Elektrostatika.

Elektros krūviai ir jų sąveika. Kulono dėsnis

Elementariųjų dalelių – protonų krūvis vadinamas teigiamuoju, o elektronų krūvis -

neigiamuoju. Protonas – p, Elektronas - e

Elektros krūviams galioja adityvumo principas: sudėtingų medžiagos dalelių (atomų, molekulių) ar kūno
elektros krūvis yra lygus jį sudarančių elektringųjų dalelių krūvių algebrinei sumai.

Egzistuoja minimalus krūvis, vadinamas elementariuoju, kurį turi visos elektringosios elementariosios
dalelės.

Elektronas (e) – stabili elementarioji dalelė (m = 9,1094·10-31 kg; e = 1,6022·10-19 C)

Neutraliame (nejonizuotame) atome elektronų skaičius lygus protonų skaičiui

Protonas (p) - stabili dalelė, turinti teigiamą krūvį (q = 1,602 · 10−19 C; m = 1,6726 · 10−27 kg).

Vandenilio izotopo atomo branduolys sudarytas iš vieno protono.

Bet kurio įelektrinto kūno krūvis:

q= N · e N – elektronų perteklius ar jų stygius kūne;

e = 1,6022·10-19 C.

Įelektrintą kūną, kurio matmenys labai maži, palyginus su atstumu iki kitų įelektrintų kūnų, su kuriais jis
sąveikauja vadiname taškiniu krūviu.

Kulono dėsnis:

dviejų taškinių elektros krūvių elektrostatinės sąveikos jėgos modulis yra tiesiogiai proporcingas tų krūvių
sandaugai ir atvirkščiai proporcingas atstumo tarp jų kvadratui.

K vertė tarptautinėje vienetų sistemoje SI yra šitokia:

elektrostatinė konstanta
Kulono dėsnis: Dydis ε, apibūdinantis aplinkos įtaką krūvių sąveikai, vadinamas aplinkos santykine
dielektrine skvarba.

Vakuumo ε = 1.

Kai taškiniai elektros krūviai sąveikauja vakuume, tai ε parodo, kiek kartų taškinių krūvių sąveikos jėga
vakuume yra didesnė už sąveikos jėgą aplinkoje.

Sąveikos jėgoms galioja superpozicijos principas: kiekvieną krūviu q įelektrintą materialųjį tašką veikiančių
elektrostatinių jėgų atstojamoji yra lygi jį veikiančių atskirų jėgų geometrinei sumai.

Superpozicijos principas:

2. Elektrinis laukas
Elektros krūvių sąveiką perduodanti aplinka vadinama elektriniu lauku

Nejudančių elektros krūvių kuriamas laukas vadinamas elektrostatiniu.

Krūvio elektrinis laukas – materialus, jis nenutrūksta erdvėje ir veikia kitus elektros krūvius. Jį galima aptikti įnešus
tiriamąjį erdvės tašką bandomąjį krūvį.

Elektrinis laukas gali būti sukurtas ir vakuume, ir medžiagoje.

Svarbiausia elektrinio lauko savybė – jis veikia tam tikra jėga elektros krūvius.

Pagrindinė elektrostatinio lauko charakteristika yra lauko stipris ir žymimas raide E.

Elektrinio lauko stipris skaitine reikšme lygus jėgai, kuria laukas veikia tame taške esantį vieneto didumo teigiamą krūvį,
ir nukreiptas šios jėgos veikimo kryptimi:

E – elektrinio lauko stiprumas, N/C,

F – jėga, veikianti krūvį, N,

q- teigiamas bandomasis krūvis, C.

Pasinaudoję Kulono dėsniu, elektrinio lauko stiprumą galima parašyti:

q
E= .
4 πε 0 ε r r 2
Kai lauką kuria daug taškinių krūvių, galioja laukų superpozicijos principas: atstojamojo lauko stipris lygus atskirų krūvių

sukurtų laukų stiprių vektorinei sumai:

3. Elektrinis dipolis ir jo laukas

Elektriniu dipoliu vadiname sistemą iš dviejų vienodo didumo ir priešingų ženklų krūvių +q ir –q, nutolusių vienas nuo
kito atstumu l.

Elektriniai dipoliai – tai dielektrikų molekulės ir atomai.

Elektrinis dipolis apibūdinamas tokiais parametrais: Dipolio ašis, Dipolio petis, Elektrinis dipolio momentas.

Dipolio ašis – tiesė, nubrėžta per abu krūvius.

Dipolio petis – vektorius l, gulintis ant dipolio ašies, nukreiptas nuo

neigiamo iki teigiamo krūvio, o modulis lygus atstumui tarp krūvių l.

Elektrinis dipolio momentas – dipolio teigiamo elektros krūvio ir jo peties sandauga.

