nusikratyti neturjau jg, amiams prislg mano siel! it nepakeliam kani nata igujo man i irdies paskutinius grio likuius. Galvoje brendo tik pikti sumanymai, paios rkaniausios ir juodiausios mintys. I niraus mogaus virtau gyva neapykanta visam pasauliui ir visai moni giminei; nuo nesuvaldom nirio priepuoli, kuriems dabar be atodairos pasiduodavau, labiausiai kentjo mano klusnioji ir kantrioji mona.
625
Turinys

Syk mudu leidoms kakokiu eimyniniu reikalu rs sename name, kuriame buvome priversti gyventi dl savo neturto. Katinas lydjo mus skardiais laiptais emyn, maiydamasis po kojomis. A vos nenugriuvau staia galva emyn, ir man ujo toks sitis, jog ikliau kirv ir pamirs mane ligi tol sulaikydavusi baim norjau tvoti katinui mirtin smg. Taiau rank sulaik mona. Pagautas demoniko pykio, itrkau i jos rank ir atsivdjs smogiau jai kirviu per galv. N neaikteljusi ji susmuko negyva. vykds lyki mogudyst, miau kuo ramiausiai svarstyti, kaip man paslpus lavon. inojau, kad negaliu jo ineti i nam nei dien, nei nakt be baims, jog pamatys kaimynai. galv lindo imtai mini. I pradi ketinau sukapoti lavon smulkiais gabalais ir sudeginti. Paskui nusprendiau ikasti kap po rsio grindimis. Vliau topteljo mintis mesti kn ulin kieme arba ukalti dje it koki prek ir nusamdyti neik. Galiausiai apsistojau ties geriausia, kaip man tuomet atrod, ieitim. Nutariau umryti lavon sienoje, kaip kad viduramiais vienuoliai susidorodavo su savo aukomis. Tam sumanymui rsys puikiausiai tiko. Sienos sumrytos nestipriai, o dar visai neseniai udrbtas
626
Turinys

tinkas drgname ore nebuvo kaip reikiant sukietjs. Be to, alia pastebjau dubim netikr idin ar dmtrauk umryt ir nutinkuot taip, kad siena isilygint. Neabejojau, jog nesunkiai moksiu iardyti toje vietoje plytas, paslpti lavon ir vl umryti ni, kad niekam galv neaus k nors tarti. Mano apskaiiavimai pasitvirtino. Lautuvu nesunkiai iards mr, atrmiau lavon stai prie vidins sienos ir lengvai sudliojau plytas senj viet. Slapia pasirpins kalki, smlio ir pakul, usimaiiau tok pat skiedin ir kuo rpestingiausiai nutinkavau naujai sudt sien. Ubaigiau darb ir patenkintas savimi sitikinau, jog man puikiausiai pavyko. Nuodugniai, iki paskutins kruopelyts surinkau visas iukles. Triumfuodamas apsivalgiau aplink ir tariau sau: tai nors syk mano trisas nenujo veltui. Dabar puoliau iekoti vis nelaimi kaltininko, nes pagaliau tvirtai nusprendiau padaryti jam gal. Jeigu tuo metu jis bt pasipainiojs po kojom, gyvas nebt itrks. Taiau klastingas padaras, matyt, igsdintas manojo pykio, gerai pasislp ir nesirod akyse. Nemanoma sivaizduoti ar apsakyti palaimingos ramybs, uliejusios mano krtin, kai
627
Turinys

a niekur neradau nekeniamo padaro. Jis nesirod vis nakt, ir tai buvo pirmoji naktis, kai, parsiveds katin namo, galjau ramiai miegoti, taip, ramiai miegoti, nors sin slg mogudyst. Prajo antra, treia diena, o mano kankintojas nesirod. Vl alsavau pilna krtine kaip laisvas mogus. Baidykl, pagauta siaubo, visiems laikams paliko mano namus! Mano akys daugiau jos neregs! Kokia palaima! Kalt dl mogudysts mane maai tejaudino. Buvo atliktas trumpas tardymas, bet a lengvai isisukau nuo vis kaltinim. Namuose netgi buvo padaryta krata, taiau, suprantama, nerasta joki kali. Daugiau neabejojau savo laiminga ateitimi. Ketvirt dien po nuudymo netiktai vl pasirod brys policinink, kurie dar syk msi nuodugniai niuktinti po namus. sitikins savo slptuvs patikimumu, a n trupuio nesijaudinau. Pareignai reikalavo, kad dalyvauiau jiems darant krat. Jie inar visus ukaborius. Paskui, jau kok trei ar ketvirt kart, nusileido rs. Mano veide nevirpteljo n vienas raumuo. irdis plak ramiai it mieganio nekalto kdikio. Policininkus patenkino apira ir jie jau ketino lipti laiptais auktyn. Mano irdis netvr diaugsmu, ir a nesusitvar628
Turinys

diau. Mane degte degino noras nors odeliu isakyti triumf ir kartu isklaidyti paskutines policinink abejones. Dentelmenai, pagaliau tariau, kai jie jau lipo laiptais, diaugiuosi, jog js tarinjimai nepasitvirtino. Linkiu jums geros kloties ir iek tiek daugiau mandagumo. Beje, dentelmenai, tai labai tvirtai pastatytas namas (i palusio noro jaustis laisvai, nesiinojau k kalbs), sakyiau, netgi puikiai pastatytas namas. itos sienos js jau ieinate, dentelmenai? itos sienos labai tvirtai sumrytos mai, pagyrnikumo kartyje miau lazda, kuri turjau rankoje, tvatyti sien kaip tik toje vietoje, kur buvo umrytas mano monos lavonas. Teapsaugo mane Viepats ir teustoja nuo tono nag! Dar nespjo nutilti smgi aidas, kai i kapo pasigirdo atsakas i pradi duslus ir trkiojantis it vaiko verksmas, taiau greitai pavirts ilgu, garsiu ir nenutrkstamu kaukimu, laukiniu ir nemoniku, ird draskaniu klyksmu, kuriame aidjo ir siaubas, ir triumfas, pragariku staugimu, tartum sklindaniu i gerkli vis prakeiktj, besikankinani agonijoje, ir j kaniomis besidiaugiani velni. Neverta n sakyti, kokios mintys t akimirk mane upldo. Alpdamas atsirmiau rsio sien.
629
Turinys

Valandl policininkai sustingo ant laipt, apimti siaubo ir nuostabos. Bet jau kit akimirk tuzinas stipri rank darbavosi prie sienos. Ji ikart visa nugriuvo. Lavonas, jau gerokai apirs ir aplips sukrejusiu krauju, stovjo prie vis akis. Ant jo galvos, praiojs raudonus nasrus ir aiaruodamas vienintele akim, tupjo lyktus padaras, kurio klastos buvau pastmtas mogudyst ir kurio staugimas atidav mane budelio rankas. A buvau umrijs it pabais kape.

630

Turinys

MULKINIMAS, KAIPO TIKSLUSIS MOKSLAS

Ei, uia, uia, Kat dd puia.134

Nuo pasaulio sukrimo iki i dien gyveno du Jeremijai. Vienas para jeremiad apie palkininkyst ir buvo vardu Deremis BentamasP1. Jis buvo didis siaurja odio prasme, ir juo labai avjosi Donas NilasP2. Antrojo vardu buvo pavadintasP3 rimiausias i tikslij moksl, ir buvo jis didis mogus plaija odio prasme, sakyiau, vis plaiausia prasme. Mulkinimas, teisyb pasakius, tra abstrakti svoka, kilusi i veiksmaodio mulkinti, ir visiems yra aiki kaip ant delno. Taiau pat veiksm apiuopiamu pavidalu kiek sunkiau apibdinti. Betgi gantinai aik vaizd galtume susidaryti apibrdami ne reikin pat mulkinim, o mog kaip gyvn, kuris mulkina. Jeigu Platonui
134Vert

A. Danielius.
631
Turinys

bt ovusi galv i mintis, jam nebt tek ksti patyi dl nupetos vitosP4. Platonui kakas dav labai ger klausim: ar nupeta vita, kuri, aiku, yra dvikojis be plunksn, nebus, anot jo, mogus? Bet mans niekas nevargina tokiais klastingais klausimais. mogus yra gyvnas, kuris mulkina, ir nra kito gyvno, kuris mulkint, iskyrus mog. Ir ia nepads n pilna vit vitid. Ties sakant, mulkinimo esm, jo pagrindus, principus yra geriausiai sisavinusi klas gyvn, dvini varkus ir kelnes. Varna vagia, lap sukiauja, ebenktis apgaudinja, o mogus mulkina. Mulkinti jo dalia. mogus gims tam, kad gedtP5, sako poetas. Bet taip nra. Jis buvo sukurtas tam, kad mulkint. Tai jo tikslas, jo siekis, jo baigtis. Todl, kai mog kas nors apmulkina, apie j sakoma, jog tai baigtas mogus. Mulkinimas, teisingai j pasiirjus, painus dalykas, susidedantis i smulkmenikumo, naudos, atkaklumo, sumanumo, drsos, altakraujikumo, originalumo, akiplikumo ir ypsenos. Smulkmenikumas. Mulkintojas smulkmenikas. Jo umojai nedideli: mamenin prekyba u grynus pinigus arba pagal galiojim. Jeigu jis syk susiviliot stambia spekuliacija, ikart netekt savo
632
Turinys

iskirtini bruo ir tapt tuo, k vadiname finansininku. is odis perteikia mulkinimo idj visais atvilgiais, bet nenusako jos masto. Mulkintoj galima laikyti bankininku in petto135, o finansin operacij mulkinimu BrobdinjageP6. Greta vienas kito jie Homeras su FlakuP7, kaip mastodontas su pele, kaip kometos ir kiauls uodegos. Nauda. Js mulkintojas vadovaujasi nauda. Jam bjauru mulkinti tik dl mulkinimo. Jis turi tiksl savo kien ir jsik. Jis visuomet isirenka patogiausi prog. Jam rpi Pirmasis Numeris. Js esate Antrasis Numeris ir patys turite pasirpinti savim. Atkaklumas. Js mulkintojas atkaklus. Jis nesiduoda lengvai imuamas i vi. Tegul ilekia or nors visi bankai kartu, jam tatai n motais. Jis atkakliai brenda prie savo tikslo ir nepaleidia grobio: ut canis a corio nunquam absterrebitur uncto136. Sumanumas. Js mulkintojas sumanus. Jis baisiai iradingas. Jis moka regzti pinkles. Jis randa ieit i bet kokios padties. Jeigu jis nebt Aleksandras, jis nort bti DiogenasP9. Jeigu jis nebt

135Smulkiu

(lot.). kaip uns nuo nudrengto kailio (lot.)P8.

633
Turinys

136Nenuvysi

mulkintojas, jis nort meistrauti patentuotus spstus iurkms arba mekerioti uptakius. Drsa. Js mulkintojas drsus mogus. Jis kariauja ujrio teritorijoje. Jis nugali puldamas atakon. Jam nebaiss igalsti durklai. iek tiek daugiau nuovokumo, ir i Diko TerpinoP10 bt ijs geras mulkintojas. Taip pat ir i Danielio OKonelioP11, jeigu bt buvs ne toks plepus, ir i Karolio Dvyliktojo, pridjus iam iek tiek smegen. altakraujikumas. Js mulkintojas altakraujikas. Jis niekad nesinervina. Jis apskritai neturi nerv. Jis niekad nepuola panikon. Jo niekuomet neivesi i kantrybs nebent u dur. Jis altaprotis nors ant lieuvio mink. Jis ramus, ramus, kaip ponios BeriP12 ypsena. Jis laikosi laisvai, kaip sena pirtin ant rankos, arba kaip senovs BajP13 mergels. Originalumas. Js mulkintojas smoningas originalas. Jo mintys yra tik jo paties. Jam bt lyktu savintis svetimas. Jis bjaurisi senais triukais. Neabejoju, kad jisai grint pinigus, jei bt tikras sigijs juos neoriginaliu bdu. lumas. Js mulkintojas lus. Jis vaikto kaip gaidys, sisprends rankomis onus. Jo rankos sukimtos kienes. Jis liai iepiasi jums tie634
Turinys

siai akis. Jis lipa jums ant nuospaud. Jis ryja js pietus, geria js vyn, skolinasi js pinigus, puia jums akis migl, spardo js pudel ir buiuoja js mon. ypsena. Tikras mulkintojas savo darb ubaigia su ypsena. Taiau niekas, iskyrus j pat, to nemato. Jis rodo dantis, kai baigiami dienos darbai vakare, savo kambaryje ir tik savo paties malonumui. Jis pareina namo. Usirakina. Nusirengia. Upuia vak ir lenda lovon. Padeda galv ant pagalvs. Visa tai atliks, mulkintojas ypsosi. Tai ne prielaida. Tai tikras dalykas. A mstau a priori137, nes mulkinimas be ypsenos nebt mulkinimas. Mulkinimo itak reikia iekoti moni gimins kdikystje. Pirmasis mulkintojas buvo, ko gero, Adomas. iaip ar taip, to meno apraik randame jau iloje Antikoje. Taiau i laik mogus itiek j itobulino, kad ms kietakakiai protviai apie tai n svajoti nedrso. Nenordamas gaiinti js laiko senovs padavimais, pasitenkinsiu trumpa ndieni pavyzdiP14 apvalga. tai puikus bdas apmulkinti. eiminink, ketinanti sigyti, tarkim, sof, vaikto i vienos bald
137I

pat pradi (lot.).

635
Turinys

krautuvs kit. Galop vienoje vitrinoje ji ivysta puikiausi pasirinkim. Ties durimis j pasitinka labai mandagus ir nekus dentelmenas, kuris j pakvieia vidun. Sofa jai labai patinka, ir moterik, pasiteiravusi apie kain, su nuostaba igirsta, kad baldas kainuoja net dvideimt procent maiau, nei ji tikjosi. Ji skuba sof nusipirkti, gauna ek ir kvit, palieka adres, praydama pargabenti pirkin kiek galima greiiau, ir ieina lydima emai besilankstanio krautuvininko. Ateina vakaras, o sofos nra. Praeina dar viena diena, vis dar be sofos. Siuniamas tarnas pasiteirauti, kodl itiek ilgai delsiama. Jokio pirkimo ar pardavimo n bti nebuv. Sofos niekas nepardav, pinig negavo, iskyrus mulkintoj, laikinai apsimetus pardavju. Msikse bald krautuvse paprastai tuia, ia puikiausia dirva tokiam sukiavimui. Lankytojai eina, pairi baldus ir vl ieina niekieno nepastebti. Kilus norui k nors nusipirkti ar suinoti kain, ia pat kabo varpelis, ir manoma, kad to visikai pakanka. tai dar vienas labai garbingas mulkinimo bdas. Padoriai apsirengs mogus eina krautuv, isirenka koki prek u doler ir, dideliam savo apmau636
Turinys

dui, apsiiri paliks pinigin kitame varke; tad jis ir sako krautuvs savininkui: Mielas pone, nesijaudinkite. Gal jums nebt sunku nusisti pirkin man namus. Bet pala, atrodo, kad ir ten neturiu smulki tik penkins. Bet gal galtumt kartu su pirkiniu dti keturis dolerius gros? Gerai, sere, sutinka krautuvininkas, isyk pajuts pagarb taurioms pirkjo mintims. Pastu vaikin, taria jis sau, kurie pasikit po paastim pirkin ir ieit lauk, paadj atneti doler grdami atgal. Siuniamas berniukas su ryuliu ir gra. Visikai atsitiktinai pakeliui jis susitinka pirkj, ir is suunka: O! Matau, kad tai manikis ryulys, maniau, kad jis seniai mans namuose laukia. Na, k gi! Keliauk, mano mona ponia Troter duos tau penkis dolerius, a jai visk paaikinau. Gr gali atiduoti man, kaip tik reikia smulki patui. Puiku! Viens, du ar i moneta tikra? trys, keturi. Gerai! Pasakyk poniai Troter, kad sutikai mane pakeliui, ir irk man, eik tiesiai niekur neusukdamas! Berniktis eina tiesiai niekur neusukdamas, bet labai ilgai negrta atliks pareigojim, nes
637
Turinys

niekur negali rasti damos, pavarde Troter. Jis guodiasi, kad jam uteko proto nepalikti preks negavus pinig ir, kai savim patenkintas grta krautuvn, pasijunta papiktintas ir eistas, kai eimininkas usipuola j, klausdamas, kur pasidjo gra. O tai paprastesnis mulkinimo bdas. Kapiton laivo, jau bekelianio bures, aplanko labai oficialiai atrodantis vyrikis ir teikia kukli sskait u muitins paslaugas. Patenkintas, kad taip lengvai atsipirks, iania nuo rpesi galva, kapitonas n nemirkteljs pakloja pinigus. Madaug po penkiolikos minui jam teikiamas kitas, jau ne toks kuklus ekis, ir pastarojo teikjas labai mikliai rodo, kad pirmasis mokesi rinkjas buvo mulkintojas. tai dar viena panai istorija. Garlaivis, galima sakyti, jau atsivartuoja nuo prieplaukos. Staiga ant trapo pasirodo keleivis, kuris lekia kiek kerta kojos. Staiga jis sustoja ir baisiausiai susijaudins kak pakelia. Tai pinigin. Dentelmenai, kas pamett pinigin?! aukia jis. Niekas nra tikras, kad pamet pinigin, bet kyla ioks toks smyis, nes pasirodo, kad radinys itin vertingas. Taiau garlaivis negali laukti.
638
Turinys

 Laikas ir potvynis moni nelaukia, sako kapitonas. Dl Dievo meils, luktelkit por minui, maldauja radjas. Tuoj tuoj pasirodys pinigins savininkas. Negalima! atauna valdia. Atsivartuot! Ei, ar js tenai girdit? K man daryti? aimanuoja radjas baisiausiai nusimins. Ivykstu keliems metams usien ir man tiesiog sin neleidia pasilikti tokios sumos. Atleiskite, sere (jis kreipiasi ant kranto stovint dentelmen), atrodote doras mogus. Gal padarytumte man paslaug ir pasirpintumt radiniu? Duotumt skelbim laikrat? Matau, kad jumis galima pasitikti Matote, pinigai tikrai nemai. Savininkas, be abejo, jums atsilygins Man? Ne, jums! Juk js radote pinigin. Na, jeigu primygtinai reikalaujate, a paimsiu nedidel sum, jeigu jau js toks skrupulingas. Nagi, ia tik imtins, kad j kur! imto per daug, pakakt penkiasdeimties, tikrai Atsivartuot! rkia kapitonas. Bet a neturiu gros i imto doleri, gal geriau js Atsivartuot! rkia kapitonas.
639
Turinys

 Nieko baisaus, sako dentelmenas nuo kranto, kuris jau kelet minui rausiasi savo piniginje. Nieko baisaus, viskas gerai, tai penkiasdeimt doleri, laiduoti iaurs Amerikos banko meskit man pinigin! Ir itin siningas keleivis aikiai nenorom paima penkiasdeimt doleri ir sviedia dentelmenui pinigin, o garlaivis tuo tarpu leisdamas gar nupkuoja. Madaug po pusvalandio paaikja, kad didel suma apgaul, o visa istorija itin auktos klass apmulkinimas. tai drsaus mulkinimo pavyzdys. Kakur turi vykti mitingas ar iaip sambris. Kelias susirinkimo viet eina per tilt. Mulkintojas sitaiso ant tilto ir mandagiai pranea visiems praeiviams apie nauj grafysts statym, pagal kur u perjim tiltu nustatytas vieno cento mokestis pstiesiems, du centai asilams ir arkliams, ir taip toliau, ir taip toliau. Kai kas ima murmti, bet niekas neprietarauja, ir mulkintojas grta namo praturtjs dorai udirbtais penkiasdeimia ar eiasdeimia doleri. Rinkti mokest i didels minios nepaprastai varginantis usimimas. O tai subtilaus mulkinimo pavyzdys. Biiulis turi vien mulkintojo veksel, kaip pridera pasirayt ir
640
Turinys

upildyt ant prasto raudonos spalvos blanko. Mulkintojas nusiperka tuzin ar du tui blank, paskui, kasdien mirkydamas juos po vien sriuboje, laiko ikls rankoje ir pratina savo un okinti, o paskui atiduoda jam blank kaip bonne bouche138. Sujus skolos terminui, mulkintojas kartu su unim eina pas draug, o ten kalba ima suktis apie skol. Draugas iima veksel i savo raomojo stalo ir kai tik nori paduoti j mulkintojui, mulkintojo uo oka auktyn ir praryja dokument. Mulkintojas ne tik nustemba, bet ir jauia didel apmaud, siutintas idiotiko savo uns elgesio, ir pareikia tviriausi nor grinti skol pagal sipareigojim, kai tik is jam bus teiktas. tai smulkaus mulkinimo pavyzdys. Gatvje dam eidia mulkintojo bendrininkas. Mulkintojas oka pagalb skriaudiamajai ir meiliai ikars savo biiuliui kail pasisilo palydti dam iki jos nam. ia jis prideda rank prie irdies, kuo pagarbiausiai nusilenkia ir atsisveikina. Ji meldia j, savo igelbtoj, ueiti ir susipainti su jos vyresniuoju broliu ir ttuiu. Igelbtojas atsiduss atsisako. Nejaugi nra bdo, murma ji, kuriuo galiau jums atsidkoti?
138Gard

ksnel (pranc.).
641
Turinys

 Kodl gi ne, ponia, yra. Gal btumt tokia maloni ir paskolintumt por iling? Dama, i pradi baisiausiai sumiusi, nutaria ia pat apalpti, bet pagalvojusi atidaro pinigin ir iima reikalaujam sum. Tai, kaip sakiau, smulkaus masto mulkinimas, nes pus pasiskolint pinig turi bti sumokta dentelmenui, kuris apsim ukabinti dam gatvje ir u tai sutiko gauti kail. Taip pat menkas, taiau mokslikas mulkinimo bdas yra toks. Tavernoje mulkintojas prieina prie baro ir paprao dviej pyni tabako. Gavs praom daikt, jis pavarto tabak rankoje ir sako: Man is tabakas nelabai patinka. Klausykite, pasiimkit t tabak ir pilkit man taur brendio su vandeniu. Brendis su vandeniu paduodamas ir igeriamas, ir mulkintojas pasuka prie dur. Bet j sustabdo tavernos eimininko balsas: Man rodos, sere, js pamirote umokti u brend su vandeniu Sumokti u brend? Bet juk a jums u j atidaviau tabak! Ko js dar norite? Bet, sere, atleiskite, taiau nepamenu, kad btumt sumokjs u tabak
642
Turinys

 K norite tuo pasakyti, niekadjau?! Ar a jums negrinau tabako? Argi ne jis anava ten guli? O gal norite, kad mokiau u tai, ko nepamiau? Bet, sere, lemena smuklininkas, bet, sere Kokie ia gali bti bet, nutraukia j mulkintojas didiai pasipiktins. Joki bet ir nekrskite juok su praeiviais! Ir trenks durimis jis nueina savais keliais. O tai dar vienas protingo mulkintojo pavyzdys, avingas savo paprastumu. mogus, pamets pinigin, paduoda vien i didelio miesto dienrai skelbim su smulkiu apraymu. Ms mulkintojas persirao i laikraio duomenis, pakeisdamas pavard, odi tvark ir adres. Pavyzdiui, originalas yra ilgas, odingas, su antrate Pamesta pinigin! ir praymu, kad radusysis grint vertyb Tomo gatv Nr.1. Nuoraas glaustas, su trumpa antrate Radiniai ir nurodytu adresu: Diko gatv, Nr.2 arba Hario gatv, Nr.3, kur gyvens pinigins savininkas. Maa to, skelbimas paduodamas penkis ar eis laikraius ir pasirodo vos kelioms valandoms prajus po originalo ispausdinimo. Pamets pinigin mogus, perskaits skelbim, vargu ar ims sieti j su savo nelaime. Ir, inoma, penki ar ei ansai prie vien,
643
Turinys

kad radjas kreipsis mulkintojo pakitu adresu, o ne ten, kur paskelbta tikrojo savininko pavard. Mulkintojas, umokjs tam tikr sum kaip padk, sideda pinigin kienn ir papusto padus. Labai panaus ir kitas atvejis. Auktuomens dama kakur gatvje pameta brang ied su deimantu. U jo suradim ji silo keturiasdeimties ar penkiasdeimties doleri atlyginim, savo skelbime smulkiai apraydama, kaip atrodo brangakmenis, aptaisas, ir pareikia, kad atneusiam ied tok ir tok nam tokioje ir tokioje gatvje, atlyginimas bus imoktas nedelsiant ir be joki klausim. Prajus dienai ar dviem, kai damos nra namuose, prie tokio ir tokio namo tokioje ir tokioje gatvje pasigirsta skambutis. Pasirodo tarnas ir sveias teiraujasi, ar eiminink namuose. Igirds stulbinam naujien, kad jos nra, lankytojas baisiausiai susikremta. Jis turs labai svarb asmenin reikal, nes jam teko laim surasti deimantin ied. Bet gal bsi geriau, jei jis usuksis kuri kit dien. Jokiu bdu! suunka tarnas. Jokiu bdu! suunka atskubjusios jam pagalb damos sesuo ir moa. iedas garsiai atpastamas, pinigai sumokami, ir radjas kone grste igrdamas pro duris. Dama grta namo ir pareikia iok tok nepasitenkinim savo seseriai ir
644
Turinys

moai, sumokjusioms keturiasdeimt ar penkiasdeimt doleri u iedo fac-simil139, pagamint i gryniausios geleies ir stiklo. Kadangi mulkinimui nra galo, jo gali neturti ir i es, jeigu sumanyiau vardyti bent pus t variant ir atmain, kurias isirutuliojo is mokslas. Todl esu priverstas ubaigti savo rain, ubaigti labai padoraus, bet ir mantraus mulkinimo atvejo apraymu, kuris neseniai nuskambjo ms mieste ir buvo pakartotas dar keliose nesusitupjusiose Valstij vietose. Vidutinio amiaus vyrikis atvyksta miest neinia i kur. Jis nepaprastai kruoptus, apdairus, rimtas, visk pasveriantis. Apsirengs be priekait, bet kukliai, be puikavimosi. Jis dvi balt kaklarait, storapadius patogius batus ir kelnes be petne. Visa jo ivaizda, ties sakant, byloja apie tai, kad jis pasiturintis, orus, vis gerbiamas biznio mogus par excellence140, grietas, i pairos iurktus, bet geros irdies mogus, kokius regime iuolaikinse melodramose vaikinai, kurie tiek daug priada, kurie viena ranka beria ginjas, o kita, paprasiau139Kopija

(pranc.). odio reikme (pranc.).

645
Turinys

140Tikrj

siais komerciniais sumetimais, ikrato paskutin skatik. Jis labai irankiai iekosi sau buto. Jis nemgsta vaik. Jam patinkanti ramyb, jis visk prats daryti sistemingai todl nori gyventi privaiai, nedidels sudties, gerbiamoje ir religingoje eimoje. Dl kainos jis nesidera, vienintel slyga kad mokti u but jis galt kiekvieno mnesio pirmj (iandien antra), ir rads tinkam eiminink meldia j nieku gyvu nepamirti ios taisykls ir atsisti jam sskait, o kartu ir kvit lygiai deimt valand ryto kiekvieno mnesio pirmj dien ir jokiu bdu neatidlioti to reikalo kitai dienai. itaip susitvarks, ms verteiva isinuomoja patalpas kontorai greiiau solidiame, nei madingame miesto kvartale. Labiausiai jis nekenia apsimetinjimo. Kur baisiai puiamasi, sako jis, ten retai slypi rimtas reikalas. Toji mintis padaro eimininkei tok didel spd, kad i nieko nelaukdama usirao j pietuku eimynins Biblijos Saliamono iminties knygos paratje. Kitas ingsnis skelbimas, madaug toks, kaip is, dtas svarbiausiuose miesto laikraiuose, imaniuose po eis pensus u skelbim; skatikini laikrai vengiama, nes jiems stinga orumo, be to, jie reikalauja u visus skelbimus mokti i
646
Turinys

anksto. O ms komersantas ventai tiki, kad u darb reikia mokti tada, kai jis atliktas. REIKALINGI. io skelbimo padavjai planuoja ipltoti mieste komercin veikl, kuriai reikalingi trys ar keturi sumans ir kompetentingi klerkai, kuriems bus mokamas gana nemaas atlyginimas. Rekomendacijas praome teikti tik paias geriausias ir liudijanias ne tiek apie dalykines savybes, kiek apie dorovines nuostatas. Kadangi darbas susijs su didiule atsakomybe ir didelmis sumomis pinig, kurios eis per darbintj rankas, pageidautina, kad kiekvienas, priimtas darb, net penkiasdeimties doleri ustat. Todl asmenis, negalinius mokti minto mokesio ir neturinius pakankam rodym apie savo dorovines savybes, praome nesikreipti. Kandidat laukiame nuo deimtos iki vienuoliktos priepiet ir nuo ketvirtos iki penktos popiet. Bogzas, Hogzas, Frogzas, Logzas ir Ko. Dog stritas 110. Iki trisdeimt pirmosios to mnesio dienos skelbimas atveda Bogzo, Hogzo, Frogzo, Logzo ir kompanijos kontor gal penkiolika ar dvideimt jaun, religing dentelmen. Taiau ms komersantas neskuba su jais pasirayti sutarties argi galima
647
Turinys

skubti mogui, dirbaniam rimt darb? ir tik tada, kai po grieto egzamino isiaikinamas jaunuoli santykis su religija, jie priimami darb ir gauna i Bogzo, Hogzo, Frogzo, Logzo ir Ko firmos pakvitavimus u savo penkiasdeimt doleri tiesiog dl apsidraudimo. Kito mnesio pirmosios dienos ryt buto eiminink neteikia sskaitos, kaip adjusi tai apsileidimas, u kur ji, be abejo, bt sulaukusi priekait i kilnaus garbingos firmos su -ogz galnmis vadovo, jeigu is bt pasistengs pasilikti mieste tuo tikslu dar bent dien ar dvi. Tuo tarpu policininkai nusivar nuo koj lakstydami po miest ir sugebjo tik labai vaizdingai nusakyti, kad gerbiamas dentelmenas dings kaip dmas, kas imanantiems reikia, jog jis yra N. E. 1., o tai savo ruotu reikia ne k kita, kaip klasikin posak non est inventu141. Tuo tarpu dentelmenai visi kaip vienas tampa ne tokie religingai mstantys; eiminink perka u vis iling trintuk ir kruopiai itrina odius, kuriuos kakoks kvailys pakraigliojo eimynins Biblijos Saliamono iminties knygos paratje.

141Nerastas

(lot.).
648
Turinys

AKINIAI

Prie daug met buvo labai madinga pajuokti meil i pirmo vilgsnio; taiau mstantys mons, kaip ir giliai jauiantys, visuomet rodinjo, kad tokia meil yra. iuolaikiniai atradimai toje srityje, kuri bt galima pavadinti etiniu magnetizmu, arba magnetoestetika, leidia laikyti paiais natraliausiais ir todl tikriausiais bei stipriausiais tuos moni jausmus, kurie tarsi elektros srove sujungia irdis simpatija odiu, skaisiausi ir patvariausi dvasiniai saitai esti tie, kurie usimezga i PIRMO vilgsnio. Ipaintis, kuri a ketinu atlikti, bus dar vienas i beveik jau nesuskaiiuojam pavyzdi, rodani io teiginio teisingum. Mano pasakojimas reikalauja, kad biau smulkmenikas. Esu dar labai jaunas neturiu n dvideimt dvej met. Dabartin mano pavard yra labai paprasta ir netgi plebjika Simpsonas. A sakau dabartin, kadangi i pavard gavau visai neseniai ji man buvo juridikai suteikta tik prajusiais metais, kad galiau paveldti didel turt,
649
Turinys

kur man paliko tolimas giminaitis, eskvairas Adolfas Simpsonas. Testamente buvo nurodyta slyga priimti testatoriaus pavard ne vard, o pavard; mano vardas yra Napoleonas Bonapartas, tiksliau, toks yra mano pirmasis ir antrasis vardai. Primiau Simpsono pavard nenoromis, kadangi visikai teistai didiavausi savo tikrja Fruasaro pavarde, manydamas, jog galiu atsekti savo kilm i nemirtingojo Kronik autoriausP1. Kadangi pradjome kalbti apie pavardes, noriau paminti keist dalyk: kai kuri mano artim giminaii pavards labai panaios. Mano tvas ponas Fruasaras i Paryiaus. Jo mona mano motina, itekjusi penkiolikos met, buvo panel Kruasar, vyresniojo bankininko Kruasaro dukt; bankininko Kruasaro mona, kakokio Viktoro Vuasaro vyresnioji dukt, itekjo vos eiolikos met. Ponas Vuasaras nors labai keista buvo veds mon panaia pavarde Muasar. Tekdama ji buvo dar beveik vaikas, taip kaip ir jos motina, ponia Muasar, kuri, eidama prie altoriaus, teturjo vos keturiolika met. Tokios ankstyvos vedybos Pranczijoje yra prastas dalykas. Taigi Muasarai, Vuasarai, Kruasarai ir Fruasarai visi jie yra mano tiesioginiai gimins. Bet a, kaip sakiau, pagal juridin akt, tapau Simpsonu, nors i pavard
650
Turinys

man buvo tokia atstumianti, jog vienu metu miau net dvejoti, ar priimti palikim su ituo nereikalingu ir nemaloniu priedu. Jeigu kalbsime apie mano asmeninius privalumus, a nesijauiu nuskriaustas. Prieingai, man atrodo, kad esu dailiai nuaugs, o mano veid devynios deimtosios moni pavadint graiu. gis penkios pdos ir vienuolika coli. Plaukai juodi, garbanoti. Nosis gana taisyklingos formos. Akys didels ir pilkos, ir nors i ties a labai blogai matau, taiau, pavelgs man akis, niekas to nebt tars. A vis laik krimtausi dl silpno regjimo ir ibandiau vairiausias gydymo priemones, iskyrus akinius. Kadangi buvau jaunas ir ivaizdus, savaime suprantama, nenorjau akini ir grietai atsisakiau juos neioti. I ties sunku sivaizduoti, kas labiau darkyt jaun veid, suteikt jam perdt rimtum, netgi venteivik ir senatvik iraik. Kita vertus, mogus, neiojantis akyje monokl, atrodo nenatraliai, tarsi koks dabiius. Iki iol man buvo pavyk isiversti ir be akini, ir be monoklio. Bet a per daug sigilinau ias, tik man rpimas, detales, kurios pagaliau nra tokios reikmingos. Noriu tik pridurti, kad esu sangvini651
Turinys

kas, maus, karto bdo, kupinas entuziazmo ir kad vis gyvenim buvau didelis moter gerbjas. Vien prajusios iemos vakar kartu su savo draugu Talbotu engiau P teatro lo. Atjome . pasiklausyti operos. Afios skelb, jog spektaklis bus nepaprastai domus, ir sal buvo perpildyta. Taiau mes atvykome laiku, mums rezervuotas prieakines vietas prasibrovme gana nesunkiai. Dvi valandas mano draugas, tikras muzikos aistruolis, vis dmes buvo sutelks scen; o a stebjau publik, kurios daugum sudar miesto elitas. Patenkins savo smalsum, buvau benukreipis akis primadon, bet mano vilgsn staiga prikaust figra, sdinti atskiroje loje, figra, kurios iki iol nebuvau pastebjs. Nors gyveniau ir imt met, niekada neumiriau to gilaus susijaudinimo, kuris apm mano dvasi beirint i figr. Tai buvo tokia moteris, kad nuostabesns a niekada nebuvau regjs. Ji sdjo veid visikai nusukusi scen, ir i pradi negaljau jo irti taiau jos ivaizda buvo dievika; joks kitas odis negali apibdinti tokios groio didybs, ir netgi odis dievikas popieriaus lape atrodo juokingai blankus.
652
Turinys

Magikoji moters figros galia moteriko graktumo burtai tai jgos, kurioms a niekada nestengdavau atsispirti; o ia buvo gyva knyta gracija, mano labiausiai nesutramdom ir kariausi svajoni beau idal142. Lo buvo taip rengta, kad nepastamj galjau kone vis matyti; ji buvo kiek auktesn negu vidutinio gio, sakytum, netgi didinga. Ak diugino tobulas jos figros apvalumas ir tournure143. Moters galva, nors maiau tik pakau, savo groiu galjo varytis su graik Psichs galva, o elegantika skryblait i gaze arienne144, primenanti man ApuljausP2 ventum textilem145, dar labiau rykino jos bruous. Deinioji moters ranka guljo ant los baliustrados, ir jos ideali linij harmonija privert suvirpti kiekvien mano nerv. Virutin rankos dal deng plati, duksli, dabar tokia madinga rankov. Ji siek truput emiau alkns. I po jos kyojo kita, labai plonos mediagos aptempta rankov, su puoni nrini rankogaliu, kuris grak142Groio

idealas (pranc.). (pranc.). audinio (pranc.).

653
Turinys

143Laikysena

144Permatomo 145Lengv

audin (lot.).

iai krito ant rieo, nedengdamas tik laib pirteli; ant vieno j rjo iedas su briliantu, kuris, kaip i karto pastebjau, buvo didiuls verts. aving jos rieo apvalum dar labiau parykino apyrank, taip pat idailinta nuostabiais brangakmeniais, o tai, be abejons, bylojo tiek apie savininks turtingum, tiek ir apie rafinuot skon. Tarsi suakmenjs kok pusvaland spoksojau akis beds karalik regin; ir tada aikiai supratau, kokie tikinami ir teisingi i moni girdti ar dainose sudti odiai apie meil i pirmo vilgsnio. Mane uliejo tokie jausmai, koki nebuvau patyrs netgi pai ymiausi grauoli draugijoje. Nepaaikinama, sakytum, magnetin jga, traukianti siel prie sielos, prikaust ne tik vilgsn, bet ir visas mano mintis bei jausmus prie avingojo reginio prieais mane. Supratau jauiau inojau, kad simyljau giliai, beprotikai, be galo netgi neivyds mylimo mogaus veido. Tokia galinga buvo pagavusi aistra, jog tikrai galvojau: jeigu jos veido bruoai pasirodyt es netgi visai paprasti, mano jausmai vis tiek neatvst; tokia nenormali yra vienintels tikros meils meils i pirmo vilgsnio jga, ir taip maai i ties ji priklauso nuo iorini slyg, nors tik jos, rodos, j sukuria ir palaiko.
654
Turinys

Kai taip susiavjs velgiau puik regin, netiktas pagyvjimas salje privert moter pasukti galv mano pusn, ir a pamaiau j i profilio. Jos grois pranoko mano lkesius taiau veide taip pat buvo kakas, kas mane apvyl, nors ir negaljau pasakyti kas. Pasakiau apvyl, bet tai visai ne tas odis. Jauiausi kartu ir susijaudins, ir aprims. Dabar mano jausmai buvo ne tokie audringi; mane uliejo tylus susiavjimas susiavjimo kupina ramyb. itokius jausmus greiiausiai sukl jos motinikas, tiesiog madonikas veidas, taiau tuojau pat supratau, kad ne vien tai. Kakas nesuvokiama paslaptis, kurios negaljau spti slypjo jos bruouose ir kl man nerim, adino susidomjim. odiu, mano bsena buvo kaip tik tokia, kuri jautr jaunuol gali pastmti bet kokiai beprotybei. Jeigu dama bt buvusi viena, nedvejodamas biau ujs jos lo ir surizikavs j prakalbinti; bet, laim, kad su ja dar sdjo kakoks dentelmenas ir nuostabiai grai moteris, i visko sprendiant, keleriais metais jaunesn u mano nepastamj. Mintyse kriau tkstanius plan, galvodamas, kaip ateityje galiau bti pristatytas vyresniajai damai, o dabar geidiau bent rykiau pamatyti jos gro. Perssti ariau jos negaljau teatras buvo
655
Turinys

perpildytas, o grieti naujausio etiketo reikalavimai draud tokiais atvejais naudotis ironu, net jeigu biau j turjs bet irono a neturjau ir beviltikai nusiminiau. Galiausiai nusprendiau kreiptis savo draug. Talbotai, tariau, tu turi iron. Duok man j. iron? A? O kam gi, tavo nuomone, jis man reikalingas? Ir jis nekantraudamas nusigr scen. Bet, Talbotai, nenurimau a, judindamas j u peties, bk geras, paklausyk mans. Ar matai t lo? Ne, ne t, kit. Ar tau kada nors teko regti toki aving moter? Nra abejons, ji labai grai, atsak jis. domu, kas ji tokia? O, ventieji angelai, argi tu neinai, kas ji? Jei nepasti jos, vadinasi, ir pats esi neinomasP3. Tai ymioji ponia Laland, igarsjusi i laik grauol, apie kuri kalba visas miestas. Nepaprastai turtinga nal, puiki partija k tik atvyko i Paryiaus. Pasti j? Taip, turjau garbs. Pristatysi mane?
656
Turinys

 inoma, su didiausiu malonumu. Kada pageidauji? Rytoj, pirm valand, ueisiu tavs B. viebut. Puiku. O dabar, praau, priksk lieuv, jei gali. Buvau priverstas ipildyti Talboto praym, nes jis pasidar visai kurias mano tolesniems klausimams ir likusi vakaro dal buvo sigilins tik tai, kas vyksta scenoje. Vis laik a negaljau atitraukti aki nuo ponios Laland, ir pagaliau man nusiypsojo laim, pamaiau vis jos veid. Jis buvo stabaus groio irdis man tai pasak daug anksiau, kai Talbotas dar nebuvo patenkins mano smalsumo ir vis dlto kakas nesuvokiama tebejaudino mane. Galiausiai nusprendiau, kad mano jausmus paveik savotikas jos veido rimtumas, lidnumas ar, tiksliau, nuovargis, dl to jis atrod ne toks jaunas ir skaistus; taiau tas nuovargis teik jam neemiko velnumo ir didingumo, todl, suprantama, deimteriopai labiau avjo mano romantik ir jautri siel. Taip besigrdamas nepastamja, staiga didiai susijaudins supratau, kad ji pajuto mano dm vilgsn, kadangi vos pastebimai krusteljo. Bet a buvau taip ukertas, jog negaljau n akimirk atplti aki. Ji nusisuko, ir a vl temaiau nelygi657
Turinys

nant skulptoriaus ikaltus jos pakauio kontrus. Po keleto minui, tarsi netverdama smalsumu, ar a dar tebeiriu, ji pamau pasuko galv ir vl sutiko mano degant vilgsn. Jos didels, juodos akys tutuojau usimerk ir skruostai smarkiai nuraudo. Bet kaip a nustebau, kai pamaiau, kad ji ne tik nenusisuko, bet netgi pam kabant ant direlio lornet pakl j prisidjo prie akies ir kelet minui dmiai, neskubdama apirinjo mane. Jeigu perknas bt trenks man po koj, nebiau labiau apstulbs ne eistas, ne pasipiktins tik apstulbs; nors toks iaukiantis bet kurios kitos moters poelgis bt eids ir papiktins. Bet ji visk dar taip rimtai taip abejingai taip laisvai tokia didinga poza, kad to jokiu bdu negaljai laikyti lumu, ir a jauiau vien tik susiavjim ir nuostab. Pastebjau, kad i pradi ji tik vilgteljo mane ir jau buvo benuleidianti lornet, bet paskui, tarsi apsigalvojusi, vl pakl j prie aki ir kelias minutes maiausiai penkias susikaupusi irjo mane. is poelgis, toks neprastas Amerikos teatruose, atkreip vis dmes ir sukl publikos nabdes ir sujudim, dl to a kiek sutrikau, taiau poniai Laland tai nepadar n maiausio spdio.
658
Turinys

Patenkinusi savo smalsum jeigu tai buvo smalsumas ji nuleido lornet ir vl ramiai nukreip vilgsn scen; dabar ji vl sdjo mane profiliu. A toliau irjau j neatpldamas aki, nors puikiai inojau, kad elgiuosi netaktikai. Pagaliau pastebjau, kad pamau ir atsargiai dama pakreip galv, ir veikiai sitikinau, kad ji tik apsimeta irinti scen, o i tikrj atidiai stebi mane. Nra reikalo aikinti, kok spd padar mano jautriai sielai toksai avingosios moters poelgis. Taip patyrinjusi mane keliolika minui, ponia Laland, tas nuostabusis mano aistros objektas, kreipsi j lydjus dentelmen, ir kai jie nekjosi, i vilgsni aikiai supratau, kad kalba apie mane. Po to ponia Laland vl nusigr scen, ir, rodos, kelet minui labai dmesingai sek spektakl. Taiau kaip a susijaudinau, kai pamaiau j antrkart imant prie ono kabant lornet; nekreipdama dmesio vl kilus publikos sujudim, ji apirinjo mane nuo galvos iki koj su tuo paiu nuostabiu santrumu, kuris anksiau buvo mane taip suavjs ir suglumins. is stebinantis poelgis suaudrino mano jausmus, sukl tikr meils kliedes ir, uuot imus i pusiausvyros, suteik drsos. Apsstas bepro659
Turinys

tikos meils, umirau visk, man prie akis stovjo tik i didinga groio vizija. Nutaiks prog, kai opera buvo pavergusi vis sal, sugavau ponios Laland vilgsn ir mauml, taiau gana aikiai linkteljau galv. Jos veidas usipliesk ji nukreip akis paskui atsargiai ir ltai apsidair, tarsi nordama sitikinti, ar mano neatsargus veiksmas nebuvo pastebtas, ir pasilenk prie alia sdinio dentelmeno. Tik dabar pajutau, kok bais netakt padariau, ir nelaukiau nieko kito, tik vieo pasmerkimo; man prie akis ikart mkteljo rytojaus dvikovos pistoletai. Taiau netrukus pajutau didel palengvjim dama, netarusi n odio, padav dentelmenui spektaklio program; gal skaitytojas gals bent apytikriai sivaizduoti mano nustebim mano visik suglumim beprotik chaos irdyje ir sieloje, kai po valandls, slapiomis apsivalgiusi, ji vl pavelg mane savo skaisiomis akimis, po to vos vos nusiypsojo, parodydama vilgani eil perlini dant, ir du kartus aikiai, rytingai ir nedviprasmikai linkteljo galv. Nra reikalo, aiku, aprainti mano diaugsmo, mano linksmybs neimatuojamos ekstazs. Jeigu dl per didels laims mogus galt ieiti i proto,
660
Turinys

tai i valandl a tikrai buvau it pamis. A myljau. Jauiau, jog tai pirmoji mano meil kilni, neapraoma. Tai meil i pirmo vilgsnio, ir i pirmo vilgsnio pripainta ir atliepta. Taip, atliepta. Argi galjau bent akimirk tuo suabejoti? Kaip kitaip galjau suprasti damos poelg tokios graios tokios turtingos tokios tobulos tokios kultringos ir tokios kilmingos, taip vis gerbiamos, kokia, jauiau, buvo ponia Laland? Taip, ji myljo mane mano kart meil atsak tokia pat akla tvirta be iskaiiavimo nevaroma lygiai tokia pat beribe meile, kaip ir mano paties! Taiau netrukus nusileido udanga ir nutrauk ias avias mano svajones ir mintis. Publika m skirstytis; salje kilo prastinis sambrzdis. Skubiai atsisveikins su Talbotu, i paskutinij stengiausi prasibrauti kuo ariau ponios Laland. Bet spstis buvo tokia didel, kad niekaip nesugebjau prie jos priartti ir pasukau namo; nors skaudiai igyvenau, kad negaljau palytti bent jos suknels krato, guodiausi mintimi, jog rytoj bsiu damai oficialiai pristatytas. Pagaliau tas rytojus atjo, tai yra iauo diena po ilgos ir varginanios laukimo nakties; o paskui vl tarsi vlio ingsniu slinko nirios, nesuskaiiuoja661
Turinys

mos valandos iki pirmos. Bet, kaip sakoma, net ir Stambulas nra aminas pasibaig ir is kankinantis laukimas. Laikrodis imu pirm. Vos tik nutilo dio garsas, ujau B. viebut ir pasiteiravau, ar yra Talbotas. Nra! atsak Talboto tarnas. Nra! pakartojau a, atsitraukdamas atbulas kelet ingsni. Leiskite pasakyti, mielasis, kad tai visikai netiktina, tiesiog nemanoma; ponas Talbotas negali bti ijs. K js turite galvoje, sakydamas, kad jo nra? Nieko, sere, tik t, kad pono Talboto nra. Tai ir viskas. Vos papusryiavs, jis ijojo S. ir pasak, kad gris miest tik po savaits. Stovjau it suakmenjs i siaubo ir pasipiktinimo. Norjau kak pasakyti, bet lieuvis neklaus. Pagaliau staigiai apsisukau ir ijau, ibals nuo nirio, mintyse sisdamas vis Talbot gimin pragaro gelmes. Buvo aiku, kad mano gerbiamas draugas, il fanatico146, visai pamiro ms susitikim pamiro, vos tik susitarme. Jis niekada per daug skrupulingai nesilaikydavo odio. Nebuvo k daryti; iaip taip sutramds pykt, paniurs bas146Fanatikas

(it.).
662
Turinys

iausi gatvmis, tuiai klausindamas kiekvien sutikt pastam vyr apie poni Laland. Paaikjo, kad visi buvo apie j girdj daugelis netgi mat bet tik keletas j painojo, nes mieste ji gyvenanti vos kelios savaits. Taiau ir tie buvo dar taip maai pastami, jog nedrso ar nenorjo pristatyti jai mans rytinio vizito metu. Ir kai a, visai neteks vilties, stovjau su trimis draugais, kalbdamas apie t visk nustelbiant mano irdies objekt, t akimirk pats objektas pravaiavo pro al. Garbs odis, tai ji! suuko vienas mano draug. Nuostabiai grai! pridr antras. Angelas, vaikiojantis eme! rikteljo tretysis. A pasukau galv, pamau artjo ekipaas, o jame sdjo stebuklingoji vizija i operos, lydima jaunesns damos, kuri vakar buvo su ja loje. Jos draug taip pat labai patraukli, pastebjo pirmasis. Nuostabi, pridr antrasis. Vis dar tokia pat puiki; i ties menas daro stebuklus. Garbs odis, ji atrodo geriau negu prie penkerius metus, kai j maiau Paryiuje. Vis dar tebra grai moteris, ar ne tiesa, Fruasarai atleiskite, Simpsonai?
663
Turinys

 Vis dar! nusistebjau a. O kodl ji turt bti negrai? Bet, palyginti su drauge, ji yra tarsi vak prie vakarin vaigd arba jonvabalis prie AntaresoP4 viesul. Cha cha cha! inokite, Simpsonai, js turite nuostab talent daryti atradimus, ir dar tokius originalius. Su iais odiais mes isiskyrme, o vienas i trij mano draug m niniuoti dainel i linksmo vodevilio. Nugirdau tik iuos odius: Ninon, Ninon, Ninon bas bas Ninon De L Enclos!147 ios trumpos scenos metu vienas dalykas mane kartu ir paguod, ir dar labiau suadino degani aistr. Kai ekipaas vaiavo pro mus, pastebjau, jog ponia Laland mane paino; negana to ji apdovanojo mane tokia angelika ypsena, kokia dar niekas emje nra ypsojsis. Prarads vilt bti oficialiai supaindintas, buvau priverstas laukti, kol Talbotas teiksis grti miest.
147alin

Ninon, Ninon, Ninon alin Ninon de LankloP5! (pranc.).

664
Turinys

O kol kas uoliai lankiau visas pramog vietas, turinias ger vard; ir pagaliau tame paiame teatre, kur pirm kart j pamaiau, turjau neapsakom laim vl j sutikti ir dar kart pasikeisti vilgsniais. Bet tai vyko tik po dviej savaii. O iki tol a kasdien teiravausi viebutyje Talboto ir kiekvien kart nirau, igirds jo tarno amin ne, dar negro. Taigi t vakar, kai j vl pamaiau teatre, a buvau kone pamis. Suinojau, kad ponia Laland yra paryiet neseniai atvykusi i Paryiaus o jeigu ji staiga ivaiuos? Ivaiuos, Talbotui nesugrus ir gal j visam laikui prarasiu? Tokia baisi mintis man buvo tiesiog nepakeliama. Kadangi mano bsimai laimei grs pavojus, ryausi veikti drsiai ir vyrikai. odiu, pasibaigus spektakliui, nusekiau dam iki jos nam, sidmjau adres, o kit ryt pasiuniau jai ilg, isam laik, kuriame iliejau vis ird. Raiau jai drsiai, laisvai odiu, aistringai! Nieko neslpiau netgi savo silpnybi. Prisiminiau romantikas ms pirmojo susitikimo aplinkybes netgi tuos mudviej vilgsnius. Taip sidrsinau, jog net prisipainau, jog neabejoju dl jos meils; is sitikinimas bei mano jausm stiprumas, raiau, pateisins tok, kitu atveju nedovanotin, mano elges.
665
Turinys

Be to, paraiau jai apie savo nuogstavim, kad ji galinti ivykti i miesto anksiau, kai dar oficialiai nebsiu jai pristatytas. laik, pat aistringiausi gyvenime, ubaigiau atvirai apraydamas savo padt iteklius ir silydamas ird ir rank. Laukdamas atsakymo neapsakomai kankinausi. Rods, itisas imtmetis praslinko, kol j gavau. Taip, tikrai gavau. Nors ir kaip tai atrodyt romantika, i ties gavau laik nuo ponios Laland avingosios, turtingosios, dievinamosios ponios Laland. Jos akys jos nuostabios akys nemelavo, taip, kaip ir kilni irdis. Kaip tikra prancz, ji pakluso nuoirdiam savo proto balsui kilniems prigimties impulsams, paniekindama sisenjusius pasaulio skrupulus. Ji nepasityiojo i mano pasilym. Ji neapsideng tylos skraiste. Ji negrino mano laiko neatplto. Prieingai, ji atsiunt man atsakym, parayt savo paios grakia rankele. tai kas buvo jame pasakyta: Ponas Simpsonas atleis man, kad negaliu gerai rayti jo alies graioji kalba. Tik neseniai atvykau ir dar nebiuvo galimyb j ltudier148.

148Istudijuoti

(pranc.).
666
Turinys

Atsipraau u it, dabar nioriu pasakyti deja! Ponas Simpsonas spjo per daug teisingai. Ar dar reikia man kas nors pridurti? Deja! Atriodo, ir taip pasakiau jau daug. Eeni Laland Milijon kart ibuiavau tauri mini laikel ir, be abejo, padariau su juo dar tkstant kit keistenybi, kurios dabar idilo man i atminties. O Talbotas vis dar nebuvo grs. Ak, jeigu jis bt bent kiek nuvoks, kokias kanias sukl is ivykimas jo draugui, ar nebt jo ujauianti irdis liepusi jam tuojau pat skubti pagalb? Taiau jo vis nebuvo. Paraiau jam. Jis atsak. Sulaik neatidliotini reikalai, bet greitai sugris. Meld mane bti kantr sutramdyti savo susiavjim skaityti raminanias knygas negerti nieko stipresnio u hok ir iekoti paguodos filosofijoje. Kvailys! Jeigu jis pats negali atvykti, kodl nesusiprato atsisti rekomendacinio laiko? Paraiau dar kart, maldaudamas Talbot tai padaryti kuo greiiau. Laik man grino tas pats tarnas. Niekas jau buvo spjs nuvykti pas savo eiminink kaim. tai k jis buvo priras pietuku kitoje voko pusje:
667
Turinys

Vakar ivyko i S. neinoma kryptimi nesak nei kur, nei kada gr, taigi nusprendiau grinti laik, pains Js brai, nes inau, kad Js visada daugiau ar maiau skubate. Nuoirdiai js Stabzas Ar bereikia pridurti, kokius prakeiksmus po viso ito siuniau ir eimininkui, ir jo tarnui; taiau pyktis man n kiek nepadjo, o skundas nesuteik jokios paguodos. Beliko vienintel ieitis pasitikti savo paties drsa. Iki iol ji man visada paddavo, taigi nusprendiau pasikliauti ja ir dabar. Be to, jeigu jau mes apsikeitme laikais, kok gi dar mano poelg ponia Laland bt galjusi palaikyti nepadoriu, prietaraujaniu mandagumo taisyklms? Po istorijos su laiku nuolat miau stebti jos nam ir veikiai nustaiau, kad sutemus ji visada eina pasivaikioti po park prieais savo kambario langus, lydima tik livrja apsirengusio negro. ia, tarp veli ir ksming medi, pilkoje velnaus vasarvidio vakaro prieblandoje, sulaukiau tinkamos progos ir j pakalbinau. Nordamas suklaidinti j lydint tarn, kreipiausi dam tvirtu balsu, tarsi senas pastamas. Ji i
668
Turinys

karto suprato i uuomin ir altakraujikai, kaip bdinga paryietms, ities kerinias rankutes. Tarnas tuojau atsiliko, ir mes, laims perpildytomis irdimis, ilgai ir atvirai kalbjome apie ms meil. Ponia Laland nekjo anglikai dar blogiau, negu ra, todl nekuiavoms pranczikai. ia saldia kalba, tinkama meils prisipainimams, a daviau vali audringos prigimties kariui ir, pasitelks vis savo ikalb, meldiau jos sutikimo skubiai tekti u mans. Ponia Laland nusiypsojo i tokio mano nekantrumo. Primin seniai grisus etiket t baidykl, kuri tokiai daugybei moni neleidia patirti laims, iki ta laim dingsta visiems laikams. Pasak, kad pasielgiau neprotingai, papasakodamas draugams apie savo nor su ja susipainti i to paaikjo, jog iki tol jos nepainojau ir dabar jau nebemanoma nuslpti ms susipainimo datos. Paskui, nutvieksta raudonio, ji primin, jog i paintis yra nepaprastai trumpa. Tuojau pat susituokti bt negrau nepadoru tiesiog outr149. Visa tai ji pasak su aviu navet150, kuris diu149lu

(pranc.). (pranc.).
669
Turinys

150Naivumu

gino, taiau drauge ir lidino mane a sitikinau, kad ji teisi. Su ypsena lpose ji netgi apkaltino mane skubotumu, neatsargumu. Primin, kad a n neinau, kas ji tokia kokie jos ateities planai, kokios paintys, padtis visuomenje. Tyliai atsidususi, ji meld mane dar pergalvoti savo pasilym ir pavadino mano meil apsvaigimu atsitiktiniu blyksteljimu trumpalaikiu ugaidu arba fantazija, visikai neturinia pagrindo, trapiu vaizduots, o ne irdies polkiu. Ji taip kalbjo, kol mus apgaub tamss malonaus sambrkio eliai ir tada velniu dailios rankuts paspaudimu akimirksniu kuo graiausiai sugriov visus savo ikeltus argumentus. Atsakydamas jai, pasitelkiau visus sugebjimus kaip gali tik tikras simyljlis. Kalbjau ilgai ir kartai apie savo atsidavim, apie aistr apie jos stebinam gro ir apie savo did susiavjim. Baigdamas mginau priminti, kiek daug pavoj tyko meils kelyje o tikrosios meils kelias niekada nebna lygus ir todl pavojinga es be reikalo ilginti keli. is argumentas, matyt, suvelnino jos griet nusistatym. Ji nusileido; taiau pridr, kad yra dar viena klitis, kuri a tikriausiai neatkreipiau
670
Turinys

reikiamo dmesio. Tai labai subtilus dalykas ir moteriai ypa sunku apie tai kalbti; pltodama i tem, ji priversta aukoti savo jausmus; taiau dl mans ji pasiryusi bet kokiai aukai. Ji turinti galvoje amiaus klausim. Ar a ins ar a gerai ins mudviej amiaus skirtum? Kai vyras gerokai vyresnis u mon netgi penkiolika ar dvideimia met, pasaulis tai laiko priimtinu ir netgi prastu dalyku; taiau ji visuomet buvusi tos nuomons, kad mona niekad neturinti bti senesn u vyr. Dl tokio nenatralaus amiaus skirtumo gyvenimas labai danai bna nelaimingas. Ji mananti, kad man ne daugiau kaip dvideimt dveji; o a tikriausiai neins, kad manosios Eeni amius gerokai virija t skaii. Jos odiuose buvo tiek kilnumo, tiek nuoirdaus orumo, jog jie suavjo mane ubr, aminai prikaust prie jos. Vos galjau sutvardyti savo diaugsm. Mieloji mano Eeni! suukau, argi verta apie tai kalbti? Js truput vyresn u mane. Bet argi tai svarbu? Pasaulio paproiai tai vis pripaintos kvailybs. O juk tiems, kurie mylisi taip kaip mes, metai prilygsta valandoms. Sakote, kad man dvideimt dveji; tai tiesa. Bet galjote duoti ir dvideimt
671
Turinys

trejus. O jums, mano brangioji Eeni, jums ne daugiau ne daugiau kaip kaip kaip A nutilau, tikdamasis, kad ponia Laland pati pasakys tikrj savo ami. Bet pranczs retai bna atviros ir igirdusios painesn klausim visuomet randa ieit. Taip buvo ir dabar; ponia Eeni pasigraib kako ant krtins, ir ol nukrito medalionas su miniatira, kur a tutuojau pakliau ir padaviau jai. Pasilikite j, tar Eeni, apdovanodama mane avingiausia ypsena. Pasilikite j atminimui atminimui tos, kuri taip palankiai vaizduoja is portretlis. Be to, antroje medaliono pusje galbt rasite atsakym jus dominant klausim. iuo metu jau, suprantama, per tamsu bet rytoj ryt, turdamas laisvo laiko, galsite j apirti. O dabar palydkite mane namus. Mano draugai iandien rengia nedidel muzikin leve151. Galiu jums paadti, jog igirsite neblogai dainuojant. Mes, pranczai, ne tokie skrupulingi, kaip js, amerikieiai, ir man nebus sunku jus sivesti tarsi sen pastam. Tai sakydama, ji pam mane u paranks, ir mes pasukome jos nam link. Pastatas buvo puikus ir,
151ia

vakaras, pobvis (pranc.).

672
Turinys

galimas daiktas, skoningai apstatytas, taiau apie tai sunku buvo sprsti, kadangi mums atvykus jau buvo tamsu, o per vasaros karius iuo, paiu maloniausiu, dienos metu prabangiuose amerikonikuose namuose retai udegama viesa. Tik prajus kokiai valandai po mano atvykimo, didiajame salone buvo udegta vienintel lempa, pritemdyta gaubto, ir a pamaiau, kad is kambarys apstatytas nepaprastai skoningai, netgi prabangiai; taiau kituose dviejuose kambariuose, kuriuose daugiausia ir sdjo sveiai, vis vakar buvo jauki prieblanda. Tai labai geras paprotys sveiai gali pasirinkti arba vies, arba prietem, ir ms draugai pranczai turt j tuojau pat perimti. Tai, be abejo, buvo pats nuostabiausias vakaras mano gyvenime. Ponia Laland nepervertino muzikini savo draug sugebjim; niekur, iskyrus Vien, negirdjau privaiuose vakaruose geriau dainuojant. Talentingi buvo ir instrumentalistai. Vokalinius krinius daugiausia atliko moterys, ir visos dainavo gerai. Pagaliau sveiai primygtinai m reikalauti ponios Laland; ji be jokio maivymosi ar apsimesto drovumo tuojau atsikl nuo ezlongo, kur sdjo alia mans, ir lydima poros dentelmen bei draugs, su kuria buvo operoje,
673
Turinys

nujo prie fortepijono didiojoje svetainje. Norjau j palydti ir a, bet, prisimins, kokiomis aplinkybmis patekau iuos namus, nusprendiau, jog geriau neatkreipti save dmesio. Taigi neturjau malonumo matyti, kaip ji dainavo, o tik su diaugsmu klausiausi. Jos balsas tarsi elektrino visus klausytojus, bet man padar dar stipresn spd. Nerandu odi jam aprayti. Nra abejons, kad i dalies mane taip paveik meil, pripildiusi mano ird; taiau svarbiausia, kad ji dainavo neprastai jausmingai. Nemanoma sivaizduoti, kad arij arba reitatyv kas nors galt atlikti su didesne iraika ir sijautimu. Dar ir dabar man ausyse skamba jos romansas i OteloP6, Sul mio sasso152 i KapuleiP7. emesnieji tonai skambjo tiesiog stebuklingai. Jos balsas apm tris pilnas oktavas, nuo kontralto D iki D mecosoprano, ir nors jis buvo toks stiprus, kad bt galjs upildyti v. Karolio teatrP8, visos vokalins kompozicijos sunkiosios vietos gamos auktyn ir emyn, kadencijos ir fioritros buvo atliktos nepaprastai tiksliai. Ypa

152Vir

mano skardio (it.).

674
Turinys

didel efekt padar finaliniai odiai i operos SomnambulaP9: Ah! non guinge uman pensiero Al contento ondio son piena153. ia, mgdiodama MalibranP10, ji pakeit originali Belinio fraz ir, paeminusi bals iki tenorinio G, staigiu perjimu pasiek G aukiau diskanto, perokdama dviej oktav interval. Parodiusi stebuklingus vokalists sugebjimus, ji gro savo viet alia mans; paiais kariausiais odiais ireikiau berib susiavjim jos dainavimu. Apie savo nustebim nutyljau, nors buvau tikrai nustebintas; kalbant jos balsas paprastai atrodydavo kakoks silpnas, virpantis, ir a jokiu bdu nesitikjau i jos tokio vokalinio meistrikumo. Mes kalbjoms ilgai, rimtai, draugikai, ir ms niekas netrukd. Ji klausinjo apie ankstesn mano gyvenim ir sulaikiusi kvap klaussi kiekvieno mano odio. Nieko neslpiau jauiau, kad neturiu teiss ko nors slpti nuo jos patiklios meils. Padr153O,

mogaus protas nesupras to diaugsmo, Kurio esu pilna! (it.).

675
Turinys

sintas atvirumo, kur ji parod usiminusi apie subtil amiaus klausim, a isipasakojau ne tik visas menkesnes savo ydas, bet ir ipainau moralinius ir net fizinius trkumus, o jiems atskleisti reikia kur kas daugiau drsos, ir tai yra pats rykiausias meils rodymas. Prisiminiau apie savo studentikus paikiojimus ilaidum, lbavimus, skolas, meils nuotykius. Netgi papasakojau, kaip vien kart mane kankins piktas kosulys, kaip maudia chronikas reumatizmas, prisipainau, kad kartais itinka paveldtos podagros priepuoliai, ir galiausiai atskleidiau nemalon ir daug nepatogum sudarant, bet iki iol stropiai slpt trkum silpnaregyst. Prisipaindamas turs trkum, tar ponia Laland juokdamasi, js pasielgte visai neapgalvotai, nes, esu tikra, niekas nebt js tuo apkaltins. Beje, ts ji, ar neprisimenate, t akimirk, nors ir tamsoje, man pasirod, jog matau, kaip smarkiai nuraudo jos skruostai, ar neprisimenate, mon cher ami154, io mao daiktelio, aki pagalbininko, kuris dabar kabo man ant kaklo. Kalbdama ji sukinjo rankose t pat lornet, kuris operoje buvo taip mane sutrikds.
154Mielas

drauge (pranc.).
676
Turinys

 O taip, labai gerai j prisimenu, suukau, aistringai spausdamas jos daili rankut, itiesusi man lornet. Tai buvo sudtingas ir puonus filigraninis aisliukas, gausiai igraviruotas, su tviskaniais brangakmeniais, kurie net ir prieblandoje t pastebjau buvo nepaprastai vertingi. Eh bien, mon ami155, ts ji, bet jos odiuose buvo jauiamas empressement156, ir tai gerokai nustebino mane. Eh bien, mon ami, js prate mans malons, kuri, kaip teikts pareikti, jums bt nekainojamos verts. Reikalavote, kad rytoj tapiau js mona. Jeigu nusileisiau js maldavimams ir, noriu pridurti, savo paios irdies geismui ar turiau tada teis pareikalauti mainais, kad ipildytumt vien labai labai ma mano praym? Pasakykite kok! suukau taip kartai, jog vos neatkreipiau vis susirinkusij dmesio, ir, jeigu ne jie, biau staigiai parpuols prie jos koj. Pasakykite kok, mano mylimoji, mano vienintele, mano

155Taigi,

draugui (pranc.). (pranc.).