Jėgų dvejeto momentas, kuris veikia dipolį elektriniame lauke, lygus elektrinio lauko stiprumo, elektrinio dipolio
momento ir kampo α tarp jų sinuso sandaugai. M = p E sinα

Nevienalyčiame lauke dipolio krūvius veikia nevienodo didumo priešingos jėgos, todėl dipolis ne tik sukamas, bet ir
verčiamas slinkti į stipresnio elektrinio lauko sritį.

4. Darbas nevienalyčiame elektriniame lauke

Potencinė energija – objekto energetinės būsenos padėties funkcija.

Kad pakeisti ar panaikinti potencinę energiją, potencialinės jėgos turi atlikti darbą.

Elektrinis laukas veikdamas taškinį krūvį q’, tą krūvį veikia jėga:

Pastumdama elementariu poslinkiu dl, ši jėga atlieka darbą:

Suintegravę pagal visą kelią, gausime visą atliktą darbą:

Kaip matome, elektrostatinio lauko jėgų atliekamas darbas nepriklauso nuo jų veikiamo krūvio judėjimo rajektorijos, o
priklauso tik nuo poslinkio.

Šia savybe pasižyminčios jėgos vadinamos potencialinėmis, o tų jėgų laukai –potencialiniais laukais.
5. Potencialas
Judant krūviui uždaru kontūru, darbas lygus 0. Norint pakeisti potencinę energiją, reikia atlikti darbą. Potencialinių jėgų

atliktas darbas yra lygus kūno neigiamam potencinės energijos pokyčiui:

' '
1 qq qq
Kadangi A=
( −
4 πε 0 r 1 r 2 )
'
tai potencinė energija lygi 1 qq
W p=
4 πε 0 r
Potencinė energija priklauso nuo krūvių didumo ir nuo atstumo tarp jų.

Potencinės energijos W ir krūvio skaitinių verčių santykis tam pačiam lauko taškui yra pastovus dydis.

Šis dydis vadinamas elektrinio lauko potencialu duotajame taške.

Elektrostatinio lauko taško potencialas - yra lauko taško energinė charakteristika, skaitine verte lygi darbui, kurį turi
atlikti laukas, perkeldamas vienetinį taškinį krūvį ten, kur jo potencinė energija yra lygi nuliui.

Darbą, kurį atlieka laukas perkeldamas iš taško 1 į tašką 2 vienetinį krūvį galime išreikšti įstatę:

Gauname:

Dydį vadiname potencialų skirtumu, o Δφ – potencialo pokyčiu.

Dviejų elektrinio lauko taškų potencialų skirtumas vadinamas įtampa tarp šių taškų.

Potencialo ir potencialų skirtumo vienetas yra voltas (V). 1V=1 J/C.

6. Ryšys tarp elektrinio lauko stiprumo ir įtampos

Elektrostatinio lauko paviršius, kurio visų taškų potencialai vienodi vadinamas ekvipotencialiniu paviršiumi.

Taškinio krūvio sukurto elektrostatinio lauko ekvipotencialiniai paviršiai yra koncentrinės sferos. Kiekviename sferos

taške, taškinio krūvio potencialo dydis yra lygus:

Elektrostatinio lauko potencialinių jėgų atliekamą elementarųjį darbą galime išreikšti iš gautos potencialo pokyčio
išraiškos:
 Kai laukas yra vienalytis tarp dviejų skirtingai įelektrintų plokštumų:

Potencialo gradientas yra lygus potencialo pokyčiui išilgai lauko stiprumo linijos ilgio vieneto.

7. Laidininkai elektrostatiniame lauke

Pagal elektrines savybes kūnai skirstomi į laidininkus, dielektrikus ir puslaidininkius.

Laidininkais vadinami kūnai, kuriais teka srovė, nes juose yra laisvųjų krūvių.

Dielektrikais arba izoliatoriais vadinami kūnai, kuriais negali tekėti srovė, nes juose nėra laisvųjų elektros krūvių.

Puslaidininkių elektrinis laidumas yra tarpinis tarp laidininkų ir dielektrikų. Kartais puslaidininkiai yra laidūs elektros
srovei, kartais – ne. Jų laidumas priklauso nuo temperatūros, priemaišų, apšvietos ir kt.

Laidininke yra laisvųjų elektros krūvių – elektronų. Veikiami elektrinio lauko jėgų elektronai judės link metalo sienelės
AB.

A B sienelėje atsiranda neigiamų krūvių perteklius, o sienelėje CD –

eigiamų krūvių trūksta. Sienelėje CD susikaupia teigiamieji krūviai.

Laidininko viduje susidaro elektrinis laukas (pažymėtas punktyrine linija) priešingos krypties išoriniam. Krūviai laidininko
viduje judės tol, kol šie laukai vienas kitą panaikins.

Laidininko viduje, nusistovėjus pusiausvyrai, elektrinio lauko stiprumas lygus 0.