677
Turinys

156Skubotumas

brangioji Eeni! Pasakykite kok, ir jis bus ipildytas, jums dar nespjus itarti! Tada, mon ami, ts ji, savo mylimosios Eeni labui nugalkite t yd veikiau dvasin, o ne fizin, kuri js pagaliau prisipainote turs, ir kuri, leiskite jus patikinti, nesiderina su js orumu ir bdo nuoirdumu jeigu neveiksite jos, anksiau ar vliau ji painios jus koki nors nemaloni istorij. Nugalkite dl mans tutyb, kuri, kaip ir pats sakte, veria jus nepripainti savo silpnaregysts. Juk js nepripastate ios ydos, jeigu atsisakote panaudoti prastas priemones jai veikti. Dabar jau turbt aiku, jog noriu, kad neiotumte akinius: ak, tylkite js jau sutikote juos neioti dl mans. Taigi praau priimti aisliuk, kur dabar laikau rankoje ir kuris, nors ir neturi didesns verts kaip brangenyb, taiau yra nuostabus aki pagalbininkas. irkite, tik truputl pasukite tai taip arba taip ir padarysite akinius arba monokl, kur galsite neioti liemens kienje. Taiau js jau paadjote, kad dl mans neiosite juos kaip akinius. is praymas ar bereikia prisipainti? gerokai mane suglumino. Taiau prie jo pridurta slyga, suprantama, visai neleido svyruoti.
678
Turinys

 Sutarta! kteljau kaip manydamas kariau. Sutarta! Nuoirdiai sutinku. Dl js galiu visk paaukoti. vakar a neiosiu mielj monokl, kaip monokl, prie irdies, bet vos tik iau ta diena, kai tursiu laims pavadinti jus mona, usidsiu juos ant ant nosies, ir, tegu tai ir nebus taip romantika ir madinga, iki gyvenimo pabaigos neiosiu akinius kaip yra daug patogiau ir kaip js to geidiate. Dabar mums beliko aptarti rytdienos planus. I savo suadtins suinojau, kad Talbotas k tik gro miest. Man reikjo j tuojau pat pamatyti ir gauti ekipa. Soire157 vargu ar baigsis prie antr; t valand ekipaas jau turt stovti prie dur; sambrzdyje, kilusiame sveiams isiskirstant, ponia L. galt nepastebta j lipti. Tada uvaiuosime pas pastori, kuris ms lauks, susituoksime, atsisveikinsime su Talbotu ir ivyksime trumpam Rytus, palik namuose auktuomen kalbti apie reikal, kas tik jai patinka. Apsvarsius visus iuos planus, a tuojau ijau iekoti Talboto, bet eidamas negaljau susilaikyti neusuks viebut ir neapirjs miniatiros
157Vakarlis,

pobvis (pranc.).
679
Turinys

pro stipriai didinanius akinius. Ak, koks nuostabiai graus veidas! Tos didels spinduliuojanios akys! Ididi graikika nosis! Tamsios tankios garbanos! Taip! tariau sau, diaugsmingai susijaudins, tai i ties tarsi gyva mano mylimoji! Apveriau miniatir ir kitoje pusje radau tok ura: Eeni Laland dvideimt septyneri metai ir septyni mnesiai. Talbot utikau namie ir i karto miau jam pasakoti apie savo laim. Suprantama, jis nepaprastai nustebo, taiau, nuoirdiai pasveikins mane, pasisil pagelbti kuo tik gals. odiu, savo plan vykdme iki maiausi smulkmen; ir apie antr valand nakties, prajus deimiai minui po vedyb ceremonijos, a sdjau greta ponios Laland tiksliau pasakius, greta ponios Simpson, udarame ekipae, dumianiame i miesto iaurs ryt kryptimi. Kadangi vis nakt buvome nemig, Talbotas patar pirm kart sustoti K. kaimelyje, apie dvideimt myli nuo miesto, ten papusryiauti ir pailsti prie tolesn kelion. Todl lygiai ketvirt valand ms ekipaas sustojo prie geriausios kaimo smukls. Padjau savo dievinamai monelei ilipti ir tuo680
Turinys

jau usakiau pusryius. Kol bus pataisyti valgiai, mums pasil palaukti maoje svetainje. Lauke buvo beveik o gal ir visai viesu; ir, kai a suavtas irjau angel, sdint alia, galv staiga ov keista mintis, jog per vis painties su garsija grauole ponia Laland laik tik pirm kart turiu laims matyti j i arti dienos viesoje. O dabar, mon ami, tar ji, imdama mano rank ir pertraukdama ias mintis, o dabar, mon cher ami, kai mes jau sujungti neiardomais ryiais, kai a nusileidau js aistringiems maldavimams ir ipildiau savj ms susitarimo dal manau, jog neumirote, kad js taip pat turite ipildyti vien nedidel mano praym itesti savo paadl. Ak, leiskite pagalvoti! Leiskite prisiminti! Taip, paodiui prisimenu t miel paad, kur davte savajai Eeni vakar vakare. Paklausykite! Js kalbjote taip: Sutarta! Nuoirdiai sutinku! Dl js galiu visk paaukoti. vakar a neiosiu mielj monokl, kaip monokl, prie irdies, bet vos tik iau ta diena, kai tursiu laims pavadinti jus mona, a usidsiu juos ant ant nosies ir, tegu tai ir nebus taip romantika ir madinga, iki gyvenimo pabaigos neiosiu akinius kaip yra daug patogiau ir kaip
681
Turinys

kad js to geidiate. Tokie buvo js odiai, mano mylimas vyre, ar ne tiesa? Taip, tiesa, atsakiau a, js turite nuostabi atmint; ir galiu utikrinti, mano brangioji Eeni, jog visai neketinu isisukinti ir tikrai ipildysiu paprast paad. Pairkite! Matote? Jie man tinka neblogai ar ne tiesa? Ir padars i monoklio akinius atsargiai usidjau juos ant nosies; tuo metu ponia Simpson pasitais kyk, isities ir sunrusi rankas tarsi sustingo kdje nenatraliai ir ne itin grakiai. Gailestingasis Dieve! suukau t pai akimirk, vos tik akini rmai paliet mano nos. O, gailestingasis Dieve! Kas gi atsitiko iems akiniams? Skubiai juos nusimiau ir rpestingai nuluosts ilkine nosine vl usidjau. Bet jeigu pirmj kart mane persmelk nuostaba, tai dabar toji nuostaba virto apstulbimu giliu begaliniu galima sakyti, baisiu. O visi pragaro gaivalai, k gi tai reikia? Ar galiu tikti savo paties akimis? Ar galiu? tai koks buvo klausimas. Argi ar tai argi tai rausvi daai? O ia ar ar ne raukls Eeni Laland veide? Ak, Jupiteri ir visi dievai bei deivs, didels ir maos, kas kas kas pasidar jos dantims? nirts sviediau akinius em, paokau
682
Turinys

ir atsistojs vidury kambario, sirms rankomis onus, irjau poni Simpson, isivieps, siusdamas, visai neteks ado i siaubo ir nirio. Jau esu minjs, kad ponia Laland tai yra Simpson kalbjo anglikai ne k geriau, negu ra, ir todl ji paprastai niekada nekalbdavo anglikai. Taiau siutimas gali pastmti moter bet kam; iuo atveju ponia Simpson puol labai keist kratutinum m kalbti ta kalba, kurios ji beveik nesuprato. Na, pone, prabilo ji, nuvelgusi mane aikiai didiai stebdamasi. Na, pone! Kas gi atsitiko? Koks reikalias? Jus kankina ventas Vitas iokis? Jei a ponui nepatinku, kodjel pirkote kat maie? Nenaudle, tariau, atgaudamas kvap. Js js bjauri sena ragana! Regna? Sena? Ne taip jau sena! Man n vjena djena ne daugiau kaip atuoniasdeimt dveji metai. Atuoniasdeimt dveji! suvaitojau svirduliuodamas sienos link. Atuoniasdeimt dveji, tkstaniai velni! O ant miniatiros buvo parayta dvideimt septyneri metai ir septyni mnesiai! Teisingai! Teip parayta! Visai teip! Bet tas portrjetas biuvo padarytas prie penkiasdeimt penkis mjetus! Kai tekjau u savo antras vyras, ponas
683
Turinys

Lalandas, tuo metiu usakiau portrjetas djel savo dukt nuo pirmas vyras, mesj Muasaras! Muasaras! pakartojau a. Teip, Muasaras, patvirtino ji, pamgdiodama mano pranczik tarim, kuris, ties sakant, nebuvo labai graus. Ir kas y to? K js inote apjie Muasaras? Nieko, sena baidykle! Absoliuiai nieko apie j neinau; tik tiek, kad vienas i mano protvi turjo toki pavard. Tokia pavarde! Ir k pasakyti dl i pavard? Tai liabai gjera pavard. Ir Vuasaras yra liabai gjera pavard. Mano dukt, panel Muasar, ji itekti u ponas Vuasaras. Ir pavards abi yra labai garbinga. Muasaras? kteljau a. Ir Vuasaras! K js turite galvoje? K a tjuriu galvoje? Tjuriu galvoje Muasaras ir Vuasaras, ir taip pat, jei tik galima tai paminjti, Kruasaras ir Fruasaras. Mano djukts djukt, panel Vuasar, itekjo u ponas Kruasaras, o mano djukters ank, panel Kruasar, itekti u Fruasaras; ir a nioriu pasakyti, kad yta neliabai garbinga pavard. Fruasaras! itariau a kone alpdamas. Ne, js tikriausiai nesakte Muasaras ir Vuasaras, ir Kruasaras, ir Fruasaras?
684
Turinys

 Sakiau, atsak ji, patogiai atsilodama kdje ir toli itiesdama kojas. Teip, Muasaras ir Vuasaras, ir Kruasaras, ir Fruasaras. Bet ponas Fruasaras, jis buvo liabai dydelis, kaip js vadinate, kvailys liabai dydelis asilias, kaip js pats nes ivyko i la belle France158 t kvaila Amerika. O kai atvyko ia, jis susilauk liabai kvailias, liabai liabai kvailias snus, taip girdjau, nes nei a, nei mano draug, ponia Stefanija Laland, dar neturjome malionumas su juo susitikti. Jo vardas yra Napoleonas Bonapartas Fruasaras, ir, maniau, js vl pasakysite, kad tai taip pat neliabai garbinga pavard. Ilga kalba, o gal ir jos pobdis nepaprastai sujaudino poni Simpson: baigusi vargais negalais kalbti, ji paoko it pamiusi nuo kds, nusviesdama ant grind vis galyb turnir. Paokusi sugrie dirbtiniais dantimis, sumosikavo rankomis, atsiraiiusi rankoves kyteljo kumt man po nosimi, o ubaigdama vis vaidinim, nusipl nuo galvos kyk su visu didiuliu grai juod plauk peruku ir spiegdama svied ant grind; paskui, apimta baisingo nirtulio, m j trypti, tarsi okdama kakok ok, pana fandang.
158Puikiosios

Pranczijos (pranc.).
685
Turinys

A, siaubo pagautas, kritau kd, nuo kurios ji k tik buvo atsiklusi. Muasaras ir Vuasaras! kartojau susimsts, irdamas siauiani poni Simpson. Kruasaras ir Fruasaras! itariau jai baigiant okio figr. Muasaras ir Vuasaras, ir Kruasaras, ir Napoleonas Bonapartas Fruasaras! Klausykite, sena gyvate, tai a a! Ar girdite, tai a! suspiegiau visa gerkle. Tai a-a-a! A esu Napoleonas Bonapartas Fruasaras! Ir jeigu susituokiau su savo proprosenele, tebnu aminai prakeiktas! Ponia Eeni Laland, quasi159 Simpson o praeityje Muasar i ties buvo mano proprosenel. Jaunystje ji pasiymjo groiu ir netgi sulaukusi atuoniasdeimt dvej met dar tebeturjo diding ir graki figr, tarsi skulptoriaus ikaltus galvos kontrus, graias akis ir graki jaunatvik nos. Visa tai, taip pat pudra, rausvi daai, netikri plaukai, netikri dantys, turniras, kartu su prityrusiomis Paryiaus modistmis padjo jai ilaikyti garbing viet tarp Pranczijos sostins en peu passes160

159Beveik

(pranc.). (pranc.).
686
Turinys

160Apvytusi

grauoli. iuo poiriu ji i tikrj beveik nenusileido ymiajai Ninon de Lanklo. Ji buvo nepaprastai turtinga, o antr kart likusi bevaike nale, prisimin, kad a gyvenu Amerikoje ir, nusprendusi padaryti mane savo turt paveldtoju, atvyko Jungtines Valstijas drauge su tolima, nepaprastai graia savo antrojo vyro giminaite ponia Stefanija Laland. Operoje mano proprosenel, pastebjusi, kad nenuleidiu nuo jos aki, pavelg mane per lornet ir labai nustebo, jog ms abiej bruoai tokie panas. Tai j sudomino, ir, inodama, kad jos proproankis tikrai gyvena iame mieste, m teirautis apie mane savo palydov. Tasai dentelmenas mane painojo ir pasak jai, kas esu. Tai j privert dar atidiau pairti mane; itai, kaip jau sakiau, mane labai padrsino, ir todl pridariau tiek kvailysi. Manydama, kad taip nuostabiai sutapo, jog ir a j painau, ji atsak mano linkteljim. O kai apgautas savo trumparegysts ir jos tobulo tualeto klaidingai vertinau nepastamos damos ami bei gro ir degdamas nekantrumu paklausiau apie j Talbot, jis, sitikins, kad turiu galvoje jaunesnij grauol, niekuo nenusikalsdamas tiesai, atsak, jog tai ymioji nal ponia Laland.
687
Turinys

Kit ryt mano proprosenel sutiko gatvje Talbot, savo sen Paryiaus pastam, ir, suprantama, abu pradjo kalbti apie mane. Jai buvo pasakyta apie mano trumparegikum; pasirodo, apie j visi inojo, nors a to n nenujauiau. O mano geroji senoji giminait nuoirdiai nulido, patyrusi, kad apsigavo, nes a jos visai nepainau, o tik apsijuokiau, atvirai koketuodamas teatre su senyva nepastama moterike. Nordama nubausti mane u tok neimintingum, ji sudar su Talbotu smoksl. Jis tyia veng mans, kad nereikt supaindinti su ponia Laland. Kai gatvje klausinjau apie graij nal, poni Laland, visi, suprantama, man, kad turiu galvoje jaunesnij dam; itaip nesunkiai paaikinamas mano pokalbis su trimis draugais, kuriuos sutikau vos ijs i Talboto viebuio, taip pat ir j uuomina apie Ninon de Lanklo. N karto nemaiau ponios Laland dienos viesoje i arti, o dl kvailo usispyrimo neneioti akini per muzikin vakar negaljau suprasti, kokio ji i tikrj amiaus. Kai buvo pakviesta dainuoti ponia Laland, buvo turima galvoje jaunesnioji dama; ji ir pakilo patenkinti svei pageidavimo, o kad nebt iaikinta apgavyst, mano proprosenel taip pat atsistojo ir palydjo j iki fortepijono didiojoje svetai688
Turinys

nje. Jeigu biau nusprends j palydti ir a, ji bt patarusi, jog protingiau pasilikti ten, kur esu; taiau mano paties sveikas protas mane nuo to sulaik. Dainas, kurios mane taip suavjo ir kurios dar labiau sutvirtino sitikinim, kad mano mylimoji yra jauna moteris, padainavo ponia Stefanija Laland. Man buvo padovanotas lornetas, kad dar pamokomesn bt suvaidintoji komedija ir suteikt kandumo ios apgauls epigramai. Jo teikimas buvo tinkama proga gerai pamokyti mane ir atpratinti nuo apsimetinjimo. Savaime aiku, kad lorneto stiklai, kuriais naudojosi senoji dama, buvo pakeisti kitais, geriau pritaikytais mano amiui. I ties jie man puikiai tiko. Dvasininkas, tariamai suris mus vedybiniais saitais, nebuvo joks kunigas, o artimas Talboto draugas. Paskui jis tapo puikiu veju ir, sutan pakeits apsiaustu, samdytu ekipau ive laimingj por i miesto. Talbotas atsisdo greta jo. Tokiu bdu abu nenaudliai dalyvavo ubaigiamajame ios istorijos akte ir smaginosi, stebdami pro pravir smukls upakalinio kambario lang dramos dnouement161. Manau, kad teks ikviesti juos dvikov.
161Atomazg

(pranc.).
689
Turinys

Ir vis dlto a nesu proprosenels vyras; ir i mintis man teikia begalin paguod. Bet utat esu ponios Laland vyras ponios Stefanijos Laland. Geroji senoji mano giminait ne tik padar mane vieninteliu paveldtoju po jos mirties jeigu ji i viso kada nors mirs, bet pasirpino ir mano vedybomis. Pabaigai pridursiu: daugiau jau neberaau billets doux162, ir niekas mans nebemato be AKINI.

162Meils

laik (pranc.).
690
Turinys

APYSAKA APIE UOLTUOSIUS KALNUS

1827 met rudenP1, gyvendamas netoli arlotsvilio, Virdinijos valstijoje, atsitiktinai susipainau su Ogastu Bedlou. Tasai visais atvilgiais nepaprastas jaunas dentelmenas mane labai sudomino ir a kiek manydamas stengiausi daugiau apie j suinoti. Jo giminysts ryiai ir asmeninis gyvenimas buvo msl. Apie jo eim nepavyko gauti bent kiek tikslesni ini. Neaiku buvo ir i kur jis atvyks. Net ir jo amius, nors pavadinau j jaunu dentelmenu, mane didiai glumino. inoma, i pairos jis atrod jaunas, be to, pats t kaskart pabrdavo kalbdamas su manim, taiau bdavo akimirk, kai nedvejodamas galdavau pavadinti j imtameiu seniu. Betgi didiausi nuostab kl pati jo ivaizda. Jis buvo nepaprastai aukto gio ir tikras disna. Figra gerokai kumpteljusi. Rankos ir kojos baisiai ilgos ir liesos. Kakta plati ir ema. Veide n laelio kraujo. Burna didel ir jusli, dantys, nors ir sveiki, atrod lyg bt bet kaip sumesti burnon, tokius regjau pirm syk. ypsena nebuvo nemaloni, kaip galima
691
Turinys

bt tiktis, taiau ji niekuomet nesikeit baisiai lidna, paenklinta nuolatinio ir nenuslopinamo kartlio. Pasikeitus apvietimui, jo aki lliuks susiaurdavo arba isiplsdavo kaip kai. Kai Bedlou susijaudindavo, jo aki obuoliai imdavo mslingai viesti, ne atspindta, o tarytum giliai i vidaus sklindania viesa, kaip vaks ar sauls, bet kai bdavo ramus, jo akys likdavo negyvos, be iraikos, panaios seniai palaidoto lavono akis. Tie iskirtiniai jo ivaizdos ypatumai, matyt, j pat gerokai erzino, nes jis kelis kartus pats buvo apie tai usimins, lyg teisindamasis ar nordamas paaikinti, ir pirmkart igirstas jo paaikinimas man paliko slog spd. Beje, netrukus a apsipratau ir lioviausi varytis. Atrod, jog jis bando tikinti, kad ne visuomet itaip atrods, jog neduodantys ramybs neuralgijos priepuoliai j sudark ir pavert tokiu, koks jis yra dabar. Jau daug met j gyd daktaras Templtonas, gal septyniasdeimties met senukas, sutiktas Saratogoje, ir jo prieira, taip bent pats Bedlou saksi, buvo labai naudinga jo sveikatai. Tad Bedlou, nestokodamas l, prisinekino Templton, kad is pasilikt prie jo u nemenk metin alg ir vis laik skirt jo prieirai bei moksliniams tyrimams.
692
Turinys

Daktarui Templtonui jaunystje teko nemaai keliauti ir bdamas Paryiuje jis kadaise susidomjo MesmeroP2 mokslu. Kadangi tik magnetizmu pavykdavo numalinti pacient kankinusius atrius skausmus, tad nra ko stebtis, kad ligonis tikjo teorija, kuria buvo grindiamas skmingas jo gydymas. Tuo tarpu daktaras, kaip ir visi nenuosdos, bandydamas i vis jg palenkti ligon savo pusn, galop ipl i jo sutikim daugeliui eksperiment. Danai kartojami jie dav nemaai naudos, ms dienomis tokios prastos, jog dabar niekas tai dmesio nekreipt, taiau anais laikais, apie kuriuos pasakoju, tie dalykai Amerikoje, galima sakyti, buvo didel naujov. Noriu pasakyti, kad tarp daktaro Templtono ir Bedlou ilgainiui usimezg gilus ir didelis savitarpio supratimas, arba magnetinis ryys. Nesu tikras, ar toks magnetinis ryys padeda pasiekti daugiau, nei umigdyti mog, bet btent tai sekdavosi puikiai. Pirmasis bandymas umigdyti pacient magnetiniu miegu nepavyko. Penktasis ir etasis bandymai po ilgo ir varginanio seanso jau suteik ioki toki vili. Pergal buvo pasiekta tik dvyliktuoju mginimu. Vliau ligonis akimirksniu paklusdavo gydytojo valiai, tad tuo metu, kai mudu susipainom, miegas ligon uklupdavo vien hipnotizuotojui to
693
Turinys

sigeidus ir netgi iam nesant alimais. Ir tik dabar, 1845 metais, kai tokius stebuklus regime kasdien tkstaniais, rytuosi aprayti , atrodyt nemanom, dalyk kaip tikr fakt. Bedlou buvo nepaprastai jautrus mogus, imlus ir karto bdo, itin lakios ir gyvybingos vaizduots, ir esu tikras, jog nema dal tos jgos jis smsi i proio naudoti morfij, kur nesiboddavo gerti dideliais kiekiais ir be kurio nebt igyvens. Bedlou buvo prats igerti doz rytais, ikart po pusryi, tiksliau pasakius, igrs puodel stiprios kavos, nes iki vidurdienio jis paprastai neimdavo burnon jokio maisto; paskui leisdavosi vienas arba lydimas uns klajoti po niaurius ir laukinius kalnus, vadinamus Uoltaisiais kalnais, kuri virtins stksojo vakarus ir pietus nuo arlotsvilio. Vien apniukusi dien, baigiantis lapkriiui, per t met laik interregnum163, kuris Amerikoje vadinamas indn vasara, Bedlou, kaip buvo prats, isiruo kalnus. Sutemo vakaras, bet jis negro. Madaug atunt valand vakaro, kai mudu su daktaru jau mme nerimauti ir ketinome leistis jo iekoti, Bedlou staiga pasirod, ne k prasiau jaus163Tarpuvald

(lot.).
694
Turinys

damasis negu paprastai, taiau kain kaip keistai nusiteiks. Mes buvome tiesiog pritrenkti, suinoj, k jis patyrs ir kodl laiku negrs namo. Kaip pamenat, pradjo jis savo pasakojim, man ieinant i arlotsvilio, buvo madaug devinta ryto. Negaidamas pasukau kaln pusn ir koki deimt valand atsidriau tarpeklyje, kur anksiau niekad nebuvau uklyds. Smalsiai dairydamasis, ingsniavau tuo vingiuotu tarpekliu. I vis pusi atsivrs kratovaizdis, kur vargu bau galjai vadinti didingu, masino mane savo nesuvokiama gduma. Atrod, kad ioje nuoalioje vietoje dar nebuvo engusi mogaus koja. Sunku buvo patikti, kad a pirmasis einu tais pilkais akmenimis. Patekti t ksming ir neprieinam lom buvo galima tik laimingai susiklosius aplinkybms, tad galjau laikyti save pirmuoju ir kolei kas vieninteliu ionai uklydusiu nuotyki iekotoju. Tirtas, indn vasarai prastas rkas, arba migla, visk aplink uklojusi, rods, atspindi reginius, kurie man vaidenosi aplinkinse uolose. Rkas buvo toks tirtas ir tsus, jog tak maiau ne toliau kaip per tuzin jard. Tasai takas taip rangsi, jog nematydamas sauls a veikiai pasimeiau ir neinojau, kuri pus einu. Tuo tarpu morfijus dirbo savo darb ligi
695
Turinys

skausmo apnuogindamas visus pojius. Virpantis lapas, ols stiebelio spalva, dobilo forma, dzgianti bit, vilgantis rasos laas, vjo kvpavimas, nuo miko atsklindantys kvapai tai buvo didelis pasaulis uuomin, gyvas ir margas diugi bei nuosekli mini vainikas. Tokios savijautos apimtas ingsniavau kelias valandas, o rkas taip sutirtjo, jog gavau eiti apgraibomis. Tuomet mane apm nepaaikinamas nerimas; neteks ryto tirtjau, kreiamas nervingo drebulio. Nedrsau engti n vieno ingsnio, bijodamas nugarmti prarajon. Be to, prisiminiau girdtas keistas istorijas apie Uoltuosius kalnus ir j ilojuose apsigyvenusias iaurias ir svetimas gentis. Mane gsdino ir slg tkstaniai neaiki vaizdini tuo baisesni, kad neaiki. Staiga suklusau, igirdau bgno tratjim. Sustingau vietoje it stabo itiktas. Bgnas ituose kratuose negirdtas daiktas. Nebiau labiau nustebs ir arkangelo trimit igirds. Bet po akimirkos mano dmes atkreip dar keistesnis ir domesnis dalykas. Staiga visai ia pat kain kas subildjo, igirdau vanges, lyg kas bt krats didel ryul rakt, ir pro mane klykdamas aute ov pusnuogis juodaodis. Jis pralk taip arti, kad ant savo
696
Turinys

veido pajutau jo kart alsavim. Vienoje rankoje jis turjo kakok nag kelis geleinius iedus, kuriuos bgdamas baisiausiai krat. Vos tas mogus spjo pranykti migloje, prieais ioko j vijsis milinikas vris, ikis lieuv ir aiaruojaniomis akimis. Tai buvo hiena. Ta pabaisa, uuot mane igsdinusi, nuramino, nes daugiau neabejojau, jog sapnuoju. Pabandiau pasiadinti. valiai ir nesidairydamas alis jau tolyn. Tryniau rankomis akis. aukiau. naibiau sau onus. Ivyds altin, prijau ir nusiprausiau veid, nusiploviau rankas ir kakl. Maniau, taip nusikratysiu dviprasmik ir kankinani jausm. Man pasirod, kad atsitiesiau jau visai kitas mogus, tarsi naujai ugims, ir tvirtu ingsniu bei ramia irdim nuingsniavau neini vedaniu taku. Galop, veiktas nepaleidianios mans tampos ir nepakeliamos tvankumos, prisdau po mediu. Netrukus pro rk ypteljo saul, ir ant pievels nusidriek blykus, bet aikiai matomas lapijos elis. Kelias minutes irjau j kone apkvais i nuostabos. Paskui pakliau akis auktyn. Tai buvo palm. Baisiai susijaudins okau ant koj, ir mintis, kad sapnuoju, daugiau man negelbjo. Maiau ir jauiau, jog puikiai valdau savo pojius,
697
Turinys

dabar atvrusius man nepaprastas galimybes. Kartis isyk tapo nepakeliamas. nerves trenk vjo gsio atnetas keistas kvapas. Igirdau nepertraukiam, ram es, tarsi nuo netoliese pratekanios didels ups, sumius su daugybs moni sukeltu urmuliu. Kol a ado neteks klausiausi, apimtas odiais nenusakomos nuostabos, stiprus vjas, lyg burtininko lazdelei mosteljus, nugin rk. A sdjau ikilaus kalno papdje ir irjau emyn plat sln, kuriuo vingiavo didinga up. Jos pakrantje plytjo rytietikas miestas, toks, apie kuriuos skaitome arab pasakose, tik dar keistesnis. I tos auktybs, kurioje buvau atsidrs, maiau kiekvien miesto ukamp tarytum nupiet emlapyje. Devynios galybs kilpot gatvi, labiau panai vingrias aljas, knibdte knibdjo moni. Pastatai buvo neapsakomo groio. Kur bepavelgsi visur aib balkon, verand, minaret, ventykl ir pasakikais raiiniais ipuot alkov. Turgaviets stulbino preki gausybe: ilkais, muslinu, ibaniais peiliais ir durklais, graiausiais deimantais ir auksakali dirbiniais. Visur marios vliav, daugyb palankin, netuv su kilmingomis damomis, aklinai po ydais paslpusiomis savo veidus, prabangiais
698
Turinys

papuoalais apkarstyt drambli, i akmens itayt keist stab, bgn, gong, iei, sidabrini ir paauksuot alebard. Tame triukme ir sumaityje, knibdlyne juodaodi ir geltonodi su turbanais ir besiplaikstaniomis barzdomis bindzinjo nesuskaiiuojama galyb kaspinais apraiiot jaui, o itisi briai lyki, bet vent bedioni, spygaudamos ir iaukdamos, karstsi meei karnizais, minaretais ir bokteliais. Nuo tos moni tytveikos ups maudykli linkui leidosi plats laiptai, ir up, rods, vargiai skynsi keli pro itisas flotiles sunkiai pakraut laiv, kiek akys umato nusjusi jos vag. U miesto ribos, tai vienur, tai kitur aliavo dideli mikai palmi, kakavmedi ir kitoki gigantik pasakikos ivaizdos imtamei medi, en bei ten mirko ryi laukas, stypsojo palmi lapais dengta valstieio trobelik, kdra, vienia ventykll, igon taboras ar grakti mergina su soiu ant galvos, einanti vandens prie nuostabiausios ups. inoma, js sakysite, jog tai buvo sapnas. Bet a nesapnavau. Viskas, k maiau, jauiau, girdjau, galvojau, neturjo n vienos sapnams bdingos yms. Viskas buvo tikra ir apiuopiama. I pradi, netikdamas, jog nemiegu, atlikau kelis bandymus, kurie mane galutinai tikino, kad nesapnuoju. Juk
699
Turinys

kai mogus sapnuoja ir sapne tai nujauia, jo tarimas visada pasitvirtina, ir miegantysis beveik t pat akimirk nubunda. Vadinasi, NovalisP3 sak teisyb, kad jeigu sapnuojame, kad sapnuojame, tai esame beveik pabud. Jeigu t regin biau mats n netardamas, jog sapnuoju, tai bt buvs tikras sapnas, bet viskas vyko taip, kaip nupasakojau abejojant ir bandant save patikrinti, tad norom nenorom tenka tai laikyti kitokios prigimties reikiniu. Neabejoju, kad sakote ties, siterp Templtonas. Bet praom tsti. Js atsistojote ir nujote miest. A atsistojau, pakartojo Bedlou, su nuostaba nuvelgdamas daktar, a atsistojau, kaip sakote, ir nujau miest. Pakeliui simaiiau mini moni, briais traukusi viena kryptimi ir kain ko smarkiai susijaudinusi. Staiga mane pagavo nenumaldomas trokimas suinoti, kas ionai vyksta. Tarsi jauiau, kad man iame sambrzdyje skirtas svarbus vaidmuo, nors neinojau koks. Jutau, kad i vis pusi mane apspit mons prieai. Itrks i minios tirtumo, pasukau aplinkiniu keliu ir netrukus atsidriau mieste. Miesto vaizdas bylojo apie sumait ir nesantaik. Ivydau brel pusiau
700
Turinys

rytietikai, pusiau europietikai apsirengusi moni, vadovaujam dentelmeno, i kurio rb galjai matyti, kad tai karininkas; jie band ivaikyti i gatvs daug didesn prasiok armij. Prisidjau prie silpnesnij ir pastvrs kritusio karininko ginklus puoliau kautis neinia su kuo. Netrukus prieai, kuri buvo daug daugiau, m mus priveikti, ir mes puolme gelbtis kakokioje vasarinje. I vidaus usibarikadav duris, tam kartui pasijutome saugs. Pro langel vasarins pastogje ivydau didiul mini, kuri triukmingai turmavo dailius rmus ups pakrantje. Po kurio laiko rm virutiniame lange pasirod mogus, i pairos panaus moter, kuris m siena leistis emyn i tarn turban susukta virve. Apaioje jo lauk valtis, kuria jis laimingai pasiek kit krant. Dabar mano siel pripild kitokie jausmai. A idroiau savo bendraygiams trump, bet liepsning kalb ir kartu su keliais biiuliais, kuriuos pavyko patraukti savo pusn, ryausi beprotikam ipuoliui. Minia i pradi atsitrauk, duodama mums keli, paskui prie gretos vl susiglaud, ir vl su pertrkiais uvir grumtyns. Tuo metu mes jau buvome toli nuo vasarins, pasiklyd siaur ir vingiuot gatviki labirinte su virum galv
701
Turinys

pakibusiais auktais namais ukaboriuose, kur niekad neslysta sauls spindulys. Minia prasiok lipo mums ant kuln, grasindama ietimis ir pilte apipildama strlmis. Pastarosios buvo keistos formos, panaios malajietikus krisusP4. Ilgi, juodi ir kreivi j kotai buvo panas liauiani gyvat, o antgalio ukarpa buvo imirkyta nuoduose. Viena t strli smigo man tiesiai smilkin, ir a susvyravs susmukau tiesiai ant grindinio. Akimoju kn sukaust mirtinas silpnumas. Grmiausi dl savo gyvybs, iopiodamas gaudiau or, jauiau, kad mirtu. Dabar jau nebetvirtinsit, kad nesapnavot, tariau ypteljs. Juk nenorite pasakyti, kad esate mirs. A, inoma, laukiau i Bedlou kokio smagaus smojo, taiau nustebau, kuomet jis pritilo, suvirpjo, iblyko kaip lavonas ir nieko neatsak. vilgteljau Templton: is sdjo nekrusteldamas ant savo kds, sitemps, jo dantys kaukjo, o akys, rods, tuojau ioks i akiduobi. Tskite, galop pravokt jis. Ilgai, toliau pasakojo Bedlou, nejauiau nieko, tik nebt, tams ir mirt. Staiga mano siel lyg elektros smgis perskrod. Po to sukrtimo vl
702
Turinys

pajutau vies ir pat save. viesos nemaiau, tik jutau j. T pat akimirk a, rodos, atsistojau ant koj. Bet kno neturjau. Buvau nematomas ir neapiuopiamas. Minia buvo kakur dingusi. urmulys liovsi. Miestas nurimo. alimais guljo negyvlis su strle smilkinyje, baisiai itinusia ir subjaurota galva. Bet a to nemaiau, tik jutau. Buvau viskam abejingas. Netgi lavonas atrod nieko bendra su manim neturs. Nejauiau joki nor, bet kain kokia jga vert mane palikti t viet, ir a sklste nusklendiau i miesto tuo paiu vingiuotu keliu, kuriuo ia buvau pateks. Kai pasiekiau kaln tarpeklio viet, kurioje buvau sutiks hien, mano kn vl pervr sakytum galvanins baterijos smgis, ir a vl pasijutau turs svor, atsirado norai ir buvimo pojtis. A vl tapau savim ir nieko nelaukdamas patraukiau namo, taiau patirti vykiai nenublanko, ir net dabar n akimirk negaliu prisiversti vadinti juos sapnu. Tai ir nebuvo sapnas, pasak Templtonas rimtu ir ikilmingu balsu, nors ir nelengva sugalvoti tam reikiniui pavadinim. Pabandykime sivaizduoti, kad iuolaikinis mogus stovi ant slenksio stulbinam atradim psichikos srityje. Kol kas pakaks ir tokios prielaidos. O kitk pabandysiu paaikinti. tai
703
Turinys

akvarel, kuri man derjo parodyti jums anksiau, bet vis sulaikydavo nepaaikinama baim. Mes pavelgme paveiksl. Nieko ypatinga a jame neivydau, taiau Bedlou jis padar didiul spd. Jis kone nualpo ivyds t paveiksl. Nes tai buvo ne kas kita, kaip jo paties miniatirinis portretas, nupietas nepaprastai tiksliai. Bent man itaip pasirod. Pairkite dat, ji vos irima kampe 1780 metai. Tais metais ir buvo nutapytas portretas. Tai mano biiulis, pavarde Oldebas, su kuriuo artimai susidraugavau Kalkutoje, Voreno HeistingsoP5 valdymo laikais. Tuomet turjau dvideimt met. Kai Saratogoje pirmsyk ivydau pon Bedlou, btent is stulbinamas js panaumas paveiksle pavaizduotj paskatino mane jus ukalbinti, susidraugauti su jumis ir taip sutvarkyti reikalus, kad nuolatos galiau gyventi alia js. Siekiau to galbt daugiau veriamas lidn prisiminim apie uvus draug, bet dar ir todl, kad nedav ramybs smalsumas, lydimas nepaaikinamos baims jausmo. Piedamas nuo kalno matyt vaizd, js kuo smulkiausiai nupasakojote, kaip atrodo Benaresas, miestas Indijoje, ant ventosios ups kranto. Riaus, kautyns, skerdyns tikrai vyko mieste per
704
Turinys

eit Singho sukilimP6, 1780-aisiais, kai Heistingsui grs mirtinas pavojus. mogus, kuriam isigelbti padjo i turban susukta virv, buvo patsai eit Singhas. Brys kovotoj vasarinje sipajaiP7 ir angl karininkas, vadovaujami paties Heistingso. A taip pat ten buvau ir djau visas pastangas, bandydamas atkalbti vien karinink nuo beprotiko sumanymo prasiverti pro mini. Tas karininkas, kuris netrukus krito nuo unuodytos bengalo strls pilnose moni gatvse, buvo mano geriausias draugas. Tai buvo Oldebas. Tuojau suprasite i ito rankraio (Templtonas itrauk ssiuvin su i pairos neseniai priraytais keliais puslapiais), kad tuo metu, kai js klajojote po kalnus, regdamas visus tuos reginius, a namuose buvau niks smulk t vyki apraym. Prajus madaug savaitei po ms pokalbio, arlotsvilio laikratyje pasirod tokia inut: Atlikdami lidn priederm, praneame, kad mir Ogastas Bedlo, dentelmenas, kuris savo draugiku bdu ir didelmis dorybmis seniai buvo pelns arlotsvilio piliei palankum. Misteris B. jau kelis metus sirgo neuralgija, kurios priepuoliai ne kart galjo baigtis lemtingai, taiau it lig galima laikyti tik alutine mirties
705
Turinys

prieastimi. Mirtis uklupo nepaprastomis aplinkybmis. Ikylaudamas po Uoltuosius kalnus, Bedlo persiald ir po keli dien m kariuoti, be to, jam prasidjo smarks kraujopldiai galv. Nordamas palengvinti ligoniui kanias, daktaras Templtonas nusprend imtis vietinio kraujo nuleidimo ir tuo tikslu pridjo prie ligonio kaktos kelias dles. Per pasibaistinai trump laik pacientas mir, o vliau paaikjo, kad ind su dlmis atsitiktinai buvo pakliuvusi viena i nuodingj siurbli, kurios kartais aptinkamos ms tvenkiniuose. Tas kirminas prisisiurb prie plonos smilkinio arterijos. Dl savo panaumo medicinin dl tasai nuodingas padaras buvo pastebtas pernelyg vlai. N. B. Nuodingj arlotsvilio siurbl galima atpainti i juodos spalvos, banguot, vilnijani tarsi gyvats rangymasis judesi. Apie nepaprast atsitikim man teko kalbtis su minto laikraio redaktorium, ir man staiga ov galv paklausti, kaip galjo nutikti, kad ligonio pavard laikratyje virto Bedlo. Turbt, tariau jam, turjote prieasi tokiai raybai, taiau a visuomet maniau, kad i pavard raoma su u gale.
706
Turinys

 Prieasi? nustebo jis. Ne, tai tiesiog spaustuvs klaida. Visame pasaulyje ta pavard raoma su u gale, ir niekad gyvenime nemaiau jos kitaip paraytos. Vadinas, sumurmjau po nosim eidamas prie dur, tiesa u pramanus keistesnP8, nes Bedlo be u yra i kito galo parayta Oldeb pavard! O tas mogus dar neka man apie spaustuvs klaid.

707

Turinys

GYVJ LAIDOJIMAS

Yra tem, kurios, neapsakomai visus domindamos, visgi yra pernelyg kraupios groinei literatrai. Raytojams dert j vengti, jeigu jie nenori eisti ar sukelti pasibjaurjimo. Tik tiesos didyb ir rstumas gali pateisinti j atsiradim knygose. Pavyzdiui, svaigus alpulys gniauia gerkl skaitant apie klimsi per BerezinP1, Londono marP2, ems drebjim LisabonojeP3, imto dvideimt trij belaisvi t Kalkutos Juodojoje duobjeP4. iose istorijose sukreia patsai vykis, faktas, atsitikimas. Bdamos pramanytos, jos kelt mums pasidygjim. Paminjau tik kelias didiausias ir spdingiausias monij itikusias negandas, bet j tragikum nulemia ne pobdis, o t nelaimi mastas. Skaitytojui nra reikalo priminti, kad ilgame ir lidname monijos nelaimi srae galiau rasti daugel atvej, kai vieno mogaus daliai tenka nepakeliamos kanios, kur kas baisesns u tas, kurias atnea didiausios katastrofos. Tikroji neganda didiausia nelaim uklumpa vien mog ir yra nedaloma. U tai, kad
708
Turinys

iurpiausios agonijos pasirenka mones po vien, o ne briais, turim dkoti Aukiausiojo gailestingumui! I siaubingiausi monijai skirt ibandym pats baisiausias, be abejo, yra bti palaidotam gyvam. Mstaniam mogui nekils noras ginytis, kad tai atsitinka danai, labai danai. Riba, skirianti Gyvenim nuo Mirties, tra miglota ir neryki. Kas gali pasakyti, kur baigiasi viena ir prasideda kita? inome, kad yra lig, kai visi gyvybs poymiai lyg ir ugsta, bet tai tik apmirimas. Tai laikina pertrauka ito nesuvokiamo mechanizmo darbe. Praeina kakiek laiko ir paslaptingas, nematomas principas vlei paleidia suktis stebuklingus smagraius ir uburtus tekinius. Sidabro gija buvo atsileidusi ne aminai, aukso taur nra nepataisomai suduusi. Bet kur tuo tarpu buvo siela? Jeigu ir atmestume neivengiam ivad a priori164, kad tam tikros prieastys turi tam tikras pasekmes, ir mogus, laikinai apmirus jo gyvasiai, gali bti prie laik palaidotas, jeigu ir atmestume tokius samprotavimus, gydytojai i savo patirties ino pakankamai tiesiogini liudijim, jog toki
164I

pat pradi, iankstin (lot.).

709
Turinys

palaidojim bta daugyb. Tuojau pat galiu pateikti kok imt toki atvej, rodom dokumentais. Viena i toki nepaprast istorij, kurios aplinkybes galbt dar prisimena kai kurie mano skaitytojai, nelabai seniai nutiko kaimyniniame Baltimors mieste ir iki irdies gelmi sujaudino daugum gyventoj. mona vieno i labiausiai nusipelniusi miesto piliei, garsaus teisininko ir Kongreso nario, netiktai apsirgo neinoma liga, prie kuri liko bejgiai labiausiai prityr daktarai. Prisikankinusi moteris mir, ar bent buvo palaikyta mirusia. Niekas netar, nes tam ir nebuvo jokio pagrindo, kad ji dar gyva. Visi poymiai rod j mirus. Veidas sukrito, bruoai sugrietjo. Lpos nusida marmuriniu blykiu. vilgsnis ugeso. Knas atalo. Pulsas liovsi tvinksjs. Velion tris dienas laik paarvot, kol jos knas sustingo, tarytum suakmenjo. Todl buvo imta skubintis su laidotuvmis, nelaukiant, kol lavonas neivengiamai prads pti. Velion palaidojo eimos rsyje, kurio paskui niekas neatidar trejus metus. Tam laikui prajus, rsio durys vl atsivr priimti dar vien sarkofag, bet deja! koks baisus smgis lauk vyro, kuris savo rankomis atidar duris! Vos joms prasivrus, kakoks baltas vaiduoklis barkdamas krito jam ran710
Turinys

kas! Tai buvo jo monos skeletas su dar nesudljusiomis kapmis. Nuodugnus tyrimas parod, kad ji greiiausiai atsigavo antr dien po laidotuvi ir tol stengsi itrkti i karsto, kol is judinamas nukrito nuo paauktinimo ir suskilo, itaip j ilaisvindamas. Atsitiktinai rsyje paliktas ibintas buvo rastas tuias, nors, inoma, aliejus galjo ir igaruoti. Laipt, vedani kraupi patalp, viruje guljo karsto nuolaua, kuria nelaimingoji, matyt, trank geleines duris, nordama, kad j kas igirst. Tai darydama ji apalpo ar tiesiog mir i siaubo, o jai krintant kaps usikabino u geleini virb. Taip ji ir liko stovti, taip ir sudljo. 1810 metais Pranczijoje gyvas mogus buvo palaidotas tokiomis aplinkybmis, kurios kaip niekad patvirtino taisykl, jog teisyb danai keistesn u pramanus. Tos istorijos didvyr panel Viktorina LafurkadP5 jauna kilmingos gimins atala, didiai turtinga ir nepaprastai grai. Tarp galybs jos garbintoj buvo iuljenas Bosin, neturtingas literatas ar urnalistas. Jo talentas ir grai ivaizda atkreip paveldtojos dmes, ir mergina, matyt, visa irdim pamilo jaunuol, taiau atstm j, neveikusi aristokratiko ididumo, ir pagaliau itekjo
711
Turinys

u pono Renalio, bankininko ir jau spjusio pasiymti diplomato. Taiau netrukus po vedyb is ponas pamiro savo mon ir netgi m bjauriai su ja elgtis. Pragyvenusi su tuo mogumi kelis pasigailjimo vertus metus, ji mir, bent jau jos bkl niekam nekl abejoni. Palaidojo j ne rsyje, o paprastame kape gimtajame sodiuje. Apimtas nevilties ir tebedraskomas neiblstanios aistros, simyljlis keliauja i sostins tolim provincij, kurioje yra tas sodius, turdamas romantik tiksl ikasti mylimj ir nusikirpti garban jos nuostabi plauk. Jis randa kap. Vidurnakt ikasa karst, atidaro j ir jau ketina kirpti garban, kai staiga jo mylimoji atmerkia akis. Gyvyb joje dar ruseno, ir mylimojo glamons paadino j i miegligs, kuri buvo palaikyta mirtim. Jis nedelsdamas nugabena j savo kambar kaime. Gerai nusimanydamas medicin, griebiasi stiprinamj vaist. Galop ji atsigauna, atpasta savo igelbtoj. Pasilieka su juo, kol palengva atgauna jgas. Moters irdis ne akmuo, ir ita paskutin meils pamoka j pagaliau suminktina. Ji atiduoda savo ird Bosin. Pas savo vyr negrta, o nuslpusi nuo jo prisiklim, pabga su mylimuoju Amerik. Po dvideimties met abu grta Pranczijon, tikdamiesi, kad lai712
Turinys

kas bus pakeits ivaizd ir kad draugai neatpains. Taiau jie apsirinka. Vos j ivyds, Renalis atpasta savo mon ir pareikia j savo teises. Ji atstumia reikalavim, o teismas palaiko moters pus, nusprsdamas, jog ypatingos aplinkybs, prabg metai panaikino santuok tiek tiesiogine, tiek statymo prasme. Leipcigo Chirurginis urnalas, didiai autoritetingas, ger vard pelns leidinys, vertas to, kad j verst ir leist kokia nors leidykla Amerikoje, paskutiniajame numeryje papasakojo dar vien pana labai lidn atsitikim. Vienas artilerijos karininkas, miliniko augumo ir pavydtinos sveikatos vyras, krisdamas nuo neijodinto arklio smarkiai susitrenk galv ir ikart neteko smons. Kaukol pasirod iek tiek skilusi, taiau gyvybei pavojus negrs. Trepanacija pavyko skmingai. Ligoniui buvo nuleistas kraujas ir imtasi kit prastini bkl lengvinani priemoni. Taiau knas po truput m stingti, ir pagaliau visi paman, jog vyrikis mir. Orai laiksi ilti, ir j su nederama skuba palaidojo vienose i viej kapini. Laidojo ketvirtadien. Sekmadieniais kapins kaip paprastai pilnos moni ir madaug pusiaudien kilo smyis, kai
713
Turinys

kakoks valstietis, prisds ant karininko kapo, m dievagotis, kad po juo sujudjusi em, tarsi kas bt bands ilsti ems paviri. I pradi jo niekas ir klausyti nenorjo, taiau mogus atrod lyg paklaiks ir tiek nirtingai oko rodinti savo ties, kad mons sunerimo. I kakur paskubomis gautais kastuvais buvo atkastas nepadoriai seklus kapas ir pasirod palaidotojo galva. Jis karste buvo kone atsisds, sugebjs vargais negalais kilstelti dangt. T mog nedelsiant nugabeno artimiausi ligonin, kur jis buvo pripaintas gyvas, bet priduss. Po keli valand jis atsigavo, paino draugus ir usikirsdamas papasakojo apie karste patirtas kanias. I jo pasakojimo paaikjo, kad jis turjo smon dar koki valandl po laidotuvi ir tik paskui nualpo. Kapas buvo nerpestingai ir atsainiai upiltas puria eme, pro kuri galjo prasiskverbti oras. Jis girdjo vir galvos moni ingsnius ir djo visas pastangas, kad pats bt igirstas. Pasak jo, i gilaus miego j paadins lankytoj sukeltas urmulys ir vos atgavs ad jis suvok savo padties kraupum. Raoma, kad ligonis jautsi gerai ir spariai taissi, bet tapo undaktariko eksperimento auka. Jam
714
Turinys

prijung galvanin baterij, ir jis mir nuo priepuolio, kuriuos tas aparatas kartais sukelia. Kalbdamas apie galvanin baterij, prisiminiau plaiai nuskambjus ir nepaprast atsitikim, kai mintas prietaisas padjo grinti gyvyb jaunam Londono advokatui, kuris palaidotas ibuvo kape kone dvi dienas. Tai atsitiko 1831 metais ir tuo sukl didel sensacij, apie kuri visi tik ir tenekjo. Ligonis, Edvardas Stepltonas, greiiausiai mir nuo viduri iltins su keliais tai ligai nebdingais simptomais, suklusiais ligon gydiusi daktar didel smalsum. Palaik ligon mirusiu, gydytojai kreipsi jo draugus, praydami leidimo skrodimui, taiau tokio leidimo negavo. Kaip danai tokiais atvejais nutinka, kada giminaiiai draudia skrosti velion, daktarai nutar po laidotuvi slapta ikasti kn ir j itirti. Susitarti su viena i kap plik gauj, kuri Londone nestigo, buvo vieni niekai, ir trei nakt po laidotuvi tariamasis lavonas buvo ikastas i atuoni pd gylio kapo ir nugabentas vienos privaios ligonins lavonin. Kai pilve jau buvo spta padaryti didel pjv, medikai pastebjo, kad audiniai tebra rausvi ir nesuir, tad nutar prijungti baterij. Bandymai buvo daromi vienas po
715
Turinys

kito, taiau neatsitiko nieko ypatinga, ko nebdavo anksiau per panaius bandymus, nebent por kart kn supurt panas konvulsijas traukuliai. Buvo pats vidurnaktis. Artinosi aura, ir jie nutar skrodim pradti nedelsiant. Taiau studentui ypa magjo pasitikrinti vien savo prielaid, ir jis papra leidimo prijungti galvanin baterij prie vieno krtins raumen. greitosiomis prapjaut aizd buvo kitas laidas, ir numirlis t pat akimirk, staigiai, taiau be mlungik judesi, paoko ant koj, atsistojo vidury kambario ir kelias sekundes neramiai pasivalgs po kambar prabilo. I jo kalbos nebuvo galima suprasti n odio, nors skiemenis jis tar aikiai kiriuodamas. Baigs kalbti, jis nuvirto ant grind. Kur laik visi stovjo it stabo itikti, taiau reikalo svarba netrukus visiems grino ad. Buvo aiku, kad Stepltonas gyvas, tik nualps. Eteriu j greitai atgaivino, ir po kurio laiko jis sveikas ir gyvas gro gyveniman pas savo draugus, nuo kuri inia apie jo prisiklim buvo slepiama ligi tol, kol galima buvo nesibaiminti dl jo sveikatos. Telieka sivaizduoti biiulius apmusi diugi nuostab. Taiau labiausiai ioje istorijoje jaudina tai, k papasakojo patsai Stepltonas. Jis tvirtino vis t
716
Turinys

laik neprarads smons, silpnai ir miglotai suvokdamas visk, kas djosi aplinkui, nuo tos akimirkos, kai daktarai paskelb j mirusiu, iki tada, kai nuvirto ligoninje ant grind. A gyvas buvo tie niekieno nesuprasti odiai, kuriuos jis band irkti visa savo esybe, kuomet suprato pakliuvs patologoanatom rankas. Toki istorij galima veim priversti, bet kam juk nereikia rodinti, jog kartais palaidojami gyvi mons. Turdami omeny, kiek nedaug dl suprantam prieasi mes galime inoti toki atvej, turime pripainti, jog taip danai vyksta mums to n netariant. Kai vienu ar kitu tikslu tenka sutrikdyti kapuose besiilsinij ramyb, labai danai griauiai randami tokioje padtyje, kuri kelia bais tarim. Kad ir kokie baiss bt tarimai dar baisesni tokie likimai. Galime nedvejodami teigti, kad nra pasaulyje didesni dvasios ir kno kani u tas, kurias patiria prie laik palaidotasis. Keistas sunkumas, uguls krtin, dusinantis drgnos ems kvapas, prigludusios prie kno kaps, plieninis ankto bsto glbys, nepervelgiama Nakties juoduma, neaprpiama lyg jra ir slegianti tyla, nematoma, bet jau717
Turinys

iama alia esanti nugaltoja kirmis visa tai, kartu su mintimis apie viruje palikt ol ir or, prisiminimai apie brangius draugus, kurie visk met lkte atlkt tavs gelbti, jeigu tik numanyt tave itikus likim, ir supratimas, kad niekas jiems to neprane, kad esi beviltikoje padtyje kaip tikras numirlis tokios mintys dar tebeplakanioje irdyje sukelia nenusakom siaub, kurio nesukurt netgi lakiausia vaizduot. Nra ioje emje didesni ibandym, ir sunku sivaizduoti k klaikesnio esant pragaro gelmse. Todl visos panaios istorijos baisiai visus traukia, bet tas susidomjimas, skatinamas baimingo domesio jau vien tokiai temai, gerokai priklauso nuo to, ar mes tikime, jog pasakojami tikri atsitikimai. Tai, k dabar papasakosiu, patyriau savo kailiu. Prie kelet met buvau kankinamas ligos, kuri gydytojai vadino katalepsija, nerasdami jai geresnio vardo. Nors tiesiogins ir alutins ligos prieastys ir net pati diagnoz tebra migloti, pirmieji akivaizds simptomai isklaido abejones. Nukrypimai nra reikmingi. Kartais ligonis guli koki dien arba dar trumpiau, lyg apsirgs mieglige. Jis guli bejausmis, n nekrusteldamas, bet irdis vos vos plaka, knas nra visikai atals, skruostai ilieka
718
Turinys

mauml parausvj, ir priki prie lp veidrodl sitikinsime, jog plauiai dirba savo darb, nors ir su pertrkiais. Kartais transas utrunka ilgas savaites net mnesius, nors nuodugniausi tyrimai ir atkakliausi medicininiai bandymai neranda n maiausio skirtumo tarp tokios nelaimingojo bkls ir to, k vadiname mirtim. Danai ligon nuo per ankstyvo palaidojimo igelbsti tai, kad artimieji ino jo polink katalepsij, visuomet sukeliani abejones, o labiausiai tikina faktas, kad knas nepradeda irti. Laim, liga atslina pamau. Pirmieji poymiai, nors ir ryks, nekelia abejoni. Priepuoliai uklumpa vis smarkesni, kiekviena itiktis vis ilgesn u ankstesnij. Daniausiai tai ir igelbsti nuo kapo. Nelaimlio, kur be gailesio surieia jau pirmasis priepuolis o itaip atsitinka dar gyvo neivengiamai laukia kapas. Beveik taip pat atsitiko ir man. Kartais be aikios prieasties nugrimzdavau alpulio ar lyg kokio apkvaitimo bsen ir itaip guldavau, nejausdamas skausmo, nestengdamas pajudti ir, ties sakant, galvoti, taiau suvokdamas letargo atbukinta smone gyvenim ir aplink stovinius mones; toks ilikdavau iki kriz nuslinkdavo ir pojiai vl sugrdavo. Kitais sykiais priepuolis ugridavo
719
Turinys

tarsi lavina, ir a kaip pakirstas virsdavau i koj. Mane praddavo pykinti, knas nutirpdavo, sustirdavo, galva apsunkdavo, ir a isitiesdavau paslikas. Itisas savaites regdavau vien tutum juod ir bead, ir Niekas tapdavo mano pasauliu. Visikas susinaikinimas nebt galjs atneti didesns nebties. Po toki priepuoli atsigaudavau negreit, tuo liau, kuo staigesni bdavo priepuoliai. Kaip nuvinta aura vieniam valkatai, ilg iemos nakt besibastaniam tamsiomis gatvmis, taip pat nenoromis, taip pat sunkiai, nedama tok pat diaugsm man ibrkdavo smon. Apskritai buvau geros sveikatos, j trikd vien tas polinkis trans; ligos, galima sakyti, nejauiau, ji veik tik mano mieg. Pabuds a savs dar nejausdavau: guldavau ilgai it apsvaigs, smon, ypa atmintis, grdavo nenoriai. Mano knas gyveno be rpesi, utat dvasios kanioms nebuvo galo. Kalbjau tik apie kirminus, antkapius ir epitafijasP6. kyriai lindo mintys apie mirt, ir baim, kad galiu bti palaidotas gyvas, mane persekiote persekiojo. Kraupus pavojus kybojo vir mans ir dien, ir nakt. Dienomis ios mintys kankindavo mane nepakeliamai, naktimis iki beprotybs. Kai em uguldavo nirioji
720
Turinys

Tamsa, nuo kiekvienos tokios minties virpdavau nelyginant katafalko kutas. Galop gamta neitverdavo nepaliaujamo budjimo, ir a nusileisdavau miegui tik po ilgos kovos, nes bijodavau atsibusti jau kaip kapo gyventojas. Pagaliau pavykdavo usnsti, bet a atsidurdavau komar pasaulyje, vir kurio, isktusi juodus sparnus ir visk ugodama j eliu, skland gdi kapini idja. I begals niri vaizdini, lankiusi mane sapnuose, papasakosiu vien. Buvau, regis, atguls vien ilgiausi ir giliausi katalepsijos priepuoli. Staiga pajutau ant kaktos alt kaip ledas rankos prisilietim, ir kakas nekantriai, dusliu balsu sunabdjo man prie ausies: Kelkis! Atsisdau lovoje. Tamsu nors ak durk. To, kuris mane kl, negaljau irti. Neprisiminiau, nei kuomet mane itiko priepuolis, nei kur jis mane uklupo. itaip man begulint ir bandant surikiuoti mintis, alta ranka grieb u rieo ir m nekantriai purtyti, o balsas vl dusliai tar: Kelkis! Ar a neliepiau tau keltis? Kas tu esi? paklausiau. Ten, kur gyvenu, a neturiu vardo, niriai atsiliep balsas. Kadaise buvau mirtingas, dabar a demonas. Buvau iaurus, dabar gailestingas. Jauti,
721
Turinys

kaip a virpu? Kalbu, o dantys kalena, bet dl to kalta ne vsuma nakties nakties, kuri neturi pabaigos. Tai nuo nenusakomo siaubo. Kaip tu gali ramiai miegoti? Man umigti neleidia nemonik kani riksmas. Neturiu jg jas irti. Kelkis! Eik paskui mane Nakt, ir a atversiu tau kapus. Argi ne sielvartingas reginys? irk! Pavelgiau, ir nematomas vedlys, vis dar nepaleisdamas rankos, privert atsiverti visus monijos kapus. Virum kiekvieno kapo silpnai vytdamos pleveno fosforins ugnels, apviesdamos giliausias kap gelmes ir nesuskaiiuojamus knus, apvilktus kapmis ir lidnai mieganius aminuoju miegu su kirminais. Deja! Tikrai miegani buvo nedaug, utat nepalyginti daugiau, milijonai buvo toki, kurie visai nebuvo sumerk aki. I vis pusi sklido bejgikas ir niaurus kap bruzdesys, i tkstani kap dugno girdjau gd kapi nares. O tarp t, kurie i pairos ilsjosi ramybje, ivydau daug vienaip ar kitaip persisukusi ir gulini kitokiose padtyse, negu arvojami numirliai. irjau iplts akis, o balsas vl tar: Ar ne lidnas reginys? Dar nespjau rasti odi atsakymui, kai jis paleido mano rank, ugnel ugeso, kapai vienu
722
Turinys

kartu usivr, ir i ten vlei atsklido pratisos ir sielvartingos dejons, kuriose vl o Dieve! igirdau: ar tai ne lidnas reginys? Baisus slogutis, kur regjau naktimis, savo juod darb dirbo ir pravitus. Nervai visai pakriko, ir kasdien gyvenau slegiamas nuolatinio siaubo. Bijodavau raitas ar psiomis palikti namus, nenorjau imtis jokio darbo, dl kurio turiau kelti koj i nam. Daugiau nedrsau likti vienas, nejausdamas alia mogaus, inanio apie mano polink katalepsij, kad nelauktai ukluptas priepuolio nebiau palaidotas, niekam nespjus suprasti mano tikrosios bkls. Nepasitikjau savo geriausi biiuli globa, abejojau j itikimybe. Nuogstavau, kad gilesnis nei paprastai transas tikins juos, kad jau neatsigausiu. Baim taip susuko man galv, jog miau tarti draugus, kuriems buvau nelengva nata ir gyvas rpestis, jog pasinaudoj ilgesniu priepuoliu jie pabandys manim nusikratyti. Bergdiai jie mane ramino, skelb ikilmingas priesaikas, jog nieku gyvu neduos mans palaidoti tol, kol knas neprads irti. Taiau, nepaisant vis tikinim, mirties baim ugniau sveik prot niekas negaljo mans paguosti. Prisigalvojau sudtingiausi apsisaugojimo priemoni. Be kita ko, liepiau perstatyti ei723
Turinys

mos laidojimo rs taip, kad jis lengvai atsidaryt i vidaus. Tereikia spustelti ilg, rsio vidur siekiani kart, kad atsivert geleins rsio durels. Ten lengvai patekdavo oras ir viesa; pasirpinau vandens ir maisto atsarga, kuri galjau ranka pasiekti i mans laukianio karsto. Jo dugnas buvo iltai ir minktai iklotas, o karsto dangtis, kaip ir rsio durels, buvo taip taisytos, kad atsidengdavo nuo menkiausio krusteljimo. Be to, rsio palubje kabojo varpas, nuo kurio svambalo karanti virv buvo prakita pro skyl karsto dangtyje ir turjo bti pririta numirliui prie rankosP7. Bet deja! Joks budrumas negali apsaugoti mogaus nuo jo likimo! Net mantriausios apsaugos priemons negali igelbti nuo neapsakom kani, laukiani nelaimingojo, kuriam lemta bti palaidotam gyvam. Pagaliau pajutau kaip ne syk yra tek kaip nebties tams praplia pirmosios grtanios smons provaists. Smon brko palengva, vlio ingsniu. Mieguistas apkvaitimas. Abejingumas bukam skausmui. Apatija, neviltis, neveiklumas. Paskui, po ilgos pertraukos kakas ausyse pradeda skimbioti, ir vl nebtis; vliau galnes tarsi adatlm ima badyti ir dar syk saldi ir rami aminyb, pro kuri mintys sunkiai skinasi keli
724
Turinys

 smegenis, paskui vl nusksti umartin ir vl pasijunti gyvas. Galiausiai suvirpa akies vokas, ir lyg elektros smgis nutvilko siaubas, klaikus ir odiais nenusakomas siaubas, nuo kurio kraujas plsteli i smilkini ird. Ir pirmas bandymas kak galvoti. itai pavyksta galvoje trumpam mkteli mintis. Tuomet, galima sakyti, sugrta prisiminimai, ir a galiu vertinti savo bkl. Jauiu, kad ne iaip sau buvau umigs, kad mane buvo pakirts priepuolis. Staiga virpani smon lyg potvynio banga utvindo mintis apie vien Pavoj vienintel vaiduoklika ir visk savimi ugoianti mintis. Kelias minutes lieku gulti nejuddamas. Trksta dvasios stiprybs judesiui, kuris parodyt man, kur esu atsidrs, bet irdies kamputyje kakas nibda, jog tai atsitiko. Neviltis, neviltis, kurios negali sukelti jokia kita nelaim, priveria mane pagaliau praplti apsunkusius vokus. A atsimerkiau. Aplinkui tamsa, juoda tamsa. inojau, kad priepuolis jau prajo, kad mano negalios kriz jau praeityje. inojau, kad regjimas sugro, taiau aplink mane nepasidar viesiau vien tik nepervelgiama juodos Nakties juoduma. Pabandiau suukti; sukeps lieuvis ir lpos mlungikai trkteljo, bet n garselis neisprdo
725
Turinys

i sukritusi plaui, kurie kartu su irdim plasteldavo sulig kiekvienu atkakliu bandymu kvpti oro. Ir tai pro nusiminimo debes spindo gerasis angelas Viltis, nes a prisiminiau visas atsargumo priemones, kuriomis buvau pasirpins. Sukaups jgas, miau visu knu kaip pals rangytis, kad karsto dangtis nulkt alin. Jis n nekrusteljo. Panariau ranka varpo virvs jos nebuvo. Vilties angelas nusklend, ir vl m digauti Neviltis, nes po nugara nepajutau savo rankomis rpestingai patiesto iuinio, o nerves trenk bdingas ems kvapas. Ivada tegaljo bti viena: a ne rsyje. Priepuolis uklupo ne namuose, o tarp svetim moni kur ir kaip ten atsidriau, neprisiminiau ir jie palaidojo mane kaip un, ukal greitosiomis padaryt karst ir giliai paki po velna paprastame ir bevardiame kape. Tas baisus sitikinimas smelksi tolimiausias sielos kerteles, ir a dar syk pabandiau surikti. Poemi Nakties viepatij perskrod pratisas, klaikus mirtaniojo klyksmas. Ei! Ei tu! igirdau iurkt bals. Kas per velniava? paklaus kitas. Lsk lauk! paliep treias. Ko rki lyg skerdiamas? tar ketvirtas.
726
Turinys

T pat akimirk mane sugrieb ir kur laik be gailesio purt keli iurkios ivaizdos vyrai. Jie mans nepaadino, nes jau nemiegojau, taiau sugrino atmint. Tai atsitiko Rimonde, Virdinijos valstijoje. Su biiuliu isirengme pamedioti Deimso ups pakrantse, kelios mylios pasroviui nuo ms nam. Pavakary uklupo audra. Vienintel tinkam prieglobst radome kajutje laivikio, imetusio inkar vidury ups ir pakrauto juodemiu. sikrme kaip mokdami ir likome nakvoti. Miegojau ant vieno i dviej gult. Vargu ar reikia pasakoti, kokie bna gultai eiasdeimties ar septyniasdeimties ton talpos laivuose. Manasis plikos lentos, plaiausia vieta atuoniolika coli, tiek pat nuo gulto iki lub. Tik vargais negalais ten sispraudiau. Taiau miegojau kaip umutas, o tuos vaizdinius ne sapn ir ne komar maiau todl, kad guljau taip anktai, kad buvau persekiojamas manijos ir kad po miego, kaip minjau, man sunkiai sugrdavo atmintis. Mane purt sugrieb laivo komandos vyrai ir krovikai. ems kvapas sklido nuo krovinio. Smakro raitis nosin, kuria buvau pasiris vietoj prastos naktins kepuraits.
727
Turinys

Taiau kania, kuri itvriau, tikrai buvo neigalvota, o tokia pat, kaip ir atsidrus kape. Baisi ir nenusakomai klaiki buvo ta kania, taiau Blogis virsta Griu: tas sukrtimas verste ivert mano siel, ir a miau pasitikti savimi, pasitais nuotaika. Ikeliavau usien, miau atkakliai manktintis. Kvpavau kaip laisvas mogus. Galva buvo uimta ne mirtim, o kitais dalykais. Imeiau lauk visas medicinines knygas. BjukenP8 sudeginau. Daugiau nebeskaiiau nei Nakties apmstymP9, nei postringavim apie kapus, nei istorij apie vaiduoklius toki kaip itoji. odiu, tapau mogum ir miau monikai gyventi. Po tos nepamirtamos nakties nutrenkiau alin visas vaiduoklikas baimes, o su jomis ir lig matyt, t baimi prieast, o ne pasekm. Kartais nutinka, kad sveikai mstaniam Protui emikas gyvenimas gali virsti pragaru, taiau mogaus vaizduot ne KaratidP10, kurios paslaptis bt galima liai brautis. Deja! inoma, tamsi ano pasaulio siaub kariauna nra vien vaizduots padarinys, bet kaip ir demonai, lydj AfrasiabP11 kelionje OksoP12 upe, ji miega, nes pabudusi mus praryt; tesnaudia ji ramybje, antraip ms laukia pratis.
728
Turinys

MESMERIKAS APREIKIMAS

Kad ir kokie abejotini ligioliniai bandymai mokslikai paaikinti mesmerizmP1, iuo metu beveik visi pripasta stulbinamus io reikinio rezultatus. Dauguma abejojanij prisiek abejotojai, niekam tik ir gero odio neverti mons. Todl tuias dalykas ms dienomis bandyti rodinti, jog mogus vien valios jga gali taip paveikti kit mog, kad jo bsena pasidaro visais poymiais panai mirties bsen arba bent jau panaesn negu kokia kita jums inoma bsena kad itaip paveiktas mogus beveik praranda iorinius pojius, jei nededa pastang juos ilaikyti, utat jo jusena atsiveria kol kas neinia kokiais keliais dalykams, nepasiekiamiems ioriniams jusls organams; maa to, kad jo protiniai sugebjimai tarsi pabunda i miego ir veriasi aukt, kad tarp jo ir j paveikusio mogaus nusistovi glaudus abipusis ryys ir pagaliau, kad imlumas taigai priklauso nuo seans danumo, o tie nepaprasti, mesmerizm lydintys reikiniai, tolydio rykja ir gilja.
729
Turinys

Ivardyti dalykai priklauso bendriems mesmerizmo dsniams ir nra reikalo apie juos nekti, tad iandien nevarginsiu skaitytoj i ties dstymu. iuokart turiu visai kitok tiksl. Esu pasirys, netgi nepaisydamas pykio moni, kurie tebra kupini prietar, smulkiai, be paaikinim atpasakoti nepaprast pokalb su mieganiu mogumi. A jau senokai atlikinjau mesmerizmo seansus su mogumi, apie kur pasakoju (p. Vankerku), ir taigos jga bei mesmeriki pojiai jau buvo nepaprastai ilavj. Jis jau daug mnesi grmsi su diova, kurios paius nemaloniausius simptomus man pavyko suvelninti manipuliacijomis, ir mnes, nakt i vieno treiadienio ketvirtadien, a buvau pakviestas prie jo lovos. Ligonis jaut stiprius skausmus irdies srityje ir sunkiai kvpavo; buvo akivaizds astmos poymiai. Paprastai spazmai atsileisdavo pridjus garstyi prie nervini centr, bet inakt ta priemon negelbjo. Man jus kambar, jis pasitiko mane diugiai ypsodamasis ir, nors kentjo didelius skausmus, buvo valus ir aikaus proto. Pakvieiau jus iandien, tar jis, ne tiek nordamas knik kani palengvinimo, o greiiau tam,
730
Turinys

kad patenkintumt mano smalsum ir paaikintumt kai kuriuos psichinius reikinius, pastaruoju metu kelianius man nuostab ir nerim. Js inote, kad ligi iol a su ypsena klausydavausi kalb apie sielos nemirtingum. Negaliu neigti, kad kain kur giliai, sakytum toje paioje sieloje, kurios buvimo nepripainau, visuomet ruseno nuojauta apie jos egzistavim. Taiau ta nuojauta niekuomet nebuvo tapusi sitikinimu. Mano protas su tuo neturi nieko bendra. Visi mginimai rasti logik paaikinim baigdavosi tuo, kad palikdavau dar didesnis skeptikas. Man patar paskaityti KuzenP2. Gilinausi jo, taip pat jo koleg amerikiei ir europiei veikalus. Pavyzdiui, man rankas pakliuvo BraunsonoP3 arlzas Elvudas. Perskaiiau t knyg su didiuliu susidomjimu. Nors ji, mano galva, logika, taiau tose vietose, kur logikos trksta, deja, pradedi nebetikti herojumi. Pagaliau ir, mano supratimu, knygoje tatai akivaizdu atrodo, kad herojui nepavyksta tikinti ir paties savs. Pabaigoje jis, kaip ir TrinkuloP4 vyriausyb, jau nebeprisimena, kas buvo pradioje. Trumpai nekant, netrukus sitikinau, kad jeigu mogui ir manoma logikai kalti galv, kad jis nemirtingas, tatai gali bti pasiekta anaiptol ne abstrakiais ivediojimais, kuriais taip
731
Turinys

mgaujasi Anglijos, Pranczijos ir Vokietijos moralistai. Abstrakts samprotavimai gali bti smagi proto mankta, bet jie nepadeda pasiekti tikrojo suvokimo. Padariau ivad, kad bent ioje emje filosofija nepajgi pratinti mus velgti reikini kokybs daiktikos esms. Mes patys, ms siela, gal to ir geist, taiau protas to niekada nepriims. Taigi kartoju, kad a tarsi jauiau turs siel, bet to niekad nesuvokiau protu. Taiau pastaruoju metu tasai jausmas sakytum pagiljo ir virto kakuo panaiu sutaikint prot, tad man dabar sunku bt atskirti, kur yra katras. Tokiam pasikeitimui poveik, matyt, turjo mesmerizmas. Geriausiai t mint galiau paaikinti tuo, kad mesmerizmo pakyltas a suvokiau dalykus, kurie pasiekiami tik esant tai neprastai bsenai ir kurie, kaip ir dera mesmerizmo reikiniams, nutrksta grus normali, bet jau paenklint egzistencij. Gyvenaniam miege mintys ir j ivados, kitaip sakant, prieastys ir j pasekms, yra neatskiriami. Esant normaliai bsenai, prieastis inyksta, lieka tik jos padarinys, taiau ir io tiktai dalis. itaip bemintydamas prijau prie ivados, kad ger rezultat bt galima pasiekti pateikiant man kuomet esu mesmerikai paveiktas gerai apgalvo732
Turinys

tus klausimus. Js danai esate stebjs nuostabi umigdytj savivok jie kuo puikiausiai geba analizuoti savo bkl; toji savivoka ir gali padti teisingai parinkti klausimus. A, suprantama, sutikau atlikti tok eksperiment. Keli rank judesiai ir Vankerkas umigo mesmeriku miegu. Jo alsavimas ikart isilygino, ir atrod, kad ligoniui atslgo skausmai. Paskui tarp mudviej prasidjo toksai pokalbis: V. ms panekesyje ligonis, P. a pats. P. Ar js miegat? V. Taip ne, noriau migti kieiau. P (Padars dar kelis judesius rankomis) Ar dabar . miegate? V. Taip. P Kaip jums atrodo, kuo baigsis js liga? . V. (Ilgai dvejojs vargais negalais prabyla) A mirsiu. P Ar mintis apie mirt kelia jums lides? . V. (I karto) Ne, ne! P Ar jums patinka tokia baigtis? . V. Jeigu biau atsibuds, noriau numirti, bet dabar man vis tiek. Mesmerika bkl tokia panai mirt, kad mane patenkina.
733
Turinys

P Noriau, kad paaikintumte isamiau, pone . Vankerkai. V. Sutinku, bet tam turiau dti didesnes pastangas. Js mans ne to klausiate. P Ko tad turiau klausti? . V. Turtumte klausti nuo pradios. P Pradios? Bet kurgi pradia? . V. Js inote, kad pradia yra Dievas (iuos odius jis itaria tyliai, trkiojamu balsu, ir a pajuntu didel pagarb). P. Tai kas yra Dievas? V. (Kelias minutes patyljs) Neinau, kaip paaikinti. P Argi Dievas ne dvasia? . V. Kol nebuvau umigs, inojau, k js turite galvoje sakydamas dvasia, bet dabar man atrodo, kad tai tik odis, kaip, tarkim, tiesa, grois kitaip sakant, kokyb. P Argi Dievas nra nematerialus? . V. Nra tokio dalyko, kaip nematerialumas. Tai tik odis. Tai, kas nematerialu, to nra visikai, nebent kokyb bt daiktika. P Tsyk, ar Dievas materialus? . V. Ne (Tas atsakymas mane priblok). P Tai pagaliau kas yra Dievas? .
734
Turinys

V. (Ilgai tyljs, murmdamas) Suprantu, bet man sunku paaikinti. (Dar viena ilga pauz) Jis ne dvasia, nes jis egzistuoja. Jis ir ne materija, kaip js j suprantate. Bet materija turi pakopas, kurios mogui lieka paslaptimi; primityvusis pradas suadina subtilj, subtilusis prasismelkia primityvj. Pavyzdiui, atmosfera pagimdo elektr, o elektra prasiskverbia atmosfer. Materija kyla tomis pakopomis, pasiekdama vis auktesn laipsn, tolydio retdama ir smulkdama, kol galop virsta materija, kuri sudaryta ne i dalelyi yra nedaloma, vienalyt, ir tuomet suadinimo ir prasismelkimo dsnis pasikeiia. Ta pirmykt materija praninka visus daiktus, ir itaip ji tampa visa btimi. i materija yra Dievas. Tai, k mons bando vardyti odiu mintis, yra materijos judjimas. P Metafizikai tvirtina, kad bet koks vyksmas gali . bti apibdintas judjimu ir mstymu ir kad antrasis yra pirmojo altinis. V. Taip. Ir dabar a suprantu, kur gldi j klaida. Judjimas yra smons, o ne mstymo veiksmas. Vienalyt materija, arba Dievas, ramybs bsenoje yra (kiek mes tai sugebame suvokti) tai, k vadiname smone. Pirmykts materijos savaiminio judjimo jga (galiausiai sutampanti su mogaus
735
Turinys

valia) yra jos vienalytikumo ir visuresybs rezultatas. Kaip tatai atsitinka neinau, ir dabar matau, kad niekad nesuprasiu. Taiau vienalyt materija, pradjusi judti veriama dsnio ar joje paioje slypinios kokybs ir yra mintis. P Ar negaltumte plaiau paaikinti, k js vadi. nate vienalyte materija? V. Materija ilgainiui gyja tokias formas, kurios mogui yra neinomos ir nepasiekiamos jo juslei. Imkime metal, medio pliausk, vandens la, atmosfer, dujas, ilum, elektr, vytint eter. Tai va visus ituos dalykus vadiname materija ir vis materij apibdiname vienu apibrimu, nors vargiai rasime du skirtingesnius daiktus u tuos, kuriuos nusakome metalo ir vytinio eterio svokomis. Vos tik usimename apie pastarj, mums kyla nenumaldomas trokimas sutapatinti j su dvasia arba tutuma. Ir nuo to mus sulaiko tik mintis, jog jis susideda i atom; taiau net ir dabar mes iekome isigelbjimo savikai sivaizduodami atom kaip nepaprastai ma daikiuk, bet, nepaisant to, kiet, apiuopiam, turint svor. Pamirkime eterio atomikumo idj ir daugiau negalsime jo laikyti esamybe, ar bent jau materija. Nerasdami geresnio odio, galtume vadinti j dvasia. Dabar enkime
736
Turinys

toliau pajkime dar ingsn u eterio ir pabandykime sivaizduoti materij, kuri dar retesn u eter tiek, kiek eteris retesnis u metal, ir bematant susidursime (nepaisant vis mokslik dogm) su vienalyte mase nedaloma materija. Todl, kad mums nors ir susitaikiusiems su tuo, jog atomai be galo mai mintis, jog atstumas tarp j taip pat gali bti nepaprastai menkas, atrodo ventvagika. Pagaliau pasieksime toki pakop, tok laipsn, kuomet jeigu tursime gantinai daug atom erdvs tarp j neliks ir viskas susilies. Taigi: kadangi itaip atsitikus pranyks atomin sandara, materija taps tuo, k neivengiamai pavadinsime dvasia. Taiau nekyla abejoni, kad kaip ir anksiau tai vis ta pati materija. Teisyb pasakius, negalima duoti apibrimo dvasiai, nes nemanoma sivaizduoti to, ko nra. Kai imame diaugtis tuo, kad jau bei t nutuokiame apie dvasi, apgaudinjame save, nes dvasia laikom nepaprastai iretjusi materij. P Mano galva, mintis apie absoliut materijos . sutankjim atsimua vien neveikiam prietaravim, kurio esm itin silpnas pasiprieinimas, kur dangaus knas sutinka savo kelyje, pasiprieinimas, kurio buvim, ties sakant, dabar jau daugelis pripasta, bet kuris yra toksai menkas, jog
737
Turinys

jo nepastebjo n valgusis Niutonas. Yra inoma, kad kn pasiprieinimas daugiausia priklauso nuo j tankio. Absoliutus susiliejimas reikia absoliut tank. Ten, kur nra tarpuerdvio, negali bti ir tankumo. Todl absoliuiai tankus eteris, pasitaiks vaigds kelyje, bt jai nepalyginti sunkesn klitis u gele ar deimant. V. Paneigti js ikelt prietaravim lengva, nors jis atrodo nepaneigiamas. vaigds judjimui neturi reikms, ar ji eina per eter, ar eteris per j. Didiausia astronom klaida yra aikinti nustatyt komet greiio ltjim tuo, kad jos skrieja per eter, nes kad ir kaip iretjs bt tasai eteris, jis stabdyt kometas daug greiiau, negu yra paskaiiav astronomai, kurie visaip suka uodeg, kai susiduria su j protams nekandamais dalykais. Kita vertus, greiio ltjimas tikrai egzistuoja, ir dl jo kalta trintis su eteriu, aibikai skrodianiu orbit. iuo atveju stabdanioji jga veikia akimirksniu, anuo kaupiasi ltai, be galo ir be krato. P Bet ar toks materijos sutapatinimas su Dievu . nra ventvagikas? (Turjau kelissyk pakartoti klausim, kol miegantysis j suprato) V. Gal galite paaikinti, kodl materija turt bti maiau gerbtina u dvasi? Be to, js pamirote,
738
Turinys

kad materija, apie kuri kalbu, visais atvilgiais yra smon, arba dvasia, mokslini doktrin poiriu, nes turi visus joms bdingus ikiliausius bruous ir tuo pat metu palieka tuo, k mokslas vadina materija. Dievas su visomis dvasiai priskiriamomis galiomis yra tik tobula materija. P. Vadinasi, js tvirtinate, kad judanti vienalyt materija yra mintis? V. Apskritai kalbant, is judjimas yra pasaulins smons pasaulin mintis. i mintis kuria. Visa, kas sukuriama, yra ne kas kita, kaip Dievo mintys. P Js sakote apskritai kalbant. . V. Taip. Pasaulin smon yra Dievas. Kiekvienai naujai atskirai biai reikalinga materija. P Bet dabar js kalbate apie smon ir materij . kaip metafizikas. V. Taip, kad ivengiau painiavos. Sakydamas smon, turiu galvoje vienalyt, aukiausi materij, materija vadinu visa, kas liko. P Js minjote, kad kiekvienai naujai biai rei. kalinga materija. V. Taip, nes bekn smon yra tiesiog Dievas. Tam, kad bt sukurtas individas, mstanti btyb, reikia dievikosios smons siknijimo. Taip mogus tampa paiu savimi. Nesiknijs jis bt Die739
Turinys

vas. Tas ypatingas dalies materijos judjimas yra mogaus mintis, visos jos judjimas Dievo mintis. P. Js sakote, kad nesiknijs mogus bt Dievas. V. (Ilgai dvejojs) Negaliu itaip sakyti. Tai absurdas. P (Tikrindamas savo uraus) Js tikrai sakte, . kad nesiknijs mogus bt Dievas. V. Tai tiesa. Neteks siknijimo mogus bt vadintinas Dievu tapt neindividualizuotas. Taiau jis negali bti be kno bent jau itaip n sykio nra atsitik antraip turtume sivaizduoti, kad Dievo darbas atsisuka prie j pat, tapdamas bergdias ir betikslis. mogus yra krinys. Kriniai yra Dievo mintys. O minties prigimtis tokia, kad ji yra nesugrinama. P Nesuprantu. Js sakte, kad mogus niekad . neisiskirs su savo knu? V. Sakau, kad jis niekad nebus beknis. P Paaikinkite. . V. Knai bna dvejopi: rudimentiniai ir baigtiniai; panaiai kaip dvi vikro ir drugelio bsenos. Tai, k vadiname mirtimi, tra skausminga metamorfoz. Dabartinis ms siknijimas turi ts, jis yra paruo740
Turinys

iamoji, laikina faz. Ms ateitis tobula, ubaigta ir nemari. Ateities gyvenimas ir yra galutinis tikslas. P Bet juk vikro metamorfoz yra visiems gerai . inomas reikinys. V. Mums taip, bet ne vikrui. Materija, i kurios sudarytas ms rudimentinis knas, yra apribota to kno organ, kitaip sakant, rudimentiniai organai pritaikyti materijai, kuri sudaro rudimentin kn, bet ne tai, kuria galiausiai tas knas pavirs. Todl galutin btis atskirta nuo ms poji neveikiama siena, ir mes tejauiame apvalkal, kuris nukrinta, va ir atidengia vidin form; bet ta vidin forma galima tik pojiams t, kas pasiekia galutin bt. P Js ne kart usiminte, kad mesmerika bkl . labai primena mirt. Kaip tai suprasti? V. Sakydamas, kad ji primena mirt, turiu galvoje galutin bt, nes transo metu rudimentinio kno jusl pranyksta ir a juntu tiesiogiai, be jusls organ pagalbos per tarpinink, kuris tarnaus man galutinje neorganizuotoje btyje. P Neorganizuotoje? . V. Taip, jusls organai tai prietaisai, per kuriuos mogus smoningai susilieia su tam tikromis materijos formomis bei rimis ir neturi nieko bendra
741
Turinys

su kitomis formomis bei rimis. mogaus organai pritaikyti prie rudimentinio gyvenimo ir tik prie jo; neorganizuotos galutins bties suvokimas neturi rib, iskyrus vien Dievo valios prigimt, kitaip sakant, vienalyts materijos judjim. Mintis apie galutin pavirtim jums bus aikesn, jeigu pabandysite sivaizduoti j kaip dideles smegenis. Tai ne smegenys, taiau itoks sugretinimas pads geriau visk perprasti. Tai tai: kakoks knas leidia spindulius vytint eter. is savo ruotu siunia juos akies tinklain; i ia jie pasiekia regos nerv, regos nervas perduoda juos smegenims, o smegenys spinduliavim persiunia vienalytei materijai, kuria smegenys kiaurai persismelkusios. Pastarasis judjimas ir yra mintis, kurios pirmoji banga jutimas. Tai forma, kuria rudimentinio gyvenimo smon palaiko ry su ioriniu pasauliu, kur rudimentiniam gyvenimui apriboja jo organ ypatumai. Taiau aukiausioje, neorganizuotoje btyje iorinis pasaulis nuolatos susilieia su visu knu (kaip sakiau, susidedaniu i panaios smegenis substancijos) ir j nejungia joks tarpininkas, iskyrus eter, dar retesn negu vytintis eteris, ir visas knas vibruoja kartu su pro j prasiskverbiania vienalyte materija. Taip yra todl, kad netrukdo netobuli jusls organai, kad
742
Turinys

aukiausioje btyje atsiskleidia absoliuti jusl. Rudimentinms btybms jusls organai narveliai, kuriuose jie laikomi tol, kol apsiplunksnuoja. P Js kalbate apie rudimentines btybes. Ar, be . mogaus, yra dar ir kit rudimentini btybi? V. Begalins praretjusios materijos kaupimasis vairiausiais pavidalais kosmini k, planet, sauli ir kit kn, kurie nra nei kai, nei sauls, nei planetos, yra tik penas nesuskaiiuojam rudimentini btybi jutimo organams. Tie visi knai reikalingi rudimentinms btybms, besiruoianioms aukiausiajai biai, antraip jie neegzistuot. Kiekvienas i t kn yra apgyvendintas tam tikra paderme organikai egzistuojani mstani rudimentini btybi. Apskritai jusls organai priklauso nuo gyvenimo vietos. Atjus miriai, arba metamorfozei, toms btybms, pereinanioms aukiausij bt nemirtingum atsiskleidia visos paslaptys, iskyrus vien; jos visk daro ir visur keliauja vien valios pastangomis: gyvendamos jau ne vaigdse, kurios mums atrodo vieninteliai erdvs knai, i kuri neva ir sudaryta visa visata, bet paioje ERDVJE, kurios neapsakoma begalyb ir yra tikroji esamyb, kurios neaprpiamume vaigdi trupinliai itirpsta lyg nebuv, ir j net nepajunta angelai.
743
Turinys

P Js sakte, jeigu ne rudimentinio gyvenimo . btinyb, vaigdi nebt. Bet i kur toji btinyb? V. Neorganinje, kitaip sakant, negyvojoje materijoje nra joki klii unikaliam ir vieninteliam dsniui Dievo valiai. Kad tos klitys bt sukurtos, radosi organinis gyvenimas ir organin materija (sudtinga, vairialyp ir suvaryta dsni). P. Bet kam gi reikalingos tos klitys? V. Laikantis to dsnio, pasiekiamas tobulumas, teisingumas, laim. Paeidus dsn, viskas baigiasi netobulumu, blogiu ir kania. Per tas organinio gyvenimo ar organins materijos vairovs, sudtingumo, vairialypikumo sukeltas klitis gyvendinamas, tam tikra prasme, dsnio paeidimas. Taigi kania, nemanoma neorganiniame gyvenime, tampa galima organinje btyje. P Taiau kokiems geriesiems tikslams tarnauja . kania? V. Viskas tampa griu arba blogiu tik per palyginim. sigilinus paaiks, kad malonumas bet kuriuo atveju yra skausmo prieingyb. Malonumas grynu pavidalu fikcija. Kad btumme laimingi vienur, ten pat turime ir atkentti. Gyventi be kani reikia niekad nesulaukti palaimos. Bet mes jau inome,
744
Turinys

kad neorganizuotame gyvenime kanios nra it jums ir organinio gyvenimo btinyb. Primityviojo gyvenimo kania emje yra vienintel versm, i kurios trykta aukiausios bties palaima Danguje. P. Vis dlto, vieno js teiginio nestengsiu suprasti: Neapsakoma erdvs begalyb yra tikroji esamyb. V. Matyt, taip yra todl, kad jums stinga bendro supratimo, kas ta tikroji esamyb. Mes turime irti j ne kaip kokyb, o kaip pojt: mstanios btybs per j suvokia materijos pritaikomum savo sandarai. emje yra daugel dalyk, kurie bt nesuvokiami Veneros gyventojams, o daugyb matom ir apiuopiam reikini Veneroje mums atrodyt nesuprantami ir apskritai nereals. Taiau neorganinms btybms angelams tikrov yra visa vienalyt materija, kitais odiais tariant, viskas, k mes vadiname erdve, jiems yra tikrojo esamyb; tuo tarpu vaigds dl j, ms akimis velgiant, materialumo, yra nesuvokiamos angelikoms btybms kaip kad vienalyt materija, kurios dl to ir nelaikome materija yra neprieinama organins gyvybs juslei. Kai miegantysis vos girdimu nabdesiu itar tuos paskutinius odius, jo veide ivydau nepa745
Turinys

prast iraik, kuri sukl man nerim, ir a suskubau j adinti. Vos spjau tai padaryti, jis nusiypsojo skaisia ypsena ir krits ant nugaros mir. Pastebjau, kad jo knas greiiau nei per minut sustabarjo. Kakta tapo alta kaip ledas. Paprastai toks atalimas bna, kai AzraelisP5 jau ilgokai laiko savo rank ant mirusiojo. Nejau i tikro paskutiniuosius savo samprotavimus miegantysis siunt man jau i eli karalijos?

746

Turinys

PAILGA D

Prie kelerius metus puikiai rengtu pato garlaiviu NepriklausomybP1, vadovaujamu kapitono Hardio, susirengiau plaukti i arlstono Piet Karolinoje Niujork. Iplaukti, jeigu leis orai, ketinome (liepos) penkioliktj, tad keturioliktj a pasirodiau laive, nordamas bei t sutvarkyti savo kajutje. Suinojau, kad laive bus pilna keleivi, o tarp j daugiau nei paprastai moter. Keleivi srae radau kelias pastamas pavardes ir nudiugau, pamats ten ir Kornelij Vajet, jaun dailinink, kuriam jauiau didel simpatij ir draugikum. Kadaise mes kartu mokms . universiteteP2 ir danai kartu leisdavome laisvalaik. Kaip ir visi talentingi mons, jis buvo drauge mizantropas, entuziastas ir jausm mogus. Be to, jo krtinje plak kariausia ir itikimiausia pasaulyje irdis. Jo pavard buvo ikabinta ant trij kajui dur, dar syk pervelgs keleivi sra supratau, jog jis plaukia su mona ir dviem seserimis. Kajuts buvo
747
Turinys

pakankamai erdvios, turjo po du gultus, rengtus vienas virum kito. Tiesa, tie gultai buvo siauri, juose tegaljo isitekti vienas mogus, bet man vis tiek liko neaiku, kam keturiems monms reikia trij kajui. Tuo metu man buvo ujus tokia nuotaika, kai mogus nenatraliai ima domtis visokiausiomis smulkmenomis, ir gdydamasis turiu prisipainti, kad miau kurti vairias kvailas ir nepadorias spliones apie t atliekam kajut. Suprantama, tai buvo visikai ne mano reikalas, bet a vis tiek baisiausiai usispyriau ir pasioviau minti t msl. Pagaliau man galv topteljo viena mintis, ir a nustebau, kodl anksiau apie tai nepagalvojau. Aiku, tai tarnait, tariau. Koks a kvailas, kad isyk nesusiprotjau! Vl sigilinau sra, bet ten buvo aikiai parayta, kad jokia tarnait nekeliauja, nors tokio ketinimo ir bta: odis tarnait i pradi buvo paraytas, bet vliau ubrauktas. Na, inoma, papildomas bagaas, dabar tariau sau: Kakas, ko jis nenori laikyti krovininje ir k jam svarbu turti po ranka, aha, aiku paveikslas ar kitas panaus daiktas. Tai dl jo jis derjosi su Nikolinu, ital kilms ydu. Pasitenkins tokia ivada, tuo kartu nuramdiau savo smalsum.
748
Turinys

Abi Vajeto seseris gerai painojau labai draugikos ir protingos merginos. monos nebuvau mats, nes jis dar neseniai buvo veds, taiau danai kalbdavo apie j kaip ir apie visk kartai. Pasak jo, tai buvo neprilygstamo groio moteris, puikiai isilavinusi. Todl man baisiai knietjo greiiau su ja susipainti. Mano apsilankymo laive dien (keturioliktj) Vajetas su savo bendrakeleivmis, kaip man pavyko suinoti i kapitono, taip pat turjo pasirodyti, ir a ilaukiau vis valand ilgiau, nei buvau numats, tikdamasis bti supaindintas su jaunamarte, taiau sulaukiau tik atsipraymo: Ponas Vajetas iek tiek sunegalavo ir atvyks tik rytoj, laivui iplaukiant. Kit dien eidamas i viebuio prieplauk sutikau kapiton Hard, kuris paaikino, kad dl susiklosiusi aplinkybi (kvaila, taiau paranki fraz) Nepriklausomyb pasiliksianti uoste, jo manymu, dar dien ar dvi, ir kai kelionei bus viskas paruota, jis atsisis mog man praneti. Man tatai pasirod keista, nes pt smarkus pietys, taiau, turint galvoje, kad aplinkybs liko neaikios, nors ir atkakliai bandiau ikvosti kapiton, man beliko grti namo ir sukandus dantis laukti.
749
Turinys

adtojo kapitono praneimo laukiau bema savait. Pagaliau jo sulaukiau ir negaidamas nuskubjau laiv. Laivas buvo pilnas keleivi, oras gaud nuo urmulio, visuomet lydinio laivo iplaukim. Vajetas su bendrakeleivmis pasirod madaug po deimties minui. Dvi seserys, jaunoji mona ir dailininkas is buvo apimtas prastins mizantropikos nuotaikos. Taiau a j gerai painojau ir nieko nemiau galv. Jis netgi nesupaindino mans su savo mona. Norom nenorom t mandagumo priederm gavo atlikti jo sesuo Marijana, kuri keliais paskubomis itartais odiais pristat mus vien kitam. Vajeto mona buvo apsigaubusi tankiu ydu, o kai atsakydama mano pasveikinim kilsteljo j, a nepaprastai nustebau. Biau, inoma, dar labiau nustebs, jei ilga patirtis nebt mans imokiusi nepasitikti pernelyg ilgais ir kartais mano biiulio dailininko ivediojimais apie moters gro. Kai tik mudviej kalba imdavo suktis apie moters gro, jis t gerai inojau kaip geltas okdavo ginti grynj ideal. Noriu pasakyti, kad ponia Vajet man pasirod visikai neiraikinga moteris. Gal ji ir nebuvo bjauri, bet nedaug tetrko. Apsirengusi taiau
750
Turinys

buvo nepriekaitingai, ir a buvau tikras, kad mano draugo ird jai pavyko ukariauti greiiau savo intelektu ir turtingu dvasiniu pasauliu. Tarsteljusi vos kelis odius, ji nuskubjo paskui Vajet kajut. Mane vl apm smalsumas. Tarno nebuvo tatai aiku. Todl miau dairytis, akimis iekodamas papildomo bagao. Netrukus prieplauk suko veimas su ilga de, kuri ir buvo tai, ko a laukiau. Greitai laivas ikl bures. Beregint aplenkme mol ir iplaukme atvir jr. Kaip sakiau, tos ds bta pailgos, madaug ei pd ilgio ir dviej su puse ploio. Gerai j apirjau, nes mgstu tikslum. Taiau ds forma buvo ypatinga vos t d ivyds, supratau, kad spjau teisingai. Kaip pamenate, a nutariau, kad papildomas dailininko krovinys paveikslai, ar bent jau vienas paveikslas, nes inojau, kad kelias savaites jis praleido su Nikolinu, ir tai dabar ia buvo d, kurioje galjo bti paslpta tik Leonardo Paskutins vakariens kopija, ta pati Paskutins vakariens kopija, kuri Florencijoje nutap RubinisP3 jaunesnysis ir kuri, kiek man buvo inoma, priklaus Nikolinui. Tad paslapt laikiau atskleista. Sukikenau diaugdamasis savo valgumu. Kiek inojau, tai buvo pirmas kartas, kad
751
Turinys

Vajetas bando nuslpti nuo mans su menu susijus reikal, ir dabar jis greiiausiai ketino apmulkinti mane ir po pat mano nosim igabenti Niujork puik paveiksl, matyt, tikdamasis, jog a apie tai nieko nesuuosiu. Nusprendiau j paerzinti. Tiesa, vienas dalykas mane gerokai dirgino. D atsidr ne atliekamoje kajutje. J pastat pas Vajet, ia ji ir liko, uimdama beveik visas grindis akivaizdus nepatogumas dailininkui ir jo monai, juoba kad ant dangio buvo negrabus uraas didelmis raidmis, ikeverzotas degutu ar daais, kurie skleid stipr ir nemalon kvap, mano supratimu, tiesiog dvokte dvok. tai kas ten buvo urayta: Poniai Adelaidei Kertis, Olbanis, Niujorkas. Siuntjas Kornelijus Vajetas, eksvairas. Virus. Elgtis atsargiai. Dabar jau inau, kad Adelaid Kertis dailininko monos motina, bet tuomet visk irjau kaip pokt, skirt man vienam apmulkinti. Beje, buvau tikras, kad d su visu jos turiniu nenukeliaus toliau iaur u mano mizantropikojo biiulio studijos eimbers gatvje Niujorke. Oras pirmsias tris ar keturias dienas buvo puikus, nors vjas, pasisuks i iaurs, m psti mums tiesiai veidus, vos tik krantas inyko i aki.
752
Turinys

Keleiviai buvo kuo smagiausiai nusiteik ir link bendrauti. Iskyrus turiu tai pabrti Vajet ir jo seseris, kurie elgsi altai ir, negaliu nutylti, tiesiog nemandagiai kit keleivi atvilgiu. Vajeto elgesio nemiau domn. Jis buvo net labiau rkanas negu paprastai, tiesiog paniurs, bet i jo galjai laukti kokio nori akibrokto. Taiau seser neturjau kuo pateisinti. Didesn kelions dal jos praleido usidariusios savo kajutse ir grietai atsisak, nors primygtinai jas raginau, bendrauti su kitais keleiviais. Ponia Vajet buvo daug sukalbamesn. Ties sakant, ji buvo plepi, o kelionje jra plepumas geras dalykas. Ji kuo artimiausiai susibiiuliavo su damomis, bet, didelei mano nuostabai, nedviprasmikai leido suprasti, kad yra linkusi koketuoti su vyrais. Ji visus baisiai linksmino. Sakau linksmino, nors neinau, kaip tai paaikinti. Mat netrukus pastebjau, kad mes daniau juokiams ne su ja, o i jos. Vyrai apie j nieko nekalbjo, utat moterys netrukus apibdino j kaip atlapaird, neivaizdi, bemoksl ir, aiku, gantinai vulgari poniut. Tiesiog galva neine, kaip Vajetas galjo pakliti tokius abangus. Visi nusprend pinigai, bet a inojau, kad prieastis visai ne tokia, nes i monos jis negavo n dolerio ir nebuvo matyti, i kur j
753
Turinys

galjo imtis ateityje. Vediau, sak jis man, i meils ir tik i meils, ir mano irinktoji verta daug daugiau, nei mano meil. Kai prisiminiau iuos savo draugo odius, baisiai suglumau. Ar gali bti, kad jis bt prarads sveik prot? Kas man dar beliko galvoti? Jis, toks rafinuotas, toks protingas, toks irankus, taip jautriai reaguojantis trkumus, taip valgiai pastebintis gro! Na, o moterik, aikiai buvo matyti, tiesiog tirpo i meils jam ypa, kai Vajeto nebdavo alia ir sukeldavo aplinkini paaipas nuolat kartodama, k pasaks jos mylimas vyras ponas Vajetas. Atrod, kad odis vyras, pasak jos paios mgstamo posakio, buvo jai ant lieuvio galo. Tuo tarpu laive visiems krito akis, kad Vajetas vengia savo monos ir daugiausia laiko leidia usisklends kajutje, kur jis, galima sakyti, vis laik ir gyveno paliks mon elgtis kaip tinkam bendrojoje kajutje kartu su kitais keleiviais. I to, k pavyko igirsti ir paiam pamatyti, padariau ivad, kad dailininkas savo vaizduots aismo buvo taip paveiktas, kad nusprend susieti likim su jo neverta moterimi, ir tapo nesuprantamo likimo pokto auka, tad, aiku, netruko ateiti kartus nusivylimas. Gailjausi jo i visos irdies, taiau net ir dabar negaljau dovanoti, kodl nepasidalija su
754
Turinys

manimi Paskutins vakariens paslaptimi. Tad nusprendiau jam atsikeryti. Vien dien jis ulipo ant denio, ir a, kaip buvau prats, pamiau j u paranks ir mudu mme vaiktinti pirmyn ir atgal po den. Sugrusi jo nuotaika (tatai laikiau suprantamu dalyku tokiomis aplinkybmis), atrod, nebuvo nma isisklaidiusi. Kalbjo jis maai, galvodamas apie kain k kita ir tik reikalo veriamas. Pabandiau poktauti, bet jo veid ikreip tik nyki ypsena. Vargas! Prisimins jo mon, stebjausi, kaip jam apskritai dar sekasi apsimesti linksmu. Galop ryausi priremti j prie sienos. Nusprendiau pradti nuo uuomin, nuo aliuzij t pailg d, kad jis pagaliau suvokt, jog neketinu likti kvailio vietoje ar tapti jo graios apgavysts auka. I pradi paleidau v i pasaloje paslptos patrankos usimindamas apie neprast tos ds form ir, tardamas tuos odius, imananiai ypsojausi, mirksjau ir baksnojau jam pirtu paon. Vajeto atsakas itok nekalt pajuokavim isyk tikino mane, kad jis ijo i proto. Pirmiausia jis sispoksojo mane tokiomis akimis, lyg bt nesuprats smojo, bet kai jam m aikti, apie k kalbu, maniau, akys ims ir ioks ant kaktos. Paskui jam veid supldo kraujas, dar po akimirkos jis
755
Turinys

iblyko kaip lavonas, vliau, sakytum baisiausiai nudiugs dl mano uuomin, pasileido juoktis ir, mano didiausiam nustebimui, gal deimt minui ar dar ilgiau visas tirtjo nuo nesulaikomo kvatojimo. Galiausiai jis susmuko be smons ant denio. Kuomet pasilenkiau jo pakelti, pamaniau, kad jis negyvas. Pasikvieiau pagalb mones ir mes iaip taip j atgaivinome. Atgavs smon, jis kur laik kak nesuprantamai vebeldiavo. Nuleidome jam krauj ir paguldme lov. Kit ryt jis atrod sveikas, bent jau knu. Apie jo prot geriau nekalbti. Vis t laik vengiau susitikti su Vajetu, kaip man patar kapitonas (kuris, kaip ir a, nusprend, kad jis pamis), stengiausi apie tai niekam laive neprasitarti. Netrukus po Vajeto priepuolio mano smalsum paadino naujos aplinkybs. Viena i j buvo tokia: junks stipri alij arbat, tapau nervingas, todl naktimis prastai miegodavau, kitaip sakant, dvi naktis i eils nesudjau n bluosto. Mano kajuts durys ved salon, arba valgomj, kaip, beje, ir kit viengungi kajui. Trys Vajeto kajuts buvo laivagalio hole, kur nuo salono skyr tik slankiojamos durys, nerakinamos net naktimis. bures vis laik smarkiai pt palankus vjas, ir, kai tik laivas
756
Turinys

smagiai plaukdamas pasvirdavo ant deiniojo borto, durys nuslinkdavo ir itaip likdavo, nes niekam nerpjo jas udaryti. Mano gultas buvo tokioje vietoje, kad, esant praviroms durims (o jas dl tvankumos visuomet laikiau praviras), aikiai galjau matyti kaip tik t holo dal, kur buvo Vajeto kajui durys. itaip dvi naktis (ne i eils), kai guljau negaldamas umigti, maiau, kaip kiekvien vakar Vajeto mona vogiomis islikindavo i jo kajuts ir nueidavo treij, atliekam, kurioje likdavo iki ryto, kol vyro pakviesta ji vl grdavo. Kad jiedu gyveno skyrium, buvo aiku. Skirtingos kajuts geriausias netrukus vyksiani skyryb rodymas, ir pagaliau, mano supratimu, paslaptis paaikjo. Nusiraminti nedav dar vienas dalykas. Per pastarsias dvi nemigos naktis, kai Vajeto mona buvo palikusi j vien, mano ausis pasiekdavo i Vajeto kajuts sklindantys keisti, slopinami garsai. Kur laik klausiau temps ausis ir pagaliau suvokiau t gars prasm. Dailininkas band atidaryti pailg d su kaltu ir plaktuku, matyt, apvyniotu medvilnins ar vilnons mediagos gabalu, kad garsas bt slopesnis. Man atrod, kad a matau, kaip jam pagaliau pavyksta atplti dangt, kaip jis j nukelia ir paguldo
757
Turinys

ant emutinio kajuts gulto; t akimirk, pavyzdiui, nuspjau i tylaus dangio stukteljimo medinius gulto kratus, dailininkui stengiantis kuo tyliau j ten paguldyti, nes ant grind nebuvo vietos. Po to sivyraudavo mirtina tyla ir abi naktis ligi ryto daugiau nieko negirdjau, iskyrus nebent tyl murmes ar kkiojim, kiek manoma tramdomus, vos girdimus, jeigu, inoma, tie garsai man nepasivaideno. Sakau, buvo panau kkiojim ar dsavim, bet, suprantama, tai nebuvo nei viena, nei kita. Manyiau, man tiesiog skambjo ausyse. Be abejo, Vajetas, apimtas krybins ugnies, dav vali vienam i savo pomgi. Jis atidar d, nordamas pasigrti paveikslu. Todl nebuvo dl ko jam raudoti. Tad dar syk kartoju, kad tai buvo mano vaizduots, kuri pakurst gerojo Hardio alioji arbata, sukurtas garsas. Abi naktis, apie kurias pasakoju, prie pat aur gerai girdjau, kaip Vajetas udengia d ir sukala senas skyles vinis skuduru apvyniotu plaktuku. Atliks t darb jis apsirengs eidavo kviesti monos. Kai jra plaukme jau septynios dienos, ir buvome netoli HaterasoP4 kyulio, nuo pietvakari puss mus ugriuvo baisus tormas. Negali sakyti, kad nebuvome jam pasiruo, nes dangus jau kelis kartus siunt mums audros pranaus. Visi daiktai
758
Turinys

triume ir ant denio buvo saugiai priraiioti, ir, vtrai einant vis stipryn, mes j pasitikome ikl spanker ir marsel, sutvirtintus dvigubais rifais. itaip pasireng, laimingai plaukme keturiasdeimt atuonias valandas pasirod, kad laivas visais atvilgiais puikiai tinka plaukti atvira jra ir beveik neprism vandens. Taiau baigiantis antrajai parai audra peraugo uragan, kuris skutais pavert ms upakalin bur, nublokdamas laiv tarp dviej milinik bang, kurios kelissyk j uliejo. Per t nelaim u borto buvo nublokti trys jreiviai, kambuzas ir beveik visa kairiojo borto ranga. Dar mums nespjus atsitokti, vtra sudrask marsel, tuomet iklm staksel ir su juo neblogai laikms kelias valandas; laivas plauk nustatytu kursu geriau negu anksiau. Taiau audra nerimo ir nebuvo joki enkl, kad ji greitai baigtsi. Pasirod, kad laivavirvs buvo blogai paruotos ir per daug temptos, todl treij audros dien, madaug penkt valand popiet, ms bizanstiebis, smarkiai pasvirs pavjui, garsiai triokteljo ir atsidr u borto. Gal valand ar ilgiau bergdiai bandme juo nusikratyti, nes laivas baisiausiai pasviro, mums dar nespjus baigti darbo ant denio pasirod laivo dailid ir prane, kad triume
759
Turinys

keturios pdos vandens. Negana tos bdos, paaikjo, kad siurbliai usikim ir i j beveik jokios naudos. Keleiviai puol nevilt, m blakytis, taiau dar galjome imesti u borto visus krovinius, kuriuos buvo manoma pasiekti, ir nukirsti abu likusius stiebus. Galop mums tai pasisek, bet vis dar negaljome naudotis siurbliais, o vandens triume vis daugjo, ir laivas m spariai grimzti. Pavakare audra aprimo, sumajus bangoms mums dar buvo likusi menka viltis isigelbti valtimis. Atunt vakaro debes sluoksnis pavjinje pusje praplyo ir mes ivydome mnulio pilnat trupinl laims, kvpus drsos ms irdims. Pagaliau, nusiplk iki devinto prakaito, mes sugebjome nuleisti ant vandens didj barkas, kuriame sutilpo visa komanda ir dauguma keleivi. Tie mons, negaidami n sekunds, atsivartavo nuo laivo ir, nemaai prisikentj, galiausiai pasiek Orakouko lank treij dien po laivo suduimo. Keturiolika keleivi su kapitonu liko laive, nusprend patikti savo gyvybes nedidelei irklinei valiai, kuri buvo laivugalyje. Vargais negalais nuleidome j ant vandens ir tik per stebukl jos neuliejo bangos. Valtyje buvo kapitonas su mona, Vajetas su
760
Turinys

bendrakeleivmis, karininkas meksikietis, jo mona, keturi vaikai ir a pats su tarnu negru. Suprantama, vietos pakako tik btiniausiems daiktams, trupuiui maisto ir drabuiams, kuriuos dvjome. Niekas n neband imti kokio kito savo turto. Kaip baisiai visi nustebo, kai nuplaukus nuo laivo vos kelis sieksnius valties galugalyje pakilo Vajetas ir altai pareikalavo kapitono Hardio, kad is pasukt valt atgal paimti jo pailgos ds. Sskits, pone Vajetai, ir sdkite ramiai, grietu balsu rikteljo jam kapitonas. Antraip mes apsiversime. Bort beveik siekia vanduo. D! tebeauk Vajetas vis dar stovdamas. D, sakau jums! Kapitone Hardi, js man negalite atsakyti, js to nepadarysite! Ji sveria visai nedaug, grynus niekus! Vardan jus pagimdiusios motinos, vardan dangaus, vardan vilties isigelbti a maldauju jus grti ds! Akimirk atrod, kad kapiton paveik kartas dailininko maldavimas, taiau jo veidas vl suakmenjo ir jis tik tar: Pone Vajetai, js pamiote! Negaliu js paklausyti. Praau ssti arba js apversite valt! Atgal! Laikykit j! Jis tuoj oks u borto! Taip ir inojau, jis uvs!
761
Turinys

Sulig tais kapitono odiais Vajetas puol vanden ir, kadangi tebebuvome suduusio laivo uuovjoje, nemonikomis pastangomis plaukte pasiek laiv ir sitvr nuo borto nukarusi virv. Dar po akimirkos jis jau buvo viruje ir kaip pamis bgo prie kajuts. Tuo tarpu ms valtis atsidr u laivugalio, kur j pagavo vjas ir m neti vis dar audringa jra. Atkakliai bandme irtis atgal, bet audra var nedidel ms valtel kaip plunksn. Uteko vieno vilgsnio, kad suprastum, jog nelaimingo dailininko likimas nusprstas. Valiai greitai tolstant nuo laivo, pamilis (nes kaip kitaip gali j pavadinti) pasirod ant trapo su de, kuri jis sirs temp ant pei. Kol mes apstulb irjome, k jis daro, jis vikriai apvyniojo d trij coli storumo virve, paskui pats apsivyniojo. Dar po sekunds abu su de jau buvo jroje ir juos akimirksniu prarijo gelm. Mes kankinamai ilgai sdjome prie irkl, prikaust vilgsnius prie nelaims vietos. Paskui nusiyrme tolyn. Koki valand visi tyljo. A pirmasis idrsau prabilti: Ar pastebjote, kapitone, jie nugrimzdo kaip akmuo. Ar jums tai nekelia nusistebjimo? Prisipa762
Turinys

insiu, kai jis prisiartino prie borto ir puol vanden, turjau menk vilt, kad isigelbs. Jie nugrimzdo akimirksniu, atsak kapitonas. Jie ikils, bet ne anksiau, negu itirps druska. Druska?! Tyliau! nutild kapitonas, linkteldamas galva monos ir seser pus. Pakalbsim kit kart. Mes daug prisikentjome, buvome per plauk nuo mirties, taiau likimui ms pagailo, kaip ir draug i didiojo barkaso. Po keturi par neapsakomai kankinanio plaukimo mes pasiekme krant prie Ronoko salos. Ten ibuvome savait, laim, nesusidr su laiv plikais, ir pagaliau man pavyko nukakti Niujork. Madaug po mnesio nuo Nepriklausomybs uvimo sutikau kapiton Hard Brodvjuje. inoma, ikart mme kalbti apie laivo katastrof, ypa apie nelaimingojo Vajeto likim. Taip man pavyko suinoti ias smulkmenas. Dailininkas usak vietas laive sau, monai, dviem seserims ir tarnui. Jo mona tikrai buvo nepaprastai grai ir isilavinusi moteris. Liepos keturioliktosios (kuomet a jo laukiau laive) ryt moteris staiga apsirgo ir numir. Jaunas vyras i sielvarto darsi sau galus, taiau aplinkybs sukliud jam ati763
Turinys

dti kelion Niujork. Reikjo nugabenti dievinamos monos kn jos motinai, bet dl siaknijusi prietar to nebuvo galima daryti atvirai. Devyni i deimties keleivi bt palik laiv, inodami, kad su jais plaukia numirlis. Iekodamas ieities, kapitonas Hardis pasil ibalzamuoti kn ir prikrovus d daug druskos gabenti kaip krovin. Niekas neturjo tarti apie Vajeto monos mirt, o kad visi jau inojo j plaukiant su mona, teko rasti jai pakaital. T vaidmen atlikti nesunkiai buvo kalbta mirusiosios kambarin. Papildoma kajut, i pradi usakyta iai merginai, taip ir liko tuia. Joje ir miegojo naktimis apsimetl mona. Dien ji kaip mokdama apsimetinjo, nes jos eimininks, kaip buvo apsiklausinta i anksto, niekas nepainojo. A, inoma, apsirikau per savo lengvapdikum, didel smalsum ir kart bd. Pastaruoju metu retai gerai isimiegu. Mane persekioja pamklikas vaizdinys kad ir kiek vartyiausi lovoje, ausyse netyla isterikas juokas, ir, matyt, nenutils niekada.

764

Turinys

TU ESI ANAS VYRASP1

Pabsiu jums Edipu paslaptingoje Ratlboro istorijoje. Noriu atskleisti, nes u mane daugiau niekas to nepadarys, msling mechanizm Ratlboro stebuklo vienintelio, tikro, vis pripainto, nepaneigiamo ir nenuginijamo stebuklo, amiams imuusio i ratlboriei galv klaidatikyb bei vlei sugrinusio venteivikon davatkystn visus tuos, kurie, tegalvodami apie knikus dalykus, drsdavo abejoti. Tas vykis, kurio, mano galva, nedera aprainti lengva ranka, atsitiko 18 met vasar. Ponas Barnabas atlvortis, vienas gerbiamiausi ir turtingiausi miesteln, jau kelias dienas buvo pradings tokiomis aplinkybmis, kurios kl tarim, jog ia esama vediojimo u nosies. Vien etadienio ryt atlvortis raitas isireng kelion, apsiskelbs, kad vyksta miest madaug u penkiolikos myli ir ketina grti namo tos pat dienos pavakare. Taiau praslinkus dviem valandoms, arklys parjo namo be raitelio ir be balno krepi. Be to, arklys buvo
765
Turinys

sueistas ir aplips purvais. Taigi dingusiojo draugai m nerimauti, o kai tas ponas neatsirado ir sekmadienio ryt, visas miestelis sukilo ant koj ir en masse165 patrauk iekoti kno. Kariausias ir uoliausias paiek rengjas buvo artimas atlvorio biiulis, ponas arlzas Gudfelou, arba, kaip kad j visi vadino, Gerasis Senasis arlis. A, inoma, nestengiau suinoti, ar tai buvo tik paprastas sutapimas, ar patsai vardas netikiausiu bdu veikia mogaus charakter, bet tikras dalykas yra tai, kad dar negim mogus, vardu arlis, kuris nebt atviros irdies, vyrikas, doras, gerairdis, siningas vaikinas ir neturt skambaus balso, kurio klausantis punta irdis, ir atviro vilgsnio, nukreipto tiesiai tau akis, tarytum sakanio: Mano sin vari, a nebijau n vieno mogaus ir apskritai nesugebu kam nors padaryti bloga. Todl visi nuoirds ir nerpestingi dentelmenai kriktijami arlzais. Tad gerasis senukas arlis, nors buvo Ratlbore igyvens ne ilgiau kaip eis mnesius ir iki tol niekas nieko apie j nebuvo girdjs, greitai rado bendr kalb su miestieiais. Visa vyrika gimin buvo pasiryusi galv dti u kiekvien jo od, na,
165Visi

kartu, minia (pranc.).

766
Turinys

o moterys sunku net apsakyti, k ios bt dl jo padariusios. O viso to vienintel prieastis ta, kad jis buvo pakriktytas arlzo vardu, vadinas, i prigimties turjo atvir veid, kuris, anot inomo posakio, yra geriausias rekomendacinis laikas. Jau sakiau, kad atlvortis buvo vienas labiausiai gerbiam ir pasiturini Ratlboro piliei, o jo santykiai su Geruoju arliu buvo tokie ilti, lyg jie bt buv tikri broliai. Abudu senukai gyveno kaimynystje. Ir nors atlvortis retai lankydavo Senj arl (jeigu apskritai bent kart buvo pas j usuks) ir niekuomet ten nepietaudavo, tai netrukd abiem biiuliams artimai draugauti (kaip k tik esu minjs), nes Senasis arlis tris ar keturis kartus per dien ueidavo pasiteirauti, kaip laikosi jo draugas, danai pasilikdavo pusryi ar igerti arbatos, o jau pietaudavo tai kasdien, tad ities bt nelengva paskaiiuoti, kiek abudu biiuliai per tokius pasisdjimus igerdavo vyno. Senasis arlis labiausiai mgo ato margo, ir atlvortis, matyt, negaldavo atsidiaugti matydamas, kaip jo biiulis savo papratimu maukia t vyn kvorta po kvortos, todl vien dien, kuomet sveika nuovoka jau buvo iek tiek igaravusi, o jos viet, suprantama, ums vynas, jis tar, tapnodamas draug per nugar: tai k pasakysiu, arli,
767
Turinys

esi, be abejo, nuoirdiausias vaikinas i t, kuriuos esu sutiks savo gyvenime, ir jeigu jau itaip mgsti gurkti t vyn, tetraukia mane velniai, jeigu nepadovanosiu tau didiosios ds ato margo. Tegriebia mane velniai (atlvortis turjo netikus prot plstis, nors niekuomet nenusikeikdavo stipriau u trauk mane velniai arba velniai raut, arba po velni) tegriebia mane velniai, tar jis, jeigu iandien pat neisisiu miestan usakymo didiajai dei paties geriausio vyno ir padovanosiu j tau, tai taip tylk! taip bus, ir baigtas kriukis! Todl neiopsok, kuomet vien gra ryt, kai visai nelauksi, tau j atgabens! T atlvorio dosnum ionai primenu tik tam, kad parodyiau, kokie biiuliki santykiai bei abipusis supratimas siejo tuodu ponus. Taigi sekmadienio ryt, kai paaikjo, kad atlvortis tapo kain koki pinkli auka, niekas nebuvo taip giliai sukrstas, kaip Senasis arlis. Igirds apie arkl, grus namo be eimininko ir be krepi, kruvin, pistoleto kulkos perauta krtine, igirds tokias naujienas, jis pabalo taip, lyg neteks brangaus brolio arba tvo, ir m drebti tarsi drugio kreiamas. Prislgtas baisaus sielvarto, jis i pradi nesteng nei ko nors imtis, nei galvoti, kaip toliau
768
Turinys

pasielgus, todl ilgai atkalbinjo kitus atlvorio draugus nuo bet koki veiksm, patardamas, jog geriausia ieitis palkti, tarkim, savait ar dvi, mnes ar du, o per t laik kas nors rasi paaiks, arba patsai atlvortis kur buvs kur nebuvs pasirodys ir paaikins, kam siunts arkl namo. Turbt ne syk esate pastebj, kaip monms, sugniudytiems skausmo ir irdperos, atsiranda polinkis lkuriavim ir delsim. Rodos, kakas surakina j protus, tokius mones pagauna siaubas vien pamanius, kad reikia k nors daryti, ir labiausiai u visk pasaulyje jie trokta gulti lovose ir, senui kalba nekant, slaugyti savo irdies aizd kitaip sakant, mstyti apie savo grauat. Ities ratlborieiai taip vertino Senojo arlio imint bei apdairum, jog daugelis buvo link nieko nesiimti, kol, anot dorojo senuko, kas nors paaiks, ir a tikiu, kad itaip ir bt buv pasielgta, jeigu t reikal nebt tartinai sikis atlvorio giminaitis palaidai gyvenantis ir iaip jau netikusio bdo jaunikaitis. Tasai snnas, n klausyti nenordamas protingo patarimo ramiai laukti, pareikalavo nedelsiant pradti nuudyto mogaus lavono paiekas. Jis itaip ir pasak, o Gudfelou, igirds tuos odius, piktai atsikirto, pavadindamas juos
769
Turinys

velniai tariant, keistu pasakymu. i Senojo arlio pastaba smarkiai paveik mini, ir kakas reikmingai tar: I kur jaunasis Penifederis taip gerai ino visas savo turtingo dds dingimo aplinkybes, jog jauiasi turs teis tiesiai ir nedviprasmikai tvirtinti, kad dd nuudytas? Tuo metu tarp abiej nesutariani pusi ypa tarp Senojo arlio ir snno kilo ioks toks barnis ir kumtyns, nors t dviej moni susidrimas buvo toli grau ne pirmasis, nes per paskutinius tris ar keturis mnesius jiedu retai graiuoju sutardavo; maa to, syk Penifederis kumiu partrenk dds draug u tai, kad is es nepadoriai elgsis dds namuose, kuriuose gyveno ir snnas. mons kalba, kad tkart Senasis arlis parods pavyzding santrum ir krikionik atlaidum. Pakils nuo grind po gauto smgio, jis pasitaiss drabuius ir net nebands duoti gros, o tik sumurmjs po nosim paad atsikeryti pirmai progai pasitaikius visai suprantami ir pateisinami i pykio pasakyti odiai, neturj didels reikms ir, be abejo, tuoj pat pamirti. Kad ir kaip ten bt buv (juoba kad tie vykiai nieko bendra neturi su pasakojama istorija), Ratlboro gyventojai, inoma, galiausiai nutar, daugiausia spiriami Penifederio, pasklisti po apylinkes ir
770
Turinys

paiekoti dingusio atlvorio. Noriu pasakyti, jog jie i pat pradi nusprend taip pasielgti. Kai buvo galutinai nutarta imtis paiek, visi man bsiant savaime suprantamu dalyku, jeigu iekotojai pasklis plaiai, kitaip sakant, pasiskirstys grupelmis, kad galt nuodugniau iniuktinti priemiesius. Teisyb sakant, pamirau, kokius iradingus argumentus pasitelk Senasis arlis, tikindamas susirinkusius, kad toks sumanymas visikai niekam vertas, bet galop jam pavyko rodyti savo ties visiems, iskyrus Penifeder, buvo nusprsta iekoti kruopiai bei nuodugniai ir eiti en masse. Vedliu iekotojai pasirinko Senj arl, nes visi inojo j turint erelik vilgsn. Taiau, nors jis nuved iekotojus paius nuokampiausius ukaborius tokiais keliais, apie kuri buvim paonje niekas n netar, atlvorio nebuvo rasta n pdsak. Sakydamas, kad nebuvo rasta pdsak, kalbu perkeltine prasme, nes ioki toki pdsak, inoma, atsirado. Nelaimingojo dentelmeno kelion iekotojai pasek pagal jo arklio pasag (turjusi ypatingas ymes) paliktus pdsakus madaug tris mylias nuo miesto iki vietos, kur kelias suko pagrindin viekel. Nuo ia pdsakai ved per mikel taku, kuris, nukirts gal pusmyls ilgio lank, vl siliejo viekel. engdami tuo taku paskui pdsakus,
771
Turinys

iekotojai pagaliau prijo kdr, pasislpusi u gervuogyn deinje tako pusje. Kitame kdros krante pdsakai nutrko. Buvo matyti, kad ioje vietoje vyko kakokios grumtyns ir kain koks didelis ir sunkus knas, gerokai didesnis ir sunkesnis u mog, buvo velkamas nuo tako prie vandens. Dusyk kruopiai iakjusi be jokios naudos kdros dugn, minia jau buvo besukanti atgalios, netekusi vilties k nors surasti, kai Apvaizda pakio Gudfelou mint, jog bt neblogai nusausinti vis kdr. T sumanym visi pasitiko garsiomis pagyromis Senajam arliui u jo nuovok bei sumanum. Kadangi daugelis miestiei nesi su savim kastuvus, manydami, jog gali tekti ikasti lavon, neilgai trukus atsirado vandens nuleidimui skirtas griovys, ir, vos tik pasirod kdros dugnas, paiame jo viduryje visi ivydo juodo velveto liemen, kuri beveik visi ten buv isyk pripaino buvus Penifederio nuosavybe. Liemen buvo suplyta ir kruvina, o tarp iekotoj radosi keli mons, kurie gerai prisimin, kad t ryt, kai atlvortis isireng miestan, liemens savininkas ja vilkjo, tuo tarpu dar kiti galjo reikalui esant prisiekti, jog likusi tos atmintinos dienos dal ponas P jau buvo be . liemens, be to, neatsirado n vieno, maiusio pon P vilkint t liemen po atlvorio dingimo. .
772
Turinys

Taigi prasti buvo Penifederio popieriai, ir kuomet pakib vir jo galvos tarimai neabejotinai pasitvirtino, jis iblyko kaip drob, o paklaustas, ar turi k pasakyti, negaljo praverti burnos. Tsyk keli jo draugai palaidnai visi aliai vieno atsimet nuo savo biiulio ir m garsiau u kitus, jo senus ir arius prieus, reikalauti neatidliotino areto. Antra vertus, su tokiu pasilymu kaktomuomis susidr Gudfelou didiadvasikumas, per tai dar labiau suibjs. Su didiausia ikalba jis m kartai ginti Penifeder, kelis kartus primins, jog jau ne syk yra atleids iam jaunam plevsai gerbiamo atlvorio paveldtojui kalt u eidim, kurio jis (Gudfelou) sulauk i jo (jaunojo dentelmeno), kai pastarasis, inoma, nesusivald. Atleidiu jam, tar jis, i visos irdies, o a pats (Gudfelou) jokiu bdu neleisiu pervertinti vis tartin aplinkybi, kurios, deja, ities apsunkino Penifederio padt, ir padarysiu visk, kas mano (Gudfelou) galioje, pasitelks vis savo grabylyst, kad kad kad savo dora nugludiniau, kiek man tatai pavyks, atriausias ios painios istorijos briaunas. Gudfelou dar kok pusvaland var savo kalb, darani daug garbs jo imintingumui bei gerairdystei, taiau kilnios sielos retai tesugeba teisin773
Turinys

gai vertinti faktus jos danai apsirinka, pakliva contre-temps166 ir mal-propos-isms167 per kart nor pagelbti draugui tad danai, puoseldami geriausius ketinimus, jie pridaro biiuliams daugiau alos, nei padeda jiems. Taip atsitiko ir kart su visa Senojo arlio ikalba. Nors jis ir stropiai gyn tariamj, kiekvienas jo itartas odis, kad ir nenorom, auktino kalbtoj klausanij akyse, bet dar labiau sutvirtino tarimus, jau ir be to ikilusius vir mogaus, kur buvo bandoma iteisinti, ir sukl minios tmast. Keisiausia, kad oratorius usimin tariamj esant garbingo senojo atlvorio paveldtoj. Tatai niekam anksiau ir galv nebuvo atj. Tiesa, jie prisimin, kaip prie metus ar dvejus dd (kuris daugiau neturjo gyv gimini) lyg ir grasino snnui atimti i io paveldjimo teis, todl visi man reikal esant juridikai sutvarkyt (tai kokie paprasti ir naivs ratlborieiai), bet po Senojo arlio odi jiems staiga nuvito protai ir jie suvok, kad grasinimai, ko gero, ir paliko grasinimais. Ir t pat akimirk ikilo savaime suprantamas klausimas
166ia: 167ia:

kvail padt (pranc.). nusineka (pranc.).