Jeigu tuščiaviduris laidininkas yra elektriniame lauke, tai jo viduje nelieka elektrinio lauko. Tuo pagrįsta elektrostatinė
apsauga. Pusiausvyros atveju laidininko perteklinis krūvis išsidėsto jo paviršiuje.

8. Dielektrikas elektrostatiniame lauke. Dielektriko

poliarizacija
Dielektriko molekulės gali būti: polinės, nepolinės.

Nepolinių molekulių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių centrai sutampa.

Įnešus tokį dielektriką į elektrostatinį lauką, krūvių centrai pasislenka.

Dielektriko susijusių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių poslinkis priešingomis kryptimis, veikiant elektriniam laukui,
vadinamas dielektriko poliarizacija.

Elektrinis laukas deformuoja molekulių elektronų orbitas.

Atsiradę dipoliniai momentai vadinami indukuotais dipoliniais momentais. Jie egzistuoja tol, kol yra išorinis
elektrostatinis laukas.

Kol elektrinio lauko nėra, dipoliai dėl chaotiško judėjimo išsidėstę netvarkingai. Bendras dipolinis elektrinis momentas
lygus nuliui.

Poliarizacijos rūšys: Elektroninė arba deformacinė, Orientacinė, Joninė.

Elektroninė poliarizacija būdinga dielektrikams iš nepolinių molekulių: benzolas, parafinas, polietilenas, floroplastas,
oras.

Orientacine poliarizacija būdinga dielektrikams iš polinių molekulių: vanduo,fenolas, nitrobenzolas.

Joninė poliarizacija būdinga kietiesiems dielektrikams, kuriuose teigiamieji jonai pasislenka lauko jėgų linijų kryptimi, o
neigiamieji jonai – prieš lauko jėgų linijas. Tai būdinga natrio chloridui, kalio chloridui, kalcio chloridui ir kt.

Poliarizaciniai krūviai sukuria savąjį lauką , kurio kryptis priešinga išorinio lauko krypčiai. Dielektriko viduje

lektrostatinio lauko stiprumas E mažesnis negu vakuume.

Santykinė dielektrinė skvarba parodo, kiek kartų elektrinio lauko stiprumas vakuume yra didesnis už atstojamąjį
lauko stiprumą dielektriko viduje E.

Visų dipolių, esančių tūrio vienete, elektrinių momentų geometrinė suma vadinama poliarizacijos vektoriumi p:

Nepoliarizuoto dielektriko , poliarizuoto tiesiog proporcingas E.

(kapa) – dielektrinis jautris.

Segnetoelektrikai -dielektrikų, kurių poliarizacija išlieka elektriniam laukui išnykus.

Tempiant arba spaudžiant kristalus, sudarytus iš polinių molekulių, gaunama jų elektrinė poliarizacija – ant kristalų
riešingų paviršių atsiranda priešingų ženklų surištieji elektros krūviai: šis reiškinys vadinamas tiesioginiu pjezoelektriniu
efektu.

Kvarco plokštelę įnešus į elektrinį lauką, ji pastorėja, o priešingos krypties elektriniame lauke suplonėja. Šis reiškinys
vadinamas atvirkštiniu pjezoelektriniu efektu.

9. Elektrinė talpa. Kondensatoriai

Laidininko elektrinė talpa savo skaitine reikšme lygi suteikto krūvio ir jo potencialo santykiui:

Elektrinė talpa C apibūdina įelektrinto laidininko krūvio priklausomybę nuo išorinių sąlygų ir paties laidininko matmenų

bei formos. Radijo imtuvuose, televizoriuose, magnetofonuose ir daugelyje kitų elektroninių

prietaisų naudojami įtaisai elektros krūviams ir energijai kaupti – kondensatoriai.

Dvi lygiagrečios metalinės plokštės, atskirtos dielektriko sluoksniu, sudaro kondensatorių.

Plokščiojo kondensatoriaus talpa

q
C=
Bendru atveju kondensatoriaus talpa lygi U
1. Nuoseklusis kondensatorių jungimas Nuosekliu vadinamas toks kondensatorių jungimas, kai neigiamai
įelektrintas elektrodas sujungiamas su kito kondensatoriaus teigiamu elektrodu.

2. Lygiagretusis kondensatorių jungimas Lygiagrečiu vadinamas toks jungimas, kai visi teigiami elektrodai jungiami prie
vieno laidininko, o visi neigiami – prie kito.

Kondensatorius apibūdinamas ne vien elektrine talpa, bet ir energija. Įkrauto kondensatoriaus energija lygi.

Plokščiųjų kondensatorių baterija: Cilindrinis kondensatorius

Sferinis kondensatorius
4 πεε 0
C=
1 1
−
a b
 πεε 0 l
Dvilaidė linija C=
d
ln
a