774
Turinys

cui bono? klausimas, kuris labiau net negu rastoji liemen vert galvoti, kad bais nusikaltim vykd tasai jaunuolis. Dabar leiskite man, kad nelikiau klaidingai suprastas, kiek nukrypti nuo pasakojimo al ir paaikinti, kad is trumpas lotynikas posakis, kur iia pavartojau, yra nuolatos neteisingai veriamas ir klaidingai suprantamas. Cui bono? visuose sensacinguose romanuose ir kitur pavyzdiui, ponios GorP2 (Sesilijos autors) krinyje, kur beriamos citatos visomis kalbomis nuo chaldj iki ikasP3 ir kur sistemingai pasitelkiamas pagalbon BekfordasP4 visuose sensacinguose romanuose, tikkite manim, nuo Bulverio iki DikensoP5, nuo altapinigio iki EinzvortoP6 du lotyniki odelyiai cui bono yra veriami kokiu tikslu? arba (kaip ir qui bono) vardan ko? Taiau i tikrj jie reikia kieno naudai? Cui kieno, bono naudai. Tai grynai teisin formul, vartojama kaip tik tokiais atvejais, apie kur kalbame, kai tikimyb, jog bus atliktas tam tikras veiksmas, priklauso nuo tikimybs, kiek vienas ar kitas asmuo turs naudos i to veiksmo. Ms istorijoje klausimas cui bono pirtu prikiamai rodo Penifeder. Uras jam savo turt, dd grasino atimti paveldjimo teis. Taiau grasinimas, po teisybei, nebuvo vykdytas; pasirod,
775
Turinys

kad testamentas liko toks, koks buvo. Jeigu jis bt buvs itaisytas, vienintel prieastis, dl kurios tariamasis bt galjs vykdyti nusikaltim, bt buvs kertas, taiau net ir tokiu atveju tam prietaraut argumentas, kad jaunuolis galjo tiktis susigrinti dds prielankum. Bet testamentas liko nepakits, ir palikimo netekties grsm kybojo vir snno galvos, tad akivaizdi didel pagunda atlikti iaur nusikaltim prie tokios ivados prijo nepaprastai kukls ir garbingi Ratlboro pilieiai. Taigi Penifederis buvo ia pat suimtas, ir minia, dar kiek panariusi aplink, patrauk namo, akylai saugodama snn. Pakeliui namus atsirado dar vienas kaltis, patvirtins tarimus. Visi mat, kaip Gudfelou, kuris nenustygdamas vietoje jo iek tiek greiiau u vis br, staiga pabgjo kelis ingsnius pirmyn, pasilenk ir pakl nuo ols kain kok nedidel daikt. Buvo matyti, kaip Gudfelou, greitosiomis t radin apirjs, band paslpti j kienje, taiau, kaip sakiau, jis buvo stebimas, tad jo ketinimams buvo ukirstas kelias, ir radinys pasirod ess ispanikas peilis, kur gal tuzinas moni atpaino kaip Penifederio nuosavyb. Negana to, ant kriaun buvo igraviruoti jo inicialai. Gelet buvo atlenkta ir kruvina.
776
Turinys

Daugiau neliko abejojani snno kaltumu ir, vos pasiek miest, jie nuved j pas teisj kvotai. ia Penifederio reikalai visai palijo. Kuomet suimtojo paklaus, kur jis buvs vakare tos dienos, kai dingo atlvortis, jis n nemirkteljs prisipaino, kad tos dienos rytmet atsikls nujo medioti su autuvu elni netoli nuo kdros, kurioje Gudfelou dka buvo rasta kruvina liemen. Gudfelou su aaromis akyse eng artyn ir m prayti, kad ir j ikvost. Jis pasak, kad gilus pareigos jausmas, u kur jis turi dkoti savo Krjui ne maiau, nei monms, neleidia jam ilgiau tylti. Bdamas nuoirdiai prisiris prie jaunuolio (nepaisant to, kad is negraiai su juo, Gudfelou, pasielgs), jis krs visokiausias prielaidas, iekodamas paaikinimo tartinoms aplinkybms, kurios akivaizdiai liudijo prie Penifeder, taiau ios aplinkybs iuo metu yra pernelyg rimti kaliai, pernelyg pratingi jam, tad jis daugiau nedvejodamas iklosis visk, k ins, nors jo (Gudfelou) irdis ir plytanti pusiau. Toliau jis pareik, kad atlvorio kelions miestan ivakarse garbusis dentelmenas usimin snnui, kaip t nugirdo jis (Gudfelou), kad nuvyks miest ketina padti Fermerio ir Mechaniko bank didel sum pinig; be kita ko, mintas atl777
Turinys

vortis tiesiai pareiks mintam snnui savo pasiryim panaikinti jau parayt testament ir palikti giminait be skatiko. Jis (liudytojas) dabar ikilmingai kreipiasi kaltinamj praydamas pasakyti, ar jo (liudytojo) k tik sumintos smulkmenos yra tiesa. Penifederis atvirai pripaino, tuo baisiai nustebindamas susirinkusius, kad viskas yra teisyb. Tuomet teisjas nusprend, kad bus teisinga nusisti por konstebli apirti snno kambar dds namuose. Padar krat, policininkai kaipmat sugro neini visiems pastama rausvos odos pinigine metalo apkaustais, kuria daug met naudojosi senasis dentelmenas. Taiau pinig joje nebuvo, ir teisjas bergdiai mgino ikvosti suimtj, kur jis tuos pinigus ileids ar paslps. Maa to, kaltinamasis atkakliai gynsi ninieko apie tuos pinigus neins. Be pinigins konstebliai po lovos iuiniu atrado kruvinus markinius ir kaklaskar su isiuvintais inicialais. Tuo metu buvo praneta, kad arklidse nuo gautos aizdos nugaio nuudytojo arklys, ir Gudfelou pasil nieko nelaukiant atlikti gyvulio post-mortem168 tyrim bei pabandyti itokiu bdu surasti kulk. Tai buvo padaryta ir, tarsi tik to bt trk
168Pomirtin

(lot.).
778
Turinys

neginijamam kalts rodymui, Gudfelou, uoliai inars krtins lst, sugebjo rasti ir itraukti gana neprastos formos kulk, kuri pasirod kaip tik atitinkanti Penifederio autuvo kalibr ir daug didesn negu kurio nors kito miestelno ar apylinks gyventojo turto ginklo. Byl ubaig ant kulkos aptiktas bris ar trkimas, statmenas liejimo silei, o apirjus paaikjo, kad tas bris sutampa su briaunele ar kratu, atsitiktinai atsiradusiu kulk liejimo formelje, kuri kaltinamasis pripaino esant jo nuosavybe. Turdamas kulk, teisjas daugiau nebuvo links klausytis kit parodym ir nedelsdamas paskyr kaltinamajam teism, rsiai atmesdamas galimyb paleisti j u laid, nors tokiam grietumui nuoirdiai paprietaravo Gudfelou, pasisils laiduotojus, nesvarbu, kokia suma bsianti paskirta. Toks dosnumas labai pritiko Senajam arliui, kuris gyvendamas Ratlbore pasiymjo riterikumu ir draugikumu. syk senukas nrsi i kailio rodydamas ger ird ir silydamasis laiduoti u jaunj draug, bet, atrodo, pamirs, kad jis pats (Gudfelou) ioje emje neturjo n dolerio verts turto. Galjai nesunkiai numanyti, kuo baigsis kalts rodymas. Penifederis, lydimas ratlboriei garsi
779
Turinys

prakeiksm, buvo nuvestas teismo posd, kurio metu netiesioginiai kaliai (paremti kai kuriais faktais, kuri nuslpti nuo teismo Gudfelou neleido itin ilavjs padorumo jausmas) buvo palaikyti nepaneigiamais bei tikinamais, ir prisiekusij teismas, net neijs i sals be joki dvejoni paskelb savo nuomon kaltas dl tyinio nuudymo. Netrukus kaltinamasis buvo nuteistas myriop ir pasiliko grafysts kaljime laukti nepermaldaujamo statymo kerto. Tuotarp kilnus Senojo arlio poelgis peln jam dar didesn miesteln meil. Visi prie jo dar labiau prisirio, o jis pats, atsidkodamas u vaiingum, kuris jo lauk visuose namuose, norom nenorom gavo keisti taupaus gyvenimo prot, pripirt jam skurdo, ir dabar savo namuose rengdavo runions169, kuriuose per kratus liejos smojis ir linksmyb, tiesa, kartais temdomi prisiminim apie nelemt ir lidn likim, laukiant eimininko geriausio aminatils draugo snno. Vien grai dien tasai didiadvasis ponas maloniai nustebo, gavs tokio turinio laik:

169Pobvius

(pranc.).
780
Turinys

arlzas Gudfelou, eskvairas, Ratlboras Nuo H., F., B. ir Ko. at. marg. A Nr. 16 tuz but. (1/2 groso)

arlzui Gudfelou, eskvairui: Gerbiamas pone, vykdydami usakym, gaut bendrovje madaug prie du mnesius i gerbiamo kliento pono Barnabo atlvorio, turime garb ryt isisti Js adresu d Antilops bendrovs ato margo, uantspauduot violetiniu antspaudu ir paymt, kaip nurodyta paratje. Liekame nuolanks Js tarnai Hogzas, Frogzas, Bogzas ir Ko. .. miestas, 18 m. birelio 21 d. P S. D gausite kit dien po . io laiko. Nuoirdiausi linkjimai ponui atlvoriui. H., F., B. ir Ko

Dalykas tas, kad po atlvorio mirties Gudfelou jau buvo prarads vilt kuomet nors sulaukti paadtojo ato margo, tad ini palaik ypatinga Apvaiz781
Turinys

dos malone savo asmeniui. Jis, suprantama, neapsakomai nudiugo ir skatinamas pakilios nuotaikos pasikviet kitos dienos vakarui petit souper170 didel br draug, paadjs j akyse atidaryti gerojo atlvorio dovan. Tiesa, isiuntindamas pakvietimus, jis net nepaminjo gerojo senojo atlvorio. Nes ilgai suks galv nusprend nieko neaikinti. Jei gerai pamenu, jis niekam neprisipaino gavs dovan d ato margo. Tiesiog pasikviet biiulius paskanauti tauraus aromato brangvynio, kur prie por mnesi usaks mieste ir kur turs gauti kit dien. Ilgai msiau bandydamas suprasti, kas neleido Senajam arliui pasisakyti, jog vyn gavs i savo biiulio, bet ir po iai dienai neinau prieasties, vertusios j tylti, nors, be abejo, ta prieastis greiiausiai buvo kilni ir nepaprasta. Pagaliau iauo kita diena, o su ja atjo metas rinktis Gudfelou namuose didelei ir labai garbingai kompanijai. Ities ionai sujo pus miestelio tarp kit ir a taiau, dideliam eimininko apgailestavimui, ato margo atkeliavo tik vakarop, kai sveiai

170Kukli

vakarien (pranc.).
782
Turinys

jau buvo spj vertinti gausi Senojo arlio vakarien. Pagaliau d neregto didumo d! atve, ir sveiai, kuo puikiausiai nusiteik, vienu balsu pareikalavo ukelti j ant stalo ir ikraustyti. Kaip tar, taip padar. Padjau ir a, ir mes vienu kartu kilsteljome d ant stalo tarp buteli ir tauri, kuri ne vien per savo nekantrum sutraikme. Senasis arlis, paraudusiu veidu ir jau kiek kaus, atsisdo su oria mina galustalje ir pams ropin kelis kartus trinkteljo ja per stal, praydamas laikytis tvarkos, kol vyksta ikilminga ceremonija. Pagaliau erzelys nuiuvo ir, kaip paprastai bna tokiais atvejais, stojo mirtina tyla. Papraytas atplti ds dangt a, inoma, sutikau su didiausiu malonumu. Tik spjau sprausti kaltel po dangiu ir stuktelti per j kelis kartus plaktuku, dangtis staiga atsivo, ir t akimirk lyg pamttas dje veidu eiminink atsisdo apdraskytas ir jau spjs apgesti atlvorio lavonas. Jis itaip sdjo kelias minutes, smeigs lidnas, apipuvusias akis tiesiai Gudfelou, paskui ltai, taiau aikiai, tvirtu balsu tar: Tu esi anas vyras ir, sakytum, atliks
783
Turinys

savo priederm, virto per ds krat ir isities ant stalo virpaniomis galnmis. Kas djosi paskui, veriau nepasakoti. Visi it paklaik puol prie dur ir lang, vienas vyras i stuomens ir liemens nualpo kur sdjs. Bet kai nutilo klyksmai ir prajo baims priepuolis, vis akys nukrypo Gudfelou. Kad ir tkstant met gyveniau, nepamiriu to vaizdo vaiduoklikai iblykusio ir ikreipto agonijos veido, kuris prie minut tviskjo raudoniu ir vytjo triumfu. Kur laik Gudfelou sdjo sustings kaip marmuro statula, nieko nemataniomis akimis, rodos, velgianiomis pasigailjimo vert savo mogudio siel. Paskui veido iraika pasikeit, akys ybteljo ir Gudfelou gro pasaul, paoko ant koj, sukniubo ant stalo ir berte berdamas odius iklojo visas smulkmenas apie paties vykdyt bjaur nusikaltim, u kur buvo kalintas ir pasmerktas miriai Penifederis. Trumpai perpasakojant, tai k jis pasak: paseks raitel iki kdros, ov arkl i pistoleto, rankenos smgiu parmu raitel ir, manydamas, jog arklys negyvas, vargais negalais nuvilko j gervuogyn prie kdros. Tuomet usimet ant savo arklio gugos atlvorio lavon ir nugabeno saugi viet
784
Turinys

girios tankynje. Liemen, peil, pinigin, kulk jis pats buvo pakis, rengdamasis atkeryti Penifederiui, ten, kur juos paskui ir atrado. Sukruvinta kaklaskar ir markiniai irgi jo darbas. Baigiantis kraupiai, krauj stingdaniai ipainiai, nusikaltlio balsas prigeso, pasidar duslus. Galop jis nutilo, pasikl nuo stalo, klumpaniomis kojomis eng atatupstas kelis ingsnius ir krito negyvas. Bdas, kuriuo paiu laiku buvo itraukta i ipaintis, veiksmingas, bet paprastas. Beribis Gudfelou atvirumas man nuo pat pradi buvo nemalonus ir tartinas. Pats maiau, kaip Penifederis smog jam kumiu veid, ir pastebjau vrik grimas, ikreipusi, kad ir trumpam, Gudfelou veid ir tikinusi mane, kad pirmai progai pasitaikius bus kerijama. Taigi buvau pasirengs irti Senojo arlio gudragalvystes kitomis akimis, negu jas mat gerieji Ratlboro pilieiai. Ikart pastebjau, kad visi kaltinimui panaudoti kaliai atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai padedant Gudfelou. Bet man aiktn visk ikl kulka, kuri Gudfelou rado arklio kne. Prisiminiau, nors ratlborieiai t pamiro, kad arklio kne buvo skylut, kur smigo kulka, ir dar viena, kur ji ilk. Vadinas, rasti kulk po to, kai
785
Turinys

ji ilk, galjo tik mogus, j ten padjs. Kruvini markiniai ir kaklaskar tik sustiprino mano tarimus, nes po ityrimo pasirod, jog ten bta bordo brangvynio, ir nieko daugiau. Ilgainiui mstant apie tuos dalykus ir apie tai, kad pastaruoju metu Gudfelou pasidar gerokai ilaidesnis, mano tarimai jo stipryn, nors apie juos nebuvau niekam n vienu odeliu prasitars. Kartu miau atkakliai iekoti atlvorio lavono, darydamas tai dl suprantam prieasi, kiek manoma toliau nuo t viet, kur ved iekotojus Gudfelou. Pagaliau po keli dien aptikau idivus ulin krmokniais ulusia anga ir jo dugne radau, ko iekojau. Buvau atsitiktinai nugirds dviej biiuli pokalb, kai Gudfelou meilikavimais privert atlvort duoti paad dei ato margo. Tuo ir pasinaudojau. Man pavyko gauti stand banginio s, kur kiau negyvliui pro gerkl, paskui spraudiau lavon sen d nuo vyno buteli, sulenks taip, kad sulinkt ir banginio sas. Taigi turjau smarkiai prispauds laikyti dangt, kol prikaliau j vinimis. Vos tik jas itraukus, dangtis turjo nulkti al, o negyvlis staigiai atsissti.
786
Turinys

Sutvarks d, tinkamai j paymjau, uraiau, kaip jau sakiau, adres, paskui vyno pirkli, su kuriais atlvortis turjo reikal, vardu paraiau laik ir liepiau tarnui nugabenti d, man davus enkl, prie Gudfelou dur. Prakalbinti negyvl ketinau pilvakalbyste, kuriai turjau gabum, tikdamasis taip paadinti niekingo udiko sin. Regis, daugiau nra k pridurti. Penifederis buvo tutuojau paleistas, paveldjo dds turt ir pasimoks i praeities klaid toliau laimingai gyveno.

787

Turinys

PAVOGTAS LAIKAS
Nil sapientiae odiosus acumine nimio.
SENECA171

Tai buvo Paryiuje 18 met ruden. Vien vjuot vakar, vos tik sutemus, a mgavausi dvigubu malonumu apmstymais ir meraumo pypke, sddamas su savo draugu Ogiustu Diupenu jo maytje bibliotekoje, arba tikriau, knyg pilname darbo kambaryje au troisime, No. 33, Rue Dunt, Faubourg St. Germain172. Vis valand n vienas i ms nesudrumst siviepatavusios tylos; kiekvienam atsitiktiniam stebtojui bt pasirod, jog mudu vien sekame kamuoliais besiranganius dmus, kuri buvo tirta kambaryje. O a mintyse svarsiau tuos du vykius, apie kuriuos mes kalbjoms vakaro pradioje. Turiu galvoje atsitikim
171Imintis

labiausiai nekenia gudragalvysi. Sene-

kaP1

(lot.).

172Sen

ermeno priemiestyje, Diuno g. 33, 4-as auktas (pranc.).

788
Turinys

Morgo gatvje ir paslapting Mari Ro nuudym. Todl man atrod lyg koks sutapimas, kai staiga atsidar durys ir kambar jo ponas G., Paryiaus policijos prefektas. Sutikome j iltai; nors is mogus ir turjo nepakeniam savybi, bet jis buvo ir ne maiau patrauklus, be to, su juo jau buvome nesimat kelerius metus. Mes sdjome patamsyje, todl Diupenas dabar atsistojo udegti lempos, bet ir vl atsisdo, igirds, kad G. atjs pasitarti su mumis, tikriau, pasiklausti mano draugo nuomons vienu tarnybiniu reikalu, suklusiu jam nemaa rpesi. Jeigu tai toks dalykas, dl kurio reiks pasukti galv, tar Diupenas, atitraukdamas rank nuo dagio, mums bus patogiau apie j nektis tamsoje. Tai dar vienas js keistas pomgis, atsiliep prefektas, kuriam viskas, kas bdavo nesuprantama, atrodydavo keista, todl jis gyveno tarp daugybs keistybi. Visai teisingai, atsak Diupenas, paduodamas sveiui pypk ir pastumdamas jam patog krsl. Koks gi rpestis dabar jus grauia? paklausiau a. Manau, kad tai neturi nieko bendra su mogudyste?
789
Turinys

 O ne, nieko panaaus. Dalykas i ties visai paprastas ir a neabejoju, jog mes ir patys j isprsime. Bet pagalvojau, kad Diupenui bus domu igirsti smulkmenas, nes vykis itin keistas. Paprastas ir keistas, nusistebjo Diupenas. Na taip, nors, tikriau kalbant, ne visai taip. Mes visi esame sutrik, kadangi toks paprastas dalykas vis dlto imu mus i vi. Galbt kaip tik tas paprastumas ir klaidina jus, pasak mano draugas. Kokios nesmons! atsiliep prefektas, gardiai nusijuokdamas. Galbt paslaptis per daug aiki? pridr Diupenas. O Viepatie! Ar kas girdjo k nors panaaus? Ir per daug akivaizdi. Cha cha cha! Cha cha cha! Cho cho cho! nusikvatojo sveias, smarkiai pralinksmjs. O, Diupenai, js bsite kaltas dl mano mirties! Bet kas gi gal gale vyko? paklausiau a. Gerai, a jums papasakosiu, atsak prefektas patogiai atsilos ir ipts tirt dm kamuol. Papasakosiu visk keliais odiais, bet prie praddamas noriu jus spti, jog tatai turi bti laikoma didiausioje paslaptyje, nes a tikriausiai prarasiau
790
Turinys

tarnyb, jeigu paaikt, kad apie dalyk kam nors papasakojau. Pradkite, pasiliau a. Arba ne, pridr Diupenas. Na, gerai. Man buvo praneta i labai aukt sfer, jog i karaliaus kambari pavogtas nepaprastai svarbus dokumentas. Yra inoma, kas j pavog dl to nekyla joki abejoni tas asmuo buvo pastebtas, kai m dokument. Taip pat inoma, jog dokumentas iki iol tebra pas j. I kur tai inoma? paklaus Diupenas. Tai aiku i paties dokumento turinio, atsak prefektas, ir i to, jog ligi iolei nepastebta tam tikr padarini, kurie bt ikart akivaizds, jeigu vagis dokumento nebeturt, tai yra jeigu vagis j panaudot taip, kaip ketina panaudoti. Ar negalima truput aikiau? paklausiau a. Gerai. Dar pridursiu, jog dokumentas suteikia jo turtojui gali kaip tik toje srityje, kurioje i galia yra itin reikminga. Prefektas mgo diplomatin argon. A vis tiek dar ne visai suprantu, pareik Diupenas. Nesuprantate? Matote, ito dokumento parodymas treiajam asmeniui, kurio pavards a nemin791
Turinys

siu, eist vienos labai ymios asmenybs garb. Dl ios aplinkybs dokumento turtojas gali daryti k tik nori su ymija asmenybe ir todl jos garbei ir ramybei gresia pavojus. Bet juk i galia, siterpiau a, priklauso nuo to, ar vagis ino, kad apvogtajai asmenybei aiku, kas pavog dokument? Kas gi drst Vagis, pertrauk prefektas, yra ministras D., mogus, kuris drsta visk ir kas padoru, ir kas nepadoru. Pats pavogimas buvo ne tik lus, bet ir iradingas. T dokument, arba, atvirai pasakius, laik, apvogtoji gavo karaliaus rm buduare. Kai ji skait laik, j uklupo kitas ymus asmuo, nuo kurio ji ypa norjo dokument nuslpti. Jai nepavyko paskubomis mesti laiko stali ir teko j palikti ilankstyt ant stalo. Kadangi laikas guljo adresu vir, tai liko nepastebtas. Kaip tik iuo momentu eina ministras D. Jo skvarbios it lies akys i karto pastebi laik, atpasta, kieno ranka raytas adresas, pastebi asmens, kuriam skirtas laikas, sumiim ir supranta vis paslapt. Skubom, kaip paprastai, pakalbjs apie reikalus, jis isiima laik, labai pana mintj, ilanksto j ir apsimeta skaits, o po to padeda alia pirmojo. Ir vl gal penkiolika minui kalbasi apie valstybinius reika792
Turinys

lus. Pabaigs atsisveikina ir paima nuo stalo laik, kuris jam nepriklauso. Jo tikroji savinink tai mato, bet, suprantama, neidrsta nieko pasakyti prie treiojo asmens, kuris stovi alia jos. Ministras pasialina, paliks ant stalo savj, visikai nereikming laik. Taigi, tar Diupenas, kreipdamasis mane, tai jums slyga, nuo kurios priklauso mintoji galia vagis ino, kad apvogtajai aiku, kas pavog dokument. Taip, patvirtino prefektas, ir tai jau keletas mnesi jis naudojasi gyta galia, tokiu bdu nordamas gyvendinti labai pavojingus politinius tikslus. Apvogtoji dama diena po dienos vis labiau sitikina, jog privalo atgauti t laik. Galiausiai, apimta nevilties, ji paveda reikal man. Vadinasi, pastebjo Diupenas, paskends dm debesyje, ji negaljo surasti ir netgi sivaizduoti valgesnio agento. Js meilikaujate man, atsak prefektas, bet, galimas dalykas, jog panaiai ir buvo pagalvota. Kaip js pats minjote, tariau a, ministras tebeturi laik; juk gali suteikia laiko turjimas, o ne jo panaudojimas. J panaudojs, tos galios ministras nebeteks.
793
Turinys

 Teisyb, tar G., remdamasis tokiu sitikinimu, a ir miausi veikti. Vis pirma pasirpinau padaryti kruopi krat ministro namuose. Kebliausia buvo tai, kad i krat reikjo padaryti jam neinant. Be to, a buvau sptas apie pavoj, kuris kilt, jeigu ministras suinot ms ketinimus. Bet js esate, tariau a, pakankamai au fait173 ioje srityje. Paryiaus policija jau ne kart yra susidrusi su panaiais dalykais. O taip, todl a ir nenusiminiau. Be to, ministro proiai taip pat labai palengvino man udavin. Danai jo nebna namuose per naktis. Tarn jis turi nedaug. Jie miega toli nuo eimininko kambari, ir kadangi beveik visi neapolieiai, juos lengva nugirdyti. Kaip jums inoma, a turiu rakt, su kuriais galiu atrakinti bet kur Paryiaus kambar ar spint. Jau trys mnesiai, kai a kone kas nakt pats darau krat D. namuose. Tai mano garbs reikalas, be to, atskleisiu jums didel paslapt paskirtas milinikas atlyginimas. Taigi a iekojau tol, kol visikai sitikinau, jog vagis gudresnis u mane. Atrodo, jau igriozdiau kiekvien patalp kertel, kur galt bti paslptas laikas.
173Patyrs

(pranc.).
794
Turinys

 Bet ar negali bti, siterpiau, kad laikas a neabejoju, jog ministras j turi yra paslptas kur nors kitur, ne jo namuose? Vargu, tar Diupenas. Ypatinga dabartin padtis dvare, o ypa intrigos, kurias, kaip inia, painiotas D., reikalauja, kad is dokumentas nuolat bt po ranka ir kad juo bt galima pasinaudoti kiekvien minut tai ne maesns svarbos dalykas, kaip ir pats dokumento turjimas. Kad juo bt galima pasinaudoti? paklausiau a. Tiksliau pasakius, j sunaikinti, atsak Diupenas. Teisingai, tariau a. Tokiu atveju laikas tikriausiai yra jo namuose. O kad ministras neiotsi j su savimi, negali bti n kalbos. Tikrai taip, patvirtino prefektas. Man paiam priirint, jis buvo du kartus tariam plik sulaikytas ir kruopiai ikratytas. Js be reikalo tiek vargote, tar Diupenas. A manau, kad D. nra visikas kvailys ir, inoma, tikjosi toki upuolim kaip savaime suprantamo dalyko. Ne visikas kvailys, pakartojo G., bet juk jis poetas, ir todl, mano nuomone, beveik kvailys.
795
Turinys

 Teisyb, sutiko Diupenas susimsts, palengva leisdamas kamuol dm i meraumo pypks, nors ir mano paties sin slegia keli eilratpalaikiai. Ar negaltumte smulkiau papasakoti apie savo kratas? paklausiau a. Matote, laiko mes turjome pakankamai ir iekojome visur. iuose dalykuose patirties man utenka. Vis savait kratme kambar po kambario, kiekvienam skirdami po vis nakt. Pirmiausia ityrinjome baldus. Inarme stalius visus visutlius; manau, kad js inote, jog geram policijos agentui nra slapt stali. Jis bt tikras bukaprotis, jeigu vykdydamas tokio pobdio krat praiopsot slapt stali. Tai visai paprastas dalykas. Kiekvienoje spintoje yra tam tikras ruimas ar ertm, verta dmesio. Turime ir tikslias taisykles. N maiausia smulkmena negaljo likti nepastebta. Apiekoj spintas, mms kdi. Pagalves susmaigme ilgais, laibais virbais. Nuklme stalvirius. Kodl? Pasitaiko, kad mogus, nordamas k nors paslpti, nukelia stalo ar kito panaaus baldo vir, po to igria kojoje skyl, paslepia ten daikt ir vl udeda vir. Panaiai panaudojamos ir lov kojos, tiek virus, tiek ir apaia.
796
Turinys

 O ar negalima tutumos aptikti beldiant, i garso? paklausiau a. Jokiu bdu, ypa jeigu paslptasis daiktas yra vyniotas stor vatos sluoksn. Be to, mes buvome priversti dirbti be triukmo. Bet juk negaljote nukilnoti ir iardyti atskiras dalis vis bald, kuriuose manoma padaryti slpyklas js mintu bdu. Laik galima susukti plon spiralin vamzdel, pana didel mezgimo virbal, ir kiti, pavyzdiui, kds skersin. Js juk neiardte dalimis vis kdi? inoma, ne. Bet mes padarme dar geriau su stipriu didinamuoju stiklu ityrinjome visus kiekvienos kds skersinius ir, suprantama, vis bald sunrimus. Bet kokius vieius pdsakus btume i karto pastebj. Net ir vienui vienas pjuven krislelis, liks po grimo, bt atrods didumo sulig obuoliu. Slpyklai surasti bt utek bet kokio nesutapimo suklijavim vietose, maiausio plyelio sujungimuose. Manau, kad js apirjote veidrodius, ypa vietas tarp rm ir stiklo, patikrinote lovas ir patalynes, taip pat uuolaidas ir kilimus? Savaime suprantama. Ir kai tokiu bdu iirinjome visus baldus ir daiktus, pradjome tikrinti
797
Turinys

pat nam. Mes suskirstme j dalis, jas sunumeravome, kad n vienos nepraleistume ir, kaip ir anksiau, su didinamuoju stiklu ityrinjome pai rm ir dviej kaimynini nam kiekvien kvadratin col. Dviej kaimynini nam! suukau a. Bet juk tai milinikas darbas. inoma, bet mums paadtas atlyginimas irgi yra milinikas. O nam kiemus taip pat apirjote? Visi kiemai grsti plytomis. Su jais daug vargo nebuvo. Ityrinjome samanas tarp plyt ir nustatme, kad jos neliestos. Js, suprantama, patikrinote taip pat D. dokumentus ir bibliotekos knygas? inoma; ivyniojome kiekvien paket ir ryull; perirjome visus kiekvienos knygos puslapius, nepasitenkindami vien tik atvertimu ir pakratymu, kaip daro kai kurie ms policijos pareignai. Imatavome taip pat didiausiu tikslumu kiekvieno virelio stor ir visus juos stropiausiai patikrinome pro padidinamj stikl. Jeigu kuriame nors aptaise bt buv kas nors neseniai paslpta, tai btinai btume pastebj. Penkis ar eis tomus, k tik atsiimtus i knygriio, mes rpestingai patikrinome, iilgai perdurdami plonais virballiais.
798
Turinys

 Ar ityrinjote grindis po kilimais? Be abejo. Mes numme kilimus ir patikrinome grindis su didinamuoju stiklu. O sien apmualus? Taip pat. vilgteljote rsius? Taip. Vadinasi, tariau a, js apsirikote. To laiko rmuose nra, nors js ir sitikin, kad jis ten yra. Bijau, kad bus js teisyb, atsak prefektas. K js, Diupenai, patartumte man daryti? Dar kart kruopiai ikrsti rmus. Tai visikai beprasmika, atsak G. Guldau galv, kad laiko rmuose nra. Geresnio patarimo a neinau, tar Diupenas. Js, suprantama, turite smulk to laiko apraym? O, inoma! ia prefektas isitrauk i kiens ura knygut ir m garsiai skaityti detal dingusio dokumento turin ir ypa iors apraym. Baigs skaityti, jis nedelsdamas atsisveikino ir ijo didiai prislgtas. Tokio a jo dar niekada nebuvau mats. Praslinkus kokiam mnesiui, jis apsilank antr kart ir rado mus usimusius beveik tuo paiu,
799
Turinys

kaip ir tada. Atsisds ir usirks pypk, m nekuiuotis kasdienmis temomis. Pagaliau a paklausiau: O kaip su pavogtuoju laiku? Manau, kad jau susitaikte su mintimi, jog nemanoma pergudrauti to ministro? Tegu j velniai! Dar kart padariau krat, paklauss Diupeno patarimo, bet visas darbas, kaip ir tikjausi, buvo veltui. Koks, js sakte, tas paadtasis atlyginimas? paklaus Diupenas. O, labai didelis, labai didelis atlyginimas. Tikslios sumos neminsiu, bet viena pasakysiu sutikiau pats duoti ek penkiasdeimiai tkstani frank mogui, kuris surast man t laik. Mat tas laikas kasdien darosi reikmingesnis. Atlyginimas paskutiniuoju metu padvigubintas. Bet, jeigu jis bt net patrigubintas, a vis tiek negaliau padaryti daugiau, negu esu padars. O kodl? tar Diupenas, tsdamas odius ir papsdamas meraumo pypk. I ties man rodosi js ne visk padarte iuo atveju. Galtumte pasiekti daugiau, man rodosi, k? Kaip? Kokiu bdu?
800
Turinys

 Matote (paf, paf), js galtumte (paf, paf) pasitelkti konsultant, k? (paf, paf, paf). Ar prisimenate anekdot apie Abernat?P2 Ne, velniop t Abernat! inoma, velniop j, jeigu norite. Bet kart atsitiko taip, kad vienas turtingas yktuolis suman gudrumu igauti i to Abernaio patarim medicinos klausimu. Bdamas sveiuose, jis umezg iuo tikslu pokalb ir idst jam savo negalavimus, tarsi tai bt ne jo, o kakokio kito asmens liga. Sakykime, kalbjo yktuolis, kad tokie yra jo ligos simptomai. K js jam patartumte, daktare? K patariau? atsiliep Abernatis. Ogi isikviesti gydytoj. Bet a, tar prefektas truput sutriks, esu mielai pasiruos pasinaudoti patarimu ir u j sumokti. I tikrj duoiau penkiasdeimt tkstani frank tam, kuris man padt iuo atveju. Jei taip, tar Diupenas, atidarydamas stali ir iimdamas eki knygel, galite tuojau pat irayti ek js mintai sumai. Vos tik j pasiraysite, teiksiu jums laik. A apstulbau. Prefektas buvo it stabo itiktas. Kelet minui negaljo nei odio itarti, nei pajudti. Prasiiojs jis irjo su nepasitikjimu mano
801
Turinys

draug, jo akys, atrod, ims ir ioks i akiduobi. Paskui, kiek atitoks, iupo plunksn, vilgteljo kart kit, dar padvejojo, bet galiausiai upild ek penkiasdeimiai tkstani frank, pasira ir atkio j per stal Diupenui. Tas atidiai perskait ek, sidjo ura knygut, tada atrakino raomj stal, pam i ten laik ir padav prefektui. Pakvaits i diaugsmo, pareignas grieb j, atskleid drebaniomis rankomis, skubiai permet akimis turin, puol kaip beprotis prie dur ir net neatsisveikins ibgo i kambario, taip ir nepratars n odio nuo to momento, kai Diupenas pasil jam irayti ek. Kai jis ijo, mano draugas teiksi kai k paaikinti. Paryiaus policininkai, pradjo jis, labai gabs. Jie atkakls, iradingi, gudrs ir puikiai susipain su savo profesijos subtilybmis. Taigi, kai G. papasakojo mums, kaip jis dar krat ministro rmuose, a visikai neabejojau, kad krata buvo atlikta ities kruopiai. Kruopiai? paklausiau. Taip, atsak Diupenas. Panaudotos priemons buvo ne tik paios tinkamiausios, bet ir tobulai pritaikytos. Jeigu laikas bt buvs paslptas ten,
802
Turinys

kur iekojo, nra abejons, jog tie vaikinai bt j surad. A nusijuokiau, bet jis, atrodo, kalbjo visai rimtai. Taigi, ts jis, paios priemons savaime buvo geros ir viskas buvo gerai padaryta. Trkumas tik tas, kad jos netiko iam atvejui ir iam asmeniui. Yra tam tikras skaiius nepaprastai irading metod, kurie prefektui tapo tarsi Prokrusto lova, ir jis grda ten savo sumanymus. Bet jis nuolat klysta, kadangi sprsdamas reikal arba per daug sigilina, arba bna per daug pavirutinikas; danai kiekvienas moksleivis bt u j sumanesnis. Painojau atuoneri met mokin, kuris aidime porinis-neporinis visus stebino savo sugebjimu spti. aidimas visai paprastas, jam naudojami apvals akmenukai. Vienas aidjas, sugniaus saujoje akmenukus, klausia antrojo, ar j skaiius yra porinis ar neporinis. Jeigu spjikas spja, gauna vien akmenuk, jeigu ne tai vieno netenka. Mano mintas berniukas ilo vis mokini akmenukus. Savaime aiku, jis turjo tam tikr metod paprasiausiai stebdavo ir vertindavo savo partneri nuovokum. Pavyzdiui, su juo aidia koks nors nepataisomas kvaielis ir ikls sugniaut rank klausia: Porinis ar neporinis? Ms mokinys
803
Turinys

atsako: Neporinis ir praloia. Bet kit kart jau laimi, nes samprotauja taip: kvaielis pirm kart pam porin skaii, bet jo gudrumo uteks tik tiek, jog dabar paims neporin skaii, todl a turiu sakyti neporinis. Jis sako neporinis ir laimi. O aidiant su partneriu, truput gudresniu u pirmj, jis samprotauja taip: is berniukas ino, jog pirm kart a sakiau neporinis, todl, kai reiks spti antr kart, i pradi jam dingtels mintis keisti skaii i porinio neporin, kaip dar ir pirmasis kvaielis. Bet paskui jis pagalvos, kad is pakeitimas yra per daug paprastas, ir nusprs paimti porin skaii, kaip ir pirmiau. Todl a spsiu porinis. Sako porinis ir ir laimi. Kurgi yra ito mokinio, kur draugai pramin laiminguoju, aidimo skm? Paprasiausiai spjikas perima savo prieininko mstysen, tariau a. Teisyb, atsak Diupenas, ir kai a paklausiau berniuko, kaip jam pavyksta taip tobulai susitapatinti ir skmingai loti, jis man atsak: Kai noriu suinoti, ar mano prieininkas yra protingas ar kvailas, geras ar blogas, k jis dabar galvoja, a stengiuosi nutaisyti savo veid tok pat, kaip ir jo, o paskui laukiu, kokios mintys ar jausmai, atitinkantieji i iraik, kils mano galvoje ir irdyje.
804
Turinys

i tiesa, pasakyta mokinio, yra pagrindas viso to tariamo imintingumo, priskiriamo LarofukoP3, La BriujeruiP4, Makiaveliui ir KampanelaiP5. O sugebjimas persiimti prieininko mstysena, pridriau a, priklauso nuo to, jeigu teisingai jus supratau, ar tinkamai vertinamas prieininko protas. I esms kaip tik nuo to ir priklauso, atsak Diupenas. Prefektas ir jo bendraygiai klysta taip danai dl to, kad, pirma, jie nemoka susitapatinti ir, antra, neteisingai vertina arba ir visai nevertina to proto, su kuriuo susiduria. Jie pasikliauja tik savo iradingumu ir iekodami ko nors paslpto apgalvoja tik tuos bdus, kuriais patys pasinaudot, jeigu k nors slpt. I dalies jie samprotauja teisingai, nes j iradingumas atitinka eilini moni iradingum, bet nusikaltlis, kuris yra gudrus savaip, juos, aiku, veikia. Gana danai taip atsitinka ir tuomet, kai jis savo sumanumu jiems neprilygsta. Jie nemoka kaitalioti savo tyrinjimo princip; geriausiu atveju, jeigu yra veriami koki nors ypating slyg kai jiems paadamas neprastas atlyginimas jie tik dar plaiau arba dar stropiau taiko savo senuosius metodus, nepaeisdami princip. Ar buvo, pavyzdiui, ioje ministro byloje pakeisti
805
Turinys

veikimo principai? Kas gi tas grimas, zondavimas, stuksenimas, tyrinjimas pro didinamj stikl, rm paviriaus suskirstymas sunumeruotus kvadratinius colius, kas gi visa tai, jeigu ne skrupulingas taikymas vieno arba keli tyrinjimo princip, pagrst tuo paiu mogaus sumanumo supratimu, susiformavusiu prefektui per daugyb tarnybins rutinos met? Ar nepastebjote, jog jis laiko savaime suprantamu dalyku, kad kiekvienas mogus, nordamas paslpti laik, pasinaudos kokia igrta kds kojoje skyle ar bent kokia nors nuoalia anga ar slpykle, vedamas tos paios minties, kuri paskatina j paslpti laik kds kojoje? Argi neaiku, jog tokios slpyklos yra panaudojamos tik eiliniais atvejais ir tik eilinio proto moni? Juk kai reikia paslpti kok daikt, pirmiausia galvojama btent apie tokias vietas; taigi iekotojams visai nereikia valgumo, o tik apdairumo, kantrybs ir pasiryimo. Ir kai bna svarbus reikalas, arba, kai yra paadtas didelis atlyginimas o tai policijos akimis yra tas pats visuomet pasikliaujama mintomis savybmis. Dabar js suprasite, k a turjau galvoje tvirtindamas, kad jeigu pavogtasis laikas bt buvs paslptas ten, kur iekojo prefektas, kitaip tariant, jeigu vagis bt vadovavsis prefekto principais,
806
Turinys

tai laikas bt buvs tuoj pat surastas. Taiau is pareignas leidosi visikai suklaidinamas. Svarbiausia jo pralaimjimo prieastis, jog jis laiko ministr mulkiu, kadangi is inomas kaip poetas. Visi kvailiai yra poetai, taip mano prefektas; tik jis nusiengia non distributio medii174 taisyklei, darydamas ivad, jog visi poetai yra kvailiai. Bet ar tikrai jis poetas? paklausiau a. Girdjau, j yra du broliai ir abu pagarsjo kaip literatai. Ministras, rodos, yra paras mokslin darb apie diferencialin skaiiavim. Jis matematikas, o ne poetas. Klystate, a j gerai pastu jis ir vienas, ir antras. Kaip poetas ir matematikas, jis sugeba protauti; jeigu jis bt tik matematikas, jis visai neprotaut ir bt pateks prefekto rankas. Stebiuosi, tariau a, tokiu js poiriu, prietaraujaniu visuotinei nuomonei. Bet manau, js neketinate paniekinti per imtmeius susiformavusi pair? Matematinis protas jau nuo seno laikomas protu par excellence175.

174Vidurio 175Tikrja

nedalumo (lot.)P6. odio reikme (pranc.).

807
Turinys

 Il y a parier, atkirto Diupenas, cituodamas anforP7, que toute ide publique, toute convention reue, est une sottise, car elle a convenu au plus grand nombre176. Sutinku su jumis, jog matematikai padar visa, k galjo, kad paskleist t paplitusi klaiding nuomon, apie kuri js kalbate ir kuri vis tiek yra klaida, nors skleidiama kaip tiesa. Su usidegimu, deramu rimtesniam tikslui, jie, pavyzdiui, dieg algebr termin analiz. Pranczai buvo ios apgauls pradininkai; bet jeigu terminai turi koki nors reikm, jeigu odiai vartojami gyja koki nors vert, tai analiz turi tiek pat bendra su algebra, kiek, pavyzdiui, lotynikas odis ambitus su ambicija, religio su religija arba homines honesti su garbingais monmis. Akivaizdu, kad js susipyksite su paryieiais algebros inovais, bet dstykite toliau. A abejoju buvimu ir verte tokio proto, kuris iugdytas kokiu nors kitu, o ne abstrakiuoju loginiu metodu. Ypa abejoju protu, kur iugdo matematika. Matematika mokslas apie form ir kiekyb,
176Galima

laintis, kad bet kokia gandais grindiama nuomon, bet koks visuotinai priimtas nusistatymas yra kvaili, nes patiko daugumai (pranc.).
808
Turinys

matematinis protavimas tai tik logika, pritaikyta formos ir kiekybs stebjimui. Labai klaidinga manyti, jog netgi vadinamosios grynosios algebros tiesos yra abstrakios arba visuotins. i klaida tokia didel, jog stebiuosi, kaip ji buvo sutartinai priimta. Matematikos aksiomos nra visuotins tiesos aksiomos. Tai, kas yra reliatyvi formos ir kiekybs tiesa, danai bna klaida, pavyzdiui, morals moksl srityje. iame moksle teiginys, jog visumos dali suma lygi visumai, danai nepasitvirtina. Chemijoje i aksioma taip pat nepateisinama. Nepasiteisina ji ir kalbant apie varomsias jgas, nes jeigu sujungsime dvi varomsias jgas, kuri potencija yra inoma, tai gausime jg, kuri nebtinai bus lygi atskirai paimt varomj jg sumai. Yra daugyb matematini ties, kurios gali bti tiesomis tik santykinai. Bet matematikai, remdamiesi savo baigtinmis tiesomis, prat teigti, jog jos es turinios absoliut ir neribot pritaikym. O pasaulis jas ir laiko tokiomis. BrajantasP8 savo didios mokslins verts veikale Mitologija pamini analogik klaid altin, sakydamas, kad nors mes ir netikime pagonikais mitais, vis dlto danai usimir remiams jais, tarsi tai bt reals faktai. Taiau algebros inovai, kurie patys yra pagonys, tiki pagonikais
809
Turinys

mitais ir daro i j ivadas ne tiek dl umarumo, kiek dl nesuvokiamo smegen aptemimo. odiu, man dar neteko sutikti tikro matematiko, kur bt galima priversti suabejoti kvadratinmis aknimis, arba tokio, kuris slapta netikt, kad be joki ilyg ir visada lygus q. Pabandykite kada pasakyti kuriam nors i i dentelmen, kad, js nuomone, gali bti atvej, kai nra visai lygus q, bet jau tada bkite kuo skubiausiai ir neatsigrdami, nes nra abejons, jis pasistengs jus partrenkti. Tuo noriu pasakyti, ts Diupenas, nors a nusijuokiau i jo paskutins pastabos, kad prefektui nebt reikj rayti man ekio, jeigu ministras bt buvs tik matematikas. Taiau a inojau, kad jis yra ir matematikas, ir poetas, todl pasirinkdamas veikimo priemones atsivelgiau jo sugebjimus ir dabartin jo padt. Painojau j kaip dvarik, taip pat kaip l intrigant. Nepanau, kad toks mogus pagalvojau sau neinot prast policijos metod. Jis galjo nujausti tolesni vykiai parod, kad tikrai nujaut jog jam rengiamos pasalos. Jis turjo tiktis, samprotavau a, kad jo butas bus slapta kratomas. Naktimis jo danai nebdavo namie, ir prefektas tatai laik tikru savo pasisekimo laidu, o man pasirod, kad tai tik gudravimai,
810
Turinys

kuriais jis siek duoti policijai galimyb padaryti kruopi krat ir kuo greiiau j tikinti tai jam galiausiai ir pavyko kad laiko rmuose nra. A taip pat jauiau, kad visa grandin mini, kurias k tik pasistengiau jums idstyti apie nekintamus principus, kuriais policija vadovaujasi iekodama paslpt daikt kad visa i mini grandin btinai bus perkratyta ministro galvoje. Tai neivengiamai privers j su panieka atsisakyti vis prast slpyni. Negali bti, samprotavau a, kad jis bt toksai neimanlis ir nesuprast, jog net paios slapiausios ir nuoaliausios slpyns jo rmuose bus tokios pat akivaizdios prefekto akims, zondams, grtams ir didinamiesiems stiklams kaip ir pats paprasiausias sandliukas. Trumpiau tariant, supratau, kad jis btinai bus priverstas instinktyviai ar smoningai iekoti paprasiausi bd. Ar prisimenate, kaip kvatojo prefektas, kai per pirm jo apsilankym a pasakiau, jog i paslaptis gal todl tokia paini, kad ji labai akivaizdi. Taip, atsakiau, prisimenu. Tikrai maniau, kad sprogs i juoko. Materialusis pasaulis, kalbjo toliau Diupenas, turi daugyb analogij su nematerialiuoju pasauliu, tad ne tokia jau nepagrsta yra retorin
811
Turinys

dogma, kad metafora arba palyginimas gali ne tik pagrainti apraym, bet ir sustiprinti argument. Pavyzdiui, principas vis inertiae177 yra, atrodo, tas pats tiek fizikoje, tiek ir metafizikoje. Teisingas jis yra, kai teigiama, kad norint suteikti judjim sunkiam knui reikia daugiau pastang negu lengvam ir kad jo tolesnis judjimo greitis yra proporcingas toms pastangoms, bet ne maiau teisingas ir tada, kai tvirtinama, kad didesnis intelektas yra daug verlesnis, atkaklesnis, iradingesnis, negu silpnas, kuris sunkiau ijudinamas ir daugiau varosi bei svyruoja darydamas pirmuosius ingsnius. Arba vl ar kada nors pastebjote, kokia parduotuvs ikaba greiiausiai patraukia dmes? Niekada apie tai nepagalvojau, atsakiau. Yra toksai aidimas su emlapiu, ts jis. Vienas aidjas prao kit surasti nurodyt od miesto, ups, alies ar valstybs pavadinim trumpai tariant, kok nors od margame, pavadinim priraizgytame emlapyje. Naujokai paprastai stengiasi apsunkinti prieininkui udavin, liepdami surasti pavadinimus, atspausdintus paiu smulkiausiu riftu; bet guds aidjas parenka tokius
177Inercijos

jga (lot.).
812
Turinys

odius, kurie rayti didelmis raidmis, skersai vis emlap. Tokie pavadinimai, panaiai kaip ir ikabos bei skelbimai, parayti labai stambiomis raidmis, praslysta pro akis, kadangi per daug aikiai matomi. is fizinis pastabumas analogikas dvasiniam, dl kurio protas nepastebi viso to, kas per daug aiku ir apiuopiama. Taiau io reikinio prefektas, pasirodo, nesuvokia arba nepaiso. Jam ir galv neateina, jog ministras gali ar galt laikyti laik tiesiog visam pasauliui po aki kaip tik tam, kad niekas jo nepamatyt. Juo daugiau galvojau apie drs, gyv ir valg D. prot, apie tai, jog dokumentas, norint juo pasinaudoti, visuomet turjo bti po ranka, ir apie tai, kaip tikinamai prefektas rod, jog ten, kur jis iekojo, dokumento nra juo tviriau miau tikti, kad ministras pasirinko smojing ir paprast bd laikui paslpti jo visai neslp. Taip nusprends, sigijau alius akinius ir vien gra ryt tarsi atsitiktinai ujau ministro rmus. D. radau namuose kaip paprastai iovaujant, besirant ir vaikiojant i kampo kamp jis djosi, jog tiesiog mirta i nuobodulio. O juk i ties tai turbt pats energingiausias mogus pasaulyje bet tik tada, kai jo niekas nemato.
813
Turinys

Taikydamasis prie jo nuotaikos, miau skstis silpnu regjimu ir verklenti, jog turiu neioti akinius, pro kuriuos tuo pat metu atsargiai ir dmiai apirinjau kambar, apsimets, jog domiuosi tik ms pokalbiu. Ypating dmes atkreipiau didel raomj stal, alia kurio mes sdjome; ant jo mtsi laikai ir kitokie popieriai, tarp j taip pat buvo pora muzikos instrument ir keletas knyg. Taiau ilgai ir rpestingai j irinjs neradau nieko tartina. Pagaliau mano vilgsnis, klaidiodamas po vis kambar, ukliuvo u kartoninio krepelio vizitinms kortelms, kuris buvo pakabintas nevariu mlynu kaspinu ant varinio kabliuko ties idinio atbrailos viduriu. iame krepelyje, turiniame tris ar keturis skyrius, buvo penkios ar eios vizitins kortels ir vienas vienintelis laikas. Laikas smarkiai supurvintas ir suglamytas. Per vidur beveik visai perpltas ir atrod, jog i pradi norta j sudraskyti kaip nereikaling, bet paskui is ketinimas pakeistas ir laikas paliktas. Ant jo juodavo didiulis antspaudas su labai aikiai matoma D. monograma, smulkia moterika raysena jis buvo adresuotas paiam ministrui D. Laikas buvo nerpestingai, lyg ir su panieka grstas vien virutini krepelio skyri.
814
Turinys

Vos tik vilgteljau laik, tuojau nusprendiau, kad tai kaip tik tas, kurio iekau. inoma, jis atrod visikai kitaip negu tas dokumentas, kur prefektas buvo taip smulkiai apibdins. io laiko antspaudas buvo didelis, juodas, su D. monograma, ano maas, raudonas, su hercog S. herbu. ia ministro adresas buvo paraytas smulkia moterika raysena, o anas laikas buvo adresuotas karalikosios eimos nariui drsiu ir grietu braiu; tiktai j formatas buvo panaus. Taiau kaip tik toks rykus laik skirtumas ir atkreip mano dmes! Nevarus, apzelniotas, aptrintas laikas, taip nesiderins su tikraisiais pedantikais D. proiais ir taip aikiai norjs teigti j pastebjusiam mint, jog tai bevertis dokumentas visa tai ir kartu tiesiog liai akis krintanti vieta, kurioje laikas buvo laikomas, tiksliai sutapo su mano ankstesnmis ivadomis visa tai, kartoju, tik dar labiau sustiprino mano tarimus, kad ia ir bsis tas daiktas, dl kurio esu atjs. Savo vizit utsiau kuo ilgiau ir vis laik, kol gyvai svarsiau su ministru klausim, kuris, kaip man buvo gerai inoma, visada j domino ir jaudino, nenuleidau aki nuo laiko. A gerai sidmjau, kaip jis atrodo, ir siminiau jo viet krepelyje, maa to galiausiai man pavyko padaryti atradim,
815
Turinys

kuris isklaid paskutines abejones. Apirindamas laiko kratus, pastebjau, kad jie daugiau aptrinti, negu paprastai. Jie atrod suglamyti taip, kaip bna, kai standus popierius sulankstomas ir kuo nors prispaudiamas, paskiau ilyginamas ir vl sulankstomas per tuos paius sulenkimus, tik kit pus. is atradimas mane visikai patenkino. Man pasidar aiku, kad laikas buvo iverstas kaip pirtin, vl sulankstytas ir uantspauduotas. A atsisveikinau su ministru ir ijau, paliks ant stalo auksin tabokin. Kit dien ujau pasiimti tabokins, ir mes vl su domumu sileidome vakarykt pokalb. Taip mums besinekant, staiga gatvje, ia pat po rm langais, pasigirdo garsus trenksmas tarsi pistoleto vis, po to isigandusios minios auksmai ir klyksmai. D. puol prie lango, atidar j ir pairjo gatv. Tuo tarpu a prijau prie krepelio, pamiau laik ir sikiau kien, o jo viet padjau visikai tok pat laik (tokios pat ivaizdos), kur rpestingai buvau paruos namie, labai vykusiai padars D. monogram su antspaudu i duonos. Triukm gatvje sukl kakoks mogus su mukieta. Jis liai ov moter ir vaik mini. Taiau pasirod, kad auta i tuios mukietos, taigi kaltininkas buvo palaikytas pamiliu arba girtuokliu ir
816
Turinys

paleistas. Kai tas mogus nujo alin ir D. pasitrauk nuo lango, a, pasieks geidiam tiksl, greit atsistojau jo viet. Netrukus su juo atsisveikinau. Tariamasis pamilis buvo mano pasamdytas mogus. Bet kodl js pakeitte laik padirbtu? paklausiau. Ar nebt buv geriau jau pirm kart atvirai j paiupti ir ieiti? D., atsak Diupenas, mogus kartas ir viskam pasirys. Be to, jo rmuose yra jam atsidavusi tarn. Jeigu biau pasielgs, kaip patariate, galjau i ministro rm gyvas nebeieiti. Mano mielieji paryieiai bt jau daugiau nieko apie mane nebeigird. Taiau, be i sumetim, a turjau dar vien tiksl. Js inote mano politines pairas. iuo atveju a veikiau kaip apvogtosios moters alininkas. Jau pusantr met ministras laiko j savo valioje. Dabar jisai jos rankose, kadangi neinodamas, jog laiko jau nebeturi, ir toliau bandys juo piktnaudiauti. Taip jis neivengiamai pasmerks save politinei praiai. Be to, jo kritimas bus ne tik staigus, bet ir nemalonus. Lengva kalbti apie facilis descensus Averni178, bet prisiminkite ir tai, k KatalaniP10 kalbjo apie dainavim, kad visada lengviau
178Lengvum

nusileidimo pragaranP9 (lot.).

817
Turinys

yra kopti auktyn, negu leistis emyn. iuo atveju a nesigailiu, netgi neujauiu to, kuris leidiasi emyn. Tai monstrum horrendum179, mogus talentingas, bet visikai be princip. Prisipastu, jog man labai nortsi inoti, k jis pagalvos, kai, sulauks atkirio i vienos asmenybs, kaip j vadina prefektas, iims i krepelio ir perskaitys mano palikt laik! Kaip? Ar js ten k nors ypatinga parate? Matote, man atrod ne visai padoru, netgi nepagarbu, nieko viduje neparayti. Kart Vienoje D. ikrt man pikt pokt, ir a tada jam visai gerairdikai pasakiau, jog ito neumiriu. inodamas, kad jam bus domu suinoti, kas tas mogus, kuris j pergudravo, a pagalvojau, jog bt gaila jam to nenurodyti. Jis gerai pasta mano brai, taigi vidury balto lakto a raiau odius: Un dessein si funeste, Sil nest digne dAtre, est digne de Thyeste 180 ie odiai i Krebijono tragedijos AtrjasP12.
179Siaubingas 180Tokia

baisnasP11 (lot.).

pratinga umaia verta jei ne Atrjo, tai Tiesto

818
Turinys

(pranc.).

TKSTANTIS ANTROJI ACHRAZADOS PASAKA

Tiesa keistesn u praman.
SENA PATARLP1

Kai man pasitaik proga studijuojant orientalistik paskaityti Pasakykman Taiparne veikal, kuris, kaip ir imono bar JohajausP2 knyga Zoharas, vargu bau inomas net Europoje ir kurio, kiek atsimenu, nra citavs n vienas amerikietis, gal tik Amerikiei literatros ymybi autoriusP3, taigi pasitaikius progai pasklaidyti to jau minto garsaus veikalo puslapius, gerokai apstulbau suinojs, jog literatrinis pasaulis vis dar tiki, kad achrazados, vizirio dukters, likimas yra btent toks, kaip pavaizduotas Arabijos naktyseP4, o jose pateikta dnouement181, nors ir nra labai netiksli, bet, deja, nepaaikina, kas nutiko toliau. Smalsiam skaitytojui, noriniam daugiau suinoti ia domia tema, turiu pasilyti mint veikal
181Atomazga

(pranc.).
819
Turinys

Pasakykman Taiparne, o tuo tarpu drstu trumpai perpasakoti tai, k a ten perskaiiau. Prisiminkime, jog paprastai iose pasakose kalbama, kaip kakoks valdovas, turdamas rimt prieast pavyduliauti karaliens, ne tik sako nubausti j mirtimi, bet dar ir prisiekia savo barzda ir Pranau kasnakt vesti graiausi savo viepatysts mergel, o kit ryt atiduoti j budeliui. Daugel met laiksis ios priesaikos labai tiksliai ir pamaldiai, jis net peln teisuolio ir protuolio vard; ir vien pavakar, be abejo, jam meldiantis, pas j atjo didysis viziris, kurio dukteriai, pasirodo, ov galv viena mintis. Jos vardas buvo achrazada, ir sugalvojo ji arba ivaduoti krat nuo mokesio, naikinanio jo grauoles, arba ti ito siekdama kaip ir visos herojs. Ir nors tie metai nebuvo keliamieji (o tai daro jos ygdarb dar garbingesn), kaip tarusi, ji siunia savo tv, didj vizir, pas karali pirti jam dukr. Pasilym karalius kartai priima jis ir taip jau ketino tai btinai padaryti, ir tik bijodamas vizirio vis atidliojo reikal, bet priimdamas rank dabar, jis labai aikiai leidia suprasti abiem pusms, kad net ir dl didiojo vizirio jis neketins n per nago juodym keisti savo priesaikos ar atsi820
Turinys

sakyti privilegij. Ir todl, kai graioji achrazada usispyr teksianti u karaliaus ir i tikrj itekjo u jo, nepaisydama imintingo tvo patarimo to nedaryti, taigi, kai panoro itekti ir itekjo noriau a to ar ne ji tai padar, aikiai regdama savo puikiomis juodomis akimis, kas jos laukia. Taiau atrodo, jog i politik imananti mergel, kuri, be abejo, skait MakiavelP5, buvo sugalvojusi irading plan. Vedyb nakt ji gudriai patvark (a nebeprisimenu, kokia apgaulinga dingstimi), kad jos sesuo atsigult guol visai netoli nuo karalikosios poros guolio ir bt galima nekuiuotis lovose; ir prie pat gaidgyst ji pasisteng paadinti gerj valdov, savo vyr (kuris jai nieko bloga nelinkjo, nors ir ketino nusukti jai sprand kit ryt), taigi jai pavyko paadinti j (nors jis, turdamas tyr sin ir ger skrand, puikiai miegodavo) sudominus istorija (atrodo, apie iurk ir juod kat), kuri ji kaip tik pasakojo (inoma, patyliukais) savo seseriai. Kai iauo rytas, tai pasirod, kad istorija dar nebaigta, ir, inoma, achrazada negalinti jos papasakoti iki galo, nes jau pats laikas keltis ir bti pasmaugtai tai ne k maloniau, nei bti pakartai, nebent truputl aristokratikiau. Taiau karaliaus smalsumas, kaip turiu apgailestaudamas pripainti, pasirod stipresnis nei jo sveiki
821
Turinys

religiniai principai, ir tai j paskatino vien kart atidti priesaikos vykdym iki kito ryto, viliantis igirsti t nakt, kas nutiko juodai katei (a manau, tai buvo juoda kat) ir iurkei. Atjus nakiai, ledi achrazada ubaig istorij apie juod kat ir iurk (iurk buvo mlyna) ir visai nejuiomis m regzti pasakojim, jeigu neklystu, apie roin arkl (su aliais sparnais), kuris nirtulingai uoliavo pagal laikrodio rodykl ir buvo prisukamas mlynu raktu. ia istorija karalius susidomjo dar labiau nei pirmja, ir kai iauo, jai dar nesibaigus, nors karalien ir labai stengsi ubaigti, kad laiku bt pasmaugta, vl nebebuvo ieities, kaip tik atidti i ceremonij dvideimt keturioms valandoms. Kit nakt atsitiko panaiai, ir vl taip baigsi ir dar kit, ir dar kit nakt; ir taip gerasis valdovas, nebegaldamas laikytis priesaikos ne maiau kaip tkstant ir vien nakt, arba umirta t priesaik, pasibaigus laikui, arba prastu bdu nuo jos atleidiamas, arba (kas atrodo tikinamiau) j sulauo ir nusuka galv savo tvui nuodmklausiui. iaip ar taip, achrazada, tiesiogin Ievos palikuon, turbt paveldjo i jos ir visus septynis krepius plepal, kuri, kaip inia, i dama buvo prisirinkusi po Rojaus mediais; taigi, kaip sakiau,
822
Turinys

achrazada pagaliau laimjo, ir groio duokl buvo panaikinta. i ubaiga o tokia ji ir urayta, be abejo, labai gera ir maloni, tik, deja, kaip daugelis maloni dalyk, ji labiau maloni nei teisinga; o a esu skolingas Taiparne u galimyb itaisyti klaid. Prancz patarl sako: Le mieux est lennemi du bien182, ir pasaks, kad achrazada paveldjo septynis plepal krepius, turiau dar pridti, jog ji paleido juos apyvarton su dideliais nuoimiais, ir t krepi radosi septyniasdeimt septyni. Brangi sese, ji pasak tkstantis antrj nakt (ia verbatim183 cituoju Taiparne), brangi sese, dabar, kai jau is truput nemalonus reikaliukas dl virvs sutvarkytas ir kai is nepakeniamas mokestis, laim, panaikintas, jauiuos tau didiai nusikaltus, kad tau ir karaliui (kuris, labai gaila, knarkia ko n vienas dentelmenas nedaryt) nepapasakojau, kaip baigsi jreivio Sindbado kelions. is mogus patyr daug daugiau ir domesni nuotyki nei tuos, apie kuriuos papasakojau, bet, teisyb pasakius, a labai norjau miego t nakt, kai
182Tai,

kas geriausia prieas to, kas gera (pranc.). (lot.).

823
Turinys

183Paodiui

pasakojau apie juos, ir todl susigundiau patrumpinti istorij baisus poelgis, u kur, tikiuosi, Alachas man atleis. Bet dar nevlu atitaisyti apsileidim, ir kai tik gnybtelsiu kartel kit karaliui, kad atsibust ir liautsi kls tok siaubing triukm, tuoj pat palinksminsiu tave ir j, jeigu jis panors, ios nuostabiausios istorijos tsiniu. achrazados sesuo, kaip perskaiiau knygoje Taiparne, ne itin dl to apsidiaug, bet karalius, gerokai panaibytas, pagaliau nustojo knarkti ir pratar: Hm! ir Ha!, ir karalien, supratusi iuos odius (be abejons, arabikus) kaip enkl, kad jis dmiai klauso ir pasistengs daugiau neknarkti, taigi karalien, visk patvarkius kaip jai patiko, tutuojau m pasakoti jreivio Sindbado istorij toliau. Pagaliau senatvje (tai paties Sindbado odiai, perpasakoti achrazados), pagaliau senatvje, daug met pasidiaugus ramybe namuose, mane vl apm trokimas apsilankyti svetimuos kratuos; ir vien dien, nieko nepasaks savo eimai apie iuos ketinimus, prisikroviau ryulius toki preki, kurios yra brangiausios, bet uima maiau vietos, ir pasisamds neik ijau su juo pakrant laukti ten kokio nors laivo, kuris mane nugabent i ios karalysts toki viet, kur dar nebuvau buvs.
824
Turinys

Pasidj neulius ant smlio, atsisdome po kakokiais mediais ir mme irti vandenyn, tikdamiesi pamatyti laiv, bet kelet valand visikai nieko nematme. Pagaliau man pasigirdo keistas dzgimas ar zyzimas, ir neikas, minutl paklauss, pasak, jog ir jis girdi. Pamau tas garsas vis stiprjo, ir mes sitikinome, jog j skleidiantis daiktas artja mus. Pagaliau toli horinzonte ivydome juod takel, kuris greitai didjo, ir netrukus pamatme, jog plaukia milinika pabaisa, kurios didel kno dalis buvo ikilusi vir vandens. Pabaisa plauk mus nepaprastu greiiu, keldama krtine didiules putotas bangas ir apviesdama vis vandens ruo, kuriuo plauk, ilga ugnies juosta, nutsusia toli jroje. Tam padarui prisiartinus, galjome j labai gerai apirti. Savo ilgiu jis prilygo trims patiems aukiausiems mediams, o platumo buvo toks, kaip didiausia sal tavo rmuose, o prakilniausias ir dosniausias i kalif. Jo knas, nepanaus paprastos uvies kn, buvo kietas kaip uola, o ta jo dalis, kuri kyojo vir vandens, buvo juoda lyg derva, su skersai einaniu siauru kraujo raudonumo dryiu. Pilvas matsi i po vandens tik tada, kai pabaisa ikildavo ir leisdavosi su bangomis, jis visas buvo padengtas metaliniais vynais tokios spalvos, kaip
825
Turinys

mnulis rke. Nugara buvo plokia ir beveik balta, o i jos vir stirksojo ei dygliai vos ne tokio ilgio, kaip pus viso kno. Burnos i siaubinga btyb lyg ir neturjo, taiau, tarsi itaisydama tok trkum, gamta jai buvo staius apie atuonias deimtis aki, kurios buvo isprogusios i akiduobi kaip aliojo laumirgio ir isidsiusios aplink vis kn dviem eilmis, viena vir kitos, lygiagreiai su kraujo raudonumo dryiu, lyg ir atstojaniu antak. Dvi ar trys i kraupi aki buvo daug didesns ir atrod tarsi i tikro aukso. Nors i baidykl artjo mus, kaip jau minjau, neapsakomai greitai, ji tikriausiai judjo burt padedama, nes neturjo nei uvies pelek, nei anties plvt koj, nei jr kriaukls sparneli, kurias stumia srov, kaip vjas laivo bures, bet ji ir nesirang kaip ungurys. Jos galva ir uodega buvo visikai panaios, tik netoli nuo pastarosios buvo dvi nedidels skyls, pro kurias, lyg pro nerves, pabaisa ikvpdavo tirt or su milinika jga ir aiiu, nemaloniu nioktimu. Mes siaubingai isigandom io lyktaus padaro, bet ms nuostaba buvo dar didesn u baim, kai, siirj i ariau, ant jos nugaros pamatme daugyb gyvn, mogaus gio ir pavidalo, ir dar kitaip panai mones, iskyrus tai, kad jie nedvjo
826
Turinys

drabui (kaip mons), o turjo, be abejo, gamtos duotus bjaurius nepatogius luobus, labai panaius audekl, bet taip prie odos prigludusius, jog vargeliai buvo juokingai nerangs ir, matyt, kentjo didelius skausmus. Jiems ant virugalvi buvo kakokios kvadratins ds, kurios, kaip i pirmo vilgsnio atrod, galjo atstoti turbanus, bet greit sitikinau, kad jos buvo ypatingai sunkios ir kietos, ir nusprendiau, jog tai buvo specials taisai, kad savo didiuliu svoriu tvirtai laikyt ir apsaugot gyvn galvas ant pei. Ant i btybi kakl buvo udti juodi antkakliai (be abejons, vergovs enklai), kokius udedame savo unims, tik daug platesni ir gerokai kietesni, kad vargs aukos negalt pasukti galvos, nepasisukdamos visu knu; taigi jos buvo pasmerktos aminai irti savo nuostabiai, jei nepasakius bjauriai, priplotas ir riestas nosis. Kai pabaisa beveik priplauk prie kranto, kur stovjome, ji staiga smarkiai istm vien ak ir paleido i jos siaubing ugnies plipsn su tirt dm debesiu ir trenksmu, kur galiu palyginti tik su perknija. Dmams isisklaidius, pamatme vien i keist mogagyvi, stovint prie miliniko padaro galvos ir laikant trimit, per kur (prisidjs prie burnos) jis kreipsi mus stipriais, rianiais ir
827
Turinys

nemaloniais garsais, kuriuos btume palaik kalba, jeigu jie nebt sklid i nosies. A nesumeiau, k atsakyti tok kreipimsi, nes niekaip nesupratau, kas buvo sakoma, todl pasisukau neik, kuris vos neapalpo i baims, ir paklausiau jo nuomons, kokios ries galt bti pabaisa, ko ji nori ir kokie ten padarai spieiasi ant jos nugaros. tai neikas atsak, lemendamas i baims, jog jam yra tek girdti apie it jr vr, kad tai iaurus demonas, kurio viduriuose siera, o gyslose ugnis, kad jis sukurtas pikt din neti monms nelaimes, kad padarai ant jo nugaros es parazitai, panas tuos, kurie kartais upuola kates ir unis, tik truput didesni ir piktesni, ir kad ie parazitai turi savo tiksl, nors ir labai nieking kankindami kandiojimais ir glimais, jie taip siutina pabais, jog ji ima staugti ir daryti bloga, taip pildydama kertingus nedorj din kslus. is pasakojimas paskatino mane sprukti, ir, n karto neatsigrs, kiek kojos nea nulkiau kalvas. Neikas irgi pasileido bgti ir dm taip pat greitai, nors beveik prieingon pusn, kol pagaliau dingo su mano ryuliais, kuriais, neabejoju, jis puikiai pasirpino, nors negaliu taip tvirtinti, nes neprisimenu, kad dar nors kart biau j paskui mats.
828
Turinys

Na, o a mane taip nirtingai vijosi panas mones parazitai, atplauk valtimis krant, kad buvau greitai pagautas ir suritomis kojomis bei rankomis nugabentas pas baidykl, kuri tuoj pat vl nuplauk jr. Dabar kariai gailjaus dl savo kvailo poelgio, kam ivykau i jauki nam, kad patiriau tokius mirtinus pavojus. Taiau nebuvo prasms atgailauti ir a nusprendiau pagerinti savo padt pamginau pelnyti prielankum mogagyvio, kuris turjo trimit ir atrod viresnis u savo bendrus. Man taip pasisek, jog po keleto dien is padaras jau rod man vairius savo malons enklus ir net msi pamokyti mane pagrind to, k bt buv tuia vadinti jo kalba taip pagaliau galjau su juo lengvai susinekti ir paaikinti savo kart trokim pamatyti pasaul. Voi skvoi skvyk, Sindbad, kei-didl didl, grant ant grambl, his, fis, vis, jis pasak man vien dien po piet, bet tkstant kart atsipraau, kad pamirau, jog js didyb nemokate kok-nj nektosP6 (taip buvo vadinami mogagyviai, o j kalba, manau, yra kakas tarp arklio vengimo ir gaidio giedojimo). Jums leidus, iversiu. Voi skvoi ir t. t. tai reikia: Esu laimingas, mano brangusis
829
Turinys

Sindbadai, kad js toks aunus vyrukas; mes dabar plaukiame, kaip sakoma, aplink pasaul, o kadangi taip troktate pamatyti pasaul, a pasistengsiu paveioti jus veltui ant vries nugaros. Kai ledi achrazada papasakojo iki ios vietos, kaip raoma knygoje Taiparne, karalius apsivert nuo kairiojo ant deiniojo ono ir pasak: I tikrj labai keista, mano brangioji karaliene, kad iki iolei nepapasakojai i Sindbado nuotyki. Ar inai, man jie atrodo be galo linksmi ir keisti. Kai karalius taip pareik, graioji achrazada, kaip raoma toliau, ts savo pasakojim: Sindbadas pasakojo toliau taip: Padkojau mogagyviui u jo malon ir netrukus sitaisiau visai patogiai ant baidykls nugaros, o ji palusiu greiiu plauk per vandenyn, nors ioje pasaulio dalyje vandens pavirius nra plokias, o kaip granatas igaubtas, ir mes vis laik tarsi kilome kalv arba leidoms nuo kalvos. Tai, man regis, labai keista, nutrauk karalius. Taiau tai tikra tiesa, atsak achrazada. Abejoju, atkirto karalius, bet malonk tsti. Tsiu, pasak karalien. Sindbadas pasakojo toliau:
830
Turinys

Kaip minjau, pabaisa plauk auktyn emyn, kol pagaliau atplaukme sal, kuri tssi imtus myli pakrante, bet buvo pastatyta ma, panai lervas, padarli kolonijos.184 Hm! pasak karalius. Iplauk i ios salos, pasak Sindbadas (nes, suprantama, achrazada nesiteik atsakyti nemandag savo vyro kteljim), iplauk i ios salos, atplaukme kit, kur mediai buvo i tvirto akmens, tokio kieto, jog grdinto plieno kirviai, su kuriais bandme juos nukirsti, trupjo gabalus185.
184Koraliniai 185Viena

polipai.

garsiausi gamtos keistenybi Teksase yra suakmenjs mikas prie Pasinjo ups itak. Jame stovi keli imtai suakmenjusi medi. Keletas medi, kurie dabar auga, yra i dalies suakmenj. Tai stulbinamas faktas gamtos filosofams, ir jis turi priversti juos pakeisti dabar paplitusi suakmenjimo teorij. KenedisP7. is praneimas, i pradi sutiktas su nepasitikjimu, vliau pasitvirtino, kai buvo atrastas visikai suakmenjs mikas prie ajenos ar jenos ups, kuri iteka i Juodosios Kalvos Uoltj kaln grandinje. Vargu ar ems rutulio paviriuje yra nuostabesnis reginys geologiniu ar tapybiniu poiriu u suakmenjus mik prie Kairo. Prajs kalif antkapius, tuoj pat
831
Turinys

Plaukdami toliau, pakliuvome al, kurioje buvo ola, nusitsusi gal trisdeimt ar keturiasdeimt myli po eme, su daugybe toki erdvi ir spding
u miesto vart, keliautojas pasuka pietus, beveik statmenai keliui per dykum Suec, ir nujs beveik deimt myli emu, nederlingu slniu, padengtu smlio, vyro ir jr kriaukleli, toki viei, tarsi jros potvynis bt tik vakar atslgs, kerta em smlio kalv grandin, jau kakiek myli besitsiani lygiagreiai su keliu. Vaizdas, kuris dabar atsiveria prie jo akis, yra be galo keistas ir nirus. Myli mylias aplinkui stovi sunyks ir ivirts mikas, matyti krvos medi nuolau, suakmenjusi ir skambani po arklio kanopomis tarsi ketus. Mediena yra tamsiai rudo atspalvio, bet puikiai ilaikiusi savo form; medio gabalai yra nuo vienos iki penkiolikos pd ilgio ir nuo puss pdos iki trij pd storio ir kiek akys umato sugul taip arti vienas kito, jog Egipto asilas vargiai pereina, jie atrodo tokie natrals, jog kotijoje ar Airijoje toki vietov bt galima drsiai palaikyti didiule idivusia pelke, kurioje ikasti mediai pva saulje. aknys ir ak uuomazgos daniausiai beveik visos ilikusios, o kai kur galima lengvai irti ir kirmin igrautas skyles po ieve. Maiausi syv latakliai bei visa medio erdis kuo geriausiai ilik ir juos galima tyrinti su stipriu didinamuoju stiklu. Visa tai taip suakmenj, jog raio stikl ir gali bti puikiausiai nugludinta. Azijos urnalasP8.
832
Turinys

rm, koki nerastum n paiame Damaske ar Bagdade. Nuo i rm stog kabojo aibs brangakmeni, panai deimantus, bet didesni u mog, o gatvmis tarp bokt, piramidi ir ventovi plukd vandenis milinikos ups, juodos kaip juodmedis, o jose veissi beaks uvys.186 Hm! pasak karalius. Tada atplaukme toki jros viet, kur pamatme labai aukt kaln, o jo nuokalnn tekjo ilydyto metalo srovs, kai kurios dvylikos myli ploio ir eiasdeimt myli ilgio187; o i bedugns kalno virnje kilo tiek pelen, jog jie visikai utemd saul, ir pasidar tamsiau nei tamsiausi vidurnakt, kad, net bdami u imto penkiasdeimties myli nuo kalno, negaljome irti n baliausi daikt, kad ir prie aki prisiki.188
186Mamuto 1871783

urvas KentukyjeP9.

m. Islandijoje.

1881766

m. isiverus Heklai, nuo panai debes taip sutemo, jog Glaumboje, kuri yra u penkiasdeimties lyg nuo ugnikalnio, mons galjo eiti tik apgraibomis. 1794 m. isiverus Vezuvijui, Kazertoje, kuri yra u keturi lyg, mons galjo vaikioti tik pasiviesdami deglais. 1812 m. gegus 1-j vulkanini pelen ir smlio debe833
Turinys

 Hm! pasak karalius. Nuo i krant vris plauk toliau, kol atkakome krat, kur viskas atrod atvirkiai: ia ivydome didel eer, o jo dugne, daugiau nei imto pd gylyje, tarpo, aliavo aukt ir puiki medi mikas.189 Oho! pasak karalius. U kokio imto myli toliau atsidrme tokiame klimate, kur oras buvo toks tankus, jog jame kybojo geleis ir plienas, kaip kad ms ore laikosi plunksna.190 Nesmon, pasak karalius.
sis, imestas i ugnikalnio v. Vinsento saloje, udeng vis Barbadoso sal, ir nuo jo taip sutemo, jog vidury dienos atvirame ore nesimat nei medi, nei kit daikt, net ir baltos nosins nuo aki per eis colius. MarisP10, p. 215. Phil. edit..
1891790

m. Karakase per ems drebjim dalis podirvio granito smuko ir isiliejo eeras, atuoni imt jard ploio ir nuo atuoniasdeimties iki imto pd gilumo. Dalis Aripao miko nuskendo, o mediai kelet mnesi dar aliavo po vandeniu. Maris, p. 221.
190Pat

kieiausi plien litavimo vamzdiu galima paversti labai smulkiomis dulkmis, kurios lengvai laikysis ore.
834
Turinys

Eidami toliau ta paia kryptimi, pagaliau atsidrme paioje nuostabiausioje visame pasaulyje vietoje. Per t vietov kelis tkstanius myli tekjo didinga up, neapsakomai gili ir skaidresn u gintar. Ji buvo nuo trij iki ei myli ploio, o ant jos abiej krant, statmenai kylani iki dvylikos imt pd, augo aminai ydintys mediai ir niekada nevystanios, nuostabiai kvepianios gls, nuo ko visa em atrod tarsi puikus sodas; taiau is klestintis kratas vadinosi Siaubo Karalyst, ir patekti j reik neivengti praties.191 Mm! pasak karalius. Mes skubiai isinedinom i ios karalysts ir po keli dien atvykome kit, kur nusteb ivydome aibes baising gyvn su ragais, panaiais pjautuvus. ie lykts vrys kasasi emje erdvius piltuvo formos urvus ir j sienas ideda akmenimis taip, kad jie igriva tuoj pat, vos tik kokie nors kiti gyvnai ulipa ant j; ir taip tie gyvnai krinta pabaisos guol, ir ji bematant iiulpia j krauj, o knus paniekinamai isviedia toliausiai i mirties ol.192
191Nigerio

rajonas. r. Simondso Colonial MagazineP11.

192Myrmeleon

skruzdi litas. Svoka pabaisa taikytina ir maiems nenormaliems padarams, ir dideliems,

835
Turinys

 Fui! pasak karalius. Keliaudami toliau, ivydome al, kur darovs auga ne dirvoje, bet ore193. Buvo ir toki, kurios auga ant kit darovi194; dar kitos ant gyvn kno195;
o tokie epitetai kaip erdvus yra santykiniai. Skruzdi lito urvas yra erdvus, palyginti su paprastos rudosios skruzdls skylute. Kvarco kruopel taip pat akmuo.
193Epidendron,

Flos, Aeris, orchidj eimos, auga tik akn paviriumi sikibs med ar kit daikt, i kurio jis negauna maisto ir minta tik i oro.
194Parazitai, 195uvas P12

kaip nuostabioji Rafflesia Arnoldii.

nurodo klas augal, kurie tarpsta ant gyvn kn Plantae Epizoae. iai klasei priklauso Fuci ir Algae. Misteris D. B. Viljamsas i Seilemo (Masausetso valstija) padovanojo Nacionaliniam institutui vabzd i Naujosios Zelandijos, j taip apras: Hotte, kuri, be abejo, yra lerva arba kirml, randama po Rata mediu, o i jos galvos auga augalas. is keistas ir nepaprastas vabzdys laipioja ir Rata, ir Perriri mediais, o urpliojs virn, grauiasi medio kamienu iki pat akn, po to ilenda laukan ir nugaita arba umiega, o i jo galvos iauga augalas. Vabzdio knas puikiai isilaiko ir tampa kietesnis nei bdamas gyvas. I io vabzdio iabuviai gaminasi daus tatuiruotms.
836
Turinys

o dar kitos visos ruoja ugnimi196; buvo ir toki, kurios panorjusios gali persikelti i vienos vietos kit197. Bet dar nuostabiau, jog atradome toki gli, kurios gyvena, kvpuoja ir valingai judina savo dalis, ir dar turi bjauri aistr, bding monms: pavergti kitas btybes ir udaryti jas baisiose kaljim vienutse, kol jos padarys uduotus darbus.198
196achtose

ir natraliuose urvuose randame sporinio grybo (fungus) r, kuris iskiria stipri fosforin vies.
197Orchidja, 198ios

vaigdn ir valiznerija.

gls (Aristolochia Clematitis) vainiklis yra vamzdelio formos, viruje usibaigiantis lieuvl panaiu galiuku, o apaioje isipts lyg rutuliukas. Vamzdelin dalis i vidaus nusta atri plaukeli, nukreipt emyn; tame rutuliuke yra piestel, susidedanti i mezgins ir purkos su aplink auganiomis kuokelmis. Kadangi kuokels yra trumpesns net u mezgin, jos negali apdulkinti purkos, nes iedas, kol apsidulkina, vislaik stovi statmenai. Taigi be paalins, ypatingos pagalbos dulkels neivengiamai nubyrt iedo dugn. Bet iam reikalui gamta sukr pagalbinink Tiputa Pennicornis ma vabzdel, kuris lenda vainiklio vamzdel, iekodamas medaus, nusileidia dugn ir ten krebda, kol visas aplimpa dulkelmis, bet, negaldamas ilsti lauk, nes plaukeliai nukreipti emyn ir sueina vien tak kaip vielos pel837
Turinys

 Fe! pasak karalius. Ivyk i ios alies, netrukus atkakome kit, kur bits ir paukiai yra tokie talentingi ir mokyti matematikai, jog kasdien tos karalysts iminius moko geometrijos. Kai ios alies karalius pasil apdovanoti tuos, kas isprs du labai sunkius udavinius, jie buvo tutuojau isprsti: vien isprend bits, kit paukiai; kadangi karalius laik j sprendimus paslaptyje, tai tik po isamiausi ir ilgiausi tyrinjim ir darb, para daugyb dideli knyg, mons matematikai pagaliau paskelb tokius pat sprendimus, kokius bits ir paukiai buvo pateik ikart.199
kautuose, vabzdys nekantraudamas blakosi savo kaljime tol, kol keliskart prarpliodamas pro purk j gerai apdulkina; tada iedas ima linkti emyn, o plaukeliai ima glaustis prie sieneli, ir vabzdys gali lengvai iropoti. Garbusis P KitasP13, Fiziologins botanikos sistema. .
199Bits

nuo to laiko, kai jos egzistuoja lipdo korio akutes tokiomis sienelmis ir su tiek sieneli, ir taip pasvirusi, kad bt, kaip rodyta (udavinyje, reikalaujaniame sudtingiausi matematini sprendim), kuo daugiau vietos ir kad statinys bt tvirtas. Prajusio imtmeio pabaigoje matematikams ikilo udavinys: Nustatyti geriausi vjo maln sparn
838
Turinys

 O Dieve! pasak karalius. Vos tik i akiraio pradingo i viepatyst, kaip atsidrme netoli kitos, nuo kurios krant mums vir galv skrido pauki pulkas mylios ploio ir dviej imt keturiasdeimt keturi myli ilgio, ir, nors jie skrido po vien myli per minut, prireik ne maiau kaip keturi valand, kol visas pulkas pralk vir ms; o pauki buvo keletas milijon.200
form, atsivelgiant nevienod nuotol nuo besisukani sparn ir nuo sukimosi centro. Tai nepaprastai sunkus udavinys, nes, kitaip tariant, reikjo nustatyti geriausi padt, esant daugybei vairi nuotoli ir begalybei tak sparne. Patys ymiausi matematikai tkstant kart tuiai band surasti atsakym, ir kai pagaliau udavinys buvo teisingai isprstas, mons suprato, jog sprendimas gldi paukio sparn sandaroje nuo pat to momento, kai pirmasis pauktis pakilo or.
200Jis

stebjo karveli pulk, lekiant tarp Frankforto ir Indianos madaug mylios ploio teritorija; prajo keturios valandos, kol paukiai praskrido, o kai greitis viena mylia per minut, tai ilgis 240 myli; tarkime, trys karveliai tenka vienam kvadratiniam jardui, tai i viso bus 2230272000 karveli. Leitenantas F. HolasP14, Kelions po Kanad ir Jungtines Valstijas.
839
Turinys

 O kad juos kur! pasak karalius. Vos tik pabgome nuo i pauki, pridariusi mums daug nemalonum, kai mus igsdino kitas pauktis, daug didesnis u RokP15, kur buvau mats per savo ankstesnes keliones, nes jis buvo didesnis u pat didiausi tavo seralio kupol, o dosniausias i kalif. Nesimat io baisaus paukio galvos, regjome tik pilv, nepaprastai rieb ir apval, i kakokios mass, minktos, lygios, blizganios, su vairiaspalviais dryiais. savo lizd u debes i pabaisa naguose nesi nam, nuo kurio buvo nuplusi stog ir kurio viduje aikiai irjome mones, be abejo, mirtinai isigandusius dl savo baisaus likimo. Mes aukme i vis jg, kad igsdintume paukt ir jis imest savo grob, bet jis tik suprunkt ar supktavo, tarsi pyks, ir mums ant galv numet sunk mai, kuris, pasirod, buvo pilnas smlio. Niekai! pasak karalius. Tuoj pat po io nuotykio mes atkakome milinik vientis emyn, kuris laiksi tik ant dangaus ydrumo karvs, turjusios ne maiau kaip keturis imtus rag.201
201em

laiko mlynos spalvos karv, turinti keturis imtus rag. Koranas, vert. Seilas.P16
840
Turinys

 Na, ituo tai a tikiu, pasak karalius, nes kak panaaus skaiiau vienoje knygoje. Mes tuoj pat praplaukme po ituo emynu, pralind tarp karvs koj, ir po keli valand atsidrme tikrai nuostabioje alyje, kur, kaip man pasak mogagyvis, buvo jo gimtin ir kurioje gyveno jo ries btybs. Tai labai iauktino mogagyv mano akyse, ir a net susigdau dl to, kad su juo elgiausi gan i aukto ir familiariai, nes pamaiau, jog ie gyvnai buvo galingiausi burtinink tauta; j smegenyse veisiasi kirminai202, kurie raitydamiesi ir liauiodami sukelia skausm ir skatina vaizduot. Nesmon! pasak karalius. Su burtininkais gyveno keletas prijaukint labai ret ri gyvuli, pvz., didiulis arklys geleiniais kaulais, kurio gyslomis vietoj kraujo tekjo verdantis vanduo. Jis paprastai d ne grdus, o juodus akmenis, taiau, nors ir misdamas tokiu sunkiu maistu, jis buvo nepaprastai stiprus ir greitas ir galjo paveti krovin, daug didesn nei didiausia ventov iame
202Entozoa,

viduri kirminai, danai randami mogaus raumenyse ir smegenyse. r.: VajetasP17, Fiziologija, p. 143.
841
Turinys

mieste, ir kur kas greiiau, nei daugelis pauki kad skrenda.203 Taukalai! pasak karalius. Ten, kur gyvena ie mons, a taip pat maiau vit be plunksn, bet didesn u kupranugar; ji buvo ne i msos ir kaul, o i geleies ir plyt; jos kraujas, kaip ir arklio (kuriam ji, ties sakant, beveik gimininga), buvo verdantis vanduo ir, kaip ir arklio, jos maistas buvo tik medis ir juodi akmenys. i vita labai danai iperi per dien imt viiuk, kurie gyvena savo motinos pilve kelet savaii.204 Niekai! pasak karalius. Vienas i didij burtinink sukr mog i vario, medio ir odos ir suteik jam tokios iminties, jog jis bt galjs aploti achmatais vis monij, iskyrus didj kalif Harun Ar Raid205. Kitas i stebukladari padar i toki pai mediag btyb, suniekinusi net j padariusiojo genij toks
203Didiuoju

Vakar geleinkeliu tarp Londono ir Ekseterio pasiektas greitis 71 mylia per valand. Traukinys, sveriantis 90 ton, nuvaiavo i Padingtono Didkot (53 mylios) per 51 minut.
204EccaleobionP18. 205Melcelio

automatas achmatininkamsP19.
842
Turinys

galingas buvo ios btybs protas, jog per sekund ji galjo apskaiiuoti tai, kam penkiasdeimt tkstani moni bt sugai metus206. Bet dar imaningesnis burtininkas padar didel daikt, nepana nei mog, nei vr, bet kuris turjo smegenis i vino, sumaiyto su juoda mediaga, panaia derv, ir pirtus, tokius miklius ir lanksius, jog be vargo bt galjs per valand perrayti dvideimt tkstani Koran, ir taip tiksliai, kad viena kopija nesiskirt nuo kitos n per plauk. is padaras buvo toks neapsakomai stiprus, jog vienu kvpteljimu kr arba griov galingiausias imperijas; bet jo galios buvo vienodai panaudojamos tiek blogiui, tiek ir griui. Juokinga! pasak karalius. ioje burtinink tautoje dar buvo vienas, kurio gyslomis tekjo salamandr kraujas, nes jis be niekur nieko galjo sdti ir rkyti savo pypkut iki raudonumo kaitusioje krosnyje, kol joje vir jo piets207. Kitas sugebjo paversti paprastus metalus auksu n nevilgteljs juos per vis proces208.
206Babido

skaiiavimo mainaP20. o po jo ir imtai kit.

843
Turinys

207aberasP21,

208Elektrotipija.

Dar kito buvo toks delikatus lytjimas, jog jis dar ploniausi viel, kurios negalima buvo irti209. Dar kitas buvo tokio guvaus proto, jog galjo apskaiiuoti visus atskirus judesius lankstaus kno, spyruokliuojanio pirmyn ir atgal devynis imtus milijon kart per sekund.210 Absurdas! pasak karalius. O buvo ir toks burtininkas, kuris su skysiu (jo dar niekas nebuvo regjs) galjo panorjs priversti savo mirusi draug lavonus makaluoti rankomis, spardytis, kautis ar net atsikelti ir okti pagal jo nor211. Kitas taip itobulino savo bals, jog j galjai girdti nuo vieno ems krato iki kito212. Treias turjo toki ilg rank, kad bdamas Damaske galjo parayti laik Bagdade ir bet kokioje kitoje
209VolastonasP22

pagamino teleskopui platinin vielut, kurios storis buvo 1/18000 colio dalis. J pamatyti galima tik pro mikroskop.
210Niutonas

rod, jog akies tinklain, veikiama spektro violetinio spindulio, vibruoja 900000000 kart per sekund.
211Volto

stulpas (baterija).

212Elektrinis

telegrafas perduoda informacij aibikai visus ems kampelius.

844
Turinys

vietoje213. Ketvirtasis sakinjo aibui nusileisti pas j i dangaus, ir kai tas paklusdavo, burtininkas su juo aisdavo. Kitas, pams du garsus, i j dar tyl. Kitas dar juodiausi tams i dviej ryki vies214. Kitas gamino led iki raudonumo kaitintoje krosnyje215. Kitas vert saul tapyti jo portret
213Elektrografin 214prasti

spausdinimo maina.

gamtos moksl bandymai. Jeigu du raudoni spinduliai i dviej vieiani tak nukreipiami tamsi kamer taip, kad krist ant balto paviriaus, o skirtumas tarp spinduli ilgio yra 0,0000258 colio, j rykumas padvigubja. Taip bt ir jeigu ilgis skirtsi sveiku io trupmenos kartotiniu. Jeigu kartotinis yra 2, 3, gauname tik vieno spindulio ryk, bet jeigu kartotinis yra 2, 3 ir t. t., tai rezultatas visika tamsa. Violetiniais spinduliais pana efekt gauname, kai ilgis skiriasi 0,000157 colio, o su visais kitais spinduliais rezultatai tokie pat, tik j ilgio skirtumas vienodai didja einant nuo violetinio raudon spindul. Toki pai bandym su garsu rezultatai bna tokie pat.
215Laikykite

platinin tigl vir spiritins lempels ir kaitinkite j iki raudonumo; pilkite truput sieros rgties, kuri, nors ir labiausiai i vis jungini garuoja normalioje temperatroje, kartame tiglyje bus visai nejudri,
845
Turinys

ir ji tai dar216. Kitas, pirmiausia nepaprastai tiksliai pasvrs viesul kartu su mnuliu ir planetomis, ityr j gelmes ir nustat tank mediagos, i kurios jie sudaryti. Bet visa tauta turi toki nepaprast burtininkavimo dovan, jog net j vaikai ar net paprasiausios kats ir unys lengvai gali regti daiktus, kurie visai neegzistuoja arba kurie inyko nuo ems paviriaus prie dvideimt milijon met prie ios tautos gimim.217
ir n laas neigaruos, nes j supa jos paios atmosfera ir ji nesilieia su tiglio sienelmis. Dabar pylus kelet la vandens ir rgiai tuoj pat susilietus su kaitintomis tiglio sienelmis, ji pavirs sieros rgties garais, ir taip greitai, jog kartu jai savo ilum atidavs vanduo virs ledo gabaliuku ir bumbtels tiglio dugn; neleidus jam itirpti, i raudonai kaitinto indelio galima iimti ledo gabaliuk.
216Dagerotipas. 217Nors

viesos greitis yra 167000 myli per sekund, atstumas iki Sirijaus, vienintels vaigds, iki kurios nuotol inome, yra toks stulbinamai didelis, jog jos spindulys pasiekia em per daugiau nei deimt met. O spinduliai vaigdi, esani u jos, pasiekia em vidutinikai per dvideimt ar net tkstant met. Taigi, jeigu jos bt inykusios prie dvideimt ar tkstant met, ir iandien matytume j vies, kuri jos skleid savo pavir846
Turinys

 Kvaila! pasak karalius. i neprilygstam, didi ir iminting stebukladari monos ir dukterys, ts achrazada, visai nesutrikusi, nors jos pasakojim danai ir visai nedentelmenikai pertraukdavo vyras, i ymi burtinink monos ir dukterys vienintels tikrai talentingos ir kultringos btybs, ir jos bt vienintels tikrai domios ir graios, jeigu ne lemtinga nelaim, kuri itiko jas ir nuo kurios j negali igelbti net stebuklingos j vyr ir tv galios. Lemtingos nelaims turi tam tikr pavidal, o i, apie kuri kalbu, yra ugaido pavidalo. Ko? perklaus karalius. Ugaido, pasak achrazada. Vienas piktj din, kurie aminai pasiruo sti blog, kal ioms gerai iaukltoms damoms galvas, jog tai, k mes vadiname asmeniniu groiu, slypi atsikiuiumi prie dvideimt ar tkstant met. Nra nemanoma ar netiktina, jog daugelis vaigdi, kurias kasdien matome, yra jau ugesusios. Vyresnysis Herelis teigia, kad pai silpniausi rk viesa, matoma pro jo didj teleskop, pasiekia em per 3000000 met. viesa kai kuri vaigdi, regim pono RosoP23 instrumentu, ateina per ne maiau kaip 20000000 met.
847
Turinys

sioje kno dalyje truput emiau juosmens i nugaros puss. Groio tobulumo laipsnis, jie teigia, tiesiogiai proporcingas io atsikiimo dydiui. Kadangi jas jau seniai uvald i idja, o toje alyje pigios pagalvs, tai jau seniai nebemanoma atskirti moters nuo vienkuprio Sustok! pasak karalius, nebegaliu ir nebenoriu ito ksti. Man jau siaubingai siskaudjo galv nuo tavo melo. Atrodo, kad jau ir diena pradeda auti. Kiek laiko kaip mes ved? Mane vl ima kankinti sin. Jau tie vienkupriai Ar mane kvailiu laikai? Ir apskritai tau laikas jau keltis ir bti pasmaugtai. ie odiai, kaip suinojau i Taiparne, ir nulidino, ir nustebino achrazad, bet kadangi ji inojo, jog valdovas yra skrupulingai doras ir vargu ar atsiims duot od, ji nuolankiai sutiko savo likim. Beje, kol jai urio kilp, ji pasiguod mintimi, jog dar daug ios istorijos liko nepapasakota ir jos iaurus ir nekantrus vyras nusipeln paties geriausio atpildo, neteks galimybs igirsti pai nuostabiausi nuotyki.

848

Turinys

PANEKESYS SU MUMIJA

Vakarykt symposium218 pertemp mano nervus. Man siaubingai siskaudjo galva, pasijutau labai mieguistas. Ir uuot js kur nors praleisti vakaro, kaip buvau numats, pagalvojau, kad uvis protingiausiai pasielgsiu truput ukands ir ikart guls. Suprantama, lengvai ukands. Labai mgstu skrebuius su sriu. Bet daugiau kaip svar suvalgyti ikart ne visuomet patartina. Nors dar ir du ne taip baisu. O jeigu du, tai ir tris juk nedidelis skirtumas. A, ko gero, ryaus veikti keturis. Mano mona tvirtina, kad penkis, bet aiku, kad ji supainiojo du dalykus. Abstrakt skaii penki ir a pripastu, tik jis iuo atveju taikytinas stipraus porterio buteliams, o be io pavilgo skrebui su sriu niekaip nevalgysi. Taip ubaigs savo kukl valg ir usidjs naktin kepurait, priglaudiau galv prie pagalvs, nuoirdiai vildamasis, jog saldiai imiegosiu iki
218Puota

(gr.).
849
Turinys

kitos dienos vidurio, ir, kaip visikai tyros sins mogus, tuoj pat giliai migau. Taiau ar kada nors moni viltys isipild? Dar n trei kart nesuknarkiau, kai nirtingai suskambo laukuj dur varpelis, o po to nekantriai subeld plaktukas, ir a nubudau. Po minuts, kol dar tryniau akis, mona kyteljo man ratel nuo mano seno biiulio daktaro Pononerio. Jame buvo parayta: Btinai ateikite pas mane, mano brangus biiuli, tuojau pat, kai tik gausite laikel. Ateikite ir pasidiaukite kartu su mumis. Pagaliau atkaklumu ir diplomatinmis gudrybmis isirpinau Miesto muziejaus direkcijos leidim apirti Mumij js inote, k turiu omenyje. Man leista ivyturiuoti j ir, jeigu to reikt, iskrosti. Bus tik keletas draug ir, suprantama, js. Mumija dabar jau mano namuose, o ivynioti j imsims vakar, vienuolikt valand. Visada Js, Pononeris Perskaits od Pononeris, pasijutau visai atsibuds. Diugiai okau i lovos, visk vartydamas savo kelyje, tiesiog stebtinai greitai apsirengiau ir pasileidau kiek kojos nea pas daktar.
850
Turinys

Ten jau buvo susirinkusi nenustygstani vietoje kompanija. Jie mans nekantriai lauk. Mumija buvo paguldyta ant piet stalo ir, vos tik a jau, buvo imtasi j apirinti. Tai buvo viena i an dviej mumij, kurias prie kelerius metus buvo atves Pononerio snnas kapitonas Seiberteas i kapo prie Eleitijos Libijos kalnuose, u daugelio myli nuo Teb, Nilo auktupyje. Nors grotos iose vietose ne tokios didingos kaip Teb antkapiniai paminklai, taiau jos daug domesns, nes jose vaizduojama daugiau scen i egiptiei asmeninio gyvenimo. Kambaryje, i kurio buvo paimtas ms pavyzdys, kaip pasakojama, buv ypa daug toki vaizd: sienos itisos freskos ir bareljefai, o statulos, vazos ir spalvingos mozaikos liudijusios, kad palaidotasis buvs labai turtingas. Lobis muziejuje buvo idstytas visikai tokia pat tvarka, kaip kapitonas Seiberteas buvo j rads, taip sakant, karstas nebuvo atidarytas. Atuonerius metus jis taip ir prastovjo, tik iorikai apirimas publikos. Taigi mes dabar turjome visikai nepaliest mumij; ir tiems, kas ino, kaip retai nesudarkyti senovs paminklai pasiekia ms krantus,
851
Turinys

bus suprantama, kad pagrstai galjome vienas kit pasveikinti su iuo laimingu atsitiktinumu. Prijs prie stalo, pamaiau ant jo didel, beveik septyni pd ilgio ir madaug trij pd ploio, pustreios pdos gylio skryni, arba d. Ji buvo pailga, ne karsto formos. I pradi manme, kad d padaryta i juodojo klevo (platanus), bet prapjov pamatme, kad ji suklijuota i kartono, o dar tiksliau i papiruso papj ma. Iorje buvo daug pieini: laidotuvi ir kitoki graudi scen, o tarp j imtyti vairiose vietose kartojosi hieroglifai, be abejoni, reikiantys mirusiojo vard. Laim, su mumis buvo ponas GlidonasP1. Jis be didelio vargo perskait hieroglifus, kurie buvo paprasiausi fonetiniai enklai ir sudar od Nenuovoklis (Allamistakeo). Gerokai paprakaitavome, kol atidarme d jos nesugadin. Ir kai pagaliau j atidarme, radome antr, karsto formos d, gerokai maesn u iorin, bet visikai panai. Tarpas tarp j buvo pripildytas dervos, nuo kurios vidins ds spalvos buvo truput iblukusios. Atidar ir ij (t mes lengvai padarme), radome trei d, taip pat karsto formos ir ne k besiskiriani nuo antrosios, gal tik tai, kad ji buvo i kedro ir dar skleid bding iam mediui
852
Turinys

malon kvap. Tarp antros ir treios di nebuvo n maiausio tarpelio taip tiksliai leista treioji antrj. Atidar ir treij d, radome ir imme pai Mumij. Mes tikjoms, kad ji bus, kaip visada, suvystyta daugeliu juost, arba tvarsi, arba lininiu audeklu, bet vietoj ito pamatme savotik dkl, padaryt i papiruso, storai padengt gipsu, paauksuot ir itapyt. Pieiniai vaizdavo vairias sielos priedermes ir jos susitikimus su dievybmis, kartojosi daugelis figr matyt, tai buvo balzamuot moni portretai. Nuo galvos iki koj emyn stulpeliu fonetiniais hieroglifais buvo iraytas Mumijos vardas ir titulai, taip pat ir jos gimini vardai su titulais. Ant iimtos i dklo Mumijos kaklo buvo vrinys cilindrini spalvot stiklo karoliuk, idstyt taip, kad sudaryt diev, skarabjo ir kt., taip pat sparnuoto rutulio figras. Talij juos panaus vrinys ar diras. Num papirus, pamatme puikiai isilaikius kn ir nepajutome jokio kvapo. Oda buvo rusva, kieta, lygi ir blizganti. Dantys ir plaukai taip pat buvo gerai isilaik. Akys atrod tarsi bt buvusios iimtos, o vietoj j dtos stiklins, labai graios ir
853
Turinys

nepaprastai panaios tikras, jeigu ne tas kakoks per daug rytingas vilgsnis. Pirtai ir nagai tviskjo paauksuoti. Glidonas man, kad balzamuota buvo tik asfaltinmis dervomis, nes epidermis buvo rausvas. Taiau plieniniu instrumentu nuo paviriaus nugrandius truput dulki ir metus j ugn, pasklido kamparo ir kit kvapij derv kvapas. Labai rpestingai apirinjome lavon, iekodami ang, pro kurias paprastai bdavo iimami viduriai, taiau nustebome nieko nerad. N vienas ia buvusi tuo metu dar neinojome, kad sveikos, nepaalintais viduriais mumijos ne toks jau retas dalykas. Smegenys, kaip inoma, bdavo paalinamos pro nos, arnos prapjovus on; paskui knas bdavo nuskutamas, numazgojamas ir mirkomas druskos tirpale ir tik po to, kai praeidavo keletas savaii, pradedamas tikrai balzamuoti. Kadangi nebuvo rasta jokios angos, daktaras Pononeris pradjo ruoti instrumentus skrodimui, bet a atkreipiau dmes, kad jau treia valanda. Tuomet sutarme vidaus tyrinjimus atidti iki kito vakaro ir jau buvome beisiskirst, kai kakas pasil padaryti vien kit bandym, prijungus Volto baterij.
854
Turinys

Idja paveikti elektra maiausiai trij ar keturi tkstani met senumo Mumij buvo, jeigu ne labai imintinga, tai bent jau originali, ir mums visiems patiko. Pusiau rimtai, pusiau juokais paruome baterij daktaro kabinete ir nuneme j egiptiet. Tik po dideli pastang mums pavyko apnuoginti truputl smilkinio raumens, kuris pasirod ne toks suakmenjs kaip kiti kno raumenys, taiau, kaip ir tikjoms, prijungus laid, nerod joki galvanins reakcijos poymi. is pirmas bandymas mums atrod i ties tikinantis ir nuoirdiai juokdamiesi jau buvome beatsisveikin, kai staiga mano nustebus vilgsn prikaust Mumijos akys. Vos tik vilgteljs, tvirtai sitikinau, kad akys, kurias mes manme esant stiklines ir kurios i pradi patrauk ms dmes savo keistu vilgsniu, dabar buvo beveik umerktos ir tik matsi maas tunica albuginea219 ruoelis. Garsiai kteljs, atkreipiau vis dmes enkl, ir netrukus visi sitikino fakto tikrumu. Negaliu sakyti, kad mane sutrikd is reikinys, nes odis sutrikd ne visai ia tinka. Galimas daik219Akies

baltymo (lot.).
855
Turinys

tas, jeigu ne stiprus porteris, biau truput susinervins. Kai dl kit susirinkusij, tai jie n neband slpti, kad yra tiesiog isigand. Daktaro Pononerio tikrai buvo gaila. Glidonas staiga kakaip keistai dingo i aki. O Silkas Bakingemas, manau, vargu ar idrs paneigti, jog keturpsias nurpliojo po stalu. Atsitokj po pirmojo oko, vis dlto nutarme tuoj pat tsti eksperiment. Dabar mms deins pdos didiojo pirto. pjovme iorje ties os sesamoideum pollicis pedis220 ir taip apnuoginome abductor221 raumens akn. Vl paruo baterij, dabar paleidome srov perpjaut nerv, ir Mumija tarsi bt buvus visikai gyva pirmiausia sulenk dein koj taip, kad kelis beveik liet pilv, o po to, j nepaprastai smarkiai tiesdama, taip spyr Pononeriui, kad is dentelmenas iov pro lang gatv tarsi strl, paleista i katapultos. Puolme en masse222 laukan parneti idrabstyt aukos kno liekan, bet kokie laimingi pasijutome, sutik j pat, udusus, skubant laiptais auktyn,

220Didiojo

pdos pirto sezamoidiniu kaulu (lot.). (lot.).

856
Turinys

221Atitraukiamojo 222Visi

kartu (pranc.).

kupin filosofinio kario ir dar energingiau ir nuoirdiau sitikinus btinumu tsti bandym. Jo patarimu, n minuts negaidami, giliai pjovme Mumijai nosies galiuk, kur daktaras, iurkiai suiups, timpteljo artyn prie laido. Moraline ir fizine, tiesiogine ir perkeltine prasme efektas buvo elektrinis. Pirmiausia lavonas atsimerk ir kelet minui tankiai mirkiojo, kaip ponas BarnzasP2 pantomimoje; antra nusiiaudjo; treia atsisdo; ketvirta pakrat kumt daktaro Pononerio panosje; penkta pasisuks ponus Glidon ir Bakingem, itaip prabilo juos puikia egiptiei kalba: Turiu pasakyti, ponai, jog esu nustebintas ir eistas js elgesio. I daktaro Pononerio nieko dora ir negalima buvo tiktis. Jis vargas nutuks kvailys, kuris nieko geresnio ir nemoka. Man gaila jo, ir a jam atleidiu. Bet js, pone Glidonai, ir js, Silkai, js, kurie tiek keliavote ir gyvenote Egipte, kad atrodote tarsi gim ten, klausykite js, kurie taip ilgai gyvenote tarp ms, kad kalbate egiptietikai taip gerai, kaip manau, kad raote savo gimtja kalba, js, kuriuos visada buvau links laikyti tikrais mumij draugais, i js a tikjausi tikrai dentelmeniko elgesio. K turiu galvoti apie jus,
857
Turinys

tyliai ia stovinius ir irinius, kaip su manimi begdikai elgiamasi? Kaip man suprasti, kad js leidiate pirmam sutiktam nuimti nuo mans mano karstus ir nurengti drabuius itame siaubingai altame klimate? Ir kaip man tai vertinti, kad padedate itam niekingam muikui daktarui Pononeriui ir j skatinate tampyti mane u nosies? Be abejo, natralu bt manyti, kad, igird itoki kalb, mes arba turjome visi ilkti pro duris, arba pulti isterij, arba apalpti. Bent jau vieno i it trij dalyk reikjo tiktis. Tikrai nieko nestebint, jeigu kam nors i ms ar mums visiems bt taip atsitik. Ir, garbs odis, n pats neinau, kaip ir kodl nei viena, nei kita, nei treia su mumis neatsitiko. Prieasties gal reikt iekoti amiaus dvasioje, kuri reikiasi taisykle viskas prieingai, iandien tinkania visiems paradoksaliems ir nemanomiems dalykams paaikinti. O gal siaubas ms neapm tik dl to, kad Mumija kalbjo taip natraliai ir dalykikai? iaip ar taip, aiku, kad mes n vienas per daug nesumiom ir nepagalvojom apie vyk, kaip apie kak itin keista. Antai a n trupuio nenustebau ir tik pasitraukiau on, kad mans nepasiekt egiptieio kumtis. Pononeris susikio rankas kelni kienes, piktai
858
Turinys

sistebeilijo Mumij, o jo veidas skaisiai nuraudo. Glidonas pasiglost andenas ir patemp markini apykakl. Bakingemas nuleido galv ir sikio deins rankos nykt kair burnos kamp. Egiptietis pairjo j rsiai kelias minutes ir pagaliau tyiodamasis tar: Kodl js nekalbate, pone Bakingemai? Ar girdjote, ko js klausiau, ar ne? Itraukite nykt i burnos! Tai igirds, Bakingemas krpteljo, itrauk deinj nykt i burnos kairiosios puss ir, kad bt ilaikyta pusiausvyra, sigrdo kairj nykt dein jau mintos kiauryms kamp. Nesulaukusi atsakymo i pono B., suirzusi Mumija pasisuko pon Glidon ir sakmiai paklaus, ko mes i viso norime. Glidonas ilgokai aikino egiptietikai, ir jeigu Amerikos spaustuvse netrkt hieroglifinio rifto, a su didiausiu malonumu perteikiau ia originalu jo vis puiki kalb. Beje, toliau su Mumija buvo kalbtasi paprasta nekamja egiptiei kalba per mediumus (kurie buvo reikalingi man ir kitiems nedaug keliavusiems ios kompanijos nariams), taigi per mediumus pon Glidon ir Bakingem, kurie mums vert859
Turinys

javo. ie ponai nekjo sklandiai ir lengvai gimtja Mumijos kalba; taiau a pastebjau, kad kai tik kalba pasisukdavo apie iuolaikinius ir todl svetimaliui visikai naujus dalykus, abu keliauninkai turdavo griebtis daiktins kalbos. Antai Glidonas kur laik negaljo iaikinti egiptieiui svokos politika, kol anglies gabaliuku nenupie ant sienos mogeliuko sutinusia nosimi, kiauromis alknmis, kuris stovi tribnoje, atstats kair koj atgal, ikls dein rank sugniautu kumiu, uverts galv dang, isiiojs 90o kampu. Taip pat neskmingai Bakingemas band paaikinti visikai nauj svok vigas, kol (daktarui Pononeriui pasilius), visas ibals, nusim savj peruk223. Savaime suprantama, jog Glidonas m postringauti tik apie tai, koki didiul naud turs mokslas, jeigu mumijos bus ivyniojamos ir joms iveriami viduriai. Atsipraindamas, kad tiek nemalonum teko patirti iai ypatingai Mumijai, vardu Nenuovoklis, jis ubaig uuomina, kuo velniausia ir atsargiausia uuomina, kad dabar, isiaikinus iuos maus nesusipratimus, galima
223odi

aismas: vigas vig politins partijos alininkas (plg. tori partija); wig (angl.) perukas.
860
Turinys

toliau tsti sumanyt bandym. Ir tuoj Pononeris paruo savo instrumentus. Igirds pastarj oratoriaus pasilym, Nenuovoklis primin jam kakokius sins skrupulus, bet a gerai nesupratau kokius; vis dlto jis buvo patenkintas, kad mes jo atsiprame, ir nulips nuo stalo visiems i eils paspaud rankas. Kai i ceremonija baigsi, skubiai mms atitaisyti skalpeliu padaryt al ms bandymo objektui: usiuvome aizd smilkinyje, apriome koj ir uklijavome kvadratin col juodo pleistro ant nosies galiuko. Tik dabar pastebjome, kad grafas (toks, regis, buvo Nenuovoklio titulas) virpa be abejo, i alio. Daktaras tuoj pat nujo savo drabuin ir netrukus sugro neinas juodu mediaginiu gero sukirpimo fraku, ydromis languotomis kelnmis su juostomis, roiniais dryuotais chemise224, brokato liemene su atlapais, baltu drobiniu apsiaustu, lenktu galu lazdele, skryble be krat, lakiniais batais, iaud spalvos zominmis pirtinmis, monokliu, pora dirbtini anden ir dideliu ilkiniu kaklaraiiu. Labai jau neatitiko grafo ir daktaro giai (san224Markiniais

(pranc.).
861
Turinys

tykis buvo 2:1), todl ikilo kai kuri sunkum, pritaikant iuos drabuius egiptieiui; bet galiausiai jis, galima sakyti, buvo aprengtas. Glidonas atved j u paranks prie patogaus krslo prie idinio, o tuo tarpu daktaras paskambino varpeliu ir paliep atneti cigar ir vyno. Netrukus panekesys pagyvjo. Suprantama, mes didiai smalsavome, kaip Nenuovoklis iliko gyvas. Mano nuomone, js jau seniai turtumte bti mirs, pareik Bakingemas. K js, man tik truput daugiau nei 700 met! Mano tvas igyveno 1000 met ir visikai nebuvo suvaikjs, kai mir, atsak didiai nustebs grafas. Beregint pasipyl gyva krva klausim ir skaiiavim, i kuri paaikjo, kad dl Mumijos amiaus buvo smarkiai apsirikta. Buvo praj 5050 met ir keli mnesiai nuo to laiko, kai ji buvo palaidota Eleitijos katakombose. Bet mano pastaba, paaikino Bakingemas, neturi nieko bendra su js amiumi palaidojimo metu (i ties a pasiruos pripainti, kad js dar jaunuolis), a turjau omenyje t aib met, kuriuos, kaip pats patvirtinate, praguljote asfaltinse dervose. Kur? tar grafas.
862
Turinys

 Asfaltinse dervose, atkakliai tvirtino misteris B. A, taip. A nutuokiu, apie k js kalbate; dervos gali bti panaudotos, bet mano laikais naudodavome tik gyvsidabrio bichlorid. Bet ko mes niekaip nesuprantame, tai kaip js, numirs ir palaidotas Egipte prie 5000 met, iandien tai gyvas ir dar taip puikiai atrodote, pasak Pononeris. Jeigu a biau, kaip js sakote, numirs, atsak grafas, tai greiiausiai ir dabar biau negyvas. Matau, kad js dar esate galvanizmo eros kdikiai ir neimanote, kaip panaudoti galvanik, o mano laikais tai buvo prastas dalykas. Bet reikalas it koks: man prasidjo katalepsija, o mano geriausiems biiuliams pasirod, kad a jau mirs arba tikrai numirsis, ir todl jie tuoj pat mane ibalzamavo. Manyiau, jums inomas pagrindinis balzamavimo principas? Kaip ia pasakius, ne visai. A, supratau Apgailtinas tamsumas! A juk negaliu leistis smulkmenas dabar, bet reikia pasakyti jums, jog ibalzamuoti Egipte reik neribotam laikui sustabdyti visas iki vienos gyvybines organizmo funkcijas. od gyvybines a vartoju jo ben863
Turinys

drja prasme, turdamas omenyje tiek fizin, tiek moralin, tiek vitalin bsen. Kartoju: pagrindinis balzamavimo principas mums reik tuoj pat amiams sustabdyti ir sulaikyti visas gyvybines funkcijas. Trumpai tariant, kokia mogaus bsena bdavo balzamavimo metu, tokia ji ir likdavo. Laim, a esu SkarabjP3 kraujo, todl mane ibalzamavo gyv, kok mane ir matote dabar. Skarabj kraujo! suuko daktaras Pononeris. Taip. Skarabjas buvo vienos labai kilmingos ir ymios gimins insignium, arba herbas. Bti Skarabj kraujo paprasiausiai reikia priklausyti giminei, kurios insignium yra Skarabjas. Mano odius reikia suprasti perkeltine prasme. Bet kaip tai siejasi su faktu, kad js gyvas? Na, Egipte buvo prasta prie balzamavim i lavono iimti vidurius ir smegenis. Ir tik Skarabj gimin nesilaik io paproio. Taigi jeigu nebiau buvs Skarabjas, dabar neturiau nei viduri, nei smegen, o be j nepatogu gyventi. Suprantu, tar Bakingemas, vadinasi, visos ms randamos sveikos mumijos yra Skarabj gimins. Be abejo.
864
Turinys

 A maniau, kad Skarabjas buvo vienas Egipto diev, labai nedrsiai pasak Glidonas. Vienas Egipto ko? suuko Mumija, paokusi ant koj. Vienas diev, pakartojo keliautojas. Pone Glidonai, mane tikrai stebina tokie js odiai, pasak grafas, vl ssdamas krsl. N viena tauta emje negarbino daugiau nei vieno dievo. Skarabjas, Ibis ir kt. buvo mums (kaip kad panaios btybs kitiems) simboliai, arba media225, per kuriuos mes garbinome Krj, per daug did, kad j bt galima tiesiogiai kreiptis. Visi nutilo. Pagaliau panekes prats daktaras Pononeris. Taigi i to, k pasakte, aikja, kad katakombose prie Nilo gali bti kit Skarabj genties mumij, kurios dar yra vitalikos. Be jokios abejons, atsak grafas, visi Skarabjai, atsitiktinai gyvi ibalzamuoti, yra gyvi. Kapuose gali bti lik ir keletas toki, kuriuos tyia taip ibalzamavo ir per testamento vykdytoj neapsiirjim paliko.

225Tarpininkai

(lot.).
865
Turinys

 Gal malontumte paaikinti, k reikia tyia taip ibalzamavo? paklausiau a. Maloniai praom, atsak Mumija, ramiai apirjusi mane pro monokl, nes a pirmkart idrsau jos tiesiai paklausti. Maloniai praom, jis pasak. Mano laikais prasta mogaus gyvenimo trukm buvo apie 800 met. Nedaugelis mirdavo nesulauk 600 met, iskyrus nepaprastus atsitikimus. Kai kas igyvendavo ilgiau nei deimt imtmei, taiau 800 met buvo laikoma normalia trukme. Suradus balzamavimo bd, kur jums jau paaikinau, ms filosofams ov mintis, kad ir pagirtinas smalsumas galt bti patenkintas, ir mokslo raida paskatinta, jeigu i natrali trukm bt nugyventa tarpsniais. I tikrj patyrimas parod, kad istorijoje kakas panau yra btina. Antai istorikas, sulauks 500 met, kruopiai dirbdamas, parays knyg, o po to leisis rpestingai ibalzamuojamas, nurods savo valios vykdytojams pro tem226, kad jie pasirpint j atgaivinti po kurio laiko tarkim, po 500 ar 600 met. Grs gyvenim, pasibaigus iam laikui, jis tikrai pamatys, kad jo didysis veikalas paverstas
226Bsimiesiems

(lot.).
866
Turinys

kakokiais atsitiktiniais uraais, tikriau pasakius, savotika literatrine arena prietaringoms nuomonms, mslms ir itisos gaujos nirtusi komentatori asmeniniams kivirams. ios nuomons ir kt., vadinamos anotacijomis arba taisymais, bus taip utemdiusios, ikreipusios ir ugousios tekst, kad jo autoriui teks vos ne su iburiu iekoti savo paties knygos. Galiausiai pasirodys, kad nebevertjo jos iekoti. Rads j itisai perrayt, istorikas jaus pareig tuojau pat, remdamasis savo iniomis ir patyrimu, taisyti iuolaikin savosios epochos interpretacij. is perrainjimas ir taisymai, kuri retsykiais griebdavosi vairs iminiai, neleido ms istorijai isigimti nebtas pasakas. Atsipraau, sikio daktaras Pononeris, velniai paliets egiptieio rank, labai atsipraau, sere, leiskite pertraukti js kalb. Labai praom, sere, atsak grafas, atitraukdamas rank. A tik norjau js paklausti, tar daktaras. Js paminjote, jog istorikas pats itaiso sakmes apie savo epoch. Pasakykite, sere, kiek madaug tiesos bna ioje kabaloje? ioje kabaloje, kaip js taikliai pavadinote, sere, tiek pat tiesos, kiek ir neperraytose istorijose;
867
Turinys

kitaip tariant, dar neinomas toks atvejis, kad ir viena, ir kita nebt i esms ir visikai melaginga. Kadangi visai aiku, jog nuo js palaidojimo prajo bent jau 5000 met, ts daktaras, tai esu tvirtai sitikins, kad jeigu ne sakms, tai to meto istorijos veikalai pakankamai gerai aikino tai, kas domina vis monij pasaulio sukrim, o juk tai, kaip, tikiuosi, js inote, buvo vyk tik prie koki deimt imtmei. Sere! pratar grafas Nenuovoklis. Daktaras pakartojo savo mint, bet tik po ilgo papildomo aikinimo svetimalis j suvok. Pagaliau abejodamas jis pareik: Tai, k pasakte, prisipastu, man visikai nauja. Mano laikais nebuvau girdjs k nors skelbiant toki fantazij, jog visata ar is pasaulis, jeigu jums taip labiau patinka, bt turjusi pradi. Atsimenu, kart ir tik vienintel kart esu girdjs vien mokslini kak usiminus apie moni gimins kilm, ir is mogus paminjo od Adomas (arba Raudonemis), kur ir js minite. Jis pavartojo od gimins prasme, turdamas omenyje savaimin atsiradim i derlingo dirvoemio (kaip daugyb emesnij ri gyvn atsiranda) savaimin penki didiuli moni ord atsiradim
868
Turinys

vienu metu penkiose beveik lygiose ems rutulio dalyse. ia jau ms kompanija trkteljo peiais, o kai kas net pirtu paliet smilkin, nutais reikming min. Ponas Silkas Bakingemas pirmiausia vilgteljo truput vieiant Nenuovoklio pakau, po to jo momenl ir pasak: Ilga gyvenimo trukm js laikais, taip pat ir jo nugyvenimas tarpsniais, kaip kad paaikinote, matyt, padjo iplsti painim ir sukaupti ini. Todl manyiau, jog fakt, kad visais mokslo klausimais senovs egiptieiai atsilieka nuo i laik moni, ir ypa nuo janki, galima paaikinti ypatingu egiptiei kiauo tvirtumu. Vl prisipastu, jog ne visai suprantu jus, nepaprastai lipniai pasak grafas. Malonkite nurodyti, kokius mokslo pasiekimus turite omenyje? ia mes visi vienu balsu labai smulkiai paaikinome frenologijos principus ir gyvn magnetizmo stebuklus. Iklauss mus iki galo, grafas papasakojo kelet juoking istorij, i kuri paaikjo, kad GalioP4 ir purcheimoP5 pirmtakai igarsj, o po to j lov ugesusi Egipte taip seniai, jog jie buv beveik pamirti, ir kad MesmeroP6 seansai buv ne kas kita,
869
Turinys

kaip niekingos apgavysts, palyginti su tikrais stebuklais, kuriuos darydavo Teb savans227, sukr utles ir daugel kit panai dalyk. Tuojau paklausiau grafo, ar jo tautieiai mokjo apskaiiuoti sauls utemimus. Jis paniekinamai nusiypsojo ir atsak, jog mokjo. Tai mane truput sutrikd, bet miau toliau klausinti, nordamas suinoti, kaip jis imano astronomij. Ir tada vienas msiki, kuris dar nebuvo iki iolei pravrs burnos, panibdjo man aus, kad apie inias, sukauptas ioje galvoje, a veriau pasiskaityiau Ptolemaj (kas per vienas tas Ptolemajas?), taip pat kakokio PlutarchoP7 De facie lunae228. Tada paklausiau Mumijos apie udeganius stiklus ir linzes ir apskritai apie stiklo gamyb. Tik dar nebuvau baigs klausinti, kai tylusis ms kompanijos narys palytjo mano alkn ir papra, dl Dievo meils, bent jau vilgtelti Diodoro SicilieioP8 veikal. O grafas, uuot atsaks man, tiesiog paklaus, ar mes, i laik mons, turime tokius mikroskopus, su kuriais galtume ipjaustyti kam227Moksliniai 228Apie

(pranc.).
870
Turinys

Mnulio veid (lot.).

jas taip kaip egiptieiai. Kol msiau, kaip man atsakius klausim, daktarlis Pononeris labai nevykusiai siterp pokalb. O kokia ms architektra! suuko jis, didiam abiej keliautoj pasipiktinimui, kurie gnaib j iki mlyni, nordami nutildyti. Pairkite Bouling GrinoP9 fontan Niujorke! jis entuziastingai kteljo. O jeigu is renginys per daug sudtingas suvokimui, tai pavelkite Vaingtono Kapitolij! Ir gerasis daktarlis leidosi labai nuodugniai vardyti io statinio proporcijas. Jis paaikino, kad vien tik galerij puoia nei maiau nei daugiau kaip 24 kolonos penki pd skersmens, nutolusios per deimt pd viena nuo kitos. Grafas pareik apgailestaujs, kad i akimirk negals prisiminti tiksli dydi kokio nors pagrindinio pastato AznakoP10 mieste, kuris buvs pastatytas neatmenamais laikais, bet kurio griuvsiai vis dar dunksoj smlyn platybse vakarus nuo Tb jo palaidojimo metu. Bet kalbdamas apie galerij jis prisimin, jog vieni gana kukls rmai priemiestyje, vadinamame KarnakuP11, turj 144 kolonas, kurios buvo 37 pd apimties ir per 25 pdas nutolusios viena nuo kitos. Prie ios galerijos nuo Nilo
871
Turinys

puss ved dviej myli alja, apstatyta 20, 60 ir 100 pd aukio sfinksais, statulomis ir obeliskais. Patys rmai, kaip jis prisimins, buv dviej myli ilgio, o i viso aplinkui galj bti apie septynet myli. Ant vis rm sien viduje ir iorje buv itapyti hieroglifai. Jis n kiek neabejojs, kad i rm sienose galt sutilpti koks 60 ar 70 daktaro minim Kapitolij, bet sutalpinti kokius du ar tris imtus toki Kapitolij bt jau gal ir kiek sunkoka. Taiau ie rmai Karnake buv tik niekuo nepasiymintis pastatlis. Jis, grafas, vis dlto turs siningai pripainti, kaip iradingai rengtas didingas ir pretenzingas Bouling Grino fontanas, nupasakotas daktaro. Jis priverstas pripainti, jog niekada nieko panaaus jam nra tek matyti nei Egipte, nei kur kitur. Tuomet paklausiau grafo, k jis pasakyt apie ms geleinkelius. Nieko ypatinga, jis atsak. Jie es siauroki, prastai suprojektuoti ir prastai nutiesti. J, inoma, negalima lyginti su egiptiei keliais, plaiais, lygiais, tiesiais, grstais, su geleinmis vmis; jais buvo atvetos itisos ventyklos ir masyvs 150 pd aukio obeliskai.
872
Turinys

A paminjau ms milinikus mechaninius variklius. Jis prisipaino kak ins apie tai, bet pasidomjo, kaip man bt reikj ikelti arkas vir lang sram net tokiuose mauose kaip Karnako rmuose. Apsimeiau neigirds io klausimo ir savo ruotu pasiteiravau, ar jis turs iok tok supratim apie artezinius ulinius. Bet jis tik kilsteljo antakius, o ponas Glidonas labai rsiai man pamerk ir tyliai pasak, kad neseniai vien artezin ulin surado ininieriai, kurie dar grinius, iekodami vandens Didiojoje OazjeP12. Tada usiminiau apie ms plien, taiau svetimalis tik uriet nos ir paklaus mans, ar ms plieniniais rankiais bt buv galima ipjauti obeliskus, visa tai buv padaryta atriais variniais pjaustymo rankiais. Tai mus taip sutrikd, jog nutarme imtis puolimo metafizikos srityje. Paprame atneti knyg, pavadint DialP13, ir paskaitme i jos vien ar du skyrius apie kak, kas nra labai aiku, bet k bostonieiai vadina Didiuoju Progreso Sjdiu. Grafas tik pasak, kad jo laikais visokie didieji sjdiai buvo prastas dalykas, o dl progreso,
873
Turinys

tai jis vienu metu buvo net kyrjs, taiau niekada neprogresavo. Tada suklegome apie did Demokratijos gro ir jos svarb ir turjome daug vargo tikindami graf, koki privalum mes turime gyvendami alyje, kur rinkim teise naudojamasi ad libitum229 ir kur nra karaliaus. Jis klaussi pabrtinai susidomjs ir, atrod, net truput pralinksmjs. Kai nutilome, jis pareik, kad labai seniai kakas panaaus jau buvo nutik: trylika Egipto provincij staiga nutar tapti laisvomis ir parodyti puik pavyzd visai monijai. Buvo sukviesti j iminiai, kurie sukurp pai iradingiausi konstitucij, koki tik galima sivaizduoti. Kur laik viskas klostsi puikiai; tik jau be saiko jie gyrsi. Viskas, deja, baigsi tuo, kad ios trylika provincij susijung su kokia penkiolika ar trisdeimia provincij despotij, lykiausi ir nepakeniamiausi, kokia kada nors gyvavo ioje emjeP14. Paklausiau uzurpatoriaus tirono vardo. Grafas pasak, jog, kiek jis prisimens, vardas buvs Minia.

229Iki

valiai (lot.).
874
Turinys

Nebesumodamas, k apie tai pasakyti, garsiai apgailestavau, kad egiptieiai neinoj garo. Grafas pavelg mane didiai nustebs, bet netar n odio. Taiau tylusis dentelmenas skaudiai dr alkne man paonn, duodamas suprasti, jog a pakankamai parodiau savo nemokikum, ir paklaus, ar i tikrj toks kvailas ir neinau, kad i laik garo variklis buvo sukurtas mums inomo Solomono de Ko pastangomis Herono iradimo pagrinduP15. Dabar mes jau buvome besutrink, taiau, laim, atsipeikjs daktaras Pononeris msi gelbti mus ir paklaus, ar egiptieiai rimtai pretenduot varytis su i laik monmis tokioje svarbioje srityje kaip drabuiai. Tai girddamas, grafas pavelg savo kelni juosteles, po to pasikls vien frako skvern kelet minui j dmiai apirinjo. Pagaliau paleido skvern ir iki aus isiiep. Bet, rodos, taip nieko ir nepasak. Dl to mes pavaljome, o daktaras, oriai prijs prie Mumijos, pareik nor, kad ji atvirai ir garbingai, kaip dera dentelmenui, pripaint, ar egiptieiai kada nors iman, kaip pagaminti Pononerio tabletes ar BrandretoP16 piliules.
875
Turinys

Didiai sunerim laukme atsakymo, tik veltui. Atsakymo nebuvo. Egiptietis paraudo ir nuleido galv. Negaljo bti didesnio triumfo, negaljo bti kilnesnio pralaimjimo. Tikrai sunku buvo irti vargs Mumijos paeminim, tad pasimiau skrybl, nerangiai nusilenkiau egiptieiui ir ijau. Grau namo buvo jau po keturi ir tuoj pat atsiguliau. Dabar deimta valanda ryto, a nebemiegu nuo septintos raau iuos prisiminimus, kad i j pasimokyt mano eima ir monija. eimos jau nebematysiu. Mano mona valdinga moteris. Ties sakant, man mirtinai pabodo XIX amius. Esu sitikins, kad viskas ne taip. Be to, labai noriu inoti, kas bus prezidentas 2045 metais. Taigi skubu nusiskusti ir igerti puodel kavos ir tuoj pat einu pas Pononer, kad ibalzamuot mane kokiems dviem imtams met.

876

Turinys

DAKTARO DERVOS IR PROFESORIAUS PLUNKSNOS SISTEMA

18 met vasar, keliaudamas po paias pieiausias Pranczijos provincijas, jojau per il vos kelios mylios nuo vieno Maison de Sant, arba privataus beprotnamio, apie kur i savo koleg medik Paryiuje buvau prisiklauss gand gandeli. Gyvenime nebuvau kojos kls panaias staigas, tad, nenordamas prarasti pasitaikiusios progos, pasiliau savo pakeleiviui (dentelmenui, su kuriuo susipainau prie kelias dienas) pasukti valandai kitai i kelio ir apirti staig. Jis taiau atsisak teisindamasis skubjimu ir dar tuo, kad pamiliai jam keli didiul baim. Bet mane paragino nevaryti savs ir ugandinti smalsum, addamas joti palengva, kad galiau prisivyti j po dienos arba, blogiausiu atveju, po dviej. Mudviem atsisveikinant, man staiga topteljo, jog, ko gero, tursiu vargo nordamas pakliti t viet, todl isakiau jam savo abejones. Jis sutiko, kad gali rastis tam tikr sunkum, jeigu a asmenikai nepastu valdytojo pono
877
Turinys

Majaro ir neturiu rekomendacinio laiko, nes privai beprotnami taisykls paprastai grietesns negu valstybini. Bet jis pats, pridr pakeleivis, prie kelerius metus susipaino su ponu Majaru, todl gals padti man nukakti iki ligonins ir pristatyti mane valdytojui, nors jam paiam pairos neleidianios perengti t nam slenksio. A padkojau ir, pasuk i kelio, mudu nujojome ulusiu taku, kuris po pusvalandio, galima sakyti, nykte pranyko miko tankynje, supanioje vis kalno papd. Tuo drgnu ir gdiu miku jojome geras dvi mylias, kol ivydome Maison de Sant. Tai buvo pasakika chteau230, gerokai apgriuvusi ir apleista, tad vargu ar tinkama monms gyventi. Tas vaizdas var man tiek baims, kad suturjs arkl buvau besuks atgal. Bet tuojau pat susigdau savo silpnumo ir nujojau toliau. Mudviem pasiekus vartus, pamaiau, kad jie iek tiek praviri ir kakoks mogus iri pro ply. Po akimirkos jis ijo ms pasitikti, kteljo mano pakeleiv vardu ir papra nussti nuo arklio. Tai buvo pats ponas Majaras orios ivaizdos, puikiai atrodantis senamadikas dentelmenas, graki
230Pilis

(pranc.).
878
Turinys

manier ir kakokios valdingos veido iraikos, padariusios man nemenk spd. Pakeleivis, supaindins mane su Majaru, idst jam mano nor apirti staig ir sitikins, jog bsiu ia priimtas kaip mieliausias sveias, sdo ant arklio, ir nuo to laiko jo daugiau nemaiau. Jam ijojus, valdytojas nusived mane nedidel varutlait svetain, kurios eimininko subtil skon rod daugyb knyg, paveiksl, gli vazonuose ir muzikos instrument. idinyje linksmai spragsjo ugnis. Prie fortepijono sdjo jauna ir nepaprastai grai mergina, kuri dainavo arij i Belinio operos. Pamaiusi mane, ji avingai ir maloniai pasisveikino. Kalbjo tyliai, o manieros bylojo apie kuklum. Dar man pasirod, kad lidesys temdo labai iblykus, bet, mano supratimu, nuo to dar graesn jos veid. Gedulo drabuiai, kuriais ji buvo pasipuousi, adino pagarb, kl smalsum ir vert avtis. Paryiuje girdjau, kad Majaro staigoje galioja, paprastais odiais tariant, nuolaidiavimo sistema: stengiamasi ligoni nebausti, neurakinti, palikti juos, nors paslapia ir stebimus, likimo valiai, leisti daugumai laisvai vaiktinti po namus ir kiem
879
Turinys

apsirengus drabuiais, kokius paprastai dvi sveiki mons. Visa tai turdamas omeny, itin apdairiai rinkausi odius pokalbiui su jaunja dama, nes nebuvau tikras, ar ji sveiko proto; ties sakant, jos akys neramiai blizgjo, ir tas blizgesys mane beveik tikino, jog matau ligon. Tad stengiausi minti tik paius bendriausius dalykus, negalinius, mano supratimu, nemaloniai nuteikti ar eisti net pamilio. savo klausimus igirsdavau gana protingus atsakymus, o jos paios mintys dvelk kuo sveikiausia nuovoka, taiau per ilgus metus gilindamasis teorinius mania231 dalykus, buvau imoks nepasitikti tokiomis sveiko proto apraikomis, todl panekes tsiau taip pat atsargiai, kaip ir buvau pradjs. Netrukus mitrus liokajus atne ant padklo vaisi, vyno, kit valgi, kuriuos miau ragauti, o mergina tuo tarpu ijo i kambario. Kai ji dingo u dur, klausiamai vilgteljau eiminink. Ne, tar jis, nieku gyvu. Tai eimos narys, mano dukteria ir nepaprastai isilavinusi moteris. Tkstant kart atsipraau u kilus tarim, susigdau, bet juk js puikiai suprantate, kad j
231Beprotybs

(gr.).
880
Turinys

galima pateisinti. Paryiuje visi ino, kaip auniai js ionai tvarkots, tad pamaniau, nebt nieko nuostabaus, jeigu suprantate Taip, taip, jums nra ko teisintis, greiiau a jums turiau padkoti u pagirtin apdairum. Ms laikais retai sutiksi tok santr jaunuol, o per lankytoj lengvapdyst jau ne syk yra buv contre-temps232. Kol veik ankstesn sistema, leisdavau ligoniams laisvai vaiktinti, ir paikesnis sveias danusyk juos baisiai suerzindavo. Todl buvau priverstas sivesti griet apribojim sistem, tad dabar ligoninn nesileidiame n vieno mogaus, dl kurio takto kyla abejoni. Kol veik ankstesn sistema? nusigriebiau jo odi. Ar reikia suprasti, jog nuolaidiavimo sistema, apie kuri itiek girdjau, daugiau nebepraktikuojama? Jau kelios savaits, tar Majaras. Nuo to laiko, kai mes nutarme visiems laikams jos atsisakyti. Nejaugi?! Be galo stebiuosi. Mes suvokme, atsiduso jis, kad btina grinti prastus metodus. Nuolaidiavimo sistemoje visuomet slypjo didelis pavojus, o privalumai smar232Nesusipratim

(pranc.).
881
Turinys

kiai pervertinti. Esu tikras, gerbiamasis, kad iuose namuose i sistema buvo labai gerai ibandyta, ko gero, tik ia ir daugiau niekur kitur. Padarme visk, k leido protingas mogikumas. Gaila, kad negaljote atvykti pas mus anksiau, pats btumt sitikins. Betgi manau, kad js gerai pastamas su visomis nuolaidiavimo sistemos smulkmenomis. Vargu bau. Tai, k inau, girdjau i trei ar ketvirt lp. Na, tuomet trumpai drtai apibdiniau j kaip metod, kai pacient gailimasi, jiems pataikaujama. Mes nesiprieindavome jokioms ugaidoms, kurios audavo galv pamiliams. Prieingai mes ne tik paksdavome j kaprizus, bet ir skatinome juos, ir itaip ne vien ligon igydme visiems laikams! Nes sujauktam pamilio protui nereikia geresnio rodymo u reductio ad absurdum233. Pavyzdiui, buvo ia vyr, kurie djosi es viiukai. Tad gydme tuos vaikinus primygtinai jiems t mint pirdami, kaltinome ligon kvailumu, jeigu jis pats suabejodavo sikalta mintim, ir neduodavome jokio kito maisto, iskyrus t, kuriuo lesinami viiukai. itaip sauja grd ir virgdo dar stebuklus.
233Pasirmim

beprasmybe (lot.).
882
Turinys

 Bet ar toks nuolaidiavimas tra vienintelis bdas? Nieku gyvu. Mes daug viliams i toki kasdieni diaugsm, kaip muzika, okiai, gimnastika, tam tikros ries literatra ir kiti panas dalykai. Djoms gyd ligon nuo kokios nors knikos negalios, ir odis pamiimas niekuomet nebdavo tariamas. Itin svarbu nuteikti pamil taip, kad jis priirt kitus. Parodyti pasitikjim pamilio nuovoka ir protingumu reikia laimti jo kn ir siel. Tokiu bdu galjome apsieiti be brangiai kainuojanio brio priirtoj. Ir netaikydavot joki bausmi? Joki. Ir niekuomet neurakindavot ligoni? Labai retai. Kartais kuriam nors ligoniui ueidavo kriz ir jis staiga padkdavo. Tsyk udarydavome j slaptoje celje, kad sitis neplist kaip ukratas, ir laikydavome ten, kol j pasiimdavo artimieji, nes patrakusi ligoni mes nelaikome. Juos gydo valstybinse staigose. Dabar js viso to atsisakte manote, bus geriau? Be abejons. Toji sistema turi daug blogum, netgi pavoj. Laim, ji dabar iguita i vis Pranczijos Maisons de Sant.
883
Turinys

 Be galo stebiuosi t girddamas, tariau, nes buvau tikras, kad iuo metu alyje nenaudojama jokia kita sistema. Js dar jaunas, mano biiuli, atsak eimininkas, taiau ateis laikas ir imoksite pats susigaudyti, kas vyksta pasaulyje, nepasitikdamas girdais. Netikkite n vienu odiu i t, kuriuos girdite, ir tik puse to, k matote. Na, o dl msikio Maison de Sant aiku, kad kakoks nemoka bus jus suklaidins. Taiau po piet, kuomet gerai pailssite po kelions, mielai aprodysiu namus, supaindinsiu su metodu, kuris, mano galva, taip pat jo veikim maiusi moni nuomone, yra nepalyginti veiksmingesnis u buvusius. Ar ta sistema js? Ar j pats iradote? Didiuojuosi, kad esu prie jos prisidjs. itaip man besinekant su Majaru, per valand ar dvi jis aprod man sod ir oranerij. Kolei kas, tar jis, nenoriu js vesti prie ligoni. Tas vaizdas visuomet daugiau ar maiau veikia jautresn mog, tad nenoriau prie pietus gadinti apetito. Dabar pietausime. Pavaiinsiu jus veriena la Menehoult su iediniais kopstais

884

Turinys

Velout234 padae. Paskui taur Clos de Vouget vyno nervams sustiprinti. Pietauti buvau pakviestas et valand, ir eimininkas nusived mane didel salle manger235, kur jau buvo susirinks nemaas brys dvideimt ar trisdeimt moni. I pairos visi jie buvo i auktuomens ir, be abejo, kilmingi mons, nors, ties sakant, drabuiai buvo pernelyg puons, primenantys besaik ville cour236 puikavimsi. Maiau, kad du tredalius susirinkusij sudar moterys, kai kurios taip isiiustijusios, kad jokia paryiet nnai to nepavadint geru skoniu. Pavyzdiui, nors daugeliui moter buvo ne maiau kaip septyniasdeimt met, jos atjo apsikarsiusios brangiais papuoalais iedais, apyrankmis, auskarais ir begdikai apsinuoginusios krtines bei rankas. Dar pastebjau, kad diduma sukneli buvo prastai pasitos, nes tik viena kita tiko j neiotojoms. Dairydamasis toliau, ivydau ir mergin, su kuria mane Majaras supaindino maojoje svetainje, bet iopteljau i nuostabos pamats jos pstaon sijon, auk234ia:

aksomo (pranc.). (pranc.).

885
Turinys

235Valgykl 236Senojo

dvaro (pranc.).

takulnius batelius, purvin kepurait i Briuselio nrini toki didel jos galvai, kad veido bruoai atrod juokingai smulks. Pirm kart j maiau apsivilkusi puikiai pritinkaniais gedulo drabuiais. odiu, visi tie mons buvo keistokai apsireng, ir a jau buvau beprisimens mint nuolaidiavimo sistem, nusprends, kad Majaras nutyljo ties, gaildamasis mans ir leisdamas man ramiau jaustis u vieno stalo su pamiliais, taiau prisiminiau girdjs dar Paryiuje pasakojant, kad pietieiai provincialai itin noringi mons, pilni pasenusi pair, be to, keli odeliai su dviem ar trimis sveiais kaipmat isklaid abejones. Paiai svetainei, nors tinkamo dydio ir gana patogiai, stigo elegancijos. Ant grind nebuvo kilimo, nors Pranczijoje danai apsieinama ir be jo. Langai be uuolaid, langins aklinai uvertos ir ukitos geleinmis sklendmis krymai, kaip krautuvi langai. Svetain buvo rengta oniniame rm priestate, tad langai supo i trij pusi, o ketvirtoje durys. I viso suskaiiavau ne maiau kaip deimt lang. Itaigingai padengtas stalas buvo klote nuklotas auksu ir sidabru ir tiesiog lo nuo pramatniausi skanst. Valgi gausumas kl pasibaisjim.
886
Turinys

Msos bt utek ir Jenocho snumsP1. Pirmsyk gyvenime regjau tokias gausias ir vaistnikas vaies. Taiau stalo papuoimui trko skonio, ir mano akis, pratusias prie nuosaikios viesos, eiste eid begal vakini vaki, degani sidabriniuose kandeliabruose, kuri buvo pristatyta ant stalo ir po vis kambar, kur tik radosi kokia vietel. Mums patarnavo keli vikrs liokajai, o paiame mens gale u didelio stalo sdjo septyni ar atuoni muzikantai su smuikais, fleitomis, trombonais ir bgnu. Pietaujant tie grojikai mane baisiausiai erzino, protarpiais pasileisdami kelti triukm, j pai, matyt, laikom muzika, kuri didiai diugino visus, iskyrus mane. Apskritai negaljau nusikratyti minties, jog prie mano akis dedasi kain kokia keistyb, bet pasaulis pilnas visokio plauko moni, visaip galvojani ir visoki polinki turini. Esu nemaai keliavs ir laikausi nil admirari237 principo, todl ramiausiai atsisdau savo eimininkui i deins ir miau malinti stipr alk gausiai prieais mane guliniais valgiais. Tuo tarpu aplink vyko gyvas ir visuotinas ustals pokalbis. Greitai supratau, kad dauguma svei buvo iprus, o eimininkas tikras maias linksm
237Niekuo

nesistebtiP2 (lot.).
887
Turinys

anekdot. Jis linksmai pasakojo apie save, pamili nam valdytoj, ir pamiimas, mano nuostabai, buvo u stalo pati mgstamiausia tema. Igirdau begal smagi istorij apie ligoni keistenybes. Buvo ia vienas tipas, prabilo i deins nedidelio gio storulis, kuris tarsi ess arbatinukas; beje, argi nekeista, kad pamiliams galvon stringa btent i kvaila mintis? Vargu ar berastumt Pranczijoje beprotnam, kuris neturt mogaus pavidalo arbatinuko. Msikis buvo alavinis, todl kasryt veisdavo save zoma ir kreida. O dar, pasak prieais sdjs ilgis, neseniai ia buvo vaikinas, kuris sikal galv, kad jis asilas, nors perkeltine prasme jis, inoma, toks ir buvo. Su juo turjome daug bdos ir tik vargais negalais nulaikydavome paabot. Jis ilgai mito vien usnimis, bet t nik jam greitai ivarme neduodami nieko daugiau. Be to, jis nuolat spardydavosi tai itaip, tai itaip! Pone de Kokai, prayiau elgtis padoriai! siterp senyva dama, ilgio kaimyn. Patraukite kojas! Sugadinsite man brokato suknel! Nejaugi, pasakykit man, btina itaip vaizdiai iliustruoti savo odius? Ms draugas jus ir iaip puikiai supras. Garbs odis, js esate ne k maesnis asi888
Turinys

las u t nelaimingj. Kaip mane gyv matot, spardots kaip tikras gyvulys. Mille pardons, Mmselle! atsipra ponas de Kokas, kur buvo itaip kreiptasi. Tkstantis atsipraym! Nenorjau js eisti, panele Laplas. Ponas de Kokas turi garb pasilyti jums igerti su juo taur vyno. Sulig tais odiais ponas de Kokas emai nusilenk, galantikai pabuiavo savo rank ir susidau su panele Laplas. Leiskite jums pasilyti, tar Majaras, leiskite jums pasilyti gaball jautienos la St. Mnehould238: esu tikras, bsite suavtas. T pat akimirk trims alikams liokajams galop pasisek laimingai padti ant stalo didiul padkl ar platform ant kurios, mano galva, guljo kakas monstrum, horrendum, informe, ingens, cui lumen ademptum239. Geriau siirjs supratau, jog tai viso labo tik veriukas, ikeptas visas, paklupdytas ant keli, su obuoliu praiodytame snukyje itaip anglai patiekia kept zuik.
238Kaip

v. Menu (pranc.). milinikas, kraupus, tamsybi pagimdytasP3

889
Turinys

239Baisus,

(lot.).

 Ai, nereikia, atsakiau, ties sakant, nesu baisiai didelis verienos la St. ar panaiai mgjas. Manau, kad skrandis nesusidoros. Taiau pakeits lkt paragauiau triuienos. Ant stalo stovjo keli dubenys su i pairos paprastu prancziku triuiu skaniausias morceau240 bet kas bt susigunds. Pjerai, kteljo eimininkas, pakeisk ponui lkt ir dk launel tai to triuio la chat241. Neigirdau, ko? tai to triuio la chat. Dkoju, veriau nereikia. Geriau paragausiu kumpio. Ar gali inoti, maniau sau, kuo bsi pavaiintas provincijoje. Apsieisiu be triuio la chat kaip ir be kats la rabbit242. O dar, prats nutraukt pokalb ibals kaip lavonas vyras galustalje, tarp kit keistuoli kart ia gyveno vyras, kuris usispyr ess Kordovos sris ir dien dienas slankiodamas savo draugams i paskos maldavo atsipjauti gabaliuk nuo launies.
240Ksnelis 241Kaip 242Kaip

(pranc.).

kats (pranc.). triuio (pranc.).

890
Turinys

 Baisus kvailys, inoma, siterp kakas, taiau jam toli iki vieno tipo, kur mes visi pastame, iskyrus keist pon. Turiu galvoje t, kuris vaizdavosi ess ampano butelis ir vaiktindavo nypdamas bei audydamas kamiais, tai itaip Sulig tuo pasakymu kalbantysis baisiai nepadoriai ukio deinj nykt u kairiojo ando ir staigiai j itrauk: pasigirdo pokteljimas lyg kamiui iovus. Paskui sukando lieuv dantimis ir nypt kelias minutes tarsi besiveriantis i butelio ampanas. Pastebjau, kad Majarui nelabai patiko itoks elgesys, bet jis nutyljo, o pokalb ts liesas mogelis dideliu peruku. Buvo ionai vienas mulkis, pradjo jis, kuris mansi ess varl, nors, ties sakant, visai nebuvo j panaus. Gaila, kad jo nematte, sere, kalbino jis mane, netekote didiulio malonumo: jis tobulai mgdiojo varl. Baisiai apmaudu, kad jis i tikrj nebuvo varl. O jau tas jo kvarkimas! K-u-rrrrr! K-urrrrr! Puikiausias garsas pasaulyje! Si bemolis! O kuomet jis itaip usikeldavo ant stalo alknes po vienos ar dviej tauri vyno va itaip isiiodavo, tai taip uversdavo akis ir imdavo palusiai mirkioti, tai itaip, esu ventai sitikins, kad btumt suavtas to mogaus gabumais.
891
Turinys

 Neabejoju. Be to, antrino jam kitas, gyveno ia toks maylis Gajaras, kuriam atrod, kad jis yra nikis tabako, ir vislaik vaikiojo baisiausiai nusimins, negaldamas suimti savs tarp nykio ir smiliaus. Dar ia gyveno toks iulis Dezuljeras, nepaprast gabum mogus, sikals sau galvon beprotik mint, jog jis moligas. Jis nedav ramiai praeiti pro al virjui, praydamasis pyragus, bet virjas piktinosi ir jo neklaus. Pats a negaliu tvirtinti, kad pyragas la Desoulires nebt buvs didiausias skanstas! Ir dar, prabilo kitas sveias, ia buvo vienas keistuolis. Kvankteljo i meils ir m vaizduotis turs dvi galvas. Vien Cicerono, kit dvilyp: nuo virugalvio iki burnos Demosteno, nuo burnos iki smakro lordo BrumoP4. Galbt jam tik taip atrod, bet jis visus galjo tikinti, jog tai gryna teisyb, mat buvo labai ikalbus. Buvo tiesiog apsigims grabylys ir negaldavo susiturti to savo meno neparodydamas. Pavyzdiui, jis uokdavo ant stalo, tai itaip ir ir T akimirksn kaimynas udjo jam ant peties rank ir nibteljo aus kelis odius, kurie ikart privert j nutilti ir atsitiesti.
892
Turinys

 O dar, pasak nabdjs aus mogus, ia buvo toks Bularas-sukutis. Sukuiu j vadinu todl, kad j buvo apsdusi juokinga, nors ir nelabai kvaila mintis, kad j kakas pavert sukuiu. Jis galdavo suktis ant vieno kulno kelias valandas, va kaip. Taiau jo biiulis, k tik pats savo draugo nuramintas, nibteljs padar jam t pai paslaug. Tas js Bularas, spygteljo sena ponia, buvo pamilis, geriausiu atveju labai ioplas pamilis, nes kas gi, leiskite paklausti, kuomet nors yra girdjs apie mog-sukut? Nesmon. Ponia uajoz, kaip inote, buvo labai protinga moterik. Turjo ji vien nik, bet tai nebuvo kokia kvailyst, ir visiems, t poni painojusiems, tatai teikdavo daug diaugsmo. Po ilg svarstym ji nusprend, jog j kakas pavert gaidiuku, tad ji atitinkamai ir elgsi. tai kaip ji plasnodavo sparnais, o jau giedojimo saldumlis! Kukariek! Kukariek! Kukariek! Kukariek! Kukariek! Ponia uajoz, praau nepamirti padorumo, piktai pertrauk j valdytojas. Elkits kaip pridera iaukltai damai arba tutuojau keliaukite nuo stalo. Rinkits! Moteris ( kuri buvo kreiptasi uajoz pavarde, nors k tik ji pati apie t poni pasakojo) nukaito
893
Turinys

ligi aus igirdusi priekait ir baisiausiai sumio. Ji nuleido galv ir daugiau nepratar n odio. Paskui prabilo kita, jaunesn moteris. Tai buvo grauol i maosios svetains. O, ponia uajoz tikrai buvo kvaila! suuko ji, utat panel Salsafet turjo sveik nuovok. Ji buvo netiktino groio ir nepaprastai kukli; manydama, kad prastinis rengimosi bdas nra padorus, ji norjo apsirengti taip, kad knas bt suknels iorje. Ties sakant, tai visai nesunku padaryti. Reikia daryti itaip, tai kaip, paskui va kaip, va kaip Dieve mano, panele Salsafet! vienu balsu kteljo keli sveiai. K js darote? Pakaks! Gana! Mes jau supratome, kaip tai daroma. Uteks! Uteks! ir keliese paoko nuo kdi sulaikyti panels Salsafet, kuri buvo visiems mums bepasirodanti Medii Veneros kostiumu, kai staiga i auni scen nutrauk garss klyksmai, atsklid i rm vidaus. Tie klyksmai sudirgino man nervus, bet utat visa likusi kompanija tikrai buvo verta pasigailjimo. Pirmsyk gyvenime maiau itaip persigandusius protingus mones. Visi sdjo perbal, nelyginant brys lavon, drebjo, kaleno i siaubo dantimis ir lauk pasikartojant t gars. Jie vlei pasigirdo
894
Turinys

jau ariau ir garsiau, po to dar kart labai garsiai, ir ketvirt syk, bet jau tyliau. Silpstant tiems klyksmams, sveiams vl pakilo pas, visi atgavo am ir vl pasipyl poktavimai. Dabar sidrsinau paklausti, koks tai buvs triukmas. Paprasiausias bagatelle243, atsak Majaras. Mes pripratom ir neimam galv. Pamiliai retsykiais surengia koncert: vienas pradeda, kitas pasigauna kaip unys nakt. Tiesa, pasitaiko, kad koncert metu bandoma itrkti laisvn ir tsyk, suprantama, iek tiek baisoka. Kiekgi globotini dabar turite? Ne daugiau kaip dvideimt. Turbt daugiausia moterys? O ne! Vieni vyrai, sumit alikai, galite manim patikti. Nejaugi? Visuomet maniau, kad tarp pamili daugiau sutiksi dailiosios lyties atstovi. Paprastai taip ir bna, bet ne visada. Anksiau ia gyveno madaug dvideimt septyni ligoniai, i j ne maiau kaip septyniolika moterys, bet paskui viskas pasikeit, kaip matote.

243Niekniekis

(pranc.).
895
Turinys

 Taip, kaip matot, smarkiai pasikeit, siterp pokalb ponas, neseniai apspards panel Laplas. Taip, kaip matote, smarkiai pasikeit, pakartojo visas ustals choras. Prikskit lieuvius! rikteljo valdytojas be galo nirts. Sal valandl nuiuvo. O viena moteris, tiesiogiai supratusi Majaro odius, ikio nepaprastai ilg lieuv, sukando j dantimis ir itaip sdjo iki pasilinksminimo pabaigos. Ar ta moteris, tyliai paklausiau Majaro, pasilenks prie jo, ta, kuri neseniai giedojo gaidiu, nra pavojinga, k? Pavojinga! kteljo jis nustebs, k js turit omeny? Na, iek tiek kvaiteljusi, paaikinau pabarbendamas pirtu galv, manau, ji tik mauml kvankteljusi ir turbt nekelia pavojaus? Mon dieu!244 K js sau galvojate! Tai sena mano biiul, ponia uajoz, tokio pat sveiko proto kaip a pats. Kas be ko, turi ji keistybi, betgi pats suprantate, visos senos moterys, visos labai senos moterys daugiau ar maiau keistos
244Dieve

mano (pranc.).
896
Turinys

 inoma, atsakiau, inoma, na, o kitos ponios ir ponai? Mano draugai ir slaugs, pertrauk mane Majaras ididiai atsitiesdamas, geri biiuliai ir pagalbininkai. Kaip? Visi? Moterys ir visi kiti? Be abejo, aikino jis, mums bt sunku apsieiti be moter, nes jos geriausiai pasaulyje moka slaugyti pamilius, inote, moka su jais apsieiti, tos spindinios akys, suprantate, puikiai veikia, ukeri lyg gyvats vilgsnis. Suprantu, tariau jam, inoma. Jie keistoki, ar ne, truput kuoktelj, ar jums itaip neatrodo? Keistoki! Kuoktelj! Nejau js tikrai taip manote? Mes, pietieiai, nesame pernelyg skrupulingi, neprat savs varyti taip sakant, diaugiams gyvenimu ir panaiai inoma, atsakiau, inoma. Be to, ir vynas smarkokas, sakyiau, truput svaiginantis, suprantate? inoma, pasakiau, inoma. Beje, js, rodos, sakte, kad naujas metodas, pakeits garsij nuolaidiavimo sistem, yra itin grietas?

897

Turinys

 Jokiu bdu. Tiesa, reimas gantinai kietas, bet geresni rezultat turiu galvoje medicinin gydym neduos jokia kita sistema. Js pats j iradote? Ne a vienas. Kai kas ov galv profesoriui Dervai, apie kur, be abejo, esate girdjs. Be to, jauiuosi laimingas, kad iokias tokias pataisas mano programoje padar garsusis Plunksna, kur, jei neklystu, js turite artimai painoti. Man gda prisipainti, atsakiau, jog net neteko girdti i pon pavardi. Dievulliau! suuko Majaras, su trenksmu atitraukdamas kd nuo stalo ir ikeldamas dang rankas. Turbt man pasigirdo! Nejaugi js norite pasakyti, kad pirmsyk igirdote apie mokytj daktar Derv ir garsj profesori Plunksn? Esu priverstas pripainti savo neimanym, atsakiau jam, taiau tiesa svarbiau u visk. Bet a jauiuosi niekingesnis u ems dulk, nes dar nesu skaits i, be abejo, nepaprast vyr, darb. Susirasiu j veikalus ir kuo nuodugniausiai juos istudijuosiu. Turiu prisipainti, pone Majarai, kad js mane labai sugdinote. Ir tai buvo tiesa.
898
Turinys

 Daugiau n odio, jaunasis biiuli, maloniai tar jis, spausdamas man rank, igerkite su manim taur soterno. Mudu igrme. Susirinkusieji noriai pasek ms pavyzdiu. Jie plepjo, poktavo, juoksi krt tkstanius kvailysi, smuikai spieg, bgnas dundjo, trombonai baub nelyginant banda varini Falarido jauiP5, ir apskritai vaizdas jo vis prastyn ir prastyn, vynui vis labiau kaitinant galvas, kol galiausiai kambarys virto tikru pragaro prieangiu. Tuo tarpu mudu su Majaru, pasistat prie savs kelis butelius soterno ir vuo vyno, rkte rkdami tsme pokalb. Ties sakant, greiiau jau btum igirds uvies bals i Niagaros krioklio dugno, nei panekovo odius. Sere, kteljau jam aus, priepiet usiminte apie pavoj, kur kl ankstesn nuolaidiavimo sistema. Kaip tai suprasti? Taip, kartais ities kildavo nemaas pavojus. Pamili ugaidoms galo nra ir, mano galva, tokios pat nuomons laikosi ir daktaras Derva su profesoriumi Plunksna visuomet pavojinga palikti juos be prieiros. Pamil galima, kaip sakoma, trumpam nuraminti, bet ilgainiui jis vl bus links maitauti. Na, o kas neino, kokie dideli jie klas899
Turinys

iai? K nors sumans, pamilis kuo gudriausiai slapukaus. Ir taip mikliai moks apsimesti, jog jis neva sveiko proto, kad tai didiausias galvoskis filosofams, tiriantiems mogaus psichik. Kuomet pamilis atrodo sveiko proto, pats laikas grsti j tramdomuosius markinius. Na, o kaipgi su tuo pavojum, gerbiamasis, kur minjote ar jums ia dirbant buvo nutik kas nors tokio, kas verst jus manyti, kad pamiliui suteikta laisv kelia pavoj? Ar ia? Man dirbant? K gi, turiu pasakyti, kad taip. Pavyzdiui, nelabai seniai iuose namuose nutiko nelauktas dalykas. Tuo metu, kaip inote, veik nuolaidiavimo sistema ir ligoniai galjo vaiktinti kur tinkami. Jie elgsi nepaprastai drausmingai, itin gerai, ir nuovokiam mogui isyk bt topteljusi mintis, kad rezgamos velnikos pinkls kaip tik todl, kad vaikinai elgsi pavyzdingai. Ir k gi, vien gra ryt priirtojai atsibunda suritomis kojomis ir rankomis rsyje, kur juos kaip beproius priiri pamiliai, um priirtoj viet. Negali bti! Niekad negirdjau apie tok absurd! Gryna tiesa. Viskas vyko per vien kvail pamil, kuris, neinia kodl, sikal galv irads
900
Turinys

valdymo metod, geresn u buvusius turiu galvoje pamili valdym. Manau, jam knietjo ibandyti savo sistem, tad jis susimok su kitais ligoniais ir sureng perversm. Ir jam pavyko? Puikiausiai. Priirtojai su priirimaisiais netrukus apsikeit vietomis. Nors nevisikai taip, nes beproiai iki perversmo buvo laisvi, o priirtojai netrukus atsidr urakintose celse ir su jais buvo elgiamasi bjauriai. Bet tikiuosi, kad netrukus tvarka buvo atstatyta? Juk itai negaljo ilgai tstis. Apylinkje gyvenantys sodieiai, lankytojai bt sukl triukm. Js klystate. Maitinink vadeiva buvo gudrus kaip kipas. Jis visai nesileido lankytoj, iskyrus vien i pairos iopl jaunuol, kurio baimintis jis neturjo prieasi. sileido jaunuol apirti staig vien i smalsumo, kad pasilinksmint. Kaip kvail j nukinks, ileido visas keturias puses. Ir kiekgi laiko pamiliai isilaik valdioje? Nagi, labai ilgai, mnes tai jau tikrai. Kiek ilgiau negaliu tiksliai pasakyti. O per t laik prisiekiu pamiliai leido dieneles lyg dangaus vartams atsivrus. Nutrenk savo skarmalus, jie pasinaudojo eimos drabui spinta ir brangenyb901
Turinys

mis. Pilies rsiuose nestigo vyno, o pamiliai geria kaip smakai. Patikkite manim, jie puikiai gyveno. Na, o gydymas? Kaip gyd tas beprotis maitinink vadas? K gi, bti pamiliu visikai nereikia bti kvailiu, kaip jau esu minjs, ir a ventai tikiu, kad jo gydymas nepalyginti geresnis u ankstesn. Nepaprastai patikima sistema paprasta, sklandi, nekelianti joki rpesi, odiu, tai buvo avinga T akimirk vl pasigirdo klyksmai, tokie pat, kaip ir anie, sutrukd mums pirmsyk. Atrod, kad kart triukmavo greitai besiartinantys mons. Dieve mano, nejuia kteljau. Atrodo, kad pamiliai itrko laisv! Bijau, kad js atspjote, tar Majaras, iblyks kaip drob. Taiau nespjo jis ubaigti sakinio, kai riksmai ir keiksnojimai pasigirdo visai po pat langais, o dar po akimirkos tapo aiku, kad keli mons bando siverti vidun. Kakas rodos, kalvio kju dau duris, kakas nirtingai klebeno langines ir band jas atplti. Kilo baisus smyis. Ponas Majaras, didiai mane stebindamas, murkteljo po indauja. Maniau j parodysiant daugiau ryto. Orkestro muzikantai, kurie pastarj ketvirt valandos i girtumo jau nebe902
Turinys

valiojo atlikti savo pareigos, sukrut kaip vienas paoko ant koj, stvr instrumentus ir, usiropt ant stalo, nors ir nedarniai, bet i vis jg upl Yankee DoodleP6, kuri ir grojo per vis t jukin. Tuo tarpu ant piet stalo tarp buteli ir tauri liuokteljo ponas, kur visai neseniai tik vargais negalais pavyko sulaikyti nuo tokio uolio. Patogiai sitaiss, jis m sakyti kalb. Tikiu, kad tai buvo nepaprasta kalba, jeigu tik bt buv galima j igirsti. Tuokart mogus-sukutis m baisia jga suktis po kambar itiess onus rankas, visai panaus tikr sukut, ir griov ant grind visus, kas jam pasipainiodavo po koj. Paskui, igirds audant kamius ir nypiant ampan, pamaiau kaip tuos garsus skleidia mogus, kuris per pietus vaidino butel to tauraus grimo. mogus-varl pasileido taip kvarksti, jog, rods, tuoj jam ateisis galas. O vis t lales nustelb nepaliaujamas asilo bliovimas. Na, o mano sen pastam poni uajoz negaljai irti be gailesio: tokia ji buvo priblokta. Stovjo kampe prie idinio ir be paliovos trauk spiegianiu balsu: kakariek! Pagaliau atjo laikas atomazgai visos ios dramos katastrofai. Kadangi per vis t spiegim, kaukim ir kakariekavim niekas n neband ukirsti
903
Turinys

kelio lauke esanij kslams, netrukus deimt lang vienu metu neatlaik spaudimo. Niekuomet nepamiriu, koks mane apm siaubas ir nuostaba, kai pamaiau virstani vidun pro lang besigrumiani, besimindiojani, besidraskani ir bekaukiani armij, sakytum, orangutang ar impanzi, ar didij juod babuinP7 i Gerosios Vilties kyulio. A gavau bais smg, kuris nuritino mane po sofa, ir guljau ten apmirs bei itemps ausis, klausydamasis, kas dedasi kambaryje, ir galiausiai sulaukiau laimingos itos tragedijos pabaigos. Pasirod, kad Majaras, pasakodamas man istorij apie pamil, sukursius draugus ugrobti valdi, porino man apie savo ygius. Tas mogus prie dvejus ar trejus metus tikrai vald i staig, taiau pats iprotjo, ir, suprantama, virto ligoniu. Pakeleivis, kuris mane su juo supaindino, to neinojo. Priirtojus, kuri buvo deimt vyr, pamiliai sum, gerai itep derva, kruopiai ivoliojo plunksnose ir urakino poemyje. itaip kalinti jie ibuvo per mnes laiko, o per t laik Majaras dosniai juos aprpindavo ne tik derva ir plunksnomis (tai buvo dalis jo sistemos), bet ir duona su vandeniu. Pastarj jiems pumpuodavo kasdien. Galiausiai vienam
904
Turinys

kaliniui pavyko, pasprukus nutekamuoju vamzdiu, ilaisvinti kitus. pil vl sugro nuolaidiavimo sistema su dideliais patobulinimais, bet a negaliu nesutikti su Majaru, kad jo gydymui nra lygi. Teisus jis buvo sakydamas, kad jo sistema paprasta, sklandi, nekelianti joki rpesi anei joki. Man belieka pridurti, kad iveriau visas Europos bibliotekas iekodamas daktaro Dervos ir profesoriaus Plunksnos darb, bet ligi iol dar neradau n vieno egzemplioriaus.

905

Turinys

TIESA APIE TAI, KAS NUTIKO PONUI VALDEMARUI

A jokiu bdu nesistebiu, kad nepaprastas atsitikimas su ponu Valdemaru sukl tiek visoki kalb. Turint omeny visas aplinkybes, bt stebuklas, jei taip nebt vyk. Vis i istorij painiot asmen noras nuslpti nuo visuomens ties, bent iki tol, kol rasis galimyb atlikti nuodugnius tyrimus, pastangos visk nuleisti tylomis, padjo plisti ikreiptiems ar perdtiems gandams, suklusiems kai kam negeras mintis, o daugeliui, suprantama, nepasitikjim. tai kodl tenka pasakoti, kaip viskas buvo i tikrj, atskleisti faktus taip, kaip a juos suprantu. Trumpai sakant, tie faktai yra tokie. Per pastaruosius trejus metus daug dmesio skyriau mesmerizmoP1 problemoms ir madaug prie devynis mnesius man gana nelauktai ov galv mintis, kad visuose ligioliniuose eksperimentuose bdavo pamirtamas svarbus ir nepaaikinamas dalykas dar niekas nra bands paveikti mesme906
Turinys

rikais metodais mogaus in articulo mortis245. Pirmiausia reikjo sitikinti, ar tokios bkls pacientas tebra imlus magnetizmui, antra, ar ligonio bkl t imlum, jeigu jis yra, didina ar maina, treia, kiek ir kuriam laikui tuo bdu galima sulaikyti besiartinani mirt. Reikjo isiaikinti ir kitk, taiau ie dalykai man rpjo labiausiai, o ypa paskutinysis, galintis turti didiai reikmingas pasekmes. Iekodamas objekto, kuris galt padti man pasitikrinti savsias prielaidas, prisiminiau biiul pon Ernest Valdemar garsj Bibliotheca Forensica246 sudarytoj, ValenteinoP2 ir Gargantiua lenkik variant autori (pasirainjus nom de plume247 Izacharas Marksas), kuris nuo 1839 met daugiausia gyveno Harleme, Niujorko valstijoje, ir kuris ypa krinta (ar krito) akis savo neapsakomu liesumu jo kojos buvo baisiai panaios Dono RandolfoP3, taip pat viesiomis andenomis, kurios visikai nesiderino prie juodut juodutli plauk, danai net laikom peruku. Bdamas itin nervingos prigimties, jis puikiai tiko mesmerizmo
245Mirties

agonijoje (lot.). bibliotekos (lot.). (pranc.).

907
Turinys

246Teismins

247Slapyvardiu

eksperimentams. Man kelissyk be vargo pavyko j umigdyti, taiau dl kitko gavau nusivilti, nors ypatingas jo kno sudjimas leido daug tiktis. Man n karto nepasisek palauti jo valios ar j pajungti, o i clairvoyance248 visai nieko neijo. Neskmi prieast maniau esant palijusi jo sveikat. Keli mnesiai prie ms paint daktarai jam buvo nustat neabejotin diov. Apie artjani mirt jis buvo prats kalbti ramiai, kaip apie neivengiam ir nevert apgailestavimo dalyk. Kai man galvoje kilo mintas sumanymas, a, suprantamas dalykas, pirmiausia prisiminiau Valdemar. inodamas filosofin jo dvasios tvirtyb, nebgtavau, kad ims dvejoti, be to, Amerikoje jis neturjo giminaii, kurie bt galj spyriotis. Atvirai aptariau su juo savo idj ir nustebau pamats, kad jis gyvai susidomjo. Sakau, nustebau, nes visuomet noriai dalyvaudamas mano bandymuose, jis taiau n sykio nepareik pritaris tokio pobdio veiklai. Jo liga buvo tokia, kad leido tiksliai apskaiiuoti, kuomet uklups mirtis, ir galiausiai mudu sutarm, jog jis nedelsdamas pakvies mane,

248Aikiaregysts

(pranc.).
908
Turinys

kai gyventi jam liks gydytoj paskaiiavimu viena para. Buvo praj septyni mnesiai nuo to laiko, kai gavau i Valdemaro jo paties ranka rayt ratel: Mielas P . Praau nedelsiant atvykti. D. ir F. vienu balsu tvirtina, jog a neigyvensis ilgiau rytdienos vakaro, ir, mano supratimu, jie ne kain kiek praauna pro al. Valdemaras Laikut gavau prajus pusvalandiui po to, kai jis buvo paraytas, o po penkiolikos minui jau stovjau mirtaniojo kambaryje. Paskutinsyk maiau j prie deimt dien ir tiesiog pasibaisjau taip siaubingai jis buvo pasikeits per tok trump laik veidas vino pilkumo, vilgsnis iblss, knas taip sulyss, kad plyo skruostikaulius aptempusi oda. Baisus kosulys. Pulsas vos apiuopiamas. Taiau jo kakaip sugebta ilaikyti proto aikum ir iek tiek jg. Kalbjo aikiai, be niekieno pagalbos igr raminamj vaist ir man engus kambar kak ymjosi bloknote. Jis sdjo pusiau gulom, apkamytas pagalvmis. ia pat stovjo gydytojai D. ir F.
909
Turinys

Paspauds Valdemarui rank, a pasivadinau tuodu ponus al ir smulkiai iklausinjau juos apie ligonio sveikat. Kairysis plautis jau atuoniolika mnesi buvo perpus sukalkjs ar sukembjs ir, suprantamas dalykas, visikai netiko gyvybei palaikyti. Deiniojo plauio virutin dalis o gal ir jis visas taip pat buvo sukalkjusi, o apaia tikra vienas ant kito lipani tuberkuliozini mazgeli raizgalyn. Vietomis plautis buvo prakiurs, o vienas kratas net suaugs su onkauliais. Tie pakitimai deiniajame plautyje buvo k tik atsirad. Kalkjimas pltsi nepaprastai spariai, dar prie mnes jo n yms nebuvo matyti, o suaugimas pastebtas vos prie tris dienas. Be diovos, gydytojai ligoniui tar aortos aneurizm, taiau galutinai tuo sitikinti trukd sukalkjimas. Abudu gydytojai man, kad ligonis mirs kitos dienos (sekmadienio) vidurnakt. Dabar buvo etadienio vakaras, septinta valanda. Atsitraukdami nuo lovos pokalbiui su manim, gydytojai atsisveikino su ligoniu, daugiau neketindami prie jo sugrti, bet nusileid mano praymams, sutiko priirti j iki kitos dienos deimtos vakaro. Gydytojams pasialinus, sikalbjau su Valdemaru apie slinani mirt ir ypa apie mano pasilyt
910
Turinys

eksperiment. Jis kartai ir netgi nekantriai patvirtino pasirys dalyvauti bandyme ir primygtinai reikalavo pradti nieko nelaukiant. Kambaryje, be ms, buvo dvi slaugs, vyras ir moteris, bet a nesiryau imtis to udavinio neturdamas patikimesni u juos liudytoj, nes vykiai galjo pakrypti nenumatyta linkme. Todl jau buvau apsisprends atidti bandym iki kitos dienos madaug deimtos vakaro, kai netiktai pasirods studentas medikas (ponas Teodoras L-lis), su kuriuo buvau iek tiek pastamas, igelbjo mane i sunkios padties. I pradi ketinau laukti gydytoj, bet teko pradti anksiau, pirmiausia todl, kad ragino Valdemaras, o antra, buvau tikras, jog negalima delsti n akimirkos, nes jis geso beirint. Ponas L-lis mano praomas maloniai sutiko usirayti visk, kas ionai dsis, ir btent jo uraais daugiausia paremtas mano pasakojimas, vienur sutrumpintas, kitur persakytas verbatim249. Buvo jau be penki minui atuonios, kai pamiau ligonio rank ir papraiau jo pasakyti ponui L-liui kaip galima aikiau, ar jis (Valdemaras), bda-

249Paodiui

(lot.).
911
Turinys

mas tokioje padtyje, neprietarauja, kad su juo bt atliktas mesmerizmo seansas. Atsak jis silpnu balsu, bet gana garsiai: Taip, a noriu, kad su manim bt atliktas mesmerizmo seansas, ir ikart pridr: Bijau, kad js pernelyg ilgai delsiate. Kol jis itaip nekjo, a miau rankomis daryti hipnotizuojanius judesius, inodamas, kad jie stipriai j veikia. Man pasirod, kad uvaldiau j pirmuoju lengvu prisilietimu prie kaktos, bet paskui, kad ir kiek stengiausi, bandymo nepastmjau n per nago juodym iki pat vienuoliktos valandos, kuomet, kaip buvo adj, pasirod gydytojai D. ir F. Keliais odiais paaikinau, k ketinu daryti, ir jie neprietaravo, sakydami, kad ligonis jau merdi, tad negaidamas laiko pratsiau eksperiment, bet dabar pakeiiau judesi krypt ir miau vedioti rankas i viraus emyn, smeigs vilgsn nelaimingajam tiesiai dein ak. Tuo metu pulso jau nebebuvo galima uiuopti, alsavo Valdemaras gargdamas, kartais su puss minuts pertrkiais. itaip viskas be pasikeitim tssi ketvirt valandos. Bet prajus tam laikui i mirtaniojo krtins isiver gilus, bet natralus atodsis, gargimas liovsi kitaip sakant, jo nebe912
Turinys

buvo girdti; or ligonis kvpdavo tokiais pat laiko tarpais. Galns buvo altos kaip ledas. Be penki minui vienuolikt pastebjau pirmuosius poymius, neginijamai liudijanius hipnotin bkl. Stiklinse akyse radosi neramus, nuo savs nukreiptas vilgsnis, bdingas tik naktivaiktoms ir su niekuo nesupainiojamas. Vikriai, keliais horizontaliais rank judesiais a priveriau j primerkti akis, o netrukus akys visikai usimerk. Taiau man to buvo negana, todl temps visas jgas kuo smarkiausiai mostagavau rankomis, kol mirtaniojo snariai sustabarjo; prie tai buvau j pagulds kaip galima patogiau kojos itiestos, beveik tiesios ir rankos, iek tiek atitrauktos nuo klub. Galva mauml pakelta. Kol ubaigiau pasiruoimus, atjo ir vidurnaktis, todl papraiau visus dalyvaujanius konstatuoti ligonio bkl. Kelissyk apirj, jie patikino, kad ligonis yra nugrimzds gil hipnotin trans. Abu gydytojai buvo nepaprastai susidomj. Daktaras D. i karto nusprend laukti ryto, o daktaras F. ijo, paadjs sugrti autant, ponas L-lis ir slaugs pasiliko.
913
Turinys

Palikome Valdemar ramybje ligi ketvirtos ryto, kuomet prijau prie lovos ir radau j visai tok pat, kaip ir ieinant namo daktarui F., kitaip sakant, jis guljo nepakeits kno padties, pulsas neuiuopiamas, kvpavimas silpnas (matomas tik i aprasojusio veidrodio, prikito prie lp), akys umerktos kaip mieganio mogaus, snariai susting ir alti kaip marmuras. Bet, inoma, tai dar nebuvo mirtis. Prijs prie Valdemaro, a atsainiai pavediojau delnu vir jo deins rankos, nordamas, kad ji imt sekti mano rankos judesius. Anksiau is bandymas su Valdemaru man niekuomet iki galo nepavykdavo, tad ir dabar kain ko nesitikjau, bet baisiai nustebau, kai ranka klusniai, nors ir vangiai, pakilo ir nusek paskui mano deln. Ryausi pradti pokalb. Pone Valdemarai, paklausiau, ar js miegat? Jis neatsak, bet pamaiau, kaip virpteljo lpos, todl dar ir dar syk pakartojau savo klausim. Po treiojo karto jo knu perbgo lengvas iurpulys, aki vokai praplyo, subolavo baltymai, lpos krusteljo ir pro jas isprdo vos girdimas atsakymas: Taip, dabar miegu. Neadinkite mans! Leiskite numirti!

914

Turinys

Tuomet iiupinjau jo kn. Snariai tebebuvo susting. Dein ranka kaip ir pirma klusniai kartojo mano rankos judesius. Klausinjau toliau. Ar jums skauda krtin, pone Valdemarai? Atsakym igirdau ikart, tik dar tylesn: Nieko neskauda mirtu! Nusprendiau tam kartui palikti j ramybje ir nieko nesimiau iki ateinant daktarui F., kuris pasirod prie autant ir baisiausiai stebjosi, atrads pacient dar gyv. Patikrins puls ir prikis prie burnos veidrodl, jis papra mans tsti. A paklausiau: Pone Valdemarai, ar js tebemiegat? Atsakymo laukti vl teko kelias minutes kaip ir pirm kart, atrod, kad mirtantysis kaupia jam jgas. Pakartojus ketvirtkart, jis vos girdimai sukudjo: Taip, dabar miegu mirtu. Gydytoj nuomone, greiiau j pageidavimu, buvo nusprsta daugiau Valdemaro netrikdyti, kol uklups mirtis, kurios, vis manymu, reikjo laukti po keli minui. Bet a ryausi dar kart j pranekinti ir pakartojau ankstesn klausim. Mirtaniojo veido iraika smarkiai pasikeit. Akys i lto prasivr, vyzdiai uvirto auktyn,
915
Turinys

oda nusida lavoniku ateliu, greiiau popieriaus, nei pergamento spalvos, skaistus diovininko raudonis, nutviesks skruostus, kaipmat ugeso. Sakau ugeso, nes pamats blyktanius skruostus pagalvojau apie vak, upuiam vienu kvpteljimu. Virutin lpa usiriet, apnuogindama ligi tol paslptus dantis, apatinis andikaulis garsiai trakteljs atvipo, atverdamas plaiai praiot burn su itinusiu ir pajuodavusiu lieuviu. Manau, kad kambaryje susirinkusiems monms mirties guolio komarai buvo ne pirmiena, bet t akimirk Valdemaras atrod taip kraupiai, kad visi nejuia engteljo atatupsti nuo lovos. Jauiu pasieks toki pasakojimo viet, kuomet skaitytojas nieku gyvu nenors manim patikti. Bet mano reikalas dstyti toliau. Valdemaras dabar nerod n menkiausi gyvybs poymi; palaik j mirusiu, mes norjome palikti velion slaugms, kai staiga jo lieuvis padkusiai sutirtjo. Tai tssi madaug minut. Paskui pro pravirus ir nejudanius andikaulius isiver balsas biau beprotis, jei imiausi j nupasakoti. inoma, galima rasti vien kit od jam apibdinti, tarkim, balsas buvo kimus, trkiojantis ir duslus, bet veltui mginiau perteikti jo iurpum vien todl, kad
916
Turinys

mogaus ausis dar nieko panaaus nebuvo girdjusi. Tuomet man atrod, ir dabar taip atrodo, kad bt buv galima dvejopai nusakyti to garso intonacij bei duoti iok tok supratim apie neemik jo kilm. Pirmiausia spdis buvo toks, kad balsas ms klaus bent jau mano pasiekia i didiausios tolybs ar i gelming poemi. Antra (bijau, kad daugelis nestengs mans suprasti), girddamas j, jauiausi taip, lyg lytiau kakoki glii, drebui pavidalo mas. Kalbu apie gars ir bals. Noriu paaikinti, kad garsai buvo tariami su stebtinu ir net bauginaniu aikumu. Valdemaras prabilo, matyt, atsakydamas klausim, duot prie kelias minutes. Jei pamenate, paklausiau, ar jis tebemiega. Dabar jis tar: Taip ne a miegojau dabar dabar a mirs. N vienas i ms, buvusi kambaryje, n neband ugniauti, ar vliau neigti, krauj stingdanio siaubo, kur var tuo balsu itarti keli odiai. Ponas L-lis nualpo. Slaugs t pat akimirk ijo i kambario ir j daugiau negaljome prisiprayti. Apie man sukilusius jausmus n nemginsiu pasakoti skaitytojams. Beveik valand pluome tylo917
Turinys

mis, gaivindami pon L-l. Kuomet jis atsipeikjo, vl mms Valdemaro. Valdemaro bsena niekuo nepasikeit ir liko tokia, koki nupasakojau, tik dabar jau ir veidrodlis nepadjo aptikti alsavimo. Bandymas paimti i rankos krauj nepavyko. Mano valiai nepakluso ir jo ranka. Hipnotin tak rod vien lieuvis, kuris imdavo plastti po kiekvieno mano klausimo. Atrod, kad jis kiek manydamas stengiasi atsakyti, bet pristinga jg. Veltui j band nekinti kiti, jis atsiliepdavo tik mano odius, nors ir bandiau umegzti hipnotin ry tarp jo ir kit dalyvaujani. Dabar esu papasakojs visk apie tuometin mieganiojo bsen. Susiradome kitas slauges, ir deimt valand a ijau, lydimas abiej gydytoj ir pono L-lio. Po piet vl sugrome prie paciento. Atradome j kaip ir buvome palik. mme ginytis, ar turime teis ir ar verta j adinti, bet greitai sutarme, jog nieko gera i to neieis. Buvo aiku, kad mirt (arba tai, k vadiname mirtimi) tuo tarpu pavyko atitolinti hipnoze. Todl niekas neabejojo, kad dabar paadinus Valdemar, jam tai reikt aibik arba greit baigt.
918
Turinys

Nuo anos dienos iki prajusios savaits pabaigos beveik septynis mnesius mes kasdien lankme Valdemar jo namuose, kartais lydimi medik ar iaip draug. Per vis t laik jo bkl ir ivaizda buvo tokie, kaip a pasakojau. Pagaliau penktadien mes nusprendme j paadinti ar bent jau pabandyti, ir btent itas (turbt) nevyks eksperimentas sukl tiek nek nek, kuri negaliu vadinti kitaip, kaip lieuvi neiojimu. Nordamas paadinti Valdemar i hipnotinio transo, atlikau rankomis kelis prastinius judesius. Bet i pradi mano pastangos jo perniek. Pirmas pabudimo enklas buvo iek tiek nusileidusi akies rainel. Mes pamatme, kaip vyzdiui nusileidus plsteljo (i po vok) plingos geltonos iskyros, bjauriai atraus ir atstumianio kvapo. Man buvo pasilyta vl mginti uvaldyti paciento rank. I to nieko neijo. Tuomet daktaras papra mans jam duoti kok nors klausim. Taip ir padariau. Pone Valdemarai, ar galit paaikinti, k jauiate ar ko pageidaujate? T pat akimirk skruostus vl nutviesk raudonis, lieuvis sukirbjo, m plakte plaktis burnoje (nors
919
Turinys

andikauliai ir lpos tebebuvo susting), ir pagaliau igirdome bals, apie kur pasakojau: Dl Dievo meils! Greiiau! Greiiau! Umigdykite mane! Arba greiiau! Paadinkite mane! Greiiau! Sakau jums, kad a mirs! Man pakirto kojas ir akimirksn sutrikau, neinodamas, kaip toliau elgtis. Paskui pabandiau j vl umigdyti, taiau mano valia jau buvo nusilpusi, tad atsisaks to sumanymo miausi energingai j adinti. Netrukus pastebjau, kad man pradeda sektis bent jau atrod, kad viskas pavyks ir esu tikras, kad visi man netrukus ivysi prabudus ligon. Taiau tam vaizdui, kur pamatme, nebuvo pasiruousi n viena mogika btyb. Kol a nirtingai mojavau rankomis, girddamas nuo nelaimingojo lieuvio ne lp besiveriant riksm mirs! mirs!, visas jo knas staiga per koki minut, o gal dar greiiau suzmeko, suskydo, sutrnijo po mano rankomis. Prie ms akis lovoje guljo pusiau skysti, klaiks puvsiai.

920

Turinys

AMONTILJADO STATINAIT

Daugyb Fortunato padaryt nuoskaud kantriai pakliau, bet kai jis idrso mane eisti, prisiekiau atkeryti. Js, taip gerai pastantys mano bd, be abejo, nemanote, kad savo grasinim pasakiau garsiai. Ateis laikas, ir a jam atkerysiu buvau tvirtai nusprends; taip tvirtai, kad apie rizik n negalvojau. A privalau ne tik nubausti, bet nubausti taip, kad pats likiau nenubaustas. eidjui nebus atkeryta, jeigu pats kerytojas susilauks bausms. Nebus atkeryta ir tada, jeigu eidjas nesuinos, kas jam atkerijo. Savaime suprantama, kad nei odiais, nei veiksmais a nesuteikiau Fortunatui progos suabejoti mano nuoirdumu. Kaip ir anksiau, a jam ypsojausi akyse, ir jis n netar, kad dabar ypsausi, irdamas j kaip auk. itas Fortunatas garsjo viena silpnybe, nors visais kitais atvilgiais tai buvo pagarbos vertas mogus, kurio reikjo prisibijoti. Jis didiavosi ess geras vyno inovas. I ties retas italas nusimano
921
Turinys

apie vynus. Daniausiai jie dedasi entuziastais, kai jiems reikia nordami apgauti angl ir austr milijonierius. Senovines brangenybes ir paveikslus Fortunatas, kaip ir kiti jo tvynainiai, vertino diletantikai, bet apie senus vynus tikrai nusiman. Tiesa, ioje srityje mane jis nedaug pranoko, a taip pat buvau gerai susipains su italikais vynais ir nepraleisdavau progos j nenusipirks. Vien vakar, jau beveik sutemus, per pat karnavalo kvaitul, sutikau savj biiul. Fortunatas pasveikino mane perdtai nuoirdiai, nes buvo gerokai grs. Jis vilkjo margu juokdario kostiumu. Dryuotas triko buvo standiai aptemps jo kn, o ant galvos buvo umauta smaili kepur su skamballiais. Taip apsidiaugiau j sutiks, jog ilgai ilgai spaudiau jam rank. Paskui tariau: Brangusis Fortunatai, kaip gerai, kad tave sutikau. Nuostabiai iandien atrodai. Tu inai, gavau statinait vyno. Sako, kad amontiljadas, bet a abejoju. K? nusistebjo jis. Amontiljadas? Vis statinait? Negali bti! Ir dar paiame karnavalo kartyje!
922
Turinys

 Pats tuo abejoju, atsakiau, bet buvau toks kvailas, jog sumokjau kaip u amontiljad, n nepasitars su tavimi. Tavs niekur negaljau surasti, o bijojau praleisti prog. Amontiljadas! Kain. Amontiljadas! Noriau tuo sitikinti. Amontiljadas! Kadangi tu esi usims, einu pas Lukrecij. Jeigu yra mogus, nusimanantis ioje srityje, tai tik Lukrecijus. Jis man pasakys Lukrecijus neatskiria amontiljado nuo chereso. Ir vis dlto atsiranda kvaili, kurie tvirtina, kad jo skonis gali rungtyniauti su tavuoju. Tai eime. Kur? tavo rsius. Ne, draugui. A negaliu piktnaudiauti tavo gerumu. Matau, kad esi pakviestas. Lukrecijus Nesu niekur pakviestas, eime. Ne, draugui. Gal ir nepakviestas, bet, kaip matau, esi smarkiai persialds. Rsiuose nepakeniamai drgna. Sienos ten apsitraukusios salietra.
923
Turinys

 Vis tiek einam. K tas peralimas! Amontiljadas! Na ir apmov tave. O Lukrecijus tai neatskiria chereso nuo amontiljado. Taip sakydamas Fortunatas pam mane u paranks, ir a jam nusileidau. Prisidengiau veid juoda ilko kauke, stipriau susisupau ilg apsiaust ir kartu su juo nuskubjau savo rmus. Namie nebuvo n vieno tarno. Visi buvo ispruk karnavalo linksmybes. A jiems buvau saks, kad negriu iki ryto, ir grietai liepiau niekur nepasitraukti i nam. Puikiai inojau, kad po tokio paliepimo jie visi iki vieno tutuojau pranyks, vos tik a atsuksiu jiems nugar. Imiau i kandeliabro du deglus ir, padavs vien Fortunatui, nuvediau j per daugyb kambari skliautuot koridori, i kur galima nusileisti rsius. miau lipti ilgais vijais laiptais, lieps jam atsargiai sekti paskui mane. Pagaliau mudu prijome laipt gal ir sustojome ant drgn grind Montezor eimos katakombose. Mano draugo eisena buvo netvirta, ir jo kepurs skamballiai kas ingsnis skambiojo. Kur statinait? praneko jis. Ten toliau, atsakiau. Bet vilgtelk baltus voratinklius, vilganius ant poemio sien.
924
Turinys

Jis atsigr ir pairjo mane blausiomis, girto svaigulio rko aptrauktomis akimis. Salietra? paklaus jis pagaliau. Salietra, patvirtinau a. Ar seniai turi kosul? Kcho, kcho, kcho! Kcho, kcho, kcho! Kcho, kcho, kcho! Mano vargas draugas taip usikosjo, jog kelet minui nieko negaljo atsakyti. Tai menkniekis, pasak jis pagaliau. Na, grkim atgal, pasakiau rytingai. Tavo sveikata per daug brangi. Esi turtingas, gerbiamas, mylimas, tavimi visi avisi. Esi laimingas, kaip ir a kadaise buvau. Tavs daug kas pasigest. Man visai kas kita. Grkime. Dar susirgsi, o a nenoriu u tai atsakyti. Be to, yra Lukrecijus Liaukis! suuko jis. Kosulys gryni niekai. Nieko man neatsitiks. Nuo kosulio nemirsiu. inoma, inoma, a pasakiau, i tikrj nenorjau be reikalo tavs bauginti, bet tau reikia bti atsargiam. tai ito medoko gurknelis apsaugos mus nuo drgms. Tai sakydamas, pamiau vien butel i ilgos eils jo draug, gulini pelsiuose, ir numuiau kaklel. Igerk, pasakiau, duodamas jam vyn.
925
Turinys

Jis pakl butel prie lp, nairomis dirsteljo mane ir, kiek padelss, linkteljo man draugikai, net skamballiai suskambjo. Geriu, prabilo jis, u tuos, kurie palaidoti ia aplink mus. O a u ilg tavo gyvenim. Jis vl pam mane u paranks, ir mes nujome toliau. Labai erdvs poemiai, tar jis. Montezor gimin, atsakiau, buvo garsi ir plati. Umirau, koks js herbas? Didel auksin mogaus pda ydrame lauke. Ji traiko besirangani gyvat, kuri suleidusi dantis kuln. O devizas? Nemo me impune lacessit250. Neblogai! pasak jis. Jo akys blizgjo nuo igerto vyno, o skamballiai vangjo. Medokas kaitino ir mano vaizduot. Mes jome pro ilgas skelet rietuves, tarp kuri buvo simai statinaii ir dideli statini, paias tolimiausias katakomb slaptynes. A vl stabteljau ir
250Niekas,

mane eids, neliks nenubaustas (lot.)P1.

926
Turinys

 kart idrsau paimti Fortunat u rankos aukiau alkns. Matai, tariau, salietros vis daugiau. Ji nukarusi nuo skliaut kaip samanos. Mes dabar esame po paia ups vaga. Prasismelks vanduo laa ant kaul. Ne, grkime atgal, kol ne vlu. Tavo kosulys Tai niekis, atsak jis, eime toliau. Bet pirmiau dar gurknel medoko. Numuiau kaklel ir padaviau jam degravo butel. Jis igr vyn vienu mauku. Jo akys klaikiai suibo. Jis nusijuok ir kakaip keistai svied butel auktyn. irjau j nustebs. Jis pakartojo keist most. Nesupranti? paklaus jis. Ne, atsakiau a. Tai tu nepriklausai brolijai? Kokiai? Nesi masonas?P2 O, taip, atsakiau a, taip, taip. Tu masonas? Negali bti! Taip, masonas, atsakiau. enkl, tar jis, parodyk enkl. tai, atsakiau, isitraukdamas i po apsiausto mrininko ment.
927
Turinys

 Juokauji, suuko Fortunatas, pasitraukdamas nuo mans kelet ingsni. Bet eikime toliau, prie amontiljado. Tebnie taip, pasakiau, slpdamas rank po apsiaustu ir vl leisdamas jam paimti mane u paranks. Jis sunkiai atsirm mane. Mes jome tolyn iekodami amontiljado. Pralindome pro emas arkas, nusileidome laiptais, jome vl tolyn, vl leidoms laiptais ir atsidrme kriptoje, kur oras buvo toks trokus, jog ms deglai jau nebe liepsnojo, o tik ruseno. Tolimiausiame kriptos kampe buvo jimas kit, maesn kript. Jos pasieniais, nuo ems iki pat skliautuot lub, buvo sukrauti moni kaulai, kaip didelse Paryiaus katakomboseP3. Prie trij antrosios kriptos sien ie papuoalai dar buvo ilik. Nuo ketvirtosios sienos kaulai buvo nuversti ir guljo sujaukti ant ems, vienoje vietoje sudarydami didok krv. Taigi i siena buvo likusi tuia, ir joje mes pamatme dar vien kript ar ni, koki keturi pd gilumo, trij pd ploio ir ei ar septyni pd aukio. Nia, matyt, neturjo jokios paskirties, tai buvo paprasiausias tarpas tarp dviej milinik stulp, kurie rm kata928
Turinys

komb lubas, o upakalin jos siena buvo masyvus granito mras. Veltui Fortunatas, pakls auktyn vos rusenant degl, band velgti nios gilum. viesa buvo per daug silpna, ir mes negaljome matyti galins nios sienos. Eik toliau, tariau. Ten amontiljadas. O Lukrecijus tai Jis neimanlis, pertrauk mano biiulis, engdamas netvirtu ingsniu toliau. A sekiau kandin. Dar ingsnis ir jis prijo nios gal. Pamats, kad keli utvr uola, jis sustojo, kvailai suglums. Uteko akimirksnio, ir a j prikausiau prie granito sienos. Joje buvo horizontaliai mrytos dvi geleins kabos, madaug per dvi pdas viena nuo kitos. Prie vienos kabojo trumpa grandin, prie kitos spyna. Per kelias sekundes apjuosiau grandine jo liemen ir urakinau. Jis buvo taip apstulbs, jog visai nesiprieino. Ims rakt i spynos, atsitraukiau atgal ir ijau i nios. Pabrauk ranka per sien, tariau jam. Nemanoma nejausti salietros. I ties ia labai drgna. Dar kart maldauju tave grti. Ne? Tada a priverstas tave palikti. Tik pirmiau leisk man padaryti tas menkas paslaugas, kurios yra mano galioje.
929
Turinys

 Amontiljadas! suuko mano biiulis, vis dar neatsigaudamas nuo apstulbimo. Taip, atsakiau a, amontiljadas. Tardamas iuos odius, pasilenkiau vir mintosios kaul krvos. Nurs kaulus al, po jais radau ger sn tayt akmen ir kalki skiedinio. iomis mediagomis, pasinaudodamas mente, miau skubiai mryti nios ang. Dar nespjs sudti apatins akmen eils, pastebjau, kad Fortunatas beveik visikai isiblaiv. Staiga i nios gilumos pasigirdo gdus graudulingas kteljimas. Tai jau nebuvo girto mogaus auksmas. Paskui stojo ilga, atkakli tyla. Suklojau antr eil, ir trei, ir ketvirt; tada pasigirdo nirtingas grandins vangesys. is triukmas tssi kelet minui, ir a, nordamas geriau siklausyti ir pajusti didesn malonum, nutraukiau darb ir atsisdau ant kaul krvos. Kai vangesys nutilo, vl pamiau ment ir be joki trukdym ubaigiau penkt, et ir septint eil. Dabar siena jau beveik siek man krtin. Vl nutraukiau darb ir ikls vir sienos degl nukreipiau jo blausius spindulius viduje esani figr. I prirakintojo gerkls pasigirdo garss ir ais pratisi riksmai, kurie, rods, nublok mane atgal.
930
Turinys

Akimirk susvyravau, suvirpjau. Itraukiau i makties rapyr ir miau badyti ja ni, bet, valandl pagalvojs, vl atgavau ramyb. Prispaudiau rank prie masyvi katakombos sien ir pajutau gil pasitenkinim. Vl prijau prie savo sienos. A atsakinjau jo kavimus, kartojau juos it aidas, tik daug garsiau, smarkiau, ir j nustelbiau. Taip dariau tol, kol jo auksmai aptilo. Jau buvo vidurnaktis, ir mano darbas artjo prie pabaigos. Sumrijau atunt, devint ir deimt eil. Beveik baigiau paskutin, vienuolikt; teliko nemrytas vienas akmuo. Vos vos j pakliau; beveik iki puss stmiau paskirt viet. Bet tuo metu i nios pasigirdo tylus juokas, nuo kurio man pasiiau plaukai. Paskui suskambjo lidnas balsas. Sunku buvo painti, kad kalbjo kilmingasis Fortunatas. Tas balsas sak: Cha cha cha! Chi chi chi! Nuostabus poktas, i tikrj puiki idaiga. Mes smagiai i to pasijuoksime sugr rmus chi chi chi! prie taurs vyno chi chi chi! Amontiljado! atsiliepiau a. Chi chi chi! Chi chi chi! Taip, amontiljado. Bet ar jau ne vlu? Ar nelaukia ms rmuose sveiai ir sinjora Fortunato? Eime.
931
Turinys

 Gerai, tariau, eime! Dl Dievo meils, Montezorai! Taip, atsakiau, dl Dievo meils! Taiau iuos odius veltui laukiau atsakymo. Netekau kantrybs. Garsiai suukau: Fortunatai! Jokio atsakymo. Vl suukau. Fortunatai! Atsakymo nebuvo. kiau degl pro dar neumryt ang ir meiau vidun. Man atsiliep tik skamballi vangesys. irdyje pajutau silpnum tai, inoma, dl katakomb drgms. Paskubjau ubaigti darb. stmiau paskutin akmen viet ir ukriau kalkmis. Prie naujosios sienos vl sukroviau tuos paius kaulus. Ir jau pus imtmeio j niekas nra paliets. In pace requiescat!251

251Ilskis

ramybje! (lot.).
932
Turinys

VARLIKTIS

Niekada nesu sutiks tokio pokt mgjo, kaip is karaliusP1. Atrod, jis vien tik tam ir gyvena. Papasakoti domi juoking istorij, gerai j papasakoti buvo tikriausias kelias pelnyti jo palankum. Taip jau pasitaik, kad visi septyni jo ministrai garsjo kaip gabs juokdariai. Visi jie buvo panas karali: augaloti, apkns, nutuk, ir visi neprilygstami juokdariai. Ar mons tunka nuo pokt, ar pats nutukimas kakaip nuteikia poktauti, ito a taip ir nenustaiau; bet visai tikras dalykas, kad liesas juokdarys yra rara avis in terris252. Karalius per daug nekvarino sau galvos dl smojo subtilumo, arba, kaip jis sakydavo, dvasios. Valdovas ypa avjosi lktais poktais ir danai dl lktumo paksdavo ilgum. Per didelis mantrumas j vargino. Rabl Gargantiua jis vertino labiau u Voltero Zadig, ir apskritai juokingos idaigos kur kas labiau atitiko jo skon, negu smojai.
252Retas

pauktis ioje emje (lot.).

933
Turinys

Tais laikais, kuriais vyksta mano pasakojimo veiksmas, juokdariai profesionalai valdov dvaruose dar nebuvo inyk. Kai kurios emyno dideli valstybi galvos dar laik rm juokdarius margais drabuiais ir skamballiais aptaisytomis kepuraitmis; u trupinius nuo karaliaus stalo jie turjo bti visuomet pasiruo paerti kand smoj. Ir ms karalius, suprantama, laik savo kvail. Mat jam reikjo kvailybs jau vien tam, kad atsvert varginani septyni ministr imint ir, suprantama, savo paties imint. Taiau jo kvailys, arba juokdarys profesionalas, nebuvo vien tik kvailys. Karaliaus akyse jis turjo trigub vert, kadangi dar buvo neauga ir luoys. Tais laikais neaugos valdov dvaruose buvo tokie pat dani, kaip ir juokdariai; ir daugeliui karali bt buv sunku leisti dienas (o jos dvaruose ilgesns negu kur kitur) be juokdario, su kuriuo galima bt kartu pasijuokti, ir neaugos, i kurio galima bt pasijuokti. Bet, kaip jau esu pastebjs, devyniasdeimt devyniais atvejais i imto juokdariai bna nutuk, pilvoti ir nepaslanks taigi ms karalius buvo labai patenkintas, kad jo Varliktis (tokia buvo juokdario pravard) trigubas lobis viename asmenyje.
934
Turinys

Nra abejons, jog Varlikio vard jam dav ne krikto tvai, o septyni ministrai, vieningai nutar taip j pavadinti, kadangi juokdarys nemokjo vaikioti kaip visi mons. I ties Varliktis judjo kakaip strykiodamas lyg paokomis, lyg repekomis; tokia jo eisena teik begalin pasitenkinim ir, inoma, paguod karaliui, ipurtusio veido pilvzui, kur visas dvaras laik nuostabiu grauoliu. Nors Varlikiui keverzinti eme ar grindimis suluointomis kojomis buvo nepaprastai sunku, taiau stebtina raumen jga, kuri gamta, tarsi kompensuodama apatini galni silpnum, suteik jo rankoms, leido jam rodyti daugyb vikrumo stebukl, ypa tada, kai reikdavo lipti auktyn mediais ar virvmis. Kai jis taip karstydavosi, bdavo daug panaesnis vover arba bedioniuk, negu varl. Negaliu tiksliai pasakyti, i kur Varliktis buvo kils. Jo gimtin kakokia barbarika alis, apie kuri niekas nebuvo girdjs, esanti labai toli nuo karaliaus dvaro. Varlikt ir dar vien jaun mergait, beveik toki pat neaug kaip ir jis (bet nuostabiai proporcingai sudt ir puiki okj), vienas nenugalim karaliaus generol prievarta ipl i gimtj nam kaimyniniame krate ir pasiunt valdovui kaip dovan.
935
Turinys

Nra ko stebtis, kad tokiomis aplinkybmis tarp abiej maj belaisvi usimezg artima draugyst. Labai greitai jie tapo nuoirdiais biiuliais. Varliktis, nors ir prikrsdavo daugyb pokt, nebuvo populiarus ir negaljo Tripetai padti; bet jinai dl savo graktumo ir nuostabaus groio (kad ir neauga) buvo vis mylima, mons ja avjosi; tad ji dar visiems nema tak ir kiekvienu pasitaikiusiu atveju ustodavo Varlikt. Kart, neprisimenu kokio svarbaus valstybinio vykio proga, karalius liep surengti kauki bali, o jei dvare buvo rengiamas kauki balius ar kokia panai pramoga, tuomet btinai tekdavo ir Varlikiui, ir Tripetai parodyti savo sugebjimus. Varliktis buvo ypa iradingas rengiant karnavalinius aidimus, kuriant naujas kaukes, siuvant kostiumus, ir be jo pagalbos niekas neisiversdavo. Vakaras, skirtas iai fte253, atjo. Tripetai priirint, didinga sal buvo idailinta visokiausiais papuoalais, kurie turjo suteikti clat254 kauki baliui. Dvar apm laukimo kartin. Visi jau i anksto inojo, kokiais kostiumais jie apsirengs ir
253ventei

(pranc.). (pranc.).
936
Turinys

254Spindes

k vaizduos. Daugelis dvariki prie savait ar net prie mnes isirinko vaidmenis; visi buvo tvirtai apsisprend, iskyrus karali ir jo septynis ministrus. Ko jie dels, a neinau nebent tyia, bet tikriausiai tokiems storuliams buvo tiesiog sunku k pritaikyti. iaip ar taip, laikas bgo; pagaliau, nerasdami kitos ieities, jie pasikviet Tripet ir Varlikt. Kai abu maieji draugai atjo karaliaus aukiami, rado j gurknojant vyn drauge su septyniais savo ministr kabineto nariais; bet valdovas, pasirodo, buvo labai blogai nusiteiks. Jis inojo, kad Varliktis nemgsta vyno vynas varg luo vesdavo pamiim, o pamiimas anaiptol nra malonus. Bet karaliui patiko poktai, todl jam smagu buvo versti Varlikt gerti ir (kaip jis sakydavo) linksmintis. Eik, Varlikti, tar jis, kai juokdarys ir jo draug jo kambar. Igerk taur u ia nesanius tavo draugus (Varliktis atsiduso) ir pagelbk mums savo iradingumu. Mums reikalingi vaidmenys, charakteringi vaidmenys, supranti, kakas nauja, nebta. griso vis tas pats. Na, igerk! Vynas praskaidrins tau smegenis. Varliktis band, kaip visuomet, atsakyti kokiu smoju karaliaus palank most, bet tai pasirod
937
Turinys

jam per daug sunkus udavinys. Kaip tyia tkart buvo neaugos gimimo diena ir paliepimas gerti ia nesani draug sveikat ispaud vargui aaras. Gauss karts laai lajo taur, kai Varliktis klusniai pam j i tirono rank. A! Cha cha cha! kvatojo is, kai nyktukas nenoromis itutino taur. Matai, k gali padaryti gero vyno stiklas! irk, tavo akys jau iba! Vargelis! Jo akys veikiau aiaravo, o ne ibjo, nes vynas paveik jo jautrias smegenis ne tik stipriai, bet ir staigiai. Jis nervingai pastat taur ant stalo ir pervelg vis draugij paklaikusiomis akimis. Visus, atrod, nepaprastai pralinksmino toks vyks karaliaus poktas. O dabar prie reikalo, tar ministras pirmininkas, aptuks drukis. Taip, patvirtino karalius, padk mums, Varlikti. Vaidmen, mano brangusis, mums visiems stinga charaktering vaidmen cha cha cha! ir kadangi jis tikrai man ikrts smag pokt, jam choru pritar visas septynetas. Varliktis taip pat nusijuok, taiau trumpai ir kakaip beprasmikai. Na, na, nekantravo karalius, argi tau niekas neateina galv?
938
Turinys

 A stengiuosi sugalvoti k nors nauja, atsak nyktukas isiblaks, nes buvo visai apsvaigs nuo vyno. Stengiesi! piktai suriko tironas. K tai reikia? A-a, suprantu. Tai nelinksma ir norisi daugiau vyno. e, gerk! ir pripilds sklidinai antr taur padav luoiui, kuris bed j akis, sunkiai alsuodamas. Gerk, sakau tau, auk pabaisa, arba nedinkis po velni Nyktukas dels. Karalius i nirio paraudo kaip vys. Dvarikiai kvailai ypsojosi. Tripeta, iblykusi it lavonas, prijo prie valdovo krslo ir parpuolusi prie j ant keli maldavo pasigailti jos draugo. Valandl tironas irjo j apstulbs dl tokio akiplikumo. Atrod, jis nebeinojo, n k daryti ar sakyti kaip geriau ilieti savo pasipiktinim. Pagaliau, netardamas n odio, smarkiai atstm j nuo savs ir likteljo vyn i sklidinos taurs jai veid. Varg mergait iaip taip atsikl ir nedrsdama atsidusti vl gro savo viet stalo gale. Gal pus minuts viepatavo tokia mirtina tyla, kad galjai igirsti krintant lap arba plunksnel. J sudrumst tykus, taiau gergdiantis ir prati939
Turinys

sas garsas, panaus dant grieim, kuris, atrod, sklido vienu metu i vis kambario kamp. Kok kok kok triukm tu ia dabar keli! paklaus karalius, su tiu atsigrdamas neaug. Apsvaigimas Varlikiui buvo, matyt, jau beveik prajs, kadangi jis ramiai, drsiai pavelg tironui veid ir rikteljo: A a? Argi tai a? Garsas, atrodo, sklido i lauko, siterp vienas dvariki. A manau, tai papga u lango galando snap narvelio virbus. Gali bti, atsak valdovas, tarsi nuramintas tokios prielaidos, bet galiau prisiekti riterio garbe, jog tai is valkata grie dantimis. Igirds iuos odius, neauga nusijuok (karalius per daug mgo poktus, kad pykt dl kieno nors juoko), parodydamas eil dideli, stipri ir bjauri dant. Maa to, jis pareik noriai sutinks gerti tiek vyno, kiek jam bus pasilyta. Valdovas nusiramino. Igrs antr taur ir kart beveik neapsvaigs, Varliktis tuojau msi entuziastingai svarstyti kauki baliaus planus. Negaliau jums pasakyti, koks ia ryys, tar jis visai ramiai, tarsi n nebt ragavs vyno,
940
Turinys

bet po to, kai js didenyb sudavte mergaitei ir likteljote jai veid vyn kaip tik po to, kai js didenyb tai padarte ir kai papga u lango sukl t keist triukm a prisiminiau nuostabi pramog aidim, paplitus mano tvynje tok dan ms kauki baliuose, bet ia jis visikai neinomas. Deja, jam reikia atuoni moni ir tai jie! rikteljo karalius, diaugdamasis savo valgumu. Lygiai atuoni a ir mano septyni ministrai. Na, koks tai aidimas? Mes j vadiname Atuoni surakinti orangutangai, atsak luoys, tai i ties puikus poktas, reikia tik gerai suvaidinti. Mes suvaidinsime, tar karalius, isitempdamas ir primerkdamas akis. Vis aidimo gro sudaro tai, ts Varliktis, kad jis igsdina moteris. Puiku! choru subliov valdovas ir jo ministrai. Aprengsiu jus orangutangais, ts neauga. Viskuo pasirpinsiu a. Panaumas bus toks nuostabus, jog kiti kauki baliaus dalyviai palaikys jus tikrais vrimis ir, suprantama, baisiai isigs ir apstulbs. O, tai tikrai nepaprasta! suuko karalius. Varlikti, a padarysiu i tavs mog.
941
Turinys

 vanginamos grandins dar padidins smy. mons manys, jog ios bedions visu briu itrko i narvo. Js didenybei sunku sivaizduoti, kok spd padarys atuoni grandinmis sukaustyti orangutangai, kuriuos didioji publikos dalis palaikys tikrais, kai jie, rkdami it paklaik, siver isipusiusi vyr ir moter mini. Tai bus neprilygstamas akibroktas. A tuo neabejoju, pasak karalius. Visa jo taryba skubiai atsistojo (nes buvo jau vlu) ir pradjo vykdyti Varlikio sumanym. Varliktis perreng brel orangutangais labai paprastai, bet panaudotos priemons atitiko jo tikslus. ie vrys mano apraomu laiku retai bdavo atveami civilizuotas alis, o kadangi neaugos sumanyti kostiumai teik maskaradininkams gana vrik ivaizd ir buvo itin lykts, tai mons su jais turjo atrodyti kaip tikri vrys. Karalius ir jo ministrai pirmiausia buvo aprengti glaudiai kn aptempianiais triko, paskui itepti degutu. Tada kakas i to brelio patar prilipinti plunksnas, bet pasilym neauga atmet, akivaizdiai tikins vis atuonet, jog pakulos bus kur kas panaesns tokio vries kaip orangutangas plaukus. Taigi prie deguto buvo priklijuotas storas
942
Turinys

pakul sluoksnis. Paskui buvo surasta ilga grandin. Pirmiausia Varliktis apjuos ja karaliaus liemen ir pritvirtino, po to apjuos kit dalyv ir taip pat pritvirtino. Panaiai sukabino ir visus kitus. Kai gal gale visi buvo sukaustyti grandinmis, jie atsitrauk kiek galima toliau vienas nuo kito ir sustojo ratu. Kad viskas atrodyt dar natraliau, grandins gal Varliktis itemp krymai to rato taip, kad abu skersmenys centre kirstsi panaiai daro iomis dienomis impanzi ar kit dideli bedioni gaudytojai Borneo saloje. Didioji sal, kurioje turjo vykti kauki balius, buvo apvali. Dienos viesa ia patekdavo pro vienintel lang labai auktai lubose. Nakt (sal buvo skirta daugiausia naktinms pramogoms) j apviet didiulis sietynas, pakabintas ant grandins, nukarusios pro t lang. Sietynas paprastai bdavo pakeliamas arba nuleidiamas su svarsiu, kuris, kad negadint sals vaizdo, buvo iorinje kupolo pusje, ant stogo. Sal puoti buvo pavesta Tripetai, bet tvarkant kai kurias detales jai vadovavo labiau prityrs jos draugas neauga. Varlikio pasilymu, sietynas buvo nukabintas. Vakas, varvantis nuo vaki (o tokioje ilumoje ito neivengsi), bt sugadins
943
Turinys

brangius svei drabuius, kadangi perpildytoje salje nemanoma visiems laikytis toliau nuo centro, tai yra nuo sietyno. Keliuose nuoalesniuose sals kampuose buvo pastatytos vakids, o kariatidms, kuri stovjo penkiasdeimt ar eiasdeimt, rankas buvo sprausti deglai, skleidiantys malon kvap. Varlikio patarimu, atuoni orangutangai kantriai lauk savo eils iki pusiaunakio (kada sal bus pilna svei). Ir vos tik spjo nutilti laikrodio diai, jie visi siver, arba, tikriau, sirito sal nes susipainioj grandinje kai kurie eidami parkrito, kiti suklupo. Svei susijaudinimas buvo neregtas, ir karaliaus ird uliejo diaugsmas. Kaip ir buvo manyta, dauguma svei nuomiai atrodanius padarus palaik jeigu ne orangutangais, tai kokias nors kitais tikrais vrimis. Daugelis moter i baims nualpo; ir jeigu karalius atsargos dlei nebt lieps paalinti i sals vis ginkl, jam ir jo kompanijai bt tek apmokti i idaig krauju. Visi puol prie dur, bet karalius buvo lieps jas urakinti, kai tik jis eis sal, o raktus atiduoti neaugai, pastarasis taip buvo pasils.
944
Turinys

Kai smyis visai sisibavo ir baliaus dalyviai jau rpinosi vien savo pai saugumu (susijaudinusios minios spstis kl tikr pavoj), grandin, ant kurios paprastai karodavo sietynas ir kuri, j nukabinus, buvo pakelta auktyn, dabar m pamau leistis, kol kabliu lenktas jos galas atsidr koki trij pd auktyje. Veikiai karalius ir septyni jo draugai, aplk vis sal, atsidr jos centre, po paia grandine. T valandl neauga, vis laik seks jiems kandin ir kursts kelti smy, pagrieb j pai grandin per vidur, ten, kur krymai kirtosi jos stygos. aibo greitumu ukabino j kabliu, ant kurio kabodavo sietynas; akimirksniu kakokia nematoma jga pakl sietyno grandin taip auktai, kad pasidar nebemanoma pasiekti kablio, o drauge ir orangutang, kurie pakibo vienas alia kito, suki veidus. Tuo metu sveiai iek tiek atsipeikjo nuo igsio ir suprat visa tai kaip gerai sumanyt pokt m garsiai kvatoti, matydami toki komik bedioni padt. Palikite jas man! suklyk Varliktis, kurio aius balsas aikiai nuskambjo per vis triukm. Palikite jas man. Atrodo, a jas pastu. Jeigu tik
945
Turinys

galiau geriau jas siirti, i karto pasakyiau, kas jos. Repekodamas per minios galvas, jis prasibrov iki sienos; iups i kariatids rank degl, vl sugro sals vidur, kaip bedion strykteljo karaliui ant galvos, paskui palipo grandine dar kelet pd ir apviets deglu orangutang kompanij, tarsi nordamas geriau siirti, vl suklyk: Tuojau suinosiu, kas jie! Po i odi, kai visi baliaus dalyviai, neiskiriant n bedioni, tiesiog leipo juokais, juokdarys staiga aiiai suvilp ir grandin mai trkteljo auktyn kokis trisdeimt pd, kartu nusitempdama isigandusius ir besiranganius orangutangus, pakibusius tarp grind ir lub. Varliktis, stipriai sitvrs grandin, pasiliko ten pat, vir atuoni kaukt vyr, ir, kaip ir anksiau (lyg nieko nebt atsitik), laik atkis juos degl, tarytum nordamas suinoti, kas jie per vieni. is grandins kilsteljimas auktyn taip apstulbino publik, jog valandl salje viepatavo mirtina tyla. J sudrumst nestiprus, gergdiantis garsas, primens dant grieim, panaus t, kuris buvo patrauks karaliaus ir jo patarj dmes, kai valdovas likteljo vyn Tripetai veid. Bet dabar
946
Turinys

nebuvo jokios abejons, i kur is garsas sklinda. Tai siautulio apimtas neauga grie iltis panaiais dantimis, beds piln beprotiko nirio vilgsn uverstus auktyn karaliaus ir jo septyni draug veidus. A-ha! galiausiai pratar siuts juokdarys. Aha! A jau imu atpainti, kokie ia mons! Ir, tarsi nordamas geriau apirti karali, prikio degl prie jo pakul apdangalo, kuris i karto skaisiai usiliepsnojo. Neprabgus n pusei minuts, visi atuoni orangutangai audringai liepsnojo, o minia, apimta siaubo, klyk, irdama juos i apaios ir negaldama suteikti n maiausios pagalbos. Pagaliau liepsnos taip sisiautjo, kad juokdarys buvo priverstas pasliuogti grandine aukiau, kur ugnis nesiek. Minia, sekdama jo judesius, vl trumpam nutilo. Tuo pasinaudojs neauga dar kart prabilo: Dabar a aikiai matau, kas per mons ie kauktieji. Tai galingasis karalius ir septyni jo patarjai karalius, kuris nesigdijo muti bejg mergait, ir septyni jo patarjai, kurie pritar tam smurtui. O a pats tai esu paprastas Varliktis, juokdarys, ir ia paskutinis mano poktas.
947
Turinys

Degutas su prilipintomis pakulomis deg taip greitai, jog, dar nespjus neaugai baigti ios trumpos kalbos, kertas buvo vykdytas. Ant grandini kabojo atuoni lavonai dvokianti, pajuodusi, baisi beform mas. Luoys nusvied ant j degl, neskubdamas usliuog iki pat lub ir inyko u lango. Manoma, kad Tripeta, sitaisiusi ant sals stogo, padjo draugui vykdyti ugnies kert ir kad jie kartu pabgo savo tvyn, nes nuo to laiko niekas j nebemat.

948

Turinys

FON KMPELENAS IR JO ATRADIMAS

Po to, kai buvo paskelbtas labai detalus ir kruoptus AragoP1 veikalas, jau neminint santraukos Neimanlio urnale P2 ir isamaus pareikimo, kuriuos k tik ileido leitenantas Moris, a, inoma, nebsiu apkaltintas tuo, kad savo keliomis paskubomis paraytomis pastabomis apie fon KmpelenoP3 atradim pretenduojs mokslin poir iuo reikalu. Pirmiausia noriu pasakyti kelet odi apie pat fon Kmpelen (su kuriuo, beje, prie kelerius metus turjau garbs bti asmenikai iek tiek pastamas), nes visa, kas su juo susij, iuo metu negali nedominti, ir antra apvelgti jo atradimo rezultatus bei pasamprotauti apie juos. Bet, galimas daiktas, tomis pavirutinikomis pastabomis, kurias ia pirmiausia pateiksiu, a rytingai paneigsiu, atrodo, jau paplitusi nuomon (kaip visada tokiais atvejais paskleist laikrai), kad is neabejotinai nuostabus atradimas ess nelauktas. Paskaiius Sero Hamfrio DeivioP4 dienoraio (Kotlas ir Monrou, Londonas, p. 150) 53 ir 82 pus949
Turinys

lapius, bus matyti, kad is garsus chemikas ne tik suprato ia aptariam idj, bet toli paeng eksperimentuodamas toje paioje srityje, kuri taip skmingai ipltojo fon Kmpelenas, ir nors pastarasis apie tai n odeliu neusimena, be abejo (sakau nedvejodamas ir, jeigu reikt, galiu tai rodyti), yra skolingas Dienoraiui bent jau u pirm uuomin apie bandym, kurio jis pats msi. Negaliu susilaikyti nepridjs t dviej pastraip i Dienoraio nors jos ir yra iek tiek techninio pobdio, kuriose nurodyta viena sero Hamfrio lygi. (Kadangi mes neturime reikaling algebros enkl, o Dienorat galima rasti Ateneumo bibliotekojeP5, ia praleisime nedidel pono Po rankraio dal. Leidjas). Pastraipa, kuri i Courier and Enquirer255 persispausdino visi laikraiai ir kurioje teigiama, kad atradimas priklauso Kisemui i Bransviko (Meino valstija), prisipastu, man atrodo bent kiek apokrifika dl keli prieasi, nors paiame pareikime nra nieko nemanoma ar labai netiktina. Smulkiai a ia jos nenagrinsiu. Savo nuomon apie i inut susidariau jau i pastraipos stiliaus.
255Kurjerio

ir korespondento (angl.).
950
Turinys

Jis kelia tarim. Tie, kurie pateikia tik faktus, retai kada stengiasi taip skrupulingai nurodyti valand, dien, mnes ir tiksli viet, kaip tai daro Kisemas. Be to, jeigu Kisemas i tikrj, kaip jis teigia, padar atradim tuo nurodytu laiku beveik prie atuonerius metus, tai kaip galjo atsitikti, kad jis nebt ipes i to atradimo didiuls naudos sau asmenikai jeigu jau ne visam pasauliui, nors tai ir mulkiui bt atj galv? Visikai netikiu, kad koks nors vidutini gabum mogus galt padaryti tai, k Kisemas sakosi padars, ir dar pasielgti kaip kdikis, na, kaip pelda, kaip Kisemas prisipasta pasielgs. Beje, kas toks tas Kisemas? Ir ar nra ta inut Courier and Enquirer antis, paleista sukelti kalboms? Reikia pripainti, kad inut labai jau kvepia apgaule. ia inute, mano kukliu supratimu, negalima per daug pasitikti. Ir jeigu a gerai i patirties neinoiau, kaip lengvai mokslininkai patiki mistifikacijomis tose srityse, kuri neapima j tyrinjimai, didiai nustebiau suinojs, kad toks ymus chemikas kaip profesorius DreiperisP6 tokiu rimtu tonu kalbt apie pono Kisemo (o gal pono Kvizemo?256) pretenzijas atradim.
256Quiz

(angl.) pajuoka, poktas.

951
Turinys

Taiau grkime prie sero Hamfrio Deivio Dienoraio. is straipsnis nebuvo skirtas spaudai net po autoriaus mirties, tuo gali sitikinti kiekvienas, kas bent kiek imano raytojo amat, tik truput patyrinjs stili. Pavyzdiui, apie trylikto puslapio vidur, kur raoma apie bandymus su azoto suboksidu, skaitome: Greiiau nei per pus minuts, kvpavimui tebesitsiant, jie pamau nusilpo, o po to atsirado kakas panaaus raumen spaudim. Kad kvpavimas nenutrko, aiku ne tik i konteksto, bet ir i vardio jie. is sakinys, be abejo, turjo taip skambti: Greiiau nei per pus minuts, kvpavimui tebesitsiant, jo pojiai pamau nusilpo, po to atsirado pojtis, tarsi kas spaust raumenis. Ir dar daugyb pavyzdi rodo, kad taip neapgalvotai ispausdintas rankratis buvo tik juodratis, apmatai, skirti vien autoriaus akiai. Taiau kiekvienas mstantis mogus, perskaits straipsn, sitikins mano samprotavim tiesa. Reikalas tai koks seras Hamfris Deivis n u k nebt leids sau susikompromituoti mokslo klausimais. Jis ne tik nepakent arlatanikumo, bet ir mirtinai bijojo bti palaikytas empiriku; kad ir kaip bt buvs sitikins t savo tyrinjim teisingumu, jis niekada nebt atvirai apie tai paskelbs, kol nebt visko paruos, kad
952
Turinys

galt akivaizdiai atradim rodyti. A tvirtai sitikins, kad jo paskutins gyvenimo minuts bt buvusios labai lidnos, jeigu jis bt tars, jog jo pageidavimo sudeginti Dienorat (piln idj apmat) bus nepaisoma, kaip greiiausiai ir atsitiko. Sakau, jo pageidavimo, nes n trupuio neabejoju, jog ssiuvin jis buvo pridjs prie vairiausi kit popieri su nurodymu Sudeginti. Ateitis parodys, ar gerai, ar blogai, kad ssiuvinis nesudeg. Kad aukiau pacituotose ir kitose nurodytose panaiose itraukose fon Kmpelenas surado idj, a n truputlio neabejoju, bet, kartoju, tik ateityje bus matyti, ar is svarbus atradimas (svarbus bet kokiomis aplinkybmis) bus naudingas ar alingas visai monijai. Bt kvaila nors minut suabejoti, jog fon Kmpelenas ir jo artimiausi biiuliai nenuims gausaus derliaus. Vargu ar jie bus tokie silpnuiai, kad geru laiku nepasinaudot iuo atradimu ir neprisipirkt nam ir ems, ir kitokio vertingo turto. Trumpoje apybraioje apie fon Kmpelen, pasirodiusioje Home Journal257 ir pastaruoju metu danai perspausdinamoje, reikiama abejon, ar vertjas, kuris teigia i itrauk pams i pasku257Nam

urnale (angl.).
953
Turinys

tiniojo Presburgo Schnellpost258 numerio, keliose vietose nebus klaidingai suprats vokiko originalo. odis viele, aiku, nesuprastas (kaip kad daniausiai ir bna), ir k vertjas pateikia kaip lidesys, greiiausiai yra Leiden, o to odio tikroji prasm kanios visai kitaip nuspalvint vis apybrai. Bet, inoma, daug kas, apie k ia raau, tra splions. Taiau fon Kmpelenas jokiu bdu neatrodo ess mizantropas, bent jau iorikai, kad ir kas jis bt i tikrj. Mano paintis su juo buvo visikai atsitiktin, ir a toli grau negaliu pasakyti, kad gerai j pastu, bet bti maiusiam ir nekuiavusiam su tokiu neapsakomai igarsjusiu ar dar netrukus igarssianiu mogumi, ne taip jau maa iais laikais. urnalas The Literary World259 tvirtina, kad jis gims Presburge (matyt, i klaidinga inut i Home Journal), bet man malonu pamatuotai pareikti, kadangi igirdau tai i jo lp, jog jis gims Jutikoje, Niujorko valstijoje, nors jo tvai, manau, kil i Presburgo. eima kakokiais ryiais
258Skubaus

pato (vok.). pasaulis (angl.).

954
Turinys

259Literatros

susijusi su MelceliuP7, prisimenamu su achmat automato istorija. (Jeigu neklystame, achmat aidimo automato iradjo pavard buvo arba Kmpelenas, arba fon Kmpelenas, arba skambjo panaiai. Leidjas). Fon Kmpelenas yra neauktas, apknus, didelmis ugriuvusiomis mlynomis akimis, smlio spalvos plaukais ir andenomis, plaia, bet malonia burna, jo puiks dantys ir, man regis, romnika nosis. Viena koja su kakokiu trkumu. Jis nuoirdiai bendrauja, ir visam jo elgesiui bdingas bonhommie260. Visa savo ivaizda, kalba, elgesiu jis n i tolo nepanaus mizantrop. Prie eerius metus mes vien savait kartu gyvenome Providenso Grafo viebutyje, Roud Ailende, ir, a manau, jog vairiu laiku man yra tek pasinekti su juo i viso apie tris ar keturias valandas. Jo panekesi temos buvo paprastos, ir i to, k i jo igirdau, man nekilo mintis, kad jis mokslininkas. Jis ivyko i viebuio anksiau u mane, ketindamas vaiuoti Niujork, o i ten Bremen. tai tame mieste ir buvo pirmkart pagarsinta apie jo didj atradim, o dar tiksliau kaip tik ten jis buvo tartas padars j. tai beveik ir viskas, k inau apie dabar jau nemir260Gerairdikumas

(pranc.).
955
Turinys

ting fon Kmpelen, bet a pamaniau, kad gal net ie negauss faktai bus doms monms. Nra abejoni, jog didesn dalis dabar skleidiam pasakik gand apie reikal yra gryniausi pramanai, ne k labiau tikimi, kaip pasaka apie Aladino lemp: ir vis dlto iuo atveju, kaip ir su atradimais Kalifornijoje, aiku, kad tiesa gali bti keistesn u bet koki fantazij. Bent jau io pasakojimo, paimto i labai patikim altini, tikrumu galime neabejoti. Gyvendamas Bremene, fon Kmpelenas vos gal su galu sudurdavo ir todl danai, kaip gerai inoma, turdavo griebtis visokiausi gudrybi, kad sutaupyt nors truput pinig. Kai kilo skandalas dl Gutsmuto ir Ko mons klastoi, tartas buvo fon Kmpelenas, nes buvo pirks daug nekilnojamojo turto Gasperio gatvje, o tardomas atsisak paaikinti, kaip sigijs perkamj. Pagaliau jis buvo suimtas, bet po kiek laiko paleistas laisvn, kadangi nebuvo joki kali prie j. Taiau policija akylai stebjo kiekvien jo ingsn ir isiaikino, kad jis danai ieina i nam, visada eina tuo paiu keliu ir btinai dingsta i savo sekli akiraio siaur ir kreiv gatveli labirinte, vagi argonu vadinamame Dondergatu. Pagaliau, ilgai ir atkakliai stebj, jie
956
Turinys

atsek paskui j seno septynaukio namo palp Flacplacu vadinamame skersgatvyje ir staiga siver tarsi uklup j darom apgavysi kartyje. Kaip pasakojama, jis taip susijaudins, kad policininkams nelik n maiausi abejoni dl jo kalts. Udj antrankius, jie apiekojo kambar, tikriau pasakius kambarius, nes pasirod, jog jis ums vis mansarde261. I palps, kurioje j sum, durys ved deimties pd aukio, atuoni ploio kambarl, apstatyt kakokiais chemijos bandymams reikalingais aparatais, kuri paskirtis nebuvo nustatyta. Vienoje kambarlio kertje stovjo labai maa krosnel, kurioje skaisiai liepsnojo ugnis, o vir liepsnos buvo pritaisytas savotikas dvigubas tiglis du tigliai, sujungti vamzdiu. Vienas tiglis buvo beveik pilnas lydomo vino, kuris nesiek vamzdio angos, esanios prie pat tiglio krato. Kitame tiglyje buvo kakokio skysio, kuris, policininkams jus, kunkuliavo ir garavo. Jie pasakoja, kad ukluptas fon Kmpelenas pagriebs tiglius abiem rankom (su pirtinmis, kurios vliau pasirod besanios i asbesto) ir ipyls skyst ant grind plyteli. Tik
261Palp

(pranc.).
957
Turinys

tada jie udj antrankius fon Kmpelenui ir prie praddami krat patalpose pirmiausia apiekoj j pat, bet nieko nepaprasta nerad, iskyrus popieriuje vyniot paket apsiausto kienje; kaip vliau paaikjo, pakete buvo stibio ir kakokios neinomos mediagos miinys beveik bet ne visai lygiomis dalimis. Visos pastangos nustatyti neinom mediag ligi iol neskmingos, taiau galima neabejoti, jog ta mediaga bus visikai itirta. Eidami su suimtuoju i kambarlio, policininkai perjo savotik priekambar, kuriame joki daikt nerado, ir pateko chemiko miegamj. Jie ivert kelis stalius ir des, bet rado tik kakoki nereikming dokument ir kelias tikras sidabrines ir auksines monetas. Pagaliau, pairj palovin, jie pamat didel lagamin i odos plaukuota puse vir, be vyri, kilp ir spynos, su nerpestingai skersai udtu antvou. Paband itraukti lagamin i palovio (sikib buvo visi trys stiprs vyrai), sitikino, kad negali jo n per col pajudinti. Jie didiai nustebo, tuomet vienas palindo po lova ir pairjs lagamin pasak: Nieko nuostabaus, kad negalime jo n pajudinti, jis juk iki viraus prikrautas vario lauo!
958
Turinys

Tuomet, stipriai sispyrs sien, jis i vis jg m stumti lagamin, o jo bendrai i vis jg trauk. Vargais negalais lagaminas buvo ivilktas i palovio, o jo turinys apirtas. Tariamas varis lagamine buvo i ma lygi gabaliuk nuo irnio iki dolerio didumo, bet gabaliukai buvo netaisyklingos formos, nors daugiau ar maiau plokti, apskritai labai panas atauusius ir sustingusius emn ipilto skysto vino gabalus. Bet n vienam policininkui nekilo tarimas, kad is metalas visai ne varis. Mintis, kad tai auksas, inoma, n nemkteljo j galvose; kaip tokia palusi fantazija bt galjusi ten gimti? Galima suprasti, kaip jie nustebo, kai kit dien paaikjo visam Bremenui, jog vario krva, kuri su tokia panieka nugabeno policijos bstin, nepasirpin n gabaliuko sidti sau kienes, buvo ne tik auksas, tikras auksas, bet netgi grynesnis u t, i kurio kalamos monetos, visikai grynas, skaistus, be maiausi priemai auksas! Man nebtina atpasakoti fon Kmpeleno prisipainimo kiek tai galima pavadinti prisipainimu smulkmen ir kaip jis buvo paleistas, nes visa tai publikai jau inoma. N vienas sveikai protaujantis mogus nesuabejos, kad jam pavyko suvokti, apiuopti, o gal net realiai knyti sen chimerik
959
Turinys

filosofinio akmens idj. Arago nuomon, inoma, reikia rpestingai apsvarstyti, taiau ir jis nra visikai teisus, o k jis sako apie bismut savo praneime Akademijai, reikia priimti cum grano alis262. Reikia pripainti ties, kad iki iolei visi bandymai buvo neskmingi ir, kol fon Kmpelenas nesiteiks mums duoti rakto savo paskelbtai mslei minti, daugiau nei tiktina, kad is reikalas dar ilgai liks in status quo263. Viskas, kas iuo metu inoma, yra tai, kad panorjus, gryn auks galima lengvai pagaminti i vino ir kit mediag, kuri sudtis ir proporcijos nenustatytos. Be abejo, dabar daug svarstoma, kokie bus artimiausiu metu ir tolimoje ateityje io atradimo padariniai, atradimo, kur mstantys mons neabejotinai susies su ir taip jau padidjusiu susidomjimu auksu, turint omenyje paskutinius vykius KalifornijojeP8; o itai mus veria neivengiamai susimstyti apie kit dalyk kad fon Kmpeleno atradimas padarytas ypa netinkamu laiku. Kadangi daugelis nebevyksta Kalifornij, baimindamiesi, jog kris aukso vert, kurio taip gausiai rasta kasyklose, tai
262Su 263Be

trupiniu druskos, t. y. apdairiai (lot.). pokyi (lot.).

960
Turinys

bus imta abejoti, ar apskritai apsimoka dangintis taip toli jo iekoti; o kok spd padarys dabar tiems pasiryliams emigruoti ir ypa tiems, kurie jau atvyk kasykl rajon, fon Kmpeleno stulbinamo atradimo pagarsinimas? Atradimas, kuris, kaip rksmingai skelbiama, nors yra labai reikmingas pramonei (kad ir kokia ta reikm bt), jau dabar arba netrukus (nes sunku tiktis, kad fon Kmpelenas galt ilgai isaugoti savo paslapt) padarys auks ne brangesn u vin ir jau, inoma, daug pigesn u sidabr. I ties labai sunku numatyti io atradimo pasekmes, taiau viena galima tvirtai pasakyti: jeigu apie atradim bt buv paskelbta prie eis mnesius, tai bt turj didiuls takos Kalifornijos apgyvendinimui. Europoje io atradimo pasekms kol kas tokios: vino kaina pakilo dviem imtais procent, o sidabro beveik dvideimt penkiais.

961

Turinys

EDGARO ALANO PO NOVELISTIKA

Edgaras Alanas Po (Edgar Allan Poe, 18091849) Baironas, per klaid gims bjaurioje visuomenje, pasak arlio Bodlero, vienias barbarikoje, duj apviestoje Amerikoje, kuri ilg laik nepripaino savo genialaus poeto, novelisto, kritiko, teoretiko. Edgaras Alanas Po gim Virdinijos valstijoje aktori eimoje. Dvej met jis liko visikas nalaitis. snytas Virdinijos tabako pirklio D. Alano, penkeri met Edgaras buvo ivetas Anglij, kur moksi iki vienuolikos met. Sulauks septyniolikos stojo Rimondo (Virdinija) universitet, bet ms lbauti prasiskolino ir tviams nutraukus finansin param turjo mesti studijas, nors mokslams buvo labai gabus. Pusantr met dar pasimok Vest Pointo karo mokykloje, bet tviai j jau maai rm, o mirus D. Alano monai, i parama baigsi, drauge buvo prarastos viltys, kad tvis skirs dal palikimo. E. A. Po msi urnalisto, leidjo, recenzento, kritiko darbo. 1827 m. ileido pirmj poezijos tomel, vliau dar kelias knygas, kurios liko nepastebtos
962
Turinys

Amerikoje nei skaitytoj, nei kritik. 1832 m. Filadelfijos urnalas Saturday Courier ispausdino penkias jo noveles, kuri pirmoji Mecengerteinas buvo apie siel persiknijim. 1833 m. Baltimors urnalui paskelbus novels konkurs, pirmj priz laimjo E. A. Po novel Rankratis, rastas butelyje. 1836 m. Edgaras ved savo jaunut pusseser Virdinij Klem, kuri po deimties met mir nuo diovos. Raytojui tai buvo didiausias smgis. Raydamas puikias profesionalias recenzijas, straipsnius spaudai, kurdamas poezij ir proz, jis vislaik skurdo, neturjo i ko gydyti monos. E. A. Po i nevilties gr, kartais vartojo opij. J nuolat persekiojo beprotybs baim. Mirus monai, jis neteko dvasins pusiausvyros, blaksi. Nenormali psichikos, proto bsen tyrinjimas, liguistos fantazijos eilraiuose ir ypa novelse tai ne tik Europos romantizmo tradicija (L. Tykas, E. T. A. Hofmanas, S. T. Kolridas, D. Baironas ir kt.), bet, kaip mano Po gyvenimo ir krybos inovai, ir didia dalimi jo asmeninis patyrimas. Kaltinamas germanizmu, noveli rinkinio Groteskai ir arabeskos (1840) pratarmje E. A. Po nurod, jog siaubas atjs ne i Vokietijos, tai sielos siaubas. Kaip romantikui, poetui ir novelistui, Po didels takos turjo F. lgelio, J. G. Fichts, Kolrido filo963
Turinys

sofija ir estetika, Europos romantik Bairono, Hofmano ir kit kryba. Jis nuolat skait navigacijos, astronomijos, fizikos, matematikos, medicinos ir kit moksl ar pseudomoksl (frenologijos, mesmerizmo) knygas, sek meno naujienas. io autoriaus literatrinis palikimas apie 70 noveli, prozini pasakojim, 50 eilrai, pluotas teorini ir kritini straipsni. E. A. Po su V. Irvingu, N. Hotornu bei H. Melviliu sukr JAV romantin apsakym. E. A. Po moka tobulai aprayti siaub, dvasines ir fizines kanias, organins materijos irim, mirt, graios moters mirtis yra, be abejo, pati poetikiausia tema pasaulyje, ra jis Krybos filosofijoje. J domina vairs kanios pasireikimai, liguista sielos bsena, kuri sukelia stingdani baim, siaub, vaizdai, pasak jo paties, gim ties riba, kur sumiusi tikrov ir sapnas. Jo novelse mirusieji kartais sugrta pas gyvuosius. E. A. Po tiki protinga visatos sandara, siekia isprsti neisprendiama, velgti kosmini pasauli horizontus, paaikinti gyvenimo paslaptis. Kartu jis negaili ironijos, satyros moni sumaterialjimui, iaurumui, tironijai, XIX a. Amerikos ir Europos civilizacijos reikiniams. Kartais net mirties baim tampa jo satyros objektu.
964
Turinys

Savo noveles E. A. Po vadino groteskais, arabeskomis, loginiais pasakojimais, atmosferos ir efekto pasakojimais. anro, tematikos ir tonalumo poiriu jas galima vadinti siaubo, detektyvinmis, fantastinmis, pseudomokslinmis, groteskinmis, satyrinmis, nors griet, aiki rib tarp vienokio ar kitokio tipo nra: visose rasime grotesko, siaubo, stulbinanios introspekcijos, logikos, fantastikos, taip pat tragik, makabrik, kartais subtilaus komikumo element. Visos jo novels pasiymi patraukliu pasakojimu, veiksmo ar emocine tampa, tik jam bdinga atmosfera bei efektu. is amerikietis pasakotojas svajotojas, tai baisus, tai rafinuotas, pakaitomis juokingas ir velnus, visada filosofas ir analitikas, visiko teisingumo magijos mgjas, nekaliausios bufonados autorius, taip apie E. A. Po ra . Bodleras Vertjo paaikinime romanui Eureka. Prancz poetas arlis Bodleras (Charles Baudelaire, 18211867) pirmasis atrado amerikiet, kuris jam buvo lyg antrasis a, dvasios brolis: A paskyriau daug laiko Edgarui Alanui Po, nes jis truput panaus mane. // Tai yra dalis mans paties (Neileisti tekstai). prancz kalb jis ivert daug E. A. Po noveli, kosmogonin roman Eureka, poezijos.
965
Turinys

Bodler patrauk E. A. Po krini keistumas, groteskas, gyvenimo baim ir gyvenimo ekstaz, nirus koloritas, nesuvaldoma judjimo energija, absurdo logika tai bdinga ir jo paties kriniams. Pasak Bodlero, Bethovenas, Metjurinas, Baironas, Po ir kiti apviet slapt Liucifer, tnant kiekvieno mogaus irdyje (Romantinis menas). Bodleras, kaip ir Po, buvo mogaus sielos analitikas, estetizavo liguistus tikrovs reikinius, velg agonijos ir irimo aves. Apie Amerikos romantik Bodleras para straipsn Edgaras Po, jo gyvenimas ir kriniai, j nuolat mini Estetinse retenybse, Romantiniame mene, laikuose, dienoraiuose. Bodlero dka E. A. Po augo Europos kultr, o igarsjs senajame emyne sugro Amerik ir pagaliau buvo pripaintas ir tvynaini. Pranczai turi svok Edgarpo; tai komplimentas, grynosios poezijos krjo sinonimas (Bodlerui, Malarm). Pilnesn rinktin, atspindinti Edgaro Alano Po estetik, jo lidesio alchemij, tamsi emocij muzik, noveli anrin, tematin vairov kaip ir apie amerikiei romantik pasakojantis prancz poetas arlis Bodleras, gera dovana vairaus amiaus ir vairaus literatrinio iprusimo skaitytojui. Irena Varnait
966
Turinys

ARLIS BODLERAS (FRAGMENTAI I STRAIPSNI APIE E. A. PO GYVENIM IR KRYB)

Esama fatalik likim: kiekvienos alies literatroje yra moni, kurie neiojasi od neskm, mslingu bdu rayt vingiuotose kaktos rauklse. Neseniai tribunol atved nelaiml su kaktoje itatuiruotu keistu urau: Be vilties. Jis visur neiojosi savo gyvenimo etiket, kaip knyga pavadinim, ir apklausa parod, kad jo gyvenimas atitiko t ura. Literatros istorijoje yra analogik likim. Sakoma, kad aklasis Bausms Angelas apsda kai kuriuos mones ir plaka juos atsivddamas, kad pamokyt kitus. Taiau siirkite j gyvenimus ir ivysite ten talentus, dorybes, aves. Visuomen parenka jiems tam tikr anatem, ir persekiojimo paakintos charakterio ydos nuteikia juos prie aplinkinius. Ko tik nedar Hofmanas, kad nuginkluot savo likim! Ko tik nesim Balzakas, kad permaldaut fortn! Hofmanas mir nuo stuburo udegimo tuo lauktuoju momentu, kai paga967
Turinys

liau susirado prieglobst, kuriame knygininkai ginydavosi dl jo apsakym, kuriame buvo isvajotoji biblioteka. Balzakas puoseljo tris svajones: gerai sutvarkyti savo rat leidim, sumokti skolas ir vesti; jis spjo padaryti tiek, kad tai sunku suvokti net patiems ambicingiausiems ir darbiausiems visi jo kriniai buvo ileisti, skolos grintos, vestuvs vyko. Bet klastinga lemtis, leidusi kelti koj paadtj em, staiga iauriai ukirto jam keli. Balzako agonija buvo baisi ir verta jo jg. Gal yra velnika apvaizda, kuri paruoia nelaimes jau nuo lopio? Toksai mogus, kurio nirus ir vilties neteks talentas kelia jums baim, pakliva prieik jam aplink. // Edgaro Alano Po gyvenimas yra baisi tragedija, juolab kad jo atomazga tokia triviali. vairs dokumentai, kuriuos neseniai perskaiiau, tikino mane, kad Jungtins Valstijos Po buvo erdvus narvas, didel sskaitybos staiga, ir jis vis gyvenim veltui mgino apsiginti nuo prieikos jam atmosferos. Vienoje i jo biografij pasakyta, kad jei ponas Po bt norjs sutramdyti savo genij ir priderinti krybinius gebjimus prie amerikietikos terps, jis bt galjs tapti gerai mokamu a making-money
968
Turinys

(Bodleras norjo pasakyti a money-making264 vert. past.) autoriumi, juolab kad laikai nebuvo itin iaurs talentingam mogui ir nordamas pragyventi jis turjo bti tik tvarkingas, taupus, saikingai naudojantis las. Taigi kritika nesigdydama tvirtina, kad Po genijus, kad ir koks didis, veriau bt liks tik talentu, nes talentas lengviau prisitaiko. Kaip ra vienas jo draug, Po krinius buv labai sunku publikuoti urnaluose ir jam tekdav mokti maiau negu kitiems, nes jis ras daug auktesniu stiliumi u kitus, vulgaresnius urnalistus. Nejuia galv ateina negailestingas tvikas patarimas: Make money, my son, honestly, if you can, BUT MAKE MONEY (Daryk pinigus, mano snau, jeigu gali, garbingai, BET DARYK PINIGUS). Koks parduotuvs tvaikas, kaip sako . de Mestras apie Lok. Jeigu js kalbsits su amerikieiu ir jeigu kalbsits apie Po, jis jums mielai atskleis jo genij mielai, gal net didiuodamasis, o paskui i aukto pridurs, kad jis pats visuomet ino, k dars, ir su sardonika ypsenle ims samprotauti apie didiuosius protus, kurie nemoka nieko isaugoti, apie ikrikus Po gyvenim, jo persunkt alkoholiu kvpavim,
264Kalaniu

pinigus (angl.).
969
Turinys

kuris usiplieksdavo nuo vaks liepsnos, jo klaidius proius; sakys, kad tai buvo klajn planeta, iklydusi i savo orbitos, kad jis be perstojo vaindavo i Niujorko Filadelfij, i Bostono Baltimor, i Baltimors Rimond. Igirds, kad Po gyvenimas buvo toks nelaimingas, js susijaudinsite ir usiminsite panekovui, kad Demokratija turi daug blogybi, kad ji, prisidengusi padorumo kauke, galbt neleidia suveti asmenybms, kad danai sunku galvoti ir rayti alyje, kurioje yra dvideimt, trisdeimt milijon valdov, kad Jungtinse Valstijose egzistuoja tironija, nepalyginamai iauresn ir nesukalbamesn u monarchij visuomenins nuomons tironija, tuomet, ak! tuomet js pamatysite, kaip jo akys isipls ir ims svaidyti aibus, eisto patriotizmo seils suputos burnos kampuiuose, ir Amerika jo lpomis prapliups eidimais metafizikai ir Europai savo senutei motinai. Amerikietis pasitiki savimi dl galingos pramons ir truput pavydi senajam emynui. Gailtis poeto, kur skausmas ir vienatv pavert beproiu, jisai neturi laiko. Jis toks patenkintas savo jaunatvika didybe, jo tikjimas pramons visagalybe toks naivus, jis taip sitikins, jog jai lemta galop sunaikinti Velni, kad vairiems pasvaiiojimams jis jauia savotik gailest. Pirmyn,
970
Turinys

sako jis, pirmyn, ir nekreipkime dmesio mirusius. Jis lengva irdimi praeis pro vienias ir laisvas sielas, jis sugniudys jas taip pat negailestingai, kaip geleinkelio bgiai sunaikina mikus arba didiulis laivas sutraiko savo sudegusio brolio liekanas. Jisai skuba. J ragina laikas ir pinigai. Truput anksiau negu Balzakas, kuris nusileido savo paskutin bedugn kilniai dejuodamas, kaip didvyris, paliekantis dar tiek daug svarbi darb, Edgaras Alanas Po daug kuo panaus j krito palautas baisios mirties. Pranczija prarado vien didiausi savo genij, o Amerika raytoj, kritik, filosof, kuris buvo gims ne jai. Daugelis tautiei nieko neino apie Edgaro Alano Po mirt, kai kas galvoja, kad tai buvo turtingas mogus, ioks toks raytojas, kurps keistus ir baisius apsakymus savo malonumui, ir kad tikro pasisekimo literatroje vertas tik vienas kitas jo krinys. I tikrj buvo kitaip. Tiesa, kad nusivylimas ir melancholija jauiami visuose Po kriniuose, bet btina pasakyti, kad tai itin vienio mogaus melancholija ir ji nelabai priimtina moni bendrijai. Negaliu susilaikyti nenusijuoks, kai prisimenu kelias eilutes, kurias vienas labai nusipelns Jungtini Valstij raytojas umirau jo pavard para apie Po netrukus po jo mirties: A
971
Turinys

vl perskaiiau apgailestautino Po krinius. Koks puikus poetas! Koks spdingas pasakotojas! Koksai stebuklingas ir antgamtikas protas! Tai tikrai didi ms dien galva! Puiku! Bet a atiduoiau tuos septyniasdeimt mistik, analitini ir groteskini apsakym, toki nuostabi ir piln idj, u vien nedidel knyg apie nam idin, eim, knyg, kuri jis bt galjs parayti savo nuostabiai tyru stiliumi, taip auktai ikelianiu j vir ms. Tada Po bt buvs dar didesnis. Tikra tiesa, kad mogikoji kvailyb yra tokia pati visose klimato juostose, o kritikams visuomet maga apkarstyti sunkiomis darovmis malonum krm. Visada labai domu ir naudinga palyginti didio mogaus asmenyb ir jo krinius. Biografijos, pastabos apie gyvenimo bd, proius, meninink ir raytoj ivaizda visada kl pagrst susidomjim. Kas nra bands sieti Erazmo stiliaus atrumo ir idj aikumo su jo veido profilio kontrais, o Didro ir Mersj kario, rksmingumo bei pagyrnikumu atmieto gerumo su j galvos forma, kas nra iekojs Voltero atkaklios ironijos ramioje jo ypsenoje, karingoje iraikoje, vado ir pranao vilgsnyje, nukreiptame tol, o stambaus ozefo de Mestro
972
Turinys

veide erelio ir jauio bruo vienukart? Kas nra stengsis velgti mogikosios komedijos plaioje ir iraikingoje Balzako kaktoje ir jo veide? Edgaras Alanas Po buvo vidutinio gio, bet gerai sudtas, smulki rank ir koj. Kol savs nenualino, buvo labai stiprus. Sakoma, kad Gamta manau, tai danas pastebjo skiria labai sunk gyvenim tiems, i kuri daug nori gauti. Tokie mons, nors ir smulkaus sudjimo, bna atletiki, link mgautis gyvenimu, drauge moka bti labai santrs. Balzakas per spektaklio repeticijas, kurioms vadovavo ir kuriose pats vaidino, skaitydavo savo knyg korektras, o po vakariens su aktoriais, kai ie pavarg eidavo miegoti, jis lengvai sugrdavo prie savo darbo. Visi ino, kad jis maai miegodavo, bet jo galva likdavo viesi. Edgaras Alanas Po jaunystje puikiai pasirodydavo jgos ir miklumo pratybose; tai iek tiek paddavo jam kryboje. Kart jis susilaino, kad nuo vienos Rimondo krantins nuplauks septynias mylias Deimso upe ir psias sugr t pai dien. Ir jis tai padar. Nors buvo labai karta vasaros diena, jis jautsi puikiai. Elgsena, judesiai, eigastis, auktai pakelta galva, nuotaika viskas rod, kad jis puikios formos, ilavinto kno. Jis buvo paenklintas Gamtos, kaip tie mons, kurie samb973
Turinys

ryje, kavinje, gatvje patraukia ir prikausto stebtojo vilgsn. Jei odis keistas nebt toks nuvalkiotas ms dien rainiuose, jis geriausiai tikt apibdinti Po gro. E. A. Po bruoai nebuvo stambs, gana taisyklingi, viesaus gymio bruneto veidas lidnas ir isiblaks, ir kai jis nebdavo nei piktas, nei nusivyls, atrodydavo tarsi prasikalts. Jo akys, keistai graios, i pirmo vilgsnio atrod tamsiai pilkos, bet geriau siirjs pamatydavai ledin, sunkiai nusakom violetin j atspalv. Kakta buvo nuostabi, toli grau ne toki juoking proporcij, kokias genijams suteikia prasti menininkai, i pataiknikumo padarantys savo portretuojamuosius hidrocefalais, bet, jei taip galima pasakyti, viduje slypinti milinika jga buvo irykinusi jo mstymo ir krybos organus. Vietos, kurios, kraniolog nuomone, rodo mog turint tapybin mstym, nebuvo visai nematomos, bet sunkiai randamos, ugniautos, nuslopintos auktesns lyginimo, logikumo ir prieastingumo tironijos. Kaktoje vytjo romaus diugesio, idealumo ir absoliutaus groio dvasia. Nepaisant vis i poymi, galvos negaljai vadinti harmoninga. // E. A. Po plaukai buvo juodi su keliomis viesiomis sruogomis, sai, kuriuos jis umirdavo sutvarkyti
974
Turinys

ir paukuoti, ilgi ir pasiiau. Rengsi skoningai, taiau kiek netvarkingai, kaip dentelmenas, turintis daug svarbesni darb. // Bet reikt atskirai paminti jo kalbjimo manier. Kai kart prasitariau apie tai vienam amerikieiui, tasai atsak juokdamasis: O! Jis nekdavo baisiai padrikai. I jo aikinim a supratau, kad Po pasinerdavo idj pasaul kaip ikalbus matematikas, norintis pasirodyti prie jau gantinai stiprius mokinius. Tad pokalbis bdavo naudingas. E. A. Po nebuvo grabylys ir tiek raydamas, tiek kalbdamas baisiausiai bijojo slygikumo, taiau gilios inios, kalb mokjimas, erudicija ir daugelyje krat patirti spdiai teikdavo jo dstomoms mintims avesio. Taiau atrodo, kad Po nelabai rinkdavosi auditorij. Jam nerpjo, ar aplinkiniai supras jo abstrakcijas ir avsis savitomis koncepcijomis, kurios vis laik iburiuodavo tamsiame jo proto danguje. Jis atsissdavo smuklje prie bet kurio apskretlio ir oriai jam deklamuodavo garsisias eilutes i savo baisiosios Eurekos su nenumaldomu altakraujikumu, tarsi diktuot sekretoriui arba disputuot su Kepleriu, Beikonu ar Svedenborgu. Tai bdingas Po charakterio bruoas. Nebuvo mogaus, labiau nepaisanio visuomens taisykli, nesidrovinio praeivi, todl j danai
975
Turinys

galjai matyti prasiausiose smuklse. sileisti j vietas, kur gurknoja padors mons, niekas nenordavo. Jokia visuomen netoleruoja dalyk, kokius sau leisdavo E. A. Po, juolab angl ar amerikiei. Po jau buvo pripaintas genijus, kai daug kas jam bdavo atleidiama. urnale Messenger jis buvo paskelbs smarki kov su vidutinybe, jo kritika buvo negailestinga ir grieta, kaip mogaus, pranaesnio u kitus, vienio ir tesidominio idjomis. Atjo metas, kai visi mogikieji dalykai jam kl pasibjaurjim ir vien metafizika dar t reik. Savo proto viesa nuviesdamas jaun ir nepatyrus krat, okiruodamas savo elgesiu jo mones, kurie mansi es jam lygs, Po neivengiamai tapo vienu i nelaimingiausi raytoj. Visuomens pagiea jam dar labiau padidjo, j apgaub vienatv. Paryiuje ir Vokietijoje jis bt rads draug, kurie lengvai bt j suprat ir parm; Amerikoje jis gavo, ko nusipeln. Tuo aikintinas girtuokliavimas ir aminas bastymasis. Jis jo per gyvenim kaip po Sachar klajojantis arabas. Bta ir kit prieasi, pavyzdiui, dideli buitiniai vargai. Ankstyvoje jaunystje Po staiga buvo paliktas likimo valiai. Jis beveik visada buvo vienas; maa to, tempta smegen veikla ir alinantis dar976
Turinys

bas atsipalaidavimo vert iekoti vyno taurje. Jam palengvdavo nuo to, kas vargina. Literat pavydas, vargana buitis, skurdo bangos nugramzdindavo Po girtuokliavimo tamsybes tarsi juod kap; nes jis gerdavo ne pasiskondamas, o barbarikai; vos alkoholis paliesdavo lpas, jis sitaisydavo prie baro ir lenkdavo taur po taurs, kol nuskandindavo savo Gerj Angel ir likdavo visai bejgis. Keista, bet, vis j painojusi tvirtinimu, is baisus protis nesunaikino nei tyrumo, nei stiliaus subtilumo, nei minties aikumo, nei darbo ir sunki iekojim kario. Tos krizs uklupdavo prie raant arba paraius beveik visus geriausius krinius. Pasirodius Eurekai jis palo gerti, Niujorke t pat ryt, kai Revue Whig ispausdino Varn, kai Po vardas buvo vis lpose, kai visi ginijosi apie eilrat, jis praygiavo Brodvjumi, bruodamas sienas ir klupindamas Pasistengsiu apibdinti mintis, vyraujanias Edgaro Alano Po kriniuose. Ianalizuoti visk, nors paraytumei ir tom, yra nemanomas dalykas, nes is keistas mogus, nors gyveno velnikai netvarkingai, para daug. E. A. Po pasireik trejopai: kaip kritikas, poetas ir prozininkas. Kaip prozininkas, jis dar ir filosofas.
977
Turinys

Kai Po buvo pakviestas vadovauti Southern Literary Messenger, jam buvo paadta 2500 frank metini pajam. U labai vidutinik atlyginim jis turdavo perskaityti ir parinkti mediag mnesio numeriui ir usiimti vadinamja leidybine redakcijos dalimi, tai yra inagrinti visus pasirodiusius krinius ir vertinti visus literatrinius faktus. Be to, jis danai, labai danai duodavo savo novel ar eilrai. Dirbo darb beveik dvejus metus. Jam energingai vadovaujant, urnalas tuojau patrauk vis dmes. A turiu prie save t dvej met urnalus; straipsniai labai ilgi. Danai tame paiame numeryje randame inagrint roman, poezijos, medicinos, fizikos bei istorijos knygas. Viskas atlikta kruopiai ir rodo autori nusimanant apie vairias literatros ris ir sugebant deramai vertinti mokslo akas, panaiai kaip XVIII a. prancz raytojai. Atrodo, kad per ankstesn varging savo gyvenim Po neleido laiko veltui ir toli pasistmjo. ie kritikos straipsniai, nagrinjantys ymiausi angl ir amerikiei raytoj bei daugelio prancz memuarist krinius, sudaro rimt rinkin. Kur idjos uuomazga, koks tikslas, koks autoriaus metodas, gelbstintis ar pavojingas, viskas idstyta tiksliai, raikiai ir glaustai. Natralu, kad Po,
978
Turinys

taip traukdamas vis vilgsnius, turjo sigyti daug prie. Giliai sitikins savo teisumu, jis kovojo su klaidingais samprotavimais, su kvailais nusirainjimais, su barbarizmais ir visokio plauko literatriniais skaitalais, kasdien pasirodaniais periodikoje ir knygose. Tuo atvilgiu jam nieko neprikii: jo paties stilius grynas, atitinks ir tiksliai ireikis idjas, todl sektinas. E. A. Po visada korektikas. domu, kad tokios nesutramdomos ir ugaidios vaizduots mogus tuo paiu iki aus yra simyljs taisykles, geba rpestingai analizuoti ir kantriai iekoti. Sakytume antitez, virtusi knu. Kritiko lov labai kenk jo literatriniam likimui. Daug moni troko jam atkeryti. Nra eidim, kuri nebt svied jam veid, kai pasirod daugiau jo krybos. Visi ino t ilg banal kyrieeleison: amoralumas, velnumo stoka, ivad nebuvimas, ekstravagancija, nenaudinga literatra. Niekados kritika nedovanojo Balzakui Didiojo provincijos mogaus Paryiuje. Novelistas Po yra unikalus kaip Metjurinas, Balzakas, Hofmanas tik kiekvienas savaip. vairs kriniai, kuriuos jis imt po urnalus, surinkti du leidinius: Tales of the Grotesque and Arabesque ir Edgar A. Poes Tales
979
Turinys

Savo kriniuose Edgaras Alanas Po nesinaudoja alutiniais dalykais ar bent neteikia jiems daug reikms. Taip negailestingai aukojamas aikumas; geriau irykinama pradin mintis, be to, ir siuetas geriau susiguli ant nuogo pagrindo. Pasakojimo metodas paprastas cinikai piktnaudiaujama pirmuoju asmeniu. Tarsi darbo kartyje bt pamirta pasirinkti vairesnes priemones. E. A. Po apsakymai beveik visada yra pagrindinio veikjo pasakojimai arba rankraiai. Usidegimas, su kuriuo apraomi siaubingi dalykai ir kuris bdingas daugeliui moni, radosi i labai didels ir nesuvarytos gyvybins energijos, nepalauiamo dorumo ir labai suvejusio, gilaus jausmingumo. Nenatrali aistra, kai mogus gali pralieti savo krauj, staigs ir beprasmiki judesiai, neva ore sklandantys garss ksmai yra beveik vienodos prigimties dalykai, nors i pairos taip ir neatrodo. Skausmas sukelia palengvjim, veiksmas iblako atils. Kitas savitas E. A. Po krybos bruoas antifeminikumas. Pamginsiu paaikinti. Moterys rao nemonikai greitai, j irdys plepa nesustodamos. Jos visikai neimano meno neturi nei saiko, nei logikos; j stilius plaukia ir banguoja kaip j drabuiai. Net labai didi ir tikrai gera raytoja pati
980
Turinys

or Sand vis dlto leidiasi valdoma temperamento ir rao savo edevrus tarsi patu siuniamus laikus. Gal ne veltui mons kalba, kad ji raanti savo knygas ant laik popieriaus? Edgaro Alano Po stilius glaustas, tikslus; prasta skaitytojo nuotaika negali prasibrauti pro logikos numegzto tinklo akis. Visos mintys it strls lekia taikin. Pervelgs ilg apsakym rikiuot, neradau istorijos apie meil. i mintis man atjo galv labai vlai toks kerintis mogus, apie kur raau. Nenordamas pervertinti io subtilaus autoriaus asketikos manieros, manau, kad rsti literatra mums bt naudinga kaip protestas prie paplitus moter pliukikum, kur vyrai vis labiau ir labiau kursto nevykusiais garbinimais. // Edgaro Alano Po kryboje nra erzinani verklenim, visur beatodairikas idealo siekimas. Kaip ir Balzakas, kuris mir tikriausiai apgailestaudamas, kad negaljo bti tikras mokslininkas, Po palusiai avjosi mokslu. Umirau paminti, kad jis yra paras Konchiliologijos (mokslas apie kriaukles vert. past.) vadovl. Tarsi ukariautojas ir filosofas Po jauia potrauk vienybei ir danai sukeiia vietomis dvasinius ir fizinius reikinius. Sakykime, jis
981
Turinys

ieko, kaip literatroje pritaikyti filosofijos metodus, o filosofijoje algebros. Be atokvpio kylant auktumas, truput udstama. ioje literatroje tarsi laboratorijoje oras praretjs. ia vislaik juntamas valios lovinimas, grindiamas indukcija ir analize. Atrodo, kad Po nori atimti od i prana ir viskam pritaikyti racionalaus aikinimo monopol. Todl peizaai, kurie sudaro jo kartligik vizij fon, yra blyks ir vaiduokliki. E. A. Po, nesiderindamas prie kit moni pomgi, pieia medius ir debesis, kurie panas svaj debesis ir medius, tiksliau pasakius, jo keistus veikjus, taip pat antgamtikai ir galvanikai virpanius Turjau draug, kuris, galima sakyti, irgi buvo ukietjs ir nepataisomas metafizikas, panaaus bdo kaip Sen iustas. Danai apie kok nors mog jis susimsts sakydavo: Kiekvienas mistikas turi slapt yd. Ir a pratsdavau jo mint: Vadinasi, reikia jos atsikratyti. Tada a tik juokdavausi, nes jo nesuprasdavau. Bet kart ukalbinau vien gerai inom ir mitr knyginink, kuris vertsi tuo, kad tenkino visos tos mistik bandos ir okultini moksl kurtizani aistras. Papraytas informacijos apie savo klientus jis man paaikino: Atminkite, kad kiekvienas mistikas turi slapt yd, danai labai materiali:
982
Turinys

tas girtuokliauja, anas apsirijlis, treias kvailioja, vienas labai yktus, kitas labai iaurus ir t. t. Dieve mano, tariau sau, koks gi lemties dsnis mus surakina, valdo ir u prieinimsi baisiai priespaudai kerija mums degradacija ir ms esybs moraliniu nuosmukiu? viesuoliai didiausi i moni. Kam reikia, kad jie bt nubausti u savo didyb? Argi j siekiai nra kilns? Argi mogus bus aminai pasmerktas, kad vienas jo talentas augt kit gabum sskaita? Jei noras bet kuria kaina suinoti teisyb yra didelis nusikaltimas ar bent jau lemia dideles klaidas, o kvailyb ir nerpestingumas yra dorybs ir pusiausvyros garantija, tada a manau, kad mes labai skolingi tiems garsiems nusikaltliams, nes mus, XVIII ir XIX amiaus vaikus, ia yda visus galima apkaltinti. Sakau taip nesigdydamas, nes jauiu, kad ie odiai plaukia i didelio gailesio ir velnumo. Edgaras Alanas Po, girtuoklis, vargas, persekiojamas parijas, man mielesnis u romj ir dorybingj J. V. Gt ar V. Skot. Jam ir panaiems j monms a pritaikyiau katekizmo odius, skirtus Dievui: Jis daug kentjo dl ms. Ant Po kapo tikt toks uraas: Js, kurie nirtingai bandte suvokti savo egzistencijos dsnius,
983
Turinys

kurie kvpavote begalybs oru, kuri isiliej jausmai buvo priversti iekoti atokvpio itvirkimo vyne, melskits u j. Dabar jo knikoji esyb, jau tyra, plauko tarp btybi, kuri egzistavim jis numat, melskits u j, kuris mato ir ino, jis utars jus. Sunku kalbti apie io keisto genijaus veikalus, skaitytojai perskait patys supras jo mstym. Nors ir nelengva, bet vis dlto manoma perksti jo metod, isiaikinti veikimo princip, ypa t krini, kuriuose svarbiausia pavyzdinga analiz. A galiau atskleisti skaitytojui ios gamybos paslaptis, ilgai postringauti apie io amerikiei genijaus krybos bruous, kurie leidia mgautis nugaltais sunkumais, iaikinta msle, staigiu ir vykusiu minties poskiu visu tuo, kas su vaikika ir beveik ikryplika aistra galimybi ir spliojim pasaulyje veria imtis aisms ir kurti antis, kurioms jo graktus menas suteikia gyvenimikumo. Niekas neneigs, kad Po buvo nuostabus onglierius, bet a inau, kad jis pats svarbesne laik kit savo krybos pus. Noriau pateikti kelet pastab, tarp kitko, trump. Ne materialiaisiais stebuklais, garsinusiais Po vard, jisai ukariavo mstani moni susiav984
Turinys

jim, bet savo meile Griui, gro sukurianios harmonijos painimu, gilia ir skausminga, taiau itobulinta poezija perregima ir tikslia it kritolinis papuoalas; savo nuostabiu stiliumi, grynu ir keistu, susegtu kaip arv grandys, mielu ir subtiliu, lengvai pastmjaniu skaitytoj norimo tikslo link, ir pagaliau, vis pirma, tuo iskirtiniu genialumu, unikaliu temperamentu, leidusiu jam nepriekaitingai, patraukliai ir drauge negailestingai rodyti morals norm iimtis. Palyginti su sangviniku Didro, jei pasitelksime vien pavyzd i imto, Po yra nervingas raytojas, utat pats geriausias i vis, kuriuos pastu. Jau pati apsakymo anga pagauna it viesulas. Jo ikilmingumas stebina ir neleidia protui umigti. I pirm puslapi pajuntame, kad kalbama apie kak svarbaus. Ltai, pamau isirutulioja istorija, kurios visas domumas grindiamas nesuvokiamu intelekto poskiu, drsia hipoteze, neatsargiu skirting gabum paskirstymu Gamtos svarstyklse. trauktas verpet skaitytojas norom nenorom turi sekti kandin autoriaus jo vingri samprotavim vingiais. Nra kito mogaus, kartoju, kuris bt taip stabiai apras mogaus gyvenimo ir gamtos iimtinumus aistring sveikstaniojo smalsum; met
985
Turinys

laik pabaigas, kupinas kerinio groio; karius, drgn ir kanot met, kai piev vjas suminktina ir atleidia nervus kaip instrumento stygas, o akys nejuia paplsta aaromis; haliucinacijas, i pradi kelianias abejones, bet netrukus visikai tikinanias; absurd, sitvirtinus prote ir j valdant su siaubingu logikumu; isterij, uzurpuojani valios viet; proto ir nerv prietar ir mog, kuris ima juoktis i skausmo. Jis analizuoja tai, kas dingsta vos pasirods, pasveria nepasveriama ir iurpinamai smulkmenika ir mokslika maniera aprao vis t sivaizduojam pasaul, kuris vilnija aplink nerving mog ir veda j prat. kartis, su kuriuo jis griebiasi grotesko dl grotesko ir baisybi dl polinkio baisybms, geriausiai mane tikina jo krini nuoirdumu ir tuo, kad Po mogus puikiai sutar su Po poetu. A jau minjau, kad daugeliui moni tas kartis daniausiai randasi i didels neabotos gyvybins energijos, kartais i atkaklaus naivumo ir plaiai isiliejusio jausmingumo. // Nusileids ios krybos gelmn, kur oras yra praretjs, protas patiria begalin ilges, baim beveik iki aar ir negalavim irdies, atsidrusios plaiose ir keistose erdvse. Bet susiavjimas ima vir
986
Turinys

Po menas toks didis! Fonas ir detals ia atitinka veikj jausmus. Tiek gamtos vienatv, tiek miest sumaitis viskas apraoma nervingai ir fantastikai. Kaip ms Eenas Delakrua, pakyljs savo men iki didiosios poezijos auktum, Edgaras Alanas Po idsto savo figras violetiniame ar alsvame fone, nuo kurio kyla puvimo fosforescencija ir audros dvelksmas. Vadinamoji bedvas gamta dalyvauja gyv esybi btyje ir kaip ir jos virpa antgamtikai ir galvanikai. Opijus prapleia erdv, suteikia atspalviams magik prasm ir priveria virpti visus garsus dar reikmingesniu skambesiu. Danai peizauose atsiveria didingos provaists, tryktanios viesa ir spalvomis, ir horizont gelmse pamatome ikylanius rytietikus miestus ir architektr, ribuliuojani toliuose, kur saul blokia aukso liet. Po herojai, arba, tikriau, Po herojus, mogus, turintis ypating sugebjim, mogus pairusiais nervais, mogus, kurio aistringa ir ikankinta valia meta ik visiems sunkumams; tas kurio vilgsnis, nelyginant paga smigdamas objektus, teikia jiems vis daugiau reikmingumo, yra patsai Po. Net moterys vytinios ir liguistos, mirtanios nuo keist skausm ir kalbanios balsu, panaiu muzik, tai irgi jis pats. Bent jau savo keistomis aspiracijomis,
987
Turinys

iniomis, nepagydoma melancholija jos labai primena savo krj. Idealioji jo moteris, jo Titanid, atsiskleidia vairiuose portretuose, iblakytuose po negausius eilraius, portretuose ar, tikriau, mokjime visur kur pajausti gro, kur autoriaus dvasia sulieja spding vienov. Joje velniau negu kur kitur pasireikia nepasotinama Grio meil didioji jo vertyb, vis jo vertybi apibendrinimas. Prie j poetai turi pagarbiai lenkti galvas. I prancz kalbos vert Ramnas Kasparaviius

988

Turinys

PAAIKINIMAI

Novels knygoje dedamos chronologine tvarka, pagal pirmojo pasirodymo spaudoje dat.

MECENGERTEINAS
P1Gyvas

buvau tavo nelaim mirdamas bsiu tavo mirtis Martyno Liuterio (Martin Luther, 14831546) eilraio pradia. P2La Briujeras, anas (Jean La Bruyre, 1645 1696) prancz raytojas, satyrikas ir moralistas. Citata i knygos Charakteriai, arba ms gyvenimo paproiai (1688). P3Mersj, Luji Sebastjenas (Louis-Sbastien Mercier, 17401814) prancz raytojas, utopinio romano 2440-ieji, arba Sapnas, koki reta autorius. P4nra kitos tokios sistemos odiai i angl raytojo Izaoko Dizraelio (Isaac DIsraeli, 1706 1848) knygos Literatros garsenybs. Metemp989
Turinys

sichoz mistinis mokymas apie siel persiknijim po mogaus mirties. P5Alenas, Itenas (17381789) amerikiei revoliucijos dalyvis, sukilli brio aliojo kalno vaikinai vadas. Para traktat Protas vienintelis mogaus orakulas, jame gvildeno deizmo ir persiknijimo idjas. P6Atuoniolika met autoriui gyvam esant, ios novels leidimuose buvo raoma penkiolika met Frederiko ami, greiiausiai doriniais sumetimais, pakeit R. V. Grisvoldas (Rufus Wilmont Griswold, 18151857), pirmasis Po krini leidjas po raytojo mirties. P7erodikesnis u Erod V. ekspyro (William Shakespeare) odiai (Hamletas, III, 2), tap prieodiu. Erodas Judjos karalius, mgstamas vidurami religini dram personaas, pasiymjs iauriu ir kraugeriku bdu. P8Kaligula, Gajus (Gaius Caligula, 1241) Romos imperatorius (3641), itvirks ir iaurus despotas, savo irgui suteiks konsulo titul. Greiiausiai Po ne iaip sau bus pavadins savo persona Frederiku, nes angl Kaligula buvo vadinamas Velso princas Frederikas (17071751).
990
Turinys

RANKRATIS, RASTAS BUTELYJE

P1Kino,

Filipas (Philippe Quinault, 16351688) prancz poetas ir dramaturgas. P2Pironas (apie 365275 pr. Kr.) senovs graik filosofas, antikinio skepticizmo pradininkas. P3Batavija senasis (olandikas) Dakartos miesto Indonezijoje pavadinimas. P4Lakadyv salos grup sal Arabijos jroje ties vakarine Indostano pusiasalio pakrante. P5Naujoji Olandija senasis Australijos pavadinimas. Vakarin emyno pakrant XVII a. atrado ir ityr oland jrininkai. P6jr drakono anglikame tekste Krakenas: mitinis jr drakonas, kaip tikta, gyvens prie Norvegijos krant. Apraytas dan vyskupo Eriko Pontopidano (Erik Pontoppidan, 16981764). P7Baalbekas senovs Sirijos miestas. Iki ms dien iliko unikalios statybos ventyklos griuvsiai. P8Tadmoras gyvenviet vidurio Sirijoje, kurios apylinkse yra miesto-valstybs Palmyros griuvsiai. Palmyr 273 m. um ir sugriov romnai. P9Persepolis senovs Persijos sostin. 330 m. pr. Kr. Aleksandras Makedonietis ugrob miest ir
991
Turinys

dal jo sudegino. III a. pr. Kr. gyventojai miest paliko. P10srov mus nea pat Piet poli ia Po vadovaujasi amerikieio Dono Simzo (17421814) teorija apie aigali skyles. P11Merkatoras, Gerhardas Kremeris (Gerhard Kremer; lot. Gerardus Mercator, 15121594) flamand kartografas ir matematikas. Reikmingiausias jo darbas emlapi su apraymais rinkinys Atlasas (1595).

PASIMATYMAS
P1Kingas,

Henris (Henry King, 15921669) angl vyskupas, poetas. P2Eliziejus antikinje mitologijoje vieta, kur gyvena vls. Apra Homeras Odisjoje. P3Paladijus, Andrja (Andrea Palladio; tikr. Andrea di Pietro della Gondola, 15081580) ital architektas, pastats Venecijoje kelet banyi. P4Atodsi tiltas (Ponte di Sospiri) tiltas Venecijoje tarp Do rm ir valstybinio kaljimo, pastatytas 1597 metais. Taip pavadintas todl, kad juo
992
Turinys

nuteistieji bdavo vedami kalinimo ir mirties bausms viet. P5Pjaca turima galvoje v. Morkaus aikt Venecijoje. Pjacos bokto laikrodio valandas mua du bronziniai maurai. Pjaceta nedidel aikt prie Pjacos, nuo Didiojo kanalo puss. P6Kampanil venecijietika kampanil, arba v. Morkaus varpin, Pjacoje. Pastatyta XXII a. P7Niob graik mitologijoje Tb karaliaus Amfijono mona, keturiolikos vaik motina. Ji atsisak aukoti deivei Letojai, Apolono ir Afrodits motinai, sakydama, kad Letoja turi tik du vaikus. U bausm neteko vis vaik ir buvo paversta akmeniu. P8jaunikaitis, kurio vardas anuomet visoje Europoje skambjo manoma, kad ioje novelje Po parodijuoja Bairon (Byron George Noel Gordon), grafien Gviijoli ir jos persenus vyr, o pasakotojo vaidmenyje vaizduoja angl poet Tom Mor, aplankius Bairon Venecijoje. P9Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Maior, 2379) romn raytojas ir mokslininkas. P10Komodas (Commodus, 161192) Romos imperatorius (180192).
993
Turinys

P11vir

Didiojo kanalo netoli Rialto toje Venecijos vietoje 18161819 m. gyveno Baironas. Rialtas tiltas per Didj kanal, pastatytas 1588 1591 m. P12Moras, Tomas (Thomas More, 14781535) angl raytojas, humanistas, knygos Utopija autorius. Pasak legendos, lipdamas ant eafoto, j lydiniam karininkui pasak: Padkite man ulipti, emyn kaip nors pats nusileisiu. P13Tekstoras, Ravizijus (apie 14801524) prancz raytojas humanistas, para knyg Absurdikumai (1519). P14imabuj, Dovanis (Giovanni Cimabue; tikr. Cenni di Pepo, 12401302) ital dailininkas. P15Gvido, Reni (Reni Gvido, 15751642) ital dailininkas. P16Antinojas (mir 130 m.) nepaprastai dailus jaunuolis, Romos imperatoriaus Adriano (117138) favoritas. Antinojas buvo danai vaizduojamas antikiniuose kriniuose. P17Ar ne Sokratas pasak matyt, turimi galvoje Aristotelio odiai, kad kiekvienas marmuro luitas slepia savyje skulptr, kuri ivysti galima numus nereikaling dal.
994
Turinys

P18Pirmosios

eiluts Mikelandelo (Michelangelo) 60-ojo soneto, skirto Vitorijai Kolon (1490 1547), karvedio markizo Peskaro nalei. P19Policianas (Poliziano; tikr. Angelo Ambrogini 14541494) ital humoristas ir poetas, jo kryboje atsispindjo aristokratikos Renesanso kultros tendencijos. Drama Sakm apie Orfj parayta 1471 m., pastatyta 1480 m., ileista 1491 metais. P20apmanas, Dordas (George Chapman, 1559? 1634) angl dramaturgas. Tragedijoje Biusi DAmbua kertas (The Revenge of Bussy DAmbois, 1613) smerkiamas itvirkimas, intrigos ir nusikaltimai, utvind Pranczijos karaliaus Henriko III (15511589) dvar. P21Johanesbergeris garsi vokiko vyno ris. Pavadinimas kils i kaimo deiniajame Reino krante.

BERENIK
P1Ibn

P2Arnheimas

Zajatas (XI a.) arab poetas. miestas Olandijoje ant deiniojo Reino kranto, garsus vaizdingomis apylinkmis. Plg. novel Arnheimo dvaras.
995
Turinys

P3Kurijonas

(15031569) ital humanistas. Jo knyga Apie palaimintosios Dievo karalysts didyb ileista Bazelyje 1554 metais. P4Augustinas, Aurelijus (354430) krikioni teologas. ventasis. Augustino veikalas Apie Dievo valstyb (De civitate Dei) paraytas 426 metais. P5Tertulianas, Kvintas Septimijus Florensas (Quintus Septimus Florens Tertullianus, apie 160apie 230) krikioni teologas ir raytojas. P6Ptolemjas (I a.) Aleksandrijos matematikas, astronomas ir geografas. P7Asfodel lelij eimos stambiaied gl. Antikiniais laikais buvo laikoma mirties gle. P8Halcion graik mitologijoje vj dievo Eolo dukt. Buvo paversta paukiu (tuliu), kuris, pasak padavimo, perjo paukiukus plaukiojaniame jroje lizde iemos saulgros metu, kai jra dviem savaitm nurimsta. P9Simonidas Kjietis (556apie 469 pr. Kr.) senovs graik poetas. P10de Sal, Mari (Marie de Sales, 17071756) prancz balerina, igarsjusi Londono ir Paryiaus teatruose XVIII a. treiajame deimtmetyje.
996
Turinys

MORELA
P1Platonas,

Puota (211). miestas su universitetu Slovakijoje. Dabar Bratislava. P3mistini rat, kurie paprastai laikomi menkaverte ankstyvja vokiei literatra Po dmesys vokiei literatrai juntamas kai kuriose jo ankstyvosiose novelse. ia galbt turima galvoje Agripos Netesheimieio (Agrippa von Nettesheim, 14861535) kryba ir j igarsinusi knyga Apie okultin filosofij (De occulta philosophia, 1510). P4kaip Hinonas tapo Gehena biblinis pragaro pavadinimas Gehena kils i garsaus slnio prie Jeruzals (Raud slnis). P5Neabotas Fichts panteizmas turima galvoje Johano Gotlibo Fichts (Johann Gottlieb Fichte, 17621814) etin filosofija, pagal kuri a ir ne a (gamta) suprieinim irima kaip viso painimo ir judjimo altin. P6Siel persiklimas turimas galvoje mistinis pitagoriei, senovs Graikijos filosofins mokyklos atstov, mokymas. Mokyklos krjas Pitagoras (apie 580500 pr. Kr.).
P2Presburgas

997

Turinys

P7elingas,

Frydrichas Vilhelmas Jozefas (Friedrich Wilhelm Joseph Schelling, 17751854) vokiei filosofas, klasikins filosofijos atstovas. Turimas galvoje jo mokymas, kad gamtos ir smons, objekto ir subjekto dvasinis pradas sutampa (tapatumo filosofija). P8misteris Lokas, man regis, teisingai apibr galvoje turimas Dono Loko (John Locke, 1632 1704), angl filosofo, veikalas Es apie mogaus intelekt (1690). P9Pestumas miestas Italijos pietuose, senovje garsjs glmis. Dukart ydinias Pestumo roes mini Vergilijus, Ovidijus, Marcialis ir kiti romn poetai. P10Teosietis senovs graik poetas Anakreontas (apie 570478 pr. Kr.), apdainavs meil ir vyn. Anakreontas gim Teoso mieste, Maosios Azijos pakrantje. P11nuokana ir kiparisas nuokana nuodingas olinis augalas, taip pat nuodai, gaunami i jo akn, kiparisas lidesio ir mirties simbolis.

998

Turinys

LIGIJA
P1Glenvilis,

Dozefas (Joseph Glanvill, 16361680) angl dvasininkas, ras apie filosofij ir religij; savo veikale Lux Orientalis ir kituose teig, jog sielos egzistuoja dar iki tol, kol apsigyvena knuose. P2Atofet vienas Astarts vard; finikiei mitologijoje vaisingumo deiv. P3Deloso dukterys gr. mitologijoje Deloso saloje gim ir su draugmis gyveno Artemid, mergeli globja. P4Beikonas, Fransis (Francis Bacon, 15611626) angl filosofas; citata i jo es Apie gro (1625). P5Kleomenas ant Veneros nedivejiets statulos uraytas vardas jos autoriaus, kur kvp Apolonas, men globjas. P6Nurdahado istorija angl raytojos F. erifan (17241766) romanas. P7Demokrito ulinys r. mogudysts Morgo gatvje 17 paaikinim. P8Ledos vaigds dvyns graik mitiniai dvyniai Dioskrai Kastoras ir Poliusas (arba Poli999
Turinys

deukas), Ledos ir Dzeuso sns; rykios Dvyni vaigdyno vaigds. P9Didioji vaigd Lyros vaigdyne vaigd Vega. P10Saturno vinas alchemijoje vinas buvo vadinamas saturnu. P11Azraelis musulmon mitologijoje mirties angelas. P12Nugaltojas Kirminas Po eilraio pavadinimas. Eilratis terptas novel tik 1845 m., nors novel parayta 1838 m.; jo idja Kirminas Mirtis nugali gyvenim, nors novelje mogaus valia stipresn u mirt.

NEPRILYGSTAMAS HANSO PFALIO NUOTYKIS

P1Tomo

OBedlamo daina epigrafas paimtas i angl raytojo Izaoko Dizraelio (Isaac DIsraeli) knygos Literatros garsenybs (1823) skyriaus apie elget Tom i Bedlamo. P2dl datos nesu tikras toliau pasakojant paaikja, kad galvoje turima balandio 1-oji, Melagi diena.
1000
Turinys

P3Enk,

Johanas (Johan Enke, 17911865) vokiei astronomas, steigs Berlyno observatorij, ityrs ir nustats periodins kometos, pavadintos jo vardu, judjim. P4Kotopachis (Cotopaxi) veikiantis ugnikalnis Piet Amerikoje, Ekvadoro Anduose (5897 m). P5Gei Liusakas, ozefas Luji (Joseph Louis GayLussac, 17781850) prancz chemikas ir fizikas. 1804 m. kartu su . Bijo moksliniais tikslais atliko skrydius aerostatu. Antrojo skrydio metu pasiek 7016 metr aukt. P6Bijo, anas Batistas (Jean Baptiste Biot, 1775 1862) prancz fizikas ir astronomas. P7Valcas, anas (17871867) prancz astronomas, Marselio observatorijos direktorius. P8Plinijus r. Pasimatymo 9 paaikinim. P9Grinas, arlzas (Charles Green, 17851870) angl oreivis, 1836 m. lapkriio 7 d. oro balionu perskrido i Londono Nasau (Vokietija) hercogyst. P10Humboltas, Aleksandras fon (Alexander von Humboldt, 17691859) vokiei gamtininkas ir keliautojas. 1829 m. sureng ekspedicijas Ural, Altaj ir Pakaspij.
1001
Turinys

P11rioteris,

Johanas Jeronimas (17451816) vokiei astronomas, Lilientalio (Bremenas) observatorijos direktorius. P12Hevelijus, Janas (lenk. Jan Heweliusz; vok. Johann Hewel, 16111687) lenk astronomas, sudars pirmuosius Mnulio emlapius ir parengs 1564-i vaigdi katalog. P13Kasinis, Diovanis Domenikas (Giovani Domenico Cassini, 16251712) ital kilms prancz astronomas. steig Paryiaus observatorij ir atrado keturis Saturno palydovus. P14Lokas, Riardas Adamas (Richard Adam Locke, 18001871) amerikiei urnalistas, mistifikacijos Didieji astronominiai atradimai, paskelbtos 1835 m., autorius. Joje tvirtinama, kad angl astronomo Viljamo Herelio (William Herschel, 1783 1822) snus Donas Herelis (John Herschel, 17921871) aptiko Mnulyje sparnuotas btybes. P15Piteris Vilkinsas Roberto Peltoko (16971767) utopinio romano herojus. P16Briusteris, Deividas (David Brewster, 1781 1868) kot fizikas, Londono Karalikosios draugijos narys, tyrinjs viesos limo reikinius. P17Grafas Rosas (Viljamas Parsonas; Rosse, Wiliiam Parson, 18001867) angl astronomas, Londono
1002
Turinys

Karalikosios draugijos (The Royal Society of London) prezidentas. 1827 m. pradjo kurti didel teleskop, kuris buvo baigtas 1845 metais. P18Dominikas Gonzalesas (Domingo Gonsales) angl raytojo ir teologo Frensio Godvino (Francis Godwin, 15621633) slapyvardis. Fantastinje knygoje mogus Mnulyje (The Man in the Moon, apie 1638) dstomos svarbiausios Koperniko (lot. Nicolaus Copernius, 14731543) mintys apie visat. P19ilis Blazas prancz raytojo Aleno Ren Lesao (Alain Ren Lesage, 16681747) elmi romano ilio Blazo i Santiljanos istorija herojus. P20Sirano de Bererakas (Cyrano de Bergerac, 16191655) prancz raytojas. Turima galvoje jo utopija Kitas pasaulis, arba Mnulio valstybs ir imperijos (1650). P21Hangri Hilas (Hungry Hill) kalnas Airijoje esanio Bantri Bjaus uutkio iaurinje pakrantje.

KARALIUS MARAS
P1Ferekso

ir Porekso tragedija viena pirmj angl tragedij, jos pirmus tris veiksmus para
1003
Turinys

Tomas Nortas (15321584), o du paskutinius Tomas Sekvilis, baronas Bakherstas (15361608). P2Edvardo Treiojo Anglijos karaliaus Edvardo (13121377). P3Ben Nevisas kalnas kotijoje, aukiausias Brit salose. P4Maras! Edvardo III valdymo laikais 1348 m. Anglijoje pirmkart kilo maro epidemija. P5stentorikas maurojimas Homero Iliadoje (V, 785) Stentoras auklys, turjs itin stipr bals.

ELIS
P1pasaul

savo juodais sparnais udeng Naika ia, kaip ir novelje Karalius Maras, ryks autoriaus spdiai i 1835 m. Baltimorje kilusios choleros epidemijos. P2Ptolemaid senasis Akos miesto Palestinoje pavadinimas. P3teosieio dainas t. y. Anakreonto. r. Morelos 10 paaikinim.

1004

Turinys

TYLA
P1Alkmanas P2Zairas

senovs graik poetas (VII a. pr. Kr.). portugalikas Kongo ups pavadinimas. P3Begemotas turimas galvoje Biblijoje minimas gyvnas (Job 40, 1019). P4Dodona miestas senovs Graikijoje. Dodonoje buvo Dzeuso ventykla.

AERI NAM LUGIMAS

P1Jo

irdis tai kabanios kankls, ugauk ir jos suskambs Pjero ano de Beran (Pierre Jean de Branger, 17801857) dainos Atsisakymas paskutins eiluts. Daina skirta Napoleono kar dalyviui generolui Sebastjaniui. P2paskutiniojo Vberio valso vokiei romantins epochos pradininkas Karlas Marija fon Vberis (Carl Maria von Weber, 17861826) nra paras tokio krinio. Turimi galvoje vokiei kompozitoriaus Karlo Gotlibo Roizigerio (1798 1859) Puikieji okiai. Vienas j vadinasi Paskutinis Vberio valsas.
1005
Turinys

P3Fiuzelis,

Henris (angl. Henry Fuseli 17411825) veicar dailininkas Heinrichas Fiuslis, dirbs Anglijoje 17791825 m., kur igarsjo pakeista pavarde. Romantikojo manierizmo atstovas, iliustravo Milton (John Milton) ir ekspyr. P4Uburta pilis laike R. V. Grisvoldui Po paymi, kad uburtos pilies vaizdis mkl persekiojamas protas. P5Votsonas, Riardas (Richard Watson, 1737 1816) angl chemikas, paras penki tom veikal Chemijos apybraios. Jis taip pat buvo ir Londono vyskupas, kur Po, matyt, palaik kitu asmeniu. P6Persivalis, Tomas (17401804) angl gydytojas, Medicinos etikos (1803) autorius. Jo darbas apie augal jusl buvo ispausdintas 1785 metais. P7Spalancanis, Lazaras (Lazaro Spalancani, 1729 1799) ital mokslininkas ir keliautojas. Idjas apie augal jusl gvildeno Disertacijoje apie gyvn ir augal prigimt (1780). P8kad visi augalai gali jausti mintis apie tai, kad jausmai bdingi visai gamtai, toliau rutuliojama Po knygoje Eureka (1848). P9de Gres, anas Batistas (Jean Baptiste de Gresset, 17091777) prancz poetas satyrikas. U
1006
Turinys

poem Ver-veras (VertVert, 1734), kurioje pasakojama apie nuotykius papgos, iaukltos moter vienuolyne, buvo paalintas i jzuit ordino. Eiliuotame laike Vienuolynas (1735) apdainuojamas vienio poeto gyvenimas. P10Makiavelis, Nikolas (Niccolo Machiavelli, 1469 1527) ital raytojas, istorikas, politikas. Novelje Belfagoras velni valdovas (1549) pasakojama apie tai, kaip tonas aplank em. P11Svedenborgas, Emanuilas (Emanuel Swedenborg, 16881772) ved gamtininkas ir teologas. Mistinis traktatas Dangus ir pragaras ileistas 1758 metais. P12Holbergas, Liudvigas (Ludvig Holberg, 1684 1754) dan raytojas, naujosios dan literatros pradininkas. Satyrin utopija Nikolo Klimo poemin kelion ileista 1741 metais. P13Fladas, Robertas (15741637) angl gydytojas, mistini alchemijos ir chiromantijos traktat autorius. P14DEndain, anas (Jean dIndagin, XVI a.) prancz chiromantas. P15Delaambaras (De la Chambre, 15941669) prancz chiromantas.
1007
Turinys

P16Tikas,

Liudvikas (Johann Ludwig Tieck, 1773 1853) vokiei raytojas, romantizmo atstovas. Po turi galvoje jo roman-pasak Sena knyga, arba Kelion ydrj tol (1835). P17Kampanela, Tomazas (Tommaso Cammpanella, 15681639) ital mokslininkas ir raytojas. Kaldamas para socialin utopij Sauls miestas (ileista 1623 m.). P18ironas, Eimerikas (apie 13201399) ispan inkvizitorius. Jo Inkvizicijos vadove aprayti piktosios dvasios varymo ir vairi eretik ri nustatymo bdai. P19Mela, Pomponijus (Pomponius Mla, I a.) romn geografas. Jo Geografijoje, ileistoje 1471 m. Milane, pasakojama apie pusiau fantastikus Afrikos gyventojus. P20apie fantastik ritual kaip teigia amerikieiai tyrintojai, toje retoje knygoje apraytos Mainco (Vokietija) banyioje vykstanios prastins miios, aukojamos u mirusiojo siel, maai kuo besiskirianios nuo iuolaikini. Po greiiausiai nemat ios knygos ir susidar nuomon i antrini altini. P21sero Lanseloto Keningo Beprotikas pasimatymas nra nieko inoma apie toki knyg.
1008
Turinys

Manoma, kad itraukos paties Po kryba. Etelredas senovs Britanijos karalius, gyvens X a. pabaigojeXI a. pradioje.

VILJAMAS VILSONAS
P1emberlenas,

Viljamas (William Chamberlayne, 16191689) angl raytojas. Faronida (Pharonnida, 1659) penki knyg herojin poema. P2Elagabalas (Heliogabalas, 204222) Romos imperatorius, paskelbs sir Sauls diev Elagabal vyriausiuoju dievu ir pasivadins jo vardu. P3Ankstyvos vaikysts prisiminimai apie mokykl anglikos mokyklos apraymas paremtas Po vaikysts prisiminimais apie gyvenim Stoknjuingtono pensione (Londono apylinkse) 18181820 m., kur jis moksi savo tvio Alano pavarde. P4Brensbis Po mini Stoknjuingtono mokyklos vadovo Dono Brensbio pavard. P5kartaginietikuose medaliuose turimos galvoje IVII a. pr. Kr. miesto-valstybs Kartaginos monetos, j kalyba buvo itin kruopti.
1009
Turinys

P61813

sausio devynioliktj Po nurodo savo gimimo dat (1819 m. sausio 19 d.). Novelje spausdintame urnale buvo 1811 m. sausio 19 d. (btent i dat Po para savo Autobiografijoje). Noveli rinkinyje Groteskai ir arabeskos (1840), kur pateko Viljamas Vilsonas, randame jau 1809 m. sausio 19 dien. Taigi herojaus gimimo datos pakeitimas rodo arba tai, kad Po nebuvo tikras dl savo gimimo met, arba smoning nor dat pakeisti. P7erodikesnis u Erod r. Mecengerteino 7 paaikinim. P8Herodas Atikas, Tiberijus Klaudijus (Herodes Atticus Tiberius Claudius, apie 101177) ymus atnietis, pagarsjs turtais ir oratoriaus sugebjimais. Pasak legendos, viename savo nam Atnuose rado pasakik lob. P9Prestonas Po mini savo biiul i mokymosi Virdinijos universitete laik Don Preston. Raytojo studijavimo laikai atsispindi ir pasakojant apie personao gyvenim Itone ir Oksforde. P10Romoje per 18 met karnaval Romos karnavalas, seniausias Italijoje, veniamas kelet dien prie didj pasnink. Jo metu rengiamos procesijos su alegorinmis figromis, maskaradais. Besilinksminanti minia kreia vairius poktus.
1010
Turinys

MINIOS MOGUS
P1nemokame P2Leibnicas,

bti vieni r. Mecengerteino 2

paaikinim. Gotfridas Vilhelmas (Gottfried Wilhelm Leibniz, 16461716) vokiei filosofas, mokslininkas, visuomens veikjas. P3Gorgijus (apie 483375 pr. Kr.) senovs graik filosofas ir mokslininkas, centrin Platono dialogo Gorgijus figra. P4Lukianas (apie 117apie 190) senovs graik raytojas satyrikas. Turimas galvoje Lukiano dialogas Atvaizdai (II). P5Tertulianas r. Bereniks 5 paaikinim. P6Recas, Moricas (17791857) vokiei dailininkas, Gts Fausto iliustratorius. P7Sielos sodelis ir kelios trumpos prakalbos Strasburgo spaustuvininko Johano Griuningeno (14501530) knyga, kurioje nra nieko baisaus, ir Po, matyt, bus apie j girdjs i kit moni.

1011

Turinys

MOGUDYST MORGO GATVJE

P1Braunas,

Tomas (Thomas Browne, 16051682) angl gydytojas ir raytojas. Traktatas Laidojimai urnose, i kurio paimtas epigrafas, buvo paraytas atradus Norfolke kelias senovines laidojimo urnas. P2achmatininkas 1836 m. urnale Southern Literary Messenger Po ispausdino straipsn Melcelio achmat automatas, kuriame atskleidia apgavyst su automatu, valdomu mogaus. Tos paios mintys pltojamos ir ioje novelje. P3Hoilas, Edmondas (Edmond Hoyle, 16721769) autorius knygos Trumpas traktatas apie visto loim (A Short Treatise on the Game of Whist, 1742). Hoilo taisykls buvo taikomos iki 1864 met. P4Frenologas frenologijos, mokymo apie mogaus psichikos savybi priklausomum nuo kaukols sandaros, alininkas. Frenologijos pradininkas buvo austr gydytojas Francas Jozefas Galis (Franz Joseph Gall, 17581828). P5kilmingos, netgi garsios gimins palikuonis 1840 m. Deputat rm lyderiu Pranczijoje buvo irinktas Andr Mari anas akas Diupenas (17831865), baudiamosios teiss veikal auto1012
Turinys

rius. Jo brolis, matematikas ir politinis veikjas arlis Diupenas (17841873) buvo jr ministras. Treiasis brolis Filipas Diupenas (17951846) ymus advokatas. P6Sen ermeno Paryiaus priemiestis pietiniame Senos krante. P7senovin sielos dvilypumo teorij filosofinis mokymas, bties pagrindu laiks dvi substancijas materialij ir idealij. P8Pal Rojalis rmai su sodu Paryiuje, pastatyti 16291634 m. kardinolui Rielj (Richelieu). P9Verjets teatras Paryiaus vodevilio teatras, steigtas 1807 metais. P10de Krebijonas, Klodas Prosperas olijo (de Crbillion Claude Prospert Jolyot, 16741762) prancz dramaturgas. Jo tragedija Kserksas (1714) garsi tuo, kad patyr triukming fiasko. P11Nikolsas, Tomas Lou (18151901) amerikiei gydytojas, raytojas ir visuomens veikjas. Knygoje Keturiasdeimt met amerikietiko gyvenimo, 18211861 pasakoja apie savo susitikimus su Po. P12de Lamartinas, Alfonsas (Alphonse de Lamartine, 17911869) prancz poetas romantikas, istorikas ir politinis veikjas.
1013
Turinys

P13Pirmykio

skambesio neteko raid pirmoji citata i nebaigtos Ovidijaus poemos Fascijos, V., 536. P14Diubur Po neretai savo personaus vadina reali moni pavardmis. Pirmj liudytoj, skalbj Diubur, jis pavadino Londono pensiono, kuriame moksi 18161817 m., eimininks pavarde. P15urdenas Moljero (Molire, 16221673) komedijos Miestelnas bajoras herojus. Kad bt patogiau klausytis muzikos, urdenas apsivelka chalat. P16Vidokas, Fransua Eenas (17751875) prancz seklys. Jo Memuarai pasirod 1829 m., o 1838 m. Po redaguojamame urnale buvo ispausdintos Neskelbtos itraukos i Vidoko, Paryiaus policijos virininko, gyvenimo. P17Tiesa ne visuomet gldi ulinyje Demokrito ulinys: turimi galvoje Demokritui (apie 460370 pr. Kr.) priskiriami odiai, kad tiesa slypi ulinio dugne. P18Kiuvj, oras (Cuvier Georges, 17691832) prancz mokslininkas, inomas lyginamosios anatomijos, paleontologijos ir gyvn sistematikos darbais.
1014
Turinys

P19Neatelis P20Laverna

miestas Pranczijos pietuose. romn pelno deiv, vagi ir suki

globja.
P21Neigti

tai, kas yra, ir kalbti apie tai, ko nra . . Ruso (Jean Jacques Rousseau) Naujoji Eloiza, antroji pratarm (1761).

MALSTREMO GELMSE
P1Malstremas

vandens verpetas netoli Norvegijos iaurs vakar pakrants. Po rmsi Brit enciklopedija, kurios vlesniuose leidimuose, apraant vandens verpetus, jau buvo remiamasi Po. P2Demokrito ulinys r. mogudysts Morgo gatvje 17 paaikinim. P3Glenvilis, Dozefas (Joseph Glanville, 1636 1680) angl dvasininkas ir filosofas. Citata paimta i knygos Es apie kai kuriuos svarbius filosofijos ir religijos klausimus (1676). P4atiauriame Lofodeno krate uoltos salos be augmenijos netoli Norvegijos iaurs vakar pakrants. P5Nubijos geografo apraym Po turi galvoje arab geograf, mokslinink, poet Idriz (Muha1015
Turinys

med ibn Muhamed al Idriz, XII a.), daug keliavus po Ispanij, iaurs Afrik ir Maj Azij. P6Ramusas, Jonas (16491718) norveg istorikas. Jo vandens verpet apraym Po rado Brit enciklopedijoje. P7Norveg mylia 11 295 metrai. P8Flegetonas graik mitologijoje ugnies up, juosianti poemio karalyst. P9Kircheris, Afanasijus (16011680) vokiei archeologas, teigs, kad em yra tvirtas knas su tutumomis viduryje, pripildytomis ugnies, vandens ir oro. Savo traktatuose greta tiksli ini pateikia gausyb niekuo neparemt prasimanym.

FJOS SALA
P1Servijus,

Honoratas Mauras (Honoratus Maurus Servius, IVV a.) romn gramatikas ir Vergilijaus komentatorius. P2Marmontelis, anas Fransua (Jean Franois Marmontel, 17231799) prancz raytojas. P3slnio virgdas (Job 21, 33).
1016
Turinys

P4Mela,

Pomponijus (I a.) pirmasis romn geografas. Jo knygoje Apie pasaulio padt pateikiamos visos ano meto geografins inios. P5Cimermanas, Johanas Georgas (Johann Georg Zimmermann, 17281795) veicar filosofas ir gydytojas. Turima galvoje jo knyga Apie vienatv (1756), iversta daugel Europos kalb. P6Asfodel r. Bereniks 7 paaikinim. P7Komiras, anas (Jean Commire, 16251702) pranczas jzuitas, ra eilraius lotyn kalba.

MONOSO IR UNOS POKALBIS

P1Sofoklis. P2Vl

Antigon. gims Po ia pasitelkia Platono idj apie siel persiknijim. P3Tik iki ia ir ne toliau! odiai i angl dramaturgo Aarono Hilo (16851750) dramos Etelvold. P4Utilitaristai etins teorijos, paplitusios XVIII a. pab.XIX a. pr. Anglijoje, pasekjai. Utilitarizmo pradininkas Bentamas (Jeremy Bentham) savo teorij grind prielaida kuo daugiau laims kuo didesniam moni skaiiui. Buvo manoma, kad
1017
Turinys

poelgio dorovingum galima apskaiiuoti matematikai kaip to poelgio sukelt malonum ir kanios pusiausvyr. P5Didysis judjimas taip buvo vadinamas amerikiei transcendentalizmas, filosofin idealizmo srov, atsiradusi 1836 metais. P6Valstyb Platonas Valstyb, kn. 2, 376; kn. 3, 403. P7Paskalis, Blezas (Blaise Pascal, 16231662) prancz filosofas ir mokslininkas.

ELEONORA
P1Lulijus,

Raimundas (Raymond Lully, 12371315) ispan scholastas, alchemikas ir poetas. P2neinomybs viesos odiai i angl poeto Deimso Tomsono (James Thomson, 17001748) Himno met laikams. P3Nubijos geografas r. Malstremo gelmi 5 paaikinim. P4Asfodel r. Bereniks 7 paaikinim. P5gigantikomis Sirijos gyvatmis senovs sir mitologijoje yra legend apie milinikus
1018
Turinys

liuus, niokojusius al. Ypa inomos sakms apie gyvates, saugojusias vandens altinius. P6Hesperas t. y. vakarai. Hesperas vakarin vaigd. P7irazo dainius turimas galvoje pers poetas Saadis (Saadi Shirazi Sheikh Mosleh al-Din, 11841291), gyvens Irano pietuose, irazo mieste. P8Eliziejus r. Pasimatymo 2 paaikinim.

OVALUS PORTRETAS
P1Radklif,

Ana (Ana Radcliff, 17641823) angl raytoja, gotik roman autor. P2Salis, Tomas (Thomas Sully, 17831872) amerikiei dailininkas portretistas.

RAUDONOSIOS MIRTIES KAUK

P1Ernani P2po

Viktoro Hugo (18021885) romantin

drama. kapmis ir numirlio kauke, kurias jie taip iurkiai sumank, nra jokio apiuopiamo
1019
Turinys

kno kai kuri tyrintoj nuomone, i novel pagrsta pagarsjusia istorija, kuri nutiko 1834 m. vienuose Peterburgo namuose per kaldin maskarad (apie tai prane amerikiei spauda). namus, kuriuose vyko maskaradas, keletas jaunuoli su kaukmis ir kin kostiumais ne palankin su kin chanu ir, pastat vidury sals, vogia pasialino. Kai baigiantis vakarui eimininkas norjo padkoti kinui ir num nuo jo kauk, po ja buvo lavonas.

ARNHEIMO DVARAS
P1Fleteris,

Dailzas (Fletcher, apie 15851623) angl poetas. P2 Tiurgo, Anas Roberas akas (Anne Robert Jacques Turgot, 17271781) prancz politinis veikjas ir ekonomistas. Jis tvirtino, kad em ir emdirbyst yra vienintelis turt altinis. P3Praisas, Riardas (Richard Price, 17231791) angl filosofas moralistas ir ekonomistas. P4Pristlis, Dozefas (17331804) angl gamtininkas ir filosofas.
1020
Turinys

P5Kondors,

anas Antuanas (Antoine de Condorcet, 17431794) prancz vietjas, prancz revoliucijos veikjas. P6Perfekcionistai Dono Hamfrio Noizo (1811 1886) religinio mokymo pasekjai. Perfekcionist, arba biblini komunist, bendruomen atsirado JAV 1831 metais. Jie propagavo visuotin taik ir krikioni santarv. P7Telusonas, Piteris (17371797) angl pirklys, kuris savo testamentu pareik, kad pajamos i jo nuosavybs kauptsi per vis iki jo mirties gimusi vaik, ank ir proanki gyvenim ir atitekt likusiems gyviems paveldtojams. P8fon Pukler Muskau, Germanas Liudvigas Henrikas (Herman Ludwig Heinrich von PcklerMuskau, 17851871) vokiei raytojas. ymiausias krinys Velionio uraai (1830 1831). P9uuomazga buvo paskelbta prie daug met turima galvoje pirmasis, trumpesnis novels variantas, pavadinimu Dekoratyvinis sodas, ispausdintas 1842 metais. P10Siu, Eenas (Sue Eugene, 18041857) prancz raytojas.
1021
Turinys

P11nebylus

ir neinomas odiai i angl poeto Tomo Grjaus (Thomas Gray, 17161771) Elegijos, paraytos kaimo kapinse (1751). P12Klodas turimas galvoje prancz tapytojas Klodas Lorencas (Claude Lorrain, 16001682), krs elegikus, gamt lovinanius peizaus. P13Adisonas, Dozefas (Joseph Addison, 1672 1719) angl raytojas. Toliau minima jo tragedija Katonas pasiymi retorikumu. P14Pragaras Dants (Dante Alighieri) Dievikosios komedijos pirmoji dalis. P15de Stal, Ana Luiza ermen (Anne Louise Germaine de Stael, 17661817) prancz raytoja. P16Timonas (V a. pr. Kr.) atnietis, garsus mizantropas, minimas daugelio antikos raytoj. Jam skirta V. ekspyro drama Timonas atnietis (1607). P17Arnheimas r. Bereniks 2 paaikinim. P18Fonthilas garsi pilis pietvakari Anglijoje, kuri gotiku stiliumi pasistatydino angl raytojas Viljamas Bekfordas (William Beckford, 17601844). Fonthilo prabanga tapo prieodiu. P19Ferlongas angl ilgio matas (201 metras).

1022

Turinys

MARI RO PASLAPTIS
P1Novalis

(Fridrichas fon Hardenbergas, (Friederich von Hardenberg, 17721801) vokiei raytojas. Doroviniai apmstymai Novalio Rat treiosios dalies, ileistos F. K. V. lgelio (Friedrich Karl Wilhelm Schlegel) ir L. Tiko, pavadinimas. P2Nasau gatv ia ir toliau inaose Po pateikia realius vardus ir pavadinimus i bylos apie vienos Niujorko tabako krautuvs pardavjos nuudym 1841 metais. P3Veldas, Horacijus Hastingas amerikiei urnalistas. P4Pitersonas, arlzas Deikobas (18191887) amerikiei urnalistas ir raytojas. P5Mirmidonai Achilo valdose gyvenusi gentis, kuri jis ived Trojos kar. P6Stounas, Viljamas Litas (17921844) amerikiei raytojas ir urnalistas. Teissi su Fenimoru Kuperiu, kuris Stoun apkaltino meitu. P7Lendoras, Volteris Sevidas (Walter Savage Landor, 17751864) angl raytojas, knygos Panekesiai vaizduotje autorius. Citatos altinis nenustatytas.
1023
Turinys

P8Lotarijas

neitikimas meiluis angl dramaturgo Nikolo Rou (16741718) tragedijoje Nuodmingoji grauol (1703). P9Sasapras iaurs Amerikos laur eimos augalas, i kurio aknies gaunamas eterinis aliejus. P10pyrag ir alaus V. ekspyras Dvyliktoji naktis, 11, 3.

ULINYS IR VYTUOKL
P1Paryiaus

Jakobin klubo rm epigrafas paimtas i I. Dizraelio knygos Literatros garsenybs (1823). P2Lasalis, Antuanas (Antoine Lasalle, 17751809) prancz generolas, 1808 m. dalyvavs Napoleonui ukariaujant Ispanij. Tais paiais metais Napoleonas panaikino ispan inkvizicij.

AUKSINIS VABALAS
P1Visi

klysta angl dramaturgo Artro Merfio (Arthur Murphy, 17271805) komedija. Pasak liaudiko tikjimo, nuodingo voro tarantulo ks1024
Turinys

tas mogus apserga tarantulizmu ir pasileidia nesuvaldomai, palusiai okti. Taiau epigrafo odi spausdintame pjess tekste nra, matyt, Po bus juos girdjs spektaklyje Niujorke ir uras i atminties. P2Moultrio fortas tarnaudamas armijoje, Po iame forte praleido daugiau kaip metus. P3Svamerdamas, Jonas (Jan Swamerdam, 1637 1680) oland gamtininkas, garsus vabzdi pasaulio tyrintojas. 1758 m. jo Visuotin vabzdi istorija buvo iversta i lotyn kalbos angl. P4mogiagalvis vabalas manoma, kad Po sugalvojo savo auksin vabal, pana mogaus kaukol, irindamas vien i urnalo Saturday Magazine numeri, kur buvo pavaizduotas toks vabalas. E. A. Po krybos inovai tvirtina, jog jis savo aprayme sujung poymius dviej skirting ri vabal, gyvenani JAV pietuose. P5afranas kitaip, krokas. Vilkdalgini eimos daugiametis augalas. Naudojamas kaip prieskoninis, daomasis augalas, taip pat parfumerijoje. P6Karalikasis vanduo vienos dalies azoto rgties ir 2 ar 3 dali druskos rgties tirpalas, naudojamas tirpdyti auks ir platin.
1025
Turinys

P7Kidas,

Viljamas (William Kidd, apie 16501701) brit laivyno kapitonas, taps piratu. Suimtas Bostone ir Londone pakartas. Pasak legendos, vairiose JAV pakrants vietose, daugiausia Hadsono ups ioi rajone, Kidas ukas prisipltus pasakikus turtus. iai temai skirti V. Irvingo apsakymai apie lobi iekotojus knygoje Keliautojo pasakojimai (1824). P8Golkonda senovs miestas Indijoje, netoli Haidarabado; garsjo brangakmeniais. P9Ispanijos vanden Karib jros rajonas, kur telksi jros piratai.

MULKINIMAS, KAIPO TIKSLUSIS MOKSLAS

P1Bentamas,

Deremis (Jeremy Bentham, 1748 1832) angl filosofas moralistas, utilitarizmo (r. Monoso ir Unos pokalbio 4 paaik.) atstovas. E. A. Po minima Jeremiada apie palkininkyst Bentamo traktatas Palkininkysts gynimas (1787). P2Nilas, Donas (John Neal, 17931876) amerikiei raytojas. Jo leistame savaitratyje buvo populiarinamos Bentamo idjos.
1026
Turinys

P3Antrojo

vardu buvo pavadintas bdingas Po poktavimas: Deremis (Jeremy) Bentamas ir biblinis pranaas Jeremijas. P4jam nebt tek ksti patyi dl nupetos vitos Platonas Valstyb (266) apibdino mog kaip dvikoj be plunksn. Pasak legendos, Diogenas atne Platono paskait apipeiot vit ir tar: tai Platono mogus (Diogenas Laertietis Apie garsij filosof gyvenim ir pairas, VI, 2). P5mogus gims tam, kad gedt angl poeto Roberto Bernso (Robert Burns, 17591796) eilraio pavadinimas. P6Brobdinjagas milin alis Donatano Svifto (Jonathan Swift, 16671745) romane Guliverio kelions (1762). P7Flakas amerikiei poeto Tomaso Vordo (18071873) literatrinis slapyvardis. Po laik j bemoksliu raeiva. P8Nenuvysi kaip uns nuo nudrengto kailio Horacijus Satyros (II, 5, 83). P9Jeigu jis nebt Aleksandras, jis nort bti Diogenas taip Aleksandras Makedonietis pasak Diogenui, kai is papra j pasitraukti al, idant
1027
Turinys

neustot sauls (Plutarchas Lyginamieji gyvenim apraymai, Aleksandras, XIV). P10Terpinas, Riardas (Dikas) (17061739) garsus angl plikas. Buvo suiuptas ir pakartas. P11OKonelis, Danielis (Daniel OConnell, 1775 1847) vienas i airi tautinio isivadavimo judjimo vad. P12Beri, arlot (Charlotte Berry, 17751861) angl raytoja. Jaunystje garsjo groiu. P13Bajos miestas prie Neapolio, senovje kilming romn poilsio vieta. Jo prabanga ir paproi laisvumas danai minimi romn raytoj kriniuose. P14senovs padavimai, ndienos pavyzdiai V. ekspyras Kaip jums patinka (II, 7).

AKINIAI
P1nemirtingojo

Kronik autoriaus prancz istorikas ir poetas anas Fruasaras (Jean Froissart, apie 1337apie 1410). Jo Kronikose apraoma Pranczijos, Flandrijos, Ispanijos, Portugalijos ir Anglijos 13251400 met istorija.
1028
Turinys

P2Apuljus,

Lucijus (II a.) romn raytojas ir filosofas. Taiau citata paimta i Petronijaus (I a.) Satyrikono. P3Jei nepasti jos, vadinasi, ir pats esi neinomas perfrazuota eilut i D. Miltono (John Milton) poemos Prarastasis rojus (IV, 830). Tik iame krinyje vietoj jos mans. P4Antaresas pirmojo rykio raudonoji vaigd Skorpiono vaigdyne. P5Lanklo, Ninon (16151705) prancz kurtizan, ilaikiusi patrauklum iki gilios senatvs. P6Otelas ital kompozitoriaus Doakino Rosini (Gioacchino Rossini, 17921868) opera, pastatyta Neapolyje 1816 metais. P7Kapuleiai ital kompozitoriaus Vinenco Belini (Vincenzo Bellini, 18011835) opera, pirm kart pastatyta Venecijoje 1830 m. pavadinimu Kapuleiai ir Montekiai. P8v. Karolio teatras (San Carlo) operos teatras Neapolyje, vienas didiausi XIX a. Europoje. Pastatytas 1737 m. ir perstatytas po gaisro 1816 m. (parteryje 1000 viet). P9Somnambula V. Belini opera, pastatyta Milane 1831 metais.
1029
Turinys

P10Malibran,

Marija Felicija (18081836) prancz daininink (kontraltas), paraiusi vokalini ir instrumentini krini. Viename urnale Po recenzavo Filadelfijoje ileistus Ponios Malibran prisiminimus ir laikus.

APYSAKA APIE UOLTUOSIUS KALNUS

P11827

met ruden ioje novelje atsispindi Po spdiai i trumpo mokymosi 1826 m. Virdinijos universitete (arlotsvilis); ten jis mgo klajoti po miesto apylinkes. P2Mesmeras, Francas Antonas (Franz Anton Mesmer, 17341815) veicar kilms austr gydytojas, sensacingai igarsjs savo bandymais gydyti ligonius vadinamuoju gyvn magnetizmu, kuris buvo grindiamas hipnotine taiga. P3Novalis r. Mari Ro paslaptis, 1 paaikinim. ia cituojamas Novalio dienoratis. P4Krisas lenktas malajietikas durklas. P5Heistingsas, Vorenas (Warren Hastings, 1732 1818) brit generalgubernatorius Indijoje. U grobstym ir piktnaudiavim valdia buvo nualintas nuo pareig ir 1788 m. paduotas teism,
1030
Turinys

taiau Lord rmai j iteisino. Vienas i Po novels altini T. B. Makoljaus recenzija tritomei Heistingso biografijai, 1841 m. pasirodiusi urnale Edinburgh Review, kur minimas Viljamas Bedlou (16501680), inomas liudytojas, dl kurio melaging parodym 35 katalikai buvo apkaltinti valstybs idavimu ir nuteisti mirti. P6eit Singho sukilimas turimas galvoje Benareso (Varanasio) rados eit Singho sukilimas, kils 1781 m. kaip atsakas Heistingso reikalavim imokti angl kolonizatoriams didel sum pinig. P7Sipajai kareiviai samdini kariuomens, XVIII a. angl sukurtos Indijoje i vietini gyventoj. P8tiesa u pramanus keistesn D. Baironas Don uanas (XIV, 101).

GYVJ LAIDOJIMAS
P1Klimasis

per Berezin 1812 m. Napoleono kariuomen, traukdamasi i apsupties, klsi per Berezin (deinj Dnepro intak) ir neteko apie 50000 moni.
1031
Turinys

P2Londono

maras turima galvoje baisi maro epidemija, kilusi Londone 1666 metais. P3ems drebjimas Lisabonoje 1755 m. lapkriio 1 d. per penkias minutes buvo sugriauta Portugalijos sostin ir daugelis kit miest. uvo apie 60000 moni. P4Kalkutos Juodoji duob karo kaljimas Viljamo (William) forte Kalkutoje, kur 1756 m. buvo mesti 146 angl belaisviai ir per vien nakt 123 i j uduso. P5Lafurkad, Viktorina istorija apie tai, kaip j gyv palaidojo, buvo aprayta amerikiei spaudoje 1827 m. rugsjo mnes. P6apie kirminus, antkapius ir epitafijas V. ekspyras Karalius Riardas II (III, 2). P7pririta numirliui prie rankos t laik amerikiei spaudoje buvo reklamuojami savaime atsidarantys karstai, igelbstintys gyvybes palaidotiems tariamiems numirliams. Pavyzdiui, viename urnale, kuriame bendradarbiavo ir Po, 1844m. sausio mnes pasirod praneimas apie gelbjimo karstus, atsivoianius nuo menkiausio kno judesio, apie i vidaus atsidaranius eimyninius laidojimo rsius, kuriuose kabinami varpai, kad pabuds velionis galt praneti apie save.
1032
Turinys

P8Bjukenas,

Viljamas (17291805) kot gydytojas, paras knyg Nam medicina, arba Nam gydytojas, kuri buvo iversta daugel kalb ir ypa ipopuliarjo Amerikoje. P9Nakties apmstymai angl poeto Edvardo Jango (Edward Young, 16831765) poema. P10 Karatid angl raytojo V. Bekfordo (W. Beckford, 17601844) apysakos Vatekas (par. 1782, il. 1787) heroj pikta sulton burtinink. P11Afrasiabas (Afrosijobas, VI a.) karalius, ilgus metus kariavs su Persija; Ferdousi (940tarp 1020 ir 1030) poemos achnam herojus. P12Oksas Amudarjos ups lot. pavadinimas.

MESMERIKAS APREIKIMAS
P1Mesmerizmas

r. Apysakos apie Uoltuosius kalnus 2 paaikinim. P2Kuzenas, Viktoras (Victor Cousin, 17921867) prancz filosofas, eklektikas, paras atuoni tom Filosofijos istorijos kurs (18151829). Tvirtino, kad bet koki filosofin sistem galima sukurti i vairiuose mokymuose skelbiam vadinamj ties.
1033
Turinys

P3Braunsonas,

Orestas (Orestes Brownson, 1803 1876) amerikiei raytojas, religijos filosofas, transcendentalist brelio narys, autorius autobiografins knygos arlzas Elvudas, arba Sugrs atskalnas (1840). P4Trinkulas juokdarys V. ekspyro Audroje (III, 2). Mindamas Trinkul Po daro klaid, nes ekspyro dramoje kalbama apie Stepono karalyst. P5Azraelis musulmon mitologijoje mirties angelas.

PAILGA D
P1Nepriklausomyb

(Independence) Po mini amerikiei laivyno laiv, kuris buvo nuleistas vanden 1834 m. Niujorke ir plaukiojo transatlantiniais reisais. P2. universitete matyt, turimas galvoje Virdinijos universitetas arlotsvilio mieste. 1826 m. jame moksi Po. P3Rubinis XVIXVIII a. ital dailinink dinastijos pavard. P4Hateraso kyulys kyulys JAV Atlanto pakrantje (iaurs Karolinos valstija), garsus danai ten siauianiais tormais.
1034
Turinys

TU ESI ANAS VYRAS

P1Tu

esi anas vyras tokiais odiais pranaas Natanas kreipsi karali Dovyd, prie tai papasakojs jam apie turtuol, kuris atm i skurdiaus paskutin avel. P2Gor, Katrina Greis (Catherine Grace Gore, 1799 1861) angl raytoja, kurios kryb ne kart parodijavo V. M. Tekerjus (W. M. Thackeray). ini apie Londono aristokrat gyvenim, kurios atsispindjo romane Sesilija, arba Dabitos nuotykiai, smsi bendraudama su V. Bekfordu. P3ikasai iaurs Amerikos indn gentis, gyvenusi palei Misisip ir vliau persiklusi Oklahom. P4Bekfordas, Viljamas (William Beckford, 1760 1844) angl raytojas, fantastins siaubo apysakos Vatekas autorius. Turjo didel senien kolekcij. P5nuo Bulverio iki Dikenso lygindamas angl raytojus E. D. Bulver-Liton (E. G. Bulwer-Lytton) ir . Dikens (Ch. Dickens), Po ra: Menas Bulveriui padeda sukurti talenting krin, o talentas Dikensui iauktinti meno normas, kurios paskui iauktina pai meno esm.
1035
Turinys

P6Einzvortas,

Viljamas Harisonas (William Harrison Ainsworth, 18051882) angl raytojas, paras 39 romanus. Jo istorinius romanus Londono Taueris ir Gajus Foksas, arba Parako smokslas Po recenzavo spaudoje.

PAVOGTAS LAIKAS
P1Seneka,

Lucijus Anjus (63 m. pr. Kr.65 po Kr.) romn filosofas, politinis veikjas ir raytojas, filosofini etini Laik Lucilijui, i kuri paimta i citata autorius. P2de Abernatis, Donas (John Abernathy, 1764 1831) angl chirurgas. Garsjo keistu bdu ir iurkiu elgesiu su pacientais. P3de Larofuko, Fransua (Franois de La Rochefoucault, 16131680) prancz raytojas moralistas. P4La Briujeras r. Mecengerteino 2 paaikinim. P5Makiavelis ir Kampanela r. Aeri nam lugimo 10 ir 17 paaikinim. P6Vidurio nedalumas viena i silogizmo sudarymo taisykli formalioje logikoje.
1036
Turinys

P7de

anforas, Nikola (Nicolas de Chamfort, 1741 1794) prancz raytojas, Jakobin klubo vienas sekretori. Nusiud jakobin teroro metu. Autorius po mirties ileist Maksim ir mini, i kur paimta i citata. P8Brajantas, Deikobas (Jacob Bryant, 17151804) angl raytojas, knygos Naujoji sistema, arba Antikins mitologijos analiz autorius. P9lengvum nusileidimo pragaran Vergilijus Eneida (VI, 126). P10Katalani, Andelika (Angelica Catalani, 1780 1849) ital daininink (koloratrinis sopranas), turjusi nepaprastai plataus diapazono bals. P11Siaubingas baisnas Vergilijus Eneida (VI, 126). Plg. novels Daktaro Dervos ir profesoriaus Plunksnos sistema 3 paaikinim. P12Atrjas prancz dramaturgo P . de Kre. bijono vyresniojo (P J. de Crbillon, 16741762) . tragedija Atrjas ir Tiestas. Pjess herojai broliai, iauriai kerijantys vienas kitam. Mikn karalius Atrjas nuudo Tiesto vaikus, Tiestas suvilioja Atrjo mon ir prakeikia jo namus.

1037

Turinys

TKSTANTIS ANTROJI ACHRAZADOS PASAKA

P1Tiesa

keistesn u praman r. Apysakos apie Uoltuosius kalnus 8 paaikinim. P2imonas bar Johajus (Ben Johajus, II a.) palestiniei rabinas. Jam buvo priskiriama kabalistins knygos Zoharas autoryst, taiau vliau buvo nustatyta, jog tai XIII a. krinys. P3Grisvoldas, Rufus Vilmontas (Rufus Wilmont Griswold, 18151857) amerikiei raytojas, urnalistas ir amerikiei literatros antologij sudarytojas. Kartu su Po redagavo urnal Grahams Magazine. ia turimas galvoje jo krinys Amerikiei literatros ymybs, ileistas vienoje knygoje su danai Po minimomis Izaoko Dizraelio Literatros ymybmis. P4Arabijos naktys, arba Tkstantis ir viena naktis arab pasak rinkinys. Aminink liudijimu, Po naudojosi pirmuoju j vertimu angl kalb i arab kalbos, ileistu 18381841 metais. Arab pasakos minimos ir daugelyje kit Po noveli. P5Makiavelis r. Aeri nam lugimo 10 paaikinim.
1038
Turinys

P6kok-nj

nektos turimas galvoje kokni (angl. cockney) Londono prastuomens dialektas. P7Kenedis, Viljamas (William Kennedy, 1799 1871) airi raytojas, 18421849 m. Didiosios Britanijos konsulas Teksase; para knyg Teksaso ikilimas, pltojimasis ir ateitis, kuri Po ir turi galvoje. P8Azijos urnalas (Asiatic Journal) buvo leidiamas Londone 18161845 metais. P9Mamuto urvas Kentukyje didiausia (563,5 km ilgio) pasaulyje ola, kurioje mons gyveno dar prieistoriniais laikais. Atrasta 1809 metais. Turi poemini upi ir eer. P10Maris, Hju (Hugh Murray, 17791846) angl geografas. Citata paimta i jo Geografijos enciklopedijos (1834, t. 1, psl. 215). P11Colonial Magazine buvo leidiamas Londone 18441852 metais. P12uvas, Joachimas Frederikas (17871852) dan botanikas, veikalo Augal geografija (1822) autorius. P13Kitas, Patrikas (17691840) angl botanikas. P14Holas, Fransis (mir 1833) anglas keliautojas, paras knyg Kelions po Kanad ir Jungtines Valstijas.
1039
Turinys

P15Rokas

milinikas Ryt taut pasak ir legend pauktis, lesindavs savo jauniklius parnetais drambliais. Arab pasakose Rokas nusinea prie jo kojos prisirius jreiv Sindbad. P16Seilas, Dordas (George Sale, apie 1697 1736) angl orientalistas, pirmasis Korano vertjas angl kalb (1734). P17Vajetas, Tomas (Thomas Wyatt) amerikiei gamtininkas, su kuriuo Po para Pirmj konchiliologijos knyg. P18Eccaleobion inkubatorius. 1839 m. gegus 23 d. vienas Filadelfijos laikrai ispausdino inut apie Londone demonstruojam inkubatori. P19Melcelis, Johanas Nepomukas (Johann Nepamuk Mlzel, 17721838) vokiei iradjas. 1836 m. JAV spauda ra apie jo sukonstruot achmat automat. P20Babidas, arlzas (Charles Babbage, 1791 1871) angl matematikas ir iradjas. Ilgus metus kr skaiiavimo main, taiau jos neubaig, nes vyriausyb nutrauk ios srities darb finansavim. P21aberas, ozefas Bernaras (Joseph Bernard Chabert, 17241805) prancz astronomas,
1040
Turinys

knygos Kelion po iaurs Amerik (1753) autorius. P22Volastonas, Viljamas Haidas (William Hyde Wollaston, 17661828) angl chemikas. 1813 m. pasil bd labai plonai platinos vielai gauti. P23Rosas r. novels Neprilygstamas Hanso Pfalio nuotykis 17 paaikinim.

PANEKESYS SU MUMIJA
P1Glidonas

nordamas suteikti novelei daugiau tikrovikumo, Po jos veikju padaro ir gars angl egiptolog Dord Robins Glidon (1809 1857), tarnavus Egipte JAV konsulu, vliau skaiius egiptologijos paskaitas JAV. P2Barnzas, Donas (17611841) angl aktorius komikas. Nuo 1816 m. gyveno JAV ir ypa ipopuliarjo Niujorke. P3Skarabjas vabalas, gyvenantis Piet Europoje ir iaurs Afrikoje. Senovs Egipte buvo garbinamas kaip vienas i Sauls dievo siknijim. Amuletai su skarabjais buvo dedami kapus, taip pat mumijoms vietoj balzamuojant iimtos irdies.
1041
Turinys

P4Galis,

Francas Jozefas (Franz Joseph Gall, 1758 1828) austr gydytojas, frenologijos pradininkas (r. mogudysts Morgo gatvje 4 paaik.). P5purcheimas, Johanas Kristofas (Johannes Christoph Spurzheim, 17761832) vokiei frenologas. Dirbo kartu su F. J. Galiu, skait frenologijos paskaitas D. Britanijoje, Pranczijoje ir JAV. P6Mesmeras r. Apysakos apie Uoltuosius kalnus 2 paaikinim. P7Plutarchas (apie 46120) sen. graik raytojas. Minimas dialogas Apie Mnulio veid atspindi to meto graik astronomijos inias. P8Diodoras Sicilietis (apie 8029 pr. Kr.) sen. graik istorikas, autorius veikalo Istorijos biblioteka, apimanio pasaulio istorij nuo seniausi laik iki 54 pr. Kr. P9Bouling Grinas (angl. Bowling Green) parkas Niujorko centre. P10Aznakas igalvotas pavadinimas. P11Karnakas gyvenviet netoli senovs Egipto sostins Tb, garsi 211 a. pr. Kr. ventykl komplekso griuvsiais. P12Didioji Oaz (El Harga) didiausia Egipto oaz Libijos dykumoje. Senoviniai oazs uliniai siekia
1042
Turinys

120 metr. Nuo romn laik iliko akvedukai ir rm griuvsiai. P13Dial JAV transcendentalist urnalas, js 18401844 metais. Jame buvo spausdinami straipsniai apie literatr, filosofij, religij. P14susijung despotij, lykiausi ir nepakeniamiausi, kokia kada nors gyvavo ioje emje istorija apie Egipto provincijas, paskelbusias nepriklausomyb ir primusias konstitucij JAV istorijos satyrin alegorija. P15Solomono de Ko pastangomis, Herono iradimo pagrindu sen. graik iradjas ir matematikas Heronas Aleksandrietis knygoje Pneumatika (apie 130 po Kr.) apra garo turbin. Herono krini taka buvo jauiama Europoje iki Renesanso epochos, kai prancz ininierius Solomonas de Ko (Salomon de Caus, 15761626) pasil garo variklio patobulinimo idj. P16Brandretas, Dozefas (17461815) angl gydytojas.

1043

Turinys

DAKTARO DERVOS IR PROFESORIAUS PLUNKSNOS SISTEMA

P1Jenocho

snums pasak biblijins legendos milin paderm, gyvenusi Palestinoje. P2Niekuo nesistebti Horacijus Laikai (I, 6, I). P3Baisus, milinikas, kraupus, tamsybi pagimdytas Vergilijus Eneida (III, 658). P4Brumas, Henris (Henry Brougham, 17781868) angl politinis veikjas ir urnalistas, vienas i Nauding ini skleidimo draugijos steigj. Viename straipsnyje lygindamas ymius antikos oratorius su savo amininkais, Po ra: Demosteno kalbos darydavo daug didesn poveik negu iandieni oratori retorika. Ir vis dlto ms dien grabylyst pranoksta graikikj Geriausios graik filipikos dabar bt nuvilptos Lord rmuose, tuo tarpu eridano ir Brumo ekspromtai ukariaut atniei irdis ir protus. P5varini Falarido jaui Falaridas (VI a. pr. Kr.) Akraganto (dabar Agrigentas, Sicilija) miesto valdovas, iauriai kankins savo pavaldinius. Pasak padavimo, jis sukidavs pasmerktuosius varinio jauio pilv ir liepdavs sukurti po juo lau. Nelaimingj dejons primindavusios
1044
Turinys

jauio maurojim. 554 pr. Kr. sukil Akraganto gyventojai tokia pat mirtimi nubaud Falarid. P6Yankee Doodle populiari amerikiei liaudies dainel i kovos u nepriklausomyb laik. P7Babuinai stambi bedioni ris, paplitusi Centrins ir Ryt Afrikos savanose ir kalnuose.

TIESA APIE TAI, KAS NUTIKO PONUI VALDEMARUI

P1Mesmerizmas

r. Apysakos apie Uoltuosius kalnus 2 paaikinim. P2Valenteinas F. ilerio (Friedrich Schiller, 17591805) dram trilogija: Valenteino stovykla (1798), Pikolominis (1799) ir Valenteino mirtis (1799). P3Randolfas, Donas (John Randolph, 17731833) amerikiei politinis veikjas. E. A. Po laik karikatristai vaizdavo j plonomis voro kojomis.

1045

Turinys

AMONTILJADO STATINAIT
P1Niekas,

mane eids, neliks nenubaustas 1687 m. steigto Dagio riteri ordino devizas. P2Masonai, arba Laisvieji mrininkai religinis etinis judjimas, kils XVIII a. Didiojoje Britanijoje ir kviets visus mones vienytis brolikos meils vardan. Italijoje mason lo steigta 1763 metais. XIX a. pradioje prie jos prisidjo karbonarai slaptos revoliucins organizacijos nariai. Vienas mason simboli mrininko ment. P3didelse Paryiaus katakombose Paryiaus katakombos, buvusios romn akmens skaldyklos, turi per 300 km ilgio. Ilgainiui jose buvo pradta krauti palaikus i naikinam kapini, mesti nuudytj ir mirtimi nubaustj lavonus. Apirint Paryiaus katakombas rodoma galerija su kaulais, kuri ir turi galvoje Po.

VARLIKTIS
P1karalius

novels paraymo akstinas buvo atsitikimas Pranczijos karaliaus Karolio VI (13801422) dvare, apie kur pasakojama ano
1046
Turinys

Fruasaro (Jean Froissart, apie 1337apie 1410) Kronikose. Itrauka i Kronik apie tai, kaip karalius vos neuvo usiliepsnojus maskarado drabuiams, buvo 1845 m. ispausdinta urnale Broadway Journal, kuriame bendradarbiavo Po.

FON KMPELENAS IR JO ATRADIMAS

P1Arago,

Dominikas Fransua (Dominique Franois Arago, 17861853) prancz mokslininkas, mokslo populiarintojas. P2Neimanlio urnalas turimas galvoje urnalas American Journal of Science and Art, kur leido urnalistas ir raytojas Bendamenas Silimanas (Benjamin Silliman, 17791864). Siliman (Sillyman) anglikai reikia neimanlis. Leitenantas Moris amerikiei mokslininkas M. F. Moris (18061879), inomas mokslo ini populiarintojas. P3Kmpelenas, Volfgangas (17341808) vengr kilms austr mechanikas, automat iradjas. Ypa pagarsjo savo achmat automatais, bet vliau paaikjo, kad tokio automato viduje sddavo neauga, mokjs aisti achmatais.
1047
Turinys

P4Deivis,

Hamfris (Humphry Davy, 17781829) angl chemikas, atrads, kad kvptas azoto viendeginis sukelia apsvaigim (linksminamos dujos). P5Ateneumo biblioteka steigta Bostone 1805 metais. Naujas bibliotekos pastatas pastatytas 1845 metais. P6Dreiperis, Donas Viljamas (John William Draper, 18111882) amerikiei mokslininkas, nuo 1837 m. chemijos profesorius Niujorko universitete. P7Melcelis r. Tkstantis antrosios achrazados pasakos 19 paaikinim. P8turint omenyje paskutinius vykius Kalifornijoje novel parayta pasiaipant i aukso kartligs Kalifornijoje, kur 1848 m. buvo aptikta aukso. Viename laike Po ra, kad jo prasimanymu kai kas patikjo ir tai bent laikinai apmalins aukso kartlig. Pareng Kstutis idikis

1048

Turinys